LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Darius Kielius
Karvių mastito gydymo efektyvumo vertinimas
panaudojant skirtingus antimikrobinius preparatus
Evaluation of cows mastitis treatment effectiveness
using diferent antimicrobic drugs
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: doc. dr. Ramūnas Antanaitis
2 DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Karvių mastito gydymo efektyvumo vertinimas panaudojant skirtingus antimikrobinius preparatus“.
1. Yra atliktas mano paties.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
Darius Kielius
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Darius Kielius
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
doc. dr. Ramūnas Antanaitis
(data) (darbo vadovo vardas,
pavardė)
(parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE) STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE
dr. Arūnas Rutkauskas
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo
(-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas,
pavardė)
3
Turinys
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 SANTRUPOS ... 7 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9 1.1. Mastitas ... 9 1.2. Mastito sukėlėjai ... 11 1.2.1. Streptococcus agalactiae ... 12 1.2.2. Stafilokokai ... 121.2.3. Plazmokoaguliaziškai neigiami stafilokokai ... 13
1.2.4. Streptococcus dysgalactiae ... 13
1.2.5. Escherichia coli ... 13
1.3. Somatinės ląstelės piene ... 13
1.4. Pieno kiekis ... 15
1.5. Pieno elektrinis laidumas mastito diagnostikoje ... 15
1.6. Gydymas ir bakterijų atsparumas ... 16
1.6.1. Gydymas ... 16
1.6.2. Alternatyvus gydymas ... 17
1.6.3. Gydymui naudotų preparatų aprašymas ... 18
1.6.4. Bakterijų atsparumas ... 19
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 20
2.1. Bandymų vieta, laikas ir sąlygos ... 20
2.2. Klinikinio mastito diagnozavimas... 20
2.3. Bakteriologinių mėginių paėmimas, antibiogramos nustatymas ... 20
2.4. Gupių sudarymas ir gydymo pasirinkimas ... 21
4
3. TYRIMO REZULTATAI ... 23
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 35
4.1. Gydymo efektyvumo vertinimas ... 37
IŠVADOS ... 39
REKOMENDACIJOS ... 40
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 41
PRIEDAI ... 48
1 priedas. Šėrimo racionai ir kombinuotų pašarų gamyba ūkyje X ... 48
2 priedas. Bakteriologinis pieno mėginių tyrimas ... 50
5
SANTRAUKA
Karvių mastito gydymo efektyvumo vertinimas panaudojant skirtingus antimikrobinius preparatus
Darius Kielius Magistro baigiamasis darbas
Darbo tikslas – įvertinti skirtingų mastito gydymui naudojamų antimikrobinių preparatų efektyvumą. Darbo uždaviniai: identifikuoti dažniausiai pasitaikančius mastito sukėlėjus X ūkyje; nustatyti dažniausiai pasitaikančių mikroorganizmų X ūkyje atsparumą antimikrobinėms medžiagoms; išanalizuoti ryšį tarp mikroorganizmų rūšių ir somatinių ląstelių skaičiaus; įvertinti parinktų preparatų efektyvumą mastitu sergančioms karvėms, atsižvelgiant į pieno elektrinį laidumą, primelžto pieno kiekį, melžimo laiką ir somatinių ląstelių skaičių.
Metodai ir medžiagos: Mokslinis tiriamasis darbas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikose ir Jonavos rajone X ūkyje 2016 metų rugpjūčio – spalio mėnesiais. Buvo sudarytos 3 tiriamosios grupės po 9 karves. 1 grupė gydyta preparatu ,,Rifen“ 5 ml i.m. 2 dienas, pažeistas ketvirtis visą gydymo laiką po melžimo buvo tepamas išoriškai ,,Karbaseptas“ tepalu ir jei uždegimas nepraėjo po 2 dienų, trečiąją dieną buvo leista ,,Synulox RTU“ 20 ml i.m. 3 dienas ir ,,Synulox LC“ 3 švirkštai, kas 12 valandų i.mm. 2 grupė gydyta ,,Synulox RTU“ 20 ml i.m. 3 dienas ir ,,Synulox LC“ 3 švirkštai, kas 12 valandų i.mm., ,,Rifen“ 15 ml i.m. 2 dienas, pažeistas ketvirtis visą gydymo laiką po melžimo buvo tepamas išoriškai ,,Karbaseptas“ tepalu. 3 grupė gydyta preparatu ,,Lincocin forte S‘‘ 3 švirkštai, kas 12 valandų i.mm., ,,Rifen“ 15 ml i.m. 2 dienas, pažeistas ketvirtis visą gydymo laiką po melžimo buvo tepamas išoriškai ,,Karbaseptas“ tepalu.
Rezultatai: dažniausiai pasitaikantys mastito sukėlėjai X ūkyje buvo S. agalactiae (30 proc.),
S. dysgalactiae (20 proc.), kitų stafilokokų (20 proc.), E. coli (10 proc.), E. faecalis (10 proc.);
mastito sukėlėjai buvo jautriausi amoksicilinui su klavulanine rūgštimi, linkomicinui / spektinomicinui, linezolidui, amoksicilinui. Mažiau jautrūs enrofloksacinui, marfloksinui, rifampicinui, doksiciklinui, cefaleksinui; buvo nustatytas toks ryšys tarp mastito sukėlėjo ir SLS: S.
agalactiae 1,254 mln./ml, E. faecalis 1,203 mln./ml ir S. dysgalactiae 953,5 tūkst./ml, jie įtakojo
didžiausią SLS skaičių tirtuose mėginiuose. Tuo tarpu kitų stafilokokų 675 tūkst./ml ir E. coli 511 tūkst./ml mėginiuose rasta ženkliai mažiau somatinių ląstelių; efektyviausias gydymo būdas nustatytas kompleksiškai naudojant preparatus ,,Synulox RTU”, ,,Synulox LC”, ,,Rifen” ir ,,Karbaseptas”.
Raktažodžiai: mastitas, mastito sukėlėjai, SLS, pieno kiekis, pieno elektrinis laidumas, melžimo trukmė.
6
SUMMARY
Evaluation of cows mastitis treatment effectiveness using diferent antimicrobic drugs Darius Kielius
Master‘s Thesis
The aim of this thesis is to assess the efficiency of different antimicrobial agents, used for mastitis treatment. Work tasks: identify the most common mastitis pathogens in farm X; identify antimicrobial resistance of the most common microorganisms in farm X; analyse the relationship between the types of microorganisms and somatic cell count; assess the efficiency of selected products for the cows with mastitis, considering electrical conductivity, milk yield, milking time, and somatic cell count.
Methods and materials: Scientific research was carried out in Large Animal Clinic of Veterinary Academy of Lithuanian University of Health Sciences and farm X in Jonava District during the period of August – October, 2016. 3 research groups with 9 cows in each were formed. Group 1 was treated with “Rifen” 15 ml i.m, for 2 days, “Karbaseptas” was applied externally to the affected quarter after milking during all treatment time; if inflammation did not pass after 2 days, “Synulox RTU” 20 ml i.m. was started to be injected on the third day for 3 days and “Synulox LC” 3 syringes each 12 hours i.mm. Group 2 was treated with “Synulox RTU” 20 ml i.m. for 3 days and “Synulox LC” 3 syringes each 12 hours i.mm., “Rifen” 15 ml i.m. for 2 days, “Karbaseptas” was applied externally to the affected quarter after milking during all treatment time. Group 3 was treated with “Lincocin forte S” 3 syringes, each 12 hours i.mm., “Rifen” 15 ml i.m. for 2 days, “Karbaseptas” was applied externally to the affected quarter after milking during all treatment time.
Results: the most common mastitis pathogens in farm X are S. agalactiae (30 %) S.
dysgalactiae (20 %), KNS (20 %), E. coli (10 %), E. faecalis (10 %); mastitis pathogens were the
most sensitive to amoxicillin with clavulanic acid, lincomycin / spectinomycin, linezolid, amoxicillin Less sensitive to enrofloxacin, marfloksinui, rifampicin, doxycycline, cephalexin. The highest resistance was typical to framycetin, trimethoprim, cloxacillin, and kanamycin; there was a relationship between mastitis pathogen and SCC: S. agalactiae 1,254 million/ml, E. faecalis 1,203 million/ml, and S. dysgalactiae 953,5 thousand/ml accounted for the highest SCC in the studies samples. Meanwhile, the number of somatic cells in other staphylococci 675 thousand/ml, and E.
coli 511 thousand/ml samples was significantly lower; the most efficient treatment method was
found to be a complex usage of “Synulox RTU”, “Synulox LC”, “Rifen”, and “Karbaseptas”. Keywords: mastitis, mastitis pathogens, SCC, milk yield, electrical conductivity of milk, milking time.
7
SANTRUPOS
SLS – somatinių ląstelių skaičius
E. coli - Escherichia coli
S. dysgalactiae - Streptococcus dysgalactiae S. aureus - Staphylococcus aureus
S. agalactiae - Streptococcus agalactiae E. faecalis – Enterococcus faecalis
KNS - plazmokoaguleziškai neigiami stafilokokai PEL – pieno elektrinis laidumas
Proc.- procentai Pav.- paveikslas Spp.- rūšys Lent. – lentelė Kg – kilogramai S – sekundės
NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo Val. – valandos
I.m. – į raumenį
I.mm. – į spenio kanalą Mln./ml – milijonai mililitre Tūkst./ml – tūkstančiai mililitre
8
ĮVADAS
Pieninių karvių mastitas – tai tešmens liaukinio audinio uždegimas (1). Išvystytose pieninės gyvulininkystės šalyse karvių mastitas paplitęs gana stirpriai: antai jo paplitimas fiksuojamas tarp 30,0–40,0 proc. melžiamų karvių (3). Iš 95 proc. visų mastito atvejų, jo sukėlėjas yra Streptococcus
agalactiae, Staphylococcus aureus, Streptococcus dysgalactiae, Streptococcus uberis arba Escherichia coli. 5 proc. infekcijų sukelia kiti sukėlėjai (18).
