Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Aušra Burbaitė
Abiturientų protinio nuovargio tyrimas
MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS(Visuomenės sveikata )
Mokslinis vadovas Dr. lekt. R. Raškevičienė
KAUNAS 2007
Santrumpos
df - laisvės laipsnių skaičius, ES – Europos Sąjunga,
HBSC - PSO koordinuojama tarptautinė moksleivių gyvensenos ir sveikatos programa, m.- metai,
NS - skirtumas statistiškai nepatikimas, OR – ŠS- šansų santykis,
p - pasikliautinas lygmuo, kai p<0,05 PI - pasikliautinas intervalas,
proc. – procentai,
SPSS - statistinis paketas ( Statistical Pacage for the Social Scienves), TYR – tyrimas,
val. – valandos, χ²- chi kvadratas.
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Sveikatos ekologija)
ABITURIENTŲ PROTINIO NUOVARGIO TYRIMAS Aušra Burbaitė
Mokslinė vadovė dr.lekt. R. Raškevičienė
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra.
Kaunas; 2007. 57 psl.
Mano darbe, pirmą kartą Lietuvoje, 3 testų – korektūrinių lentelių, Vestono ir Šultės skaičių suradimo pagalba , norėta patikrinti kaip kinta abiturientų darbingumas ir nuovargis savaitės bėgyje, semestro pradţioje ir pabaigoje.
Tyrimo tikslas – įvertinti abiturientų protinį nuovargį ir susieti jį su mokslo krūviu ir sveikatos nusiskundimais.
Tyrimo metodika. Anketinėje apklausoje dalyvavo 86 dvyliktokai : 66 besimokantys gimnazijoje ir 20 vidurinėje mokykloje. Testavimo metu buvo atrinkti 39 gimnazistai ir 15 vidurinės mokyklos abiturientai pagal lankomumo kriterijų. Anketų atsako daţnis 100 proc., testų - 94,45 proc. Anketa buvo sudaryta iš 13 klausimų, kuriuose buvo klausiama apie mokslo krūvį, sveikatą įtakojančius veiksnius bei sveikatos nusiskundimus. Testai buvo 3 : korektūrinės lentelės – dėmesio funkcijai, Vestono testas – informacijos perdirbimo kiekiui, Šultės skaičių suradimo testas – dėmesio apimčiai ir paskirstymui nustatyti. Statistinė empirinių duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 11,0. Statistinei analizei panaudoti : Chi kvadrato testas, pasikliautinas intervalas, patikimumo lygmuo, kai p < 0,05, šansų santykis, laisvės laipsnių skaičius, vidurkis.
Rezultatai. Atlikto tyrimo duomenys parodė, kad protinis darbingumas savaitės bėgyje kinta ( pirmadieniais ir trečiadieniais - aukščiausiais, antradieniais ir ketvirtadieniais - ţemiausias ). Semestro pabaigoje padidėjus kontrolinių darbų, atsiskaitymų skaičiui , abiturientų protinis nuovargis ţymiai padidėja. Visų testų rezultatai parodė, kad gimnazistai jaučia didesnį protinį nuovargį, lyginant su vidurinėje mokykloje besimokančiais dvyliktokais.
Išvados. Didţiausią įtaką nuovargio atsiradimui turėjo savaitės bėgyje esantis pamokų skaičius. Dėl ilgesnės namų darbų ruošimo trukmės, didesnio miego trūkumo bei kontrolinių darbų skaičiaus, gimnazistai jautė didesnį protinį nuovargį (lyginant su vidurinėje mokykloje besimokančiais dvyliktokais). Mergaitės jautė didesnį protinį nuovargį, nes ilgiau ruošė namų darbus tiek kasdien, tiek savaitgaliais, kontroliniams ir savarankiškiems darbams skyrė daugiau laiko nei berniukai. Per didelis nuovargis galėjo būti susijęs su virškinamojo trakto , nugaros skausmais , padidėjusiu jautrumu, dirglumu , nerimo, įtampos atsiradimu bei miego sutrikimais .
Praktinės rekomendacijos. Pateikti moksleiviams skirtas rekomendacijas sveikatos stiprinimui, sveikos gyvensenos formavimui, laiko planavimui, taip pat skatinti pačių mokinių atsakomybę uţ savo sveikatą. Mokytojams rekomenduojama suteikti platesnes galimybes integruoti sveikatos ugdymą į mokomuosius dalykus. Moksleivių mokymą labiau individualizuoti. Kontrolinių ir atsiskaitomųjų darbų tvarkaraštį sudaryti iš anksto ir apie atsiskaitymus pranešti likus savaitei iki jų. Mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui, sudarinėdamas mokinių tvarkaraščius turi nuolat tikrinti, kad pamokų skaičius neviršytų normų, stengtis , kad nebūtų „langų“ arba tinkamai juos išnaudoti.
SUMMMARY
Public health (Health ecology)
GRADUATES’ MENTAL TIREDNESS’ RESEARCH Aušra Burbaitė
Scientific supervisor Dr. Lect. R. Raškevičienė
Kaunas University of Medicine, Department of Environment and Work Medicine, Faculty of Public Health.
Kaunas; 2007. 57 p.
The first time in Lithuania, in my research, I used three tests-proof sheets, employed method of finding Weston and Schulte numbers. I wanted to find out, how working capacity and tiredness changes during the week, in the beginning and the end of term.
Aim of the study- estimate graduates‟ mental tiredness and relate it with the work load and health problems.
Methods. 86 students took part in the questionnaire survey: 66 learning in a high school and 20 learning in a secondary school. 39 high school students and 15 secondary school students were chosen during the testing, according the attendance criteria. Questionnaire response rate -100 percent, tests -94,45 percent. There were 13 questions in the questionnaire, with the questions about study load, factors influencing health and health problems. We had 3 tests: proofing sheets-for attention function, Weston test-for processing the quantity of information, Schulte numbers‟ finding test-to estimate attention volume and distribution. Statistical empirical data analysis was made using SPSS 11,0. We used Chi square test, relying upon interval, reliability level, when p<0, 05, relationship of chances, freedom degrees number, average.
Results. Data from the research proved, that mental working capacity changes in the course of the week (it is highest on Mondays and Wednesdays, lowest on Tuesdays and Thursdays). Mental tiredness increases in the end of semester, when students have more tests. All tests showed that high school students feel greater mental tiredness, compared with secondary school twelfth year students.
Conclusions. The number of lessons during the week had the greatest influence on origin of tiredness. When the number of the tests increases in the end of the semester, mental tiredness increases drastically.
Because students spend more time doing home work, they do not sleep enough and have more tests, high school students felt greater mental tiredness (compared with twelfth year students in the secondary school). Girls felt bigger tiredness, because they spent more time for their homework both everyday and during weekdays, they also devoted more time for the tests and individual studies than boys. Over tiredness might contribute to alimentary canal and back pains, irritability, rise of anxiety and stress or sleep disorders.
Practical recommendations. Present recommendations to the students how to foster health, healthy lifestyle, time planning, and also stimulate students‟ responsibility for their health. Teachers are recommended integrate health education into learning subjects. Students learning should be individualized. Timetable of tests should be organized beforehand and teachers should inform about the tests before a week. Vice principal of the school should check for the right number of lessons, avoid gaps or use them appropriately.
Key words. Students, high school students, study load, lessons, tiredness.
TURINYS
Santrumpos... 2
SANTRAUKA... 3
SUMARY...4
ĮVADAS...7
Temos aktualumas, naujumas ...8
1. Tikslas, uţdaviniai... ...9
2. LITERATŪROS ANALIZĖ...10
2. 1. Mokslo krūvis...10
2. 1. 1.Moksleivių mokymosi krūviai ir su jais susijusios problemos Lietuvoje ir kitose Europos šalyse...10
2. 1.2. Pamokos ir namų darbai...13
2. 1. 3. Protinis darbas ir nuovargis...14
2.1. 4. Popamokinė veikla ir poilsis po pamokų...16
2.2. Moksleivių sveikata...17
2.2. 1. Moksleivių fizinė sveikata ...17
2. 2. 2. Moksleivių psichoemocinė sveikata...21
2. 2. 3. Stresas, nerimas ir įtampa mokinių tarpe...23
2.3. Pagrindiniai moksleivius veikiantys veiksniai...25
2.3. 1. Fizinis aktyvumas...25
2.3. 2. Televizija , kompiuteris ir knygų skaitymas...26
2.3. 3. Miegas...27
2.3. 4. Mityba...28
3. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS...30
3.1. Tiriamųjų kontingentas ...30
3.2. Tyrimo metodika...30
4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...33
4.1.Abiturientų protinio darbingumo ir nuovargio kitimas...33
4.1.1.Abiturientų protinio darbingumo ir nuovargio sąsajos su mokslo krūviu...33
4.2. Protinio darbingumo ir nuovargio kitimas tarp vidurinės mokyklos dvyliktokų ir abiturientų gimnazistų...41
4.3.1. Abiturientų sveikatos nusiskundimų paplitimas...45
4.3.2. Sveikatos nusiskundimų sąsajos su mokslo krūviu...47
4.3.3. Sveikatos nusiskundimų sąsajos su nuovargiu...48
4.3.4. Kiti veiksnių sąsajos su nusiskundimais sveikata...49
4.4. Rekomendacijos ...51
Išvados...52
Literatūra...53
ĮVADAS
Šiandienos vaikai yra būsimieji visaverčiai rytdienos visuomenės piliečiai. Jų asmenybės raida, patirtis, gebėjimas veikti ir priimti sprendimus yra tolesnės paţangos , taip pat ir jų gyvenimo kokybės prielaida. Pastarosios pagrindas – gera sveikata (24).
Į baigiamąją bendrojo lavinimo mokyklos pakopą moksleiviai ateina kaip ankstesnių mokymosi metų subrandintos asmenybės su labai ar ne taip labai išryškėjusiais mokymosi gebėjimais, gabumais, puikiais įgyto išsilavinimo rezultatais ir jo spragomis, įvairiais polinkiais ir interesais, besikristalizuojančiais ateities planais. Mokantis XI–XII klasėse moksleivių siekiai, gyvenimo orientacijos įgyja dar ryškesnius pamatus, galiausiai lemdami jų apsisprendimą rinktis atitinkamos krypties studijas aukštojoje mokykloje, tęsti mokslą profesinio mokymo sistemoje ar įsilieti į darbo, profesinės veiklos, verslo pasaulį (3, 11, 28).
