Lukas Mingaila
5 kursas, 5 grupėLIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO
GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ, GYDYTOJŲ
ODONTOLOGŲ SPECIALISTŲ IR REZIDENTŲ ŽINIOS
APIE KSEROSTOMIJĄ IR JOS KONTROLIAVIMAS
KLINIKINĖJE PRAKTIKOJE
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas lekt. dr. Gediminas Skirbutis
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ, GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ SPECIALISTŲ IR REZIDENTŲ ŽINIOS APIE KSEROSTOMIJĄ IR JOS KONTROLIAVIMAS KLINIKINĖJE PRAKTIKOJE
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ... (parašas) (parašas) Lukas Mingaila, 5 kursas, 5 grupė lekt. dr. Gediminas Skirbutis
2020 m. ... 2020 m. ...
DARBAS ATLIKTAS DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
gydytojų odontologų, gydytojų odontologų specialistų ir rezidentų žinios apie kserostomiją ir jos kontroliavimas klinikinėje praktikoje“:
1. Yra atliktas mano paties.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(data) Lukas Mingaila (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(data) Lukas Mingaila (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKOJE
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(aprobacijos data ) prof. dr. Alvydas Gleiznys (parašas)
Baigiamojo darbo recenzentas
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(vardas, pavardė) (parašas)
Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretoriaus (-ės) vardas, pavardė) (parašas)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO
DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas, pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1 Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas,
tikslas, uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota
problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
0,4 0,2 0
8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10
Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkamai iškelta tikslui pasiekti?
0,6 0,3 0
12
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis
reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė
analizė? 0,4 0,2 0
20
Rezultatų aptarimas
(1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
0,4 0,2 0
21
Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros
apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas
sudarytas pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0 32
Praktinės rekomenda
cijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos
ir ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33
Bendri reikalavim
ai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5
balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2
balo -0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert.) 40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo
struktūrą ir yra tikslus?
-0,2
balo -0,5 balo 41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
0,2 balo -0,5 balo 42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)
Bioetikos komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2
balo -0,5 balo 44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai
(spausdinimas, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2
balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ______________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ _______________________________ _____________________________ Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas
TURINYS SANTRUMPOS ... 10 SANTRAUKA ... 11 SUMMARY ... 12 ĮVADAS... 13 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 15
1.1. Seilių sudėtis ir funkcijos ... 15
1.2. Kserostomijos apibrėžimas ... 16
1.3. Kserostomijos paplitimas ... 16
1.4. Kserostomijos etiologiniai veiksniai... 17
1.4.1. Vietinės ir sisteminės ligos ... 17
1.4.2. Vaistai... 18
1.4.3. Radioterapija ... 19
1.4.4. Kiti veiksniai ... 19
1.5. Nusiskundimai ir klinikiniai požymiai ... 20
1.5.1. Nusiskundimai ... 20
1.5.2. Klinikiniai požymiai ... 21
1.6. Kserostomijos diagnostika ... 21
1.7. Kserostomijos gydymas ir profilaktika ... 23
1.7.1. Gydymo ir prevencijos būdai atsižvelgiant į priežastį ... 23
1.7.2. Gydymui ir profilaktikai naudojamos priemonės... 24
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 28
2.1. Imties dydžio nustatymas ... 28
2.2. Tiriamųjų atranka... 28
2.3. Tyrimo metodika ... 29
2.4. Tyrimo kontingentas ... 30
2.4.1. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal profesinę kvalifikaciją ... 30
2.4.2. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal darbo vietą, pacientų kontingentą ir stažą ... 31
2.4.3. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal patirtį su kserostomija besiskundžiančiais pacientais ... 31
2.5 Tyrimo metu naudoti statistiniai metodai ... 32
3. REZULTATAI ... 33
3.1. Gydytojų žinios apie kserostomiją... 33
3.1.1. Gydytojų žinios apie kserostomijos simptomus ir klinikinius požymius ... 33
3.1.2. Gydytojų žinios apie etiologinius kserostomijos veiksnius ... 35
3.2. Gydytojų požiūrio į kserostomiją ir jai skiriamo dėmesio įvertinimas ... 36
3.3. Gydytojų patirtis su kserostomija besiskundžiančiais pacientais ir jos kontroliavimas klinikinėje praktikoje ... 37 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 40 IŠVADOS ... 43 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 44 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 45 PRIEDAI ... 45
SANTRUMPOS
LSMU MA OF – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Odontologijos fakultetas
LUHS – Lithuanian University of Health Sciences ES – Europos Sąjunga
GO – gydytojai odontologai
Gy – grėjus (jonizuojančiojo spinduliavimo sugertosios dozės vienetas) ml – mililitrai l – litrai min – minutės h – valandos g – gramai mg - miligramai 2 – chi-kvadrato kriterijus
df – laisvės laipsnių skaičius p – reikšmingumo lygmuo
rs – Spirmeno rangų koreliacijos koeficientas
n – imties dydis
N – generalinės visumos dydis - imties paklaidos dydis m. – metai
ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
ESS – Epworth miego skalė (angl. Epworth Sleepiness Scale)
PSQI – Pitsburgo miego kokybės indeksas (angl. Pittsburgh Sleep Quality Index) XI – kserostomijos klausimynas (angl. Xerostomia Inventory)
SXI – sutrumpintas kserostomijos klausimynas (angl. Summated Xerostomia Inventory)
IMRT – moduliuojamo intensyvumo spindulinė terapija (angl. Intensity-modulated radiotherapy) TENS – transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija (angl. transcutaneous electrical nerve stimulation) DNR – deoksiribonukleorūgštis
hKGF – žmogaus keratinocitų augimo faktorius
PG – paausinė seilių liauka (angl. parotid salivary gland)
SMG – pažandinė seilių liauka (angl. submandibular salivary gland) SLG – paliežuvinė seilių liauka (angl. sublingual salivary gland)
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO GYDYTOJŲ
ODONTOLOGŲ, GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ SPECIALISTŲ IR
REZIDENTŲ ŽINIOS APIE KSEROSTOMIJĄ IR JOS KONTROLIAVIMAS
KLINIKINĖJE PRAKTIKOJE
SANTRAUKA
Problemos aktualumas: kserostomija yra subjektyvus sausos burnos pojūtis, galintis
pasireikšti net ir esant normaliam seilėtekiui. Literatūros duomenimis kserostomijos paplitimas yra labai įvairus ir svyruoja nuo 0,1% iki 72%. Darbo tikslas: įvertinti LSMU dirbančių odontologijos srities specialistų žinias apie kserostomijos etiologinius veiksnius ir klinikinius požymius ir nustatyti jos kontroliavimą klinikiniame darbe.
Medžiaga ir metodai: LSMU odontologijos srities specialistams išdalintos 129 anketos, iš
kurių užpildytos ir grąžintos buvo 98. Tyrimo kontingentą sudarė 49 gydytojai odontologai (GO) ir 49 gydytojai odontologai specialistai. Pirmoje anketos dalyje respondentų buvo klausiama apie jų patirtį su kserostomija besiskundžiančiais pacientais, o antroje anketos dalyje siekta įvertinti gydytojų žinias apie šį simptomą. Žinios buvo įvertintos sudėjus visus teisingus ir neteisingus kiekvieno klausimo atsakymus. Statistiniai skaičiavimai atlikti Statistica 13.0 programa. Atsakymų pasiskirstymo statistinis reikšmingumas įvertintas chi-kvadrato kriterijumi, o dviejų kintamųjų priklausomumas apskaičiuotas Spirmeno koreliacijos koeficientu. Laikyta, kad rezultatai statistiškai reikšmingi, kai p < 0,05.
Rezultatai: geresnėmis žiniomis apie kserostomiją galinčius sukelti vaistus pasižymėjo tie
gydytojai, kurie klinikine praktika verčiasi 10 metų ir ilgiau (p = 0,002), o žinios visiškai nepriklausė nuo profesinės kvalifikacijos. Be to, pastebėtas tiesioginis proporcingumas tarp anamnezės apie burnos sausumą surinkimo ir gydytų pacientų su kserostomija skaičiaus (rs = 0,46, p = 0,000002).
Išvados: kserostomija dažniausiai pasireiškia asmenims, kuriems yra virš 60 metų ir
odontologai turėtų ypač atidžiai rinkti anamnezę iš šios rizikos grupės pacientų apie burnos sausumą. Taip pat derėtų atkreipti dėmesį į pacientų vartojamus medikamentus ir kitus rizikos veiksnius, kurie gali tapti kserostomijos priežastimi.
