LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Tomas Steponkus
SLAUGYTOJŲ SVEIKATOS PROBLEMŲ SĄSAJOS SU NAKTINIU
DARBU
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikata: Sveikatos ekologija)
Mokslinis vadovas doc. dr. Vidmantas Januškevičius
2014 m. geguţės 22 d.
TURINYS
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS ... 4
LENTELIŲ SĄRAŠAS ... 5
SANTRUMPŲ PAAIŠKINIMAS ... 11
PAGRINDINIŲ TERMINŲ IR SĄVOKŲ APIBRĖŢIMAI ... 11
ĮVADAS ... 12
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 13
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 14
1.1. Slaugytojų darbo specifika, jų darnos jausmas kolektyve ... 14
1.2. Slaugytojų naktinio darbo sąsajos su 2-o tipo diabetu ... 16
1.3. Miegas ir darbas naktinėse pamainose. Miego kokybės ir trukmės įvertinimas ... 17
1.4. Ryšys tarp darbo grafiko, miego trukmės ir neatsargaus vairavimo ... 19
1.5. Slaugytojų raumenų skeleto funkcijų sutrikimai ... 21
1.6. Darbas pamainomis ir širdies bei kraujagyslių sistemos sutrikimai ... 23
1.7. Naktinio darbo įtaka metobolizmo sistemai, padidėjusiai cukrinio diabeto rizikai ir virškinimo trakto sutrikimams ... 24
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI... 25
2.1. Tyrimo imtis, imties atranka ir tiriamųjų kontingentas ... 25
2.2. Duomenų analizės metodai ... 26
2.3. Tyrimo instrumentas ... 27
2.3. Tyrimo procesas ... 29
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 30
3.1. Demografiniai duomenys, slaugytojų darbo daţnis, trukmė ir darbo staţas ... 30
3.2. X ligoninės slaugytojų sveikatos sutrikimų sąsajos su naktiniu darbu... 32
3.2.1. Slaugytojų darbo aplinkos ir sveikatos būklės teiginių vertinimas ir jų sąsajos su naktiniu darbu ... 32
3.2.2 Kvėpavimo sistemos sutrikimai ir jų sąsajos su naktinio darbu ... 33
3.2.3. Inkstų ir šlapimo takų sistemos sutrikimai ir jų sąsajos su naktiniu darbu ... 35
3.2.4. Širdies ir kraujotakos sistemos sutrikimai ir jų sąsajos su naktiniu darbu ... 36
3.2.5. Virškinimo sistemos sutrikimai ir jų sąsajos su naktiniu darbu ... 38
3.2.7. Judėjimo, kaulų ar raumenų sistemos sutrikimai ir jų sąsajos su naktiniu
darbu ... 42
3.2.8. Bendrieji sveikatos sutrikimai ir jų sąsajos su naktiniu darbu ... 43
3.3. Naktinio darbo sąsajos su subjektyviu slaugytojų savo sveikatos ir psichologinės būklės vertinimu ... 47
3.3.1. Psichologinės problemos ir jų sąsajos su naktiniu darbu ... 47
3.3.2. Su miegu susiję sutrikimai ir jų sąsajos su naktiniu darbu ... 49
3.3.3. Sąsajos tarp alkoholio vartojimo ir naktinio darbo ... 50
3.3.4. Darbo aplinkoje patiriamas emocinis smurtas, veiksniai, sukeliantys stresą ir jų sąsajos su naktiniu darbu ... 50
3.3.5. Noro dirbti naktinį darbą sąsajos su sveikatos būkle ir sutrikimai, atsirandantys po naktinio darbo ... 52
3.3.6. Subjektyvus savo sveikatos vertinimas ir jo sąsajos su naktiniu darbu bei darbo sąlygomis ... 53 4. IŠVADOS ... 56 5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 58 6. LITERATŪRA ... 60 PRIEDAI ... 65 1 priedas. Klausimynas ... 66
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
3.1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amţiaus grupes 30
3.2 pav. Naktinio darbo valandų per savaitę skirstinys (proc.) 31
3.3 pav. Slaugytojų darbo staţo skirstinys 31
3.4 pav. Respondentų išsilavinimas 32
3.5 pav. Darbo aplinkos ir sveikatos teiginių vertinimo vidurkiai 33 3.6 pav. Sergamumas šlapimo infekcijomis tarp dirbančių ir nedirbančių naktinį darbą 36 3.7 pav. Sergamumas arterine hipertencija ir sąsajos su naktiniu darbu 37 3.8 pav. Sergamumas kojų venų varikoze ir sąsajos su naktiniu darbu 37 3.9 pav. Nusiskundimai įtampos tipo galvos skausmais ir sąsajos su naktiniu darbu 40 3.10 pav. Sergamumas neuralgija ir sąsajos su naktiniu darbu 42
3.11 pav. Vangumas ir jo sąsajos su naktiniu darbu 46
3.12 pav. Psichologinės sveikatos sutrikimai tarp dirbančių ir nedirbančių naktinį darbą 47 3.13 pav. Su miegu susiję sutrikimai tarp dirbančių ir nedirbančių naktinį darbą 49 3.14 pav. Alkoholio vartojimas tarp dirbančių ir nedirbančių naktinį darbą 50 3.15 pav. Darbo aplinkoje patiriamas emocinis smurtas tarp dirbančių ir nedirbančių
naktinį darbą 51
3.16 pav. Didţiausią stresą sukeliantys veiksniai tarp dirbančių ir nedirbančių naktinį
darbą 51
3.17 pav. Sutrikimai, atsirandantys po naktinio darbo 52
3.18 pav. Subjektyvus sveikatos vertinimas ir sąsajos su darbu naktį 53 3.19 pav. Subjektyvus sveikatos vertinimas ir sąsajos su darbu naktį 54 3.20 pav. Subjektyvus sveikatos vertinimas dėl jos pagerėjimo per pastaruosius 6 mėn. ir
LENTELIŲ SĄRAŠAS
1.1 lentelė. Darnos jausmas kolektyve [27] 15
1.2 lentelė. Nustatytų 2-o tipo diabetų skaičius 1000-iui ţmonių pagal naktinio darbo
staţą [1] 17
1.3 lentelė. Miego kokybė ir trukmė 18
1.4 lentelė. Autoįvykiai, susiję su pamainos trukme 19
1.5 lentelė. Miego kokybė ir trukmė 20
1.6 lentelė. Mieguistų pamainų įtaka vairavimui [36] 21
2.1 lentelė. Kronbacho alfos patikimumas 27
2.2 lentelė. Demografiniai klausimai 28
2.3 lentelė. Sveikatos sutrikimų klausimų grupės 28
3.1 lentelė. Naktinį darbą dirbančių slaugytojų savaitės ir mėnesio dirbamų
naktų skaičius 30
3.2 lentelė. Sergamumas bronchitu tarp dirbančiųjų ir nedirbančiųjų naktį 33 3.3 lentelė. Sergamumas ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis tarp
dirbančiųjų ir nedirbančiųjų naktį 34
3.4 lentelė. Sergmumas ūminiu tonzilitu (angina) tarp dirbančiųjų ir nedirbančiųjų naktį 34 3.5 lentelė. Sergamumas cistitu tarp dirbančiųjų ir nedirbančiųjų naktinio darbo 35
3.6 lentelė. Sergamumas gastroezofaginiu refliuksu tarp dirbančių ir nedirbančiųjų naktį 39 3.7 lentelė. Sergamumas gastritu tarp dirbančiųjų ir nedirbančiųjų naktį 39
3.8 lentelė. Sergamumas lėtiniu nuovargio sindromu tarp dirbančiųjų naktinį darbą ir
nedirbančiųjų naktinio darbo 41
3.9 lentelė. Sergamumas neramių kojų sindromu tarp dirbančiųjų ir nedirbančiųjų naktį 41 3.10 lentelė. Stuburo iškrypimas tarp dirbančių ir nedirbančių naktinį darbą 43 3.11 lentelė. Bendrieji sveikatos sutrikimai tarp dirbančiųjų ir nedirbančiųjų naktį 44 3.12 lentelė. Bendrieji sveikatos sutrikimai tarp dirbančiųjų ir nedirbančiųjų naktį 45
3.13 lentelė. Psichologinės sveikatos sutrikimų galimybių santykis tarp dirbančiųjų ir
nedirbančiųjų naktį 48
3.14 lentelė. Subjektyvaus sveikatos vertinimo sąsajos su noru ar nenoru dirbti naktį 52 3.15 lentelė. Subjektyvus sveikatos vertinimas tarp dirbančių ir nedirbančiųjų naktį 53 3.16 lentelė. Subjektyvaus savo sveikatos vertinimo sąsajos su darbo sąlygų vertinimu 55
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (sveikatos ekologija)
SLAUGYTOJŲ SVEIKATOS PROBLEMŲ SĄSAJOS SU NAKTINIU DARBU Tomas Steponkus
Mokslinis vadovas doc. dr. Vidmantas Januškevičius
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra.-Kaunas, 2014.- 64 p.
Darbo tikslas - ištirti ir įvertinti slaugytojų sveikatos problemų sąsajas su naktiniu darbu. Uţdaviniai:
1. Įvertinti slaugytojų, dirbančių naktinį darbą, darbo daţnį, trukmę, darbo staţą. 2. Nustatyti X ligoninės slaugytojų sveikatos sutrikimų sąsajas su naktiniu darbu. 3. Įvertinti naktinio darbo sąsajas su subjektyviu slaugytojų savo sveikatos ir psichologinės būklės vertinimu.
Tyrimo metodika. Tyrimo objektas - X ligoninės slaugytojai, atranka ir apklausos būdas -
atsitiktinė atranka, anoniminė anketinė apklausa. Anketa buvo sudaryta remiantis literatūros šaltiniais ir anksčiau atliktais tyrimais. Nustatytai imčiai (N=324) pasiekti buvo išdalinta 380 anketų, iš jų grįţo 324 (atsakomumas 85,2 proc.).
