LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
Visuomenės sveikatos fakultetas
Julija Švelnytė
KAUNO MIESTO ŠEIMOS GYDYTOJŲ POŽIŪRIS Į VISUOMENĖS SVEIKATOS SPECIALISTO VEIKLĄ IR BENDRADARBIAVIMO GALIMYBES
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas Visuomenės sveikatos vadyba
Studentė Mokslinė vadovė
___________ Julija Švelnytė ___________lekt. dr. Snieguolė Kaselienė
2 SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
KAUNO MIESTO ŠEIMOS GYDYTOJŲ POŽIŪRIS Į VISUOMENĖS SVEIKATOS SPECIALISTO VEIKLĄ IR BENDRADARBIAVIMO GALIMYBES
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2017. 56 p.
Darbo tikslas. Išanalizuoti Kauno mieste dirbančių šeimos gydytojų informuotumą ir požiūrį į visuomenės sveikatos specialisto veiklą, atliekamas funkcijas bei įvertinti jų bendradarbiavimo galimybes.
Tyrimo metodika. Kokybinis tyrimas. Tyrimo duomenys buvo renkami 2016 m. spalio – 2017 m. sausio mėn. Taikant standartizuotą interviu metodą buvo apklausti 9 Kauno mieste dirbantys šeimos gydytojai. Tyrimo duomenys susisteminti taikant temų analizės metodą.
Rezultatai. Šeimos gydytojai žino tokias visuomenės sveikatos specialistų funkcijas: visuomenės švietimą sveikos gyvensenos klausimais ir informacijos apie sveikatą, sveikatos priežiūros įstaigas rinkimas bei analizavimas. Pagrindinės visuomenės sveikatos specialistų veiklos, kurias įvardino tyrimo dalyviai sveikatinimo renginių organizavimas ir vykdymas, informacijos apie sveikatą ir sveikatos priežiūros įstaigas rinkimas bei analizavimas ir visuomenės sveikatos priežiūra mokyklose ir ikimokyklinėse ugdymo įstaigose. Visi šeimos gydytojai paminėjo, kad informacijos apie visuomenės sveikatos specialistų veiklą jiems labai trūksta ir ji būtų naudinga. Šeimos gydytojų nuomone, visuomenės sveikatos specialistų veikla yra reikalinga ir aktuali šiandieninėje sveikatos priežiūroje, o bendradarbiavimas su visuomenės sveikatos specialistais leistų pagerinti visuomenės informuotumą apie sveikatos priežiūrą bei pačią sveikatą, pagerintų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę bei išteklių panaudojimą. Didžiausią naudą, tyrimo dalyvių nuomone, bendradarbiavimas atneštų pacientams. Taip pat bendradarbiavimas su visuomenės sveikatos specialistais teigiamai koreguotų šeimos gydytojų darbo krūvį, daugiau dėmesio būtų galima skirti pacientų konsultacijoms. Pagrindinės veiklos sritys, kuriose visuomenės sveikatos specialistai galėtų dirbti kartu su šeimos gydytojais – profilaktika bei sveikos gyvensenos mokymai. Kaip didžiausius trukdžius bendradarbiavimui su visuomenės sveikatos specialistais tyrimo dalyviai įvardino informacijos trūkumą apie visuomenės sveikatos specialistus ir jų vykdomas veiklas, bei finansavimą.
Išvados. Šeimos gydytojų informuotumas ir žinios apie visuomenės sveikatos specialistų funkcijas bei jų vykdomas veiklas yra labai ribotos. Visi tyrime dalyvavę gydytojai išreiškė norą bendradarbiauti su visuomenės sveikatos specialistais.
Raktažodžiai: visuomenės sveikata, visuomenės sveikatos specialistas, šeimos gydytojas, pirminė sveikatos priežiūra, bendradarbiavimas.
3 SUMMARY
Management of Public Health
THE ATTITUDE OF GENERAL PRACTITIONERS OF KAUNAS CITY TOWARDS THE WORK OF PUBLIC HEALTH SPECIALISTS AND OPPORTUNITIES OF COLLABORATION Department of Health Management, Faculty of Public Health, Lithuanian University of Health
Sciences.Kaunas; 2017. 56 p.
Aim of the study. To analyze the awareness and the attitude of general practitioners who work in Kaunas city towards the work of public health specialists, their functions and evaluate opportunities for their collaboration.
Methods. Qualitative study. The data of the research was gathered during the period of 2016 m. October – 2017 m. January. By using the standardized interview method, 9 general practitioners who work in Kaunas city were interviewed. The data of the research was systemized by using the topic analysis method.
Results. General practitioners know these functions of public health specialists: education of the society when it comes to questions of healthy lifestyle and gathering and analysis of information on health and healthcare institutions. The main duties of public health care specialists that were highlighted by the participants of the research were organization and execution of health-related events, gathering and analysis of information on health and healthcare institutions and supervision of the public health in schools and pre-school institutions. All of the general practitioners mentioned that they lack information on public health specialists and that it would be useful. According to the general practitioners, the work of public health specialists is necessary and relevant in the noonday healthcare and collaboration with public health specialists would allow to improve the education of the society when it comes to healthcare and health itself and would also benefit the quality of the services of healthcare institutions and the usage of their resources. According to the participants of the research the collaboration would benefit the patients the most. Also, the collaboration with public health specialists would positively affect the workload of general practitioners, more attention could be given to the consultations of the patients. The main spheres of actions where public health specialists could work with general practitioners would be prophylactics and healthy lifestyle training. As the greatest obstacles for collaboration with public health specialists, the participants of the research mentioned the lack of information on the kind of work public health specialists do and possible financing.
Conclusions. The awareness of the general practitioners and their knowledge on the functions of public health specialists and their work is very limited. All of the general practitioners that took part in the research were willing to collaborate with public health specialists.
4 Key words: public health, public health specialist, general practitioner, primary healthcare, collaboration.
5 SANTRUMPOS
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija. PSP – Pirminė sveikatos priežiūra. VS – Visuomenės sveikata.
VSS – Visuomenės sveikatos specialistas. ŠG – Šeimos gydytojas.
PSPĮ – Pirminė sveikatos priežiūros įstaiga. VŠĮ – Viešoji įstaiga.
6 SĄVOKOS
„Pirminė asmens sveikatos priežiūra - tai nespecializuotų kvalifikuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų pagal šeimos gydytojo ir bendrosios praktikos slaugytojo bei bendruomenės slaugytojo ir akušerio medicinos normų reikalavimus ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (t.y. įstaigoje, neteikiančioje stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų), pacientų namuose ir globos įstaigose, kompleksas“ [1].
„Šeimos gydytojas - gydytojas, baigęs bendrosios praktikos gydytojo specialybės rezidentūrą, galintis savarankiškai vykdyti visos šeimos bei atskirų individų pirminę sveikatos priežiūrą neatsižvelgiant į prižiūrimo kontingento amžių, lytį, politinius bei religinius įsitikinimus“ [2]. „Visuomenės sveikata - tai mokslas ir menas organizuotomis visuomenės pastangomis išvengti ligų, prailginti gyvenimą bei sustiprinti psichinę ir fizinę sveikatą, rūpinantis aplinkos sauga, kontroliuojant infekcines ligas, mokant individualios higienos, organizuojant medicinines bei slaugos tarnybas, anksti diagnozuojant ir gydant ligas, plečiant ir tobulinant socialines tarnybas, garantuojančias, kad kiekvieno individo gyvenimo standartai sudarytų jam galimybes palaikyti sveikatą, taigi suteiktų teisę į sveikatą ir ilgą gyvenimą“ [3].
„Visuomenės sveikatos specialistas - asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs formalią visuomenės sveikatos specialisto profesinę kvalifikaciją“ [4].
7 TURINYS
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1. Pirminė sveikatos priežiūra ir jos funkcijos ... 11
1.2. Visuomenės sveikatos priežiūra ir jos funkcijos ... 13
1.3. Visuomenės sveikatos specialisto funkcijos ... 14
1.4. Visuomenės sveikatos specialisto vykdoma veikla ... 16
1.5. Šeimos gydytojų ir visuomenės sveikatos specialistų bendradarbiavimo galimybės ... 17
1.6. Šeimos gydytojų ir visuomenės sveikatos specialistų bendradarbiavimo kliūtys ... 21
2. TYRIMO METODIKA ... 23 3. TYRIMO REZULTATAI ... 26 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 43 IŠVADOS ... 48 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 50 LITERATŪRA ... 51 PRIEDAI ... 55
8 ĮVADAS
Bendradarbiavimas tarp pirminės sveikatos priežiūros bei visuomenės sveikatos specialistų yra racionalios sveikatos priežiūros pavyzdys. Vykdant šalies gyventojų sveikatos priežiūrą, integruotų paslaugų teikimas turėtų būti įprasta kasdieninė veikla. Norint užtikrinti tinkamą gyventojų sveikatą, reikia ne tik individualiai gydyti sergančiuosius, bet ir vykdyti pirminę profilaktiką [5].
Šeimos gydytojo normoje ir visuomenės sveikatos įstatyme minimi panašūs tikslai: sveikatos išsaugojimas, stiprinimas, mokymas bei ligų prevencija [2;3]. Bendradarbiavimas tarp šių sektorių padėtų sustyguoti pirminę sveikatos priežiūros grandį šalyje, įtvirtinti profilaktikos programas, stiprinti populiacijos sveikatą, gerinti gyventojų sveikatos raštingumą, padidintų pačios sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, darbo našumą bei geresnį sveikatos priežiūros specialistų komandinį darbą [6]. Iki šiol šie du, bendro tikslo vienijami, sektoriai Lietuvoje savo veiklas vykdo atskirai ir nepriklausomai vienas nuo kito.
