LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas Profilaktinės medicinos katedra
Vaida Tuskevičė
MOKYTOJŲ FIZINIO AKTYVUMO ĮPROČIŲ RYŠYS SU PSICHOEMOCINE SAVIJAUTA IR SUBJEKTYVIAI VERTINAMA MIEGO KOKYBE
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas Gyvensenos medicina
Studentas Mokslinis vadovas
Vaida Tuskevičė dr. Alicja Juškienė
doc. dr. Narseta Mickuvienė
2020 12 20 2020 12 20
SANTRAUKA
Gyvensenos medicina.
MOKYTOJŲ FIZINIO AKTYVUMO ĮPROČIŲ RYŠYS SU PSICHOEMOCINE SAVIJAUTA IR SUBJEKTYVIAI VERTINAMA MIEGO KOKYBE
Vaida Tuskevičė
Mokslinė vadovė doc. dr. Narseta Mickuvienė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2020; 81p.
Darbo tikslas: Įvertinti mokytojų fizinio aktyvumo įpročių ryšį su psichoemocine savijauta ir subjektyviai vertinama miego kokybe.
Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti mokytojų fizinio aktyvumo įpročius. 2. Įvertinti ir palyginti mokytojų psichoemocinę savijautą skirtingose fizinio aktyvumo grupėse. 3. Įvertinti ir palyginti mokytojų subjektyvią miego kokybę skirtingose fizinio aktyvumo grupėse. 4. Įvertinti mokytojų psichoemocinės savijautos ir subjektyvios miego kokybės ryšį atsižvelgiant į fizinį aktyvumą. Metodika: tiriamieji visų specialybių Tauragės rajono ir miesto mokyklų mokytojai. Tyrime dalyvavo 142 mokytojai (134 moterys ir 8 vyrai). Atliktas momentinis tyrimas, kuris vykdytas 2020 m. balandžio – rugsėjo mėnesiais, užpildant anketą elektroniniu būdu. Tyrimo instrumentas - elektroninė apklausa. Tiriamųjų buvo prašoma pateikti sociodemografinius duomenis. Fiziniam aktyvumui įvertinti naudotas Tarptautinis fizinio aktyvumo klausimynas. Siekiant įvertinti mokytojų subjektyviai vertinamą psichoemocinę savijautą naudotas PSO (5) Geros savijautos klausimynas. Miego kokybei įvertinti naudotas Pitsburgo miego kokybės indeksas.
Tyrimo rezultatai: atliktas tyrimas parodė, kad dauguma apklaustųjų užsiima aukšto intensyvumo fizine veikla. Remiantis IPAQ komiteto rekomendacijomis 81,0 proc. apklaustųjų atitinka aukšto fizinio aktyvumo kategorijos reikalavimus, 15,5 proc. patenka į vidutinio fizinio aktyvumo, o 3,5 proc. – į žemo fizinio aktyvumo kategoriją. Vertinant psichoemocinę savijautą, 5,6 proc. apklaustųjų mokytojų nuotaika buvo depresiška. Mokytojų psichoemocinės savijautos rodiklio mediana buvo 64 balai, statistiškai reikšmingai didesnė nei mokytojų, kurių fizinis aktyvumas buvo žemas (p=0,034), ir statistiškai reikšmingai didesnė negu mokytojų, kurių fizinis aktyvumas buvo vidutinis (p=0,014). Įvertinus miego kokybę pastebėta, kad net 66,2 proc. apklaustųjų miego
kokybė gera. Mokytojų, kurių fizinis aktyvumas buvo žemas dažniau patyrė vidutinių 50,0 proc. ir išreikštų 25,0 proc. miego sutrikimų negu mokytojai, kurių fizinis aktyvumas yra aukštas ar vidutinis. Atlikus koreliacinę analizę nustatytas statistiškai reikšminga tiesioginė silpna psichoemocinės savijautos indekso ir išeikvotos fizinės energijos koreliacija (r= 0,266, p=0,001), psichoemocinės savijautos indekso ir fizinės energijos, išeikvotos atliekant namų ruošos darbus, koreliacija (r= 0,187, p=0,026) bei psichoemocinės savijautos indekso ir fizinės energijos, išeikvotos laisvalaikiu, koreliacija (r= 0,262, p=0,002).
Išvados: Tauragės rajono kaimo ir miesto mokytojų fizinio aktyvumo lygis yra aukštas. Mažoji dalis mokytojų jautė depresišką nuotaiką. Didesniu fiziniu aktyvumu pasižyminčių respondentų psichoemocinė savijauta yra geresnė nei tų, kurių fizinis aktyvumas yra žemas ar vidutinis. Dauguma apklaustųjų savo miego kokybę vertina gerai. Žemas fizinis aktyvumas turi ryšį su subjektyvia miego kokybe – ji yra blogesnė, kurių fizinis aktyvumas yra mažesnis, dažniau patiria vidutinių ir išreikštų miego sutrikimų. Miego sutrikimų nepatiriančiųjų psichoemocinė savijauta yra geresnė nepriklausomai nuo fizinio aktyvumo.
SUMMARY
Life style medicine.
THE RELATIONSHIP BETWEEN TEACHERS’ PHYSYCAL ACTIVITY HABITS AND PSYCHOEMOTIONAL WELL-BEING AND SUBJECTIVELY VALUED QUALITY OF SLEEP Vaida Tuskevice
Supervisor doc.dr. Narseta Mickuviene
Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2020; 81p.
Aim of the study: To evaluate the relationship between teachers’ habits and psychoemotional well-being and subjectively valued quality of sleep.
Objectives: 1. To evaluate teachers’ physical activity habits. 2. To evaluate and compare teachers’ psychoemotional well-being in different groups of physical activity. 3. To evaluate and compare teachers’ subjective sleep quality in different groups of physical activity. 4. To evaluate the relationship between teachers’ psychometional well-being and subjective sleep quality according to physical activity.
Methods: The subject of the research were teachers’ of Taurage district and region schools. In the research participated 142 teachers’ (134 women and 8 men). An instantaneous survey was conducted in April-September 2020 by completing the questionarie online. The online survey has been used as a research instrument. The subjects were asked to provide sociodemographic and antropometric data. To evaluate physical activity International Physical Activity Questionnaire. In order to evaluate teachers’ subjectively valued psychoemotic well-being World Health Organization has been used. To evaluate sleep quality Pittsburgh Sleep Quality Index.
Reaseach results: The study showed that most respondents engage in high intensity physical activity. According to the recommendations of the IPAQ Committee, 81,0 percent. 15,5 percent of the respondents meet the requirements of the high physical activity category, falls within moderate physical activity, and 3,5 percent into the category of low physical activity. Assessing psycho-emocional well-being, 5,6 percent the mood of the teachers interviewed was depressed. The median of teachers' psychoemotional well-being was 64 points, statistically significantly higher than that of teachers with low physical activity (p = 0,034), and statistically significantly higher than that of
teachers with moderate physical activity (p = 0,014). Assessing the quality of sleep, it was observed that as many as 66,2 percent the quality of sleep of the respondents is good. Teachers with low physical activity were more likely to experience an average of 50,0 percent and expressed in 25,0 percent sleep disorders than teachers with high or moderate physical activity. Correlation analysis revealed a statistically significant direct weak correlation between the psychoemotional well-being index and depleted physical energy (r = 0,266, p = 0,001), the psychoemotional well-being index and physical energy depleted during housework (r = 0,026), p = 0,187, p correlation between psychoemotional well-being index and physical energy expended in leisure time (r = 0,262, p = 0,002).
Conclusions: The level of physical activity of rural and urban teachers in Taurage district is high. A small proportion of teachers felt depressed. Respondents with higher physical activity have better psychoemotional well-being than those with low or moderate physical activity. Most respondents rate the quality of their sleep as good. Low physical activity is associated with subjective sleep quality - it is worse, those with lower physical activity are more likely to experience moderate and severe sleep disorders. Psychoemotional well-being in those without sleep disorders is better regardless of physical activity.
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju baigiamojo darbo vadovei doc. dr. Narsetai Mickuvienei bei buvusiai vadovei dr. Alicjai Juškienei už vertingas konsultacijas, tikslingas pastabas ir nuoširdų palaikymą rašant baigiamąjį magistro darbą, taip pat dėkoju visiems darbuotojams, sutikusiems dalyvauti tyrime, už jų geranorišką bendradarbiavimą ir savo brangaus laiko skyrimą.
Dėkoju artimiesiems ir visiems mane palaikiusiems už padrąsinimą ir tikėjimą manimi.
TURINYS
SANTRUMPOS ... 8
ĮVADAS ... 9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1.1. Mokytojų darbo ypatumai ... 12
1.1.1. Mokytojų fizinė ir psichinė sveikata ... 13
1.2. Fizinis aktyvumas ir sveikata ... 14
1.2.1. Fizinis aktyvumas ir psichoemocinė sveikata ... 16
1.2.2. Fizinis aktyvumas ir miegas ... 16
1.2.3. Fizinis aktyvumas ir fizinė sveikata ... 17
1.2.4. Fizinis aktyvumas Lietuvoje ... 18
1.3. Psichoemocinė sveikata ... 19
1.4. Miego kokybės samprata... 21
2. TYRIMO METODIKA ... 24
2.1. Tyrimo etapai ir organizavimas ... 24
2.2. Tyrimo imtis ... 25
2.3. Tyrimo instrumentas ... 25
2.4. Duomenų analizės metodai ... 28
3. REZULTATAI ... 30
3.1. Tiriamųjų sociodemografinis apibūdinimas ... 30
3.2. Fizinio aktyvumo vertinimas ... 32
3.3. Psichoemocinės savijautos įvertinimas... 46
3.4. Psichoemocinės savijautos ir fizinio aktyvumo ryšys ... 50
3.5. Miego kokybės įvertinimas ... 52
3.6. Miego kokybės ir fizinio aktyvumo ryšys ... 57
3.7. Psichoemocinės savijautos ir miego kokybės ryšys ... 58
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 62
IŠVADOS ... 68
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 69
LITERATŪRA ... 70
8
SANTRUMPOS
IPAQ ( anlgų k.) – International physical activity questionnaire SPSS ( anglų k.) - Statistic package for Social sciences
PMKI – Pitsburgo miego kokybės indeksas MET – Metabolinis ekvivalentas
PSO-5 – Geros savijautos klausimynas SN – Standartinis nuokrypis
IKP – interkvartilinis plotis BEC – Bioetikos centras
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija LR – Lietuvos Respublika
ES – Europos Sąjunga
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos
LSMU – Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas IKP – interkvartilinis plotis
N – skaičius proc. – procentai kt. – kita
9
ĮVADAS
Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis (PSO) fizinis aktyvumas laikomas viena iš pagrindinių žmogaus fizinės, socialinės ir emocinės gerovės sąlygų [3]. Dėl fizinio aktyvumo stokos 50 proc. gyventojų patiria depresijos simptomus, sutrinka miegas, atsiranda nuovargis ir motyvacijos stoka [7]. Įrodyta, kad nepakankamas fizinis aktyvumas yra vienas iš pagrindinių mirštamumo rizikos veiksnių pasaulyje, kuris padidina mirties riziką nuo 20 proc. iki 30 proc. [2]. Analizuojant tyrimų duomenis pastebėta, kad 40 - 60 proc. Europos Sąjungos žmonių gyvensena yra nejudri, todėl svarbu pratinti žmones keisti nejudrų gyvenimo būdą į sveikesnį ir aktyvesnį [3].