Rezultatai. Naktinį darbą nurodė dirbančios 71 proc. slaugytojų. Nuolat dirbančios per
savaitę iki 2 naktų sudarė 30,7 proc., 2-4 naktis dirbančios - 50,3 proc ir 19 proc. dirbančių daugiau nei 4 naktis. Tarp slaugytojų ūminiu tonzilitu (angina) sirgo 21 proc. tyrime dalyvavusių respondenčių. 18,7 proc. respondenčių, dirbančių naktinį darbą, nurodė, jog serga bronchitu, o tarp nedirbančių naktinį darbą bronchitu sirgo tik 5,3 proc. Sirgusios šlapimo pūslės uţdegimu nurodė 8 proc. respondenčių. Šlapimo takų infekcijomis skundėsi 3,4 proc. respondenčių. Dirbančios naktinį darbą ir besiskundţiančios kojų venų varikoze sudarė 21,3 proc., nedirbančios naktinio darbo ir nurodţiusios kojų venų varikozę – 17 proc. Dirgliosios ţarnos sindromu skundėsi 4,3 proc. respondenčių. Šis sindromas nustatytas tik tarp naktinį darbą dirbančių slaugytojų, kuris tarp jų sudarė 6,1 proc., ir nė viena slaugytoja nedirbanti naktinio darbo, nenurodė turinti šį sutrikimą. Daţniausiai iš virškinimo sistemos sutrikimų slaugytojos nurodė gastritą (27 proc.), kuris pasitaikė daţniau, negu kitas sutrikimas – gastroezofaginis refliuksas (13 proc.). Neramių kojų sindromas yra pasireiškęs 23,5 proc. slaugytojų. Daţniau jis pasitaikė tarp dirbančiųjų naktinį darbą – 27,4 proc., rečiau tarp nedirbančiųjų naktį – 13,8 proc. Daugiau negu pusė apklaustųjų, dirbančiųjų naktį skundėsi bendru nuovargiu (55,2 proc.). Dirbančiosios naktinį darbą savo sveikatą vertino blogai
daţniau (68,3 proc.), negu nedirbačiosios naktį (43,8 proc.) (χ2=17,052; lls=1; p<0,001). Vertinantys savo sveikatą blogai, statistiškai patikimai daţniau atsisakytų naktinio darbo, negu vertinantys ją gerai (χ2= 28,647; lls= 1; p<0,001).
Išvados: Tarp dirbančiųjų naktinį darbą vyravo 41-60 m. amţiaus grupės slaugytojos. Naktinį
darbą dirbančios slaugytojos daţniau nurodė susiduriančios su sveikatos sutrikimais, negu nedirbančios naktinio darbo. Daugiausiai dirbančiųjų naktį skundėsi virškinimo sistemos sutrikimais (gastritu, gastroezofaginiu refliuksu). Beveik pusė dirbančiųjų naktinį darbą skundėsi lėtiniu nuovargiu, taip pat nustatyta, jog dirbančiosios naktį turi 5,9 karto didesnę riziką susirgti neuralgija. Tarp bendrų sutrikimų dirbančiosios naktį daugiausia skundėsi skaudančia galva. Savo sveikatą statistiškai patikimai blogiau vertino dirbančiosios naktinį darbą. Savo sveikatą taip pat blogiau vertina slaugytojos dirbančios 5-ias ir daugiau naktų per mėnesį. Naktimis dirbančios slaugytojos taip pat blogiau vertino ir savo psichinę būklę.
SUMMARY
Public Health (Health Ecology)
HEALTH ISSUES OF NURSES LINKED WITH WORK AT NIGHT Tomas Steponkus
Supervisor Vidmantas Januškevičius, Assoc. Prof. Dr., Departament of Environmental and Occupational Medicine, Faculty of Public Health, Lithuanian University of Health Sciences.-Kaunas, 2014.- 64 p.
Aim of the study - investigate and assess nurses health issues links with night work. Objectives:
1. Rate nurses who works at night working frequency, duration, and work experience.
2. To investigate nurses of X hospital health issues links with work at night. 3. Rate nurses night working links with their subjective health and psychological
condition assessments.
Methods. The object of study - X hospital nurses, selection and survey method - a random
selection of an anonymous questionnaire, which was formed on the basis of literature and previous studies. Identified sample (N = 324) to reach 380 questionnaires were distributed, of which 324 returned (85.3 % of responsiveness).
Results. Night work was indicated by 71 % of working nurses. Constantly working 2 nights
during the week was consisted by 30.7 % nurses, 2-4 working nights by 50.3 % and 19 % were working more than 4 nights. Among nurses 21 % had acute tonsillitis (angina). 18.7 % of respondents working in night work indicated that they suffered from bronchitis, and those who didn‘t work at night 5.3 % Bladder inflammation was indicated by 8 %. respondents. 3.4 % respondents complained of urinary tract infections. Working a night job and complaining of leg veins consisted of 21.3 % among nurses, those who didn’t work at nights and had varicose veins in the legs - 17 %. 4.3 % of respondents complained that they have irritable bowel syndrome. This syndrome was only between the night work time nurses, who accounted for 6.1 % and no one who is not working at night complained having this disorder. The most common digestive system disorders nurse was gastritis (27 %), which occurred more frequently than the other disorder - gastro esophageal reflux disease (13 %). Restless leg syndrome is manifested by 23.5 % of nurses. More often it occurs among workers performing night work - 27.4 %, less common among those who don’t work at night - 13.8 % More than half of the respondents who was working at night complained of overall fatigue (55.2 %).
Night working nurses evaluated their health as bad more often (68.3 %), than those who aren’t working at night (43.8 %) (χ2=17.052, df=1, p<0,001). The ones rating their health as poor are significantly more likely to refuse night work than valuing it well (χ2=28.647, df=1, p<0,001).
Conclusions: Most of nurses, who were working at night, were in 41-60 years age group.
Nurses, who were working at night, significantly more often were complaining about health problems, than those who weren’t working night work. Most of night workers complained of gastrointestinal disorders (gastritis, gastro esophageal reflux). Almost half of the workers performing night work complained of chronic fatigue, and also there was found that working at night has a 5.9 times higher risk of developing neuralgia. Among the common problems those who work at night mostly complained of a headache and chronic fatigue. Night workers health was statistically significantly worse. Those who were working 5 nights per month evaluated their health also as bad. Night working nurses statistically more often evaluated their psychological as bad.
SANTRUMPŲ PAAIŠKINIMAS
abs. sk. – absoliutūs skaičiai
BPS – bendrosios praktikos slaugytojai (-os)
GS – galimybių santykis
lent. – lentelė
lls – laisvės laipsnių skaičius n – atvejų skaičius
p – Stebimas reikšmingumo lygmuo
pav. – paveikslas
PI – pasikliautinieji intervalai
proc. – procentai
PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija
ŪVKTI – ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos
χ2 – Chi kvadrato poţymių homogeniškumo ir nepriklausomumo kriterijus
PAGRINDINIŲ TERMINŲ IR SĄVOKŲ APIBRĖŢIMAI
Darbas naktį – tai darbas nakties laiku nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos
arba darbas kalendoriniu paros laiku, kai trys darbo valandos tenka nakčiai (Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, 154 straipsnis).
ĮVADAS
Slaugytoja (anksčiau iki 1999 m. vadinta medicinos seserimi) yra artimiausias gydytojo padėjėja ir bendradarbė. Drauge su visais medicinos darbuotojais ji dalyvauja sprendţiant svarbius sergančiųjų gydymo ir ligų profilaktikos klausimus, todėl sparčiai vystantis medicinos mokslų teorijai ir plečiantis gydymo praktikos galimybėms, neišvengiamai turi augti ir medicinos sesers akiratis, jos teorinės ţinios ir praktinių įgūdţių apimtis [50]. Slaugytojo profesija reikalauja iš specialisto ţinių, įgūdţių ir moralinių nuostatų. Slaugytojas turi gebėti įsitraukti į paciento situaciją su empatija, intuicija ir įsipareigojimu, todėl turi būti tinkamai pasiruošęs šiam emocijų ir kitų veiksnių persunktam darbui [14].
Dirbantieji naktinį darbą pirmiausia susiduria su šoko sukėlimu organizmui. Kadangi kūnas yra įpratęs „gyventi― pagal tam tikrą ritmą, kitaip vadinamą cirkadiniu ritmu, nuolatiniai ar daţnai pasikartojantys nukrypimai nuo jo gali sukelti sveikatos sutrikimų, kurie ilgainiui gali pereiti į rimtas ligas, sutrikimus ar pasekmes tokias, kaip klaidos darbe. Slaugytojų darbas išsiskiria specifiškumu ir atsakomybe. Darbas su ţmonėmis rūpinantis jų sveikata reikalauja nuolatinio dėmesio išlaikymo bei budrumo. Suprastėjusi slaugytojo sveikata ar padidėjęs nuovargis gali atsiliepti jo darbo kokybei, o tai gali pakenkti besigydančiam ţmogui.
Dirbantieji naktinį darbą daţniau susiduria su emociniu smurtu iš pacientų (naktį padaugėja vartojusių alkoholį, narkotikus ar tiesiog agresyviai nusiteikusių pacientų). Europos ir kitų šalių atliktų tyrimų duomenimis, psichologinio smurto daţnis auga [49, 50]. Atlikti tyrimai yra įrodę, jog negatyvus elgesys daţnai turi įtakos įvairių ligų pradţiai ir tai gali pasireikšti kaip širdies ir kraujagyslių sistemos, virškinimo sistemos ar psichologinių problemų, tokių kaip depresija ar nuolatinis nerimas, poţymiais [55].
2005 metais atliktas Europos fondo gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo tyrimas rodo, kad Lietuvoje, lyginant su kitų Europos Sąjungos šalių vidurkiu, darbuotojai daţniau darbe susiduria su sveikatai nepriimtinais veiksniais, kurie jai kenkia. Daugiausiai darbuotojai nurodė, jog darbas kenkia jų sveikatai dėl bendro nuovargio (40,7 proc.), nugaros skausmų (38 proc.), streso (31 proc.) ir kitų prieţasčių [20].
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Darbo tikslas - ištirti ir įvertinti slaugytojų sveikatos problemų sąsajas su naktiniu darbu.
