SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
DOVILĖ ZIKIENĖ
SERGANČIŲ MIELOMINE LIGA GYVENIMO KOKYBĖS IR
OPTIMIZMO SĄSAJŲ VERTINIMAS
Magistrantūros studijų programos ,,Klinikinė slauga (ištęstinės studijos)“ baigiamasis darbas
Darbo vadovė Doc. dr. Lina Spirgienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
TVIRTINU
Slaugos fakulteto dekanė Prof. dr. Jūratė Macijauskienė
2018 m. ... mėn. ... d.
SERGANČIŲ MIELOMINE LIGA GYVENIMO KOKYBĖS IR
OPTIMIZMO SĄSAJŲ VERTINIMAS
Magistrantūros studijų programos ,,Klinikinė slauga (ištęstinės studijos)“ baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Doc. dr. Lina Spirgienė 2018 m. ... mėn. ... d.
Recenzentė Darbą atliko
Prof. dr. Olga Riklikienė Magistrantė
Dovilė Zikienė
2018 m. ... mėn. ... d. 2018m... mėn. ... d.
TURINYS
SANTRUMPOS ... 9
ĮVADAS ... 11
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 12
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13
1.1.Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė ... 13
1.2. Fiziniai simptomai ir gyvenimo kokybė. ... 16
1.3.Mielominė liga ir gyvenimo kokybė ... 18
1.4.Optimizmas ir gyvenimo kokybė ... 19
1.5.Slaugytojo vaidmuo pacinetų gyvenimo kokybei ir optimizmui ... 22
2. TYRIMO METODIKA ... 24
2.1.Tyrimo organizavimas. ... 24
2.2.Etiniai tyrimo aspektai. ... 24
2.3.Tiriamųjų kontingentas ... 24
2.4.Anketos ... 25
2.5.Statistinė duomenų analizė ... 27
2.6.Respondentų charakteristika. ... 28
3.REZULTATAI ... 29
3.1.Pacientų gyvenimo kokybės vertinimas ... 29
3.2.Optimizmo vertinimas. ... 50
3.3.Gyvenimo kokybės sąsajos su optimizmu ... 54
4.REZULTATŲ APTARIMAS ... 55
5.IŠVADOS ... 56
6.PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 58
7.LITERATŪROS SĄRAŠAS... 59
SANTRAUKA
Zikienė D. Sergančių mielomine liga gyvenimo kokybės ir optimizmo sąsajų vertinimas. Magistro baigiamasis darbas/ mokslinė vadovė doc.dr. L.Spirgienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2018, - 60 p.
Mielominė liga (ML,myeloma multiplex, morbus myelomatosus) – nepagydoma onkohematologinė liga, turinti įtakos fizinei, psichinei sveikatai, socialinei gerovei bei gyvenimo kokybei.
Gyvenimo kokybė apima visus žmogaus gyvenimo aspektus, o su sveikata susijusi gyvenimo kokybė nukreipia dėmesį į asmens gyvenimo kokybę, kurią veikia liga ir ypač gydymas.
Teigiamos emocijos teigiamai veikia ir turi įtakos optimizmui. Optimizmas skatina gerovę onkohematologinės ligos gydymo metu.
Raktiniai žodžiai: mielominė liga, gyvenimo kokybė, optimizmas
Darbo tikslas
:
įvertinti sergančių mielomine liga gyvenimo kokybės sąsajas su optimizmu.Darbo uždaviniai
:
1. Įverinti sergančių mielomine liga gyvenimo kokybę. 2. Įvertinti sergančių mielomine liga optimizmą.
3. Nustatyti sergančių mielomine liga gyvenimo kokybės sąsajas su optimizmu.
Tyrimo metodika. Tyrimas vyko 2016 m. spalio – 2017 m. gruodžio mėnesiais. Anoniminio anketavimo metodu apklausti 87 pacientai. Tiriamųjų gyvenimo kokybė buvo vertinta Europos vėžio tyrimų ir gydymo organizacijos centro (angl. The European Organisation for Research and Treatment of Cancer (EORTC)) sudarytais standartizuotais klausimynais: bendras EORTC QLQ – C30 (3 versija) ir specifinis mielominės ligos EORTC QLQ – MY20. Optimizmui vertinti buvo naudojamas gyvenimo orientacijos testas (Life Orientation Test Revised (LOT-R)). Taip pat buvo vertinti specifiniai ligos duomenys. Gautas Bioetikos leidimas vykdyti tyrimą.
Tyrimo rezultatai
.
Funkcinės skalės rezultatai parodė, kad pacientams labiau pablogėjo užimtumo funkcija (kasdienių darbų atlikimas, laisvalaikio praleidimas) – (29,98±8,5) bei emocinė funkcija (įtampos, nerimo, susierzinimo jausmas) – (30,17±8,7). Geresnis funkcinės skalės lygis išreikštas kognityvinėje funkcijoje (susikaupimas skaitant laikraštį ar žiūrint televizorių) – (61,11±9,8).Įvertinus simptomų skalės parametrus nustatyta, kad daugiau pacientus vargino finansinės problemos (83,14±5,35), skausmas (75,48±4,6), nuovargis, mažiau vargino viduriavimas (13,79±9,0).
Įvertinus ligos simptomų ir gydymo šalutinius poveikius paaiškėjo, kad ligos simptomai (60,73±10,4) vargino stipriau nei šalutiniai gydymo poveikiai (43,34±5,3), taip pat ateities perspektyvos (23,37±9,6) vertinamos blogiau nei išvaizdos pokyčiai (49,04±8,1).
Įvertinus bendrą optimizmą paaiškėjo, kad pacientų optimizmas yra vidutinio lygmens (19,7±4,3). Didesnis optimistiškumas vyrauja tarp motrų, sregančiųjų 1 - 2metų, bei kuriems nėra atlikta kaulų čiulpų transplantacija.
Nustačius gyvenimo kokybės sąsajas su optimizmu paaiškėjo, kad gerėjant fizinei funkcijai (ilgas, trumpas pasivaikščiojimas, sunkaus krepšio nešimas, priverstinis gulėjimas lovoje) – (r=0,231, p=0,039), gerėja ir optimizmas. Prastėjant socialinei funkcijai (fizinės būklės ar medicininio gydymo įtaka šeimyniniam, visuomeniniam gyvenimui) – (r= -0,2, p=0,04) pasireiškus pykinimui ir vėmimui (r= -0,2, p=0,05), mažėja optimizmas.
Išvados
:
1. Sergantiems mielomine liga labiau pablogėjo socialinė, emocinė bei užimtumo funkcija. Pacientus labiau vargino skausmas, nuovargis. Ligos simptomai vargino stipriau nei su gydymu susiję šalutiniai poveikiai.
2. Sergantieji mielomine liga optimizmą vertino vidutiniškai, reikšmingų skirtumų nebuvo, tačiau optimizmą geriau įvertino moterys, sergantys nuo 1 – 2 metų bei kuriems yra neatlikta kaulų čiulpų transplantacija.
3. Kuo geresnė sergančių mielomine liga fizinė funkcija bei teigiamai išreikštos ateities perspektyvos, tuo optimizmas vertinamas geriau. Blogėjant socialinei funkcijai bei intensyvėjant pykinimui ar vėmimui, mažėja ir optimizmas.
SUMMARY
Zikienė D. Evaluation of the links between quality of life and optimism in patients with a multiple myeloma . Master's thesis / scientific supervisor doc. dr. L.Spirgienė; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care. - Kaunas, 2018, - 60 p.