THE KNOWLEDGE OF DENTISTS, DENTAL SPECIALISTS AND
RESIDENTS OF LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES
ABOUT XEROSTOMIA AND ITS MANAGEMENT IN CLINICAL
PRACTICE
SUMMARY
Relevance of the problem: xerostomia is a subjective sensation of dry mouth which can
occur even when a normal salivary flow is present. According to the literature data the prevalence of xerostomia varies and ranges from 0,1% to 72%. The aim of the work: to evaluate the knowledge of dentists of LUHS about xerostomia’s etiological factors and clinical features and to determine the management of xerostomia in clinical practice.
Materials and methods: 129 questionnaires were delivered to the dentists of LUHS 98 of
which were answered and handed in. The contingent of the research consisted of 49 general dentists and 49 dental specialists. In the first part of the questionnaire the respondents were asked about their experience with patients complaining about mouth dryness and the second part of the questionnaire aimed at evaluating the dentists’ knowledge about the symptom. The knowledge was evaluated by summing up all the right and wrong answers of each question. The statistical analysis was made by using Statistica 13.0 program. The statistical significance of the distribution of the answers of each question was calculated by chi-square criteria and the dependency of two variables was calculated applying Spearman’s correlation coefficient. The results were treated as statistically significant when p < 0,05.
Results: the level of knowledge about the medications that may cause xerostomia was higher
of those dentists who had 10 or more years of clinical practice (p = 0,002) and it did not depend on professional qualification. There was a direct proportion between taking the anamnesis about mouth dryness and a higher number of patients with xerostomia treated (p = 0,000002).
Conclusions: xerostomia mostly affects people aged over 60 and dentists should pay greater
attention to taking the anamnesis about mouth dryness from the patients of this risk group. It is also necessary to pay attention to the medications used by patients and other risk factors that might be the reason of xerostomia.
ĮVADAS
Demografinis senėjimas yra visame pasaulyje stebima tendencija, kurią daugiausiai lemia gerokai pagerėjusi sveikatos apsaugos sistemos kokybė [1]. Prognozuojama, kad 80 metų ir vyresnių žmonių dalis populiacijoje ES šalyse nuo 2016 m. iki 2050 m. padvigubės ir sudarys net 11,4% [2]. Dėl žemo gimstamumo ir ilgesnės gyvenimo trukmės, manoma, vidutinis ES gyventojų amžius didės ir toliau – štai Lietuvoje 2008 – 2018 metais 65 m. ir vyresnių žmonių dalis populiacijoje padidėjo 2,6% ir tai atitinka visos Bendrijos vidurkį per šį laikotarpį [3]. Todėl nieko keisto, kad sveikatos apsaugos sistema dėl to susiduria su vis daugiau iššūkių ir turi vis labiau orientuotis į vyresnių žmonių gyvenimo kokybę.
Vyresni žmonės vartoja daugiau vaistų negu bet kuri kita amžiaus grupė [4]. Medikamentai, skirti gydyti įvairioms ligoms, gali sukelti šalutinius poveikius, pavyzdžiui, seilių liaukoms, ir taip paskatinti pakitimus burnos ertmėje [5]. Vyresnieji taip pat linkę dažniau sirgti įvairiomis sisteminėmis ligomis ir sveikatos priežiūros specialistai visą dėmesį sutelkia į jų gydymą, pamiršdami kitas šių ligų komplikacijas, pavyzdžiui, kserostomiją, arba burnos sausumą, kuri gali sukelti papildomų nepatogumų [6]. Taip pat šis simptomas dažnas ir tarp onkologinių ligonių – štai galvos ir kaklo srities vėžys yra šeštas dažniausias piktybinis susirgimas visame pasaulyje, dauguma pacientų yra pažengusios ligos stadijoje ir jiems reikalingas spindulinis gydymas ir/ar chemoterapija, kurie dažnai tampa kserostomijos priežastimi [7,8]. Būtent šios pacientų grupės ir turi didžiausią kserostomijos riziką.
Burnos sausumo pojūtis yra fiziškai ir psichologiškai sekinanti būklė, kuri gali pastebimai pabloginti su burnos sveikata susijusią gyvenimo kokybę [9]. Kserostomija visada pasireiškia esant Šjogreno sindromui, kuris yra antra dažniausia lėtinė autoimuninė liga [10]. Nustatyta, kad šiuo sindromu sergantiems asmenims dažniau pasireiškia dantų ėduonis, jie turi daugiau pašalintų dantų ir įprastai išleidžia daugiau pinigų odontologinėms paslaugoms negu sveiki asmenys bei dažnai susiduria su sunkia depresija ar nerimu [10]. Esant kserostomijai, pacientai skundžiasi deginimo pojūčiu, sutrikusiu skoniu, uosle, kalba, apsunkintu rijimu ir prastesne plokštelinių protezų retencija [9]. Visi šie simptomai rodo, kad susidūrusiems su šia problema pacientams reikalinga pagalba ir odontologai privalo žinoti, kaip ją suteikti.
Nustačius kserostomiją, visų pirma reikalingas paciento mokymas, kuris turi būti orientuotas į labai gerą ir kokybišką asmeninę burnos higieną, kuri reikšmingai padeda sumažinti komplikacijų pasireiškimą [11]. Taip pat reiktų vengti sauso, kieto, rūgštaus, sūraus maisto, tabako, alkoholio [11]. Terapijos priemonių, kurios vartojamos sistemiškai arba vietiškai, yra pakankamai nemažai, tačiau dauguma jų tik iš dalies ir tik trumpam laikui sumažina burnos sausumą [12]. Todėl paskutiniaisiais
metais atsiranda vis daugiau publikacijų, kuriose aprašomi galimi seilių liaukų terapijos būdai kamieninių ląstelių pagalba, taip pat genų terapijos ir audinių inžinerijos metodai [13]. Tai suteikia vilčių, kad galbūt ateityje pacientams su kserostomija bus prieinami tokie terapijos būdai, kurie klinikiniais rezultatais gerokai pranoks šiandienines terapijos priemones.
Problema: kadangi kserostomija ir jos sukeliami paciento sunkumai yra mažai akcentuojama
problema odontologijos studijų metu, o profesinio tobulinimo kursuose apie ją kalbama mažai, gali būti, kad ne visi odontologai pakankamai įvertina kserostomijos pasireiškimo dažnį visuomenėje ir pastebi jos simptomus.
Tyrimo tikslas: nustatyti LSMU dirbančių odontologijos srities specialistų žinias apie
kserostomijos etiologinius veiksnius ir klinikinius požymius bei jos kontroliavimo priemonių taikymą klinikiniame darbe.
Uždaviniai:
1. Įvertinti LSMU gydytojų odontologų žinias apie kserostomiją priklausomai nuo klinikinės patirties bei profesinės kvalifikacijos.
2. Įvertinti sąsajas tarp specifinės anamnezės apie burnos sausumą surinkimo ir odontologų kvalifikacijos, klinikinės patirties ir patirties su kserostomija besiskundžiančiais pacientais.
3. Įvertinti LSMU odontologų skiriamas terapijos priemones kserostomijai palengvinti.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Seilių sudėtis ir funkcijos
Seilės – tai specifinis biologinis skystis, sekretuojamas trijų porų didžiųjų seilių liaukų (paausinių, pažandinių ir paliežuvinių) bei daugybės mažųjų seilių liaukų [14,15]. Stimuliuoto seilėtekio metu 60 – 65% seilių yra pagaminamos paausinių seilių liaukų, 20 – 30% sintetina pažandinės ir 2 – 5% – paliežuvinės liaukos, o nestimuliuoto seilėtekio metu net 90% seilių yra pažandinių seilių liaukų produktas [16]. Seilės yra gaminamos dviejų tipų acininių (sekrecinių) ląstelių: serozinių ir mukozinių [17]. Jos atsakingos už pirminių seilių gamybą, o seilių liaukų latakų ląstelės jas toliau modifikuoja, kol galiausiai seilės patenka į burną [18]. Serozinės sudaro didžiąją paausinių seilių liaukų dalį, mukozinės – didžiąją paliežuvinių seilių liaukų dalį, o pažandines seilių liaukas sudaro mišrios ląstelės [17]. Didžiųjų seilių liaukų lokalizacija pavaizduota 1 priede.
