Šunų lėtinio paviršinio keratito ir lėtinio sausojo

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Vaiva Nūtautaitė

Šunų lėtinio paviršinio keratito ir lėtinio sausojo

keratokonjunktyvito priežastys, diagnostika ir gydymas

„X“ smulkiųjų gyvūnų klinikoje

Chronic superficial keratitis and keratoconjunctivitis

sicca in dogs, causes, diagnostics and treatment in the

„X“ small animal clinic

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Lekt. Dovilė Svetikienė

2 DARBAS ATLIKTAS DR. LEONO KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ

KLINIKOJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šunų lėtinio paviršinio keratito ir lėtinio sausojo keratokonjunktyvito priežastys, diagnostika ir gydymas „X“ smulkiųjų gyvūnų

klinikoje“:

1. yra atliktas mano paties(pačios).

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.

(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1 Akies obuolio anatomija ... 9

1.1.1 Ragenos sandara ... 10

1.1.2 Ragenos inervacija ... 12

1.1.3 Ragenos gijimas ... 13

1.1.4 Ašarų plėvelės sandara ... 15

1.2 Lėtinis sausis keratokonjuktyvitas... 15

1.3 Lėtinis paviršinis keratitas ... 18

1.4 Ragenos ligų diagnostika ... 21

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 28

2.1 Tyrimo eiga ... 28

2.2 Tyrimo medžiaga... 31

2.3 Statistinė analizė ... 32

3. TYRIMO REZULTATAI ... 33

3.1 Tirtų gyvūnų skaičius ir pasiskirstymas pagal akių ligas ... 33

3.2 Ligų pasiskirstymas pagal lytį, kaukolės formą, veislę ... 35

3.3 Tirtų šunų intraokulinio spaudimo rezultatai ... 42

3.4 Tirtų šunų Širmerio ašarų testo rezultatai... 43

3.5 Fluoresceino ir Bengalijos rožinio testo rezultatai ... 43

3.6 Taikytas gydymas tirtiems šunims ... 45

3.6.1 Lėtinio paviršinio keratito gydymas tirtiems šunims ... 45

3.6.2 Lėtinio sausojo keratokonjuktyvito gydymas tirtiems šunims ... 46

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 49

5. IŠVADOS ... 52

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 53

4 ŠUNŲ LĖTINIO PAVIRŠINIO KERATITO IR LĖTINIO SAUSOJO

KERATOKONJUNKTYVITO PRIEŽASTYS, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS „X“ SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE

Vaiva Nūtautaitė

Magistro baigiamasis darbas

SANTRAUKA

Lėtinis paviršinis keratitas ir lėtinis sausasis keratokonjunktyvitas yra dažnai veterinarijos praktikoje pasitaikančios šunų akių ligos. Šio darbo tikslas – išanalizuoti šunų lėtinio paviršinio keratito ir lėtinio sausojo keratokonjunktyvito atsiradimo priežastis, jų diagnozavimo, gydymo ir profilaktikos principus. Tyrimas atliktas „X“ gyvūnų klinikoje 2017-2019 metais. Tyrimo metu buvo renkami duomenys iš gyvūnų ligos istorijų, apibendrintos tyrimų atlikimo metodikos ir atliekta duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 72 pacientai: 52 iš jų buvo diagnozuotas lėtinis paviršinis keratitas, 19 pacientų – lėtinis sausasis keratokonjunktyvitas. Įvertinti Širmerio ašarų testo ir intraokulinio tyrimo rezultatai, taip pat fluoresceino ir Bengalijos rožinio testų rezultatai. Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti lėtinio paviršinio keratito ir lėtinio sausojo keratokonjunktyvito ligų pasireiškimą pagal šunų veisles, lytį, kaukolės formą bei akių pažeidimą.

Tyrimo rezultatai rodo, kad lėtinio paviršinio keratito sergamumas pagal veislę dažniausiai pasitaikė mišrūnams (15,09 proc.), rečiau diagnozuotas pekinų ir prancūzų buldogų (13,21 proc.) bei mopsų ir Ši Cu veislėms (9,43 proc.), taip pat šarpėjaus, vokiečių aviganių, basetų, Maltos bišonų veislės šunims (3,77 proc.). Rečiausiai iš visų tyrime dalyvavusių šunų veislių lėtinis paviršinis keratitas buvo diagnozuotas čiau čiau, amerikiečių kokerspanieliams, pinčeriams, bigliams, Stafordšyro bulterjerams, Brabanto grifonams, Vakarų Škotijos baltiesiems terjerams, taksams, rusų toiterjerams, Jorkšyro terjerams, belgų aviganiams bei anglų buldogams (1,89 proc.). Lėtinis sausasis keratokonjunktyvitas dažniausiai diagnozuotas mišrūnams (26,32 proc. pacientų). Rečiau lėtiniu sausuoju keratokonjunktyvitu sirgo pekinų, mopsų, Vakarų Škotijos baltųjų terjerų ir Ši Cu veislės šunys (10,53 proc.), rečiausiai sirgo anglų kokerspanieliai, amerikiečių kokerspanieliai, Brabanto grifonai, vokiečių aviganiai, šelti ir Jorkšyro terjerai (5,26 proc.).

5 spaudimo, tiek Širmerio ašarų testo rezultatai buvo žemesni, lyginant su sveika akimi. Taip pat pastebėta, kad dažymas Bengalijos rožinio dažais buvo efektyvesnis, nei fluoresceino dažais.

6 CHRONIC SUPERFICIAL KERATITIS AND KERATOCONJUNCTIVITIS SICCA IN DOGS,

CAUSES, DIAGNOSTICS AND TREATMENT IN THE „X“ SMALL ANIMA CLINIC

Vaiva Nūtautaitė

Master‘s Thesis

SUMMARY

Keratoconjunctivitis sicca and chronic superficial keratitis are one of the most common eye problems in veterinary practice for dogs. This paper aims to analyze chronic superficial keratitis and keratokonjunctivitis sicca cause of occurrence, the principles of diagnostic, treatment and prophylaxis. The research was carried out at the“X“ animal clinic during the 2017-2019. The research was collected data from animal disease histories, summarized research methodology, and performed data analysis. The research included 72 patients, 52 dogs and all of them were diagnosed with chronic superficial keratitis and 19 dogs with keratoconjuctivitis sicca. The results of the Shirmer tear test and intraocular examination also the results of fluorescein and Bengal pink tests were evaluated. The research was aiming to determine the incidence of chronic superficial keratitis and keratokonjuktivitis sicca by breed, gender, skull shape as well as demage to the eyes.

The prevalence of chronic superficial keratitis by breed is highest in crossbreeds (15.09 %), less frequently diagnosed by Pekingese and French Bulldogs (13.21 %), pug and Shi Cu breeds (9.43 %), Sharp, German Shepherd, Basset, Maltese Bichons (3.77 %), the rarest of all dog breeds surveyed were Chow Chow, American Cocker Spaniel, Pinscher, Beagle, Staffordshire Bull Terrier, Brabant Griffon, West Highland White Terrier, Dachshund, Russian Toy Terrier, English Yorkshire Terrier, Bulldogs (1.89 %). Keratoconjunctivitis sicca was most frequently diagnosed in crossbreeds (26.32 %). Pekingese, Pug, West Scottish White Terrier, Shi Cu (10.53 %), English Cocker Spaniel, American Cocker Spaniel, Brabant Griffon, German Shepherd, Shepherd, Yorkshire Terrier (5.26 %) were the least likely.

Keratokonjunctivitis sicca was more common in males and chronic superficial keratitis was more common in females. In both cases, brachiocephalics were predominantly affected. Chronic superficial keratitis was more frequently diagnosed in animals in one eye than in both at once, in contrast to keratoconjunctivitis sicca. In both diseases, both intraocular pressure and Shirmer's tear test results were lower in the affected eye compared to the healthy eye. Bengal pink was more effective than fluorescein.

7

SANTRUMPOS

MMP - matricosmetaloproteinazės POTF - akies ašarų plėvelė

STT - Širmerio ašarų testas

KCS - lėtinis sausasis keratokonjunktyvitas TFBUT - ašarų plėvelės suirimo laikas

SCCED - spontaniškas lėtinis ragenos epitelio defektas PGR - polimerazės grandinės reakcija

mm/min - milimetrai/minutę mm - milimetrai

ml - mililitrai

mmHg - milimetrai gyvsidabrio stulpelyje NVNU - nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo IOP - intraokulinis spaudimas

CSK - lėtinis paviršinis keratitas IFN - interferonų gama

UV - ultravioletinė šviesa

8

ĮVADAS

Akis- tai porinis jutimo organas, iš aplinkos priimantis daugiausiai informacijos. Akys yra pats savrbiausias jutimo organas gyvūnams, kuris padeda apsisaugoti nuo gamtoje esančių pavojų, aptikti maistą ir išgyventi. Regos analizavimo centrai yra vidurinėse ir tarpinėse smegenyse bei galvos smegenų žievės pakaušinėje skiltyje. Šie centrai analizuoja ir apdoroja gautą informaciją ir padeda gyvūnui suprasti aplinką. Tad geras regėjimas padeda gyvūnams orientuotis aplinkoje, pažinti pasaulį.

Šiame darbe analizuojamos dvi ligos: lėtinis sausasis keratokonjunktyvitas ir lėtinis paviršinis keratitas. Lėtinis sausasis keratokonjunktyvitas– tai sumažėjusi ašarų gamyba, kuometakis būna paraudusi, pilna tąsių, tirštų gleivių. Ligos atveju ragenos epitelis tampa vaskuliarizuotas, keratinizuotas ir pigmentuotas. Taip pat ragenoje gali atsirasti opų. Yra daug priežasčių, kurios gali sukelti lėtinį sausajį keratokonjunktyvitą, pavyzdžiui: veislių predispozicija, infekcinės ligos, neurologiniai požymiai, trečiojo akies voko prolapsas, todėl gydant KCS būtina pašalinti priežastį, jeigu tokia yra. Lėtinis sausasis keratokonjunktyvitas yra labai svarbi liga, nes taikant netinkamą gydymą ar iš vis šios ligos negydant, ragena gali perforuoti, gyvūnas gali apakti. Negydant lėtinio sausojo keratokonjunktyvito, gyvūnui ši liga gali sukelti skausmą.

