LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Gudrūna Patackaitė
Ožkų infekcinis artritas encefalitas, paplitimas Lietuvoje,
prevencinės priemonės
Caprine infectious athritis – encephalitis prevalence in Lithuania,
prevention schemes
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovė: Vet. gydytoja Jurgita Autukaitė
2 DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Ožkų infekcinis artritas encefalitas, paplitimas Lietuvoje, prevencinės priemonės“
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. (data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai
1) 2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
Santrauka ... 4 Summary ... 5 Santrumpos ... 6 Įvadas ... 7 1. Literatūros apžvalga ... 8 1.1. Sukelėjas ... 8 1.2. Patogenezė ... 8 1.3. Viruso paplitimas ... 10 1.4. Plitimo keliai ... 101.5. Klinikiniai ligos požymiai ... 11
1.6. Ligos diagnozavimas ... 12
1.7. Gydymas ir profilaktika ... 12
2. Tyrimo metodai ir medžiaga ... 15
2.1. Tyrimo atlikimo vieta, objektai ... 15
2.2. Tyrimo metodai ... 15
3. Tyrimo rezultatai ... 16
3.1. Tyrimo metu nustatytas serologiškai teigiamai reagavusių ožkų kiekis ... 16
3.2. Ožkų infekcinio artrito – encefalito paplitimo pasiskirstymas veislės atžvilgiu ... 17
3.3. Ožkų infekcinio artrito – encefalito paplitimo pasiskirstymas lyties atžvilgiu... 18
3.4. Ožkų infekcinio artrito – encefalito paplitimo pasiskirstymas pagal amžių ... 20
3.5. Ožkų infekcinio artrito – encefalito paplitimo pasiskirstymas pagal Lietuvos regionus .... 25
4. Rezultatų aptarimas ... 26 Išvados ... 28 Rekomendacijos ... 30 Padėka ... 31 Literatūros sąrašas ... 32 Priedai ... 35
4
SANTRAUKA
Ožkų infekcinis artritas encefalitas, paplitimas Lietuvoje, prevencinės priemonės
Gudrūna Patackaitė
Magistro baigiamasis darbas
Ožkininkystė vis labiau populiarėjanti ūkio pramonės šaka Lietuvoje. Kasmet didėja auginamų ožkų skaičius. Ožkos ypač vertinamos dėl pieno savybių, taip pat naudojamos mėsai. Ožkų augintojams svarbu, kad ožkos būtų produktyvios, sveikos, atvestų sveikus jauniklius.
Baigiamajame darbe nuo 2016 m. rugsėjo iki 2017 m. gegužės mėnesio buvo nagrinėjamas ožkų infekcinis artritas - encefalitas, jo paplitimas Lietuvos ožkų ūkiuose. Tyrimo metu buvo renkama informacija apie aplinkos sąlygas kurios galėjo turėti įtakos užsikrėtimui, taip pat užsikrėtimo priklausomybę nuo lyties, amžiaus, veislės ir paplitimą Lietuvos rajonuose. Diagnozė buvo patvirtinama remiantis IFA serologinio tyrimo metodu.
Nustatyta, kad ožkų infekcinio artrito – encefalito viruso paplitimas Lietuvoje siekia 29 proc., tarp jų daugiausiai užsikrėtusių ožkų buvo Zaneno (60 proc.) ir Anglų nubijos veislės (28,94 proc.). Patelių tarpe viruso paplitimas siekė 28 proc., o patinų 33 proc. Vertinant užsikrėtimą amžiaus grupėse, daugiausiai ožkų buvo iki 2 m. amžiaus grupėje ir ligos paplitimas siekė 44 proc., iki 3 m. 25 proc., iki 7 m. 100 proc., iki 1 m. tik 11 proc., o grupėse iki 4 m. ir iki 5 m. nebuvo nei vienos serologiškai teigiamos ožkos.
Vertinant ožkų užsikrėtimą infekciniu ožkų artritu – encefalitu rajonuose, virusas labiausiai buvo paplitęs Panevėžio, (48 proc.), mažiau Alytaus (20 proc.), Kauno (17 proc.) rajonuose.
Ožkų ūkiuose nebuvo imtasi prevencinių priemonių ( ožkos laikomos kartu didelėse bandose, buvo girdomos termiškai neapdorotomis krekenomis ir pienu).
Raktažodžiai: infekcinis, ožkos, artritas ir encefalitas, virusas, paplitimas, lytis, veislė, amžius,
5
SUMMARY
Caprine infectious arthritis and encephalitis prevalence in Lithuania, prevetion schemes
Gudrūna Patackaitė Master‘s thesis
Goat farming is getting more popular in Lithuania‘s farming industry. Every year the number of goats in lithuanian farms is growing. Goats are especially valued for their milk properties, as well as they are used for their meat. It is important for farmers that their goats are productive, generally healthy and bear healthy kids.
Infectious goat arthritis and encephalitis virus, it‘s prevalence in Lithuanian goat farms was analyzed in this thesis from September, 2016 to May, 2017. In this study information about the conditions of the farms that goats lived in was examined as well as the viruse‘s affinity to the host‘s sex, age, breed and the different prevalence in different regions of Lithuania. Diagnosis was confirmed by IFA serological examination.
In this study it was discovered that the overall prevalence of caprine infectious arthritis – encephalitis virus was 29 percent and of the studied breeds the most cases were of Saanen goats (60 percent) and Anglo - nubian goats (28,94 percent). From the analysis of both sexes it was discovered that 28 percent of the female goats and 33 percent of the male goats ( or bucks) was infected by the virus. From different age groups the most prevalent were the groups < 2 years (44 percent), < 3 years (25 percent) < 7 (100 percent). The group < 1 years had only 1 percent prevalence rate, and groups < 4, <5 had no seropositive goats.
From the study it was discovered that caprine infectious arthritis – encephaltis virus is most precalent in Panevėžio region ( 48 percent ), less from Alytaus district (20 percent), Kaunas district (17 percent.).
All goats in the farms were kept together in rather large groups, no segregation measures were conducted, also the colostrum or milk of the goats was not properly thermally processed.
Keywords: Infectious, goat, caprine, arthritis and encephalitis, virus, prevalence, sex, breed,
6
SANTRUMPOS
AGID – agaro gelio imuno difūzija; Cm – centimentras;
CNS – centrinė nervų sistema; DNR – Dezoksiribonukleino rūgštis;
ELISA – imunofermentinės analizės metodas; IFA- imunofermentinė analizė
Lot. - lotyniškai
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; M - metai;
OIAE – ožkų infekcinis artritas – encefalitas; Proc. – procentai;
RNR – ribonukleino rūgštis;
7
ĮVADAS
Ožkos (lot. Caprinae) priklauso dykaraginių žinduolių pošeimiui. Ožkos glaudžiai susijusios su avimis. Šiuo metu pasaulyje yra virš 300 skirtingų ožkų veislių. Ožkos yra viena iš pirmųjų žmogaus prijaukintų gyvūnų rūšių. Kai kurie mokslininkai teigia, kad ožkų pienas turi gydomųjų savybių. Lietuvoje ožkos auginamos mėsai, pienui. Iš ožkų pieno gaminami įvairių rūšių sūriai. Lietuvos ūkininkams aktualu, kad ožkos būtų sveikos ir produktyvios. Produkcijos sumažėjimas yra nuostolis ne tik ūkininkui, bet ir Lietuvos ekonomikai.