Vienas galimų būdų nustatyti melžiamų karvių sveikatos sutrikimus, anksčiau nei jie diagnozuojami kliniškai, yra naudoti automatizuotą sistemą (49). Bandos valdymo sistema geba nustatyti kiekvieno melžimo, kiekvienos karvės pieno elektrinį laidumą (mS/cm²), primelžtą pieno kiekį (l), melžimo laiką (s), vidutinę pieno tėkmę (kg/min), aktyvumą ir kitus rodiklius. Pieno kiekio sumažėjimas yra vienas ryškiausių tešmens uždegimo požymių. Pieno kiekio sumažėjimą lemia uždegimo laipsnis, kurį galima nustatyti pagal somatių ląstelių skaičių piene (46).
Klinikinio mastito formos žinojimas, bakteriologiniais tyrimais paremta terapija ir gydymo efektyvumas – tai esminiai reikalavimai, norint efektyviai ir veiksmingai spręsti mastito susirgimus (62). Pagrindinis antibakterinio gydymo tikslas – greitas patogeninės mikrofloros pašalinimas, siekiant išvengti negrįžtamų audinių pažeidimų ir palaikyti tolimesnę pieno gamybą (63).
Darbo tikslas: įvertinti skirtingų mastito gydymui naudojamų antimikrobinių preparatų efektyvumą.
Uždaviniai:
1. Nustatyti dažniausiai pasitaikančius mastito sukėlėjus X ūkyje.
2. Nustatyti dažniausiai pasitaikančių mikroorganizmų X ūkyje atsparumą antimikrobinėms medžiagoms.
3. Išanalizuoti ryšį tarp mikroorganizmų rūšių ir somatinių ląstelių skaičiaus.
4. Įvertinti parinktų preparatų efektyvumą mastitu sergančioms karvėms atsižvelgiant į pieno elektrinį laidumą, primelžto pieno kiekį, melžimo laiką ir somatinių ląstelių skaičių.
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Mastitas
Pieninių karvių mastitas apibrėžiamas kaip tešmens liaukinio audinio uždegimas (1). Savo požymiais ir specifika mastitas laikomas neigiamus padarinius ūkiui atnešančia klastinga liga, tačiau ji gali būti greitai aptinkama ir laiku diagnozavus, nesunkiai išgydoma. Veterinarinėje medicinoje šis susirgimas nurodomas kaip intramaminė uždegiminė reakcija, sukelta patogeninio mikroorganizmo (2). Išvystytose pieninės gyvulininkystės šalyse karvių mastitas paplitęs gana stirpriai: antai jo paplitimas fiksuojamas tarp 30,0–40,0 proc. melžiamų karvių (3). Mastitas yra viena nuostolingiausių pieninių karvių ligų, kuri apima net 60-70 proc. visų ligų, nuo kurių kenčia karvės. Mastitas kaip specifinis susirgimas pareikalauja nemažų ekonominių resursų – ekonominius nuostolius lemia produkcijos sumažėjimas (50-55 proc), gydymo išlaidos (20-25 proc.) ir dėl karvių išbrokavimo atsiradusios išlaidos (30-35 proc.) (4).
Greitas ir ekonomiškai pagrįstas karvių sveikatos vertinimas suteikia galimybę greičiau diagnozuoti, paskirti gydymą ir sumažinti ekonominius nuostolius, kuriuos sukelia liga. Didžiausi nuostoliai, su kuriais susiduria pieno ūkiai, yra sąlygojami sumažėjusio bandos produktyvumo ir prastos pieno kokybės. Pieno gamyba ženkliai priklauso nuo reprodukcinio efektyvumo ir karvių tešmens būklės. Paprastai ankstyvo aborto rizika didėja, jeigu karvė serga mastitu (5). Uždegiminis procesas karvės tešmenyje sutrikdo homeostazinę organizmo sistemą, turi neigiamos įtakos lytinio ciklo reguliavimo sistemai (6). Sutariama, jog mastito gydymas yra paremtas mikrobiologiniais tyrimais (7). Biologinės priemonės, naudojamos mastito sukėlėjų nustatymui, užtikrina diagnozės tikslumą ir suteikia galimybę pasirinkti konkrečiai ligai reikalingą gydymą. Individualizuota gyvūnų priežiūra – tai sunkiai įgyvendinamas dalykas didžiuosiuose pieno ūkiuose. Karvės prižiūrimos kaip vienas vienetas – kaip banda naudojat bandos valdymo sistemas (8).
Mastitas gali būti subklinikinis arba klinikinis. Subklinikiniam mastitui būdingi pieno sudėties ir uždegiminių rodiklių pakitimai, pavyzdžiui, pakitęs somatinių ląstelių skaičius. Be to, nustatyta, jog subklinikinio mastito stebėjimui pasitarnauja pieno N-acetil-ß-D-gliukozaminidazė, laktato dehidrogenazė ir elektrinio laidumo parametrai (2). Rekomenduota 100 tūkst./ml slenkstinė reikšmė, pagal kurią būtų galima nustatyti, ar tešmens ketvirtis sveikas (9). Klinikiniam mastitui būdingi matomi pieno, tešmens ir netgi pačios karvės pokyčiai. Klinikinis mastitas buvo suskirstytas į dvi formas – lengvą ir sunkią. Lengvos formos klinikinis mastitas: ketvirčio pienas nenormalaus klampumo (vandeningas arba tirštesnis nei įprastas), spalvos (geltonas arba kraujo atspalvio), konsistencijos (dribsniai arba krešuliai) pakitimai, tačiau tešmuo nepatinęs, nėra sisteminių simptomų. Sunkios formos klinikinis mastitas: lengvo mastito pokyčiai ir matomi arba
10 apčiuopiami pokyčiai tešmenyje (tešmens deformacija, patinimas, sukietėjimas, skausmas, spenio deformacija), rektinė temperatūra pakilusi virš 39,2°C(10).
Karvių augintojai dėl mastito turi 43 proc. didesnes išlaidas, nes padidėja somatinių ląstelių skaičius, pagaminama mažiau pieno (11). Ar karvė susirgs mastitu, priklauso nuo patogeno virulentiškumo, tešmens rezistentiškumo ir laktacijos laikotarpio (12). Kiti mokslininkai karvių sergamumui mastitu įtakos turinčius veiksnius skirsto į tokias grupes: patogeniniai mikroorganizmai, aplinkos veiksniai, organizmo imunitetas ir genetinės savybės (4).
Galvijų mastito paplitimas yra ženklesnis ūkiuose su didesnėmis galvijų bandomis negu mažesnio dydžio bandose. Taip pat šio susirgimo paplitimas yra didesnis tarp karvių ankstyvoje laktacijos stadijoje nei vidutinės laktacijos, bei svarbų vaidmenį paplitimui atlieka odos, tešmens ir spenių pažeidimai (13). Klinikinio mastito paplitimas pieninėse karvėse nagrinėtas įvairiuose tyrimuose. Nustatytas klinikinio mastito paplitimas pieninių karvių ūkiuose Anglijoje, Čekijos Respublikoje ir Airijoje atitinkamai siekė 47, 53 ir 54 atvejų 100 karvių per metus (14). Vidutinis klinikinio mastito paplitimas Kanadoje siekė 23 atvejus 100 karvių per metus (15).
1 lent. Mastitą įtakojantys rizikos veiksniai.
Šaltinis: Sharma, N., Rho, G.Y., Hong, Y.H., Lee, T.Y., Hur, T.Y. & Jeong, D.K. Bovine mastitis: an Asian perspective.
11
1.2. Mastito sukėlėjai
Išvystytos gyvulininkystės šalyse dėl kontrolės priemonių sumažėjo mastitų, sukeliamų S.
aureus ir S. agalactiae, bet padidėjo plazmokoaguleziškai neigiamų stafilokokų, koliforminių
bakterijų bei streptokokų sukeltų mastitų. Lietuvoje išlieka S. aureus ir S. agalactiae, kaip mastito etiologinio faktoriaus, problema (16). Tyrėjų gautais duomenimis, bandose, kur piene nustatomas didelis somatinių ląstelių skaičius, 79 proc. atvejų mastitą sukelia Staphylococcus ir Streptococcus genčių bakterijos (17).
Iš 95 proc. visų mastito atvejų, dažniausiai sukėlėjas būna Streptococcus agalactiae,
Staphylococcus aureus, Streptococcus dysgalactiae, Streptococcus uberis arba Escherichia coli. 5
proc. infekcijų sąlygoja kiti sukėlėjai (18). Knygose aprašoma daugiau nei 200 mikroorganizmų rūšių, kurie gali sukelti mastitą. Juos sunku sugrupuoti, tačiau pagrindinius mastito sukėlėjus tradiciškai galime suskirstyti į dvi dalis: kontaginius (užkrečiamus) ir aplinkos (oportunistus) patogenus (1 lent.) (19). Yra trys pagrindiniai kontaginiai sukėlėjai: Staphylococcus aureus,
Streptococcus agalactiae ir Streptococcus dysgalactiae. Mycoplasma spp., Corynebacterium bovis
ir koaguliaziai neigiami stafilokokai yra rečiau aptinkami, tačiau kituose ūkiuose jie sukelia didelių problemų (17). Kontaginiai patogenai randami ant tešmens ir spenių, todėl jais dažniausiai užsikrečiama melžimo metu. Tik patekę į spenio kanalą, patogenai pradeda ten daugintis ir po 1-3 dienų patenka į tešmenį, kur toliau dauginasi. Jei bandoje randama daug karvių, užsikrėtusių šiais patogenais, tai dažniausiai šios bandos somatinių ląstelių skaičiaus ir bendro bakterinio užterštumo rodikliai bus labai pakilę, o karvės, tikėtina, - sirgs slaptuoju mastitu (19).
2 lent. Pagrindiniai skirtumai tarp kontaginių ir aplinkos mikroorganizmų.
