Sveikatos vadybos katedra
Ingrida Ramanauskienė
ŠEIMOS GYDYTOJO DARBE PATIRIAMAS
STRESAS IR JO VALDYMAS
Magistro baigiamasis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinis vadovas
doc. dr. Mindaugas Stankūnas
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
Šeimos gydytojo darbe patiriamas stresas, jo valdymas
Ingrida Ramanauskienė
Mokslinis vadovas doc. dr. Mindaugas Stankūnas
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2010, 64 p.
Darbo tikslas – įvertinti šeimos gydytojų darbe patiriamą stresą, veiksnius, streso pasireiškimo
dažnį, streso valdymą.
Uždaviniai: 1. Įvertinti šeimos gydytojų darbe patiriamo streso dažnumą. 2. Nustatyti šeimos
gydytojų savo sveikatos vertinimo ir žalingų įpročių sąsajas su patiriamo streso darbe ir gyvenime dažnumu. 3. Įvertinti, kas šeimos gydytojui padeda valdyti ar įveikti darbe patiriamą stresą.
Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas 2009 m. rugsėjo 1 d. – 2009 m. spalio 29 d. laikotarpiu.
Tyrimo populiacija laikyti Kauno miesto PSP poliklinikose dirbantys gydytojai. Tyrimas apėmė tuos PSP centrus, kuriuose dirba ne mažiau kaip 5 šeimos gydytojai. Imties tūris skaičiuotas naudojantis statistinio paketo EpiInfo6 skaičiavimo programa STATCALC. Naudota anoniminė apklausa. Atsako dažnis 92 proc. Tyrimo rezultatų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 10.0 for Windows ir Microsoft Office Exel 2003 duomenų paketus. Aprašant ir interpretuojant rezultatus, taikyta kryžminės tabuliacijos procedūra.
Rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, kad 65,8 proc. tirtų šeimos gydytojų savo psichinę
sveikatą vertina gerai. Esant gerą fizinę sveikatą teigia 47,2 proc. gydytojų. Statistikai reikšmingai didesnė dalis vyrų (74,3 proc.) nei moterų (55,6 proc.) teigia nusiskundimų sveikata neturintys (χ2=3,992, p<0,05). Tarp reikšmingų veiksnių, visada sukeliančių stresą šeimos gydytojų darbe minimas didelis kiekis medicininės dokumentacijos (40,5 proc.). Kaip dažnai pasitaikantys stresoriai paminėti didelis darbo krūvis (35,1 proc.), darbas po darbo valandų (31,8 proc.). Gana dažnai kaip stresą sukeliantis veiksnys (48,0 proc.). pažymėtas respondentų netenkinantis darbo užmokestis. Emocinę įtampą dažnai sukelia (34,5 proc.) netikrumas dėl darbo vietos, nepasitenkinimas darbo sąlygomis (33,1 proc.), profesinių žinių stygius (66,2 proc.). Kartais stresoriais tampa vadovų paramos stoka (34,5 proc.), netinkami darbo organizavimo metodai (52,7 proc.). Stresinės situacijos darbe pasireiškia įvairiomis pasekmėmis: išaugęs poreikis kalbėti (82,4 proc.), vienatvės pojūtis (82,4 proc.), prislėgta nuotaika (75,7 proc.), sutrikusia skrandžio (67,6 proc.) ar širdies veikla (84,5 proc.), miego sutrikimu (52,7 proc.). Vertindami psichologinių emocijų, patiriamų darbe įtaką, labiausiai linkę pritarti teiginiui, kad darbo gale būna visiškai išsekę (vertinimo vidurkis 3,4 balo), tačiau pagal lytį statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Stresą įveikti dažniausiai padeda sportas (72,3 proc.), sveika gyvensena (58,8 proc.). Neigiamus streso slopinimo būdus renkasi apie 5-10 proc. respondentų. Psichologinę pagalbą stresui valdyti pasitelkia tik 8,8 proc. respondentų. 58,4 proc. gydytojų teigimu jų patiriamo darbe streso dažnumas nėra didesnis nei kitų žmonių. Lyginant vyrų ir moterų bei lyginant pagal gydytojo praktikos metus patiriamo streso dažnumą darbe, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05).
Išvados. Šeimos gydytojai savo darbinėje veikloje dažnai susiduria su įvairiais stresoriais.
Didėjantis darbo intensyvumas, neadekvatus darbo užmokestis, augantis informacijos kiekis, didėjantys profesiniai reikalavimai, atsakomybės didėjimas – nuolatiniai šeimos gydytojo darbo bruožai. Ilgai trunkantis stresas įtakoja psichinę ir fizinę sveikatą. Neigiamų pasekmių galima išvengti ar jas su sumažinti, didinat atsparumą stresui, tuo tikslu, ištyrus dažniausiai pasitaikančius stresorius, pasitelkiant profesinio streso valdymo būdus.
Reikšminiai žodžiai: šeimos gydytojas, darbo vieta, stresas, stresoriai, reakcija į stresą, streso
SUMMARY
Public health management
Family physician’s activity-related stress and its management
Ingrida Ramanauskienė
Scientific advisor lect. dr. Mindaugas Stankūnas
Kaunas University of Medicine, Faculty of Public Health, Department of Health Management. Kaunas; 2010, 64 p.
The aim - to assess family doctors' activity-related stress, factors, stress frequency, stress
management.
Objectives: 1. To evaluate the frequency of stress in the activity of family medical physicians. 2. To indentifity the realtionship among the family medical one's health assesment and links with the frequency of stress at the work-related and life. 3. To assess what helps family physician to manage and cope with activity-related stress.
Methods. The survey was conducted during the period from September 1, 2009 to October 29,
2009. The population of the survey considered to be doctors working in the clinics of primary health care in Kaunas. The survey covered the PHC centers staffed by at least 5 family physicians. Sample volume was calculated using the statistical package EpiInfo6 calculating program STATCALC. An anonymous inquiry was used. The response rate was 92%. The statistical analysis of investigated results was performed using SPSS 10.0 for Windows and Microsoft Office Excel 2003 data packets. Describing and interpreting the results to the cross-tabs procedure was applied.
Results. The results showed that 65.8% of family physicians rated their mental health to be
good. 47.2% stated their physical health be good. Statistically significantly major group of males (74.3%) in comparison with females (55.6%) declared they had no health disorders (χ2=3.992, p<0.05). Among the important factors causing stress in the activity of family physicians a large amount of medical documentation was mentioned (40.5%). As frequently occurring stressors high workload (35.1%), and overtime work (31.8%) were mentioned. Quite often as a factor causing stress (48.0%) unsatisfactory wages were indicated. Emotional stress is often caused (34.5%) by uncertainty about jobs, dissatisfaction with working conditions (33.1%), and lack of professional knowledge (66.2%). Sometimes the lack of executive support (34.5%) and inappropriate work organization (52.7%) act as stressors. Stressful situations at work cause a variety of effects: an increased demand to speak (82.4%), a sense of loneliness (82.4%), depression (75.7%), gastric (67.6%) and cardiac (84.5%) disorders, sleep disorders (52.7%). Assessing the impact of psychological emotions experienced at work, the majority of respondents accepts the statement that they are completely exhausted at the end of the working day (evaluation average of 3.4 points), but according to a gender statistically significant differences were not found. As a rule stress is overcome by means of sport (72.3%) and healthy lifestyle (58.8%). The negative ways to reduce stress are chosen by 5-10% of respondents. Psychological help to manage stress is practiced only by 8.8% of respondents. 58.4% of respondents state that the frequency of family physician activity-related stress is not higher than other activities-related stress. The difference comparing the frequency of stress between males and females and according the duration of medical practice is statistically insignificant (p> 0.05).
Conclusions. Family physicians often face different stressors in their activity. Increasing
intensity of activity, inadequate wages, a growing amount of information, increasing professional requirements and responsibilities are constant features in the family physician’s activity.
Prolonged stress affects mental and physical health. Negative outcomes can be avoided or reduced by increasing resistance to stress. For that purpose most common stressors must be studied and the techniques of professional stress management invoked.
TURINYS Lentelių sąrašas...5 Paveikslų sąrašas ...6 SANTRUMPOS ...7 ĮVADAS ...8 I. LITERATŪROS APŽVALGA...10
1. STRESO SAMPRATA MOKSLININKŲ DARBUOSE...10
2. STRESO ĮTAKOS SVEIKATAI IR JO VALDYMO GALIMYBIŲ TEORINIAI ASPEKTAI ...13
2.1. Stresą sukeliantys veiksniai (stresoriai)...13
2.2. Psichologinės ir fiziologinės reakcijos į stresą, poveikis sveikatai ...16
2.3. Stresas darbo vietoje...21
2.4. Streso valdymas, jo įveikimo būdai...25
3. APLINKOS VEIKSNIŲ ĮTAKA MEDICINOS DARBUOTOJŲ STRESUI DARBE ...30
3.1. Pagrindiniai išorinės aplinkos streso veiksniai sveikatos priežiūroje...30
3.2. Stresogeniniai veiksniai šeimos gydytojų darbo vietoje...34
II. TYRIMO METODAI IR APIMTIS ...38
2.1. Tyrimo eiga ir apimtis ...38
2.2. Tyrimo instrumentarijus ...38
III REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...40
3.1. Respondentų socialinė bei pscihofiziologinė charakteristika...40
3.2. Šeimos gydytojų darbe patiriamo streso priežastys ir pasekmės...43
3.3. Šeimos gydytojų savo sveikatos vertinimo sąsajos su patiriamo streso darbe ir gyvenime dažnumu ...49
3.4. Šeimos gydytojų darbe patiriamo streso valdymas ...52
IŠVADOS...57
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...58
LITERATŪRA ...59
LENTELIŲ SĄRAŠAS
1 lentelė Streso apibūdinimas 11 psl.
2 lentelė Streso darbe veiksniai 22 psl.
3 lentelė A ir B asmenybių tipo charakteristikos 27 psl.
4 lentelė Respondentų socialinė charakteristika 40 psl.
5 lentelė Respondentų savo psichofiziologinės būklės ir žalingų įpročių vertinimas
40 psl.
6 lentelė Savo sveikatos vertinimo pasiskirstymas, % 42 psl.