Ožkų infekcinis artritas - encefalitas ekonominiu atžvilgiu pavojinga liga, kadangi ožkos lieka infekuotos visą likusį gyvenimą. Sergant šia liga sumažėja pieninių ožkų produktyvumas, ypatingai, kai infekcijos paplitimas bandoje yra didelis. Liga dažniausiai pasireiškia subklinikine forma, todėl pastebima pavėluotai. Taip pat gali pasireikšti ir progresuojanti ligos forma. Pasireiškus ožkų infekciniam artritui - encefalitui yra ribojamas ožkų judėjimas. Užsikrėtusios ožkos gali būti tik viruso nešiotojos, tai lėtinis susirgimas, tačiau klinikiniai ligos požymiai gali pasireikšti vėliau, bet kokiame amžiuje. Kadangi liga nepagydoma, siekiama sumažinti ligos plitimą, svarbios profilaktikos priemonės.
Pastaraisiais metais populiarėjant ožkininkystei, dažna problema tampa ir mastitai, kuriuos gali sukelti ir ožkų infekcinio artrito – encefalito virusas, bet retai kada yra kreipiamas dėmesys į pirmines galimas mastito priežastis. Nustatant pirmines ligos priežastis, galima būtų laiku išvengti tolimesnių susirgimų.
Šiuo metu liga diagnozuota ir Lietuvoje, tačiau nedaug žinoma apie ožkų infekcinio artrito – encefalito paplitimo lygį Lietuvos ožkų ūkiuose.
Darbo tikslas: Įvertinti ožkų infekcinio artrito - encefalito ligos epidemiologinę situaciją Lietuvoje, išnagrinėti galimus diagnozavimo metodus, bei prevencines priemones.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti ožkų infekcinio artrito encefalito paplitimą Lietuvoje; 2. Įvertinti veiksnius, kurie nulėmė užsikrėtimą;
3. Įvertinti ar ožkų amžius ir lytis galėjo predisponuoti užsikrėtimą ožkų infekcinio artrito – encefalito virusu;
4. Išanalizuoti tyrimo metu gautus duomenis;
5. Nustatyti galimas prevencines priemones, kurios galėtų sumažinti ligos pasireiškimą Lietuvoje esančiuose ožkų ūkiuose.
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Sukelėjas
Ožkų infekcinį artritą - encefalitą (IOAE) sukelia virusas, kuris yra priskiriamas Lentivirus genčiai, Retroviridae šeimai ( Orthoretroviridae). IOAE virusas tai vienos grandinės RNR virusas, kuris integruojasi į šeimininko DNR prieš pradėdamas daugintis. Virusas gali išlikti latentinės būsenos ir sporadiškai produktyviai daugintis. OIAE ir Maedi- Visna virusai pavojingi ožkoms ir avims. Filogenetinė analizė rodo, kad virusai sudaro virusinį kontinumą ir dėl to yra klasifikuojami kartu kaip smulkių atrajotojų Lentivirus virusai (SALV). (1,3).
1.2. Patogenezė
1 pav. , Viruso plitimo schema (4)
Multisisteminis uždegiminis atsakas, kurį sukelia smulkiųjų atrajotojų lentivirusai yra imunopatogenis. Pagrindinis pokytis yra mononuklearinių ląstelių ( kraujyje cirkuliujančių limfocitų ar monocitų) arba audiniuose proliferuojančių ląstelių infiltracija į audinius. Šis infiltratas paveikia visus limfocitų pogrupius, makrofagus ir plazmos ląsteles. Susikaupus pakankamai limfocitų, jie
9
susigrupuoja į limfoidinius folikulus, kurie yra panašūs kaip limfiniuose mazguose. Viršutiniame sluoksnyje yra specifiniai audinių pokyčiai (infiltratas). Galiausiai įprasta audinio struktūros funkcija
yra sunaikinama. Laikas per kurį audinyje išsivysto patologija priklauso nuo viruso padermės ir genetinio „šeimininko“ pagrindo. (2).
Natūrali infekcija vyksta per mukozinį sluoksnį, dažniausiai per kvėpavimo takus ar žarnas, per patį virusą ar infekuotas ląsteles. Dendritinės ląstelės esančios gleivinėje užkrečiamos ir joms migravus į limfinius mazgus infekcija perduodama į makrofagus. Būtent makrofagai keliaudami iš limfinio mazgo sukelia sisteminę infekciją. Persistuojanti infekcija (ūmi) gali būti apibrėžiama kaulų čiulpų stromos ląstelių uždegimine reakcija, o latentinė infekcija mieloidinių kamieninių ląstelių, esančių kaulų čiulpuose uždegimine reakcija. Šių ląstelių perėjimas į kraują, kaip monocitų, įgalina tolimesnę viruso pažeistų ląstelių transmisiją į kitus audinius, tokius kaip plaučių, pieno liaukos, CNS ir sąnarių. Šiuose audiniuose makrofagai subręsta ir viruso replikacija pasikeičia iš apribotos (monocitų) į aktyvią (audinių makrofagai). Imuninės sistemos aktyvacija, įskaitant ir organizmo atsaką į antigeną sukelia uždegiminių ląstelių infiltraciją. Tai sudaro palankią aplinką viruso replikacijai makrofaguose, naujų monocitų prisijungime.
Užsienio mokslininkų atliktame tyrime buvo ištirta 18 morfologinių mėginių su klasikiniais infekcinio ožkų artrito - encefalito (IOAE) pažeidimais. Naudojant in situ hibridizaciją nustatyta, kurie natūraliai užsikrėtusių ožkų audiniai ir ląstelės palaikė viruso replikaciją. Buvo aptikti dideli ląstelių skaičiai su viruso geno transkriptu, uždegimo pažeistose: smegenų, stuburo kamieno, plaučių, sąnarių ir pieno liaukos audiniuose. Šitos ląstelės morfologiškai sulyginamos su makrofagais. Uždegiminės ląstelės su viruso transkriptais buvo rastos ir uždegimo neapimtuose audiniuose. Viruso RNR buvo aptikta ir plaučiuose, kepenyse, blužnyje, limfiniuose mazguose, smegenyse - vidiniame kraujagyslių sluoksnyje ir sinovijoje, taip pat epitelinėse žarnų kriptų ląstelėse, inkstų kanalėliuose, skydliaukės folikuluose. Šie surinkti duomenys parodo, kad lentivirusų ląstelių tropizmas gali būti kur kas platesnis, nei tiesiog apribotas limfocitų ar makrofagų. (17)
Yra žinomos dvi pagrindinės IOAE viruso formos. Jauniems ožiukams pasireiškia encefalomielito forma. Esant šiai formai kaip komplikacija gali išsivystyti difuzinė intersticinė pneumonija . Suaugusiems ši liga dažniausiai pasireiškia lėtiniu progresuojančiu artritu su proliferuojančiu limfoplazmocitiniu sinovitu. (3) . Šie IOAE viruso sukelti CNS ir sąnarių pažeidimai yra pakankamai gerai charakterizuojantys, kad galima būtų nustatyti diagnozę vien tik iš histologinio tyrimo.
Apribota viruso replikacija tai mechanizmas, kuriuo virusas naudojasi, kad liktų neaptiktas kitų imuninės sistemos ląstelių ilgą periodą. Tos pačios imuninės sistemos ląstelės yra užkrėstos, todėl nesugeba apsisaugoti nuo infekcijos.
