LĖTINIO PERIODONTITO SĄSAJOS SU PRIEŠLAIKINIU GIMDYMU: SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA

Neringa Švickutė

V kursas, 4 grupė

LĖTINIO PERIODONTITO SĄSAJOS SU PRIEŠLAIKINIU

GIMDYMU: SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas: Doc. dr. Ingrida Marija Pacauskienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA

Lėtinio periodontito sąsajos su priešlaikiniu gimdymu: sisteminė literatūros apžvalga Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas ... Darbo vadovas ... (parašas) (parašas)

... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

20....m. ... 20....m. ... (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)

MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ...

Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas) Recenzavimo data: ... Eil. Nr.

BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne

1

Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo

turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0.1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4

Įvadas, tikslas uždaviniai

(1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,

aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0

5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,

tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0

7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)

Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0

8

Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, publikavimo būklė ir pan.)

0,4 0,2 0

9

Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data?

0,2 0,1 0

10

Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių

0,4 0,1 0

11

Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo

procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei

apžvalgai ar, jei taikoma, meta-analizei)? 0,4 0,2 0

12

Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?

0,4 0,2 0

13

Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?

0,4 0,2 0

14

Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?

0,2 0,1 0

15

Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0 16 Duomenų sisteminimas bei analizė (2,2 balo)

Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?

0,6 0,3 0

17

Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose

aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis,

stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)? 0,6 0,3 0

18

Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti

duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti

įverčiai ir pasikliautinumo intervalai? 0,4 0,2 0

19

Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys

lentelėse pagal atskirus uždavinius? 0,6 0,3 0

20

Rezultatų aptarimas

(1,4 balo)

Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir

nurodyta jų reikšmė? 0,4 0,2 0

21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos _trūkumai? 0,6 0,3 0

23

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,

iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0

24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0

25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

26

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas

pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0

27

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami

literatūros šaltiniai? 0,2 0,1 0

28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo 0,2 0,1 0

tinkamas moksliniam darbui?

29

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne

senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%? 0,2 0,1 0

Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti _{nagrinėjamą temą?} +0,2 +0,1 0

31

Praktinės rekomendaci-

jos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos

ir ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0

32

Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo

analizė, meta-regresija)? +1 +0,5 0

33

Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?

+2 +1 0

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

34

Bendri reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)

15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai)

35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas

37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, _{moksliškai, logiškai, lakoniškai?} -0,5 balo -1 balas

38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio _{raštingumo klaidų?} -2 balai -1 balas

39

Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?

-0,2 balo

-0,5 balo

40 Plagiato kiekis darbe

>20% (nevert.

)

41

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?

-0,2 balo -0,5 balo

42

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir

poskyrių pavadinimai? -0,2 balo -0,5 balo

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir _{santrumpų paaiškinimai?} -0,2 balo -0,5 balo

44

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo

kokybė)? -0,2 balo -0,5 balo

*Viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

Recenzento pastabos: ____________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________ Recenzento vardas , pavardė Recenzento parašas

TURINYS

1. PAIEŠKOS METODAI IR STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI ... 15

1.1. Pagrindinis sisteminės apžvalgos klausimas ... 15

1.2. Sisteminės apžvalgos protokolas ... 15

1.2.1. Straipsnių tinkamumo kriterijai ... 15

1.2.2. Analizei naudoti informacijos šaltiniai ... 16

1.2.3. Duomenų paieškos strategija ... 16

1.2.4. Straipsnių atrinkimo procesas ... 17

1.2.5. Kaupiami duomenys ir jų rinkimo procesas ... 17

1.2.6. Straipsnių kokybės vertinimas ... 17

2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 19

2.1. Duomenų paieškos rezultatai ... 19

2.2. Tyrimų metodikos charakteristikos ... 25

2.3. Tiriamųjų populiacijos charakteristikos ... 25

2.4. Matavimų charakteristikos ... 26

3. REZULTATŲ APTARIMAS ... 27

3.1. Publikacijų, rodančių lėtinio periodontito ir priešlaikinio gimdymo sąsajas rezultatų aptarimas ... 28

3.2. Publikacijų, rodančių periodontologinio gydymo įtaką priešlaikiniam gimdymui rezultatų aptarimas ... 31

3.3. Sisteminės apžvalgos trūkumai ... 34

4. IŠVADOS... 35

5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 36

LITERATŪRA ... 37

SANTRUMPOS

PPD – periodontologinės kišenės gylis CAL – dantenų prisitvirtinimo lygis PI – dantų apnašų indeksas

LĖTINIO PERIODONTITO SĄSAJOS SU PRIEŠLAIKINIU GIMDYMU:

SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA

SANTRAUKA

Įvadas. Priešlaikinis gimdymas yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiantis neonatalinį mirtingumą ir sergamumą bei turintis ilgalaikes neigiamas pasekmes kūdikio sveikatai. Šia sistemine literatūros apžvalga siekiama įvertinti, ar tarp periodontito ir priešlaikinio gimdymo yra sąsaja, taip pat išsiaiškinti, ar periodontologinis gydymas gali sumažinti riziką įvykti gimdymui anksčiau laiko.

Tyrimo metodai ir medžiaga. Mokslinės literatūros paieška atlikta dviejose elektroninėse duomenų bazėse – PubMed ir Cochrane. Klinikinių eksperimentinių atvejo – kontrolės tyrimų ieškota iki 2019 m. vasario mėn. Po dublikatų pašalinimo iš viso buvo atrinkta 116 straipsnių. Ištraukti publikacijų duomenys buvo susisteminti ir apibendrintai pateikti.

Rezultatai. Pilnai turinio analizei buvo atrinkta 16 straipsnių, kurie atitiko visus analizės įtraukimo kriterijus. Iš visų tyrimų (11) apie periodontito sąsajas su priešlaikiniu gimdymu reikšmingą ryšį rado 6 publikacijų tyrėjai, 2 straipsniuose šį ryšį siejo su preeklampsija, o likusiose 3 sąsajų nebuvo rasta. Periodontologinio gydymo įtaką priešlaikiniam gimdymui nagrinėjusiuose tyrimuose (5) 2 buvo nustatytas gydymo efektyvumas mažinant gimdymo anksčiau laiko riziką, 1 publikacijoje rastas sumažėjęs uždegiminių mediatorių kiekis, o likusiuose 2 periodontologinio gydymo įtakos priešlaikiniam gimdymui nebuvo rasta.

Išvados. Lėtinis periodontitas gali turėti įtakos gimdymui anksčiau laiko. Periodontologinis gydymas patikimai sumažina nėščiųjų apydančio uždegimo intensyvumą, tačiau turi būti atlikta daugiau tyrimų, kad įvertinti jo įtaką priešlaikinio gimdymo atvejų sumažinimui.

CHRONIC PERIODONTITIS AND PRETERM BIRTH: SYSTEMATIC

REVIEW

SUMMARY

Introduction. Preterm birth is one of the main factors, that causes neonatal mortality and morbidity and also a long – term effect on baby‘s heatlh. The aim of this systematic review is to assess the association between periodontitis and preterm birth and to evaluate if the periodontal treatment can reduce the incidence of preterm birth.

Materials and methods. The literature was digitally searched using PubMed and Cochrane databases. Case – control studies were searched until February, 2019. A total of 116 (after dublicate removal) potentially relevant records were identified. Extracted data was structured and summarized.

Results. 16 publications met the selection criteria. A positive association between chronic periodontitis and preterm birth was found in 6 studies, another 2 found connection between preterm birth and preeclampsia and remaining 3 found no association between these conditions. In publications that analyzed periodontal treatment effect on preterm birth incidence, 2 found positive correlation, 1 claimed that treatment reduces the quantity of inflammatory mediators and 2 found no effect on reducing the risk of preterm birth.

Conclusions. Chronic periodontitis may have an effect on preterm birth. Periodontal treatment reliably reduces the intensity of periodontitis, but it is needed to perform more studies to evaluate the effect of periodontal treatment on reducing the incidence of preterm birth.

12

ĮVADAS

Temos aktualumas. Nėštumas sukelia daugybę pokyčių besilaukiančiosios kūne. Vienas iš jų yra motinos dantenų būklė. Su nėštumu susijęs gingivitas ir periodontitas, yra gana dažni, paveikiantys 50 – 70 proc. besilaukiančiųjų populiacijos, nes hormoniniai pokyčiai nėštumo metu skatina uždegiminį atsaką, kuris palengvina periodontologinės ligos atsiradimą [1, 2]. Dantenų kraujavimas burnos ertmėje esančioms bakterijoms atveria kelią į kraujo tėkmę – sukelia trumpalaikę bakteriemiją. Normaliomis sąlygomis organizmas su tuo lengvai susidoroja, tačiau, jei būsimą motiną veikia dar ir gretutiniai veiksniai, kurie silpnina jos imuninę sistemą, organizmo gynyba yra nepakankama ir bakterijos patenka į įščius [1]. Todėl vis dažniau burnos ertmės infekcijos, o ypač periodonto, yra įvardijamos kaip rizikos veiksniai, sukeliantys priešlaikinį gimdymą ar per mažą naujagimių svorį [3].