7 lentelė Gyvenime patiriamo streso dažnumo pasiskirstymas 43 psl. 8 lentelė Gyvenime patiriamo streso dažnumo pasiskirstymas 43 psl. 9 lentelė Stresoriai, jų pasireiškimo dažnumo darbo vietoje pasiskirstymas, % 45 psl. 10 lentelė Respondentų pasiskirstymas pagal patiriamo streso dažnumą ir amžių 47 psl. 11 lentelė Darbe patiriamo streso dažnumo pasiskirstymas, % 49 psl. 12 lentelė Ryšys tarp darbe patiriamo streso ir lyties pasiskirstymas 50 psl. 13 lentelė Respondentų patiriamo streso darbe pasiskirstymas pagal gydytojo
darbo stažą 50 psl.
14 lentelė Darbe patiriamų psichologinių emocijų pasiskirstymas pagal lytį 51 psl. 15 lentelė Darbe patiriamo streso psichologinių emocijų ryšio su amžiumi
pasiskirstymas
52 psl. 16 lentelė Būdų, padedančių įveikti stresą darbe pasiskirstymas 53 psl. 17 lentelė Stresą darbe padedančių įveikti būdų pasiskirstymas pagal patiriamo
streso dažnumą 54 psl.
18 lentelė Priežasčių dėl nesikonsultavimo su psichologu pasiskirstymas 55 psl. 19 lentelė Psichologo poreikio, priklausomai nuo patiriamo streso dažnumo,
pasiskirstymas
56 psl. 20 lentelė Streso įveikimo būdo panaudojimo priklausomai nuo lyties
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
1 paveikslas Pagrindinės stresorių rūšys 14 psl.
2 paveikslas Streso grandinė (modifikuota pagal Berstein, Penner, Klarke-Stewart, Roy & Wickens, 2003)
18 psl.
3 paveikslas A. Antonovsky Salutogeninis modelis 20 psl.
4 paveikslas Darbo aplinkos poveikis 22 psl.
5 paveikslas Bendrosios organizacijos sąlygos, įtakojančios stresinių situacijų
atsiradimą 24 psl.
6 paveikslas Streso įveikimo modelis 26 psl.
7 paveikslas Streso įveikimas 28 psl.
8 paveikslas Lietuvos SAS ir medikų teikiamų paslaugų kokybės vertinimas, % 32 psl. 9 paveikslas Išlaidos sveikatos sistemai finansuoti, mlrd. Lt 33 psl. 10 paveikslas Su šeimos gydytojo darbu susijusio streso sistemos apibūdinimas 37 psl. 11 paveikslas Šeimos gydytojų darbe patiriamo streso dažniausiai sutinkamų
SANTRUMPOS
ASPĮ – Asmens sveikatos priežiūros įstaiga BVP – bendras vidaus produktas
NDNT – neįgalumo ir darbingumo nustatymo taryba PSDF – privalomojo sveikatos draudimo fondas PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
PSP – Pirminė sveikatos priežiūra SAM – Sveikatos apsaugos ministerija SAS – Sveikatos apsaugos sistema SP – Sveikatos priežiūra
ĮVADAS
Aktualumas. Stresas darbo vietoje jo įtaka sveikatai, galimybės jį valdyti ar įveikti šiandien viena dažniausiai tyrinėjamų ir studijuojamų temų. Didelę savo gyvenimo dalį visuomenės nariai skiria profesinei veiklai ir darbo vietoje žmonėms dažnai tenka patirti įvairių stresorių poveikį. Pastaruoju metu pasaulyje ir Lietuvoje vis plačiau tyrinėjama, su kokiais stresoriais susiduria įvairių profesijų atstovai [2; 5; 7; 11; 15; 25; 43; 65]. Tai – aktuali problema ir šeimos gydytojų tarpe. Profesinė darbo aplinka ir psichosocialiniai veiksniai šeimos gydytojų darbe gana dažnai sukelia stresines situacijas. Tas turi didelę įtaką ne tik šeimos gydytojų darbo kokybei, pasitenkinimui savo darbu, bet ir fizinei bei psichikos sveikatai.
Nuolatinis susidūrimas su ligomis, skausmu, atsakomybė už žmonių sveikatą ir gyvybę, didelis darbo krūvis, neadekvatus atlygis, blogas psichologinis klimatas, žemas darbo organizavimo lygis ir kiti profesiniai stresoriai sukelia sveikatos problemų, menkina gyvenimo kokybę. Tai pasireiškia fiziniais, psichologiniais ir socialiniais simptomais. Stresas, įtakodamas šeimos gydytojų sveikatą ir elgseną, kartu įtakoja ir teikiamų paslaugų kokybę, veikdamas sveikatos priežiūros tinkamumą. Mediko profesija ypač susijusi su stresu, pasekmės gali būti labai skirtingos, todėl ypač pastaruoju metu šią gana aktualią problemą tyrinėja psichologai, psichiatrai, darbo organizavimo bei medicinos specialistai [13; 15; 25; 34; 43; 53; 76].
Problema. Šeimos gydytojo specialybė atsirado Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę atsižvelgiant į kitų šalių patirtį. Šeimos gydytojas yra kaip patarėjas, koordinatorius, konsultuojantis pacientus sveikatos klausimais, stebintis lėtinių ligų eigą, padedantis surasti reikalingą specialistą. Nuo šeimos gydytojo darbo kokybės priklauso ir paciento požiūris į sveikatos apsaugos sistemą, visuomenės sveikatos, darbingumo, invalidumo problemos bei jų sprendimas. Tai, be abejo, turi įtakos ir socialinei, ir ekonominei šalies raidai. Mokslinėse studijose aprašomas didelis streso lygis tarp SP darbuotojų [13; 15; 21; 25; 30; 34; 56; 75]. Atkreipiamas dėmesys ir į pastebimą profesinių stresorių, streso sukeltų emocinių ir psichosomatinių simptomų paplitimą šeimos gydytojų tarpe. Tai turi įtakos šeimos gydytojų sveikatai, mažėja darbingumas ir iniciatyvumas, neigiamai atsiliepiantis motyvacijai ir SP paslaugų kokybei [21; 34; 42; 44; 79; 88].
Šie tyrimai yra svarbūs nustatant šeimos gydytojų profesinės darbo aplinkos stresą sukeliančių veiksnių pobūdį, individualias stresines reakcijas, darbo organizavimo ir darbo turinio bei žmonių tarpusavio santykių aspektus.
Šeimos gydytojų darbo aplinkos veiksniai veikia kaip stresoriai tik sąveikoje su žmogumi, individu. Todėl jų poveikis ir pasekmės kiekvienam šeimos gydytojui, kaip asmenybei yra nevienodas. Jis priklauso nuo kiekvieno jų tikslų, lūkesčių, požiūrių, asmeninių savybių, fizinių bei psichologinių sveikatos problemų, amžiaus ir kt. veiksnių [1; 7; 10; 16; 62; 71; 89].
Šeimos gydytojų streso priežasčių atskleidimas, atliekant kuo daugiau tyrimų, jo vystymosi proceso gilesniam supratimui ir prognozavimui bei streso pasekmių nustatymui sudarytų prielaidas stresorių šeimos gydytojų darbe prevencijai, profesinio streso korekcijai. Verta žinoti, jog stresas – žmogaus (organizmo) reakcija ir kad ją galima jei ne įveikti, tai bent iš dalies valdyti.
Darbo tikslas: Įvertinti šeimos gydytojų darbe patiriamą stresą, veiksnius, streso pasireiškimo dažnį, streso valdymą.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti šeimos gydytojų darbe patiriamo streso dažnumą.
2. Nustatyti šeimos gydytojų savo sveikatos vertinimo ir žalingų įpročių sąsajas su patiriamo streso darbe ir gyvenime dažnumu.
I. LITERATŪROS APŽVALGA
1. STRESO SAMPRATA MOKSLININKŲ DARBUOSE
Tai, ką šiandieną mes vadiname stresu (lot. estroctia) arba atsparumu stresui, anksčiau buvo apibrėžiama kaip frustracija ir frustracijos tolerancija. Be to, stresinė būsena buvo apibrėžiama kaip nerimas, universalus žmogiškas motyvas, verčiantis mus elgtis vienaip ar kitaip [20]. „Stresas“, ko gero, tapo vienu iš dažniausiai vartojamu žodžiu, panašiai, kaip „laimė“, „nesėkmė“ ir pan. Kiekvienam mūsų streso sąvoka turi skirtingą reikšmę. Stresą paprastai siejame su nemalonia, įtempta, nerimą keliančia būsena. Nors, kita vertus, vienas žymiausių streso tyrinėtojų H. Selye'as teigia, kad stresas nėra šiaip sau nervinė įtampa ir neteisinga jį tapatinti su nerviniu persitempimu arba stipriu emociniu sujaudinimu. Pasak jo „stresas yra gyvenimo skonis ir kvapas“, o visiškas streso nebuvimas lygus mirčiai. Tačiau, visiškai normalus ir kartais net būtinas stresas gali tapti distresu. Tai nutinka tuomet, kai stresas įgauna neigiamą atspalvį, kai aplinkos keliami reikalavimai arba grėsmė organizmui yra per dideli arba kai gebėjimas prie jų prisitaikyti ar įveikti grėsmę yra per menkas.
Stresas yra daugiareikšmė sąvoka. Dažniausiai ji apibūdinama kaip įtampos būsena – visuma apsauginių fiziologinių reakcijų, atsirandančių žmogaus organizme kaip atsakas į nepalankių veiksnių poveikį. Tai vidinio spaudimo, įtampos būsena, pasireiškianti įvairiais emociniais, kognityviniais, fiziologiniais, elgesio pokyčiais. Stresinės situacijos atsiranda tada, kai žmogui keliami per dideli reikalavimai. Jis nebesugeba jų kontroliuoti, nepajėgia savarankiškai sukurti jų įveikimo strategijos bei numatyti darbų sekos [11].
Medicininio ir psichologinio termino „stresas“ autorius yra endokrinologas H. Seljė. 1936 m. jis pirmą kartą pavartojo šį terminą, o vėliau sukūrė ir streso teoriją, kuri yra aktuali ir šiandien. Jusienė, Laurinavičius netgi teigia, kad iki šiol dar nėra sukurta streso teorija, išsamiai paaiškinanti jo priežastis, pasekmes ir patirtį [39].