Didžioji žmogaus gyvenimo laiko dalis praleidžiama sėdint darbe, prie žemo fizinio aktyvumo prisideda ir padidėjęs transporto priemonių naudojimas [3, 6], tai lemia ir fizinio aktyvumo sumažėjimą laisvalaikio metu, namuose. Nustatyta, kad mažo fizinio aktyvumo profesijos yra informacinių technologijų specialistų, teisininkų ir mokytojų [8]. Pastaruoju metu pradėtas nagrinėti pedagogų fizinis aktyvumas bei psichoemocinė sveikata. Pastebėta, kad mokytojai mažiau fiziškai aktyvūs, dažniau patiria depresijos simptomus bei miego sutrikimus. Pasibaigus pamokoms pedagogai dar atlieka ir daugiau savo darbo funkcijų: vertina mokinių darbus, taiso sąsiuvinius, ruošiasi kitos dienos pamokoms, užsiima užklasine veikla, bendrauja su mokinių tėvais, dalyvauja susirinkimuose ir kt. Šiems darbams atlikti mokytojai skiria daug laiko, todėl nukenčia fizinis aktyvumus, o tai blogina psichoemocinę sveikatą [5]. Nuolatinį stresą patiriantys pedagogai turi mažiau galimybių kokybiškai dirbti ugdomąjį darbą, prasta mokytojų sveikata gali neigiamai paveikti mokinių rezultatus, gerovę ir išsilavinimą, o valstybei tenka finansinė našta dėl didžiulės mokytojų kaitos ir nedarbingumo bei ankstyvo išėjimo į pensiją. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į pedagogo patiriamą įtampą, didelį darbo krūvį bei su tuo susijusį mažą fizinį aktyvumą.
Temos aktualumas.
Fizinio aktyvumo stoka kelia pavojų mokytojų sveikatai, gerovei, mokymo(si) proceso kokybei ir santykiams su mokiniais. Mokytojai darbe patiria įtampą, didelis darbo krūvis neskatina jaunimo rinktis šios specialybės, pedagogų amžius senėja. Tyrimuose dažniau nagrinėjamas mokytojų nuovargis, išsekimas, tačiau mažai domėtasi fiziniu aktyvumu. Fizinis aktyvumas padėtų pagerinti emocinę savijautą, pailsėti po sunkios darbo dienos. Tyrimai rodo, kad fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas yra neigiamai susijęs su psichoemocine sveikata ir miego kokybe [7]. Todėl svarbu
10 tirti ir ieškoti būdų, kaip gerinti mokytojų gyvenseną, skatinti fizinį aktyvumą darbo ir namų aplinkose bei rūpintis savo psichoemocine sveikata ir miego kokybe.
Temos naujumas.
Lietuvoje buvo tyrinėti mokytojų streso įveikos būdai, profesinio perdegimo prevencija, mokytojų emocinis išsekimas [24]. Užsienio šalyse taip pat fizinio aktyvumo įpročių ryšys su psichoemocine sveikata ir miego kokybe mažai tyrinėta. Lietuvoje panašia tema tyrimų nebuvo rasta. Galima teigti, kad ši darbo tema Lietuvoje yra nauja ir mažai tyrinėta.
Tyrimo praktinė ir teorinė reikšmė.
Fizinis aktyvumas pagerina psichikos sveikatą, gyvenimo kokybę ir savijautą [1]. Mokytojų sveikata lemia mokymo rezultatų ir mokinių pasiekimų kokybę. Moksliniuose straipsniuose akcentuojama fizinio aktyvumo intensyvumo nauda fizinei ir psichinei sveikatai, tačiau mažai tyrinėtas mokytojų fizinio aktyvumo įpročių poveikis psichoemocinei sveikatai ir miegui. Trūksta duomenų analizuojančių mokytojų fizinio aktyvumo įpročius ir jų ryšį su psichoemocine sveikata bei miego kokybe, trūksta rekomendacijų gerinančių mokytojų psichoemocinę sveikatą ir miego kokybę atsižvelgiant į fizinio aktyvumo rūšį.
11
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas:
Įvertinti mokytojų fizinio aktyvumo įpročių ryšį su psichoemocine savijauta ir subjektyviai vertinama miego kokybe.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti mokytojų fizinio aktyvumo įpročius.
2. Įvertinti ir palyginti mokytojų psichoemocinę savijautą skirtingose fizinio aktyvumo grupėse.
3. Įvertinti ir palyginti mokytojų subjektyvią miego kokybę skirtingose fizinio aktyvumo grupėse.
4. Įvertinti mokytojų psichoemocinės savijautos ir subjektyvios miego kokybės ryšį atsižvelgiant į fizinį aktyvumą.
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Literatūros apžvalgoje aptariamas mokytojų darbas, su darbu susijusios sveikatos problemos, fizinio aktyvumo svarba fizinei ir psichoemocinei sveikatai bei miegui, aprašoma fizinio aktyvumo situacija Lietuvoje. Literatūros apžvalgos pabaigoje aptariama psichoemocinė sveikata ir miego samprata.
1.1. Mokytojų darbo ypatumai
Remiantis 2019-2020 metų švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, Lietuvoje pedagogų skaičius mažėja, jis siekia 35205, kai 2018-2019 metų duomenimis pedagogų skaičius siekė 35674 [9]. Pedagogo profesija labai svarbi, atsakinga ir sunki, mokytojas dirba su jaunu žmogumi, kuris yra žmonijos ateitis [10]. Šiandieninėje visuomenėje mokytojo darbe svarbu teikti ne tik žinias mokiniams ir jaunuoliams, bet ir formuoti bei lavinti jausmus, mokyti ir auklėti veiklos ir mąstymo įgūdžių [11]. Pedagogas savo darbe mokiniui ne tik dalyko mokytojas, bet ir psichologas, bendradarbiaujantis kolega, organizatorius, informacijos perteikėjas, patyręs vyresnysis draugas, novatorius, konsultantas, iš pedagogo tikimasi išminties, gerumo, tiesos, jis formuoja mokinių perspektyvą mokytis visą gyvenimą ir patirti mokslo džiaugsmą. [12,13].
Pastaruoju metu pradėti nagrinėti mokytojų darbo vietos ergonominiai ir psichosocialiniai aspektai. Pedagogai savo darbe susiduria su įvairiais rizikos veiksniais: psichosocialiniais, fiziniais ir aplinkos veiksniais [14]. Jų darbe pastebimi dideli darbo krūviai dėl tvarkaraščių nelankstumo, mažo užmokesčio, didelės atsakomybės, drausmės trūkumo pamokų metu, administracinės biurokratijos. Mokytojai savo darbe jaučia pervargimą, sumažėjusią motyvaciją dėl sumažėjusio pasitenkinimo darbu ir prastų aplinkos sąlygų: darbo aplinka triukšminga, trūksta poilsio pertraukėlių, mažas fizinis aktyvumas, ilgas laikotarpis toje pačioje padėtyje (sėdint ar stovint), lipimas laiptais aukštyn ir žemyn, neergonomiški baldai ir netinkamas jų išdėstymas [15]. Mokytojų darbas bei darbo aplinka yra tiesiogiai susijusi su sveikata bei gerove darbe, todėl mokytojai savo darbe patiria fizinės ir psichinės sveikatos problemas, kurios sumažina darbingumą. 2016 metais atliktas tyrimas vertinantis pedagogų fizinę sveikatą dėl ergonominių rizikos veiksnių parodė, kad 86 proc. iš 388 tirtųjų jautė apatinės nugaros dalies, pečių ir riešų skausmus, šis tyrimas atskleidė, kad netinkami ergonominiai rizikos veiksniai turi ryšį su kaulų ir raumenų sistemos sveikatos problemomis [16]. Analizuojant tyrimus, pastebėta, kad mokytojų darbe nemažai pasitaiko nepatogių kūno padėčių dėl nepritaikytos darbo vietos, net 67,1 proc. tirtų mokytojų nurodo jaučiantys juosmens skausmus [17]. Tyrimai rodo, jog mokytojai nurodė įvairias
13 ligas dėl netinkamos darbo aplinkos: balso ir klausos sutrikimus, kaklo, pečių, alkūnės, riešo bei nugaros apačios skausmus [85]. 2020 metų atliktas tyrimas nagrinėjantis ryšį mokytojų patiriamų skausmų su darbo kokybe parodė, kad prasta fizinė sveikata turi neigiamą poveikį darbo kokybei. Į tyrimą buvo įtraukti 242 mokytojai iš jų 239 moterys ir 3 vyrai. Nustatyta, kad 62 asmenys patyrė įvairių skausmų dėl patiriamo streso, kurie yra susiję su darbo aplinka. Šių mokytojų darbo rezultatai buvo prastesni lyginant su tų, kurie nejautė skausmų. Mokytojai, kurie jautė skausmus, daugiau praleido darbo dienų arba anksčiau išeidavo iš darbo, sumažėjo motyvacija dirbti, jų santykiai su bendradarbiais, mokiniais bei vadovais buvo prastesni, taip pat mokytojai dažniau patyrė miego sutrikimų ir nuovargį [19].
