LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
GYVULININKYSTöS KATEDRA
RIMANTö ABROMAITYTö
MELSVADUMBLIO SPIRULINA PLATENSIS ĮTAKA
MELŽIAMŲ OŽKŲ PRODUKCIJAI
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadov÷ : lektor÷ dr. Aldona Šimkien÷
Priešlapis
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas
(pavadinimas)...
1. Yra atliktas mano paties/pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(aprobacijos data) (Gynimo komisijos sekretor÷s/riaus vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretor÷s/riaus parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavard÷) (gynimo komisijos sekretor÷s/riaus parašas)
TURINYS
SUMMARY...4
ĮVADAS ...4
1. LITERATŪROS APŽVALGA ...8
1. 1. Ožkininkyst÷s būkl÷ ir reikšm÷ ...8
1.1.1. Lietuvoje auginamų pieninių ožkų veisl÷s ...9
1.2. Ožkų pieno produkcija...13
1.2.1. Ožkų pieno sud÷tis...13
1.2.2. Ožkų š÷rimas ...15
1.3. Dumbliai ...17
1.3.1. Melsvadumblis Spirulina platensis ...188
1.3.3. Spirulina platensis panaudojimas ...21
2. DARBO METODIKA ...25
3. TYRIMŲ REZULTATAI...26
IŠVADOS ...33
LITERATŪROS SARAŠAS...34
SUMMARY
CYANOBACTERIAL SPIRULINA PLATENSIS ON DAIRY GOAT
PRODUCTION
A Master Theses by Rimant÷ Abromaityt÷.
Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Veterinary Faculty, Department of Animal Science, May, 2011th.
The head of theses assistant: lecturer Dr. Aldona Šimkien÷. Keywords: goat, milk, Spirulina platensis, goatling.
Volume of theses : 41 pages, 6 tables, 6 images.
The purpose of this thesis: is to analyze the influence of blue-green algae Spirulina platensis of dairy goat production.
The tasks of work:
• Determine the additive effect of blue-green algae Spirulina platensis: goat milk composition, lactation milk yield according to months, somatic cell count;
• To determine the additive effect of blue-green algae Spirulina platensis to goat’s reproductive parameters: the number of goatling, their weight gains during 30 days.
• To set the additive effect of cyanobacteria Spirulina platensis to goat physiological state, to assess blood indicators of phosphorus, magnesium, total protein reserve alkalinity and CO2,
glucose and calcium.
In order to maximize yield while producing ecological and high-quality goat milk in the diet can be inserted into the feed supplement containing the blue-green algae Spirulina platensis. Republic of Lithuania Law on feed in the feed with or without them, used for feeding farmed animals can not be harmful to them or to human health.
Spirulina platensis biochemical composition of the reasons for the use of biologically active additive commercially useful is for different species and different technological groups. Must contain 70% protein, are found all the necessary amino acids, in particular, it is rich in tryptophan, threonine, isoleucine, valine.
Scientific exploratory work was accomplished in 2009-2011year. The experimentations were performed in organic goat farm with I and II of lactation Czech white breed goats.
The first stage: It was created two groups of goats Group I - control. Were selected for 4 replacement goats, and 4 goats completed the first lactation. Group II – experimental. There were selected for 3 replacement goats and 4 goats completed the first lactation.
The second stage: After goatling birth in control and experimental groups were selected 3 of the first lactation and 3 second lactation goats.
Whole goats used in experiments were grown in the same housing and feeding conditions, only the experimental group analogues in addition to the normal diet, feeding each individual day were mixed in of cyanobacteria Spirulina platensis granular product, which were preserved with molasses 1,5 g of 75 percent moisture content of cyanobacteria biomass. Preparation started in goats feeding from 120 days pregnancy and lactation until 60 days. The goat milk samples for testing were taken after 12 hours after the goatling birth. Control milking
was carried out monthly until the end of lactation.
Goat described physiological state was determined in blood biochemical parameters. The blood test was taken at the end of the test, the 60-day of lactation. The statistical analysis of data was performed. It was done the R statistical package. (http://www.r-project.org/).
CONCLUSIONS
1. Blue-green algae Spirulina platensis feed additive was affecting of goat milk composition. Milk protein content increased by 0,07%, fat - 0,22%, and lactose – 0,1%. Goat's milk preparation received the somatic cell count was 213,02 thousand / ml lower than the unsuccessful.
2. Blue-green algae Spirulina platensis was found on milk yield under the influence of lactation months. For the first month of lactation goats received by S. platensis milk product content were 1,72 percent. or 1,71 kg of a second – 12,87 percent. or 15,21 kg in the third – 6,37 percent. or 7,75 kg was higher than the unsuccessful product.
3. From goats reproductive indicators show that the birth weight of goatling in the experimental groups was 160 g or 5 percent higher than in the control group. Experimental group of goatling was about a month old on average, 720 grams, or 6,77 percent higher (P <0,05) and daily gain was 37 grams, or 13,91 percent higher (P <0,001) than in the control group
4. Spirulina platensis products received goats’ colostrums, after 12 hours after the goatlings birth; the fat content is 0,01percent less protein – 0,24 percent and lactose – 0,11 percent higher than that group which did not receive the product.
5. Haematological investigations showed that the goats in this group that received a blue-green algae Spirulina platensis additive levels were higher phosphorus content of 0,307 mg%, or 3,84 percent., Glucose 15 mg%, or 31 percent higher, magnesium content was above 0,041 mg%, or 12,64 percent., calcium content was 0,334 mg%, or 3,55 percent more than unsuccessful.
ĮVADAS
Pienin÷s ožkos laikomos daugelyje pasaulio kraštų. Jos nereiklios ir atsparios, gerai aklimatizuojasi. Ožkos pienas vertingas maisto produktas, iš kurio gaminamas sviestas, kefyras, varšk÷, sūris ir kiti produktai. Be to, ožkų pieno ir jo produktų virškinamumas yra pats didžiausias – 94–98 proc. Ypač populiarus iš ožkų pieno pagaminti fermentiniai sūriai, kurie daugelyje pasaulio šalių vertinami kaip delikatesiniai smaližių produktai. Pieninių ožkų vertingi ir kailiai. Jie labai stiprūs, elastingi, lengvi ir gerai dažosi. Iš vienų ožkenų siuvami kailiai, iš kitų gaminama vertingų rūšių oda – ševro, zomša ir tymas (Zapasnikien÷, 2002).
Ožkų maisto poreikis priklauso nuo jų amžiaus, lyties, svorio, fiziologin÷s būkl÷s ir pieningumo. Ožkas reik÷tų šerti tokiais pašarais, kuriuose koncentratai sudarytų 19– 20 %, šienas – 20–30 %, medžių šakel÷s – 5–10 %, šakniavaisiai – 5–7 %, žol÷ – 30–40 %. Ypač gerai tur÷tų būti subalansuoti augančių ožkiukų, veislinių ožkų (kergimo sezono metu) ir ožkavedžių (antroje ožkingumo pus÷je bei laktacijos pradžioje) racionai. Ožkų pieningumas bus didesnis, jei jos bus šeriamos moliūgais, aguročiais, topinambais, krituoliais obuoliais, dilg÷l÷mis, kmynais.
(http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:B.03~2007~ISBN_978-955-37-005-5/DS.001.0.01.BOOK prieiga per internetą 2010 10 14).
Siekiant maksimalių primilžių ir tuo pačiu gaminti ekologišką ir kokybišką pieną į ožkų racioną gali būti įterpiamas pašarinis priedas, kurio sud÷tyje yra mikrodumblis Spirulina platensis. Lietuvos Respublikos pašarų įstatyme nurodyta, jog pašarai su priedais ar be jų, vartojami ūkin÷s paskirties gyvūnams šerti, negali būti kenksmingi nei jiems, nei žmonių sveikatai. Patys pašariniai priedai bei papildai nusakomi kaip medžiagos ar preparatai, gerinantys pašarų virškinamumą, skatinantys ūkin÷s paskirties gyvūnų produktyvumą, tenkinantys jų mitybos poreikius įvairiuose gyvulio amžiaus bei fiziologin÷se stadijose.
SP biochemin÷ sud÷tis yra priežastis, naudoti kaip biologiškai aktyvų pašaro priedą skirtingoms ūkiškai naudingoms gyvūnų rūšims, bei skirtingoms technologin÷ms grup÷ms. Savo sud÷tyje turi iki 70 % baltymų, kuriuose randamos visos būtinos amino rūgštys, ypač ji turtinga triptofanu, treoninu, izoleucinu, valinu.
Darbo tikslas :
Ištirti melsvadumblio Spirulina platensis įtaką melžiamų ožkų produkcijai.
• Nustatyti pašarų priedo melsvadumblio Spirulina platensis įtaką ožkų reprodukciniams rodikliams : atvestų ožkiukų skaičiui, jų svoriui, prieaugiui per 30 dienų;
• Nustatyti pašarų priedo melsvadumblio Spirulina platensis įtaką ožkų fiziologinei būklei, įvertinti kraujo rodiklius: fosforo kiekis, magnio kiekis, bendrųjų baltymų ir rezervinio šarmingumo CO2 kiekis, gliukoz÷s kiekis ir kalcio kiekis.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1. 1. Ožkininkyst÷s būkl÷ ir reikšm÷
Ožka - vienas iš pirmųjų dar prieš kelis tūkstančius metų pr.m.e. žmogaus prijaukintų gyvulių. Namin÷s ožkos kilusios iš laukinio bezoarinio ir sraigtaragio ožių, anksčiau gyvenusių Vidurin÷s ir Centrin÷s Azijos kalnuose, Kaukaze, Artimųjų Rytų šalyse. Šiuo metu laukin÷s ožkos mišrinamos su namin÷mis. Jų palikuonys gyvybingi ir vislūs.
Tai Kaukaze gyvenantys dviejų rūšių laukiniai ožiai: Kaukazo, arba Kuban÷s, kalnų ožys ir Dagestano, arba Rytų Kaukazo, kalnų ožys. O Mongolijos, Pietų Sibiro, Vidurin÷s Azijos, Afganistano, Šiaur÷s ir Vakarų Indijos, Tibeto, Šiaur÷s ir Vakarų Kinijos kalnuose gyvena Sibiro kalnų ožys (Zapasnikien÷, 1996).
Senov÷je žmon÷s paprastai nelaikydavo nežinomų gyvulių. O ožkų net vengdavo d÷l nepaaiškinamų vertingų savybių. Panaikinus baudžiavą, siaur÷jo kaimo ganyklos, buvo draudžiama ganyti po miškus, nes gyvuliai pridarydavo daug žalos jaunuolynams. Tod÷l sparčiai nyko ir ožkos. Ypač mažai imta jų laikyti dvaruose. Daugiausia ožkas augino žydai ir neįstengiantys karv÷s išlaikyti valstiečiai (Zapasnikien÷, 2002).