Lėtinis paviršinis keratitas – tai viena dažniausiai šunims pasitaikančių ligų. Svarbiausias keratito požymis yra uždegimas ragenoje – infiltratas, kur ragena drumstėja, darosi gelsva ar pilkšva. Ragenos infiltratai labai įvairūs, gali skirtis forma, dydžiu, vieta. Uždegimas gali būti ragenos centre ar periferijoje, infiltruoti paviršinius ar giliuosius ragenos sluoksnius. Negydant keratito, gyvūnas gali apakti. Visų formų keratitai silpnina regėjimą, ypač tie, kurių infiltratas būna centrinėje ragenos dalyje. Keratito atveju gyvūnas yra gydomas visą gyvenimą.

Darbo tikslas: išanalizuoti šunų lėtinio paviršinio keratito ir lėtinio sausojo keratokonjunktyvito atsiradimo priežastis, jų diagnozavimo, gydymo ir profilaktikos principus.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti, kaip dažnai šunys serga lėtiniu paviršiniu keratitu ir lėtiniu sausuoju keratokonjunktyvitu.

2. Išanalizuoti lėtinio paviršinio keratito ir lėtinio sausojo keratokonjunktyvito priežastis.

3. Įvertinti gautus oftalmologinio tyrimo rezultatus ir juos palyginti tarpusavyje. 4. Išanalizuoti lėtinio paviršinio keratito gydymo schemas.

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Akies obuolio anatomija

Akis yra aktyvus organas, atsakingas už informacijos rinkimą per regėjimą. Akis nuolat reguliuodama į ją patenkantį šviesos srautą ir sutelkianti dėmesį į arti ir toli esančius objektus sukuria ištisinius vaizdus, kurie yra greitai perduodami smegenims (18). Akį supa, saugo ir nuo kaukolės ertmės atskiria orbita (20). Akies obuolį sudaro trys pagrindiniai sluokniai (22).

Pirmasis sluoksnis yra išorinis, vadinamas išoriniu skaiduliniu sluoksniu (tunica fibrosa

bulbi) ir yra labiausiai nepermatomas. Skaidulinis sluoksnis sudarytas iš ragenos (cornea) ir odenos (sclera). Išorinis skaidulinis sluoksnis suteikia akiai nuolatinę formą, kuri yra būtina funkcinei

regėjimo sistemai. Priekinė skaidrioji dalis – ragena yra skaidri, todėl pro ją praeina šviesa, kuri formuojama taip, kad centralizuotai susilpnintų šviesos spindulius į vizualinę akies ašį (22). Odena – tai santykinai kietas išorinis akies sluoksnis. Junginė yra jungiamojo audinio plėvelė, dengianti vokų užpakalinį paviršių ir akies obuolio priekinį paviršių iki ragenos krašto. Viršuje ir apačioje nuo akies obuolio junginė pereina ant vokų ir sudaro du maišelius, viršutinį ir apatinį junginės skliautus. Junginė stipriai prigludusi prie voko, lengvai prie akies obuolio ir laisvai skliautuose (18). Akies obuolio anatomija pateikta 1 paveiksle.

1 pav. Akies obuolio anatomija (20)

Akies vidurinis kraujagyslinis sluoksnis (tunica vasculosa bulbi) yra skirstomas į rainelę

(iris), krumplyną (corpus ciliare) ir gyslainę (choroidea). Rainelė – tai disko formos priekinė

10

kad įtemptų ar atpalaiduotų lęšio raištį, dėl to kinta lęšiuko išgaubimas ir laužiamoji geba. Tokiu principu yra matomi įvairių atstumų daiktai (18). Gyslainė yra paskutinis kraujagyslinis sluoksnis, plona, minkšta membrana, kurioje yra gausus kapiliarų tinklas, maitinantis išorinius tinklainės sluoksnius – transportuojantis akyje deguonį, anglies dvideginį, maistines medžiagas, šalinantis atliekas ir reguliuojantis akies temperatūrą (18).

Trečiasis akies sluoksinis – vidinis neuroektoderminis sluoksnis (tunica nervosa bulbi), kuris susideda iš tinklainės (retina) ir regos nervo (nervus opticus). Tinklainė – tai nervinis, juntamasis akies obuolio sluoksnis, plona skaidri plėvelė, esanti vidiniame akies paviršiuje. Tinklainėje yra šviesai jautrių ląstelių – fotoreceptorių. Kiekvienas fotoreceptorius yra prijungtas prie nervinio pluošto, kurie susijungia sudarydami regos nervą. Tinklainėje esančios nervinės galūnėlės šviesos signalą paverčia elektros impulsais, kurie regos nervu sklinda į galvos smegenis, kur informacija apdrojama ir suvokiama kaip vaizdas (21). Šunims jautriausia tinklainės sritis yra centrinė zona, kurioje yra tūkstančiai vienas prie kito prisišliejusių fotoreceptorių, regimus vaizdus padarančių ryškiais.

Akies obuolys pripildytas skaidrios, šviesios spindulius laužiančios terpės: vandeningo akies kamerų skysčio, lęšio ir stiklakūnio (21).

1.1.1 Ragenos sandara

Ragena – tai išorinis skaidulinės akies dalies sluoksnis, kuris yra susijungęs su odena per pereinamąją zoną. Ragenos paviršius yra labiau išlenktas į odenos pusę (23). Kituose literatūros šaltiniuose ragena dar apibūdinama kaip labai specializuotas, skaidrus, nevaskuliarizuotas priekinės dalies dangalas, kuris apsaugo intraokulines struktūras ir palaiko regėjimą (17). Daugumos gyvūnų ragena yra elipsės formos (39). Ragenos storis šiek tiek skiriasi priklausomai nuo gyvūnų rūšies, veislės, amžiaus ir lyties (23). Normali šunų ragena siekia 12–16 mm vertikaliai ir 13–17 mm horizontaliai, 0,45–0,55 mm storio per vidurį ir 0,50–0,65 mm storio periferijoje. Normali kačių ragena siekia 15–16 mm vertikaliai ir 16–17 mm horizontaliai ir yra maždaug 0,58 mm storio tiek centre, tiek periferijoje (39). Šuniukų ragena storėja su amžiumi, maždaug iki 30 savaitės. Suaugusiems šunims ragena pradeda storėti palaipsniui vėlesniame gyvūno amžiuje (21). Ragenos storis priklauso ir nuo gyvūno dydžio – kuo didesnis gyvūnas, tuo storesnė ragena, taip pat paprastai patinų ragena būna storesnė nei patelių (23). Šunims, sergantiems cukriniu diabetu, būna sumažėjęs ragenos jautrumas visame ragenos plote (21).

11 Kiekvienas ragenos sluoksnis pasižymi unikaliomis fizinėmis ir biocheminėmis savybėmis, kurios daro įtaką bendrai ragenos funkcijai ir homeostazei (21). Ragenos sandara pavaizduota 2 paveiksle.

2 pav. Ragenos sandara: epitelis, stroma, Descemento membrana, endotelis (1)

Paviršinis ragenos ektoderminis sluoksnis pereina į ragenos epitelio sluoksnį (23). Ragenos epitelis sudaro maždaug vieną devintąją ragenos storio ir susideda iš vieno gilaus stulpelinių bazinių ląstelių sluoksnio, kuris guli ant pamatinės membranos. Šis sluoksnis sudaro apsauginį barjerą kenksmingoms dalelėms (24). Tarpinį ragenos sluoksnį sudaro įterpiamosios ląstelės, oišorinis sluoksnis sudarytas iš plokščiųjų ląstelių. Plokščiosios ląstelės išsiskiria iš ragenos paviršiaus ir visas ciklas nuo bazinių ląstelių iki suragėjusių ląstelių trunka maždaug 7–10 dienų (23).

Ragenos stroma sudaro apie 90 proc. ragenos storio ir susideda iš lygiagrečių kolageno skaidulų, nedaug fibrocitų (dar vadinamų keratocitais) ir gliukozamino glikanų sluoksnio. Šių fibrilių išdėstymas ir gliukozamino glikanų sluoksnis deformuojasi su liga, o tai ir yra ragenos drumstumo pagrindas (39). Dažniausios akių ligų priežastys yra traumos, chirurginės operacijos ar ligos, kurios sukelia žaizdas ragenoje (24). Pirminis ragenos epitelis yra barjeras vaistams ir bakterijoms. Jis yra lengvai pažeidžiamas, todėl ragenos epitelio pokyčiai gali pakeisti vaisto įsiskverbimą į priekinę akies kamerą (43).

12 centro. Kamieninių ragenos ląstelių funkcija yra ląstelių rezervuaras ragenos epiteliui, bazinėms ląstelėms ir atlieka pagrindinę funkciją epitelio gijime (23).

Ragenos stroma susideda iš kolageno skaidulų, keratocitų ir gliukozamino glikanų. Ragenos kolageno skaidulos yra plačios juostos plokštelių pavidalo, išsidėsčiusios maždaug lygiagrečiai ragenos paviršiui. Keratino sulfatas, chondroitino sulfatas ir dermatano sulfatas yra pagrindiniai ragenos gliukozamino glikanai. Gyvūnų ragenos stromoje ir Descemento membranoje keratino sulfato yra daugiau, nei pas žmones (21). Brachiocefalinių šunų veislių organizme kraujagyslių jautrumas gali būti sumažėjęs, o tai gali būti predispozicija ragenos pažeidimams (39).

Descemento membrana sudaryta iš fibrino skaidulų ir yra pamatinė ragenos endotelio membrana, esanti tarp stromos ir endotelio (35). Descemento membrana yra santykinai storo pagrindo, 10-15µm storio, kuri su amžiumi nuolat auga ir storėja. Ši membrana yra skaidri ir šiek tiek elastinga, bet gali pratrūkti orbitoje, pavyzdžiui pažengusios glaukomos, traumų ar ragenos opų atvejais (35). Pažeidus Descemento membraną yra būtinas chirurginis gydymas, norint išvengti gresiančio ragenos plyšimo (39).