Lietuvoje pedagogų skaičius kas metai mažėja, tačiau reikalavimai mokytojams auga. Šiandieninėje visuomenėje pedagogas savo darbe turi gebėti ne tik ugdyti bet ir auklėti mokinį, o keliami aukšti reikalavimai bei dideli darbo krūviai sukelia įvairias sveikatos problemas.
1.1.1. Mokytojų fizinė ir psichinė sveikata
Mokytojo sveikata yra pagrindinė mokymo proceso sėkmė. Atlikti tyrimai rodo, kad pedagogų tiek vyrų, tiek moterų fizinė sveikata prastėja esant ilgesniam darbo stažui. Didėjant stažui, didėja įtampa, atsiranda sveikatos problemų. Nustatyta aukštesnė įtampa tarp ilgiau nei 30 metų dirbančių pedagogų. Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvos mokytojai savo darbe patiria nuovargį, profesinį išsekimą, o mokyklos baimė sukelia kūno ir dvasines ligas [24]. Pastebėta, kad mokytojai savo darbe patiria ne tik psichoemocinius sunkumus, bet ir jaučia įvairius skausmus: juosmes, pečių, kaklo, kojų srityse. Suomijoje 2016 metais atliktas tyrimas rodo, kad mokytojai patiriantys daugiau streso darbe dažniau patiria perdegimo sindromą, dėl to sumažėja profesinis efektyvumas ir atsiranda miego problemos [25]. Analizuojant atliktus tyrimus buvo pastebėta, kad profesiniai veiksniai turi neigiamą poveikį mokytojų sveikatos būklei, taip yra dėl to, kad mokytojai savo laisvalaikį turi išnaudoti darbo užduotims atlikti. Akademinėje srityje mokytojų vaidmuo yra pagrindinis siekiant užtikrinti geriausius besimokančiųjų rezultatus, tačiau mokymo ir mokymosi kokybei gali pakenkti prasta mokytojų sveikatos būklė [26]. Pastebėta, kad mokytojai anksčiau nei kitų sričių specialistai išeina į išankstinę pensiją, dažniausios priežastys fizinės, psichologinės ir psichosomatinės ligos [27]. 2017 metais atliktame Portugalų tyrime buvo analizuojamas mokytojų fizinis aktyvumas ir profesiniai veiksniai. Tyrime dalyvavo 978 pradinių ir vidurinių klasių mokytojai. Rezultatai parodė, kad dėl nepalankių darbo sąlygų 71,9 proc. respondentų buvo fiziškai neaktyvūs, t.y., jų fizinis aktyvumas per savaitę buvo mažesnis nei 150 min, tuo tarpu kūno kultūros mokytojų fizinis aktyvumas buvo didesnis dėl palankesnių darbo sąlygų [26]. Mokytojų perdegimas
14 blogina mokymo kokybę. Vokietijoje atliktas tyrimas skirtas įvertinti mokytojų subjektyvias sveikatos problemas nurodė, kad jaučia tokius psichosomatinius simptomus: išsekimas, nuovargis, galvos skausmai, įtampa, nerimastingumas, miego ir koncentracijos problemos, dirglumas [27]. 2019 metais atliktas tyrimas vertinantis mokytojų psichologinės sveikatos ryšį su mokinių psichologine sveikata. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad mokytojų gera savijauta siejama su mokinių gera sveikata ir su mažesniu psichologiniu distresu, o didesnis mokytojų depresijos simptomų lygis su prastesne mokinių savijauta [24].Naujausi tyrimai parodė ryšius tarp mokytojų psichinės sveikatos ir mokinių pasiekimų. Buvo tirtos aštuonios mokinių grupės, kuriose vertinamas gebėjimas dirbti savarankiškai ir grupėje bei mokytojų darbo organizavimas. Tyrimas atskleidė neigiamą ryšį tarp mokinių rezultatų, dėl mokytojų depresijos simptomų bei mokytojų darbo organizavimo. Rezultatai parodė, kad mokytojai jaučiantys daugiau depresijos simptomų, nepakankamai naudojo tinkamus darbo metodus [28].
Mokytojai dėl savo įtempto darbo ir nepakankamai išnaudoto laisvalaikio namuose patiria fizines ir psichoemocines sveikatos problemas: nugaros, kaklo skausmus, patiria stresą, įtampą, miego sutrikimus ir kt. Mokytojų prasta sveikata daro neigiamą poveikį darbo rezultatams.
1.2. Fizinis aktyvumas ir sveikata
Fizinis aktyvumas glaudžiai siejasi su sveikata. Pasaulio sveikatos organizacija ( PSO) 1948 m. apibrėžia sveikatos sąvoką: „Sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalės nebuvimas“. Sveikatą neigiamai veikia fiziniai, psichologiniai, socialiniai ir aplinkos veiksniai. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad 50 proc. žmogaus sveikata priklauso nuo gyvensenos, 25 proc. nuo jį supančios aplinkos, 15 proc. nuo paveldėjimo ir tik 10 proc. nuo sveikatos apsaugos sistemos paslaugų [30].
Fizinis aktyumas – vienas iš svarbiausių gyvensenos veiksnių, stiprinančių sveikatą, fizinį pajėgumą ir gerovę. Naujausi tyrimai atskleidė, jog fizinis aktyvumas veiksmingas mažinant lėtinių ligų progresavimą (širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, vėžio (storosios žarnos ar krūties), hipertenzijos, nutukimo, depresijos, kaulų ir sąnarių ligas (osteoporozės ir osteoartrito) bei priešlaikinę mirtį [32]. Europos Sąjungos (ES) aprašymuose fizinis aktyvumas apibūdinamas kaip bet koks kūno judėjimas, kai, susitraukiant raumenims, energijos sunaudojama daugiau nei kūnui esant ramybės būsenoje. Tai apima įvairų fizinį aktyvumą: fizinį aktyvumą darbe, fizinį aktyvumą namuose arba prie namų, laisvalaikio fizinį aktyvumą ir fizinį aktyvumą susisiekimo tikslais. K.
15 Milašius teigia, kad fizinis aktyumas – tai judesių suma, atlikta per tam tikrą laiko vienetą, ženkliai padidinanti energijos išeikvojimą: dirbant, kasdien aktyviai atliekant buities ir namų ruošos darbus, aktyviai poilsiaujant, mankštinantis, sportuojant [33]. Nemažai atliktų tyrimų nurodo, jog svarbu atkreipti dėmesį ne tik į fizinio aktyvumo rūšį, bet ir į intensyvumą, dažnumą bei trukmę ir net mažas fizinis aktyvumas gerina sveikatą bei sumažina ankstyvos mirties riziką 22 proc. [34]. Metaanalizės rodo, kad fizinio aktyvumo nauda sveikatai priklauso nuo reguliarumo ir fizinio krūvio intensyvumo per savaitę [35]. Daugelis analizuotų tyrimų atskleidė, kad nėra svarbu kokia fizine veikla užsiimame: namų ūkio veikla ar lauko darbais, sportu ar mankšta, visa tai yra naudingiau nei sėdėjimas [36].
Fizinis aktyvumas yra skirstomas į tris lygius: žemo, vidutiniško intensyvumo ir labai intensyvus. Remiantis IPAQ komiteto rekomendacijomis labai intensyvi fizinė veikla – tai veikla, kuriai atlikti reikia didelių fizinių pastangų ir dėl kurios smarkiai padažnėja kvėpavimas. Vidutiniškai intensyvi fizinė veikla – tai veikla, kuriai atlikti reikia vidutinių fizinių pastangų ir dėl kurios šiek tiek padažnėja kvėpavimas, fizinio aktyvumo lygis laikomas žemas, kai neatitinka vidutinio ar aukšto fizinio aktyvumo lygių kriterijų [37]. Didžiosios Britanijos mokslo asociacija ir ekspertų grupės parengė gaires kuriomis galėtų naudotis kiti sveikatos priežiūrios specialistai. Fizinio aktyvumo rekomendacijos buvo suskirstytos į ABC dalis. A skirta visiems sveikiems suaugusiems, B – pradedantiesiems, C – individualiai atsižvelgiant į sveikatos problemas. Rekomendacijose teigiama, jog visi 18-65 metų sveiki suaugusieji turėtų siekti bent 150 min. vidutinio intensyvumo aerobinio aktyvumo kiekvieną savaitę. Aerobinė treniruotė turėtų trukti bent 10 min., visi sveiki suaugusieji turėtų bent 2 ar 5 dienas per savaitę atlikti raumenų stiprinimo pratimus. Svorio pratimai, joga ar kiti raumenų stiprinimo pratimai teikia papildomą naudą sveikatai ir gali vyresnio amžiaus žmonėms išlaikyti fizinį funkcionalumą. Pradedantieji turėtų stengtis pasiekti fizinio aktyvumo lygį, kuris yra rekomenduojamas visiems sveikiems žmonėms, pavyzdžiui pradedančiojo gali būti paprašyta 2 savaites kas antrą dieną pasivaikščioti po 10 min. [38]. Vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojama aerobinė mankšta, jėgos ar pasipriešinimo treniruotės, lankstumo ar tempimo pratimai ir pusiausvyros treniruotės. Reguliarus fizinis aktyvumas ir mankšta yra svarbus aspektas sveikam senėjimui [39].
Fizinis aktyvumas vienas iš veiksmingiausių būdų gerinančių sveikatą. Svarbu paminėti, kad fiziniu aktyvumu užsiimti būtina reguliariai bent 150 min./sav. atsižvelgiant ne tik į fizinio aktyvumo rūšį, bet ir intensyvumą, dažnumą bei trukmę.