Darbo uţdaviniai:
1. Įvertinti slaugytojų, dirbančių naktinį darbą, darbo daţnį, trukmę, darbo staţą. 2. Nustatyti X ligoninės slaugytojų sveikatos sutrikimų sąsajas su naktiniu darbu. 3. Įvertinti naktinio darbo sąsajas su subjektyviu slaugytojų savo sveikatos ir
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Slaugytojų darbo specifika, jų darnos jausmas kolektyve
PSO psichinę ţmogaus sveikatos būklę apibrėţia tarsi viso organizmo sveikatos pamatinį rodiklį, kurio dėka kiekvienas individas gali suvokti savo potencialumą, gali susidoroti su įvairiomis gyvenimiškomis situacijomis, gali dirbti produktyviai, keldamas tiek sau, tiek aplinkiniams vis didesnius tikslus, siekiant aukščiausių rezultatų; geba dirbti tiek individulliai, tiek komandoje. Psichinė sveiktata, tai tarsi terminas, naudojamas norint apibrėţti ne tik emocinę ar psichinę individo būklę, tačiau ir sugebėjimą išlaikyti balansą tiek sėkmės, tiek nesėkmės atveju. Iš visuomenės sveikatos perspektyvos visame pasaulyje yra ţinoma, jog dirbantieji paslaugų sektoriuje, kaip šiuo atveju – sveikatos prieţiūros, yra sietini su padidėjusia rizika patirti psichinius sutrikimus,o patiriamas profesinis stresas yra vienas faktorių, įtakojantis kitus sveikatos sutrikimus, tuo pačiu ir teikiamą paslaugų kokybę [28].
Lietuvos sveikatos prieţiūros sistemoje vis vykstančios reformos ir pokyčiai sukelia papildomą darbo krūvį ir profesinį stresą visam slaugančiajam ir gydančiajam personalui. Netinkamos psichosocialinės darbo sąlygos Lietuvoje, maţi atlyginimai, kartais nepakankamas aptarnaujančio personalo skaičius ir tenkantis didesnis nei įprastai darbo krūvis priverčia slaugytojas jaustis nevisavertėmis, neretai yra jaučiamas nepasitenkinimas atliktu darbu, jaučiamas socialinės paramos ir vidinės darnos organizacijoje trūkumas. [28] Daugelis slaugytojų patiria socioemocinį išsekimą bendraujant su pacientais, daţnai kenčiantis nuo įvairių ligų ir turinčių fizinių, socialinių bei psichologinių problemų. [P Nuolatinis stresas, patiriamas slaugytojų darbe susijęs su padidėjusiu susirgimu,blogesne fizine ir psichine sveikata, daţnesne darbo vietos bei kolegų kaita [14, 41].
Remiantis V. Malinauskienės atliktu tyrimu, galime teigti, jog Kauno apskrities bendrauomenės slaugytojų jaučiamas psichologinis distresas yra susijęs su nepalankiomis psichosocialinėmis sąlygomis. Net 23 proc. apklausoje dalyvavusių tiriamųjų buvo traktuojami kaip visada kenčiantieji nuo distreso, maţiau nei trečdalis apklaustųjų (31,9 proc.) jautė menką kolektyvo darną, ir net 40,7 proc. iš jų jautė pablogėjusią sveikatą per pastatuosius metus. Įtampa darbe ir ţemas socialinės paramos lygis buvo svarbiausias distreso rizikos veiksnys slaugytojų tarpe [29]. Gauti duomenys pavaizduoti 1.1 lentelėje.
1.1 lentelė. Darnos jausmas kolektyve [27] Darnos jausmas % (N) Psichinės kančios % (N) Ţemas fizinis aktyvumas % (N) Pablogėjusi sveikata, lyginant su praeitais metais % (N) Stiprus Vidutinis Silpnas 13,8 (51) 54,3 (201) 31,9 (118) 0 14,7 (29) 45,8 (54) p<0,001 45,1 (23) 54,2 (109) 70,3 (83) p=0,002 17,6 (9) 22,1 (44) 40,7 (48) P<0,001
Šiuolaikinėje visuomenėje rotuojančiu darbo principu sudarinėjami grafikai jau seniai yra tarsi normali darbo dalis paslaugų sferoje, tokių kaip sveikatos prieţiūra ir sauga. Auganti darbuotojų paklausa tik įrodo būtinybę personalo, galinčio teikti įvairias paslaugas ištisas 24 valandas per parą. Tikslaus apibrėţimo darbui pamainoms kaip ir nėra, tačiau jis tarsi suprantamas kaip darbas, kuris nėra atliekamas dienos metu. Šis darbas pamainomis tapo gana svarbiu veiksniu įvairiose srityse visame pasaulyje, ir uţima daugiau kaip 22 proc. visos darbo rinkos sudaromų grafikų [14].
Pamainų sistema apima įvairius aspektus, pavyzdţiui pamainos trukmė gali varijuoti nuo 6 iki 12 ar net 16, 24 valandas; darbuotojų skaičiaus, uţpildančių visą darbo laiką (dirbant vienoje, dviejose ar keliose pamainose); savaitgalių uţimtumas; darbuotojų grafiko laikymasis paskirtomis pamainomis, ar skirtingų pamainų kaita (nuolatinės pamainos/rotuojančios pamainos); trukmė tarp pamainų kaitos; reguliari darbo pradţia ar pabaiga [14, 17].
Maţdaug 15 proc. sveikų individų visiškai negali tinkamai prisitaikyti prie naktinio darbo ritmo ir jo sukeltų padarinių, juo labiau, jog naktinės pamainos yra sietinos su padidėjusia sveikatos problemų rizika. Šiuo teiginiu įvardijamos ilgos pamainos, trumpas poilsis ir atsiradęs paţeidţiamumas tokio darbo metu. John‘as Axelsson‘as bando išaiškinti, jog kiekvienas individualiai gali prisitaikyti prie jį supančios darbo aplinkos, tačiau nėra tiksliai ţinoma, kodėl vieni ar kiti yra tolerantiški skirtingiems aplinkos veiksniams [28]. Amţius, lytis ir bendri asmenybės bruoţai ir įpročiai, tokie kaip ėjimas vėlai ar anksti miegoti, kėlimasis ryte, gebėjimas miegoti ir dirbti nepastoviu reţimu, neveiklumas – nesugebėjimas susitvarkyti su mieguistumu, gebėjimas toleruoti aplinkoje veikiančius stresorius, yra sietini su tuo, kaip respondentai skirtingai toleravo darbo pamainomis įtaką miegui ir kitiems sviekatos sutrikimams [35, 36]. Tiesa, visi šie sutrikimai taip pat gali būti siejami su kasdieniu darbo uţimtumu ir tenkančiu krūviu [13]. Be to, darbas pamainomis ir
darbas naktį neigiamai veikia darbuotojo vaidmenį šeimos gyvenime ir jo socialinį aktyvumą [25].
Nėra ţinoma, kuri darbo pamainomis sistema yra labiausiai naudinga patiems darbuotojams, tačiau manoma, jog jei darbuotojas pats turi galimybę pasirinkti, jis nedvejodamas rinkųsi tokį darbo laiką, prie kurio jis galėtų gan nesunkiai prisitaikyti tiek fiziškai, tiek psichologiškai [25, 29].
Daugelis tyrimų rodo, jog šiuolaikinė visuomenė yra linkusi dirbti nestandartinėmis darbo valandomis, rotuojančiu darbo grafiku, įskaitant naktinį darbą pamainomis. Tokios darbo valandos yra sietinos su daugeliu sveikatos problemų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai, virškinamojo trakto sutrikimai, kamuojantis nuovargis, vėţys, depresija/nerimas, miego sutrikimai ar miego apnėja [13]. Arterinė hipertenzija, kairiojo širdies skilvelio hipertrofija, koronarinė širdies liga ir miokardo infarktas yra daţniau sutinkami sunkesne forma tų, kurie dirba naktinėse pamainose, lyginant su tais, kurie dirba dienos metu. Visos šios problemos yra rezultatas konflikto tarp perkeltų darbo valandų į naktinį laiką ir biologinio ţmogaus laikrodţio gyvenant įprastu reţimu [25, 29].
Ţinoma, kad darbas pamainomis turi įtakos psichosomatiniams sutrikimams, budrumo praradimui, padidėjusiam nuovargiui, nuotaikų kaitai bei motyvacijos netekimui, bendram negalavimui ir irzlumui, sumaţėjusiam darbo saugumui ir našumui, anksčiau išvardintoms vidaus ligoms bei raumenų skeleto funkcijos sutrikimams. Nepaisant šių negalavimų, miego sutrikimai vis tiek išlieka pagrindiniais nusiskundimais tarp ţmonių dirbančiųjų naktinėmis pamainomis [13,14]. Sutrikęs miego modelis ir budrumo praradimas dirbančiųjų naktinį darbą buvo priskirtas prie veiksnių, sutrikdančių normalų paros ritmą, kadangi ţmogus psicholigiškai turi nusistovėjusį 24 valandų paros ritmą, kuris yra veikiamas aplinkos sąlygų bei biologinio laikrodţio [17]. Dirbant ilgesnį laikoratpį rotuojančiu grafiku pamainomis, organizmas linkęs prisitaikyti prie besikeičiančio paros ritmo tik laikinai [49, 50].
1.2. Slaugytojų naktinio darbo sąsajos su 2-o tipo diabetu
JAV atliktas kohortinis tyrimas, kuriuo buvo norima nustatyti, ar yra ryšys tarp moterų, dirbančių naktinį darbą pamainomis ir sergančių 2-o tipo diabetu. Jame buvo remtasi moterų, suskirstytų pagal amţiaus grupes uţpildytų klausimynų duomenimis. 1-oje grupėje buvo 69 269 moterų, kurios buvo 42-67 metų amţiaus ir II grupėje 107 915 moterų, kurios buvo 25-42 metų amţiaus. Sveikatos nusiskundimų duomenys buvo surinkti remiantis Slaugytojų sveikatos studija. Duomenys buvo renkami nuo 1988 m. iki 2008 m. Moterys, dalyvaujančios tyrime, kad patektų tarp respondenčių, jo pradţioje turėjo būt nesergančios
cukriniu diabetu, širdies ar kraujagyslių ligomis ar vėţiu. Taip buvo norima gauti tikslesnius duomenis apie naujus susirgimus. Respondenčių buvo prašoma nurodyti, kiek laiko jos dirba naktinį darbą pamainomis (jei laikas buvo nurodomas). Duomenys apie sveikatą buvo atnaujinami kas 2-4 metus. Prieš patvirtinant 2-o tipo diabetą, tam turėjo būti specialiai uţpildomas klausimynas, kuriame nurodyti specifiniai klausimai šiai ligai įvertinti. Tyrimo pabaigoje per visą tyrimo laikotarpį 2-o tipo diabeto buvo uţregistruota:
I grupėje - 6 165;
II grupėje - 3 961.