10
1.3. Viruso paplitimas
2 pav. Ožkų infekcinio artrito – encefalito paplitimas pasaulyje (28)
1.4. Plitimo keliai
Epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad virusą serganti ožka perduoda savo palikuonims per pieną ir krekenas , nors galima ir transmisija tarp suaugusių individų. (6) Gimusiems jaunikliams gali ir nepasireikšti klinikiniai ligos požymiai, tačiau jie tampa užsikrėtusiais ( ligos nešiotojais) visam gyvenimui. Artrito forma gali pasireikšti tik suaugusiems. (14) . Nėra žinoma kokie faktoriai lemia, ar viruso sukelti klinikiniai ligos požymiai pasireikš jauname amžiuje ar jau suaugus. Tai yra lentivirusų sugebėjimas sukelti visą gyvenimą trunkančias infekcijas dėl jų tropizmo imuninės sistemos ląstelėms, ypatingai iš monocitų – makrofagų linijos. Viruso tropizmas šioms ląstelėms buvo patvirtintas atliekant tyrimus in vivo kai kuriuose natūraliai užsikrėtusiųjų „šeimininkų“ audiniuose buvo aptikti makrofagai su viruso transkriptu. In vitro atliktuose viruso replikacijos tyrimuose nustatyta, kad viruso genomo ekspresija yra priklausoma nuo ląstelės subrendimo stadijos: viruso DNR transkripcija nevyksta monocituose, tol kol jie nesubręsta iki makrofagų (4).
Virusas dažniausiai perduodamas horizontaliuoju keliu. (8). Virusu yra užsikrečiama iškart po gimimo, kai jaunikliai gauna pirmųjų krekenų. (19).
Ligos inkubacinis periodas nevienodas. Ožkos užsikrečia iš kart po gimimo, bet liga pasireiškia tik po kelių mėnesių ar metų. Simptomai pasireiškia apie 30 procentų gyvūnų. Pastebima, kad encefalitu serga 2-6 mėn. amžiaus ožiukai, poliartritu suaugę gyvūnai. Pasaulyje ši liga paplitusi nuo 38 iki 81 procento. (12). Tačiau, yra užfiksuoti ir kiti užsikrėtimo šiuo virusu keliai. Buvo užfiksuoti
11
keli atvejai kai gyvūnai šiuo virusu užsikrėtė oro lašeliniu būdu, ir kontaktuojant gyvūnui su gyvūnu. (21). Yra įrodymų, kad virusas gali būti perduodamas transuteriniu keliu, nes provirusinė DNR buvo aptikta patelių lytiniuose takuose. Ožkų gimdos epitelinės ląstelės yra neatsparios IOAE infekcijai
in vivo (11). Proviruso DNR buvo aptikta patinų lytiniuose takuose ir spermoje. (13,22). Kai kurie
autoriai teigia, kad galimas užsikrėtimas atliekant dirbtinį apsėklinimą, (yra didelė galimybė užkrėsti ožkas infekciniu artrito – encefalito virusu per užkrėstą virusu spermą) (10). Avys tap pat gali tapti užkrato šaltiniu ožkoms. (15).
1.5. Klinikiniai ligos požymiai
Išskiriamos keturios bazinės šios virusinės ligos formos:
1. nervinė, charakterizuojama leukoencefalomielitu; 2. sąnarių;
3. kvėpavimo takų, kuri charakterizuojama intersticine pneumonija; 4. pieno liaukos (mamarinė) (23)).
3 pav.
Proliferacinis, fibrininis sinovitas ožkos sąnaryje (29)
Nervinė ligos forma pasireiškia jauniems ožiukams. Dažniausiai serga 1-6 mėn. amžiaus ožiukai, bet ši ligos forma gali pasireikšti ir suaugusiems gyvūnams. Šiai formai būdingi klinikiniai požymiai: antrinė ataksija, parezė, progresuojanti į tetraplegiją. Ligai vis labiau progresuojant ožiukai gali apakti, išsivysto galvos palinkimas, snukio paralyžius, opistotonusas. Tokie klinikiniai požymiai gali trukti nuo 1 iki 2 savaičių. (8). Gaištamumas ligos nedidelis, tačiau ligai progresuojant , kenčia gyvūno gyvenimo kokybė. Esant encefalitui, ožiukai gaišta praėjus kelioms dienoms nuo klinikinių požymių pasireiškimo. (9).
Sąnarių formai būdingi riešo sąnarių pažeidimai. Atsiranda sąnarių patinimas, skausmas, šlubavimas, sąnario nejudrumas, sukietėjimai aplink sąnarį, sinovitas, bursitas. Ligai progresuojant , ožkos pradeda vaikščioti ant sulenktų riešų. Susirgimą gali komplikuoti antrinė bakterinė infekcija, riešo sąnarių srityje formuojasi abscesai. (9).
12
Mastitas būdingas laktuojančioms ožkoms ir pasireiškia iš karto atsivedus jauniklius. Tešmuo patinsta, tampa skausmingas,, sumažėja pieno produkcija, galima viso tešmens ar vienos dalies nekrozė. (9). Mastitas gali būti tiek klinikinės, tiek sublinikinės formos. Subklinikinis mastitas turi įtakos pieno kokybei, taip pat sumažėja duodamo pieno kiekis. Klinikinis mastitas gali pasireikšti ir vyresnio amžiaus ožkoms, taip pat intensyvaus produktyvumo bandose. Dėl to 35 procentų ožkų, esančių bandoje kasmet yra pakeičiamos, dėl ligų, mirties, nevaisingumo, ar mažo pieningumo (24). Dėl IOAE infekcijos tešmuo gali sukietėti, sumažėja pieno produkcija dėl hiperplastinių limfoidinių folikulų formavimosi, ekstensyvios leukocitų infiltracijos ir alveolinės parenchimos, pieno latakų fibrozės. (26).
1.6. Ligos diagnozavimas
Liga diagnozuojama iš būdingų klinikinių požymių, serologinių tyrimų. Neurologiniai požymiai pasireiškia gana retai, todėl turėtų būti apsvarstytos kitos galimos ligos. Liga diagnozuojama taikant imunofermetinę analizę (ELISA) ir imunodifuziją agaro gelyje (AGID) (18) PGR technika gali būti naudojama iki antikūnų išskyrimo. (20). Post mortem tyrimas yra paremtas nepūlingo demielinizuojančio encefalomielito ir limfocitų infiltracijos į CNS identifikavimu. (8, 16). ELISA tyrimams naudojamas kraujo serumas, tačiau tyrimą galima atlikti ir iš pieno serumo (išrūgų) diagnozei patvirtinti. Toks viruso identifikavimo būdas yra mažiau invazyvus ir lengviau pritaikomas ūkiuose. Kartais įtartinai teigiamoms ožkoms gali būti atliekamas ir papildomas klinikinis tyrimas, vadinamas “Klinikiniu indeksu” (KI). Tyrimo metu matuojamas skirtumas tarp karpalinio – metakarpalinio sąnario ir metakarpalinio sąnario spindulio. (seroteigiamoms > 7 cm), tačiau šis tyrimo metodas nėra labai tikslus (15,4 procento) (25).
1.7. Gydymas ir profilaktika
Ožkų infekcinis artritas – encefalitas ekonominiu atžvilgiu svarbus susirgimas, kadangi nėra gydymo. Taikoma tik simptominė terapija, slopinanti klinikinius ligos simptomus tam, kad pagerėtų gyvūno gyvenimo kokybė. Būtina reguliari sergančių ožkų nagų priežiūra, sergantiems artritu gyvuliams skiriami atitinkami medikamentai: nesteroidiniai vaistai nuo skausmo, uždegimo, esant antrinei bakterinei infekcijai antibiotikai. (9).
Kadangi gydymo nėra, labai svarbi yra ligos prevencija.