Istorijos šaltiniuose minima, kad II tūkstantmečio pr. Kr. viduryje Lietuvos teritorijoje tuometiniai gyventojai jau augino ožkas. Panaikinus baudžiavą, ožkų sumaž÷jo. Nedaug jų buvo laikoma ir v÷lesniais metais. Pavyzdžiui, 1941 m. – 16,3 tūkst., 1951 m. – 23,7, 1961 m. – 12,8, 1971 m. – 6,6, 1981 m. – 3,5, 1991 m. – 5,2, 1997 m. – 16,9, 1998 m. – 18,7 tūkst. ožkų. Buvo įkurta Lietuvos ožkų augintojų asociacija, kuri koordinuoja visą ožkininkyst÷s veiklą. Šiuo metu kontroliuojama per 400 ožkų. Jų dauguma sudaro vietin÷s pienin÷s ožkos, tačiau yra ir atvežtinių: Zaneno, Čekų baltųjų, Vokietijos baltųjų, Rusijos bei kitokių grynaveislių ir mišrūnų gyvulių. Kai kurios Lietuvos pieno perdirbimo įmon÷s prad÷jo dom÷tis ožkų pieno perdirbimu. Kauno sūrin÷je jau gaminami sūriai „Staigmena“ ir „Pūkuotukas“, AB „Klaip÷dos pienas“ gamina pasterizuotą ožkų pieną. (http://www.mokslai.lt/referatai/kursinis/gyvulininkystes-pletros-ekonominiai-rezultatai-ir-problemos-puslapis3.html prieiga per internetą 2010 10 14 ). VĮ Žem÷s ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis 2011 metų sausio 1 dienai Lietuvoje buvo 7343 ožkos, kurias laik÷ 3489 laikytojai.
1 lentel÷. Ožkų skaičius Europoje ir Baltijos šalyse
(Zapasnikien÷, 2002 )
Išanalizavus ožkų skaičiaus Europoje ir Baltijos šalyse lentelę matome, kad daugiausia ožkų augina Graikijoje, tai sudaro apie 34% visų ožkų skaičiaus, auginamų Europoje ir Baltijos šalyse. Antroje vietoje pagal auginamu ožkų skaičių būtų Ispanija, ji išaugina apie 18% viso ožkų skaičiaus. Trečioje vietoje būtų Italija, išaugindama 8% viso ožkų skaičiaus. Lietuvoje išauginama tik 0,15 % visų ožkų skaičiaus.
1.1.1. Lietuvoje auginamų pieninių ožkų veisl÷s
Pienin÷s ožkos vidutiniškai sveria 40 – 60 kg, o ožiai 50 – 80kg, veda po 1-3 ožiukus. Vidutinis pieno riebumas 3,5 – 4 %, iš ožkos per metus primelžiama nuo 200 iki 2000 kg.
Vietin÷s ožkos. Jų Lietuvoje daugiausia. Šios ožkos sveria 30–45 kg. Kūnas apaugęs ilgais šiurkščiais plaukais, dažnai turi barzdą ir „auskarus“, ragus. Būna įvairių spalvų: juodų, baltų, pilkų, Šalies pavadinimas Ožkų skaičius vnt. Šalies pavadinimas Ožkų skaičius vnt.
Europa ir Baltijos šalys 15584561 Estija 2000
Albanija 1120000 Latvija 10400
Austrija 69618 Lichtenšteinas 280
Belgija-Liuksemburgas 12000 Lietuva 23000
Bulgarija 970000 Malta 9000
Kroatija 80000 Nyderlandai 180000
Čekijos Respublika 28477 Norvegija 82500
Suomija 7900 Portugalija 800000 Prancūzija 1200000 Rumunija 831000 Vokietija 135000 Slovakija 51419 Graikija 5293000 Slov÷nija 22041 Olandija 150000 Ispanija 2850000 Islandija 426 Šveicarija 67500 Italija 1350000 Jugoslavija 241000
rusvų, margų. Primelžiama po 1–3 kg pieno kasdien, laktacija trunka 7–10 m÷n., atveda po 2–3, kartais 4 ožiukus. Šios ožkos nereiklios ir atsparios, gerai prisitaiko prie laikymo sąlygų.
2 pav. Lietuvos vietin÷s ožkos (http://www.zum.lt/agroweb/ozkos.htm prieiga per internetą 2011 04 21)
Togenburgo ožkos. Kilusios ši Šveicarijos, iš kur paplito po visą pasaulį. Ožkos yra šviesiai rudos bei pilkos spalvos, baltomis blauzdomis, baltu lopu apie uodegą bei būdingomis baltomis juostel÷mis ant galvos. Suaugusios ožkos sveria 60 kg, ožiai – 75 kg. Per laktaciją duoda iki 1200 kg, per dieną – iki 4 kg pieno, kurio riebumas – 3,6–4,2%. Atveda po 2–3 ožiukus.
Rusijos ožkos. Lietuvoje šių ožkų yra nedaug, jos panašios į vietines ožkas. Per laktaciją duoda 400–1000 kg 4,5–5% riebumo pieno, veda po 2–3 ožiukus. Suaugusios ožkos sveria 40–50 kg, ožiai – 55–70 kg. Šios ožkos turi ragus, yra ilgo plauko, baltos, juodos, pilkos, rusvos spalvos.
3 pav. Rusijos ožkos (http://savasukis.lt/ukis/katalogas/rusijos-ozkos-1738.htm prieiga per internetą 2011 04 21)
Zaneno ožkos. Veisl÷ kilusi iš Šveicarijos. D÷l gerų pieninių savybių šios ožkos laikomos beveik visame pasaulyje. Jos yra baltos spalvos, kartais su juodais taškais ar d÷m÷mis ant tešmens ir ausų, berag÷s, dažnai turi barzdą ir „auskarus“. Plaukai trumpi. Suaugusios ožkos sveria 60 kg, ožiai – 85 kg. Laktacija trunka 300 dienų, jos metu ožkos duoda iki 2000 kg 3,8–4,5% riebumo pieno (per dieną – iki 6 kg). Veda po 2–3 ožiukus.
Vokietijos baltosios. Šios ožkos greitai bręsta, yra vislios – veda ne mažiau kaip po 2 ožiukus. Jos ilgaamž÷s, tvirtos konstitucijos, gerai prisitaiko prie įvairiausių laikymo sąlygų. Per 300 dienų laktaciją gaunama apie 2000 kg 3,7% riebumo pieno. Ožkos baltos, kartais šviesiai kreminio atspalvio. Suaugusios ožkos sveria apie 60 kg, ožiai – 75 kg.
Vokietijos margosios. Šios veisl÷s ožkos gerinamos su Bursko m÷siniais ožiais, kurie yra ištvermingi, noriai ÷da prastą pašarą ir greitai bręsta. Pagerintos ožkos veda po 2–3 ožiukus, kurie per parą iki 2 m÷n. amžiaus priauga po 320 kg. Per laktaciją iš ožkos primelžiama vidutiniškai 1100 kg 3,6% riebumo pieno (Zapasnikien÷,2002).
Čekų baltosios ožkos. Čekų baltosios ožkos priklauso pieninių ožkų grupei. Jų gimtin÷ – Čekijos Respublika. Čekų baltosios ožkos buvo gaunamos vietines Čekų veisl÷s ožkas 1900 m. kryžminant su Šveicarijos Zaaneno veisl÷s ožiais. Kaip veisl÷ ji pripažinta 1954–1955 m. ir dabar aptinkama visoje Čekijoje. Po II pasaulinio karo šių ožkų buvo apie 1,5 milijono, dabar 35 000, be to 97 proc. ožkų yra laikomi smulkiuose ūkiuose. Nuo 1929 m. apie 2000 ožkų yra testuojamos.
Savyb÷s ir eksterjeras
Čekų baltųjų veisl÷s ožkų spalva įvairuoja nuo šviesiai rusvos iki baltos esant trumpiems plaukams. Šios veisl÷s ožkos yra trumpaplauk÷s arba berag÷s (75–80 proc.), turi stačias ausis. Ši veisl÷ yra panaši į Zaaneno veislę, kurios trumpi, visiškai balti plaukai dengia kūną. Kai kurios Zaaneno veisl÷s linijos turi juodas d÷mes odoje nosies, akies vokų ir tešmens srityse. Jų išvaizda yra tipiška pieno tipo ožkoms. Tai tvirto kūno sud÷jimo, plataus ir ilgo kūno, ilgomis galūn÷mis. Suaugusios ožkos sveria iki 70 kg, jų aukštis ties ketera yra 72–80 cm, krūtin÷s apimtis 85–105 cm, ožiai – iki 90 kg, aukštis ties ketera 75–85 cm ir krūtin÷s apimtis 95–115 cm. V÷lai subręsta, pirmasis n÷štumas 12– 15 m÷nesių amžiaus. Čekų baltosios per laktaciją duoda 700–900 kg (iki 2000 kg) 3,8–4,5 % riebumo pieno ir atveda 2–3 ožkiukus. Čekų baltieji ožiai s÷kmingai naudojami Lietuvos vietinių ožkų gerinimui. Lietuvoje auginama apie 1 tūkst. čekų baltųjų veisl÷s ožkų, o veislin÷s šių ožkų bandos yra Jonavos ir Širvintų rajonuose (Zapasnikien÷, 2002 ir http://www.vic.lt/uploads/file/18_ceku_baltosios.pdf prieiga per internetą 2010 09 30).
1.2. Ožkų pieno produkcija
1.2.1. Ožkų pieno sud÷tis
Pieno sud÷tis nusakoma riebalų, baltymų, laktoz÷s ( pieno cukraus) ir mineralinių medžiagų kiekiu jame. Lietuvoje reglamentuojamas tik ožkų pieno riebumas, kuris turi būti ne mažesnis kaip 3,2% ( Zapasnikien÷ 2002).
Ožkos pienas yra labai geras kalcio ir amino rūgšties triptofano šaltinis. Taip pat geras baltymų, fosforo, riboflavino (vitaminas B2) ir kalio šaltinis. Riboflavinas (vitaminas B2) atlieka svarbų vaidmenį organizmo energijos gamyboje. Įrodyta, kad riboflavinas gali sumažinti galvos
skausmų dažnumą, migreną, žmon÷ms kurie kenčia nuo jų
(http://www.whfoods.com/genpage.php?tname=foodspice&dbid=131 prieiga per internetą 2010 09 30).