Pasaulinė Sveikatos organizacija (PSO) apibrėžia priešlaikinį gimdymą kaip bet kokį gyvo naujagimio gimimą anksčiau nei 37 savaitę ar 259 nėštumo dienas. Gimdymas 32 savaitėje ar anksčiau įvardijamas kaip labai priešlaikinis, o 28 savaitę – ekstremaliai priešlaikinis. Didžiausia dalis anksčiau laiko gimusių naujagimių taip pat yra ir mažo svorio. Daugybės atliktų tyrimų rezultatai parodė, jog infekcijos nėštumo metu yra vienas pagrindinių veiksnių, sukeliančių priešlaikinį gimdymą. Gram-neigiamų mikroorganizmų sulekiama periodonto infekcija taip pat sukelia tokius imuninius pakitimus, kurie iššaukia priešlaikinį membranų plyšimą ir gimdymą [4].

Gimimas anksčiau laiko yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiantis neonatalinį mirtingumą ir sergamumą bei turi ilgalaikes neigiamas pasekmes kūdikio sveikatai. Per anksti gimę vaikai, lyginant su normaliai išnešiotais, dažniau serga neurologinėmis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ar įgimtomis ligomis, turi jutimo sutrikimų bei pasižymi sunkesniu gebėjimu mokytis [5]. Be to, per anksti gimę mažo svorio naujagimiai turi 40 kartų didesnę mirties tikimybę, kuri tik išauga prisidėjus ankstyvą gimimą lydinčioms komplikacijoms, tokioms kaip kvėpavimo sutrikimo sindromas, lėtinės plaučių ligos, širdies ir kraujagyslių sutrikimai ir pažeista imuninė sistema [6]. Pagrindiniai žinomi rizikos veiksniai, kurie turi įtakos priešlaikiniam gimdymui yra: motinos amžius (mažiau nei 17 m. arba daugiau nei 34 m.), juodaodžių rasė, mažas socioekonominis statusas, neraštingumas, smurtas artimoje aplinkoje, didelis skaičius turėtų nėštumų, anksčiau jau įvykęs priešlaikinis gimdymas, stresas ir depresija, tabako bei alkoholio vartojimas, arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas ir genitourinarinio trakto infekcijos [4]. Nors kai kurie ankstesni literatūros šaltiniai periodontito nenurodo kaip vieno iš galimų rizikos veiksnių priešlaikinio gimdymo išsivystymui, šios būklės svarba yra vis dažniau pripažįstama dėl jos sąsajų su tokiomis sisteminėmis ligomis kaip arterinė hipertenzija, preeklampsija, cukrinis diabetas, metabolinis

13

sindromas ir cerebrovaskulinės ligos [6]. Taigi, atlikti tyrimai, kad surasti ryšį tarp periodontito ir neigiamų gimimo rezultatų, įgyja vis didesnę klinikinę reikšmę visuomenės sveikatoje [7].

2012 m. Pasaulinės Sveikatos organizacijos pranešime „Born too soon“ (liet. „Gimę per anksti“) apskaičiuota, jog kiekvienais metais 15 mln. kūdikių gimsta anksčiau laiko, kas sukelia ekonomines ir socialines išlaidas šeimos nariams bei kartu ir visai sveikatos sistemai [8]. 2015 m. Jungtinėse Amerikos valstijose priešlaikinio gimdymo dažnis siekė 12%, Europoje 5% - 9%, o besivystančiose šalyse – 15%. 70% šių atvejų buvo spontaniniai, o 30% - 50% ankstyvų gimdymų kilo dėl infekcinės ligos, o ypač dėl genitourinarinio trakto infekcijų [1, 6].

1931 m. Galloway pasiūlė, jog periodonto ligos, sukeltos anaerobinių gram-neigiamų mikroorganizmų galėtų turėti įtakos pokyčiams placentoje ir dėl to padidėtų priešlaikinio gimdymo bei sutrikusio vaisiaus vystymosi tikimybė [9]. Kiti autoriai, nagrinėdami patogenezę bei pasekmes teigė, jog periodontitas prasideda, kuomet ant šaknies paviršiaus atsiranda bakterinė bioplėvelė ir jų išskiriami toksinai skverbiasi pro epitelį gilyn į audinius sukeldami uždegiminį procesą. Atsiradus epitelio vientisumo pažeidimui bakterinės apnašos gali pasiekti jungiamąjį audinį bei kapiliarus ir tokiu būdu patekti į sisteminę kraujotaką. Pradedama uždegiminių mediatorių, kurie paveikia placentą ir vaisių gamyba. Jie sukelia pokyčius maistinių medžiagų perdavime iš motinos vaisiui, taip pat, skatina ankstyvus gimdos susitraukinėjimus, kurie baigiasi priešlaikiniu gimdymu ir mažu kūdikių svoriu [6, 10]. 1996 m. Offenbacher su kolegomis atliko pirmąjį eksperimentinį atvejo – kontrolės tyrimą, kurio rezultatai parodė, jog motinos, sergančios periodontitu turi 7,5 karto didesnę tikimybę pagimdyti anksčiau laiko. Taip buvo atnaujintas susidomėjimas periodonto uždegimo sąsaja su nėštumu [11].

Nuo to laiko vėlesni stebėjimo tyrimai, sisteminės apžvalgos ir meta-analizės susitelkė į šią sritį, tačiau gauti skirtingi rezultatai sukėlė abejones, ar tikrai egzistuoja ryšys tarp periodontito ir priešlaikinio gimdymo [3, 11, 12], todėl yra reikalingi tolimesni tyrimai, norint išsiaiškinti šią sąsają bei pagerinti esamų ir būsimų motinų burnos sveikatą, tobulinti diagnostinius kriterijus taikant atitinkamą klinikinį gydymą. Geresnė periodontologinė būklė galimai sumažins priešlaikinio gimdymo, neonatalinio mirtingumo dažnį bei fizines ir protines pasekmes, sustiprins ir pakels sveikatos standartus visuomenėje [6].

Tyrimo naujumas. Kūdikio gimimas normaliu laiku ir jam esant tinkamo svorio yra laikomi vienais svarbiausių naujagimio išgyvenamumo rodikliais išsivysčiusiose bei besivystančiose valstybėse. Priešlaikinis gimdymas ir kitos nėštumo komplikacijos stipriai paveikia tiek sveikatos priežiūros sistemą, tiek šeimas individualiai. Dėl to yra labai svarbu nenutrūkstamai ieškoti gimdymo anksčiau laiko ir mažo kūdikių svorio rizikos veiksnių, kad būtų galima taikyti

14

prevencines programas ir išvengti šių būklių [2]. Lietuvoje yra atlikta mažai tyrimų apie nėščiųjų burnos ertmės sveikatą ir rizikos veiksnius, galinčius paveikti nėštumo eigą bei vaisiaus sveikatą.

Tyrimo problema. Ar periodonto ligos turi įtakos priešlaikiniam kūdikio gimimui?

Tyrimo tikslas: atlikti sisteminės mokslinės literatūros apžvalgą apie periodonto ligų sąsają su priešlaikiniu gimdymu.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti periodontito įtaką priešlaikiniam gimdymui; 2. Aptarti periodontologinio gydymo efektyvumą nėštumo metu.

15

1. PAIEŠKOS METODAI IR STRAIPSNIŲ ATRANKOS

KRITERIJAI

Sisteminės literatūros apžvalgos planavimo ir duomenų analizės bei aptarimo metu buvo sekama PRISMA rekomendacijų (The PRISMA Statement) ir Cochrane vadovėlio intervencijų sisteminėms apžvalgoms (Cochrane Handbook for Systematic Reviews of Interventions) metodiniais nurodymais [13, 14]. Buvo iškeltas pagrindinis sisteminės apžvalgos klausimas PICO [13], kur: P (angl. Problem/participants) – nėščiosios arba gimdyvinio amžiaus moterys; I (angl.

Intervention) – periodontito atsiradimas ir jo ištyrimas; C (angl. Comparators) –

lyginamosios/kontrolės grupės, kurios pagimdė laiku; O (angl. Outcomes) – priešlaikinis gimdymas.

1.1. Pagrindinis sisteminės apžvalgos klausimas

Šios sisteminės literatūros apžvalgos pagrindinis klausimas PICO buvo iškeliamas, orientuojantis į nėščiųjų periodontito sukeliamą neigiamą poveikį ir priešlaikinį gimdymą: „Ar lėtinis periodontitas turi sąsają su priešlaikiniu gimdymu?“.

1.2. Sisteminės apžvalgos protokolas

1.2.1. Straipsnių tinkamumo kriterijai

Atrenkant straipsnius, buvo laikomasi šių tinkamumo kriterijų: publikacijos turėjo atitikti nagrinėjamą temą, įtraukti atvejo – kontrolės bei prospektyviniai kohortiniai tyrimai, aprašyti klinikiniai tyrimai tik in vivo su žmonėmis bei atlikti ne seniau nei 5 - 10 metų laikotarpyje. Straipsniai turėjo būti aprašyti anglų kalba. Taip pat publikacijose aprašomuose tyrimuose nėščiųjų atvejo grupėse turėjo būti kliniškai nustatytas periodontitas remiantis panašiais kriterijais. Kaip rodikliai galėjo būti dantenų prisitvirtinimo lygmuo (CAL) ir kišenių zondavimo gylis (PPD). Visi straipsniai priešlaikinį gimdymą turėjo interpretuoti vienodai. Apžvalgai netinkantys straipsniai, neatitinkantys nagrinėjamos temos, parašyti kitomis nei anglų kalbomis, klinikiniai atvejai, apžvalgos, sisteminės apžvalgos, tyrimai in vitro ar su gyvūnais, nepublikuoti ar vis dar tebevykstantys, mažas atvejų ir kontrolines grupes turintys tyrimai buvo atmesti. Galutinei analizei pasirinkta 16 straipsnių.

