LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
OKSANA KMELIAUSKIENĖ
VISUOMENĖS VAISTINĖJE TEIKIAMŲ FARMACINIŲ
PASLAUGŲ ĮTAKA MOTERŲ GYVENIMO KOKYBEI GERINTI
MENOPAUZĖS METU
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas:
Doc., dr. Raimondas Radžiūnas
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis (parašas) Data (metai, mėnuo, diena)
VISUOMENĖS VAISTINĖJE TEIKIAMŲ FARMACINIŲ PASLAUGŲ
ĮTAKA MOTERŲ GYVENIMO KOKYBEI GERINTI MENOPAUZĖS METU
Magistro baigiamasis darbas
Konsultantas Darbo vadovas
Vardas, pavardė, parašas Vardas, pavardė, parašas Data (metai, mėnuo, diena) Data (metai, mėnuo, diena)
Recenzentas Darbą atliko
Vardas, pavardė, parašas Magistrantė
Oksana Kmeliauskienė, parašas Data (metai, mėnuo, diena) Data (metai, mėnuo,diena)
TURINYS
SANTRUMPOS ... 4
SUMMARY ... 6
SĄVOKOS ... 7
1. LITERATŪROS APŽVALGA... 11
1.1. Menopauzės simptomai, neigiamai veikiantys moterų gyvenimo kokybę ... 11
1.2. Menopauzės gydymas pakaitine hormonų terapija ... 14
1.3. Alternatyvūs menopauzės gydymo metodai ... 16
2. TYRIMO METODIKA ... 22
2.1. Tyrimo metodai ... 22
2.2. Tyrimo objektas ir imties nustatymas... 22
2.3. Tyrimo instrumentas ... 23
2.4. Tyrimo instrumento validavimas ... 24
2.5. Etikos patvirtinimas ... 24
2.6. Tiriamųjų charakteristikos... 24
3. TYRIMO REZULTATAI ... 26
3.1. Vaistinių pasirinkimas ir vaistų pirkimo įpročiai ... 26
3.2. Menopauzė ir jos gydymas ... 28
3.3. Moterų savijauta ir gyvensena ... 39
4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS... 42
5. IŠVADOS ... 45
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 46
SANTRUMPOS
EEE – Europos ekonominė erdvė df – laisvės laipsnių skaičius GLR – gama linoleno rūgštis
KKE – konjuguotieji kumelės estrogenai KMI – kūno masės indeksas
MPA – medroksiprogesterono acetatas p – reikšmingumo lygmuo
PHT – pakaitinė hormonų terapija PSO – Pasaulio sveikatos organizacija sn – statistiškai nereikšmingas skirtumas
SANTRAUKA
O. Kmeliauskienės magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas doc. dr. R.Radžiūnas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. - Kaunas.
Tikslas – ištirti visuomenės vaistinėje teikiamų paslaugų įtaką moterų gyvenimo kokybei gerinti menopauzės metu.
Uždaviniai: 1) nustatyti pagrindines problemas su kuriomis susiduria moterys menopauzės metu; 2) apžvelgti vaistinius preparatus, parduodamus moterims menopauzės simptomams palengvinti; 3) įvertinti visuomenės vaistinėse teikiamų paslaugų apimties įtaką moterų gyvenimo kokybei gerinti menopauzės metu; 4) ištirti, kokią įtaką menopauzės sulaukusių moterų savijautai turi gyvensena; 5) apibendrinti gautus tyrimo rezultatus ir pateikti rekomendacijas.
Tyrimo metodas. Tyrimui atlikti buvo taikoma anoniminė anketinė apklausa. Tyrimas vykdytas nuo 2015 kovo mėnesio iki 2015 rugpjūčio mėnesio. Tyrimas atliktas keturiose Vilniaus miesto vaistinėse. Respondentėms atrinkti taikytas netikimybinis tiriamųjų grupių parinkimo būdas. Iš viso tyrimo metu apklausta 110 moterų. Anketoje pateiktas 21 klausimas.
Rezultatai. Pagrindiniai neigiami menopauzės sukeliami simptomai, neigiamai veikiantys moterų gyvenimo kokybę yra karščio pylimas (68 % apklaustųjų), prakaitavimas (67 %), nuotaikų svyravimai (54,5 %), nemiga (44,5 %), seksualinės funkcijos sutrikimai (17,3 %). Esant neigiamiems pojūčiams 83 % respondenčių vartojo vaistus menopauzės simptomams gydyti. 67 % tiriamųjų vartojo augalinius preparatus, 16 % – hormoninius preparatus, 17 % – nevartojo jokių preparatų. 94 % vartojančių vaistinius preparatus moterų šalutinių poveikių nejautė. Vaistininkas dėl galimo vaistų šalutinio poveikio konsultavo tik 44 % respondenčių. Tik 8 % respondenčių konsultacijų kokybę įvertino labai gerai ir 36 % konsultacijų kokybę vertino gerai. 66,4 % respondenčių manė, kad vaistai nuo menopauzės gerina jų gyvenimo kokybę. Statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp savijautos po menopauzės ir rūkymo nenustatyta. Savijautą po menopauzės geriau vertino mažiau alkoholio vartojančios ir sportuojančios moterys.
Išvados: 1) Pagrindiniai menopauzės sukeliami simptomai, neigiamai veikiantys moterų gyvenimo kokybę yra karščio pylimai, prakaitavimas, miego ir seksualinės funkcijos sutrikimai; 2) Menopauzei gydyti gali būti vartojami pakaitinės hormoninės terapijos (PHT), augaliniai ir homeopatiniai vaistiniai preparatai; 3) Vaistininko konsultavimo kokybė parduodant vaistus menopauzei gydyti yra nepakankama; 4) Teigiamą įtaką menopauzės sulaukusių moterų savijautai turi sveikas gyvenimo būdas.
SUMMARY
Master thesis of O. Kmeliauskienės‘s/research supervisor Assoc. prof., Dr. R.Radžiūnas;
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Department of Pharmaceutical Technology and Social Pharmacy. - Kaunas.
The aim – to research the influence of public pharmacy services on women’s quality of life during menopause.
Objectives: 1) to determine what are the main problems faced by women during menopause; 2) to overview the medicinal products for the treatment of menopause; 3) to assess the impact of public pharmacy services on women’s quality of life during menopause; 4) to investigate the effects of a way of life on women’s feeling after menopasis; 5) to summarize the results of research and make recommendations.
Research method. Anonymous questionnaire survey was conducted from March 2015 till August 2015. The study was conducted in four pharmacies in the city of Vilnius. Respondents were selected according to non-stochastic method of selecting the target groups. 110 women participated in survey. The questionnaire consisted of 21 questions.
Results. The main negative symptoms of menopause, negatively affecting the quality of life of women are hot flushes (68%), sweating (67%), mood disorders (54.5%), insomnia (44.5%), sexual dysfunction (17.3%). 83% of the respondents used medicines to treat symptoms of menopause. 67% of women treated with natural products, 16% used PHT therapy, 17 % did not use any therapy. 94% of women taking medicines did not feel side effects. Only 44% of respondents were advised by pharmacists for side effects. Only 8% of respondents rated the quality of the consultation as very good and 36% as good. 66.4% of the respondents believed that use of medicines for menopause improved their quality of life. A statistically significant relationship between quality of life after menopause and smoking was not observed. Women that used less alcohol and took sports estimated their quality of life more positively.
Conclusions: 1) The main symptoms of menopause, adversely affecting the quality of life of women are hot flushes, sweating, sleep and sexual dysfunction; 2) for the treatment of menopause hormone replacement therapy (HRT), herbal and homeopathic medicines can be used; 3) The quality of pharmacists consultations while selling medicines to treat menopause is not sufficient; 4) healthy lifestyle has positive effects on quality of life of women during menopause.
Recommendations. For patients: 1) prior taking of medicines for menopause treatment to consider the information on the active substances, possible side effects, the effectiveness of products; 2) facilitate lifestyle changes eliminating bad habits – smoking and alcohol consumption, increasing physical activity and sports. For pharmacies: to raise the motivation of pharmacists not only to perform medication delivery function, but also actively acknowledge patients on the safe use of medicines and healthy lifestyle.
SĄVOKOS
Augalinis vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio veiklioji medžiaga yra viena arba daugiau augalinių medžiagų, arba vienas ar daugiau augalinių ruošinių, arba vienos ar daugiau tokios augalinės medžiagos ir vieno ar daugiau tokio augalinio ruošinio derinys (LR farmacijos įstatymas, 2006, 2013).
Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo (LR farmacijos įstatymas, 2006, 2013).
Homeopatinis vaistinis preparatas (homeopatinis preparatas) – vaistinis preparatas, pagamintas iš homeopatinių žaliavų, taikant homeopatinės gamybos procedūras, aprašytas Europos farmakopėjoje, o jeigu joje nėra, – galiojančiose EEE valstybių farmakopėjose. Homeopatinio vaistinio preparato sudėtyje gali būti daugiau kaip vienas komponentas (LR farmacijos įstatymas, 2006, 2013).
Gyvenimo kokybė – individualus savo paskirties gyvenime vertinimas kultūros ir vertybių sistemos, kurioje individas gyvena, požiūriu, susijęs su jo tikslais, viltimis, standartais ir interesais. Tai plati koncepcija, kompleksiškai veikiama asmens fizinės sveikatos ir psichologinės būklės, nepriklausomybės laipsnio, socialinių ryšių bei ryšių su aplinka (Furmonavičius, 2001).
Klimaksas – perėjimas iš reprodukcinio periodo (kai moteris dar gali pastoti) į menopauzę (Mačiulaitienė, Vaitkienė, 2007).
