Monika Girijotaitė
5 kursas 3 grupė
PACIENTŲ SU BURNOS SVEIKATA SUSIJUSIOS
GYVENIMO KOKYBĖS PALYGINIMAS PO KRAMTYMO
FUNKCIJOS REABILITACIJOS LANKO ATRAMINIAIS
PROTEZAIS IR DALINIAIS IŠIMAMAIS PLOKŠTELINIAIS
PROTEZAIS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovė Asistentė Vilma Belickienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
PACIENTŲ SU BURNOS SVEIKATA SUSIJUSIOS GYVENIMO KOKYBĖS PALYGINIMAS PO KRAMTYMO FUNKCIJOS REABILITACIJOS LANKO ATRAMINIAIS PROTEZAIS IR
DALINIAIS IŠIMAMAIS PLOKŠTELINIAIS PROTEZAIS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ………. (parašas)
……… (vardas, pavardė, kursas, grupė) 20….m. ………...
(mėnuo, diena)
Darbo vadovas ………. (parašas)
……… (mokslinis laipsnis, vardas, pavardė)
20….m. ………... (mėnuo, diena)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas:...
Recenzentas:
... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil .N r.
BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir
įvertinimas
Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas,
tikslas uždavinia i (1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos
naujumas, aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota
problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
0,4 0,2 0
8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir
sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0
12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,
tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos 0,6 0,3 0
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai,
įranga ir pan.)? 0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į
iškeltą tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas
atitinka reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste
kartojasi informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų
statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0
20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0
21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis
su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga;
ar atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas
sudarytas pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
32
Praktinės rekomendaci
jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga
kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai?
-0,5 balo -1 balas
37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas,
vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo -0,5 Balo
39 Plagiato kiekis darbe
>20% (nevert.
)
40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 Balo
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 Balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos
komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų
ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo
-0,5 Balo
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 Balo
*Viso (maksimumas 10 balų): *Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
TURINYS SANTRAUKA... 9 SUMMARY... 10 SANTRUMPOS ... 11 ĮVADAS ... 12 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 14
1.1. Senėjimas ir burnos sveikata ... 14
1.2. Dantų netekimas pasaulyje ... 14
1.3. Dantų netekimas ir dantų eilių defektų atstatymo būdų paplitimas Lietuvoje ... 15
1.4. Dantų eilių defektų atstatymo būdai ir jų palyginimas ... 16
1.4.1. DIPP... 17
1.4.2. LAP ... 17
1.4.3. Pilnos išimamos plokštelės ... 18
1.4.4. Protezai ant implantų ... 19
1.5. Gyvenimo kokybė, jos apibrėžimas, svarba ir vertinimas ... 19
1.6. OHIP klausimynas ... 20
1.7. Protezuotų pacientų su burnos sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas ... 21
1.8. Su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei įtakos turintys veiksniai ... 22
1.9. Temos pasirinkimo priežastys... 22
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 24
2.1. Tyrimo organizavimas ... 24
2.2. Literatūros paieška ... 24
2.3. Tyrimo objektas ir imties dydis ... 24
2.4. Tiriamųjų atrankos kriterijai ... 25
2.5. Pacientų atranka, ištyrimas ir apklausa ... 25
2.5.1. Klinikinis ištyrimas... 26
2.5.2. Anketinė apklausa ... 27
2.6. Statistinė duomenų analizė ... 27
3. REZULTATAI ... 28
3.1. Tyrimo Galia ... 28
3.3. LAP ir DIPP grupių atitikimas tarpusavyje pagal bendruosius požymius ... 30
3.4. Su burnos sveikata susijusios gyvenimo kokybės ryšys su sociodemografiniais, su protezais susijusiais veiksniais ir klinikine situacija ... 31
3.5. OHIP – 14 klausimyno atsakymų palyginimas LAP ir DIPP tiriamųjų grupėse ... 33
REZULTATŲ APTARIMAS... 37
IŠVADOS ... 40
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 41
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 42
PACIENTŲ SU BURNOS SVEIKATA SUSIJUSIOS GYVENIMO KOKYBĖS PALYGINIMAS PO KRAMTYMO FUNKCIJOS REABILITACIJOS LANKO ATRAMINIAIS PROTEZAIS IR
DALINIAIS IŠIMAMAIS PLOKŠTELINIAIS PROTEZAIS
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Nors šiais laikais yra naujų pažangesnių dantų eilių defektų atstatymo metodų, protezavimas dalinėmis išimamomis plokštelėmis ir lanko atraminiais protezais vis dar išlieka paklausūs. Protezuojantiems gydytojams svarbu suprasti šių protezų poveikį pacientų socialinei ir psichologinei būklei, todėl šio tyrimo tikslas buvo įvertinti ir palyginti lanko atraminių protezų ir dalinių išimamų plokštelinių protezų įtaką pacientų su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei.
Medžiaga ir metodai. Tirti LSMU Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje 26 lanko atraminiais ir 26 daliniais išimamais plokšteliniais protezais protezuoti pacientai, iš viso 52 tiriamieji, kurių amžiaus vidurkis 64 (±1,3) m. Atlikus klinikinį ištyrimą visi pacientai apklausti, naudojant klausimyną, kurio pirmoji dalis - 21 klausimas apie sociodemografinius duomenis bei su burnos higiena ir protezais susiję klausimai, antroji - lietuviškoji OHIP – 14 versija.
Rezultatai. OHIP – 14 klausimyno balų suma (p = 0,022) ir dažnis (p = 0,008) skyrėsi tarp lanko atraminių ir dalinių išimamų plokštelinių protezų tiriamųjų grupių. Nustatytas ryšys tarp OHIP – 14 klausimyno balų sumos ir burnos pokyčių po protezavimo (p = 0,022), protezų nešiojimo trukmės (r = -0,399, p = 0,003), kieto (p = 0,006) ir minkšto (p = 0,003) maisto kramtymo efektyvumo, maisto atsisakymo (p = 0,011). Nenustatyta priklausomybė tarp OHIP – 14 klausimyno balų sumos, dažnio ir kitų sociodemografinių, burnos higienos ir su protezais susijusių veiksnių.
Išvados. Pacientų, protezuotų lanko atraminiais protezais, su burnos sveikata susijusi gyvenimo kokybė geresnė nei tų, kurie protezuoti daliniais išimamais plokšteliniais protezais.
Raktiniai žodžiai: Quality of Life, Oral Health, Removable Partial Denture, Temporary
A COMPARISON OF ORAL HEALTH - RELATED QUALITY OF LIFE BETWEEN METAL – BASED AND ACRYLIC REMOVABLE PARTIAL DENTURE – WEARING PATIENTS
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work. Although there are more advanced methods of prostheses, acrylic and metal – based removable partial dentures are still requested. It is important to understand the effect of these prostheses to psychological status of the patients, therefore the aim of this study was to evaluate and compare the impact of metal – based and acrylic removable partial dentures on oral health – related quality of life.
Material and the methods. After the treatment at the Department of Prosthodontics (Lithuanian University of Health Sciences) a sample of 26 patients with metal – based and 26 patients with acrylic partial removable dentures, a total of 52 subjects with an average age of 64 (±1,3) years, was involved in the study. A clinical evaluation was carried out prior to an administration of a questionnaire about sociodemographic characteristics, oral hygiene, dentures and lithuanian version of OHIP – 14.
Results. There was a significant difference of OHIP – 14 sum (p = 0,022) and prevalence (p = 0,008) between metal – based and acrylic partial removable denture wearers. Significant association was found between OHIP – 14 sum and changes of the oral cavity after the prosthetic treatment (p = 0,022), the time of denture use (r = -0,399, p = 0,003), the efficacy of chewing hard (p = 0,006) and soft (p = 0,003) food, avoiding specific food (p = 0,011).
Conclusions. Oral health – related quality of life in patients with metal – based removable partial dentures is less impaired than it is in those patients with acrylic partial removable dentures.
Keywords. Quality of Life, Oral Health, Removable Partial Denture, Temporary Partial Denture, Self
SANTRUMPOS
DIPP – dalinis išimamas plokštelinis protezas; LAP – lanko atraminis protezas;
lls – laisvės laipsnių skaičius
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; n – skaičius;
OHIP – Oral Health Impact Profile; P – reikšmingumo lygmuo;
p – statistinis patikimumas;
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija; SD – standartinis nuokrypis;
SPSS – Statistical Package for the Social Science; χ2 - Chi kvadrato kriterijus.
12 ĮVADAS
Pastaraisiais dešimtmečiais besivystančiose ir išsivysčiusiose pasaulio šalyse mažėjanti problema dantų netekimas vis dar kelia susirūpinimą mūsų regione. Dažniausiomis dantų netekimo priežastimis .išlieka ėduonis ir periodonto ligos [1]. Dantų netekimas sukelia sveikatos pokyčius, tokius kaip skrandžio, smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimus, širdies ir kraujagyslių sistemos ligas ir kitus metabolinius sutrikimus [2]. Dantų netekimas lemia psichologinį diskomfortą, ypač jei tai – priekiniai dantys [3]. Be to, netekus dantų labai pablogėja su burnos sveikata susijusi gyvenimo kokybė [4]. Dėl šių priežasčių yra svarbu atstatyti susidariusius dantų eilių defektus. Pacientų su burnos sveikata susijusi gyvenimo kokybė pagerėja po protezavimo bet kurios rūšies protezais [5].