Po Descemento membrana išsidėstęs ragenos endotelio sluoksnis, kuris tiesiogiai liečiasi su vandenine terpe. Ragenos endotelis yra vidinis ragenos paviršius, sudarytas iš vieno sluoksnio šešiakampės formos ląstelių (35). Per endotelį vyksta aktyvi medžiagų pernaša, jis pasižymi aukštu metaboliniu aktyvumu, bet regeneracinės savybės yra labai ribotos. Pas šunis vidutiniškai endotelio ląstelių yra apie 2500–3175 ląstelių/mm2_{, jų kiekis mažėja su amžiumi, vyresnių šunų ląstelių} skaičius siekia apie 2100 ląstelių/mm2

(21). Endotelio sluoksnio akyje gali nelikti anksčiau laiko arba jis gali būti pažeistas dėl genetinio polinkio (endotelio distrofijos), traumos, ragenos operacijos, uždegimo arba esant glaukomai. Toks ragenos endotelio pažeidimas, be aplinkinių ląstelių gebėjimo kompensuoti, paprastai sukelia nuolatinę ragenos edemą (39).

1.1.2 Ragenos inervacija

Ragena yra gausiai inervuojama krumplyno nervų šakos, kylančios iš oftalminio nervo, trišakio nervo šakos. Ragenos nervo pluoštas sudarytas iš storo, vidutinio ir plono skersmens nervų pluoštų. Suaugusių šunų vidutinis nervų pluošto ilgis 1 mm2

ragenos yra 10,32 (± 0,11) mm, o jaunų ir senų šunų – trumpesnis, tarp 9,42 (± 0,02) mm ir 7,75 (± 0,14) mm. Brachiocefalinių veislių šunims vidutinis nervų pluošto ilgis būna 10,34 (± 4,71) mm/mm2

13 sluoksniuose yra mažiau nervinių galūnėlių nei paviršutiniuose, todėl paviršutinis akies pažeidimas yra skausmingesnis (23).

Ragena yra jautri, todėl vokai užsimerkia vos tik ją palietus, taip apsaugant akį nuo aplinkos dirgiklių, kurie gali ją pažeisti. Ašarų gamyba ir mirksėjimas gyvūnams sumažina pažeistos ragenos skausmą po pažeidimo. Ragenos jautrumo inervacija vaidina svarbų vaidmenį ragenos epitelio homeostazėje, dėl to ragenos epitelio gijimas lėtesnis, taip pat sumažėja jo jautrumas. Esant pažeistai ragenai, jaučiamas skausmas, o tai gali pabloginti akies gijimą. Pavyzdžiui, dėl entropijos arba uveito, kai ragenos nervai išskiria priešuždegiminius mediatorius, kurie sukelia rainelinį ir krumplyninį spazmus ir sutrikdo kraujo-akies barjerą (23).

Akių audinių regeneracija yra ribota ir priklauso nuo amžiaus ir pažeidimo sunkumo. Apskritai, kuo gilesnis ragenos sluoksnis, tuo mažesnis regeneracijos pajėgumas. Greičiausia regeneracija yra matoma epitelyje, stroma regeneruoja lėčiau už epitelį, o esant pažeidimams endotelyje, regeneracija gali būti labai lėta arba iš vis jos nebūti (23).

1.1.3 Ragenos gijimas

Ragenos epitelio gijimas. Spartų ragenos epitelio gijimą riboja stromos poveikis: strominių

keratocitų aktyvumas ir hematoksinų išsiskyrimas, kurie pritraukia uždegimines ląsteles (23). Ragenos žaizdų gijimas yra svarbus procesas siekiant atkurti ragenos vientisumą ir išlaikyti regėjimą po ragenos pažeidimo (20). Ragenos epitelio pažeidimų gijimas vyksta trimis etapais:

 Pirmasis etapas – epitelio ląstelių pailgėjimas;

 Antrasis etapas – epitelio kamieninių ląstelių mitozė ir migracija, pasižyminti ląstelių proliferacija;

 Trečiasis etapas – naujai suformuotų epitelio ląstelių diferenciacija į brandesnes, sluoksniuotas epitelines ląsteles, siekiant atkurti lygų daugiasluoksnį ragenos epitelį (23; 37).

Epitelinės ląstelės naudoja fibronektiną kaip atramą, prie kurio jos gali prisitvirtinti, migruoti ir augti. Kai kurios epitelio ląstelės atlieka pagrindinį vaidmenį gydymo proceso metu. Bazinės ląstelės rainelės krašte yra pagrindinės epitelio ląstelės (kamieninės ląstelės). Epitelinės ląstelės priklauso nuo kamieninių ląstelių ir yra atsakingos už didžiausią ląstelių proliferacijos procesą, pastebimą gydymo metu. Jei dėl cheminio sužalojimo ar ligos atsiranda kraštinių kamieninių ląstelių išsekimas, tikėtina, kad atsiras ragenos junginės nykimas ir sumažės ragenos skaidrumas (23).

14 nuo kelių dienų iki savaitės ar ilgiau. Epitelinį augimą ar epitelio migraciją skatina arba slopina epidermio augimas ir keratinocitų augimas (23).

Ragenos stromos gijimas. Stroma gyja ilgiau nei epitelis, tai priklauso ir nuo pažeidimo

sunkumo. Stromos gijimo metu gali susidaryti randai. Ankstyvosiose stromos gijimo stadijose žaizdoje prasideda keratocitų apoptozė, po to aktyvuojami fibroblastai ir prisijungia gliukozamino glikanai ir kolagenas, kad užpildytų ragenos pažeidimą. Sveikoje ir skaidrioje ragenoje gliukozamino glikanų ir kolageno kiekis yra mažesnis, nei pažeistoje stromoje. Tačiau ragena gali sugyti taip, kaip buvo prieš pažeidimą, be pakitimų, pakeisdama tarpląstelinės medžiagos komponentus (23).

Verta paminėti, kad kitos ląstelės, pvz., neutrofilai, vaidina aktyvų vaidmenį stromoje. Neutrofilai gamina kolageninius fermentus, tokius kaip serino proteazės ir matricos metaloproteazės (MMP), juos išskiria per ašarų plėvelę, junginę ar ragenos kraujagyslę. Keratocitų ir epitelinių ląstelių pagaminimui, kad suskirstytų smulkius stromos žaizdos plotus paruošiant atkūrimui, proteazė prisijungia prie MMP. Svarbu, kad stromos gijimas būtų toks pat kaip ir pažeidimas, nes pernelyg didelis pažeidimas sukels ragenos sunykimą, vadinamą kolagenolizės procesu (23).

Descemento membranos gijimas. Descemento membrana yra pažeidžiama, kai opinis procesas

ardo visą ragenos epitelį ir stromą. Opos sluoksnis būna tamsesnis nei aplinkinės stromos. Descemento membraną operacijos metu reikia labai saugoti, nes ji gali lengvai plyšti, dėl ko gali atsirasti ragenos perforacija (23).

Gyvūnų sveika ragena būna vaskuliarizuota. Vaskuliarizacija atsiranda nuo akies krašto. Atsiradusi vaskuliarizacija yra signalas, kad prasidėjo gijimas. Ją sukelia uždegiminiai citokinai ir kiti vazogeniniai veiksniai, kuriuos išskiria keratocitai ir infiltruojantys baltieji kraujo kūneliai. Kraujagyslės paprastai susidaro tose vietose, kurios yra arčiausiai ligos pažeistos vietos. Pažeidimui pradėjus gyti, pirmosios kraujagyslės gali pasirodyti per keturias dienas. Po to kraujagyslės dažniausiai auga ne daugiau kaip po 1 mm kas 2 dienas ragenos pažeidimo kryptimi. Vaskuliarizacija gali būti paviršutiniška arba gili. Paviršinė vaskuliarizacija yra siejama su paviršine akių liga (23).

15 1.1.4 Ašarų plėvelės sandara

Akies ašarų plėvelė (angl. pre-ocular tear film – POTF) apima visą akies paviršių, t.y. konjunktyvą, limbalinį ir ragenos epitelį ir yra glaudžiai susijusi su šiomis struktūromis. Akies ašarų plėvelė yra apie 7 µm storio ir sudaryta iš trijų sluoksnių:

1. Vidinio (mucino) sluoksnio – giliausiai esantis ir ploniausias ašarų plėvelės sluoksnis;

2. Vidurinis sluoksnis – vandeninis, pats storiausias ašarų plėvelės sluoksnis; 3. Išorinis lipidinis sluoksnis (8; 13; 16).

Ašarų plėvelė padengia visą akį užpildydama ertmes. Vidinis gleivinis sluoksnis sudarytas iš polisacharidų, kuriems padedant ašaros ne nubėga, bet tolygiai pasiskirsto akies paviršiuje. Vidinis gleivinis sluoksnis turi daug funkcijų, pavyzdžiui, ragenos paviršiaus sutepimas ir hidracijos palaikymas, sumažinant ašaros paviršiaus įtampą, leidžiantį POTF plitimui (kai mirksi), akių paviršiaus IgA palaikymui ir bakterijų bei kietųjų dalelių, šiukšlių pašalinimui. Vidurinis vandeninis sluoksnis drėkina ir maitina akį, išplauna patekusius dirgiklius bei svetimkūnius. Vandeninis sluoksnis yra būtinas palaikyti akių paviršiaus drėgnumą, skaidrumą, optinei kokybei. Šį sluoksnį gamina voko kraštuose esančios Meibomo liaukos (13). Išorinis lipidų sluoksnis lėtina ašarų garavimą. Ašarų plėvelės sluoksnis taip pat atsakingas už maitinimą ir apsaugą nuo mikrobų ir toksinių medžiagų (36).