Tyrimais įrodyta, jog kiekvieno bendravimo su pacientu metu, daugiau laiko skiriant prevencijai yra galimybė išvengti daugelio lėtinių ligų. Nors gyventojų sveikatos ugdymas, ligų prevencija, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo bei kokybės užtikrinimas yra prioritetiniai Lietuvos sveikatos sistemos siekiai 2011 – 2020 metams, Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis gyventojų informuotumas apie profilaktinius sveikatos patikrinimus yra ganėtinai mažas. Daugelis nežino kada laikas pasitikrinti sveikatą, kur tai atlikti ir kokios gali būti pasekmės nepasitikrinus. Taip pat, pacientų nuomone, labiausiai jiems trūksta bendrosios informacijos apie sveikatą bei sveiką gyvenseną. Visa tai daro neigiamą įtaką ne tik sveikatos priežiūros kokybei ir efektyvumui, bet ir visai gyventojų sveikatai [7]. Sveikos gyvensenos bei profilaktikos žinios turi būti pateiktos metodiškai ir profesionaliai. Taip pat turi būti formuojami sveikos gyvensenos įgūdžiai [8]. Šie uždaviniai Lietuvoje kol kas įgyvendinami sunkiai. Pasiekti norimų rezultatų nei šeimos gydytojams, nei visuomenės sveikatos specialistams vis dar nepavyksta. Viena to priežasčių – nekomandinis, bet individualus darbas. Tarptautiniu mastu buvo pripažinta, kad gera pirminė sveikatos priežiūra yra labai svarbi sveikatos palaikymui ir jos gerinimui. Daugelyje pasaulio šalių buvo pradėtos sveikatos priežiūros sistemų pertvarkos. Pirminė sveikatos priežiūra ir visuomenės sveikata, siekiant geresnės sveikatos priežiūros kokybės, buvo sujungtos į vieną komandą, kurios tikslas – sveikesnė visuomenė [9].
Tiriama problema. Šiame darbe tiriama šeimos gydytojų ir visuomenės sveikatos specialistų bendradarbiavimo galimybė, analizuojamos šeimos gydytojų žinios apie visuomenės sveikatos specialistų vykdomą veiklą, jų funkcijas. Respondentai – Kauno mieste dirbantys šeimos gydytojai.
Darbo aktualumas. Pagal PSO „dabar labiau negu bet kada“ bendradarbiavimas tarp visuomenės sveikatos sektoriaus ir pirminės sveikatos priežiūros yra ypač reikalingas, atsižvelgiant į
9 gyventojų senėjimą, lėtinių ligų gausą, bei XXI amžiaus gyvenseną ir gyvenimo tempą [10]. Taigi, siekiant tokių tikslų pirmiausia reikia įvertinti pačių specialistų lūkesčius ir požiūrį į tarpsektorinio bendradarbiavimo galimybes.
Mokslinis naujumas. Tyrimų, kurie analizuotų šeimos gydytojų žinias apie visuomenės sveikatos specialistų funkcijas bei atliekamą veiklą, atlikta nėra. Šeimos gydytojų ir visuomenės sveikatos specialistų bendradarbiavimo galimybės Lietuvoje, taip pat nagrinėtos mažai.
Atlikto tyrimo teorinė ir praktinė reikšmė. Teorinė reikšmė – bus apžvelgiama ir analizuojama literatūra apie šeimos gydytojų bei visuomenės sveikatos specialistų funkcijas Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje. Taip pat teoriškai analizuojamos bendradarbiavimo, tarp šeimos gydytojų ir visuomenės sveikatos specialistų, galimybės, sritys, kliūtys ir nauda bei pateikiami kitų šalių bendradarbiavimo pavyzdžiai.
Šio tyrimo dėka galima giliau išnagrinėti bendradarbiavimo galimybes bei sritis, atsižvelgiant į pačių specialistų požiūrį ir poreikius. Atliktas tyrimas gali padėti suformuoti naują tarpsektorinio bendradarbiavimo viziją bei planą.
Asmeninis autoriaus indėlis. Autorė dalyvauja visuose darbo rengimo etapuose: temos pasirinkimo, vystymo, literatūros apžvalgos, metodikos bei klausimyno kūrimo. Šis baigiamas darbas rengiamas iš naujai surinktų duomenų, tyrimas bus atliekamas naujai sukurtu apklausos instrumentu.
10 DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas: išanalizuoti Kauno mieste dirbančių šeimos gydytojų informuotumą ir požiūrį į visuomenės sveikatos specialisto veiklą, atliekamas funkcijas bei įvertinti jų bendradarbiavimo galimybes. Uždaviniai:
1. Įvertinti šeimos gydytojų informuotumą apie visuomenės sveikatos specialistų funkcijas.
2. Atskleisti šeimos gydytojų žinias ir nuomonę apie visuomenės sveikatos specialistų vykdomą veiklą.
3. Įvertinti šeimos gydytojų požiūrį į bendradarbiavimo galimybes su visuomenės sveikatos specialistais.
11 1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Pirminė sveikatos priežiūra ir jos funkcijos
„Pirminė ambulatorinė asmens sveikatos priežiūra – tai nespecializuotų kvalifikuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų pagal šeimos gydytojo ir bendrosios praktikos slaugytojo bei bendruomenės slaugytojo medicinos normų reikalavimus ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (t. y. įstaigoje, neteikiančioje stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų), kompleksas“ [11].
Vykdant sveikatos priežiūros reformą Lietuvoje, pirminės sveikatos priežiūros (toliau PSP) grandis – orientuojama į ilgalaikę bendruomenės sveikatos priežiūrą, kurios vienas pagrindinių tikslų – gyventojų sveikatos stiprinimas ir išsaugojimas. PSP – pirmasis sveikatos priežiūros proceso elementas, kuriame vyksta pirminis asmenų bei jų šeimų kontaktas su sveikatos sistema [Klaida! Nerastas nuorodos šaltinis.]. Pasaulio sveikatos organizacija (toliau PSO) nurodo, kad PSP yra svarbiausia sveikatos priežiūros grandis, kuri privalo būti visuotinai prieinama šeimoms bei atskiriems individams, jiems patiems dalyvaujant gydymo procese priimtina forma [12]. Pagrindinės PSP funkcijos, pagal PSO: atskirties bei socialinių skirtumų mažinimas, sveikatos paslaugų teikimas atsižvelgiant į svarbiausius žmonių poreikius, sveikatos priežiūros integravimas visuose sektoriuose, žmonių sveikatos stiprinimas bei lėtinių ir infekcinių ligų prevencija [9].
PSP paslaugas Lietuvoje teikia PSP centrai, šeimos gydytojo kabinetai, ambulatorijos, poliklinikos, psichikos sveikatos centrai, slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės bei savivaldybių visuomenės sveikatos įstaigos. PSP įstaigose dirba šeimos gydytojai (toliau ŠG), psichiatrai, slaugytojai bei gydytojai odontologai. ŠG ir bendruomenės slaugytojas sudaro PSP komandą, kuri vykdo ligų diagnozavimą, gydymą, profilaktiką, padeda pacientui pasirinkti reikalingas paslaugas ir nukreipia jas gauti, stebi ir koordinuoja lėtinių ligų eigą [13].
Tinkamai funkcionuojanti PSP sistema gali ženkliai pagerinti šalies sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumą. Plečiant PSP galima racionaliau naudoti ribotas lėšas, skiriamas sveikatos priežiūros sektoriui. Efektyvios, subalansuotos ir tinkamai išplėtotos PSP, kurios ašis yra ŠG, dėka galima išspręsti 80 proc. visų šalies gyventojų sveikatos problemų [14].
Dvidešimto amžiaus septinto dešimtmečio pradžioje buvo sukurta šeimos medicinos disciplina ir pradėti rengti bendrosios praktikos gydytojai. Įvairiose šalyse ŠG veikla reglamentuojama skirtingai. Įvardinami skirtingi darbo reikalavimai, tačiau visur pabrėžiama, jog ŠG yra ne tik PSP, bet ir visos sveikatos priežiūros sistemos pagrindas [15].
Lietuvoje ŠG institucija buvo pradėta steigti 1995 m. įgyvendinant Lietuvos Nacionalinę sveikatos koncepciją. 2004 m. bendrosios praktikos gydytojai buvo pervadinti į ŠG, kurių praktika tapo licencijuojama [16]. Licencijuoti ŠG, dirbantys ŠG centruose, poliklinikose ar ambulatorijose,
12 rūpinasi šiose įstaigose prisirašiusių gyventojų sveikatos išsaugojimu, gerinimu bei profilaktika. Stebi lėtinių sveikatos sutrikimų eigą, padeda orientuotis sveikatos priežiūros sistemoje, konsultuoja įvairiais sveikatos klausimais, reikalui esant nukreipia gydymą tęsti pas specialistus. Lietuvoje ŠG savo darbo praktikoje vadovaujasi 2006 m. priimtu sveikatos apsaugos ministro įsakymu – „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“. Pagrindinės įsakymo sritys yra: gydytojo teisės bei pareigos, pirminę ambulatorinę asmens sveikatos priežiūros veiklą reglamentuojantys įsakymai, pažymų bei pažymėjimų išdavimo tvarka, vaistų išrašymo tvarka, profilaktinių programų įstatymai, gydytojo bei paciento santykiai ir ligų gydymo metodikos [17].
Pacientų pasitenkinimo PSP teikiamų paslaugų kokybe bei prieinamumu analizė atskleidžia, ŠG įsitvirtinimą mūsų šalyje. Tyrimo rezultatai rodo, kad daugiau nei 90 proc. šalies gyventojų per dvejus metus bent kartą apsilankė pas savo ŠG. Dažniausiai pas ŠG lankosi vyriausi šalies gyventojai bei vaikai iki 14 metų. Suaugę asmenys mažiau dėmesio skiria ligų prevencijai ir į ŠG kreipiasi tik esant konkretiems sveikatos negalavimams [18]. Higienos instituto duomenimis, nuo 2000 iki 2014 metų, apsilankymų skaičius pas ŠG, tenkantis vienam žmogui, kito nuo 3,9 iki 5,45 kartų per metus [19].