Dantų netekimo gydymas ir gydymo pasekmės negali būti siejamos vien su klinikiniais rezultatais, tačiau turi būti atsižvelgta į burnos sveikatos įtaką su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei. Su burnos sveikata susijusi gyvenimo kokybė naujausiuose moksliniuose straipsniuose dažniausiai tiriama pacientams, kurių dantų eilių defektai atstatyti protezais ant implantų. Visais atvejais protezuojant fiksuotais ar išimamais daliniais protezais ant implantų pacientų su burnos sveikata susijusi gyvenimo kokybė geresnė nei nešiojant LAP (toliau - lanko atraminius protezus) ar esant būklei prieš protezavimą [6,7]. Nors egzistuoja šios naujos pažangesnės dantų eilių defektų atstatymo technologijos, poreikis įprastiems išimamiems protezams vis dar nemažas. Europoje iš visų protezuotų pacientų 13 – 29 % nešioja DIPP (toliau - dalinius išimamus plokštelinius protezus), besivystančiose pasaulio šalyse šis skaičius dar didesnis. Jų paklausa vis dar išlieka didelė dėl nedidelės kainos ir paprastos gamybos [8]. JAV 55 – 64 m. amžiaus grupėje 22, 2 % pacientai protezuoti LAP [3]. Kadangi LAP ir DIPP yra pigesni nei protezai ant implantų, tai ypač aktualu mažas pajamas gaunantiems asmenims, kurie dažniau netenka dantų nei didesnes pajamas gaunantys žmonės [9,10].
Temos aktualumas:
Odontologijos srityje progresas turėjo įtakos išsaugant daugiau dantų vyresniame amžiuje, todėl dabar dalinių eilių defektų atstatymui naudojamų protezų poreikis yra didelis, toks išliks ir ateityje [2]. Dėl to yra svarbu įvertinti pacientų su burnos sveikata susijusią gyvenimo kokybę, nešiojant DIPP ir LAP. Toks įvertinimas aktualus protezuojantiems gydytojams, nes padėtų suprasti lietuvių požiūrį į minėtus protezus, jų įtaką pacientų kasdienei veiklai. Alternatyvos dantų eilių defektams atstatyti pacientams galėtų būti siūlomos ne tik pagal klinikinę situaciją, bet ir pagal jų poveikį su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei, remiantis moksliškai pagrįstais tyrimais.
13 Darbo tikslas: įvertinti ir palyginti LAP ir DIPP įtaką pacientų su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei.
Uždaviniai:
1. Nustatyti, ar yra ryšys tarp su burnos sveikata susijusios gyvenimo kokybės ir sociodemografinių veiksnių, netektų dantų skaičiaus, Kennedy klasės, pacientų higienos įpročių, kramtymo efektyvumo, protezuoto žandikaulio, protezų nešiojimo trukmės.
2. Įvertinti pacientų su burnos sveikata susijusią gyvenimo kokybę po protezavimo LAP ir DIPP bei nustatyti veiksnius, turinčius įtakos su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei LAP ir DIPP protezuotų pacientų grupėse atskirai.
3. Palyginti pacientų su burnos sveikata susijusią gyvenimo kokybę po kramtymo funkcijos reabilitacijos LAP ir DIPP, naudojant OHIP – 14 klausimyną.
Hipotezė: pacientų, protezuotų LAP, su burnos sveikata susijusi gyvenimo kokybė yra geresnė nei DIPP protezuotų pacientų.
14 1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.Senėjimas ir burnos sveikata
Progresas medicinos mokslų srityje sudarė sąlygas prailginti žmonių gyvenimo trukmę, todėl vyresni žmonės yra greičiausiai didėjanti populiacijos dalis [2,11]. Prognozuojama, kad žmonių, vyresnių nei 65 m., pasaulyje iki 2050 m. padaugės apie 3 kartus [11].
Senstant dažniau sergama įvairiomis bendrinėmis ir burnos ligomis [11]. Tai susiję su tendencija vyresniame amžiuje turėti mažiau dantų [1-3,12,13]. PSO iškėlė tikslą sulaukus 80 metų, nenaudojant protezų, būti išlaikius 20 dantų burnoje, nes jų pakanka priimtinai kramtymo funkcijai atlikti. Daugelis tyrimų patvirtina šį faktą, tačiau svarbu atsižvelgti ne į dantų skaičių, bet ir į išsidėstymą. Kramtymo funkcija yra tuo geresnė, kuo daugiau antagonistinių dantų porų burnoje [2,3].
Burnos sveikata - svarbi gyvenimo kokybės sudedamoji dalis. PSO tai apibrėžia: „Burnos sveikata yra būklė, kai nėra burnos ir veido skausmo, burnos ir gerklės vėžio, burnos infekcijų ir žaizdų, periodonto (dantenų) ligų, dantų ėduonies, dantų netekimo ir kitų ligų ir sutrikimų, kurie riboja asmens gebėjimą atkąsti, kramtyti, šypsotis, kalbėti ir riboja psichologinę gerovę“ [14]. Netekus dantų burnos sveikata sutrikdoma, atrofuojasi alveolinė atauga, burnos gleivinėje mažėja keratino, todėl ji tampa lengvai traumuojama. Tai apsunkina susidariusių defektų atstatymą. Be to, prarandami periodonto mechanoreceptoriai, todėl sumažėja kramtymo efektyvumas. Būtent funkcinės priežastys dažnai paskatina pacientus kreiptis į gydytojus. Visgi, kiekvienas asmuo yra individualus ir kiekvieną skirtingai paveikia pakitusi kramtymo funkcija, todėl negalime spręsti apie pacientų kramtymo efektyvumą vien pagal susidariusius defektus. Dar viena svarbi kreipomosi pas specialistus priežastis – atsiradęs psichologinis diskomfortas dėl prarastų priekinių dantų, įdubusių lūpų, sežemėjusio veido aukščio [3].
1.2.Dantų netekimas pasaulyje
Epidemiologinių duomenų apie dantų netekimą, bedantystę, protezus pasaulyje nėra daug, juos sunku palyginti dėl skirtingo tyrimų atlikimo laikotarpio. Atlikus išsamią literatūros analizę paaiškėjo, kad tik Suomija, Švedija, Didžioji Britanija ir JAV turi sukaupusi patikimus epidemiologinius duomenis, pagal kuriuos galima spręsti ateities tendencijas [13].
Karieso paplitimas ir dantų netekimas visame pasaulyje mažėja dėl dažno fluorido naudojimo, geresnio pacientų apmokymo, įvairių burnos higienos programų [2]. Žmonės gyvena ilgiau,
15
turėdami daugiau dantų nei anksčiau [2]. Visgi, netektų dantų skaičius priklauso nuo vietovės ir nuo pacientų amžiaus. Europoje vienas žmogus per metus netenka 0 – 2 % dantų [13]. Amerikoje 65 – 74 m. asmenys vidutiniškai turi 19 dantų [3]. Įvairiose Europos šalyse yra apie 60% žmonių, kurių dantų eilių defektai neatstatyti protezais [13].
Bedančių pacientų skaičius yra vienas iš populiacijos burnos sveikatos rodiklių [12]. Dabar pasaulyje yra apie 30% bedančių 65 – 74 m. žmonių [14]. Įvairių tyrimų duomenimis, nė vieno danties burnoje neturinčių žmonių skaičius mažėja, tačiau priklauso nuo vietovės [3, 13]. Visgi, ateityje numatomas pastovus ar net didėjantis bedančių pacientų skaičius dėl ilgėjančios žmonių gyvenimo trukmės [13].
1.3.Dantų netekimas ir dantų eilių defektų atstatymo būdų paplitimas Lietuvoje
Ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje fiksuotas pagyvenusių žmonių skaičiaus didėjimas. Lietuvos statistikos departamento duomenimis per 2004 – 2013 m. pagyvenusių žmonių padaugėjo 3, 5 % [15].
.Kaip ir kitose šalyse, Lietuvoje trūksta tyrimų apie dantų eilių defektus ir jų atsatymą.
Atliktų epidemiologinių tyrimų apie kramtymo funkcjos reabilitacijos būdus ir jų įtaką su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei rasti nepavyko. Taip pat nėra pateikti tokio pobūdžio statistiniai duomenys iš viešųjų gydymo įstaigų. Dėl naujų duomenų trūkumo apie Lietuvos suaugusių žmonių burnos būklę sunku įvertinti ir tam tikrų protezų poreikį, palyginti burnos būklės pokyčius, tendencijas.
Mokslinėse duomenų bazėse galima rasti tyrimus, atliktus Lietuvoje, kurių tikslas buvo išsiaiškinti gyventojų burnos higienos įpročius ir jų įtaką burnos būklei. Be to, dalis iš jų taip pat nustatė netektų dantų skaičių bei pacientų skaičių, nešiojančių išimamus protezus. 2001 metais J. Aleksejūnienė ir kiti atlikę tyrimą apskaičiavo, kad 35 – 44 m. asmenys neturėjo vidutiniškai 4 dantų [16]. J. Zubienės ir kiti 2009 metais ištyrė vidutinio ir vyresniojo amžiaus pacientus ir išsiaiškino, kad 14 % vyresniojo amžiaus pacientų protezuoti pilnais išimamais plokšteliniais protezais ir 1% visų tiriamųjų buvo bedančiai ir neprotezuoti [17]. 2005 m. S. Vyšniauskaitė ir bendraautoriai atliko tyrimą dviejose viešose gydymo įstaigose ir nustatė, kad 32% pacientų, vyresnių nei 60 m., nešiojo DIPP [18].