1 lentelė. Streso apibūdinimas
Autorius Streso apibūdinimas
Medicinos
enciklopedija (1993) Psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, visuma organizmo apsauginių reakcijų, kurias sukelia žalingi aplinkos ar vidaus veiksniai – stresoriai. H. Seljė (1936) Tai bendra nespecifinė organizmo reakcija į bet kokį „pakenkimą“, nukreipta į
organizmo gynybinių jėgų mobilizavimą. V. Barvydienė,
J.Kasiulis (2001)
Stresą galima apibūdinti kaip bendrą procesą, kuriuo įvertiname ir reaguojame į tam tikrus grėsmę ir iššūkį keliančius įvykius, vadinamuosius stresorius.
Sociologinis žodynas
(1993) Įtampos būsena – visuma apsauginių fiziologinių reakcijų, atsirandančių žmogaus arba gyvūno organizme kaip atsakas į nepalankių veiksmų (stresorių) poveikį. H. Seljė (1976) Vidinis atsakas į tam tikrus įvykius. Žmogaus psichinės ir fiziologinės įtampos
būsena, atsirandanti dėl išorinių ir vidinių dirgiklių, arba stresorių, poveikio. D. Myers (2000) Procesas, kuriuo įvertiname ir reaguojame į tam tikrus grėsmę ar iššūkį keliančius
įvykius, vadinamuosius stresorius. R. L. Atkinson, R.C.
Atkinson, E. Smith, D. Bem (1993)
Stresas atsiranda tuomet, kai žmonės susiduria su įvykiais, kuriuos jie suvokia kaip žalingus fizinei sveikatai ir psichologinei gerovei,.
Psichologijos žodynas
(1993) Žmogaus būsena, kylanti dėl įvairių ekstremalių poveikių, t.y. stresorių. A. Fingret (1985) Stresas – individualus reiškinys, kurio priežastis – pernelyg dideli aplinkos
reikalavimai. D. Holmse, I. Rahe
(1967) Atsakas į aplinkos įvykius, signalizuojančius arba iniciuojančius gyvenimo pokyčius. I. Mills (1998) Tam tikras pusiausvyros tarp mūsų pačių ir situacijos, kurioje atsiduriame,
sutrikimo pasireiškimas. Tarptautinių žodžių
žodynas (2007) Netikėtų, dažniausiai neigiamų aplinkybių sukelti organizmo funkcijų ir žmogaus veiklos sutrikimai. R. Lazarus (1985) Stresas – interakcija. Kyla, kai sutrinka pusiausvyra tarp poreikių ir resursų,
galinčių juos patenkinti.
E. Makkena (2000) Bet kuri situacija, atrodanti sunki, grėsminga, neapibrėžta arba nuobodi, sukelia stresą.
A. Furnham (1991) Priverstinė fizinė, emocinė ar protinė įtampa.
R. L. Atkinson (1990) Būsena, atsirandanti žmogui susidūrus su tokiomis psichologinėmis ar socialinėmis aplinkybėmis, kurias jis suvokia kaip pavojingas ir nėra tikras, jog sugebės jas įveikti.
A. Klareich (1985) Nespecifinis fiziologinis atsakas į stipriai veikiančias aplinkybes, suvokiamas kaip grėsmingas asmeniui.
S. Palmer (1989) Individuali psichologinė, fiziologinė ar elgesio reakcija į suvokimą, jog neįmanoma atitikti keliamiems darbo reikalavimams ir tai gali sukelti sveikatos pakenkimus. M.R. Di Matteo (1985) Biocheminė organizmo reakcija į aplinkos reikalavimus.
E. M.Marmot,
A. Feeney (1991) Stresas darbe yra emocinė būsena (ar nuotaika), kurios priežastis – prieštaravimas tarp darbe keliamų reikalavimų ir asmens sugebėjimo atitikti juose, arba – subjektyvus reiškinys, asmens suvokimas, jog nesugebės atitikti darbinės situacijos keliamiems reikalavimams.
R. Jusienė,
A. Laurinavičius (2007) Didesni nei įprasta reikalavimai asmeniui dėl to kylanti grėsmė jo gerovei bei mėginimai įveikti tą grėsmę. R. Lekavičienė,
Z. Vasiliauskaitė (2007)
Psichologiniu požiūriu stresas yra psichologinis įvykio vertinimas, bet ne pats faktas.
Z. Javtokas (2009) Stresas – tai organizmo būklė, nulemta netikėtų, nepalankių aplinkybių (stresorių) poveikio ir dezorganizuojanti žmogaus veiklą.
V. Januškevičius, P. Vasilavičius, A. Juozulynas (2006)
Tai žmogaus psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, kylanti dėl vidinių ir išorinių veiksnių (stresorių) poveikio.
D. Myers atkreipia dėmesį, kad streso sąvoka vartojama nevienareikšmiai. Kartais ji taikoma grėsmei arba iššūkiui, o kartais atsakui į grėsmę ar iššūkį apibūdinti. Kad būtų apimtos šios abi reikšmės, stresas apibrėžiamas kaip bendras procesas, kuriuo įvertinama ir reaguojama į tam tikrus grėsmę ar iššūkį keliančius įvykius [62]. Iš 1 lentelėje pateiktų tik dalies mokslininkų streso apibrėžimų matyti, kad, nors ir ne kardinaliai, tačiau skiriasi atskirų autorių suformuluoti sampratos turiniai. Tai rodo, kad skiriasi autorių požiūris į stresą, į tai, kas, jų nuomone, yra svarbiausia [72]. Pagaliau ir stresinės situacijos, kurias jie analizavo kiekvienam jų leido susidaryti savo nuomonę.
Analizuojant literatūrą, pavyko rasti tik vieną pateiktą apibrėžimą susijusį su stresu darbe (1 lentelė). Tačiau šis apibrėžimas nepilnai atspindi stresinių situacijų atsiradimą darbe. B. Pajarskienė atkreipia dėmesį, kad darbe sveikatą veikia ne tik kai kurių autorių (pvz., T. Cox, S. Cox) akcentuojami tik kenksmingi biologiniai, cheminiai, mechaniniai ir radiologiniai veiksniai, bet ir psichosocialiniai ir organizaciniai veiksniai [65]. Tačiau B. Pajarskienė tai ką, galima būtų apibūdinti kaip stresą darbe, formuluotės nepateikia. Darbo stresas yra svarbi sveikatos problema. Gausėja stresų bei įtampos, o drauge ir jų sukeliamų ligų. Auga ekonominiai nuostoliai dėl streso sukeltų padarinių (nedarbo dienų skaičius ir pan.), tai įtakoja net ir savižudybes. Pvz. „The Independent“ pateikia, kad 2008 m. net 34 kompanijos „France Telepom“ pasitraukė iš gyvenimo dėl įtampos darbe [74].
Apžvelgus ir išanalizavus atskirų autorių pateikiamus streso apibrėžimus, galėtume taip apibūdinti stresą šeimos gydytojų darbe:
Stresas šeimos gydytojo darbe – tai individualus psichologinis atsakas į neadekvačius profesinius reikalavimus bei spaudimą, įtemptus tarpusavio socialius santykius ir žemą darbo organizavimo lygį konkrečioje PSP organizacijoje.
2. STRESO ĮTAKOS SVEIKATAI IR JO VALDYMO GALIMYBIŲ TEORINIAI ASPEKTAI
2.1. Stresą sukeliantys veiksniai (stresoriai)
Aptarus streso sampratą, akivaizdu, kad stresą sukelia tam tikri veiksniai, dar įvardijami kaip stresoriai. Juos ir aptarsime šiame skyrelyje.
Stresas gali netikėtai apimti, kai nesugebama susitvarkyti su išoriniais ar vidiniais reikalavimais, nežiūrint į tai, ką vienu ar kitu atveju laikysime išoriniais ar vidiniais reikalavimais. Streso kilimui pasitarnauja įvykiai ar situacijos – stresoriai, prie kurių žmonėms tenka taikytis. Stresoriais gali būti bet kokie įvykiai, verčiantys asmenį keistis arba adaptuotis [39]. Stresoriumi dažniau įvardijami veiksniai, kurie sukelia žmogui įtampą, nervingumą, skubėjimą, pyktį ar susirūpinimą [62].
Stresoriai – tai situacijų sukėlėjai. Tik nuo paties žmogaus priklauso, kokį stresą (distresą ar eustresą) jie sukels [66]. Pasak V. Meškos, A. Juozulyno distresą (neigiamą stresą ) sukelia išoriniai dirgikliai, kurie atsiranda slegiančiose situacijose ir kurie per stipriai veikia organizmą ir psichiką [57]. Stresorių diapazonas labai platus: nuo globalių, katastrofiškų įvykių iki kasdienių, bet pasižyminčių įkyrumu, Stresoriais gali būti [8]:
katastrofiški įvykiai, stichinės nelaimės; gyvenimo pokyčiai ir įtampos;
chroniški stresoriai; kasdieninis įkyrumas.
Priklausomai nuo stresoriaus rūšies ir jo pobūdžio pati bendriausia stresorių rūšių klasifikacija pateikta 1 pav.
1 pav. Pagrindinės stresorių rūšys Šaltinis: adaptuota pagal [57].
Stresoriai
Fiziologiniai Psichiniai Socialiniai
Griežtos stresorių klasifikacijos analizuotoje literatūroje neaptikta. Dažniausiai duodama pati bendriausia pagrindinių stresorių rūšių klasifikacija pateikta „Psichologijos žodyne“: fiziologiniai ir psichiniai. Psichiniai stresoriai skirstomi į informacinius ir emocinius. Informacinį stresą sukelia tokia situacija, kai dėl pernelyg gausios informacijos žmogus nepajėgia atlikti užduočių, nespėja reikiamu spartumu priimti teisingų sprendimų, ypač jei už tų sprendimų padarinius jam tenka didžiausia atsakomybė. Emocinis stresas kyla grėsmės, pavojaus situacijose. Įvairios streso formos (impulsyvus, slopinamas, generalizuotas) sukelia psichinių procesų eigos pokyčius, emocinius poslinkius, keičia veiklos motyvaciją, sutrikdo judesius ir kalbą. Stresas gali ir suaktyvinti veiklą, ir daryti jai neigiamą poveikį (distresas), net dezorganizuoti ją.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad V. Janušonis išskiria socialinį stresą, kurį apibūdina kaip aplinkos psichosocialinių stresorių sukeltą žmonių adaptacinę nespecifinę reakciją.