Abiturientai rengiasi abitūros egzaminams, papildomai mokosi kursuose, fakultatyvuose, su repetitoriais, uţsiima kita uţklasine veikla , todėl ilgalaikis ir intensyvus protinis darbas mokantis, kai nebelieka laiko poilsiui, gali pereiti į pervargimą ir tapti sveikatos sutrikimų prieţastimi (3). A. Zaborskio, A. Davidavičienės , G. Šurkienės bei kitų mokslininkų per pastarąjį dešimtmetį atlikti tyrimai rodo ypač didelį psichosomatinių negalavimų bei sveikatos sutrikimų paplitimą. Daţniausiai mokiniai skundţiasi simptomais, būdingais pervargimui - irzlumu, greitu nuovargiu, galvos skausmu, bloga nuotaika, nervine įtampa, nemiga ir pan. (11, 43, 62)
Nors 2006 m. atlikto 11-12 klasių mokinių tyrimo apie sveikatą rezultatai rodo, kad per pastaruosius penkerius metus mokymosi krūvis sumaţėjo ir pamokų ruošai skiriamas laikas labiau atitinka higienos normas, pagrindine problema moksleiviai vis tiek įvardina mokslo krūvį bei su juo susijusius negalavimus (26). 1992 metais Lietuvai tapus Pasaulinės sveikatos organizacijos nare, pradėta atlikinėti tyrimus bei apklausas susijusias su moksleiviais (24).
Apie tai, kad ši problema vyrauja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje , byloja ir tarptautinio HBSC ( PSO koordinuojama tarptautinė moksleivių gyvensenos ir sveikatos programa) , vykdoma 35 šalyse, tyrimo rezultatai. Remiantis šio tyrimo rezultatais pastebėta, kad per dideliu krūviu daugiausiai skundţiasi vyresnio amţiaus moksleiviai, nes mokymosi krūvis didėja su amţiumi.Labiausiai per dideliu krūviu skundėsi Lietuvos ir Maltos moksleiviai, o maţiausiai – Olandijos, Belgijos, Vokietijos ir Austrijos moksleiviai(10).
Temos aktualumas. Nepaisant įvairių reformų, kurios yra vykdomos mokyklose, pagrindine problema išlieka per didelis mokslo krūvis ir dėl jo atsirandančios psichoemocinės bei sveikatos problemos. Iš atliktų tyrimų (4, 9, 11, 19, 26, 27, 35, 47, 54) paaiškėjo, kad mokiniai, savo mokymosi krūvį vertinantys kaip per didelį, daţniau skundţiasi prasta savijauta bei turi daugiau sveikatos problemų.
Temos naujumas. Su moksleivių sveikata, gyvensena, socialine aplinka, psichologinėmis problemomis, ţalingais įpročiais ar mokslo krūvių per pastaruosius 15 metų tyrimų buvo atlikta nemaţai ( 9, 11, 26, 30, 43, 46, 55, 62).Tačiau su protiniu nuovargiu susijusių tyrimų nėra daug.
Mano darbe, 3 testų – korektūrinių lentelių, Vestono ir Šultės skaičių suradimo pagalba , norėjome patikrinti kaip kinta abiturientų darbingumas ir nuovargis savaitės bėgyje, semestro pradţioje ir pabaigoje bei susieti jį su mokslo krūviu ir sveikatos nusiskundimais.
1. Darbo tikslas ir uždaviniai
Mano tyrimo tikslas – įvertinti Kauno miesto vidurinių mokyklų ir gimnazijų abiturientų protinį nuovargį ir susieti jį su mokslo krūviu ir sveikatos nusiskundimais.
Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti protinio nuovargio sąsajas su mokslo krūviu,
2. Įvertinti sveikatos nusiskundimų paplitimą ir jų sąsajas su mokslo krūviu ir protiniu nuovargiu,
2. LITERATŪROS ANALIZĖ
2. 1. Mokslo krūvis2. 1. 1. Moksleivių mokymosi krūviai ir su jais susijusios problemos Lietuvoje ir kitose
Europos šalyse
Mokymosi krūviai - sudėtingas fenomenas, integruojantis pedagogines, psichologines, socialines, medicinines problemas. Bendro lavinimo mokyklų mokinių mokymosi krūviai kasmet didėja. Darosi fiziškai neįmanoma į vaikų galvas sutalpinti viso valstybiniais standartais apibrėţto mokymosi turinio. Tai - aktuali ir sudėtinga problema (40).
Norint išvengti daugybės problemų, kurias nulemia netinkamas mokymo krūvis, svarbu jį paskirstyti taip, kad mokslo metų pradţioje palaipsniui didėtų, o pabaigoje maţėtų. Minimaliu krūviu siūloma dirbti vyresnėse klasėse - pirmas dvi, tris savaites, savaitę trimestro pabaigoje, po kiekvienų atostogų pirmą savaitę ir mokslo metų paskutinį mėnesį. Sudėtingesnė programa, didesnis krūvis turi būti skiriamas darbingiausiu periodu, atsiţvelgiant į mokslo metų suskirstymą (pusmečiais, trimestrais ar ketvirčiais). Maksimalus krūvis per savaitę X - XII kl. - 32 pamokos, dirbant 5 dienas per savaitę. Sudarant įprastą pamokų tvarkaraštį būtina atsiţvelgti į moksleivių darbingumą. Aukštas darbingumas aukštesnėse klasėse būna antradieniais ir trečiadieniais - per pirmąsias tris pamokas, pirmadieniais ir ketvirtadieniais - per antrą ir trečią pamokas. Tolesnis moksleivių darbingumas priklauso nuo to, ar jis stabilizuojamas. Sudėtingiems mokymo dalykams būtina skirti darbingiausią laiką. Būtinas optimalus atskirų dalykų paskirstymas, racionalus gamtos ir tiksliųjų mokslų pamokų kaitaliojimas su muzikos, dailės, darbų, kūno kultūros pamokomis per savaitę ir per dieną ( Lietuvos higienos norma HN 21:1998 "Bendrojo lavinimo mokyklos higienos normos ir taisyklės" (29)).
V. Juškelienės, S. Ustilaitės „11- 12 klasių mokinių sveikata ir jos pokyčiai per 5 metus“( 26), G. Šurkienės G., S.Vainausko atliktas „Gimnazistų darbo ir poilsio rėţimo ypatumai“(47) , Aštuntų klasių moksleivių faktiškas mokymosi krūvis“( 54) tyrimai parodė, kad bendrojo lavinimo mokyklose mokymosi krūviai yra per dideli .
2004 metais Vilniuje atliktas „Aštuntų klasių moksleivių faktiškas mokymosi krūvis“ tyrimas parodė, kad net 64 proc. apklaustų moksleivių vargina mokymosi krūvis mokykloje ir tik 3 proc. krūvis visai nevargino ( 54). Po metų atliktas tyrimas Kauno miesto ir rajono gimnazijose bei vidurinėse mokyklose X, XI ir XII klasėse nustatė, kad tik 33,4 proc. moksleivių mokymo krūvį vertina kaip maţą ar optimalų; net 66,6 proc. mokinių krūvį
vertino kaip per didelį, o 20 proc. iš jų nurodė, kad nesusitvarko su jiems keliamais reikalavimais. Lyginant miesto ir rajonų gimnazijas, nustatyta, kad mieste krūvis per didelis didesniam vaikų skaičiui (62,8 proc.) nei rajonuose (47,5 proc.). Rajono gimnazijose, kad krūvis optimalus, mano 29 proc. moksleivių, o mieste – 13,4 proc. Su reikalavimais nesusitvarko tiek miesto (23,7 proc.), tiek rajono gimnazijų moksleiviai (23,5 proc.). Lyginant vidurines mokyklas ir gimnazijas, nustatyta, kad optimalų krūvį mano turintys 41,3 proc. vidurinių mokyklų moksleivių ir tik 19,6 proc. gimnazijų mokinių; su reikalavimais nesusitvarko 17,1 proc. vidurinių mokyklų moksleivių ir net 23,3 proc. gimnazijų mokinių (19).
Po 2004 metais atlikto 5, 7, 9, 11 klasių tyrimo, buvo išskirtos pagrindinės problemos, darančios įtaką mokymosi krūviams:
Savarankiškas mokymasis po pamokų , Mokinių konsultavimas mokyklose ,
Taikomos kitos mokymosi formos, daug mokinių neskaito knygų, nedirba kompiuteriais, nedalyvauja papildomame ugdyme ,
Laikas kasdien skiriamas buvimui su draugais , Stipriausių ir silpniausių mokinių mokymosi krūvis ,
Mokinių ir mokytojų poilsis per pertraukas, mokinių – ir savaitgaliais , Mokinių ir mokytojų poţiūriai į darbą savaitgaliais ir per atostogas (4).
2006 m. Vilniuje atliktas tyrimas „11- 12 klasių mokinių sveikata ir jos pokyčiai per 5 metus“ (26) parodė, kad mokymosi krūvis per pastaruosius penkerius metus sumaţėjo. Higienos rekomendacijas 2006 metais atitiko 58,7 proc. mokinių pamokų ruošos laikas, kai tuo tarpu 2000 metais atitiko tik 43,5 proc. Pačių mokinių subjektyviu vertinimu, mokinių, kuriems mokymosi krūvis atrodo per didelis, šiais metais sumaţėjo 3,2 karto .
Tais pačiais metais atliktas tyrimas Kaune (35) rodo, kad 61,4 proc. moksleivių mokymosi krūvis buvo per didelis. Dvigubai daugiau juo skundėsi merginos, lyginant su vaikinais. Higienos normos reikalavimus atitiko pusės (52,7 proc.) moksleivių tvarkaraščiai, t. y. jie mokykloje per savaitę mokėsi 32 val. ir maţiau. Šių dviejų tyrimų duomenys šiek tiek skiriasi, nes antrasis tyrimas buvo atliktas balandţio mėnesį, kai mokslo krūvis yra padidėjęs dėl artėjančių egzaminų ir įskaitų.
Kontroliniai darbai mokiniams daţniausiai sukelia papildomos įtampos, todėl siekiant vaikus išmokinti tinkamai panaudoti laiką ir jiems pasirengti, rekomenduojama apie
kontrolinį juos informuoti iš anksto. Labai svarbu, kad per dieną nebūtų kelių kontrolinių darbų , todėl reikia tinkamai sudaryti trimestro (semestro) kontrolinių darbų tvarkaraštį ir jo laikytis. Pirmadieniais ir penktadieniais nerekomenduojama skirti kontrolinių darbų, nes būna maţiausias darbingumas.