Netektų dantų skaičių ir protezų poreikį vyresniems nei 45 m. žmonėms Vilniuje 2012 m. tyrė K. Sveikata ir kiti [12]. Autorių rezultatai sutampa su užsienyje atliktų tyrimų rezultatais, kad amžiui didėjant dantų skaičius mažėja [1-3,12,13]. Bedančių skaičius beveik sutapo su pasaulio vidurkiu - 27 % [12,14]. Daugiau dantų netekusios buvo moterys, daugiau moterų nei vyrų neturėjo nė vieno danties [12]. Lietuvoje vis dar yra skirtumas tarp lyčių, nors pasaulyje per pastarąjį dešimtmetį
16
atliktų tyrimų rezultatai atskleidžia panašų dantų netekimo paplitimą tarp vyrų ir moterų [1]. Aktualūs rezultatai apie protezavimą: 74% tiriamųjų protezuoti, iš jų 35 % nešiojo išimamus protezus, 28% protezuoti fiksuotais protezais, 11 % burnoje turėjo abiejų rūšių protezus. 26 % pacientų nebuvo atstatyti dantų eilių defektai jokios rūšies protezais. Buvo prieita prie išvados, kad amžiui didėjant didėja ir protezų poreikis, ypač išimamų. Atliekant tyrimą taip pat buvo ištirti asmeninės burnos higienos įpročiai. Gauti rezultatai sutampa su kitų Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatais, kad pacientų burnos higienos įpročiai nepakankami. Norint sumažinti netektų dantų skaičių ir protezų poreikį, reikalingos papildomos profilaktikos programos vidutinio amžiaus ir vyresniems asmenims [12,16-18]. Išsami ortopedinės būklės analizė keliuose regionuose atlikta prof. Alvydo Gleiznio, kuris 1991 m. apgynė disertaciją šia tema: „Ortopedinės stomatologinės pagalbos organizaciniai ypatumai Lietuvos Respublikos senyvo amžiaus žmonėms“.
Visgi, dalis tyrimų negali būti laikomi patikimais dėl mažo tiriamųjų skaičiaus, ribotos amžiaus grupės ir dėl to, kad dauguma tiriamųjų lankėsi viešosiose gydymo įstaigose, todėl situacija privačiose odontologijos klinikose lieka neaiški. Be to, duomenys yra senesni nei 5 metų, todėl neatspindi esamos situacijos.
1.4.Dantų eilių defektų atstatymo būdai ir jų palyginimas
Ne visada dantų eilių defektų buvimas yra indikacija juos atstatyti protezais. Netekus tik krūminių dantų burnos funkcija išlieka pakankama, jeigu išsaugomi priekiniai dantys ir kapliai. Nemažai vidutinio amžiaus žmonių jau turi sutrumpėjusius dantų lankus. Defektų atstatymas tokiu atveju gali netgi sukelti nepatogumų pacientams [13]. Dėl šių priežasčių svarbu apibrėžti, kodėl reikalingas protezavimas. Pagrindiniais protezavimo tikslais gali būti laikomi: ligos pašalinimas, burnos sveikatos išsaugojimas, dantų santykio su aplinkinėmis struktūromis išlaikymas, ypač planuojant išimamo protezo konstrukciją, dantų funkcijų atstatymas patogiu, estetiškai priimtinu ir kalbėjimo problemų nesukeliančiu būdu. Nustatyta, kad apie 21,4 % žmonių, kurių amžius 15 – 74 m., yra protezuoti [3].
Protezais atstatytų dantų funkcija nėra tokia gera, kaip natūralių dantų. Geriausia funkcija išgaunama fiksuotais daliniais protezais, kurių atrama - dantys ar implantai. Funkcija su kitais protezais blogėjimo tvarka: išimami protezai, kurių atrama – dantys, daliniai ir pilni protezai priešinguose žandikauliuose, pilni išimami plokšteliniai protezai. Tačiau verta paminėti, kad objektyvūs ir subjektyvūs burnos funkcijos tyrimo rezultatai nesutampa. Pastebėta, kad pacientai vertina savo
17
kramtymo funkciją kaip geresnę nei ji yra objektyviai, išskyrus pilnų išimamų plokštelinių protezų nešiotojus [3].
Svarbu apžvelgti ne tik įvairių protezų rūšių funkcines savybes, bet ir konstrukciją bei savitus ypatumus, nes tai turi įtakos pacientų su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei [5].
1.4.1. DIPP
Dantų eilių defektus galima atstatyti pasaulyje laikinais pripažintais DIPP. Juos rekomenduojama naudoti laikotarpiu 6 – 12 mėnesių iki protezavimo nuolatinėmis restauracijomis [8,19]. DIPP estetika yra priimtina, jie yra pigesni nei kiti dantų eilių defektų atstatymo būdai, jų elastiškumas didesnis, paprastesni planavimo ir gamybos etapai, protezai lengvai koreguojami ir pakeičiami [9]. Taip pat jie indikuotini pacientams, kurie turi per mažai dantų burnoje, kad būtų pagamintas kokybiškas LAP [5]. Jų trūkumai: mažas temperatūrinis laidumas, didesnis trapumas, mažesnis mechaninis atsparumas nei LAP, apsunkinantis kramtymo funkciją, greitesnis nei LAP dėvėjimasis (trumpesnė nešiojimo trukmė), galimas citotoksiškumas dėl išsiskiriančių cheminių medžiagų. Be to, DIPP bazė netolygiai perduoda krūvį gleivinei, vielinės apkabėlės perduoda horizontalaus pobūdžio jėgas atraminiams dantims, todėl DIPP panaudojimas yra ribotas. Taip pat DIPP yra daugiau apnašų retencijos zonų nei LAP, todėl kariesas, šakninis kariesas, periodontitas vystosi dažniau. Be to, plastmasinėje protezo bazėje yra paviršiaus nelygumų, kuriuose gali vystytis sunkiai pašalinama patogeninė mikrobiota [9].
1.4.2. LAP
Jeigu yra netekta 3 ar daugiau gretimų dantų, tokio defekto negalima protezuoti fiksuotais protezais dėl prastos prognozės, todėl LAP yra gera ilgalaikė alternatyva. Be to, jie gali būti naudojami kaip laikinas protezas iki galimybės implantuotis arba pereinamuoju laikotarpiu, kai burnoje dar likę prastos prognozės dantų ir pacientas nenori jų šalinti. LAP taip pat galima atstatyti defektus, kai netekta daug kietųjų ir minkštųjų audinių ir reikalinga atrama minkštiesiems audiniams, norint pagerinti estetiką [9].
LAP yra pranašesni už DIPP dėl tolygaus kramtymo krūvio perdavimo atraminiams dantims per apkabėles, tiesioginius ir netiesioginius retencijos elementus, todėl sukuriama geresnė retencija ir nėra tokių stiprių atraminius dantis ir gleivinę žalojančių jėgų. Be to, LAP yra mažesni ir patogesni, nes mažiau protezo bazės dengia gleivinę, jie atsparesni kramtymo krūviui, rigidiški, aukšto
18
temperatūrinio laidumo, todėl nesutrikdo temperatūros ir skonio jutimų, taip pat galimos konstrukcijos, minimaliai uždengiančios dantenų kraštą, LAP protezo bazė stabili, jie atsparūs korozijai. Taip pat LAP nesukelia periodonto pokyčių, jeigu yra pakankama pacientų asmeninė burnos higiena [5,9]. Nors dėl skirtingos konstrukcijos, medžiagų, iš kurių gaminamas LAP, skirtingo netektų dantų skaičiaus, jų išsidėstymo, pacientų burnos higienos įpročių sunku tiksliai įvertinti LAP nešiojimo trukmę, tačiau kai kurių šaltinių duomenimis po 5 metų protezo tinkamumas vertinamas 75 %, po 10 metų šis skaičius sumažėja iki 50 – 60% [20,21].
Išskiriami šie LAP trūkumai: galima alerginė reakcija metalui, didesnės apkabėlės mažiau estetiškos, galimi galvaniniai reiškiniai burnoje. Po 8 metų normalaus naudojimo LAP dauguma apkabėlių pakeitusios savo formą, todėl nebelieka adaptacijos [9]. Be to, LAP gamyba yra sudėtinga ir brangi, techniškai sudėtingiau atlikti protezų pataisas, neteisingai suplanavus LAP konstrukciją, sukuriama įtampa atraminiams dantims, išprovokuojamas dantenų uždegimas, pacientai skundžiasi tokiomis komplikacijomis kaip po protezu esančios gleivinės uždegimu, prasta protezo adaptacija, plastmasės ar kabliukų lūžimu [20]. JAV nustatyta, kad net 65 % LAP yra nekokybiški [22]. 39 % LAP nenaudojami po 5 metų nuo pagaminimo. Paciento amžius, trūkstamų dantų sritis, funkcinių okliuzinių porų skaičius, kramtymo efektyvumas ir skausmas turi įtakos paciento pasitenkinimui [2,9]. Be to, dalis pacientų teigia, kad po protezavimo LAP funkcijos pagerėjimo nebuvo arba jis buvo labai mažas. Tai gali būti dėl to, kad neatstatomos kontaktuojančios LAP sritys, pacientai neatvyksta profilaktiškai ir dėl pačių pacientų asmeninių savybių. Apatiniai LAP yra nepatogesni: dalies dantų netekę asmenys 6 kartus dažniau nenešioja apatinio LAP nei viršutinio [3]. Dėl visų minėtų trūkumų bandoma ieškoti alternatyvų gaminant LAP iš kitokių medžiagų. Taip pat šiais laikais skaitmeninės technologijos yra stipriai išvystytos, todėl jau dabar galima matyti 3 D protezo vaizdą paciento burnoje per kompiuterio ekraną. Naudojant geometrinius tyrimo įrankius, įmanoma sukurti mikrometrų tikslumo konstrukcijas, netgi matyti konstrukcijos skerspjūvį [9]. Pagerinus LAP kokybę, pagerėtų ir pacientų su burnos sveikata susijusi gyvenimo kokybė [22]. Deja, mokslinių tyrimų duomenų bazėse nerasta straipsių apie naudojantis naujomis technologijomis pagamintų LAP įtaka su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei.