Multple myeloma (ML, myeloma multiplex, morbus myelomatosis) is an incurable oncohematological disease that affects physical and mental health, social well-being and quality of life. Quality of life covers all aspects of human life, and health-related quality of life focuses on the quality of life of the person affected by the disease and the treatment in particular.
Positive emotions have a positive effect on optimism. Optimism promotes prosperity during treatment of oncohematological disease.
Keywords: myelogenous disease, quality of life, optimism.
Aim of the study: to evaluate links between quality of life and optimism of patients with
a myelogenous disease.
Tasks of the study:
1. To assess the quality of life of patients with a myelogenous disease. 2. To evaluate the optimism of patients with a myelogenous disease.
3. Identify the links between quality of life and optimism in patients with a myelogenous disease.
Methodology of the study. The study took place betweem October, 2016 – December,
2017. 87 patients were interviewed using an anonymous questionnaire. The quality of life of the subjects was evaluated by standardized questionnaires compiled by The European Organisation for Research and Treatment of Cancer(EORTC): general EORTC QLQ-C30 (version 3) and specific myeloma disease EORTC QLQ-MY20. Life Orientation Test Revised (LOT-R) was used to assess optimism. Specific disease data were also evaluated. Bioethics permission to conduct the research was obtained.
Results of the study. The results of the functional scale have shown that patients had a
worsened occupational function (daily work, leisure) - (29.98 ± 8.5) and emotional function (feeling tension, anxiety, irritation) - (30.17 ± 8.7). Better functional scale level expressed in cognitive function (aconcentration when reading a newspaper or watching a TV) - (61.11 ± 9.8). After evaluating the parameters of the symptoms scale, it was found that patients suffered more from financial problems (83.14 ± 5.35), pain (75.48 ± 4.6), fatigue, and less from diarrhea (13.79 ± 9.0).
After assessing the symptoms of the disease and the side effects of the treatment showed that the symptoms (60.73 ± 10.4) were more severe than the side effects of the treatment (43.34 ± 5.3), as well as future prospects (23.37 ± 9.6) were evaluated worse than changes in appearance (49.04 ± 8.1).
After evaluating the general optimism, it turned out that patients' optimism is moderate (19.7 ± 4.3). Greater optimism is predominant in women, who are sick for 1 to 2 years and who have not undergone bone marrow transplantation.
After determining the links between quality of life and optimism, it became clear that improvement in physical function (long, short walks, heavy carrying of the basket, forced bed-rest) - (r = 0.231, p = 0.039) also improves optimism. The decline in the social function (the influence of physical condition or medical treatment on family and social life) - (r = -0,2, p = 0,04) in the case of nausea and vomiting (r = -0,2, p = 0,05) - decreases optimism
Conclusions:
1. The social, emotional and occupational functions have worsened for patients with a myelogenous disease. Patients were more likely to suffer from pain and fatigue. The symptoms of the disease were more severe than the treatment-related side effects.
2. The evaluation of optimism was average for patients with a myelogenous disease, no significant differences were observed, but optimism was better evaluated in women sick for 1 to 2 years and who had not undergone bone marrow transplantation.
3. The better the physical function of the patients with a myelogenous disease and the positive outlook for the future, the better optimism is valued. Reduced social function and intensified nausea or vomiting decrease optimism.
PADĖKA
Norėčiau nuoširdžiai padėkoti magistrantūros baigiamojo darbo vadovei doc.dr. Linai Spirgienei, už kantrybę, suteiktas žinias rašant magistrantūros baigiamąjį darbą.
Dėkoju Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojoms ir dėstytojams už suteiktas žinias.
Nuoširdžiai dėkoju Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Onkologijos ir Hematologijos klinikos Hematologijos bei Chemoterapijos dienos stacionaro skyrių administracijoms ir darbuotojams už pagalbą ir suteiktas žinias.
Nuoširdžiai dėkoju tėvams, artimiesiems ir darbo kolektyvui už supratingumą, palaikymą bei kantrybę šiuo svarbiu man momentu.
SANTRUMPOS
ang. – angliškai;
n – apklaustųjų skaičius proc. – procentai
p – paklaida
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija Pvz. – pavyzdys
SD – standartinis nuokrypis Žr. – žiūrėti
ŽODYNĖLIS
Mielominė liga (ML,myeloma multiplex, morbus myelomatosus) yra galutinės B limfocitų
diferenciacijos stadijos plazminių ląstelių piktybinė liga, sudaranti apie 10 proc. visų onkohematologinių ligų (antra pagal dažnį onkohematologinė liga). Mielominė liga neišgydoma, tačiau įvairios veiksmingos gydymo priemonės gali prailginti ligonio išgyvenamumą ir pagerinti gyvenimo kokybę[1,2,3,4,5]
Kamieninės ląstelės – ląstelės, gebančios atsinaujinti ir gaminti kitas, labiau diferencijuotas ląsteles,
ĮVADAS
Daugelyje išsivysčiusių šalių onkologinės ligos yra prioritetinė sveikatos problema. Svarbiausia medicinos darbuotuojų pareiga, vykdant vėžio kontrolę šalyje, yra užkirsti kelią vėžio vystymuisi, laiku diagnozuoti ir veiksmingai gydyti onkologines ligas[6].
Pasaulyje 2012 m. onkologinėmis ligomia sirgo 14,1 mln. žmonių ir mirė nuo vėžio 8,2 mln. žmonių (2008m. susirgo 12,7 mln., o mirė 7,6 mln.). Dėl vykstančių demografinių pokyčių prognozuojama, kad 2030 m. bus diagnozuota 21,4 mln. naujų vėžio atvejų ir mirčių skaičius išaugs iki 13,2 mln. Kasmet[6].
Sergamumas mielomine liga išsivysčiusiose šalyse sudaro 4 – 4,5 atvejo 100 000 gyventojų per metus. Lietuvos vėžio registro duomenimis, šalyje kasmet užregistruojama 120 – 140 naujų mielominės ligos atvejų[1]. Mielominė liga (ML,myeloma multiplex, morbus myelomatosus) – nepagydoma onkohematologinė liga, turinti įtakos fizinei, psichinei sveikatai, socialinei gerovei bei gyvenimo kokybei[1].
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sveikatą apibrėžė kaip individo „fizinę, psichinę ir socialinę gerovę, o ne tik ligų nebuvimą“. Tai paskatino į jau esančius sveikatos vertinimus įtraukti matavimo priemones, skirtas individo funkcinei būklei, gyvenimo kokybei ir su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei vertinti. Pagrindinės su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimo priemonės sveikatos priežiūros srityje yra įvairūs tarptautiniu mastu pripažinti klausimynai, naudojami sveikatos stebėsenai ir vertinimui epidemiologiniuose ir klinikiniuose tyrimuose. Pripažįstama, kad būtent su sveikata susijusios gyvenimo kokybės tyrimų sritis yra dominuojanti tarp gyvenimo kokybės tyrimų tiek užsienio šalyse, tiek Lietuvoje. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės tyrimai turi didelę reikšmę ir svarbą, nes padeda įvertinti gydymo metodų efektyvumą[7].
Emocinis komponentas yra susijęs su teigiamu ar neigiamu emociniu išgyvenimu. Teigiamos emocijos teigiamai veikia ir turi įtakos optimizmui. Teigiamos nuotaikos išlaikymas – apsauga nuo neigiamo poveikio[8].