Tirtoje 11- 12 klasių mokinių grupėje (26) 31,3 proc. respondentų nurodė, kad apie kontrolinį darbą jiems paprastai pranešama prieš 1- 2 savaites, 64,8 proc. - prieš dieną ar dvi, 3,9 proc. teigia, kad iš anksto apie tai apskritai daţniausiai nepranešama. Vertinant situaciją reikėtų atsiţvelgti ir į tai, kad ne visi sąţiningai lanko pamokas ir apie artėjančius kontrolinius galėjo neţinoti.
Nors skirta daugybė priemonių mokinių krūviams maţinti, tačiau daugiau nei pusė apklaustųjų ( vidutiniškai apie 60 proc.) moksleivių pagrindine problema mokykloje įvardina per didelį krūvį.
1 pav. Mokymosi krūvių apimties priklausomybė nuo mokymosi dalykų programų apimties (40).
Ši diagrama (1 pav.) parodo, kad mokymosi krūvių apimtis tiesiogiai priklauso nuo mokymosi dalykų programų apimties. Didinant programų apimtį, padidėja mokymosi krūvis, pamokų skaičius, krenta mokymosi kokybė. Padidėjus krūviui, pablogėja mokinių sveikata. Padidėjus pamokų skaičiui, pablogėjus mokinių sveikatai, didėja susirūpinimas mokymosi
krūviu, imamasi tam tikrų veiksmų ir krūvis maţėja (40).
Iš atliktų tyrimų (4, 9, 11, 19, 26, 27, 35, 47, 54 ) paaiškėjo, kad mokiniai, savo mokymosi krūvį vertinantys kaip per didelį, daţniau skundţiasi prasta savijauta bei turi daugiau sveikatos problemų.Daugiau mokinių, manančių, kad jų sveikatai neigiamą įtaką turi per didelis mokymosi krūvis, yra gimnazijose, palyginti su bendrojo lavinimo mokyklomis.
2. 1. 2. Pamokos ir namų darbai
Mokymo sėkmė priklauso nuo mokinio amţiaus, jo fizinės ir psichinės brandos, nuostatos į mokymąsi, sveikatos ir daugybės kitų perstatinių ir genetinių veiksnių. Mokinio organizmas reaguoja tiek į mokymo apimtį, tiek į mokymo pobūdį. Pamokoje gali būti kelios ar keliolika veiklos rūšių, jos įvairaus pobūdţio, lydimos geros mokinių nuotaikos ir priešingai. Gali susiformuoti mokinių poţiūris į dalyką, mokytoją, mokinių interesai gali sutapti su mokytojo interesais arba skirtis.Visa tai kelia tam tikrą mokinio organizmo reakciją, kuri arba padeda mokintis, arba sunkina mokinio galimybes įveikti mokymo programą (21).
V. Juškelienės ir J. Kalibato atlikto tyrimo (25) duomenimis higienos normos reikalavimus atitiko tik pusės iš 1401 tirtojo kontingento tvarkaraščiai; likusieji moksleiviai mokyklose mokėsi ilgiau, o daugelio jų mokymosi laikas viršijo reglamentuojamą ribą nuo 1 iki 5 val. per savaitę. Per didelis pamokų skaičius verčia manyti, kad kai kuriose klasėse į pamokų tvarkaraštį įtraukiami papildomo ugdymo dalykai.
Papildomas ugdymas – tai meninių, sportinių, mokslinių, techninių ir kitų polinkių bei gebėjimų ugdymas. Papildomo ugdymo pamokos yra neprivalomos, jos negali būti skirtos pasirenkamiems dalykams, išsamesnio dalykų mokymo programoms ir turi būti įrašomos į atskirą papildomo ugdymo tvarkaraštį.
„ Aštuntų klasių moksleivių faktiškos mokymosi krūvio“ tyrimo (54) metu 81,1 proc. moksleivių atsakė , kad jiems tiek ir yra privalomų pamokų. 74,1 proc. moksleivių atsakė, kad turi 3 ir maţiau papildomo ugdymo pamokų per savaitę, kaip reglamentuoja tiek higienos norma, tiek ir ugdymo planai. Tačiau , beveik kas trečias apklaustas moksleivis šiai veiklai skiria daug daugiau laiko. 16,6 proc. turi 4 - 5 papildomo ugdymo pamokas, 14,7 proc. nurodė, kad turi 6 ir daugiau papildomo ugdymo pamokų per savaitę.
Pagal Lietuvos higienos normą HN 21:1998 (29) aštuntos klasės moksleivis namų ruošai turi skirti 10 valandų per savaitę arba 1,5 –2 val. kasdien. 2004 metais atlikto Valstybinio aplinkos sveikatos centro tyrimo duomenimis, 65,3 proc. apklaustųjų tiek laiko ir skiria pamokų ruošai, o kas trečias moksleivis (34,7 proc. ) pamokas ruošia daugiau nei 2 valandas kasdien. Net 36 proc. moksleivių ir savaitgaliais pamokas ruošė ilgiau nei 2 valandas (54).
Vidutinė namų darbų ruošimo trukmė ( valandų skaičius per savaitę) gali būti vertinama pagal lytį, amţių ir gyvenamąją vietą. I. Lenčiauskienės ir A. Zaborskio “ Per didelio mokymosi krūvio įtaka moksleivių sveikatai “ atliktame tyrimo (27) duomenys rodo, kad mergaitės namų darbų ruošimui skiria daugiau laiko nei berniukai. Kas antras berniukas vidutiniškai per savaitę namų darbams ruošti skiria daugiau nei 7 valandas ir kas antra mergaitė – daugiau nei 14 valandų. Namų darbų ruošimo trukmė statistiškai reikšmingai didėja su amţiumi.
Pamokų ruošos trukmė vidurinio amţiaus mokiniams rekomenduojama ne ilgiau kaip 1 val. 30 min.per dieną (29) .1,2 proc. mokinių iš Birţų visai neruošia pamokų, iš Kauno neruošia 1,3 proc. Iki valandos namų darbus ruošia 24,3 proc.mokinių iš Birţų ir 28 proc. iš Kauno . Didţiausia dalis mokinių pamokas ruošia 1- 2 val. : Birţų - 51,4 proc. , Kauno 48 proc. Daugiau nei 2 val. Birţuose ruošia 23,1 proc., Kaune - 22,7 proc. mokinių (ši dalis mokinių viršija rekomenduojamą normą ) (49).
Atlikus 11- 12 klasių apklausą (26) paaiškėjo, kad apie 40 proc. mokinių namų darbus ruošia daugiau nei valandą, dešimtadalis – iš viso neruošia ir tik 1- 2 proc. pamokas ruošia 3 - 6 valandas. Savaitgaliais beveik du trečdaliai paauglių iš viso neruošia pamokų, kas trečias mokinys dirba 1 - 3 valandas, o 8 proc. respondentų ruošia daugiau nei 3 valandas.
2. 1. 3. Protinis darbas ir nuovargis
Protinio darbingumo dinamika mokymo procese atspindi viso organizmo , ypač CNS būklę. Protinio darbo intensyvumas ir produktyvumas mokslo metų bėgyje didėja, tačiau daugiausiai jis priklauso nuo to, kaip yra organizuotas mokymas. Tinkamai organizavus moksleivių darbą (pagal higieninius reikalavimus sudarius tvarkaraščius, pertraukas, sutvarkius mokyklos aplinką ir t.t. ) jie sugeba mobilizuoti savo jėgas net mokslo metų pabaigoje ir parodyti ţymiai geresnius darbingumo rezultatus. Nuolatinis protinis darbas , sudarius jam tinkamas sąlygas, skatina protinės veiklos raidą(38).
11-12 klasėse besimokančių jaunuolių ir merginų gyvenimo būdui didţiulės reikšmės turi tai, kad jie rengiasi abitūros egzaminams, papildomai mokosi fakultatyvuose, kursuose, su repetitoriais, uţsiima kita uţklasine veikla, kai kurie pradeda dirbti. Šis gyvenimo tarpsnis jiems yra ir būsimos specialybės pasirinkimo laikotarpis. Ilgalaikis ir intensyvus protinis darbas mokantis, kai nebelieka laiko poilsiui, pereina į pervargimą ir gali tapti sveikatos sutrikimų prieţastimi (27).
Kadangi 11- 12 klasėse besimokantys mokiniai daţnai nesilaiko darbo ir poilsio rėţimo, prabudę ryte jaučiasi nepailsėję bei mieguisti ir visą dieną negali tinkamai sukoncentruoti dėmesį .
Ištyrus moksleivių nusiskundimų sveikata (34) per pastaruosius 12 mėnesių daţnį gauta, kad daţniausiai vargino mieguistumas pamokų metu ( 74,9 proc.), galvos skausmas (65,6 proc.), darbingumo sumaţėjimas ir nuovargis (56,6 proc.) bei nemiga – 32,2 proc.
Nuovargis pasireiškia tuo, kad maţėja raumenų jėga ir jų ištvermė, blogėja judesių koordinacija ir tikslumas, judesiai tampa vangesni, jaučiamas nedidelis raumenų skausmas. Maţėja regos, klausos, lytėjimo ir kitų analizatorių jautrumas, pablogėja regos, klausos sensomotorinių reakcijų greitis. Tinkamai pailsėjus, nuovargis praeina, atsistato savijauta ir darbingumas. Tačiau ilgą laiką nesilaikant racionalaus darbo ir poilsio rėţimo, esant nuolatinei didelei nervinei - emocinei įtampai, nuovargio reiškiniai gali akumuliuoti. Tokiu atveju susidaro kokybiškai nauja funkcinė arba patologinė organizmo būklė, kuri vadinama pervargimu. Pervargstama pamaţu, ilgą laiką didėjant organizmo funkciniams pakitimams. Pervargimui būdinga ryškesnis darbingumo ir darbo našumo maţėjimas. Daugiausia nukenčia centrinė nervų sistema: skauda galvą, juntamas bendrasis silpnumas, blogėja atmintis, sutrinka miegas, netenkama apetito, sumaţėja organizmo atsparumas įvairiems kenksmingiems aplinkos veiksniams. Pervargimas daţnai sukelia širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus – gali padidėti arterinis kraujospūdis, sutrikti širdies dirglumo ir laidumo funkcijos ir kt. Kad pervargimas praeitų, reikia ilgesnio poilsio, neretai – atitinkamo gydymo bei reabilitacinių priemonių (23).