16 1.2.1. Fizinis aktyvumas ir psichoemocinė sveikata
Psichikos sveikata yra neatsiejama sveikatos ir gerovės dalis. Intensyviai pradėtas tyrinėti ir fizinio aktyvumo poveikis psichinei sveikatai. Vis daugiau tyrimų rodo, kad didesnis fizinis aktyvumas yra susijęs su mažesne depresijos rizika. Mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas sumažina riziką patirti depresijos simptomus ar net susirgti depresija [40]. 2017 metais pasaulyje buvo atliktas tyrimas skirtas nustatyti nerimo paplitimą ir ryšį su fiziniu aktyvumu. Nerimo paplitimas buvo nustatytas 47 šalyse 237 964 asmenims, tai sudaro 11,4 proc. asmenų. 22,9 proc. asmenų patiriančių nerimo simptomų užsiėmė žemo lygio fiziniu aktyvumu, o 16,6 proc. asmenų nerimo simptomų nenustatyta, tiriamieji užsiėmė aukšta ar vidutine fizine veikla. Įtrauktiems į mažą fizinio aktyvumo lygį nerimo simptomai buvo nustatyti 1,32 kartus dažniau nei tiems, kurių fizinis aktyvumas aukštas ar vidutinis, taip pat tyrimas parodė, kad moterys, vyresnio amžiaus, žemesnio išsilavinimo, skurdžiau gyvenančios, sergančios depresija užsiėmė žemesniu fiziniu aktyvumu. Tyrimas parodė, kad mažas fizinio aktyvumo lygis yra susijęs su padidėjusiu nerimo paplitimu [41].
Fizinis aktyvumas sumažina depresijos ir nerimo simptomų pasireiškimą. Nerimo ir depresijos simptomai rečiau pasireiškia tiems asmenims, kurie užsiima vidutinio ar aukšto intensyvumo fiziniu aktyvumu.
1.2.2. Fizinis aktyvumas ir miegas
Mokslininkai nustatė, kad nekokybiškas miegas daro įtaką gyvenimo sritims: fizinei sveikatai, psichikos būklei, laisvalaikui ir darbui [42]. 2015 metais atlikto tyrimo, kuris vertino fizinio aktyvumo poveikį miego kokybei, rezultatai parodė, kad vidutinio ar aukšto intensyvumo fizinis aktyvumas pagerina miego kokybę, o 2018 metais atliktas tyrimas nustatė, kad vyresnio amžiaus žmonėms trumpa miego trukmė yra susijusi su mažesniu fiziniu aktyvumu: respondentai, kurių fizinis aktyvumas intensyvesnis, nurodė, kad jų miego trukmė ilgesnė [43,44]. 2017 metų metaanalizių apžvalga parodė, kad fizinis aktyvumas pagerina miegą [45]. 2017 metais buvo tiriami vėžiu sergantys asmenys, atliktas tyrimas parodė, kad fizinis aktyvumas yra viena iš nemedikamentinių intervencijų gerinanti miego kokybę, tyrimo metu buvo rekomenduojama vaikščioti daugiau namuose, atlikti aerobinius pratimus, užsiimti joga. Analizuojant rezultatus pastebėta ženkliai geresnė miego kokybė tų pacientų, kurie užsiėmė fiziniu aktyvumu [46].
17 Norint pagerinti miego kokybę ir pailginti jo trukmę siūloma atlikti tikslius ir reguliarius fizinius pratimus. Asmenys, užsiimantys tiesiogine fizine veikla (žaidžia tinklinį, krepšinį, užsiima joga) ir atlieka fizinius pratimus, pasiekia geresnių miego efektyvumo rezultatų. Žmonės, kurie neužsiima jokia fizine veikla, skundžiasi prastesne miego kokybe [47]. Nėra nustatyta, koks intensyvus aktyvumo laikas per parą yra geriausias, tačiau yra žinoma, kad vėlesnis fizinis aktyvumas kelia riziką išsivystyti uždelsto miego sutrikimams (atsigulus į lovą ilgai neužmiegama) [48]. Mokslininkų atliktas tyrimas, vertinantis vakaro ir dienos didelio intensyvumo fizinio aktyvumo poveikį miegui, parodė, kad miego kokybė buvo prastesnė tų, kurie didelio intensyvumo fiziniu aktyvumu užsiėmė vakaro metu, o po rytinio intensyvaus fizinio aktyvumo prastesnė miego kokybė nebuvo pastebėta [49]. Dauguma autorių sutinka, kad fizinis aktyvumas turi teigiamą poveikį miegui [50].
Norint gerai miegoti reikia pasirinkti tokią fizinę veiklą, kuri patiktų. Pastebėta, kad vidutinio ir aukšto intensyvumo fizinis aktyvumas gerina miego kokybę, tačiau reikėtų vengti fizinio aktyvumo vakare, nes trumpėja miego laikas skirtas organizmui atsigauti.
1.2.3. Fizinis aktyvumas ir fizinė sveikata
Viena iš pagrindinių neužkrečiamų lėtinių ligų rizikos veiksnių yra fizinis pasyvumas, kuris yra didelė problema visame pasaulyje. Naujausi Lancet tyrimų duomenys rodo, kad 1 iš 4 suaugusiųjų pasaulyje yra neaktyvūs. Fizinis pasyvumas apibūdinamas, kaip nesugebėjimas pasiekti rekomenduojamo fizinio aktyvumo lygio sveikatai. Didelė dalis žmonių nesilaiko rekomendacijų ir neužsiima rekomenduojama (30 min.) mažiausia fizine veikla reguliariai. Fizinis pasyvumas pripažintas kaip vienas pagrindinių veiksnių lemiančių sergamumą lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, tai padidina žmonių blogus fizinės ir psichinės sveikatos rodiklius. Atlikti tyrimai rodo, kad fiziškai neaktyviems žmonėms mirties rizika yra 20-30 proc. didesnė, palyginti su fiziškai aktyviais [51].
PSO paskelbė tikslą - sumažinti fizinį pasyvumą 10 proc. iki 2025 m. ir 15 proc. iki 2030 m [52]. Pastaruoju metu mokslininkai daug dėmesio skiria sveikatos ir fizinio aktyvumo ryšiui nustatyti. Nustatyta, kad fizinis aktyvumas pagerina kognityvines funkcijas, emocinį, fiziologinį ir psichosocialinį funkcionavimą [53]. Fizinė sveikata įvardijama kaip optimalus visų organizmo sistemų funkcionavimas. Nemažai atlikta tyrimų, kurie įrodo fizinio aktyvumo naudą širdies ir kraujagyslių bei raumenų ir kaulų sistemoms. Tyrimuose įrodyta, kad fizinis aktyvumas glaudžiai susijęs su sumažėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika, o vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas
18 apsaugo nuo osteoartrito [54]. Tyrimuose pastebėta, jog fizinis aktyvumas svarbi terapinė priemonė sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu, vėžiu, lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis, širdies ir kraujagyslių ligomis, hipertenzija, o tinkamai parinktas fizinis aktyvumas sumažina ligų pasikartojimą ir progresavimą [34].
Žmonių fizinis pasyvumas sukelia sergamumą lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Judėjimas yra viena iš pagrindinių gyvensenos sričių, todėl reguliarus fizinis aktyvumas yra efektyvi priemonė, padedanti išvengti ir gydyti daugumą ligų.
1.2.4. Fizinis aktyvumas Lietuvoje
2018 metais buvo atliktas pirmasis higienos instituto savivaldybių suaugusiųjų gyvensenos tyrimas. Atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojų bendras fizinis aktyvumas yra patenkinamas: Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą fizinio aktyvumo normą pasiekia 40,5 proc. Lietuvos gyventojų. Tačiau naujausi Eurobarometro tyrimo duomenys rodo padidėjusį niekada nesportuojančių ir nesimankštinančių Lietuvos gyventojų skaičių – per keturis metus išaugo nuo 46 proc. (2013 metais) iki 51 proc. (2017 metais) ir yra didesnis už Europos Sąjungos šalių vidurkį 46 proc. [55]. Atlikus gyventojų fizinio aktyvumo vertinimą 40,5 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad aktyvia fizine veikla užsiima bent po 30 min. 5 dienas per savaitę ar dažniau. Daugiausiai tokių respondentų Vilniaus rajono sav. (59,6 proc.), o mažiausiai - Kazlų Rūdos sav. (22,1 proc.) [56].
Fizinio aktyvumo skatinimu Lietuvoje užsiima sveikatos apsaugos įstaigos: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Higienos institutas, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Visuomenės sveikatos biurai savivaldybėse (46 biurai). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija plėtoja sveikos gyvensenos principus, rengia ir koordinuoja fizinio aktyvumo skatinimo programas, rengia teisės aktų, susijusių su fizinio aktyvumo didinimu, projektus [57]. Lietuvos sveikatos programoje numatyta didinti Lietuvos gyventojų fizinį aktyvumą. Strategijos pradėtos įgyvendinti nuo 2008 metų. Svarbiausias strategijos tikslas - saugoti ir stiprinti žmonių sveikatą, gerinti gyvenimo kokybę skatinant žmonių fizinį aktyvumą ir mažinant su fiziniu pasyvumu susijusį ligų paplitimą [58]. Remiantis Lietuvos sveikatos 2014 – 2025 metų programa siekiama ugdyti optimalaus fizinio aktyvumo įpročius šiomis priemonėmis: užtikrinti ikimokyklinio amžiaus vaikų, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo mokinių optimalaus fizinio aktyvumo sąlygas ugdymo įstaigose ir viešosiose erdvėse, skatinti darbingo amžiaus žmones mankštintis ir būti fiziškai aktyviems (važinėti dviračiais, vaikščioti parke, važinėtis riedučiais, tvarkyti aplinką),
19 rengti specializuotus sveikatos stiprinimo projektus pensinio amžiaus žmonių ir neįgaliųjų fiziniam aktyvumui skatinti, investuoti į vaikų žaidimų aikštelių, dviračių ir pėsčiųjų takų, parkų, žaliųjų zonų tvarkymą ir plėtrą, skatinti gyventojų fizinio aktyvumo optimizavimo programų rengimą ir įgyvendinimą bendruomenės, savivaldybės ir šalies lygmeniu, Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatyme numatyti valstybės ir savivaldybių institucijų atsakomybę už gyventojų fizinio aktyvumo sąlygų sudarymą [59]. 2015 metais rugsėjo 16 dieną Vilniuje vyko 65-oji Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono komiteto sesija, kurioje patvirtinta Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono fizinio aktyvumo strategija 2016 – 2025 m. PSO strateginiame dokumente didžiausias dėmesys skiriamas fiziniam aktyvumui, atkreipiant dėmesį į neinfekcinių ligų plitimą, susijusį su fizinio aktyvumo nepakankamumu ir padidėjusia sėdima veikla [60].