ŠG – tai tarsi pacientų filtras ar vartininkas, turintis atrinkti pacientus gydytojų specialistų konsultacijoms, kurių problemų negali išspręsti PSP. Tyrimai atskleidžia, kad ŠG nepakankamai gerai atlieka „vartininko“ vaidmenį. Dažnai gydytojai-specialistai atlieka dalį ŠG normoje patvirtintų paslaugų. PSP vis dar išlieka centralizuota. Mažai dėmesio skiriama sveikatos stiprinimo veiklai bendruomenėje bei pirminei ir antrinei profilaktikai [18].
Higienos Instituto duomenimis – ŠG skaičius Lietuvoje auga (1 pav.). Tačiau Valstybinės Ligonių Kasos atliktas tyrimas, Lietuvos gyventojų nuomonės apie privalomojo sveikatos draudimo sistemą, ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, atskleidžia esančias problemas PSP grandyje, kurios pagrindas yra ŠG. Tyrimo metu 2009, 2010 ir 2011 metais, tiesioginio interviu metodu, buvo apklausti 1068 respondentai. Rezultatai atskleidžia, jog vienas iš didžiausių sunkumų kylančių gyventojams sveikatos priežiūros sektoriuje yra bendros informacijos apie sveikatą stoka. Taip pat išryškėjo prevencinių programų žinomumo problema. Iš visų tyrimo metu apklaustų respondentų (N=1068) apie storosios žarnos vėžio profilaktikos programą žinojo – 29,2 proc., apie širdies ir kraujagyslių profilaktines programas – 36,4 proc. respondentų. Daugiausiai informacijos iš ŠG gyventojai gauna apie gimdos kaklelio vėžio profilaktinę programą. Lygiai toks pats tyrimas buvo pakartotinai atliktas 2012, 2013 ir 2015 metais. Prevencinių programų žinomumas nežymiai pagerėjo. Tačiau apie storosios žarnos vėžio profilaktikos programą informuoti buvo tik 35 proc., apie širdies ir kraujagyslių profilaktines programas – 47 proc. respondentų. Apie vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis (skirtos 6-14 m. vaikams) prevencinę programą buvo informuoti – 23 proc.
13 respondentų. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad daugiausiai informacijos apie prevencines programas gauna asmenys, kurių amžiaus grupė – 30 metų ir daugiau [20;7;21].
1 pav. Šeimos gydytojų skaičiaus pokytis 10 000 gyv. 2001 – 2014 metais Šaltinis: Lietuvos sveikatos rodiklių informacinės sistemos duomenų bazė
Apibendrintai galima teigti, jog PSP visame pasaulyje yra įvardinama kaip esminė sveikatos priežiūros dalis, vykdoma atsižvelgiant į šalių finansines galimybes. PSP paslaugų dėka galima išspręsti didžiąja dalį žmonių sveikatos problemų. Norint sukurti ilgalaikę bendruomenės sveikatos priežiūros sistemą, kuri padėtų šalies gyventojams stiprinti bei išsaugoti sveikatą, didžiausią dėmesį reikėtų skirti PSP grandies tobulinimui bei prieinamumo gerinimui. Pagrindinis PSP grandies elementas yra ŠG, tačiau tyrimai, atlikti Lietuvoje, atskleidžia, jog ŠG nepakankamai gerai atlieka „vartininko“ funkciją. Taigi, PSP Lietuvoje vis dar išlieka ganėtinai centralizuota, per mažai dėmesio skiriama profilaktikai bei sveikatos stiprinimui.
1.2. Visuomenės sveikatos priežiūra ir jos funkcijos
Lietuvos Respublikos Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas priimtas 2002 m. visuomenės sveikatos priežiūrą apibrėžia kaip organizacinių, teisinių, ekonominių, techninių, socialinių bei medicinos priemonių, padedančių įgyvendinti ligų ir traumų profilaktiką, išsaugoti visuomenės sveikatą bei ją stiprinti, visuma [3]. Šiame įstatyme visuomenės sveikatos (toliau VS) funkcijos konkrečiai išskiriamos nėra. Įstatyme reglamentuojama visuomenės sveikatos priežiūros sistemos struktūra, visuomenės sveikatos priežiūros vadyba, valstybinis visuomenės sveikatos priežiūros reguliavimas, visuomenės sveikatos užtikrinimas, sveika gyvensena bei visuomenės sveikatos
2,78 3,56 4,24 4,8 5,03 5,28 5,51 5,72 5,85 6,06 6,19 6,37 6,53 6,84 0 1 2 3 4 5 6 7 8 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 10 000 gy v .
14 priežiūros praktika. Konkrečiau VS, kaip sveikatos priežiūros veiklos atšakos, funkcijas įvardina PSO:
Žmonių sveikatos būklės stebėsena; Ligų profilaktika;
Grėsmių visuomenės sveikatai stebėjimas, analizavimas;
Mokslinių tyrimų susijusių su sveikatos apsauga ir stiprinimu vykdymas; Bendruomenės įtraukimas į visuomenės sveikatinimo veiklą;
Sveikatos politikos kūrimas bei vystymas; Sveikatos priežiūros prieinamumo didinimas; Visuomenės švietimas sveikatos klausimais; Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimas;
Stichinių nelaimių poveikio mažinimas sveikatai [22].
Apibendrinant galima teigti, kad VS Lietuvoje yra reglamentuota Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymu, kuriame aprašyta visa svarbiausia informacija apie VS, tačiau VS funkcijos nėra aiškiai ir konkrečiai suformuluotos. PSO daugiau dėmesio skiria šiai sveikatos priežiūros veiklos sričiai ir išskiria ne tik dešimt esminių VS funkcijų, bet ir aprašo, kas yra svarbiausia vykdant VS priežiūrą: žmonių sveikatos būklės stebėjimas, švietimas, profilaktika, sveikatos priežiūros prieinamumo ir kokybės užtikrinimas bei sveikatos politikos kūrimas ir vystymas.
1.3. Visuomenės sveikatos specialisto funkcijos
Pagrindinės visuomenės sveikatos specialistų (toliau VSS) funkcijos, kurias išskiria Jungtinių Amerikos Valstijų visuomenės sveikatos asociacija:
Sveikatos problemų ir pavojų bendruomenei nustatymas bei ištyrimas (epidemiologiniai sveikatos tyrimai, užkrečiamųjų ligų profilaktikos programos ir kt.);
Bendruomenės sveikatos būklės stebėjimas, siekiant išsiaiškinti sveikatos problemas;
Bendruomenės švietimo bei informavimo sveikatos priežiūros klausimais vykdymas (tai apima tikslines viešąsias komunikacijas, sveikatos ugdymo programas, rinkodarą, mokymo bei lavinimo įstaigų bei darboviečių švietimą);
Bendruomenės įtraukimas į sveikatos problemų sprendimą;
Politikos stiprinančios sveikatą kūrimas, kurią remia bendruomenė;
Sveikatos priežiūros užtikrinimas kuomet kitos priemonės yra neveiksmingos arba neprieinamos (apima socialiai remtinų žmonių sveikatos stiprinimą ar rizikos grupių švietimą sveikatos klausimais);
15 Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros stebėsena bei vertinimas (apima sveikatos
programų kokybės, prieinamumo ir efektyvumo vertinimą);
Kokybiškų bei profesionalių visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimas (apima paslaugų ir specialistų licencijavimą, kontrolę, mokymus sveikatos bei saugos klausimais);
Mokslinių tyrimų vykdymas tam, kad sveikatos priežiūros sektorius funkcionuotų efektyviau, kokybiškiau ir inovatyviau;
Bendradarbiavimas su kitomis institucijomis (šveitimo, politikos, ekonomikos, epidemiologijos, socialinėmis ir kt.) [23].
VSS, vykdantys sveikatos priežiūros veiklą mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose, vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais, kuriuose aprašomos VSS funkcijos ir pateikiami kvalifikacijos reikalavimų aprašai [2].
Jankauskienė Ž., Stukas R., Liepuonienė R. ir kt. atliko profesinio lauko tyrimą, kurio metu iš 18 pateiktų VSS kompetencijų buvo išskirta dešimt svarbiausių (1.1 lentelė). Šios kompetencijos atskleidžia VSS gebėjimą pasinaudoti turimomis žiniomis ir įgūdžiais tam tikram darbui, funkcijoms atlikti [24]. Tyrimo metu buvo anketuojami akademinės bendruomenės nariai, darbdaviai bei VS absolventai.
1.1 lentelė. Visuomenės sveikatos specialisto kompetencijos
Visuomenės sveikatos specialisto kompetencijos
1. Visuomenės sveikatos problemų identifikavimas 6. Bendras populiacijos sveikatos vertinimas 2. Aplinkos poveikio visuomenės ir atskirų jos
grupių sveikatai vertinimas ir jo valdymo būdų planavimas, įgyvendinimas
7. Įrodymais grįstos praktikos taikymas, ieškant naujų visuomenės sveikatos problemų sprendimo
būdų
3. Visuomenės sveikatos priežiūra 8. Visuomenės sveikatos saugos vykdymas 4. Sveikatos politikos formavimas, vertinimas bei
įgyvendinimas
9. Bendradarbiavimas su sveikatos priežiūros ir kitų sričių specialistais
5. Prevencinių programų valdymas 10. Sveikatos mokymo organizavimas ir įgyvendinimas
Bandant ieškoti konkrečių VSS funkcijų Lietuvoje susiduriama ne tik su informacijos, bet ir su dokumentų, reglamentuojančių tokias funkcijas, stygiumi. Todėl šiame darbe buvo aprašytos VSS kompetencijos, kurias įvardino kiti autoriai, atlikdami profesinio lauko tyrimą. Nors kompetencijos ir funkcijos sąvokos yra skirtingos visgi viena nuo kitos nenutolusios ir viena kitą papildančios praktikoje. Apibendrinant galima teigti, kad VSS funkcijos Lietuvoje yra reglamentuotos tik VSS vykdantiems veiklą ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir mokyklose. Pasitelkiant kompetencijos sąvoką, VSS turi gebėti identifikuoti sveikatos problemas ir jas spręsti taikant įrodymais pagrįstas
16 intervencijas, gebėti komunikuoti su kitų sričių specialistais, siekiant kokybiškesnių sveikatos priežiūros paslaugų, taip pat kurti sveikatą tausojančią politiką, prevencines programas bei organizuoti sveikatos švietimą.
