SLAUGOS FAKULTETAS
Kristina Skrockienė
SERGANČIŲ STABILIĄJA KRŪTINĖS ANGINA GYVENIMO
KOKYBĖS VERTINIMAS
Magistro darbas
Darbo vadovė: prof. R. M. Babarskienė
KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
TVIRTINU
Slaugos fakulteto dekanas Prof. A Šeškevičius
SERGANČIŲ STABILIĄJA KRŪTINĖS ANGINA GYVENIMO
KOKYBĖS VERTINIMAS
Magistro darbas Vadovė Prof. R. M. Babarskienė Recenzentas AtlikoKlinikinės slaugos magistrantė
Kristina Skrockienė
SANTRAUKA
Tikslas. Įvertinti pacientų sergančių stabiliąja krūtinės angina gyvenimo kokybę, fizinio krūvio toleravimo pablogėjimą ir profilaktikos įtaką gyvenimo kokybei.
Tyrimo metodai. Tyrimui atlikti naudoti šie tyrimo metodai: pacientų anketavimas, interviu metodas, dokumentų analizės metodas, statistinis duomenų apdorojimas. Tyrimo imtį sudaro 93 tiriamieji. Visi tiriamieji suskirstyti į dvi grupes: pirmai grupei priskirti pacientai sergantys stabiliąja krūtinės angina III-IV funkcinėmis klasėmis; antrai grupei priskirti tiriamieji sergantys stabiliąja krūtinės angina I-II funkcinėmis klasėmis (p.g. Kanados širdies asociacijos klasifikaciją).
Rezultatai. Labai ribotas fizinis aktyvumas 14,6 proc. pacientų, vidutiniškai ribotas 29,2 proc., iš dalies ribotas 39,5 proc., mažai ribotas 12,5 proc., ir neribotas 4,2 proc. tiriamosios grupės pacientų. Gavus tyrimo rezultatus galime teigti, kad daugiau nei 95 proc. pacientų sergančių KA (III-IV funkcine klase) fizinis aktyvumas yra daugiau ar mažiau ribotas. Palyginamosios grupės pacientų skaičius intervaluose pasiskirstė sekančiai: labai ribotas fizinis aktyvumas yra 11,1 proc. pacientų, vidutiniškai ribotas 40 proc., iš dalies ribotas 31,1 proc., mažai ribotas 11,1 proc., neribotas 6,7 proc. palyginamosios grupės pacientų.
Sužinoję, kad serga stabiliąja krūtinės angina 75 proc. pirmosios ir 66,7 proc. antrosios grupės pacientų pakeitė gyvenimo būdą.
Atlikus tyrimą ir įvertinus gyvenimo kokybę balais nustatėme, kad 29,6 proc. tiriamosios grupės pacientų gyvenimo kokybė labai bloga, 18,6 proc. bloga, 31,1 proc. vidutiniška, 18,6 proc. gera ir 2,1 proc. labai gera. Priešingai nei tiriamosios grupės, nei vieno iš palyginamosios grupės pacientų gyvenimo kokybė nevertinama kaip labai bloga ir bloga. 6,7 proc. palyginamosios grupės pacientų gyvenimo kokybė vertinama kaip vidutiniška, 31,1 proc. gera ir 62,2 proc. labai gera.
Išvados. Įvertinus abiejų grupių fizinį aktyvumą galime teigti, kad pirmosios grupės pacientų fizinis aktyvumas yra labiau ribotas nei antrosios. Galimybė dirbti ir užsiimti mėgstama laisvalaikio veikla labiau ribota pacientų sergančių sunkesne stabiliosios krūtinės anginos forma. Profilaktikos priemonės vienodai svarbios abiejų grupių tiriamiesiems nepriklausomai nuo ligos sunkumo ar pacientų amžiaus. Tiriamieji kurie sužinoję apie ligą pakeitė gyvenimo būdą rečiau patiria angininio skausmo epizodus. Įvertinus viso tyrimo rezultatus nustatėme, kad pirmosios tiriamųjų grupės gyvenimo kokybė blogesnė nei antrosios.
SUMMARY
Aim: To evaluate the quality of life of patients with stable angina pectoris, the decrease of physical load tolerance by them and influence of prevention measures for their quality of life.
Methods of the study: The following research methods were used for the study: questioning of patients, interview method, method of document analysis, statistical data processing. The study sample consisted of 93 investigated persons. All investigated persons were divided into two groups: the first group included patients with stable angina pectoris of functional classes III-IV; the second group comprised the investigated with stable angina pectoris of funktional classes I-II (according to the classification of the Canadian Heart Association).
Findings: Very limited physical activity was found in 14,6 % of patients of the investigated group, moderately limited in 29,2 %, partially limited in 39,5 %, litlle limited in 12,5 % and unlimited in 4,2% of patients of the investigated group. After receiving findings of the study we could state that physical activity was more or less limited in more than 95 % of patients with AP (of functional slasses III-IV). The number of patients of the compared group distributed in the following way by the abovementioned ranges: very limited physical activity was in case of 11,1% of patients, moderately limited in 40 %, partially limited in 31,1 %, little limited in 11,1 %, unlimited in 6,7 % of patients of the compared groups.
After getting to know about their stable angina pectoris 75 % of patients of the first group and 66,7% of patients of the second group changed their lifestyles.
By means of analysis and evaluation of the quality of life by grade, we determined that quality of life of 29,6 % of patients of the investigated group was very poor, of 18,6 % poor, of 31,1 % satisfaktory, of 18,6 % good and of 2,1 % very good. Contrarily to the investigated group the quality of life was not evaluated as very poor or poor for any patient of the compared group. The quality of life of 6,7 % of patients of the compared group was evaluated as satisfactory, of 31,1 % as good and of 62,2 % as very good.
Conclusions: After assessment of physical activity of both groups we could state that physical activity of the first group was more limited as compared to the second. Capacity to work and to occupy oneself with leisure activities one was fond of was more limited in case of patients with graver forms of angina pectoris. Prevention measures were equally important for the investigated persons of both groups, independently of seriousness of the disease or age of the patient. The investigated persons who changed their lifestyle after getting to know about their disease experienced episodes of pectoral pain less frequently. After evaluation of findings of the whole study we determined that quality of life of the investigated of the first group was poorer in comparison with the second group.
TURINYS
ĮVADAS... 7
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI... 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1.1. Stabilios krūtinės anginos paplitimas... 9
1.2. Stabiliosios krūtinės anginos išsivystymas ir klasifikacija ... 10
1.3. Stabiliosios krūtinės anginos rizikos veiksniai... 10
1.4. Gyvenimo kokybės samprata ... 15
1.5. Pacientų sergančių stabiliąja krūtinės angina gyvenimo kokybės pokyčiai... 17
1.5.1. Fizinio krūvio netoleravimas... 17
1.5.2. Profilaktikos įtaka gyvenimo kokybei... 17
1.5.3. Kiti faktoriai veikiantys gyvenimo kokybės pokyčius... 19
1.6. Slaugytojo vaidmuo pagerinant gyvenimo kokybę... 21
1.6.1. Fizinis aktyvumas... 21
1.6.2. Darbas ir laisvalaikis ... 22
1.7. Fizinio aktyvumo nauda pacientams sergantiems stabilia krūtinės angina... 23
2. TYRIMO METODOLOGIJA IR METODAI... 25
2.1.Tyrimo metodika ... 25
2.2. Tyrimo metodai ... 27
2.2.1. Anketa ... 27
2.2.2. Struktūrizuotas interviu metodas... 28
2.2.3. Dokumentų analizė... 28
2.2.4. Tyrimo duomenų statistinė analizė ... 28
2.3. Tiriamasis kontingentas... 29 3. TYRIMO REZULTATAI ... 31 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 46 IŠVADOS... 49 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 50 LITERATŪROS SĄRAŠAS... 53 PRIEDAI ... 56
SUTRUMPINIMAI
AKS – arterinis kraujo spaudimas DTL – didelio tankio lipoproteinai GK- gyvenimo kokybė
IŠL – išeminė širdies liga KA – krūtinės angina KMI – kūno masės indeksas
LMTL – labai mažo tankio lipoproteinai MI – miokardo infarktas
MTL- mažo tankio lipoproteinai PSO – pasaulinė sveikatos organizacija Proc. - procentai
ĮVADAS
Daugelyje išsivysčiusių šalių pagrindinė vyresnių nei 40 metų žmonių mirties priežastis yra išeminė širdies liga (IŠL) [4;35]. Ši problema aktuali ir Lietuvoje. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis 2002 m. nuo infarkto mūsų šalyje mirė 1258 žmonės [35]. Daugiau nei 2/3 susirgusiųjų ūminiu miokardo infarktu išgyvena ir jiems vėliau yra būtina ilgalaikė priežiūra bei gydymas [21]. Pastebima, kad nuo ŠKL vis dažniau miršta ne tik vyresnio, bet ir vidutinio amžiaus vyrai bei moterys [35].
Išeminė širdies liga kliniškai manifestuoja ūminiais (MI, nestabili KA, staigi koronarinė mirtis) ir lėtiniais išeminiais sindromais (stabili KA) [34].
Stabilioji krūtinės angina (KA) - tai krūtinės ląstos srities skausmas, kurį sukelia miokardo išemija. Paprastai jis apibudinamas, kaip diskomforto, spaudimo, sunkumo, deginimo jausmas už krūtinkaulio, kuris gali plisti į kairę ranką, kaklą, apatinį žandikaulį, epigastriumą. Jį gali lydėti dusulys, padidėjęs prakaitavimas, pykinimas . Dėl besikartojančių angininių skausmų blogėja ligonių gyvenimo kokybė, jie tampa priklausomi nuo artimųjų, kyla socialinės, ekonominės problemos [34].
Gyvenimo kokybė- tai pusiausvira tarp sveikatos ir ligos [16]. KA neigiamai veikia pacientų gyvenimo kokybę.GK pokyčiams įtakos turi fiziniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai [41]. Dėl šių veiksnių gausos neįmanoma jų visų išsamiai apžvelgti. Todėl šiame darbe gyvenimo kokybė nagrinėjama fizinio krūvio netoleravimo ir profilaktikos įtakos gyvenimo kokybei aspektu.
Fizinis pajėgumas yra labai svarbus stiprinant sveikatą, ypač IŠL ir aterosklerozės prevencijai. Egzistuoja akivaizdus ryšys tarp rizikos faktorių, mirtingumo nuo širdies bei kraujagyslių ligų ir fizinio pajėgumo. Asmenų kurių gyvensena susijusi su menku fiziniu aktyvumu, IŠL rizika padidėja du kartus. Be to stiprinant fizinį pajėgumą t.p. laikantis sveikos gyvensenos reikalavimų galima sumažinti ar net pašalinti keletą mažo ar vidutinio laipsnio rizikos veiksnių [12].