Akivaizdu, kad galima būtų rasti ir daugiau streso klasifikacijų, tarkim, fiziologinis stresas ir pan. Todėl literatūroje rasta bendriausia stresorių klasifikacija papildyta [57] socialiniais stresoriais (1 pav.).
V. Janušonis (2008) pateikia tokią socialinių stresorių klasifikaciją: socialinės aplinkos išoriniai stresoriai;
gyvenimo įvykiai ir pokyčiai; darbo įvykiai ir pokyčiai;
asmeniniai įvykiai ir individualių charakteristikų pokyčiai.
Susiformavusi vaikystėje žmogaus pasaulėžiūra vėliau veikia jo santykį su kitais žmonėmis tiek savo artimoje aplinkoje, tiek darbo aplinkoje. Tai lemia stresinių situacijų atsiradimą socialinių konfliktų pagrindu. Todėl labai svarbi kiekvienam individui socialinė adaptacija – prisitaikymas prie socialinės aplinkos. Tai sudėtingas procesas, kurio eigoje formuojasi žmogaus ir aplinkos ryšiai, atsiranda pusiausvyra. Todėl žmogaus ir socialinės aplinkos santykių harmonizacijos įgūdžiai yra labai svarbūs [70]. Kuo trumpesnis bus prisitaikymo prie naujų sąlygų, naujų reikalavimų laikotarpis, tuo mažesnis bus adaptacijos poreikio sukeltas stresas ir diskomfortas. Nepakankamos socialinės adaptacijos požymiu laikomas nerimastingumas, kuris apibrėžiamas kaip nemaloni būsena, lydima įtampos, susirūpinimo, nelaimės nuojautos [7].
Stresinių veiksnių šaltiniu gali tapti ir politinė aplinka. Politinė aplinka – įstatymai, valstybinės agentūros ir interesų grupės, kurios daro įtaką ir riboja įvairių organizacijų ir asmenų veiklą tam tikroje visuomenėje. Kaip tokį stresą sukeliantį veiksnį dalinai būtų galima įvardyti šiandien vykstančią sveikatos apsaugos reformą bei pirminės sveikatos priežiūros restruktūrizaciją [73; 91].
Technologinė aplinka – vienas svarbiausių veiksnių, formuojančių mūsų ateitį, tačiau lygiagrečiai ir atnešanti su ja susijusių stresų [72]. Viena vertus, technologijos atneša naudą, kita vertus, su jomis susijusios grėsmės, kai, sparčiai kintant technologijoms, nespėjama žengti su jomis koja kojon. Tai rodo ir informacinių technologijų diegimas pirminėje sveikatos priežiūroje.
Vidiniai stresoriai – tai nervų sistemos ypatumai, atsiskleidžiantys per reakcijų, tame tarpe ir psichinių, greitį, per dirginimo ir slopinimo reiškinius, galų gale per tam tikrą elgesio būdą, kuris pats savaime sukelia psichinę įtampą, adekvačiai didina susidariusios situacijos įveikimui reikalingą įtampą iki nenormalios. Pastaroji tampa nerimo, depresijos, adikcijų priežastimi, o tai – streso požymiai [97]. Vidiniai stresoriai yra tam tikras individo vidinis nusiteikimas. Tai gali būti perdideli reikalavimai sau arba siekimas iš šalies primestų tikslų, kurių žmogus nėra sau išsikėlęs. Jei tai daroma prieš jo valią, toks elgesys slegia. Pagal savo prigimtį žmogus yra sudėtinga ir konfliktiška būtybė. Vidinius stresorius būtų galima suskirstyti į fiziologinius, emocinius, socialinius, intelektinius ir dvasinius poreikius [71].
Stresas gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis. Trumpalaikis kasdieninis stresas trunka nuo kelių minučių iki valandos. Tačiau šie trumpalaikiai įvykiai, sukeliantys stresą, gali būti tokie pat arba dar intensyvesni nei ilgalaikiai ar didelį stresą sukeliantys sunkumai. Ilgalaikis stresas – kai individo savijautai daroma žala trunka keletą dienų, savaičių ar net mėnesių. Jaučiama įtampa, vidinis spaudimas, pojūčių pagrindas – baimingos mintys apie patirtus ar laukiančius sunkumus, abejojama, ar taip gerai bus pajėgta sutvarkyti kasdienius reikalus.
Streso tyrinėtojai lygiui nustatyti naudoja Socialinės adaptacijos skalę (Social Readjustment Rating Scale). Skalė paremta prielaida, kad visi pokyčiai – teigiami ar neigiami – kelia įtampą [39]. Skalė yra sudaryta iš 43 teiginių, nusakančių potencialius stresorius. Didžiausią svorį įgyja tie stresoriai, kurie suvokiami kaip nekontroliuojami (susiję su žmonių mirtimi, susirgimais, darbo praradimu). Vidutinio rango yra pokyčiai šeimoje, finansų srityje, įsipareigojimai darbe, gyvenimo sąlygos. Žemiausiu rangu yra įvertintas laisvalaikio praleidimas, įpročių keitimas, tradicinių švenčių organizavimas. Stresiniai rangai yra nuo 11 iki 100. Aptardamas streso lygį, G.G. Myer, pabrėžia, kad matuojant stresą, ypač svarbu įvertinti įvykių sankaupą per tam tikrą laikotarpį. Jeigu žmogus, sakykime, per pusę metų sukaupė daug „streso taškų“, t.y. daugiau nei vidutinis streso įvertis, atsiranda tikimybė susirgti [62].
Sekančiame skyrelyje ir aptarsime streso sukeltų įvykių padarinius sveikatai.
2.2. Psichologinės ir fiziologinės reakcijos į stresą, poveikis sveikatai
Kaip matėme iš 2.1. skyrelyje atliktos apžvalgos, kiekvieną dieną mes visi susiduriame su streso veiksniais, įvairiomis jų formomis, rūšimis ir vienaip ar kitaip į stresą reaguojame. Streso rizikos veiksniai akcentuojami todėl, kad jie turi poveikį sveikatai. Kita vertus, streso rizikos veiksniai atspindi ir gyvenimo būdo ypatumus. Daugelis galbūt net nesusimąsto, kad jiems patogus gyvenimo būdas didina streso riziką. Aktyvūs rūkaliai ar nuolat geriantys alkoholį tvirtina, kad tokiu būdu jie mažina streso poveikį. Tačiau, kaip pabrėžia A. Steptoe, I. Wardle, T.M. Pollard, žmogus gyvena visuomenėje, kitų apsuptyje, todėl jo subjektyvus mąstymas ar individualūs sprendimai neturėtų trukdyti šalia esantiems [83].
Reakcijos į stresą skiriamos į dvi pagrindines grupes: fiziologines ir psichologines [50]. Kad ir kokie būtų stresoriai, visi jie kelia psichinę ir fiziologinę įtampą. Nepriklausomai nuo streso šaltinio fiziologinės reakcijos yra gana panašios. Fiziologinis atsakas į stresą daugeliu atvejų yra lemtingas žmogaus sveikatai, nes fiziologiškai sužadintas organizmas reaguoja per gyvybines organizmo funkcijas: nervų bei endokrininę sistemą (kraujospūdį, širdies susitraukimų dažnį, odos jautrumą, raumenų įtampą, kvėpavimo pokyčius). Jei stresas yra ilgalaikis, išsenka žmogaus pasipriešinimo galimybės. Tuomet, silpstant imuninėms reakcijoms, atsiranda prielaidos rimtiems susirgimams. Stiprios emocijos, nusivylimas ardo fiziologinę homeostazę, t.y. organizmo pusiausvyrą, ir galop sukelia įvairias ligas: aukštą kraujo spaudimą, širdies priepuolius, nemigą, dvylikapirštės žarnos opaligę, imuniteto sistemos silpnėjimą ir galimybę kitų fizinių pažeidimų bei ligų. Ligų simptomams stiprėjant, sumažėja darbuotojų darbingumas, o kartais padariniai būna dar liūdnesni – gali grėsti net invalidumas [42].
Psichologinės reakcijos į stresą, yra trejopos [50]: emocinės,
kognityvinės, elgesio.
L. Bernard, E. Krupat atkreipia dėmesį, kad psichologinės reakcijos pirmiausia reiškiasi per emocijas [10]. Emociniame lygmenyje dominuoja neigiamos emocijos ir jausmai (baimė, pyktis). Kognityviniame lygmenyje formuojasi mintys apie žalos ar grėsmės galimas pasekmes ir galimybė jas kontroliuoti. Tuo pat metu gali pablogėti dėmesio koncentracija, kuri trukdys veiklą ir ypač susilpnės sprendimų priėmimo procesas. Elgesio lygmenyje stresas reiškiasi irstančiais tarpasmeniniais santykiais, alkoholizmu, narkomanija, bendruomenės gyvenime nusistovėjusių socialinių normų ignoravimu.
Mokslininkai L.R. Aiken, W.R. Avison, I.H. Gotlib, V.J. Sutherland, J.Wieelov giliau apžvelgia ir atsakomąsias reakcijas į stresą bei jų tarpusavio sąveiką. Atsirandant ir vystantis stresui, drauge funkcionuoja trys tarpusavyje sąveikaujančios sistemos [50]:
emocinis įvykio vertinimas, kuriame, pertraukdami vienas kitą, dalyvauja emocijos ir sąmonė;
fiziologinės ir biocheminės organizmo reakcijos;
elgesio reakcijos bei veiksmai, nukreipti į streso priežasčių ir padarinių šalinimą ir siekimą jo išvengti ateityje.
Teigiama, kad dvi streso metu sąveikaujančios sistemos – emocinė ir fiziologinė – dažniausiai pasirodo kartu. Labai reti atvejai, kad veiktų tik kuri nors viena. Antai manoma, kad vidinis stresas gali sukelti genų mutacijas, kurios gali sąlygoti homoseksualumą – didėja veikiamų žmonių skaičius, didėja homoseksualų skaičius [32].