Ožkos piene yra 13% sausųjų medžiagų, 4,1% riebalų, 3,5% baltymų, 4,6% pieno cukraus, 0,8% mineralinių medžiagų. Jo kaloringumas yra 71 kcal. Ožkos pieną žmogaus organizmas įsisavina nuo 94 iki 98 % ( Zapasnikien÷, 2002). Tyrimai parod÷, kad ožkų piene yra daug lizocimo, kuris ardo bakterijų ląstel÷se esančius baltymus ir aktyvina antikūnių gamybą. (http://www.imunitetas.lt/index.php?aid=3193 prieiga per internetą 2010 09 30 ).
Baltymai
Ožkos pienas maistin÷mis savyb÷mis (pagal aminorūgščių sud÷tį ) panašus į motinos pieną. Jame esantys baltymai sudaryti iš gerai subalansuotų aminorūgščių. ( Zapasnikien÷, 2002)
Riebalai
Ožkos pieno riebalų lašeliai yra daug mažesni nei karv÷s. Tod÷l ožkos pieną žmogaus žarnynas greitai pasisavina. Ožkos piene esantys baltymai (niacinas ir tiaminas ) apsaugo augančius vaikus nuo viduriavimo ir dalyvauja visuose žmogaus gyvybiniuose procesuose nuo gimimo iki mirties ( Zapasnikien÷, 2002).
Angliavandeniai
Ožkos piene esanti gliukoz÷, laktoz÷ ( pieno cukrus ) lengvai įsisavinami ( Zapasnikien÷, 2002). Žmon÷s, kurie netoleruoja karv÷s pieno laktoz÷s, gali saugiai vartoti ožkos pieną ir jo produktus, nes ožkos pieno laktoz÷ yra kitokios sud÷ties, ji lengviau virškinama, leidžia greičiau pereiti per žarnyną, nesuteikiamas laikas jai fermentuotis ir sukelti osmosinį disbalansą. Ožkų piene
yra 7% mažiau laktoz÷s nei karv÷s piene
(http://www.crohns.net/Miva/education/aboutgoatsmilk.shtml prieiga per internetą 2011 05 03). Mineralin÷s medžiagos
Palyginti su karv÷s pienu, ožkos piene daugiau kalio, kalcio ir fosforo. Ožkos piene mažai natrio, taigi jis tinka sergantiems inkstų ligomis bei turintiems padid÷jusį arterinį kraujospūdį.
Ožkos piene yra šešis kart daugiau kobalto, kuris labai svarbus kraujo gamyboje (Zapasnikien÷, 2002). Ožkos piene yra 13 procentų daugiau kalcio nei karv÷s piene (http://www.crohns.net/Miva/education/aboutgoatsmilk.shtml prieiga per internetą 2011 05 03). Ožkų pienas yra geras kalio šaltinis, kuris yra būtinas mineralas palaikyti normalų kraujo spaudimą ir širdies funkciją. Kadangi ožkų pieno puodelyje yra 498,7 mg kalio ir tik 121,5 mg natrio, ožkos pienas gali pad÷ti išvengti aukšto kraujospūdžio ir apsisaugoti nuo ateroskleroz÷s (http://www.whfoods.com/genpage.php?tname=foodspice&dbid=131 prieiga per internetą 2010 09 30 ).
Vitaminai
Ožkos piene esantys gausesni vitaminai B1,B2, didina atsparumą įvairioms ligoms, (gydo
nemigą ir virškinimo trakto susitraukimus), taip pat C ir kitų vitaminų kiekis. Ožka geriau perdirba pašarų karotiną į vitaminą A, kurio jos piene yra 2 – 3 kartus daugiau nei karv÷s piene. Tod÷l ožkos pienas būtinas naujagimiams, kurių dar ne visiškai išvystyta skydliauk÷ ir sunkiau įsisavinamas karotinas. O karv÷s piene dalį vitamino A sudaro karotinas ( Zapasnikien÷, 2002).
5lentel÷.Palyginamoji ožkų, karv÷s ir žmogaus pieno lentel÷
Sudedamosios dalys Ožkų pienas Karvių pienas Motinos (žmogaus) pienas Energetine verte kJ/kcal 288/69 257/61 291/70
Baltymai % 3,56 3,29 1,03 Riebalai % 4,14 3,34 4,38 Angliavandeniai % 4,45 4,6 6,89 Pelenai % 0,82 0,72 0,20 Kalcis (mg) 134 119 32 Geležis (mg) 0,05 0,05 0,03 Magnis (mg) 14 13 3 Fosforas (mg) 111 93 14 Kalis (mg) 204 152 51 Natris (mg) 50 49 17 Cinkas (mg) 0,30 0,38 0,17 Askorbo rūgštis (mg) 1,29 0,94 5 Tiaminas (mg) 40 40 20
5lentel÷ tęsinys .Palyginamoji ožkų, karv÷s ir žmogaus pieno lentel÷ Pantoteno rūgštis (mg) 0,310 0,314 0,223 Vitaminas B6 (mg) 60 60 10 Folio rūgštis (mg) 1 6 5 Vitaminas B12 (mg) 0,065 0,0357 0,045 Vitaminas A (mg) 44 52 58 Vitaminas D (mg) 0,11 0,03 0,04 Vitaminas E (mg) 0,03 0,09 0,34 Vitaminas C (mg) 2,0 1,3 -
(http://www.dairyforall.com/goatmilk-composition.php prieiga per internetą 2010 10 14)
Išanalizavus palyginamąją ožkų, karv÷s ir žmogaus pieno lentelę, matome, kad žmogaus pienas turi daugiausia kalorijų, antroje vietoje būtų ožkos pienas ir tada karv÷s. Tačiau daugiausia baltymų yra ožkos piene, o mažiausiai net trigubai mažiau žmogaus piene. Taip pat ožkos pienas pasižymi žymiai didesniu kalcio, fosforo, kalio, askorbo rūgšties, niacino, vitamino B12, vitamino D ir vitamino C kiekiu, nei yra karv÷s piene. Taip pat ožkos piene yra didesnis kiekis vitamino B6 nei yra žmogaus piene. Tačiau askorbo rūgšties žmogaus piene yra net keturis kartus daugiau nei ožkos piene. Taip pat žmogaus piene yra didesnis riebalų ir angliavandeniu kiekis, nei ožkų ir karvių piene.
Švedų tyrimai parod÷, kad 12 -30 procentų jaunesnius nei 3 m÷nesių amžiaus kūdikiams, kuriuos maitindavo karv÷s pienu, susirgdavo diegliais, ši liga net kartais baigdavosi mirtimi (Lothe et al., 1982). Žindomiems kūdikiams, diegliai taip pat buvo susijęs ir su karv÷s pienu kurį suvartodavo motinos (Baldo, 1984; Cant et al., 1985; Host et al., 1988). Vyresnio amžiaus kūdikiams maždaug apie20 procentų, pasireiškia karv÷s pieno baltymų netoleravimas (Nestle, 1987). Maždaug 40 procentų visų pacientų, kurie yra jautrus karv÷s pieno baltymams, toleruoja ožkų pieno baltymus (Brenneman, 1978; Zeman, 1982), galbūt tod÷l, kad laktalbuminai yra tarp rūšių imunospecifiniai (Hill, 1939). (http://goatconnection.com/articles/publish/article_75.shtml prieiga per internetą 2010 10 30).
1.2.2. Ožkų š÷rimas
Taisyklingas š÷rimas ,maistingais ir gerai sukombinuotais pašarais yra labai svarbus faktorius nulemiantis ožkų produktyvumą. Taisyklingai maitinti ožka reiškia-maitinti taip ir tokiu maistu, kad ji išlaikydama gerą įmitimo formą duotu pieno tiek kiek išgali(kiek leidžia atitinkama
veisl÷, sud÷jimas ir t.t.). Stambiai ožkai turi būti daugiau maistingo pašaro nei smulkiai;jaunai ir augančiai daugiau nei suaugusiai,taip pat n÷ščioms daugiau ir pan. Kuo daugiau skirtingo ir maistingo pašaro tuo pieno kiekis ir kokyb÷ didesn÷. Tam, kad išlaikyti taisyklingą viršijimą, ožka per para turi gauti nuo 1kg iki 2,5-3kg šieno. Geriausiai tinka smulkių žolelių pamišk÷s arba lauko šienas. Puse paros normos šieno galima pakeisti šakomis. Pagal maistingumą 2 kg džiovintų šakų su lapais lygu 1kg šieno.Taip pat rekomenduojama pastoviai maitinti jaunomis pušų ir eglių šakomis,jose yra labai gausu vitaminų. Žiemos periodui(apie 6 m÷nesiai) vidutinei ožkai reikia 380-420 kg šieno. Jaunikliams nuo 6 iki 12 m÷nesių reikia 250-270 kg šieno. Koncentratai maistingesni už šieną 2-3 kartus. Koncentratų per parą suaugusiai ožkai rekomenduojama duoti iki 1 kg jaunikliams - iki 500g. Daržov÷s arba šienainis žiemos periodu atstoja sultingus pašarus, tokius kaip žol÷, švieži lapai. Tokie pašarai yra būtini norint išsaugoti gera virškinimo sistemą, be to ten yra daugyb÷ būtinų vitaminų. Daržovių suaugusiai ožkai per parą galima duoti susmulkintų iki 3 kg, ožiukams iki 1kg. Taip pat yra būtina druska paprasta arba su mineraliniais priedais, jei n÷ra galimyb÷s visa laiką tur÷ti specialaus laižalo galima į pašarą įberti paprastos druskos-6-10 g per dieną. Ožkingoms ožkoms antroje ožkingumo pus÷je patariama duoti kreidos. Šerti ožkas reikia 3-4 kartus per dieną geriausias laikas yra 6-7 h, 12-13 h ir 18-19 h. Tarpai tarp š÷rimo turi būti kiek įmanoma vienodi ir stabilūs, nukrypimas nuo š÷rimo arba melžimo grafiko sumažina pieno kiekį. Šeriant pirma reikia duoti koncentratus, v÷liau daržoves ir tada šieną (http://bibliotekar.ru/domovodstvo/188.htm prieiga per internetą 2010 10 14).