Vėžio diagnostika yra sudėtingas, kartais pavėluotas procesas. Tačiau daugelį onkologinių ligų, taip pat ir mielominę ligą, galima diagnozuoti ankstyvojoje stadijoje, ir tada pacientas gali būti efektyviai gydomas. Todėl visuomet reikia atkreipti dėmesį į neiškios kilmės skausmą[7].
Siekiant teikti efektyvias onkologines paslaugas būtinas onkologinių pacientų gydymo bei slaugos išmanymas. Onkologijos slaugytojai skatinami bendradarbiauti su kitais sveikatos priežiūros specialistais, kad užtikrintų kuo aukštesnės kokybės paslaugas[8].
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – įvertinti sergančių mielomine liga gyvenimo kokybės sąsajas su optimizmu.
Darbo uždaviniai:
1. Įverinti sergančių mielomine liga gyvenimo kokybę. 2. Įvertinti sergančių mielomine liga optimizmą.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė
Sąvoka „gyvenimas“ apibrėžia kaip buvimą; egzistavimą, amžių. „Gyventi“ tai – egzistuoti; būti tam tikroje vietoje; verstis, laikytis; patirti, išgyventi. Anglosaksiškoje kalbinėje tradicijoje „gyvenimas“ (ang. life) apibrėžiamas kaip fizinių ir protinių patyrimų seka, kuri ir sudaro individo egzistenciją. „Kokybė“ apibrėžiama kaip kategorija, charakterizuojanti daiktus ir reiškinius pagal jų rūšies esmę, taip pat – ypatybė, vertė, tikimo laipsnis. Gyvenimo kokybės termino etiologija yra siejama su lotynų kalbos žodžiais „qualis“ (kokios rūšies) ir „qua“ (kas). Anglosaksiškoje kalbinėje tradicijoje „kokybė“ (ang. quality) yra apibrėžiama kaip tam tikra esminė savybė, socialinis statusas, pirmenybė kito atžvilgiu ar kaip įgimtas bruožas[8,9].
Gyvenimo kokybė istoriškai vystėsi įgydama daug įvairiausių prasmių. Gyvenimo kokybės sampratos raidos užuomazgos randamos dar Aristotelio (384‒322 m. pr. Kr.) veikaluose, kuriuose jis kalbėjo apie gyvenimo pilnatvę ir žmogaus laimingumą. Gyvenimo kokybės terminas pirmą kartą buvo pavartotas A. C. Pigou knygoje apie ekonomiką ir gerbūvį 1920 m. O apie 1960-uosius metus gyvenimo kokybės tyrimai įsitvirtino kaip savarankiška tyrimų sritis ir sudarė prielaidas ieškoti tinkamų būdų gyvenimo kokybei tirti. Apie 1980-uosius pastebimas vis didesnis susidomėjimas gyvenimo kokybe kaip individo lygmens konstruktu. PSO gyvenimo kokybę apibrėžė kaip individualų savo vietos gyvenime suvokimą kultūros ir vertybių sistemos, kurioje individas gyvena, kontekste, susijusį su individo tikslais, lūkesčiais, standartais bei interesais. Tai plati sąvoka, kompleksiškai veikiama asmens fizinės sveikatos, psichologinės būklės, nepriklausomumo lygio, socialinių santykių, asmeninių įsitikinimų ir jų ryšių su aplinka[8].
Gyvenimo kokybė atspindi demografinių ir sveikatos bei sveikatos aplinkos, materialinių, kultūros ir dvasinių poreikių patenkinimo laipsnį, kuris matuojamas makrolygiu ( visos šalies mastu) ir mikrolygiu ( atskiro žmogaus požiūriu). Gyvenimo kokybė įgijo svarbą onkologijoje ir taip pat yra minima moksliniuose tyrimuose, kaip svarbus kriterijus medicinos veiklai. Medicinoje dažniausiai tyrinėjama gyvenimo kokybė apima fizinį, psichinį ir socialinį sveikatos lygmenis, turinčius įtakos asmens patirčiai, įsitikinimams, lūkesčiams ir pojūčiams[9]. Vis daugiau sveikatos priežiūros darbuotojų pripažįsta, jog sergantiems vėžiu dar galima labai daug kuo padėti net ir medicinos požiūriu beviltiškais atvejais. Sunkiai sergantieji trokšta, kad būtų skiriama dėmesio ne tik jų skausmui ir fiziniam diskomfortui, bet ir kitiems gyvenimo poreikiams. Tai lyg refleksija to, kaip žmonės suvokia ir reaguoja į savo sveikatos būklę ir su sveikata susijusius veiksnius[8,9].
Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė. Viena stipriausiai išvystytų gyvenimo kokybės tyrimo sričių yra su sveikata susijusios gyvenimo kokybės (ang. health-related quality of life) tema, kurią veikia liga ir ypač gydymas. Gyvenimo kokybės sąvoka su sveikata buvo pradėta sieti po 1948 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) savo Konstitucijoje pateikia tokį sveikatos apibrėžimą: sveikata – tai visapusiška individo ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligų ir fizinių defektų nebuvimas. Galima teigti, kad Lietuvoje dominuoja su sveikata susijusios gerovės tyrimų tema. Šioje srityje dirbantys mokslininkai analizuoja pačius įvairiausius sveikatos ir gyvenimo kokybės aspektus, paprastai analizuojama grupės individų, turinčių bendrų sveikatos būklės požymių, gyvenimo kokybė. Pavyzdžiui: onkologinių ligonių gyvenimo kokybė[8,9].
Pagal PSO „Sveikata visiems XXI amžiuje“ politiką, Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybę galima pagerinti, jeigu:
Bus pradėtas bei nuolat vykdomas gyvenimo kokybės monitoringas;
Suaktyvės individų dalyvavimas visuomenės gyvenime ir sveikatos politikos formavime; Sveikatą lemiantys veiksniai, tokie, kaip išsilavinimas, taps visiems labiau prieinami; Sveika gyvensena bus pripažinta socialine norma;
Pirminė, antrinė ir tretinė sveikatos priežiūra daugiau dėmesio skirs gyvenimo kokybei.
1997 m. pasiūlytas sveikatos būklės, funkcinės būklės ir su sveikata susijusios gyvenimo kokybės modelis. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė – tai gyvenimo kokybės dalis, kuriai įtakos turi sveikata ir sveikatos priežiūra[8]
1 pav. Sveikatos būklės, funkcinės būklės, gyvenimo kokybės ir su sveikata susijusios gyvenimo kokybės tarpusavio sąsajos modelis pagal J.R. Curtis (1997)[8]
Bendrą su sveikata susijusią gyvenimo kokybę ypač neigiamai veikia nuolatinis nuovargis, kuris onkologinių ligonių gydymo praktikoje užima vieną svarbiausių vietų. Dauguma onkologinių pacientų pasižymi energijos trūkumu bei fizinės veiklos sutrikimu. Kai kurių autorių skaičiavimais, ši problema paveikia iki 70 proc. onkologinių pacientų chemoterapijos radioterapijos metu arba po operacijos. Onkologinių pacientų su sveikata susijusiai gyvenimo kokybiai daugiausia įtakos turi fizinių simptomų sukeliami negalavimai, todėl labai svarbu juos kupiruoti. Pagerinus fizinių simptomų kontrolę, galima pagerinti ne tik gyvenimo kokybę, bet ir išgyvenamumo rodiklius. Lėtinė liga gali sukelti kaltės jausmą, savikontrolės praradimą, pyktį, liūdesį, sumišimą. Nerimas, nuotaikos svyravimai, ligos pasikartojimo baimė, susirūpinimas dėl kūno išvaizdos, bendravimas, problemos su šeimos nariais yra būdingi vėžiu sergantiems pacientams. Onkologiniai pacientai susiduria su dvasiniais ir egzistenciniais klausimais, susijusiais su gyvenimo tikslo ir prasmės suvokimu, tikėjimu, požiūriu į mirtį. Siekiant gyvenimo kokybės pagerinimo, būtina ir šiais klausimais padėti ligoniui[8,9,10].