Klinikinis vaistinio preparato tyrimas – visi su žmonėmis atliekami biomedicininiai tyrimai, skiriami nustatyti, patikrinti ir patvirtinti vieno arba kelių tiriamųjų vaistinių preparatų klinikinį, farmakologinį ir (ar) kitokį farmakodinaminį poveikį ir (ar) nustatyti nepageidaujamas reakcijas į vieną ar kelis tiriamuosius vaistinius preparatus, ir (ar) ištirti vieno ar kelių tiriamųjų preparatų rezorbciją, pasiskirstymą, metabolizmą ir išskyrimą, siekiant nustatyti tiriamojo vaistinio preparato saugumą ir (ar) veiksmingumą (LR farmacijos įstatymas, 2006, 2013).
Menopauzė – tai moters mėnesinių ir tuo pačiu – vaisingumo išnykimas. Šis laikotarpis prasideda apie 45–55 metus (vidutiniškai 50–51 metų) ir yra sąlygojamas susilpnėjusios kiaušidžių funkcijos (Mačiulaitienė, Vaitkienė, 2007).
Perimenopauzė – pereinamasis laikotarpis nuo ankstyvųjų menopauzės požymių iki visiško mėnesinių išnykimo (Mačiulaitienė, Vaitkienė, 2007).
Premenopauzė – periodas, kai atsiranda nežymių mėnesinių susilaikymų (1 kartą kas 3 mėn.), gausesnių kraujavimų (Mačiulaitienė, Vaitkienė, 2007).
Tradicinis augalinis vaistinis preparatas (tradicinis augalinis preparatas) – augalinis vaistinis preparatas, kuris atitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytus kriterijus ir jam gali būti taikoma supaprastinta tradicinių augalinių vaistinių preparatų registravimo procedūra (LR farmacijos įstatymas, 2006).
ĮVADAS
Aktualumas. Moters reprodukcinė senatvė charakterizuojama menopauze, kuri prasideda 40–60 metų amžiuje (Hunter, Rendall, 2007). Tai menstruacinės funkcijos sutrikimas, kita vertus – natūralus moters gyvenimo ciklo etapas.
Visame pasaulyje menopauzė siejama su tokiais klimakso simptomais kaip karčio pylimas, prakaitavimas naktį ir psichinėmis problemomis tokiomis kaip depresija, nervingumas ir nemiga. Vakarų visuomenėje 60–70 proc. moterų pažymi karščio pylimo ir naktinio prakaitavimo problemas (Hunter, Rendall, 2007; Palacios et al., 2010).
Nuo 19 amžiaus pradžios į menopauzę pradėta žiūrėti kaip į ligą. Tobulėjant endokrinologijai ir išradus sintetinius estrogenus, nuo 1960-ųjų metų menopauzė buvo pripažinta liga, kurią sukelia hormonų trūkumas.
Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos (2010) duomenis, kas antra moteris po menopauzės gyvena apie 30 metų. Nors vidutinė moters gyvenimo trukmė ilgėja, moterys gyvena aktyvesnį gyvenimą, menopauzės pradžia nesikeičia. Rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu gali 1– 2 metais paankstinti menopauzę. Romos imperijos laikais mažiau nei 30 proc. moterų sulaukdavo menopauzės, dabar prognozuojama, kad 21 amžiuje menopauzės sulauks daugiau kaip 95 proc. moterų (Kirchengast, Rühli, 2013).
Iškyla dvejopa problema: jei vis daugiau moterų sulauks menopauzės ir vis ilgesnį laikotarpį ji tęsis, bus vis svarbiau užtikrinti gerą gyvenimo kokybę moterims menopauzės laikotarpiu.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – ištirti visuomenės vaistinėje teikiamų paslaugų įtaką moterų gyvenimo kokybei gerinti menopauzės metu.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti pagrindines problemas, su kuriomis susiduria moterys menopauzės metu.
2. Apžvelgti vaistinius preparatus, parduodamus moterims menopauzės simptomams palengvinti.
3. Įvertinti visuomenės vaistinėse teikiamų paslaugų apimties įtaką moterų gyvenimo kokybei gerinti menopauzės metu.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Menopauzės simptomai, neigiamai veikiantys moterų gyvenimo kokybę
Kalbant apie menopauzę, kartais išskiriama perimenopauzė – pereinamasis laikotarpis nuo ankstyvųjų menopauzės požymių iki visiško mėnesinių išnykimo. Bet paprastai menopauze vadinamas visas klimakterinis laikotarpis (Mačiulaitienė, Vaitkienė, 2007).
Menopauzė prasideda sulaukus 40–50 metų, kai baigiasi reproduktyvumas, kiaušidžių funkcija laipsniškai silpnėja kol nustoja funkcionuoti, o skydliaukės, antinksčių ir kitų endokrininių liaukų aktyvumas sustiprėja, hormonų pusiausvyra sutrinka. Pirmieji menopauzės simptomai atsiranda po 2–6 mėn., 3–6 mėn. stiprėja, o paskui intensyvumas silpnėja 1–2 metus (Zakarauskienė, 2014).
Pasak E. Mačiulaitienės ir D. Vaitkienės (2007), natūrali menopauzė – tai laipsniškas mėnesinių retėjimas su amžiumi silpstant kiaušidžių funkcijai. Kai natūralių mėnesinių nebebūna 12 mėnesių, paprastai konstatuojama menopauzė. Taip pat gali būti ir pooperacinė menopauzė – tai mėnesinių ciklo išnykimas po abiejų kiaušidžių pašalinimo su gimda arba be jos. Be to, mėnesinių ciklas gali išnykti nuslopinus kiaušidžių funkciją, pavyzdžiui, kai taikomas gydymas spinduliais arba chemoterapija.
Natūralios ir pooperacinės menopauzės ypatybės ir organizmo pokyčiai yra skirtingi (Hendrix, 2005). Šiame darbe išsamiau nagrinėjama farmacinių paslaugų įtaka moterų kokybei gerinti natūralios menopauzės metu, todėl pooperacinė menopauzė toliau nenagrinėjama.
Esant natūraliai menopauzei, dėl laipsniškai mažėjančios lytinių hormonų koncentracijos (progesterono, estradiolio ir testosterono) moterys kelis metus kartais jaučia menopauzės simptomus, mėnesinės sutrinka, jos tampa nereguliarios (Hendrix, 2005; Arlt, 2006).
Įvairių autorių (Zakarauskienė, 2012; Kirchengast, Rühli, 2013; Buhling et al., 2014) studijose išskiriami menopauzės sukeliami simptomai, neigiamai veikiantys moterų gyvenimo kokybę klasifikuojami taip:
Tradiciniai menopauzės simptomai: karščio pylimai, prakaitavimas, miego sutrikimai, širdies plakimai;
Kiti simptomai: psichikos ligos, svorio pakitimai, odos, plaukų, nagų pokyčiai, atminties silpnėjimai ir t. t.;
Emociniai pokyčiai: atsiranda baimės, nerimas, silpnėja valia, sutrinka savikontrolė, dvasinė pusiausvyra, moteris pasijunta vieniša, niekam nereikalinga.
Karščio pylimai dažniausiai rodo, kad artėja menopauzė. Taip atsitinka, nes staiga sumažėja estrogenų koncentracija, kinta kraujagyslių reakcija į temperatūrų skirtumus, kurios, reaguodamos į išorinius dirgiklius labiau išsiplečia (Mačiulaitienė, Vaitkienė, 2007). Karščio pylimą moterys įvardija kaip labiausiai gyvenimo kokybę bloginantį simptomą (Gold et al., 2000; Gallicchio et al., 2006; Mačiulaitienė, Vaitkienė, 2007).
Daugiau nei 2/3 moterų, sulaukusių peri- ir postmenopauzės, vargina menopauzei būdinga simptomatika. Išreikšta vazomotorinė klinika, įskaitant gausų prakaitavimą, nustatoma 70–75 % moterų. Paprastai šie simptomai tęsiasi apie metus, tačiau daugiau nei pusę jų simptomai gali varginti iki 5 ar daugiau metų, o kai kurioms moterims gali tęstis ir 30 metų (Dennerstein ir kt., 2005). Net 20 % moterų simptomus apibūdina kaip nepakeliamus ar nepakenčiamus.
Be to, laipsniškai mažėjant lytinių hormonų koncentracijai, gali atsirasti kiti neigiami simptomai – nuovargis, nemiga, širdies plakimai, irzlumas, atminties ir koncentracijos sutrikimai, nuotaikų svyravimai, depresija. Tai labai blogina moterų gyvenimo kokybę (Palacios et al., 2010; Buhling et al., 2014) ir turi įtakos ankstyvojo gydymo pradžiai (Raus et al., 2006).
Beveik 50 % moterų po menopauzės sutrinka seksualinė funkcija (van der Stege et al., 2008). Klinikiniame Australijos 45–55 metų moterų tyrime nustatyta, kad, prasidėjus menopauzei, moters seksualinis gyvenimas žymiai pablogėja (Dennerstein ir kt., 2005; Mačiulaitienė, Vaitkienė, 2007). Tuoj pat po menopauzės tuo skundžiasi 42 % moterų, o praėjus keletui metų – net 88 % . Tam įtakos taip pat turi iki menopauzės buvusio lytinio gyvenimo kokybė. Kito klinikinio tyrimo duomenimis, 45 % moterų, jaunesnių nei 55 metų, nurodė, kad lytinis potraukis po menopauzės sumažėjo, 37 % – nepakito ir 10 % – padidėjo (Siecus Report, 2006).
G. Jonušienės (2012) atliko tyrimą Kaune, kuriame dalyvavo 300 respondenčių. Paaiškėjo, kad seksualinė funkcija pomenopauzės laikotarpiu buvo blogesnė moterų, kurios buvo vyresnio amžiaus, turėjo žemesnį išsilavinimą, buvo išėjusios į pensiją, gavo mažesnes pajamas, gyveno kaime, turėjo daugiau ir vyresnio amžiaus vaikų, sirgo somatinėmis ligomis ir vartojančios vaistus, didesnio KMI. Be to, respondenčių, nurodžiusių ryškesnius nerimo, depresijos ir menopauzės somatinius simptomus, seksualinė funkcija buvo blogesnė. Moterų, kurios vartojo PHT, bendra lytinė funkcija buvo geresnė nei nevartojusių (Jonušienė, 2012).