Nuo 2013 iki 2017 metų nesportuojančių Lietuvos gyventojų padaugėjo 5 proc., šalies vidurkis 5 proc. prastesnis nei ES. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nuolat rengia fizinio aktyvumo skatinimo programą bei dalyvauja PSO organizuojamoje fizinio aktyvumo skatinimo strategijoje, tam, kad būtų sveikesnė visuomenė.
1.3. Psichoemocinė sveikata
Psichikos sveikata – geros savijautos pojūtis, emocinė ir dvasinė būsena, kuri leidžia žmogui džiaugtis gyvenimo pilnatve, išgyventi skausmą ir liūdesį, gebėjimas užmegzti ir palaikyti asmeninius santykius, įveikti sunkumus, išreikšti save tokiais būdais, kurie teikia malonumą pačiam individui ir aplinkiniams, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Psichikos sveikata – tai ne vien psichikos ligos ar sutrikimo nebuvimas (PSO) [66].
Emociniai sutrikimai, kuriems priskiriamas stresas, depresija ir nerimas sudaro 18,9 proc. visų profesinių ligų Europoje [61]. Psichinė sveikata yra gebėjimas džiaugtis gyvenimu ir gebėjimas susidoroti su iššūkiais, tai daro poveikį asmeninei ir socialinei gerovei. Gyventojų sveikata priklauso nu daugybės veiksnių – natūralių gamtinių ir dirbtinių veiksnių. Sveikatos skirtumus lemia gyvenamosios ir darbo aplinkos būklė, socialinės ir ekonominės sąlygos (neturtas, nedarbas, netinkamas būstas, stresinės ar pavojingos darbo sąlygos, užterštumas, socialinės paramos stygius), elgsenos ir gyvensenos ypatumai (mityba, rūkymas, fizinis aktyvumas). Psichikos sutrikimai yra vienas didžiausių iššūkių Europos regione, paliečiančių 25 proc. viso regiono žmonių kas metus. Visose šalyse psichikos ligos yra stipriai paplitusios, PSO susiduria su dideliais iššūkiais, kurie daro įtaką gyventojų psichinei sveikatai ir gerovei. PSO veiksmų plane pagrindinis dėmesys skiriamas psichinių sutrikimų prevencijai ir gydymui [62]. Higienos instituto duomenimis
20 Lietuvoje 2018 metais užfiksutoa 27,58 proc. sergančiųjų psichikos ligomis, tai yra 82,64 atvejai sergančių asmenų skaičius 1000 gyventojų [63, 64]. Atliktas tyrimas parodė, kad ligotumas depresija užima 16,06 proc. sergančių asmenų 1000 gyventojų [69].
Manoma, kad siekiant saugoti visuomenės sveikatą, būtina skirti laiko aplinkai, kurioje žmogus praleidžia daugiausiai laiko: šeimai, darbui, mokyklai. Daugelis tyrimų rodo, kad lėtinis stresas darbe pasireiškia bloga psichine sveikata: depresija, nerimas, taip pat miego problemos. Lietuvoje stresas pastaraisiais metais labiausiai nagrinėjamas ir laikomas opia problema. Kiekvienas žmogus patiria didesnį ar mažesnį stresą kasdieną, nes tai yra gyvenimo dalis. Trumpalaikis stresas yra reikalingas sunkumams nugalėti, sustiprinti fizinę ir psichinę gerovę, tačiau ilgai užsitęsęs stresas sukelia fizinius ir emocinius simptomus, mažina atsparumą ligoms. Tyrimai rodo, kad 50-60 proc. žmonių patiria stresą, kuris yra susijęs su darbu [67,68]. Streso poveikis sveikatai tyrinėjamas ilgą laiką, tyrimai rodo, kad ilgalaikis stresas turi poveikį nervų sistemai. Lėtinis stresas gali sukelti pažinimo ir atminties pokyčius. Tai daro didžiulį poveikį mokymui ir mokymuisi [69].
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, depresiniai sutrikimai užima ketvirtą vietą tarp visų ligų, sukeliančių didžiausią ekonominę naštą visuomenėje. Tikėtina 2020 metais depresija taps antroje vietoje (po širdies ir kraujagyslių ligų) iš ligų, dėl kurių prarandami sveiki gyvenimo metai ir trumpėja gyvenimas [70]. Depresija yra vienas dažniausiai pasitaikančių psichikos sveikatos sutrikimų. Skirtingi šaltiniai nurodo, kad nuo 3 iki 17 proc. Europos gyventojų patiria įvairias depresines būkles. Pasak Doc. Dr. Alvydo Navicko, su depresija ypač susiduria žmonės, sutrikdę miego režimą, taip pat piktnaudžiaujantys alkoholiu ir kitomis psichoaktyviomis medžiagomis. Psichiatrė Danguolė Survilaitė teigia, kad depresija yra XXI amžiaus liga, tam turi įtakos greitėjantis gyvenimo tempas ir adaptacijos galimybės, tai sukelia daugybę prisitaikymo problemų. Daliai žmonių sunku prisitaikyti ir prie dinamiško pasaulio, technologinės pažangos [71].
Nerimo sutrikimai (panikos sutrikimas, generalizuoti nerimo sutrikimai, agorafobija, socialinė fobija ir kt.) yra viena iš pagrindinių visuomenės problemų. Tai yra vienas iš labiausiai paplitusių psichikos sutrikimų vakaruose [72]. Generalizuotas nerimas, tai nuolatinis nerimavimas, sukeliantis diskomfortą, taip pat gali sukelti somatinius simptomus – širdies susitraukimų dažnio padidėjimą, raumenų įtampą. Nerimas dažniausiai diagnozuojamas kartu su depresija [73]. Šis sutrikimas padidina riziką sirgti kitais psichikos sutrikimais (alkoholizmu, depresija) [72].
21 Moterims šis sutrikimas 1,5-2 kartus dažniau diagnozuojamas nei vyrams. Nerimas dažniausiai pasireiškia dėl patiriamo streso, traumos, sunkumų vaikystėje [73].
Pastebėta, jog sveika gyvensena bei darbo vietose atliekamos intervencijos turi teigiamą poveikį psichinei sveikatai. Streso valdymo intervencijos darbe sumažina neigiamą poveikį patiriamam stresui [74]. Analizuojant tyrimus pastebėta, kad nemedikamentinės intervencijos (psichologinės, fizinės, papildomos ir alternatyvios medicinos) veiksmingos stiprinant psichologinę būseną [75].
Psichoemocinę sveikatą nulemia socialiniai, ekonominiai, elgsenos ir gyvensenos ypatumai. Sergančių psichikos ligomis vis daugėja, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į aplinką, kurioje praleidžiame daugiausiai laiko: namai, darbas, laisvalaikis.
1.4. Miego kokybės samprata
Nacionalinės sveikatos institutų duomenimis 50-70 milijonų JAV gyventojų kenčia dėl įvairių miego sutrikimų [76]. Miegas yra reikalingas atkurti organizmo funkcijų veiklą ir palaikyti energiją. Sutrikus miegui pablogėja gyvenimo kokybė ir sutrinka organizmo veikla [77,78]. Literatūroje nėra tikslaus kokybiško miego apibrėžimo, tačiau yra atliekami epidemiologiniai tyrimai, kurių metu tiriami nusiskundimai: miego trukmė, sunkus užmigimas, prabudimai, mieguistumas, nepasitenkinimas miegu [79]. Miego sutrikimas yra laikomas vienu iš pagrindinių sveikatos problemų. Suaugusiųjų miego sutrikimai yra susiję su padidėjusia lėtinių ligų, įskaitant ir 2 tipo cukrinį diabetą, nutukimą, hipertenziją ir vėžį rizika. PSO duomenimis 30 proc. pasaulio žmonių kenčia nuo tam tikro tipo miego sutrikimų. Miego stoka neigiamai veikia žmogaus sveikatą ir sukelia fizinius simptomus (mieguistumą, nuovargį, hipertenziją), pažinimo sutrikimus (suprastėjęs darbas, dėmesio koncentracija ir motyvacija, susilpnėję protiniai gebėjimai didina nelaimingų atsitikimų riziką darbo metu ar vairuojant) ir psichinės sveikatos komplikacijas. Mažas miego kiekis trikdo aiškiai mąstyti, valdyti stresą ir palaikyti normalią imuninę sistemą [80].
Sveikata ir gyvenimo būdas yra glaudžiai susiję, vienas iš PSO tikslų 2013 – 2020 m. -stiprinti asmenų gebėjimą rinktis sveikiau gyventi [81]. Remiantis daugeliu atliktų tyrimų miego sutrikimai prastina gyvenimo kokybę, žmonės, turintys miego sutrikimų, yra mažiau produktyvūs nei tie, kurie jų neturi [46]. Pagal PSO gyvenimo kokybės modelį, miegas yra vienas iš fizinės sveikatos srities aspektų [82]. Miegas - tai ypatinga organizmo būsena, kuri priklauso nuo centrinių nervų sistemos veiklos, paros ritmo. Jo metu intensyviai atsinaujina ir kaupiasi žmogaus organizmo funkciniai ir fiziologiniai ištekliai [83]. Mokslininkai nustatė, kad miegas veikia gyvenimo kokybę
22 ir sveikatą. Trečdalį gyvenimo žmonės pramiega, todėl labai svarbu, kad jis būtų kokybiškas [84]. Miego kokybė - tam tikrų struktūrinių komponentų (tokių kaip užmigimas, prabudimai nakties metu, mieguistumas dienos metu, knarkimas, pauzės kvėpavimo metu ir kt.) visuma, kuri yra sąlygojama biologinių, socialinių, ekonominių, aplinkos ir gyvensenos veiksnių [85]. Miego kokybė gali būti vertinama objektyviai ir subjektyviai. Objektyvi miego kokybės sąvoka yra apibūdinama kaip miego trukmės, miego efektyvumo, pabudinėjimo dažnumo ir miego stadijomis, kurių pasireiškimo normalumas priklauso nuo asmens amžiaus [20]. Subjektyvi miego kokybė apibūdinama kaip asmeninį vertinimą, jog asmeniui pavyksta užmigti lengvai, kad jis miega pakankamai laiko, neprabunda naktį ir pabunda pailsėjęs [20].