1.4. Visuomenės sveikatos specialisto vykdoma veikla
VSS veiklą, kurios pagrindą sudaro VS stiprinimas, dar 1985 metais apibrėžė A.Tannahill ir pasiūlė viską apjungti į tris pagrindines veiklos sritis:
Ligų profilaktiką; Sveikatos mokymus;
Sveikatos saugą (kuri apima finansinę bei įstatyminę sveikatos stiprinimo kontrolę) [25]. „Lietuvoje VSS savo veiklą vykdo: ikimokyklinėse ir mokyklinėse ugdymo įstaigose, visuomenės sveikatos biuruose, visuomenės sveikatos centruose, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, savivaldybių administracijų sveikatos skyriuose, specializuotos priežiūros įstaigose (priklausomybės centruose, psichikos ligonių, vaikų, asmenų su negalia sveikatos priežiūros centruose), teritorinėse ligonių kasose“. VSS taip pat gali dirbti sveikatos programų vadybininkais valstybinėse sveikatos srities institucijose [26]. Įgytas mitybos specializacijos žinias VSS gali plačiai taikyti pramonėje (maisto ir farmacijos), visuomenės švietimo tikslais žiniasklaidoje, švietimo ar mokslo įstaigose.
VS biuruose vykdoma VSS veikla susijusi su VS stebėsena, stiprinimu bei vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūra. VS stebėseną atliekantys specialistai renka bendruomenės sveikatos būklės ir jos kitimo duomenis, analizuoja ir vertina jų pokyčius, analizuoja aplinkos, socialinius bei ekonominius veiksnius, turinčius įtakos gyventojų sveikatai ir siekia daryti įtaką sveikatos priežiūros gerinimui bei tobulinimui. VSS atsakingi už bendruomenės sveikatos stiprinimą vykdo sveikatos mokymus, propaguoja sveiką gyvenseną, skatina gyventojus atsakyti už savo sveikatą, formuoja nuo elgsenos priklausomų visuomenės sveikatos rizikos veiksnių mažinimą. „Taip pat rengiamos ir įgyvendinamos profilaktinės programos, kurių veiklos kryptys: užkrečiamųjų ligų profilaktika, neinfekcinių ligų profilaktika, širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika, visuomenės psichikos sveikatos stiprinimas ir sutrikimų profilaktika, sveikos gyvensenos propagavimas – fizinio aktyvumo ir sveikos mitybos skatinimas, burnos sveikatos gerinimas, žalingų įpročių prevencija bei nelaimingų atsitikimų ir traumų prevencija“ [27]. Už vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūrą mokyklose atsakingi VSS vykdo šias veiklas: formuoja kiek galimą teisingesnį mokinių požiūrį į savo sveikatą ir ugdo sveikos gyvensenos įgūdžius, numato priemones ligoms ankstyvuoju laikotarpiu įtarti ir užkirsti kelią bei kuria sveiką aplinką mokyklose, stiprinant mokinių sveikatą, šalina rizikos veiksnius, galinčius sukelti ligas.
17 VS centruose VSS vykdo VS saugos kontrolę, užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę, siekia užtikrinti VS saugos teisės aktų reikalavimus atitinkančią saugią aplinką bendruomenėje, gina vartotojų teises sveikatos saugos ir paslaugų kokybės požiūriu bei licencijuoja VS priežiūros veiklos kontrolę. Sveikatos saugos kontrolėje dirbantys VSS turi užtikrinti ūkinės komercinės veiklos atitikimus norminių teisės aktų reikalavimams, kontrolės metu tikrinamos (asmens sveikatos priežiūros, stacionarios globos, slaugos, švietimo, maisto ir kosmetikos gaminius gaminančios, grožio procedūras teikiančios, keleivius gabenančios) įstaigos [28]. Taip pat VSS dalyvauja leidimų-higienos pasų išdavimo procesuose, atlieka užkrečiamųjų ligų židinių epidemiologinį ištyrimą bei organizuoja aplinkos nukenksminimo darbus. Taiko visų rūšių karantino priemones epidemijų atvejais. Vykdo VS priežiūros veiklos (privalomasis higienos įgūdžių mokymas, privalomasis mokymas apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, profesinės rizikos vertinimas, privalomasis pirmosios pagalbos mokymas ir kt.) licencijavimą.
Savivaldybių administracijų sveikatos skyriuose VSS vykdo: skurdo ir socialinės atskirties mažinimą, prognozuoja sveikatos priežiūros rodiklius, socialinės paramos ir sveikatos priežiūros programų savivaldybės taryboms parengimą, bendradarbiauja su visuomeninėmis neįgaliųjų organizacijomis, savivaldybės teritorijoje vykdo sveikatinimo veiklą ir kt. [29].
Taigi VSS savo veiklą vykdo įvairiose darbų srityse pradedant nuo sveikatos teisės ir politikos, vaikų ir jaunimo sveikatos, sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo principų bei baigiant profilaktikos žiniomis ir jos taikymu, sveikatos sauga ir jos kontrole, sveikatos mokymais bei sveikatos programų kūrimu ir įgyvendinimu. Visa tai VSS gali taikyti PSP grandyje, atliekant jiems specifiškai paskirtas funkcijas susijusias su VS stiprinimu, švietimu bei sauga.
1.5. Šeimos gydytojų ir visuomenės sveikatos specialistų bendradarbiavimo galimybės
Lietuvoje gyventojų populiacija senėja. Kartu su tuo daugėja ir tokių sveikatos problemų, kaip kraujotakos sistemos sutrikimai, diabetas, įvairios onkologinės ligos bei lėtiniai kvėpavimo takų sutrikimai. Šiuos sveikatos sutrikimus sukelia nesveika mityba, fizinio aktyvumo stoka, rūkymas bei alkoholis. Tokie rizikos veiksniai vadinami išvengiamaisiais. Daugelio ligų būtų galima išvengti jei sveikatos sistema pakankamai dėmesio ir laiko skirtų prevencijai. Kuomet asmuo nuolat gauna informacijos, kaip sumažinti sveikatos rizikos veiksnius, tuomet su jų turimomis žiniomis galima pradėti formuoti sveikos gyvensenos įgūdžius. Tokia informacija privalo būti pateikiama metodiškai ir profesionaliai. Sąmoningumo ugdymas visuomenėje yra vienas iš pagrindinių prevencijos tikslų, kuris gali ženkliai sumažinti lėtinių ligų paplitimą populiacijoje [30]. Norint įtvirtinti prevenciją sveikatos priežiūroje į pagalbą reikia pasitelkti specialistus, kurių studijos yra pagrįstos prevencinių programų kūrimu ir taikymu. PSO skelbia, kad „dabar labiau negu bet kada“ bendradarbiavimas
18 tarp VS ir PSP yra būtinas. Šiems sektoriams dirbant kartu būtų ne tik geriau nustatomos sveikatos problemos, bet ir optimizuojami sveikatos rezultatai [31].
Įstatymai mūsų šalyje reglamentuoja, jog asmens sveikatos priežiūros tikslas – laiku diagnozuoti sveikatos sutrikimus asmenims bei užkirsti kelią sveikatos pablogėjimui ir komplikacijoms. Padėti atsigauti gydymo eigoje ir sustiprinti sveikatos būklę. Tuo tarpu VS priežiūros tikslas – teisinių, ekonominių, organizacinių, socialinių ir medicininių priemonių visuma, kuria remiantis galima įgyvendinti ligų bei traumų profilaktiką, išsaugoti VS ir ją stiprinti [2;4].
PSP yra tiltas tarp antrinio ir tretinio sveikatos priežiūros lygmens, VS priežiūra yra jungtis tarp asmens ir populiacijos. Taigi matoma, jog asmens sveikatos ir VS sektoriai turi sąsajas ir bendrą tikslą – gerinti ir išsaugoti žmonių visapusę dvasinę, fizinę ir socialinę gerovę.
Vienas iš esminių PSP iššūkių šiandieninėje sveikatos priežiūroje yra persiorientavimas iš asmens sveikatos priežiūros, kuri susiformavo XX a., į visos populiacijos sveikatos užtikrinimą, kas yra XXI a. siekiamybė. Tokį sistemos persiorientavimo modelį galima pasiekti integravus dvi sistemas, sukūrus bendradarbiavimo grandinę tarp PSP ir VS sektorių [32].
Lietuvoje šių sektorių veikla kol kas nėra sukoordinuota bendradarbiavimui siekiant tam pačiam tikslui įgyvendinti. Medicinos normoje „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ pažymėta, jog PSP dirbantis ŠG turi atlikti tokias funkcijas kaip prevencija, sveikos gyvensenos propagavimas, ligų profilaktika, sveikatos ugdymas, bendrųjų rizikos veiksnių mažinimas ir kt. [2]. Atlikus užsienio [6;10;22] ir Lietuvos autorių [5;4;2;30;33] literatūros analizę galima pastebėti, kad dauguma funkcijų taip pat yra būdingos ir VSS (1.2 lentelė).