1.4.3. Pilnos išimamos plokštelės
Dažnai pasitaikanti situacija yra visų dantų netekimas viename žandikaulyje, kai kitame - daliniai dantų eilių defektai. Tokių vyresnio amžiaus žmonių išskiriama net ketvirtadalis [13]. Tiek daliniai dantų eilių defektai, tiek visiškas dantų nebuvimas dažniau pasitaiko viršutiniame žandikaulyje.
19
Tipininė situacija tokių pacientų burnoje – bedantis viršutinis žandikaulis ir apatiniame žandikaulyje likę priekiniai dantys [3]. Atstačius defektus pilna plokštele nėra stabilumo, sunku priderinti okliuziją prie dar burnoje esančių natūralių dantų [13].
1.4.4. Protezai ant implantų
Ilgai nešiojant išimamus plokštelinius protezus greičiau atrofuojasi alveolinė atauga, keičiasi minkštieji audiniai: gleivinėje atsiranda išopėjimų, hipertrofinių vietų. Reguliarus protezų perbazavimas užtikrina protezų stabilumą, atsiradus šiems pokyčiams. Visgi, kartais atrofija būna tokia ryški, kad protezo stabilumo užtikrinti neįmanoma. Atsiradus implantams pavyko išspręsti šią problemą fiksuotais arba išimamais protezais, naudojant implantus kaip atramą. Tokie protezai laikomi pačiais kokybiškiausiais dėl geriausio kramtymo funkcijos atstatymo ir galimybės sukurti sąlygas maitintis visavertiškai, ypač pacientams su ryškia alveolinės ataugos atrofija. Be to, tokiu būdu protezuotų pacientų veido estetika geresnė dėl sukuriamos atramos lūpoms, pagerėja rijimas, kalbėti tampa paprasčiau [3].
Visgi, kartais implantacija yra negalima dėl itin sunkių sisteminių būklių, anatominių ir vietinių priežasčių. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad pacientai patys išsirenka priimtiniausią protezavimo būdą. Nemažai pacientų nenori protezų ant implantų dėl vyresnio amžiaus, bijo dėl sisteminių ligų ir komplikacijų, susijusių su jomis, ar tiesiog negali protezų įsigyti dėl finansinių priežasčių. Dėl to alternatyva gali būti laikomi įprasti išimami protezai [21].
1.5.Gyvenimo kokybė, jos apibrėžimas, svarba ir vertinimas
Pasaulinė sveikatos organizacija (toliau - PSO) konstitucijoje 1948 m. paskelbė apibrėžimą: „Sveikata yra visapusė fizinė, psichinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalavimų nebuvimas“. Vėliau, 1993 m., PSO sukūrė apibrėžimą ir gyvenimo kokybei: „Gyvenimo kokybė – asmeninės padėties gyvenime vertinimas kultūros ir vertybių sistemos kontekste, susijęs su tikslais, lūkesčiais, standartais ir rūpesčiais. Tai plataus turinio sąvoka, kuriai įtakos turi asmens fizinė sveikata, psichologinė būsena, nepriklausomybės lygis, socialiniai santykiai, asmeniniai įsitikinimai ir jų santykis su aplinka“ [23]. Remiantis šiuo požiūriu, kad žmogaus dvasinė ir socialinė gerovė yra neatskiriama nuo fizinės sveikatos, buvo pradėta aiškintis, kaip galima šias dvi plotmes įvertinti. Maždaug prieš 20 – 30 metų mokslininkų susidomėjimas ligomis prasiplėtė nuo vien tik klinikinio aspekto iki socialinio būklės ištyrimo. Buvo išleidžiama daug straipsnių, kurių autoriai siūlė įvairius
20
metodus įvertinti su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei, analizavo, kokie ištyrimo būdai būtų tinkami epidemiologiniams tyrimams [24]. Vieni iš žymiausių pradininkų yra G. D. Slade ir A. J. Spencer, kurie 1994 metais sukūrė OHIP – 49 (Oral Health Impact Profile) [25]. Tačiau 49 klausimų versija nebuvo praktiška, reikėjo skirti daug laiko šiai anketai pildyti, pacientai greitai pavargdavo. Dėl šios priežasties po 3 metų G.D. Slade, atlikęs epidemiologinį tyrimą Australijoje, pasiūlė sutrumpintą versiją – OHIP – 14, kurią sudaro 14 optimalių klausimų iš pirminio klausimyno, o šios versijos patikimumas, tikslumas ir svarumas toks pats kaip OHIP – 49 [26].
1.6.OHIP klausimynas
OHIP klausimynas buvo sukurtas įvertinti pacientų subjektyviai suvokiamą diskomfortą, susijusį su burnos būkle. Tiriamos 7 gyvenimo kokybės sferos: funkcinis sutrikimas, skausmas, psichologinis diskomfortas, fizinė negalia, psichologinė negalia, socialinė negalia ir neįgalumas. Klausimynas skirtas įvertinti tik neigiamas burnos būklės pasekmes, todėl teigiama burnos būklės įtaka gyvenimo kokybei neanalizuojama [25].
Nustatyta, kad OHIP patikimumas skiriasi skirtingose populiacijose. Įvertinta, kokioms pacientų grupėms būdinga didesnė taškų suma, t.y. prastesnė su burnos sveikata susijusi gyvenimo kokybė: blogesnės klinikinės burnos būklės pacientams (būdingas dantų trūkumas, likusios neprotezuotinos šaknys, negydytas ėduonies, gilios peridonto kišenės, dantenų recesija), žemesnės socialinės ir ekonominės padėties grupėms, pacientams, retai besilankantiems pas odontologus pasitikrinti profilaktiškai, AIDS sergantiems pacientams [25].
OHIP greitai sulaukė tarptautinio pripažinimo, kadangi buvo įvertintas kaip didelio patikimumo su burnos sveikata susijusios gyvenimo kokybės nustatymo įrankis. Įvairiose pasaulio šalyse klausimynas buvo verčiamas į skirtingas kalbas, pritaikomas skirtingoms populiacijoms, netgi sukurtos klausimyno modifikuotos versijos bei klausimynas bedančiams pacientams. OHIP – 14 pradėtas taikyti įvairiose plotmėse, kuriose vis dar atliekami tyrimai su šiuo klausimynu, tokiose kaip periodontologija, chirurgija, ortodontija, ortopedinė odontologija. Dabar šis klausimynas yra dažniausiai naudojamas klausimynas iš visų dėl savo praktiškumo, išsamesnio su burnos sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimo bei galimybės įvertinti gydymo pasekmes [24].
21 1.7.Protezuotų pacientų su burnos sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas
Vertinant būklę po protezavimo, pacientų komfortas ir pasitikėjimas savimi yra svarbūs aspektai. Jų psichosocialinė būklė priklauso nuo gebėjimo bendrauti, jaučiantis visavertiškai. Nors ligų gydymas yra orientuotas į burnos sveikatos gerinimą, pacientų komfortas yra svarbiausias veiksnys, lemiantis paciento požiūrį į protezą [24]. Pacientų nepasitenkinimas protezu gali turėti didžiulę įtaką gydymo sėkmei, nes tai gali būti priežastis, kodėl protezas nenešiojamas arba nešiojamas retai. Nors gydytojai linkę orientuotis į protezo funkciją, pacientai labiau rūpinasi socialine gerove bei estetika, todėl protezuojant pacientus būtina atsižvelgti į šiuos veiksnius [9].
J. Montero ir kiti OHIP – 14 klausimynu ištyrė pacientų būklę prieš ir po protezavimo fiksuotais protezais, LAP, DIPP bei pilnais plokšteliniais protezais ir nustatė, kad tiriamieji, kurių klausimyno balų suma prieš protezavimą buvo didesnė (su burnos sveikata susijusi gyvenimo kokybė prastesnė), po protezavimo pažymėjo mažesnius balus nei tie, kurie prieš dantų eilių defektų atstatymą nurodė geresnę su burnos sveikata susijusią gyvenimo kokybę. Dauguma pacientų po protezavimo pažymėjo, kad pagerėjo jų kramtymas, estetika ir pasitenkinimas burnos būkle, tačiau LAP protezuotų pacientų grupėje visi minėti požymiai pakito labiausiai [5]. Visgi, 2018 m. buvo išspausdintas straipsnis, kurio autoriai teigia, kad su burnos sveikata susijusi gyvenimo kokybė yra geresnė pacientų, nešiojančių DIPP, lyginant su LAP protezuotais pacientais. Autoriai pabrėžia, kad dauguma pacientų DIPP protezuoti priekinių dantų srityje, todėl tai galėjo turėti įtakos tokiems rezultatams [4].
H. Al – Imam ir bendraautoriai taip pat įrodė, kad LAP protezuotų pacientų su burnos sveikata susijusios gyvenimo kokybės balų suma statistiškai reikšmingai sumažėjo (su burnos sveikata susijusi gyvenimo kokybė pagerėjo) nuo būklės prieš protezavimą, iškart po protezavimo, iki 1 ir 5 m. sekimo. Tačiau autoriai pabrėžė, kad dalis funkcinių problemų, kurias pacientai žymėjo prieš protezavimą, dingusios iškart po protezavimo, atsirado po 1 m. laiko ir išliko po 5 m. [20]. Be to, LAP gamyba užtrunka ilgiau, reikia daugiau apsilankymų pas odontologą, taip pat sudėtingesnė priežiūra, todėl tai gali turėti įtakos pacientų motyvacijai, praėjus daugiau laiko po protezavimo [3].