Pagrindinė prevencijos priemonė apsaugoti jauniklius nuo užsikrįtimo pakeičiant krekenas ir piena jų pakaitalais. (5, 6). Specilizuotose ožkų fermose, jaunikliams sistemiškai duodami pakaitiniai
13
pieno milteliai. Dėl šios priežasties tokios transmisijos vektorius yra eliminuojamas. Yra siūlomi 3 būdai, kuriais rekomenduojama pakeisti krekenas:
1. Liofilizuotos ar pasterizuotos krekenos (komercinis mišinukas);
2. Sveikos karvės krekenos;
3. Ožkos krekenų pakaitinimas iki 56°C 1 val, tam, kad būtų sunaikinamas
virusas, bet nebūtų pakeičiama baltyminė krekenų struktūra. (5,6;7).
4 pav.: Ožkų maitintų pakaitinėmis krekenomis ir žaliomis krekenomis serologinis statusas.(5)
P<0,001, a - serologinis statusas: + teigiamas, - neigiamas, X 2-Chi kvadrato kriterijus, kuris parodo ar yra ryšys tarp kintamųjų
Rekomenduojama atskirti jauniklius, suformuojant atskiras grupes: ožkų jaunikles, kurios bus naudojamos kergimui ir mėsai skirti ožiukai (kurie maitinami natūraliomis krekenomis). Taip gali būti išvengta horizontalaus apsikrėtimo IOAE. Pastebėta, kad kuo didesniu atstumu taikomas atskyrimas, tuo mažesnė rizika užsikrėsti virusu. (5, 24)
5 pav.: Atskirtų skirtingomis priemonėmis ožiukų serologinis statusas (5)
Infekuotos ožkos turėtų būti melžiamos paskutinės (su melžimo aparatais).
Svarbu kergti tik sveikas ožkas su sveikais veisliniais ožiais. Pastebėjus pirmuosius klinikinius ligos požymius, įsigijus naują gyvūną ar įtariant ligą, rekomenduojama atlikti serologinius infekcinio ožkų artrito - encefalito tyrimus. (9). Taip pat svarbu, kad atliekant dirbtinį apsėklinimą būtų naudojama neužkrėstų ožių sperma (5).
14
Bandose, kurios sudarytos iš ožkų maišytų su avimis, galima tarprūšinė viruso transmisija, todėl turi būti taikomos kontrolės priemonės nuo Maedi – Visna ir avių progresuojančios pneumonijos virusų.
Svarbu išvengti jatrogeninio viruso perdavimo naudojant vienkartinius instrumentus, atliekant chirurgines manipuliacijas. (16).
Gali būti ryšys tarp paveldimumo faktoriaus ir atsparumo ligai, serologiškai neigiamų ožkų (> 4 metų amžiaus) palikuonys buvo mažiau linkę į užsikrėtimą, Pagal atliktus tyrimus, veislės (genetikos) predispozija gali būti svarbi vertinant atsparumą infekcijai, proviruso lygius, pažeidimų pasireiškimą ir progresiją. (10)
Svarbu, kad būtų pasiektas sveikatingumo statusas nuo SALV visuose ūkiuose ir dirbtinio apsėklinimo centruose, kad būtų galima laisva ir neapribota prekyba, nebijant užsikrėtimo šiais virusais. Akreditacija bandai turėtų būti suteikiama, kai paplitimas yra mažesnis nei 10 proc. Tokios akredituotos ožkų bandos taip pat turėtų ir didesnę vertę (5).
Gyvulių brokavimas gali būti taikomas, bandose, kuriose yra mažas paplitimas, siekiant gauti sveikatingumo statusą, visiškai išnaikinant užsikrėtimą virusu. Tačiau, to neverta taikyti bandose, kuriose viruso paplitimas yra gausus, tokiuose ūkiuose galima sukurti dvi bandas (seroteigiamų ir seroneigiamų) ir taip per 2-7 metus visiškai sustabdyti viruso plitimą. Tačiau tam reikalingos papildomos investicijos (atskiros patalpos ir darbuotojai).(5).
Perkant ožkas iš užsienio ar kitų Lietuvos ūkių rekomenduojama ožkoms atlikti ožkų infekcinio artrito – encefalito tyrimus, atkreipti dėmesį ar per pastaruosius 3 metus bandoje ožkoms nepasireiškė klinikiniai ligos požymiai. Visos perkamos ožkos turėtų būti tiriamos dėl infekcinio artrito – encefalito viruso nuo kelių dienų amžiaus. Ožiai, kurie bus naudojami dirbtiniam apsėklinimui turi būti sveiki infekcinio artrito – encefalito atžvilgiu (5).
Natūrali smulkių atrajotojų lenti virusų transmisija tarp ožkų ir avių įrodo, kad ateityje būtina persvarstyti šių ligų diagnostiką, bei vakcinacijos strategijas, sujungti jas kartu, tam, kad būtų galima apsisaugoti nuo heterologinių abiejų viruso rūšių padermių. (17)
15
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1. Tyrimo atlikimo vieta, objektai
Tyrimas buvo atliekamas nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio iki 2017 m. gegužės mėnesio. Šiuo laikotarpiu buvo renkama tyrimo medžiaga iš ožkų, kurios buvo gydomos LSMU VA Stambiųjų gyvūnų klinikos stacionare, ambulatorinių išvykų metu, (Lietuvos ūkių, esančių Panevėžio, Kauno, Vilniaus, Trakų, Šakių, Alytaus raj. esančių ožkų bandų) ir remiantis duomenimis surinktais iš „GYKIS“ duomenų bazės. Visi surinkti duomenys buvo statistiškai apdoroti naudojant „Microsoft
office Excel 2013“.
2.2. Tyrimo metodai
Tyrimui ožkos buvo pasirinktos atsitiktine tvarka – profilaktiniam patikrinimui arba įtariant ligą, pastebėjus klinikinius požymius, panašius į ožkų infekcinio artrito - encefalito būdingus klinikinius požymius. Tyrimo metu LSMU VA Stambiųjų gyvūnų klinikoje buvo gydomos ožkos su klinikiniais infekcinio ožkų artrito – encefalito požymiais ( sąnarių forma). Joms buvo atliktas bendras klinikinis tyrimas, rentgenograma, paimtas kraujo mėginys diagnozei patvirtinti.
Ūkiuose tyrimams atlikti buvo imamas ožkų kraujas. Kraujo mėginys buvo imamas iš jungo venos. Kraujo mėginiai buvo siunčiami į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą serologiniam antikūnų nustatymo tyrimui atlikti.
Tyrimo metu taip pat buvo atliekama ūkių stebėsena, kad būtų galima įvertinti ar laikymo sąlygos galėjo turėti įtakos užsikrėtimui ožkų infekcinio artrito – encefalito virusu.
16
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Tyrimo metu nustatytas serologiškai teigiamai reagavusių ožkų
kiekis
Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti, kiek procentaliai ožkų Lietuvoje užsikrėtusios ožkų infekcinio artrito - encefalito virusu. (Pav 6)
Vertinimas Kiekis, vnt. Kiekis, proc.
Reagavo serologiškai teigiamai 14 29
Reagavo serologiškai neigiamai 35 71
Iš viso 49 100
Lentelė Nr.1 Serologiškai teigiamai ir serologiškai neigiamai reagavusių ožkų skaičius vienetais ir
procentais
6 pav. Serologiškai teigiamai reagavusių ir serologiškai neigiamai reagavusių ožkų skaičius
procentais.
Tyrimo metu iš viso buvo ištirti 49 ožkų kraujo mėginiai, buvo nustatyta, kad net 29 procentai ožkų (n=14) reagavo serologiškai teigiamai ir 71 procentas (n=35) serologiškai neigiamai atliekant IFA serologinį tyrimą.