1.2 lentelėje pateikiami duomenys parodo kaip tyrime dalyvavusių moterų sirgimas diabetu asocijuojasi su naktinio darbo staţu. Tarp niekada nedirbto ir 1-2 metus dirbto naktinio darbo skirtumo nėra, I grupėje tenka 4,5 atvejo tūkstančiui ţmonių ir 4,5 atvejų atitinkamai 1-2 metus išdirbusių. Šioje grupėje matomas tolygus didėjimas susirgimo atvejų ilgėjant naktiniam darbo staţui. II grupėje, kurioje dalyvavo jaunesnės moterys, nors susirgimų pastebėta maţiau, tačiau jų skaičius beveik pasiekia I grupės skaičių, kur moterys dirba 20 ar daugiau metų naktinį darbą. Išanalizavus tyrimo duomenis, matoma priklausomybė nuo naktinį darbą dirbto laiko ir nustatytų diabetų skaičiaus. Tai be abejo gali sąlygoti ir vis didėjantis amţius, kuris prisideda prie 2-o tipo diabeto [1].
1.2 lentelė. Nustatytų 2-o tipo diabetų skaičius 1000-iui ţmonių pagal naktinio darbo staţą [1] Naktinio darbo staţas
Niekada 1-2 metus 3-9 metus 10-19 metų ≥20 metų I tyrimo grupė
Nustatytų 2-o tipo diabeto skaičius/tūkst. ţmonių
4,5 4,5 5,3 6,3 7,4
II tyrimo grupė
Nustatytų 2-o tipo diabeto skaičius/tūkst. ţmonių
1,7 2 2,3 3,5 7,1
1.3. Miegas ir darbas naktinėse pamainose. Miego kokybės ir trukmės įvertinimas
Miegas – tai vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiantis kiekvieno organizmo tiek emocinę, tiek psichinę, tiek fiziologinę savijautą ir egzistenciją. Miego sutrikimai, kartais varginantys ištisus mėnesius, gali nulemti pablogėjusią sveikatą – nusilpsta ţmogaus imuninė sistema, dėl sumaţėjusio organizmo atsparumo padidėja rizika susirgi įvairiomis ligomis. Sutrikęs miegas pirmiausia galėtų rodyti nervinės sistemos pakitimus, daţnai prasidedančius dėl aplinkoje veikiančių stresorių, su kuriais ypač daţnai darbe susiduria slaugytojo profesijos ţmonės. Ligos daţnai turi įtakos miego sutrikimams. Medikams, dirbanties naktinį darbą
pamainomis, yra ypač svarbus miego reţimas, trukmė ir kokybė, kuri gali turėti įtakos ne tik sveikatos sutrikimams, tačiau ir darbo kokybei.
Pagrindinis atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti Karalienės Elizabeth Centrinės ligoninės slaugytojoms, dirbančioms rotuojančiu darbo grafiku ir naktinėmis pamainomis, įtaką miego kokybei ir kiekybei. Atsitiktiniu būdu buvo išrinktos 24 moteriškos lyties slaugytojos, kurioms buvo sudarytas 3 pamainų darbo grafikas: dirbant 5 dienas (7.00-17.00), 3 naktis (17.00-7.00) ir turint 5 laisvadienius. Kontrolinę grupę sudarė 22 tiriamosios, kurioms neteko dirbti nakties metu bent 4 mėnesius prieš atliekant tyrimą. Miego kokybė ir trukmė buvo nustatoma naudojant standartinius klausimynus, išskiriant kiekvieną atskitai: 1 - kokybę ir 2 - trukmę. Slaugytojos išdirbusios pamainomis bent mėnesį laiko prieš tyrimo pradţią, jo metu buvo sekamos visas 13 dienų trunkantį ciklą. Kontrolinė ir tiriamoji grupės buvo suskirstytos pagal amţių ir darbo staţą. Todėl, atlikus šį tyrimą konstatuota, jog naktinis darbas pamainomis turi tiesiogonę įtaką tiek miego kokybei, tiek trukmei. Po naktinių pamainų uţtrunkantis organizmo atsigavimas didina slaugytojų nuolatinį nuovargį [52].
Tyrimo metu dalyvės buvo paprašytos uţpildyti standartinį klausimyną – subjektyvaus miego kokybės klausimyno dalį sudarė 14 punktų, kurie apėmė tokias problemas kaip: negalėjimas uţmigti (2 punktai), nepakankamas miego kiekis (3 punktai), bendra miego kokybė (3 punktai), neramus miegas (1 punktas), kiti miego sutrikimai (3 punktai), prabudimas (2 punktai). Punktai buvo sugrupuoti remiantis didėjačia nusiskundimų tvarka. Gautų rezultatų patikimumą patvirtino rodiklis, kuris buvo p<0,009. Miego trukmė klausimyne buvo vertinama minutėmis (min.) [52]. Gauti rezultatai pavaizduoti 1.3 lentelėje.
1.3 lentelė. Miego kokybė ir trukmė [52]
Pamainos fazė
Dieninė pamaina Naktinė pamaina Poilsio diena
Dienų skaičius fazėje 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 Miego trukmė (min) 384 ±66 402 ±54 396 ±73 390 ±68 407 ±64 228±58 232±49 241± 55 597± 88 582± 106 586 ±11 1 562 ±84 538 ±79 Miego kokybė 3,2 ± 1,6 3,0 ± 1,5 3,1 ± 1,4 3,2 ± 1,7 3,1 ± 1,6 6,2± 1,8 6,5± 1,7 6,7± 1,8 4,1± 1,7 4,3± 1,5 4,1 ± 1,5 3,9 ± 1,6 3,2 ± 1,3 Susumavus gautus rezultatus, amţiaus vidurkis tiriamųjų buvo 40 metų, jų darbo staţas buvo apie 14 metų, ir kontrolinės grupės amţiaus vidurkis 41,4 metų, darbo staţas - 15,1 metų.
1.4 lentelėje pateikiami pagrindiniai duomenys, vertinantys miego trukmę, kurią sekė pačios tiriamosios (miegas nakties metu ir pogulio laikas dienos metu) visą 13 dienų trunkantį tyrimo ciklą. Lyginant miego trukmės reikšmes tarp 3 grafiko fazių, aiškiai pastebimas skirtumas, kad miego trukmė buvo maţesnė naktinių pamainų metu ir gerokai ilgesnė poilsio dienų metu. Tačiau jokio statistiškai reikšmingo skirtumo nepastebėta tarp tų pačių pamainų darbuotojų. Nuovargis taip pat gali išsivystyti dėl įvairių prieţasčių: ilgų darbo valandų pamainoje, fizinio darbo krūvio, per trumpo ar nekokybiško poilsio bei psichologinio klimato darbe. Sveikatos prieţiūros darbuotojams nuovargis daţniausiai kyla kaip psichologinio streso išraiška dėl ilgalaikės įtampos bei streso kontaktuojant su pacientais [41, 47, 52].
1.4 lentelė. Miego kokybė ir trukmė
Savaitės diena 1 2 3 4 5 6 7 Miego trukmė 410±69 398±76 367±58 413±67 407±79 469±79 451±84 Miego kokybė 2,7±1,1 3,1±1,2 2,6±1,1 3,0±1,1 3,2±1,3 2,4±1,2 2,5±1,0
1.3. lentelėje pateikiami kontrolinės grupės miego trukmės ir kokybės duomenys. Reikšmingo skirtumo tarp trukmės ir kokybės nenustatyta. Lyginant kontrolinę ir tiriamąją grupes, matomas skirtumas, jog tiriamoji grupė naktinių pamainų metu miega ţymiai maţiau nei kontrolinė, dirbanti dieninėmis pamainomis (p<0,001), ir gerokai ilgiau laisvų dienų metu (p<0,001). Vidutiniškai slaugytojos naktinių pamainų metu miegojo 3 valandomis trumpiau, nei panašaus amţiaus slaugytojos, kurioms neteko dirbti naktimis [52].
Dauguma respondenčių nurodė neturinčios ramios vietos namuose ar darbe trumpam dieniniam poguliui. Aplinkos triukšmas ir socialiniai poreikiai taip pat gali būti atsakingi uţ trumpą miego trukmę dienos metu. Be to, intervalas tarp naktinių pamainų yra per trumpas – tik 10 valandų, kai tuo tarpu yra nustatyta, jog tarp naktinio darbo pamainų turėtų būti 16 valandų pertrauka, iš kurių 7 valandos turėtų būti skirtos miegui. Taip pat slaugytojoms, sėdinčioms prie kompiuterių, yra numatyta 5 min. pertrauka kiekvieną valandą, kurią jos turėtų išnaudoti [11, 28, 50].
1.4. Ryšys tarp darbo grafiko, miego trukmės ir neatsargaus vairavimo
Apie 100000 automobilių avarijų, 40000 suţalojimų, ir 1550 mirčių kiekvienais metais yra siejama su uţsnūdimu ar uţmigimu prie vairo. Visi šie įvykiai yra padarinys viršijant leistiną greitį, ir daţniausiai į avarinę situaciją įtraukiant tik 1 transporto priemonę. Būdamas vienas, vairuotojas yra maţiau dėmesingas ir maţiau budrus imtis veiksmų norėdamas
išvengti autoįvykio. Be to, mieguistas vairavimas daugiau nei 4 kartus padidina autoįvykio tikimybę. Pavyzdţiui, Nacionalinės greitkelių eismo saugos aministracijos duomenimis 37 proc. iš 103 milijono vairuotojų per visą savo vairavimo staţą yra bent kartą snūstelėję prie vairo [37].