1.2 Lėtinis sausasis keratokonjunktyvitas

16 3 pav. Išsausėjusi akies gleivinė, pilna gleivių, šuns KCS (25)

Ašarų gamybos trūkumo priežastys gali būti įgimtos arba įgytos (6). Brachicefalinių veislių šunims negalint visiškai užmerkti akių vokų prarandamos ašaros centrinėje akių zonoje. Tačiau akių vokų ir trečiųjų akių vokų sutrikimai, snukio paralyžius (akių vokų judėjimo nutraukimas) ir trišakio nervo paralyžius (sukelia ragenos trūkumą) taip pat gali sukeltinepakankamą ašarų plėvelės funkciją. Ašarų plėvelės vandeninės dalies trūkumas (t. y. mucino ir lipidų komponentų anomalijos) taip pat gali sukelti pernelyg didelį ašarų išgaravimą arba nepakankamą sukibimą su ragena (13).

Svarbu pas šunis atpažinti KCS, nes sutrikimai gali būti labai įvairūs. Dažnai būklė yra nepakankamai diagnozuojama, nes Širmerio ašarų testas (STT) nėra pakankamai tikslus ir kartais gaunami klaidingi tyrimo rezultatai. Bet kokiam gyvūnui, sergančiam akių ligomis ar KCS, turėtų būti įvertinta ašarų sekrecija. Tačiau yra keletas veiksnių, dėl kurių galėtumėme patvirtinti KCS diagnozę:

 Veislių predispozicija ligai: Vakarų Škotijos baltieji terjerai, anglų ir amerikiečių kokerspanieliai, kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai, Lasos apsai ir Ši Cu (45);

 Įgimta liga, kai ašarų liaukos plonos arba jų iš viso nėra;

 Infekcinės ligos, tokios, kaip šunų maro virusas;

 Neurologiniai sutrikimai, pavyzdžiui, akies nervų inervacijos praradimas;

 Trečiojo voko liaukos prolapsas („vyšninė akis“) ir (arba) trečiojo voko liaukos pašalinimas;

 Spindulinė terapija šalia akies;

 Vaistų toksiškumas;

 Nustatyta, kad vyresnio amžiaus šunims palaipsniui mažėja ašarų gamyba dėl liaukos senėjimo. Taip nutinka dėl su amžiumi sumažėjusios lytinių hormonų gamybos;

17

 Patelėms - prolaktinas slopina ašarų išsiskyrimą (13; 15).

Klinikiniai požymiai, sergant KCS:

1. Blefarospazmas;

2. Junginės hiperemija arba difuzinis konjunktyvitas; 3. Ragenos edema;

4. Tirštos gleivės arba mukopurulentinės išskyros akyse; 5. Ragenos opa;

6. Ragenos neovaskuliarizacijos; 7. Ragenos pigmentacija (13; 25).

Lėtinio sausojo keratokonjunktyvito diagnostika. KCS diagnozuojama iš surinktos anamnezės,

klinikinių požymių ir atliekant Širmerio ašarų testą (6; 13). Širmerio ašarų testo kiekį reikia vertinti atsižvelgiant į klinikinius duomenis. Širmerio ašarų testo norma yra 15–25 mm/min. Bet koks rodmuo, mažesnis nei 10 mm/min, indikuoja, kad tai KCS. Šunims, kurių ašarų sekrecija yra mažiau nei 15 mm/min, gali būti prasidedantis arba subklinikinis KCS. Ašarų sekrecijai esant žemiau normos, reikia kliniškai įvertinti, dėl ko taip yra, ir, nustačius priežastį, ją šalinti, taip sustabdant keratokonjunktyvito atsiradimą. Apie 5 mm/min. Širmerio ašarų testo skirtumas tarp akių gali būti kliniškai reikšmingas (13).

Lėtinio sausojo keratokonjunktyvito gydymas. Jei galima nustatyti pagrindinę priežastį, tai

pirmiausia ji turėtų būti pašalinama. Jei jokios KCS priežasties neįmanoma nustatyti, gydymą reikia pradėti kuo greičiau. Taip pat, jei nepadeda medikamentinis gydymas, galima apsvarstyti chirurgines galimybes. Gydymo galimybės:

1. Papildomi dirbtinių ašarų preparatai, aplikuojami 2-4 kartus per dieną, priklausomai nuo ligos sunkumo;

2. Mukolitikai, pvz. acetilcisteinas – veiksmingi vaistai ligos pradžioje, kad būtų pašalintas mucino perteklius;

3. Vietiniai kortikosteroidai: sumažina hiperemijos, kraujagyslių atsiradimo ir galimo junginės ir ragenos pigmentacijos kiekį, jei nėra opos. Veiklioji medžiaga deksametazonas ar fluorometanolo acetatas, pvz.: Flarex 1mg/ml akių lašai, aplikuojami į akį 4 kartus per dieną;

18 5. Dažniausiai yra naudojami kombinuoti kortikosteroidų ir antimikrobinių medžiagų vaistiniai preparatai. Kortikosteroidai, tokie, kaip deksametazonas, antimikrobinės medžiagos, tokios, kaip polimiksino B sulfatas ir neomicino sulfatas, tobramicinas, pvz.: Maxitrol, Tobradex. Galima aplikuoti lašais ar tepalo pavidalu, 4-6 kartus per parą (13);

6. Vietinis gydymas imusupresantais – ciklosporinu 0,2 proc. tepalas du kartus per parą. Šis gydymas skiriamas visam gyvenimui. Sumažėjus gydymo efektyvumui, vaisto koncentraciją galima padidinti iki 2 proc. (6; 13);

Dar gali būti naudojami alternatyvūs vietiniai imunomoduliaciniai vaistai, tokie, kaip takrolimusas ir pimekrolimusas, jie gali turėti stipresnį poveikį imuninei sistemai.

Chirurginis gydymas.Seilių latakų kanalų perkėlimas. Procedūros tikslas – chirurginiu būdu

seilių latakų kanalą iš burnos gleivinės perkelti prie viršutinio krūminio danties, žemiau junginės. Tokiu būdu seilių srautas nukreipiamas į akį, kad suteptų akį. Seilių latakų kanalas turi išskirti pakankamai seilių, kurių pH negali būti labai šarminis. Po operacijos dažnas maitinimas mažais kiekiais skatina nuolatinę seilių sekreciją (13).

Ši operacija turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai po medikamentinio gydymo būklė negerėja. Tai yra gydymas su galimomis komplikacijomis ir po operacijos gyvūno savininkai turėtų žinoti, kad gali kilti tokių komplikacijų, kaip pernelyg didelis plaukų slinkimas aplink akis, dermatitas, taip pat ragenos degeneracija ar distrofija.

1.3 Lėtinis paviršinis keratitas

Šunų lėtinis paviršinis keratitas (angl. Chronic superficial keratitis – CSK) yra labai pavojinga autoimuninė uždegiminė akių liga, kuri gali sukelti aklumą (3; 10). Lėtinis paviršinis keratitas dažniausiai vadinamas „pannus“. Uždegiminis procesas dažniausiai paveikia abi akis, tačiau ragenos pažeidimai nėra simetriški (3). Lėtinis paviršinis keratitas dažniausiai pasireiškia ragenos pigmentacija, kraujagyslių išsiplėtimu ir ragenos baltu ar pilkšvu balzganumu, kuris panašus į mažus kristalus (9; 20). Viršutinė ragenos dalis dažniausiai lieka nepakitusi per visą gydymo laiką. Ligai progresuojant, ragena gali būti visiškai pigmentuota, gausi kraujagyslių ir nepermatoma (20). Apie 70 proc. atvejų liga pažeidžia ir trečiąjį voką, ligai būdingas iškilęs ir netaisyklingas junginės paviršius (9). Šiai ligai būdinga histopatologiškai limfoplazmazitinė stromos infiltracija (23; 31). CSK nėra skausminga liga, o tai padeda ją diferencijuoti nuo kitų ragenos ligų (9).

19 rageną taip pat patenka melanocitai, histiocitai ir fibrocitai, atsiranda edema ir vaskuliarizacija. Vėlesniame etape ragenos epitelis ir priekinė stroma tampa melatonine ir vaskuliarizuota, o epitelis gali tapti ir keratinizuotas (35).

Pažeidimas pasižymi ląstelių infiltracija ragenos krašte, kurį lydi ryškus kraujagyslių ir, kartais, pigmento atsiradimas. Vaskuliarizacija išsivysto paralimbalinėje ragenos dalyje, bet gali apimti ir kitas ragenos vietas, laikui bėgant gali pailgėti. Be ragenos pakitimų, kai kurie pacientai taip pat kenčia nuo trečiojo akies voko limfoplazmos infiltracijos, plazmos ląstelių konjunktyvito arba plazmomos. Ši liga nėra skausminga, bet jei nebus gydoma, gali sukelti progresuojantį regėjimo praradimą. Paprastai diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais simptomais, anamneze ir atsaku į gydymą (23).

Lėtinio paviršinio keratito priežastys. CSK priežastys gali būti genetinis paveldimumas,

idiopatinė kilmė, imuninės sistemos sukelta liga, taip pat ultravioletinė šviesa. CSK priežastys šunims nebuvo nustatytos, tačiau dabartiniai duomenys rodo, kad CSK yra imuninės sistemos liga su polinkiu į genetinį paveldėjimą (21). Ši liga dažniausiai nustatoma vokiečių aviganiams, tačiau yra ir kitų veislių predispozicijos, tokios, kaip Australijos aviganiams, akitoms, Tibeto mastifams, belgų aviganiams, borderkoliams, greihaundams, Sibiro haskiams, dalmatinams, auksaspalviams retriveriams, labradoro retriveriams, pudeliams, Šetlando aviganiams, taip pat neatmetamos ir kitos veislės (9; 26). Vokiečių aviganiams, sergantiems CSK jaunesniame amžiuje, maždaug tarp vienerių ir penkerių metų, dažniausiai būklė būna sparčiai progresuojanti ir sunki. Pažeidimai būna lengvesni ir lėčiau progresuojantys, kai šunys suserga amžiuje nuo ketverių iki šešerių metų (21). Greihaundų veislės šunys linkę sirgti jaunesniame amžiuje, dažniausiai tarp dvejų ir trejų metų, jų ragena būna mažiau pažeista ligos (20). CSK dažniau serga patelės, negu patinai (26). Patelės dažnai suserga CSK rujos metu, susilpnėjus imunitetui (23). Šia liga dažniausias sergančiųjų gyvūnų amžius pasiskirsto tarp ketverių-septynerių metų (9). Liga gali išsivystyti per kelis mėnesius ar net kelerius metus, o sunkiais ligos atvejais gyvūnas gali apakti (2).