29%
71%
17
3.2. Ožkų infekcinio artrito – encefalito paplitimo pasiskirstymas veislės
atžvilgiu
7 pav. Ištirtos ožkų veislės ir skaičius, procentais
Tyrimo metu buvo analizuojami gauti tyrimų rezultatai ir buvo siekiama įvertinti koks yra ligos paplitimo mastas Lietuvoje. Buvo analizuojamas užsikrėtimas ožkų bandose veislės atžvilgiu. Buvo ištirtos 38 Anglų nubijos (78 proc.), 5 Zaneno (10 proc.), 1 Kamerūno veislės (2 proc.) , 1 Mini olandų (2 proc.), 1 Čekų baltosios veislės (2 proc.), 3 (6 proc.) Lietuvos vietinės (6 proc.) veislės ožkos.
Veislė Kiekis,vnt. Kiekis, proc.
Anglų nubijos 38 77,55 Zaneno 5 10,21 Lietuvos vietinė 3 6,12 Mini olandų 1 2,04 Kamerūno 1 2,04 Čekų baltoji 1 2,04 Viso 49 100
Lentelė Nr.2 Ištirtų ožkų veislės ir skaičius, vienetais ir procentais 0 10 20 30 40 50 60 70 80
Anglų nubijos Zaneno Mišrūnas Mini olandų Kamerūno Čekų baltoji
77.55 10.21 6.12 2.04 2.04 2.04 Ki eki s, p ro c. Ožkų veislės
18
8 pav. Užsikrėtusių ir neužsikrėtusių ožkų infekciniu artritu - encefalitu veislių skaičius, procentais.
Iš 38 ištirtų Anglų nubijos veislės ožkų 28,94 proc. (n=11) buvo nustatytas infekcinis ožkų artritas encefalitas. Taip pat 60 proc. (n=3) iš ištirtų 5 Zaneno veislės ožkų buvo užsikrėtusios infekcinio ožkų artrito encefalito virusu, tuo tarpu Kamerūno, Mini olandų, Čekų baltosios, ir Lietuvos vietinės ožkos nebuvo nei vienos užsikrėtusios ožkos.
3.3. Ožkų infekcinio artrito – encefalito paplitimo pasiskirstymas lyties
atžvilgiu
9 pav. Tiriamųjų patelių ir patinų santykis procentais
Iš 49 ištirtų skirtingų veislių ožkų 88 proc. (n=43) buvo moteriškos lyties, 12 procentų buvo vyriškos lyties (n= 6). Patelė 88% Patinas 12% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Zaneno Anglų nubijos
Kamerūno Čekų baltoji Mini olandų Lietuvos vietinė Serologiškai teigiamų, proc. Serologiškai neigiamų, proc.
Kiekis,
p
19
10 pav. Užsikrėtusių ir neužsikrėtusių virusu patelių santykis procentais
Iš 43 ištirtų patelių 28 procentai (n=12) buvo užsikrėtusių ožkų infekcinio artrito – encefalito virusu, 72 procentai (n=31) neužsikrėtusių.
11 pav. Užsikrėtusių ir neužsikrėtusių virusu patinų santykis procentais
Iš n=6 ištirtų patinų n=2 (33 proc.) buvo seroteigiami ožkų infekcinio artrito – encefalito tyrime, n=4 (67 proc.) seroneigami atliekant ožkų infekcinio artrito – encefalito tyrimą.
Lytis Dažnis 95% PI
Serologiškai teigiamos patelės 0,279 0,153 - 0,436
Serologiškai teigiamos patinai 0,333 0,043 - 0,777
Lyginant tarpusavyje lytis ir paskaičiavus kiekvienos grupės pasikliautinį intervalą, galima spręsti, kad tarpusavyje nebuvo susijusios serologinis statusas ir lytis, p>0,05 (nepatikima).
Užsikrėtęs 33% Neužsikrėtęs 67% Užsikrėtusi virusu 28% Neužsikrėtusi virusu 72%
20
3.4. Ožkų infekcinio artrito – encefalito paplitimo pasiskirstymas pagal
amžių
12 pav. Ištirtų ožkų pasiskirstymas pagal amžių procentais
Visos tiriamos ožkos pagal surinktus duomenis buvo suskirstytos į skirtingas amžiaus grupes. Buvo ištirtos 9 ožkos (18,36 proc. ) iki 1m. amžiaus, 16 ožkų ( 32,66 proc. ) iki 2 m., 8 ožkos (16,37 proc. ) iki 3 m., 5 ožkos (10,21 proc. ) iki 4 m., 7 ožkos (14,3proc. ) iki 5m., 1ožka (2 proc. ) iki 6 m., 3 ožkos (6,1 proc.) iki 7 m. amžiaus.
Amžius Kiekis, vnt. Kiekis, proc.
iki 1 m . 9 18,36 iki 2 m . 16 32,66 iki 3 m . 8 16,37 iki 4 m . 5 10,21 iki 5 m . 7 14,3 iki 6 m . 1 2,0 iki 7 m . 3 6,1 Viso 49 100 n=9 n=16 n=8 n=5 n=7 n= 1 n= 3 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18
iki 1m. iki 2m. iki 3m. iki 4m. iki 5m. iki 6m. iki 7m.
Ožkų amžiaus grupės
Ki
eki
s,
vn
21
13 pav. Užsikrėtusių ir neužsikrėtusių virusu ožkų santykis procentais iki 1 m. amžiaus
Iš 9 ištirtų ožkų, kurios buvo iki 1m. amžiaus tik 11 procentų ožkų (n=1) buvo užsikrėtusios ožkų infekcinio artrito - encefalito virusu (reakcija serologiškai teigiama) ir 89 procentai (n=8) nebuvo užsikrėtusios (serologiškai neigiama reakcija).
14 pav. Užsikrėtusių ir neužsikrėtusių virusu ožkų santykis procentais, iki 2 m. amžiaus
Iš visų ožkų (n=16), kurios buvo iki 2 m. amžiaus 44 procentai ožkų (n=7) buvo užsikrėtusios ožkų infekcinio artrito encefalito virusu (reagavo serologiškai teigiamai) ir 56 procentai neužsikrėtusios (n=9), reagavo serologiškai neigiamai.
44% 56%
Reagavo serologiškai teigiamai Reagavo serologiškai neigiamai 11%
89%
22
15 pav Užsikrėtusių ir neužsikrėtusių virusu ožkų santykis procentais, iki 3 m. amžiaus
Iš 8 ožkų, kurios buvo iki 3 m. amžiaus grupėje, 25 procentai ožkų (n=2) buvo užsikrėtusios ožkų infekcinio artrito encefalito virusu, reagavo serologiškai teigiamai, 75 procentai neužsikrėtusios (n=6), reagavo serologiškai neigiamai.
16 pav. Užsikrėtusių ir neužsikrėtusių virusu ožkų santykis procentais, iki 4 m. amžiaus
Visos ožkos, kurios buvo iki 4 m. amžiaus (n=5) nebuvo užsikrėtusios ožkų infekcinio artrito encefalito virusu, serologinio tyrimo reakcija buvo neigiama.
25%
75%
Reagavo serologiškai teigiamai Reagavo serologiškai neigiamai
0%
100%
23
17 pav. Užsikrėtusių ir neužsikrėtusių virusu ožkų santykis procentais, iki 5 m. amžiaus
Visos ožkos, kurios buvo iki 5 m. amžiaus (n=7) nebuvo užsikrėtusios ožkų infekcinio artrito encefalito virusu, serologinio tyrimo reakcija buvo neigiama.
18 pav. Užsikrėtusių ir neužsikrėtusių virusu ožkų santykis procentais, iki 6 m. amžiaus
Iš visų ištirtų ožkų, kurios buvo iki 6 m. amžiaus grupėje 100 procentų (n=1) ožkų buvo užsikrėtusios ožkų infekcinio artrito encefalito virusu.