Taigi, gyvenimo kokybė apima tokias gyvenimo sritis kaip dvasingumas, poilsis, tobulėjimas, santykiai su aplinka, o su sveikata susijusi gyvenimo kokybė nagrinėja socialinę, fizinę, psichologinę sritis. Gyvenimo kokybės vertinimui naudojami bendrieji ir ligos specifiniai, jos simptomų intensyvumui vertinti skirti klausimynai. Bendrieji klausimynai tinka įvairioms onkologinių pacientų grupėms tirti, įvairias ligas ir būkles palyginti. Ligos specifiniai klausimynai jautriai nustato sveikatos būklės pokyčius, ligos simptomus ir mažiau liečia kitus gyvenimo kokybės aspektus. Dažniausiai ligos specifiniai klausimynai naudojami kartu su bendraisiais gyvenimo kokybės klausimynais[8,9,10].
Šiuo metu Pubmed ir Medline duomenų bazėje randama vis daugiau sukurtų speifinių klausimynų, skirtų vertinti gyvenimo kokybę, pacientų, sergančių daugine mieloma. Tiriamųjų pacientų gyvenimo kokybės pokyčiams įvertinti daugelyje pasaulio šalių plačiai naudojami Europos vėžio tyrimų ir gydymo organizacijos (angl. The European Organisation for Research and Treatment of Cancer (EORTC)) sudaryti standartizuoti ir adaptuoti gyvenimo kokybės klausimynai: EORTC QLQ – C30 (3 versija) ir specifinis dauginės mielomos EORTC QLQ – MY20[10].
Apibendrinant gyvenimo kokybę, galime teigti, kad su ja susiję tyrimai yra svarbus ir ypatingas indėlis šių dienų medicinoje. Atliekamų tyrimų dėka, mes, galime įvertinti, kokia yra onkologinių pacientų kasdienybė, kuo galime jiems padėti, juos motyvuoti, ko vengti, kad būtų pasiekta teigiamesnė gyvenimo kokybė bei kaip pagerinti jų išgyvenamumą.
1.2. Fiziniai simptomai ir gyvenimo kokybė.
Pacientai, sergantys vėžiu dažniausiai patiria nuovargį, nerimą ir skausmą.
Nerimas – dažniausiai pasitaikantis tarp vėžiu sergančiųjų, turintis įtakos emociniams sutrikimams bei neigiamai gyvenimo kokybei[11,12,13,14,15,16,17].
Nuovargio paplitimas viso gydymo metu svyruoja nuo 15 proc. iki 90 proc. Naujausių tyrimų metu nustatyta, kad nuovargis yra dažnas simptomas, dalyvaujantis visame vėžio valdymo etape. Patiriamą nuovargį pacientai apibūdina, kaip lengvas nuovargis, silpnumas, energijos trūkumas. Nuovargis sumažina paciento funkcionavimą susijusį su teigiama psichologine savijauta. Neigiamas nuovargio poveikis turi įtakos atliekant namų ruošos darbus ar dalyvaujant socialinėje veikloje. Pacientai jaučia sumažėjusią motyvaciją mėgstamai įprastinei veiklai. 75 proc. sergančiųjų turėjo keisti savo statusą darbe, dėl patiriamo nuovargio. Nacionalininis vėžio centras (National Comprehensive Cancer Network (NCCN)) apibrėžia, kad neįprastas, nuolatinis nuovargis susijęs su vėžiu ar jo
gydymu trukdo įprastam funkcionavimui. Vienas svarbus su vėžiu susijusio nuovargio elementas yra tai, kad asmuo jaučiasi nepailsėjęs[11,12,13,14,15,16,17]..
Neigiamam emociniam funkcionavimui taip pat turi įtakos ir skausmas. Skausmas – vienas iš dažniausių fizinių nusiskundimų, Tarptautinė skausmo asociacija jau 1979m., įvardijo, kad skausmas yra „nemalonus sensorinis ir emocinis patyrimas, susijęs su esamu ar galimu audinio pažeidimu ar nusakomas kaip toks pažeidimas. Dažniausios skausmo vietos: nugara, pečiai, klubai. Dauguma pacientų (56 proc.) vertina skausmą, kaip vidutinio stiprumo (4 – 6 balai iš 10 balų skausmo skalėje). Intensyvesnis skausmas susijęs su prastesne gyvenimo kokybe. Skausmo liekamieji reiškiniai išlieka ir po gydymo kurso. Dauguma atliktų tyrimų pateikė reikšmingą ryšį tarp vėžio skausmo ir emocinių išgyvenimų, tokių kaip nerimas, baimė. Su skausmu susijusios baimės: baimė judėti, baimė pakartotinai susižeisti. Baimė ir nerimas, susijęs su skausmu gali turėti neigiamos įtakos kognityvinėms užduotims atlikti. Tinkamas emocinės būklės valdymas gali būti pagrindinis sėkmingo gydymo komponentas, kurio tikslas – palengviti socialinę, profesinę reintegraciją susijusią su skausmu. Vėžio skausmo malšinimas išlieka nepakankamas. Norint sėkmingai kontroliuoti skausmą, svarbu pirma gerai išmokti įvertinti skausmo intesyvumą, kartu vertinant ne vien skausmą, bet ir pacientą. Be fizinės skausmo išraiškos, patį skausmą lemia psichologiniai veiksniai (nuotaikų svyravimai, nerimas ir kt.), dvasiniai veiksniai (vaidmens pokyčiai, socialinė izoliacija ir kt.), dvasiniai veiksniai (kančia, skausmo baimė irk t.) Optimalus skausmo valdymas apima ne vien skausmo intesyvumo nustatymą, bet ir priežasties nustatymą, kruopščiai išnagrinėto terapinio plano įgyvendinimą ir pakartotinio skausmo malšinimo įvertinimą. Išsami istorija yra kruopštus skausmo vertinimo planas. Kiekviena priemonė turi trūkumų, tačiau keletas yra patvirtintų: vaizdo analoginė skalė (VAS) ir paciento kūno vaizdas, nurodant skausmingą vietą. Optimizmas yra susijęs su mažiau intesyvesniu skausmu. Laikui bėgant, pacientai, kurių skausmas yra intensyvesnis, iš tiesų yra linkę pranešti apie mažesnį skausmo intensyvumą. Optimistiškumas netiesiogiai paveikia su skausmu susijusią patirtį, dėl suteikiamos vilties[11,12,13,14,15,16,17].
Dabartinė klinikinė praktika ir moksliniai tyrimai orientuoti į palaikomąjį gydymą ir vėžio kontrolę. Onkologijoje nemiga dažniausiai sudaro simptomų grupę, susidedančią iš skausmo, nerimo, o svarbiausia iš nuovargio. Miego sutrikimų paplitimas svyruoja nuo 30 proc iki 60 proc. Be biologinių etiologijų miego sutrikimams gali turėti įtakos medicinos personalas, kuris nakties metu vaikštinėja iš vienos palatos į kitą atlikdami įvairias procedūras[18].