16

1.2.2. Analizei naudoti informacijos šaltiniai

Prieš pradedant analizę buvo paruoštas publikacijų analizės ir duomenų rinkimo protokolas, pagal kurį buvo atrenkami ir analizuojami straipsniai apie periodontito įtaką nėščiosios ir kūdikio sveikatai.

Internetinėse duomenų bazėse „MEDLINE“ (PubMed) ir „Cochrane Library“ ieškota straipsnių, kuriuose aprašomi tyrimai apie periodontito įtaką priešlaikiniam gimdymui su (ar be) mažu naujagimio svoriu. Taip pat ieškota publikacijų, kuriose tiriamas periodontologinio gydymo efektyvumas nėštumo metu bei rizikos pagimdyti anksčiau laiko sumažinimas. Paieška atlikta anglų kalba, taip pat, ji buvo papildoma peržiūrint tarpusavyje susijusius (angl. „Related articles“) ar panašius straipsnius (angl. „Similar articles“) bei aktualios literatūros nuorodų sąrašus. Iš jų analizei tinkami tyrimai buvo renkami pagal atrankos rankiniu būdu modelį. Paskutinė paieška atlikta 2019 metų vasario 15 dieną.

1.2.3. Duomenų paieškos strategija

Paieška atlikta anksčiau minėtose duomenų bazėse naudojant šiuos raktinius žodžius anglų kalba arba jų derinius: periodontitis, periodontal disease, pregnancy outcomes, preterm birth,

preterm delivery.

Lentelė nr. 1. Raktiniai žodžiai ir jų kombinacijos

Raktiniai žodžiai Atrinktų straipsnių

skaičius „MEDLINE“

(PubMed)

Periodontitis AND preterm birth; peridontal disease AND preterm birth; periodontitis AND preterm delivery; periodontitis AND pregnancy outcomes; periodontal disease AND pregnancy outcomes.

11/2720

„Cochrane Library“

Periodontitis OR periodontal disease AND preterm delivery OR preterm birth OR pregnancy outcome.

17

1.2.4. Straipsnių atrinkimo procesas

Tyrimų publikacijos buvo renkamos keliais etapais: iš pradžių buvo įtraukiami visi straipsniai, kurie atitiko paieškos rezultatus pagal naudojamus raktažodžius ir jų derinius, neįtraukiant į paiešką tyrimų in vitro ir laiškų redaktoriui. Kito etapo metu buvo atmesti pasikartojantys tyrimai (dublikatai). Vėliau buvo peržiūrimi straipsniai, skaitant jų pavadinimus ir santraukas bei atmetant neatitikusius apibrėžtų paieškos kriterijų. Paskutiniame etape, peržiūrėjus visą tekstą ir įvertinus tinkamumą pagal visus atrankos kriterijus, straipsniai buvo įtraukti į šią sisteminę analizę. Visi straipsnių pavadinimai ir santraukos peržiūrėti po du kartus, siekiant straipsnių atrinkimo procese išvengti klaidų. Galiausiai, peržiūrint straipsnius ir iškilus neaiškumams dėl publikacijos tinkamumo, kad įtraukti ją į sisteminę literatūros apžvalgą, dalyvavo du tyrėjai: N. Švickutė ir doc. dr. I. Pacauskienė. Jei kažkuris publikacijos tinkamumo kriterijus abiejų tyrėjų nuomone neatitiko, straipsnis buvo atmetamas.

1.2.5. Kaupiami duomenys ir jų rinkimo procesas

Duomenys buvo kaupiami pildant iš anksto paruoštas formas, parengtas pagal Cochrane vadovėlio metodines rekomendacijas. Su autoriais dėl trūkstamos informacijos tiesiogiai susisiekta nebuvo, kadangi apžvalgoje pateikti tik publikuoti duomenys.

Kaupiami duomenys iš kiekvieno tyrimo:

1. Pagrindinis autorius, publikacijos metai, vieta; 2. Metodai – tyrimo tipas, trukmė;

3. Dalyviai – tiriamosios populiacijos atvejo ir kontrolinių grupių imtys ir amžiaus intervalas;

4. Kiti galintys turėti įtakos priešlaikiniam gimdymui rizikos veiksniai; 5. Periodontito diagnostikos kriterijai ir klinikinis tiriamųjų ištyrimas; 6. Antrajam uždaviniui - atvejo grupei atliktas periodontologinis gydymas; 7. Rezultatai ir autorių pateiktos išvados.

1.2.6. Straipsnių kokybės vertinimas

Kad įvertinti pasirinktų straipsnių kokybę, buvo pasirinktas S. H. Downs ir N. Black sukurtas kontrolinis sąrašas klausimų (angl. Checklist for measuring study quality) [15]. Juo remiantis,

18

kokybišką tyrimą sudaro, atspindi jo vertę, jeigu straipsnyje nurodyti šie duomenys: aiškiai suformuluoti tyrimo tikslas bei tikėtini rezultatai, aiškiai apibūdintos tiriamųjų charakteristikos, jų nedalyvavimo tyrime priežastys bei naudoti gydymo ar intervencijų metodai, suprantamai suformuluotos gautos išvados, paminėti visi galintys turėti įtakos rezultatams veiksniai, nurodomos nesuapvalintos tikimybių vertės (p – 0,035 > p – 0,05), pasirinkti tiriamieji turi atspindėti tam tikrą visuomenę, gydymo įstaigos ir jų darbuotojai turi būti prieinami visiems pacientams, tyrimas turėtų būti aklas, visi dalyviai tiriami tiek pat laiko.

Įvertinta įtrauktų publikacijų charakteristika ir straipsnių šališkumo rizikos vertinimo lentelė pateikiamaprieduose Nr. 1 ir Nr. 2.

Kintamieji ir pagrindiniai jų matavimo vienetai: 1. Jungties epitelio prisitvirtinimas (CAL) – mm; 2. Periodontologinis zondavimo gylis (PPD) – mm.

Sisteminės klaidos:

Rizikos veiksniai: skirtingos imtys, skirtingas gydymo laikas, klinikiniai matavimai atlikti skirtingų žmonių, galimas vertintojų subjektyvumas, skirtingi periodontito diagnostikos kriterijai bei šalių, kuriose atlikti tyrimai ekonominė padėtis.

19

2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ

2.1. Duomenų paieškos rezultatai

Buvo rasti 2982 straipsniai pagal raktinius žodžius ir jų derinius, taip pat, peržiūrint tarpusavyje susijusius (angl. „Related articles“) ar panašius straipsnius (angl. „Similar articles“) bei aktualios literatūros nuorodų sąrašus. Iš jų analizei tinkami buvo renkami pagal atrankos rankiniu būdu modelį. Paskutinė paieška atlikta 2019 metų vasario 15 dieną. Atmesti 1596 pasikartojantys straipsniai. Atliekant peržiūrą, pagal išsikeltus šios sisteminės analizės įtraukimo ir atmetimo kriterijus, pilno teksto straipsnių skaitymui buvo atrinktos 32 publikacijos. Jas peržiūrėjus, į galutinę sisteminės apžvalgos analizę įtraukta 16 straipsnių, kurių turinys atitiko visus analizės kriterijus. Straipsnių įtraukimo procedūra parengta bei pavaizduota pagal PRISMA Flow diagramą, paveiksle Nr. 1., o jos metu sukaupti duomenys pateikti lentelėse Nr. 1. ir Nr. 2.

20

1 pav. Literatūros šaltinių paieškos metodika. *n – straipsnių skaičius.

Straipsniai, rasti atlikus paiešką PubMed ir Cochrane duomenų bazėse

(n = 2720 + 262) Skr yn in ga s ( at ra n ka ) Įtr au ki m as Ti n ka muma s Id e n tifi ka vima s

Straipsniai pašalinus dublikatus (n = 1386)

Straipsniai, atrinkti remiantis pavadinimu ir santrauka (n = 116 ) Atmestos santraukos neatitikusios kriterijų (n = 84) Atrinkta straipsnių tinkamumo įvertinimui (n = 32)

Straipsniai, atmesti remiantis atmetimo kriterijais

(n = 16)

Straipsniai, atitikę atrankos kriterijus įtraukti į sisteminę

apžvalgą (n = 16)

21

Lentelė Nr. 1. Literatūros šaltinių, rodančių lėtinio periodontito ir priešlaikinio gimdymo sąsajas, duomenys. Tyrimo autorius, data, šalis Tyrimo tipas Tyrimo populiaci-ja, tiriamųjų skaičius grupėse Tiria-mųjų am-žius Kiti rizikos veiksniai, įtraukti į statistinę analizę Periodontologi-nis ištyrimas Periodontito diagnostikos kriterijai Rezultatai ir autorių pateiktos išvados Ribeiro L. C. et al, 2013, Brazilija [16] Eksperimentinis klinikinis tyrimas; Trukmė 6 mėn. 74 atvejai/ 222 kontrolė 18 - 40 Amžius, tautybė, išsilavinimas, šeiminė padėtis, anksčiau buvęs priešlaikinis gimdymas, dantų gydymas nėštumo metu, kasdienė burnos ertmės priežiūra.