0%
100%
Reagavo serologiškai teigiamai Reagavo serologiškai neigiamai
100% 0%
24
19 pav. Užsikrėtusių ir neužsikrėtusių virusu ožkų santykis procentais, iki 7 m. amžiaus
Visos tiriamos ožkos esančios iki 7 m. amžiaus grupėje (n=3), tiriant kraują, reagavo serologiškai teigiamai, visos buvo užsikrėtusios ožkų infekciniu artrito encefalito virusu.
Amžius Užsikrėtusios, vnt.
Neužsikrėtusios , vnt.
Viso ištirta Užsikrėtusios, proc. Neužsikrėtusios , proc. iki 1m. 1 8 9 11 89 iki 2m. 7 9 16 44 56 iki 3m. 2 6 8 25 75 iki 4m. 0 5 5 0 100 iki 5m. 0 7 7 0 100 iki 6m. 1 0 1 100 0 iki 7m. 3 0 3 100 0 Viso 14 35 49 - -
Lentelė Nr. 5 Serologiškai teigiamai ir neigiamai reagavusių ožkų amžiaus grupės, vienetais ir procentais
Tyrimo metu vidutinis ištirtų ožkų amžius buvo 2,8 m. Nustatyta, kad vidutinis užsikrėtusių infekciniu ožkų artritu – encefalitu ožkų amžius 3,2 m. Jauniausia ištirta užsikrėtusi infekciniu artrito ir encefalito virusu ožka – 4 mėn. amžiaus, vyriausia 7 metų amžiaus.
100% 0%
iki 7m.
25
3.5. Ožkų infekcinio artrito – encefalito paplitimo pasiskirstymas pagal
Lietuvos regionus
Rajonas Ištirtas kiekis, vnt. Reakcija serologiškai teigiama, vnt Reakcija serologiškai neigiama, vnt. Reakcija serologiškai teigiama, proc. Reakcija serologiškai neigiama, proc. Panevėžio 23 11 12 48 52 Vilniaus 3 0 3 0 100 Šakių 1 0 1 0 100 Trakų 6 0 6 0 100 Alytaus 10 2 8 20 80 Kauno 6 1 5 17 83
Lentelė Nr. 6 Reagavusių serologiškai teigiamai ir serologiškai neigiamai ožkų skaičius pagal rajonus, vienetais ir procentais
20pav. Užsikrėtusių ir neužsikrėtusių ožkų skaičius Lietuvoje, vienetais
Atliekant infekcinio ožkų artrito – encefalito tyrimus iš ištirtų 49 ožkų n=23 buvo iš Panevėžio rajono, n=3 ožkos iš Vilniaus rajono, n=1ožka iš Šakių raj., n=6 ožkos iš Trakų rajono, n=10 ožkų iš Alytaus rajono, n=6 ožkos iš Kauno rajono. Iš jų Panevėžio rajone n=11 (48 proc.) serologiškai teigiamai reagavo atliekant IFA serologinį tyrimą, Vilniaus, Šakių, Trakų, rajonuose nebuvo aptikta nei vienos serologiškai teigiamai reagavusios ožkos, Alytaus rajone buvo n=2 serologiškai teigiamos ožkos (20 proc.) infekcinio ožkų artrito – encefalito tyrimui, Kauno rajone tik n=1 iš 6 tirtų ožkų (17 proc.) reagavo serologiškai teigiamai.
0 5 10 15 20 25
Panevėžio Vilniaus Šakių Trakų Alytaus Kauno
Ištirtas kiekis Reakcija serologiškai teigiama
K iek is , v nt. Rajonas
26
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Mokslininkų atliktais tyrimų duomenis ši liga pasaulyje paplitusi nuo 38 iki 81 procento. (12). Išanalizavus surinktus tyrimo duomenis nustatyta, kad net 29 proc. (n=14) tiriamųjų ožkų buvo aptiktas infekcinis ožkų artrito – encefalito virusas. Visuose ūkiuose ožkos buvo laikomos panašiomis sąlygomis. Įvertinus laikymo sąlygas sužinojome, kad ožkos buvo laikomos kartu didelėse bandose ir nebuvo atskiriamos. Kai kurių mokslininkų teigimu atskyrus jauniklius nuo ožkų prieš duodant krekenų net 76,9 proc. jauniklių po 24 mėn. vis tiek tapo serologiškai teigiamais (30). Todėl galime teigti, kad buvo įmanomas užsikrėtimas ir tarp suaugusių individų. Taip pat jaunikliai buvo laikomi kartu su ožkomis iki 5 mėn. amžiaus., kas galėjo turėti įtakos užsikrėtimui virusu. Jaunikliai buvo girdomi termiškai neapdorotomis ožkų krekenomis bei pienu, nors tai yra pagrindinis užsikrėtimu virusu šaltinis. Perkant ožkas iš kitų šalių ūkių nebuvo atlikti serologiniai infekcinio ožkų artrito encefalito tyrimai sveikatingumo įvertinimui.
Tyrimo metu daugiausiai buvo ištirta Anglų nubijos veislės ožkų. Iš ištirtų 38 Anglų nubijos veislės ožkų 11 (28,94 proc.) buvo serologiškai teigiamos ir 27 (71,06 proc.) serologiškai neigiamos pagal imunofermentinės analizės serologinį tyrimą. Tuo tarpu iš 5 ištirtų Zaneno veislės ožkų net 3 (60 proc.) buvo seroteigiamos ir 2 serologiškai neigiamos. Pagal B.T. Jones JAV atliktą tyrimą 24 proc. Anglų nubijos ožkų ir 82 proc. Zaneno veislės ožkų buvo nustatytos kaip serologiškai teigiamos (31), kas parodo, kad paplitimas tarp šių veislių yra gana panašus. Kitos tirtos veislės buvo serologiškai neigiamos.
Vertinant pasiskirstymą tarp lyčių patelių buvo 88 proc., o patinų tik 12 proc. Tačiau vertinant infekcinio artrito encefalito ligos atžvilgiu serologiškai teigiamų patelių buvo 28 proc., o patinų net 33 procentai. Nors patinų užsikrėtusių ožkų infekciniu artritu - encefalitu ir buvo procentaliai daugiau negu užsikrėtusių patelių, bet tai galėjo būti dėl skirtingo ištirto patelių – patinų santykio.
Ožkos buvo suskirstytos į amžiaus grupes. Vidutinis ištirtų ožkų amžius 2,8 m., o vidutinis užsikrėtusių infekciniu ožkų artritu - encefalitu amžius 3,2 m. Jauniausias ištirtas užsikrėtęs infekciniu ožkų artrito ir encefalito virusu – 4 mėn. amžiaus, vyriausias > 7 metų amžiaus. Didžiausias serologiškai teigiamų ožkų kiekis procentais buvo užfiksuotas 6 m. ir 7 m. grupėse (100 proc.), tačiau tiriamojoje grupėje buvo 4 ožkos. Daugiausia buvo ištirta ožkų iki 2 m. Iš 16 ištirtų ožkų, net 44 proc. buvo serologiškai teigiamos (n=7). Mažiausiai serologiškai teigiamų ožkų buvo 4 ir 5 metų grupėse, kuriose nebuvo nei vienos serologiškai teigiamos ožkos.
Atsižvelgiant į rajonus buvo tiriamos ožkos iš Panevėžio, Kauno, Vilniaus, Alytaus, Trakų, Šakių rajonų, tačiau daugiausiai ožkų buvo ištirta Panevėžio rajone. Pagal gautus rezultatus Panevėžio rajone buvo aptikta daugiausiai sergančių ožkų, net 48 proc. iš tirtų ožkų buvo
27
užsikrėtusios ožkų infekcinio artrito – encefalito virusu. Alytaus rajone iš 10 ištirtų ožkų 20 proc. (n=2), Kauno rajone 1 iš 6 ožkų (17 proc.) buvo serologiškai teigiamos.