Žmogaus seilių sudėtyje yra apie 99% vandens bei 1% baltymų ir druskų [15,19]. Labai svarbų vaidmenį vaidina jose esantys mucinai – stipriai glikozilinti glikoproteinai, kurie sintetinami pažandinėse, paliežuvinėse ir mažosiose seilių liaukose, tačiau negaminami paausinėse bei von Ebner‘io liaukose [19]. Mucinai suformuoja slidžią ir viskoelastingą dangą burnos ertmės paviršiuje ir atlieka drėkinančią funkciją kramtymo, kalbėjimo ir rijimo metu [19]. Burnos ertmėje esančių seilių sudėtyje taip pat gausu deskvamuoto epitelio ląstelių, dantenų vagelės skysčio, mikroorganizmų ir maisto likučių [14]. Be drėkinančios funkcijos, seilės atlieka ir keletą kitų, tokias kaip burnos ertmės apvalymas, gleivinės apsauga nuo fizinės ir mikrobinės kilmės pažeidimų, pavyzdžiui, grybelinės infekcijos, virškinimas, neutralaus pH palaikymas ar apsauga nuo dantų demineralizacijos [20,21]. Seilės yra ypač svarbios burnos ertmės apsaugai ir jos sveikatai palaikyti, deja, dėmesys į jas atkreipiamas tik tada, kai suprastėja jų kokybė ar sumažėja kiekis [15]. Nestimuliuotu seilėtekiu vadinamos seilės, kurios išskiriamos be išorinės skonio, uoslės, kramtymo, mechaninės ar medikamentinės stimuliacijos, o stimuliuotas seilėtekis – tai tos seilės, kurios išskiriamos kaip atsakas į išorinę stimuliaciją [22]. Sveikų individų seilių gamyba per dieną siekia 0,5 – 1,5 l [23]. Remiantis skirtingais literatūros duomenimis, seilių liaukų hipofunkcija laikoma tada, kai nestimuliuotas seilėtekis siekia mažiau nei 0,1 – 0,2 ml/min arba stimuliuotas seilėtekis yra mažesnis negu 0,5 – 0,7 ml/min, arba abu kartu [21,24-26]. Tuo tarpu normalus seilių tėkmės greitis yra 0,3 – 0,4 ml/min nestimuliuotam seilėtekiui, o stimuliuoto seilėtekio metu – valgant, kramtant – gali padidėti net iki 4,0 – 5,0 ml/min [18]. Miego metu seilėtekis sumažėja iki 0,1 ml/min, bet tai nelaikoma hiposalivacija [18].
Todėl akivaizdu, kad normaliai burnos sveikatai palaikyti seilės vaidina itin svarbų vaidmenį ir ne tik apsaugo dantis ir gleivinę nuo kenksmingų aplinkos veiksnių, tačiau taip pat dalyvauja ir kramtymo, rijimo ir kalbėjimo judesiuose kaip trintį sumažinantis komponentas.
1.2. Kserostomijos apibrėžimas
Kserostomija yra subjektyvus sausos burnos pojūtis, galintis pasireikšti net ir esant normaliam seilėtekiui [27,28]. Pagal patogenezę skiriama pirminė, arba tikroji, kserostomija, kuri pasireiškia dėl seilių liaukų sutrikimų, arba simptominė (pseudokserostomija), kuri apibūdinama kaip subjektyvus paciento burnos sausumo pojūtis, nepaisant normalios seilių liaukų sekrecinės funkcijos [11]. Pagal trukmę, kserostomija gali būti skirstoma į nuolatinę arba periodinę [4]. Sumažėjusi seilių sekrecija vadinama hiposalivacija ir yra įvertinama objektyvaus tyrimo – sialometrinio testo – metu [14,27]. Dauguma pacientų pirmuosius kserostomijos simptomus pajunta, kai seilėtekio rodikliai, lyginant su norma, sumažėja 40 – 50% [26,27].
1.3. Kserostomijos paplitimas
Tiksliai nustatyti kserostomijos paplitimą yra pakankamai sunku ir problematiška, nes tai yra subjektyvus simptomas ir gali būti įvertintas tik tiesioginės apklausos metu [29]. Todėl literatūros duomenimis kserostomijos paplitimas yra labai įvairus ir svyruoja nuo 0,1% iki 72% [20,22,23,29-31]. Naujojoje Zelandijoje atliktos apklausos duomenimis, kserostomija pasireiškia maždaug 1 iš 8 respondentų (13,1%) ir daugiau moterims negu vyrams [29]. Nors dažniausiai šis simptomas pasireiškia vyresnio amžiaus pacientams, tačiau gali būti diagnozuojamas ir jauniems asmenims [11]. Paplitimas taip pat skiriasi ir priklausomai nuo amžiaus grupės: tarp 18 – 24 metų asmenų kserostomija nustatyta 5%, o tarp asmenų, kuriems virš 75 metų – 26% [29]. Panašius rezultatus gavo ir Smith su bendraautoriais, kurie teigė, kad seilių gamyba reikšmingai skiriasi tarp vyresnio amžiaus (≥ 70 metų) ir jauno (20 – 30 metų) ar vidutinio amžiaus (40 – 50 metų) asmenų, tad galima daryti išvadą, jog seilių gamyba yra stabili iki 50 metų, o vėlesniame amžiuje palaipsniui mažėja [32]. Taip gali būti dėl to, kad vyresnio amžiaus žmonės dažniau serga lėtinėmis ligomis ir joms gydyti vartoja kelis vaistus, skatinančius burnos sausumą, todėl dažniau ir kenčia nuo jų sukeliamos kserostomijos [30].
Dėl skirtingo tyrimuose dalyvavusių asmenų amžiaus, lyties, nevienodos bendrosios sveikatos būklės ir kitų faktorių, kserostomijos paplitimo rodikliai yra labai nevienodi. Tačiau daugiausia šis sutrikimas pasireiškia tarp vyresnio amžiaus žmonių ir yra labiau būdingas moterims.
1.4. Kserostomijos etiologiniai veiksniai
Dėl kserostomijos atsiradus pirmiesiems nusiskundimams, ypač svarbu yra nustatyti burnos sausumo priežastis ir jas gydyti, o tai reikalauja aktyvių odontologo ir paciento veiksmų [21]. Kserostomijos priežastiniai veiksniai gali būti skirstomi į dvi grupes: susiję su seilėmis ir nesusiję [23]. Nesusiję su seilėmis veiksniai yra kvėpavimas pro burną, nerimo sutrikimai, dehidratacija, neurologinės disfunkcijos, o su seilėmis susiję – tai tokie, dėl kurių tiesiogiai sumažėja seilių kiekis burnoje (cukrinis diabetas, hepatito C virusas, Šjogreno sindromas ir kt.) [23]. Daugelio autorių nuomone, lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, Parkinsono liga, autoimuninės ligos, ypač Šjogreno sindromas ir reumatoidinis artritas, paausinių seilių liaukų ligos, galvos ir kaklo srities piktybiniai navikai ir jų gydymas yra pagrindinės burnos sausumo priežastys [23,31,33].
1.4.1. Vietinės ir sisteminės ligos
Dažniausios ligos, kurios apima seilių liaukas ir sukelia kserostomiją, yra autoimuninės ligos, šiek tiek rečiau burnos sausumą sukelia cukrinis diabetas, inkstų nepakankamumas ir transplantato prieš šeimininką liga [6]. Kserostomija nustatyta 38% vaikų ir 53% suaugusiųjų, sergančių 1 tipo diabetu bei nuo 14% iki 62% pacientų, sergančių 2 tipo diabetu, tuo tarpu tarp sergančių sistemine raudonąja vilklige (autoimunine liga) besiskundžiančių kserostomija buvo daugiau nei 75% [12].
Šjogreno sindromas yra lėtinė sisteminė autoimuninė liga, pažeidžianti egzokrinines liaukas, o jai būdingas akių ir burnos sausumas bei limfocitų infiltracija ašarų ir seilių liaukose [13,34]. Pirmiausiai yra paveikiamos šiuo sindromu sergančiųjų paliežuvinė bei pažandinė seilių liaukos ir dažniausiai jų degradacija vyksta abipus, o dėl progresuojančios Šjogreno sindromo eigos vyksta palaipsninis seilėtekio mažėjimas [35]. Šjogreno sindromas ir cistinė fibrozė yra ligos, visam laikui pažeidžiančios seilių liaukų audinius ir funkciją [14]. Autoimuninės skydliaukės ligos yra pačios dažniausios endokrininės autoimuninės ligos, o dėl panašios patogenezės, jos kartu su Šjogreno sindromu pasireiškia net devynis kartus dažniau negu atskirai, todėl diagnozavus vieną šių ligų, reikėtų ištirti pacientą ir dėl kitos [6].