Su miegu susijusių problemų vertinimas svyravo nuo objektyvių stebėjimų iki įvairių miego specifinių klausimynų bei gyvenimo kokybės klausimynų (QOL), kuriuose minimi aspektai susiję su miego kokybe[18].
Pacientai nurodė, kad informacijos poreikis jiems yra labai svarbus. Kanadoje vykdytos apklausos metu paaiškėjo, kad 37 proc.respondentų siekė informacijos apie miego problemas, tačiau tik 13 proc. sėkmingai surado informaciją.[18]
Fizinių simptomų valdymui ir gyvenimo kokybės gerinimui įtakos turi kaniterapija. Kaniterapija – gydymas, kuriuo siekiama pagerinti paciento savijautą. Gyvūnų (šunų) terapija padeda pacientams atitraukiant dėmesį nuo minties apie vėžį, vėžio gydymą, padidina fizinį aktyvumą, gerina vėžiu sergančių pacientų būklę. Gyvūnų vizitai sumažina pacientų baimę, izoliaciją, vienatvės, bejėgiškumo jausmą, nerimą, neviltį bei pagerina nuotaiką[16].
Taigi, patiriami fiziniai simptomai susiję su onkologine liga neigiamai veikia gyvenimo kokybę, o ypač skausmas. Skausmui esant pacientas negali tinkamai dalyvauti kasdieninėje veikloje.
1.3. Mielominė liga ir gyvenimo kokybė
Dauginė mieloma - nepagydoma onkohematologinė liga, turinti įtakos fizinei, psichinei sveikatai, socialinei sričiai bei gyvenimo kokybei[17]. Gyvenimo kokybės įvertinimas yra svarbus tiek moksliniams tyrimams, tiek klinikinei praktikai. Dabartinis mielominės ligos valdymas turi įtakos išgyvenamumo pagerinimui kontroliuojant ligą ir optimizuojant gyvenimo kokybę. Gydymas yra esminis ligos valdymas, nes tai yra tiesiogiai nukreipta į paciento gyvenimo kokybės taip pat ir išgyvenamumo pagerinimą[17,18]. Kamieninių kraujo ląstelių transplantacija išlieka svarbus mielominės ligos gydymo būdas,reikalaujantis planavimo ir bendradarbiavimo tarp daugelio sveikatos priežiūros specialistų. Pacientams, kuriems atliekama autologinė kamieniniių kraujo ląstelių transplantacija, gyvenimo kokybė gerėja, sugrįžta fizinis ir emocinis stabilumas[18,19,20,21,22,23,24]. Mielominės ligos gydymo progresas yra pasiektas per pastaruosius 5 metus. Nauji gydymo metodai pagerino išgyvenamumą, kurių rezultatai lėmė vis didesnį simptomų palengvėjimą, ne tik nuo pačios ligos, bet taip pat ir nuo padidėjusio gydymo efektyvumo[25,26,27]. Tyrimai parodė, kad daugumos mieloma sergančių pacientų pagrindinai fiziniai simptomai yra kaulų skausmai ir nuovargis. Sudėtingi kaulų pažeidimai bei su gydymu susiję šalutiniai poveikiai gali paveikti visas su sveikata susijusias gyvenimo kokybės sritis, įskaitant fizinius simptomus, tokius kaip nuovargis, skausmas, susirūpinimas dėl ateities, kūno įvaizdžio pokyčiai ir sutrikusi funkcija [28,29,30,31].
Nepaisant didelių patobulinimų mielomos ligos gydyme, ji išlieka lėtinė nepagydoma liga, kuri yra susijusi ir su blogesne su sveikata susijusia gyvenimo kokybe, dėl spontaninių lūžių, nuotaikos sutrikimų, kurie lydimi sumažėjusio fizinio funkcionavimo, ir skirtingų rūšių gydymo šalutinių poveikių naudojamų kontroliuoti šią ligą[18,19,32,33,34,35]. Geros su sveikata susijusios gyvenimo
kokybės palaikymas yra svarbus tikslas rūpinantis žmonėmis, sergančiais daugine mieloma.[18,19,20,21,36,37,38]
Medicininiai tyrimai yra labai svarbūs, tačiau didžiausias nuopelnas yra slaugos mokslui, kuris siekia gerinti ir atnaujinti slaugos žinias, kad būtų užtikrinama tinkama mielomine liga sergančio paciento priežiūra[39,40,41]. Slaugos tyrimai, paremti įrodymais apie mielomine liga srgančių pacientų priežiūrą ir simptomų valdymą išlieka neegzistuojantys. Trūkstant pakankamo finansavimo slaugos tyrimams, sumielomine liga susiję mokslo ypatumai neprogresuoja taip sparčiai, kaip medicinos. Mielominės ligos simptomų valdyme yra trukdžių, kurie užtikrintų efektyvią slaugą mielominės ligos simptomų valdyme[42,43,44].
Apibendrinant galime teigti, kad mielomine liga išlieka kaip nepagydoma, tačiau užtikrinus tinkamą gydymą bei slaugą galime ją kontroliuoti, bei su mielomine liga susijusius simptomais.
1.4. Optimizmas ir gyvenimo kokybė
Optimizmas – tai „stabili tendencija tikėti, kad nutiks veikiau geri dalykai nei blogi“. Optimistiškesni žmonės geriau susidoroja su problemomis, priima geresnius sprendimus, kai reikia juos priimti greitai. Jie moka priimti sprendimus, padedančius planuoti šviesesnį ateities gyvenimą. Optimizmas yra ne tik paveldimas, bet ir priklauso nuo ankstyvosios patirties, ne tik nuo paties žmogaus, bet ir nuo jį supančios aplinkos[3,4,37,38,39] .
Emocinis komponentas yra susijęs su teigiamu ar neigiamu emociniu išgyvenimu. Teigiamos emocijos teigiamai veikia ir turi įtakos optimizmui. Teigiamos nuotaikos išlaikymas – apsauga nuo neigiamo poveikio[.[3,4,23,24,25]
Tai teigiamai yra susiję su psichologine gerove tiek bendroje populiacijoje, tiek tarp pacientų, sergančių įvairiomis ligoms. Vėžiu sergantiems pacientams optimizmas yra teigiamai susijęs su psichologine gerove ir yra neigiamai susijęs su sielvartu ar net depresija, o pesimizmas yra teigiamai susijęs su blogesne su sveikata susijusia gyvenimo kokybe bei padidėjusiu nerimu ir depresija[3,4,23,24,25].
Socialinė parama yra suvokiama kaip komfortas, rūpinimasis, pagalba ir pagarba vienas kitam. Būsimos socialinės paramos lūkesčiai kartu su optimizmu, buvo nustatyti prognozuojant gerovę. Ištikrųjų optimistinė pozicija skatina partnerystę, didinant socialinę paramą. Tai buvo plačiai nagrinėjama visoje psichiatrinėje, medicininėje ir sociologinėje literatūroje ir nustatyta, kad tai turi teigiamą poveikį bendrai gerovei. Pavyzdžiui, socialinė parama yra apsauginis veiksnys nuo fizinio
sergamumo ir mirtingumo, nuo nelaimių ir psichopatologijos ir tai skatina psichologiškai prisitaikyti prie lėtinių sveikatos sutrikimų, įskaitant ir onkologinę ligą[3,4,23,24,25].