Mieguistas vairavimas yra labiau paplitęs tarp dirbančiųjų daugiau nei 60 valandų per savaitę, nereguliariomis valandomis ar dirbančiųjų nakties metu. Nenumatytos dvigubos pamainos, trunkančios po 16 ir daugiau valandų ar viršvalandţiai yra vieni iš veiksnių, siejamų su sutrikusia paţinimo ir psichomotorine veikla [31].
Daugiau nei 56 proc. slaugytojų Jungtinėse Amerikos Valstijose dirba naktimis ar rotuojančiu darbo grafiku, kur pamaina gali trukti 8, 10 ar 12 valandų, nesilaikydamas tradicinio dienos, vakaro ar naktinės pamainos reţimo. Naktinis darbas - tai vienas iš rizikos veiksnių sukeliančių avarijas [31].
Remiantis atliktų tyrimų duomenimis, galima daryti išvadą, jog slaugytojų darbas ligoninėse pamainomis yra susijęs su padidėjusia incidentų rizika. Anksčiau minėto tyrimo tikslas buvo nustatyti, kokį ryšį turi mieguistas vairavimas, slaugytojų darbo laikas, iškilę nesklandumai darbo metu, naktinės pamainos ir miego trūkumas.
Iš viso tyrime dalyvavo 895 respondentės, dirbančios visu ar puse etato. Tiriamosios buvo paprašytos 4 savaites stebėti ir fiksuoti dirbtas valandas, miego trukmę, mieguistus momentus darbo metu ir mieguisto vairavimo sukeltus įvykius. Miego trukmė buvo pradedama skaičiuoti nuo to laiko, kai tiriamasis atsiguldavo į lovą, ir uţbaigiama skaičiuoti išlipant, taip pat įtraukiant ir pogulio trukmę dienos metu. Šiame tyrime darbo pamainos laikas buvo klasifikuojamas į naktinį, kai tiriamasis uţregistruodavo dirbtas bent 6 valandas (nuo 22:00 iki 8:00 valandos). Visos kitos valandos buvo traktuojamos kaip ne naktinės pamainos laikas [37].
1.5 lentelė. Auto įvykiai, susiję su pamainos trukme Dirbtos valandos Pamainos, susijusios su autoįvykiu Galimybių santykis p reikšmė (N) (%) ≤8,5 20 15,7 1,00 0,03 >8,5-<12,5 96 22,3 1,40 (0,84-2,33) 0,20 ≤12,5 166 31,3 1,84 (1,06-3,20) 0,03
Iš pateiktų duomenų (1.5 lentelė) matyti, kad dirbus maţiau kaip 8,5 valandos vienos pamainos metu, 57 slaugytojos pranešė apie 2 ar daugiau įvykių. 22 proc. autoįvykių buvo patiriamia dirbus nuo 8,5 iki 12,5 valandos trunkančioje pamainoje, iš kurių 55 proc. valandų buvo įskaičiuojamos kaip naktinis darbo laikas. 31 proc. autoįvykių buvo patiriamas dirbus
daugiau nei 12,5 valandos pamainoje. Gautus rezultatus galime vadinti patikimais, kadangi p=0,03 [37].
1.6 lentelė. Mieguistų pamainų įtaka vairavimui [36] Dirbtos
valandos
Pamainos, susijusios su
mieguistu vairavimu Galimybių santykis p reikšmė
(N) (%)
≤8,5 203 15,7 1,00
>8,5-<12,5 923 22,3 1,35 (1,03-1,77) 0,028
≤12,5 1793 31,3 2,00 (1,61-2,32) <0,0001
1.6 lentelėje iš pateiktų duomenų matome, jog mieguistas vairavimas pasireiškė beveik 16 proc. tiriamųjų, kurios dirbo maţiau nei 8,5 valandos, 22 proc. - dirbusioms 8,5-12,5 valandos, ir 31 proc. - dirbusioms daugiau nei 12,5 valandos trunkančią pamainą. Tiesa, net 136 respondentės iš 171 (79,5 proc.), dirbusios tik naktinėje pamainoje, paminėjo turėjusios bent po 1 įvykį, susijusį su mieguistu vairavimu [9, 38].
Beveik 600 tiriamųjų (66,6 proc. 596/895) patvirtino, jog turėjo bent po vieną įvykį, kilusį dėl neatsargaus ir mieguisto vairavimo. 30 slaugytojų teigė, jog vairavimas po kiekvienos darbo pamainos tampa mieguistu. Trumpesnė miego trukmė, darbas naktį ir iškilę sunkumai bei nesklandumai darbo metu, sumaţėjęs budrumas padidina riziką vairuoti neatsargiai. Atliktas tyrimas patvirtino, jog 12 valandų trunkanti pamaina yra daţniausia neatsargaus vairavimo prieţastis. Slaugytojos, dirbančios naktinėse pamainose net 4 kartus daugiau buvo linkę pranešti apie sunkumus išliekant budrioms vaţiuojant namo, palyginus su tomis, kurioms neteko dirbti nakties metu. Dauguma respondenčių nurodė, jog yra kamuojamos dėmesio sutrikimo ir budrumo išlaikymo vaţiuojant namo. Daugelis atkreipė dėmesi į tai, jog pradeda jausti padidėjusią rizikos baimę, ir bando kurti strategijas, norėdamos išvengti neatsargaus vairavimo, t.y. uţtikrinant tiek savo, tiek aplinkinių saugumą
[37]. Pastebėta, jog lėtinio nuovargio viena iš prieţasčių yra miego trūkumas [8, 9]. Daţnai
alkoholis padidina tikimybę ne tik patekti į avariją, bet ir susirgti lėtinio nuovargio sindromu [1].
1.5. Slaugytojų raumenų skeleto funkcijų sutrikimai
Slaugytojos savo darbo aplinkoje daţnai susiduria su fiziniais ir psichologiniais stresoriais. Kaip rezultatą viso to respondentės patiria raumenų skeleto sutrikimus, jaučia nepasitenkinimą darbu, sunkiau susitvarko su joms patikėtoms uţduotimis. Raumenų
skausmus gali sukelti tokie veiksniai, kaip alkoholio vartojimas, sunkiasvorių daiktų kėlimas/stūmimas, nepatogios kūno pozos dirbant ir kita. Nugaros skausmas – tai skausmas, labiausiai paplitęs tarp slaugytojų. Turbūt taip yra dėl diţiausios tenkančios apkrovos stuburui ir giliesiems jį stabilizuojanties raumenims, netaisyklingos laikysenos ir nepatogių padėčių darbo metu. Daţnai galima sutikti nusiskundimų dėl kojų/pėdų, pečių lanko juostos skausmų. Kadangi slaugytojos darbas diţiausią laiko dalį yra stovint, labai svarbi yra patogi ir tinkama avalynė, kuri nesukeltų chroninio skausmo, plantarinio fascijito, kuris vėliau turėtų įtakos ir eisenos pakitimams [2, 45].
Iš viso tyrime dalyvavo 98 slaugytojai (iš jų 79 moterys), uţpildę klausimynus, kurie įtraukė informaciją apie darbo grafikus, raumenų skeleto skausmus, miego sutrikimus, pogulį naktinės pamainos metu ir kita. Iš visų apklaustųjų, 66 respondentai (iš jų 54 moterys), kurių amţiaus vidurkis svyravo tarp 32,6 ±9,4 metų, buvo atrinkti dalyvauti tolimesniame tyrime, kadangi į jų darbo grafiką buvo įtrauktas darbas naktį. Net 54 tiriamieji dirbo po 8 valandas dienos metu ir 16 valandų naktinėje pamainoje; vidutinė pogulio trukmė pamainos metu trukdavo 120-135 min. Likę 12 tiriamųjų dirbo po 8 valandas trijų pamainų principu, kai tiriamiesiems nakties metu buvo leidţiama prigulti 60 minučių tam tikruose specialiai įrengtuose kambariuose [25, 45].
Duomenys buvo renkami mėnesį laiko, rezultatus išreiškiant iki 100 proc. (100 proc. - pogulis kiekvienos pamainos metu). Raumenų skausmas kakle, petyje, rankose, kojose ir juosmeninėje dalyje buvo vertinamas 4 balų sistemoje (0-skausmas nejuntamas, 1 - silpnas skausmas, 2 - vidutinis skausmas ir 3 - stiprus skausmas). Taip pat 5 balų sistemoje buvo vertinamas ir darbo krūvis, tenkantis raumenų skeleto sistemai (0 - krūvio beveik nėra, priklausomai nuo tenkančio darbo, 1 - labai maţas, 2 - maţas, 3 - didelis, 4 - labai didelis). Miego sutrikimai buvo vertinami atsiţvelgiant per pastaruosius paskutinius 1metus turėtus sunkumus ar mieguistumą dienos metu. Nemigos sutrikimas buvo traktuojamas tuomet, kai tiriamasis teigiamai atsakydavo bent į vieną iš šių klausimų: sunku uţmigti ilgiau nei per 30 minučių; sunku ramiai miegoti (daugiau nei 3 kartus savaitėje); anksti prabundama paryčiais (daugiau nei 3 kartus savaitėje). Taigi, remiantis atliktais tyrimais, galima teigti, jog slaugytojai, kurie bent kas antrą darbo pamainą randa laiko prigulti, skundţiasi kur kas maţesniais raumenų skausmais rankose, kojose ar stuburo juosmens srityje, nei tie, kurie visiškai neturi pogulio pertraukelių [25, 45].
Čia galima daryti išvadą, jog slaugytojo profesijos ţmonės gali susirgti gėrybiniu-profesiniu artritu. Gėrybiniu vadinamas artritas, kuris išsivysto dėl atskirų sąnarių smulkių paţeidimų, dėl pervargimo ar funksinio perkrovimo. Jis palyginti neretai pasitaiko
dirbantiems drėgnose patalpose smulkų ir atskirus sąnarius vienašališkai perkraunantį darbą. Nei matomų deformacijų, nei ţymių rentgenogeninių pakitimų paprastai nebūna, paprastai liga neprogresuoja [51].