1.2 lentelė. Šeimos gydytojų ir visuomenės sveikatos specialistų funkcijos
ŠEIMOS GYDYTOJŲ FUNKCIJOS VISUOMENĖS SVEIKATOS SPECIALISTŲ
FUNKCIJOS Suteikti pirmąją medicinos pagalbą
Diagnozuoti ligas pagal kompetenciją Padėti orientuotis sveikatos sistemoje Stebėti lėtinių/infekcinių ligų eigą
Išrašyti receptus, laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų
pažymėjimus, mirties liudijimus ir pan. Vykdyti vaikų ir suaugusių sveikatos
patikrinimus/sveikatos ugdymą/sveikatos stiprinimą
Vykdyti ligų profilaktiką Propaguoti sveiką gyvenseną
Vykdyti rizikos veiksnių mažinimą populiacijoje
Vykdyti aplinkos saugą Kontroliuoti darbo higieną
Vykdyti epidemiologinę priežiūrą bei tyrimus
Vykdyti neinfekcinių/infekcinių ligų kontrolę ir profilaktiką
Vykdyti visuomenės sveikatos mokymus Vykdyti sveikatos žinių populiarinimą Vykdyti vaikų sveikatos saugą ir ugdymą Propaguoti sveiką gyvenseną
Vykdyti visuomenės sveikatos stiprinimą Vykdyti rizikos veiksnių mažinimą
19 Žinant šiandieninę ŠG situaciją, kuomet PSP yra gerokai medikalizuota ir didžioji dalis laiko yra skiriama gydomai veiklai, juntamas laiko trūkumas, kuris būtų skirtas VS stebėsenai, sveikatos stiprinimo priemonėms ir pirminei profilaktikai. Šią problemą efektyviausiai išspręstų darnus PSP ir VS sektorių bendradarbiavimas. VS ir asmens sveikatos sektorių nebendradarbiavimas bei veiklų nepasidalijimas apsunkina bendro tikslo siekį – sveiką visuomenę. Viena kitą perdengiančios veiklos, neduoda norimų rezultatų bei iššvaisto PSP laiką [34]. Racionalioje sveikatos priežiūroje tikslinga būtų šiems sektoriams bendradarbiauti. Tai leistų subalansuoti ir teisingai paskirstyti specialistų laiką skirtą asmenų konsultacijoms bei gydymui. Tokiu būdu PSP teikiamos paslaugos būtų kokybiškesnės. Integravus VS į PSP būtų lengviau siekti bendrų tikslų, tai turėtų tapti įprasta, kasdienine veikla šiuolaikinėje medicinoje. Norint įgyvendinti sėkmingą sektorių sujungimą Amerikos medicinos institutas siūlo atkreipti dėmesį į šias sritis: suderinti sektorių vadovavimą bei pasidalinti „vaidmenimis“, sukurti ir naudoti bendrą infrastruktūrą bei bendradarbiauti dalijantis ir keičiantis informacija apie gyventojų sveikatą [35].
Apjungiant PSP ir VS grandis galima ne tik pagerinti paslaugų kokybę, bet ir pasiekti geresnį sveikatos priežiūros prieinamumą šalyje, pakelti bendruomenės pasitenkinimą sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir galiausiai labiau įsigilinti, tinkamai suprasti ir gebėti efektyviai valdyti sveikatos problemų priežastis. Bendradarbiaujant ŠG ir VSS pagerėja konsultacijų sveikatos klausimais kokybė, socialinė komunikacija (visuomenės informavimas apie sveiktos problemas), bendruomenės poreikių vertinimas, susiformuoja stabilesnės darbo grupės, su visą dieną galinčiu dirbti kolektyvu, aktyvėja komandinis darbas sprendžiant sveikatos problemas. Sektorių partnerystė gali skatinti sveikatingumą ir stiprinti prevenciją, taip galima pasiekti daug vertingesnių rezultatų nei atskirų sektorių veiklų rezultatų suma [34].
Daugeliui pasaulio šalių integruoti VS į PSP sektorių vis dar yra iššūkis, tačiau jau yra valstybių, kurios su tokiomis problemomis susidorojo ir šiandiena turi integruotą VS į PSP sektorių, jei ne nacionaliniame tai bent bendruomeniniame lygmenyje.
Ontarijas – daugiausiai gyventojų turinti Kanados provincija, esanti centinėje šalies dalyje. Šiame regione taikomas šeimos sveikatos komandos modelis, kuriame VS yra integruota į PSP. Šeimos sveikatos komanda pradėjo savo veiklą 2005 m. ir šiandiena 184 komandos aptarnauja daugiau nei 3 mln. gyventojų. Pacientus ši komanda konsultuoja sveikatos stiprinimo klausimais visą parą, esant neatidėliotinoms situacijoms nedelsiant kreipiamasi į ŠG. Taip ŠG pasiekia tik tie pacientai, kuriems reikia medicininių apžiūrų, tiems asmenims, kuriems reikia konsultacijų sveikatos stiprinimo klausimais padeda – VSS. Tokiu būdu taupomas ŠG laikas. Dalis sveikatos priežiūros paslaugų atitenka VSS, kurie atsakingi už prevenciją ir sveikos gyvensenos ugdymą bendruomenėje [6]. Tokiame modelyje VSS atlieka vartininko vaidmenį.
20 Jungtinėje Karalystėje VS priežiūros specialistai iš apskričių VS tarnybų persiorientavo į PSP centrus, kuriuose buvo sujungta pirminė ir antrinė sveikatos priežiūros. Kaip konsultantai sveikatos profilaktikos klausimams centruose įdarbinti ir VSS. Nuo 2000 m. Naujojoje Zelandijoje yra įsteigtos PSP organizacijos, kurias sudaro PSP centrų bei VS tarnybų darbuotojai [30].
Pagrindinės sveikatos problemos, kurias turėtų išspręsti PSP ir VS sektorių darbas kartu: Sveikatos priežiūros prieinamumo stoka, ypatingai liečianti jautrias gyventojų grupes
(senyvo amžiaus žmones, motinas ir kūdikius, atokių gyvenviečių asmenis ir pan.); Bendrosios socialinės problemos (bendruomenės vystymas, skurdas, atsako į nelaimes
planavimo modelių stoka ir pan.);
Bendrosios elgesio problemos (atrankiniai sveikatos patikrinimai, alkoholizmas, rūkymas, narkotinių medžiagų vartojimas, neplanuoti nėštumai, mityba ir pan.);
Bendrosios biomedicininės problemos (skiepai, lėtinės bei užkrečiamosios ligos) [34]. Po sėkmingo PSP stiprinimo projekto Kanados mokslininkai aprašė bendradarbiavimo tarp ŠG ir VSS naudą ir pabrėžia, kad tai naudinga visiems: populiacijai, sveikatos peržiūros darbuotojams bei sveikatos priežiūros sistemai (1.3 lentelė) [35].
1.3 lentelė. Visuomenės sveikatos ir pirminės sveikatos priežiūros sektorių bendradarbiavimo nauda
NAUDA VISUOMENEI NAUDA SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTAMS NAUDA SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SISTEMAI Profilaktinių sveikatos patikrinimų bei imunizacijos pagerėjimas Lėtinių ligų sumažėjimas Hospitalizacijų skaičiaus
sumažėjimas
Geresnis informacijos apie sveikatą bei jos stiprinimą prieinamumas Pagerėjusi bendra populiacijos sveikata ir kt. Stipri partnerystė su bendruomene Geresnės VS žinios Didesnis pasitenkinimas sveikatos priežiūros paslaugomis Geresnis darbuotojų išsaugojimas Stipresnis komandinis darbas
Darbo vietų sukūrimas ir kt. Pagerėjęs sveikatos priežiūros prieinamumas Pagerėjęs sveikatos priežiūros efektyvumas ir kokybė
Didesnis dėmesys sveikatos švietimui ir prevencijai Padidėjęs populiacijos
pasitenkinimas sveikatos priežiūra
Padidėję finansiniai ištekliai dėl efektyvesnio išteklių kaupimo bei dalijimosi ir kt.
2012 m. Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas išanalizuoti vyraujančias ŠG nuostatas apie bendradarbiavimą su VS sektoriumi. Šio tyrimo rezultatai atskleidė – 65,6 proc. ŠG mano, kad bendradarbiavimas tarp šių sektorių turėtų būti geresnis, 52,5 proc. teigė, kad yra suinteresuoti bendradarbiavimu su VSS. ŠG nuomone, glaudesnis bendradarbiavimas sudarytų sąlygas teikti aukštesnės kokybės gydymo paslaugas bei darytų didesnę įtaką priimant svarbius VS sprendimus [33]. Tais pačiais metais Lietuvoje atlikus tyrimą ir išanalizavus VSS požiūrį į bendradarbiavimą su PSP sektoriumi paaiškėjo jog 75,9 proc. VSS norėtų, kad bendradarbiavimas tarp VS ir PSP sektorių
21 būtų realesnis ir sklandesnis. VSS nuomone iš to būtų naudos ne tik jų veiklai, bet ir visai sveikatos priežiūros paslaugų kokybei Lietuvoje [36].
Apibendrinant galima teigti, kad VS ir PSP sektorių bendradarbiavimo nauda yra aiški bei įrodyta kitų šalių patirtimi. Taip pat toks sveikatos priežiūros tarpsektorinis bendradarbiavimas yra naudingas populiacijai, sveikatos priežiūroje dirbantiesiems specialistams ir visai sveikatos priežiūros sistemai. PSP ir VSS bendradarbiavimas išspręstų sveikatos priežiūros prieinamumo, socialines, elgesio bei biomedicinines problemas, pagerintų sveikatos priežiūros kokybę, bendruomenės žinias sveikatos klausimais ir visos populiacijos sveikatą.
1.6. Šeimos gydytojų ir visuomenės sveikatos specialistų bendradarbiavimo kliūtys
Visi nauji veiklos integravimo mechanizmai turi tam tikras kliūtis, kurios trukdo greitai ir nesudėtingai juos įgyvendinti. PSP ir VS integravimas ne išimtis. Mokslinėje literatūroje išskiriamos trys pagrindinės kliūtys siekiant bendradarbiavimo tarp šių sektorių: sisteminės, organizacinės bei tarpasmeninės [30].
Sisteminiame lygmenyje vyrauja tokios kliūtys kaip sveikatos politikos kūrimas, stabilus finansavimas, skirtingos biurokratinės procedūros, VS ir PSP sektoriuose, bei tam tikri informacinės infrastruktūros trūkumai [34]. Norint išspręsti šias problemas reikėtų tinkamos vyriausybinės paramos ir pasitikėjimo, kuris leistų įtvirtinti naują sveikatos priežiūros modelį ir atskleisti jo naudą šaliai. Taip pat finansinis stabilumas, kuris reiškia žinojimą kada ir koks bus gaunamas atlygis už suteiktas paslaugas, suteiktų didesnį užtikrintumą tiek VSS tiek PSP specialistams [37].