Miegas užima nuo 20 proc. iki 40 proc. dienos ir yra būtinas žmonių sveikatai. Dabartinėje visuomenėje miego trukmė sutrumpėjo, o miego problemų padaugėjo. Pakankamas miegas yra svarbus norint atkurti funkcinį pajėgumą. Daugėja įrodymų, kad miegas yrs susijęs su sveikata ir gyvenimo kokybe. Naujausi tyrimai rodo, kad nemiga yra susijusi su didesne rizika sirgti ir mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų [3]. Nustatytas ryšys tarp miego ir gyvenimo kokybės sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu. Tyrime teigiama, kad iš 268 dalyvavusių sergančių 2 tipo cukriniu diabetu 34 proc. tiriamųjų teigė prastai miegantys, o 55 proc. įvardino, kad prasta miego kokybė turi neigiamą įtaką gyvenimo kokybei [30].
Mokslininkai atlikę įvairius tyrimus, nustatė, kad gyvensena gali sąlygoti tiek geresnę, tiek blogesnę miego kokybę. Tyrimai rodo, kad patirimas stresas sukelia miego sunkumus: apsunkina užmigimą, dažniau prabundama naktį, neramus miegas, prabudimas per anksti [29]. Rūkymas nurodomas kaip neigiamą poveikį turintis veiksnys miego kokybei, atliktų tyrimų duomenys parodė, kad rūkantieji blogiau išsimiega, dienos metu jaučia mieguistumą, sunkiau užmiega, prabunda naktį, tačiau, jei rūkantieji užsiėmė fiziniu aktyvumu, tokių asmenų miego kokybė yra geresnė [23]. Kitas gyvensenos veiksnys, turintis neigiamą poveikį miego kokybei - alkoholis, jis dažniausiai vartojamas pagerinti miegui, tačiau mokslininkai atlikę tyrimus pastebėjo, jog besaikis alkoholio vartojimas sukelia abstinencijas, sutrikdoma miego homeostazė, žmogus prabunda miego metu, o dienos metu būna mieguistas [22]. 2018 metais atliktas tyrimas, vertinantis vyresnio amžiaus žmonių miego kokybę ir fizinio aktyvumo poveikį, atskleidė, kad tie, kurie užsiėmė fiziniu aktyvumu jausdavosi labiau išsimiegoję ir pailsėję bei miegodavo ilgesnį laiką nei tie, kurie neužsiėmė fiziniu aktyvumu. Užsiimantiems fiziniu aktyvumus sumažėja tikimybė prabusti naktį bei pagreitėja užmigimo laikas [21]. Mokslininkai nagrinėja ir lėtinių skausmų ryšį su miego kokybe, analizuojant tyrimus pastebėta, kad lėtiniai skausmai padidina prabudimų skaičių, sunkesnį užmigimą, kuo respondentai nurodė didesnį skausmą, tuo įvertino ir prastesnį miegą [65].
23 Atrastas ryšys tarp miego kokybės ir stimuliuojančių gėrimų. 90 proc. amerikiečių beveik kas dieną vartoja kavą, nemažai tyrimų rodo, kad kava pagerina darbingumą, tačiau pastebėta, kad kavos gėrimas sumažina melatonino gamybą, dėl to pablogėja miego kokybė, sunkiau užmiegama, dažniau prabundama naktį miego metu [ 95].
Miego kokybė yra neatsiejama gyvensenos įpročių dalis. Daugėja įrodymų, kad miego trūkumas yra susijęs su padidėjusiu žalingų įpročių vartojimu, prasta mityba, fizinio aktyvumo trūkumu, patiriamu stresu, lėtiniais skausmais. Pastebėta, kad dėl prastos miego kokybės suprastėja kognityvinės funkcijos (dėmesys, atmintis), psichoemocinė būklė, fizinė sveikata. Įrodymai rodo, kad laikantis sveikos gyvensenos miegas tampa kokybiškesnis, o žmogus fiziškai ir psichologiškai sveikesnis.
24
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo etapai ir organizavimas
Tyrimo rūšis – atliktas kiekybinis momentinis tyrimas.
Tyrimo objektas – mokytojų fizinio aktyvumo įpročių ryšys su psichoemocine savijauta ir subjektyviai vertinama miego kokybe.
Tyrimas atliktas esant paskelbtam karantinui Lietuvoje dėl COVID – 19 ligos, tai turėjo įtakos organizavimui, imties dydžiui.
Tyrimo etapai – 1. Pradėta analizuoti literatūra, pasirinkta tema, parašytas tikslas, uždaviniai. 2. Remiantis analizuota literatūra pasirinkta metodika tyrimui. 3. Gautas mokyklų sutikimas dalyvauti tyrime. 3. Gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas. 4. 2020 m. balandžio – rugsėjo mėn. atliktas tyrimas, išsiųstos elektroninės anketos į mokyklas, kurios sutiko dalyvauti tyrime. 5. Atlikta statistinė duomenų analizė bei rezultatų ir išvadų formulavimas.
Tyrimo organizavimas – 2020 m. balandžio - rugsėjo mėn. Tauragės miesto ir Tauragės rajono mokyklose atlikta elektroninė vienmomentė anoniminė mokytojų apklausa, kurioje dalyvavo 5 mokyklų mokytojai. Dalyvauti tyrime buvo kviečiami Tauragės miesto ir rajono mokyklų mokytojai. Prieš atliekant tyrimą gauti mokyklų direktorių raštiški sutikimai, leidžiantys apklausti mokyklose dirbančius mokytojus. Gavus mokyklų direktorių leidimus, surinkti reikalingi dokumentai ir perduoti LSMU Bioetikos centrui.
Laikantis konfidencialumo sukurta anoniminė anketa internetu, kurią mokytojai galėjo užpildyti jiems patogiu metu ir patogioje aplinkoje. Baigus apklausą ir paspaudus „SIŲSTI“, tyrėjas anketas gauna į anketos internetinį tinklalapį apklausk.lt, kurioje matomi tik tyrimo rezultatai. Prieš atliekant tikrąjį duomenų rinkimą, siekiant išsiaiškinti, ar klausimai anketoje yra tinkamai ir aiškiai suformuluoti, atliktas pilotinis tyrimas. Apklausta 10 respondentų, kurie nėra iš tiriamosios grupės. Apžvelgus bandomojo tyrimo rezultatus tiriamieji išsakė savo pastebėjimus, atsižvelgus į rekomendacijas, anketa pakoreguota ir išbandyta dar kartą, nesklandumų nekilo.
Gavus LSMU Bioetikos komisijos leidimą atlikti tyrimą, susisiekta su mokyklų direktoriais. Elektroniniu būdu perduota informacija ir internetinė nuoroda, kuria mokyklų administracija turėjo pasidalinti su mokytojais. Atsidarę internetinę anketą, mokytojai preambulėje
25 supažindinami su tyrimo tikslu, konfidencialumu, anketos pildymu ir atrankos kriterijais. Savanoriškai sutikę dalyvauti tyrime ir atitinkantys atrankos kriterijus nukreipiami į anketos klausimus. Atsakę į visus klausimus tiriamieji anketos pabaigoje paspaudžia žodį „SIŲSTI“, tyrėjas gauna rezultatus. Rezultatai perkeliami į Microsoft Excel 2013 ir statistikos programų paketą IBM SPSS Statistics 20, pradėta rezultatų analizė.
Tiriamasis kontingentas. Anketos buvo išsiųstos 5 mokykloms, kurios sutiko dalyvauti tyrime. Tyrime dalyvavo visų specialybių Tauragės rajono ir miesto mokyklų mokytojai, savanoriškai sutikę dalyvauti tyrime ir atitinkantys atrankos kriterijus. Iš viso buvo gauta 151 anketa, 9 respondentai nesutiko dalyvauti tyrime, analizuotos 142 anketos.
2.2. Tyrimo imtis
Įtraukimo į tyrimą kriterijai: Visų specialybių Tauragės rajono ir miesto mokyklose dirbantys mokytojai, savanoriškai sutikę dalyvauti tyrime.
Atmetimo kriterijai: Asmenys, turėję 3 mėnesių laikotarpyje susirgimą, traumą ar hospitalizaciją, reikšmingai apribojančią fizinį aktyvumą arba nesutiko dalyvauti tyrime.
2.3. Tyrimo instrumentas
Tyrimo anketą sudaro 57 klausimai (žr. 1 priedą), kurie suskirstyti į 4 dalis: 1-ma dalis apie tiriamųjų sociodemografinius duomenis (1-13 klausimai), 2–a dalis apie fizinį aktyvumą (1-27 klausimai ), 3–čia dalis apie psichoemocinę savijautą (1-5 klausimai) ir 4–ta dalis apie miego kokybę (1–10 klausimai).
Sociodemografiniai duomenys
Remiantis analizuota moksline literatūra sudaryti 1–mos dalies klausimai nuo 1 iki 10, analizuojantys sociodemografinius: lytis, amžius, šeiminė padėtis, gyvenama vieta, darbo stažas, darbo krūvis, mokomas dalykas, mokyklos tipas, nuo 11 iki 13 klausimai, susiję su rūkymu, alkoholio vartojimu, kavos ar kitų stimuliuojančių gėrimų vartojimu, mityba, technologijų naudojimu.
Fizinio aktyvumo vertinimas
Antroje anketos dalyje tyrimui naudotas Tarptautinis fizinio aktyvumo klausimynas (IPAQ) ilgoji forma, forma naudota iš laisvai prieinamo oficialaus tinklalapio
26
(http://www.ipaq.ki.se/downloads.htm), klausimyną į lietuvių kalbą vertė ir adaptavo doc. dr.
V.Volbekienė 2006 metais. Šis klausimynas skirtas sveikatos, susijusios su fizine veikla vertinimui ir sveikatos sekimui, naudojamas 15 - 69 metų suaugusiems asmenims tirti. Tarptautinio fizinio aktyvumo klausimyno ilgąją versiją sudaro 27 klausimai, kurie yra suskirstyti į penkias dalis: 1 dalis: fizinė veikla susijusi su darbu. 2 dalis: judėjimas iš vienos vietos į kitą. 3 dalis: namų ruoša ir rūpinimasis šeima. 4 dalis: rekreacija, sportas ir laisvalaikis. 5 dalis: laikas praleistas sėdint. Anketos klausimai yra atviro tipo kurie susiję su labai intensyvia ir vidutiniškai intensyvia fizine veikla per pastarąsias 7 dienas. Tiriamieji turi nurodyti fizinio aktyvumo trukmę, išreikštą valandomis ar minutėmis, fizinio aktyvumo dažnumą, išreikštą dienų skaičiumi.