Viena iš anaerobinių bakterinių infekcijų yra aktinomikozė, kuri infiltruoja paausinės ir pažandinės seilių liaukų latakus ir gali suformuoti pūlinius, kurie tampa hiposalivacijos priežastimi [12].
Kliniškai pacientų, sergančių ŽIV infekcija, išskiriamų seilių kiekis yra sumažėjęs tiek iš paausinių, tiek pažandinių ir paliežuvinių liaukų, o kserostomija pasireiškia ir ŽIV teigiamiems vaikams, ir suaugusiems [36].
Pagrindiniai mechanizmai, kurie sukelia su sisteminėmis ligomis susijusią kserostomiją, yra autoimunitetas, imunokompetentinių ląstelių infiltracija, granulomų susidarymas, fibrozė, dehidratacija ir baltyminių medžiagų susikaupimas [6]. Burnos sausumą gali sukelti ir vietinės ligos – sialoadenitas, seilių liaukų akmenligė, ūmios ryklės ir burnos ertmės infekcijos (snukio ir nagų liga, vėjaraupiai, herpetinis stomatitas, periodonto ligos), burnos, ryklės, stemplės navikai [11]. Seilių liaukų infekcijos ir akmenligė, priešingai nuo autoimuninių ligų, sukelia tik laikinus seilėtekio sutrikimus [14].
Kai kurių studijų duomenys rodo, kad skirtingos emocijos gali sumažinti arba paskatinti seilių tėkmę, be to, psichologinės ligos kaip depresija ar nerimo sutrikimas gali būti siejamos su kserostomija [14,20].
Seilių liaukų audiniai dėl ektopinių vystymosi anomalijų gali susidaryti tokiose vietose kaip hipofizė, vidinė ar išorinė ausis, apatinis žandikaulis, tiroglosinis kanalas, taip pat skydliaukės ir prieskydinių liaukų kapsulėse, limfmazgiuose bei kaklo srityje, tačiau tokiu atveju specialus gydymas, nesant papildomų komplikacijų, nereikalingas [37]. Tuo tarpu didžiųjų seilių liaukų hipoplazija arba aplazija yra retos vystymosi anomalijos, kurios gali būti vienpusės, dvipusės, kaip paveldimo sindromo dalis arba izoliuotos ir gali būti įvairaus laipsnio burnos sausumo priežastimi [37].
Visų literatūroje aprašomų ligų, susijusių su kserostomija, sąrašas pateikiamas 2 priede.
1.4.2. Vaistai
PSO duomenimis, vaistų, skirtų gydyti ūminėms ir lėtinėms ligoms, suvartojimo kiekis pasauliniu mastu toliau kyla, todėl sveikatos priežiūros specialistai neišvengiamai susiduria su pacientais, kurie kasdien vartoja vienus arba daugiau vaistų [38]. Yra nustatyta virš 500 medikamentų, kurie skirtingais mechanizmais, pavyzdžiui, veikdami į centrinius ar periferinius receptorius, gali slopinti seilėtekį ir sukelti burnos sausumą [23], gleivinės uždegimą ar skonio sutrikimus [38]. Vaistų, kurie siejami su kserostomija, sąrašas pateikiamas 3 priede.
Kserostomija ypač pasireiškia tarp asmenų, vartojančių daugiau negu vienus vaistus [31,33,39]. Remiantis France atlikta sistemine apžvalga, absoliuti dauguma vaistų nepažeidžia seilių liaukų, bet sumažina seilių išsiskyrimą nestimuliuoto seilėtekio metu [21]. Dažnai kserostomija pasireiškia pacientams, kurie vartoja kraujospūdį reguliuojančius vaistus, antidepresantus, imunosupresinius vaistus, kadangi jie sumažina kraujo tėkmę pro seilių liaukas ir tai sąlygoja mažesnę seilių gamybą [11]. Sergant šizofrenija, seilių tėkmės pasikeitimas priklauso nuo vartojamų vaistų tipo, jo farmakokinetikos ir kitų veiksnių, todėl gali pasireikšti kserostomija, sialorėja (per didelis seilių kiekis) arba nė vienas iš jų [40]. Apie 27% žmonių, vartojančių triciklinius
antidepresantus, skundžiasi sausa burna [39]. Kaip šalutinis poveikis burnos sausumas gali atsirasti ir po chemoterapijos [23].
1.4.3. Radioterapija
Kserostomija yra dažniausiai pasitaikantis šalutinis poveikis pacientams, kuriems taikoma galvos ir kaklo srities radioterapija, o jos dažnumas tarp šių pacientų svyruoja nuo 73,5% iki 93% [41,42]. Radioterapija sukelia seilių liaukų lizę [11] tiesiogiai pažeisdama acinines ląsteles, ypač serozines, taip pat aplinkines kraujagysles bei nervus [14], o iškart po radioterapijos procedūros nustatytas seilių sekrecijos sumažėjimas 60% [11]. Per pirmąją savaitę dėl šios procedūros seilių tėkmės greitis gali sumažėti apie 50% ir siekti net apie 80% iki 7 savaitės [41]. Tai įvyksta dėl seilių liaukų fibrozės ir ilgalaikio sekrecinės funkcijos praradimo, dėl to ženkliai suprastėja gyvenimo kokybė [21].
Skirtingų autorių duomenimis, negrįžtamą seilių liaukų pažeidimą ir hipofunkciją bei su tuo susijusią kserostomiją dažniausiai sukelia 50 – 60 Gy dozės, o 30 – 50 Gy dozių sukelti pažeidimai yra grįžtami [11,14]. Kiti tyrimai rodo, kad mažesnės negu 26 Gy dozės pacientams, sergantiems galvos ir kaklo srities plokščialąsteline karcinoma, sumažino kserostomijos požymius be rizikos sumažėti gydymo efektyvumui [11].
1.4.4. Kiti veiksniai
Įprastų cigarečių dūmuose yra beveik 4000 cheminių medžiagų, kurios išbalansuoja imuninį ir uždegiminį atsaką organizme [43]. Nustatyta, kad ilgalaikis rūkymas neigiamai paveikia seilių liaukų funkciją, dėl to sumažėja jų kiekis ir suprastėja kokybė [44]. Remiantis Andersson ir kitų atliktu tyrimu, burnos sausumas yra trečias dažniausias su burna susijęs rūkančiųjų nusiskundimas – tuo skundžiasi kas trečias rūkantysis [45]. Įdomu tai, kad pasak Olsson ir kitų, tarp sergančiųjų Šjogreno sindromu buvo didesnė dalis asmenų, kurie yra metę rūkyti nei tų, kurie vis dar teberūko [46]. Tačiau nustatinėjant rūkymo ir Šjogreno sindromo sąsajas, derėtų atkreipti dėmesį ir į socialinę aplinką, kadangi toksinai iš aplinkos ir mityba taip pat gali turėti poveikį [46]. Deja, dėl išsamių ilgalaikių ir trumpalaikių duomenų trūkumo, nėra žinoma, kokią tiksliai įtaką burnos ir bendrajai sveikatai daro elektroninės cigaretės, tačiau dabartiniai įrodymai leidžia manyti, kad ilgalaikis jų naudojimas taip pat turi neigiamą poveikį burnos sveikatai [47].
Pasak Apessos ir kitų, rytinė hiposalivacija siejama su prasta miego kokybe, tačiau ji nesiejama su pertekliniu miegojimu dienos metu (pagal ESS) [48]. Tuo tarpu subjektyvus sausos
burnos pojūtis susijęs su pertekliniu miegojimu dienos metu, prasta miego kokybe (pagal PSQI klausimyną) ir padidėjusia miego apnėjos rizika (pagal Berlyno klausimyną) [48].
Kserostomija netiesiogiai gali būti sukelta jatrogeninių veiksnių, pavyzdžiui, būgninės stygos (veidinio nervo dalies), kuri yra atsakinga už sekrecijos funkciją, pažeidimo ir dėl to sumažėjusios pažandinės ir paliežuvinės seilių liaukų sekrecijos [11].
Burnos sausumą taip pat gali sukelti ir alkoholio ar jo turinčių skalavimo skysčių vartojimas, kofeino turinčių gėrimų vartojimas, taip pat knarkimas, kvėpavimas pro burną, dehidratacija [17].
Akivaizdu, kad didžiausioje kserostomijos rizikos grupėje paprastai yra tie pacientai, kurie turi kitų bendrųjų sveikatos problemų. Todėl gydytojai specialistai, gydantys bendrines ligas ir skiriantys vaistus, privalo informuoti pacientą apie galimus šalutinius vaistų poveikius.