Stabilioji KA labiausiai sutrikdo darbingo amžiaus žmonių GK [8]. Vis dažnėjantys krūtinės skausmo priepuoliai riboja judrumą, pacientai dažniau atsisako savo laisvalaikio pomėgių ypač jei jie susiję su fizine veikla, o nerimas dėl galimų skausmo priepuolių neigiamai veikia psichoemocinę sergančiojo būklę [13]. Neretai, dėl žinių stokos apie ligą, pacientai perdėtai varžo savo gyvenimą griežtomis normomis. Todėl čia labai svarbus slaugyojo kaip mokytojo vaidmuo, kad suteikti žinių apie angininių priepuolių profilaktiką ir jų nutraukimą [22].
Žmonės sergantys KA netoleruoja didelio fizinio krūvio, dažnai jaučia skausmą krūtinėje. Tai riboja kasdieninę ir darbinę veiklą, kartais tenka atsisakyti savo darbo dėl blogėjančios sveikatos, nes tokia būklė reikalauja dažno poilsio [25]. Siekiant išvengti visų galimų šios ligos pasekmių, svarbios visos profilaktikos grandys- pirminė, antrinė ir tretinė [31].
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas:
Įvertinti pacientų sergančių stabiliąja krūtinės angina gyvenimo kokybę, fizinio krūvio toleravimo pablogėjimą ir profilaktikos įtaką gyvenimo kokybei.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti pacientų sergančių stabiliąja krūtinės angina fizinį aktyvumą.
2. Įvertinti pacientų sergančių stabiliąja krūtinės angina galimybę dirbti ir užsimti mėgstama laisvalaikio veikla.
3. Įvertinti pacientų sergančių stabiliąja krūtinės angina profilaktikos priemonių taikymo efektyvumą gyvenimo kokybės gerinimui.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Stabilios krūtinės anginos paplitimas
Jau daug metų mirtingumas nuo IŠL užima pirmąją vietą pasaulyje. KA dažniausiai serga jauni darbingo amžiaus žmonės. Liga mažina darbingumą, blogina gyvenimo kokybę, neretai dėl šios ligos žmonės tampa neįgalūs. Per pastaruosius 50 metų buvo atlikta daug KA epidemiologinių tyrimų, kuriais nustatyta, kad mirtingumas nuo šios ligos, ypač išsivysčiusiose šalyse, sparčiai didėja [9].
Lietuvoje 1990 m. širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) sudarė 57,9 proc. visų mirties priežasčių. Standartizuoti mirtingumo rodikliai nuo 1970 m. iki 1990 m. padidėjo 14 proc. (vyrų– 30,8 proc., moterų– 1,4 proc.) [21].
Socialiniai ir ekonominiai pokyčiai, įvykę per pastarąjį dešimtmetį, atspindėjo Lietuvos gyventojų sergamumą ir mirtingumą nuo ŠKL. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šalies gyventojų standartizuoti mirtingumo nuo ŠKL rodikliai, didėję 1990 – 1994 metais, nuo 1995 metų pradėjo mažėti. Vyrų ir moterų mirtingumas nuo 1990 iki1993 metų padidėjo apie 10 proc. 1994 metais rodikliai nepakito, o po to pradėjo mažėti ir iki 2000 metų vyrų mirtingumas sumažėjo 23,3 proc., o moterų – 19,9 proc., t.y. vyrų mirtingumo mažėjimas buvo ryškesnis negu moterų. Apskaičiavus įvairių amžiaus grupių gyventojų mirtingumo regresijos koeficientus, nustatyta, kad labiau mažėjo jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių mirtingumas [37]. Tačiau nepaisant tokių duomenų ŠKL, o ypač IŠL išlieka pagrindinė mirtingumo priežastis tarp vidutinio ir pagyvenusio amžiaus žmonių [41].
Lyginant su išsivysčiusiomis Europos šalimis, Lietuvoje mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra didelis. Mūsų šalyje standartizuoti mirtingumo rodikliai žmonių iki 65 metų 1990 m. buvo du kartus didesni negu Švedijoje, Danijoje, Vokietijoje, bet mažesni negu Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Lenkijoje [21]. Mirtingumas nuo ŠKL sumažėjo ir tokiose šalyse, kaip JAV Australija, Japonija ir kt [37].
Pastebėta, kad kaimo žmonių mirtingumas nuo ŠKL didėja sparčiau negu miestiečių. Mirtingumo nuo IŠL rodiklių kitimo tendencijos panašios į sergamumo MI tendencijas. Šis rodiklis tarp vyrų didėjo vidutiniškai po 3,3 proc. per metus. Ankščiau nesirgusių MI mirtingumas nuo IŠL iš esmės nesikeitė, o persirgusių MI- didėjo vidutiniškai po 3,9 proc. per metus. Didžiausias mirtingumas nuo IŠL užregistruotas 1992 m. (310,9/100 000 gyventojų) [21].
1.2. Stabiliosios krūtinės anginos išsivystymas ir klasifikacija
Stabilioji krūtinės angina – tai trumpalaikis krūtinės skausmas, kurį lemia sutrikusi pusiausvyra tarp miokardo aprūpinimo krauju ir miokardo deguonies poreikio [3].
Stabiliosios KA priepuoliai dažniausiai išsivysto dėl padidėjusio deguonies poreikio miokarde fizinio krūvio, streso ar emocinės įtampos metu. Deguonies tiekimą į tam tikrą miokardo sritį apriboja fiksuotas, nekintantis vainikinės arterijos spindžio susiaurėjimas. Obstrukcijos laipsnis lemia slenkstinį deguonies poreikio padidėjimą, sukeliantį širdies išemiją [34].
Širdies vainikinių arterijų aterosklerozė yra lėtai ryškėjanti ir ilgą laiką nebyli liga (apie 80 proc.) [24]. Aterosklerozė prasideda vaikystėje, jai ryškėjant vyresnio amžiaus žmonių ateromos gali sukelti ūminius klinikinius sindromus [3]. Krūtinės anginos priepuolis paprastai tęsiasi nuo 30 sekundžių iki 15 minučių ir praeina nuo nitroglicerino ar nutraukus fizinį krūvį [34].
Remiantis Kanados širdies asocijacijos (CCSC) kriterijais, stabilioji KA, atsižvelgiant į sunkumą, skirstoma į klases:
I klasė. KA sukelia tik didelis ligoniui neįprastas fizinis krūvis ar įtempta sresinė situacija. Angininiai priepuoliai reti.
II klasė. Priepuolius sukelia didelis, bet įprastas ligoniui krūvis, būnantis kiekvieną dieną, pvz., greitas ėjimas lygia vietove 500 m. ir daugiau, kopimas laiptais į antrą ar trečią aukštą arba į kalną, ypač esant šaltam vėjuotam orui. Priepuoliai dažniau kartojasi, jei be fizinio krūvio yra ir nervinė įtampa. Priepuolių dažnumas priklauso nuo fizinio aktyvumo.
III klasė. Priepuoliai prasideda nuo nedidelio ar vidutinio krūvio, pvz., ėjimo lygia vietove 100-500 m., kopiant laiptais net į pirmą aukštą. Kartais angininis skausmas kyla net pirmąsias valandas nubudus. Šios klasės ligoniai gerai žino savo fizines galimybes ir vengia fizinės įtampos.
IV klasė. KA prasideda nuo nedidelės įtampos, einant lygia vietove iki 100 m., vakščiojant kambaryje ar nuo mažiausių veiksmų. KA gali atsirasti ir ramybės metu, kai didėja miokardo metaboliniai poreikiai ( padidėjus kraujospūdžiui, padažnėjus širdies susitraukimams, daugiau kraujo priteka į širdį, stiprėja susitraukimas ) [3;34].
1.3. Stabiliosios krūtinės anginos rizikos veiksniai
Pastarųjų dešimtmečių teorinės ir klinikinės medicinos patirtis parodė rizikos veiksnių svarbą krūtinės anginos išsivystymui. Šiuo metu nustatyta rizikos veiksnių korekcijos įtaka gyvenimo kokybės gerinimui [33]. Pagrindiniai rizikos veiksniai:
I. Nekoreguojami rizikos veiksniai: 1. Šeiminis polinkis.
2. Amžius.
II. Šalinami rizikos veiksniai:
1. Riebalų apykaitos sutrikimai. (padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje). 2. Rūkymas.
3. Padidėjęs kraujo spaudimas. 4. Cukrinis diabetas.
5. Nutukimas. 6. Hipodinamija 7. Nervinė įtampa. 8. Netinkama mityba [3].
Didelį dėmesį reikia skirti koreguojamiems rizikos faktoriams, nes taikant profilaktines priemones galima išvengti ligos atsiradimo, o jai esant- komplikacijų [3;24].
Riebalų apykaitos sutrikimai. Rizika susirgti krūtinės angina didėja daugėjant bendrojo cholesterolio kiekiui kraujo serume. Padidėjus cholesterolio koncentracijai 1 mmol/l rizika susirgti MI didėja 23 proc. [9], o 1 proc. padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje 2 proc. padidina KA riziką [21].
Lipoproteinai tradiciškai skirstomi pagal jų tankį, sudėtį ir judrumą elektroforezės metu. Šis judrumas atspindi lipidų ir proteinų kiekį. Lipoproteinų klasės: chilomikronai, labai mažo tankio lipoproteinai (LMTL), mažo tankio lipoproteinai (MTL), didelio tankio lipoproteinai (DTL) [21].
Padidėjęs vienos ar kelių klasių lipoproteinų (lipidų) kiekis kraujyje yra vadinamas hiperlipidemija. Ryškiausiai aterogeniškai veikia mažo tankio lipoproteinai, kurie kaupiasi arterijų sienelėse. Didelio tankio lipoproteinai šalina cholesterolį iš organizmo [18].
Sumažėjus bendrojo cholesterolio, MTL cholesterolio, triglceridų, kraujo serume susidariusi daug cholesterolio turinti aterosklerozinė plokštelė stabilizuojasi, atsigauna ar gerėja endotelio funkcija, normalizuojasi trombocitų agregacija, leukocitų adhezija, fibrinolizė, kraujagyslių vazodilatacinės savybės [3].