Kontaginiai Aplinkos
Sukėlėjai Staphylococcus aureus; Streptococcus agalactiae; Koaguliazei neigiami stafilokokai; Streptococcus dysgalactiae; Corynebacterium bovis; Mycoplasma spp. Koliforminės bakterijos: Escherichia coli; Citrobacter; Enterobacter; Klebsiella pneumoniae; Klebsiella oxytoca Pseudomonas aeruginosa; Bacillus cereus; Bacillus licheniformis; Pasteurella; Streptococcus faecalis; Streptococcus uberis;
12 2 lentelės tęsinys
Grybeliai:
Aspergillus fumigatus;
Mielės; Dumbliai. Infekcijos šaltinis Speniai, tešmuo, melžimo įranga,
rankos, šluostės ir t. t.
Užkrėsta aplinka kurioje būna karvės.
Kada patenka į tešmenį
Per melžimą. Tarp melžimų ir užtrūkimo
laikotarpiu.
Mastito forma Dažniausiai subklinikins mastitas. Dauguma atveju sukelia klinikinį mastitą
(Streptococcus uberis gali sukelti subklinikinį). Spenių mirkimas po melžimo;
Užtrūkusiu karvių terapija; Melžimo higiena;
Galvijų selekcija.
Aplinkos higiena; Spenių mirkymas;
Spenių kamščių naudojimas užtraukinimo laikotarpiu. Šaltinis: Blowey R., Edmondson P. Mastitis Control in Dairy Herds, 2nd edition. 1.2.1. Streptococcus agalactiae
Streptococcus agalactiae yra gramteigiamas, alfa hemolizinis kokas (19). Apie
Streptococcus agalactiae paplitimą bandose pateikiami įvairūs duomenys. B. A. Tenhagen et al.
(21) tyrimais remiantis, šis sukėlėjas aptinkamas 29 proc. ištirtų mėginių. Pasak J. D. Ferguson ir kt. (22) jis nustatomas apie 2,3 – 9,3 proc. A. Jemeljans (23) pateikia dar kitus duomenis: pagal juos, S.
agalactiae sukelia 9 – 49 proc. mastito atvejų. S. agalactiae į tešmenį pro spenio kanalą gali patekti
šiais keliais: nuo melžėjų rankų, melžimo aparatų cilindrų, kraiko ir hematogeniniu keliu. Vystantis uždegimui, pieno liaukoje intensyviai vystos intersticinis jungiamasis audinys, tešmuo pasidaro kietas. Ligai progresavus, ketvirtis atrofuojasi ir karvė lieka streptokokų nešiotoja (22). Lietuvoje S.
agalactiae kaip mastito sukėlėjas 1998 – 2007 metais identifikuotas vidutiniškai 18 proc. atvejų.
Vadinasi, S. agalactiae užima tam tikrą pastovią poziciją tarp mastito sukėlėjų (24). 1.2.2. Stafilokokai
Stafilokokų sukeltas mastitas gyvulininkystę plėtojančiose šalyse, sudaro 27 – 69 proc. Tai plazmokoaguliaziškai teigiami ir plazmokoaguliaziškai neigiami stafilokokai – S. aureus, S.
chromogenes, S. epidermidis, S. simulans, S. intermedius, S. warneri, S. haemolyticus, S. sciuri, S. xylosus S. delphini, S. lutrae, S. schleiferi subs. coagulans ir koaguliaziškai kintamas S. hyicus.
Mikroorganizmo rūšies identifikavimas ir paplitimas priklauso nuo diagnostikos metodų (25). Svarbiausias plazmokoaguliaziškai teigiamas stafilokokas laikomas S. aureus, kadangi jis yra
13 patogeniškas ir žmogui, ir gyvūnui. Pieninių karvių ūkyje vyraujantis S. aureus sukelia nuo 3,2 proc. iki 63 proc. klinikinio mastito atvejų. Tyrėjų pateiktais duomenimis, S. aureus sukeltas mastitas Europos šalyse mažėja, o vis svarbesni tampa kiti mastitą sukeliantys mokroorganizmai (26).
1.2.3. Plazmokoaguliaziškai neigiami stafilokokai
KNS - S. chromogenes, S. epidermidis, S. simulans, S. intermedius, S. warneri, S.
haemolyticus, S. sciuri, S. xylosus S. delphini, S. lutrae, S. schleiferi subs. coagulans (25). Buvo
ilgai manyta, kad kiti stafilokokai, kaip pieno liaukos uždegimo sukėlėjai nėra reikšmingi, todėl jų įtaka tešmens uždegimo epidemiologijai nebuvo detaliai nagrinėta. Seniau manyta, kad KNS yra spenio odos oportunistai, kurie įprastai randami ant tešmens ir spenių odos. Tačiau požiūris pasikeitė atlikus tyrimus pastaraisiais metais. S. Pyörälä bei S. Taponen (27) teigia, kad 16 KNS rūšių atstovų yra karvių mastito susirgimus lėmusia priežastimi. KNS sukeltas mastitas yra dažniau subklinikinis, o telyčios ir pirmaveršės karvės yra imlesnės (25).
Prancūzijoje tirti karvių, sirgusių slaptuoju mastitu, pieno mėginiai dažniausiai buvo infekuoti plazmokoaguliaziškai teigiamais stafilokokais 30,2 proc. bei plazmokoaguliaziškai neigiamais stafilokokais 13,7 proc. ir S. dysgalactiae 9,3 proc. (28).
1.2.4. Streptococcus dysgalactiae
Streptococcus dysgalactiae – gramteigiama bakterija, ji turi unikalią charakteristiką, dėl
kurios gali būti vadinama ir kontaginiu sukėlėju, ir aplinkos. Šis organizmas gali būti perduodamas nuo vienos karvės kitai karvei melžimo metu dėl netinkamo vakuumo, nešvarių pašluosčių. Aplinkos rezervuaras – nešvarios, drėgnos guoliavietės, stovintis vanduo, dirvožemis (29).
1.2.5. Escherichia coli
Infekcija, kurios priežastis Escherichia coli, sukelia ūmius ar lėtinius katarinius uždegimus.
E. coli priklauso Enterobactereacae šeimai ir Escherichia giminei (30). Tai gramneigiama
bakterija. Ląstelės sienelės komponentas lipopolisacharidas laikomas pagrindiniu koliforminės bakterijos virulentiškumo veiksniu (31). Jis atsakingas už daugumą E. coli mastito patofiziologinių reakcijų (32). E. coli bakterija yra dažna mastito priežastis. Galima sakyti, kad tai yra pati dažniausia bakterija, nustatyta 80 proc. koliforminio mastito atvejų (28). E. coli sukeltas mastitas gali būti įvairaus stiprumo – pavyzdžiui, jis gali pasireikšti pieno liaukos infekcija arba sunkia sistemine liga. Nuo karvės sveikatos būklės priklausantys tokie faktoriai, kaip laktacijos etapas ir amžius, veikia mastito sunkumą (33). Pagrindinis E. coli mastito sunkumą nurodantis veiksnys yra bakterijų augimas ūmios infekcijos fazės metu prieš pakankamą neutrofilų antplūdį (34). Remiantis šiuolaikine literatūra, galima teigti, kad E. coli mastitas yra pakankamai retas reiškinys (33) jeigu jį vertintume pagal santykį su įvairių teigiamų mikrobų sukeltu lėtiniu mastitu.
14
1.3. Somatinės ląstelės piene
Somatinių ląstelių skaičius – tai ląstelių skaičius, esantis viename mililitre pieno (35). Somatinės ląstelės apibūdintos kaip atplyšusios epitelio ląstelės. Tai gali būti eritrocitai, leukocitai, limfocitai. Epitelio ląstelės sudaro apie 25 proc. SLS, o neutrofilai, makrofagai, limfocitai ir eritrocitai – 75 proc. (36). Epitelinės ląstelės piene yra fiziologiškai normalus reiškinys, kadangi liaukų ląstelės atsinaujina, tačiau infekcijos metu jų skaičiai gerokai padidėja, ir tai gali neigiamai veikti organizmą. Leukocitai reikalingi organizmo gynybiniam mechanizmui, taip pat imuninei sistemai, jie padeda pažeistiems audiniams atsistatyti. Uždegimo metu tarp somatinių ląstelių labiausiai padaugėja neutrofilų (37). Limfocitai yra vienintelės ląstelės, kurios dėl savo membranos receptorių atpažįsta antigenus (38). Uždegimo metu padidėja kraujagyslių pralaidumas (39), dėl to imuninės ląstelės migruoja iš kraujo į pieno liaukos sritį. Tai lemia piene padidėjusį somatinių ląstelių skaičių (40). Kuo uždegimas intensyvesnis, tuo daugiau SLS išsiskiria, todėl SLS gali būti naudojamas mastitui aptikti arba galima, stebint SLS bendroje pieno talpykloje, įvertinti bandos sveikatingumą. Šis skaičius ypač naudingas siekiant išsiaiškinti subklinikinius mastitus, kadangi išoriniais požymiais jie nepasireiškia (35). Sveiko tešmens piene SLS yra mažesnis už 100 tūkst./ml (41). Pagal Europos Sąjungoje galiojančius teisės aktus, SLS neturi viršyti 400 tūkst./ml (42). Dėl pieno liaukos pažeidimo somatinių ląstelių kiekis piene greitai padidėja ir piką pasiekia per kelias valandas ar dienas. Tačiau prireikia dienų, savaičių ar dar ilgesnio laiko tarpo kol SLS po patogeno sunaikinimo sumažėja (43). Tyrimų metu nustatyta, kad pieno pH, elektrinis laidumas, malondialdehido kiekis ir bendras ištirpusių kietųjų medžiagų kiekis buvo didesnis mastitu sergančių karvių pieno mėginiuose, palyginus su sveikų karvių. Taip pat sergančių karvių piene sumažėja riebalų, baltymų, laktozės ir kietųjų neriebalinių medžiagų bei pieno primilžis (p<0,0001) (44). Moksliniais tyrimais, naudojant eksperimentus, pagrįsta, kad egzistuoja ryšys tarp produktyvumo, pieno sudėties ir somatinių ląstelių skaičiaus piene (45).