Analizuojant anketose pateiktus atsakymus į klausimus buvo vadovautasi IPAQ mokslinio komiteto rekomendacijomis. Fizinio aktyvumo lygis nustatomas skaičiuojant metabolinius ekvivalentus (MET). Energija išeikvota tam tikrai fizinei veiklai per savaitę skaičiuota formule: MET per savaitę = atitinkamos fizinės veiklos MET koeficientas x vidutinė aktyvumo trukmė (minutėmis) x kartai per savaitę. IPAQ duomenų analizei naudojamos MET reikšmės kiekvienai aktyvumo veiklai buvo nurodytos 60 kg sveriančiam asmeniui: ėjimas - 3,3 MET, vidutinis fizinis aktyvumas - 4 MET, didelis fizinis aktyvumas – 8 MET.
Pagal IPAQ komiteto pateiktas rekomendacijas fizinis aktyvumas nustatomas pagal 3 kategorijas: 1 – žemas lygis < 600 MET – min/sav. 2 – vidutinis lygis 600 – 3000 MET – min/sav. 3 – aukštas lygis > 3000 MET – min/sav.
Kategorija 1 – žemas lygis: fizinio aktyvumo lygis laikomas žemas, kai neatitinka vidutinio ar aukšto fizinio aktyvumo lygių kriterijų.
Ketegorija 2 – vidutinis lygis:
a) Didelio intensyvumo fizine veikla užsiima 3 ar daugiau dienų per savaitę, bent 20 min. per dieną.
b) Vidutinio intesyvumo ar ėjimo veikla užsiima 5 ar daugiau dienų per savaitę, bent 30 min. per dieną.
c) Ėjimo, vidutinio intensyvumo, didelio intensyvumo ar bet kuria šių veiklų kombinacija užsiimama 5 ar daugiau dienų per savaitę, kurių metu bendras fizinis aktyvumas nėra mažesnis nei 600 MET min./sav.
27 a) Didelio intensyvumo fizine veikla užsiima 3 ar daugiau dienų per savaitę, kurių
metu bendras fizinis aktyvumas nėra mažesnis nei 1500 MET min./sav.
b) Ėjimo, vidutinio intensyvumo, didelio intensyvumo ar bet kuria šių veiklų kombinacija užsiima 7 ar daugiau dienų, kurių metu bendras minimalus fizinis aktyvumas 3000 MET min/sav.
Kategorija – Laikas praleistas sėdint - nėra įtraukiama į fizinio aktyvumo vertinimo skaičiavimą, tačiau apskaičiuojamas sėdėjimo laikas pagal formulę: Sėdėjimo laikas min./sav. = savaitės dienos (minutėmis) * 5 savaitės dienos + savaitgalio dienos sėdint (minutėmis) * 2 savaitgalio dienų. Vidutinis sėdimų min./dieną = savaitės dienos (minutėmis) * 5 savaitės dienos + savaitgalio dienos sėdint (minutėmis) * 2 savaitgalio dienų / 7. Pateiktas skaičiavimas „Sėdi iš viso“ neįtraukia kelionės metu sėdimo laiko [36].
Psichoemocinės savijautos vertinimas
Trečioje anketos dalyje siekiant įvertinti subjektyviai vertinamą psichoemocinę savijautą naudojamas PSO–5 Geros savijautos klausimynas (PSO Geros savijautos rodiklis, versija 1999, Misevičienė I., Ţilinskas M.) (angl. WHO-Five Well being index – WHO- 5, 1999m.), forma naudota iš laisvai prieinamos ir nemokamas nuorodos (
https://www.psykiatri-regionh.dk/who-5/who-5-questionnaires/Pages/default.aspx.). Tai lietuviškai validuotas klausimynas, kurį sudaro 5
klausimai, vertinantys psichologinės savijautos aspektus per paskutiniąsias dvi savaites. Šį instrumentą sudaro 5 teiginiai, susiję su gera nuotaika, energingumu ir bendrais interesais. PSO – 5 geros savijautos klausimynas plačiai naudojamas įtarti depresijos susirgimui. Anketoje respondento prašoma pažymėti nuo 0 iki 5 prie teiginių, atspindinčių savo savijautą. Maksimalus geros savijautos rodiklis yra 25. Užpildžius anketą visi anketos dešiniajame viršutiniame kampe respondentų pažymėti skaičiai sudedami ir jų suma padauginama iš 4. Gaunamas balų skaičius nuo 0 iki 100. Aukštesnis balas žymi geresnę savijautą:
> = 50 atspindi normalią nuotaiką;
< 50 atspindi prastą psichologinę būklę - pažemintą nuotaiką; < = 28 žymi depresišką nuotaiką [18].
Miego kokybės vertinimas
Ketvirtoje anketos dalyje miego kokybei įvertinti naudojamas - Pitsburgo miego kokybės indeksas, į lietuvių kalbą išvertė prof. G. Varoneckas 2006 metais, (angl. Pittsburgh Sleep Quality Index – PSQI, Buysse DJ, Reynolds CF 3rd, Monk TH, Berman SR, Kupfer DJ. 1989), naudota
28 forma iš laisvai prieinamos ir nemokamos nuorodos ( https://eprovide.mapi-trust.org/instruments/pittsburgh-sleep-quality-index). Pitsburgo miego kokybės indeksas buvo sukurtas praeito mėnesio miego kokybės įvertinimui. Pitsburgo indeksas susideda iš 19 klausimų tiriamajam ir 5 klausimų partneriui. Pastarieji nebuvo klausiami, nes nebuvo įtraukiami į PMKI skaičiavimą, o naudojami klinikinei informacijai. Anketos klausimai skirstomi į 7 grupes, atspindinčias miego kokybę, ir vertina: 1. Subjektyvią miego kokybę. 2. Miego latentiškumą. 3. Miego trukmę. 4. Įprastinį miego efektyvumą. 5. Miego sutrikimus. 6. Vaistų miego gerinimui vartojimą. 7. Blogą savijautą dienos metu.
Kiekviena klausimų grupė vertinama nuo 0 iki 3 balų. Mažesnė balų suma reiškia geresnę miego kokybę. Po to suskaičiuojama visų 7 grupių balų suma ir gaunamas bendras PMKI balas nuo 0 iki 21. Pagal gautą balą vertinama miego kokybė:
• nėra sutrikimų – PMKI≤5;
• epizodiniai miego sutrikimai – 5<PMKI≤10; • vidutiniai miego sutrikimai – 10<PMKI≤15;
• labai ryškūs miego sutrikimai – 15<PMKI≤21 [20].
2.4. Duomenų analizės metodai
Matematinė statistika: Statistinė analizė atlikta naudojantis Microsoft Excel 2013 ir statistikos programų paketu IBM SPSS Statistics 20. Aprašant apklaustus asmenis pateikti intervalinių kintamųjų vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai, mažiausia ir didžiausia reikšmės, nominaliųjų kintamųjų – dažniai ir santykiniai dažniai procentais, ranginių kintamųjų – mediana, moda ir interkvartilinis plotis (IKP). Nominaliųjų ir ranginių kintamųjų nepriklausomumui tikrinti taikytas chi kvadratu (χ²) kriterijus, o jeigu stebėjimų dažnis buvo mažas (mažiau nei 3), taikytas Fišerio (angl. Fisher) tikslusis kriterijus. Duomenų pasiskirstymas neatitiko normaliojo skirstinio. Kovariančių analizė (angl. ANCOVA) taikyta siekiant nustatyti nepriklausomus kintamuosius. Dviejų nepriklausomų imčių intervalinių kintamųjų vidurkių skirtumai, ranginių kintamųjų medianos lygintos taikant neparametrinį Mano−Vitnio−Vilkoksono (angl. Mann–Whitney–
Wilcoxon) kriterijų, trijų imčių – Kruskalo-Voliso kriterijų (angl. Kruskal – Wallis). Kintamųjų
priklausomybės vertinimui taikyta Spirmeno (ang. Spearman) koreliacija. Siekiant įvertinti nepriklausomų veiksnių įtaką priklausomam kintamajam taikyta daugialypė regresinė analizė. Tikrinant statistines hipotezes, buvo pasirinktas reikšmingumo lygmuo 0,05.
29 Tyrimo etika
Parengus tyrimo instrumentą – anoniminę anketą, gauti mokyklų sutikimai dalyvauti tyrime. Užpildyti dokumentai pateikti LSMU Bioetikos centrui ir gautas leidimas pasirinktose ugdymo įstaigose, 2020 04 02 leidimo nr. BEC – GM ( M ) – 89 ( žr. 2 priedą).
Taikant respondentams elektroninės apklausos metodą, rizikos bei žalos tiriamieji nepatyrė. Respondentų apklausa sukėlė nepatogumus, susijusius tik su sugaištu laiku. Siekiant užtikrinti respondentų konfidencialumą, užpildytos anketos internetiniame tinklalapyje, kurios atsiunčiamos tyrėjui, duomenų identifikavimui galimybės neturėjo. Tiriamųjų vardai, pavardės, adresai nebuvo klausiami. Surinkti duomenys naudojami tik apibendrinti. Duomenys bus ištrinti per pirmą savaitę po apginto darbo.
30
3. REZULTATAI
3.1. Tiriamųjų sociodemografinis apibūdinimas
Tyrime dalyvavo 142 mokytojai. 134 (94,4 proc.) apklaustųjų buvo moterys. Dauguma apklaustųjų buvo nuo 36 iki 50 metų amžiaus (55,6 proc.). 96 (67,6 proc.) apklaustų mokytojų nurodė, kad gyvena santuokoje. 110 (77,5 proc.) mokytojų nurodė, jog gyveno mieste, o 32 (22,5 proc.) – kaime. 65 (45,8 proc.) mokytojai dirbo gimnazijose, 46 (32,4 proc.) – progimnazijose, 21 (14,8 proc.) – pagrindinėse mokyklose ir 10 (7 proc.) kito tipo mokyklose. Apklaustųjų darbo krūvio mediana buvo 1,00 (IKP 0,93 – 1,00) etato. Dauguma, 95 (66,9 proc.) apklaustųjų dirbo 1,00 etato krūviu (3.1.1 lentelė).