• Taip pat ožkų pieningumą, ar pieno kokybę didina ir kiti priedai įterpiami į ožkų racioną, tai būtų :
• Pašarin÷s miel÷s ir mielių kultūra Yea-Sacc1026. Jos įtakos pieno primilžiui neturi, bet ekologiniame ūkyje jomis galima papildyti baltymų sud÷tį ožkų racione. Prid÷jus Yea-Sacc1026 mielių kultūros, pieno riebumas padid÷jo 0,43%, tačiau tyrimų rezultatai parod÷, kad ir pašarin÷s miel÷s, ir mielių kultūra didina baltymų kiekį piene. Ger÷ja ir nespecifiniai ožkų pieno atsparumo rodikliai. Veikiant pašarin÷ms miel÷ms, piene pastebimai padaug÷jo lizocimų – 2,5 karto palyginti su kontroline grupe. Didžiausias piene esančio imuninio komplekso (circulated immune complex – CIC) padid÷jimas nustatytas panaudojus mielių kultūrą Yea-Sacc1026 – du kartus daugiau negu kontrolin÷je grup÷je. Abu vartojami priedai ožkų piene sumažino cholesterolio kiekį. Pašarin÷s miel÷s sumažino baltymų skilimo produktų (ur÷ja piene) 7,2%, bet labiausiai ur÷ja sumaž÷jo 3-ios bandomosios grup÷s piene (19,8%) (http://vetzoo.lva.lt/data/vols/2004/27/lt/spruzs.pdf prieiga per internetą 2010 09 30).
proc., o lengvai virškinamų proteinų kiekis sumaž÷jo 0,6 proc. Atitinkamai padid÷jo pieno riebumas, baltymų ir cukraus kiekis piene – 22,8; 13,3 ir 1,1 proc., palyginti su kontroline karvių grupe.
• Saul÷grąžų miltų priedai racione. Saul÷grąžų miltai vasaros laikotarpiu padidino pieno produkciją 1,8 proc., virškinamų proteinų suvartojimą – 8,0 proc. ir 1,6 proc. sumažino pieno riebumą bei 3,9 proc. padidino proteinų kiekį ir 0,2 proc. cukraus kiekį piene palyginti su kontroline grupe.
• Rapsų miltų priedai racione. Rapsų s÷klų miltai vasaros laikotarpiu padidino pieno produkciją 12,64 proc., pašarinių vienetų suvartojimas sumaž÷jo 10,4 proc., virškinamų proteinų – 3,1 proc., pieno riebumas padid÷jo 3,2 proc., o proteinų ir cukraus kiekis piene sumaž÷jo atitinkamai 1,1 ir 1,6 proc. palyginti su kontroline grupe (http://vetzoo.lva.lt/data/vols/2006/35/pdf/spruzs.pdf prieiga per internetą 2010 09 30). • Melsvadumblio Spirulina platensis priedas racione.
1.3. Dumbliai
Vandens dumbliai priskiriami prie žemesniųjų (pagal augalų sistematiką) augalų. Yra atlikta nemažai jų tyrimų. Dumbliai – tai vienaląsčiai ir daugialąsčiai organizmai, gyvenantys jūrose, ežeruose, up÷se, tvenkiniuose, pelk÷se. Jų randama ir ant dr÷gnos žem÷s, šlapių akmenų, dr÷gnos medžių žiev÷s. Žem÷je yra aptinkama daugiau kaip 25 000 rūšių dumblių (www.lzuu.lt/zemesukis/lt/33288prieiga per internetą 2010 10 14).
Pagal pigmentų sud÷tį, ląstelių sandarą ir dauginimosi būdus dumbliai skirstomi į klases (tipus, skyrius): žalieji, titnaginiai, melsvadumbliai, rudieji ir raudonieji. Dumbliai labai svarbūs augalai, saugantys vandenynus ir kitus vandens šaltinius nuo žalingų medžiagų bei junginių. Teigiama, kad apie 80 proc. visų organinių medžiagų, kurios gaunamos fotosintez÷s procese, tenka dumbliams ir kitiems vandens augalams ir tik 20 proc. antžeminiams augalams. Apskaičiuota, kad iš 1 ha jūros dugno galima gauti apie 10t dumblių sausosios medžiagos (iš 1 ha žem÷s ploto – 4–6 t kviečių).
Dumbliai labai maistingi. Dumbliai žmonių mityboje prad÷ti naudoti maždaug prieš 2 000 metų Kinijoje. Tačiau dumblių biotechnologija prad÷jo vystytis daug v÷liau, tik XX a. viduryje.
Juose daug gerai pasisavinamų maisto medžiagų
(http://www.manoukis.lt/index.php?s=1885&m=1&z=86 prieiga per internetą 2010 09 30). Evoliucijos metu susidarę dumbliai savo organizmuose sukaup÷ labai daug elementų (visa
Mendelejevo lentel÷), kurie tinka visiems aukštesniems organizmams kaip maisto ir pašarų žaliava. Jie yra gera žaliava ir farmacijos pramonei. Jūros dumbliai (jūros kopūstai), pašalinus iš jų jodą, naudojami gyvuliams šerti (http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=1431&z=68 prieiga per internetą 2010 11 06).
1.3.1. Melsvadumblis Spirulina platensis
Pastaraisiais metais mitybos specialistus sudomino melsvadumblių tipo dumblis Spirulina platensis (http://www.manoukis.lt/index.php?s=1885&m=1&z=86 prieiga per internetą 2010 09 30). Spirulina literatūroje buvo aprašyta nuo XVI amžiaus (Ciferri , 1983).
Spirulina iš pradžių buvo priskiriami augalų karalyst÷s, nes jos turtingumą augalų pigmentai, taip pat jos geb÷jimą fotosintez÷s. Ji v÷liau buvo įd÷tas į bakterijos karalyst÷ grindžiama naują supratimą apie savo genetika, fiziologija, ir biochemines savybes (Vonshak, 1997).
2 pav. Spirulina platesnis(http://www.liveinternet.ru/users/rassvetna_ya/post158503091/ prieiga per internetą 2011 04 30)
Spirulina priklauso Cyanobacteria genčiai, labiausiai paplitę yra dvi rūšys, tai Spirulina platesnis ir Spirulina maxima, kurios yra panaudojamos maisto, dietinių papildų, pašarų priedų ar papildų gamyboje (Geitler,1932). Dažniausiai Spirulina vartotojams pateikiama sausos biomas÷s pavidale. Ji taip pat naudojami akvakultūros , akvariumų ir naminių paukščių mityboje (Vonshak,
Arthrospira ( Spirulina) rūšys pasižymi dideliu morfologiniu plastiškumu. Natūralios ir kultivuojamos Arthrospiros yra laisvai plaukiojantis siūlinis melsvadumblis, kuriam būdinga cilindro forma, spiralin÷s trichomos formos yra įvairaus dydžio ir spiralinio laipsnio. Vienos sandariai vyniojasi spirale, kitos yra lygios nesivyniojančios formos.
Trichiomos Arthrospiros rūšyse pasižymi skirtingais skersiniais pjūviais juos mikroskopuojant. (Tomaselli,1997).
Spirulina platensis - melsvadumblis, paplitęs ten, kur vanduo yra šarmin÷s reakcijos, pakanka šviesos ir šilumos. Spirulina platensis randama Pietų Amerikos, Azijos ir Afrikos vandens telkiniuose: Tekskoko ežere Meksikoje, Čado ežere ir nedideliuose Centrin÷s Afrikos, Kenijos, Etiopijos ežeruose (www.lzuu.lt/zemesukis/lt/33288 prieiga per internetą 2010 09 30). Spirulina platensis gali būti auginama specialiuose fotosintezuojančiuose blokuose, specialiai paruoštoje maitinimo terp÷se (http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=1431&z=68 prieiga per internetą 2010 09 30).
Spirulina yra mikroskopiniai m÷lynos ir žalios spalvos dumbliai ir rit÷s formos spiral÷s, gyvenantys tiek jūros ir g÷lame vandenyje (http://www.herbsguide.net/spirulina.html prieiga per internetą 2010 10 30).
M÷lynai-žalia spalva atsiranda d÷l dažiųjų medžiagų, baltymų fikocianino (labai stiprus antioksidantas) ir chlorofilo medžiaga suteikianti žalios spalvos augalams (http://www.newsfinder.org/site/more/spirulina/ prieiga per internetą 2010 10 30).
1.3.2. Spirulina platensis maistin÷s bei chemin÷s savyb÷s
Melsvadumblis Spirulina platensis gyvuoja daugiau kaip 3,5 mlrd. metų. Spirulina platensis yra siūlin÷ Cyanobacterium rūšis biotechnologiškai svarbi d÷l savo cheminių sudedamųjų dalių (Tomaselli,1997), kurios tinka visiems aukštesniesiems organizmams, maisto ir pašarų žaliavų medžiagoms. Yra daug organizmui gyvybiškai svarbių mineralų ir makro - elementų, tokių kaip geležies, kalcio, natrio, kalio, vario, magnio, seleno, vitaminų, karotino, nukleino rūgščių, fermentų ir kitų aktyvių medžiagų (http://www.dreddyclinic.com/vitamins/Blue-Green-Algae.htm prieiga per internetą 2010 10 11). Daugiau nei prieš 400 metų Spirulina, actekų civilizacijoje Majai, Toltecs ir Kanembu Meksikoje buvo valgoma kaip maistas (Ciferri ir Tiboni,1985).
Priklausomai nuo augimo sąlygų išgrynintoje Spirulinoje yra 65–71 proc. baltymų, jų pasisavinimo koeficientas – 85– 90 proc.( www.lzuu.lt/zemesukis/lt/33288 prieiga per internetą 2010 10 11). Spirulina platensis organinę medžiagą sudaro 60–70 proc. baltymų, 10–20 proc. angliavandenių, 5 proc. riebalų, 2 proc. ląstelienos, 7 proc. mineralų, 6 proc. vandens (Hendrickson, 1989).
Baltymai. Baltymų kiekis Spirulinoje svyruoja tarp 50% ir 70% sausojo produkto mas÷s.
Spirulinoje yra daug baltymų (nuo 55 iki 77% sauso svorio), turinčių visų esminių amino rūgščių. Palyginus su m÷sos ar pieno baltymais, spirulinoje yra mažiau metionino, cisteino ir lizino (http://www.mpe.lt/lt/mpe/medziagos,id,Spirulina prieiga per internetą 2010 09 30).
Sausojoje Spirulina platensis biomas÷je baltymų yra daugiau negu kiaušinio baltyme (45 proc.), sūryje (35 proc.), piene, m÷soje, sojoje, chloreloje (40–50 proc.). Spirulina platensis baltymuose, palyginti su kitų žaliavų baltymais, yra daugiau limituojančių amino rūgščių (http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=1431&z=68 prieiga per internetą 2010 09 30).
Riebalai. Spirulinoje yra daug gama-linolenin÷s riebalų rūgšties, taip pat yra alfa-linolenin÷s (ALR), eikozapentaenin÷s (EPR), dokozaheksaenin÷s (DHR) ir arachidono riebalų rūgščių(MV) (http://www.mpe.lt/lt/mpe/medziagos,id,Spirulina prieiga per internetą 2010 09 30).