1.5. Nusiskundimai ir klinikiniai požymiai
1.5.1. Nusiskundimai
Kserostomija yra nepageidaujamas simptomas, galintis neigiamai paveikti kasdieninę žmogaus rutiną [49]. Remiantis Jungtinėje Karalystėje senelių slaugos namuose atliktos apklausos duomenimis, maždaug 4 iš 10 apklaustųjų (40% bedančių ir 41,2% turinčių dantis) teigė, kad jaučia sausumą burnoje [50]. Tuo tarpu lūpų sausumu, sutrūkinėjimu ir skausmu skundėsi 33,6% bedančių ir 38,2% turinčių dantis [50]. Tokios būklės gali sukelti depresiją ir pabloginti gyvenimo kokybę [51]. Kai kurie autoriai pabrėžia, kad tokie nusiskundimai kaip sutrikęs skonio jutimas bei burnos ertmės gleivinės drėkinimas ar apsunkintas rijimas gali nulemti tai, kad pacientas ims vengti tam tikrų maisto produktų, dėl ko gali ne tik atsirasti kai kurių maisto medžiagų nepakankamumas, bet ir atrofuoti kramtymo raumenys bei sumažėti kramtymo efektyvumas [14]. Anot Fleming ir bendraautorių atliktos apklausos, net 83% paliatyvių ligonių, kurių amžius svyravo nuo 32 iki 92 metų, atsakė, kad įprastai jaučia burnos sausumą, o daugiau nei 85% teigė, kad šis simptomas vienaip ar kitaip trukdė jų skonio, kalbėjimo ir mitybos funkcijoms [52]. Sausa burna besiskundžiantiems žmonėms sunku toleruoti aštrų, karštą, rūgštų maistą ir dažnai išimamų protezų nešiojimas tampa itin apsunkintas [30]. Be to, dėl ilgą laiką esančio nepakankamo seilių kiekio gali pasireikšti ir dantų jautrumas [21].
Akivaizdu, kad šie simptomai, kuriuos jaučia pacientai, daro neigiamą įtaką jų gyvenimo kokybei, o ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir ligoniams po spindulinio gydymo.
1.5.2. Klinikiniai požymiai
Vokietijoje atliktos odontologų apklausos duomenimis, daugiau nei pusė apklaustųjų kaip dažniausius klinikinius kserostomijos požymius nurodė padidėjusį apnašų formavimąsi ir dantų ėduonį, o daugiau nei 40% respondentų pirmiausiai išskyrė burnos gleivinės ir dantenų pažeidimus [26]. Be šių, klinikiniai burnos sausumo požymiai yra lygi burnos gleivinė ir dantenos, liežuvio spenelių atrofija, klampios seilės, seilių nebuvimas ar labai minimalus jų kiekis burnos dugne, dviejų ar daugiau dantų kaklelių karioziniai pažeidimai, vagotas liežuvis ir odontologinio veidrodėlio lipimas prie vidinės skruosto dalies [12]. Seilių liaukų hipofunkcija ir dėl jos atsiradusi kserostomija gali lemti blogą burnos kvapą, o burnos ertmė tapti labiau imli gleivinės ir dantenų uždegimui bei periodonto ligoms [28]. Dėl būdingų ekstraoralinių požymių ir dėl to atsiradusių psichosocialinių problemų gali suprastėti pacientų gyvenimo kokybė [42].
Kadangi kserostomija pasireiškia esant Šjogreno sindromui, dažniausi su šia liga susiję klinikiniai požymiai burnoje yra trauminės kilmės pažeidimai, burnos kandidozė ir protezinis stomatitas [53]. Burnos gleivinėje galima stebėti aftas, vidutinio sunkumo rombinio glosito formą, geografinį liežuvį, kraujosruvas, lūpų pūslinę, hiperkeratozę, deskvamacinį gingivitą, cheilitą [53]. Be to, kaip nurodo Maarse ir kiti, Šjogreno sindromu sergantiems pacientams tikimybė netekti vieno ar kelių dantų padidėja net 61%, lyginant su to paties amžiaus ir lyties sveikais asmenimis, o rizika netekti bent vieno danties viršutiniame priekiniame sekstante (13 – 23 dantys) išauga net 3,4 karto, lyginant su kontroline grupe [35].
Apibendrinus galima teigti, kad yra daugybė kserostomijos klinikinių požymių ir simptomų, kurie sukelia didelį diskomfortą pacientams. Negydoma ji gali komplikuotis kitomis problemomis, tokiomis kaip dantų netekimas, uždegimai, grybelinės infekcijos ar psichologinės ligos. Odontologai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai turi prisiminti, kad net ir esant normaliam seilių kiekiui paciento burnoje, jie negali būti tikri, kad pacientas nejaučia burnos sausumo.
1.6. Kserostomijos diagnostika
Kserostomijos diagnostika visų pirma prasideda nuo išsamios anamnezės – pacientų yra klausiama, ar jie jaučia diskomfortą rydami, kramtydami, kalbėdami, valgydami kietą ar rūgštų, aštrų maistą [12]. Vienas dažniausiai naudojamų kserostomijos diagnostikos būdų yra kserostomijos klausimynas (XI) arba sutrumpintas kserostomijos klausimynas (SXI) (Lentelė Nr. 1) [4].
Lentelė Nr. 1. Dažniausiai naudojami kserostomijos klausimynai [4]
Kserostomijos klausimynas Sutrumpintas kserostomijos klausimynas
Teiginiai
Aš siurbčioju skysčius, kad galėčiau nuryti maistą
Valgydamas jaučiu burnos sausumą Atsikeliu naktį, kad atsigerčiau Mano burna yra sausa
Man sunku valgyti sausą maistą
Aš čiulpiu saldainius ar ledinukus, kad nuslopinčiau burnos sausumą
Patiriu sunkumų rydamas tam tikrą maistą Jaučiu veido odos sausumą
Jaučiu akių sausumą Jaučiu lūpų sausumą
Mano nosies vidinė dalis yra sausa
Valgydamas jaučiu burnos sausumą
Mano burna yra sausa
Man sunku valgyti sausą maistą
Patiriu sunkumų rydamas tam tikrą maistą
Jaučiu lūpų sausumą
Atsakymų variantai
„niekada“ (1), „beveik niekada“ (2), „kartais“ (3), „dažnai“ (4), „visada“ (5)
„niekada“ (1), „kartais” (2), „dažnai“ (3)
Įvertinimas nuo 11 (kserostomijos nėra) iki 55 (sunkiausia įmanoma kserostomija)
nuo 5 (kserostomijos nėra) iki 15 (sunkiausia įmanoma kserostomija)
Sutrumpinta kserostomijos klausimyno versija buvo sukurta tam, kad didesnis dėmesys būtų atkreipiamas į burnos sausumo sukeliamus pojūčius, o ne egzokrininių liaukų funkciją, be to, vyresniems asmenims dažnai sunku pasirinkti net tarp penkių atsakymo variantų, todėl buvo palikti tik trys [54]. Gavus rezultatus, jie yra sudedami ir apskaičiuojamas taškų skaičius, kuris preliminariai rodo kserostomijos sunkumą, kur didesnis skaičius reiškia sunkesnę klinikinę eigą [12].
Siekiant diagnozuoti galimą kserostomiją, labai svarbu atlikti kruopščią burnos apžiūrą ir įvertinti tipinius kserostomijos požymius (žr. 1.5. poskyrį) [30]. Ypač įdėmiai reikėtų apžiūrėti pacientus, kurių atsakymai klausimyne leidžia įtarti didesnio ar mažesnio sunkumo burnos sausumą.
Jeigu įmanoma, reikėtų tiek įvertinti kserostomijos laipsnį, tiek išmatuoti seilėtekį [4]. Tradicinis seilių liaukų disfunkcijos diagnostikos metodas yra sialometrija, kuri matuoja bendrą išskiriamų seilių kiekį arba kurios nors didžiosios seilių liaukos individualiai [55]. Sumažėjęs stimuliuotas ar nestimuliuotas seilėtekis siejamas su seilių liaukų hipofunkcija [28], todėl sialometrinis tyrimas gali padėti nustatyti, ar burnos sausumas susijęs su seilių liaukų hipofunkcija, ar ne. Tiesa, hiposalivacija (žr. 1.1. poskyrį) tik parodo seilių liaukų hipofunkciją, tačiau nesuteikia
informacijos apie etiologinį veiksnį [55]. Nestimuliuotas seilėtekis yra matuojamas pacientui sėdint, 15 minučių vis išleidžiant susikaupusias seiles į graduotą indą (4 priedas, A pav.), arba ties išeinamaisiais seilių liaukų latakais laikant vatos rulonėlį, kuris pasveriamas prieš matavimo procedūrą ir po jos, o gautas skirtumas yra išskirtų seilių kiekis [30]. Kiti galimi metodai – absorbuojančios juostelės laikymas burnos dugne, išspjovimo būdas arba įsiurbimo metodika (4 priedas, B pav.) [30].