28
IŠVADOS
1. Išanalizavus gautų tyrimus duomenis galima teigti, kad Lietuvoje ožkų infekcinio artrito – encefalito paplitimas siekia 29 procentus. Apibendrinant tyrimų duomenis Lietuvos rajonuose virusas aptiktas:
• Panevėžio rajone (42 proc.) • Alytaus rajone (20 proc.) • Kauno rajone (17 proc.)
Vilniaus, Trakų, Šakių rajonuose ožkų infekcinio artrito – encefalito viruso aptikta nebuvo. 2. Veiksniai, kurie galėjo turėti įtakos užsikrėtimui:
• Ožkų laikymas didelėse bandose;
• Termiškai neapdorotų krekenų ir pieno davimas iš užsikrėtusių virusu ožkų;
• Nei vienas ūkis neatliko serologinių tyrimų ir nevykdė karantinavimo įsigijęs naujas ožkas;
• Nebuvo atskiriamos užsikrėtusios ir neužsikrėtusios ožkos;
• Perkant ožkas iš kitų šalių ūkių nebuvo tikrinama infekciniu ligų atžvilgiu.
3. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad patelių užsikrėtusių infekciniu artrito – encefalito virusu buvo 28 proc., o patinų 33 proc. Galima teigti, kad užsikrėtusiųjų buvo panašus kiekis, kas parodo, kad ožkų infekcinio artrito – encefalito virusas greičiausiai nėra priklausomas nuo lyties.
Tyrimo metu užsikrėtusių ožkų buvo: • Iki 1m. (11 proc.);
• Iki 2 m. (44 proc.); • Iki 3 m. (25 proc.);
• Iki 4 m. ir iki 5 m. (0 proc.); • Iki 6 m. ir iki 7m. (100 proc.);
Galima teigti, kad ožkos daugiausiai galėjo užsikrėsti infekcinio ožkų artrito – encefalito virusu iki 2 metų amžiaus, tačiau užsikrėtimas virusu nėra priklausomas nuo ožkos amžiaus. 4. Pagal atliktus tyrimus serologiškai teigiamai reagavusių Anglų nubijos veislės ožkų buvo 28,94 proc., Zaneno 60 proc., o Čekų baltųjų, Kamerūno, Mini olandų ir Lietuvos vietinių buvo 0 proc. Tačiau dėl duomenų stokos, negalima daryti prielaidos ar veislė turėjo įtakos užsikrėsti infekcinio artrito – encefalito virusu.
29
• Krekenos ir pienas turėtų būti termiškai apdoruojamas iki 56º C arba keičiamas pakaitalais (sveikos karvės pienu ar krekenomis);
• Jaunikliai turėtų būti atskiriami nuo motinos iš karto po gimimo, kad negautų krekenų, nebent ji turi sveikatingumo statusą;
• Sergančios ožkos turi būti atskirtos nuo sveikų, kad tarpusavyje neturėtų jokio kontakto;
• Ožkos laikomos atskiruose garduose, mažesnėmis grupėmis arba po vieną;
• Perkant ožkas iš kitų Lietuvos ar užsienio šalyse esančių ūkių atlikti serologinius infekcinio artrito - encefalito tyrimus;
• Kergimui naudoti tik sveikus gyvulius. Kergti tik sveikas ožkas su sveikais ožiais; • Kiekvienas ūkis turėtų būti akredituojamas už pasiektą sveikatingumo statusą; • Sergančias ožkas melžti paskutines;
• Atlikti serologinius ožkų infekcinio artrito - encefalito tyrimus 1-2 kartus per metus, kol bus sukontroliuotas bandos serologinis statusas;
• Laikytis asmens higienos taisyklių, biosaugos reikalavimų; • Taikyti karantinavimą naujai įsivežtiems gyvūnams.
30
REKOMENDACIJOS
Ožkų augintojai turėtų daugiau dėmesio skirti ligos profilaktikai, nes dabartinė situacija rodo, kad nėra imtasi griežtų priemonių apsaugoti ožkas nuo užsikrėtimo. Pradėjus taikyti prevencines priemones, Lietuvos ožkų populiacija bus saugesnė, sveikatingesnė ir produktyvesnė.
31
PADĖKA
Noriu padėkoti Stambiųjų gyvūnų klinikos veterinarijos gydytojai Jurgitai Autukaitei, kuri ir paskatino domėtis šia baigiamojo darbo tema ir taip pat už visokeriopą pagalbą rašant baigiamąjį darbą, patarimus bei atsakymus į rūpimus klausimus.
32
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Patel J.R., Heldens J.G., Bakonyi T., Rusvai M. Important mammalian veterinary viral immunodiseases and their control. Vaccine. 2012;30:1767–1781
2. Blacklaws B, Harkiss GD, Small ruminant lentiviruses and human immunodeficiency virus: cousins that take a long view Curr HIV Res. 2010 Jan;8(1):26-52.
3. Carlo Cantile, Sameh Youssef, in Jubb, Kennedy & Palmer's Pathology of Domestic Animals: Volume 1 (Sixth Edition), p. 516-518, 2016
4. Barbara A. Blacklaws Small ruminant lentiviruses: Immunopathogenesis of visna-maedi and caprine arthritis and encephalitis virus Comparative Immunology, Microbiology and Infectious Diseases Volume 35, Issue 3, May 2012, Pages 259-269
5. RamsésReina et.al. Prevention strategies against small ruminant lentiviruses: An update The Veterinary Journal Volume 182, Issue 1, October 2009, Pages 31-37
6. Adams DS, Klevjer-Anderson P, Carlson JL, Mc Guire TC, Gorham JR Transmission and control of caprine arthritis encephalitis virus. Am J Vet Res 44, 1670-1675 (1983)
7. Fenner's Veterinary Virology 5th Edition, 2017, Chapter 14, Pages 316-318 8. D.G Pugh, A.N. Baird, Sheep and goat medicine, second edition 2012, 296
9. Autukaitė J., prof., dr., A.Kučinskas, R. Grigalevičiūtė, V. Zigmantaitė, Vet info, 2016, 38-39
10. Kelma Costa deSouza et.al. Transmission of the caprine arthritis–encephalitis virus through artificial insemination Small Ruminant Research Volume 109, Issues 2–3, January 2013, Pages 193-198
11. Mohamad Z Ali Al Ahmad, Laurence Dubreil, Gérard Chatagnon, Zakaria Khayli, Marine Theret, Lionel Martignat, Yahia Chebloune and Francis Fieni Goat uterine epithelial cells are susceptible to infection with Caprine Arthritis Encephalitis Virus (CAEV) in vivo Veterinary Research 2012
12. Ernst Peterhans et.al. Routes of transmission and consequences of small ruminant lentiviruses (SRLVs) infection and eradication schemes Vet. Res. 35 257–274
EDP Sciences, 2004
13. M.Z. AliAhmad, F. Fieni, J.L. Pellerin, F. Guiguen, Y. Cherel, G. Chatagnon, A.B. Bo uzar, Y. CheblouneDetection of viral genomes of caprine arthritis-encephalitis virus (CAEV) in semen and in genital tract tissues of male goatTheriogenology (69) (2008), pp. 473-480
33
14. O. Narayan, J.E. Clements, J.D. Strandberg, L.C. Cork, D.E. GriffinBiological
characterization of the virus causing leukoencephalitis and arthritis in goats J. Gen. Virol., 50 (1980), pp. 69-79
15. C.A. Shah, J. Böni, J.B. Huder, H.R. Vogt, J. Mühlherr, R. Zanoni, R. Miserez, H. Lutz, J. Schüpbach Phylogenetic analysis and reclassification of caprine and ovine lentiviruses based on 104 new isolates: evidence for regular sheep-to-goat transmission and world-wide propagation through livestock trade