1.6. Darbas pamainomis ir širdies bei kraujagyslių sistemos sutrikimai
Širdies ir kraujagyslių sistema yra puikiai išvystyta visuose ţinduolių organizmuose. Epidemiologiniai mokslai ištyrė, jog incidentai, susiję su širdies ir kraujagyslių sistema, tokie kaip miokardo infarktas, insultas ir aritmija, yra daţniausia prieţastis sergamumo ir mirtingumo būtent ankstyvosiomis rytmečio ar nakties valandomis [32].
1984 m. jau buvo publikuotas vienas iš pirmųjų tyrimų apie širdies sutrikimų ir naktinio darbo ryšį. Nuo tada buvo skiriamas didţiulis dėmesys, norint išsiaiškinti stiprų ryšį tarp darbo pamainomis ir širdies bei kraujagyslių sistemų sutrikimų. Apţvelgiant 17 jau anksčiau atliktų tyrimų, buvo įrodyta, jog naktinių pamainų darbuotojai net 40 proc. turi padidėjusią riziką patirti šių sistemų sutrikimus, lyginant su dieniniais darbuotojais. Taip pat didesnį rizikos veiksnį turi ir tie, kurie dirba naktimis ilgiau nei 6 metus. Tikslios prieţastys ir mechanizmai, kurie sukeltų šiuos širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus kaip ir nėra visiškai išsiaiškinti, tačiau yra manoma, kad pagrindiniai faktoriai yra – sutrikęs paros ritmas, rūkymas, prasta ir nepilnavertė mityba, patiriamas socialimų problemų sukeltas stresas, kuris yra gan daţnas reiškinys dirbant pamainomis. Paros rimto desinchronizaciją sukelia naktinis darbas, kuris sąlygoja hipertoninę ligą, dislipidemiją, insulino maţėjimą ir nutukimą [29, 33].
Naktinis darbas keičia normalų kraujo spaudimą, kuris padidina hipertenzijos riziką naktimis dirbantiems darbuotojams. Hipertonine liga vadinamas susirgimas, kurio esmę sudaro arterinį kraujo spaudimą reguliuojančio nervinio-endokrininio aparato veiklos sutrikimas. Jo svarbiausia išorinė apraiška – arterinio kraujo spaudimo padidėjimas. Šią ligą sukelia sudėtingų išorinių ir vidinių prieţastinių veiksnių visuma. Iš jų aktyvesnį vaidmenį vaidina išorinės prieţastys – šiuo atveju patiriamos disfunkcijos slaugytojos darbo metu [51]. Normalus kasdienis sistolinis kraujo spaudimo ritmas turėtų naktį sumaţėti, ir dieną padidėti. Širdies ir kraujagyslių sistemos rezultatai yra blogesni individams, kurie ryto metu turėjo pernelyg padidėjusį ir dienos metu nekrintantį sistolinį kraujo spaudimą [38].
Net keletas atliktų tyrimų atrado glaudų ryšį tarp kritusio kraujo spaudimo ir padidėjusios rizikos susirigti įvairiomis širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, kurios gali
paţeisti tokius organus, kaip širdis, smegenys, kepenys ir kt. padidina tikimybę įvykti insultui, miokardo infarktui ir kt. [15, 22, 29].
Naktinis darbas pamainomis gali būti sietinas su koronarine širdies liga dėl keleto prieţasčių: dėl ţalingų įpročių – patiriamo streso naktinės pamainos metu ir padidėjusio surūkytų cigarečių skaičiaus; padidėjusio kraujo spaudimo. Yra ištirta, jog darbuotojai, daţniausiai dirbantys nereguliariose pamainose skirtingomis valandomis, pasiţymi didesniu maţo tankio lipoproteinų skaičiumi, padidėjusiu cholesterolio kiekiu kraujyje, ir maţesniu didelio tankio lipoproteinų skaičiumi [46]. Tiesa, šie rodikliai nebuvo priklausomi nuo rūkymo įpročio, nutukimo, maitinimosi įpročių ar fizinio aktyvumo. Palyginimui buvo paimta medikų grupė, kuri niekada nedirbo naktinėse pamainose, ir staiga iš dienos ritmo buvo perkelta į naktinį. Ištyrus respondenčių kraujyje esančius lipidus ir kitas medţiagas, buvo nustatyta, jog staiga perėjus prie kitokio darbo reţimo nei įprastai, tiriamųjų organizme padidėjo cholesterolio, adrenalino, gliukozės ir šlapimo rūgšties lygis, kuris, grįţus prie įprasto darbo, grafiko normalizavosi [22, 43].
1.7. Naktinio darbo įtaka metobolizmo sistemai, padidėjusiai cukrinio diabeto rizikai ir virškinimo trakto sutrikimams
Su naktiniu darbu susijusios problemos yra tokios kaip virškinamojo trakto sutrikimai, išsekimas ir kitos ankscčiau išvardintos veikatos problemos. Taip pat naktinis darbas turi įtakos ir su metaboliniu sindromu siejamomis ligomis – padidėjusia kūno riebaline mase/nutukimu, padidėjusiu kraujo spaudimu,kuris padidina riziką patirti įvairius širdies ir kraujagyslių sutrikimus [38]. Moteriškosios lyties atstovėms yra padidėjusi rizika susirgi krūties vėţiu, atsirasti menstruacinio ciklo sutrikimai, nevaisingumo pavojus [23, 24]. Tokie veiksniai kaip stresas, miego trūkumas ir kiti sveikatos pakitimai yra traktuojami kaip metabolinio sindromo mechanizmas [47]. Ryšys tarpo metabolizmo sutrikimo ir streso yra patvirtintas daugeliu atliktų tyrimų. Kai stresas yra patiriamas nuolatos, nenutūkstamai, antinksčių ţievė, išskirdama daug hormonų, sukelia pagumburio-hipofizės-antinksčių ašies disreguliaciją, kuri įtakoja medţagų apykaitos sutrikimus, tokius kaip aukštas kraujospūdis, aterosklerozė, atsparumas insulinui, ir dislipidemija, cukrinis diabetas. Be to, tyrimų rezultatai parodė, kad dalinis miego apribojimas sąlygoja hormonų reguliaciją, kurie kontroliuoja maisto poreikį organizmui, ypač didina apetitą po kritusio leptino kiekio [40].
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI
Tyrimo objektas: X ligoninės slaugytojai.
Atranka ir apklausos būdas - atsitiktinė atranka, anoniminė anketinė apklausa. Tiriamųjų konfidencialumo uţtikrinimas
Tiriamųjų konfidencialumas bus uţtikrinamas, nes anketa yra anoniminė, tiriamojo vardo, pavardės, adresų nebus klausima. Tyrimo rezultatai bus skelbiami tik apibendrinti.
2.1. Tyrimo imtis, imties atranka ir tiriamųjų kontingentas
Tiriamąją imtį sudarė slaugytojos, dirbančios ir nedirbančios naktinį darbą. Šis segmentas buvo pasirinktas siekiant ištirti specifinės pareigybės, šiuo atveju slaugytojų sveikatos problemų sąsajas su naktiniu darbu. Kaip siūlo Vaitkevičius ir Saudargienė (2006), imties tūris bus nustatomas remiantis šia formule [3, 18, 41]:
Formulės simbolių reikšmės: n – imties tūris;
N – populiacijos dydis;
ε yra pageidautinas tikslumas, daţniausiai ε=0,05;
reikšmė 1,96 atitinka normaliojo skirstinio 95 proc. pasikliovimo lygmenį;
p yra numatomo įvykio baigmės tikimybė, kad nagrinėjamas poţymis pasireikš tiriamoje populiacijoje;
q yra tikimybė, kad nagrinėjamas poţymis nepasireikš tiriamojoje populiacijoje (q=1-p=0,05) [3, 6].
Atlikus skaičiavimus paaiškėjo, jog norint, kad imtis atitiktų visos populiacijos (X ligoninės) slaugytojų (N=2050) rezultatus su 5 proc. paklaida ir 95 proc. pasikliovimo lygmeniu, reikia apklausti 324 slaugytojus.
Apdorojant anketinės apklausos duomenis tiriamieji buvo suskirstyti į keletą grupių:
turintys darbo staţą iki 20 m. ir daugiau kaip 20 metų;
dirbantys iki 4 naktinių budėjimų ir dirbantys daugiau nei 4 budėjimus naktimis per mėnesį.
Nustatytai imčiai (n=324) pasiekti buvo išdalinta 380 anketų, iš jų 334 grįţo, tačiau 10 buvo sugadintų arba netinkamai uţpildytų, todėl atsakomumas 85,2 proc. Anketas slaugytojoms išdalinti padėjo vyresniosios slaugytojos.
2.2. Duomenų analizės metodai
Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas (Nr. BEC-VS(M)-451). Apklausos metu surinktų respondentų pateikti duomenys buvo apdorojami statistinės duomenų analizės programa SPSS (v 16). Analizuojant buvo sutraukti duomenys, nustatyti pateiktų atsakymų daţniai, tolydţiųjų kintamųjų vertinimui taikytas vidurkis, skirstinių normalumui nustatyti naudotas Kolmogorovo-Smirnovo testas (angl. K-S Sample test), skalės validumui nustatyti naudotas Kronbacho alfos (angl.
Crobach‘s Alpha) testas, kryţminės klasifikacijos duomenų apdorojimas (angl. Crosstabs),
Chi kvadrato kriterijus ir jo laisvės laispsnių skaičius.