Spirulinoje taip pat yra, alfa-linoleno rūgšties (ALA), linolo rūgšties (LA), stearidonic rūgšties (SDA) (Babadzhanov, 2004 ir Tokusoglu, , Unal, 2003).
Angliavandeniai. Spirulinoje platensis yra apie 13,6% angliavandenių, kai kurie iš jų yra gliukoz÷, ramanoz÷, manoz÷, ksiloz÷ ir galaktoz÷. Spirulina neturi celiulioz÷s savo ląstelių
Mineralin÷s medžiagos. Iš mineralų Spirulinoje yra daugiausiai kalio, taip pat yra kalcio, chromo, vario, geležies, magnio, mangano, fosforo, seleno, cinko, natrio
(http://www.mpe.lt/lt/mpe/medziagos,id,Spirulina prieiga per internetą 2010 09 30).
Vitaminai. Spirulinoje yra palyginti didel÷ provitamino koncentracija
(http://www.spirulina-benefits-health.com/spirulina_nutrition.html prieiga per internetą 2010 10 14). Spirulinoje yra B grup÷s vitaminų: tiamino (B1), riboflavino (B2), nikotinamido (B3), piridoksino (B6), folio rūgšties (B9), vitaminų D, C, E (http://www.mpe.lt/lt/mpe/medziagos,id,Spirulina prieiga per internetą 2010 09 30).
Pigmentai. Spirulinoje yra daug pigmentų, įskaitant chlorofilo, ksantofilo, beta-karotino, echinenone, myxoxanthophyll, zeaksantino, kantaksantino , diatoxanthin 3'-hydroxyechinenone, beta cryptoxanthinand oscillaxanthin, plius phycobiliproteins c-phycocyanin ir allophycocyanin (Vonshak, 1997). Dumblio melsvasis pigmentas fikocianinas stimuliuoja nervų ir imuninę sistemas (http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=1431&z=68 prieiga per internetą 2010 10 14).
1.3.3. Spirulina platensis panaudojimas
Spirulina platesnsis panaudojimas žmon÷ms. Spirulina yra fotosintezuojantys, siūliniai, spiral÷s formos, akytieji, m÷lynos ir žalios spalvos dumbliai. Spirulina yra puikus maistas, kuris nepasižymi toksiškumu, turi apsauginių savybių prieš žmonių virusines ligas, anemiją, navikus, ir prastą mitybą (Mazo et al., 2004; Sanchez et al., 2006 ir http://www.herbsguide.net/spirulina.html prieiga per internetą 2010 09 30).Dvi labiausiai paplitusios rūšys naudojamos žmon÷ms vartoti yra Spirulina maxima ir Spirulina platensis
(http://www.holisticonline.com/herbal-med/_Herbs/h324.htm prieiga per internetą 2010 09 30).
Spirulina platesnis melsvadumbliai yra plačiai tiriami ne tik d÷l mitybinių savybių, bet ir d÷l gydomųjų savybių. Tod÷l tyrimai parod÷, kad Spirulina kelia slopinantį poveikį v÷žiniams susirgimams žmon÷ms ir gyvūnams, taip pat naujausi tyrimai parod÷, kad Spirulina skatina imuninį poveikį (Hirahashi et al., 2002 ir Subhashini et al., 2004). Buvo nustatyta, kad S. platensis pasižymi antimikrobiniu aktyvumu (Demule et al., 1996 ; Ozdemir et al., 2004), taip pat slopina keletą virusų replikacijų, tokių kaip herpes simplex ir ŽIV-1 (Ayehunie et al., 1998; Hernandez Corona et al., 2002). Be to, Spirulina pasižymi stiprinančiu makrofagų funkcija ir in vitro ir in vivo antioksidaciniu aktyvumu (Bhat ir Madyastha, 2000, Miranda et al., 1998; Piñeiro Estrada et al., 2001; Xue et al., 2002) .
Bandymai rodo, kad Spirulina turi imuniteto antivirusinį, ir antimutageninių savybių (Chamorro et al., 1996). Ji taip pat naudojama kaip maisto priedas, siekiant pagerinti spalvą ir kaip probiotikas (James et al., 2006).
Spirulinoje yra nepakeičiamų riebalų rūgščių, linolo rūgšties (LA, 18:2 delta-9,12) ir gama-linoleno rūgšties (GLA, 18:3 delta-6, 9,12) (Cifferi, 1983; Cohen, 1997; Otles ir Pire, 2001; Tokusoglu ir Unal, 2003; Gupta et al., 2007), aukštos kokyb÷s baltymai, karbohidratai, vitaminų (B1, B2, tokoferoliais), mineralų (natrio, kalio, kalcio, magnio, fosforo, geležies), karotinų (ypač beta-karotino), chlorofilo, fenolio rūgštys (Miranda et al., 1998; Koru ir Cirik, 2002; Tokusoglu ir Unal, 2003; Sanchez et al., 2006). N-3 polinesočiosios riebalų rūgštys (PNRR), ypač linoleno rūgštį, kuri yra prostoglandino pirmtakas, eikozapentaeno rūgštis (EPA, 20:5 n-3), kurios daro teigiamą poveikį žmonių sveikatai, mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis (Ackman, 1988; Chamorro et al. 1996; Leaf ir Weber, 1998; Tokusoglu ir Unal, 2003; Sanchez et al., 2006).
Tyrimais nustat÷, kad Spirulina saugo nuo šienlig÷s (Mao et al., 2005). Buvo nustatyta, kad Spirulina padeda sumažinti uždegimą, skatindama sekreciją interleukinio-2 , kuris padeda reguliuoti uždegiminį atsaką (Park et al., 2008). Tyrimo metu nustatyta, kad vartojant Spirulina papildus sumaž÷jo kreatino kinaz÷s raumenyse po fizinio krūvio (Park et al., 2008).
Tyrimais nustatyta, kad 36 savanoriams naudojant 4,5 g Spirulina per dieną, šešių savaičių laikotarpiu, nustatyti dideli pokyčiai cholesterolio ir kraujo spaudimo tyrime: sumaž÷jo bendro cholesterolio, padid÷jo DTL cholesterolio koncentracija , sumaž÷jo trigliceridų ir sumažino sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą (Torres-Duran et al., 2007).
Tyrimas padar÷ išvadą, kad Spirulina pagerino antioksidacinį potencialą pacientams, kurie vartojo jį 16 savaičių. Tyrimas parod÷, kad pacientų kraujo plazmoje dvigubai padid÷jo antioksidantų. Nors antibiotikai sunaikina nepageidaujamus kūno organizmus, jie taip pat gali nužudyti "gerąsias" bakterijas vadinamas probiotikais (pvz., Lactobacillus acidophilus), kartais sukelia viduriavimą. Spirulina turi sustiprintą L. acidophilus augimą ir kitų probiotikų. (http://www.umm.edu/altmed/articles/spirulina-000327.htm prieiga per internetą 2010 10 14)
Spirulina platensis panaudojimas gyvūnų pašaruose. Spirulina buvo naudojamas kaip žmonių maisto papildai daugiau kaip 20 metų, bet kaip gyvūnų pašarų papildai, prad÷ti naudoti palyginti neseniai (http://www.springerlink.com/content/mh55701k124358m2 prieiga per internetą 2010 10 14 ). Ankstyvas susidom÷jimas Spirulina daugiausia d÷l savo potencialo, kaip vitaminų ir baltymų šaltinio ( James et al., 2006 ). Miltelių sud÷ties komercin÷je Spirulinoje yra 60% baltymų, 20% angliavandenių, 5% riebalų, 7% mineralinių medžiagų ir 3-6% dr÷gm÷s, tod÷l mažai riebalų, mažai kalorijų ir cholesterolio. Spirulina baltymai turi subalansuotą aminorūgščių sud÷tį, kurioje
kokyb÷s baltymų kiekis (59-65%), kuris yra didesnis nei kitų dažniausiai vartojamų augalų, tokių kaip sausa sojos (35%), žem÷s riešutai (25%) arba grūdai (8-10%). Ypatingai vertinga Spirulina yra tod÷l, kad ji yra lengvai virškinama, nes neturi celiulioz÷s savo ląstelių sienel÷se ir po 18 h> 85% Spirulinos baltymai yra suvirškinami ir asimiliuojami (Sasson, 1997 ).
Spirulina gali būti vartojama kaip dalinis papildymas arba gali visiškai pakeisti baltymų kiekį pašaruose ir yra pigesnis lesalų baltyminis priedas, nei kiti gyvūnin÷s kilm÷s produktai (Habib et al., 2008 ). http://www.medwelljournals.com/fulltext/?doi=javaa.2010.1395.1399 prieiga per internetą 2010 10 14).
Pirmą kartą Spirulinos aktyvumas d÷l cholesterolio kiekio mažinimo buvo tiriamas su žiurkių albinosais, po to su pel÷mis. Tyrime su pel÷mis, taikant dietą su Spirulina buvo nustatyta, kad sumaž÷jo 16% cholesterolio kiekio ir riebalų. Be to, vartojant Spiruliną gerokai sumaž÷jo daug kepenų lipidų, kurie sukelia didelį cholesterolio kiekį. (Devi MA ir kt.1983, Kato T. ir kt 1984).
Tyrimais nustatyta, kad Spirulinos platensis priedai didina atskirų gyvūnų rūšių pieningumą, pasižymi gydomuoju, profilaktiniu ir probiotiniu veikimu, didina gyvūnų gyvybingumą ir aktyvumą. Pastaraisiais metais melsvadumblis naudojamas kaip naujų formų mikroelementų gavimo biotechnologijos būdu šaltinis. Spirulina platensis gali būti biologine „matrica“, kurioje neorganinis mikroelementas yra transformuojamas į organinę formą. Pavyzdžiui, melsvadumbliuose sukauptas selenas (seleno fikocianinas – organin÷ forma) geriau pasisavinamas gyvūno organizmo, jo daugiau atidedama audiniuose ir kepenyse. Taip pat ši seleno forma kur kas labiau didina neutrofilų skaičių. Tai ypač svarbu nespecifiniam organizmo rezistentiškumui. Spirulinos platensis biomas÷je yra absoliučiai visos maisto medžiagos, būtinos gyvūnų gyvybiniams procesams palaikyti. Kai kurių ypatingų medžiagų (bioprotektorių, biokorektorių, biostimuliatorių), kurių yra melsvadumbliuose, n÷ra rasta jokiame kitame natūraliame produkte. Mokslininkai mano, kad Spiruliną platensis profilaktiškai tikslinga vartoti visų gyvūnų mityboje, naudingoms maisto medžiagoms papildyti ir metabolizmui pagerinti. D÷l unikalios chemin÷s sud÷ties, biologiškai vertingų baltymų, tinkamo nepakeičiamųjų aminorūgščių santykio, nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų ir mineralų kiekio, biologiškai aktyvių medžiagų, enterosorbuojančių ir kitų savybių (http://www.platensis.eu/dumbliai/spirulina_platensis prieiga per internetą : 2011 04 26).