20 4 pav. Infiltracinė ragenos pigmentacija, vaskuliarizacija, šuns CSK (9)

Lėtinio paviršinio keratito histopatologinės savybės. CSK yra paviršinė ragenos

vaskuliarizacija su granuliuotojo audinio infiltracija į paviršinę ragenos stromą. Susidaro fibrovaskuliniai audiniai kartu su limfocitų ir plazmos ląstelėmis. Paprastai ragenos epitelis išlieka nepakitęs, bet gali būti hiperplastinis arba atrofuotas. Pigmento ląstelių migracija – ragenos melanozė dažniausiai lydi fibrovaskulinį uždegiminį infiltratą priekinėje stromos dalyje. Infiltruojantys CD4 + limfocitai yra vyraujantis ląstelių tipas, randamas CSK (21).

Diagnozavimas. CSK diferencijuojamas nuo pigmentinio keratito, atsirandančio dėl lėtinio

dirginimo, lėtinio sausojo keratokonjunktyvito ir dėl atsiradusio ragenos granuliacinio audinio dirginimo (21).

Lėtinio paviršinio keratito gydymas. CSK paprastai gali būti kontroliuojamas įvairiais

medikamentiniais ir chirurginiais metodais, tačiau ši liga nėra pagydoma (2). Gyvūnas, sergantis CSK turi būti gydomas visą gyvenimą, kad ši liga būtų kontroliuojama. Ligos prognozės priklauso nuo daugelio veiksnių, pvz.: kokio amžiaus yra gyvūnas, oro sąlygų ir pan. (21).

1. Esant CSK požymiams, pirmiausia yra skiriamos dirbtinės ašaros su hialurono rūgštimi, kurios sudrėkina rageną ir junginę. Veiklioji medžiaga hipromeliozė arba dekstranas yra vartojama simptominiam akių ragenos ir junginės išsausėjimui, pasireiškiančiam dėl ašarų sekrecijos sumažėjimo (pvz., esant sausajam ragenos ir junginės uždegimui, akies junginės dirginimo simptomams, sukeltiems vėjo ar saulės), gydymui. Dirbtinės ašaros akių paviršiuje sudaro apsauginį sluoksnį, vadinamą ašarų plėvele. Ašarų plėvelė nuolat dengia ir drėkina akis (3).

21 intensyvaus gydymo vaistų aplikacija į akis yra sumažinama. Šunys, gydomi ilgalaikiais kortikosteroidais, turi būti stebimi dėl akių infekcijos ar ragenos opos (3; 21; 26).

3. Vienas iš svarbiausių vaistų gydant CSK yra ciklosporinas, kuris taip pat gali būti naudojamas ilgalaikiam gydymui. Ciklosporinas yra naudojamas tada, kai CSK yra autoimuninės kilmės. Jie taip pat gali būti naudojami kaip subkonjunktyvinės injekcijos (3). Ciklosporinas, vartojamas atskirai arba kartu su vietiniais kortikosteroidais (2). Ciklosporino oftalmologinis tepalas (0,2 proc.), naudojamas CSK gydyti, aplikuojamas du kartus per parą, yra toks pat veiksmingas, kaip gydymas vietiniu deksametazonu. Viename tyrime buvo naudojmas pimekrolimuzas 1 proc., skirtas vietiškai tris kartus per parą, po gydymo CSK sumažėjo keturiems iš šešių šunų (21). Ciklosporino taikymas sumažina vaskuliarizaciją ir ragenos infiltraciją panašiai kaip ir deksametazono veikimas (3).

Tais atvejais, kai medikamentai nepadeda, galima atlikti kortikosteroidų subkonjunktyvines injekcijas, kad būtų galima kontroliuoti ligą. Sunkiais atvejais gali būti reikalinga paviršinė fototerapija, kuri atliekama eksimeriniu lazeriu, kai aklumas atsiranda dėl centrinės ragenos pigmentacijos, tačiau pigmentacija gali pasikartoti, o kartotinės fototerapijos atliekamos iki dviejų- trijų kartų (21).

Nuolat stengiamasi rasti naujų gydymo metodų, kurie užtikrintų uždegiminio proceso sumažėjimą ir sumažintų ragenos pigmentaciją. Buvo atlikti tyrimai kalcineurino inhibitoriaus vartojimo efektyvumui nustatyti gydant CSK. Rezultatai rodo, kad kai kuriais klinikiniais atvejais kalcineurino inhibitorius gali sukelti ragenos kraujagyslių kraujotakos ir pigmentacijos regresiją. Taip pat buvo atliktas fujimicino vartojimo efektyvumo tyrimas gydant CSK. Fujimicinas yra imunosupresantas, pasižymintis priešuždegiminėmis savybėmis. Vaistai veikia ankstyvų T limfocitų aktyvavimą, greičiau užkirsdami kelią T limfocitų stimuliavimui geno transkripcijai (IL-2, IL-3, IL-4, IFN-y, TNF-α, GM-CSF, c-myc). Nustatyta, kad vartojamas fujimicinas 0,02 proc. oftalmologinių lašų, skiriamas šunims lėtiniam paviršiniam keratitui gydyti. Jis sumažina uždegimą ir ragenos vaskuliarizaciją, tačiau tam tikrais atvejais neslopina pigmentacijos vystymosi (3).

1.4 Ragenos ligų diagnostika

Dėl savo anatominės struktūros akis leidžia tiesiogiai stebėti daugelį patologinių procesų. Didžioji dauguma oftalmologinių ligų gali būti diagnozuojama keliomis gana paprastomis priemonėmis ir metodais (5).

22 tikroms veislėms, gali būti paveldimos. Naudingos žinios apie paveldimas ligas ir jų veislės polinkį, taip pat informacija apie gyvūno kilmę. Turi būti žinoma trumpa viso gyvenimo gyvūno ligos istorija (23). Būtina paklausti apie persirgtas ligas, sužalojimus, naudojamus vaistus, kurie gali daryti įtaką atsiradusiems simptomams. Visi naudojami vaistai turėtų būti žinomi, nes jie gali būti svarbūs potencialiai akių problemai. Savininko pastebėjimai apie gyvūno regėjimo sutrikimus dieną ir tamsiu paros metu, taip pat gyvūno gebėjimas matyti judančius ir stovinčius objektus, gali suteikti naudingą informaciją apie gyvūno sveikatą (5).

Po anamnezės būtina atlikti bendrą klinikinį tyrimą. Nustačius sutrikimus bendro klinikinio tyrimo metu, juos būtina išanalizuoti. Patogiam akių tyrimui reikalinga tamsi aplinka. Turėtų būti į aukštį reguliuojamas stalas, kad pacientas galėtų būti gydytojo akių lygyje. Pilnai akių apžiūrai reikalingos priemonės: fokusuotas šviesos šaltinis, padidinimo stiklas, oftalmoskopas, gonioskopas, tonometras, Širmerio testas, fluoresceino dažai, oftalminiai anestetikai. Šviesos šaltinis gali būti naudojamas kaip „pentorch“ arba „Finoff“ šviestuvas, oftalmoskopas ir 20 arba 30 dioptrijų (D) lęšis. Taip pat turėtų būti medvilninių tamponėlių, sterilaus vandens arba dirbtinių ašarų tirpalo, kad būtų galima išvalyti aplink akis esančius nešvarumus arba nuplauti fluoresceino perteklių. Akių diagnostikai naudojami vietiniai anestetikai 0,5 proc. proparakaino akių lašai, 0,5–1 proc. tropicamidas, kad sukeltų trumpalaikį vyzdžio išsiplėtimą, o rečiau – 2,5 proc. ar 10 proc. fenilefrinas (23).

Apžiūra iš toli. Visų pirma pacientas yra stebimas iš atstumo. Gydytojas turėtų pradėti stebėti

pacientą, kai gyvūnas patenka į apžiūros kabinetą. Gyvūnas neturi jausti baimės. Dėmesys atkreipiamas į akių mirksėjimo greitį, taip pat vertinama veido ir akių simetrija, akių obuolių reljefas. Stebima, kaip gyvūnas eina, ar užkliūna už daiktų, ar išvengia kliučių, tai galima patikrinti gyvūnui neuždengus akių, o vėliau, jei reikia, uždengiant po vieną akį (23).

Apžiūra iš arti. Atlikus apžiūrą iš toli, galima pradėti apžiūrą iš arti įvertinant akis (44).

23 patikrinamas svetimkūnių buvimas akyje, hiperplastiniai audiniai, apžiūrimas uždegimas, folikulų susidarymas arba pakitimai ant akies voko krašto.

Širmerio ašarų testas. Širmerio ašarų testas (angl. Schirmer tear test – STT) – tai papildoma

diagnostikos priemonė, kuri padeda katėms ir šunims apskaičiuoti ašarų gamybos kiekį. Atliekamas be vietinės nejautros, bendram baziniam ir refleksiniam ašarų gamybos kiekiui apskaičiuoti (23). Testas turi būti atliekamas vietiškai nenaudojant vaistų ar anestetikų, prieš akių plovimą (44). Bazinis ašarų išskyrimas yra apibrėžiamas kaip pagamintų ašarų kiekis, kuris paprastai sutepa ragenos paviršių. Refleksinis ašarų išskyrimas – tai išskiriamos ašaros, kurios reaguoja į dirginančias medžiagas, taip pat ir į Širmerio juosteles (41).