Dėl mastito pieną sintetinančios tešmens liaukinio audinio epitelinės ląstelės tampa mažiau sekretuojančiomis, todėl sumažėja pieno kiekis. Epitelinėms ląstelėms plyšus, piene pasiskleidžia įvairūs ląstelių fermentai, dėl šių fermentų aktyvumo pagaminama prasto skonio ir kvapo produktai, kuriems būdingas greitas gedimas (39). Pieno kiekio sumažėjimas yra vienas ryškiausių tešmens uždegimo požymių. Pieno kiekio sumažėjimą lemia uždegimo laipsnis, kurį galima nustatyti pagal somatių ląstelių skaičių piene. Kai SLS pasiekia 100 tūkst./ml, primilžis mažėja proporcingai SLS didėjimui. Atsižvelgiant į atliktų tyrimų duomenis, karvių produktyvumas sergant mastitu iš vieno tešmens ketvirčio per dieną sumažėja 25-35 proc., iš karvės per laktaciją apie 10-15 proc., iš karvių bandos per laktaciją apie 5-10 proc. Jei SLS pakyla iki 200 tūkst./ml ribos, prarandama 2,5 proc. pieno produkcijos, t.y. 100 tūkst./ml virš normos prilygsta 2,5 proc. prarandamo pieno kiekio. Lietuvoje SLS vidurkis kai kuriais mėnesiais viršija net 600 tūkst./ml (46).
15 Tešmenį nuo uždegimo saugo mechaniniai ir cheminiai veiksniai, taip pat humoralinis ir ląstelinis pieno ir audinių imunitetas. Humoraliniai ir ląsteliniai pieno faktoriai, atliekantys svarbų vaidmenį uždegimo procese, yra antibakterinis mechanizmas (47). Nustatyta, kad laktoferino kiekis piene kyla didėjant SLS. Mikroorganizmų besidauginimą piene slopina lizocimas. Piene didėjant lizocimo koncentracijai stiprėja jo bakteriostatinis veikimas mikroorganizmams. Pastebėta, kad karvei sergant mastitu lizocimo aktyvumas sumažėja (48). Kai pieno liaukos uždegimą sukelia S.
agalactiae, pieno somatinių ląstelių skaičiaus vidurkis būna 857 tūkst./ml. Somatinių ląstelių
skaičius S. agalactiae infekuotų karvių piene gali svyruoti nuo 366 tūkst./ml iki 2,239 mln./ml. Mastitas sukeltas gramneigiamų bakterijų kartu su S. agalactiae ar Arcanobacterium pyogenes, įtakoja didesnį nei 10 mln./ml somatinių ląstelių skaičių (3). Bandoje, kurioje nustatoma koliforminių patogenų sukelti mastitai, bendras somatinių ląstelių skaičius bus aukštas, tačiau bendras bakterinis užterštumas bus žemas ir karvėms pasireikš daugiau klinikinis mastitas (19).
1.4. Pieno kiekis
Vienas galimų būdų nustatyti melžiamų karvių sveikatos sutrikimus, anksčiau nei jie diagnozuojami kliniškai, yra naudoti automatizuotą sistemą, kuri leidžia stebėti tiek judėjimo aktyvumą, tiek ir pieno gamybos pokyčius. Kasdieninis judėjimo aktyvumo sumažėjimas kartu su primilžio sumažėjimu,- gali būti naudojamas kaip ankstyvas požymis identifikuojant galimus pieninių galvijų sutrikimus (49). E. O. Mungube ir kt. (50) atlikę tyrimą, pabrėžia, kad slaptuoju mastitu sergančių karvių užkrėstuose ketvirčiuose pieno gamyba sumažėja vidutiniškai 17,2% viso potencialaus pieno kiekio. Tarp pirmaveršių karvių, Staphylococcus aureus, E. coli, ir Klebsiella
spp. sukelia didžiausius primilžio nuostolius, o tarp vyresnių karvių svarbiausius primilžio
praradimus sukelia Streptococcus spp., Staphylococcus aureus, A. pyogenes, E. coli, ir Klebsiella
spp. Pieno kiekis paprastai ima mažėti 1 arba 2 savaitės prieš diagnozuojant mastitą, o diagnozavus
ligą stebimas labai staigus primilžio sumažėjimas (51).
1.5. Pieno elektrinis laidumas mastito diagnostikoje
Šiuolaikinės bandos valdymo sistemos, kurios vertina kiekvienos karvės visų melžimų metu pieno tekėjimo greitį ir pieno elektrinį laidumą, yra svarbus informacijos šaltinis apie gyvūną (52). Jos yra perspektyvios, kai pagal pieno elektrinį laidumą ir karvės produktyvumą sprendžiama apie gyvulio susirgimo pradžią (53). Šios bandos valdymo programos fiksuoja konkrečius parametrus: pieno atleidimo greitį, kiekį, melžimo greitį, karvės svorį, aktyvumą, pieno elektrinį laidumą. Visi šie duomenys keliauja į kompiuterį, kur specialia programa yra apdorojami ir pateikiami grafiškai. Duomenys kaupiami ir saugomi, todėl prireikus galima atkurti ir pasižiūrėti bet kurios karvės užfiksuotus rodiklius (52). Elektrinis laidumas yra tam tikros medžiagos atsparumo elektros srovei matas (54). Pieno elektrinis laidumas tai atvirkštinis rodiklis pieno varžai, dažniausiai priklausantis nuo kraujagyslių tvirtumo (55).
16 PEL labai greitai pasikeičia pakitus karvės sveikatai. Šie pokyčiai dažnai siejami su mastitu nors gali būti ir dėl įvairių sveikatos problemų (53). Pasak daugelio mokslininkų, elektrinį laidumą lemiantys veiksniai priklauso nuo veislės genetikos, laktacijos, melžimo intervalų ir pieno sudėtinių dalių (56). Nors pieno elektrinis laidumas nėra tiesiogiai susietas su SLS piene, bet jo matavimas yra vienas iš pagrindinių metodų anksti diagnozuoti mastitą automatizuotose melžimo sistemose (57). Teigiama, kad sveikos karvės pieno elektrinis laidumas yra 4,0–5,5 mS/cm, o jei jis yra didesnis nei 6 mS/cm, galima įtarti tešmens audinio patologinius procesus (58). Atliekant tyrimus buvo nustatyta tiesioginė koreliacija tarp sergamumo mastitais ir padidėjusio elektrinio pieno laidumo (59). Taip pat buvo išsiaiškinta, kad 80 proc. karvių, kurių pieno elektrinis laidumas yra didesnis negu 6,5 mS/cm, SLS piene yra padidėjęs. Mokslininkai pastebėjo statistiškai reikšmingą ryšį tarp Kalifornijos mastito testo ir pieno elektrinio laidumo, todėl abu metodai gali būti naudojami kartu (56). Nustatant pieno elektrinį laidumą yra svarbi anijonų ir katijonų koncentracija, ypač Na+, K+ ir Cl-. Pieno liaukoje natrio siurbliai yra ant sekrecinių ląstelių membranos. Šie siurbliai Na+ jonus perkelia į tarpląstelinį skystį, o K+ jonus į ląsteles. Taip pat Cl- keliauja į pieną, o laktozė į tarpląstelinį skystį. Kai karvė yra veikiama pieno liaukos infekcijos, pieno elektrinis laidumas padidėja, nes išauga Na+ ir Cl- koncentracija piene. Dėl šios priežasties pažeidžiamos ląstelės, o Na+ ir Cl- keliauja į alveolių spindį, tuo tarpu o K+ ir laktozė iš - pieno (55). Elektrinis laidumas būna išreiškiamas ir kaip natrio chlorido koncentracija (54). Siekiant išsiaiškinti, kaip būtų galima aptikti slaptą mastitą, siūlomi ir kiti būdai, tokie kaip antai Kalifornijos mastito testas, SLS, kai kurie biocheminiai metodai, patogenų buvimas piene (60). Be tešmens uždegimo diagnostikos, pieno elektrinio laidumo duomenys gali būti panaudojami maisto pramonėje analizuojant sūrio fermentacijos procesus (61).
1.6. Gydymas ir bakterijų atsparumas
1.6.1. GydymasKlinikinio mastito formos žinojimas, kultūra paremta terapija ir gydymo efektyvumas – tai esminiai reikalavimai, norint efektyviai ir veiksmingai spręsti mastito susirgimus (62). Pagrindinis antibakterinio gydymo tikslas – greitas infekcinių medžiagų pašalinimas, siekiant išvengti rimto audinių pažeidimo ir palaikyti tolimesnę pieno gamybą (63). Dažniausiai, tešmens uždegimu sergančioms karvėms gydyti skirti antibiotikai švirkščiami į tešmenį arba leidžiami į raumenis (64). Ankstyvas mastito gydymas galimas tik tuo atveju, jeigu nedelsiant pradedama antibiotikų terapija. Bandos valdymo programinėje įrangoje matuojami biologiniai parametrai, pavyzdžiui: sumažėjęs primilžis, padidėjęs pieno laidumas, padidėjęs melžimo laikas, padidėjęs somatinių ląstelių skaičius. Pastarieji aspektai – turėtų būti laikomi mastito simptomais. Manoma, kad pažangus ir anksti pradėtas gydymas padeda greičiau grįžti prie normalios pieno gamybos ir sudėties (8).