Kai atliekamas stimuliuoto seilėtekio matavimas, pacientui nurodoma pakramtyti 1 – 2 g parafino ar beskonės kramtomosios gumos nustatytu intensyvumu, pavyzdžiui, 60 – 70 kartų per minutę [14]. Sialometrija turėtų būti atliekama 2 h po valgio (idealiu atveju – po pusryčių), arba iškart atsikėlus [14].
Kada yra įtariama, kad kserostomija gali būti susijusi su sistemine liga, atliekami laboratoriniai tyrimai, pavyzdžiui, bendras kraujo tyrimas, biopsija (dažniausiai mažųjų seilių liaukų) arba imamas pasėlis, iš kurio kserostomija sergančių asmenų dažnai išauginamas Candida albicans [21].
Akivaizdu, jog dėl to, kad kserostomija gali būti susijusi su daugybe skirtingų sisteminių ligų ar būklių, diagnostikos būdų yra įvairių. Vis dėlto, kserostomija yra ne liga, o simptomas, todėl svarbiausiais laikomi tinkama paciento anamnezė ir seilių tėkmės greičio nustatymas.
1.7. Kserostomijos gydymas ir profilaktika
1.7.1. Gydymo ir prevencijos būdai atsižvelgiant į priežastį
Tam, kad būtų galima efektyviai gydyti kserostomiją, būtina tiksliai nustatyti jos priežastį [6]. Kadangi burnos sausumas yra pagrindinis galvos ir kaklo srities radioterapiją patyrusių pacientų nusiskundimas, siekiant išvengti į navikinį procesą neįtrauktų audinių apšvitinimo, siūloma naudoti moduliuojamo intensyvumo spindulinę terapiją (IMRT), kuri didžiausią radiacijos dozę sutelkia būtent į naviką [16]. Tuo tarpu naudojant konformalią 3D spindulinę terapiją (angl. 3D conformal
radiotherapy), galima lengviau suplanuoti procedūrą taip, kad būtų kuo mažiau įtraukti aplink naviką
rizikos zonoje esantys organai [16]. Pasak tyrimų, pacientams, kuriems taikoma radioterapija, gali būti naudingas amifostinas, kuris pasižymi selektyviniu citoprotekciniu poveikiu normaliems organizmo audiniams ir apsaugo juos nuo DNR destrukcijos bei aprūpina vandenilio jonais pažeistų molekulių atkūrimui [11]. Taip pat, kaip rodo tyrimas su pelėmis, apšvitintomis 15 Gy doze, ilgalaikis pilokarpino skyrimas gali paskatinti stimuliuotą seilėtekį po radioterapijos procedūros praėjus 30 – 63 dienų, tiesa, joms skirta pilokarpino dozė, atsižvelgiant į pelių masę, viršijo įprastą normą 10 kartų [51]. Radioterapijos metu gali būti naudojamas sukandimo blokas arba kitos panašios
priemonės jas tinkamai pozicionuojant burnoje ir yra skirtos sumažinti komplikacijų pasireiškimą burnos audiniuose [56]. Anot Charalambous ir kitų, po galvos ir kaklo srities radioterapijos kserostomijai palengvinti gali būti efektyvus čiobrelių medus [41]. Jis buvo naudojamas kaip skalavimo tirpalas (20 ml medaus ir 100 ml gryno vandens) prieš radioterapijos procedūrą, iškart po jos ir 6 h po procedūros [41]. Bandomojoje grupėje pacientų, besiskundžiančių kserostomijos sukeliamais požymiais, dalis buvo reikšmingai mažesnė negu kontrolinės grupės, remiantis tiek jų apklausos, tiek burnos apžiūros duomenimis [41].
Seilių liaukų aplazijos atveju galimos tiktai paviršinės terapijos priemonės, daugiausiai seilių pakaitalai [37]. Taip pat būtini gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip didesnis vandens suvartojimo kiekis ar mažesnis dirginančių maisto produktų vartojimas, o siekiant išvengti dantų ėduonies derėtų nepamiršti reguliarių vizitų pas odontologą, mažai cukraus turinčios dietos bei fluoro preparatų vartojimo [37].
Kai kserostomijos priežastis yra hiposalivacija, sukelta sisteminių ligų ar vaistų, yra būtina konsultuotis su pirminės sveikatos priežiūros gydytojais ar specialistais, kurie, jeigu pacientui yra saugu, liepia vaistus nutraukti arba pakeisti kitais, o sisteminių ligų gydymas ir gyvenimo būdo pokyčiai gali sumažinti klinikinių požymių pasireiškimą [12]. Jeigu įtariamas Šjogreno sindromas, yra būtinas bendras ištyrimas, nes juo sergantys asmenys turi net 16 kartų didesnę riziką susirgti limfoma lyginant su bendrąja populiacija [21]. Ju su bendraautoriais išsiaiškino, jog kserostomijos, sukeltos seilių liaukų hipofunkcijos dėl Šjogreno sindromo, simptomų slopinimui skyrus cevimeliną arba pilokarpiną, nepadidėjo rizika susirgti Parkinsono liga, o pacientai, kuriems nebuvo taikomas joks šios ligos gydymas, turėjo didesnę riziką susirgti Parkinsono liga [57]. Taigi, galima daryti prielaidą, kad kserostomija, nors ir netiesiogiai, gali būti ne tik kai kurių sisteminių ligų pasekmė, tačiau turėti ir priežastinį ryšį.
Tais atvejais, kai kserostomija yra sukelta kofeino turinčių gėrimų vartojimo, alkoholio, rūkymo, kvėpavimo pro burną ir panašių priežasčių, burnos sausumas dažniausiai yra grįžtamas, tereikia sumažinti tam tikrų gėrimų vartojimą, koreguoti atitinkamus mitybos ir gyvenimo būdo įpročius [17].
1.7.2. Gydymui ir profilaktikai naudojamos priemonės
Kserostomijos gydymui vartojami sialogogai (angl. sialogogues) – tai vaistai ir medžiagos, kurios stimuliuoja seilėtekį ir yra skirstomos į dvi kategorijas: sisteminius ir paviršinius preparatus [12,58,59], o gydymo būdai klasifikuojami pagal gydymo tikslą – profilaktiniai, simptominiai, paviršiniai ir sisteminiai stimuliatoriai, ligą modifikuojantys preparatai ir regeneracinė terapija [38].
Pilokarpinas ir cevimelinas yra sisteminiu būdu vartojami preparatai, muskarininių acetilcholino receptorių agonistai, kurie stimuliuoja seilių liaukų funkciją veikdami į acinines ląsteles [60,61]. Pilokarpino hidrochloridas veikia į M1 ir M3 receptorius ir skatina ne tik seilių liaukų, bet ir kitų egzokrininių liaukų (ašarų, skrandžio, kasos ir kt.) veiklą [59,61]. Pilokarpinas yra senesnis preparatas negu cevimelinas, tačiau kadangi jis pasižymi plataus spektro poveikiu, dėl jo pasireiškia daugiau šalutinių poveikių nei dėl cevimelino, kurio veikimas yra greitesnis ir labiau specifinis, o nepageidaujami poveikiai pasireiškia rečiau [60]. Minagi ir kiti ištyrė, kad net ir skiriant pilokarpiną mažesnėmis negu rekomenduojama dozėmis, pagreitėja seilių tėkmė ir stebimas simptomų palengvėjimas, o tyrimai su pelėmis patvirtino, kad seilėtekiui palaikyti yra būtinas nepertraukiamas šio preparato vartojimas [61]. Įprastai rekomenduojama pilokarpino dozė yra 2,5 – 10 mg per os 3 – 4 kartus per parą, jo skilimo pusperiodis – 9 h [59]. Kitų autorių duomenimis, pilokarpinas skiriamas po 5 mg tris kartus per dieną ir mažiausiai tris mėnesius, o paros dozė turi neviršyti 30 mg, tuo tarpu cevimelinas taip pat skiriamas mažiausiai tris mėnesius, tačiau tris kartus per dieną po 30 mg [12,62]. Šalutinis pilokarpino poveikis yra didelis prakaitavimas, odos kraujagyslių išsiplėtimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, nuolatinis žagsėjimas, bronchų susiaurėjimas, hipotenzija, bradikardija, dažnesnis šlapinimasis, regos sutrikimai [30]. Tiek pilokarpino, tiek cevimelino vartojimas yra sąlyginai kontraindikuotinas pacientams su nekontroliuojama astma, lėtinėmis plaučių ligomis, vartojantiems beta-blokatorius, taip pat atsargiai skiriamas sergantiems aktyviomis skrandžio ligomis ar nekontroliuojama hipertenzija, o pilokarpinas kontraindikuotinas ir esant uždaro kampo glaukomai ar iritui [30].