3.1.1 lentelė. Tiriamosios imties sociodemografinė charakteristika
Požymiai N Proc. Lytis Vyrai 8 5,6 Moterys 134 94,4 Amžius 22-35 14 9,9 36-50 79 55,6 51-64 44 31,0 65 ir > 5 3,5 Šeiminė padėtis Vedęs/ištekėjusi 96 67,6
Nevedęs/ netekėjusi, bet gyvenu su partneriu/partnere 17 12,0 Nevedęs/netekėjusi, gyvenu vienas/viena 6 4,2 Išsiskyręs (-usi) 16 11,3 Našlys (-ė) 7 4,9 Gyvenamoji vieta Miestas 110 77,5 Kaimas 32 22,5 Mokyklos tipas Pagrindinė 21 14,8 Progminazija 46 32,4 Gimnazija 65 45,8 Kita 10 7,0 Darbo krūvis 1 et. 95 66,9 0,75et. 33 23,2 0,5 et. 9 6,4 0,25 et. 5 3,5
31 46 (32,4 proc.) mokytojai dėstė kalbas. Antras pagal dažnumą dėstomas dalykas buvo pradinis ugdymas: 25 (17,6 proc.) apklaustieji buvo pradinių klasių mokytojai. 128 (90,1 proc.) mokytojai dėstė vieną dalyką, 12 (8,5 proc.) – du dalykus, po 1 (0,7 proc.) mokytoją dėstė tris dalykus ir keturis dalykus (3.1.1 pav.).
3.1.1 pav. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal dėstomą dalyką
Apklaustųjų darbo stažo mediana buvo 24,5 metų (IKP 16,75 – 32,25). Trumpiausias darbo stažas buvo 1 metai, o ilgiausias - 46 metai. 76 (53,6 proc.) mokytojai buvo išdirbę nuo 16 iki 30 metų, o 38 (26,8 proc.) - daugiau nei 30 metų (3.1.2 pav.).
3.1.2 pav. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal darbo stažo trukmę 16 12 20 3 18 10 46 25 0 10 20 30 40 50 Kiti Fizinis ugdymas Technologijos ir menai Fiziniai mokslai Gamtos mokslai Socialiniai mokslai Kalbos Pradinis ugdymas Mokytojų skaičius Dės to m is d aly ka i 7 4.2 8.5 20.4 16.2 16.9 12 10.6 3.5 0.7 0 5 10 15 20 25 ≤ 5 m. 6 - 10 11 - 15 16 - 20 21 - 25 26 - 30 31 - 35 36 - 4041 - 45 > 45 m. P ro ce nta i Amžiaus grupės
32 22 (15,5 proc.) mokytojai anketoje nurodė, kad nevartoja alkoholio, dauguma alkoholį vartojo kelis kartus per mėnesį ar kelis kartus per metus. 125 (88,0 proc.) mokytojai nurodė, kad nerūko, 9 (6,3 proc.) rūkė kasdien, 1 (0,7 proc.) kelis kartus per savaitę, 5 (3,5 proc.) kelis kartus per mėnesį ir 2 (1,4 proc.) kelis kartus per metus (3.1.2 lentelė).
3.1.2 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal alkoholio vartojimo ir rūkymo dažnį
Dažnis
Įpročiai
Nevartoja Kasdien Kelis k/sav Kelis k/mėn Kelis k/metus N Proc. N Proc. N Proc. N Proc. N Proc.
Alkoholis 22 15,5 1 0,7* 20 14,1 54 38,0 45 31,7
Rūkymas 125 88,0 9 6,3 1 0,7* 5 3,5 2 1,4*
* proc. reikšmė nepatikima
132 (93,0 proc.) mokytojai vartojo kavą ar kitus stimuliuojančius gėrimus, 94 (66,2 proc.) mokytojai išgerdavo 1-2 puodelius kavos per dieną, o 38 (26,8 proc.) – 3 ir daugiau puodelių kavos ar kitų stimuliuojančių gėrimų per dieną. Kavos ir stimuliuojančių gėrimų vartojimo dažnis tarp miesto ir kaimo mokytojų statistiškai reikšmingai nesiskyrė (atitinkamai 93,6 proc. ir 90,6 proc., p=0,400). Statistiškai reikšmingai dažniau apklaustieji, vartojantys kavą ar kitus stimuliuojančius gėrimus, vartojo alkoholį (atitinkamai 86,4 proc. ir 60,0 proc., p=0,049).
Klausiant apie valgymo įpročius prieš miegą, 76 (53,5 proc.) apklaustieji nurodė, kad paskutinį kartą valgo 3-4 val. prieš miegą, 58 (40,8 proc.) – valgo likus 1-2 val. iki miego. 138 (97,2 proc.) mokytojai naudojasi informacinėmis technologijomis prieš miegą.
3.2. Fizinio aktyvumo vertinimas
Mokytojų fizinis aktyvumas vertintas analizuojant atsakymus į tarpautinio fizinio aktyvumo klausimyno klausimus.
63 (44,4 proc.) apklaustieji nurodė, kad darbe užsiėmė labai intensyvia fizine veikla, o 78 (54,9 proc.) apklaustieji darbe užsiėmė vidutinio intensyvumo fizine veikla. 84 (59,2 proc.) apklaustieji vaikščiojo darbo reikalais ne mažiau kaip 10 minučių per dieną. Tiek labai intensyvia, tiek vidutinio intensyvumo fizine veikla mokytojams teko užsiimti vidutiniškai po 3 dienas per savaitę, labai intensyvios fizinės veiklos trukmės mediana buvo 1 valanda per dieną, vidutinio intensyvumo fizinės veiklos trukmės mediana – 1,5 valandos per dieną. Vaikščioti darbo reikalais teko vidutiniškai 4,5 dienas per savaitę, vaikščiojimo trukmės mediana buvo 1,5 valandos per dieną. Palyginus miesto ir kaimo mokytojus statistiškai reikšmingo labai intensyvios fizinės veiklos
33 (atitinkamai 42,7 proc. ir 50,0 proc., p=0,466), vidutinio intensyvumo fizinės veiklos (atitinkamai 54,5 proc. ir 56,2 proc, p=0,865) ir vaikščiojimo darbo reikalais (atitinkamai 57,3 proc. ir 65,6 proc., p=0,398) dažnio skirtumo nebuvo (3.2.1 lentelė).
3.2.1 lentelė. Fizinė veikla, susijusi su darbu
Fizinė veikla, susijusi su darbu N Dažnis, d/sav* Trukmė, min/d* Labai intensyvi fizinė veikla darbe 63 3 (1 – 5) 60 (30 – 210) Vidutinio intensyvumo fizinė veikla darbe 78 3 (1 – 5) 90 (30 – 157,5) Vaikščiojimas darbo reikalais 84 4,5 (2 – 5) 90 (60 – 240)
*- mediana (IKP)
65 metų amžiaus ir vyresni apklaustieji rečiau nei kitų amžiaus grupių apklaustieji užsiėmė bet kokia fizine veikla darbe, tačiau statistiškai reikšmingo labai intensyvios fizinės veiklos (p=0,358), vidutinio intensyvumo fizinės veiklos (p=0,680) ir vaikščiojimo darbo reikalais (p=0,697) dažnio skirtumo tarp amžiaus grupių nerasta (3.2.1 pav).
3.2.1 pav. Fizinės veiklos, susijusios su darbu, dažnis apklaustųjų grupėse pagal amžių
Statistiškai reikšmingo labai intensyvios fizinės veiklos (p=0,558), vidutinio intensyvumo fizinės veiklos (p=0,624) ir vaikščiojimo darbo reikalais (p=0,378) dažnio skirtumo tarp mokytojų, dirbančių pagrindinėje mokykloje, progimnazijoje, gimnazijoje ar kitoje mokykloje, nerasta (3.2.2 pav.). 28.60 45.60 50.00 20.00 64.30 57.00 50.00 40.00 64.30 57.00 63.60 40.00 0 10 20 30 40 50 60 70 22-35 36-50 51-64 ≥ 65 Pro centa i Amžiaus grupės
Labai intensyvi fizinė veikla darbe Vidutinio intensyvumo fizinė veikla darbe Vaikščiojimas pėsčiomis darbo reikalais
34 3.2.2 pav. Fizinės veiklos, susijusios su darbu, dažnis apklaustųjų grupėse pagal mokyklos
tipą
Apklaustieji, dirbantys nuo 0,5 iki 1,0 etato krūviu, dažniau nei kitų grupių pagal darbo krūvį užsiėmė bet kokia fizine veikla darbe, tačiau statistiškai reikšmingo labai intensyvios fizinės veiklos (p=0,194), vidutinio intensyvumo fizinės veiklos (p=0,890) ir vaikščiojimo darbo reikalais (p=0,580) dažnio skirtumo tarp grupių pagal darbo krūvį nenustatėme (3.2.3 pav.).
3.2.3 pav. Fizinės veiklos, susijusios su darbu, dažnis apklaustųjų grupėse pagal darbo krūvį 119 (83,5 proc.) apklaustųjų nurodė, kad važiavo motorinėmis transporto priemonėmis vidutiniškai 6 dienas per savaitę, važiavimo trukmės mediana buvo 1 valanda per dieną. Dviračiu
57.10 39.10 43.10 50.00 61.90 58.70 52.30 40.00 66.70 65.20 55.40 40.00 0 10 20 30 40 50 60 70 80
Pagrindinė Progimnazija Gimnazija Kita
Pro
centa
i
Mokyklos tipas
Labai intensyvi fizinė veikla darbe Vidutinio intensyvumo fizinė veikla darbe Vaikščiojimas pėsčiomis darbo reikalais
38.50 48.20 25.00 53.8046.20 56.20 50.00 60.70 62.50 0 10 20 30 40 50 60 70
≤ 0,5 etato 0,51 - 1,0 etato > 1.0 etato
P ro ce nta i Darbo krūvis
Labai intensyvi fizinė veikla darbe Vidutinio intensyvumo fizinė veikla darbe Vaikščiojimas pėsčiomis darbo reikalais