Pacientų, sergančių vėžiu, socialinė parama yra susijusi su didesne gerove ir tai veikia kaip apsauginis faktorius nuo neigiamo poveikio svaikatai, įskaitant ir mirtingumą. Socialinė parama skatina gyvenimo kokybę gerinant nuotaiką ir tapatumo jausmą. Socialinė parama gali padėti žmonėms sutelkti dėmesį į teigiamus aspektus esant sunkiose situacijose ir todėl tai yra susiję su optimizmu[3,4,23,24,25].
Kitas svarbus ligos veiksnys yra sveikatos kontrolė, t.y. kiek amsuo jaučia, kad kontroliuoja savo sveikatą ir gerovę. Tie, kuriuos valdo išorniai veiksniai (valdomi kitų) sveikatos kontrolė patiria daugiau psichologinių simptomų. O, tie kurie valdo patys save, yra įsitikinę, kad jie išgyvens. Vidinė (pats asmuo save valdo) sveikatos kontrolė yra teigiamai susijusi su psicgologiniu reguliavimu ir gerove, tačiau neigiamai susijusi su depresija[3,4,23,24,25].
Išgyvenimas yra budrus laukimo jausmas, kuris suvokiamas kaip paramos susilpnėjimas. Gali iškilti nerimas, dėl sumažėjusio bendradarbiavimo su sveikatos priežiūros specialistais. Kol pateikiamos visos galimos garantijos apie fizinę sveikatą, išgyvenusiems vis dar lieka ateities neapibrėžtumas[3,4,23,24,25].
Bendroje populiacijoje buvo pasiūlyta, kad socialinė parama būtų kaip tarpininkas tarp optimizmo ir gyvenimo kokybės. Vėžiu sergančių pacientų tyrimai pateikia tokį pat santykį tarp optimizmo ir gyvenimo kokybės. Paramą lengviau teikti labiau optimistiškesniems pacientams, nes tikėtina, jog jie mažiau patiria patiria stiprius emocinius išgyvenimus ir tokiu būdu patiria mažiau streso socialinėje aplinkoje, nei mažiau optimistiškesni pacientai[3,4,23,24,25].
Optimistiškesni žmonės gauna teigiamesnius atsakymus nei pesimistiškai nusiteikę asmenys. Optimistai labiau rūpinasi socialine parama, kuri įgijama per streso sukeltą patirtį. Todėl tikėtina, kad teigiamas socialinės paramos poveikis psichinei sveikatai gali pasireikšti kaip sveikatos pasekmė (nerimas ar depresija), ypač tiems kurių optimizmas yra žemas. Todėl gali prireikti papildomų intervencijų, kurios skatintų socialinės paramos plėtrą tarp tokių asmenų[3,4,23,24,25].
Pozityvus požiūrisį gyvenimą gali sumažinti scialinį skausmą. Žmogus turi būti atviras sau pačiam ir atviras kitam. Atvirumas reiškia, jog nebijome kitam ir sau pasakyyti, ką jaučiame, dėl ko nerimaujame, ką branginame[3,4,23,24,25].
Pozityvaus mąstymo taisyklės:
Pirmoji taisyklė: nelaikykiti ištikusio įvykio nesėkme.
Antroji taisyklė: tokį įvykį priimti kaip iššūkį, kaip egzaminą, kurį siunčia likimas. Apgalvoti visus galimus elgesio variantus ir pasirinkti, geriausią nesivadovaujant emocijomis.
Trečioji taisyklė: niekam neprimesti atsakomybės už susiklosčiusią situaciją. Sąžiningai apgalvoti visas padarytas klaidas ir bandyti keisti situaciją.
Ketvirtoji taisyklė: pasitikėti savo likimu. Tikėti, kad visa, ką tenka patirti ir nuveikti, išeis į gerą.
Penktoji taisyklė: daryti išvadas iš visko, ką tenka patirti. Gyvenimas dar nesibaigia. Paciento išmokymas reikšti neigiamas emocijas, turi teigiamos įtakos sveikimui.
Apibendrinant galime teigti, kad optimizmas yra neatsiejamas nuo gyvenimo kokybės. Optimistiškas požiūris į ligą neblogina ir gyvenimo kokybės. Pesimistams bendra gyvenimo kokybė yra blogenė, nes jie į daugelį aspektų, susijusių su liga žvelgia su nerimu, o tai gali paskatinti, net prastesnę ligos prognozę. Tačiau tiek optimistams, tiek pesimistams, sergantiems onkologine liga yra svarbi socialinė parama.
1.5. Slaugytojo vaidmuo pacinetų gyvenimo kokybei ir optimizmui
Onkologinių ligonių slauga skiriasi nuo kitomis ligomis, net ir labai sunkiomis, sergančiųjų priežiūros. Slaugos kokybė priklausonuo to, kaip slaugytojas geba pažinti pacientą – ne tik jo fizines, bet ir emocines – dvasines problemas, jo požiūrį į ligą ir susidariusią gyvenimo situaciją[42,43,44].
Onkologinės slaugos tikslas yra padėti pacientui, atsižvelgiant į ligos ypatumus, palaikyti priimtiną gyvenimo kokybę, suteikti jam ir jo artimiesiems fizinę, psichologinę, socialinę ir dvasinę pagalbą[46,47,48].
Onkologijos slaugytoja – ilgalaikio stebėjimo specialistė, padedanti gydytojui tinkamai paruošti pacientą gydymui bei stebėti viso gydymo metu. Onkologijos slaugytoja turi atkrepti dėmesį į išplėstinę sveikatos priežiūrą. Išplėstinės slaugos praktikos slaugytoja veikia savarankiškai arba bendradarbiauja su gydytojais ir skiria analgetiką[49,50,51,52]. Daugelio onkologinių slaugytojų vaidmenys yra: globėjai, gydytojai, pedagogai bei patarėjai, mokytojai. Paciento mokymas – tai veikla, kurią sudaro nurodymai, patarimai, paaiškinimai,padedantys pacientui įgyti žinių apie ligą ir skatinantys savirūpą. Tai paciento ir jo artimųjų mokymas, kaip sergant tam tikra liga ir pakeitus gyveseną, taikant slaugos priemones, galima sumažinti ligos požymius, pagerinti gyvenimo kokybę. Paciento mokymo tikslas – suteikti informacijos, išaiškiinti, įtikinti ir įsitikinti, kad mokomas asmuo jus suprato, ir kad žino, kaip spręsti vieną ar kitą su sveikata, gydymu ar slauga susijusią problemą.Šie skirtingi vaidmenys parodo, kaip onkologijos slaugytojai keičiasi, kaip rūpinasi gydymu, ar jis yra toleruojamas. Jie taip pat stebi, kaip pacientas atsigauna po gydymo. Tuo tarpu slaugytojai turi būti labiausiai kvalifikuoti onkologijos specialistai, prižiūrintys specializuotą tolimesnę asmens sveikatos priežiūrą, nes daugelis remiasi žiniomis, kurios įgyjamos stebint gydymą ir valdant su gydymu susijusius šalutinius poveikius[49,50]. Kaip teigė E. L. Hall, kad pacientus turi slaugyti tik profesionalios slaugytojos. Pacientą ji apibūdina išskirdama pagrindines tris priežastis: kūną(jo priežiūrą), kai reikalingos slaugytojo rankos ir motiniškas rūpinimasis; ligą (jos gydymą), kai slaugytojui reikalingos medicininės žinios, patologinio proceso supratimas ir asmenį (kaip šerdį), kai slaugytojas turi gebėti užmegzti ryšį su pacientu. Slauga, teigia ji, padeda greičiau pacientui atgauti sveikatą, jos ir pacientomokymo reikia daugiau, tuo tarpu gydymo – mažiau[51]. Esminė profesinė slaugytojo veiklos vertybė yra paciento gerovė. Slaugytojai plėtoja glaudžius ryšius su sergančiojo šeimos nariais, įvertina psichosocialines problemas. Onkologijos slaugytojai yra pagrindiniai multidisciplininės komandos dalyviai sveikatos priežiūros specialistų komandoje[52].