Tirti visi dantys, išskyrus protinius, naudojant North Carolina (PCPUNC–15) periodontologinį zondą. Tirta PPD, CAL ir BOP. 1: ≥4 dantys bent vienoje pusėje PPD ≥ 4 mm ir CAL ≥ 3 mm 2: bent vienoje pusėje PPD ir CAL ≥ 4 mm Statistiškai reikšmingas ryšys rastas tik antro periodontito apibūdinimo metu. Nabet C. et al, 2010, Prancūzi-ja [17] Daugiacentrinis eksperimentinis klinikinis tyrimas; Trukmė 3 m. 1108 atvejai/1094 kontrolė >18 Amžius, tautybė, išsilavinimas, šeiminė padėtis, darbingumas nėštumo metu, rūkymas prieš ir nėštumo metu. Tirta 14 dantų (11, 12, 16, 17, 24, 26, 27, 31, 32, 36, 37, 44, 46, 47 d.), naudojant PCPUNC–15 periodontologinį zondą. Tirta PPD, CAL ir BOP. Lokalizuotas: iki 3 dantų vienoje pusėje PPD ≥ 4 mm ir CAL ≥ 3 mm Generalizuotas: ≥ 4 dantys bent vienoje pusėje PPD ≥ 4 mm ir CAL ≥ 3 mm Periodontitas susijęs su padidėjusia PTB rizika dėl preeklampsijos išsivystymo. Martinez de Tejada B. et al, 2012, Šveicarija [18] Prospektyvinis eksperimentinis klinikinis tyrimas Trukmė 2 m. 84 atvejai/ 345 kontrolė ≥18 Šeiminė situacija, socioekonominis statusas, infekcijos nėštumo metu, turėtas dantų gydymas metai prieš ir nėštumo metu, AB vartojimas besilaukiant ir nėštumo komplikacijos.

Tirti visi dantys, išskyrus protinius, naudojant

Williams

periodontologinį zondą. Tirta PI, PPD, CAL, BOP. 1: Sunkus: ≥ 2 interproksimali-niai skirtingų dantų pav. su CAL ≥ 6 mm ar ≥ 2 mm interproksimali-niai pav. su PPD ≥ 5 mm (JAV definicija) 2: ≥ 30 % dantų proksimalinių pav. CAL ≥ 5 mm (europietiška definicija) Periodontitas turi įtakos PTB, kuomet JAV definicija yra naudojama. Karimi R. M. et al, 2015, Iranas [19] Eksperimentinis klinikinis tyrimas; Trukmė 6 mėn. 64 atvejai/ 64 kontrolė ≥18 Amžius, tautybė, išsilavinimas, šeiminė padėtis, darbingumas nėštumo metu, rūkymas prieš ir nėštumo metu. Tirtas periodontologinio gydymo reikalingumas (TN). CPITN Gimdžiusios pirmą kartą bei sergančios periodontitu, turi 8 kartus didesnę tikimybę pagimdyti anksčiau laiko mažo svorio naujagimius.

22 Bulut G. et al, 2014, Turkija [20] Prospektyvinis eksperimentinis klinikinis tyrimas; Trukmė 15 mėn. 50 atvejai/ 50 kontrolė 18 - 40 Amžius, tautybė, išsilavinimas, šeiminė padėtis, darbingumas nėštumo metu, rūkymas prieš ir nėštumo metu, dantų valymo dažnis, nėštumų skaičius, KMI.

Tirti visi dantys, išskyrus protinius, naudojant Williams periodontologinį zondą. Tirta PPD ir CAL. ≥4 dantys bent vienoje pusėje PPD ≥ 4 mm ir CAL ≥ 3 mm Periodontitas nėštumo metu nėra galimas rizikos veiksnys PTB. Andonova I. et al, 2015, Kroatija [21] Eksperimentinis klinikinis tyrimas; Trukmė 1 m. 30 atvejai / 40 kontrolė 18 - 40 Demografiniai, socioekonominiai ir medicininiai veiksniai.

Tirti visi dantys matuojant BOP, PPD ir CAL. ≥ 4 dantų PPD ≥ 4 mm ir CAL ≥ 3 mm Anksčiau laiko pagimdžiusių reikšmingai prastesnė apydančio būklė. Ganesh P. R., 2015, Indija [22] Retrospektyvinis eksperimentinis klinikinis tyrimas; Trukmė 1 m. 100 atvejai/ 100 kontrolė ≥18 Amžius, socioekonominis statusas, išsilavinimas.

Tirti visi dantys, matuojant CAL. Lengvas: CAL < 3 mm Sunkus: CAL > 5 mm Rasta reikšmingas ryšys tarp periodontito ir PTB; Reikšminga koreliacija tarp padidėjusio C-reaktyviojo baltymo kiekio ir periodontito sunkumo laipsnio. Romano R. et al, 2018, Brazilija [23] Eksperimentinis klinikinis tyrimas; Trukmė 9 mėn. 148 atvejai/ 296 kontrolė 18 - 35 Amžius, tautybė, išsilavinimas, šeiminė padėtis, darbingumas nėštumo metu, rūkymas prieš ir nėštumo metu, dantų valymo dažnis, nėštumų skaičius, KMI. Tirta 14 dantų (11, 12, 16, 17, 24, 26, 27, 31, 32, 36, 37, 44, 46, 47 d.), naudojant PCPUNC–15 periodontologinį zondą. Tirta PPD, CAL ir BOP. Lokalizuotas: iki 3 dantų vienoje pusėje PPD ≥ 4 mm ir CAL ≥ 3 mm ir BP Generalizuotas: ≥ 4 dantys bent vienoje pusėje PPD ≥ 4 mm ir CAL ≥ 3 mm ir BOP. Periodontitas nėštumo metu nėra PTB rizikos veiksnys. Rasta sąsaja tarp preeklampsijos bei sisteminių ligų ir PTB. Fogacci M. F. et al, 2017, Vokietija [12] Eksperimentinis klinikinis tyrimas; Trukmė 7 mėn. 26 atvejai/ 261 kontrolė 21 - 35 Amžius, tautybė, išsilavinimas, šeiminė padėtis, darbingumas nėštumo metu, rūkymas prieš ir nėštumo metu, dantų valymo dažnis, nėštumų skaičius.

Tirti visi dantys, išskyrus protinius, naudojant PCPUNC–15 periodontologinį zondą. Tirta PPD, PI, CAL ir BOP.

Lengvas: CAL < 3 mm Sunkus: CAL > 5 mm. Periodontitas nėra PTB rizikos veiksnys. Lohana M. H., 2017, Indija [24] Prospektyvinis kohortinis klinikinis tyrimas; Trukmė 16 mėn. 52 atvejai/ 248 kontrolė 16 - 37 Amžius, tautybė, išsilavinimas, šeiminė padėtis, darbingumas nėštumo metu, pajamos, KMI.

Tirti visi dantys, išskyrus protinius, naudojant PCPUNC–15 periodontologinį zondą. Tirta PPD, PI, CAL. Lengvas: CAL 1 – 2 mm Vidutinis: CAL 3 – 4 mm Sunkus: CAL > 5 mm. PTB tiesiogiai priklauso nuo lėtinio periodontito sunkumo laipsnio.

23 Santa Cruz I. et al, 2013, Ispanija [25] Prospektyvinis kohortinis klinikinis tyrimas; Trukmė 1 m. 170 20 - 40 Amžius, tautybė, išsilavinimas, šeiminė padėtis, darbingumas nėštumo metu, rūkymas prieš ir nėštumo metu, dantų valymo dažnis, nėštumų skaičius, KMI, turėtas dantų gydymas metai prieš ir nėštumo metu, AB vartojimas besilaukiant ir nėštumo komplikacijos.

Tirti visi dantys, išskyrus protinius, matuojant PI, PPD, CAL ir BOP. CAL ≥ 3 mm, PPD ≥ 3 mm Periodontitas nėra PTB rizikos veiksnys.

*PPD – periodontologinės kišenės gylis; CAL – dantenų prisitvirtinimo lygis; BOP – kraujavimas zonduojant; PI – apnašų indeksas; PTB – priešlaikinis gimdymas/gimimas; AB – antibiotikai; KMI – kūno masės indeksas.

Lentelė Nr. 2. Literatūros šaltinių, rodančių periodontologinio gydymo įtaką priešlaikiniam gimdymui duomenys. Tyrimo autorius, data, šalis Tyrimo tipas Tyrimo populia-cija, tiriam-ųjų skaičius grupėse Tiriamų-jų amžiaus vidurkis Kiti rizikos veiksniai, įtraukti į statistinę analizę Periodonto-loginis ištyrimas Periodon-tito diagnosti-kos kriterijai Atvejo grupei atliktas periodontolo-ginis gydymas Rezultatai ir autorių pateiktos išvados Pirie M. et al., 2013, Airija [26] Eksperi-mentinis klinikinis tyrimas; Trukmė 2 m. 49 atvejai / 50 kontrolė >18 Amžius, tautybė, išsilavinimas, šeiminė padėtis, darbingumas nėštumo metu, rūkymas prieš ir nėštumo metu, KMI, pieš tai buvusių nėštumų skaičius, buvę priešlaikiniai gimdymai. Tirti visi dantys, išskyrus protinius, matuojant PI, PPD, CAL ir BOP. ≥ 4 dantų PPD ≥ 4 mm ir CAL ≥ 3 mm Burnos higienos instruktažas, virš – ir podanteninių apnašų šalinimas, šaknų nulyginimas ir dantų poliravimas. Nechirurginis periodontologini s gydymas atliktas 20 – 24 nėštumo savaitę nesumažino rizikos pagimdyti anksčiau laiko.