Betanecholis yra dar vienas sisteminio veikimo preparatas, tiesiogiai veikiantis į M3 receptorius, tačiau vis dar nėra pakankamai duomenų, įrodančių jo efektyvumą seilių liaukų hipofunkcijos gydymui [62]. Kiti žinomi sisteminiai preparatai yra anetolio treoninas, kuris reikšmingai palengvina burnos sausumo simptomus, ir johimbinas, alfa-2-adrenoreceptorių antagonistas, kuris gali būti veiksmingas pacientams, kuriems kserostomijos priežastis yra psichotropinių medikamentų vartojimas [12].
Paviršinės terapijos priemonės yra pirmo pasirinkimo priemonės kserostomijos pacientams [12]. Jos vartojamos simptomų slopinimui ir gleivinės drėkinimui, o pagrindinės priemonės yra didesnis skysčių suvartojimas bei seilių pakaitalų vartojimas [62]. Vanduo, remiantis Barbe su bendraautoriais atliktu tyrimu, yra mažiausiai efektyvi priemonė ilgalaikiam burnos ertmės gleivinės drėkinimui, nors trumpalaikę naudą pacientams ir suteikia [33].
Stimuliuoto seilėtekio skatinimui gali būti veiksmingas 1% obuolių rūgšties purškalas, kuris net 5,4 karto dažniau nei placebo grupės pacientams palengvino subjektyvius burnos sausumo simptomus [63]. Tiek citrinų, tiek obuolių rūgšties veikimo principas pagrįstas vandenilio jonų disociacija ir burnos aplinkos rūgštinimu, o tai stimuliuoja seilių sekreciją, kad jos rūgštingumą
burnos aplinkoje sumažintų [62]. Nors anksčiau į obuolių rūgštį kaip terapijos priemonę žiūrėta gana įtariai dėl neigiamo poveikio emaliui, tyrimais įrodyta, kad kenksmingą poveikį dantų kietiesiems audiniams galima sumažinti naudojant tinkamos koncentracijos preparatus, kartu skiriant ir ksilitolį bei fluoridus [64]. Taip pat efektyvios yra becukrės kramtomosios gumos ir čiulpinukai, stimuliuojantys seilėtekį ir mažinantys trintį į burnos gleivinę [12]. Seilių pakaitalai, tokie kaip gyvūnų mucinas, karboksimetilceliuliozė, hidroksipropilmetilceliuliozė, hidroksietilceliuliozė ar poliglicerilmetakrilatas turi panašių savybių į seilių glikoproteinus ir pasižymi antibakterine funkcija, be to, burnos skalavimo skysčiuose, purškaluose ir geliuose esantys mucinai, ksantano guma, alijošiaus ekstraktai ir kitos priemonės taip pat naudojamos kaip burną rehidratuojančios priemonės [62].
Saugus ir efektyvus gydymo būdas pacientams su seilių liaukų pažeidimu ir besiskundžiantiems kserostomija yra aukšto slėgio deguonies terapija, kuri, plataus Australijoje atlikto tyrimo duomenimis, net 64% asmenų palengvino tipinius sausos burnos simptomus ir seilėtekį [49].
Dar viena galimų priemonių seilėtekiui pagerinti yra transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija (TENS), kurios veikimo principas yra žemo dažnio pulsuojanti elektros srovė, perduodama per prie odos pritvirtintus elektrodus, kurie stimuliuoja periferinius nervus ir sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius [65]. Jos teigiamas analgetinis poveikis buvo nustatytas jau 1965 m., tačiau pastaraisiais metais pastebėta, kad TENS yra ne tik veiksminga priemonė nuo skausmo, bet ir gali padidinti seilių tekėjimo greitį [65].
Pastebėta, kad burnos pratimai, kurių metu reikia atlikti nesudėtingus judesius, tokius kaip lūpų, liežuvio, skruostų tempimas, kramtomųjų raumenų pratimai ir rijimo judesiai, atliekami 1 savaitę po du kartus per dieną, efektyviai pagerino vyresnio amžiaus žmonių seilėtekį, todėl susiduriantiems su burnos sausumu patariama prieš kiekvieną valgį skirti kelias minutes šių pratimų atlikimui [25].
Nors ir yra tam tikrų duomenų, jog akupunktūra gali padidinti seilių tėkmės greitį ir/ar palengvinti burnos sausumo simptomus, visgi šie rezultatai turi būti vertinami itin atsargiai dėl galimos tyrėjų šališkumo rizikos [66].
Kamieninių ląstelių, pavyzdžiui, iš kaulų čiulpų ar riebalinio audinio, transplantacija yra alternatyva atkurti seilių liaukų veiklą, kadangi jos gali savarankiškai atsinaujinti ir diferencijuotis į bet kokio tipo seilių liaukų ląsteles [55]. Seilių liaukas sudarančios ląstelės pasižymi aukštu proliferaciniu aktyvumu, o tai leidžia manyti, jog liaukų epitelis turi didelį regeneracinį pajėgumą [62]. Yamamura ir kiti atliko tyrimą su pelėmis ir seilių liaukų regeneracijai naudojo pulpos ląsteles, kurios, sudarius tam tikras sąlygas, buvo efektyvios hiposalivacijos po spindulinės terapijos gydymui [67], tačiau jų efektyvumas seilių liaukų hipofunkcijos gydymui išlieka iki galo neįrodytas [62]. Tuo
tarpu genų terapija yra toks regeneracinio gydymo būdas, kada į seilių liaukų audinius yra injekuojamas užkrato pernešiklis (angl. vector), dažniausiai virusas, kuris turi tam tikrą genetinę informaciją ir ten veikdamas sukelia seilių liaukų audinių atsinaujinimą [13]. Tyrėjai nagrinėja genų terapijos seilių liaukose efektyvumą, kuris, panašu, turi potencialo būti veiksmingas [21]. Štai tyrimas su pelėmis parodė, kad profilaktiškai prieš radioterapijos procedūrą injekuotas hKGF padėjo palengvinti po procedūros atsiradusią hiposalivaciją [13].
Kserostomijos gydymas neturėtų apsiriboti tik simptomų slopinimu – priešingai, turėtų plačiai apimti visą diagnostikos, profilaktikos ir gydymo koncepciją ir atkeipti dėmesį į burnos sausumo priežastis ir jos įtaką bendrai sveikatos būklei bei gyvenimo kokybei [33]. Nepaisant to, kad yra sukurta daugybė skirtingų preparatų kserostomijos palengvinimui, šiuo metu nėra vieno visiškai efektyvaus ir greitai ilgalaikius rezultatus garantuojančio gydymo [41]. Todėl labai svarbu, kad priežastinis burnos sausumo atsiradimo veiksnys būtų išaiškintas kuo anksčiau, o odontologas daugiau dėmesio skirtų nustatydamas individualiai efektyvias terapijos ir profilaktikos priemones. Panašu, jog ateityje regeneracinė medicina gali žengti didelį žingsnį į priekį ir iš esmės pagerinti gyvenimo kokybę tiems pacientams, kurie šiandien burnos sausumo gydymui naudoja vietines ir dažnai tik trumpą laiką efektyvias priemones.
2. MEDŽIAGA IR METODAI
2.1. Imties dydžio nustatymas
Tyrimo imtis buvo apskaičiuota pagal Paniotto formulę [68]:
𝑛 = 1
∆2+ 1
𝑁
kur:
n – imties dydis;
Δ – imties paklaidos dydis arba ribinė atrankos paklaida; N – tyrinėjamos visumos dydis.
Pasirinkus tyrimo tikslumą, Δ = 5 proc. (0,05), N = 129, nustatyta, kad reikalingas imties dydis yra lygus: 𝑛 = 1 ∆2+ 1 𝑁 = 1 0,052+ 1 129 ≈ 98
Taigi, apskaičiuota, jog reikalingas tiriamųjų skaičius turi būti bent 98 respondentai.