Pasak S. Kirchengast ir F. Rühli (2013), nors menopauzė nelaikoma liga savaime, tačiau pripažįstama rizikos veiksniu, galinčiu sukelti osteoporozę, širdies ligas ir tam tikras vėžio rūšis, pavyzdžiui, krūties vėžį.
gyvenimo kokybei vertinti buvo sukurta dar ankstyvaisiais 1990-aisiais metais. Standartizuota skalė pradėta naudoti nuo 1992 metų. Ji apibūdina klimakso simptomų įtaką moterų gyvenimo kokybei, padeda įvertinti pokyčius taikant tam tikrus gydymo metodus (Abraham ir kt., 2014).
Gyvenimo kokybės vertinimo skalę taikė daugelis autorių įvairiuose šalyse gyvenančių moterų gyvenimo kokybei vertinti. Pavyzdžiui, K. Krajewska-Ferishah ir kt. (2010) pagal standartinį klausimyną vertino moterų gyvenimo kokybę menopauzės metu Lenkijoje, Graikijoje, Baltarusijoje ir Belgijoje. Rezultatai parodė, kad pagrindiniai simptomai, kuriais skundėsi moterys buvo karščio pylimas, depresija, nuotaikų svyravimas, makšties sausumas bei miego sutrikimai. Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad moterys, gyvenančios Belgijoje rečiau skundžiasi lytinės funkcijos sutrikimais, o Baltarusijoje gyvenančios moterys prasčiau vertina savo gyvenimo kokybę nei Graikijoje gyvenančios moterys.
R. E. Williams et al. (2009) nagrinėjo 2703 40–65 amžiaus moterų gyvenimo kokybę JAV. Paaiškėjo, kad menopauzės simptomai, ypač karščio pylimai veikia daugumos moterų gyvenimo kokybę. Priešingai, gydymas, kuris padeda mažinti šiuos simptomus gali reikšmingai gerinti jų gyvenimo kokybę.
Skirtingų tyrimų metu buvo nagrinėjama menopauzės sulaukusių moterų gyvenimo kokybės priklausomybė nuo įvairių socialinių, demografinių, psichologinių, elgsenos veiksnių.
N. E. Avis et al. (2001) nustatė, kad jaunesnės, rūkančios, mažiau fiziškai aktyvios moterys labiau skundžiasi gyvenimo kokybės pablogėjimu. Vyresnės moterys jaučiasi geriau nei jaunesnės. Taip pat tyrimai parodė, kad su amžiumi menopauzės simptomai silpnėja, be to vyresnio amžiaus moterys moka geriau valdyti menopauzės sukeltus simptomus.
Nustatyta, kad rūkymas ir alkoholio vartojimas didina karščio pylimo riziką (Gold et al., 2000; Gold et al., 2004; Ford et al., 2005) ir skatina kitus neigiamus fizinius ir psichologinius simptomus (Li et al., 2005).
Sportas turi teigiamą įtaką moterų nuotaikai, savijautai, miego kokybei ir net kognityvinėms funkcijoms. Nutukimas neigiamai veikia gyvenimo kokybę. Sportuojančios moterys rečiau skundžiasi neigiamais menopauzės simptomais ir fiziškai neaktyvios moterys (Li et al., 2005).
1.2. Menopauzės gydymas pakaitine hormonų terapija
Vidutinio sunkumo ir sunkiems vazomotoriniams menopauzės simptomams palengvinti skiriamas sisteminis gydymas estrogenais arba estrogenų ir progestagenų deriniu (žr. 1 lentelę).
1 lentelė. Indikacijos pakaitinei hormonų terapijai
(Mačiulaitienė, Vaitkienė, 2007, cit. North American Menopause Society, 2012) Gydymo pobūdis Indikacijos Pastabos
Sisteminis gydymas estrogenais arba
estrogenais ir gestagenais
Vidutinio sunkumo ir sunkūs vazomotoriniai simptomai
Miego sutrikimas dėl vazomotorinių simptomų
Sisteminis arba vietinis gydymas estrogenais arba estrogenais ir gestagenais
Vidutinio sunkumo ir sunkūs išorinių lyties organų
simptomai, makšties gleivinės atrofija
Makšties sausumas, dispareunija (skausmingi lytiniai santykiai), atrofinis vaginitas
Gydymas gestagenais Endometriumo apsauga nuo estrogenų
Visoms moterims, kurioms gimda nepašalinta ir kurios vartoja estrogenus, rekomenduojama kartu skirti gestagenų.
Moterims, kurioms pašalinta gimda, gestagenų skirti negalima
Menopauzės simptomus (pavyzdžiui, karščio pylimus, makšties sausumą, KMI padidėjimą veiksmingai koreguoja tiek geriamieji, tiek kitaip vartojami hormonai (Mačiulaitienė, Vaitkienė, 2007).
Pateikti rezultatai iš esmės sutampa su Abraham ir kt. (2014) atlikto tyrimo rezultatais. Be to, autorių tyrimas parodė, kad hormoninių preparatų naudojimas turėjo reikšmingos teigiamos įtakos moterų gyvenimo kokybei.
Gydant estrogenais, sunormalėja makšties gleivinės atrofija (Naunton ir kt., 2006). Tai parodė HOPE tyrimo duomenys. Vartojant bet kokios dozės KKE bei KKE ir MPA, reikšmingai padidėjo makšties subrendimo (angl. vaginal maturation) indeksas, kuriuo vertinama makšties atrofija (Mačiulaitienė, Vaitkienė, 2007).
Įrodymais pagrįsta tokia pakaitinės hormonų terapijos nauda (North American Menopause Society, 2012):
Vartojant KKE ir MPA derinį, reikšmingai padidėja stuburo ir šlaunikaulio kaulų mineralinis tankis;
Vartojant KKE ir MPA derinį reikšmingai sumažėja šlaunikaulio, stuburo slankstelių ir kitų lūžių dažnumas;
Lėtėja kaulo irimas, tai rodo padidėjęs kaulų mineralinis tankis; Osteoporozės profilaktika;
Tiesiosios žarnos vėžio rizika sumažėja.
Kita vertus, moteris būtina informuoti apie gydymo hormonais naudą ir pavojus, ypač jeigu gydyti reikia ilgai. Moterų sveikatos iniciatyvos gydymo estrogenais ir progestinais klinikinis tyrimas (angl. WHI estrogen-plus-progestin trial) buvo nutrauktas anksčiau nei planuota (vidutinė pacientės stebėjimo trukmė – 5,3 metų), nes paaiškėjo, kad gydymo rizika didesnė negu nauda. Išeminės širdies ligos dažnis tarp vartojančių PHT buvo 29 %, insulto, trombozės – 41 %, invazinio krūties vėžio – 26 % didesnis nei kontrolinėje grupėje, nevartojusioje PHT ar placebo (Synthetic HRT Therapy Raises Breast Cancer Risk, 2010).
Moteris reikia informuoti apie šalutinius gydymo hormonais reiškinius, jos turi apsispręsti, ar turėtų nutraukti gydymą ir susitaikyti su nemaloniais reiškiniais, kurie prasideda nustojus vartoti hormonus (Hendrix, 2005). Todėl kai kurios moterys prašo skirti nehormoninių vaistų menopauzės simptomams lengvinti.
Gydytojas, skirdamas pakaitinę hormonų terapiją, turi suteikti visą prieinamą informaciją ir įsitikinti, kad moteris suprato ne tik gydymo naudą, bet ir riziką. Prieš pradedant gydymą būtina išsamiai susipažinti su anamneze, visapusiškai įvertinti moters sveikatą: nustatyti kaulų mineralinį tankį, atlikti mamografiją ir kitus tyrimus (Mačiulaitienė, Vaitkienė, 2007).
Pakaitinė hormonų terapija gali sukelti įvairių sveikatos problemų. Jas susistemino V. Zakarauskienė (2012):
gydymo netobulumas (neįmanoma parinkti optimalių vaisto dozių).
Individualūs estrogenų sumažėjimo skirtumai gali būti labai žymūs, todėl ne tik nepasiekiamas tikslas, bet organizmas iš vienos patologinės būklės pervedamas į kitą /iš hipoestrogemijos į hiperestrogemiją/ dėl ko atsiranda:
įvairūs dariniai krūtyse; fibromiomas;
kraujavimai iš gimdos ir t. t.
Remiantis S. L. Hendrix et al. (2005) paskelbto tyrimo rezultatais, vartojančioms kombinuotus preparatus, sintetinis progesteronas padidina riziką sirgti agresyvia krūties vėžio forma. Krūties tumorai buvo didesni bei linkę greičiau progresuoti. Jau pirmaisiais PHT vartojimo metais buvo nustatomos patologinės mamogramos, ko nebuvo stebima kontrolinėje grupėje. Vėlesnė tyrimų analizė parodė, kad vartojančiosios PHT dažniau serga invaziniu, net 78 % dažniau į limfmazgius plintančiu krūties vėžiu. Studijoje nustatytas ryšys tarp estrogeno monoterapijos ir padidėjusios kiaušidžių vėžio rizikos. Atliekant retrospektyvinę medicininės dokumentacijos analizę įrodyta, kad rizika susirgti kiaušidžių vėžiu moterims, naudojančioms estrogeno monoterapiją, lyginant su nenaudojančiomis jos, padidėja net 60 %.
Be to, 65 metų ir vyresnės moterys, penkerius metus vartojančios PHT, turėjo dvigubai didesnę riziką susirgti Alzheimerio liga ar kita demencijos forma nei PHT nevartojančios. Paaiškėjo, kad PHT yra neefektyvi kognityvinių sutrikimų prevencijai. Taip pat šlapimo nelaikymo atveju, dėl ko dažnai buvo taikoma. Vartojančios kombinuotą PHT turėjo 39 %, o monoterapiją estrogenais – 52 % didesnę riziką šlapimo nelaikymui nei taikant placebą (Hendrix et al., 2005).