17 Šiuo metu darosi vis sunkiau išgydyti karves, sergančias mastitu, kurį sukelia gramneigiamos bakterijos. Plataus spektro antibiotikai, pvz., fluorokvinolonai, ceftiofuras, cefkvinomas ir oksitetraciklinas, rekomenduojami E. coli mastito gydymui. Tuo pačiu metu E. coli mastito gydymas antibiotikais sulaukia prieštaravimų. Karvėms, kurioms pasireiškia sunki klinikinio mastito forma ir bakteremija, siūloma 3-5 dienas gydyti antimikrobiniais vaistais (65). Siauro veikimo spektro antibiotikai, tokie kaip natūralūs ar pusiau sintetiniai penicilinai, linkomicinas, eritromicinas dažniausiai naudojami streptokokų sukeltam mastitui gydyti. Plataus veikimo spektro antimikrobinės medžiagos, tokios kaip cefalosporinai, tetraciklinas, ampicilinas ir gentamicinas dažniausiai naudojamos mišriai uždegiminei infekcijai gydyti (67). Remiantis atliktais moksliniais tyrimais (68) galima daryti išvadą, kad cefaleksinas ar cefaleksino derinys su ampicilinu yra tinkami naudoti mastito gydymui, sukeltam streptokokų ar E. coli, tačiau jie yra mažai veiksmingi gydant koagulezei neigiamų stafilokokų sukeltą tešmens uždegimą. Vis dėlto antimikrobinių medžiagų deriniai yra veiksmingiausi. Pavyzdžiui, stafilokokų sukeltą mastitą, geriausia gydyti amoksicilinu ir klavulanine rūgštimi, kloksacilinu, penicilinu ir novobiocinu ar cefalosporinais. Stafilokokinė tešmens infekcija gydoma nuo 2 iki 5 parų. Kiti antibiotikai, naudojami stafilokokinio klinikinio mastito gydyme, yra makrolidai ir linkozamidai. Makrolidai ir linkozamidai pasižymi bendru taikiniu bakterijos ribosomoje (66). Atsparumas šiems antimikrobiniams vaistams paprastai svyruoja nuo 0 iki 17% (67 ). Prancūzijoje ir Vokietijoje atlikti tyrimai atskleidžia, kad visos S.
dysgalactiae ir S. agalactiae padermės buvo jautrios β-lactaminiams preparatams, tuo tarpu S. uberis padermės pasižymėjo padidinta penicilino G minimalia inhibicinia koncentracija (68).
Antimikrobinės terapijos efektyvumas priklauso ne tik nuo veiklųjų medžiagų rūšių, bakterijų jautrumo ar patekimo kelio, bet ir nuo laktoperoksidazės, laktoferino, lizocimo, imunoglobulinų kiekio pieno liaukoje. Antibiotikai su tešmenyje esančiomis natūraliomis antibaktrerinėmis medžiagomis slopina arba sustabdo mikroorganizmų veiklą tarpląsteliniame audinyje (3). Karvės, sergančios mastitu, gali būti gydomos kompleksiniais preparatais, kurių sudėtyje esantys vienos grupės antibiotikai papildo kitos grupės antibiotikų veikimą. Kompleksiniai preparatai nerekomenduotini taikyti, jei jų sudėtyje yra daugiau nei dvi antimikrobinės medžiagos. Tokių preparatų naudojimas sudaro palankiasnes sąlygas atsparesnėms mikroorganizmų rūšims išsivystyti (65).
1.6.2. Alternatyvus gydymas
Gliukokortikoidai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, dažnas melžimas ir skysčių terapija buvo pasiūlyti kaip alternatyva antimikrobinei terapijai gydyti E. coli sukeltą mastitą (60). Priešuždegiminio gydymo tikslas – sumažinti pagrindinius simptomus bei užkirsti kelią uždegimui ir kaip įmanoma greičiau atstatyti fiziologines tešmens funkcijas. Priešuždegiminis gydymas gliukokortikoidais slopina organizmo gynimosi reakcijas. Nusilpus organizmo gynybai, infekcija
18 gali išsivystyti ir sukelti ligą (70). Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (antipiretikai, analgetikai) nesukelia imunosupresinio poveikio, kaip gliukokortikoidai. Gydymas nesteroidiniais vaistais būna efektyvus, jei gydoma ankstyvoje uždegimo stadijoje, iki klinikinių požymių atsiradimo.
1.6.3. Gydymui naudotų preparatų aprašymas
,,Karbaseptas“. Gamintojas: „Ruvera“, Lietuva. Sudėtis: 100 g tepalo yra: oksitetraciklino 2 g, metilo salicilato 2 g, kamparo 2 g, karbamido (šlapalo) 5 g, pagalbinių medžiagų 89 g. Savybės: oksitetraciklinas veikia daugelį gramteigiamų ir gramneigiamų bakterijų. Kamparas, sumaišytas su mineraliniais riebalais, nesirezorbuoja, šaldo, vėliau šildo ir nuskausmina odos paviršiaus nervų galūnes. Dirgindamas odą, spartina medžiagų apykaitą ir apykaitos produktų rezorbciją. Metilo salicilatas veikia priešuždegimiškai, antimikrobiškai, slopina karštį. Karbamidas skatina diurezę, slopina mikroorganizmų dauginimąsi ir vystymąsi, naikina parazitus ir mikroskopinius grybus. Dozė: tepama 2-3 kartus per dieną, kol išnyksta simptomai. Išlauka skerdienai 0 dienų, pienui 0 dienų.
,,Rifen“. Gamintojas: Richter Pharma AG, Austrija. Sudėtis: ketoprofeno 100 mg/ml. Savybės: ketoprofenas – tai nesteroidinis vaistas nuo uždegimo. Be priešuždegiminio poveikio, jis taip pat malšina karščiavimą ir skausmą. Farmakologiškai ketoprofenas veikia slopindamas ciklooksigenazę ir lipoksigenazę. Ketoprofenas taip pat neleidžia susidaryti bradikininui ir stabilizuoja lizosomų ląstelių membranas, kurios neleidžia išsiskirti lizosomų fermentams, ardantiems audinius. Dozė: švirkšti 3 mg ketoprofeno 1 kg kūno svorio kartą per parą ne ilgiau kaip 3 dienas iš eilės, t. y., 3 ml tirpalo 100 kg kūno svorio. Išlauka skerdienai 4 dienos, pienui 0 dienų.
,,Synulox RTU“. Gamintojas: Zoetis Belgium SA, Belgija. Sudėtis: amoksicilino (trihidrato) 140mg/ml, klavulano rūgšties (kalio klavulanato) 38,5 mg/ml. Savybės: amoksicilinas – tai beta laktaminis antibiotikas, kuris jungiasi su svarbiais bakterijos ląstelės sienelės vystymuisi baltymais, todėl ląstelė lizuojama. Beta laktaminiai antibiotikai vandeninėje terpėje lengvai praeina gramteigiamų bakterijų peptidoglikanų sluoksnį ir patenka į veikimo vietą citoplazmos membranose. Gramneigiamų bakterijų peptidoglikanų sluoksnis, apsaugotas hidrofobiniu barjeru, tačiau plataus veikimo spektro beta laktaminiai antibiotikai gali praeiti šį barjerą per jame esančias smulkias poras. Klavulano rūgšties struktūroje yra beta laktaminis žiedas, kurį beta laktamazės atpažįsta kaip „peniciliną“. Fermento ir klavulanato sąveika yra negrįžtama, dėl šios priežasties fermentų molekulės paprasčiausiai suskyla. Dozė: skirti 8,75 mg/kg kūno svorio (1 ml vaisto 20 kg kūno svorio) per parą, 3 – 5 dienas iš eilės, į raumenis. Išlauka skerdienai 28 dienos, pienui 2,5 dienos.
,,Synulox LC“. Gamintojas: Zoetis Belgium SA, Belgija. Sudėtis: 3 g švirkšte yra amoksicilino (trihidrato) 200 mg, klavulano rūgšties (kalio klavulanato) 50 mg, prednizolono 10 mg. Savybės: amoksicilinas – tai beta laktaminis antibiotikas, kuris jungiasi su svarbiais bakterijos
19 ląstelės sienelės vystymuisi baltymais, todėl ląstelė lizuojama. Beta laktaminiai antibiotikai vandeninėje terpėje lengvai praeina gramteigiamų bakterijų peptidoglikanų sluoksnį ir patenka į veikimo vietą citoplazmos membranose. Gramneigiamų bakterijų peptidoglikanų sluoksnis apsaugotas hidrofobiniu barjeru, tačiau plataus veikimo spektro beta laktaminiai antibiotikai gali praeiti šį barjerą per jame esančias smulkias poras. Klavulano rūgšties struktūroje yra beta laktaminis žiedas, kurį beta laktamazės atpažįsta kaip „peniciliną“. Fermento ir klavulanato sąveika yra negrįžtama. Dėl paprastos priežasties fermentų molekulės paprasčiausiai suskyla. Prednizolonas yra uždegimą slopinantis kortikosteroidas. Dozė: į pažeistą tešmens ketvirtį išmelžus pieną, per spenio kanalą reikia suleisti visą švirkšto turinį. Švirkščiama 3 kartus kas 12 val. Išlauka skerdienai 7 dienos, pienui 3,5 dienos.
,,Lincocin Forte S“. Gamintojas: Huvepharma NV, Belgija. Sudėtis: 10 ml švirkšte yra linkomicino (linkomicino hidrochlorido) 330 mg, neomicino (neomicino sulfato) 100 mg. Savybės: linkomicinas yra linkozamidų grupės antibiotikas. Linkomicinas jungiasi prie bakterijų ribosomų 50 S subvieneto ir blokuoja ląstelės baltymų sintezę. Jis laikomas bakteriostatine medžiaga. Neomicinas yra aminoglikozidinis antibiotikas. Neomicinas yra plataus spektro aminoglikozidinis antibiotikas, veikia gramteigiamas ir gramneigiamas bakterijas. Jis jungiasi prie bakterijų ribosomų 30 S subvieneto ir sukelia netaisyklingo baltymo sintezę dėl klaidingai nuskaitytos iRNR amino rūgščių sekos. Dozė: į pažeistą tešmens ketvirtį, išmelžus pieną, per spenio kanalą reikia suleisti visą švirkšto turinį. Švirkščiama 3 kartus kas 12 val. Išlauka skerdienai 3 dienos, pienui 3,5 dienos.