24 Oliveira D. S. M. A. et al., 2011, Brazilija [27] Eksperi-mentinis klinikinis tyrimas; Trukmė 1 m. 122 atvejai/ 124 kontrolė 18 - 35 Amžius, tautybė, išsilavinimas, šeiminė padėtis, KMI. Tirti visi dantys, išskyrus protinius, naudojant PCPUNC-15 periodontolo ginį zondą, matuojant PPD, CAL ir BOP. ≥ 4 dantų PPD ≥ 4 mm ir CAL ≥ 3 mm Burnos higienos instruktažas, virš – ir podanteninių apnašų šalinimas, šaknų nulyginimas. Nechirurginis periodontologini s gydymas atliktas antrame nėštumo trimestre nesumažino rizikos pagimdyti anksčiau laiko. Veselinovi c B. et al., 2015, Australija [28] Eksperime ntinis klinikinis tyrimas; Trukmė 3 m. 40 atvejai/40 kontrolė >16 Amžius, tautybė, išsilavinimas, šeiminė padėtis, darbingumas nėštumo metu, rūkymas, nėštumų skaičius, KMI, apsilankymų pas odontologą dažnis, buvusių nėštumų skaičius, buvę priešlaikiniai gimdymai. Tirti visi dantys, išskyrus protinius, naudojant automatizuot ą Florida periodontolo ginį zondą, matuojant PPD, CAL ir BOP. 25% dantų PPD ≥ 3,5 mm Burnos higienos instruktažas, virš – ir podanteninių apnašų šalinimas. Nors periodontologi-nis gydymas antro nėštumo trimestru metu ženkliai pagerino nėščiųjų burnos būklę ir sumažino kai kurių uždegiminių mediatorių, nerasta statistiškai patikimų priešlaikinio gimdymo rizikos sumažinimo duomenų. De Campos M. R. et al., 2011, Brazilija [29] Eksperi-mentinis klinikinis tyrimas; Trukmė 1 m. 16 atvejai/17 kontrolė 16 - 39 Amžius, tautybė, išsilavinimas, šeiminė padėtis, darbingumas, dažnis, buvusių nėštumų skaičius, buvę priešlaikiniai gimdymai. Tirti visi dantys, išskyrus protinius, naudojant 15 mm (Hu - Friedy) periodontolo-ginį zondą, matuojant PPD, CAL, BOP ir PI. ≥ 4 dantų PPD ≥ 4 mm ir CAL ≥ 3 mm Burnos higienos instruktažas, virš – ir podanteninių apnašų šalinimas, šaknų nulyginimas. Antro trimestro metu atliktas periodontologi-nis gydymas sumažino priešlaikinio gimdymo riziką ir pagerino motinų burnos ertmės būklę. Jeffcoat M. et al., 2010, JAV [3] Eksperi-mentinis klinikinis tyrimas; Trukmė 16 mėn. 160 atvejai/ 162 kontrolė >18 Amžius, tautybė, išsilavinimas, šeiminė padėtis, rūkymas, alkoholio vartojimas, apsilankymų pas odontologą dažnis. Tirti visi dantys, išskyrus protinius, matuojant PPD, CAL ir BOP. ≥ 4 dantų PPD ≥ 4 mm ir CAL ≥ 3 mm Burnos higienos instruktažas, virš – ir podanteni-nių apnašų šalinimas, šaknų nulyginimas. Sėkmingas periodontologi-nis gydymas gali sumažinti spontaninio priešlaikinio gimdymo riziką.

*PPD – periodontologinės kišenės gylis; CAL – dantenų prisitvirtinimo lygis; BOP – kraujavimas zonduojant; PI – apnašų indeksas; PTB – priešlaikinis gimdymas/gimimas; KMI – kūno masės indeksas.

25

2.2. Tyrimų metodikos charakteristikos

Visi rasti ir atrinkti analizėje naudojami straipsniai [3, 12, 16 - 29] buvo eksperimentiniai klinikiniai tyrimai (14) ir prospektyviniai kohortiniai tyrimai (2). 4 tyrimai truko mažiau nei 1 metus: 6 mėnesiai [16, 19], 7 mėnesiai [12] ir 9 mėnesiai [23]. Likusieji buvo atlikti per vienerius metus ar ilgiau: 1 metai [21, 22, 25, 27, 29], 15 mėnesių [20], 16 mėnesių [3, 24], 2 metai [18, 26] ir 3 metai [17, 28]. Visų tyrimų hipotezė arba tikslas buvo įvertinti, ar yra sąsaja tarp periodontitu sergančių nėščiųjų ar moterų, kurios gali susilaukti vaikų ir priešlaikinio gimdymo (publikacijos pirmajam uždaviniui) arba įvertinti, ar periodontologinis gydymas sumažina priešlaikinio gimdymo riziką (publikacijos antrajam uždaviniui). Viename tyrime, kurį publikavo P. R. Ganesh su kolegomis, taip pat buvo vertinta C – reaktyviojo baltymo įtaka periodontito sunkumo laipsniui ir nepakankamam kūdikio išsivystymui [22]. Dėl gana skirtingų į šią analizę įtrauktų tyrimų statistinių metodų taikymo ir ribotų galimybių atlikti meta-analizę, buvo pasirinkta aprašomoji, duomenis apibendrinanti apžvalga.

2.3. Tiriamųjų populiacijos charakteristikos

Buvo tirtos populiacijos iš 12 šalių: po vieną iš Kroatijos [21], Prancūzijos [17], Šveicarijos [18], Irano [19], Turkijos [20], Vokietijos [12], Ispanijos [25], Airijos [26], Australijos [28] ir JAV [3] bei 2 iš Indijos [22, 24] ir 4 iš Brazilijos [16, 23, 27, 29]. Pacientai tyrimams buvo pasirinkti iš keturių žemynų – Azijos, Europos, Šiaurės Amerikos ir Australijos.

Iš viso tyrimuose dalyvavo 5406 tiriamieji. Visi jie nesirgo ŽIV, cukriniu diabetu, arterine hipertenzija ar kitomis sisteminėmis bei genitourinarinio trakto ligomis, nevartojo antibiotikų, kurie galėtų turėti įtakos periodontito išsivystymui, tiriamųjų kūdikiams nebuvo pastebėti vystymosi sutrikimai nėštumo laikotarpiu. Į tyrimus nebuvo įtrauktos nėščiosios, kurios prieš tai yra turėjusios daug nėštumų ar bent vieną priešlaikinį gimdymą bei dirbtinį apvaisinimą. Kai kuriose publikacijose buvo atsižvelgta ir į tiriamųjų žalingus įpročius: tabako, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimą [3, 12, 16, 19, 21, 24, 26, 28]. Pirmajam uždaviniui atrinktų publikacijų daugumoje tiriamųjų atvejo ir kontrolės grupės buvo suskirstytos pagal tai, ar įvyko priešlaikinis gimdymas (pagimdyta anksčiau nei 37 savaitę - atvejis, vėliau – kontrolė), tačiau 2 publikacijose tyrimo dalyviai suskirstyti pagal tai, ar jiems nustatytas periodontitas, ar ne [19, 25]. Antrajam uždaviniui atrinktuose tyrimuose visos nėščiosios sirgo periodontitu. Atvejo grupėje esantys tiriamieji buvo gydyti periodontologiškai, o kontrolinės grupės pacientai negavo jokio gydymo, tik burnos higienos instruktažą.

26

Visi tyrimai nurodė pasirinktų pacientų amžių. 1 tyrimas, kurio bendras tiriamųjų skaičius 80, tyrė pacientus vyresnius nei 16 metų [28]. 6 tyrimai, kurių bendras dalyvių skaičius 3380, tyrė pacientus, vyresnius nei 18 metų [3, 17 – 19, 22, 26]. Likusieji 9 tyrimai, kurių bendras dalyvių skaičius 1946, nurodė tiriamųjų amžiaus minimumą ir maksimumą [12, 16, 20, 21, 23 – 25, 27, 29]. Taip pat tyrimuose buvo atsižvelgta ir į kitus rizikos veiksnius, kurie gali turėti įtakos priešlaikiniam gimdymui. Visose publikacijose buvo atkreiptas dėmesys į tiriamųjų demografinius, socioekonominius ir medicininius rizikos veiksnius, tokius kaip: amžius, tautybė, išsilavinimas, šeiminė padėtis, kasdienė burnos ertmės priežiūra, nėštumo komplikacijos. Kai kurie autoriai atsižvelgė ir į kūno masės indeksą [20, 23 – 28], taip pat, kai kuriose publikacijose buvo įtraukti ir žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas, alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimas [3, 12, 17 – 20, 23, 25, 26, 28].

2.4. Matavimų charakteristikos

13 publikacijų buvo tirti visi tiriamųjų dantys, išskyrus protinius, naudojant Williams,

Florida, Hu-Friedy, North Carolina (PCPUNC-15) periodontologinius zondus [3, 12, 16, 18, 20 –

22, 24 – 29], kituose 2 straipsniuose buvo tiriami 14 dažniausiai periodontito pažeidžiamų dantų – 11, 12, 16, 17, 24, 26, 27, 31, 32, 36, 37, 44, 46, 47 [17, 23], norint išmatuoti PPD ir CAL, o dar kitame straipsnyje buvo tirtas periodontologinio gydymo reikalingumas (TN) [19].