Tiriant yra patvirtinta hipotezė, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp maiste esančio cholesterolio kiekio ir kraujo cholesterolio. Tą ryšį lemia šie faktoriai: dieta ( sočiųjų, pusiau nesočiųjų ir nesočiųjų riebalų santykis maiste), bendras cholesterolio suvartojimas su maistu ir individualios žmogaus ypatybės [21].
Vertinant mitybos ypročius, svarbu atkreipti dėmesį į suvartojamą per didelį kalorijų kiekį, nes nutukimas yra tiesiogiai susijęs su lipidų ir lipoproteinų kiekiu. Kraujo lipidų kiekis priklauso ir nuo maisto davinio energetinės vertės. Kai su maistu gaunamos energijos kiekis viršija išeikvotos energijos kiekį, padidėja kūno masė. [3;21].
Sumažinti cholesterolio koncentraciją kraujo serume ir išlaikyti jo normalų kiekį gana sudėtinga, nes visos gydymo priemonės turi būti taikomos reguliariai ir ilgai [35].
Rūkymas. MONIKA tyrimų duomenimis reguliariai rūkančių vyrų rizika mirti nuo KA buvo 2,8 karto didesnė negu niekada nerūkiusių. Metusių rūkyti vyrų mirties nuo KA rizika taip pat buvo patikimai didesnė negu niekada nerūkiusių. Reguliariai rūkančių moterų rizika mirti buvo beveik devynis kartus didesnė negu niekada gyvenime nerūkiusių [9].
Neigiamas rūkymo poveikis priklauso nuo per dieną surūkyto tabako kiekio ir rūkymo stažo [21]. Angininis skausmas po MI du kartus dažniau būna rūkantiems negu metusiems rūkyti ligoniams. Paprastai apie pusė sergančiųjų KA ir pagulėjusių ligoninėje meta rūkyti, bet grįžę namo apie 40-70 proc. vėl pradeda rūkyti. Jiems patariama nerizikuoti– būtina mesti rūkyti, nes nerūkiusiųjų ir metusiųjų rūkyti mirštamumas nuo KA beveik nesiskiria [21].
Padidėjęs kraujo spaudimas. Tai vienas svarbiausių rizikos veiksnių, skatinančių aterosklerozę ir KA ryškėjimą. Nuolatos padidėjęs sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas yra nepalankios prognozės požymis. Normalizavus hipertenziją, persirgusiųjų MI mirštamumas mažėja 20 proc., palyginus su kontrolinės grupės ligoniais [21]. Sumažinus 5-6 mmHg diastolinį arterinį kraujospūdį, mažėja KA atsiradimo rizika 15 proc [3].
Arterinė hipertenzija gali būti sistolinė, diastolinė ir sistolinė-diastolinė. Adaptuota Pasaulinės Sveikatos Organizacijos Tarptautinės hipertenzijos draugijos 2003 m. AKS klasifikacija [21].
1. lentelė. JAV jungtinio nacionalinio komiteto (JNK)-7 suaugusių žmonių arterinės hipertenzijos klasifikacija 2003.[42]
Kategorija Sistolinis AKS (mmHg) Diastolinis AKS (mmHg)
Normalus <120 ir <80
Prehipertenzija 120-139 ar 80-89
1 laipsnio padidėjimas 140-159 ar 90-99
2 laipsnio padidėjimas ≥160 ar ≥100
Izoliuota arterinė hipertenzija ≥140 <90
Iškelta hipotezė, kad stresai ilgai veikdami gali sukelti hipertenziją, patvirtinta. Ja dažniau serga mažiau išsilavinę, žemesnių socialinių sluoksnių ir blogiau materialiai gyvenantys žmonės. Tačiau pagrindiniai rizikos faktoriai skatinantys hipertenzijos atsiradimą yra: paveldėjimas, per didelis svoris, mitybos ypročiai, rūkymas, piknaudžiavimas alkoholiu, mažas fizinis aktyvumas. Kai kurie literatūros šaltiniai pateikia duomenų, rodančių, kad AKS dydis turi reikšmės KA pasireiškimo formai [21]. Pastebėta, kad nuolat padidėjęs sistolinis ir diastolinis AKS yra blogesnės prognozės rodiklis, negu padidėjęs tik sistolinis AKS [3].
Cukrinis diabetas. Ligoniai sergantys cukriniu diabetu (CD), stabiliąja KA serga dažniau. [3]. Nors diabetas nėra svarbiausia aterosklerozės bei KA priežastis, bet jis šias ligas paspartina, sunkina jų eigą [21]. Glikemijos norma nevalgiusiam žmogui mažiau arba lygu 6 mmol/l [18].
Asmenys, kurie blogiau toleruoja gliukozę, CD progresavimą gali pristabdyti arba sustabdyti, pakeitę gyvenseną [36].
Tinkamas metabolizmo kontroliavimas užkerta kelią kraujagyslinėms komplikacijoms ir kartu širdies ir kraujagyslių ligoms, sergant 1 ir 2 tipo cukriniu diabetu. Reguliuoti glikemiją 1 tipo CD atveju padeda tinkamas gydymas insulinu ir reikiamos dietos laikymasis, o 2 tipo CD atveju- antsvorio mažinimas dieta ir fizinio aktyvumo didinimas. Jei šiomis priemonėmis padidėjusios gliukozės koncentracijos normalizuoti nepavyksta, pradedamas gydymas vaistais. Gydant CD sergančius pacientus pasiekti ir palaikyti reikiamą kraujo spaudimą ir lipidų koncentraciją yra daug sudėtingiau [18].
Nutukimas. Tai rizikos veiksniai, turintys įtakos aterosklerozės, cukrinio diabeto ir arterinės hipertenzijos atsiradimui [3]. Riebalų pasiskirstymas organizme turi reikšmės hipertenzijos patogenezėje. Nustatyta, kad abdominalinis nutukimas ( dar kitaip vadinamas viršutinės kūno dalies, vyriško tipo, androidiniu arba visceraliniu nutukimu) yra labiau susijęs su hipertenzija, negu esant moteriškojo tipo nutukimui, kuomet pagrindinės riebalų sankaupos lokalizuojasi klubų, sėdmenų, bei šlaunų srityse. Abdominalinis nutukimas nustatomas apskaičiavus liemens/šlaunies apimties santykį, kurio norma vyrams - >0,95, o moterims - >0,85. Hipertenzija kartu su šio tipo nutukimu kelis kartus padidina išeminės širdies ligos riziką [12]. Nutukusių asmenų rizika susirgti KA yra du kartus didesnė [3].
Nutukimas yra vertinamas pagal kūno masės indeksą (KMI), kuris apskaičiuojamas: KMI = Kūno masė (kg)/ūgis (m2).
Remiantis KMI duomenimis nutukimas skirstomas:
2 lentelė. Kūno masės indekso klasifikacija
Kūno masės indeksas Klasifikacija
<25 25-29,9 30-34,9 35-39,9
>40
Pageidaujama kūno masė Antsvoris
I laipsnio nutukimas II laipsnio nutukimas III laipsnio nutukimas
Nustatyta, kad per didelė kūno masė ir nutukimas yra tiesiogiai susiję su padidėjusiu AKS, bendrojo cholesterolio kiekiu kraujo serume, bei sumažėjusiu didelio tankio lipoproteinų kiekiu ir hipodinamija [21].
Hipodinamija. Nejudra- vienas iš svarbiausių faktorių įtakojančių kardiovaskulinės sistemos ligų atsiradimą. Kuo žmogus mažiau juda tuo didesnė rizika susirgti [26]. Šio rizikos faktoriaus reikšmė
prilyginama rūkymo, padidėjusio AKS ir padidėjusių kraujo lipidų žalai. Mažai judančiam žmogui sutrinka kraujospūdžio reguliacija, nutunkama, kraujyje padaugėja lipidų, pakinta gliukozės apykaita. Kiekvienas iš šių faktorių skatina aterosklerozės, o kartu ir širdies ligų vystymąsi [27].
Nuolat atliekant fizinius pratimus mirštamumas nuo KA sumažėja 20-25 proc.,o fizinių pratimų atlikimas vartojant <2000 kcl/dieną skatina aterosklerozinių plokštelių regresiją [7].
MONIKA tyrimų duomenimis buvo nustatyta, kad fiziškai neaktyvių darbo metu, tačiau aktyvių laisvalaikiu vyrų mirtingumo nuo KA rizika buvo 3,1 karto didesnė negu aktyvių ir dirbant, ir laisvalaikiu [9].
Koks turėtų būti fizinis krūvis, kad išvengti KA, nėra nustatyta. Tačiau svarbiausia, kad fiziniai pratimai nesukeltų diskomforto krūtineje, skausmo širdies plote, dusulio, ritmo sutrikimų [21]. Fizinis aktyvumas duoda rezultatus tik tada, kai jis yra pakankamo intensyvumo, dažnio ir trukmės, reguliarus, įtraukiant kuo daugiau raumenų grupių ir derinant jį su mažai cholesterolio turinčia dieta [27].
Nervinė įtampa. Emocinė įtampa darbe ir už jo ribų verčia žmones nepaisyti savo sveikatos ir nesirūpinti savimi. Depresija, nerimas ir priešiškumas neigiamai veikia žmogų [18]. Apie 15-20 proc. asmenų persirgusių ŪMI, suserga depresija, o dar didesniai daliai pasireiškia depresijai būdingų simptomų. Įrodyta, kad depresija gali lemti KA kartojimasi, bei mirčių poinfarktiniu periodu daugėjimą. Depresija gali bloginti KA prognozę nepriklausomai nuo kitų rizikos veiksnių, vienaip ar kitaip komplikuojančių ligos eigą, o tinkamas gydymas gali ją palengvinti [21].
Naujausi epidemiologiniai tyrimai atskleidė socialinių ir ekonominių veiksnių įtaką miokardo infarkto rizikai. Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse MI dažniau serga mažesnio išsimokslinimo vyrai [23].
Netinkama mityba. Mitybos įpročius turi keisti tie žmonės kuriems reikia mažinti kūno svorį reguliuoti kraujo spaudimą ar lipidų koncentraciją kraujyje [35]. Pagrindiniai blogi mitybos įpročiai skatinantys KA atsiradimą yra:
1. Gausus gyvulinių riebalų kiekis maiste; 2. Druskos vartojimas;
3. Mažai vartojama skaidulinio maisto (vaisių ir daržovių); 4. Gaunamos energijos kiekis didesnis negu jos suvartojimas; 5. Nėra maisto įvairovės. [18].