Spirulina gali būti laikoma maisto papildu, nes turi įvairių naudingų medžiagų žmonių sveikatai, taip pat kaip pašarų papildai gyvūnams, bei ekonominę naudą. Kaip pavyzdys ji gali būti tinkama maisto papildas, kai šeriami up÷takiai, jūrinis ešeriai, karpiai, raudonoji tilapija, krevet÷s ir moliuskai. Buvo nustatyta, kad Spirulina gali būti naudojama kaip alternatyvus baltymų šaltinis ir taip pat gali būti naudojama siekiant pagerinti spalvą, kvapą ir kokybę (Watanuki et al , 2006). (http://translate.google.lt/translate?hl=lt&sl=en&u=http://www.maxwellsci.com/print/ajas/v2-106-110.pdf&ei=oRu3TPOlHo2fOp_K5fEJ&sa=X&oi=translate&ct=result&resnum=2&ved=0CCMQ7
gEwAQ&prev=/search%3Fq%3Dspirulina%2Bplatensis%2Bin%2Bfeedstuff%26hl%3Dlt%26clien t%3Dfirefox-a%26hs%3DG4P%26rls%3Dorg.mozilla:lt:official prieiga per internetą 2010 09 30)
2. DARBO METODIKA
Mokslinis tiriamasis darbas buvo atliktas 2009 – 2011 metais. Darbas atliktas LSMU VA Gyvulininkyst÷s katedroje, bandymai buvo atlikti ekologiniame ožkų ūkyje su I ir II laktacijų Čekų baltųjų veisl÷s ožkomis.
Bandymas vyko 2 etapais.
I etapas. Buvo sudarytos 2 ožkingų ožkų grup÷s. I grup÷ – kontrolin÷. Joje buvo 4 pakaitin÷s ožkingos ožkyt÷s ir 4 ožkingos, pirmą laktaciją baigę ožkos. II grup÷je buvo atrinktos Joje buvo 3 pakaitin÷s ožkingos ožkyt÷s ir 4 ožkingos, pirmą laktaciją baigę ožkos.
II etapas. Po ožkiukų atvedimo tiek kontrolin÷je, tiek tiriamojoje grup÷je paliktos 3 pirmos laktacijos ir 3 antros laktacijos ožkos.
Visi bandymuose naudoti gyvuliai auginti vienodomis š÷rimo ir laikymo sąlygomis, tik tiriamosios grup÷s analogams papildomai į įprastinį racioną, individualiai kiekvieną š÷rimo dieną, buvo įmaišoma melsvadumblio Spirulina platensis granuliuoto preparato, kuriame buvo melasa užkonservuota 1,5 g 75 proc. dr÷gm÷s melsvadumblio biomas÷s. Ožkoms preparatas prad÷tas šerti nuo 120 ožkingumo dienos ir iki 60 laktacijos dienos.
Ožkų pieno m÷giniai tyrimams buvo paimti pra÷jus 12 val. po apsiožkiavimo. Kontroliniai melžimai buvo atliekami kas m÷nesį iki laktacijos pabaigos. Pieno m÷ginių tyrimai buvo atlikti akredituotoje laboratorijoje VĮ „Pieno tyrimai“ patvirtintais tyrimo metodais. Pieno riebalų, baltymų ir laktoz÷s kiekiai buvo nustatomi infraraudonosios spinduliuot÷s vidurin÷s srities spindulių absorbcijos metodu (LST ISO 9622), prietaisu „LactoScope FTIR“ (FT1.0. 2001; Delta Instruments, Olandija).
Ožkų fiziologinei būklei apibūdinti, buvo nustatomi kraujo biocheminiai rodikliai. Kraujas tyrimui imtas bandymo pabaigoje, t.y. 60 laktacijos dieną.
Kraujo rodikliai nustatyti pusiau automatiniu biocheminiu analizatoriumi Screen Master Plus (2002; Hospitex Diagnostics S.A., Italija).
Atlikta statistin÷ duomenų analiz÷. Ji buvo atlikta „R“ statistiniu paketu (http://www.r-project.org/). Buvo apskaičiuoti požymių aritmetiniai vidurkiai (X ), jų paklaidos (±mX) bei sklaidos charakteristikos – vidutiniai kvadratiniai nuokrypiai (SD) ir variacijos koeficientai (Cv). Įvertintas požymių aritmetinių vidurkių skirtumo statistinis patikimumas (P).
3. TYRIMŲ REZULTATAI
Kiekybiniai ir kokybiniai ožkų pieno gamybos rodikliai didžia dalimi priklauso nuo mitybos. Tyr÷me, kokią įtaką ožkų pieningumui turi melsvadumblio Spirulina platensis priedas.
8 lentel÷. Pieno kiekis pagal laktacijos m÷nesius Laktacijos m÷nuo Pieno kiekis, kg
Tiriamoji grup÷ Pieno kiekis, kg Kontrolin÷ grup÷ 01 99,21±13,21 97,50±6,32 02 118,21±5,61 103±4,38 03 121,75±6,11 114±4,89 04 117,12±14,74 115,14±5,28 05 111,64±8,41 111,00±7,24 06 94,53±7,57 93,46±6,09 07 92,86±7,52 93,89±10,8 08 85,00±7,95 85±4,35 09 69,36±12,97 70,00±8,91 10 49,00±14,08 48,82±12,45
Iš pieno kiekio pagal laktacijos m÷nesius 9 lentel÷s duomenų matome, kad tiriamosios ožkų grup÷s kuriai šerta melsvadumblis Spirulina platensis, jau pirmą laktacijos m÷nesį buvo 1,72 proc. didesnis už kontrolin÷s ožkų grup÷s pieno kiekį. Antrą laktacijos m÷nesį tiriamosios grup÷s pieno kiekis buvo 12,87 proc. didesnis nei kontrolin÷s grup÷s. Trečią laktacijos m÷nesį tiriamosios grup÷s pieno kiekis buvo 6,37 proc. didesnis lyginant su kontroline grupe. Tiriamosios ožkų grup÷s ketvirtą laktacijos m÷nesį pieno kiekis buvo 1,7 proc. didesnis už kontrolin÷s grup÷s pieno kiekį. O penktą laktacijos m÷nesį pieno kiekis beveik susivienodino, nes tiriamosios grup÷s pieno kiekis buvo didesnis tik 0,57 proc. didesnis už kontrolin÷s grup÷s. Ir taip visus kitus laktacijos m÷nesius pieno kiekiai tiriamosios ir kontrolin÷s grup÷s buvo beveik vienodi.
10 pav. Vidutin÷ ožkų pieno sud÷tis
Ožkų pienas yra kalcio, amino rūgšties triptofano, baltymų, fosforo, riboflavino (vitaminas B2) ir kalio šaltinis. Didžiausia ožkos pieno nauda yra ta, kad žmon÷s, kurie netoleruoja karv÷s pieno gali gerti ožkos pieną be jokių problemų, nes ožkos piene yra specifinių baltymų. Ožkos piene yra 13% sausųjų medžiagų, 4,1% riebalų, 3,5% baltymų, 4,6% pieno cukraus, 0,8% mineralinių medžiagų. Pagal Lietuvoje galiojančius normatyvinius dokumentus sveikų ožkų piene somatinių ląstelių skaičius neturi viršyti 500 tūkst./ml pieno. Mūsų šalyje ožkų pieno somatinių ląstelių skaičius nustatomas metodais, pritaikytais karvių pieno standartams.
Somatinių ląstelių skaičius priklauso nuo daugelio veiksnių, būtent: veisl÷s, amžiaus, žindymo laikotarpiu, sezono, mitybos, melžimo metodų, ir labiausiai iš visų tešmens sveikatos būkl÷s.
Atlikus vidutinius ožkų pieno sud÷ties tyrimus su kontroline ir tiriamąja ožkų grupe gauti rezultatai. Tiriamosios ožkų grup÷s kuri vartojo melsvadumblio Spirulina platensis riebalų kiekis buvo 0,22% didesnis už kontrolin÷s ožkų grup÷s pieno riebalų kiekį. Baltymų kiekis tiriamojoje ožkų grup÷je piene buvo didesnis 0,07% nei kontrolin÷je ožkų grup÷je. Tiriamosios grup÷s laktoz÷s kiekis piene buvo 0,1% didesnis nei kontrolin÷s ožkų grup÷s. Taip pat tiriamosios ožkų grup÷s pieno sud÷tyje somatinių ląstelių skaičius buvo 213,02 tūkst./ml arba 21,83 proc. mažesnis lyginant su kontroline ožkų grupe.
10 lentel÷. Ožkavedžių reprodukciniai rodikliai Grup÷s Rodikliai Kontrolin÷ (n = 6) Tiriamoji (n = 6) Ožkų vislumas, vnt. 1,83 ±0,26 2,00 ±0,31
Gimusio ožkiuko svoris, kg 3,04 ± 0,19 3,20 ± 0,23
30 d. amžiaus ožkiuko svoris, kg 9,91 ± 0,46 10,63 ± 0,27*
Priesvoris per parą, g 0,229 ± 0,014 0,266 ± 0,080**
*P<0,05; **P<0,001;
Ožkų reprodukcija yra labai svarbus reiškinys, nes tiek ožkų pienas tiek ožkų m÷sa vis labiau vertinama pasaulyje.
Iš ožkavedžių reprodukcinių rodiklių 11 lentel÷s duomenų matome, kad tiriamosios grup÷s, kuri naudojo pašarų priedus su melsvadumbliu Spirulina platensis, vidutinis gimusių ožkiukų svoris buvo 160 g. arba 5 proc. didesnis, nei ožkiukų, kurių motinos šio preparato negavo.
Iki 30 dienų amžiaus pagrindinis ožkiukų pašaras yra ožkos pienas. Atlikus tyrimą nustat÷me, kad tiriamosios ožkų grup÷s 30 dienų amžiaus ožkiukai sv÷r÷ vidutiniškai 720 g arba 6,77 proc. daugiau (P<0,05) už kontrolin÷s grup÷s 30 dienų amžiaus ožkiukus. Tiriamojoje ožkų grup÷je ožkiukų priesvoris per parą, nuo gimimo iki 30 d. amžiaus laikotarpiu, buvo patikimai 37 g arba 13,91 proc. didesnis (P<0,001), nei kontrolin÷s grup÷s ožkiukų priesvoris.