Organizaciniai trukdžiai sklandžiam bendradarbiavimui literatūroje išskiriami tokie: bendros darbotvarkės ar vizijos nebuvimas, dėmesys asmeniui PSP ir dėmesys populiacijai VS, pagrindinių VS veiklų nuvertinimas arba neįvertinimas, „vaidmenų“ pasiskirstymas bendradarbiaujant, riboti žmogiškieji ištekliai (komandos formavimas), nepakankamos žinios ar įgūdžiai bei kartais netinkamas darbo jėgos panaudojimas [34]. Tokių problemų būtų galima išvengti kuriant bendrus sveikatos priežiūros centrus, sudarant sutartis susijusias su atskaitomybe ir valdymo struktūromis, skatinant bendradarbiavimą su VS ir PSP organizacijomis, kuriant komandinius darbo įpročius bei bendras informacines sistemas duomenims kaupti ir pan. [37].
Pagrindiniai bendradarbiavimo kliūčių tarpasmeniniame lygmenyje aspektai: nusistovėję stereotipai apie VS ir PSP funkcijas, specialistų nenoras keistis, pokyčių baimė, konkurencija, blogai suformuota komunikacija tarp PSP ir VS sektorių, komandinio darbo žinių trūkumas. Sprendimo būdai tokioms kliūtims išspręsti aiškūs – „vaidmenų“ paskirstymas. Tinkamas informacijos pateikimas apie šiuos sektorius, jų funkcijas ir veiklą, bendros vizijos ir misijos kūrimas, teigiamų santykių ir komandinio darbo skatinimas bei pasitikėjimo ir tolerancijos ugdymas [34;37].
22 Apibendrinant galima teigti, jog pagrindinės problemos su kuriomis susiduriama kuriant tokio tipo bendradarbiavimą, tarp sveikatos priežiūros sektorių, yra finansavimas, palankios politikos kūrimas, darbų pasiskirstymas bei komunikacija, kontaktų palaikymas.
23 2. TYRIMO METODIKA
Tyrimo tipas
Siekiant atskleisti temą „Kauno miesto šeimos gydytojų požiūris į visuomenės sveikatos specialisto vykdomą veiklą ir bendradarbiavimo galimybes“ buvo pasirinktas kokybinis aprašomasis tyrimas taikant standartizuotą interviu. Ši metodologija labiausiai tiko išsamiai temos analizei. Jos dėka galima praplėsti tiriamą problemą, gauti įvairiapusę informaciją iš respondentų bei nagrinėti pasirinktą temą platesniu ir gilesniu būdu [38]. Kokybiniai tyrimai yra tinkama priemonė rinkti ir analizuoti informaciją, kuomet tema ir joje nagrinėjama problema yra nauja, plati bei sudėtinga.
Tyrimo dalyviai
Atsižvelgiant į tyrimo tikslą ir uždavinius buvo pasirinkta tikslinė respondentų atrankos strategija. Norint gauti kokybišką ir kuo įvairesnę respondentų nuomonę, buvo siekiama apklausti kiek įmanoma skirtingesnę darbo patirtį turinčius, tiek privačiose, tiek viešuosiuose sveikatos priežiūros įstaigose dirbančius Kauno miesto ŠG. Iš viso tyrimo metu buvo apklausti 9 Kauno mieste dirbantys ŠG. Kokybinio tyrimo imties dydis buvo sudaromas taikant „prisotinimo“ metodiką, kuomet interviu iš gydytojų buvo renkami kol gaunama informacija pradėjo atsikartoti. Siekiant užtikrinti tyrimo dalyvių konfidencialumą vardai bei pavardės buvo užkoduoti (pvz.: gydytojas1, gydytojas2 ir t.t.). Tyrime dalyvavusių ŠG demografiniai duomenys pateikti (2.1 lentelėje).
2.1 lentelė. Tyrime dalyvavusių šeimos gydytojų charakteristikos Tyrimo dalyvio
numeris
Amžius Gydymo įstaiga Praktinio darbo patirtis (metais) Gydytojas 1 61 m. VŠĮ 34 m. Gydytojas 2 38 m. Privati 11 m. Gydytojas 3 42 m. Privati 15 m. Gydytojas 4 42 m. Privati 13 m. Gydytojas 5 31 m. VŠĮ 4 m. Gydytojas 6 29 m. VŠĮ 2 m. Gydytojas 7 53 m. Privati 22 m. Gydytojas 8 58 m. VŠĮ 30 m. Gydytojas 9 43 m. Privati 16 m.
Tyrimo duomenų rinkimo metodas
Ruošiantis tyrimui, atlikus literatūros analizę, buvo sudarytas pusiau struktūruotas interviu klausimynas, kuriame vyravo atviro tipo klausimai, atliekant interviu, užduodami vienoda eiliškumo tvarka (priedas nr. 1).
24 Atliekant tyrimą buvo gaunami žodiniai ŠG sutikimai, interviu buvo fiksuojami ir įrašinėjami naudojant diktofoną. Gauti duomenys transkribuojami – tikslus tyrimo dalyvių kalbos perrašymas iš garso formato į tekstinį dokumentą ta pačia kalba, kuria kalbama įraše. Vieno interviu vidutinė trukmė buvo 25 minutės.
Tyrimo eiga
2016 m. birželio mėn. gautas LSMU bioetikos centro leidimas (priedas nr. 2). Žvalgomasis tyrimas buvo atliktas 2016 m. birželio – liepos mėn. privačioje PSP įstaigoje, apklausiant porą ŠG. Žvalgomojo tyrimo metu, respondentams pateikiant interviu klausimus, buvo koreguojamas tyrimo instrumentas. Nežymiai taisomi interviu klausimai, jų kiekis bei eiliškumas. Po žvalgomojo tyrimo, atlikus interviu klausimyno korekcijas, tyrimo duomenys buvo pradėti rinkti nuo 2016 m. spalio iki 2017 m. sausio mėn.
Tyrimas buvo atliekamas remiantis geranoriškumo, anonimiškumo, pagarbos, privatumo bei informacijos tikslumo principais. Visi tiriamieji turėjo teisę laisvai apsispręsti, ar jie nori ir sutinka dalyvauti tyrime. Taip pat visi kalbinti tyrimo dalyviai susitikimus galėjo paskirti jiems patogiu laiku, dažniausiai tai buvo prieš arba po darbo, visi interviu vyko respondentų darbovietėse. ŠG buvo supažindinami su tyrimo tikslais ir tolimesniu rezultatų panaudojimu. Visi tyrimo dalyviai buvo informuoti apie interviu įrašymą į diktofoną. Tyrimo dalyviams buvo palikta teisė pasiruošti interviu iš anksto gavus klausimyną arba atsakyti į interviu metu pateiktus klausimus jų neperžvelgus iš anksto. Visi interviu buvo pradedami trumpu prisistatymu ir tyrimo tikslo aptarimu, taip pat pačioje pradžioje ŠG buvo užduodami bendro pobūdžio klausimai, kuriais buvo siekiama surinkti demografinius duomenis: gydymo įstaigos patikslinimą, amžių bei praktinio darbo patirties trukmę. Toliau sekė standartizuoto interviu klausimai.
Pirmaisiais keturiais interviu klausimais buvo siekiama atsakyti į pirmąjį bei antrąjį tyrimo uždavinius. Šie uždaviniai buvo išsikelti norint išsiaiškinti ŠG informuotumą apie VSS funkcijas ir požiūrį į jų vykdomą veiklą. Pirmaisiais klausimais buvo norima palaipsniui pereiti prie pagrindinės tyrimo temos apie ŠG ir VSS bendradarbiavimą. Visi likę klausimai, nuo penktojo iki vienuolikto, buvo skirti ŠG nuomonės apie bendradarbiavimo naudą, galimas sritis, trukdžius, bei galimybes analizei.
Tyrimo duomenų analizė
Siekiant užtikrinti duomenų analizės nuoseklumą rezultatai buvo analizuojami etapais. Pirmasis interviu transkribavimo etapas – žodinės informacijos perrašymas rašytine kalba. Tyrime dalyvavusių dalyvių vardai ir pavardės buvo užkoduotos ir pakeistos (pvz.: gydytojas1, gydytojas2 ir t.t.). Duomenų analizei naudojami jau perrašyti pokalbiai. Toliau sekė visų tyrimo dalyvių interviu
25 skaitymas, kurio metu buvo pažymimos įdomios, naudingos bei informatyviausios įžvalgos, kurias analizuojant būtų galima toliau plėtoti pasirinktą temą. Pažymint aktualiausias interviu vietas buvo galima įžvelgti pagrindines temas, kuriomis besivadovaujant buvo toliau analizuojami visi turimi rezultatai. Tyrimo duomenų analizavimo metu buvo stengiamasi laikytis nuoseklumo. Kai kurių klausimų atsakymus teko apjungti ar atskirti, kad gautųsi vientisas ir aiškus rezultatų aprašymas. Kiekvieną temą buvo stengiamasi pabaigti apibendrinimu, kuris leistų skaitytojui susidaryti trumpą, logišką bei aiškią nuomonę apie nagrinėjamą problemą. Galiausiai visa tai buvo sujungta į rišlų, suprantamą ir tyrimo dalyvių citatomis pagrįstą tekstą, kuris kiek įmanoma labiau atskleistų viso tyrimo problemą bei rezultatų naudingumą.
Tyrimo patikimumas ir validumas
Tyrimo rezultatų patikimumui ir validumui užtikrinti, buvo pasirinkti šie metodai: konsultacijos su kolegomis, duomenų trianguliacija bei detalus tyrimo metodikos aprašymas.
Konsultacijų su kolegomis (t.y. su darbo vadove) bendrų diskusijų metu buvo aptariama tyrimo tematika, problematika, eiga, pasidalinama įžvalgomis apie atliekamą tyrimą. Duomenų trianguliacija buvo taikoma, kuomet norint kokybiškai pagrįsti konkrečią temą ar klausimą, naudojamos kelių tyrimo dalyvių, šiuo atvejų ŠG, citatos. Detalus tyrimo tipo, dalyvių, duomenų rinkimo bei tyrimo eigos aprašymas leidžia teisingai įvertinti tyrimo kokybę, patikimumą bei rezultatų perkeliamumo galimybę.