Daug ką gali paaiškinti ir krizės teorija, kurią galime taikyti bet kuriems reiškiniams, tame tarpe ir stresui analizuoti. Krizės – streso sukelti vidiniai organizmo sutrikimai [97]. Visi mes išgyvename krizes, kai dėl išorinių poveikių sutrinka organizmo funkcijos ir negalima savęs įveikti anksčiau išbandytais būdais. To išdava – susijaudinimas, padidėjusi įtampa, susilpnėjusios pažintinės funkcijos, sutrikusi elgsena, kartais išsivysto depresija, baimė, gėdos, kaltės jausmas, bejėgiškumas. Didėjant nerimui, mažėja savisaugos galimybės. Pasak G. Žukausko krizė – tai ne įvykio padarinys, o nesugebėjimas įveikti įvykio padarinių [97]. Krizės plėtojasi keliais etapais: atsiranda nerimas; nerimas auga; sukaupiamos visos vidinės bei išorinės jėgos ir bandoma išsivaduoti iš krizės; jei nepasiseka, baimė, elgsenos, emocijų sutrikimai (o tai – psichiatrijos problemos) [10; 97].
Visas streso procesas priklauso nuo taip vadinamosios streso grandinės, kurią sudaro jau aptartieji stresoriai, atsakomosios reakcijos bei streso mediatoriai (2 pav.)
2 pav. Streso grandinė (modifikuota pagal Berstein, Penner, Klarke-Stewart, Roy & Wickens, 2003)
Šaltinis: R. Lekavičienė, Z. Vasiliauskaitė, G. Matulienė, D. Antinienė, J. Almonaitienė, J. Jakštys, N. Ausmanienė , 2007
Pateikta schema akivaizdžiai rodo tai, kas aptarta aukščiau: streso procesas tarytum susideda iš trijų savarankiškų dalių, kurios tarpusavyje yra susijusios.
Streso matavimas dažniausiai siejamas su žmonių reakcijomis į tam tikrus socialinio ar asmeninio pobūdžio teigiamus ir neigiamus reiškinius – stresorius, kurie veikia sveikatą. Yra
Stresoriai Reakcijos į stresą Streso mediatoriai
pakankamai glaudus ryšys tarp stresą keliančių įvykių bei jį lydinčių simptomų. Nekontroliuojami, netikėti ar nepalankūs įvykiai daugeliui žmonių sukelia neigiamas emocijas – pyktį, agresiją, irzlumą, netoleranciją. Minėtos emocijos, ypač užsitęsusios ilgesnį laiką, ir sukelia kai kuriuos simptomus, pavyzdžiui, miego sutrikimus, susilpnėjusį dėmesį, padidintą dirglumą, apatiją, nuotaikų kaitą ir pan. [1].
Stresas gali būti siejamas su daugybe mūsų kasdienio gyvenimo įvykių ar reiškinių, kurių baigtis mums yra netikėta, nemaloni ir kurių kartais nepajėgiama kontroliuoti. Visa tai lydi neigiamos emocijos ar pikti jausmai, kurie neretai perauga į tam tikrus simptomus – skausmus, nuotaikos svyravimus, nuovargį, dirglumą ar pan. [80] Yra ryšys tarp to, ką vadiname stresu ir psichosocialinių veiksnių. Psichosocialiniai veiksniai gali stimuliuoti vėžinių ląstelių atsiradimą per tokius tarpininkus kaip tabakas, alkoholis, pramoniniai kancerogenai, per didelis riebalų vartojimas ar stresas [67].
Kalbant apie streso poveikį sveikatai svarbus vaidmuo priklauso streso trukmei. Labiausiai varginantis yra nuolat pasikartojantis arba chroniškas stresas, kuris yra siejamas su psichosomatinėmis ligomis. Tradiciškai psichosomatinėms ligoms priskiriama astma, padidintas kraujospūdis, opos, kolitas ir reumatoidinis artritas. Nors mokslininkai R. L. Atkinson, R. C. Atkinson, E. Smith, D. Bem patikrinę minėtųjų susirgimų ryšį su stresuojančiais gyvenimo įvykiais nepatvirtino hipotezės apie streso ir specifinių ligų ryšį, išskyrus širdies ligas [6].
Dėl nestipriai išreikštų simptomų, į kuriuos daugelis nekreipia dėmesio, ilgainiui, kaip atkreipia dėmesį V.J. Sutherland, C.L. Coper išsivysto sunkūs sutrikimai [85]:
Pervargimas (arba išsekimas): vis labiau intensyvėjantys fiziniai, psichologiniai ir elgesio sutrikimai, kaip atsakas į nenutrūkstamą chroniškų stresorių srautą.
Potrauminis stresas: neigiamos reakcijos po ypač traumuojančių įvykių, pasireiškiančios persekiojančiais prisiminimais ir košmarais.
Pervargimo – išsekimo sindromas psichologiniu požiūriu reiškia bendravimo su kitais žmonėmis problemas, asmeninių pasiekimų nuvertinimą, bejėgiškumą, nereagavimą į paskatas ar paraginimus, pesimistinį požiūrį į gyvenimą. Tai sukelia absoliutų išsekimą visose srityse. Fiziologiniu požiūriu – tai energijos stoka ir chroniškas nuovargis. Manoma, kad pervargimo – išsekimo sindromas neretai išsivysto kompetentingiems ir atsakingiems žmonėms, prisiimantiems daugybę įsipareigojimų ir besistengiantiems viską atlikti tik puikiai. Tokie žmonės nemoka ilsėtis, nuolat mąsto apie darbą, jaučia nerimą dėl rezultatų.
sumažėjimo – ypač dirbantiems žmonėms [64]. „Sudegimo“ tyrinėjai prieina išvadą, kad nuo sudegimo kenčia tie žmonės – čia kalbama dažniau apie moteris – kurie įsipareigoja ir aukojasi kitiems, kol galiausiai jas slegianti našta tampa nebepakenčiama [72].
Tai kaip ilgai ar intensyviai žmogus išgyvena stresinę būseną, priklauso ir nuo žinojimo bei mokėjimo įveikti grėsmę, turimų organizmo išteklių iškilusiems reikalavimams (grėsmei) įveikti. Pagal salutogenezės teoriją žmogus turi bendruosius atsparumo išteklius (generalised resistence resources), kurie palengvina įveikti gyvenimo sunkumus ir ligas (vieni žmonės įveikia stresą ir lieka sveiki, o kiti suserga). Juos sudaro fizinės asmens savybės, intelektas, asmeninės nuostatos ir sunkumų įveikimo strategijos, finansinis pajėgumas, socialiniai ir kultūriniai veiksniai, įgalinantys, esant reikalui, suvaldyti stresinę situaciją (3 pav.)
3 pav. A. Antonovsky Salutogeninis modelis Šaltinis: Z. Javtokas, 2009
Nuo asmens vidinės darnos (angl. sense of coherence – SOC) lygio labai priklauso galimybė panaudoti bendruosius atsparumo išteklius. Vidinės darnos lygis priklauso nuo gyvenimo reiškinių pažinimo, elgsenos ir motyvų suvokimo. Vidinę darną sudaro trys komponentai [35]:
– vidinės ir išorinės veiklos suvokimas (comprehensibility), – veiklos prasmingumas (meaningfulness),
– gebėjimas valdyti situaciją (manageability).
Pagal salutogenezės teoriją stresorius poveikį patiriantis asmuo, pasižymintis stipresniu vidinės darnos lygiu, turės motyvų įveikti sunkumą, įžvelgs savo veiksmų prasmę, tikės, kad turi pakankamai jėgų susidoroti su situacija [35].
Sveikata Nesveikata Stresas
Žmonių reakcija, jų elgesys, reaguojant į stresorius skiriasi. Tai yra susiję ir su asmenybe. D. Myers asmenybę apibrėžia taip: Asmenybė – tai kiekvienam būdinga savijauta, mąstysena, jausena ir veiksena [62]. Panašiai teigia ir kiti autoriai: Asmenybė – tai individo savitumas, nuolatinių jo savybių (įgimtų ir įgytų) visuma [39]. Asmenybės komponentai – emocijos, motyvacija, mąstymas, suvokimas ir veikla, veiksmai. Manoma, kad tyrimams atlikti daugumą mūsų asmenybės bruožų galima supaprastintai išreikšti dviem matmenimis: ekstraversija ir intraversija bei emociniu pastovumu ir emociniu nepastovumu [39]. Šios savybės yra genetiškai nulemtos, taigi įgimtos. D. Myers teigia, kad kiekvieną žmogų galima įvertinti pagal penkis bruožų matmenis: emocinis pastovumas, ekstraversija, atvirumas, sutarimas su kitais, sąžiningumas [62]. Būtent asmenybės veiksnys nemažai įtakoja tai, kaip žmogus pasielgs vienoje ar kitoje stresinėje situacijoje. Patvirtintas ryšys tarp asmens savybių ir streso įveikimo būdo. Tai leidžia prieiti prie išvados, kad asmenybės tipas gali nulemti žmogaus atsparumą stresui [69]. Tyrimas atskleidė ir tai, kad žmonės, turi mažesnius streso įveikimo resursus, jei vaikystėje stokojo socialinio palaikymo [50].
Stresą sukelia įvykiai ar situacijos, į kuriuos žmonės reaguoja skirtingai. Tačiau bet kuriuo atveju svarbu yra suprasti, kad psichiniai išgyvenimai bei emocinės reakcijos, būdami streso fiziologine grandimi, dažniausiai „pereina“ į kūno pažeidimus, t.y. į bendrą fizinį išsekimą ar į atskirų organų ligas. Jeigu taip atsitinka, tai jau vertinama kaip streso pasekmės.
Streso problema aktuali visose gyvenimo srityse. Viena jų – žmogaus darbovietė. Tai aptariama sekančiame skyrelyje.
2.3. Stresas darbo vietoje
Ankstesniame skyrelyje aptarėme, kaip stresas veikia žmones apskritai. Tačiau žmogus didžiąją savo gyvenimo dalį praleidžia darbe, todėl profesinei darbo aplinkai teikiamas išskirtinis dėmesys. Tai apžvelgsime šiame skyrelyje.
4 pav. Darbo aplinkos poveikis Šaltinis: A. Kabel, 2002
Kaip matyti iš 4 pav. pateiktos schemos, darbo aplinkos veiksnių sukeliamas poveikis gali pakenkti sveikatai, žmogaus darbingumui. Pagrindiniai veiksniai, sąlygojantys blogą darbo aplinką gali būti sugrupuoti į 6 grupes pateikti 2 lentelėje. Šioje lentelėje taip pat glaustai apibūdinta, kuo pasireiškia kiekvienos veiksnių grupės neigiama įtaka darbo aplinkai.