2.2. Tiriamųjų atranka
Buvo gautas leidimas anketiniam tyrimui vykdyti iš LSMU Bioetikos centro (Nr. BEC-OF-11) (5 priedas). Tyrimas buvo atliekamas nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2020 m. vasario mėn. Surinkti duomenys iš penkių LSMU MA OF klinikų (Dantų ir burnos ligų klinikos, Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos, Ortodontijos klinikos, Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos bei Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikos) apie tai, kiek yra jose dirbančių odontologijos srities specialistų. Suskaičiuota, kad tokių asmenų iš viso yra 129. Tyrime dalyvavo gydytojai odontologai (GO), periodontologai, endodontologai, ortodontai, ortopedai odontologai, vaikų odontologai, burnos chirurgai, veido ir žandikaulių chirurgai bei gydytojai rezidentai.
2.3. Tyrimo metodika
Visiems tiriamiesiems buvo pateikta 18 klausimų anketa (6 priedas). Ji sudaryta naudojantis 2019 metais Vokietijoje atlikto tyrimo metu pateikta anketa (7 priedas), kur taip pat buvo tiriamos odontologų žinios apie kserostomiją. Gavus autorių leidimą, jų anketa buvo pasinaudota sudarinėjant šio tyrimo anketą, nors klausimai ir jų formuluotė nebuvo identiški bei labiau pritaikyti šio tyrimo kontingentui.
Anketos 1 – 4 klausimuose tyrimo dalyvių teirautasi apie jų profesinę kvalifikaciją, darbo stažą, kokioje įstaigoje jie verčiasi odontologine praktika ir su kokio amžiaus pacientais dirba. 5 – 6 klausimuose respondentai turėjo atsakyti, kaip dažnai susiduria su kserostomija besiskundžiančiais pacientais ir ar pacientams užduoda tikslingus klausimus siekdami nustatyti šį simptomą. 7 – 11 klausimai buvo skirti tik tiems specialistams, kurie turi arba yra turėję pacientų su kserostomija, todėl tų, kurie teigė, kad tokių pacientų turėję nėra ir, nepaisant to, vis tiek užpildė 7 – 11 klausimus, atsakymai nebuvo įtraukti į rezultatus. Šie klausimai užduoti siekiant išsiaiškinti, kokių priemonių imasi gydytojai, susidūrę su šiuo simptomu, ir kaip kserostomijos pasireiškimo dažnis susijęs su pacientų amžiumi.
12 – 15 klausimai buvo skirti visiems respondentams apie jų žinias, susijusias su kserostomijos etiologiniais veiksniais, klinikiniais požymiais ir būdingais pacientų nusiskundimais. Šiuose klausimuose tyrimo dalyviams reikėjo kiekvieną klausimo skiltį priskirti kuriai nors iš trijų kategorijų („dažnai“, „kartais“ arba „niekada“) ir, jeigu toje skiltyje nurodytas požymis ar veiksnys yra būdingas kserostomijai, atsakymai „dažnai“ ir „kartais“ laikyti teisingais, o „niekada“ – neteisingu. Ir atvirkščiai, esant nebūdingam veiksniui ar požymiui, „niekada“ laikytas teisingu, o „dažnai“ ir „kartais“ – neteisingais. Įvertinant gydytojų žinias, kiekvieno klausimo visi teisingi ir neteisingi atsakymai būdavo sudedami ir statistiškai apskaičiuojami jų skirtumai pagal atskiras tiriamųjų grupes (žr. 2.4. poskyrį). Neatsakyti klausimai į skaičiavimus neįtraukti. Teisingi 12 – 15 klausimų atsakymai pateikti 8 priede.
16 – 17 klausimai skirti sužinoti tyrime dalyvavusių specialistų požiūrį į kserostomiją kaip į aktualią problemą ir nuomonę apie priemonių, palengvinančių šį simptomą, efektyvumą. 18 klausimas skirtas pasidomėti, ar respondentai yra girdėję apie neseniai pradėtą tyrinėti seilių liaukų genų terapiją.
Anketos su klausimais ir tiriamojo asmens sutikimo formomis (9 priedas) buvo dalinamos asmeniškai kiekvienam specialistui, kuris pateko į 2.2. poskyryje apibrėžtą tiriamųjų grupę. Iš viso išdalintos 122 anketos, iš kurių užpildytos ir grąžintos buvo 98, o tai sudaro 76 proc. visų į tiriamųjų grupę patekusių specialistų. Septyni respondentai atsisakė priimti anketą, o 17 anketų negrąžino, nes jas prarado arba neužpildė dėl laiko stokos. Konfidencialumas užtikrintas sutarus atsiimti anketas tam
tikroje vietoje ir atskirai nuo sutikimo formos, kurias tyrimo dalyviai užpildydavo ir atiduodavo iš karto.
2.4. Tyrimo kontingentas
2.4.1. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal profesinę kvalifikaciją
Tiriamiesiems pirmajame anketos klausime nurodyta pasirinkti savo profesinę kvalifikaciją ir/arba specializaciją (GO ir gydytojai rezidentai anketos atsakymuose buvo išskirti į atskiras grupes). Respondentų pasiskirstymas pagal kvalifikaciją pateiktas 1 pav.
1 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal profesinę kvalifikaciją
Dėl didelės specialistų įvairovės, nuspręsta sudaryti dvi pagrindines grupes, iš kurių vienai priskirti visi odontologai specialistai, o kitai – GO ir gydytojai rezidentai, kadangi jų profesinė kvalifikacija yra tokia pati. Abiejų šių grupių imtis buvo vienoda (po 49 gydytojus).
6 4 5 8 12 10 8 45 Periodontologai GO Endodontologai Odontologai ortopedai Chirurgai Vaikų odontologai Ortodontai Rezidentai
2.4.2. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal darbo vietą, pacientų kontingentą ir stažą
Apklausoje dalyvavusių asmenų buvo paprašyta nurodyti, kiek laiko jie verčiasi odontologine praktika. Tiriamieji galėjo pasirinkti iš 4 atsakymo variantų: iki 5 m., nuo 5 iki 10 m., 10 – 15 m. ir daugiau negu 15 m. Pagal atsakymų pasiskirstymą, išskirtos dvi grupės: pirma, kuriai priklausė iki 10 metų darbo patirties turintys gydytojai, ir antra – gydytojai, dirbantys 10 metų ir ilgiau (2 pav.).
2 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal patirtį
65 iš 98 apklaustųjų (66,3%) teigė, kad odontologine praktika verčiasi ir valstybinėse, ir privačiose įstaigose. Mažiausią dalį sudarė specialistai, kurie su pacientais dirba tik privačiose įstaigose – tokių buvo vos 13, o dvi dešimtys gydytojų dirbo tik valstybinėse įstaigose (20,4%). Dauguma respondentų nurodė dirbantys su įvairaus amžiaus pacientais, tuo tarpu nedidelę dalį sudarė dirbantys tik su jauno amžiaus (10,2%) arba tik su vyresniais pacientais (1%).
2.4.3. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal patirtį su kserostomija besiskundžiančiais pacientais
6 klausime, kuriame apklaustieji turėjo nurodyti, ar yra susidūrę su pacientais, kurie skundžiasi kserostomija, atsakiusiųjų teigiamai ir neigiamai dalis skyrėsi nežymiai – atitinkamai 52 ir 46 specialistai. Specialistai, kurie turėjo tokių pacientų, turėjo pasirinkti, kiek tokių pacientų vidutiniškai turi per mėnesį. Respondentų pasiskirstymas pagal 6 klausimo atsakymus pateikiamas 3 pav. 55 43 0 10 20 30 40 50 60 iki 10 m. 10 m. ir daugiau G yd ytojų s k ai či us , n Gydytojų patirtis
3 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal klausimą „Kiek vidutiniškai per mėnesį turite pacientų, besiskundžiančių sausos burnos simptomu?“
2.5 Tyrimo metu naudoti statistiniai metodai
Dažnių lentelės ir diagramos sudarytos naudojantis Microsoft Excel 2016 ir Microsoft Word 2016 programomis. Statistiniai skaičiavimai atlikti Statistica 13.0 programa. Atsakymų pasiskirstymo tarp tiriamųjų grupių statistinis reikšmingumas įvertintas chi-kvadrato kriterijumi. Dviejų kintamųjų priklausomumas apskaičiuotas Spirmeno koreliacijos koeficientu. Laikyta, kad rezultatai statistiškai reikšmingi, kai p < 0,05.
46 48
3 1