Kadangi tyrimų rezultatai priklauso nuo to, kokius periodontito vertinimo kriterijus pasirinko autoriai, labai svarbu į tai atkreipti dėmesį. Ribeiro su bendraautoriais išskyrė dvi pacientų būkles, pagal kurias nustatė periodontologinę ligą. Pirmoji – keturių ar daugiau dantų bent vienoje pusėje periodontologinės kišenės gylis (PPD) ≥ 4 mm, o dantenų prisitvirtinimo lygis (CAL) ≥ 3 mm. Antroji – keturių ar daugiau dantų PPD ir CAL ≥ 4 mm [16]. C. Nabet, G. Bulut, R. Romano, I. Andonova, M. Pirie, D. Oliveira, M. de Campos ir M. Jeffcoat su bendraautoriais savo tyrimuose taip pat naudojo pirmuosius aukščiau išvardintus parametrus periodontitui identifikuoti [3, 17, 20, 21, 23, 26, 27, 29]. Kiti autoriai – P. Ganesh, M. Fogacci ir M. Lohana matavo tik CAL ir lengvą apydančio uždegimo formą įvardijo tada, kuomet CAL < 3 mm, o sunkią, kai CAL > 5 mm [12, 22, 24]. B. Tejada su bendraautoriais periodontitą nustatė, kuomet dviejų ar daugiau dantų interproksimaliniuose paviršiuose CAL ≥ 6 mm, o PPD ≥ 5 mm [18]. I. Cruz su bendraautoriais – kuomet CAL ir PPD ≥ 3 mm [25]. Viename tyrime, kurį atliko R. Karimi ir kiti, periodontitas nustatytas pagal CPITN (apydančio ligų gydymo reikmių indeksą) [19]. B. Veselinovic su kolegomis periodontitą identifikavo, kuomet 25% dantų paviršių PPD ≥ 4 mm [28].

27

3. REZULTATŲ APTARIMAS

Priešlaikinis gimdymas yra laikomas viena iš svarbiausių problemų akušerijoje ir išlieka viena pagrindinių naujagimių sergamumo ir mirtingumo priežastimi, kadangi tokių gimdymų dažnis nemažėja, nepaisant bandymų jų išvengti [21]. Anksčiau laiko gimę naujagimiai turi didesnę riziką susirgti daugybe ūmių ir lėtinių sutrikimų, tokių kaip cerebrinis paralyžius, patologinės širdies būklės, epilepsija ir kt. Dauguma naujagimių mirčių yra siejamos su priešlaikiniu gimdymu ir svoriu mažesniu nei 1500 g. Dėl to gimimas laiku bei normalaus svorio yra vienas esminių dalykų, sudarančių šansus naujagimiui išgyventi, augti ir vystytis [24].

Daugybė faktorių yra siejami su priešlaikiniu gimdymu, tačiau anksčiau atliktų tyrimų duomenimis infekcijos atsiradimas yra pagrindinė priežastis. Genitourinarinio trakto infekcijos, tokios kaip bakterinė vaginozė, ir uždegiminiai mediatoriai, atsiradę dėl jų yra laikomi labiausiai tikėtinomis priežastimis įvykti priešlaikiniam membranų plyšimui ir gimdymui anksčiau laiko. Kaip alternatyva, buvo iškelta hipotezių, jog priešlaikinis gimdymas gali būti sukeltas netiesiogiai dėl kitose motinos kūno vietose esančių infekcijų, kuomet mikroorganizmai ir jų patogenai patenka į sisteminę kraujotaką. Apydančio infekcija yra sukeliama gram-neigiamų, anaerobinių ir mikroaerofilinių bakterijų, kurios kolonizuojasi po dantenomis. Motinos imuninės sistemos apsauginiai mechanizmai atlieka pagrindinę rolę periodontito patogenezėje, todėl yra manoma, jog sąsaja tarp apydančio ligų ir priešlaikinio gimdymo turi tokius pačius patogeninius mechanizmus, kaip ir kitos infekcijos motinos kūne [30].

Anksčiau atliktos sisteminės literatūros apžvalgos pabrėžė sunkumus, kurie iškyla dėl nevienalyčių (heterogeniškų) diagnostinių kriterijų periodontitui nustatyti. 2011 m. atliktoje sisteminėje literatūros apžvalgoje S. Corbella su bendraautoriais, kurie rado reikšmingai teigiamą sąsają tarp periodontologinės ligos ir priešlaikinio gimdymo teigė, jog yra sudėtinga interpretuoti tyrimų duomenis, dėl supainiotų kintamųjų [31]. A. Teshome su kolegomis literatūros apžvalgoje taip pat rado ryšį tarp šiame darbe nagrinėjamų būklių, tačiau teigė, jog dar reikia atlikti didesnius, ilgesnius ir geriau suplanuotus tyrimus, kad būtų gaunami tikslesni rezultatai, o kaip vieną didžiausių sunkumų tam pasiekti įvardijo nenuoseklius ir nevienodus periodontologinės ligos diagnostikos kriterijus [2]. N. Matevosyan su kitais tyrėjais savo publikuotame tyrime nerado reikšmingos sąsajos tarp apydančio uždegimo ir gimdymo anksčiau laiko, tačiau taip pat teigė, jog reikia apibrėžto periodontologinės ligos apibūdinimo, kad būtų galima diagnozuoti lėtinį ar ūminį periodontitą ir sieti jį su nėštumo komplikacijomis [32].

28

3.1. Publikacijų, rodančių lėtinio periodontito ir priešlaikinio gimdymo sąsajas rezultatų aptarimas

Šioje literatūros apžvalgoje atrinktų tyrimų gauti rezultatai nebuvo vienodi: 6 tyrimai rado reikšmingą sąsaja tarp periodontito ir priešlaikinio gimdymo [16, 18, 19, 21, 22, 24], 2 tyrimai teigė, jog periodonto ligos padidina preeklampsijos tikimybę, dėl kurios gali atsirasti ir priešlaikinis gimdymas [17, 23], o 3 publikacijose sąsajų tarp apydančio uždegimo ir gimdymo anksčiau laiko nebuvo rasta [12, 20, 25]. Lyginant tyrimus, kuriuose buvo pasirinkti vienodi periodontito ir priešlaikinio gimdymo kriterijai, vieningų išvadų taip pat nebuvo prieita.

C. Ribeiro su bendraautoriais atliktame eksperimentiniame klinikiniame tyrime pritaikius atrankos kriterijus dalyvavo 296 nėščiosios, kurios buvo suskirstytos į dvi grupes – atvejo (74 moterys, kurios pagimdė anksčiau laiko) ir kontrolės (222 moterys, pagimdžiusios laiku). Klinikinis tyrimas buvo atliekamas praėjus 48 val. po gimdymo ligoninėje vieno kalibruoto odontologo, matuojant PPD, CAL ir BOP. Buvo pasirinkta dvi vertinimo kriterijų versijos apibūdinti periodontitui (žr. lentelę Nr. 1), tačiau reikšminga sąsaja su priešlaikiniu gimdymu rasta tik naudojant antrąją (keturių ar daugiau dantų PPD ir CAL ≥ 4 mm). Taip pat buvo renkami duomenys apie kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos priešlaikiniam gimdymui. Pakoregavus klaidinančius veiksnius, rastas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp atvejo ir kontrolės grupių, kuomet atvejo grupėje sergamumas buvo 43,2 %, o kontrolės – 18,9% (p = 0.004) ir buvo padaryta išvada, jog yra beveik 2 kartus didesnė tikimybė pagimdyti anksčiau laiko sergant periodontitu. Šio tyrimo trūkumas yra tas, jog nebuvo atsižvelgta į motinų KMI, kadangi maža besilaukiančiųjų kūno masė yra galimas rizikos veiksnys išsivystyti priešlaikiniam gimdymui. Taip pat, nebuvo renkama jokios informacijos apie tiriamųjų periodontologinę būklę viso nėštumo metu, kas galėjo įtakoti gautus rezultatus [16].

C. Nabet ir kt. taip pat atliko eksperimentinį viengubai aklą klinikinį tyrimą, kuriame, pritaikius visus atrankos kriterijus, dalyvavo daugiausiai tiriamųjų iš visų atrinktų straipsnių (2202 nėščiosios: 1108 atvejai ir 1094 kontrolė). Klinikinis ištyrimas buvo atliekamas praėjus 2 – 4 paroms po gimdymo ligoninėje vieno iš 11 kalibruotų odontologų, kurie apie tiriamųjų nėštumo trukmę nebuvo informuoti. Periodontito apibūdinimas sutapo su anksčiau minėtos publikacijos kriterijais, tačiau statistiškai reikšmingas ryšys buvo rastas tarp apydančio uždegimo ir preeklampsijos, kuri gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Buvo ištirta, jog periodontologinis gydymas nėštumo metu yra saugus, o burnos ligų kontrolė pagerina motinos gyvenimo kokybę bei sumažina bakterijų transmisijos iš motinos kūdikiui tikimybę. Šios studijos privalumai yra: buvo pasirinkta didelė tiriamųjų imtis, kad tyrimo rezultatai būtų statistiškai reikšmingi, periodontologinį ištyrimą

29

atliekantys odontologai nežinojo, ar tiriamasis priklauso atvejo ar kontrolės grupei bei nėščiosios buvo atrinktos taip, jog atspindėtų įvairaus socioekonominio statuso individus. Trūkumai: nebuvo įtrauktos nėščiosios, kurios nešneka prancūziškai, kas galėjo iš tyrimo pašalinti moteris su didesniu periodontito dažniu [17]. Kito tyrimo metu, kurį atliko R. Romano su bendraautoriais, gauti panašūs rezultatai, kuomet priešlaikinis gimdymas yra siejamas tik su preeklampsija [23].