Širmerio ašarų testas – tai popierinė filtravimo Vatmano nr. 41 juostelė, kurios dydis 5mm x35mm, vienas juostelės galas užapvalintas, impregnuotas mėlynais dažais ir graduotas po 1 mm. Juostelė būna įpakuota į plastikinį maišelį, dar neišpakavus reikia sulenkti 900 kampu nuo užapvalinto galo 5mm, kuris pažymėtas grioveliu, kad nesutepti juostelės (23; 41; 44).

Širmerio ašarų testo juostelė įterpiama tarp apatinio akies voko ties voko viduriu. Širmerio ašarų testo juostelė turi liestis su ragenos paviršiumi, tai sukelia tam tikrą refleksinę ašarų produkciją. Juostelė paliekama 1 minutę. Ištraukus juostelę yra skaičiuojama, kiek milimetrų jos sušlapo (mm/min.) (5; 42). Širmerio ašarų testo procesas pavaizduotas 5 paveiksle.

5 pav. Širmerio ašarų testas (23)

Taikomi du Širmerio ašarų testų tipai:

1. Širmerio ašarų testas, kai matuojama bazinė ir refleksinė ašarų gamyba, testas atliekamas prieš pradedant aplikuoti vietinį anestetiką;

24 Šunims normalūs Širmerio ašarų testo rodmenys yra 15 mm/min (11). KCS turėtų būti įtariamas šunims, kurių Širmerio ašarų testo rodmenys yra nuo 10 iki 15 mm/min., o patvirtinama, kai Širmerio ašarų testo rodmenys <10 mm/min. Katėms Širmerio ašarų testo normos ribos yra nuo 3–32 mm/min., vidutiniškai 17 mm/min. Kai kurioms katėms, neturinčioms jokių akių paviršiaus ligos požymių, ašarų gamyba gali būti laikinai paveikta streso ar susijusi su autonominės ašarų gamybos kontrolės pokyčiais, todėl jų Širmerio ašarų testo rezultatai būna labai žemi arba net nuliniai. Siekiant išvengti galimos paklaidos, rekomenduojama, kad testas tyrimo metu būtų atliekamas vienas iš pirmųjų, pageidautina iš karto po to, kai buvo atlikta apžiūra iš toli. Širmerio ašarų testo rezultatus gali suklaidinti vietinių vaistų taikymas, bakteriologinių ar citologinių mėginių rinkimas, akių tyrimas su ryškia šviesa, nes tai skatina refleksines ašaras (23).

Vertinant Širmerio ašarų testo rezultatus šunims, kurie serga skausmingomis akių ligomis, būtina atsižvelgti į tai, kad dėl skausmo reflekso gali būti išskiriamas didesnis refleksinis ašarų kiekis, nors yra nedidelė bazinių ašarų gamyba, taip nepastebima KCS liga (23).

Oftalmoskopija. Arba akių dugno tyrimas, kuris gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Geriausia

oftalmoskopiją atlikti vyzdžiui išsiplėtus, kad būtų galima įvertinti tiek centrinį, tiek periferinį akies dugną. Tiriant akių dugną svarbu, kad šviesos šaltinis būtų kuo mažiau intensyvus, nes dėl intensyvaus šviesos srauto gali būti netikslūs akių dugno tyrimo rezultatai. Oftalmoskopų tipai: tiesioginiai, netiesioginiai ir netiesioginiai monokuliniai (23).

Biomikroskopas su plyšine lempa. Biomikroskopas sudarytas iš binokulinio mikroskopo ir

šviesos šaltinio. Biomikroskopas padeda išsamiai apžiūrėti priekinį akies segmentą, jį padidinant mažiausiai 10 kartų, su įvairiomis apšvietimo formomis (23). Tyrimas su biomikroskopu atliekamas tamsioje patalpoje. Šviesos pluoštas fiksuojamas į tą vietą, kurią norime apžiūrėti. Šviesos pluošto plotį galima reguliuoti specialia diafragma. Plonas, stiprus šviesos pluoštas leidžia optiniame pjūvyje pamatyti smulkius pakitimus. Biomikroskopas turi būti 2,5 iki 5 cm atstumu priešais paciento akį, biomikroskopu judant link akies ar tolstant nuo jos (5). Plyšine lempa galima tirti vokų kraštą, junginę, rageną, priekinę kamerą, rainelę, vyzdį, lęšiuką, priekinę stiklakūnio dalį. Biomikroskopas kartu su gonioskopijos lęšiu gali būti naudojama stebėti labai padidintą rainelės ir ragenos kampo vaizdą (23).

Fluoresceino testas. Fluoresceino dažymas naudojamas tuomet, kai yra ragenos pažeidimai ar

kitokios ragenos paviršiaus ligos (5). Fluoresceinas yra oranžinis vandenyje tirpus dažiklis, kuris šiek tiek šarminiuose tirpaluose keičia spalvą į žalią ir fluorescuoja. Fluoresceinas plačiai naudojamas vertinant ragenos paviršiaus pažeidimus, ne tik nustatant atvirą ragenos opą, bet ir vertinant ašarų plėvelės suirimo laiką (angl. Tear film break-up time – TFBUT). Be to, fluoresceinas naudojamas patikrinti ašarų – nosies nazolakrimalinių latakų praeinamumą (angl.

25 Fluoresceino juostelė yra sudrėkinama lašeliu fiziologinio tirpalo ir aplikuojama prie junginės. Juostelė neturi liesti ragenos, nes tai gali sukelti klaidingą teigiamą rezultatą (44). Pridėjus fluoresceino juostelę prie junginės, akių vokai keletą kartų uždaromi priverstinio merkimo judesiu, kad fluoresceinas būtų paskirstytas per visą ragenos paviršių. Fluoresceinas prilimpa tik prie pažeistos ragenos stromos, bet ne prie epitelio ar Descemento membranos. Pažeidimai geriau matomi pašvietus kobalto mėlynu filtru, pvz., Vudo lempa, oftalmoskopu arba biomikroskopu su mėlynu filtru (23).

Paprastai intensyviau nusidažo stromos pažeidimai, nei paviršutiniški pažeidimai. Stiprios stromos degeneracijos atveju dažų prikibimas dideliuose stromos plotuose gali būti aiškiai matomas ir be filtrų. Nepakankamas ragenos epitelio sluoksnis, esantis šalia paviršinio pažeidimo, rodo, kad šis epitelis nesilaiko, o tai yra spontaniškas lėtinės ragenos epitelio defekto (angl. Spontaneous

chronic corneal epithelial defect – SCCED) požymis. Kad pašalintumėte iš akies fluoresceiną,

ragenos paviršius turi būti kruopščiai nuplaunamas maždaug 5 ml sterilaus fiziologinio tirpalo (23). Ašarų plėvelės suirimo laikas: TFBUT įvertinimas suteikia svarbią informaciją apie ašarų plėvelės kokybę. Sąlygos, dėl kurių Meibomo liauka funkcionuoja nepakankamai arba sumažėja akies gleivių gamyba, neigiamai veikia TFBUT, todėl atsiranda nestabili ašarų plėvelė, dėl kurios atsiranda ragenos opa. Norint išmatuoti TFBUT, fluoresceinas yra paskirstomas ant akies paviršiaus, atliekant priverstinius akies voko mirksėjimo judesius. Akių vokai laikomi atviri ir skaičiuojamos sekundės tol, kol atsiranda vienodas dėmių sluoksnis ant ragenos paviršiaus. Tokiu atveju ašarinės plėvelės suirimas matomas kaip tamsios dėmės ant ragenos paviršiaus (23).

Nazolakrimalinio praeinamumo testas atliekamas ašarų-nosies drenažo sistemos praeinamumui patikrinti (23). Tiriama dėl per didelio ašarojimo, dėl ašarų sekreto veikimo sutrikimo (5). Tyrimas atliekamas didelį kiekį fluoresceino pridedant prie junginės paviršiaus ir stebint jo pratekėjimą į nosį. Fluoresceinas turi pratekėti per 5–14 minučių. Apie 40 proc. šunų ir kačių, ypač brachiocefalinių ir kitų veislių nazolakrimalinis latakas turi papildomas angas ryklėje, todėl neigiamas nazolakrimalinis testas nebūtinai reiškia, kad nazolakrimalinė sistema yra užsikimšusi (7; 32; 40). Tokiems pacientams gali būti naudinga ištirti burnos ertmę ir gerklę, dėl fluoresceino, kuris lengviau matomas naudojant kobalto mėlyną filtrą (23).

Bengalijos rožinis testas. Rožinės Bengalijos juostelės nudažo negyvas ląsteles ir pašalinius

26

Tonometrija. Akispūdžio matavimas yra būtinas nustatant ir gydant šunų ir kačių glaukomą,

taip pat naudinga priemonė uveitui diagnozuoti. Tikslus akispūdžio įvertinimas galimas tik su tonometrija. IOP normos ribos šunims yra 10-25mmHg, o katėms 12-20mmHg. Akispūdžio matavimui galima rinktis įvairius tonometrų tipus (23):

 Schiotztonometras yra įspaudžiantis, todėl naudojamas rečiausiai. Matavimai atliekami taikant vietinę anesteziją, tačiau, norint gauti tikslius matavimus, ragena turi būti horizontalioje padėtyje;

 TonoPen yra skaitmeninis aplikacijos tonometras, kuris konvertuoja mažai ragenos srities pritaikymui reikalingą jėgą į skaitmeninę akispūdžio reikšmę. TonoPentonometrą galima naudoti matuojant akispūdį gyvūnui esant bet kokioje padėtyje;

 TonoVet – tai atšokantis tonometras, akispūdį išmatuoja šešis kartus per labai trumpą laiką. Šį prietaisą yra labai paprasta naudoti, turi mažą potencialą sukelti ragenos pažeidimą ir gali būti naudojamas šunims, katėms ir arkliams. Trūkumas yra tas, kad jis turi būti laikomas vertikalioje padėtyje, kai zondas juda horizontaliai, todėl sunku jį naudoti gulintiems gyvūnams. TonoVet gali būti tikslesnis nei kiti tonometrai nustatant akispūdį katėms, o prieš atliekant tonometrija vietinio anestetiko taikyti nereikia (23).