Lyginant LAP ir fiksuotus bei išimamus dalinius protezus, kurių atrama yra implantai, gauti rezultatai, kad protezai ant implantų yra pranašesni nei LAP dėl to, kad juos nešiojančių pacientų su burnos sveikata susijusi gyvenimo kokybė yra geresnė [6,7].
22 1.8. Su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei įtakos turintys veiksniai
Palyginus naujesnius ir senesnius kohortinius tyrimus nustatyta, kad naujesniuose tyrimuose pacientai mažiau patenkinti savo kramtymo funkcija ir burnos sveikata, nors jų burnos būklė šiais laikais yra geresnė. Tai galima paaiškinti tuo, kad žmonės kelia aukštesnius reikalavimus kramtymo funkcijai, nes yra įpratę prie geresnės burnos sveikatos [13].
Slade ir kiti atliko tyrimą trijose šalyse ir palyginę rezultatus priėjo prie išvadų, kad skirtingų kultūrinių grupių žmonės individualiai reaguoja į savo burnos būklę. Kultūriniai skirtumai lemia žmonių reakciją į tam tikrus veiksnius, kurie vienus gali priversti susigėsti, taip pat išprovokuoti mažesnį socialinį aktyvumą, o kitiems neturėti jokios socialinės žalos [27].
J. Montero ir kiti pabrėžė, kad pirmuosius protezus nešiojantys pacientai linkę žymėti aukštesnius balus su burnos sveikata susijusios gyvenimo kokybės anketoje dėl mažesnio pripratimo prie protezo nei tie, kurie anksčiau jau buvo protezuoti [5].
Danijoje atlikto tyrimo duomenimis pacientų, kurie po protezavimo LAP patyrė komplikacijas, tokias kaip kabliuko ar plastmasės lūžis, su burnos sveikata susijusi gyvenimo kokybė buvo prastesnė nei tų, kurie komplikacijų nepatyrė. Be to, buvo išsiaiškinta, kad protezų pacientai nenešioja dėl to, kad jie nepatogūs, netinka, sukelia skausmą, su jais išgaunamas mažas kramtymo efektyvumas, prasta estetika [20]. Šie rezultatai sutampa su kitų autorių rezultatais, kad geresnė LAP kokybė lemia geresnę pacientų su burnos sveikata susijusią gyvenimo kokybę [22,28,29]. Taip pat su burnos sveikata susijusi gyvenimo kokybė geresnė tų pacientų, kurie reguliariai lankosi pas odontologą, protezus nešioja dažniau, nes pagerėja neuromuskulinė kontrolė, priprantama kalbėti, sumažėja diskomfortas [4,28,29]. Kuo didesnis pasitenkinimas protezu, tuo geresnė su burnos sveikata susijusi gyvenimo kokybė. Adaptacijai turi įtakos protezo kokybė, gydytojo patarimai ir psichologinis bei emocinis veiksniai [4].
1.9.Temos pasirinkimo priežastys
Apžvelgus mokslinės literatūros duomenų bazes paaiškėjo, kad trūksta straipsnių, kuriuose lyginama LAP ir DIPP protezuotų pacientų su burnos sveikata susijusi gyvenimo kokybė [4,5,29]. Kadangi LSMU Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje nemažai pacientų protezuojami DIPP, dalis protezuojami LAP, buvo nuspręsta ištirti pacientų su burnos sveikata susijusią gyvenimo kokybę po protezavimo.
23
Lietuviška OHIP - 14 versija patvirtinta atlikus pilotinį tyrimą, pristatytą 20 – ojoje konferencijoje „European Association of Dental Public Health“ Stanbule, Turkijoje 2015 metų rugsėjo 17 – 19 dienomis (autoriai Žana Sakalauskienė, Mantė Kireilytė, Vita Mačiulskienė). Palyginus su kitomis pasaulio valstybėmis, mūsų šalyje šiuo klausimynu susidomėta vėliau [30]. OHIP – 14 klausimyną Lietuvoje panaudojo tik Rūta Žaliūnienė, įvertinusi hemofilija sergančių asmenų su burnos sveikata susijusią gyvenimo kokybę [31]. Tačiau lietuviška klausimyno versija dar nebuvo taikyta, tiriant protezuotus pacientus. Šis tyrimas yra pirmasis Lietuvoje, kurį atliekant panaudotas OHIP – 14 klausimynas, norint įvertinti LAP ir DIPP protezuotų pacientų su burnos sveikata susijusią gyvenimo kokybę.
24 2. MEDŽIAGA IR METODAI
2.1.Tyrimo organizavimas
Pasirinkus baigiamojo magistrinio darbo temą buvo suplanuota tyrimo eiga: 1 etapas: mokslinės literatūros paieška;
2 etapas: tiriamųjų imties dydžio nustatymas;
3 etapas: anketų, klinikinio ištyrimo ir sutikimo formų, tyrimui reikalingų priemonių (kaukių, vienkartinių pirštinių, zondų ir veidrodėlių) ruošimas;
4 etapas: pacientų paieška, apklausa ir klinikinis ištyrimas;
5 etapas: statistinė duomenų analizė, rezultatų aprašymas ir aptarimas, išvadų formulavimas. 2.2.Literatūros paieška
2017 m. balandžio – rugpjūčio mėn. atlikta išsami mokslinės literatūros paieška, naudojantis nuotolinės prieigos paslauga „Ezproxy“ ir LSMU bibliotekos virtualiu tinklu. Straipsnių ieškota tarptautinėse duomenų bazėse pagal „MeSH“ (Medical Subject Headings) ir kitus su tema susijusius raktinius žodžius. Rasti tyrimai aprašyti skyriuje „Literatūros apžvalga“.
Buvo išaiškinta, kokie tyrimai pasitinkta tema atlikti Lietuvoje ir pasaulyje. Pagal straipsniuose pateiktus duomenis sudarytas klausimynas, atsižvelgiant į aktualiausius veiksnius, turinčius įtakos su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei. Taip pat nustatyti aiškūs tiriamųjų atrankos kriterijai, suplanuota tiksli klinikinio ištyrimo tvarka.
2018 m. vasarį atlikta pakartotinė literatūros paieška, siekiant palyginti gautus rezultatus su naujaisiais tyrimais.
2.3.Tyrimo objektas ir imties dydis
Tyrimo objektas – pacientai, protezuoti Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje LAP arba DIPP viename arba abiejuose dantų lankuose.
Tiriamųjų imties dydis nenustatytas dėl galimų netikslumų, susijusių su programine sistema „Ortoskaita“. Visi pacientai, protezuoti LAP LSMU Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje per pastaruosius 10 metų, buvo įtraukti į tyrimą pagal atrankos kriterijus. Remiantis tais pačiais atrankos kriterijais, į tyrimą buvo įtraukti ir DIPP protezuoti pacientai.
25 2.4.Tiriamųjų atrankos kriterijai
Remiantis literatūros apžvalga, tyrimo dalyviams buvo nustatyti atrankos kriterijai. Tiriamųjų įtraukimo kriterijai:
1. Pacientai, vyresni nei 18 m.; 2. Pacientai, sutikę dalyvauti tyrime;
3. Pacientai, protezuoti LAP viename arba abiejuose dantų lankuose; 4. Pacientai, protezuoti DIPP viename arba abiejuose dantų lankuose.
5. Pacientai, kurių LAP pagaminti ne anksčiau nei prieš 10 metų, DIPP – ne anksčiau nei prieš 4 metus.
Atmetimo kriterijai:
1. Pacientai, kurie reguliariai nenešiojo LAP arba DIPP;
2. Pacientai, kurių protezai nekokybiški (pagal du kliniškai svarbiausius požymius: estetiką ir stabilumą);
3. Pacientai, kurie protezuoti pilnomis išimamomis plokštelėmis arba DIPP ir LAP skirtinguose dantų lankuose;
4. Pacientai, kurie nešiojo protezus trumpiau nei 1 mėnesį (neįvykusi adaptacija); 5. Pacientai, kurie jautė skausmą burnoje, nesusijusį su protezais.
Vadovaujantis atrankos kriterijais buvo atrinkti pacientai, protezuoti LAP (1 pav.). Remiantis atrinktų pacientų duomenimis, pasirinkti DIPP protezuoti pacientai.
2.5.Pacientų atranka, ištyrimas ir apklausa
Gavus LSMU bioetikos centro leidimą (BEC – OF - 03) (priedas Nr. 1) atliktas momentinis tyrimas LSMU Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje, kurio trukmė - 5 mėnesiai (2017 m. rugsėjis – 2018 m. vasaris). Naudojantis Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikos programinėmis sistemomis „Ortoskaita” ir „Usvis DŽOK” iš viso buvo atrinkti ir pagal atrankos kriterijus į tyrimą įtraukti 52 pacientai (10 vyrų ir 42 moterys, kurių amžius 38 m. - 84 m. (vid. 64 ± 1,3)), iš kurių 26 tiriamieji, protezuoti LAP ir 26 tiriamieji, protezuoti DIPP.
Prieš dalyvavimą tyrime pacientai buvo supažindinti su tyrimu, užtikrintas jų duomenų anonimiškumas. Kiekvienas tiriamasis pasirašė sutikimo formą (priedas Nr. 2).
26 1 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal LAP atrankos kriterijus.