A. Zaborskio ir J. Makari tyrimų (62) duomenimis, moksleiviai pakankamai daţnai jaučia nuovargį. 1994 metais nuovargį iš ryto jautė 12 proc. moksleivių, o 1998 m. jau 17 proc. Nuovargiu ryte daugiau skundėsi berniukai nei mergaitės.
Pervargimą ir su juo susijusius galvos skausmus, nervingumą, greitą nuovargį kaip labai būdingą ar būdingą 11- 12 klasių mokinių problemą įvardino daugiausiai –
G. Tamulėnaitė 2005 m . tyrime (49) nagrinėjo apie moksleivių nuovargį po pamokų Kauno mieste . Į klausimą - „kaip daţnai būni pavargęs grįţęs iš mokyklos“, rezultatai pasiskirstė taip: 40,5 proc. mergaičių bei 16,9 proc. berniukų labai daţnai būna pavargę grįţę iš mokyklos, 39,2 proc. mergaičių ir 32,4 proc. berniukų daţnai būna pavargę, 10,1 proc. mergaičių ir 21,1 proc. berniukų retai būna pavargę, 10,1 ir 29,6 proc. berniukų labai retai būna pavargę. Mergaitės daţniau jaučiasi pavargę nei berniukai (p<0,001).
Nuovargio atsiradimui įtakos turi tarp pamokų esančios pertraukos. Pertraukų trukmė yra nuo 10 iki 30 minučių. Trumpesnės nei 10 minučių pertraukos yra neefektyvios ir jų nepakanka nuovargiui, susikaupusiam per pamoką , likviduoti ir prarastam protinio ir fizinio darbingumo lygiui atstatyti. Nerekomenduojamos tarp pamokų ilgesnės nei pusvalandţio pertraukos, nes tuomet išsiderina visos dienos veiklos stereotipas. Pertraukų trukmė ir pobūdis turi atitikti veiklos trukmę ir pobūdį (52).
2. 1. 4. Popamokinė veikla ir poilsis po pamokų
Racionaliai derindami protinį ir fizinį darbą moksleiviai ilgiau esti darbingi , kūrybingi, ilgiau būna geros nuotaikos. Laisvalaikis turi įtakos psichinei, fizinei ir intelektinei brandai. Gausėjant informacijos srautui, intensyvėjant mokymo (si) procesui, svarbu tinkamai derinti veiklą ir poilsį (51).
Viena svarbiausių moksleivių elementų , padedančių įveikti stresorius, yra aktyvus poilsis gryname ore. J. Vaitkevičiaus , T. Bakanovienės atliktame „Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų ugdytinių popamokinės veiklos , laisvalaikio ir savijautos “ tyrime (51) tik kas trečias moksleivis pakankamai daţnai būna gryname ore, tačiau yra tokių respondentų , kurie iš viso nebūna lauke. Moksleiviai labiausiai mėgsta tokias laisvalaikio veiklos formas, kai gali bendrauti tarpusavyje. Tai ţaidimai, pokalbiai, sportas. Mergaitės daugiau linkusios leisti laiką pasivaikščiodamos (15,1 proc.), ţaisdamos su draugais bei draugėmis ( 13,8 proc.) ir bendraudamos (10,3 proc.) , o berniukai labiau mėgsta ţaisti su draugais (23,8 proc.), sportuoti (10,8 proc. ) ir pasivaikščioti (10,1 proc. ). Nemaţa moksleivių laisvalaikiu ţiūri televizijos laidas.
M. Barkauskaitės, E. Martišauskienės atliktame tyrime (4) apklausus mokinius dėl papildomo ugdymo uţsiėmimų, paaiškėjo, kad pusė respondentų iš bendro apklaustųjų mokinių skaičiaus būrelių veikloje nedalyvauja. 20,5 proc. mokinių tam skiria iki 1 val., 16,4 proc. – iki 2 val. laiko po pamokų. 12,4 proc. apklaustųjų teigia, kad būreliuose praleidţia 3 ir
daugiau valandų. Taigi, galima teigti, kad popamokinei veiklai didţioji dauguma mokinių vidutiniškai skiria iki vienos valandos per dieną.
Nustatyta, kad 58,1 proc. penktos, 44,7 proc. aštuntos klasės, 43,8 proc. devintos ir 53,6 proc. vienuoliktos klasės mokinių, kuriems mokymasis yra nuobodus uţsiėmimas, poilsiui po pamokų skiria nuo 1 iki 2 val. per dieną. Kas septintas apklaustas penktokas paţymėjo, kad po pamokų kasdien ilsisi 3 val. (4).
Mokymosi krūvių bendrojo lavinimo mokykloje 2004 metų ataskaitoje (4) nurodyta, kad dešimtadalis (9,8 proc.) mokinių visai neskiria laiko poilsiui po pamokų. Kitų laikas išsidėsto taip: 4 val ir daugiau skiria 12 proc. mokinių, iki 4 val. – 10 proc. mokinių, iki 3 val. – 17,7 proc. mokinių, iki 2 val. – 23 proc. mokinių, iki 1 val. – 27,6 proc. mokinių, neskiria – 9,8 proc. mokinių. Pastebėtina, kad mokiniai, kurie mokosi 3 – 4 - 5 balais, daţniau (12,8 proc.) po pamokų visai nesiilsi arba poilsiui skiria 1 – 3 valandas.
Tam, kad būtų racionaliai paskirstyta mokinio diena ir poilsis, svarbu, kad: Veikla ir poilsis per parą būtų išdėstyti taip, kad derintųsi su mokinio organizmo bioritmais, jo protinio ir fizinio darbingumo kaita;
Veiklos ir poilsio trukmė turi atitikti mokinio amţių, fizinį išsivystymą, sveikatą, protinį ir fizinį darbingumą.;
Derinti įvairias veiklos ir poilsio rūšis, jų elementus, pvz. protinį ir fizinį darbą; Veiklą ir poilsį suplanuoti ilgesniam laikui - savaitei, mėnesiui (52).
2. 2. Moksleivių sveikata.
2. 2. 1. Moksleivių fizinė sveikata .
Mokykla - gana ilgas ir svarbus gyvenimo tarpsnis. Joje formuojasi vaiko pasaulėţiūra, protinės ir fizinės veiklos įgūdţiai, vystosi asmenybė. Nuo sveikatos priklauso ir moksleivio mokymasis, fizinis pajėgumas bei psichinė būsena.
Lietuvos sveikatos tyrimų centro duomenimis kasmet blogėja moksleivių sveikata. 2000 metais Kauno rajono bendrojo lavinimo mokyklose į pirmąsias klases atėjo mokytis tik 49 proc. sveikų vaikų, 41 proc. beveik sveikų ir 9 proc. sergantys įvairiomis ligomis. Regos sutrikimai nustatyti 110, skoliozė - 15, laikysenos sutrikimai – 71 iš 1000 patikrintų pirmokų (22).
Mokinių sveikatai ir savijautai turi reikšmės endogeniniai ir egzogeniniai veiksniai : paveldimumas, fizinė aplinka ( ekologinė tarša, vidaus patalpų mikroklimatas –
apšvietimas, vėdinimas, temperatūra ), socialinė aplinka ( šeimos ekonominė bei socialinė padėtis, tradicijos, ugdymo proceso organizavimas ), gyvenimo būdas (darbo ir poilsio rėţimas , mityba, fizinis aktyvumas, ţalingi įpročiai, santykiai su aplinkiniais ), asmeninės nuostatos ir įpročiai (6).
T. Butėno atlikto tyrimo (9) metu apklaustieji mokiniai išvardino pagrindinius jų sveikatos sutrikimus. Sveikatos sutrikimai pasiskirstė taip :
Daţniausiai pasitaikė regėjimo sutrikimai – 45 proc. Vis didėjantį šio sutrikimo daţnį įtakoja ilgas laikas praleidţiamas prie kompiuterio ir televizoriaus ekranų;
Didelis procentas ir laikysenos sutrikimų – 39 proc. Tai galima paaiškinti tuo, kad daţniausiai mokyklose ir namuose baldai neatitinka mokinių ūgio, į mokyklas kiekvieną dieną reikia neštis sunkias knygas, kas skatina stuburo iškrypimus. Ţinoma, laikysenos sutrikimus formuoja ir maţas fizinis aktyvumas;
Širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus nurodė 11 proc. , o klausos - tik 5 proc. visų apklaustųjų.
Normalu, kad maţiausiai yra klausos ir širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, nes jie daţniausiai atsiranda vyresniame amţiuje. Tačiau regos ir laikysenos sutrikimų mokinių tarpe kasmet vis daugėja.
2006 metais Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos uţsakymu ištyrus 11 - 12 klasių mokinius (26) paaiškėjo, kad normalią regą turi tik 63,9 proc , trumparegystę – net 31,8 proc., kitą akių patologiją – 2,8 proc. Regos sutrikimų turėjo 27,6 proc. berniukų ir 38,6 proc. mergaičių, skirtumo reikšmingumas p =0.0001. Regos sutrikimai labiau būdingi miesto paaugliams palyginti su kaime gyvenančiais bendraamţiais. Taisyklinga laikysena nustatyta 74,9 proc. patikrintų mokinių, ydinga – 20,0 proc. , skoliozė – 4,4 proc. Laikysenos sutrikimų skirtumų pagal lytį ir gyvenamąją vietą nenustatyta.
Sveikatos nusiskundimų daţnis didėja su amţiumi, ypač mergaičių tarpe. Paauglių subjektyvios sveikatos dėsningumai, priklausomybė nuo lyties ir amţiaus išsamiau nagrinėti PSO organizuotame 28 pasaulio šalių mokyklinio amţiaus vaikų su sveikata susijusio elgesio tyrime (HBSC). Šio tyrimo duomenimis , 93,4 proc. 11 -15 metų berniukų teigė esą visiškai sveiki, mergaičių buvo 90,0 proc. Mergaičių grupėje daugiausiai vienuolikmečių jautėsi esančios sveikos - 93,0 proc. , o kiekvienoje sekančioje amţiaus grupėje šis procentas maţėja (10).