Tolesnė WHI studijos duomenų analizė rodo, kad moterys, kurios pradėjo PHT per 10 metų nuo menopauzės pradžios, turi mažesnę riziką susirgti širdies ligomis nei tos, kurios PHT pradėjo vėliau. Kaip ir tai, kad padidėjusi širdies ligų rizika dažniau pasireiškia toms vyresnio amžiaus moterims, kurios skundžiasi karščio pylimu, naktiniu prakaitavimu. Ispanijos spelialistų nuomone (Mendoza et al., 2015), pakaitinės hormonų terapijos preparatai turėtų būti vartojami iki 51 m. amžiaus.
1.3. Alternatyvūs menopauzės gydymo metodai
Jeigu menopauzės simptomai lengvi ar vidutinio sunkumo, arba moteris nenori (ar negali) vartoti hormonų, galima skirti kitų vaistų (Mačiulaitienė, Vaitkienė, 2007; Carroll, 2006).
moterų, kurios išgyvena menopauzę arba vartoja vaistus nuo krūties vėžio, kurie slopina estrogenų sekreciją, gyvenimo kokybę (Rapkin, 2007).
Klinikiniuose tyrimuose nustatomas skirtingas įvairių SSRI veiksmingumas menopauzės simptomams gydyti, matyt, dėl to, kad skirtingai veikia serotonino ir norepinefrino nešiklius, pavyzdžiui, paroksetinas pasižymi didele trauka (afinityvumu) norepinefrino nešikliams, ofluoksetinas ir citalopramas – mažesne (Suvanto-Luukkonen, 2005). Nors šiuos vaistus pacientai gerai toleruoja, tačiau jie sukelia lytinės funkcijos sutrikimų, pacientės priauga svorio.
Kaip rodo vienas nedidelės imties, kontroliuojamasis tyrimas, menopauzės simptomus pakankamai veiksmingai gali slopinti serotonino ir norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI). Nustatyta, kad venlafaksinas 51 % sumažino karščio pylimo dažnumą nuo buvusio iki gydymo (vartojant placebą – 15 %) (Evans ir kt., 2005). Nepageidaujami poveikiai vartojant venlafaksiną: praeinantis vėmimas, sumažėjęs apetitas, burnos sausumas, nemiga, vidurių užkietėjimas, retai gali pasitaikyti ir lytinės funkcijos sutrikimas.
Gabapentiną, nors jis ir slopina klimakso simptomus, pacientės dažnai atsisako vartoti dėl nemalonių šalutinių reiškinių: mieguistumo, irzlumo, bėrimų ir edemų (Rapkin, 2007).
Nedidelės imties klinikinio tyrimo duomenimis, menopauzės simptomus slopina ir klonidinas ir metildopa. Visgi juos skirti reikėtų atsargiai. Įrodyta, kad klonidinas mažina arterinį kraujospūdį. Metildopai būdingi sunkesni šalutiniai reiškiniai. Todėl Šiaurės Amerikos menopauzės asociacija rekomenduoja moteris, kurias vargina vidutinio sunkumo ir sunkūs vazomotoriniai klimakso simptomai gydyti venlafaksinu, paroksetinu, fluoksetinu, gabapentinu, jeigu jos nenori arba negali vartoti hormonų (Nagata et al., 2005).
Desvenlafaksinas (desvenlafaxine succinate, Prestiq) žinomas Amerikos farmacinėje rinkoje kaip serotonino /norepinefrino inhibitorių grupės antidepresantas. Klinikiniame tyrime dalyvavo 365 moterys, kurioms vidutinis karščio bangų kiekis per savaitę siekė 50 ir daugiau kartų. Buvo skiriama desvenlafaksino 100 mg per dieną ir 4–12 savaičių stebimas karščio bangų skaičius per dieną bei jų intensyvumas. Tyrimas parodė, kad preparatas buvo efektyvus 64 % moterų. Jau po 4 savaičių vidutinio ir sunkaus laipsnio karščio pylimas sumažėjo vidutiniškai 7,3 karto per dieną, o naudingas efektas tęsėsi apie vienerius metus laiko (Pinkerton et al., 2013). Rezultatai teikia vilčių, kad preparatas bus aprobuotas ne vien depresijos, bet ir vazomotoriniams simptomams menopauzės metu lengvinti. Jis taps nauja medikamentine alternatyva pakaitinei hormonų terapijai ir pagerins gyvenimo kokybę daugybei moterų ne vien Amerikoje, bet ir Europoje.
Alternatyva hormonų terapijai gali būti homeopatiniai vaistai, kurių dėka menopauzės eiga priartinama prie fiziologinės (Zakarauskienė, 2012).
saldymedžio, dong quai, įvairių kiniškų žolių mišiniai (Suvanto-Luukkonen ir kt., 2005). Tačiau šių preparatų veiksmingumui pagrįsti klinikinių tyrimų duomenų yra mažai (Rees, 2009).
Daugelyje Europos šalių negalavimams menopauzės metu palengvinti tradiciškai vartojamas nakvišų aliejus. Nakvišų aliejuje yra apie 10 proc. nesočiųjų omega – 6 riebalų rūgščių, svarbiausia iš kurių yra gama linoleno rūgštis (GLR). Ši rūgštis leidžia organizmui pasigaminti prostaglandinų, kurie reguliuoja medžiagų apykaitos, fiziologinius bei reprodukcinius procesus. GLR taip pat turi įtakos hormonų pusiausvyros palaikymui moters organizme (Mačiulaitienė, Vaitkienė, 2007).
Kita alternatyva – klakėžudžių ekstraktas. Buvo tiriamas sausasis vandens-etanolio kekinių blakėžudžių ekstrakto BNO 1 055 preparatas, gaunamas iš blakėžudžių šakniastiebių (Klimadynon®, Bionorica, Vokietija). 12 mėnesių trukęs tyrimas įrodė kekinių blakėžudžių ekstrakto BNO 1 055 preparato (Klimadynon®) saugų poveikį endometriumui (remiantis biopsijų duomenimis). Nustatyta, kad preparatas neveikia krūtų liaukinio audinio, o tai įrodo krūtų vėžio rizikos nebuvimą. Kalbant apie kaulinio audinio žymenis, nustatytas teigiamas kekinių blakėžudžių ekstrakto preparato poveikis jo metabolizmui. Galima teigti, kad kekinių blakėžudžių ekstrakto BNO 1 055 preparatas pasižymi antirezorbciniu aktyvumu (osteoporozės profilaktika). Svarbu ir tai, kad 80 proc. moterų, vartojusių Klimadynon®, sumažėjo karščio pylimo epizodų dažnis (Raus et al., 2006).
H. D. Nelson et al. (2006) atliko 43 klinikinių tyrimų metaanalizę. Analizei mokslininkas atrinko tyrimus pagal šiuos kriterijus: tyrimai buvo publikuoti anglų kalba, atsitiktinių imčių, dvigubai akli, placebo kontroliuojamieji, moterys, kurias menopauzės laikotarpiu vargino karščio pylimai, buvo gydomos geriamaisiais nehormoniniais vaistais, buvo nurodytas karščio pylimų dažnumas ir sunkumas, dešimtyje tyrimų buvo gydoma antidepresantais, dešimtyje tyrimų – klonidinu, šešiuose – kitais receptiniais vaistais, 17 tyrimų atlikta su izoflavonų ekstraktais (cit. iš Mačiulaitienė, Vaitkienė, 2007). Dienos karščio pylimų dažnis, lyginant su placebo, sumažėjo septyniuose tyrimuose su SSRI ir SNRI ir dviejuose tyrimuose su gabapentinu. Nepakito tyrimuose, kuriuose buvo gydoma izoflavonų ekstraktais iš raudonųjų dobilų. Nustatyta, kad hormonų poveikiui neprilygo nei vienas preparatas. Tačiau juos turėtų vartoti moterys, kurias labai vargina klimakso simptomai ir kurios estrogenų vartoti negali (Nelson ir kt., 2006). Taip pat autorius nustatė, kad pacientės gerai toleruoja izoflavonų ekstraktus iš sojos, raudonųjų dobilų ir storšaknės juodžolės (Mačiulaitienė, Vaitkienė, 2007).
2 lentelė. Schematinė klasifikacija vaistų patologinio klimakterinio sindromo gydymui (Zakarauskienė, 2014)
Menopauzės simptomai Dažniausiai skiriami homeopatiniai vaistai
Karščio pylimai Amyleum nitrosum, Apis, Camphora, Ferrum
phosphoricum, Glonoinum, Lachesis, Mangananum aceticum, Mellilotus Mercurius,
Sanguinaria, Sepia, Sulfur
Klimakterinė miokoroliopatija Cactus, Kalii corbonicum, Lochesis, Lilium tigrinum
Klimakteriniai kraujavimai iš gimdos
Apocynum, Ambra, Apis, Kalii carbonicum, Lachesis, Murex
Psichopatija Ambra, Aurum metallicum, Cimicifuga, Conium,
Folliculinum, Ignatia, Lachesis,
Mercurius, Nux moschata, Platina, Sulphur
Apibendrintai V. Zakarauskienė (2012) išskyrė šiuos homeopatinio gydymo privalumus: vienu vaistu koreguojami ir fiziniai ir psichiniai simptomai;
homeopatinio gydymo metodika padeda diagnozuoti klimaksą, kai jis yra netipiškos eigos (hipertenzija, Reino liga ir t. t.).
Visgi augalinių vaistinių preparatų vartojimas ir alternatyvių gydymo būdų taikymas vertinamas nevienareikšmiškai, pavyzdžiui Rees (2009) pažymi, kad homeopatinių vaistų poveikis nėra iki galo ištirtas, nėra nustatyta, kokią įtaką gali turėti augalinių preparatų vartojimas su kitais vaistais. Pasak mokslininko, menopauzės simptomams šalinti labiau rekomenduotini PHT preparatai, tačiau juos būtina pradėti vartoti kuo anksčiau ir vartoti kuo trumpiau.