I. Andonova ir kt. tyrė 70 moterų (30 atvejai ir 40 kontrolė) praėjus 48 val. po gimdymo. Atliktas pilnas burnos periodontologinis ištyrimas bei buvo surinkti duomenys apie kitus priešlaikinį gimdymą galinčius sukelti veiksnius. Identifikuoti periodontitui buvo pasirinkti tokie patys kriterijai: keturių ar daugiau dantų PPD ir CAL ≥ 4 mm. Sergamumas lėtiniu periodontitu buvo didesnis atvejo grupėje – 20 tiriamųjų (66 %), o kontrolinėje periodontito atvejų rasta 14 tiriamųjų (35%) ir šis skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (p≤ 0.01). Taigi, publikacijoje buvo rasta reikšminga sąsaja tarp lėtinio periodontito ir priešlaikinio gimdymo, kadangi apydančio uždegimas yra stiprus, nepriklausomas rizikos veiksnys [21].

G. Bulut su bendraautoriais viengubai aklame eksperimentiniame klinikiniame tyrime dalyvavo 100 nėščiųjų (50 atvejai ir 50 kontrolė). Pilną burnos ertmės periodontologinį ištyrimą atliko vienas gydytojas odontologas, taip pat buvo surinkti duomenys apie kitus priešlaikinį gimdymą predisponuojančius veiksnius. Šioje studijoje nebuvo įtrauktos moterys, kurios sirgo sisteminėmis ligomis, vartojo antibiotikus ar turėjo didelį skaičių nėštumų, kadangi šios būklės yra rizikos indikatoriai priešlaikiniam gimdymui. Periodontito vertinimo kriterijai nesiskyrė nuo anksčiau minėtų publikacijų, tyrimas buvo aklas ir buvo nustatyti aiškūs pacientų atrankos kriterijai, tačiau tarp atvejo ir kontrolės grupių nebuvo rasta statistiškai reikšmingo skirtumo (abiejose grupėse sergamumas periodontitu buvo panašus) [20].

P. Ganesh su kolegomis atliktame eksperimentiniame klinikiniame tyrime tyrė 200 pacientų (100 atvejai ir 100 kontrolė) nepraėjus 72 val. po gimdymo. Vienam odontologui atliekant periodontologinį ištyrimą buvo matuojamas tik dantenų prisitvirtinimo lygis, o periodontito apibūdinimo kriterijai buvo tokie: lengvas – CAL < 3 mm, o sunkus - CAL > 5mm. Buvo rastas statistiškai reikšmingas skirtumas (p < 0,05) tarp sergamumo periodontitu tiriamosiose grupėse (atvejo 19% - kontrolės 5%) ir padaryta išvada, jog periodontitas yra sietinas su priešlaikinio gimdymo atsiradimu ir kuo sunkesnė apydančio uždegimo forma, tuo sąsaja stipresnė, tačiau buvo ištirta, jog kontrolinėje grupėje buvo aukštesnis išsilavinimo lygis, kas galėjo padaryti rezultatams įtakos [22]. M. Lohana ir kolegų atliktame tyrime iš tirtų 300 moterų 52 pagimdė anksčiau laiko (atvejo grupė), o iš jų, ištyrus vienam kalibruotam gydytojui odontologui, 29 (74,35 %) buvo diagnozuotas periodontitas. Rasta statistiškai reikšminga sąsaja tarp tiriamų būklių [24]. M. Fogacci

30

su bendraautoriais tyrime naudojo tokius pačius periodontito vertinimo kriterijus, tačiau gavo priešingus rezultatus. Ištyrus 321 į tyrimą įtrauktas nėščiąsias (26 atvejai ir 261 kontrolė) periodontologiniai parametrai tarp abiejų grupių buvo panašūs ir, netgi, kai kuriais atvejais didesni kontrolinėje grupėje. Taigi, šiame tyrime sąsaja tarp periodontito ir priešlaikinio gimdymo yra paneigiama [12].

B. Tejada ir kt. nagrinėdami periodontito sąsają su priešlaikiniu gimdymu tyrė 429 pacientus (84 atvejai ir 345 kontrolė), kurie nesiskyrė socioekonomine padėtimi ar kitomis įtakos galinčiomis turėti charakteristikomis praėjus 24 – 72 val. po gimdymo bei išdalinus klausimynus buvo surinkti duomenys apie kitus, riziką priešlaikiniam gimdymui galinčius sukelti veiksnius. Juos išsiaiškinus, iš tyrimo nebuvo pašalintos nėščiosios, kurios rūkė, vartojo alkoholį ar narkotikus, kas galėjo rezultatams turėti įtakos. Autoriai identifikavo periodontologinę ligą taip: daugiau nei 2 interproksimalinių skirtingų dantų pav. CAL ≥ 6 mm arba ≥ 2 interproksimalinių pav. PPD ≥ 5 mm (JAV vertinimo kriterijai). Tyrime buvo minimi ir Europoje taikomi kriterijai, tačiau reikšminga sąsaja su priešlaikiniu gimdymu rasta tik naudojant pirmuosius. Sergamumas apydančio ligomis atvejo grupėje buvo 40,5 %, o kontrolinėje 26,4 %. Taip buvo rasta periodontito sukeliama rizika atsirasti priešlaikiniam gimdymui, tačiau buvo paminėta, jog tyrimų rezultatai labai priklauso nuo periodontito vertinimo kriterijų. [18].

R. Karimi su kitais autoriais periodontologinei ligai nustatyti ištirtiems 128 pacientams (64 atvejai ir 64 kontrolė) pasirinko CPITN (apydančio ligų gydymo reikmių) indeksą. Tyrimo duomenimis, periodontitu sergančiosios patyrė priešlaikinį gimdymą 8 kartus dažniau, lyginant su sveikomis moterimis [19].

I. Cruz su kolegomis atliktame eksperimentiniame klinikiniame tyrime apydančio uždegimą įvardijo tuomet, kai CAL ≥ 3 mm ir PPD ≥ 3 mm. Tarp sergančiųjų priešlaikinis gimdymas įvyko 2,94 %, o sveikoms – 3,53 %. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp gautų rezultato nebuvo rasta, todėl periodontito ir priešlaikinio gimdymo sąsajos hipotezė buvo atmesta [25].

Taigi, nagrinėjant atrinktas publikacijas, buvo rasti skirtingi periodontito vertinimo kriterijai, kuriuos reikėtų suvienodinti tarptautiniu mastu, kad būtų gaunami patikimi ir tarpusavyje sulyginami tyrimų rezultatai. Šios sisteminės literatūros apžvalgos nagrinėtose publikacijose apie lėtinio periodontito ir priešlaikinio gimdymo sąsajas skiriasi tiek periodontito apibūdinimas, tiek pacientų ištyrimas ir diagnostiniai metodai, reikšmingi skirtumai gali būti tarp įprastinių zondų ir

Florida (kompiuterizuoto) zondo, nes zonduojant skirtingais zondų tipais tikėtinos paklaidos.

Ištyrimą atlikusių gydytojų odontologų skaičius nebuvo vienodas (ne visose publikacijose buvo paminėtas jų kalibravimas [19 – 22]), kaip ir pasirinktos imtys atvejo ir kontrolės grupėms bei

31

tiriamųjų amžius, tyrimai atlikti išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse. Ne visuose tyrimuose buvo atsižvelgta į vienodus piešlaikini gimdymą galinčius sukelti veiksnius (pvz.: rūkymo įtaka nebuvo nagrinėta 5 publikaijose [16, 18, 21, 22, 24]). Visa tai galėjo lemti gautus skirtingus tyrimų rezultatus. Nors šioje sisteminėje analizėje iš visų nagrinėtų straipsnių (11) reikšmingą sąsają tarp periodontito ir priešlaikinio gimdymo rado 6 publikacijų tyrėjai [16, 18, 19, 22, 24, 30] ir 2 publikacijose šį ryšį siejo su preeklampsija [17, 23] ateityje reikia atlikti daugiau klinikinių tyrimų, parengiant standartizuotą tyrimo protokolą, kad būtų išaiškinta tiksli periodontito ir priešlaikinio gimdymo sąsaja.

3.2. Publikacijų, rodančių periodontologinio gydymo įtaką priešlaikiniam gimdymui rezultatų aptarimas

Šioje sisteminėje literatūros apžvalgoje atrinktų publikacijų apie periodontologinio gydymo įtaką priešlaikiniam gimdymui rezultatai taip pat nebuvo vienodi. Iš visų straipsnių (5) dviejų autoriai (bendras tiriamųjų skaičius 345) nerado statistiškai reikšmingo skirtumo tarp periodontologiškai gydytų nėščiųjų bei tų, kurios buvo kontrolinėje grupėje ir priešlaikinio gimdymo atvejų skaičiaus [26, 27]. Vienoje publikacijoje autoriai ištyrė, jog periodontologinis gydymas sumažina kai kurių uždegiminių mediatorių, kurie galėtų turėti įtakos įvykti priešlaikiniam gimdymui, taip pat pagerina burnos ertmės klinikinius parametrus, tačiau nebuvo rasta jokių statistiškai reikšmingų įrodymų, jog periodontito gydymas sumažina priešlaikinio gimdymo riziką [28]. Likusių dviejų iš visų atrinktų publikacijų tyrėjai nustatė, jog sėkmingas periodontologinis gydymas nėštumo antrame trimestre gali sumažinti priešlaikinių gimdymų atvejų skaičių [3, 29].