Dėl tinkamos dietos sergant arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, hipercholesterinemija ar kitomis dislipidemijomis reikia konsultuotis su specialistu ir nuolat vertinti jos efektyvumą. Esant neefektyviai nustatytai dietai ji koreguojama kol pasiekiama tinkamų rezultatų [18;21].
1.4. Gyvenimo kokybės samprata
Gyvenimo kokybė- tai gana nauja ir plati sąvoka. Prieš II pasaulinį karą ir dar kurį laiką po jo GK buvo suvokiama kaip materialinė gerovė ar pinigai. Vėliau keičiantis pačiai gyvenimo prasmės sampratai, keitėsi ir GK samprata, prie būtinų materialinių gėrybių prijungiami ir kiti GK aspektai [28].
Kaip teigia PSO, „gyvenimo kokybė- tai individualus savo vietos gyvenime įvertinimas, kultūros ir vertybių sistemos, kuriame individas gyvena, kontekste, susijęs su jo tikslais, viltimis, standartais bei interesais. Tai plati koncepcija, kompleksiškai veikiama asmens fizinės sveikatos, psichologinės būklės, nepriklausomybės lygio, socialinių ryšių ir ryšių su aplinka“ [16].
Subjektyvi GK yra susijusi su tuo, kaip asmuo suvokia tokias sferas: sveikatos, gyvenamosios aplinkos, šeimos, socialinių/emocinių santykių, išsilavinimo, darbo ir laisvalaikio. Objektyvūs GK vertinimo tyrimai rodo, kad išskirtiniai rodikliai, pvz., fizinė aplinka ir pajamos, yra tinkami svertai GK nustatyti, kad egzistuoja absoliučios šių kintamų rodiklių matavimo normos [28].
GK terminą sunku apibrėžti. GK medicinoje tai pusiausvira tarp sveikatos ir ligos. Tai kiekvieno individo subjektyvus savęs suvokimas kultūros ir kitų vertybių sistemoje ir priklauso nuo fizinės bei psichologinės būklės [28]. Sveikatą galima apibrėžti kaip fizinę, psichinę ir socialinę gerovę, o KA visa tai pažeidžia [41].
GK atspindi individo atsaką į fizinius, psichinius ir socialinius kasdieninio gyvenimo pokyčius, kurie lemia pasitenkinimo gyvenimo aplinkybėmis laipsnį. Tai ne tik adekvati fizinė gerovė, bet ir gerovės suvokimas, bei bendras savo vertės jausmas [16]. KA turi įtakos kasdieninei fizinei, socialinei, emocinei, intelektualiajai asmens veiklai, sutrikdo pacientų fizinį aktyvumą ir veiklą. Tai priklauso nuo fizinės bei psichikos būsenos, savarankiškumo, socialinių ryšių, aplinkos veiksnių ir asmens savybių [41].
Fiziniai veiksniai- tai fizinė būklė anatominiu ir fiziologiniu požiūriu, kuri nuolatos kinta dėl ligos amžiaus ir gyvenimo būdo. Tai vienas iš svarbiausių rodiklių, kurį sudaro fizinis aktyvumas, savarankiškumas, galimybė atlikti kasdieninius darbus [41].
Socialiniai veiksniai- tai ligonio ar jo šeimos socialinė būklė, gyvenimo būdas, vertybės vaidmuo šeimoje, tarpusavio santykiai [16].
Psichologiniai veiksniai- tai ligos sąlygota intelektualinė, emocinė galia, asmens požiūris į sveikatą, sveikatos mokymą, ugdymą [16].
Ekonominiai veiksniai Anatominė ir fiziologinė būklė Gyvenimo kokybė Simptomai, RV veiksniai Gydymo intensyvumas Socialiniai veiksniai Aktyvumas Šeima Darbo ir buities aplinka Psichikos būsena
1 pav. Veiksniai lemiantys gyvenimo kokybę.
Dažnai klinikinių duomenų pagerėjimas yra prilyginamas gyvenimo kokybei, tačiau tai nėra vienareikšmiai duomenys. Dažnai klinikiniai parametrai ir gyvenimo kokybė nėra susiję. Klinikinis vertinimas negali būti laikomas gyvenimo kokybės pakaitalu, neįtraukiant tradicinių psichometrijos reikalavimų [41].
Gyvenimo kokybės gerinimas kardiologijoje gali būti nagrinėjamas atsižvelgiant į du komponentus:
1. Neigiamų emocijų, pvz., nerimo ir depresijos valdymas.
2. Svarbių ligoniui funkcijų atkūrimas, pvz., grįžti į ankstesnį aktyvumą, darbą, socialinį fukcionavimą ir kt. [41].
1
.5. Pacientų sergančių stabiliąja krūtinės angina gyvenimo kokybės pokyčiai
1.5.1. Fizinio krūvio netoleravimas
Pastaraisiais metais didėja susidomėjimas tyrimais, kurių metu bandoma ištirti GK pokyčius sergant lėtinėmis ligomis [39]. GK pablogėjimas siejamas su sutrikusia galimybe dirbti, širdies operacijos poreikiu, kelių ar daugiau vaistų vartojimu, dažnėjančiu krūtinės skausmu [8]. Pacientams su lėtiniais sutrikimais, tarpe jų ir KA, pagrindinis sveikatos priežiūros tikslas- pagerinti kasdieninio gyvenimo kokybę, kad sergantieji gyventų įprastą gyvenimą, kaip iki tol. Tai galima pasiekti medikamentais ir nemedikamentinėmis priemonėmis [13].
Vyresnio amžiaus žmonių, sergančių KA, fizinis pajėgumas priklauso ir nuo kitų ligų. Dažnai jų fizinis pajėgumas būna mažas dėl ilgo sėdėjimo ir nejudrios gyvensenos, taip pat turi įtakos ir fiziologiniai bei amžiaus nulemti pokyčiai. Fizinis treniravimas gali padėti mažinti pasekmes, susijusias su fizinio aktyvumo ribojimu ir grąžinti gyvenimo pilnatvę bei savigarbą, norint ilginti aktyvų ir nepriklausomą gyvenimą [41].
Didžiausią neigiamą įtaką pacientų GK turi KA simptomų pasireiškimas dirbant namų ruošos darbus, užsiimant laisvalaikio pomėgiais t.p. darbe [8].
Pacientams sergantiems KA dažnai sutrikdoma fizinė ir psichologinė GK. Pasitenkinimas suteiktu gydymu ir GK labai susiję faktoriai [13].
Stabilioji KA viena iš ligų, kuri dažniausiai yra neįgalumo priežastis, dėl kurios ligoniai dažnai turi invalidumo grupę, turi atsisakyti fizinio darbo, aktyvaus sporto ir neretai laisvalaikio pomėgių [22]. KA esant III- IV funkcinei klasei, net mažiausias fizinis aktyvumas, toks kaip rengimasis, prausimasis duše, gali išprovokuot krūtinės skausmą. Tokie pacientai dažnai tampa priklausomi nuo aplinkinių pagalbos [32]. Šiuo periodu tampa svarbūs psichologiniai veiksniai tokie kaip tikėjimas gydymo veiksmingumu, noras sužinoti visą informaciją apie savo ligą, pasitikėjimas medicinos personalu. Šie veiksniai suteikia emocinę pusiausvirą ir pagerina GK [41].
1.5.2. Profilaktikos įtaka gyvenimo kokybei
Netinkama gyvensena sudaro apie 50 proc. visų stabiliosios KA rizikos veiksnių [35]. Įvertinus rizikos veiksnių gausą ir jų nustatymo sudėtingumą, labai svarbus yra efektyvaus, kvalifikuoto KA rizikos veiksnių korekcijos plano, pagrįsto konkrečiais ir realiais tikslais, terminais ir metodais, parengimas bei įdiegimas darniai veikiančioje profilaktinės priežiūros sistemoje [30]. KA rizikos veiksnių korekcija turi būti kompleksinė (t.y. turi būti koreguojami visi nustatyti rizikos veiksniai), intensyvi ir ilgalaikė [35].
Keičiant gyvenimo būdą labai svarbu artimų žmonių palaikymas, idialiu atveju gyvenimo būdą pakeisti gali visa šeima, tuomet bus lengviau sergančiąjąm, bet tuo pačiu naudinga ir sveikiesiems [14].
Pirminės profilaktikos reikia žmonėms, kurie dar neserga, tačiau jiems nustatoma didelė IŠL rizika. Antrinė profilaktika taikoma jau susirgusiems tam, kad išvengti ligos progresavimo ir komplikacijų. Pagrindiniai principai lieka tie patys– gyvensenos įpročių keitimas ir rizikos veiksnių koregavimas[18].
Gyvenimo būdo tyrimuose, naudojant rebilitacijos programą, kurios pagrindiniai elementai buvo fiziniai pratimai, streso mažinimas ir atitinkama dieta, 70 proc. respondentų sumažino anginos simptomų dažnį per vienus metus ir 72 proc. pagerino gyvenomo kokybę (GK) [22].
Pacientams svarbu suteikti informaciją apie tikrąsias ligos priežastis, tam, kad jie per daug nevaržytų savo gyvenimo ir perdėtai nesijaudintų. Tuo pačiu suteikti žinių kaip pakeičiant gyvenimo būdą galima išvengti netikėtų komplikacijų ar mirties. Rašytinė informacija, kaip tinkama linkme pakeisti gyvenimo būdą padės pacientui atidžiau išstudijuoti visas galimybes, kaip pagerinti GK ir grįžti į normalų gyvenimą kiek tai įmanoma [22].
Rūkymas dažnas rizikos veiksnys mūsų visuomenėje jo atsisakyti padeda nuoširdus motyvuotas patarimas, bendradarbių, šeimos narių palaikymas, paties žmogaus noras ir ryžtas, nikotino pakaitinė terapija (kramtomoji guma, pleistrai, purkštukas į nosį, inhaliatorius).
Pacientams svarbu suteikti patarimų kaip valdyti savo emocijas esant nervinei situacijai. Pacientui galima patarti pagulėti ir bandyti atsipalaiduoti, eiti pasivaikščioti ir viską ramiai apmąstyti arba pasikalbėti su artimu žmogumi ir jam išsipasakoti. Jei šios priemonės neveiksmingos- pavartoti raminamuosius vaistus [30].
Mitybos įpročius svarbu keisti ne tik nutukusiems žmonėms ir sergantiems KA, bet ir turintiems didelią riziką susirgti šia liga [25]. Esant nutukimui labai svarbios visos nemedikamentinio gydymo priemonės, padedančios reguliuoti kūno svorį [2]. Pacientams patariama valgyti kuo įvairesnį maistą, dažniau valgyti augalinius nei gyvulinius produktus. Riebalų kiekis ne daugiau 30 proc. visos energijos kiekio.Valgyti vaisius ir daržoves, nesmulkintų grūdų košes ir duoną, neriebius pieno produktus, žuvį ir liesą mėsą [18].