Apibendrinant galime teigti, kad onkologijos slaugytojos yra tarsi išmaniosios slaugytojos, nes jos turi žinoti daugelį aspektų, ne tik medicininių, farmakologinių bet psichologinių, kaip bendrauti,
mokyti pacientą, serganį onkologine liga. Slaugytoja, o ne gydytojas yra neatsiejama paciento, sergančio onkologine liga, dalis, nes slaugytoja prie paciento praleidžia didesniąją dalį laiko.
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo organizavimas.
Tyrimas atliktas 2016 m. spalio – 2017 m. gruodžio mėnesiais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno Klinikose.
Tyrimo organizavimas. Tyrimas vyko 1,5 m. ir buvo tiriami visi asmenys, sergantys mielomine liga, kurie atvykdavo gydytis į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų, Hematologijos ir Chemoterapijos dienos stacionaro skyrius.
Pacientams, atvykus į gydymo įstaigą ir sutikus dalyvauti tyrime, anketas išdalindavo Hematologijos skyriuje dirbanti bendrosios praktikos slaugytoja, o Chemoterapijos dienos stacionaro skyriuje su gydytoju – hematologu dirbanti bendrosios praktikos slaugytoja. Anketą pacientai pildė apie 15 - 20 min.
Tyrimo objektas – pacientų, sergančių mielomine liga, gyvenimo kokybės sąsajos su
optimizmu.
Tyrimo subjektas – mielomine liga sergantys pacientai, besigydantys Lietuvos sveikatos
mokslų universiteto Kauno klinikose, Hematologijos ir Chemoterapijos dienos stacionaro skyriuose.
2.2. Etiniai tyrimo aspektai.
Gautas LSMU Bioetikos leidimas 2016 – 09 – 29 Nr. BEC – KS (M) – 05 atlikti tyrimą.(žr.Priedas Nr. 2)
2.3. Tiriamųjų kontingentas
Anoniminio anketavimo metu apklausti 87 pacientai, sergančių mielomine liga (atsako dažnis – 96,7 proc.). 2012m. duomenimis mielomine liga sirgo 166 pacientai (Vilniuje ir Kaune)[56].
Tiriamųjų atrankos kriterijai: Įtraukimo į tyrimą kriterijai:
1. Sergantys mielomine liga; 2. Paskirta chemoterapija;
3. Pacientai savanoriškai sutikę dalyvauti tyrime; 4. Supranta ir kalba lietuvių kalba;
5. Perskaitę sutikimo formą ir pasirašę sutikimą dalyvauti tyrime.
Išbraukimo kriterijai:
1. Pacientai su pažinimo funkcijos sutrikimu; 2. Atsisakę dalyvauti apklausoje;
3. Serga kita onkologine liga.
2.4. Anketos
Tyrime naudoti klausimynai. Remiantis analizuotos literatūros šaltiniais parengti klausimynai
pacientų gyvenimo kokybei įvertinti. Naudota Europos vėžio tyrimų ir gydymo organizacijos (Belgija) (angl. The European Organisation for Research and Treatment of Cancer (EORTC)) sudaryti standartizuoti gyvenimo kokybės klausimynai EORTC QLQ-C30 (3 versija) ir EORTC QLQMY20 ir optimizmo kalusimynas (angl. Life Orientation Test Revised (LOT – R)). Gautas autorių leidimas naudotis anketomis.
Gyvenimo kokybės klausimynas EORTC QLQ-C30 (3 versija)
Klausimyno EORTC QLQ-C30 (3 versija) patikimumo koeficientas Cronbach alfa – 0,884.
Klausimyno tikslas – įvertinti pacientų, sergančių mielomine liga, gyvenimo kokybę. EORTC QLQ-C30 (3 versija) – standartizuotas, nuoseklus, pagrįstas ir jautrus gyvenimo kokybės klausimynas, apimantis tokias sritis kaip fizinė, emocinė, protinė, socialinė sveikata ir finansinė būklė. EORTC QLQ-C30 (3 versija) klausimynas yra sudarytas iš 30 klausimų apimančių: funkcines, simptomų, bendros sveikatos ir gyvenimo kokybės skales. Jį sudaro bendros sveikatos būklės ir gyvenimo kokybės skalės; penkios funkcinės skalės (fizinės funkcijos, kognityvinės funkcijos, emocinės funkcijos, socialinės funkcijos ir užimtumo funkcijos); trys simptominės skalės (nuovargio, skausmo, pykinimo/vėmimo); bei pavienės skalės, vertinančios dusulį, nemigą, apetito netektį, vidurių užkietėjimą, viduriavimą ir finansines problemas.
Atsakymai į klausimus (1 – 28 klausimai) vertinami keturių balų skalėje: „ Visai ne“ (1 balas), „Nedaug“ (2 balai), „Vidutiniškai“ (3 balai) ir „ Labai“ (4 balai). Atsakymai į 29, 30 klausimus vertinami septynių balų skale nuo 1 (labai blogai) iki 7 (puikiai).
Vertinant funkcines skales nuo 0 iki 100 balų ( pagal EORTC vertinimo metodiką), kuo arčiau 100 balų, funkcinė sveikatos būklė geresnė ir bendra gyvenimo kokybė aukštesnė (gerėja); kuo arčiau 0 balų – funkcinė sveikatos būklė blogesnė – bendra gyvenimo kokybė žemesnė (blogėja). Tačiau vertinant simptomų skalės nuo 0 iki 100 balų (pagal EORTC vertinimo metodiką), kuo arčiau 100 balų, simptomai labiau išreikšti – bendra gyvenimo kokybė žemesnė (blogėja); kuo arčiau 0 balų – simptomai mažai išreikšti – bendra gyvenimo kokybė aukštesnė (gerėja).
Gyvenimo kokybės klausimynas EORTC QLQ-MY20.
KlausimynoEORTC QLQ MY 20 patikimumo koeficientas Cronbach alfa – 0,902.
Klausimyno tikslas – įvertinti pacientų, sergančių mielomine liga, ligos simptomų, EORTC QLQ MY-20 – Europos vėžio tyrimo ir gydymo organizacijos sudarytas gyvenimo kokybės klausimynas.
Tai mielominės ligos klausimynas sudarytas iš 19 klausimų, vertinančių ligos simptomų, gydymo šalutinių poveikių, ateities parspektyvų bei kūno vaizdo skales. Mielominės ligos klausimyną sudaro 4 skalės vertinančios: kaulų, nugaros, klubo, peties, krūtinės skausmus, skausmo pasireiškimą fizinio krūvio metu, mieguistumą, troškulį, negalavimą, burnos dziūvimą, plaukų slinkimą, rankų ir kojų dilgčiojimą, padidėjusį skrandžio rūgštingumą ar rėmenį, deginimo ir skausmo jausmą akyse, nerimą, jaudulį, mastymą apie ligą, mirties baimę, nerimą, dėl sveikatos būklės ateityje, taip pat kūno vaizdą.