1.6.4. Bakterijų atsparumas
Karves, kurios serga mastitu, reikia gydyti racionaliai, todėl reikia pasirinkti tokius antibiotikus kuriems infekcijos sukėlėjas yra jautriausias. Atsparių antimikrobinėms medžiagoms mikroorganizmų medžiagų apykaitos tipas pasikeičia, jie pradeda sintetinti fermentus, kurie inaktyvuoja antibiotikus, taip pat pakinta mikroorganizmų ląstelės membranų pralaidumas ir antibiotikas nepatenka į protoplazmą. Dėl to skatinamas atsparių padermių išsivystymas (65). Atsparumas, įgaunamas horizontalios atsparumo genų pernašos būdu, gali greitai paplisti, plintant atsparioms padermėms arba vykstant genetiniams mainams tarp atsparių padermių ir kitų jautrių padermių (71). I. Klimienės ir kt. (16) duomenimis, S. aureus labiausiai atsparus buvo amoksicilinui (81.7 proc.), penicilinui (81.6 proc.) ir ampicilinui (83.2 proc.). KNS padermių – atsparumas buvo atitinkamai 59.5 proc., 52 proc. ir 50.8 proc. penicilinui, ampicilinui ir amoxicilinui. Streptococcus spp. padermės buvo daugiausiai atsparios amoksicilinui (37.8 proc.),
Enterococcus spp. – penicilinui (28.3 proc.), ampicilinui (21.8 proc.), amoxicilinui (37.8 proc.) ir
20
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1. Bandymų vieta, laikas ir sąlygos
Mokslinis tiriamasis darbas buvo atliktas LSMU VA Stambiųjų gyvūnų klinikose ir Jonavos raj. X ūkyje 2016 metų rugpjūčio – spalio mėnesiais. Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 2012 10 03 Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. 11 - 2271 reikalavimų.
Šiame ūkyje karvės laikomos šalto tipo tvartuose, palaidos, vasaros metu yra ganomos ganyklose. Karvės ūkyje suskirstytos į 2 grupes: 1 grupė – kavės iki 180 dienų po apsiveršiavimo, 2 grupė - likusios karvės. Karvės šeriamos kiekvienai grupei subalansuotu racionu (1 priedas), šėrimas vyksta 2 kartus per dieną 6 – 18 valandomis. Ūkyje sumontuota eglutės tipo 2 x 12 melžimo aikštelė. Karvės melžiamos 2 kartus dienoje, melžimas prasideda 6 valandą ryto ir 18 valandą vakaro. Ūkyje įdiegta GEA firmos ,,Dairy Plan“ bandos valdymo sistema. Ši sistema geba nustatyti kiekvieno melžimo, kiekvienos karvės pieno elektrinį laidumą (mS/cm²), primelžtą pieno kiekį (kg), melžimo laiką (s), vidutinę pieno tėkmę (kg/min), aktyvumą ir kitus rodiklius.
2.2. Klinikinio mastito diagnozavimas
Klinikinis mastitas buvo diagnozuotas remiantis bendro klinikinio tyrimo duomenimis ir specifiniais būdingais klinikiniais simptomais (pakilusi vietinė tešmens temperatūra, tešmens deformacija, patinimas, sukietėjimas, skausmas, spenio deformacija, nenormalios spalvos, klampumo, konsistencijos pienas). Klinikinis mastitas buvo suskirstytas į dvi formas – lengvą ir sunkią. Lengvos formos klinikinis mastitas: ketvirčio pienas nenormalaus klampumo (vandeningas arba tirštesnis nei įprastas), spalvos (geltonas arba kraujo atspalvio), konsistencijos (dribsniai arba krešuliai) pakitimai, tačiau tešmuo nepatinęs, nėra sisteminių simptomų. Sunkios formos klinikinis mastitas: lengvo mastito pokyčiai ir matomi arba apčiuopiami pokyčiai tešmenyje (tešmens deformacija, patinimas, sukietėjimas, skausmas, spenio deformacija), rektinė temperatūra pakilusi virš 39,2°C (10).
2.3. Bakteriologinių mėginių paėmimas, antibiogramos nustatymas
Iš sergančių klinikiniu mastitu karvių buvo paimta 10 pieno mėginių. Pienas imtas laikantis visų aseptikos reikalavimų iš pažeistų tešmens ketvirčių, į sterilius indelius melžimo pabaigoje pagal pieno mėginių ėmimo taisykles (LST EN ISO 707:1999+P:2008 Pienas ir pieno produktai. Mėginių ėmimo taisyklės). Bakteriologiniai tyrimai (2 priedas) atlikti Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute. Mastito sukėlėjai buvo identifikuoti pagal standartizuotą metodiką SDP 5.4.4.K.85:214, taip pat nustatyta antibiograma (3 priedas) SDP 5.4.4. B.7:2014. Įvertinus gautus bakteriologinių mėginių ir antibiogramos rezultatus (1 ir 2 pav.) pasirinkti keli gydymo variantai.
21
2.4. Gupių sudarymas ir gydymo pasirinkimas
Tyrime sudarytos 3 tiriamosios grupės po 9 karves. Karvių amžius buvo 3 – 4 metai, 140-200 laktacijos dienų. Vidutinis metinis pieno produktyvumas 7000 kg. per laktaciją. 1 grupei buvo priskirtas lengvos formos klinikinis mastitas, ši grupė gydyta preparatu ,,Rifen“ 15 ml i.m. 2 dienas, pažeistas ketvirtis visą gydymo laiką po melžimo tepamas išoriškai ,,Karbaseptas“ tepalu, jei uždegimas nepraėjo po 2 dienų, trečiąją dieną leista ,,Synulox RTU“ 20 ml i.m. 3 dienas ir ,,Synulox LC“ 3 švirkštai, kas 12 valandų i.mm. 2 ir 3 grupei priskirtas sunkus klinikinis mastitas. 2 grupė gydyta ,,Synulox RTU“ 20 ml i.m. 3 dienas ir ,,Synulox LC“ 3 švirkštai, kas 12 valandų i.mm., ,,Rifen“ 15 ml i.m. 2 dienas, pažeistas ketvirtis visą gydymo laiką po melžimo tepamas išoriškai ,,Karbaseptas“ tepalu. 3 grupė gydyta preparatu ,,Lincocin forte S‘‘ 3 švirkštai, kas 12 valandų i.mm., ,,Rifen“ 15 ml i.m. 2 dienas, pažeistas ketvirtis visą gydymo laiką po melžimo tepamas išoriškai ,,Karbaseptas“ tepalu. Išsami informacija apie naudotus preparatus poskyryje: 1.6.3. Gydymui naudotų preparatų aprašymas (18-20 psl.).
Išgijusiomis buvo laikomos tos karvės, kurioms klinikinio tyrimo metu nebuvo rasta specifinių klikinio mastito simptomų (pakilusi vietinė tešmens temperatūra, tešmens deformacija, patinimas, sukietėjimas, skausmas, spenio deformacija, nenormalios spalvos, klampumo, konsistencijos pienas).
3 lent. Grupių sudarymo ir gydymo schema. 1 grupė -lengvas klinikinis mastitas Rifen 15 ml i.m. 2 dienas, Karbaseptas Pasveiko 3 karvės Nepasveiko 6 karvės Synulox RTU 20ml 3 d. i.m., Synulox LC 3 šv. i.mm., kas 12 val.,
Karbaseptas Pasveiko 6 karvės Sunkus klinikinis mastitas 2 grupė Rifen 15 ml 3 d., i.m., Synulox RTU
20 ml 3 d., i.m., Synulox LC 3 šv. i.mm, kas 12 val.,
Karbaseptas Pasveiko 9 karvės 3 grupė Rifen 15 ml 3 d., i.m., Lincocin Forte S 3 šv. i.mm., kas 12 val.,
Karbaseptas
Pasveiko 9 karvės
22
2.5. Duomenų rinkimas ir analizė
Darbe analizuoti rodikliai: pieno kiekis (kg), pieno elektrinis laidumas (mS/cm²), melžimo laikas (s), somatinių ląstelių skaičius piene (tūkst./ml). Pieno kiekis, vidutinė pieno tėkmė, melžimo laikas nustatomas karvių melžimo metu elektroniniais pieno matuokliais, kurie sumontuoti melžimo aikštelėje. Pieno elektrinis laidumas nustatytas, tuose pačiuose matuokliuose, įmontuotais elektrodais. Visi duomenys po kiekvieno melžimo automatiškai išsaugojami ,,Dairy Plan“ bandos valdymo programoje. Pieno mėginių somatinių ląstelių skaičius buvo nustatytas vieną kartą per mėnesį kontrolinio melžimo metu. Pieno mėginiai imti pagal mėginių ėmimo taisykles ir tirti VĮ ,,Pieno tyrimai“. Visų 3 grupių karvių duomenys buvo stebimi kiekvieną melžimą 14 dienų iki klinikinio mastito diagnozavimo, 1 gydymo dieną ir 14 dienų nuo gydymo pradžios.
Tyrimų statistinės analizės metodai: naudojama programinė įranga: Microsoft Office Word ir Microsoft Office Excel. Skaičiuojami statistiniai rodikliai: aritmetinis vidurkis (X), aritmetinio vidurkio paklaida (mx), duomenų statistinis patikimumas (p). Rezultatai patikimi, kai p<0,05.
23
3. TYRIMO REZULTATAI
1 pav. Dažniausiai pasitaikantys mastito sukėlėjai X ūkyje.
Ištyrus dešimt bakteriologinių pieno mėginių buvo gauti šie rezultatai (1 pav.): S. agalactiae buvo dažniausiai išskirtas mikroorganizmas, jis buvo rastas trijuose mėginiuose ir sudarė 30 proc. tirtų mėginių. Antroje vietoje buvo S. dysgalactiae, identifikuotas dviejuose mėginiuose, taip pat kiti stafilokokai, kurių irgi rasta dviejuose mėginiuose, kas sudarė po 20 proc. tirtų mėginių. Viename bakteriologiniame mėginyje rasta E. coli, kas sudarė 10 proc. tirtų mėginių. E. faecalis rastas taip pat tik viename mėginyje (10 proc.). Viename iš dešimties mėginių nebuvo aptikta patogeninių mikroorganizmų. Nė viename iš dešimties mėginių nebuvo aptikta mišrios patogenų mikrofloros. E. coli 10% Kiti stafilokokai 20% S. agalactiae 30% E. faecalis 10% S. dysgalactiae 20% Neaptikta 10%
24 2 pav. Mastito sukėlėjų antimikrobinis atsparumas.