Klausimyne buvo pasitelkta matavimo skalė. Matavimo skalė – rinkinys klausimų, uţduočių ar kitokių elementų, susijusių su matuojama savybe [41]. Klausimyno skalės vidiniam nuoseklumui (angl. scale internal consistency) naudojamas Kronbacho alfa koeficientas, kuris remiasi atskirų klausimų, sudarančių klausimyną, koreliacija ir įvertina, ar visi skalės klausimai pakankamai atspindi tiriamąjį dydį bei įgalina patikslinti reikiamų klausimų skaičių skalėje. Jeigu atskirų klausimų dispersijų suma yra skalės dispersijai, reiškia atskiri klausimai tarpusavyje nekoreliuoja, t. y. jie neatspindi to paties dalyko [41]. Šis koeficientas kinta nuo 0 iki 1 - kuo rezultatas artimesnis 1, tuo patikimesnė skalė. Kronbacho alfa koeficientas didėja didinant klausimų, sudarančių klausimyną, skaičiui. Negalima lyginti Kronbacho alfa koeficientą pagal dviejų skalių su skirtingu elementų skaičiumi [18, 41]. Apskaičiavus bendrą visų skalės klausimų (166-178) patikimumą, buvo gautas 0,779 koeficientas, kuris, pasak Vaitkevičiaus ir Saudargienės (2006), yra pakankamas vidinis patikimumas (2.1 lentelė), kad tokią skalę būtų galima naudoti statistinėje analizėje [41].
2.1 lentelė. Kronbacho alfos patikimumas Kronbacho alfa Vidinis patikimumas
α ≥ 0.9 Puikus
0.6 ≤ α < 0.7 Priimtinas 0.5 ≤ α < 0.6 Ţemas α < 0.5 Nepriimtinas
Priklausomybės tarp vardinių ir rangų skalės kintamųjų analizei SPSS naudojamos taip vadinamos poţymių daţnių lentelės (Contingency table, Crosstabs) ir didelė testų įvairovė priklausomybės laipsniui tarp nagrinėjamų kintamųjų įvertinti. Didelis dėmesys bus skiriamas „Chi-kvadrato (χ2) kriterijui, kuris yra vienas populiariausių ir plačiausiai taikomų neparametrinių kriterijų. χ2 kriterijus naudojamas hipotezėms apie kintamojo skirstinį populiacijoje tikrinti (t. y. ar empirinio ir teorinio skirstinių skirtumas yra reikšmingas), dviejų kintamųjų nepriklausomumui (vienoje populiacijoje stebima kintamųjų pora) ir vieno kintamojo homogeniškumui (keliose populiacijose stebimas vienas ir tas pats kintamasis) tikrinti― (Sakalauskas, 2003). χ2 kriterijus yra pagrindinis anketinių apklausų duomenų analizės įrankis. SPSS χ2 kriterijus skaičiuojamas daţniausiai pagal Pirsono (Pearson) formulę (Garson, 2009). Tyrime prieš skaičiuojant buvo nustatoma, ar jis bus apskaišiuojamas pagal Pirsono ar pagal Spearmano kriterijų, visi gauti rezultatai parodė, jog tyrime skaičiavimai bus atliekami naudojant Pirsono formulę. GS apskaičiuojamas su 95 proc. PI, o šie skaičiavai kuriuose nebuvo gauti patikimi rezultatai, darbe nėra apţvelgiami [8, 9, 41].
2.3. Tyrimo instrumentas
Tyrimui atlikti buvo naudojamas klausimynas, kuris išskirtas į atskiras dalis – demografiniai klausimai (1-5), su darbu susijusių veiksnių klausimai (6-11), sveikatos sutrikimų klausimai (12-158). Klausimyno (1 priedas) pradţioje išdėstyti demografiniai klausimai (1-5 klausimai), kurios sudaro kategorijos: respondent lytis, amţius, išsilavinimas, pareigybė ir darbo staţas pagal nurodytą pareigybę. Klausimas apie pareigybę, nors anketos buvo dalinamos slaugytojoms, buvo pateikiamas norint uţtikrinti apklaustųjų pareigybės tikslumą (2.2 lentelė.). 6-11 klausimai pateikti norint išsiaiškinti tikslesnius daţnius budėjimų naktį, darbo staţą, ar dirba naktinį darbą. Kita dalis klausimyno (12-158) sudaryta iš klausimų dalių apie įvairius sveikatos sutrikimus skirtingose sistemose, taip pat įtraukiant ir bendrus sutrikimus (2.3 lentelė). Į sistemų klausimus įtraukti pagrindiniai daţnai sutinkami sutrikimai, atrinkti pagal literatūros apţvalgą ir kitus buvusius tyrimus [3, 19, 27, 42, 44, 47].
2.2 lentelė. Demografiniai klausimai
Klausimai Galimi atsakymų variantai
1. Lytis Vyras
2. Amţius 18-25 m. 26-40 m. 41-60 m. Virš 61 m
3. Jūsų išsilavinimas pradinis pagrindinis bendras vidurinis
spec. vidurinis, technikumas aukštesnysis
nebaigtas aukštasis aukštasis neuniversitetinis aukštasis universitetinis
4. Pareigybė gydytojas (-a) slaugytojas (-a) slaugytojo padėjėjas (-a) pagalbinis darbuotojas (-a) kita (įrašykite) __________ 5. Jūsų staţas pareigybėje iki 1 ... 40 ir daugiau
Kiekvienoje iš šių grupių yra palikta vieta įrašyti sutrikimą, kuris nėra įvardytas klausimyne. Taip respondentams sudaromos galimybės ne tik pasirinkti iš jau pateiktų, bet ir įrašyti, jų nuomone, kitų svarbių sutrikimų, kurie bus įtraukiami į tyrimo rezultatus. Paskutinėje dalyje (159-178) pateikiami klausimai apie alkoholio vartojimą, stresą sukeliančius veiksnius, darbo sąlygas ir sveikatos būklę.
2.3 lentelė. Sveikatos sutrikimų klausimų grupės Klausimyno dalis Klausimų grupės
Sveikatos sutrikimai Kvėpavimo sistemos sutrikimai
Inkstų ir šlapimo takų sistemos sutrikimai Širdies ir kraujotakos sistemos sutrikimai Virškinimo sistemos sutrikimai
Nervų sistemos sutrikimai
Judėjimo, kaulų ar raumenų sistemos sutrikimai Bendri sutrikimai
Norint išsiaiškinti slaugytojų nuomonę apie jų darbą, jo sąlygos ir bendrą savo sveikatos vertinimą, anketoje pateikiama 12 teiginių, susijusių su darbovietės darbo sąlygomis, sveikatos būkle, sveikatos būklės per pastaruosius 6 mėnesius pasikeitimu, bendravimo santykių kolektyve įtaka savijautai, negalavimų po ilgesnio nedarbo laiko atsiradimu, neigiamų emocijų bendraujant su pacientais, psichologine būkle, streso patyrimu darbe ir kiek respondentas yra patenkintas savo darbu (profesija). Respondentai turėjo įvertinti (pagal Likert‘ą sudarytą matavimo skalę nuo 1 iki 7), kaip jie sutinka su teiginiu. Kiekvienas skaičius buvo susietas su sutikimo ar nesutikimo lygiu: 1 - visiškai nesutinku; 2 - nesutinku; 3 - labiau nesutinku, nei sutinku; 4 - nei sutinku, nei nesutinku; 5 - labiau sutinku, nei nesutinku; 6 - sutinku; 7 - visiškai sutinku. Kadangi slaugytojos yra baigusios medicinos mokslus, laikome, jog jos gali subjektyviai įvertinti savo sveikatą.
2.3. Tyrimo procesas
Pirmiausia suformulavus klausimyną buvo mėginama jo bandomoji versija. Išdalinus klausimyną 10-čiai respondentų ir surinkus juos atgal po diskusijos pastebėta, jog sutrikimų dalyse (kvėpvimo sistemos, širdies ir kraujagyslių ir t.t.) respondentai neperskaito visų jų ir paţymi tik keletą. Suvedinėjant duomenis į SPSS programą taip pat pastebėta, jog duomenų suvedimas labai apsunkintas. Buvo nuspręsta sutrikimų klausius išskirti į kiekvieną atskirai, t.y. kiekvienam sutrikimui prašyti respondento paţymėti turi jis jį ar ne. Po antrojo varianto išvardintos problemos išnyko ir responentai pripaţino, jog taip jie atkreipia dėmesį į kiekvieną iš išvardintų ligų ar sutrikimų.
Pirmiausia buvo surinkti visi reikalingi parašai bei leidimai. Išdalinus klausimynus buvo suteikiamas dviejų savaičių periodas, kurio metu slaugytojoms buvo skirta laiko atsakyti į klausimus. Prieš tai buvo išsiaiškinta kiek jų kiekviename skyriuje dirba. Po dviejų savaičių buvo surinkti beveik visos anketos, likusių neuţpildytų buvo maţuma. Jos surinktos po savaitės laikotarpio. Sugadintų anketų buvo nedaug - 10, personalas puikiai supaţindintas su anketų pildymu.
Tyrimo vieta – X ligoninė. Laikas nuo kada buvo pradėta formuluoti klausimyną tyrimui iki statistinės duomenų analizės – nuo 2013 m. geguţės mėn. iki 2014 m. balandţio mėn. Išdalinta 380 anketų, iš jų 334 grįţo, tačiau 10 buvo sugadintų arba netinkamai uţpildytų, todėl atsakomumas 85,2 proc. Anketas slaugytojoms išdalinti padėjo vyresniosios slaugytojos.
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Demografiniai duomenys, slaugytojų darbo daţnis, trukmė ir darbo staţas
Tyrime dalyvavo 324 respondentai, pagal pareigybę - slaugytojos, iš kurių dėl pasirinktos tyrimo grupės darbo specifikos dalyvavo tik vienos lyties atstovės – moterys, nebuvo gauta nė vieno vyro uţpildytos anketos. Amţiaus grupių pasiskirstymas ganėtinai netolygus, didţiausią dalį (63 proc.) sudarė 41-60 m. amţiaus slaugytojos ir 30 proc. sudarė 26-40 m. grupė (1 pav.). Jaunų specialisčių procentas labai maţas, tai nulemia darbui privalomas išsilavinimas, dėl kurio pagal pareigybę pradedama dirbti būnant 23-24 m. amţiaus.