Iš Goštauto ir Šeibokaitės atlikto “ Moksleivių savo sveikatos vertinimų kitimai mokykloje” tyrimo (17) rezultatų paaiškėjo, kad berniukų , savo fizinę sveikatą vertinančių
kaip puikią, sumaţėja nuo 35,5 proc. 5 - 6 klasėse iki 24,1 proc. 11 - 12 klasėse. Mergaičių , savo fizinę sveikatą vertinančių kaip puikią, sumaţėjo nuo 17,0 proc. iki 6,0 proc. Kaip matyti iš rezultatų, mergaitės negatyviau vertina savo sveikatą. A. Goštautas, atlikęs “Kauno gyventojų asmeniškai įvertintos sveikatos ir gyvensenos ypatumai 1996 metais” tyrimą nustatė, kad paauglystės metu, dėl mergaičių sveikatos blogėjimo atsiranda skirtumas tarp berniukų ir mergaičių savo sveikatos vertinimų. Matyt, apie 9 - 10 klases, kai lytinis brendimas aiškiai išskiria berniukus ir mergaites, prasideda moterų ir vyrų sveikatos skirtumai, aiškiai pastebimi suaugusių amţiaus tarpsniu (16).
Tie patys autoriai (17), norėdami patikrinti , kaip kasmet keičiasi moksleivių , kurie baigia mokyklą , savo sveikatos vertinimai, palygino 2003, 2004 ir 2005 metų laidos abiturientų sveikatos duomenis. Rezultatai parodė, kad 2005 metų abiturientai linkę geriau vertinti savo bendrąją sveikatą nei prieš vienerius ir dvejus metus baigę berniukai . Manančių, jog yra visiškai sveiki , padaugėja nuo 14,3 proc. 2003 m. iki 33,3 proc. 2005 m. , bet sumaţėja manančių, jog yra geros sveikatos: nuo 45,1 proc. iki 40,5 proc. Panaši tendencija ir mergaičių grupėje.
HBSC tyrimo duomenimis (27), Lietuvos moksleiviai priskiriami prasčiausiai savo sveikatą vertinančių šalių grupei. 2002 m. apklausoje 24 proc. berniukų ir 41 proc. mergaičių pareiškė, kad jų sveikata yra blogesnė nei vidutinė . Prastesni rezultatai nustatyti tik tarp Ukrainos ir Prancūzijos moksleivių. Tuo tarpu Graikijoje tik 6,7 proc. berniukų ir 10,2 proc. Šveicarijos mergaičių teigė, kad jų sveikata blogesnė nei vidutinė.
A. Zaborskio bei I. Lenčiauskienės atlikto „ Per didelio mokymosi krūvio įtaka moksleivių sveikatai “ tyrimo (27) gauti duomenys rodo, kad daţnai moksleivių nusiskundimai sveikata siejasi su per dideliu mokymosi krūviu mokykloje. Krūvis turi didesnės įtakos mergaičių sveikatai ir savijautai. Per dideliu mokymosi krūviu besiskundţiančios mergaitės, palyginti su kitomis, turėjo 1,6 karto didesnę riziką skųstis irzlumus ir bloga nuotaika, 1,5 karto didesnę riziką skųstis liūdesiu ir prislėgtumu, 1,9 karto didesnę riziką jausti nervinę įtampą, 1,3 karto didesnę riziką skųstis galvos skausmu.
Dėl per didelio abiturientų apkrovimo pablogėja ne tik psichoemocinė, bet ir fizinė savijauta. Įtemptas regimasis darbas nepalankiomis darbo sąlygomis sudarė sąlygas regos sutrikimams susiformuoti ( atliktame A. Dumčienės ir V. Ivaškienės tyrime „ Lietuvos abiturientų fizinės ir psichoemocinės savijautos aspektai “, respondentų atsakymai parodė, kad 32,0 proc. – 41,0 proc. merginų ir 23,0 proc. vaikinų - turi regos sutrikimų), raumenyno ir skeleto nepakankamam išsivystymui (beveik pusė respondentų - 45,2 proc. nurodė nuolat arba periodiškai jaučią skausmus stuburo ir juosmens srityse, o to prieţastimi nurodė ilgą
sėdimą darbą, laikysenos sutrikimus, o kai kurie stuburo deformacijas) bei galvos skausmams išsivystyti ( net 69,5 proc. abiturientų vargino galvos skausmai. Jų manymu, tai susiję su įtemptu protiniu darbu, nepakankamu poilsiu bei nuolatiniu miego trūkumu) (13).
Reikia nepamiršti, kad mokyklos aplinka taip pat gali įtakoti vaikų sveikatą. Sėdint ne pagal ūgį pritaikytuose suoluose moksleiviai kūprinasi, todėl per ilgesnį laiką gali išsivystyti laikysenos sutrikimai. Jeigu į mokyklą vaikas ateina peršalęs, o patalpos būna vėdinamos itin retai, nuo jo per dieną uţsikrečia kiti ir taip per savaitę suserga pusė klasės mokinių (9) .
2006 metais V. Juškelienės , S. Ustilaitės ir kt. atlikto tyrimo „11- 12 klasių mokinių sveikata ir jos pokyčiai per 5 metus“(26) metu, buvo nagrinėjamas negalavimų paplitimas, kai atskiro negalavimo daţnis yra kartą per savaitę ar daţniau, berniukams ir mergaitėms. Skaičiuojant visai grupei , galvos skausmas būdingas 49,1 proc. , galvos svaigimas - 26.3 proc. , greitas nuovargis - 63.6 proc. , nuovargis iš ryto - 45.2 proc., pilvo ar skrandţio skausmai - 32,9 proc., nervinė įtampa -76,5 proc. , irzlumas, bloga nuotaika – 80,2 proc. , nemiga - 43,8 proc. Norvegijoje atlikto kohortinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad mergaitės taip pat daţniau skundţiasi įvairiais negalavimais nei berniukai (14).
Dvyliktokai palyginti su 11- ų klasių mokiniais statistiškai patikimai daţniau skundėsi nervine įtampa ( atitinkamai 80,0 ir 72,9 proc. , p=0.007). Tyrimo rezultatai pavaizduoti 1 grafike. 47,4 86,2 84,6 41,8 73,5 59,5 37,7 70,1 17,9 20,8 31,4 45,2 29,5 62,9 46,2 46,8 0 20 40 60 80 100 nemiga irzlumas, bloga nuotaika nervinė įtampa pilvo skausmai nuovargis iš ryto greitas nuovargis galvos svaigimas galvos skausmas
mokinių skaičius (proc.)
berniukai mergaitės
1 grafikas. 11-12 klasių mokinių negalavimai, kuriais jie skundžiasi kartą per savaitę (26).
Visapusiškai moksleivio veiklai kenkia ūminės ir lėtinės ligos. Kai paūmėja ūminės ar lėtinės ligos, moksleivis nesimoko ir gydosi. Grįţus į mokyklą, organizmo funkcijos dar nėra atsistačiusios. Palyginti su sveikais ir nesirgusiais moksleiviais, jie būna maţiau darbingi, kur kas greičiau pavargsta. Tokiems moksleiviams sunkiau visą dieną būti pamokose, nes būna išsiblaškę, todėl negali tinkamai sukoncentruoti dėmesio ir sunkiau atsiminti dėstomą medţiagą. Baigiantis pamokoms tokie moksleiviai skundţiasi nuovargiu, galvos skausmais (9).
Nuo mokymosi krūvio pakinta širdies ir kraujagyslių sistemos veikla. Grįţus po ligos į mokyklą ypač dideli pakitimai stebimi pirmąsias šešias dienas. Tik septintą, aštuntą dieną moksleiviui pagerėja atminties, dėmesio koncentracija, pasidaro greitesnės nervinės reakcijos. Tik devintą dešimtą dieną moksleivio organizmas po ligos atsistato visiškai. Kuo sunkesnis susirgimas ir kuo ilgiau moksleivis sirgo , tuo ilgesnis ir atsistatymo periodas (E. Andriulis, E. Grinienė, M. Černiauskienė „Moksleivio fiziologija ir higiena „ 1994 m.) (3).
2. 2. 2. Moksleivių psichoemocinė sveikata
Svarbiausios vaikų ir jaunimo šių dienų aktualijos – nemokėjimas atsispirti ţalingiems įpročiams, bendravimo įgūdţių stoka, agresija, destruktyvus elgesys, elgesio normų nesilaikymas, mokymosi motyvacijos stoka, nerimastingumas, emocinis nestabilumas, pykčio protrūkiai, depresija ir suicidinės tendencijos. Šie bei kiti mokinių emocijų ir elgesio sutrikimai sunkina mokytojų darbą ir mokymosi procesą, neigiamai emociškai veikia kitus mokinius ir trukdo paţangą moksle, sklandţiam fiziniam, protiniam bei socialiniam brendimui bei pasirengimui tolesniam gyvenimo etapui (5).
Lyginant įvairių šalių mokinių psichikos sveikatos rodiklius aiškėja, kad Lietuvos moksleivių psichikos sveikatos būklė yra nepatenkinama. Mūsų šalies vaikams ir paaugliams nustatoma daug psichikos sveikatos sutrikimų : vienišumo jausmas, nerimas, agresija, bėgimas iš namų, depresija mintys apie saviţudybę ir kt. Tai skatina nepriimtinus psichoemocinės įtampos šalinimo būdus : rūkymą, alkoholio ir narkotinių medţiagų vartojimą, įvairias asocialaus elgesio formas (58).
A. Goštauto ir L. Šeibokaitės atliktame „Moksleivių savo sveikatos vertinimų kitimai mokykloje“ tyrime (17) apklaustųjų berniukų, vertinančių savo psichikos sveikatą kaip puikią, maţėja nuo 5 iki 12 klasės ( nuo 25,4 proc. iki 15.2 proc.) ir daugėja savo psichikos sveikatą vidutiniškai vertinančių berniukų ( nuo 13,7 proc. iki 23,4 proc.).
Mergaičių , įvertinusių savo psichikos sveikatą kaip puikią, skaičius nuo 5 iki 12 klasės maţėja ( nuo 22,5 proc. iki 5,1 proc.), kaip ir berniukų, didėja savo psichikos sveikatą vertinančių kaip vidutinę, skaičius (nuo 12,4 proc. iki 34,4 proc.).