2 lentelė. Streso darbe veiksniai
Veiksnys Veiksnio raiška
1. Perkrovimas darbu ir/ar nepakankamas krūvis
Kai darbų perdaug, kyla nerimas, frustracija, beviltiškumo jausmas, materialinių nuostolių nuojauta. Gavęs darbą ne pagal kvalifikaciją ir savo galimybes, žmogus lygiai taip pat patiria frustraciją, abejones dėl savo padėties socialinėje terpėje, jaučiasi esąs neįvertintas, nepripažįstamas.
2. Vaidmenų (rolių) konfliktas Kyla, kai darbuotojui keliami prieštaringi reikalavimai, kai pažeidžiamas vienvaldystės principas, kai nesutampa, neatitinka neformalios grupės ir oficialios organizacijos reikalavimai, jų elgesio normos. Kai darbuotojas nėra tikras, ko iš jo laukiama, kyla vaidmens neapibrėžtumo, nekonkretumo problema bei stresinė situacija. Žmogui būtini teisingi ir tikslūs vadovų ekspektacijų vaizdiniai: ką jis turi daryti, kaip tai daryti, kaip bus vertinama.
3. Neįdomus darbas Didina įtampą, net sukelia fizinius negalavimus.
4. Blogos darbo sąlygos Temperatūrų svyravimai, triukšmas, prastas apšvietimas, netvarka darbo vietoje, nepakankamas aprūpinimas darbo priemonėmis ir įranga.
5. Netinkamas darbo organizavimas
Netinkama įgaliojimų ir atsakomybės proporcija; tarpusavio reikalavimų nepagrįstumas; nepakankamas informuotumas sistemose „vadovas-pavaldinys“ ir
„pavaldinys-pavaldinys“.
6. Informacinis perkrovimas Būtinumas apdoroti greičiau ar daugiau gaunamos informacijos.
Šaltinis: adaptuota pagal [9]
Bloga darbo aplinka
A. Furnham, F. Kavaler, A.D. Spiegei, M. Marmot B. Pajarskienės, V. Janušonio, A. Jurgelėno, J. Pikūno, V. Januškevičiaus ir kitų autorių nuomone, stresų priežastimi neretai gali tapti ir netinkamas darbo organizavimas [12; 30; 31; 38; 43; 52; 70]. Dažniausiai įvardijami veiksniai, sukeliantys stresą darbe, pateikta 2 lentelėje.
Psichosocialiniai rizikos veiksniai – tai darbo aplinka, kuri gali pakenkti sveikatai. Tai ir veiksniai, priklausantys nuo darbo vietoje esančių žmonių tarpusavio santykių bei veiklos organizavimo. Dažniausiai juos sukelia žemas darbo organizavimo lygis, ilgas darbo laikas, smurto grėsmė, nesaugumo jausmas, pašaipos ir priekabiavimas, laiko stoka, darbo kiekis ir tempas, neaiškūs vaidmenys, darbas su ypatingais klientais ir t.t. Psichosocialiniai veiksniai darbo aplinkoje gali sukelti ne tik psichologinę įtampą, bet ir kitų sveikatos sutrikimų [5].
Stresinė įtampa priklauso nuo darbo reikalavimų ir išteklių santykio. Skiriami subjektyvūs ištekliai ir objektyvūs ištekliai. Subjektyvūs ištekliai – tai žmogaus asmeniniai sugebėjimai ir motorinės, intelekto, suvokimo bei emocinės savybės bei mokantis, dirbant ir socialinės sąveikos su kitais metu įgytos žinios bei sugebėjimai: asmens šeimyninis, kultūrinis ir socialinis pagrindas. Objektyvūs ištekliai gali sudaryti ar apriboti galimybes žmogui atlikti darbą taip, kaip yra geriausia. Objektyvūs ištekliai priklauso nuo tokių sąlygų [40]:
turimo laiko ir erdvės, kaip reikia atlikti užduotį, įskaitant galimybes patiems konkrečiai užduočiai pritaikyti darbo metodus;
techninio ir informacinio pobūdžio priemonių, kurios padeda įvertinti užduotį;
pagalbos ir paramos, kurią paprastai suteikia artimiausias vadovas, kad žmogus galėtų nuolat tobulinti sugebėjimus ir geriau atlikti užduotį;
žmogaus turimų galimybių gauti profesinę pagalbą ir socialinę paramą, kai to prireikia, pavyzdžiui, iš vadovo, kolegų bendruomenės ar labiau patyrusio draugo. Daugelis kitų darbo aplinkos veiksnių gali sustiprinti arba susilpinti sveikatai pavojingą reikalavimų ir išteklių santykį. Čia kalbama apie tokias sąlygas kaip žodžio teisė, galimybės pačiam apsispręsti, informacija, socialiniai ryšiai, bendradarbiavimas su kolegomis bei asmens laisvė [9].
neįdomus, taip pat išgyvenama streso būsena, ją sukelia ir tai, kai per trumpą laiką reikia apdoroti daug informacijos. Pagrindiniai streso požymiai (emociniai, kognityviniai, fiziologiniai bei elgesio) gali sumažėti, kai vadovas tinkamai organizuoja darbo procesą ir teisingai reguliuoja darbinius santykius.
5 pav. Bendrosios organizacijos sąlygos, įtakojančios stresinių situacijų atsiradimą Šaltinis: A. Kabel, 2002
Bendrosios sąlygos nustatomos visai organizacijai (5 pav.). Tai tokios sąlygos, kurioms vadovai paprastai neturi didesnės įtakos. Tačiau tos sąlygos sudaro vadovavimo ir bendradarbiavimo pagrindą įmonėje, todėl į jas turi atsižvelgti visi vadovai.
Mokslininkai [5; 9; 15; 45; 63; 72] yra išskyrę veiksnius, kurie gali įtakoti stresą darbe. Tai gali būti: spaudimas siekiant išvengti klaidų, ribotas užduočių atlikimo laikas, pernelyg didelis krūvis darbe, reiklus ir nejautrus viršininkas, nemieli bendradarbiai ir pan. Streso darbe veiksniai išskiriami į dvi grupes: universalūs ir individualūs [85]. Universaliems priskiriami veiksniai, susiję su darbo užduotimi, su darbuotojo vaidmeniu, bendravimo, organizacijos struktūra ir mikroklimatas. Individualūs veiksniai gali įtakoti darbuotojų išgyvenamo streso lygmenį. Būtent individualūs veiksniai paprastai lemia tai, kad iš pirmo žvilgsnio tose pačiose situacijose vieni įmonės darbuotojai jaučia stresą, kiti – ne. Tai ir problemos šeimoje, ekonominiai sunkumai, asmenybė, darbo patirtis, gebėjimas bendrauti ir pan. Ilgalaikis stresas dažniausiai patiriamas darbo vietose, kai žmonėms keliami labai dideli reikalavimai, slegia
Reikalavimai Ištekliai Disbalansas Žodžio teisė Socialiniai ryšiai ir bendradarbiavimas Kita Psichologinė įtampa
Veikimas savo nuožiūra Informacija
atsakomybės našta, kai jie yra įsprausti į greitą ritmą, kai atsiranda konfliktas tarp žmogaus atliekamų socialinių vaidmenų.
Streso darbe pasekmės – persitempimo požymiai: nerami būsena, depresija, apatija, nepateisinamos klaidos, sumažėjęs informacijos apdorojimo efektyvumas. Per ilgesnį laiką susikaupus neigiamoms emocijoms susiformuoja profesinis perdegimas.
Profesinis perdegimas – tai emocinio, psichinio ir fizinio išsekimo būsena, susiformavusi veikiant ilgalaikiams neišspręstiems stresams, kylantiems darbo situacijose [64]. BT. COse, A. Furnham, J. Babičenko, M. Marmat, J. Pilikahama, J. Wieclaw ir kitų mokslininkų tyrimais įrodyta, kad darbuotojai, kurių darbo esmę ir turinį sudaro dažni ir intensyvūs kontaktai su kitais žmonėmis (medikai, pedagogai, socialiniai darbuotojai, vadybininkai ir et.), patiria stiprius psichinius krūvius, kurie ilgainiui pasireiškia emociniu išsekimu, intereso darbui praradimu, bendradarbiavimo sutrikimais, prastėjančia fizine savijauta [8; 15; 19; 52; 72; 92].
Kaip matome iš atliktos analizės, stresą formuoja darbe įvairūs veiksniai, tačiau streso įtaką sumažinti ar net įveikti galima jį valdant. Tam galima panaudoti įvairius būdus.
2.4. Streso valdymas, jo įveikimo būdai
Kaip matėme iš 2.3. skyrelyje atliktos analizės, stresą darbo vietoje sukeliančių veiksnių išvengti neįmanoma. Tačiau, kaip ir su kiekviena krizine situacija, galima kovoti, sumažinti jo poveikį, išmokti jį valdyti. Tai aptarsime žemiau.
Mokslininkai, tyrinėjantys stresą, ne tik daug dėmesio skiria streso sampratai, jo raiškai, reakcijoms į stresą bei pasekmėms, bet taip pat ir streso valdymui, jo įveikai. Šiandieną ieškoma, randama ir taikoma įvairūs streso sumažinimo kontrolės ar įveikimo būdai [4; 8; 9; 19; 25; 50; 57; 70; 74].
Streso įveika – pastangos sumažinti streso reakcijas ir neigiamą streso poveikį [39]. Streso įveikimas – pastangos, orientuotos tiek į veiksmą, tiek į pačią psichiką, padedančios toleruoti, mažinti, įveikti aplinkos ir vidinių poreikių susidūrimą bei konfliktą tarp jų [47].
Streso įveikimo būdai – pastangos, orientuotos tiek į problemos sprendimą, tiek nukreiptos į emocijas [16]. Įveikti stresą – tai stoti akistaton su problema arba išvengti jos ir imtis priemonių, kad ji vėl neiškiltų [62].