Turintiems antsvorį žmonėms reikia mažinti bendrąjį kalorijų kiekį, gaunamą su maistu. Žmonėms turintiems padidėjusį kraujospūdį, druskos reikia vartoti mažiau negu 6 gramus per dieną [27].
Laikantis dietos, dalis sočiųjų riebalų gali būti pakeista kompleksiniais angliavandeniais, dalis mononesočiaisiais ir polinesočiaisiais riebalais iš daržovių ir jūros gėrybių [18].
Visi asmenys turi būti paskatinti rūpintis fiziniu aktyvumu [18]. Dažniausiai skiriama mankšta 3-4 kartus per savaitę, naudingiausia 20-30 minučių intensyvios mankštos kompleksas [21]. Sergant stabiliąja KA sumažėja fizinio krūvio toleravimas, todėl mankštos intensyvumą pagal savo galimybes
turi pasirinkti pats pacientas, kad tai netaptų pervargimo priežastimi ir nesukeltų diskomforto. Pradėjus nuo lengvesnių ir paprastesnių pratimų, patariama pamažu juos didinti [24]. Fizinio krūvio netoleravimas labai pablogina GK, nes ilgainiui pacientas pradeda netoleruoti net tokios kasdieninės veiklos, kaip pačiam apsirengti ir su laiku tampa priklausomas nuo aplinkinių [17]. Taip pat fiziniai pratimai yra naudingi, nes siejami su bendro cholesterolio, MTL cholesterolio ir trigliceridų sumažėjimu [15].
Riebalų apykaitos sutrikimai pradedami gydyti dieta. Jei po 1-3 mėnesių dietinio gydymo MTL >3,0 mmol/l, pradedama gydyti vaistais. Svarbu, kad hipolipideminiai vaistai dietą papildytų, o ne ją pakeistų. Nesergantiems žmonėms reikia nuolat profilaktiškai tikrintis bendrojo cholesterolio ir naudingojo cholesterolio kiekius kraujyje. Jei prieš tai cholesterolio kiekis buvo normalus, tikrintis reikėtų kartą per 5 metus [25].
Pacientai turintys padidėjusį arterinį kraujo spaudimą (AKS) turi mokėti pasimatuoti jį namuose ir pildyti dienyną, kad gydytojas galėtų stebėti AKS pokyčius ir paskirto gydymo efektyvumą. Slaugytoja turi padėti išmokti pačiam pacientui išmokti pasimatuoti AKS. [5].
Hipertenzijos gydymo nauda pacientams sergantiems stabiliąja KA, yra įrodyta. Gydymas pradedamas nuo nefarmakologinių priemonių. Jei gyvenimo būdo modifikacija, dieta adekvačiai sumažina kraujospūdį, farmakologinės priemonės nebūtinos [15]. Taikant medikamentinį gydymą svarbu ir toliau nenutraukti nefarmakologinės profilaktikos [5].
Slaugytoja turi mokyti pacientus ir juos paskatinti keisti elgesį ir gyvenimo būdą, nes tai dalis kardiologines reabilitacijos ir profilaktikos [33].
1.5.3. Kiti faktoriai veikiantys gyvenimo kokybės pokyčius
Dažnai KA sergantiems pacientams reikalingas stacionarinis gydymas, nes liga sukelia žymius sveikatos pokyčius, kurie turi būti atpažinti kuo ankščiau, kad sumažinti neigiamą poveikį GK ir nerimo, bei depresijos riziką [33].
Studijomis įrodyta, kad 50 proc. išeminio skausmo epizodų išprovokuoja nervinė įtampa, t.y. dažniau nei fizinis krūvis [22]. Nerimas ir depresija turi įtakos lėtam paciento sveikimui. Psichologinis stresas, vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių pacientas pakartotinai suserga MI ir yra vėl hospitalizuojamas. Pakartotinai hospitalizuojama 41 proc. pacientų, kuriems nustatyta gili depresija, po jau buvusio MI [33]. Depresija- vienas iš rizikos faktorių bloginantis ligos eigą, simptomų kontrolę ir gyvenimo kokybę pacientams sergantiems KA [32].
Pacientai sergantys KA ir depresija kartu, dažniau patiria angininį skausmą, jų labiau ribotas fizinis aktyvumas ir tuo pačiu blogesnė GK, nei pacientų nesergančių depresija, bet sergančių KA [32]. Depresiją sunku numatyti, dėl sunkiai pastebimų simptomų, bet ji turi didelių psichologinių, socialinių
ir funkcinių pasekmių, turinčių neigiamą įtaką gyvenimo kokybei [33]. Sergant IŠL ir esant nemigai depresija išsivysto 30 kartų dažniau [38].
KA sergantiems pacientams būdinga nerimas, kuris asocijuojasi su ūmaus koronarinio sindromo rizika, aritmijomis, netikėta mirtimi, su angininių skausmų dažnumu ir jų sukeltomis pasekmėmis. Nustatyta, kad pacientai, kurie turi daugiau informacijos apie savo ligą turi mažiau pagrindo nerimauti. Todėl slaugytoja turėtų fokusuoti savo dėmesį į paciento žinių tobulinimą, dalyvauti mokyme, kad naudojant profilaktines priemones pristabdyti ligos progresavimą ir sveikatos būklės blogėjimą [33].
Tyrimu nustatyta, kad 80 proc. pacientų mano, kad pagrindinė jų ligos priežastis buvo jaudulys, stresas ir per didelis darbo krūvis. Tuo remiantis dauguma jų tiki, kad norint išvengti skausmo priepuolių, reikia ilsėtis, vengti stresą sukeliančių situacijų, susijaudinimo, nes tai padeda išvengti skausmo priepuolių ir pagerina GK [22].
Anot Kimble ir kt. mokėjimas efektyviai pačiam numalšinti skausmą gali būti svarbus įgūdis, kuris pagerina paciento gyvenimo kokybę. Malšindami krūtinės skausmus dauguma naudoja nitrogliceriną, kiti stengiasi pailsėti. Apie 80 proc. pacientų nitrogliceriną nešiojasi su savimi nuolat. Dauguma šį vaistą vartojančių žmonių yra patyrę jo pašalinį poveikį- galvos skausmą. Todėl gydymas dažniausiai susijęs su dieta, fizinio krūvio režimo nustatymu, rūkymo atsisakymu. Šiame procese labai svarbus dietologų, slaugytojų, fizioterapeutų vaidmuo [17]. Pagerinti GK reikia labai daug medicinos personalo įgūdžių [8].
Moterims menopauzės laikotarpiu taikant pakaitinę hormonų terapiją, kyla klausimas, ar tai neturės įtakos KA progresavimui. Tyrimais nustatyta, kad pakaitinė hormonų terapija turi teigiamą poveikį GK, pagerina miegą, sumažina vazomotorinių simptomų dažnumą (prakaitavimą, karščio “bangas”) ir neturi neigiamo poveikio KA progresavimui [14].
Pacientai žino, kad KA blogina gyvenimo kokybę ir sukelia neįgalumą, todėl reikia sudaryti individualią dietos ir fizinių pratimų programą, kad pagernti sveikatą ir sustabdyti ligos progresavimą. Nerimui mažinti taikoma relaksacijos terapija [22].
Nustatyta, kad pacientai, kurių sveikatos būklė geresnė yra labiau patenkinti gydymu [11]. Todėl iš medicinos personalo pusės svarbu įkvėpti pacientams optimizmo jausmą, norą kontroliuoti savo ligą [22].
1.6. Slaugytojo vaidmuo pagerinant gyvenimo kokybę
1.6.1. Fizinis aktyvumas
Sergančiųjų žmonių gerovei reikia juos skatinti nesiliauti judėti, nes tai padeda būti nepriklausomam buityje, išvengti kai kurių ligų. Judėjimo stoka ar baimė judėti dėl galimų angininių skausmų turi įtakos ir kitoms gyvybinėms veikloms pvz. asmeniniam švarinimuisi ir rengimuisi, darbo bei laisvalaikio veiklai.
Žmonėms kurie kenčia nuo ilgalaikės fizinės negalios reikia padėti, kad jie kasdieniniame gyvenime kuo mažiau jaustų savo ribotą galimybę judėti. Jeigu tokia negalia yra nuo pat gimimo tuomet reikia siekti, kad žmogus būtų kuo mobilesnis. Jeigu judėjimo galimybę prarado dėl ligos tuomet svarbiausia siekti, kad žmogus prisitaikytų prie sumažėjusios fizinio aktyvumo galimybės ir neprarastų gyvenimo džiaugsmo vengdamas judėti. Žmogus turi orentuotis į savo individualius gebėjimus ir nuolat palaikyti fizinį aktyvumą [13].
Nuolatinė mankšta – tai profilaktikos priemonė nuo daugelio ligų. Slaugytoja turi suteikti informacijos apie pasyvios ir aktyvios mankštos metodus ir kaip tai atlikti namuose [31]. Taip pat slaugytoja turi informuoti pacientą apie fizinių pratimų naudą, treniravimosi principus: intensyvumą, dažnumą, pratimų tipus, treniravimosi komponentus (apšilimas, intensyvi veikla, laipsniškas atvėsimas), leidžiamas kasdieninės ir darbinės veiklos dydis, ligos požymiai, galintys atsirasti fizinės veiklos metu, ir ligonio bei jo šeimos narių elgesys [41].
Dažnaiusiai taikoma fiziniai pratimai tai gydomoji mankšta, dozuoti pasivaikščiojimai, lipimas laiptais, treniruotės dviračiu, mankšta ir plaukimas baseine, masažas, sportiniai žaidimai [20].
Prieš pradedant treniruotis svarbu atlikti krūvio testą, kuris parodo paciento širdies pajėgumą. Pacientui skiriamas tausojantis bei treniruojantis judėjimo režimas. Pamažu didinamas krūvis širdies ir kraujagyslių sistemai, skiriama rytinė mankšta, gydomoji gimnastika, dozuotas ėjimas. Svarbu, kad pacientai išmėgintų įvairią veiklą ir ir sužinotų kaip jaučiasi. Taip jis gali išmokti suprasti savo organizmo signalus. Pradžioje sportuoti galima drauge su fizioterapeutu ar slaugytoju. Pacientas gali užsirašyti užrašų knygelėje savo stebėjimus ir tada po kurio laiko gali matyti savo pažangą. Sportuojantis žmogus turi žinoti savo fizines galimybes t.p. turi žinoti kada jam naudoti nitrogliceriną ir kada per didelio krūvio atveju kreiptis į gydytoją [19].