2.5.1. Klinikinis ištyrimas
Visiems tyrime dalyvavusiems pacientams atliktas klinikinis burnos ištyrimas. Gauti duomenys surašyti į PSO anketą (priedas Nr. 3). Aprašyta dantų formulė, pagal kurią apskaičiuotas likusių dantų skaičius (priekinių ir šoninių), taip pat nustatyta Kennedy defektų klasė. Pagal modifikuotą CPI indeksą (Community Periodontal Index (CPI modified)) ištirta pacientų periodonto būklė. Pažymėti gleivinės pažeidimai, taip pat burnoje esančių protezų rūšis.
Ištyrimas atliktas naudojant 2,5 didinimo akinius su apšvietimu. Visi tiriamieji tirti odontologinėje kėdėje. Kariesui nustatyti pasirinkti instrumentai: veidrodėlis ir zondas. Karieso diagnozė nustatyta remiantis vizualiniu – taktiliniu tyrimo būdu. Periodonto būklė įvertinta kiekvieną dantį zonduojant periodontologiniu zondu (gradavimas kas 3 mm) pagal PSO rekomendacijas, zondą vedant aplink dantį. Buvo ištirti visi burnoje esantys dantys, iš jų ir tretieji krūminiai dantys.
LAP viename arba abiejuose dantų lankuose (n = 61)
Klinikinis ištyrimas (n = 37)
Užpildę anketas į tyrimą įtraukti pacientai (n = 26) Atsisakė dalyvauti tyrime (n = 5) Nepavyko susisiekti (n = 19) Reguliariai nenešiojo LAP (n = 7) Indikuotina gaminti naujus LAP (n = 2) LAP reikalinga korekcija (n = 2)
27 2.5.2. Anketinė apklausa
Kiekvienas pacientas apklaustas individualiai. Buvo naudojamas klausimynas, sudarytas iš dviejų dalių: pirmoje dalyje buvo sociodemografiniai (lytis, amžius, išsilavinimas, šeimyninė padėtis, burnos higienos įpročiai ir pan.) bei su protezais ir burnos higiena susiję klausimai (iš viso 21 klausimas) (priedas Nr. 5, priedas Nr. 6). Antroje dalyje buvo lietuviška OHIP – 14 (Oral Health
Related Quality of Life) klausimyno versija (priedas Nr. 4). Tiriamieji turėjo nurodyti, kaip dažnai per
pastarąjį pusmetį pasireiškė OHIP – 14 klausimyno klausimuose pateikti veiksniai. Kiekvienas atsakymas žymėtas Likerto tipo skalėje balais nuo 0 iki 4 (0 – niekada, 1 – retai, 2 – kartais, 3 – dažnai, 4 – labai dažnai).
2.6.Statistinė duomenų analizė
Gautų duomenų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS Statistics 17.0 (SPSS Statistics
for Windows, Version 17.0. Chicago: SPSS Inc) programinį paketą. Duomenų analizei naudoti Kruskal
– Wallis (dispersinė analizė), Mann – Whitney (palyginti nepriklausomų kiekybinių kintamųjų grupėms), χ2 (nustatyti statistinių ryšių stiprumui), Stjudento kriterijaus (tikrinti hipotezėms apie populiacijos vidurkių lygybę) testai. Naudojant aprašomosios statistikos metodus, apskaičiuota tiriamųjų charakteristika ir pasiskirstymas grupėse.
Prieš atliekant duomenų analizę reikia patikrinti, ar duomenys yra pasiskirstę pagal normalųjį skirstinį, ar ne, nes nuo to priklauso, ar bus taikomi parametriniai (duomenys pasiskirstę pagal normalųjį skirstinį), ar neparametriniai (duomenys neatitinka normaliojo skirstinio) testai. Tam naudotas Kolmogorovo – Smirnovo testas.
OHIP – 14 klausimynui apibendrinti naudotas metodas - visų 4 klausimų balų suma, kurios minimali reikšmė 0, maksimali reikšmė 56 balai, kai didesnis balas nurodo blogesnę pacientų su burnos sveikata susijusią gyvenimo kokybę. Taip pat naudotas OHIP – 14 dažnis, kuris išreiškiamas procentu žmonių, bent viename klausime pažymėjusių dažnai arba labai dažnai (3 arba 4 balai).
Gauti rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai rezultatų skirtumų reikšmė p < 0,05 [32].
28 3. REZULTATAI
3.1.Tyrimo Galia
Kadangi nebuvo nustatyta tiriamųjų imtis, svarbu apskaičiuoti tyrimo Galią pagal šio tyrimo dviejų imčių požymius. Kai I rūšies klaida 0,05 gauta, kad Galia 0,81, t.y. II < 0,02. Galiai apskaičiuoti naudoti abiejų grupių OHIP – 14 balų vidurkiai, taip pat koreliacijos koeficientas tarp imčių ir tiriamųjų skaičius.
3.2.Tiriamųjų bendrieji požymiai ir pasiskirstymas grupėse
Remiantis aprašomosios statistikos metodais apskaičiuotas tiriamųjų amžiaus vidurkis 64 (± 1,3) m. Jauniausias pacientas buvo 38 metų, vyriausias – 84 metų. Amžiaus vidurkis LAP grupėje buvo 63 (±1,9) m., DIPP grupėje 65 (±1,8) m.
Tyrime dalyvavo 10 vyrų (19,2%) ir 42 moterys (80,80%). LAP ir DIPP tiriamųjų grupėse buvo vienodas pasiskirstymas pagal lytį (po 5 vyrus ir 21 moterį kiekvienoje grupėje).
80,8% (42) tiriamųjų gyveno mieste, 19,2% tiriamųjų (10) - rajone. Iš jų 19 (73,1%) LAP grupėje ir 23 (88,5%) DIPP grupėje gyveno mieste, 7 (26,9%) LAP grupėje ir 3 (11,5%) DIPP grupėje - rajone.
Aukštąjį išsilavinimą buvo įgiję 17 tiriamųjų (32,7%), žemesnį – 35 tiriamieji (67,3%). LAP grupėje 15 (57,7 %), DIPP grupėje 20 (76,9%) buvo įgiję žemesnį nei aukštasis išsilavinimą, LAP grupėje 11 (42,3%), DIPP grupėje 6 (23,1%) tiriamieji buvo įgiję aukštąjį išsilavinimą.
28 tiriamieji (53,8%) buvo vedę/ištekėję, išsiskyrusių buvo 7 (5%), našlių buvo 13 (25 %), nevedusių/netekėjusių buvo 4 (7,7%) (lentelė Nr. 2).
Likusių dantų vidutiniškai buvo 19 (±3). Priekinių dantų vidutinis skaičius buvo 11(±1), šoninių – 8(±3). Mažiausias dantų skaičius burnoje buvo 11, didžiausias – 26. Priekinių mažiausiai buvo likę 7, daugiausiai – 12, šoninių - mažiausiai 3, daugiausiai - 15.
Viršutiniame žandikaulyje daugiausia pacientų turėjo III Kennedy klasės defektus (18 tiriamųjų - 34,6%). Apatiniame žandikaulyje daugiausia pacientų turėjo I Kennedy klasės defektus (26 tiriamieji - 50%) (lentelė Nr. 1).
29 Lentelė Nr. 1. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal Kennedy klasę viršutiniame ir apatiniame žandikauliuose LAP ir DIPP grupėse.
LAP n (%) DIPP n (%) LAP n (%) DIPP n (%)
Viršutinis žandikaulis Apatinis žandikaulis
Defektų nėra 0 (0%) 1 (3,8%) 1 (3,8%) 1 (3,8%)
I Kennedy klasė 7 (26,9%) 8 (30,8%) 13 (50%) 13 (50%)
II Kennedy klasė 9 (34,6%) 8 (30,8%) 8 (30,8%) 7 (26,9%)
III Kennedy klasė 10 (38,5%) 8 (15,4%) 3 (11,5%) 4 (15,4%)
IV Kennedy klasė 0 (0%) 1 (3,8%) 1 (3,8%) 1 (3,8%)
Pusė visų tiriamųjų (21 tiriamasis) buvo protezuoti abiejuose žandikauliuose. LAP grupėje viršutiniame ir apatiniame žandikauliuose protezuotų pacientų buvo vienodai – po 8 (30,8%), abiejuose žandikauliuose protezuota 10 tiriamųjų (38,5%). DIPP grupėje viršutiniame žandikaulyje protezuoti 7 (26,9%), apatiniame - 8 (30,8 %), abiejuose žandikauliuose - 11 (42,3%) tiriamųjų.
Periodontito diagnozė nebuvo nustatyta nė vienam pacientui. Gingivito diagnozė nustatyta beveik trečdaliui - 15 pacientų (28,8%).
Lentelė Nr. 2. Tiriamųjų pasiskirstymas LAP ir DIPP grupėse pagal šeimyninę padėtį.
LAP n (%) DIPP n (%)
Susituokę 13 (50%) 15 (57,7%)
Išsiskyrę 6 (23,1%) 3 (11,5%)
Našliai 6 (23,1%) 7 (26,9%)
Nesusituokę 3 (11,5%) 1 (3,8%)
16 (30,8%) tiriamųjų buvo sveiki, 36 (69,2%) sirgo bent viena bendrine liga. LAP grupėje 8 (30,8 %), DIPP grupėje 8 (30,8 %) buvo sveiki, LAP grupėje 18 (69,2%), DIPP grupėje 18 (69,2%) sirgo bent viena bendrine liga.
Iš visų tiriamųjų rūkantys buvo tik 2 (3,9%): 1 tiriamasis LAP grupėje ir 1 tiriamasis DIPP grupėje.
16 pacientų lankėsi pas odontologą dažniau nei 3 kartus per metus (30,8%), 17 pacientų lankėsi pas odontologą 1- 2 kartus per metus (32,7 %), 19 pacientų lankėsi pas odontologą rečiau nei 1 kartą per metus (36,5 %).