26 3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. ŠEIMOS GYDYTOJŲ INFORMUOTUMAS APIE VISUOMENĖS SVEIKATOS SPECIALISTŲ FUNKCIJAS
Apklausiant tyrime dalyvavusius ŠG pirmiausia domėtasi, kokios VSS funkcijos jiems yra geriausiai žinomos. Atlikus interviu analizę buvo atrinkta pora daugiausiai besikartojančių VSS funkcijų, kurias savo atsakymuose paminėjo tyrimo dalyviai (2 pav.).
2 pav. Visuomenės sveikatos specialistų funkcijos, kurias įvardino šeimos gydytojai
Dažniausiai tyrimo dalyvių minima VSS funkcija – visuomenės švietimas sveikos gyvensenos klausimais. Atsakydami į šį klausimą ŠG buvo konkretūs, todėl atsakymai didele įvairove nepasižymėjo.
“Nu ką, jie skaito paskaitas apie sveiką gyvenimo būdą, apie žalingų įpročių žalą, įsidarbinant, ten pavyzdžiui, maisto pramonėje ir taip toliau... Narkologinėm kryptim, alkoholio, rūkymo kryptim... Nu, kažką tokio aš įsivaizduoju”. (Gydytojas1)
“Manau, pagrindinė – švietėjiško pobūdžio. Tokios labiau gal net teorinės jų funkcijos, sakyčiau, juk gydome mes – praktikai”. (Gydytojas3)
“Kiek žinau, tas visas kalbėjimas apie sveiką gyvenimo būdą. Kalbėjimas apie rūkymo žalą, be abejo, psichotropines medžiagas. Kalbėjimas, apie vieną pagrindinių Lietuvos problemų, žinoma, tai yra tą alkoholį”. (Gydytojas5)
VISUOMENĖS SVEIKATOS SPECIALISTŲ FUNKCIJOS
Visuomenės švietimo sveikos gyvensenos
27 “Kiek pasiskaičiau – prevencija į kurią įeina švietimas, mokymai…”. (Gydytojas7)
“Nedaug žinau... Ko gero, sveika gyvensena, mokymai ta tema. Juk pati visuomenės sveikatos esmė, kažkaip, ugdyti požiūrį, rūpintis savimi, rūpintis savo aplinka”. (Gydytojas9)
Verta paminėti, kad keli ŠG prie VSS funkcijų priskyrė ir monitoringą – sistemingą visuomenės sveikatos stebėseną. Dėl tokio savo pasirinkimo tyrimo dalyviai nebuvo visiškai užtikrinti, tačiau visgi tokią funkciją, jų nuomone, galima priskirti VSS.
„Ko gero, dar ir monitoringas. Tų visų infekcinių, lėtinių susirgimų ar tai kažkokių apsinuodijimų fiksavimas...“. (Gydytojas2)
„Turbūt rinkti informaciją apie žmonių sveikatą, ligas, apie sveikatos priežiūros įstaigas. Sakykim, rinkti ją, apdoroti. Yra ir tie biurai, ir visuomenės sveikatos centrai…Visa tai ir yra jų funkcijos kažkokios”. (Gydytojas5)
„Tiesa, visuomenės sveikatos stebėseną atlikti. Juk jie tuos duomenis iš mūsų ir surenka apie infekcines, neinfekcine ligas ir t.t.”. (Gydytojas7)
Keli tyrimo dalyviai, prie geriausiai žinomų VSS funkcijų, priskyrė ligų profilaktiką, sveikatos saugos kontrolę bei pirmosios pagalbos mokymus. Tokie atsakymų variantai buvo pavieniai, neatsikartojantys.
„Ligų profilaktika, sveikatingumo skatinimas. Bendrąja prasme tiek ir težinau ”. (Gydytojas4)
„Pagrindinės funkcijos – sveikatos saugą kontroliuoti, infekcinių, neinfekcinių ligų rizikos veiksnių kontrolę vykdyti”. (Gydytojas8)
„Geriausiai tai žinau, aišku, kad yra mokymai. Esu susidūrusi su tokiu, net nežinau, kaip čia pasakyti… Privatus biuras ar centras, tas visuomenės sveikatos. Tai vat ten, pavyzdžiui, tie pirmos pagalbos mokymai vykdomi”. (Gydytojas6)
28 Taigi, iš pateiktų atsakymų galima matyti, jog tyrimo dalyvių turima informacija, apie VSS funkcijas yra minimali. ŠG yra neužtikrinti savo atsakymais. Įvardinamos tik kelios VSS funkcijos.
3.2. ŠEIMOS GYDYTOJŲ ŽINIOS IR NUOMONĖ APIE VISUOMENĖS SVEIKATOS SPECIALISTŲ VYKDOMĄ VEIKLĄ
3.2.1. Šeimos gydytojų žinios apie visuomenės sveikatos specialistų vykdomą veiklą
Norint įvertinti ŠG nuomonę apie VSS veiklą, pirmiausia buvo domėtasi, kiek informacijos šia tema turi tyrimo dalyviai. Atsakymai buvo kiek išsamesni, tačiau vis tik tyrimo dalyviai nebuvo linkę išsiplėsti ir ankščiau minėtų VSS funkcijų nenutolo. Taip pat ne kartą pabrėžė, jog apie VSS veiklas žino nedaug. Analizuojant ŠG pateiktus atsakymus, apie VSS veiklas, buvo galima įžvelgti tris dažniausiai minimas veiklų sritis ( 3 pav.).
3 pav. Visuomenės sveikatos specialistų veiklos, kurias įvardino šeimos gydytojai
Geriausiai žinoma VSS veikla, kurią įvardina ŠG, tai visuomenės sveikatos priežiūra mokyklose ir ikimokyklinėse ugdymo įstaigose. Šeši iš devynių tyrimo dalyvių tokią VSS veiklą paminėjo savo atsakymuose. Vieniems tai buvo naujiena, nes tokią veiklą atrado tik besiruošiant interviu. Kitiems jau buvo žinoma labiau iš praktinės pusės.
„Iš ryto užmečiau akį į tas veiklas, nes aš galvojau, kad jos tokios yra... Nu vat, visuomenės sveikatos tie kur yra centrai, kur suplaukia žinios apie mūsų persirgtas ligas, apie renginius kažkokius, bet ten įlindau dar, pasirodo, ir mokyklose yra visuomenės sveikatos specialistai, ir darželiuose, kiek supratau. Turi jie iš tikrųjų ugdyti tuos įgūdžius visus, higieną žiūrėti. Kiek ten ugdo tai nežinau…Neteko girdėti”. (Gydytojas3)
VISUOMENĖS SVEIKATOS SPECIALISTŲ VYKDOMA VEIKLA Visuomenės sveikatos priežiūra mokyklose ir ikimokyklinėse ugdymo įstaigose Sveikatinimo renginių organizavimas ir vykdymas
Informacijos, apie sveikatą ir sveikatos priežiūros įstaigas,
29 „Žinau, dar jie dirba darželiuose ir mokyklose. Ankščiau būdavo seselės. Dabar, kiek žinau, visuomenės sveikatos specialistai paskirti”. (Gydytojas2)
„Jie pakankamai daug dirba, kas liečia darželius, mokyklas…Tai čia yra biurai, jų sritis, taip suprantu aš…”. (Gydytojas6)
„Dukra ėjo į darželį, tikrai dirbo tenais visuomenės sveikatos specialistė, mergina tokia… Jauna. Kiek pamenu ne kiekvieną dieną dirbdavo, bet toks etatas tikrai buvo. Tai vat, darželiuose vykdo veiklą, mokyklose. Mokymais užsiima. Veda visokius renginukus. Manau, kad daug veiklos vykdo. Bet iš tiesų, kiek prieš jums ateinant teko pasiskaitinėti apie visuomenės sveikatos specialistų vykdomą veiklą, radau apie mokyklas ir darželius. Labai gražūs planai parengti, metodikos, veiklų kryptys. Gaila, kad vat mes net ir nelabai žinom tokių darbuotojų”. (Gydytojas9)
Kita, ne mažiau svarbi veikla, ŠG nuomone, kurią vykdo VSS – įvairių sveikatinimo renginių organizavimas bei jų vykdymas. Penki tyrimo dalyviai šią veiklą išskyrė kaip vieną geriausiai žinomų VSS veiklų.
„Žinau kelis renginius, kuriuos inicijavo Kauno visuomenės sveikatos biuras. Tai visokių renginių organizavimas, aišku, kas susiję su sveikata, profilaktika ir panašiai…”.(Gydytojas2)
„Sporto užsiėmimų, judėjimo skatinimas, nerūkymo dienos ar savaitės, žalingų įpročių kontrolė. Ar kaip čia pavadinti? Lėtinių ligų profilaktika, sekimas, pacientų mokymas, kaip ten su kokiu diabetu gyventi. Nu irgi, priskirčiau tai gyvenimo būdo korekcijai prie įvairių ligų: nutukimo, hipertenzijos ar to pačio diabeto. Visuomenės švietimas infekcinių ligų klausimais, užkrečiamųjų ligų, antibiotikų racionalios terapijos klausimais…”. (Gydytojas4)
„Biurai organizuoja, kiek domėjausi, įvairius sveikatinimo renginius miesto gyventojams”. (Gydytojas7)
„Teko iš aplinkinių girdėti, kad kažkokius renginukus švietėjiško pobūdžio praveda, ugdo sveiką gyvenseną, jei galima taip pasakyt”. (Gydytojas8)
Informacijos apie sveikatą ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą rinkimas, analizavimas, kaupimas bei jos tvarkymas – tai dar viena VSS veikla, kurią įvardino tyrimo dalyviai. Tokie ŠG atsakymai siejasi su pirmojo interviu klausimo atsakymais. Kuriuose, kaip viena pagrindinių VSS
30 funkcijų, buvo įvardinta monitoringas, kitaip tariant, tas pats informacijos stebėjimas, rinkimas bei tvarkymas. Ši VSS veikla ŠG buvo žinoma iš praktikos. Ne vienas gydytojas paminėjo savo darbe, galimai susiduriantis, su šia VSS veikla. Visgi, ir šioje srityje ŠG nebuvo visiškai įsitikinę ar tikrai būtent VSS renka, tvarko ir analizuoja tokio tipo informaciją. Buvo nemažai abejojančių savo žiniomis. Atsakymuose dažnai juntamas neužtikrintumas.