16. D.G Pugh, A.N. Baird, Sheep and goat medicine, 2001, 366-367p.
17. M. Christine Zink, et.al. Pathogenesis of Caprine Arthritis Encephalitis Virus Cellular Localization of Viral Transcripts in Tissues of Infected Goats American Journal of Pathology, Vol. 136, No. 4, April 1990 Copyright © American Association of Pathologists
18. D.de Andrés, D.Klein, N.J.Watt , E.Berriatua S.,Torsteinsdottire, B.A.Blacklaws, G.D.Harkiss, Diagnostic tests for small ruminant lentiviruses, April 2005, Pages 49-62
19. D.S. Adams, T.B. Crawford, K.L. Banks, T.C. McGuire, L.E. Perryman Immune response of goats persistently infected with caprine arthritis-encephalitis virus Infect. Immun., 28 (1980), pp. 421-427
20. J. Barlough, N. East, J.D. Rowe, K. Van Hoosear, E. DeRock, L. Bigornia, E. Rimstad Double-nested polymerase chain reaction for detection of caprine arthritis-encephalitis virus proviral DNA in blood, milk, and tissues of infected goats J. Virol. Methods, 50 (1994), pp. 101-113
21. B.A. Blacklaws, E. Berriatua, S. Torsteinsdottir, N.J. Watt, D. de Andrés, D. Klein, G.D. Harkiss Transmission of small ruminant lentivirusesVet. Microbiol., 101 (2004), pp. 199-208
22. N.R.O. Paula, A. Andrioli, J.F.S. Cardoso, R.R. Pinheiro, F.M.L. Sousa, K.C. Souza, F.S.F. Alves, C.C. Campello, A.R.F. Ricarte, M.F.S. Teixeira Profile of the Caprine arthritis– encephalitis virus (CAEV) in blood, semen from bucks naturally and experimentally infected in the semi-arid region of Brazil Small Rum. Res. (85) (2009)
23. Narayan O., Cork L.C., Lentiviral diseases ofsheep and goats: chronic pneumonia, leukoencephalomyelitis and arthritis, Rev. Infect. Dis. 7 (1985) 89–98.
24. G.Leitner et. al. The effect of caprine arthritis encephalitis virus infection on production in goats, The Veterinary Journal, March 2010, Pages 328-331
25. WalterLilenbaum et. al. A serological study on Brucella abortus, caprine arthritis– encephalitis virus and Leptospira in dairy goats in Rio de Janeiro, Brazil, The Veterinary Journal Volume 173, Issue 2, March 2007, Pages 408-412
34
26. BernardoMartínez-Navalón et.al. Quantitative estimation of the impact of caprine arthritis encephalitis virus infection on milk production by dairy goats The Veterinary Journal Volume 197, Issue 2, August 2013, Pages 311-317
27. M.Plaza et.al. Caprine arthritis encephalitis virus diagnosed by ELISA in lactating goats using milk samples, Small Ruminant Research Volume 81, Issues 2–3, February 2009, Pages 189-192
28. http://2014.igem.org/Team:WPI-Worcester/Tour2
29. http://vet.uga.edu/ivcvm/courses/vpat5215/musculoskeletal/jnt/joints02/arthritis01.htm 30. G.Leitner O.Krifucks L.Weisblit Y.Lavi S.Bernstein U.Merin The effect of caprine arthritis encephalitis virus infection on production in goats The Veterinary Journal Volume 183, Issue 3, March 2010, Pages 328-331
31. Bradley Todd Jones THE CURRENT PREVALENCE OF CAPRINE ARTHRITIS-ENCEPHALITIS VIRUS IN MIDWESTERN GOAT HERDS University of Nebraska - Lincoln DigitalCommons@University of Nebraska – Lincoln 2014, page 50
35
PRIEDAI
Forma patvirtinta
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2012 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. B1-489 (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2015 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. B1-649 redakcija)
______________________________________________________________________________
(dokumento sudarytojo pavadinimas)
MĖGINIŲ PAĖMIMO GYVŪNŲ LIGOMS TIRTI AKTAS
______________________ (data)
Nr. _________
______________________ (vieta)
I. Duomenys apie mėginio (-ių) savininką II. Duomenys apie mėginį (-ius) paėmusį asmenį
Vardas, pavardė / įmonės pavadinimas, adresas:
Vardas, pavardė, pareigos, adresas:
Juridinio asmens kodas: Juridinio asmens kodas:
Telefono Nr.: Telefono Nr.:
Fakso Nr.: Fakso Nr.:
El. paštas: El. paštas:
Siunčiama tirti į (laboratorijos pavadinimas, adresas):
Tyrimus apmoka: □ Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba □ mėginio savininkas □
III. Duomenys apie mėginį (-ius)
Gyvūno bandos, pulko kodas ar Nr. / veterinarinio patvirtinimo ar registracijos Nr.:
Mėginio (-ių) pavadinimas: Tyrimo (-ų) paskirtis: □ gaišena □ kraujas □ išmatos □ gleivės □ serumas □ pienas □ širdis □ plaučiai □ inkstas □ blužnis □ galva □ žarnos □ kepenys □ tonzilės □ limfmazgiai □ smegenys □ tepinėlis □ ... □ įtariant ligą □ diagnozei patvirtinti □ kontroliniam tyrimui □ pakartotiniam tyrimui □ stebėsenos programa □... □ importuojant iš ……....……... □ eksportuojant į …...……...…. □...
36 ... ... ... ... ... ... Mėginių skaičius: ... Gyvūnų skaičius bandoje: ...
Atlikti tyrimus: □ bakteriologinius ………...……....……... □ serologinius ………... □ pat. anatominius ………... □ virusologinius ……….……...…... □ parazitologinius ………...…... □ molekulinius ………...……. □ histologinius………...……. □ ………...……… PILDO LABORATORIJA Mėginio (-ių) kodas: ... Priėmimo data: ... Laikas: ... Tyrimo (-ų) atsakymo data:
...
Mėginį (-ius) priėmė: ...
... (Pareigos, parašas, vardas ir pavardė)
Gyvūnų vakcinavimai, jų datos ir vakcinų rūšys: ... Anamnezė ir klinikiniai požymiai:………...…………..….... Patologiniai pakitimai:………..…………...……… □ Negydytas
□ Gydytas (naudoti veterinariniai vaistai, data): ………..…...………
IV. Duomenys apie gyvūną (-us)
Eil. Nr.
Gyvūno rūšis
Gyvūno
identifikavimo Nr. Lytis Amžius
Veislė / spalva PILDO LABORATORIJA (jei reikalinga) Tyrimo (-ų) rezultatai 1 2 3 4 5 6
Mėginį (-ius) paėmusio asmens pareigos, parašas, vardas ir pavardė, data
Už mėginio (-ių) tyrimą (-us) atsakingo asmens pareigos
(parašas)
(vardas ir pavardė) (data)
Aktą perduoti: □ asmeniškai □ paštu □ elektroninėmis priemonėmis (nurodyti*):
Pastaba. Pildomi 3 akto egzemplioriai: pirmas – mėginį paėmusiam asmeniui, antras – mėginio savininkui, trečias – laboratorijai. * – El. paštu, faksu, per kontaktinį centrą, Integraliąją maisto ir veterinarijos informacinę sistemą (IMVIS) ir kt.