M. Pirie su bendraautoriais atliktame eksperimentiniame klinikiniame tyrime pritaikius pacientų atrankos kriterijus tyrė 99 nėščiąsias (dauguma buvo vakarų europietės), kurioms kliniškai buvo nustatytas lėtinis periodontitas. Jos buvo suskirstytos į dvi grupes (49 atvejo – nėščiosios, kurios buvo gydytos periodontologiškai antrame nėštumo trimestre ir 50 kontrolės – nėščiosios, kurioms nebuvo atliktas gydymas). Buvo tirti visi dantys, išskyrus protinius, matuojant PPD, CAL, PI ir BOP, o periodontitas buvo diagnozuojamas, kuomet 4 ar daugiau dantų PPD ≥ 4 mm ir CAL ≥ 3 mm. Atvejo grupėje esančioms moterims antrojo nėštumo trimestro metu buvo taikomas nechirurginis periodontologinis gydymas: burnos higienos instruktažas, virš- ir podanteninių apnašų šalinimas, šaknų paviršiaus nulyginimas ir dantų vainikų nupoliravimas, senų restauracijų keitimas. Iš viso tiriamosioms anksčiau laiko gimė 5 naujagimiai ir 4 iš jų buvo atvejo grupėje. Autoriai daro prielaidą, jog tai galėtų būti siejama su periodontologinio gydymo metu sukelta bakteriemija, kuri galėjo padidinti priešlaikinio gimdymo riziką. Taigi, šioje publikacijoje hipotezė, jog

32

periodontologinis gydymas sumažina priešlaikinio gimdymo riziką buvo atmesta, tačiau patys autoriai pabrėžia, jog periodontitas yra diagnozuojamas ir gydomas per vėlai, kad būtų galima apsaugoti nuo gimdymo komplikacijų. Taip pat yra teigiama, jog tiriamųjų grupėse nebuvo rasta pakankamai sunkios periodontologinės ligos, kuri turėtų įtakos priešlaikiniam gimdymui, kas galėjo paveikti rezultatus, todėl reikėtų daugiau tyrimų šia tema su didesnėmis imtimis. [26].

D. Oliveira su kolegomis atliktame tyrime dalyvavo 246 nėščiosios, kurioms buvo nustatytas periodontitas (jo apibūdinimas nesiskyrė nuo anksčiau minėtos publikacijos). Tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes (atvejo – 122 ir kontrolės - 124). Nustatant periodontologinę ligą buvo tiriami visi dantys, išskyrus trečiuosius krūminius, naudojant PCPUNC-15 periodontologinį zondą ir matuojant PPD, CAL ir BOP. Atvejo grupėje esančioms moterims antrojo nėštumo trimestro metu buvo atliktas periodontologinis gydymas, kurio metu buvo pravestas burnos higienos instruktažas bei pašalintos virš- ir podanteninės apnašos, nulygintas šaknų paviršius. Nors tyrimo pabaigoje periodontologinės intervencijos grupėje buvo matyti ženkliai pagerėję burnos ertmės klinikiniai parametrai, o kontrolinėje grupėje buvo stebimas jų pablogėjimas, statistiškai reikšmingo skirtumo tarp abiejų grupių ir priešlaikinių gimdymų skaičiaus nebuvo rasta (p = 0.721) ir hipotezė, jog periodontologinis gydymas sumažina priešlaikinio gimdymo tikimybę buvo paneigta [27].

Kito klinikinio tyrimo, kurį atliko B. Veselinovic su bendraautoriais, metu dalyvavo 80 pacientų (40 atvejų – moterys, kurios buvo gydytos periodontologiškai ir 40 kontrolės grupėje – nėščiosios, kurios nebuvo gydytos). Buvo tiriami visi dantys, išskyrus protinius, naudojant automatizuotą Florida periodontologinį zondą ir matuota PPD, CAL, BOP. Periodontitas buvo diagnozuojamas, jei 25 % visų dantų paviršių periodontologinės kišenės gylis buvo ≥ 3,5 mm. Moterims, esančioms atvejo grupėje buvo pravestas burnos higienos instruktažas, rekomenduoti skalavimai alkoholio neturinčiu 0,12 % chlorheksidino burnos skalavimo skysčiu, pašalintas virš- ir podanteninės kietosios ir minkštosios apnašos, nulygintas šaknų paviršius ir pakeistos senos bei nekokybiškos restauracijos. Atlikus tyrimą buvo padarytos išvados, jog periodontologinis gydymas nėštumo viduryje reikšmingai pagerino burnos ertmės klinikinius parametrus ir sumažino kai kurių uždegiminių mediatorių dantenų vagelės skystyje, tačiau jokių statistiškai patikimų įrodymų, jog periodontologinis gydymas sumažino priešlaikinio gimdymo riziką, nebuvo rasta [28].

M. de Campos ir kolegų atliktame eksperimentiniame klinikiniame tyrime tirtos 33 nėščiosios (16 atvejų ir 17 kontrolė). Periodontitas buvo diagnozuojamas tuomet, kai 4 ar daugiau dantų PPD ≥ 4 mm ir CAL ≥ 3 mm. Pacientėms buvo tiriami visi dantys, išskyrus protinius, naudojant Hu –

Friedy periodontologinį zondą, matuojant PPD, CAL, BOP ir PI. Atvejo grupėje esančioms

33

nechirurginis periodontologinis gydymas (virš- ir podanteninių apnašų šalinimas, šaknų paviršiaus nulyginimas). Po antrojo ištyrimo periodontologinės intervencijos grupėje buvo stebimi gerėjantys PI ir CAL parametrai (p > 0.05), o kitoje grupėje apydančio uždegimas toliau vystėsi. Kontrolinėje grupėje priešlaikinio gimdymo dažnis buvo 47,05 %, o tuo tarpu atvejo – 6,25 %. Periodontologinis gydymas nėštumo metu buvo susietas su sumažinta rizika išsivystyti nėštumo komplikacijoms, tokioms kaip priešlaikinis gimdymas (p = 0.02). Šio tyrimo trūkumas – maža tiriamųjų imtis, todėl ateityje reikėtų atlikti didesnius tyrimus [29].

M. Jeffcoat ir bendraautorių klinikiniame tyrime dalyvavo 322 nėščiosios (160 atvejai ir 162 kontrolė), klinikinis burnos ertmės ištyrimas ir periodontito apibūdinimas buvo tokie patys, kaip ir anksčiau aprašytoje publikacijoje. Atvejo grupei suteiktas periodontologinis gydymas taip pat nesiskyrė nuo prieš tai nagrinėtų publikacijų: tiriamosioms buvo pašalintas virš- ir podanteninis apnašas, atliktas šaknų paviršiaus nulyginimas ir pravestas burnos higienos instruktažas. Tyrimo pabaigoje logistinė regresinė analizė parodė stiprią ir reikšmingą sąsają tarp sėkmingo periodontologinio gydymo ir normalios nėštumo trukmės. Todėl nėščiosioms, kurioms nustatytas periodontitas turėtų būti atliekamas konservatyvus periodontologinis gydymas, kadangi tai yra saugus metodas, o jeigu gydymas sėkmingas – bus sumažinta ir priešlaikinio gimdymo rizika [3].

Taigi, nagrinėjant periodontito gydymo ir priešlaikinio gimdymo ryšį buvo gauti prieštaringi rezultatai, kuomet 2 publikacijos (345 tiriamieji) nerado periodontologinio gydymo efektyvumo mažinant priešlaikinio gimdymo tikimybę [26, 27], viename straipsnyje (80 tiriamųjų) aprašytas sumažėjęs uždegiminių mediatorių kiekis dantenų vagelės skystyje [28], o likusiuose 2 tyrimuose (355 tiriamieji) rasta statistiškai reikšminga sąsaja tarp periodontologinio gydymo nėštumo metu ir sumažėjusio priešlaikinio gimdymo atvejų skaičiaus [3, 29]. Tokie skirtingi rezultatai galėjo būti gaunami dėl skirtingo šalių, kuriose buvo atlikti tyrimai, ekonominio lygio, nevienodų ir per mažų tiriamųjų imčių bei skirtingų pacientų skaičių atvejo bei kontrolės grupėse. Taip pat buvo naudojami nevienodi diagnostikos metodai, gali būti paklaidos tiriant įprastiniu ir Florida ar Hu -

Friedy zondais [28, 29], ne visose publikacijose buvo paminėtas tiriančiųjų odontologų

kalibravimas [28, 29]. Negalima atmesti, jog ir suteiktas periodontologinis gydymas atvejo grupėse esančioms nėščiosioms galėjo būti skirtingos kokybės. Taip pat periodontito vertinimo kriterijai vienoje publikacijoje buvo skirtingi nuo kitų [28]. Ne visose publikacijose buvo atsižvelgta į vienodus piešlaikinį gimdymą galinčius sukelti veiksnius (pvz.: rūkymo įtaka nebuvo nagrinėta 2 publikacijose [27, 29]). Periodontologinis gydymas visuose tyrimuose buvo atliekamas antrojo nėštumo trimestro metu, kadangi tai yra saugiausias metas intervencijoms. Visa tai galėjo turėti įtakos gautiems rezultatams, todėl reikėtų atlikti daugiau tyrimų su didesnėmis imtimis, vienodais periodontito vertinimo kriterijais bei standartizuotu gydymo protokolu išsivysčiusiose šalyse, tirti