Buvo tirti burnos pokyčiai, kuriuos pacientai jautė su išimamais protezais. Net 45 (86,5%) tiriamieji pažymėjo, kad maistas kaupiasi po protezu, 42 (80,8%) pažymėjo maisto kaupimąsi
30
tarpdančiuose, dantenų kraujavimą valant dantis pažymėjo 22 (42,3%) tiriamųjų, blogą kvapą jautė 13 (25%) tiriamųjų, nemalonų skonį – 10 (19,2%) tiriamųjų, burnos sausumą – 18 (34,6%) tiriamųjų.
Du trečdaliai tiriamųjų, iš viso 37 tiriamieji (71,2%), valė dantis 2 kartus per dieną arba dažniau, ketvirtadalis, 13 tiriamųjų (25%), – 1 kartą, 2 tiriamieji (3,8%) – nereguliariai.
39 tiriamiesiems (75%) buvo atlikta po vieną ankstyvą korekciją, 13 (25%) tiriamųjų po protezų pritaikymo reikėjo papildomų korekcijų.
3.3. LAP ir DIPP grupių atitikimas tarpusavyje pagal bendruosius požymius
Buvo svarbu ištirti, ar tiriamųjų požymiai LAP ir DIPP grupėse statistiškai reikšmingai nesiskiria. Gautas statistiškai reikšmingas grupių atitikimas pagal amžių, lytį, Kennedy klases abiejuose žandikauliuose, dantų skaičių, protezo vietą, gyvenamąją vietą, išsilavinimą, šeimyninę padėtį, gingivito diagnozę, bendrines ligas (lentelė Nr. 3).
Buvo atliktas Kolmogorovo – Smirnovo testas ir nustatyta, kad dantų skaičiaus pasiskirstymas atitinka normalumo sąlygą (p = 0,741).
Lentelė Nr. 3. Požymiai, pagal kuriuos nerastas statistiškai reikšmingas skirtumas LAP ir DIPP tiriamųjų grupėse, taikant χ2 testą.
*tirta nepriklausomų imčių Stjudento testu
Požymis p reikšmė χ2 lls Amžius *p = 0,538 - - Lytis p = 1 - - Gyvenamoji vieta p = 0,159 - - Išsilavinimas p = 0,139 - - Šeimyninė padėtis p = 0,714 χ2 = 1,363 lls = 3
Kennedy klasė viršutiniame žandikaulyje p = 0, 672 χ2 = 2,348 lls = 4
Kennedy klasė apatiniame žandikaulyje p = 0, 995 χ2 = 0,210 lls = 4
Dantų skaičius p = 0,671 - -
Protezų vieta p = 0,833 χ2 = 0,364 lls = 2
Gingivitu sergantys tiriamieji p = 0,358 - -
31 3.4.Su burnos sveikata susijusios gyvenimo kokybės ryšys su sociodemografiniais, su protezais
susijusiais veiksniais ir klinikine situacija
Nustatyta didesnė OHIP - 14 klausimyno balų suma moterims (7,10 (±1,7)) nei vyrams (3,3 (±1,2)), bet nerastas statistiškai reikšmingas skirtumas (p = 0,287). Skirtumo taip pat nebuvo palyginus OHIP - 14 dažnį tarp moterų ir vyrų (p = 0,840), taip pat ir abiejose grupėse atskirai (lentelė Nr. 6).
Nenustatyta OHIP – 14 klausimyno balų sumos (p = 0,726) ir dažnio (p = 0,584) priklausomybė nuo gyvenamosios vietos. Nerasta OHIP – 14 sumos (p = 0,234) ir dažnio (p = 0,107) priklausomybė nuo išsilavinimo abiejose grupėse. OHIP – 14 klausimyno balų suma (χ2 = 0,300, lls =
3, p = 0,960) ir dažnis (χ2=1,261, lls=3, p = 0,738) taip pat nepriklausė nuo tiriamųjų šeimyninės
padėties, sveikatos būklės (pagal sumą p = 0,187, pagal dažnį p = 0,430), lankymosi pas odontologą dažnio (pagal sumą χ2 = 4,087, lls = 2, p = 0,130; pagal dažnį χ2=0,078, lls=2, p = 0, 962). Visgi,
nustatytas statistiškai reikšmingas OHIP – 14 dažnio skirtumas DIPP grupėje sergantiems ir sveikiems pacientams (lentelė Nr. 6).
Lentelė Nr. 6. Su burnos sveikata susijusios gyvenimo kokybės ryšys su sociodemografiniais veiksniais (naudotas Mann – Whitney testas)
OHIP suma LAP grupėje: vidurkis
(SD)
OHIP suma DIPP grupėje: vidurkis
(SD)
OHIP dažnumas LAP grupėje: dažnis
(%)
OHIP dažnumas DIPP grupėje: dažnis
(%) Lytis Vyras 1,6 (1,4) 5 (1,9) 20,0 40,0 Moteris 4,4 (1,5) 9,8 (2,9) 14,3 52,4 p = 0,112 p = 0,948 p = 0,750 p = 0,619 Gyvenamoji vieta Miestas 2,9 (1,2) 9,7 (2,6) 10,5 47,8 Rajonas 6,4 (3,2) 3,0 (1,5) 28,6 66,7 p = 0,207 p = 0,378 p = 0,258 p = 0,539 Išsilavinimas Aukštasis 1 (0,3) 12,7 (5,0) 0,0 50,0
Žemesnis nei aukštasis 5,9 (2) 7,8 (2,7) 26,7 50,0
p = 0,493 p = 0,390 p = 0,063 p = 1 Šeimyninė padėtis Vedęs (ištekėjusi) 2,9 (1,1) 10,7 (3,7) 23,4 46,8 Išsiskyręs (-us) 6,0 (4,4) 3,0 (1,5) 45,2 66,7 Našlys (-ė) 5,3 (4,0) 7,4 (3,8) 14,3 25,6 Nevedęs (netekėjusi) 2,3 (2,3) 9,0 (2,2) 10,0 27,3 *p = 0,747 *p = 0,781 *p = 0,658 *p = 0,346 Bendrinė būklė
Serga bendrine liga 4,6 (1,7) 9,8 (2,9) 15,0 64,7
Sveikas (-a) 2,1 (0,9) 6,8 (4,3) 16,7 22,2
p = 0,497 p = 0,199 p = 0,922 p = 0,039
32
Apsilankymų skaičius pas odontologą (per metus)
>3 kartai 6,0 (3,1) 3,6 (1,3) 22,2 42,9 1 - 2 kartai 4,0 (1,9) 10,6 (3.7) 14,3 50,0 <1 kartas 1,8 (0,8) 11,1 (5,4) 10,0 55,6 *χ2 = 1,959, lls = 2 p = 0,375 *χ2 = 2,342, lls = 2 p = 0,310 *χ2 = 0,552, lls = 2, p = 0,759 *χ2 = 0,254, lls = 2, p = 0,881
*remiantis Kruskal-Wallis testu
OHIP – 14 klausimyno balų suma ir dažnis taip pat nepriklausė nuo tiriamųjų dantų valymo dažnio (pagal sumą p = 0,831, pagal dažnį p = 0,950), protezų valymo dažnio (pagal sumą p = 0,454, pagal dažnį p = 0,744), miegojimo su protezu (pagal sumą p = 0,474, pagal dažnį p = 0,614). Lygianant grupes atskirai, statistiškai reikšmingo skirtumo taip pat nebuvo, išskyrus protezų valymo dažnumą: OHIP – 14 dažnis didesnis dažniau valančių protezus tiriamųjų (lentelė Nr. 7).
Lentelė Nr. 7. Su burnos sveikata susijusios gyvenimo kokybės ryšys su protezais susijusiais veiksniais ir klinikine situacija (naudotas Mann – Whitney testas).
OHIP suma LAP grupėje: vidurkis
(SD)
OHIP suma DIPP grupėje: vidurkis (SD) OHIP dažnumas LAP grupėje: dažnis (%) OHIP dažnumas DIPP grupėje: dažnis
(%)
Dantų valymo dažnis (per dieną)
≥ 2 kartai 3,4 (1,1) 7,8(2,6) 14,3 56,3
≤ 2 kartai 5,6 (4,9) 10,7(4,7) 20 40,0
p = 0,426 p = 0,711 p = 0,750 p = 0,420
Protezų valymo dažnis (per dieną) ≥ 2 kartai 3,8(1,2) 11,3(3,9) 34,4 65,6 ≤ 2 kartai 3,9(3,0) 6,1(2,2) 30 70,0 p = 0,184 p = 0,535 χ 2=11,020, lls = 3, p = 0,012 χ2 = 2,178, lls = 3, p = 0,536 Nešiojimas naktį Taip 4,1(1,4) 10,1(2,8) 34,1 65,9 Ne 1,7(0,7) 3,8(1,6) 25,0 75,0 p = 0,902 p = 0,360 p = 0,614 p = 0,147
Kieto maisto valgymas
Gerai 1,4(0,5) 3,6(1,1) 7.7 22,2 Blogai 6,3(2,3) 11,7(3,4) 23,1 64,7 p = 0,022 p = 0,137 p = 0,277 p = 0,039 Kennedy klasė Viršutinis žandikaulis 2,1(0,2) 2,0(0,2) 12,5 10,2 Apatinis žandikaulis 1,6(0,2) p = 0,643 1,7(0,2) p = 0,913 16,7 χ2 = 1,284, lls = 2, p = 0,526 12,6 χ2=3,000, lls = 4, p = 0,558
33
Naudojant Spirmeno koreliacijos koeficientą nenustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp amžiaus ir OHIP – 14 klausimyno balų sumos (p = 0,212, r = -0,176 – labai silpnas statistinis ryšys). Nerastas ryšys ir tarp LAP ir DIPP grupių atskirai (LAP: p = 0,480, r = -0,145 - labai silpnas statistinis ryšys, DIPP: p = 0,253, r = -0,232 - silpnas statistinis ryšys).