Mokslininkai (Kirchengast, Rühli, 2013; Pucci ir kt., 2012; Guimaraes et al. 2011; Moilanen et al., 2012 ir kt.) akcentuoja, kad didelę teigiamą įtaką moterų gyvenimo kokybei menopauzės metu turi ne tik vaistinių preparatų naudojimas, bet ir fizinis aktyvumas. Pasak S. Kirchengast ir F. Rühli (2013), žvelgiant iš evoliucijos pozicijų, moterų gyvenimo kokybės blogėjimas ir nusiskundimai menopauzės metu yra tiesiogiai susiję su hormonų kiekio sumažėjimu. Kadangi moterys dabar yra aktyvesnės nei anksčiau, diskomfortas jaučiamas stipriau. Aukštas fizinis aktyvumas, mitybos subalansavimas gali sumažinti vėžio, osteoporozės, širdies sutrikimų tikimybę.
K. J. Buhling et al. (2014) atliko 45–60 metų amžiaus moterų apklausą Vokietijoje, kuria buvo siekiama sužinoti, kokius alternatyvius menopauzės gydymo būdus naudoja moterys. Apklausoje dalyvavo 1983 moterys. Tyrimo rezultatai parodė, kad 81 proc. moterų patyrė menopauzės simptomus mažiausiai vieną kartą. Pagrindiniai įvardinti simptomai buvo vazomotoriniai: karščio pylimas ir naktinis prakaitavimas (71,2 %), kraujavimas iš makšties – 42,7 %. Daugiau nei pusė moterų (56 %) menopauzės simtomams šalinti naudojo terapiją. 64,8 % moterų taikė alternatyvias gydymo priemones, 14,2 % pakaitinę hormonų terapiją, o 21,1 % taikė hormonų ir alternatyviąją terapiją. Gyvensenos pakeitimas buvo pripažintas efektyvia priemone net 84,9 % moterų.
K. Mansikkamäki et al. (2015) atliko tyrimą Suomijoje, kurio metu nagrinėjo moterų fizinio aktyvumo ir gyvenimo kokybės menopauzės metu priklausomybę. Tyrime dalyvavo 2606 Suomijoje gyvenančios moterys, kurių amžiaus vidurkis 49 metai. Fiziškai neaktyvios moterys dažniau skundėsi bloga nuotaika, pablogėjusia savijauta, atminties koncentracijos problemomis bei vazomotoriniais simptomais lyginant su fiziškai aktyviomis moterimis. Taip pat nustatyta, kad fiziškai aktyvios moterys pagal kriterijus geriau vertino savo gyvenimo kokybę lyginant su fiziškai neaktyviomis moterimis. Šie tyrimo rezultatai iš esmės sutampa su C. Li et al. (2005) ir R. E. Williams et al. (2009) atliktų tyrimų rezultatais JAV.
Apibendrintai galima teigti, kad pagrindiniai menopauzės sukeliami simptomai, neigiamai veikiantys moterų gyvenimo kokybę yra karščio pylimai, prakaitavimas, miego sutrikimai, širdies plakimai, atminties ir koncentracijos sutrikimai, nuotaikos svyravimai, depresija bei seksualinės funkcijos sutrikimai. Moksliniai tyrimai rodo, kad moterų gyvenimo kokybės vertinimas menopauzės laikotarpiu priklauso nuo socialinių, demografinių, gyvenimo būdo ir kt. veiksnių.
Menopauzės simptomams gydyti gali būti naudojama pakaitinė hormonų terapija. Yra įrodyta, kad hormoniniai preparatai slopina pagrindinius menopauzės simptomus, ypač mažina karščio pylimų dažnumą ir sunkumą. Dėl galimo šalutinio poveikio (didėja rizika susirgti kūties vėžiu, Alzhaimerio liga ir kt.), ši terapija rekomenduojama vidutinio sunkumo ir sunkiems vazomotoriniams menopauzės simptomams lengvinti. Gydytojas, kuris skiria pakaitinę hormonų terapiją, turi suteikti kuo daugiau informacijos ir įsitikinti, kad moteris supranta gydymo naudą ir riziką.
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo metodai
Teorinis analizės metodas. Išnagrinėti ir aprašyti moksliniai medicininiai, farmaciniai ir socialiniai straipsniai bei tyrimai, susiję su magistriniame darbe pasirinkta tema.
Empirinis analizės metodas. Paruoštos ir surinktos anketinės apklausos. Atlikta vaistinės pacienčių anoniminė kiekybinė apklausa, siekiant ištirti visuomenės vaistinėje teikiamų paslaugų įtaką moterų gyvenimo kokybei gerinti menopauzės metu.
Statistiniai tyrimo metodai. Tyrimo duomenų analizė atlikta taikant SPSS (Statistical Package for the Social Science) 21.0 versiją. Grafikai ir lentelės sudaryti naudojantis Microsoft Office Excel 2007 programa.
Statistiniams ryšiams įvertinti naudotas susijusių požymių chi kvadrato (χ²) kriterijus. χ² suderinamumo kriterijus naudojamas hipotezėms apie kintamojo skirstinį populiacijoje tikrinti. χ² kriterijus parodo, ar empirinio ir teorinio skirstinių skirtumas yra reikšmingas, t. y. tikrinama ar turimas empirinis skirstinys suderinamas su teoriniu modeliu. Duomenims patikrinti taikytas statistinio reikšmingumo lygmuo p, kai p < 0,05 rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi. Naudojant chi kvadrato kriterijų buvo laikomasi reikalavimų, kad skaičius langelių, kuriuose lauktinos reikšmės yra mažesnės už 5, būtų ne didesnis, kaip 20 procentų bendro langelių skaičiaus lentelėje, visi stebėjimai buvo nepriklausomi ir kiekvienas stebėjimas pateko tik į vieną gardelę. Taip pat vienas iš reikalavimų buvo, kad mažiausia lauktina reikšmė būtų nemažesnė už 1, stebėjimų skaičius ne mažesnis kaip 30. Be to, nustatytas statistikos laisvės laipsnių skaičius df, kuris parodė iš kelių nepriklausomų atsitiktinių dydžių apskaičiuota statistika.
2.2. Tyrimo objektas ir imties nustatymas
Tyrimas buvo atliekamas keturiose Vilniaus miesto vaistinėse nuo 2015 m. kovo mėnesio iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio. Tiriamiesiems atrinkti buvo taikoma tikslinė atranka – apklaustos tik menopauzės sulaukusios moterys. Kadangi nėra galimybės nustatyti, kiek Vilniaus mieste yra menopauzės sulaukusių moterų, taikytas netikimybinis tiriamųjų grupių parinkimo būdas – tikslinis grupių formavimas. Tai toks būdas, kai tyrėjas į formuojamą grupę įtraukia asmenis, kurie, jo manymu, yra tipiškiausi tiriamojo požymio (šiuo atveju – menopauzės) atžvilgiu. Kitaip tariant, tyrėjas formuoja grupę, priklausomai nuo savo specifinių tikslų (Kardelis, 2007, p. 122).
2.3. Tyrimo instrumentas
Tyrimui atlikti paruošta anketinė apklausa. Apklausa – tai duomenų rinkimo technika, kai respondentai atsakinėja į klausimus pateiktus raštu. Pasak I. Luobikienės (2011), anketinė apklausa turi šiuos privalumus:
1) užtikrina pakankamą atrankos dydį;
2) gaunamas šimtaprocentinis arba jam artimas anketų grąžinimo lygis;
3) apklausą atliekantis asmuo turi galimybę instruktuoti respondentus, respondentai taip pat gali konsultuotis;
4) apklausėjas, stebėdamas atsakinėjimą į klausimus, gali gauti papildomą informaciją; 5) anketavimas yra trumpesnis ir pigesnis už interviu.
Anketinės apklausos metodas turi ir trūkumų:
1) respondentams gali turėti įtakos apklausą atliekančio asmens išvaizda ir bendravimo kultūra;
2) dėl laiko trūkumo respondentas gali skubotai, atsainiai atsakinėti arba ne iki galo užpildyti anketas;
3) pastebima aplinkos įtaka;
4) respondentai gali baimintis, kad jų asmenybė bus identifikuota, todėl jų atsakymų patikimumas kartais nėra žinomas.
Tyrimui atlikti buvo naudojama 21 klausimo anketa (žr. 1 priedą), kurioje pateikti 10 uždarojo tipo klausimų, 4 atvirojo tipo klausimai, 3 rangavimo klausimai ir 4 mišraus tipo klausimai.
Anketą sudarė trys pagrindinės dalys:
Pirmoje dalyje (1–4 klausimai) buvo pateikti klausimai apie vaistines, lankymosi jose dažnį, pasirinkimą lemiančius veiksnius, perkamas prekes;
Antroje anketos dalyje (5–12 klausimai) buvo užduoti klausimai apie menopauzę ir jos gydymą, kurie padėjo nustatyti pagrindines problemas, su kuriomis susiduria menopauzės sulaukusios moterys, jų vartojamus vaistus menopauzės simptomams gydyti, šalutinius poveikius, vaistininko konsultacijų kokybę, informacijos apie menopauzės gydymą pakankamumą;
2.4. Tyrimo instrumento validavimas
Prieš pradedant anketinę apklausą buvo atliktas sudarytų anketų testavimas, kurio metu vaistinės pacientėms buvo išdalinta 10 anketų. Šių anketų rezultatai nebuvo įtraukti į pagrindinį tyrimą. Anketų duomenys buvo kruopščiai peržiūrėti ir neišsamūs, netinkami klausimai buvo pataisyti: pakeista klausimo formuluotė, bei pacientų anketose vartojami per sudėtingi terminai pakeisti į lengviau vaistinės pacientėms suprantamus terminus.
2.5. Etikos patvirtinimas
Iš LSMU Bioetikos centro buvo gautas pritarimas vykdyti tyrimą. Tyrimo metu, kiekvienam respondentui buvo išdalintos tiriamojo asmens sutikimo formos, tačiau ne visi respondentai sutiko nurodyti savo asmeninius duomenis. Visi respondentai buvo informuoti apie tikslus, tyrimo naudą.