11 lentel÷. Ožkų krekenų sud÷tis, pra÷jus 12 val. po apsiožkiavimo
Rodiklis Kontrolin÷ grup÷ Tiriamoji grup÷
Riebalų, % 8,43 ± 0,15 8,42 ± 0,23
Baltymų, % 9,01 ± 0,24 9,25 ± 0,19
Laktoz÷s, % 1,54 ± 0,09 1,65 ± 0,11
Pirmosiomis valandomis po apsiožkiavimo, ožkų krekenyse yra gausu baltymų, vitaminų, mineralų, lactoferino, lizocimo, antimikrobinių ir baltyminių augimo faktorių, ypač imunoglobulinų. Geležies kiekis krekenyse yra 10-17 kartų didesnis nei piene. Imunoglobulinų koncentracija krekenyse maž÷ja jau iškart po apsiožiavimo ir po 24 valandų susilygina su pieno
koncentracijos imunoglobulinai susilpnina ožkiukų imunitetą, tai sukelia ožkiukams ligas ar net mirtingumą.
Iš ožkų krekenų sud÷ties, pra÷jus 12 val. po apsiožkiavimo, 12 lentel÷s duomenų matome, kad kontrolin÷s grup÷s ožkų krekenų riebalų kiekis yra 0,01 proc. didesnis už tiriamosios grup÷s ožkų krekenų riebalų kiekį. Baltymų kiekis ožkų krekenyse tiriamojoje ožkų grup÷je, kuri naudojo melsvadumblio Spirulina platensis pašarų priedus yra 0,24 proc. didesnis už kontrolin÷s ožkų grup÷s krekenų baltymų kiekį. Tiriamojoje ožkų grup÷je krekenyse laktoz÷s kiekis yra 0,11 proc. didesnis nei kontrolin÷s ožkų grup÷s krekenų laktoz÷s kiekį.
12 lentel÷. Ožkų kraujo tyrimo rodikliai
Kontrolin÷ grup÷ Tiriamoji grup÷ Rodikliai X SD ±X X SD ±X Fosforo kiekis mg% 7,682 1,127 0,6509 7,989 0,979 0,5652 Bendrieji baltymai mg % 7,603 0,023 0,0133 7,437 0,576 0,3328 Rezervinis šarmingumas CO2 43,01 1,79 1,0335 41,213 2,37 1,3682 Gliukoz÷ mg % 33,333 11,547 6,6667 48,333 2,887 1,6667 Magnis mg % 2,419 0,266 0,1533 2,46 0,079 0,0456 Kalcio kiekis mg% 9,083 0,382 0,2205 9,417 0,289 0,1667
Įvairūs kraujo rodiklių tyrimai – kraujo gliukoz÷s, kraujo baltymų kiekis, parodo energijos balansą ir yra reikšmingi produktyvių ožkų bandoms. Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad kraujo rodikliai yra fiziologinių normų ribose.
Nustatytas mikroelementų tiriamosios grup÷s ožkų kraujyje padid÷jimas. Fosforas ir magnis yra antagonistai, bet jų apykaitos procesai glaudžiai susiję ir labai aktualūs. D÷l šių mikroelementų stokos arba netinkamo santykio pakinta biocheminiai procesai audiniuose, išsivysto sunkios mineralin÷s medžiagų apykaitos ligos. Gyvulių medžiagų apykaitos sutrikimai turi daugelį ypatumų, kurie priklauso nuo fiziologin÷s organizmo būkl÷s ir dažniausiai pasireiškia tvartinio periodo pabaigoje.
Iš ožkų kraujo tyrimų rodiklių 8 lentel÷s duomenų matome, kad ožkų , gavusių Spirulina platensis priedą, fosforo kiekis kraujyje yra 3,84 proc. didesnis, už tų ožkų, kurios šio priedo negavo. Rezervinis šarmingumas CO2 kontrolin÷s grup÷s ožkų kraujyje yra 4,18 proc. didesnis už
tų ožkų, kurių š÷rimui naudotas mikrodumblio Spirulina platensis priedas, taip pat bendrųjų baltymų kraujyje kontrolin÷je ožkų grup÷je yra 2,18 proc. daugiau nei tiriamojoje ožkų grup÷je. Tiriamojoje ožkų grup÷je kraujyje gliukoz÷s yra 31 proc. daugiau, nei kontrolinių ožkų kraujyje. Taip pat magnio yra 12,64 proc. daugiau tiriamojoje ožkų kraujo grup÷je. Kalcio kiekis kontrolinių ožkų kraujyje yra 3,55 proc. mažesnis nei tiriamojoje ožkų kraujo grup÷je.
Kontrolin÷s ožkų grup÷s kraujyje fosforo kiekio vidutinis kvadratinis nuokrypis yra 0,148 proc. didesnis už tiriamąją ožkų grupę. Tiriamojoje ožkų grup÷je kraujyje bendrųjų baltymų ir rezervinio šarmingumo CO2 vidutiniai kvadratiniai nuokrypiai yra didesni nei kontrolin÷je grup÷je.
Kontrolin÷je grup÷je gliukoz÷s vidutinis kvadratinis nuokrypis yra 8,66 proc. didesnis nei tiriamojoje grup÷je. Tiriamojoje ožkų grup÷je kraujyje magnio vidutinis kvadratinis nuokrypis yra 0,187 proc. mažesnis nei kontrolin÷je grup÷je. Kontrolin÷je grup÷je ožkų kraujyje kalcio vidutinis kvadratinis nuokrypis yra 0,093 proc. didesnis nei tiriamosios ožkų grup÷s kraujyje.
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Mano tiriamasis darbas buvo atliktas naudojant granuliuotą meslvadumblio Spirulina platensis preparatą melžiamų ožkų racione. Šis tyrimas Lietuvoje buvo atliktas pirmą kartą, daugiau jokių duomenų šia tema neradau. Tod÷l savojo tyrimo duomenis lyginsiu su kitų autorių mokslinių tyrimų vidutiniais rezultatų rodikliais.
Atlikus tyrimus su ožkomis, kurios vartojo pašarų priedus su melsvadumbliu Spirulina platensis, buvo atlikti kraujo tyrimai, jais nustatyta, kad fosforo kiekis kraujyje buvo 7,898 mg %, o pasak Khaled ir kt.(1999) atlikus ožkų kraujo tyrimus nustatyta vidutinis fosforo kiekis kraujyje buvo 5,952 mg %. Gliukoz÷s kiekis kraujyje 55 mg% (C. Fernández ir kt., 2009), o mano tiriamosios ožkų grup÷s, kuri vartojo melsvadumblio Spirulina platensis pašarų priedą gliukoz÷s kiekis kraujyje buvo vidutiniškai 48,33 mg%. Pagal Khaled ir kt.(1999) atliktus ožkų kraujo tyrimus, magnio kiekis kraujyje buvo 2,232 mg %, o mano atlikto bandymo su ožkomis, jų kraujyje magnio kiekis buvo vidutiniškai 2,46 mg %. Khaled ir kt.(1999) atliktų tyrimų duomenis, ožkų kraujyje vidutinis kalcio kiekis buvo 9,6 mg %, o mano tiriamosios ožkų grup÷s, kuri vartojo melsvadumblio Spirulina platensis pašarų priedą kraujyje vidutinis kalcio kiekis buvo 9,41 mg %.
Mano tyrimas buvo atliktas su Čekų baltosiomis veisl÷s ožkomis. Pasak B. Zapasnikien÷s (2002), čekų baltosios ožkos duoda vidutiniškai apie 800 kg per laktaciją, o mano tiriamosios ožkos, kurioms buvo duodama melsvadumblio Spirulina platensis pašarų priedus ožkos vidutiniškai dav÷ 958,68 kg per laktaciją.
Atlikus tyrimus su ožkomis kurios vartojo pašarų priedus su melsvadumbliu Spirulina platensis ištyrus jų pieną, baltymų kiekis piene buvo 3,15 %, o pasak Khaled ir kt. (1999) atliktais tyrimais, kuriuose nustatyta, kad ožkų piene yra 2.62 % baltymų. Pagal Stella ir kt.(2005), atliktais tyrimais su ožkomis, kuriais nustatyta, kad ožkų piene riebalų yra 4.46%, o mano atliktuose tyrimuose ožkų piene riebalų buvo nustatyta 3,86 %. Mano atliktų tyrimų su ožkomis, kurioms buvo naudojamas pašarų priedas melsvadumblis Spirulina platensis, piene laktoz÷s buvo 4,34 %, o pagal Khaled ir kt. (1999) tyrimų duomenis, laktoz÷s kiekis piene buvo 4.53%.
Atlikus tyrimais nustatyta, kad ožkos vidutiniškai per metus atsiveda 1-3 ožkiukus (http://ansc.agr.ku.ac.th/raw_data/Research/Estimation%20of%20Breed%20Effects%20on%20Num ber%20of%20Kids%20Born%20and%20Kidding%20Interval%20of%20Anglo-Nubian,.pdf prieiga per internetą 2011 04 30 ), mano atliktais tyrimais su ožkų grupe, kuri vartojo mesvadumblio Spirulina platensis pašarų priedas vidutinis atvestų ožkiukų skaičius buvo 2 ožkiukai.
Krekenos yra specialus pienas, jos turi mažai riebalų ir daug angliavandenių, baltymų, maistinių medžiagų ir imunoglobulinų, kurie padeda išlaikyti ožkiuką sveiką. Tik gimęs ožkiukas neturi savo organizme imunoglobulinų, tod÷l jis turi gauti ožkaved÷s krekenų kuo greičiau, kad
išvengtų susirgimų, įgautų imuninę sistemą. Jei negauna ožkiukas krekenų jis yra neatsparus ligoms , virusams, bakterijoms. Krekenys veikia kaip natūrali ir 100% saugi vakcina (http://www.fiascofarm.com/goats/feeding.htm prieiga per internetą 2011 05 06 ). Pagal Yang ir kt. (2009) tyrimus , ožkų krekenų riebalai, pra÷jus 12 val. po apsiožkiavimo yra 6.61 %, o mano atliktų tyrimų duomenimis tiriamosios grup÷s kuri vartojo melsvadumblio Spirulina platensis pašarų priedus, krekenų riebalai buvo 8,42%. Yang ir kt. (2009) atliktų tyrimų duomenimis ožkų krekenų baltymai buvo 8.75%, o mano tiriamosios ožkų grup÷s krekenų baltymai buvo 9,25%. Pagal Yang ir kt. (2009) tyrimus, ožkų krekenų laktoz÷, pra÷jus 12 val. po apsiožkiavimo yra 2.14%, mano tiriamosios ožkų grup÷s krekenų laktoz÷s kiekis yra 1,65%.