Streso valdymas, t.y. jo sumažinimas ar įveikimas yra: 1. orientuotas į problemą;
Tai – dinamiškas procesas, kurį didele dalimi apsprendžia žmonių asmeninės savybės, psichinė sveikata, kiti veiksniai. M. R. Di Matteo, L. R. Marštin atkreipia dėmesį, kad tai yra [16]:
realistinis problemos matymas;
negatyvių įvykių toleravimas ir emocinis jų pateisinimas;
pastangos, nukreiptos į „aš“ vaizdo pozityvumo išsaugojimą;
pastangos emocinei pusiausvyrai įgyti;
pastangos tęsti patenkinamus ryšius su kitais žmonėmis.
Streso įveikimo strategijos gali būti orientuotos į naujos informacijos paiešką, tiesioginį atsiliepimą į stresoriaus poveikį, gynybos mechanizmus (dalinį ar net pilną išstūmimą), vidines psichines pastangas (pvz., pesimistinių, liūdnų minčių atmetimą) bei kitų pagalbos ieškojimą. Kai stresas įveikiamas kognityviu būdu, mintys gali skatinti realius veiksmus, nukreiptus į problemos sprendimą, bet taip pat išmokyti kitaip galvoti apie neįveikiamą problemą. Savo ruožtu žmogaus atlikta įvykių interpretacija lemia, ar bus stengiamasi įvykius kontroliuoti, ar jie bus tiesiog ignoruojami. Emocinis spaudimas ar aplinkos keliami reikalavimai verčia žmogų ieškoti įvairių išeičių iš atsiradusios psichinės įtampos (6 pav.)
6 pav. Streso įveikimo modelis
D. Myers, A. Steptoe, M.W. Matlin, J. Wieclav ir kiti pastarojo laikotarpio streso tyrinėtojai akcentuoja, kad šiais laikais streso išvengti neįmanoma [62; 55; 83; 95]. Šis faktas ir žinojimas, kad tai įtakoja sveikatą, padeda suprasti, kad, jei streso pašalinti negalima, pakeičiant situaciją arba išvengiant jos, reikia išmokti jį suvaldyti. Tam tikri gyvenimo įvykiai sveikatą gali susilpninti arba jos nepaveikti. Tai priklauso nuo to, kaip tie įvykiai vertinami, ar gebama pasipriešinti stresui ir sumažinti jo poveikį, taip pat nuo įpročių ir nuolatinės socialinės paramos.
Nustatyta, kad asmenybės būdo bruožai įtakoja tai, kaip žmogus reaguoja ir išgyvena stresinę situaciją ir kaip jam sekasi su ja susidoroti. Atliktų tyrimų pagrindu, išskiriamos dvi grupės A ir B (3 lentelė).
3 lentelė. A ir B asmenybių tipo charakteristikos
A tipas B tipas
Linkę konkuruoti Nelinkę konkuruoti
Visada kažką veikia ir skuba Neįsitempę, normuojantys veiklą
Sunkiai valdomi Santūrūs, ramūs
Reikalauja tobulumo Suprantantys, atleidžiantys Trokšta garbės, karjeros Pasitiki kitais ir patenkinti darbu „Darboholikai“ Mėgaujasi laisvalaikiu ir savaitgaliais
Šaltinis: D. Myers, 2000
Apibendrinus tyrimų rezultatus, nustatyta, kad A tipo žmonės giliau išgyvena stresines situacijas ir dukart dažniau buvo linkę sirgti širdies ligomis [7; 42; 58; 66]. A tipo asmenybėms būdingi bruožai: priešiškumas, agresija, nekantrumas. Kaip nurodo daugelio tyrinėjimų autoriai, A tipo asmenybių psichologinės charakteristikos dažniausiai persipina su tokiais gyvenimo būdo elementais kaip rūkymas, gausi mityba, aukštas kraujospūdis [5; 71; 83].
Žmonės, kurie dažniau stresinėse situacijose renkasi į emocijas orientuotą įveikimo būdą, pasižymi didesniu depresiškumu, nerimastingumu, prastesniu psichologiniu prisitaikymu. Todėl žymiai veiksmingesnis yra į problemos sprendimą orientuotas streso įveikimo būdas – kai aktyviai veikiama siekiant pašalinti stresorių arba įtaką, sprendžiami iškilę sunkumai, problemos [50]. Šį streso įveikimo būdą naudojantys žmonės paprastai yra geresnės psichinės ir fizinės sveikatos, turi mažiau psichologinių sunkumų. Į problemos sprendimą orientuotas streso įveikimo būdas labiausiai susijęs su kontrolės jausmu, kitaip tariant, įsitikinimu, kiek situacija ir tavo paties reakcijos priklauso nuo tavęs. Šiuo atveju svarbu ne tik realios galimybės kontroliuoti, įveikti, spręsti situaciją, bet ir žmogaus pojūtis, kiek jisai tai gali daryti [10].
Žinodami, su kokiomis pavojų keliančiomis situacijomis galime susidurti, turime laiko pasiruošti reaguoti, įveikti grėsmę [24].
Neigiamą įvykių sukeliančių stresą gali sumažinti sveikas ir linksmas žmogaus būdas, paguoda bei socialinė pagalba, kurią suteikia šeimos nariai bei draugai (7 pav.). Daugelis streso bei jo valdymo ir įveikimo psichologinių tyrimų (pradedant S. Lazaruso darbais) atskleidžia būtent socialinės paramos reikšmę. Realiai pasiekiama socialinė parama – artimiausioje aplinkoje esantys ir prieinami žmonės, psichinės sveikatos priežiūros specialistai, palaikymą teikiančios bendruomenės ir pan.
7 pav. Streso įveikimas Šaltinis: Myers, 2000 Gyvenimo įvykiai Asmeninis požiūris iššūkis grėsmė Asmenybės tipas ramus impulsyvus
pasitikintis savimi nepasitikintis savimi optimistas pesimistas
Asmeniniai įpročiai nerūkymas rūkymas nuolatinė mankšta sėdėjimas sveika mityba netinkama mityba
Socialinės paramos lygis ramus impulsyvus
Daugelis tyrinėtojų (Dilingas, Reimeris, A. Steptoe, I. Wardle, T.M. Pollard) mano, kad svarbiausias vaidmuo, įveikiant stresą, priklauso asmenybiniams veiksniams. Tokiems veiksniams priskiriama ištvermė, optimizmas ir sugebėjimas kontroliuoti situaciją bei sugebėjimas veikti. Ištvermė dažniausia apibūdinama kaip tiesioginis dalyvavimas sprendžiant problemą, tikėjimas galimybe kontroliuoti situaciją ir galimybė keistis ar imtis naujos veiklos, jei esama nesuteikia galimybių asmenybės augimui. Optimizmas, kaip asmens savybė, padeda efektyviau kovoti su stresu, taigi sumažina susirgimų riziką. Sugebėjimas kontroliuoti situaciją ir kontroliavimo galimybių suvokimas mažina streso poveikį (ypač intensyvaus ir trumpalaikio streso atveju). Mokslininkai taip pat atkreipė dėmesį į papildomus asmens išteklius įveikiant stresą [50]. Jais gali būti vidiniai ištekliai – pasitikėjimas savimi, savigarbos jausmas, gyvenimo darnos jausmas, tikslo turėjimas, gera nuotaika ir humoro jausmas bei išoriniai asmens ištekliai: laikas, pinigai, išsilavinimas, pragyvenimo lygis bei socialinė parama (7 pav.). Taip pat gali būti pasitelkiama profesionali psichologų, psichoterapeutų pagalba. Psichologinė pagalba reikalinga tokiais atvejais, kai sunku susitvarkyti su stipria emocine būsena, kai reikia keisti požiūrį į tam tikrus įvykius ar gyvenimo būdo ypatumus (žalingų įpročių, mitybos), kai stokojama teigiamo ir optimistinio mąstymo. Elgesio technikoms, padedančios kontroliuoti fiziologinį atsaką į stresines situacijas yra priskiriama: biogrįžtamasis ryšys, atsipalaidavimas, joga [62].
Analizuota literatūra leidžia teigti, kad tyrinėtojai vieningai pripažįsta, kad stresą sukeliantys įvykiai žmogų silpnina, tačiau pabrėžia, kad streso stiprumas priklauso nuo asmens būdo ir jį supančios aplinkos. Patys įvykiai nėra stresiniai, kol žmonės jų tokiais nesuvokia, todėl asmenybės ypatumai sąlygoja reakcijas į stresinius įvykius 16; 39; 47; 62; 83]. Streso mažinimo bei įveikimo programų ir būdų yra pakankamai, svarbiausia yra pasirinkti kiekvienam tinkamą ir jį nuosekliai realizuoti.
Aptarėme stresą sukeliančius veiksnius, psichofiziologinę žmogaus reakciją į stresą, jo poveikį sveikatai bei darbo vietai būdingus stresorius, streso valdymo būdus. Sekančiame skyriuje išskirtinį dėmesį skirsime veiksniams, įtakojantiems streso atsiradimą sveikatos priežiūros organizacijų aplinkoje.
3. APLINKOS VEIKSNIŲ ĮTAKA MEDICINOS DARBUOTOJŲ STRESUI DARBE 3.1. Pagrindiniai išorinės aplinkos streso veiksniai sveikatos priežiūroje
Apžvelgta streso problema, aktuali ir sveikatos priežiūros sektoriuje. Stresas veikia daugumos specialybių gydytojus, kitą medicinos personalą [63]. Kokia jo raiška tai ir aptarsime šiame skyrelyje.
Streso problema visose gyvenimo srityse šiandien labai aktuali. Stresas veikia ir šeimos gydytojus. Visų pirma, stresą formuoja, kaip aptarta 2.1. skyrelyje, taip vadinami makroaplinkos, veiksniai. Dėl darbo apimties šiame skyrelyje atkreipsime dėmesį tik į aktualesnius išorinės aplinkos veiksnius.
paslaugų infrastruktūrą, taip pat aprūpinti poliklinikas nauja diagnostine ir ambulatorinei reabilitacijai skirta įranga [38].