Sutikimo dalyvauti apklausoje procedūra užtikrino, kad respondentai savarankiškai davė sutikimą dalyvauti žinodami, kad atsisakymas dalyvauti apklausoje neįtakos jų gaunamų paslaugų kokybės į kurias turi teisę ir kiti bendruomenės nariai.
2.6. Tiriamųjų charakteristikos
Tyrime dalyvavo 110 moterų, Siekiant, kad apklausos rezultatai būtų patikimi, respondentėmis pasirinktos ne sveikatos priežiūros specialistės. Apklaustųjų kurių amžius siekė nuo 40 iki 65 metų (1 pav.).
Amžiaus vidurkis 53 m. Statistinėje duomenų analizėje vertinant rezultatus respondentės buvo suskirstytos į tris grupes: iki 50 m., 51–60 m., 61 m. ir daugiau metų (žr. 1 pav.). Kaip matyti, daugiausiai apklausoje dalyvavo 51–60 m. amžiaus moterys (74, arba 67 %), kurioms itin aktualios menopauzės sukeliamos gyvenimo kokybės problemos.
Apklausos buvo Vilniaus miesto vaistinėse. 3 lentelėje pateikti apibendrinti socialiniai ir demografiniai apklaustų vaistinės pacienčių požymiai.
3 lentelė. Tiriamųjų socialiniai demografiniai duomenys
Analizuojami apklaustųjų požymiai Skaičius Procentai
Šeimyninė padėtis Viena 20 18,2
Su partneriu 30 27,3
Su šeima 60 54,5
Iš viso: 110 100
Išsilavinimas Vidurinis 7 6,4
Profesinė technikos mokykla 14 12,7
Aukštasis neuniversitetinis 39 35,5
Aukštasis universitetinis 50 45,5
Iš viso: 110 100
Pajamos 1 šeimos nariui < 173 EUR 13 11,8
žemesnes iki 289 EUR (44 arba 40 %) ir vidutines iki 1013 EUR pajamas (57 arba 51,8 %). Taigi tyrimo rezultatai daugiau atspindės šių charakteristikų respondenčių nuomones.
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Vaistinių pasirinkimas ir vaistų pirkimo įpročiai
Pirmiausiai tyrimo dalyvėms buvo pateikti klausimai apie lankymosi vaistinėse dažnumą, vaistines, jų pasirinkimą lemiančius veiksnius, perkamus vaistus.
Apibendrinus tyrimo duomenis paaiškėjo, kad dauguma apklaustųjų vaistinėse lankosi dažniau nei kartą per mėnesį (42 arba 38 % respondenčių) arba kartą per mėnesį (37 arba 34 % respondenčių). Rečiau nei kartą per mėnesį vaistinėse lankosi 31 (28 %) respondentė (žr. 2 pav.).
2 pav. Respondenčių lankymosi vaistinėse dažnis (proc.)
3 pav. Vaistinės, kuriose dažniausiai lankosi respondentės (proc.)
Taip pat buvo nagrinėti pagrindiniai vaistinės pasirinkimą lemiantys veiksniai (žr. 4 pav.). Paaiškėjo, kad svarbiausi veiksniai yra patogi vieta (88 % apklaustųjų), akcijos (65 % apklaustųjų) ir vaistininko konsultacija (55 % apklaustųjų). Mažiau svarbūs veiksniai yra bendras kainų lygis (52 % apklaustųjų) ir vaistų pasirinkimas (49 % apklaustųjų). Kitos nurodytos pasirinkimo priežastys: malonus aptarnavimas, dėmesys pacientui, geranoriškumas.
Didžioji dalis apklaustųjų vaistinėse perka nereceptinius vaistus (73 % apklaustųjų) ir receptinius vaistus (53 % apklaustųjų). Mažiau respondenčių pirko maisto papildus (38 % apklaustųjų). 15 respondenčių (14 % apklaustųjų) nurodė, kad vaistinėse perka kitas prekes iš kurių buvo paminėtos higienos prekės, medicinos prekės ir kosmetika (žr. 5 pav.).
5 pav. Dažniausiai vaistinėse perkamos prekės (proc.)
3.2. Menopauzė ir jos gydymas
Tyrimo dalyvių buvo paklausta, su kokiais simptomais jos susidūrė dėl menopauzės (žr. 6 pav.).
Apibendrinus tyrimo duomenis paaiškėjo, kad pagrindiniai neigiami menopauzės sukeliami simptomai yra karščio pylimas (68 % apklaustųjų), prakaitavimas (67 % apklaustųjų), nuotaikų svyravimai (55 % apklaustųjų) ir nemiga (45 % apklaustųjų). 17,3 % respondenčių skundėsi seksualinės funkcijos sutrikimais. Kiti respondenčių įvardinti simptomai: širdies veiklos sutrikimai (3 respondentės), galvos skausmai (1 respondentė) ir apetito padidėjimas (1 respondentė).
Dauguma respondenčių vartoja (vartojo) vaistus menopauzės simptomams šalinti. Įvardinti vaistiniai preparatai pateikiami 4 lentelėje.
4 lentelė. Respondenčių naudojami preparatai menopauzės simptomams šalinti Preparato pavadinimas Vartojusių skaičius
(%)
Veikliosios medžiagos
Augaliniai vaistiniai preparatai
KLIMAKTOPLAN 18 (16,4 %) Cimicifuga D2, Ignatia D3, Sanguinaria D2, Sepia D2
KLIMADYNON 9 (8,2 %) Kekinių blakėžudžių šakniastiebių sausasis ekstraktas
KLIMAKT-HEEL 1 (0,9 %) Sanguinaria canadensis D3 30 mg, Sepia officinalis D4 30 mg, Sulfur D4 30 mg, Ignatia D4 30 mg, Simarouba cedron D4 30 mg; Stannum metallicum D12 60 mg, Lachesis mutus D12 90 mg
AGNUCASTON 1 (0,9 %) Tikrųjų skaistminių vaisių sausasis ekstraktas Iš viso 29 (26,4 %)
Maisto papildai
MENOPACE 25 (22,7 %) Sojų izoflavonai, cinkas, magnis, vitaminas B6
MEFLOVAN 8 (7,3 %) Izoflavonai
MENOFEMINA 4 (3,6 %) Mate ekstraktas, chromas, kava ir kakava, karčiavaisių citrinmedžių ekstraktas, šeivamedžio uogos, vynuogių minkštimo ekstraktas, vitaminas C, jūriniai pankoliai, flavanoidai, kt.
ISEREN 4 (3,6 %) Sojos izoflavonai
EVELOR 1 (0,9 %) Resveratrolis
MENOMAX 2 (1,8 %) Sojos daigų ekstraktas SoyLife® 400 mg (ne mažiau kaip 40 mg izoflavonų)
FEMARELLE 1 (0,9 %) DT56a – tofu ekstraktas (sojų miltelių) – 322 mg, pluoštiniai linai (Linum usitatissimum) – 108 mg Iš viso 46 (41,8 %)
Pakaitinės hormonų terapijos (PHT) vaistai
KLIMONORM 5 (4,5 %) Estradiolis; Estradiolis+Levonorgestrelis
ESTROFEM 5 (4,5 %) Estradiolis
ACTIVELLE 4 (3,6 %) Estradiolis, noretisterono acetatas TRISEQUENS 2 (1,8 %) Estradiolum et Norethisteronum
OVESTIN 1 (0,9 %) Estradiolis Iš viso 17 (15,5 %) Augaliniai preparatai Nakvišų aliejus 15 (13,6 %) Ca + Mg 2 (1,8 %) Valerijonas 1 (0,9 %) Blakėžudė 1 (0,9 %) Iš viso: 19 (17,3 %)
Nevartojo jokių preparatų Iš viso: 19 (17,3 %)
Apibendrinus tyrimo duomenis paaiškėjo, kad daugiausiai respondenčių menopauzės simptomams šalinti naudojo augalinius preparatus, iš jų 29 respondentės (26,4 %) – augalinius vaistinius preparatus, 46 respondentės (41,8 %) – maisto papildus, 19 respondenčių (17,3 %) – augalinius preparatus. Dažniausiai vartojami preparatai – augalinis vaistinis preparatas „Klimaktoplan“ ir maisto papildas „Menopace“. Taip pat 15 respondenčių (17,3 %) naudojo nakvišų aliejų. Pakaitinės hormonų terapijos vaistus vartojo tik 17 (15,5 %) respondenčių. 19 respondenčių (17,3 %) nevartojo jokių preparatų menopauzės simptomams šalinti.
5 lentelė. Preparatų vartojimas pagal amžiaus grupes
Amžiaus grupės (m.) Iki 50 m. 51–60 m. Virš 60 m. Iš viso
Vaistų vartojimas Nevartoja Skaičius 4 13 2 19 Procentai 15,4 % 17,1 % 25 % 17,3 % Vartoja hormoninius preparatus Skaičius 2 14 1 17 Procentai 7,7 % 18,4 % 12,5 % 15,5 % Vartoja augalinius preparatus Skaičius 20 49 5 74 Procentai 76,9 % 64,5 % 62,5 % 67,2 %
Iš viso Skaičius 26 76 8 110
Procentai 100 % 100 % 100 % 100 %
Preparatų pasirinkimui didesnės įtakos neturėjo ir išsilavinimas (gauta χ2=7,28, df=6, p > 0,05). Tačiau galima pastebėti, kad dažniau hormoninius preparatus vartojo žemesnį (vidurinį) išsilavinimą turinčios respondentės (žr. 6 lentelę).