Gonioskopija. Gonioskopija – tai rainelės ragenos kampo tyrimas. Šunims nėra įmanoma

vertinti rainelės ragenos kampo plika akimi, nes jį užtemdo odena. Norint atlikti gonioskopiją atliekama vietinė anestezija ir ragenos paviršiui taikomas gonioskopinis lęšis, pakeičiantis ragenos ir oro sąsają su ragenos ir lęšio sąsaja, kuris savo ruožtu šiek tiek keičia lūžio rodiklį ir leidžia šviesos spindulius iš rainelės ragenos kampo. Be to, kad būtų įmanoma vizualizuoti rainelės ragenos kampą, tiesioginiai gonioskopijos lęšiai (įskaitant dažniausiai naudojamus Koeppe ir Barkan lęšius) padidina vaizdą 2-3 kartus. Veterinarijos gydytojas paprastai naudoja biomikroskopą su plyšine lempa arba oftalmoskopą apšviesti ir padidinti tiriamą plotą (23).

Laboratoriniai tyrimai. Šiame tyrimo etape gali būti atliekami įvairūs laboratoriniai tyrimai,

įskaitant mikrobiologinį, citologinį ir polimerazės grandinės reakcijos (PGR) tyrimus. Idealiu atveju, mėginiai turėtų būti surenkami prieš vaistinių medžiagų panaudojimą, nes tai gali turėti neigiamos įtakos mikroorganizmų kultūrų augimui arba kitų laboratorinių tyrimų rezultatams (23).

27 6 pav. Ragenos junginės citologijos instrumentai yra: A) Kimuros mentelė; B) tamponėlis;

C) skalpelis; D) citologinis šepetėlis (21)

Rentgenografija. Skiriama tuo atveju, jei yra įtariama, kad akyje gali būti

rentgenokontrastiniai svetimkūniai, taip pat orbitos ligoms, lūžiams, osteolizės diagnozei. Rentgenografija atliekama, kai reikia įvertinti nosies ertmę, priekinius sinusus, kaukolę, viršutinį žandikaulį ir dantis (23).

Echoskopija. Atliekama naudojant tik vietinę nejautrą. Echoskopuojama norint ištirti

28

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1 Tyrimo eiga

Tyrimas buvo atliekamas nuo 2017 m. sausio mėnesio iki 2019 m. sausio mėnesio „X“ smulkiųjų gyvūnų klinikoje. Viso tyrimo laikotarpiu buvo domimasi, kiek iš viso gyvūnų apsilankė klinikoje, kiek iš jų (tiek šunims, tiek katėms) buvo diagnozuotos akių ligos. Tyrimui buvo pasirinkti šunys, kuriems buvo diagnozuoti akių susirgimai.

Gyvūno savininkui atvykus į kliniką specialisto konsultacijai buvo pildoma savininko sutikimo gydymui forma: savininko vardas, pavardė, adresas, gyvūno rūšis, veislė, vardas, lytis, amžius, svoris, gyvūno profilaktikos duomenys.

Iš gyvūno savininko buvo renkami anamnezės duomenys. Klausiama apie gyvūno laikymo sąlygas, ar kartu gyvena kiti augintiniai, ar gyvūnas keliavo, kaip maitinamas ar laisvai išeina į lauką. Iš paciento savininko surenkama gyvūno istorija: kokiomis ligomis gyvūnas yra persirgęs, kokie vaistai yra naudojami ar buvo naudoti, kada prasidėjo pirmieji simptomai, ar gyvūnas yra sirgęs akių ligomis. Surinkus anamnezės duomenis, atliekama paciento apžiūra. Jos metu pirmiausia atliekamas bendras klinikinis tyrimas. Klinikinio tyrimo metu apžiūrimos gleivinės, jų spalva, KPG, įvertinamas širdies dažnis ir kvėpavimas, matuojama temperatūra. Atlikus klinikinį tyrimą ir esant nuokrypiams nuo fiziologinių normų, būtina juos išanalizuoti, prireikus – tirti gyvūną, kaip sergantį. Apžiūra iš toli. Įvertinamas gyvūno judėjimas, elgesys, eisena, kaip gyvūnas orientuojasi nepažįstamoje aplinkoje. Apžiūros iš toli metu stebima ar gyvūnas neatsitrenkia į daiktus. Iš toli apžiūrima snukio simetrija, akių vokų pozicija, akių obuolių dydis ir jų lokalizacija. Stebima ar yra išskyrų iš akių. Jeigiu yra išskyrų, tai įvertinama, kokios jos: skaidrios, tamsios, vandeningos, gleivėtos ir pan.

Apžiūra iš arti. Pirmiausia apžiūrima periorbita – apžiūrimi ir palpuojami aplinkiniai audiniai, palpuojamas akies obuolys, apžiūrima burnos ertmė. Apžiūrimas trečio voko palpebralinis ir bulbarinis paviršiai. Svarbu yra trečio voko vientisumas, spalva, pozicija, kietumas, ar nėra susiformavusių folikulų ant bulbarinio paviršiaus. Apžiūrima vokų pozicija, judrumas, vientisumas. Būtina apžiūrėti ar ant vokų kraštų nėra darinių, pažeidimų, patinimų. Reikia pažiūrėti blakstienų augimo vietą ir kryptis, dėl distichiazės, ekropinės ar entropinės blakstienos, trichiazės. Vertinama junginės spalva, ar yra chemozė, ar yra pakitusių struktūrų, svetimkūnių. Vertinami odenos nelygumai, spalva, pigmentacija, vaskuliarizacija.

Atliekamas oftalmologinis tyrimas:

 Gyvūno sekimo refleksas – vatos gumuliukas metamas žemyn ir stebimas gyvūno elgesys.

29

 Gąsdinimo refleksas – tai neurologinis testas, kuris atliekamas rankos mostu artėjant prie

tiriamos akies, netiriama akis turi būti uždengta. Gąsdinimo reflekso testas sukelia mirksėjimą. Atliekant mostą negalima priliesti gyvūno plaukų ar sukelti oro srovių, kurios gali sudirginti rageną. Testas laikomas teigiamu, jei gyvūnas sumirksi. Jeigu gyvūnas neurologinio testo metu greitai sumirksi, vadinasi, kad optinio ir veidinio nervų veikla yra nesutrikusi. Toks refleksas gyvūnams atsiranda nuo 5 mėn. amžiaus;

 Vokų refleksas – tai lateralinio ir medialinio akių vokų refleksas. Testas atliekamas pirštų

galiukais liečiant lateralinį ir medialinį vokų kampus. Testas yra teigiamas, jei gyvūnas prisimerkia. Tai reiškia, kad trišakio ir veido nervai nėra pažeisti;

 Ragenos refleksas – plonu vatos tamponėliu liečiamas ragenos epitelis. Paveikiami trišakis nervas (nervus trigeminus), atitraukiamasis nervas (nervus abducens) ir veidinis nervas (nervus facialis). Testas yra teigiamas, jei gyvūnas atitraukia galvą ir užmerkia akis;

 Okulovestibulinis refleksas – testo metu sukiojama gyvūno galva į kairę ir į dešinę puses ir stebimi akių judesiai. Okulovestibulinis testas padeda patikrinti ar sveiki yra judinamasis akies nervas (nervus oculamotorius), skridininis nervas (nervus trochlearis) ir atitraukiamasis nervas (nervus abducens). Testas yra teigiamas, jei atliekant šį testą stebimas fiziologinis nistagmas;

 Vyzdžio refleksas – gali būti tiesioginė ir netiesioginė vyzdžio reakcija į šviesą.

Tiesioginės vyzdžio reakcijos metu yra nukreipiamas fokusuotas šviesos šaltinis į vieną akį. Testas yra teigiamas, jei pašvietus šviesos šaltiniu į akį vyzdys susiaurėja, (parasimpatinės nervų sistemos sutrikimų nėra), o atitraukus šviesą – išsiplečia (pažeidimų simpatinėje nervų sistemoje nėra). Netiesioginė vyzdžio reakcija į šviesą yra atliekama nukreipus fokusuotos šviesos šaltinį į vieną akį, bet stebimas kitos akies vyzdžio susitraukimas. Testas atliekamas tamsesnėje patalpoje.

Papildomas testas. Širmerio ašarų testas yra atliekamas įvertinti ašarų sekreciją. Testas

atliekamas prieš lašinant bet kokius medikamentus į akį. Speciali STT graduota juostelė dedama į junginės maišelį ir 1 minutę paliekama laisvai kabanti ant voko krašto, maždaug per ragenos centrą. Po minutės vertinami testo rezultatai, suskaičiuojama ašarų sekrecija milimetrais. Norma yra 15 – 20 mm/min.

30 pigmentacija, drumstumas, vientisumas, paviršinės ar gilios opos. Tiriamas priekinės kameros skaidrumas, gylis, ar yra pakitimų, kraujo, fibrino, svetimkūnių. Apžiūrimas rainelės vientisumas, spalva suaugimai. Įvertinama vyzdžio forma. Vertinamas lęšio ir stiklakūnio skaidrumas.

Būtina apžiūrėti ar ant vokų nėra darinukų, pažeidimų, patinimų. Reikia pažiūrėti blakstienų augimo vietą ir kryptis, dėl distichiazės. Vertinant vokų poziciją ir pakitimus stebima ar gyvūnui nėra entropijos, ektopijos, trichiazės. Vertinama junginės spalva, ar nėra chemozės, pakitusių struktūrų, svetimkūnių. Vertinami odenos nelygumai, spalva, pigmentacija, skaidrumas, vaskuliarizacija.