Naudojantis neparametriniu Mann – Whitney testu buvo nustatytas statistiškai reikšminga OHIP – 14 balų sumos priklausomybė nuo burnos pokyčių, jaučiamų po protezavimo (p = 0,022), tačiau tokia priklausomybė nerasta, apskaičiavus OHIP – 14 dažnį (p = 0,129). Taip pat statistiškai reikšmingai didesnį balų skaičių surinko tie tiriamieji, kurie kietą (p = 0,006) ir minkštą (p = 0,003) maistą sukramto vidutiniškai arba blogai, palyginus su gerai jį sukramtančiais tiriamaisiais. OHIP - 14 dažnio skirtumas rastas ir lyginant OHIP – 14 dažnį tarp grupių (p = 0,012). Taip pat daugiau balų surinko tie, kuriems tenka atsisakyti dalies maisto produktų (p = 0,011). Nerasta OHIP – 14 priklausomybė nuo to, ar tiriamiesiems buvo atliktos papildomos protezų korekcijos (p = 0,237).
Remiantis Kruskal – Wallis testu nerasta reikšminga OHIP – 14 balų sumos) ir dažnio (p = 0,628) priklausomybė nuo valgymo dažnio (χ2= 2, lls=3, p = 0,575).
Naudojant Kolmogorov - Smirnorov testą nustatyta, kad protezų nešiojimo trukmės duomenys nėra pasiskirstę pagal normalųjį skirstinį (p = 0,001), todėl statistinei duomenų analizei naudotas neparametrinis Spirmeno koreliacijos koeficientas. Nustatyta statistiškai reikšminga OHIP – 14 balų sumos priklausomybė nuo protezų nešiojimo trukmės mėnesiais (r = -0,399, p = 0,003) (2 pav.).
3.5.OHIP – 14 klausimyno atsakymų palyginimas LAP ir DIPP tiriamųjų grupėse
OHIP - 14 vidinis patikimumas (validumas) įvertintas Cronbach alfa koeficientu. Gauta, kad Chronbach alpha buvo 0,937. t.y., stipri vidinė skalės konsistencija.
Naudojant Kolmogorov - Smirnorov testą nustatyta, kad OHIP - 14 klausimyno balų sumos duomenys nėra pasiskirstę pagal normalųjį skirstinį (p = 0,001), todėl statistiniams skaičiavimams atlikti naudoti neparametriniai testai.
Mažiausia OHIP – 14 klausimyno balų suma abiejose grupėse buvo 0, didžiausia balų suma LAP grupėje buvo 25 balai, DIPP – 46. LAP grupėje OHIP – 14 klausimyno balų sumos vidurkis buvo 3,9 (±1,2), DIPP grupėje gautas vidurkis 8,9 (±2,4).
34 2 pav. OHIP – 14 klausimyno balų sumos priklausomybė nuo protezų nešiojimo trukmės. Koreliacinė kreivė
OHIP – 14 klausimyno balų suma statistiškai reikšmingai skyrėsi LAP ir DIPP protezuotų pacientų grupėse: p = 0,022, remiantis neparametriniu Mann-Whitney testu (3 pav.).
Taip pat buvo įvertintas OHIP – 14 dažnis. Dažnai arba labai dažnai (3 ar 4 balai) nė viename klausime nepažymėjo 35 tiriamieji (67,3 %), iš jų LAP grupėje 22 tiriamieji (84,6%), DIPP grupėje 13 tiriamųjų (50%). Bent viename klausime dažnai arba labai dažnai pažymėjo 17 tiriamųjų (32,7%), iš jų LAP grupėje 4 (15,4%), DIPP grupėje 13 (50%) tiriamųjų. Naudojant χ2 testą gautas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp grupių dažnio (p = 0,008).
35 3 pav. OHIP - 14 klausimyno balų sumos stačiakampė diagrama, atsižvelgiant į protezo tipą.
7 tiriamieji (27%) LAP grupėje ir 3 tiriamieji DIPP grupėje (12%) visuose klausimuose pažymėjo atsakymą „niekada“. Daugiausiai tiriamųjų pažymėjo „retai, kartais, dažnai arba labai dažnai“ 4 - ame klausime apie nepatogumą valgant (31 tiriamasis (59,6%)), mažiausiai – 14 - tame klausime apie visišką nepajėgumą veikti (2 tiriamieji (3,9%)). Visuose klausimuose daugiau tiriamųjų pažymėjo „retai, kartais, dažnai arba labai dažnai“ DIPP grupėje nei LAP, išskyrus 5 – tą klausimą apie nerimavimą, kurį pažymėjo daugiau LAP grupės tiriamųjų (LAP grupėje – 9 tiriamieji (35%), DIPP grupėje – 7 tiriamieji (27%) ir 6 – tą klausimą, kurį pažymėjo vienodas skaičius tiriamųjų abiejose grupėse (po 6 tiriamuosius (23%))(lentelės Nr. 4 ir 5).
Į tyrimą neįtraukti dalyviai neturėjo įtakos gautiems rezultatams, atsižvelgiant į amžių ir lytį, remiantis χ2 testu (p = 0,192).
36 Lentelė Nr. 4. OHIP – 14 klausimų pasiskirstymas pagal atsakymus LAP grupėje.
OHIP - 14 klausimas Niekada
n (%) Retai n (%) Kartais n (%) Dažnai n (%) Labai dažnai n (%)
1. Problemos ištariant žodžius 24 (92,3) 0 (0,0) 1 (3,8) 0 (0,0) 1 (3,8)
2. Pablogėjęs skonio jutimas 24 (92,3) 2 (7,7) 0 (0,0) 0 (0,0) 0 (0,0)
3. Skausmas 23 (88,5) 2 (7,7) 0 (0,0) 0 (0,0) 1 (3,8) 4. Nepatogumas valgant 13 (50,0) 11 (42,3) 2 (7,7) 0 (0,0) 0 (0,0) 5. Nerimavimas 17 (65,4) 5 (19,2) 2 (7,7) 0 (0,0) 2 (7,7) 6. Įtampa 20 (76,9) 2 (7,7) 1 (3,8) 2 (7,7) 1 (3,8) 7. Nepatenkinama mityba 21 (80,8) 4 (15,4) 0 (0,0) 1 (3,8) 0 (0,0) 8. Valgymo pertraukimas 22 (84,6) 3 (11,5) 1 (3,8) 0 (0,0) 0 (0,0) 9. Sunku atsipalaiduoti 21 (80,8) 4 (15,4) 0 (0,0) 1 (3,8) 0 (0,0) 10. Sutrikimas 22 (84,6) 3 (11,5) 0 (0,0) 0 (0,0) 1 (3,8) 11. Suirzimas 22 (84,6) 2 (7,7) 2 (7,7) 0 (0,0) 0 (0,0)
12. Sunkumas, atliekant įprastus darbus 25 (96,2) 1 (3,8) 0 (0,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 13. Mažesnis pasitenkinimas gyvenimu 22 (84,6) 2 (7,7) 2 (7,7) 0 (0,0) 0 (0,0)
14. Visiškas nepajėgumas veikti 26 (100) 0 (0,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 0 (0,0)
0 = niekada, 1 = retai, 2 = kartais, 3 = dažnai, 4 = labai dažnai
Lentelė Nr. 5. OHIP – 14 klausimų pasiskirstymas pagal atsakymus DIPP grupėje.
OHIP – 14 klausimas Niekada
n (%) Retai n (%) Kartais n (%) Dažnai n (%) Labai dažnai n (%)
1. Problemos ištariant žodžius 16 (61,5) 4 (15,4) 3 (11,5) 1 (3,8) 2 (7,7)
2. Pablogėjęs skonio jutimas 18 (69,2) 1 (3,8) 2 (7,7) 4 (15,4) 1 (3,8)
3. Skausmas 19 (73,1) 3 (11,5) 4 (15,4) 0 (0,0) 0 (0,0) 4. Nepatogumas valgant 8 (30,8) 3 (11,5) 5 (19,2) 9 (34,6) 1 (3,8) 5. Nerimavimas 19 (73,1) 1 (3,8) 2 (7,7) 3 (11,5) 1 (3,8) 6. Įtampa 20 (76,9) 1 (3,8) 2 (7,7) 3 (11,5) 0 (0,0) 7. Nepatenkinama mityba 18 (69,2) 2 (7,7) 3 (11,5) 2 (7,7) 1 (3,8) 8. Valgymo pertraukimas 17 (65,4) 5 (19,2) 2 (7,7) 2 (7,7) 0 (0,0) 9. Sunku atsipalaiduoti 18 (69,2) 1 (3,8) 3 (11,5) 4 (15,4) 0 (0,0) 10. Sutrikimas 21 (80,8) 2 (7,7) 1 (3,8) 1 (3,8) 1 (3,8) 11. Suirzimas 21 (80,8) 2 (7,7) 1 (3,8) 1 (3,8) 1 (3,8)
12. Sunkumas, atliekant įprastus darbus 22 (84,6) 1 (3,8) 2 (7,7) 1 (3,8) 0 (0,0) 13. Mažesnis pasitenkinimas gyvenimu 20 (76,9) 2 (7,7) 1 (3,8) 1 (3,8) 2 (7,7)
14. Visiškas nepajėgumas veikti 24 (92,3) 1 (3,8) 1 (3,8) 0 (0,0) 0 (0,0)