6 lentelė. Preparatų vartojimas pagal išsilavinimą
Išsilavinimas Vid u rin is P rof es in is Auk št as is n eu n iver sit . Auk št as is u n iver sit et . Iš vis o Vaistų vartojimas Nevartoja Skaičius 2 1 8 8 19 Procentai 28,6 % 7,1 % 20,5 % 16 % 17,3 % Vartoja hormoninius preparatus Skaičius 3 4 5 5 17 Procentai 42,9 % 28,6 % 12,8 % 10 % 15,5 Vartoja augalinius preparatus Skaičius 2 9 26 37 74 Procentai 28,5 % 64,3 % 66,7 % 74 % 67,2 %
Nenustatyta statistiškai patikimos priklausomybės tarp gaunamų pajamų ir vartojamų vaistų rūšies (gauta χ2=12,17, df=8, p > 0,05). Galima pastebėti, kad hormoninius preparatus dažniau vartoja aukštesnes pajamas gaunančios respondentės (žr. 7 lentelę).
7 lentelė. Preparatų vartojimas pagal pajamas
Pajamos (EUR) ik i 289, 62 289, 63 –579, 24 579, 25 –868, 86 Vir š 868, 86 Iš vis o Vaistų naudojimas Nevartoja Skaičius 2 7 8 2 19 Procentai 4,5 % 17,1 % 57,1 % 50 % 17,8 % Vartoja hormoninius preparatus Skaičius 5 7 5 0 17 Procentai 11,4 % 17,1 % 35,7 % 0 15,9 % Vartoja augalinius preparatus Skaičius 37 27 1 2 71 Procentai 84,1 % 65,8 % 7,2 % 50 % 66,3 %
Iš viso Skaičius 44 41 14 4 107 Procentai 100 % 100 % 100 % 100 % 100 % * Į skaičiavimus neįtrauktos respondentės, kurios nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas
7 pav. Vaistai, kuriuos skyrė gydytojai menopauzės simptomams šalinti (proc.)
Tolesni anketos klausimai buvo skirti vaistininkų konsultavimo kokybei vertinti. Tyrimo dalyvių buvo paklausta, ar vaistininkas parduodamas vaistus menopauzei gydyti konsultavo dėl galimo šalutinio poveikio. Nustatyta, kad vaistininkas konsultavo tik 49 respondentes (44 %), o nekonsultavo 35 respondenčių (32 %). 26 respondentės (24 %) šiuo klausimu neturėjo nuomonės, kadangi nesikonsultavo arba nepirko vaistų menopauzei gydyti (žr. 8 pav.).
8 pav. Vaistininko konsultavimas dėl galimo vaistų šalutinio poveikio (proc.)
balais), o 15 respondenčių (14 %) – prastai (iki 5 balų). 26 respondentės (24 %) į šį klausimą neatsakė, kadangi vaistininkas jų nekonsultavo (žr. 9 pav.).
9 pav. Vaistininko konsultacijų kokybės vertinimas
Kita vertus, didžioji dauguma respondenčių (74 arba 67,2 %) nurodė, kad perkant vaistus joms buvo pasiūlyti keli alternatyvūs vaistiniai preparatai (žr. 10 pav.).
kad jos vartojo pakaitinės hormonų terapijos preparatus „Klimonorm“, „Estrofem“ ir „Trisequens“. Viena respondentė, vartojanti augalinius maisto papildus „Menopace“, taip pat pažymėjo, kad preparatas menopauzės sukeltų simptomų nepašalino.
Toliau respondenčių buvo paprašyta įvertinti teiginius, susijusius su menopauzės gydymu. Pirmasis vertinamas teiginys buvo „vaistai nuo menopauzės gerina mano gyvenimo kokybę“ (11 pav.).
11 pav. Respondenčių nuomonė, ar vaistai nuo menopauzės gerina jų gyvenimo kokybę (proc.)
Galima pastebėti, kad dauguma respondenčių manė, jog vaistai nuo menopauzės gerina jų gyvenimo kokybę – 39 respondentės (35 %) su teiginiu visiškai sutiko, 34 respondentės (31 %). Vadinasi galima teigti, kad vaistai nuo menopauzės gerina kokybę 66,4 % respondenčių.
12 pav. Respondenčių žinojimas, kaip veikia vaistai nuo menopauzės (proc.)
Dauguma respondenčių manė, kad jos gavo pakankamai informacijos apie vaistus nuo menopauzės – su teiginiu visiškai sutiko 44 respondentės (40 %), sutiko 36 respondentės (33 %) (žr. 13 pav.). Vadinasi informacijos pakankamumą teigiamai vertino 73 % respondenčių.
13 pav. Respondenčių nuomonė, ar jos gavo pakankamai informacijos apie vaistus nuo menopauzės (proc.)
ir visiškai nesutiko 14 respondenčių (13 %). Galima teigti, kad alternatyvius menopauzės gydymo būdus žino tik 52 % respondenčių (žr. 14 pav.).
14 pav. Respondenčių žinojimas apie alternatyvius menopauzės gydymo būdus (proc.)
Vaistininko pagalba renkantis vaistus nuo menopauzės buvo reikšminga 64 respondentėms (58 %). 30 respondenčių (27 %) šiuo klausimu neturėjo nuomonės, kadangi su vaistininku nesikonsultavo. 11 respondenčių (10 %) su šiuo teiginiu visiškai nesutiko (15 pav.). Tai daugiausiai buvo respondentės, kurios vaistininko konsultacijų kokybę vertino prastai (žr. 9 pav.).
Taip pat buvo nagrinėjama atsakymų priklausomybė nuo respondenčių socialinių demografinių charakteristikų (žr. 8 lentelę).
Atlikus statistinę analizę nustatyta, kad teiginio „vaistai nuo menopauzės gerina mano gyvenimo kokybę“ vertinimas statistiškai reikšmingai priklauso nuo respondenčių išsilavinimo. Aukštesnį išsilavinimą turinčios apklausos dalyvės vaistų poveikį gyvenimo kokybei vertino labiau teigiamai nei žemesnį išsilavinimą turinčios respondentės, gauta χ2=24,86, df=12, p < 0,05.
Teiginio „žinau kaip veikia vaistai“ vertinimui įtakos turėjo respondenčių amžius – vyresnio amžiaus respondentės (50 metų ir daugiau) šį teiginį vertino labiau teigiamai nei jaunesnio amžiaus (iki 50 m.) respondentės. Tam įtakos galėjo turėti ilgesnė vaistų vartojimo patirtis.
Informacijos apie vaistus menopauzei gydyti pakankamumas buvo tiesiogiai susijęs su respondenčių išsilavinimu. Aukštesnį išsilavinimą turinčios respondentės šį teiginį vertino labiau teigiamai nei žemesnį išsilavinimą turėjusios respondentės. Gautas statistiškai patikimas ryšys χ2=30,63, df=12, p < 0,05.
Taip pat išsilavinimas turėjo reikšmingos įtakos vertinant teiginį „žinau alternatyvius menopauzės gydymo būdus“. Daugiau aukštesnį išsilavinimą turinčių respondenčių teigė, kad žino alternatyvius menopauzės gydymo būdus nei žemesnį išsilavinimą turinčios respondentės. Gautas statistiškai patikimas ryšys χ2=29,17, df=12, p < 0,05.
Nenustatyta statistiškai patikimos priklausomybės tarp vaistininko konsultacijos vertinimo ir respondenčių socialinių demografinių charakteristikų.
3 teiginys Apie vaistus menopauzei gydyti gavau pakankamai informacijos Amžius χ2=15,6, df=8, p > 0,05, ns Išsilavinimas χ2=30,63, df=12, p < 0,05 Pajamos χ2=19,28, df=16, p > 0,05, ns Šeimyninė padėtis χ2=4,90, df=8, p > 0,05, ns 4 teiginys Žinau alternatyvius menopauzės gydymo būdus Amžius χ2=11,17, df=8, p > 0,05, ns Išsilavinimas χ2=29,17, df=12, p < 0,05 Pajamos χ2=21,52, df=16, p > 0,05, ns Šeimyninė padėtis χ2=11,71, df=8, p > 0,05, ns 5 teiginys Vaistininko pagalba buvo labai reikšminga renkantis vaistus Amžius χ2=10,12, df=8, p > 0,05, ns Išsilavinimas χ2=12,26, df=12, p > 0,05, ns Pajamos χ2=11,89, df=16, p > 0,05, ns Šeimyninė padėtis χ2=12,02, df=8, p > 0,05, ns
3.3. Moterų savijauta ir gyvensena
Tyrime dalyvavusių moterų buvo paprašyta įvertinti jų savijautą po menopauzės balais. Paaiškėjo, kad 31 respondentė (28 %) savijautą vertino kaip labai gerą, o 53 respondentės (48 %) vertino kaip gerą. Tik 26 respondentės (24 %) savijautą vertino kaip patenkinamą, žemesnių įvertinimų nei 5 balai nebuvo (žr. 16 pav.).
Buvo nagrinėjama statistinė priklausomybė tarp savijautos ir vartojamų vaistų rūšies (9 lentelė). Statistiškai patikimo ryšio nenustatyta (gauta χ2=2,46, df=6, p > 0,05). Visgi galima pastebėti, kad didesnė dalis hormoninius preparatus vartojančių moterų (47,4 %) savo savijautą vertino kaip patenkinamą. Pakankamai didelė dalis vaistų nevartojančių moterų savijautą vertino kaip puikią (28,18 %) ir gerą (48,18 %).
Daugiau nei pusė (54 %) augalinius preparatus vartojančių moterų savijautą vertino kaip gerą. Taip pat buvo nagrinėjamas savijautos po menopauzės ir rūkymo ryšys (10 lentelė). Statistiškai reikšmingos priklausomybės nustatyti nepavyko (gauta χ2=11,24, df=6, p > 0,05). Didžioji dalis tiek rūkančių tiek nerūkančių respondenčių savijautą vertino kaip gerą.