Tonometrija. Tonometru „IcareTonovet“ yra matuojamas intraokulinis spaudimas. Tonometro tipas – atšokantis. Intraokulinis spaudimas yra matuojamas prieš medikamentų panaudojimą į akis. Akispūdžio matavimui tonometras yra laikomas nuo ragenos 1 cm atstumu, 900 kampu. Tyrimo fiziologinių normų reikšmės: katėms yra 12 – 27 mmHg, o šunims 10 – 23 mmHg.

Oftalmoskopija. Kitas etapas yra apžiūra oftalmoskopu, atliekama mažiau apšviestoje patalpoje. Oftalmoskopija atliekama tiesioginio tipo „Heine Beta 200S / 200“ oftalmoskopu. Oftalmoskopą laikant 2-3 cm atstumu prie gyvūno akies su įjungtu šviesos šaltiniu ir 0 D galima vertinti akies dugną. Atliekant tyrimą žiūrima į gyvūno akį tol, kol pastebimas tapeto atspindys. Vertinama tapeto spalva, pigmentacija, kraujagyslės, jų storis, optinis nervas, optinio disko dydis. Taip pat oftalmoskopu apžiūrimas lęšis, stiklakūnis. Stiklakūnis apžiūrimas nustačius +3 - +6 D ir įvertinamas jo skaidrumas. Lęšį galima apžiūrėti nustačius +8 - +12 D, taip pat įvertinamas lęšio skaidrumas ir dydis. Esant +20 D galima įvertinti priekinio segmento struktūras: rageną, akies kameras, trečią voką, ašarų lataką, rainelę bei lęšį.

Fluoresceino testas. Testas skirtas aptikti ragenos, junginės pažeidimus, ašarų plėvelės

disfunkciją, įvertinti ašarų-nosies latakų praeinamumą. Fluoresceino testas atliekamas fluoresceino dažais, naudojant fluoresceino juosteles. Fluoresceinas pasiskirsto ant ragenos ir junginės paviršiaus. Dažai įsigeria į ragenos stromą, junginę. Opas lengviau galima pamatyti naudojant oftalmoskopą ar biomikroskopą su plyšine lempa, naudojant kobalto mėlynąjį filtrą. Testas yra teigiamas, kai kobalto mėlynu filtru apšvietus akį, matoma žalsvai nusidažęs pažeidimas ragenoje arba junginėje.

Bengalijos rožinio testas. Esant smulkiems ir paviršiniams ragenos pažeidimams, erozijoms,

tyrimui yra naudojamas Bengalijos rožinis testas. Bengalijos rožinio testo juostelės įdedamos į junginės maišelį ir dažai nudažo tas ragenos vietas, kurios nepadengtos ašarų plėvele. Testas yra teigiamas, kai ragenos pažeistos vietos yra nusidažiusios rožine spalva.

31 1. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, 1997 m. lapkričio 6 d.

Nr. VIII-500;

2. Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymas, 1991 m. gruodžio 17 d. Nr. XI-1189; 3. Lietuvos Respublikos gyvūnų̨̨̨ globos, laikymo ir naudojimo įstatymas, Žin., 1997,

Nr. 108-2728.

2.2 Tyrimo medžiaga

Tyrime iš viso dalyvavo 72 šunys. Lėtinis sausasis keratokonjunktyvitas buvo diagnozuotas 19 šunų, lėtinis paviršinis keratitas diagnozuotas 53 šunims. Visiems tyrime dalyvavusiems šunims buvo atlikti oftalmologiniai tyrimai. Vertinami tyrimo rezultatai buvo intraokulinis spaudimas, Širmerio ašarų testo rezultatai, fluoresceino ir Bengalijos rožinio testų rezultatai (žr. 7 pav.)

Tyrimo metu visi tyrime dalyvavę šunys buvo grupuojami pagal lytį, veislę, kaukolės formą, pagal pažeistą akį. Gyvūnai, kurie buvo vertinami pagal kaukolės formą, buvo išskirti į tris gupes: brachiocefalikai, dolikocefalikai ir mišrūnai. Kiekvienos nagrinėjamos ligos rezultatai yra pateikiami atskirai, paveiksluose (žr. nuo 8 iki 22 pav.) ir lentelėse (žr. nuo 1 iki 3 lentelės).

7 pav. Tyrimo schema Akių ligų

analizė

• Analizuojamos šunų akių ligos;

Duomenų rinkimas

• Lėtinio sausojo keratokonjunktyvito pacientų duomenų rinkimas; • Lėtinio paviršinio keratito pacientų duomenų rinkimas;

Duomenų analizė

•Ligų pasiskirstymas pagal lytį; •Ligų pasiskirstymas pagal veislę; •Ligų pasiskirstymas pagal kaukolės formą; • Ligų pasiskirstymas pagal akių pažeidimą.

Tyrimų analizė

•Širmerio ašarų testų analizė; •Akispūdžio duomenų analizė; •Fluoresceino testų analizė; •Bengalijos rožinio testų analizė.

Gydymo analizė

• Lėtinio paviršinio keratito gydymo schemos;

32

2.3 Statistinė analizė

33

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1 Tirtų gyvūnų skaičius ir pasiskirstymas pagal akių ligas

Tyrimo laikotarpiu, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d., klinikoje pirmą kartą apsilankė 8244 pacientai, įskaitant šunis ir kates. Per du tiriamojo laikotarpio metus iš visų apsilankiusių pacientų akių ligos buvo diagnozuotos 413 pacientų (4,96 proc.): 316 šunų (76,51 proc.) ir 97 katėms (23,49 proc.) (žr. 8 pav.).

8 pav. Šunų ir kačių akių ligų pasiskirstymas 2017-2019 metais

34 1 lentelė. Šunų ligų pasiskirstymas 2017-2019 metais

Akių ligų pasiskirstymas šunims, procentais

Lėtinis paviršinis keratitas 16,77 proc.

Trichiazė 3,16 proc.

Blefaritas 3,16 proc.

Uveitas 6,96 proc.

Glaukoma 1,27 proc.

3-iojo voko liaukos išvirtimas 2,53 proc.

Konjunktyvitas 12,34 proc.

Entropija 5,70 proc.

Ragenos opa 16,46 proc.

Distichiazė 3,80 proc.

Ragenos sekvestras 0,32 proc.

Katarakta 5,70 proc. KCS 6,01 proc. Trauma 5,38 proc. Panoftalmitas 0,32 proc. Ektropija 0,32 proc. Skleritas 1,27 proc.

Lęšio subliuksacija 0,63 proc.

Ragenos erozija 0,32 proc.

PPM 0,32 proc.

Aklumas 0,95 proc.

Akies išvirtimas 0,32 proc.

Ragenos distrofija 0,95 proc.

PRA 0,63 proc.

Ektopinė blakstiena 1,27 proc.

Tinkainės atrofija 0,32 proc.

Akies atrofija 0,63 proc.

Dermoidas 1,58 proc.

Descemetocelė 0,32 proc.

3-iojo voko kremzlės deformacija 0,32 proc.

Rečiau nei lėtinis paviršinis keratitas buvo diagnozuotas uveitas, šunims nustatyti 22 atvejais. Lėtinis sausasis keratokonjunktyvitas (KCS) nustatytas 19 šunų. Entropija ir katarakta nustatyta po tiek pat, 19 atvejų. Entropija ir katarakta šunims diagnozuota po 18 atvejų. Akies trauma nustatyta 17 šunų. Distichiazė diagnozuota 12 šunų. Blefaritas ir trichiazė buvo diagnozuota po 10 atvejų. Trečiojo akies voko liaukos išvirtimas buvo nustatytas 8 šunims. Dermoidas diagnozuotas 5 šunims. Glaukoma nustatyta 4 šunims. Skleritas ir ektopinė blakstiena buvo diagnozuota tiek pat, po 4 atvejus. Ragenos distrofija buvo diagnozuota 3 šunims. Aklumas diagnozuotas 3 šunims. Lęšio subliuksacija, akies atrofija ir PRA (progresuojanti tinklainės atrofija) per tiriamąjį laikotarpį nustatytos po 2 atvejus.

35 tinklainės atrofija, descemetocelė, trečiojo voko kremzlės deformacija, ragenos sekvestras. Visos šios šunų akių ligos sudarė po 1 atvejį iš visų tiriamų atvejų.

3.2

Ligų pasiskirstymas pagal lytį, kaukolės formą, veislę

Per tiriamąjį laikotarpį buvo išanalizuotas lėtinio sausojo keratokonjunktyvito ir lėtinio paviršinio keratito ligų paplitimas pagal lytį. Tyrime dalyvavo 72 šunys.

9 pav. Lėtinio sausojo keratokonjunktyvito ligos pasiskirstymas pagal lytį

Lėtiniu sausuoju keratokonjunktyvitu iš viso per tiriamąjį laikotarpį sirgo 19 šunų. Ši liga dažniau nustatyta patinams, 11 šunų, ir 8 patelėms. (žr. 9 pav.). Tuo tarpu lėtiniu paviršiniu keratitu labiau sirgo patelės.

10 pav. Lėtinio paviršinio keratito ligos pasiskirstymas pagal lytį

36 Lėtiniu paviršiniu keratitu iš viso sirgo 53 šunys. Tiriamuoju laikotarpiu CSK labiau sirgo patelės, 31 šuo, ir 22 patinai (žr. 10 pav.).

11 pav. Lėtinio sausojo keratokonjunktyvito ligos pasiskirstymas pagal kaukolės formą

Atliktame tyrime 2017-2019 metų laikotarpiu buvo analizuojamas lėtinio sausojo keratokonjunktyvito ir lėtinio paviršinio keratito ligų paplitimas pagal gyvūnų kaukolės formą. Tiek lėtinio sausojo keratokonjunktyvito, tiek lėtinio paviršinio keratito didžiausias ligų paplitimas buvo brachicefalinių veislių šunims, mažiausiai šie susirgimai pasireiškė mišrių veislių šunims. KCS liga sirgo 8 brachicefaliniai šunys (42,11 proc.) ir 6 dolikocefaliniai šunys (31,58 proc.). Lėtiniu sausuoju keratokonjunktyvitu sirgo 5 mišrūnai (22,22 proc.) (žr. 11 pav.).