Didinant fizinį aktyvumą ligoniai dažnai jaučia nuovargį ir silpnumą. Tai neretai skatina depresiją, nerimą, nuovargį, nusivylimą, formuoja neigiamą požiūrį į fizinį aktyvumą. Šiuo periodu labai svarbi ligonio motyvacija, namiškių bei personalo palaikymas [19].
Nejudrumas gali sukelti įvirių komplikacijų tokių kaip giluminė venų trombozė, vidurių užkietėjimas, plaučių embolija ir kt. Fizinė mankšta duoda ne tik fiziologinę, bet ir psichologinę naudą.
Žmonės netampa atsiskyrę, mažiau kenčia nuo vienišumo jausmo ir depresijos. Visi šie faktoriai veikia GK [17].
Ligos ir kai kurios aplinkybės sumažinančios judėjimo galimybę ir ypač kai tai apriboja nepriklausomybę, gali turėti įtakos žmogaus vaidmeniui šeimoje, darbe ir laisvalaikiui. Paciento fizinio aktyvumo ribos turi būti aiškiai apibrėžtos slaugos plane [31].
Skausmas- subjektyvus patyrimas. KA sergantiems pacientams dėl skausmo atsiranda laikina ar nuolatinė negalia. Samoningai ar nesamoningai pradedama riboti fizinis aktyvumas arba visai jo vengiama. Žmogus tampa priklausomas nuo aplinkos, vaistų namiškių. Net ir esant angininiams skausmams lengva ar pasyvi mankšta turi profilaktinę reikšmę [31].
Nustačius akivaizdžias ir potencialias problemas slaugytoja kartu su pacientu diskutuoja kaip bus siekiama tas problemas išspresti, kad potencialios problemos nevirstų akivaizdžiomis. Kur įmanoma tikslai turi būti suformuluoti taip, kad rezultatų įvertinimo etape būtų galima nustatyti ar jų pasiekta [31].
Nustačius individo problemas ir susitarus dėl tikslų, galima sudaryti slaugos planą. Iš plano turi būti aišku kaip žmogus su fizinėm judėjimo problemom turi elgtis namuose, atlikti kasdieninius darbus, lengvą mankštą, kad kuo rečiau išprovokuoti angininio skausmo epizodus. Plane turi būti numatyta ir vaistų panaudojimo galimybė esant stipriam nepakeliamam skausmui. Sudarant judėjimo ir mankštos planą slaugytoja gali konsultuotis su kineziterapeutu, kad sudaryti patį tinkamiausią krūvį [17].
Planui įgyvendinti ir tikslams pasiekti gali būti atliekami įvairūs slaugos veiksmai, kuriais siekiama padėti pacientui judėjimo gyvybinės veiklos problemoms išvengti arba jas išspręsti. Tokie veiksmai gali būti: pasyvi mankšta, slaugytojo kaip informacijos teikėjo įgūdžių ir slaugytojo kaip sveikatos mokytojo įgūdžių panaudojimas [31].
Daugelis slaugos darbų atliekama bendradarbiaujant su kitais sveikatos komandos nariais. Jeigu sudaromas slaugos planas ir rezultatų įvertinimo etape sužinoma, kad pacientas namuose atlieka kasdieninius darbus, suretėjo skausmo epizodai, pacientas reguliariai mankštinasi ir nuolat gali didinti fizinį krūvį, tai reiškia, kad slaugos planas sėkmingas, nei tuo atveju jei pasiekta tik vienas iš šių tikslų [31].
1.6.2. Darbas ir laisvalaikis
Darbas ir laisvalaikis vienas kitą papildo ir abu yra esminiai gyvenimo reiškiniai. Žodis darbas dažniausiai vartojamas kasdieniniai žmogaus veiklai apibudinti. Darbas svarbi žmogaus identiteto dalis, kuri įprasmina žmogaus gyvenimą, kiekvienai dienai ir metams suteikia tam tikrą rimtą tvarką, yra bendravimo šaltinis, tam tikros padėties šeimoje ir visuomenėje pagrindas [33].
Darbas ir laisvalaikis yra neatskiriami ir svarbūs kiekvieno gyvenimo trukmės tarpsnio aspektai. Jei aktyvios darbinės veiklos metais neišlaikoma tinkama darbo ir laisvalaikio pusiausvira, nukenčia žmogaus sveikata. Kai kurių darbų žmogus negali dirbti dėl vienokių ar kitokių fizinių sutrikimų. Tai dažniausiai būna nutukimas, širdies ligos, kvėpavimo problemos ir kt [31].
Fizinio krūvio netoleravimas yra svarbus gyvenimo kokybę įtakojantis veiksnys [27].
Slaugos specialistams reikia informacijos apie žmogaus individualius darbo ir laisvalaikio įpročius, kad galėtų į juos atsižvelgti individualizuodamas slaugą. Slaugytoja turi išsiaiškinti kokią įtaką fizinis aktyvumas daro paciento GK. Šios informacijos tikslas yra sužinoti apie žmogaus nusistovėjusią, įprastinę darbo ir laisvalaikio kaitą, ką žmogus gali ir ko negali padaryti savarankiškai, kaip ankščiau įveikdavo problemas arba prie jų prisitaikydavo, su kokiomis problemomis jis dabar susiduria [31].
Darbingo amžiau žmonėms negalėjimas dirbti neigiamai veikia psichiką. Kiti pacientai nors ir sergantys KA negali nutraukti darbo dėl socialinių ar ekonominių priežasčių, o dirbti nepajėgia. Tai ypač sudėtingas klausimas mūsų visuomenėje [41].
Sergant stabiliąja KA žmogui gali pradėti stigti deguonies, dėl to jis negalės dirbti, o pramogauti tik pasyviai. Dėl to darbo ir laisvalaikio problema tampa judėjimo problema. Lėtinė ir varginanti liga kuri sukelia fizinę negalią visuomet įtakos abiejų- darbo ir laisvalaikio- įgūdžių pakeitimus taip įtakodama GK [13].
Pacientai kurie dėl ligos tampa nedarbingi dalyvauja kardiovaskulinės reabilitacijos programoje. Labai svarbi ligonio nuostata dirbti, todėl vienas iš socialinės reabilitacijos uždavinių yra kryptingai formuoti ligonio supratimą apie ligą, jos blogėjimo priežastis, išaiškinti, kad tinkamas sveikatos būklei darbas, buitinė veikla skatina adaptacines ir kompensacines organizmo jėgas. Svarbu apsvarstyti darbo į kurį ruošiasi grįžti pobūdį, darbinį krūvį, santykius su bendradarbiais. Jei paciento darbas labai sunkus fiziškai, dažnai tenka jį keisti arba keisti jo pobūdį (mažinama darbo trukmė, darbo pagalbininkas) [41].
Reikia stengtis, kad ligoniai kalbėtų ir apsvarstytų su programos koordinatorium apie grįžimą į darbą, visus juos dominančius ir rūpestį keliančius klausimus [41].
1.7. Fizinio aktyvumo nauda pacientams sergantiems stabilia krūtinės angina
Reguliarių fizinių pratimų metu deguonies prisotintas kraujas aprūpina širdies raumenį, pagerėja jo koncentracija, pakyla AKS, padažnėja kvėpavimas. Ko pasekoje stiprėja širdies raumuo ir ne taip greit nusilpsta. Hipertenzija, hiperlipidemija, nutukimas, cukrinis diabetas gali būti palankiai veikiami tinkamai parinkus fizinius pratimus. Treniruojantis atsiranda šių teigiamų pokyčių: padidėja DTL, mažėja trigliceridų, mažėja kūno masės indeksas, mažėja trombocitų agregacija, gerėja gliukozės
tolerancija, pastebima teigiamų psichologinių efektų- mažėja depresija ir nerimas, padeda įveikti stresus, ramina nervų sistemą.. Šie pokyčiai teigiamai veikia gyvenimo kokybę [26;27].
Fizinis aktyvumas yra svarbi insulto, aterosklerozės profilaktikos priemonė, nes teigiamai veikia lipidų ir lipoproteinų apykaitą, kraujagyslių pralaidumą, fibrinolizės ir trombocitų agregacijos procesus [12].
Fizinis aktyvumas tik tuomet bus veiksmingas jeigu bus reguliarus, pakankamai intensyvus, dažnas ir atitinkamos trukmės [7]. Ligonis t.b. nuteiktas ilgalaikei fizinei veiklai, nes teigiami širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiai išlieka tol kol pacientas mankštinasi [41].
Fiziškai aktyvesni žmonės yra savarankiškesni ir jų gyvenimas kokybiškesnis nei pasyviųjų. Vis dėlto suaktyvinus pastarųjų veiklą fiziniais pratimais, po keleto mėnesių galima pamatyti teigiamą dinamiką: pagerėja savarankiškumas bei gyvenimo kokybė [12].
Laikydamiesi individualiai parinktos fizinio aktyvumo programos ir pradėję reguliariai mankštintis ypač pagyvenę asmenys pajunta jog lengviau gali pasigaminti valgį, nusimaudyti, apsirengti, nebesukelia didesnių problemų namų ruoša, naudojimasis keleiviniu transportu ir pan. [12].
Saikingi pratimai po persirgto širdies infarkto sumažina skundų, pagerina būklę, sumažina pakartotinio infarkto bei mirties riziką. Padeda išvengti daugelio kitų lėtinių ligų ir būsenų, tarp jų nutukimo, kaulų išretėjimo [27].
Kita bet ne mažiau svarbi fizinio aktyvumo reikšmė yra ta, kad treniruoja raumenis, reguliuoja virškinimą, gerina miegą: padeda greitai užmigti ir išmiegoti visą naktį, gerina darbingumą ir išvaizdą, padeda puikiai praleisti laisvalaikį su šeima ir draugais [27].
2. TYRIMO METODOLOGIJA IR METODAI
2.1. Tyrimo metodika
Tyrimui atlikti yra gautas Kauno regiono biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimas. Prieš pradedant pildyti anketą pacientas buvo supažindintas su tyrimo tikslu ir jos turiniu t.p. buvo gautas paciento sutikimas.