Psichoemocinę būseną atspindi ir santykių su aplinkiniais vertinimas, jautimasis laimingu / nelaimingu. „ Lietuvos abiturientų fizinės ir psichoemocinės savijautos aspektai“ tyrime (13) dauguma apklaustų abiturientų nurodė esantys laimingi (12,5 proc. jautėsi labai laimingi, 65,7 proc. – gana laimingi, o 21,8 proc. jautėsi esą nelaimingi ir nepatenkinti gyvenimu). V. Juškelienės, S. Ustilaitės bei kt. atlikto tyrimo „11- 12 klasių mokinių sveikata ir jos pokyčiai per 5 metus (26) duomenys apie laimės pojūtį pasiskirstė taip : labai bei pakankamai laimingais jautėsi 70,6 proc. , o nelaimingais jautėsi 27,2 proc. apklaustųjų 11 -12 klasių mokinių. Tie, kurie jautėsi nelaimingi ir nepatenkinti gyvenimu, daţniau skundėsi sveikatos problemomis ir bloga savijauta.
Pagal subjektyviai patiriamos laimės daţnio rodmenis 1994 m. tarp tyrime dalyvavusių 23 šalių respondentų lietuviai vaikinai uţėmė priešpaskutinę vietą (daţniau nelaimingais save laikė tik estai), o merginos – paskutinę vietą (61) . 1998 metais situacija šiek tiek pagerėjo - lietuvaičiai uţėmė aukštesnę vietą, tačiau Lietuva vis tiek liko tarp tų šalių, kurios moksleiviai daţnai teigė, jog nesijaučia laimingi. Greita mūsų šalies moksleivių laimės rodmenų kaita maţai tikėtina, nes, kaip nurodo kai kurie laimės patyrimą tyrinėję autoriai, laimės būsena yra gana stabilus rodmuo, kuris maţai priklauso nuo neigiamų ţmogaus gyvenimo potyrių (45).
Vertinant suicidines nuostatas ir ketinimus (26) paaiškėjo, kad beveik trečdaliui 11- 12 klasių moksleivių (30,6 proc.) respondentų minčių apie saviţudybę kyla kartais, 3,6 proc. tokios mintys kyla daţnai, 3,7 proc. rimtai galvojo apie saviţudybę ir kūrė planus tai įgyvendinti, 1,8 proc. bandė ţudytis.
Pykčio ir agresijos jausmus nuolat arba daţnai patiria vidutiniškai kas dešimtas paauglys, 4,6 proc. daţnai arba nuolat elgiasi priešingai, nei to reikalauja mokinio elgesio taisyklės.
Išsamesnė duomenų analizė parodė, jog moksleivių laimės jausmas siejosi su geresne sveikata ir geresniu savęs vertinimu, silpnesniu vienišumo jausmu, retesniais psichosomatiniais sutrikimais, išvaizdos problemomis, geresniais mokymosi rezultatais. Taigi gauti duomenys patvirtina teiginį, kad laimės būsena daugiau susijusi su asmenybės savybėmis, savęs vertinimu, socialiniais ryšiais bei gyvenimo įvykių interpretavimo būdu (12).
2. 2. 3. Stresas, nerimas ir įtampa mokinių tarpe
Moksleivių fizinė ir socialinė gerovė, be jokios abejonės , susijusi su fizinių, psichinių ir dvasinių galių plėtra. Pernelyg aukšti reikalavimai ugdytiniui sukuria nepalankią sveikatos aplinką. Kaip nurodo Zaborskis ir Makari (60), per didelis spaudimas ir nerealūs tėvų bei mokytojų keliami uţdaviniai moksleiviams sukuria nuolatinės įtampos atmosferą, kuri turi įtakos sveikatai. Autorių duomenimis, tokie moksleiviai daţniau skundţiasi galvos skausmais ir nemiga.
Daugelyje pasaulio šalių jaunų ţmonių tarpe labiausiai paplitę galvos skausmai. Kaip manoma pagrindinė to prieţastis - per didelė įtampa ir pervargimas. Birţų mieste (49) 24,7 proc. 1 kartą į savaitę mergaičių patiria galvos skausmą, 29,9 proc. – 2 kartus per savaitę, 13 proc. 1 kartą per mėnesį. Berniukai skundėsi šiek tiek maţiau nei mergaitės. Švedijoje atliktos apklausos metu paaiškėjo, kad 26 proc. moksleivių galvos skausmus jaučia kartą per mėnesį ar daugiau, o 6 proc. – kelis kartus per savaitę ar kasdien. Nusiskundimų galvos skausmu ţymiai daugėjo su amţiumi, taip pat tarp mergaičių (44).
Manoma, kad įvairūs sveikatos nusiskundimai, ypač galvos skausmai, - tai atsakas į stresą. Pagrindiniai vaikų ir paauglių stresoriai, susiję su mokyklos aplinka, yra namų darbai ir socialinė aplinka (mokytojai, bendraamţiai)(50). Iš 2006 metais atlikto tyrimo „11- 12 klasių mokinių sveikata ir jos pokyčiai per 5 metus (26) , 11- 12 klasių mokiniai išvardino pagrindines nerimo mokykloje prieţastis (1 lentelė).
1 lentelė. 11-12 klasių mokinių dažniausiai nurodomos nerimo mokykloje priežastys (proc.) (26).
Nerimo priežastys TYR (2006) TYR(2000) p
Mokytojų baimė 14,6 14,5 NS*
Egzaminų baimė 71,7 49,8 p = 0.00001
Uţduodama per daug namų darbų 47,1 38,2 p = 0.004
Per daug informacijos, kurią reikia įsisavinti
50,7 33,5 p = 0.0001
Sunku įsisavinti vieną ar kelis dalykus
44,3 25,0 p =0.0001
Mokytojas išdėsto medţiagą nesuprantamai
30,9 27,2 NS
Sudėtingas medţiagos pateikimas vadovėliuose
29,2 22,9 NS
* NS- skirtumas statistiškai nepatikimas.
Kaip matyti iš gautų šio tyrimo rezultatų, net dviem trečdaliams 11 -12 klasių mokinių įtampą kelia egzaminų baimė. Lyginant su 2000 m. šis rodiklis gerokai padidėjo.
Apie pusė visų mokinių galvoja, kad jiems per daug uţduodama namų darbų (47,1 proc.) , per daug informacijos , kurią reikia įsisavinti (50,7 proc.). Taip pat teigia, kad sunku įsisavinti vieną ar kelis dalykus (44,3 proc.). Kas trečias respondentas nerimauja dėl to, kad mokytojai medţiagą išdėsto nesuprantamai ir medţiagos pateikimas vadovėliuose yra per daug sudėtingas (26).
Kaip matyti iš pateiktų tyrimo rezultatų labiausiai dvyliktokams rūpi artėjantys egzaminai. Egzaminų laikotarpis - pats atsakingiausias periodas, reikalaujantis didţiulės ištvermės, sunkaus ir įtempto darbo. Šis laikotarpis nepraeina be pasekmių. Daţnesni liekamieji reiškiniai yra nuovargis, pervargimas, nervų sistemos astenizacijos ir depresijos reiškiniai. Todėl labai svarbu tinkamai suplanuoti laiką.
Norint gerai išlaikyti egzaminus, bet nepakenkti savo sveikatai, svarbu (52): Per dieną mokintis ne ilgiau kaip 7 valandas;
Tinkamai suplanuoti mokymosi ir poilsio intervalus; Aktyviam poilsiui skirti 2,5 – 3 val.;
Vartoti vitaminus ir mikroelementus;
Miegoti tiek, kad pailsėtų ir būtų darbingas. Ne maţiau kaip 8 val. Kiekvieną dieną atsigulti ir keltis tuo pačiu laiku.
Tinkamai suplanavus savo dienotvarkę galima sumaţinti įtampą ir nerimą ir taip išvengti sveikatos sutrikimų.
V. Malinauskienė bei V.Obelenis ištyrę 521 Kauno ir Birţų moksleivių (39) nustatė, kad net 62,8 proc. moksleivių gana daţnai jaučia stresą, 34,2 proc. moksleivių jį jaučia kartais. Labai daţnai jaučiančių stresą yra 1,3 proc., o beveik niekada nejaučiančių tik 1,7 proc. 2003 metais Kaune, Alytuje ir Panevėţyje atlikto IX-XII klasių moksleivių streso tyrimų , kaip ir V.Obelenio bei V. Malinauskienės atlikti (39) tyrimo duomenys parodė, kad daţniausiai pasitaikantys stresoriai moksleiviams yra :
miegas maţiau kaip 8 val. per parą (97- 74 proc.),
ginčai bei nesutarimai su draugais bei šeima (61 - 60 proc.) , problemos mokykloje (43-50 proc.).
Kanados atliktos apklausos rezultatai parodė, kad 66 proc. moksleivių stresą patiria namuose. Iš jų 52 proc. moksleivių teigė, kad daugiausiai konfliktuoja su mama arba su tėvu. 22 proc. moksleivių nurodė, kad nesutarimai šeimoje yra patys svarbiausi stresoriai (35). Remiantis ankstesnėmis HBSC studijomis pastebėta, kad moksleiviai, kurie patenkinti psichosocialine mokyklos aplinka, geriau vertino savo gyvenimo kokybę ir jautėsi sveikesni (39). Pastebėta, kad mergaitės daugiau patiria stresą mokykloje nei berniukai (10), jos labiau
paţeidţiamos emocinių sutrikimų ir subjektyvių sveikatos nusiskundimų, daugiau praleidţia laiko darydamos namų darbus, joms būdingi daţnesni nuotaikų kitimai (41).
Iš neurozinių nerimo simptomų daţnesni buvo nemiga, nerimas ir baimė, rečiau pasitaikė pykinimas, agresija bei depresinis poţymis – apatija. Baimė ir nerimas daţniau lydi mergaites nei berniukus (nerimas – 72,1 proc. ir 27,9 proc., baimė – 68,4 proc. ir 31,6 proc.) Baimė, nerimas ir nemiga susijusi su streso sindromu, kuris formuojasi esant neįveikiamiems mokymo krūviams (53), adaptacijos ir bendravimo sunkumams. Nerimo ir įtampos mokykloje jausmai būdingi vidutiniškai kas dešimtam 11 -12 klasės mokiniui, daţniau mergaitėms nei berniukams (p = 0.03). Per laikotarpį nuo 2000 m.dvigubai sumaţėjo nuolat įtampą mokykloje patiriančių mokinių dalis (nuo 18,1 proc. 2000 m. iki 9,3 proc. 2006 m.) (26).