9 lentelė. Savijautos priklausomybė nuo vartojamų vaistų rūšies
Vartojami vaistai Augaliniai Hormoniniai Nevartoja Iš viso
Savijauta Puiki (9–10 balų) Skaičius 20 5 6 31 Procentai 27 % 26,3 % 35,29 % 28,18 % Gera (7–8 balai) Skaičius 40 5 8 53 Procentai 54 % 26,3 % 47,06 % 48,18 % Patenkinama (5–6 balai) Skaičius 14 9 3 26 Procentai 19 % 47,4 % 17,65 % 23,64 %
Iš viso Skaičius 74 19 17 110
Procentai 100 % 100 % 100 % 100 %
10 lentelė. Savijautos priklausomybė nuo rūkymo
Rūkymas Rūko Nerūko Metė
rūkyti Iš viso
Savijauta Puiki (9–10 balų) Skaičius 3 27 1 31 Procentai 18,75 % 29,35 % 50 28,18 % Gera (7–8 balai) Skaičius 10 43 0 53 Procentai 62,5 % 46,74 % 0 48,18 % Patenkinama (5–6 balai) Skaičius 3 22 1 26 Procentai 18,75 % 23,91 % 50 23,64 %
Iš viso Skaičius 16 92 2 110
Nenustatyta statistiškai patikimos priklausomybės tarp savijautos ir alkoholio vartojimo (11 lentelė). Gauta χ2=5,74, df=6, p > 0,05. Tačiau remiantis gautais duomenimis galima pastebėti, kad savijautą kaip patenkinamą vertino daugiau alkoholį vartojančių moterų (50 %), o savijautą kaip gerą vertino daugiau nei pusė (53,33 %) alkoholį saikingai vartojančių respondenčių ir 50 % alkoholio nevartojančių respondenčių.
11 lentelė. Savijautos priklausomybė nuo alkoholio vartojimo
Alkoholio vartojimas Vartoja Vartoja
saikingai Nevartoja Iš viso
Savijauta Puiki (9–10 balų) Skaičius 4 20 7 31 Procentai 25 % 33,33 % 20,59 % 28,18 % Gera (7–8 balai) Skaičius 4 32 17 53 Procentai 25 % 53,33 % 50 % 48,18 % Patenkinama (5–6 balai) Skaičius 8 8 10 26 Procentai 50 % 13,34 % 29,41 % 23,64 %
Iš viso Skaičius 16 60 34 110
Procentai 100 % 100 % 100 % 100 %
12 lentelė. Savijautos priklausomybė nuo sporto
Sportavimas Sportuoja kasdien
Sportuoja kartą per
savaitę
Nesportuoja Iš viso
Savijauta Puiki (9–10 balų) Skaičius 5 10 16 31 Procentai 41,67 % 26,32 % 26,67 % 28,18 % Gera (7–8 balai) Skaičius 4 25 24 53 Procentai 33,33 % 65,79 % 40 % 48,18 % Patenkinama (5–6 balai) Skaičius 3 3 20 26 Procentai 25 % 7,89 % 33,33 % 23,64 %
Iš viso Skaičius 12 38 60 110
Procentai 100 % 100 % 100 % 100 %
savo savijautą vertino kaip puikią (26,32 %) arba gerą (65,79 %). Daugiau nei trečdalis (33,33 %) nesportuojančių moterų savo savijautą vertino patenkinamai (12 lentelė).
Toliau aptariami šio tyrimo metu gauti rezultatai ir kitų autorių gauti tyrimų rezultatai.
4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad pagrindiniai neigiami menopauzės sukeliami simptomai yra karščio pylimas (skundėsi 68 % apklaustųjų), prakaitavimas (67 % apklaustųjų), nuotaikų svyravimai (54,5 % apklaustųjų) ir nemiga (44,5 % apklaustųjų). Tai tradiciniai menopauzės simptomai, pažymimi daugelio autorių tyrimuose (Zakarauskienė, 2012; Kirchengast, Rühli, 2013; Buhling ir kt., 2014). Karščio pylimai yra skiriamasis požymis, kad artėja menopauzė (Palacios et al., 2010; Buhling et al., 2014). Karščio pylimą moterys įvardija kaip labiausiai gyvenimo kokybę bloginantį simptomą (Gallicchio et al., 2006; Mačiulaitienė, Vaitkienė, 2007). Išreikšta vazomotorinė klinika, įskaitant gausų prakaitavimą, nustatoma 70–75 % moterų (Dennerstein et al., 2005; Raus et al., 2006).
17,3 % respondenčių skundėsi seksualinės funkcijos sutrikimais. Yra nustatyta, kad beveik 50 % moterų po menopauzės sutrinka seksualinė funkcija (Mačiulaitienė, Vaitkienė, 2007). Klinikiniame 45–55 metų moterų tyrime Australijoje nustatyta, kad, prasidėjus menopauzei, moters seksualinis gyvenimas žymiai pablogėja (Dennerstein et al., 2005). Prasidėjus menopauzei tuo skundžiasi 42 % moterų, o praėjus keletui metų – net 88 % (Siecus Report, 2006).
Esant neigiamiems pojūčiams dauguma respondenčių vartoja (vartojo) vaistus menopauzės simptomams šalinti. Nustatyta, kad pakaitinės hormonų terapijos (PHT) vaistus vartojo tik 16 % apklaustų respondenčių, nors tokie vaistai gydytojo buvo skirti 32 % respondenčių. Tai galėjo lemti PHT preparatų sukeliami šalutiniai poveikiai. Pavyzdžiui, mokslininkai, vykdę vieną iš tęstinių klinikinių tyrimų WHI (Women Healh Initiative), sustabdė studiją anksčiau laiko, nes nustatė, kad ilgalaikis estrogenų ir progestinų vartojimas padidina moterų sergamumo riziką įvairiomis ligomis.
94 % vartojančių vaistinius preparatus moterų šalutinių poveikių nejautė. Tai paaiškinama tuo, kad didžioji dauguma vartojo augalinius preparatus, kurie paprastai šalutinio poveikio nesukelia.
Vaistinių preparatų naudojimas buvo nagrinėjamas pagal respondenčių socialines demografines charakteristikas. Statistiškai patikimų priklausomybių tarp vartojamų vaistų rūšies ir apklaustųjų amžiaus, išsilavinimo ir pajamų nenustatyta (p > 0,05).
Tyrimo metu buvo vertinama vaistininko konsultavimo kokybė. Nustatyta, kad vaistininkas dėl galimo vaistų šalutinio poveikio konsultavo tik 44 % respondenčių. Atitinkamai buvo vertinama ir vaistininko konsultacijų kokybė – tik 8 % respondenčių konsultacijų kokybę įvertino labai gerai, 36 % – gerai, 18 % – patenkinamai, o 14 % – prastai. 24 % į šį klausimą neatsakė, kadangi vaistininkas jų nekonsultavo. Kita vertus, dauguma respondenčių (67,2 %) nurodė, kad perkant vaistus joms buvo pasiūlyti keli alternatyvūs vaistiniai preparatai.
Dauguma tyrime dalyvavusių respondenčių teigė, kad vaistai nuo menopauzės gerina jų gyvenimo kokybę. Taip manė 66,4 % vartojančių skirtingus preparatus respondenčių.
Tyrimas parodė, kad dalis respondenčių nėra įsitikinusios, ar žino, kaip veikia vaistai nuo menopauzės. Šiuo klausimu nuomonės neturėjo net 23 % respondenčių, o 17 % respondenčių teigė nežinančios. Kita vertus, M. Rees (2009) pažymi, kad augalinių vaistų poveikis nėra iki galo ištirtas, nėra nustatyta, kokią įtaką gali turėti augalinių preparatų vartojimas su kitais vaistais.
Paaiškėjo, kad ne visos respondentės žino alternatyvius menopauzės gydymo būdus. 24 % šiuo klausimu neturėjo nuomonės, su teiginiu nesutiko 12 % ir visiškai nesutiko 13 % respondenčių. Galima teigti, kad alternatyvius menopauzės gydymo būdus žinojo tik 52 % respondenčių.
Atlikus statistinę analizę nustatyta statistiškai patikima priklausomybė tarp gyvenimo kokybės vertinimo ir išsilavinimo. Aukštesnį išsilavinimą turinčios apklausos dalyvės vaistų poveikį gyvenimo kokybei vertino labiau teigiamai nei žemesnį išsilavinimą turinčios respondentės ( p < 0,05). Tai sutapo su E. B. Gold et al. (2006) atlikto tyrimo rezultatais.
Teiginio „žinau kaip veikia vaistai“ vertinimui įtakos turėjo respondenčių amžius – vyresnio amžiaus respondentės (50 metų ir daugiau) šį teiginį vertino labiau teigiamai nei jaunesnio amžiaus (iki 50 m.) respondentės. Tam įtakos galėjo turėti ilgesnė vaistų vartojimo patirtis. Tai sutampa su N. E. Avis et al. (2001) tyrimo rezultatais.
Taip pat išsilavinimas turėjo reikšmingos įtakos alternatyvių menopauzės gydymo būdų žinojimui. Daugiau aukštesnį išsilavinimą turinčių respondenčių teigė žinančios alternatyvius menopauzės gydymo būdus. Gautas statistiškai patikimas ryšys (p < 0,05).
Nenustatyta statistiškai patikimos priklausomybės tarp vaistininko konsultacijos vertinimo ir respondenčių socialinių demografinių charakteristikų.
Didesnė dalis hormoninius preparatus (PHT) vartojančių moterų (47 %) savo savijautą vertino kaip patenkinamą. Pakankamai didelė dalis vaistų nevartojančių moterų savijautą vertino kaip puikią (28 %) ir gerą (48 %). Daugiau nei pusė (54 %) augalinius preparatus vartojančių moterų savijautą vertino kaip gerą.
Statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp savijautos po menopauzės ir rūkymo nustatyti nepavyko. Didžioji dalis tiek rūkančių tiek nerūkančių respondenčių savijautą vertino kaip gerą. Tai nesutampa su kitų autorių gautais tyrimų rezultatais, kurių metu buvo nustatyta, kad rūkymas stiprina menopauzės sukeliamus simptomus (Gold et al., 2000; Gold et al., 2004; Ford et al., 2005).
Savijautą kaip prasčiau vertino alkoholį vartojančios moterys (50 %). Tai sutampa su Gold et al. (2000) atlikto tyrimo rezultatais.