„Mes daugiausiai susiduriam, tai turbūt, su skiepais. Jie renka informaciją apie sergamumą infekcinėmis ligomis”. (Gydytojas2)
„Ai, dar tiesa, analizuoja sergamumą <…> ligas tai suveda pagal šifrus, sergamumą. Paskui turbūt ūmių ligų, šitą… Sergamumą ir analizę daro”. (Gydytojas3)
„Ko gero, rinkti informaciją apie žmonių sveikatą, ligas, apie sveikatos priežiūros įstaigas, sakykim, rinkti ją, apdoroti. Juk yra ir tie biurai, ir visuomenės sveikatos centrai. Visa tai ir yra jų funkcijos kažkokios”. (Gydytojas5)
„Visuomenės sveikatos centras, tai tas centras labai daug turi veiklų. Vat kaip, kad nuo higienos tikrinimo, kontrolės kažkokios, man atrodo, tikrai suveda ką gauna, visą informaciją iš mūsų apie užkrečiamas ligas, lėtines ligas, skiepus… Na žodžiu, suveda, tvarko tą sveikatos informaciją, statistiką, manau”. (Gydytojas6)
„Taip, kad jau labai gerai žinomų, net nėra. Galėčiau, maždaug, spėjimo būdu kažką sumąstyti…Gal ir vykdo kažkokią sveikatos netolygumų vertinimo veiklą, analizuoja visus statistinius duomenis, galbūt kažką tokio. (Gydytojas8)
3.2.2. Šeimos gydytojų nuomonė apie visuomenės sveikatos specialistų vykdomą veiklą
Tyrimo dalyviai savo nuomone, apie VSS vykdomą veiklą, pasidalino gana santūriai. Atsakymai buvo trumpi, tačiau užtikrinti. Visi ŠG suformavo palankią nuomonę apie VSS veiklą, jos reikšmę bei naudą visuomenei.
„O ką aš manau, tai aišku, kad tai yra reikalinga veikla. Kuo daugiau apie visa tai kalbama bus – tuo geriau. Reikia tos visuomenės sveikatos veiklos šiandiena ir dar labiau reikės rytoj”. (Gydytojas2)
31 „Tai, kad tai yra reikalinga, tai tikrai. Be abejo, apčiuopiami rezultatai tokioje srityje negreit pasimato…”. (Gydytojas3)
„Mano įsitikinimu, tai viena perspektyviausių sričių, šiuo metu, sveikatos priežiūros srityje“.(Gydytojas4)
„Manau, kad daug jie tų veiklų vykdo, organizuoja, stengiasi, bet, aišku, čia mums gydytojams jos labai tolimos. Mes su jomis visiškai nesusiduriam. Gaila aišku, nes ši sritis yra labai svarbi, galvočiau, prioritetinė”. (Gydytojas6)
„Jeigu tokie specialistai yra, vadinasi, jų reikia visuomenei”.(Gydytojas7)
Nors tyrimo dalyvių nuomonė apie VSS vykdomos veiklos svarbą buvo pozityvi ir gydytojai buvo linkę tai pabrėžti, keliuose atsakymuose buvo juntamas neužtikrintumas VSS veiklos kokybe. Pora tyrimo dalyvių pasidalino savo abejonėmis apie VSS vykdomos veiklos sistemingumą bei galimybių išnaudojimą.
„Turi jie, iš tikrųjų, ugdyti tuos įgūdžius visus, higieną žiūrėti. Kiek ten ugdo tai nežinau…Neteko girdėti. Tai, kad tai yra reikalinga, tai tikrai, tiesa neaišku, kiek sistemingai ir kokybiškai tai vykdoma”. (Gydytojas3)
„Mano įsitikinimu, tai viena perspektyviausių sričių šiuo metu sveikatos priežiūros srityje. Tik gal nelabai gerai išnaudota. Kol kas, mažoka atgarsių”. (Gydytojas4)
Tyrimo dalyvių žinios, apie VSS vykdomas veiklas, yra ribotos. ŠG žino tik mažą dalį VSS vykdomų veiklų. Gydytojų nuomone, VSS veikla yra reikalinga, naudinga ir prioritetinė sveikatos priežiūros sektoriuje. Tačiau būta ir abejonių VSS vykdomos veiklos kokybe.
3.2.3. Šeimos gydytojų nuomonė apie informacijos sklaidą susijusią su visuomenės sveikatos specialistais
Tyrime taip pat buvo siekiama atskleisti gydytojų nuomonę apie informacijos, susijusios su VSS, kiekį ir sklaidą. Norima įvertinti ar informacija apie VSS tyrimo dalyviams pateikiama suprantamai, ar tokios informacijos pakanka. Taip pat ar turima žinių apie dokumentus, reguliuojančius VSS veiklą.
32 Visi tyrime dalyvavę ŠG pabrėžė, jog informacijos apie VS ir apie VSS yra per mažai arba nėra visai. Buvo tokių ŠG, kuriems teko pasidomėti apie VSS prieš interviu, kitu atveju, dėl informacijos stokos, tyrimas būtų nekokybiškas, atsakymai nepilnai atsakyti. ŠG trūksta informacijos ne tik apie pačius VSS ir jų funkcijas, bet ir apie jų organizuojamus renginius, seminarus, kuriamus lankstinukus ir panašias veiklas.
„Šiaip tai, sakyčiau, nėra informacijos jokios. Aš kaip gydytoja, nesupažindinta su jokiais ten jų darbais, sakykim”. (Gydytojas1)
„Na taip, ten apie imunizaciją informacijos yra, bet apie visa kita – tai nieko visiškai. Nieko nesigirdi apie tuos visuomenės sveikatos specialistus. Neteko, žinoma, pačiai labai daug domėtis, bet kad ir taip jokios informacinės sklaidos, jokios sistemos, jokių bendrų renginių, nieko. Tas funkcijas ar veiklą, kiek iš bendro išprusimo žinau tiek. Bet, kad mes būtume kažkaip supažindinami… Tai tikrai tokio dalyko nėra tekę girdėti”. (Gydytojas2)
„Tikrai neaiški ir nepakankama. Visiškai nieko nežinome. Va, prieš interviu turėjau užmest akį, kažkur kažką pasiskaityti, kad turėčiau ką bent pasakyti… Tikrai čia yra kažkokių spragų. Visgi šių specialistų yra, pasirodo, nemažai ir tai nėra jau tokia nauja specialybė, o informacijos jokios”. (Gydytojas3)
„Čia yra vienareikšmiškai, informacijos, iš tikrųjų, galiu pasakyti, kalbu aš kaip už save, už gydytoją, tai man informacijos yra nulis visiškas. Visiškai jokios informacijos, nekalbant, be abejo, apie tai, kad žinoma, poliklinikos perduoda tuos visus sergamumus, tą informaciją. Viskas tuom ir užsibaigia. Mes negauname jokios informacijos apie šių specialistų veiklas, apie renginius, galbūt kažkokius, dar kažką...”. (Gydytojas5)
„Dabar va, tik kalbėdama suprantu, kad jos, iš tikrųjų, trūksta ir kadangi apie tai niekas nekalba – tai ir nesusimąsto”. (Gydytojas6)
„O kas liečia apie tai ar mes, kaip gydytojai, esam informuoti apie visuomenės sveikatos specialistų funkcijas ir jų vykdomas veiklas, tai tikrai ne. Tokios informacijos mes negauname”. (Gydytojas7)
„Įsakymą, berods, radau kažkokį, permečiau akim. Žinoma čia jeigu pats paieškai…”. (Gydytojas9)
33 Ne vienas gydytojas paminėjo, kad informacijos apie VSS norėtų gauti daugiau. Ši jiems – būtų labai naudinga. Buvo pasidalinta mintimis apie bendros informacijos platformą, kurioje gydytojai su VSS galėtų komunikuoti bei dalintis turima patirtimi.
„Labai trūksta kažkokio bendro kanalo, ar kaip čia pasakyti, kuriame būtų galima rasti, kažkokius bendrus ryšius su tais specialistais. Galų gale – dalintis turima informaciją. Vis tiek juk dirbam, mano supratimu, toje pačioje sferoje, o vieni apie kitus nieko nežinom”. (Gydytojas2)
„Tikrai, čia yra neatidirbta. Tokia informacija mums yra reikalinga. Būtų naudinga žinoti apie jų veiklą, darbus. Galų gale, pasikonsultuoti su jais, mes juk ne viską išmanom, suprantat…”. (Gydytojas3)
„Informacijos tikrai nėra. Jos labai trūksta. Jos labai reikėtų ir, tikrai, galiu šitą tai tik patvirtinti”. (Gydytojas5)
Dauguma ŠG apie oficialius, VSS veiklą ir funkcijas apibrėžiančius dokumentus, nieko neatsakė. Keli tyrimo dalyviai paminėjo, kad tokių dokumentų nerado, apie juos nėra girdėję arba tiesiog nesidomėjo. Viena tyrime dalyvavusi ŠG paminėjo radusi nemažai informacijos apie VSS veiklą ir jos kryptis ugdymo įstaigose.
„Dokumentų tai nežinau. Jie kažkaip gal net nelabai patenka į mūsų akiratį, bet kiek klausinėjausi, tai net nelabai kas žino, tokių kaip, visuomenės sveikatos specialistų normų ar kaip čia pasakyti”. (Gydytojas4)
„Dokumentų ? Tikrai nežinau, nesigilinu, neieškau…”. (Gydytojas8)
„Apie ugdymo įstaigose dirbančių visuomenės sveikatos specialistų veiklą – informacijos labai nemažai. Sakyčiau, tikrai pakanka. Aš ir įsakymą radau kažkokį, permečiau akim”. (Gydytojas9)