Gyvenimo kokybė- plati sąvoka, todėl siekiant paanalizuoti išsamiau gyvenimo kokybė bus vertinama atsižvelgiant į paciento fizinę būklę, kaip liga ją įtakoja ir kaip tai paveikia paciento gyvenimo kokybę. Fizinis aktyvumas analizuojamas kaip viena iš gyvybinių žmogaus veiklų (p.g. Roper) ir kaip profilaktikos priemonė kitų profilaktikos priemonių kontekste.
Anketa sudaryta išanalizavus atitinkamą literatūrą ir panaudojant klausimus iš standartizuoto Sietlo anginos klausimyno. Naudojantis Sietlo anginos klausimynu yra atlikta nemažai tyrimų užsienyje ir Lietuvoje. Dėl to norint tyrimą padaryti originalesniu pasirinkta vienas gyvenimo kokybės aspektas t.y. fizinis aktyvumas. Klausimyne pateikti klausimai, kurie atspindi fizinį aktyvumą, darbo ir laisvalaikio galimybes, profilaktikos priemonių taikymo efektyvumą gyvenimo kokybės gerinimui. Anketa sudaryta specialiai šiam tyrimui todėl ir vertinimo sistema sukurta šiai anketai savita. Klausimų atsakymai vertinti balais, kurie vėliau bus sumuojami ir skirstomi į intervalus. Tiriamosios ir palyginamosios grupių atsakymų pasiskirstymas pateikti tyrimo rezultatų skyriuje. Lyginant šias grupes tarpusavyje išvestas balų vidurkis ir stebima ar didelis skirtumas tarp grupių.
Bandomasis klausimyno tyrimas atliktas tame pačiame skyriuje (žr. Tiriamąjį kontingentą) apklausiant 20 pacientų. Atsisakyta klausimų kurie buvo neesminiai arba nesuprantami pacientams. Anketa analizuojama tik tuomet kai pacientas atsako į visus klausimus. Tyrimui pasirinkti pacientai sergantys stabiliąja krūtinės angina atsitiktinės atrankos būdu.
Palyginamoji grupė Tiriamoji grupė
Darbo tema
Darbo tikslas ir uždaviniai
Literatūros analizė Sietlo anginos klausimynas
Anketa
Pacientai pildo anketą
Struktūrizuotas interviu Dokumentų analizė Anketos vertinimo balais sukūrimas Aprašomoji statistika Rezultatų statistinė analizė Grupių rezultatų palyginimas Anketos vertinimas Išvados
Pacientai
2.2. Tyrimo metodai
2.2.1. Anketa
Pacientų fizinio aktyvumo ir darbinės veiklos vertinimo anketa sudaryta remiantis literatūros analize ir Sietlo krūtinės anginos klausimynu (SAQ), aprobuotu Lietuvoje. Specialiai šiam tyrimui sukurtą klausimyną sudaro 39 klausimai, kurie atspindi fizinį aktyvumą (10 klausimų), profilaktikos įtaką gyvenimo kokybei (11 klausimų), galimybę dirbti ir užsimti laisvalaikio pomėgiais (5 klausimai), ar gyvena pilnavertį gyvenimą (1 klausimas) ir kaip pacientas pats vertina savo gyvenimo kokybę (1 klausimas).
Be to pateikti papildomi klausimai siekiant išsiaiškinti respondentų amžių, lytį, išsilavinimą, kiek metų serga stabilia krūtinės angina, invalidumo grupę.
Atskira klausimų grupė- klinikiniai parametrai. Jais siekiama sužinoti AKS, ŠSD, svorį, ūgį. Taip pat pateikti klausimai apie buvusias (MI, insultas, periferinių arterijų ligos, arterinių koronarinių jungčių formavimo operacijos) ir esamas (cukrinis diabetas) ligas. Visi šie duomenys paimti iš medicininių dokumentų. Anketoje klausiama ir apie šeimos narių sergamumą stabiliąja krūtinės angina. Kad išlaikyti šių duomenų objektyvumą ir tikslumą klinikinių parametrų klausimyną pildo tyrėjas.
Visą anketą sudaro 29 uždari klausimai, 4 pusiau uždari ir 6 atviri klausimai.
Pacientai kurie netaiko profilaktikos priemonių turi teisę neatsakyti į pateiktus tris klausimus apie tai jie informuojami anketoje (žr. 1 priedą), taip pat respondentai, kurie nedirba arba yra pensijinio amžiaus neatsakinėja į klausimus, kuriais siekiama sužinoti ligos įtaką galimybei dirbti apie tai taip pat informuojama klausimyne (žr. 1 priedą). Atsakinėjant į klausimus reikėjo pasirinkti vieną tinkantį atsakymą. Išskyrus klausimus „Kaip pakeitėte savo gyvenimo būdą?” ir ,,Kas turėjo įtakos jūsų gyvenimo būdo pokyčiams?”, atsakinėjantieji galėjo pasirinkti kelis atsakymo variantus. Klausimynas teiktinas tolimesnei analizei jeigu respondentas atsako į visus pateiktus klausimus išskyrus tuos į kuriuos galima neatsakinėti (žr. 1 priedą)
Užpildyta anketa vertinama balais nuo 1 iki 6 balų. Klausimai į kuriuos atsakant galima pasirinkti kelis variantus vertinami: vienas variantas lygus vienam balui. Vertinimo balais sistema sukurta specialiai šiam klausimynui.
Gyvenimo kokybės vertinimo balais intervalai: 27-43,8 labai bloga,
43,8-51,6 bloga, 51,6-59,4 vidutiniška, 59,4-67,2 gera, 67,2-115 labai gera.
Maksimalus balų skaičius 115 minimalus 27 balai. Susumavus visos anketos balus vertinama bendra pacientų gyvenimo kokybė. Balais nevertinama: lytis, amžius, išsilavinmas, invalidumo grupė, sergamumo metai, arterinis kraujo spaudimas, šeiminė anamnezė, svoris, ūgis, išeminiai įvykiai, sergamumas cukriniu diabetu.
Fizinio aktyvumo intervalai: 10-17 labai ribotas,
17-24 vidutiniškai ribotas, 24-31 iš dalies ribotas, 31-38 truputį ribotas, 38-45 neribotas.
Maksimalus balų skaičius 45, minimalus- 10 balų. Įvertinimas balais pateiktas grafiku-histograma. Vertinant pacientų fizinį aktyvumą sumuojama 1-10 klausimas. Išskyrus fizinį aktyvumą į kasdieninį sumuojama 1;2;3;5; klausimų balai (žr.1 priedas). Aktyvią fizinę veiklą atspindi 4;6;7;8;9; klausimai (žr. 1 priedas). Vertinant profilaktikos priemonių įtaką sumuojama 11-21 klausimų balai (žr. 1 priedas). 23-26 klausimai sumuojami siekiant įvertinti pacientų galimybę dirbti ir užsiimti mėgstama laisvalaikio veikla (žr. 1 priedas).
2.2.2. Struktūrizuotas interviu metodas
Pacientai, kurie dėl regos ar kitų problemų negalėjo patys pildyti klausimynų, buvo apklausiami interviu būdu. Prieš pradedant pokalbį su pacientu buvo paaiškinta, kokiu tikslu atliekama apklausa ir gautas paciento sutikimas. Interviu vyko patogiu pacientams metu iš anksto susitarus dėl susitikimo. Interviu metodas vyko iš anksto žinant klausimus ir tikslingai jų klausiant paciento tam kad užpildyti anketą.
2.2.3. Dokumentų analizė
Duomenys apie pacientų ūgį, svorį, arterinį kraujo spaudimą, išeminius įvykius, cukrinį diabetą buvo paimti iš medicininių dokumentų – gulėjimo stacionare istorijos.. AKS duomenys naudojami tos dienos kai buvo apklaustas pacientas.
2.2.4. Tyrimo duomenų statistinė analizė
Duomenų analizei atlikti buvo naudojama duomenų bazių valdymo sistema Microsoft Excel 7.0, ir statistikos kriterijų skaičiavimo programa STATISTICA 5.0.
Iš anketinės apklausos duomenų MS Excel programoje sudaryta duomenų bazė. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui įvertinti, apskaičiuotos imties charakteristikos (vidurkiai, vidutiniai kvadratiniai nuokrypiai, stebėti dažniai (procentai)) naudojant matematinę statistiką. Skaičiuotos šios charakteristikos:
• padėties charakteristikos: 1. vidurkis:
∑
= = n i i x n x 1 1, kur n – stebėjimų skaičius, x – išmatuoti požymiai;
2. moda: i p p p p p x mo ⋅ − − − + = 3 1 2 1 2 min 2
ˆ , kur p2 – požymių kiekis modalinėje
klasėje, p1 – požymių pasireiškimo dažnis prieš tai buvusioje klasėje, p3 – požymių pasireiškimas sekančioje klasėje, i – klasės intervalo dydis.
• sklaidos charakteristika:
vidutinis kvadratinis nuokrypis:
∑
= − = n i i x x n s 1 2 ) ( 1 .
Skaitinių charakteristikų skirtumų statistiniam patikimumui nustatyti naudoti įvairūs parametriniai ir neparametriniai kriterijai: vidurkių skirtumų patikimumo patikrinimui – Stjudento
(nepriklausomų ir priklausomų imčių atvejais)
(
)
(
)
(
)
2 1 2 1 2 1 2 2 2 2 1 1 2 1 1 n n n n n n s n s n y x t + − + ⋅ − + − − = ,dispersijų lygybėms patikrinti – Fišerio 2
2 2 1
s s
F = , kokybinių požymių skirstinių tapatumui nustatyti – χ2
kriterijus
∑
= − = k i i n np n 1 2 2χ . Gautųjų išvadų pasikliautinumo lygmuo yra 0,95 (P = 0,95), paklaidos tikimybė – p = 0,05. Hipotezė laikoma statistiškai reikšminga, jei p ≤ 0,05.
Konstatuojamoje (aprašomoje) dalyje pateikiami gautieji tyrimo rezultatai tiek lentelių, tiek ir grafikų pavidale. Kiekybiniai rezultatai pateikti kaip aritmetiniai vidurkiai su vidutiniu kvadratiniu nuokrypiu (x (s)).
2.3. Tiriamasis kontingentas
2004-2005 metais ištirta 93 pacientai sergantys stabilia krūtinės angina I, II, III, IV funkcinėmis klasėmis (pagal Kanados širdies asociacijos kriterijus) ir besigydančių Kauno Medicinos Universiteto Klinikose, I-ame Kardiologiniame skyriuje; Letinės išeminės širdies ligos sektoriuje. Tyrinėjant sergančiųjų gyvenimo kokybę pasirinktas kontingentas reprezentuojantis nuo 40-75 metų amžių. Tiriamosios grupės amžiaus vidurkis 62,1(7,7) metai, palyginamosios grupės 60,1(10,4). Apklaustus respondentus sudarė 31 moteris (29 proc.), 62 vyrai (71 proc.). Sergamumo stabiliąja KA metų vidurkis 5,7(6,5) metai.