Įvertinus antimikrobinio mastito sukėlėjų atsparumo duomenis (2 pav.), galime teigti, kad E.
coli yra jautriausia marfloksinui ir enrofloksacinui 27 mm, antroje vietoje yra jos jautrumas
linkomicinui / spektinomicinui 25 mm, dar mažiau ji jautri amoksicilinui su klavulanine rūgštimi 20 mm, o atspari ji yra rifampicinui, kanamycinui, kloksacilinui bei linezolidui. S. agalactiae yra jautriausia amoksicilinui su klavulanine rūgštimi ir linezolidui po 25 mm, šiek tiek mažiau jautri amoksicilinui 23 mm ir linkomicinui / spektinomicinui 22 mm, bei yra atspari framicetinui, trimetoprimui, canamycinui po 6 mm. E. faecalis jautriausia yra amoksicilinui su klavulanine rūgštimi 25 mm, linezolidui 23 mm ir rifampicinui 22 mm, o atspariausia pagal antibiogramą yra framicetinui ir kanamicinui po 6 mm. S. dysgalactiae pagal pateiktus duomenis yra jautriausia amoksicilinui su klavulanine rūgštimi ir linezolidui po 30 mm, šiek tiek mažiau jautri amoksicilinui 28 mm, linezolidui 25 mm ir linkomicinui / spektinomicinui 23 mm, o mažiausiai jautri cefaleksinui, trimetoprimui, kanamicinui, kloksacilinui po 6 mm. Taigi pagal antibiogramą ir gautus duomenis galima spręsti, kad skiriant antibiotikus pirmiausia reiktų rinktis amoksiciliną su klavulanine rūgštimi, linkomiciną / spektinomiciną arba linezolidą.
0 5 10 15 20 25 30 35 mm Antimikrobinė medžiaga E. coli S. agalactiae E. faecalis S. dysgalactiae
25 3 pav. Mastitą sukėlusių mikroorganizmų įtaka somatinių ląstelių skaičiui.
Pagal 3 paveiksle pateiktus SLS vidurkius matome, kad didžiausią somatinių ląstelių skaičių sukėlė S. agalactiae – 1,254 mln./ml. Šiek tiek mažiau somatinių ląstelių buvo rasta mastitiniame piene su E. faecalis – 1,203 mln./ml. Lyginant šiuos du sukėlėjus jų SLS skirtumas buvo 51,3 tūkst./ml arba 4 proc. S. dysgalactiae sukeltas SLS taip pat buvo aukštas – 953,5 tūkst./ml. Beveik dvigubai mažesnis nei didžiausias somatinių ląstelių skaičius buvo rastas mėginyje, kuriame mastitą sukėlė kiti stafilokokai – 675 tūkst./ml. Mažiausias SLS kiekis aptiktas E. coli infekuoto mastitinio pieno mėginyje – 511 tūkst./ml.
4 pav. Pieno elektrinio laidumo kitimo palyginimas grupėse. 511 675 1254.3 1203 953.5 0 200 400 600 800 1000 1200 1400
E. coli Kiti stafilokokai S. agalactiae E. faecalis S. dysgalactiae
T ūk st ./m l Kiti 6.33 6.72 4.98 5.04 5.32 5 5.87 5.98 5.01 0 1 2 3 4 5 6 7 8
-14 dienų 1 gydymo dieną +14 dienų
m
S/cm
² 1 grupė
2 grupė 3 grupė
26 Ištyrus nustatyta (4 pav.), kad 1 grupės pieno elektrinio laidumo vidurkis, 14 dienų iki gydymo pradžios, siekė 6,33±0,034 mS/cm². Pirmąją gydymo dieną jis pakilo iki 6,72±0,044 mS/cm². Vadinasi, PEL pirmąją gydymo dieną vidutiniškai pakilo 0,39 mS/cm² arba 5,8 proc. (p>0,05). 14 dienų po gydymo jis sumažėjo iki 4,98±0,042 mS/cm². 1 grupės karvių PEL nuo gydymo pradžios statistiškai patikimai (p<0,01) sumažėjo 1,74 mS/cm², o tai atitinka 25,9 proc. 2 grupėje elektrinio laidumo vidurkis, 14 dienų iki gydymo pradžios, siekė 5,04±0,037 mS/cm². Pirmąją gydymo dieną jis pakilo iki 5,32±0,028 mS/cm². Vadinasi, PEL pirmąją gydymo dieną vidutiniškai pakilo 0,28 mS/cm² arba 5,3 proc. (p>0,05). 14 dienų po gydymo jis sumažėjo iki 5±0,038 mS/cm². Tai rodo, kad pieno elektrinis laidumas nuo gydymo pradžios sumažėjo 0,32 mS/cm², kas atitinka 6 proc. (p<0,05). 3 grupėje elektrinio laidumo vidurkis, 14 dienų iki gydymo pradžios, siekė 5,87±0,037 mS/cm². Pirmąją gydymo dieną jis pakilo iki 5,98±0,031 mS/cm². Vadinasi, PEL pirmąją gydymo dieną vidutiniškai pakilo 0,11 mS/cm² arba 1,8 proc. (p>0,05). 14 dienų po gydymo jis sumažėjo iki 5,01±0,035 mS/cm². 3 grupės karvių elektrinis laidumas nuo gydymo pradžios sumažėjo 0,97 mS/cm² (p<0,05), tai atitinka 16,2 proc.
5 pav. 14 dienų iki gydymo pieno elektrinio laidumo vidurkių palyginimas tarp grupių. 5 paveiksle matyti, kad 1 grupės karvių pieno elektrinis laidumas prieš gydymą buvo didžiausias iš visų tiriamųjų grupių – 6,33 mS/cm², tai yra 1,29 mS/cm² (20,4 proc.) didesnis nei 2 grupės ir 0,46 mS/cm² (7,3 proc.) didesnis nei 3 grupės. Žemiausia elektrinio laidumo reikšmė, t. y. 5,04 mS/cm², buvo apskaičiuota 2 grupėje. Lyginant su 1 grupe ji buvo žemesnė 1,29 mS/cm² (20,4 proc.), o lyginant su 3 grupe ji buvo žemesnė 0,83 mS/cm² (14,1 proc.).
6.33 5.04 5.87 0 1 2 3 4 5 6 7
1 grupė 2 grupė 3 grupė
m
S/cm
27 6 pav. Pirmosios gydymo dienos pieno elektrinio laidumo vidurkių palyginimas tarp grupių.
6 paveiksle matyti, kad 1 grupės karvių pieno elektrinis laidumas pirmąją gydymo dieną buvo didžiausias iš visų tiriamųjų grupių – 6,72 mS/cm², tai yra 1,4 mS/cm² (20,8 proc.) didesnis nei 2 grupės ir 0,74 mS/cm² (11 proc.) didesnis nei 3 grupės. Žemiausia elektrinio laidumo reikšmė, t. y. 5,32 mS/cm², buvo apskaičiuota 2 grupėje. Lyginant su 1 grupe ji buvo žemesnė 1,4 mS/cm² (20,8 proc.), o lyginant su 3 grupe ji buvo žemesnė 0,66 mS/cm² (11 proc.).
7 pav. 14 dienų po gydymo pieno elektrinio laidumo vidurkių palyginimas tarp grupių. Iš 7 paveikslo matyti, kad po karvių klinikinio mastito gydymo 3 grupės karvių pieno elektrinis laidumas išliko aukščiausias, t. y. 5,01 mS/cm², 2 grupės siekė 5 mS/cm², 1 grupės buvo
6.72 5.32 5.98 0 1 2 3 4 5 6 7 8
1 grupė 2 grupė 3 grupė
m S/cm ² 4.98 5 5.01 4.965 4.97 4.975 4.98 4.985 4.99 4.995 5 5.005 5.01 5.015
1 grupė 2 grupė 3 grupė
m
S/cm
28 žemiausias, t. y. 4,98 mS/cm², tačiau visų tirtų grupių rodikliai skyrėsi labai neženkliai. Didžiausias skirtumas užfiksuotas tarp 1 ir 3 grupių 0,03 mS/cm² (0,6 proc), o mažiausias tarp 2 ir 3 grupių 0,01 mS/cm² (0,2 proc.). Skirtumas tarp 1 ir 2 grupės siekė tik 0,02 mS/cm² (0,4 proc.).
8 pav. Primelžto pieno kiekio vidurkių kitimo palyginimas grupėse.
Atlikus tyrimą nustatyta (8 pav.), kad 1 grupės primelžto pieno kiekio vidurkis, 14 dienų prieš gydymą, siekė 14,7±2,9 kg. Pirmąją gydymo dieną jis sumažėjo iki 7,3±1,7 kg. 1 grupės karvių primelžto pieno kiekis pirmąją gydymo dieną sumažėjo 7,4 kg, o tai atitinka 49,7 proc. (p<0,05). 14 dienų po gydymo, pieno kiekis pakilo iki 10,3±2,9 kg arba 29,1 proc. daugiaugiau nei pirmąją gydymo dieną, tačiau iki pradinio kiekio prieš gydymą neatsistatė – liko 4,4 kg (29,9 proc.) sumažėjęs. 2 grupėje pieno kiekio vidurkis, 14 dienų iki gydymo, siekė 12,2±2,2 kg. pirmąją gydymo dieną jis sumažėjo iki 10,1±1,9 kg. 2 grupės karvių primilžis pirmąją gydymo dieną sumažėjo 2,1 kg arba 17,2 proc. (p<0,05). 14 dienų po gydymo jis pakilo iki 11,7±2,4 kg. Tai rodo, kad primilžis po gydymo padidėjo 1,6 kg arba 13,7 proc. lyginant su primilžiu pirmąją gydymo dieną, tačiau išliko 0,5 kg (4,1 proc.) mažesnis nei prieš gydymą. 3 grupėje pieno kiekio vidurkis, 14 dienų iki gydymo, siekė 12,1±2,5 kg. pirmąją gydymo dieną sumažėjo iki 8,9±2,1 kg. 3 grupės primilžis pirmąją gydymo dieną sumažėjo 3,2 kg arba 26,4 proc. (p<0,05) lyginant su primilžiu prieš gydymą. Po gydymo jis pakilo iki 11,8±2,4 kg arba 24,6 proc. padidėjo lyginant su pieno kiekiu pirmąją gydymo dieną, tačiau liko 0,3 kg (2,5 proc.) mažesnis nei prieš gydymą.