IŠVADOS
Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, galima daryti šias išvadas:
1. Melsvadumblio Spirulina platensis pašarų priedas tur÷jo įtakos ožkų pieno sud÷čiai. Pieno baltymų kiekis padid÷jo 0,07 %, riebalų – 0,22 % ir laktoz÷s – 0,1 % . Gavusių preparato ožkų piene somatinių ląstelių skaičius buvo 213,02 tūkst./ml mažesnis nei negavusių.
2. Nustatyta melsvadumblio Spirulina platensis įtaka pieno kiekiui pagal laktacijos m÷nesius. Pirmą laktacijos m÷nesį ožkų gavusių S. platensis preparato pieno kiekis buvo 1,72 proc. arba 1,71 kg, antrą – 12,87 proc. arba 15,21 kg, trečią – 6,37proc. arba 7,75 kg buvo didesnis nei negavusių preparato.
3. Iš ožkavedžių reprodukcinių rodiklių matyti, kad gimusių ožkiukų mas÷ tiriamojoje grup÷je buvo 160 g arba 5 proc. didesn÷ nei kontrolin÷je. Tiriamosios grup÷s m÷nesio amžiaus ožkiukai sv÷r÷ vidutiniškai 720 g arba 6,77 proc. daugiau (P<0,05) ir jų priesvoris per parą buvo 37 g arba 13,91 proc. didesnis (P<0,001) nei kontrolin÷je grup÷je
4. Gavusių Spirulinos platensis preparato ožkų krekenyse, pra÷jus 12 val. po apsiožkiavimo, riebalų kiekis yra 0,01 proc. mažesnis, baltymų – 0,24 proc. ir laktoz÷s – 0,11 proc. didesnis negu negavusių preparato.
5. Hematologiniai tyrimai parod÷, kad ožkų grup÷je, kuri gavo melsvadumblio Spirulina platensis priedą, kraujyje buvo didesnis fosforo kiekis 0,307 mg% arba 3,84 proc., gliukoz÷s 15 mg% arba 31 proc. daugiau, magnio kiekis buvo didesnis 0,041 mg% arba 12,64 proc., kalcio kiekis buvo 0,334 mg% arba 3,55proc. didesnis nei negavusių.
LITERATŪROS SARAŠAS
1. Ackman RG., Concerns for utilization of marine lipids and oils. Food Technol.United States. 1988. 42 P.151-155.
2. Ayehunie S., Belay A., Baba T.W. and Ruprecht R.M., Inhibition of HIV-1 replication by an aqueous extract of Spirulina platensis (Arthrospira platensis), Journal of Acquired Immune Deficiency Syndromes and Human Retrovirology. India. 1998. 12 P. 7–12.
3. Babadzhanov, A.S., et al. "Chemical Composition of Spirulina Platensis Cultivated in Uzbekistan." Chemistry of Natural Compounds. Uzbekistan. 2004. 40 P.3.
4. Baldo, BA,. Milk allergies. Austr. J. Dairy Technol. J. Dairy Technol. Delavare. 1984. 39 P. 120 - 128.
5. Bhat V.B. and Madyastha K.M., C-Phycocyanin: a potent peroxyl radical scavenger in vivo and in vitro, Biochemical and Biophysical Research Communication. Chile. 2000, 275(1). P. 20–25.
6. Brenneman, , JC, TESS, JC,. Basics of food allergy. Charles C. Thomas Publ., Springfield, Illinois. 1978.
7. Chamorro G., Salazar M., Favila L. and H. Bourges,. Pharmacology and toxicology of Spirulina alga. Rev. Invest. Clin. México. 1996. 48 P. 389-399.
8. Ciferri O, Tiboni O. The biochemistry and industrial potential of Spirulina. Ann Rev Microbiol. 1985. 39 P. 503–526.
9. Ciferri O., Spirulina, the edible microorganism . Microbiol Rev . Microbiol red. 1983. 47(4) P. 551-578.
10. Cohen Z.,. The chemicals of Spirulina. 1997. P. 175-204.
11. Demule M.C.Z., Decaire G.Z. and Decano M. S., Bioactive substances from Spirulina platensis (cianobacteria), International Journal of Experimental Botany. 1996. 58 P. 93-96. 12. Devi MA, Venkataraman LV. , Hypocholesterolemic effect of blue-green algae Spirulina
platensis in albino rats. Ann Nutr Reports Int. 1983. 28 P. 519–530.
13. Fernández C. , Mata C., Piquer O., Bacha F., Fuente de la J.M. , INFLUENCE OF BETAINE ON GOAT MILK YIELD AND BLOOD METABOLITES ,Tropical and Subtropical Agroecosystems Spain 2009. 11 P. 209 – 213.
14. Geitler,L., Cyanophyceae.In:Rabenhorst’s Kryptogramenflora von Deuthschland, Ostereiich nd der Scheweiz, Vol.,Akad Verlag, Leipzig. 1932. 14 P. 916-931.
15. Gupta R., Bhadauriya P., Chauhan V.S. and P.S. Bisen,. Impact of UV-B radiation on thylakoid membrane and fatty acid profile of Spirulina platensis. Curr. Microbiol. 2008. 56(2) P. 156-161.
16. Habib M. A. B., Parvin M.,. A review on culture, production and use of spirulina as food for humans and feeds for domestic animals and fish. Fao fisheries and aquaculture circular no. 1034, rome. Food and agriculture organization of the united nations, 2008. P.41. ftp://ftp.fao.org/docrep/fao/011/i0424e/i0424e00.pdf
17. Hendrickson, R. ,Earth food Spirulina . California/USA. Ronore Enterprises. 1989. 180 P. 180.
18. Hernández-Corona A., Nieves I., Meckes M., Chamorro G. and Barron B.L., Antiviral activity of Spirulina maxima against herpes simplex virus type 2, Antiviral research. 2002. 56 P. 279–285.
19. Hill, LW,. Immunological relationships between cow's milk and goat's milk. J. Pediatrics. 1939. 15 P. 157 - 162.
20. Hirahashi T., Matsumoto M., Hazeki K., Saeki Y., Ui M. and Seya T., Activation of the human innate immune system by Spirulina: augmentation of interferon production and NK cytotoxicity by oral administration of hot water extract of Spirulina platensis, International Immunopharmacology. 2002. 2 P. 423–434. 21. http://ansc.agr.ku.ac.th/raw_data/Research/Estimation%20of%20Breed%20Effects%20on% 20Number%20of%20Kids%20Born%20and%20Kidding%20Interval%20of%20Anglo-Nubian,.pdf 22. http://bibliotekar.ru/domovodstvo/188.htm 23. http://goatconnection.com/articles/publish/article_75.shtml 24. http://savasukis.lt/ukis/katalogas/rusijos-ozkos-1738.htm 25. http://translate.google.lt/translate?hl=lt&sl=en&u=http://www.maxwellsci.com/print/ajas/v2 -106-110.pdf&ei=oRu3TPOlHo2fOp_K5fEJ&sa=X&oi=translate&ct=result&resnum=2&ved=0 CCMQ7gEwAQ&prev=/search%3Fq%3Dspirulina%2Bplatensis%2Bin%2Bfeedstuff%26hl %3Dlt%26client%3Dfirefox-a%26hs%3DG4P%26rls%3Dorg.mozilla:lt:official 26. http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:B.03~2007~ISBN_978-955-37-005-5/DS.001.0.01.BOOK 27. http://vetzoo.lva.lt/data/vols/2004/27/lt/spruzs.pdf 28. http://vetzoo.lva.lt/data/vols/2006/35/pdf/spruzs.pdf 29. http://www.crohns.net/Miva/education/aboutgoatsmilk.shtml 30. http://www.dreddyclinic.com/vitamins/Blue-Green-Algae.htm
31. http://www.herbsguide.net/spirulina.html 32. http://www.holisticonline.com/herbal-med/_Herbs/h324.htm 33. http://www.imunitetas.lt/index.php?aid=3193 34. http://www.manoukis.lt/index.php?s=1885&m=1&z=86 35. http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=1431&z=68 http://www.medwelljournals.com/fulltext/?doi=javaa.2010.1395.1399 36. http://www.mokslai.lt/referatai/kursinis/gyvulininkystes-pletros-ekonominiai-rezultatai-ir-problemos-puslapis3.html 37. http://www.mpe.lt/lt/mpe/medziagos,id,Spirulina 38. http://www.platensis.eu/dumbliai/spirulina_platensis 39. http://www.spirulina-benefits-health.com/spirulina_nutrition.html 40. http://www.springerlink.com/content/mh55701k124358m2 41. http://www.umm.edu/altmed/articles/spirulina-000327.htm 42. http://www.vic.lt/uploads/file/18_ceku_baltosios.pdf 43. http://www.whfoods.com/genpage.php?tname=foodspice&dbid=131 44. http://www.zum.lt/agroweb/ozkos.htm
45. James R., Sampath K., Thangarathinam M. and I. Vasudevan,. Effect of dietary Spirulina level on growth, fertility, coloration and leucocyte count in red swordtail, Xiphophorus helleri. Isr. J. Aquac. – Bamidgeh. 2006. 58(2). P. 97-104.
46. Kato T, Takemoto K, Katayama H, Kuwabara Y. Effects of Spirulina (Spirulina platensis) on dietary hypercholesterolemia in rats. J Jap Soc Nutr Food Sci. 1984. 37 P. 323–332. 47. Khaled N. F., Illek J ., Gajdusek S.: Interactions between Nutrition, Blood Metabolic Profile
and Milk Composition in Dairy Goats. Acta Vet. Brno.Czech Republic. 1999. 68.P.253–
258.
48. Koru E. and Cirik S.,. Biochemical composition of Spirulina in open-air system.. In: N. Yayli, M. Kucuk (eds.). Proc. 1st Int. Congress Chemistry of Natural Products (ICNP). Karadeniz Technical Univ., Trabzon, Turkey. 2002 P. 97-100.
49. Leaf A. and Weber P.C.,. Cardiovascular effects of n-3 fatty acids. N. Engl. J. Med., 1988. 318 P. 549-557.
50. Leskauskait÷ D., Valantinait÷ A. Ožkų pienas. Vilnius: ŽMŪM UAB “Informacijos ir leidybos centras”, 1997. P.13.
51. Lothe, L., Lindberg, T. and Jacobson, I., Cow's milk formula as a cause of infantile colic. A double-blind study. Pediatrics. 1982. 70 P. 7 - 10.