Aukštąjį išsilavinimą turi 21 (22,6 proc.) respondentas, aukštesnįjį 11 (11,8 proc.), spec.vidurinį 17 (18,3 proc.), vidurinį išsilavinimą 23 (24,7 proc.), pagrindinį 21 (22,6 proc.) apklaustųjų respondentų.
Iš 93 pacientų pirmą invalidumo grupę turi 2 (2,2 proc) pacientai, antrą 35 (37,5 proc.), trečią 6 (6,5 proc.) ir 50 (53,8 proc.) pacientų neturi invalidumo grupės. 15 (16,1 proc.) pacientų serga cukriniu diabetu, 4 (4,3 proc.) persirgo insultu, 15 (16,1 proc.) miokardo infarktu, 4 (4,3 proc.) buvo atliktos arterinių- koronarinių jungčių suformavimo operacijos. 62 (66,7 proc.) tyrime dalyvavusių respondentų padidėjusį arterinį kraujo spaudimą t.y. sistolinis AKS >140. 22 (23,7 proc.) pacientai teigė, kad jų šeimoje yra sergančiųjų stabilia krūtinės angina.
Tyrimui suformuotos dvi grupės:
1. Tiriamąją grupę sudaro pacientai sergantys stabiliąja krūtinės angina III-IV funkcinėmis klasėmis. Viso 48 (51,6 proc.) pacientai iš jų 33 (68,8 proc.) diagnozuota III stabilios krūtinės anginos funkcinė klasė ir 15 (31,2 proc.) pacientų IV funkcinė klasė.
2. Kontrolinę (palyginamąją) grupę sudaro sergantieji stabiliąja krūtinės angina I-II funkcinėmis klasėmis. Viso apklausta 45 (48,4 proc.) pacientai, iš jų 18 (40 proc.) I-os funkcinės klasės ir 27 (60 proc.) II-os funkcinės klasės.
19.3% 29.0% 35.4% 16.1% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% I II III IV
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Fizinis aktyvumas
Anketoje pacientai klausiami apie kasdieninio fizinio aktyvumo galimybes. Atskirai klausiama apie galimybę pačiam apsirengti, vaikščioti kambaryje lygiomis grindimis, pačiam apsiprausti duše, galimybę lipti į kalną arba laiptais be sustojimo, dirbti darže, siurbti kilimus, nešti pirkinius iš parduotuvės, nueiti daugiau nei vieną kilometrą, bėgti, kelti ar judinti sunkius daiktus, užsiimti aktyviu sportu. 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%
Labai sunku Vidutiniškai sunku Iš dalies sunku Truputį sunku Nesunku I-II III-IV
4 pav. Galimybė pačiam apsirengti
Susumavus rezultatus nustatėme, kad tiriamosios grupės respondentams labai sunku apsirengti 10,4 proc. vidutiniškai sunku 14,6 proc., iš dalies sunku 20,8 proc. atsakiusiųjų, 29,2 proc. truputį sunku patiems apsirengti ir 25 proc pacientų teigia, kad liga neturi įtakos jų galimybei apsirengti. Nei vienas pacientas iš palyginamosios grupės neatsakė, kad labai sunku ar vidutiniškai sunku apsirengti. 4,4 proc. respondentų iš dalies sunku apsirengti, 20 proc.pacientų apsirengti truputį sunku ir nesunku 75,5 proc. atsakiusiųjų. Pagal gautus tyrimo rezultatus, galima teigti, kad stabilioji krūtinės angina mažai įtakoja pacientų galimybę patiems apsirengti.
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%
Labai ribota Vidutiniškai ribota Iš dalies ribota Mažai ribota Neribota I-II III-IV
5 pav. Galimybė vaikščioti kambaryje lygiomis grindimis
Vaikščiojimas kambaryje lygiomis grindimis, kaip ir galimybė pačiam apsirengti nelabai įtakoja pacientų sergančių stabilia KA gyvenimo kasdienybę, nes nei vienas respondentas iš abiejų grupių nepareiškė kad vaikščiojimas labai ribotas. 12,5 proc. pacientų iš tiriamosios grupės vaikščiojimas vidutiniškai ribotas. Iš dalies ribotas 16,6 proc. tiriamosios grupės respondentų ir 4,4 proc. kontrolinės grupės tiriamųjų. Truputį sunku vaikščioti atitinkamai 29,2 proc. ir 15,6 proc. apklaustų pacientų. Nesunku vaikščioti 41,7 proc. pirmos grupės pacientų ir 80 proc. antros grupės pacientų.
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%
Labai ribota Vidutiniškai ribota
Iš dalies ribota
Mažai ribita Neribota
I-II III-IV
6 pav. Galimybė pačiam apsiprausti duše
Atsakymai į klausimą kaip liga įtakoja jūsų galimybę pačiam apsiprausti duše pasiskirstė sekančiai: 8,3 proc. pirmos grupės pacientų atsakė, kad labai ribota, 16,7 proc. vidutiniškai ribota, 31,2 proc. iš dalies ribota, 18,8 proc. truputį ribota ir neribota 25 proc. pacientų. Nei vienas antrosios grupės pacientų nepažymėjo, kad galimybė pačiam apsprausti duše yra labai ribota. Vidutiniškai ribota ir iš dalies ribota atitinkamai 2,2 proc. ir 6,7 proc. truputį ribota 17,8 proc. ir neribota 73,3 proc. pacientų.
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%
Labai ribota Vidutiniškai ribota Iš dalies ribota Mažai ribota Neribota I-II III-IV
7 pav. Galimybė lipti į kalną arba laiptais be sustojimo
Aktyvesnė fizinė veikla, lipimas į kalną ar laiptais pacientams sergantiems stabiliąja KA sukelia daugiau problemų nei pasyvesnė (7 pav.). Labai ribota galimybė lipti yra 62,5 proc. pacientų iš pirmosios grupės ir 11,1 proc. iš antrosios grupės. Vidutiniškai ribota ir iš dalies ribota 29,2 proc. ir 8,3 proc. pirmosios grupės pacientų ir 20 bei 48,9 proc. antrosios grupės respondentų. Mažai ribota 6,7 proc. ir neribota 13,3 proc. antrosios grupės pacientų. Nei vienas iš pirmosios grupės respondentų neatsakė kad ši fizinė veikla yra mažai ribota ar visai neribota.
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%
Labai ribota Vidutiniškai ribota Iš dalies ribota Mažai ribota Neribota I-II III-IV
8 pav. Galimybė dirbti darže, siurbti kilimus ar nešti pirkinius iš parduotuvės
Tyrimo metu nustatyta, kad labai ribota galimybė dirbti darže, siurbti kilimus, nešti pirkinius iš parduotuvės yra 52,1 proc. pirmos grupės respondentų ir 2,2 proc. antrosios grupės pacientų. Matome akivaizdų skirtumą, tarp tiriamųjų grupių (8 pav.). Nei vienas pacientas iš pirmosios grupės nepažymėjo, kad ši veikla mažai ribota arba visai neribota. Vidutiniškai ribota 37,5 proc. ir iš dalies ribota 10,4 proc. pacientų. Antrosios grupės pacientų atsakymai pasiskirstė sekančiai: vidutiniškai
ribota 22,2 proc.,iš dalies ribota 33,3 proc., mažai ribota 26,7 proc., neribota 15,6 proc. tyrime dalyvavusių respondentų. 0% 10% 20% 30% 40% 50%
Labai ribota Vidutiniškai ribota Iš dalies ribota Mažai ribota Neribota I-II III-IV
9 pav. Galimybė nueiti daugiau nei vieną kilometrą
Susumavus tyrimo duomenis nustatėme, kad galimybė nueiti daugiau nei vieną kilometrą yra labai ribota 37,5 proc. pirmos grupės pacientų ir 11,1 proc. antros grupės respondentų. Vidutiniškai ribota atitinkamai 43,4 proc. ir 11,1 proc. apklautų pacientų. Iš dalies ribota galimybė nueiti daugiau nei vieną kilometrą 16,7 proc. pirmos ir 35,6 proc. antros grupės pacientų. Atsakymai mažai ribota 24,4 proc. ir neribota 17,8 proc. vyravo tarp antrosios grupės respondentų, nes tik 2,1 proc. pirmos grupės tyrime dalyvavusių pacientų teigė, kad ši galimybė yra mažai ribota.
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Labai ribota Vidutiniškai ribota Iš dalies ribota Mažai ribota Neribota I-II III-IV
10 pav. Galimybė bėgti
Akivaizdu, kad aktyvesnė fizinė veikla yra labai ribota pacientų sergančių stabilia KA ypač III-IV funkcine klase. Galimybė bėgti labai ribota 91,6 proc ir vidutiniškai ribota 8,4 proc. tyrime
dalyvavusių pirmos grupės pacientų. Antrosios grupės respondentų atsakymai pasiskirstė sekančiai: labai ribota ir vidutiniškai ribota po 37,8 proc., iš dalies ribota 15,6 proc., mažai ribota ir neribota po 4,4 proc. pacientų. 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%
Labai ribota Vidutiniškai ribota Iš dalies ribota Mažai ribota Neribota I-II III-IV
11 pav. Galimybė kelti ar judinti sunkius daiktus
Pacientai buvo klausiami apie galimybę kelti ir judinti sunkius daiktus 75 proc. iš pirmosios grupės atsakė kad tai labai ribota galimybė, vidutiniškai ribota 20,8 proc., iš dalies ribota 4,2 proc. pacientų. 24,4 proc. antrosios grupės pacientų teigė, kad tai labai ribota fizinė veikla, vidutiniškai ribota 42,2 proc., iš dalies ribota 20 proc. Atsakymai mažai ribota ir neribota pasiskirstė po 6,7 proc. tyrime dalyvavusių respondentų. 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%
Labai ribota Vidutiniškai ribota Iš dalies ribota Mažai ribota Neribota I-II III-IV
12 pav. Galimybė užsiimti aktyviu sportu
Klausiant apie galimybę užsiimti aktyviu sportu anketoje pažymėjome pavyzdžius, kad klausimas taptų suprantamesnis. Neturime mintyje didžiojo sporto, bet laisvalaikio praleidimą sportuojant pvz.