14.7 7.3 10.3 12.2 10.1 11.7 12.1 8.9 11.8 0 2 4 6 8 10 12 14 16
-14 dienų 1 gydymo dieną +14 dienų
K ilo g ra m a i v ieno m el žim o m et u 1 grupė 2 grupė 3 grupė
29 9 pav. 14 dienų iki gydymo primelžto pieno kiekio vidurkių palyginimas tarp grupių. 9 paveiksle matyti, kad 1 grupės karvių primilžis prieš gydymą buvo didžiausias iš visų tiriamųjų grupių, t. y. 14,7 kg, kas yra 2,5 kg (17 proc.) didesnis už 2 grupės ir 2,6 kg (17,7 proc.) didesnis už 3 grupės primilžį. Mažiausias buvo trečiosios grupės primilžis, t. y 12,1 kg, lyginant su 2 grupe jis buvo žemesnis 0,1 kg (0,8 proc.).
10 pav. Pirmosios gydymo dienos primelžto pieno kiekio vidurkių palyginimas tarp grupių. 14.7 12.2 12.1 0 2 4 6 8 10 12 14 16
1 grupė 2 grupė 3 grupė
K ilo g ra m a i v ieno m el žim o m et u 7.3 10.1 8.9 0 2 4 6 8 10 12
1 grupė 2 grupė 3 grupė
K ilo g ra m a i v ieno m el žim o m et u
30 10 paveiksle matyti, kad 2 grupės karvių primilžis prieš gydymą buvo didžiausias iš visų tiriamųjų grupių, t. y. 10,1 kg, kas yra 2,8 kg (27,7 proc.) didesnis už 1 grupės ir 1,2 kg (11,9 proc.) didesnis už 3 grupės primilžį. Mažiausias buvo 1 grupės primilžis, t. y 7,3 kg, lyginant su 3 grupe – 8,9 kg, jis buvo mažesnis 1,6 kg (18 proc.).
11 pav. 14 dienų po gydymo primelžto pieno kiekio vidurkių palyginimas tarp grupių. Atlikus tyrimą pastebėta (11 pav.), kad primilžis po gydymo labiausiai sumažėjo 1 grupėje ir siekė tik 10,3 kg. Lyginant 1 ir 2 grupes matyti, kad 1 grupės primilžis buvo mažesnis 1,5 kg (12 proc.). 1 grupės primilžis taip pat buvo 1,6 kg (12,7 proc.) mažesnis už 3 grupės primilžį, o šis buvo didžiausias tarp grupių po gydymo, t. y. 11,8 kg. Tarp 2 ir 3 grupės skirtumas buvo minimalus t. y. 0,1 kg (0,84 proc.).
12 pav. Melžimo trukmės kitimo vidurkių palyginimas grupėse. 10.3 11.7 11.8 9.5 10 10.5 11 11.5 12
1 grupė 2 grupė 3 grupė
K ilo g ra m a i v ieno m el žim o m et u 369 254 298 280 213 286 294 374 294 0 50 100 150 200 250 300 350 400
-14 dienų 1 gydymo dieną +14 dienų
Sek
un
dės 1 grupė
2 grupė 3 grupė
31 Iš gautų duomenų (12 pav.) matyti, kad 1 grupės melžimo trukmės vidurkis, 14 dienų prieš gydymą, buvo 369±48,31 s. pirmąją gydymo dieną sutrumpėjo iki 254±46,21 s. Taip pat matyti, kad melžimo trukmė, pirmąją gydymo dieną, sutrumpėjo 115 s (31,2 proc., p<0,05). Po gydymo melžimo laikas, lyginant su melžimo laiku nuo gydymo pradžios, pailgėjo 44 s (14,8 proc.) iki 298±53,64 s (p<0,05), tačiau išliko trumpesnis 71 s (19,2 proc.) lyginant su laiku prieš gydymą. 2 grupėje melžimo laiko vidurkis, 14 dienų iki gydymo pradžios, siekė 280±64,89 s. Pirmąją gydymo dieną jis sutrumpėjo iki 213±43,51 s. Taigi, melžimo trukmė pirmąją gydymo dieną sutrumpėjo 67 s (23,9 proc., p<0,05). 14 dienų po gydymo melžimo laikas, lyginant su melžimo laiku nuo gydymo pradžios, pailgėjo 73 s (25,5 proc.) iki 286±59,42 s (p<0,05), taip pat pailgėjo 6 s (2,1 proc.) lyginant su laiku prieš gydymą. 3 grupėje karvių melžimo trukmės vidurkis prieš gydymą siekė 294±56,32 s. Pirmąją gydymo dieną dieną pailgėjo iki 374±38,46 s. Taigi, melžimo trukmė pirmąją gydymo dieną pailgėjo 80 s (21,4 proc., p<0,05). 14 dienų po gydymo melžimo laikas, lyginant su melžimo laiku nuo gydymo pradžios, sutrumpėjo 80 s (21,4 proc.) iki 294±65,81 s (p<0,05) ir buvo lygus laikui prieš gydymą.
13 pav. 14 dienų iki gydymo melžimo trukmės vidurkių kitimo palyginimas tarp grupių. Iš 13 paveikslo matyti, kad 1 grupės karvių melžimo laikas prieš gydymą buvo ilgiausias iš visų tiriamųjų grupių, t. y. 369 s, kas yra 89 s (24,1 proc.) ilgesnis už 2 grupės ir 75 s (20,1 proc.) ilgesnis už 3 grupės. Trumpiausiai buvo melžiamos 2 grupės karvės, t. y. 280 s, kas yra 14 s (4,8 proc.) trumpiau lyginant su 3 grupe.
369 280 294 0 50 100 150 200 250 300 350 400
1 grupė 2 grupė 3 grupė
Sek
un
32 14 pav. Pirmosios gydymo dienos melžimo trukmės vidurkių kitimo palyginimas tarp grupių.
Iš 14 paveikslo matyti, kad 3 grupės karvių melžimo laikas pirmąją gydymo dieną buvo ilgiausias iš visų tiriamųjų grupių, t. y. 374 s, kas yra 120 s (32,1 proc.) ilgesnis už 1 grupės ir 161 s (43,1 proc.) ilgesnis už 2 grupės. Trumpiausiai buvo melžiamos 2 grupės karvės, t. y. 213 s, kas yra 41 s (16,2 proc.) trumpiau lyginant su 1 grupe, kuri melžėsi 254 s.
15 pav. 14 dienų po gydymo melžimo trukmės vidurkių kitimo palyginimas tarp grupių. Iš tyrimo duomenų (15 pav.) matyti, jog 1 grupės melžimo laikas buvo pats ilgiausias, t. y. 298 s. Jis buvo 4 s (1,3 proc.) ilgesnis už 3 grupės karvių ir 12 s (4 proc.) ilgesnis už 2 grupės karvių melžimo laiką. 2 grupė buvo melžiama trumpiausiai – 286 s, ir tik 8 s (2,7 proc.) ilgiau buvo melžiama 3 grupė, kurios laikas buvo 294 s.
254 213 374 0 50 100 150 200 250 300 350 400 1 2 3 Sek un dės 298 286 294 280 282 284 286 288 290 292 294 296 298 300 1 2 3 Sek un dės
33 16 pav. SLS kiekio palyginimas grupėse.
Išanalizavus SLS kitimą grupių viduje (16 pav.) nustatyta, kad 1 grupėje prieš gydymą somatinių ląstelių skaičius siekė 427 tūkst./ml, o po gydymo – 166 tūkst./ml, taigi SLS po gydymo sumažėjo 261 tūkst./ml (61,1 proc.). 2 grupėje prieš gydymą SLS buvo 1,410 mln./ml, o po gydymo jis ženkliai sumažėjo iki 257 tūkst./ml. SLS šioje grupėje prieš ir po gydymo sumažėjo 1,153 mln./ml (81,7 proc.). 3 grupėje SLS prieš gydymą buvo pakilęs iki 840 tūkst./ml, tačiau po gydymo sumažėjo iki 463 tūkst./ml, taigi trečioje grupėje nustatytas SLS skirtumas prieš ir po gydymo buvo 377 tūkst./ml (44,9 proc.).
17 pav. SLS kiekio palyginimas tarp grupių prieš gydymą.
Atlikus duomenų analizę (17 pav.) matyti, jog pastebimai didžiausias somatinių ląstelių skaičius buvo rastas 2 grupėje t. y. 1,410 mln./ml, tai net 938 tūkst./ml (69,7 proc.) daugiau nei 1
427 1410 840 166 257 463 0 200 400 600 800 1000 1200 1400 1600
1 grupė 2 grupė 3 grupė
T ūk st ./m l SLS prieš gydymą SLS po gydymo 427 1410 840 0 200 400 600 800 1000 1200 1400 1600
1 grupė 2 grupė 3 grupė
T
ūk
st
./m
34 grupėje ir 570 tūkst.ml (40,4 proc.) daugiau nei 3 grupėje. Mažiausias SLS buvo 1 grupėje, šis skaičius siekė tik 427 tūkst./ml, ir, lyginant su 3 grupės SLS 840 tūkst./ml, pirmosios grupės SLS kiekis buvo 413 tūkst./ml (49,2 proc.) mažesnis.
18 pav. SLS kiekio palyginimas tarp grupių po gydymo.
Iš gautų duomenų (18 pav.) matyti, kad pastebimai didžiausias somatinių ląstelių skaičius – 463 tūkst./ml – po gydymo buvo 3 grupėje, t. y. 206 tūkst./ml (44,5 proc.) daugiau nei 2 grupėje ir net 297 tūkst.ml (64,1 proc.) daugiau nei 1 grupėje. Mažiausias SLS buvo 1 grupėje, šis skaičius siekė tik 166 tūkst./ml. Lyginant su 2 grupės SLS 257 tūkst./ml, 1 grupėje SLS kiekis buvo 90 tūkst./ml (35,2 proc.) mažesnis. 166 257 463 0 50 100 150 200 250 300 350 400 450 500
1 grupė 2 grupė 3 grupė
T
ūk
st
./m