2009 m. birželio mėn. buvo patvirtinti sveikatos sistemos pertvarkos metmenys, kaip bus reorganizuota sistema. Pirminiais skaičiavimais reforma leis sutaupyti nuo 270 iki 420 mln. Lt kasmet. Sveikatos reformos privalumai [90]:
1. Lėšos sveikatos apsaugai bus naudojamos racionaliau; 2. Ligoniai gaus kūrybiškesnes sveikatos paslaugas;
3. Gydytojai turės daugiau laiko dirbti tiesiogiai su ligoniu, o ne su dokumentais.
Vykdant sveikatos priežiūros sistemos reformą dabar visas dėmesys sutelktas į asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo organizavimą. Noras ir tikslas suprantami – geriau naudoti turimus resursus, nebloginant paslaugų kokybės. Sėkmės atveju tai išties galėtų padidinti asmens sveikatos apsaugai skiriamų lėšų panaudojimo efektyvumą. Sveikatos apsaugos reforma būtina, nes tai, kas yra dabar, - tiesiog ydingumo viršūnė; labai brangu, labai neefektyvu ir labai nepatogu. Kita vertus, galbūt dabartinė reforma ir nėra ideali, bet ji reikalinga, nes padės bent jau sutaupyti šimtus milijonų litų [90].
Reformos tolesnę eigą, jos įgyvendinimo efektyvumą didele dalimi lems PSP žmogiškieji ištekliai, jų darbo kokybė, o pastarąją aplinkos veiksniai. Sveikatos apsaugos sistemos reforma, kurios vienas uždavinių – gerinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklą ir jų teikiamų paslaugų kokybę bei efektyvumą, turėjo ir turi įtakos ir emocinei šeimos gydytojų būklei, jų elgesiui darbe, fizinei, psichikos sveikatai bei jų darbo kokybei ir efektyvumui.
Šiandieninė asmens sveikatos sistema tai iš esmės tas pats sovietinis biudžetinis sveikatos sistemos finansavimo modelis, kuris pasislėpė po privalomojo sveikatos draudimo kauke. Šis modelis panaikina medikų motyvaciją siekti geresnių gydymo rezultatų ir gauti atitinkamą atlygį, didina visuomenės nusivylimą medicinos paslaugų prieinamumu ir jų kokybe. Bendrovės „Prime consulting“ atlikta apklausa rodo, kad dabartiniame sveikatos apsaugos sistemos reformos planams nepritaria 72,4 proc. apklaustų didžiųjų miestų gyventojų. Tuo tarpu ketvirtadalis miestiečių sako palaikantys reformą tik iš dalies, nes reforma esą būtina, tik ne visai tokia. Na, o neabejotinų reformos šalininkų, apklausos duomenimis, Lietuvos didmiesčiuose beveik nesama (www.diena.lt/katalogas/veiklos_sritys/medicina-farmacija-6). Apklausa taip pat atskleidė, kad gyventojų nusivylimas sveikatos apsauga Lietuvoje išlieka labai didelis. Dauguma apklaustųjų sveikatos apsaugos sistemą ir medikų darbą vertina blogai arba vidutiniškai, o geros nuomonės yra tik apie pavienius specialistus. (8 pav.).
mažinimas numatomas šiais, 2010 m., nes PSDF fondas, lyginant su 2009 m. mažesnis. Sveikatos sistemos pertvarka, kurią inicijuoja SAM neturi nei juridinio pagrindo, nei Vyriausybės nutarimo, be to bazinio šios pertvarkos poveikio vertinimas nėra parengtas [90]. Vienpusis sprendimas, kurį priėmė Vyriausybė SAM teikimu pažeidžia medikų teises į sveikas ir saugias darbo sąlygas. Jau 2009 m. gale buvo įstaigų, kuriose gydytojai, neatskaičius mokesčių, uždirba 1500-2000 Lt. 0,4 20,6 37,2 41,8 Nežinau Blogai/labai blogai Vidutiniškai
Dalies medikų darbą vertinu pozityviai, bet sistema veikia blogai
8 pav. Lietuvos SAS ir medikų teikiamų paslaugų kokybės vertinimas, % Šaltinis: (www.diena.lt/katalogas/veiklos_sritys/medicina-farmacija-6)
BVP paskirstymas stipriai įtakoja gyventojų sveikatą. V. Janušonis atkreipia dėmesį, kad čia nereikėtų suprasti, kad gera ekonominė politika yra ta, kai sveikatos priežiūrai skiriama didelė BVP dalis. Sveikatą įtakoja praktiškai visi sektoriai, todėl didesnę įtaką sveikatos peržiūros kokybei veikiau turi teisingas konkrečios šalies atveju BVP paskirstymas [33]. Ekonominis nuosmukis apsprendė nedarbo augimą, vidutinio darbo užmokesčio mažėjimą, mokesčių augimą ir kt. Kita vertus, vyriausybė, norėdama daugiau finansinių išteklių skirti sveikatos priežiūrai, priversta didinti mokesčius, draudimo įmokas.
5,1* 6,5 5,6 4,8 4 3,4 3,2 3 2,7 2,7 2,6 2,7 2,2 1,7 1,2 0,8 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Metai
Pastaba*. Privalomojo sveikatos draudimo fondo, Valstybės investicijų programos (biudžeto) valstybės ir
savivaldybės biudžetų, Europos Sąjungos bei pačių ligoninių uždirbtos lėšos išankstiniai duomenys.
9 pav. Išlaidos sveikatos sistemai finansuoti, mlrd. Lt Šaltinis: Sveikatos apsaugos ministerija (www.lsic.lt)
Visuomenės sveikata neatsiejama nuo makroaplinkos pokyčių. Ankščiau aptartų, makroaplinkos veiksnių kitimas inicijuoja stresines situacijas, veikia žmonių sveikatą, o tuo pačiu gyvenimo kokybę. Gyvenimo kokybė vertinama daugeliu aspektų – filosofiniu, psichologiniu, ekonominiu, politiniu, teisiniu, medicininiu, dvasiniu [41]. Sveikatos politika darnios plėtros koncepcijos kontekste yra orientuota į bendrą plėtros tikslą – gyvenimo kokybės užtikrinimą. Savo ruožtu kokybė yra esminė sveikatos savybė, todėl apie sveikatos kokybę galima kalbėti kaip apie sisteminį sveikatos socialinės plėtros tikslą, kurio pasiekimo laipsnį lemia sveikatos politikos veiksmingumas [38]. Šeimos gydytojų gyvenimo kokybė yra vienas iš veiksnių, sąlygojančių teikiamų paslaugų kokybę bei pasitenkinimą profesine veikla. Šeimos gydytojus tai veikia dvejopai. Visų pirma, neigiami išoriniai stresoriai veikia gydytoją individualiai, antra, stresą sukelia stresoriai darbo vietoje (bendravimas su emociškai prislėgtais ligoniais ir pan.).
Šeimos gydytojų stresą sukeliančius veiksnius darbo vietoje aptarsime sekančiame skyrelyje.
3.2. Stresogeniniai veiksniai šeimos gydytojų darbo vietoje
Stresą darbo vietoje, pagrindines, jį sukeliančias priežastis šeimos gydytojų darbo aplinkoje, aptarsime remiantis tiek Lietuvos mokslininkų [21; 23; 25; 42; 58; 66; 88], tiek užsienio mokslininkų [12; 43; 72; 74; 79; 73] atliktais tyrimais.
Tai, kad stresas yra pavojingas darbui buvo pripažinta palyginti neseniai. JAV tik 1986 m. buvo oficialiai pripažinta, kad stresas darbe gali sąlygoti depresiją, nerimą, nepasitenkinimą darbu, neigiamus elgsenos ir gyvenimo būdo pokyčius, įvairias priklausomybes [2]. Šiandieną jau visi pritaria, kad šeimos gydytojo darbo vieta – yra tipinė streso vieta. Darbas čia reglamentuotas, atsakomybė didelė, pastovus bendravimas su žmonėmis, ypač didelė darbuotojo atsakomybė priimant sprendimus [21; 28].
požiūriu, pokyčiai yra pernelyg spartūs. Tai kelia jiems įtampą ir skatina organizmo stresinę reakciją. Pasikeitus profesiniams reikalavimams šeimos gydytojai dažnai patiria stresą, nes jaučia žinių stygių [91].
Stresogeniškos darbo sąlygos ne tik mažina gydytojų darbo produktyvumą, bet ir gali paskatinti įvairius sveikatos sutrikimus. Daugelio tyrimų rezultatai patvirtino neigiamą patiriamo streso poveikį fizinei ir psichikos sveikatai [3; 19; 25; 42; 83]. Kai šeimos gydytojas stresinėje situacijoje, organizme vyksta biocheminių pokyčių, dėl kurių pakyla arterinis kraujo spaudimas, padažnėja kvėpavimas, širdies plakimas, padidėja gliukozės ir kortizolio kiekis kraujyje ir pan. Esant ilgalaikei įtampai darbe, tokios organizmo reakcijos gali šeimos gydytojų tarpe paskatinti įvarius fizinės ir psichikos sveikatos sutrikimus: širdies ir kraujagyslių bei virškinimo sistemų, smegenų funkcijų pakitimus, susilpnėja imunitetas, pasireiškia psichosomatinės ligos, įvairūs nerimo, miego sutrikimai, chroninio streso, depresijos susirgimai [18; 25; 42; 46; 56]. Taip pat nustatyta, kad šeimos gydytojų patiriama įtampa darbe susijusi su padidėjusiu rūkymu, alkoholio vartojimu, emociniu išsekimu kartais ir klaidingų sprendimų priėmimu ir daugeliu kitų psichologinių bei socialinių problemų [21]. Visa tai gali tapti neefektyvaus šeimos gydytojo darbo priežastimi. Kadangi šeimos gydytojų darbo specifika beveik nesuteikia galimybės išvengti streso, ir praktikai, ir mokslininkai sutinka, kad reikia ieškoti būdų, kaip sumažinti neigiamas patiriamo streso pasekmes.
Pastebėta, jog į kritines darbo situacijas, stresą ir įtampą gydytojai reaguoja nevienodai. Individualios reakcijos į stresą priklauso nuo konkrečių kritiško įvykio aplinkybių, būsenos stresinės situacijos metu, jų asmenybės ypatumų. Pavyzdžiui, optimistai patiria mažesnį stresą sukeliančiais įvykiais, palyginti su pesimistais [39]. Vadinasi, asmenybės savybės gali būti apsauginis veiksnys ir tarpinis kintamasis, kuris sumažina streso išgyvenimą, o tuo pačiu ir neigiamas pasekmes šeimos gydytojo sveikatai ir atliekamo darbo kokybei.