2. 3. Pagrindiniai moksleivius veikiantys veiksniai
2. 3. 1. Fizinis aktyvumas
Neatskiriamas sveikos gyvensenos bruoţas yra aktyvi fizinė veikla, ypač svarbi augančiam organizmui, o jos poreikis įsitvirtina vaikystėje ir paauglystėje. Pastaruoju metu rekomenduojama , jog jauniems ţmonėms būtina maţiausiai 1 val. per dieną judėti. Bet norint būti pakankamai fiziškai aktyviam, būtina, jog tokių dienų per savaitę būtų ne maţiau kaip penkios (37). Daugelyje ES šalių 3 iš 5 berniukų du ar daugiau kartų per savaitę uţsiima sportine veikla, o mergaitės tokį fizinio aktyvumo lygį pasiekia tik 4 ES šalyse – Austrijoje, Danijoje, Suomijoje ir Vokietijoje (1).
Taikant palyginti aukštą fizinio aktyvumo kriterijų (ne maţiau kaip 5 dienos per savaitę po 1 val. judėti) paaiškėjo , kad Lietuvos mokinių fizinis aktyvumas , lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis , yra gana aukštas – išrikiavus šalis ir regionus fizinio aktyvumo rodiklių didėjimo tvarka mūsų šalies mokiniai uţėmė 20 vietą (59).
A. Zaborskio (57) atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos paauglių fizinis aktyvumas laisvalaikiu 1994 – 2002 metais labai nepakito. Berniukai buvo aktyvesni nei mergaitės : aktyviai mankštinosi arba sportavo bent du kartus per savaitę apie 70 proc. berniukų ir 45 proc. mergaičių (p<0,001). Tarp HBSC tyrime dalyvavusių 35 šalių, pagal fizinį aktyvumą uţėmė berniukai uţėmė 29, o mergaitės 28 vietą. 2006 metais tik 40,2 proc. 11 - 12 klasių moksleivių (26) teigė, kad maţiausiai du – tris kartus per savaitę mankštinasi taip, kad padaţnėtų kvėpavimas , suprakaituotų. Tuo tarpu 2000 m. jų buvo 50,0 proc. Nurodytas fizinio aktyvumo lygis (bent 2 -3 kartus per savaitę) laikytinas pakankamu
organizmo fiziologinės bei psichinės raidos procesams uţtikrinti, taip pat pervargimo profilaktikai.
2006 metais tik 39,9 proc. mokinių mankštinosi tik kartais, 19,8 proc. - beveik nesimankštino. Nepakankamu fiziniu aktyvumu daţniau pasiţymi mergaitės nei berniukai (atitinkamai 73,4 proc. ir 36,6 proc.) (26).
Iš atliktų tyrimų matyti, kad Lietuvos moksleiviai laisvalaikiu labiau linkę ne į aktyvią, o į pasyvią veiklą, laiką mieliau leidţia prie kompiuterio ar televizoriaus.
2. 3. 2. Televizija , kompiuteris ir knygų skaitymas
Televizijos laidų ţiūrėjimas yra viena pasyviausių laisvalaikio praleidimo formų, turinti įtakos ne tik vaiko psichinei, bet ir fizinei sveikatai (8). Sėdint prie ekrano, maţėja vaikų fizinis aktyvumas, pasireiškia judėjimo stoka – hipokinezija, neigiamai veikianti augantį organizmą (46).
A. Zaborskio tyrimo (59) duomenys parodė, kad Lietuvos mokiniai ypač ilgai ţiūri televizijos laidas. Darbo dienomis 4 ir daugiau valandų šitaip praleidţia laiką daugiau nei trečdalis, o savaitgaliais – daugiau nei pusė mokinių. Pagal šiuos duomenis Lietuvos mokiniai tarp savo bendraamţių iš ES šalių uţima vieną pirmųjų vietų. Kitos pasyviosios veiklos ( ţaidimų, pamokų ruošos) atţvilgiu nesiskiria nuo savo bendraamţių iš kitų ES šalių ar regionų.
Pagal T. Butėno atlikto tyrimo (9) rezultatus, vaikai prie televizoriaus praleidţia daugiau laiko nei besimokindami. Tik 39 tiriamieji atsakė, kad prie televizoriaus jie praleidţia maţiau nei valandą per dieną. 1 - 2 val. per dieną ţiūrinčių televizorių buvo 32 proc. Po 2 - 3 val. ir daugiau per dieną prie televizoriaus ekranų praleidţia 23 proc. tiriamųjų.
„11- 12 klasių mokinių sveikata ir jos pokyčiai per 5 metus“ tyrime (26) 2006 metais net 78,1 proc. apklaustųjų televizijos laidas per dieną ţiūri 2 val. ir daugiau. 4 proc. prie televizoriaus kasdien praleidţia nuo 5 iki 12 val. Šiuos duomenis palyginus su 2000 metais matyti, kad televizijos laidų stebėjimo trukmė visai nepakito. Tačiau lyginant darbo su kompiuteriu praleidimo laiko vidurkius, pastebėta, kad nuo 2000 metų jie padidėjo net 3,5 karto.
M. Barkauskaitės ir E. Martišauskienės atliktame „Mokymosi krūviai bendrojo lavinimo mokykloje“ tyrime (4) buvo aiškintasi, kiek laiko mokiniai vidutiniškai kasdien praleidţia dirbdami su kompiuteriu. Tam laiko neskiria 25,1 proc. apklaustųjų mokinių.
Lyginant tyrimo duomenis pagal klases nustatyta, kad 32,6 proc. penktos, 27,8 proc. aštuntos, 22,4 devintos ir 18,3 proc. vienuoliktos klasės mokinių neskiria laiko darbui su kompiuteriu. 29,6 proc. respondentų darbui su kompiuteriu vidutiniškai per dieną skiria iki 1 val., 19,8 proc. – iki 2 val., 12,8 proc. – iki 3 val. laiko. 12,7 proc. mokinių nurodė, kad tam jie kasdien skiria 4 ir daugiau valandas laiko (2004 metų duomenys).
T. Butėno tyrime (9) apklausti vaikai prie kompiuterio praleidţia panašiai laiko kaip ir ruošdami namų darbus. 33 proc. moksleivių prie kompiuterio praleidţia maţiau nei valandą per dieną. Manoma, kad į šią grupė įėjo ir tiriamieji, kurie namuose neturi kompiuterio arba jį dalinasi keli šeimos nariai. 17 proc. visų tiriamųjų prie kompiuterio ekrano praleidţia po 1 – 2 val., o 14 proc. net po 2 - 3 val. per dieną. Tik 17 proc. iš apklaustųjų mokinių neturi kompiuterio ir prie jo nepraleidţia laisvalaikio. Su kompiuteriu namuose 2 val. ir ilgiau ţaidţia ir dirba daugiau nei pusė (55,9 proc.) mokinių. Nuo 2000 metu tokių mokinių padaugėjo 3,5 karto. Nustatyta, kad daţnai sirgo ūmiomis ligomis 34,8 proc. mokinių, kurie kasdien prie kompiuterio praleidţia 2 ir daugiau ir 21,6 proc. tų, kurie kompiuteriu ţaidţia / dirba maţiau. Daţnų ūmių susirgimų rizika 1,8 karto didesnė tiems, kurių darbo / ţaidimo kompiuteriu trukmė kasdien didesnė nei 2 val. (26)
Vis daugiau vaikų vietoj knygų skaitymo renkasi televiziją bei kompiuterinius ţaidimus. Ataskaitoje apie mokymosi krūvius bendrojo lavinimo mokykloje (4), buvo pasidomėta, , kiek laiko vidutiniškai per dieną mokiniai skiria knygų skaitymui . 24,9 proc. respondentų nurodė, kad tam jie neskiria laiko. Paaiškėjo, kad didţioji dalis 41,8 proc. apklaustųjų knygų skaitymui skiria iki 1 val. laiko. Tam nuo vienos iki dviejų valandų skiria 20,8 proc. mokinių, 7,8 proc. nurodė, kad knygų skaitymui skiria dvi - tris valandas. Analizuojant gautus tyrimo duomenis pagal klases nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (χ² = 63,77; p<0,0001). 32 proc. devintų ir 12,4 proc. penktų klasių mokinių teigia, kad knygų skaitymui jie visai neskiria laiko. Iki 1 valandos laiko skiria 53,1 proc. penktokų ir 36,3 devintokų.
2. 3. 3. Miegas
Miegas yra natūralus organizmo poreikis, kurį vieni patenkina lengvai, kiti – gana sunkiai. Pagrindinė miego funkcija yra smegenų veiklos reguliavimas bei jos atkūrimas. Miegant smegenyse aktyvinamos neuromediatorių sistemos, būtinos dienos įtampai šalinti.
Miegodamas ţmogus pailsi fiziškai ir psichiškai, stabilizuojasi kraujo apykaita, stiprėja atmintis, kraujyje sumaţėja streso hormono (adrenalino), stiprėja imuninė sistema (32).
Labai svarbu, kad miegui skirtų valandų skaičius atitiktų moksleivių amţių. 14 -15 metų moksleiviams rekomenduojama miegoti 8,5 – 9 valandas per parą. Tačiau tik 14,4 proc. respondentų, apklaustų atliekant „Aštuntų klasių moksleivių faktiško mokymosi krūvio“ tyrimą (54) atsakė, kad miegui skiria daugiau kaip 8 val. Maţiau kaip 7 valandas per parą miega 33 proc. Vilniaus miesto moksleivių, t. y. kas trečias moksleivis neišsimiega.
Vyresniojo amţiaus vaikams (16-18 metų) rekomenduojama miegoti ne maţiau kaip 8 val. per parą, tačiau, kaip parodė 2006 metais atlikto 11 -12 klasių tyrimo (26) rezultatai parodė, kad vidutinė paros miego trukmė tik 7,4 val., tuo tarpu 2000 metais – 7,9 val. detalesnė analizė atskleidė, kad 8 val. miego trukmė darbo dienomis atitiko tik daugiau negu trečdalio (35,4 proc. )mokinių, 2000 m. – beveik pusės (47,6 proc.). Pakankamai vienuoliktokai ir dvyliktokai išsimiega tik poilsio dienomis, tačiau ir bendras miego vidurkis palyginti su 2000 m. taip pat sumaţėjo.
Svarbi ne tik miego trukmė bet ir miego reţimas. Netinkamas miego reţimas įtakoja moksleivių darbingumą, nuovargio atsiradimą, ţinių įsisavinimo kokybę. Miegas įtakoja ir vaiko augimo procesą. Svarbiausias vaidmuo augimą reguliuojančioje sistemoje tenka augimo hormonui, kurio daugiausia išsiskiria, pasiekus gilaus miego fazę būtent tarp 22 - 23 val. Kad būtų pasiekta ši sąlyga, vaikai turėtų uţmigti ne vėliau kaip 21.30. Bet net 61 proc. Vilniaus moksleivių nurodė, kad miegoti eina 23 valandą ir vėliau (54).