3.1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amţiaus grupes
Naktinį darbą nurodė dirbančios 71 proc. slaugytojų ir atitinkamai jo nedirbančios 29 proc. Nuolat dirbančios per savaitę iki 2 naktų sudarė 30,7 proc., 2-4 naktis dirbančios - 50,3 proc ir 19 proc. - dirbančių daugiau nei 4 naktis. Per mėnesį nuolat dirbančių iki 4 naktų tarp respondenčių buvo 45 proc., 5-8 naktis dirbančiųjų dalis sudarė 23,5 proc. ir daugiausiai naktų per mėnesį dirbančių (9 ir daugiau) – 31,3 proc. (3.1 lentelė).
3.1 lentelė. Naktinį darbą dirbančių slaugytojų savaitės ir mėnesio dirbamų naktų skaičius Naktų per
savaitę skaičius Dirba naktinį darbą (proc.) Naktų per mėnesį skaičius Dirba naktinį darbą (proc.)
Iki 2 30,7 Iki 4 45,2
2-4 50,3 5-8 23,5
Daugiau nei 4 19 Daugiau nei 9 31,3
1% 30% 63% 6% 18-25 m. 26-40 m. 41-60 m. Virš 61 m.
Per savaitę daugiau nei trečdalis (34 proc.) respondentų dirba naktinį darbą (21-30 valandų). 41 ir daugiau valandų naktį dirbančių slaugytojų per savaitę sudaro tik 10 proc., iki 10 val. ir 11-20 val. pasiskirstę atitinkamai po 21 proc. ir 22 proc. (3.2 pav.)
3.2 pav. Naktinio darbo valandų skaičius per savaitę skirstinys (proc.)
Daugiau negu pusės slaugytojų (56 proc.) darbo staţas viršija 21 metus, bet yra ne daugiau negu 35 metai. Trečdalio (30 proc.) respondentų darbo staţas yra tarp 6 ir 20 metų. Maţiausią darbo staţą turinčiųjų dalis, iki 5 metų dirbančios slaugytojos, sudaro tik 3 proc. 10 proc. slaugytojų turi 36 ir daugiau metų darbo staţą (3.3 pav.).
3.3 pav. Slaugytojų darbo staţo skirstinys
Daugelyje Europos šalių slaugytojų išsilavinimas įgyjamas aukštosiose mokyklose suteikiant profesinę kvalifikaciją. Lietuvoje slaugytojų išsilavinimas pasiskirstęs netolygiai dėl besikeičiančios švietimo sistemos. Analizuojant respondentų įgytą išsilavinimą, pastebėta,
20% 22% 35% 13% 10% iki 10 val. 11-20 val. 21-30 val. 31-40 val. 41 val. ir daugiau 3% 30% 57% 10% iki 5 6-20 21-35 36 ir daugiau
kad daugiausia jų nurodė aukštesnįjį išsilavinimą (67 proc.), o spec. vidurinį išsilavinimą arba baigtą technikumą nurodė 19 proc., o aukštąjį universitetinį išsilavinimą turi 12 proc. respondentų (3.4 pav.).
3.4 pav. Respondentų išsilavinimas
3.2. X ligoninės slaugytojų sveikatos sutrikimų sąsajos su naktiniu darbu
3.2.1. Slaugytojų darbo aplinkos ir sveikatos būklės teiginių vertinimas ir jų sąsajos su naktiniu darbu
Respondentės įvertino pateiktus teiginius apie darbo aplinką ir sveikatą skalėje nuo 1 iki 7 (1 - visiškai nesutinka; …; 7 - visiškai sutinka). Vidutinis teiginio „Mano darbovietės darbo sąlygos yra labai geros― įvertinimas – 5, vadinasi dauguma slaugytojų labiau sutinka nei nesutinka su šiuo teiginiu. Šis vidurkis parodo, jog darbuotojos yra ganėtinai patenkintos savo darbo salygomis. Iš jų 20 proc. sutinka, o 15 proc. visiškai sutinka su šiuo teiginiu. Savo sveikatos būklę kaip labai gerą vertina tik 5 proc., nesutinkančios su tuo ir vidutiniškai vertinančios savo sveikatą sudaro daugiau negu 60 proc. slaugytojų. Dauguma respondentų nurodė, kad nepajuto sveikatos pagerėjimo per pastaruosius 6 mėnesius. Santykiai kolektyve 33 proc slaugytojų įtakos neturi. Daugiau nei pusė slaugytojų (56 proc.) sutinka, jog santykiai darbo kolektyve yra geri (3.5 pav.). Net 81 proc. slaugytojų yra patenkintos savo darbu (profesija). Šis rodiklis yra geras, atsiţvelgiant į tai, jog pagal šią pareigybę 68 proc. slaugytojų darbo staţas yra 21 metai ir daugiau.
19%
59% 2%
8%
12%
Spec. vidurinis, technikumas Aukštesnysis
Nebaigtas aukštasis Aukštasis neuniversitetinis Aukštasis universitetinis
3.5 pav. Darbo aplinkos ir sveikatos teiginių vertinimo vidurkiai
3.2.2 Kvėpavimo sistemos sutrikimai ir jų sąsajos su naktinio darbu
Viena iš daţnesnių kvėpavimo sistemos ligų, pasitaikančių tarp slaugytojų - bronchitas (15 proc.). 18,7 proc. respondentų dirbančių naktinį darbą, nurodė, jog serga bronchitu, o nedirbančiosios naktinio darbo juo sirgo tik 5,3 proc. Kadangi gavome, jog p=0,002 yra maţiau uţ p=0,05, todėl, priėmę alternatyviąją hipotezę, teigiame, kad dirbančiosios naktinį darbą turi 4,093 karto didesnę riziką susirgti bronchitu nei nedirbančiosios naktį.
3.2 lentelė. Sergamumas bronchitu tarp dirbančiųjų ir nedirbančiųjų naktį
Kvėpavimo sistemos ligų sutrikimai - bronchitas
Darbo pobūdis
Bendrai
Dirba naktimis Nedirba naktimis
Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. Yra 43 18,7 5 5,3 48 14,8 Nėra 187 81,3 89 94,7 276 85,2 Iš viso 230 100 41 100 324 100 χ2= 9,461; lls= 1; p=0,02
Kitas daţnas susirgimas – sinusitas. Jį nurodė 55 respondentės ir tai sudarė 17 proc. visų apklaustųjų. Naktinį darbą dirbančių slaugytojų, sirgusių sinusitu, dalis buvo didesnė (19
≈5 ≈4 ≈3 ≈4 ≈3 ≈4 ≈5 ≈3 ≈5 ≈6 ≈5 ≈4 1 2 3 4 5 6
Mano darbovietės darbo sąlygos yra labai geros Mano sveikatos būklė yra labai gera Mano sveikatos būklė per pastaruosius 6 mėnesius labai
pagerejo
Mano savijautą kaip nors sąlygoja bendravimo santykiai kolektyve
Po ilgesnio laiko tarpo nedarbo (atostogų) jaučiu kokius nors negalavimus grįžus į darbą
Po darbo (nedirbant nakti) man reikia atskiro laiko tarpo pailseti nieko neveikiant
Po naktinio darbo man reikia atskiro laiko tarpo pailsėti nieko neveikiant
Dažnai patiriu neigiamas emocijas bendraudamas su pacientais
Mano psichologinė būklė yra gera Esu patenkintas savo darbu (profesija) Mano nuomone, santykiai darbo kolektyve yra geri Dažnai patiriu stresą darbe
proc.), lyginant su nedirbančiųjų naktį (11,7 proc.), tačiau statistiškai reikšmingo ryšio tarp šių kintamųjų nenustatyta (p=0,106).
Daugiausia respondentų šioje sutrikimų grupėje paţymėjo sergantys viršutinių kvėpavimo takų ūminėmis infekijomis. Jomis skundėsi beveik pusė (48 proc.) slaugytojų. Nedirbančiosios naktį ir nesergančiosios sudarė 68,1 proc. Patikimai daţniau infekcijų turėjo naktinį darbą dirbančios slaugytojos, jos turi 2,5 didesnę galimybę susirgti ŪVKTI nei nedirbančiosios naktinio darbo (p<0,001) (3.3 lentelė.).
3.3 lentelė. Sergamumas ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis tarp dirbančių ir nedirbančių naktį Kvėpavimo sistemos ligų sutrikimai - ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijos Darbo pobūdis Bendrai
Dirba naktimis Nedirba naktimis
Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. Yra 125 54,3 30 31,9 155 47,8 Nėra 187 45,7 64 68,1 169 52,2 Iš viso 230 100 41 100 324 100 χ2= 13,457; lls= 1; p<0,001
Ūminiu tonzilitu (angina) skundėsi 21 proc. respondenčių. Kaip matome iš 3.4 lentelėje pateiktų duomenų, juo skundės 27 proc. dirbančiųjų naktį ir 6,4 proc. nedirbančiųjų naktį. Galima teigti, jog yra statistiškai reikšmingas skirtumas tarp skirstinių (p<0,001). Galimybių santykis, dirbant naktinį darbą, turėti ūminį sutrikimą 5,413 karto didesnis negu nedirbant naktį (95% PI apatinė riba – 2,252, viršutinė riba – 13,007).
3.4 lentelė. Sergmumas ūminiu tonzilitu (angina) tarp dirbančiųjų ir nedirbančiųjų naktį Kvėpavimo sistemos ligų
sutrikimai – ūminis tonzilitas (angina)
Darbo pobūdis
Bendrai Dirba naktimis Nedirba naktimis
Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc . Yra 62 27 6 6,4 68 21 Nėra 168 73 88 93,6 256 79 Iš viso 230 100 94 100 324 100 χ2= 17,032; lls= 1; p<0,001
Apibendrinant galima sakyti, kad dirbančiosios naktinį darbą turi 4 kartus didesnę galimybę susirgti brochitu, negu nedirbančiosios naktinio darbo (p=0,002). Analizuojant sergamumą sinusitu reikšmingo statistinio skirtumo tarp dirbančiųjų naktį ir nedirbančiųjų nenustatyta (p=0,106). Daugiau negu pusė respondenčių dirbančių naktį, skundėsi ŪVKTI (54,3 proc.), nedirbančiosios naktį juo skundėsi rečiau (31,9 proc.). Statistiškai patikimai daţniau dirbantys naktį skundėsi ŪVKTI (p<0,001). Dirbančiosios naktį turi 5,413 karto