Nustatyta, kad nepakankamas miegas turi reikšmės paauglių daţniems psichosomatiniams negalavimams. Daţnų negalavimų rizika tiems, kurių darbo dienomis miega maţiau nei 8 val. 2 kartus didesnė nei tiems, kurių miego trukmė 8 val. ir daugiau ( OR = 2.0, PI 1.5-2.6) .
Atlikus moksleivių miego kokybės tyrimą (63) nustatyta, kad daugiau kaip pusė tiriamųjų daţnai blogai uţmiega vakarais. Juos vargina ilgi pabudimai nakties metu ir anksti ryte bei mieguistumo jausmas dieną. Tai trukdo dienos veiklai. Tik nedidelis procentas moksleivių rytais jaučiasi visiškai pailsėję. Taigi galima teigti , kad šiuolaikinio jaunimo miego kokybė yra pablogėjusi.
2. 3. 4. Mityba
Taip pat prie mokinių sveikatą veikiančių veiksnių priskiriama ir mityba. Mokiniai ir jų tėvai nepakankamai dėmesio skiria mitybos rėţimui. Du trečdaliai mokinių
teigė ne visada arba niekada nespėjantys laiku papusryčiauti ar papietauti, apie penktadalis teigė valgantys tik 1 - 2 kartus per dieną (šio amţiaus vaikams rekomenduojama valgyti 3 - 4 kartus per dieną). Tačiau 5 ir daugiau kartų valgantys mokiniai daţniausiai nepavalgo pilnaverčių pusryčių, pietų ar vakarienės, o uţkandţiauja greito maisto produktais. Mitybos rėţimo nesilaikymas gali būti sąlygotas ne tik mokinių uţimtumo. Greičiausiai daugelis vaikų neturi susiformavusių racionalios mitybos įpročių, nepakankamai tam dėmesio skiriama ir šeimoje (26).
V. Juškelienės ir S. Ustilaitės atliktame tyrime (26) tik 30,5 proc. apklaustųjų mergaičių ir 44,8 proc. berniukų atsakė, kad visada turi laiko pavalgyti, o net 56,7 proc. mokinių nurodė, kad nespėja. Nustatyta, kad mokinių mitybos rėţimo paţeidimai turi esminės reikšmės jų savijautai: daţnų psichosomatinių negalavimų rizika tiems, kurie niekada neturi laiko pavalgyti yra 4,8 karto didesnė nei tiems, kurie visada pavalgo laiku ar nespėja laiku tik kartais.
Mitybos įpročių atţvilgiu Lietuvos mokiniai , palyginti su kitų ES šalių bendraamţiais (59) maţai vartoja saldumynų ir kokakolos bei kitų saldintų putojančių gėrimų. Tačiau gana retai valgo vaisių: kasdien vaisių valgė 20,3 proc. berniukų ir 24,7 proc. mergaičių. Pagal šiuos apklausos duomenis Lietuva pateko į ES šalių arba regionų penketuką, kurių paaugliai rečiausiai valgo vaisių. Taip pat mūsų šalies mokiniai, rečiau nei kitų šalių mokiniai, nurodė, jog mokykloje kasdien pietauja ( 55,3 proc. berniukų - 1 vieta, 51,5 proc. mergaičių - 1 vieta.)
A. Zaborskis bei J. Makari apibendrinę „Lietuvos moksleivių gyvensenos raida 1994 ir 1998 metais ir vertinimas tarptautiniu poţiūriu“ (62) tyrimo rezultatus teigė, kad palyginti didelės dalies moksleivių mityba nesubalansuota – 38 proc. vartoja per maţai vaisių ir 69 proc. nevirtų darţovių, 43 proc. - maţai pieno produktų .
Kituose tyrimuose (Zaborskis, 1997 m. ) pastebėta, kad moksleivių ţinios apie atskirų maisto produktų ( riebalų, sviesto, aliejaus, cukraus ir kt. ) mitybinę vertę nepakankamos; 11- 17 proc. moksleivių kasdien nevalgo pusryčių, 37 -51 proc. moksleivių mokykloje visai nevalgo ir neuţkandţiauja.
Mitybos ypatumų ir sveikatos rodiklių ryšių tyrimas parodė, kad moksleiviai, paţeidinėjantys sveikos mitybos rekomendacijas bei mitybos rėţimą, buvo linkę blogiau vertinti savo sveikatą, daţniau skundėsi negalavimais.
3. Tyrimo metodika ir kontingentas
3. 1. Tiriamųjų kontingentasTyrimui atlikti, buvo pasirinkti vienos Kauno miesto gimnazijos ir vidurinės mokyklos abiturientai. Pasirinktoje gimnazijoje mokosi 79 abiturientai, vidurinėje mokykloje 21- dvyliktokas.
Iš viso 2006/ 2007 mokslo metais Kauno miesto gimnazijose mokosi 1400 gimnazistų abiturientų, vidurinėje mokykloje - 2690 dvyliktokų.
Anketinėje apklausoje dalyvavo 86 dvyliktokai : 66 besimokantys gimnazijoje ir 20 vidurinėje mokykloje. 49 berniukai ir 36 mergaitės.
Testavimo metu buvo atrinkti 39 gimnazistai ir 15 vidurinės mokyklos abiturientai pagal lankomumo kriterijų. Likusių testų rezultatai buvo nenaudojami, nes nedalyvavo anketinėje apklausose arba testus atliko ne visą laiką.
Anketos atsako daţnis 100 proc. Testus atlikti atsisakė 3 dvyliktokai, tai atsakomumas 94,45 proc.
3. 2. Tyrimo metodika
Siekiant įvertinti abiturientų protinį nuovargį ir susieti jį su mokslo krūviu ir sveikatos nusiskundimais , buvo atliekamas vienmomentinis epidemiologinis tyrimas bei atliekamas testavimas. Vienmomentinio tyrimo metu buvo naudota anoniminė anketa, pateikta I priede. Anketinei apklausai atlikti buvo gautas KMU Bioetikos centro leidimas (II priedas).
Eksperimentinis testavimas buvo atliekamas 2 etapais: semestro pradţioje - spalio mėnesį ir pabaigoje - sausio mėnesį, per 1 ir 6 pamokas visą savaitę, kasdien.
Abiturientų darbingumui ir nuovargiui įvertinti buvo naudojami 3 testai : Korektūrinės lentelės naudojamos dėmesio funkcijai tirti. Jose yra iš įvairių raidţių atsitiktine tvarka išdėstyti rinkiniai. Kiekvienos raidės radimo tikimybė turi būti vienoda. Tiriamasis privalo per tam tikrą laiką kuo greičiau išbraukti lentelėje nurodytą vienodą raidę arba vieną išbraukti, o kitą raidę pabraukti ir pan. Vertinama pagal uţduoties atlikimo laiką ir klaidų skaičių.
Vestono testas .Esminė testo dalis yra lentelė, sudaryta iš 256 Landolto ţiedų, sugrupuotų į 16 kvadratų, kurių kiekviename yra po 16 ţiedų. Ţiedai išdėstyti 8 galimomis ţiedo išpjovos kryptimis, atsitiktine tvarka, su vienoda jų išdėstymo tikimybe. Tiriamasis
privalo kiek galėdamas tiksliau ir greičiau išbraukti lentelėje visus nurodytos rūšies ţiedus. Vertinama pagal uţduoties atlikimo laiką ir padarytų klaidų skaičių. Informacijos perdirbimo greitis bitais per sekundę, apskaičiuojamas pagal formulę:
S = 139.2 -(2.807*n|) / T bit/s,
Čia S-informacijos perdirbimo greitis bit/s, 139,2-informacijos kiekis bitais, esantis visoje lentelėje, 2,807- informacijos nuostolis bitais, praleidus išbraukti būtinus ţiedus, n – praleistų ţiedų skaičius, T-laikas sekundėmis, sugaištas laikas sekundėmis, sugaištas atliekant uţduotį.
Šultės skaičių suradimo testas naudojamas dėmesio apimčiai ir paskirstymui nustatyti. Dviejų lentelių kvadratėliuose įvairiai išdėstyti skaičiai nuo 1 iki 25. Vienoje lentelėje reikia išbraukti skaičius didėjimo tvarka, tuo pačiu metu iš kitos lentelės braukti skaičius maţėjimo tvarka. Vertinama pagal uţduoties atlikimo laiką.
Dauguma anketos klausimų yra uţdari, tai yra suformuoti taip, kad moksleivis galėtų pasirinkti vieną iš kelių galimų atsakymų. Rengiant galutinį klausimyno variantą, buvo atliktas bandomasis tyrimas vienoje iš Kauno gimnazijų. Jo metu buvo apklausta 20 mokinių. Galutinį anketos variantą sudaro 13 klausimų. Išskiriamos keturios klausimų grupės (2lentelė).
2 lentelė. Klausimų grupės ir jų turinys Eil.
Nr. Klausimų grupė Klausimų turinys
1. Bendrieji duomenys 1- 2 klausimu siekiama suţinoti respondentų lytį ir amţių.
2. Mokymosi procesas ir popamokinė veikla
3 - 5 klausimuose, kurie yra suskirstyti į maţesnes klausimų grupes, galima nustatyti abiturientų mokymosi krūvį (pamokų skaičių, laiko, skiriamo namų darbams kiekvieną dieną ir savaitgaliais, trukmę, kontrolinių ir savarankiškų darbų rašomų savaitės bėgyje, skaičių, jų pasiruošimo trukmę) bei popamokinės veiklos trukmę savaitės bėgyje.
3. Laisvalaikis, poilsis ir savijauta
6 – 8 klausimai padeda nustatyti, kiek valandų po pamokų poilsiui skiria abiturientai, kiek laiko savaitės bėgyje jie skiria knygų skaitymui, sportui, kompiuteriui, televizijai, diskotekai. Taip pat, kiek valandų jie miega, ir kokia savijauta ( ţvalus ar pavargęs) būna iš ryto ir po pamokų. 4.
Sveikatą įtakojantys
veiksniai ir
nusiskundimai sveikata
10 -13 klausimai padeda nustatyti moksleivių mitybą ir rūkymo paplitimą. Taip pat abiturientai buvo prašomi įvardinti savo nusiskundimus sveikata bei dėl jų kreipimąsi pas gydytoją daţnumą.