Atsakymai į klausimus (31 – 50 klausimai) vertinami keturių balų skalėje: „ Visai ne“ (1 balas), „Nedaug“ (2 balai), „Vidutiniškai“ (3 balai) ir „ Labai“ (4 balai).
Vertinant ateities parspektyvų bei kūno vaizdo skales nuo 0 iki 100 balų ( pagal EORTC vertinimo metodiką), kuo arčiau 100 balų - atieties perspektyvų bei kūno vaizdo skalės – bendra gyvenimo kokybė aukštesnė; kuo arčiau 0 balų – ateities parspektyvų bei kūno vaizdo skales – bendra gyvenimo kokybė žemesnė (blogėja). Tačiau vertinant ligos simptomų, gydymo šalutinių poveikių skales nuo 0 iki 100 balų (pagal EORTC vertinimo metodiką), kuo arčiau 100 balų, simptomai labiau išreikšti – bendra gyvenimo kokybė žemesnė (blogėja); kuo arčiau 0 balų – simptomai mažai išreikšti – bendra gyvenimo kokybė aukštesnė (gerėja).
Optimizmui vertinti buvo naudojamas gyvenimo orientacijos testas (Life Orientation Test Revised (LOT – R)). Klausimyno patikimumo koeficientas Cronbach alfa – 0,799. Optimizmo kalusimyną
lietuvių k. Parengė doc.dr. L.Gustainienė. Optimizmo klausimynas sudarytas iš 10 klausimų, iš kurių 4 naudojami tik kaip papildomi, kurie nesumuojami su bendros skalės duomeinis ir į analizę nėra įtraukiami. Trys skalės klausimai matuoja oprimistinę gyvenimo dispoziciją, o trys klausimai matuoja pesimistinę gyvenimo sipoziciją.
Atsakymai į klausimus vertinami balų skalėje: „Visiškai sutinku“ (1 balas), o „visiškai nesutinku“ (5 balai).
Verinimas. Kuo aukštesnis įvertinimas, tuo didesnis optimizmo išreikštumas. Minimali reikšmė – 6, o maksimali – 30.
Papildomų klausimų anketa pacientams
Papildomų klausimų anketos tikslas – įvertinti pacientų sociodemografinius duomenis ir specifinius ligos duomenis. Klausimai (1 – 5 kl.) skirti įvertinti lytį, amžių, išsilavinimą, šeimyninę padėtį. Klausimai (6 – 8 kl.) skirti įvertinti specifinius duomenis apie ligą.
2.5. Statistinė duomenų analizė
Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta SPSS 17.0 programa ir Excel 2007 programa. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliutūs (n) ir procentiniai dažniai (proc.). Tikrintas kiekybinių kintamųjų skirstinio normalumas Kolmogorovo-Smirnovo testu. Dviejų nepriklausomų imčių kiekybinių kintamųjų, kurių skirstinys statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo Normaliojo, vidutinėms reikšmėms palyginti naudotas Stjudento t-testas. Daugiau kaip dviejų nepriklausomų imčių parametrinių kintamųjų vidutinėms reikšmėms palyginti naudotas ANOVA testas, taikytas Bonferroni aposteriorinis kriterijus. Požymių ryšio stiprumui vertinti skaičiuotas Pearson koreliacijos koeficientas (r). Jei 0<|r|≤0,3, dydžiai silpnai priklausomi, jei 0,3<|r|≤0,8, vidutiniškai priklausomi, jei 0,8<|r|≤1, stipriai priklausomi. Koreliacijos koeficientas bus teigiamas, kai vienam dydžiui didėjant, didės ir kitas, neigiamas – kai vienam dydžiui didėjant, kitas mažės.Kai reikšmingumo lygmuo p<0,05, požymių skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai reikšmingu. Rezultatai pateikiami lentelėse ir diagramose.
2.6. Respondentų charakteristika.
Pacientų demografiniai rodikliai (1 lentelė). Analizuojant pacientų apklausos duomenis paiškėjo, kad daugiausia sergančiųjų buvo moterų, vidutinis amžius buvo 66,15 m. ± 101, 42 proc. įgiję vidurinį išsilavinimą, 23 proc. aukštąjį neuniversitetinę išsilavinimą ir 22 proc. aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Tarp sergančiųjų daugiausa buvo susituokusių 80,5 proc. bei gyvenančių mieste 63,2 proc.(1 lentelė).
1 lentelė. Pacientų demografiniai rodikliai
Duomenys apie ligą. Apklausos duomenys parodė, kad 64,4 proc. (n= 56) respondentų sirgo 1 – 2 metus, 17, 2 proc. (n= 15) respondentų sirgo < 1 metus, o 18,4 proc. (n=16) respondentų sirgo > 2 m.(2 lentelė)
2 lentelė. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal susirgimo trukmę (n=87)
Apibendrinant galime teigti, jog sergančių mielomine liga moterų yra daugiau nei vyrų bei tų, kurių sergamymas yra 1 – 2 metus.
Kriterijus Vyrai (n=40) Moterys (n=47) Iš viso (n=87) Amžius, m±SN 65,13±11,4 67,02±9,0 66,15±101
Išsilavinimas, n (proc.)
Nebaigtas vidurinis / vidurinis 19 (47,5) 23 (48,9) 42 (48,3) Aukštasis neuniversitetinis 10 (25,0) 13 (27,7) 23 (26,4) Aukštasis universitetinis 11 (27,5) 11 (23,4) 22 (25,3)
Šeimyninė padėtis, n (proc.)
Vieniši/našliai/išsituokę 9 (22,5) 8 (17,0) 17 (19,5)
Susituokę 31 (77,5) 39 (83,0) 70 (80,5)
Gyvenamoji vieta, n (proc.)
Miestas 26 (65,0) 29 (61,7) 55 (63,2)
Kaimas 14 (35,0) 18 (38,3) 32 (36,8)
Sergamumo trukmė Abs. skaičius (n) proc.
<1 metai 15 17,2
1-2 metai 56 64,4
>2 metai 16 18,4
3.REZULTATAI
3.1. Pacientų gyvenimo kokybės vertinimas.
Pacientų funkcinės skalės būklė
.
Funkcinės skalės rezultatai parodė, kad pacientams labiau pablogėjo socialinė funkcija (fizinės būklės ar medicininio gydymo įtaka šeimyniniam, visuomeniniam gyvenimui) – (20,31±3,17), užimtumo funkcija (kasdienių darbų atlikimas, laisvalaikio praleidimas) – (29,98±8,5) bei emocinė funkcija (įtampos, nerimo, susierzinimo jausmas) – (30,17±8,7). Geresnis funkcinės skalės lygis išreikštas kognityvinėje funkcijoje (susikaupimas skaitant laikraštį ar žiūrint televizorių) – (61,11±9,8) bei fizinėje funkcijoje (ilgas, trumpas pasivaikščiojimas, sunkaus krepšio nešimas, priverstinis gulėjimas lovoje) – (39,92±7,5).(2 pav.)FF – Fizinė funkcija, UF – užimtumo funkcija, EF – Emocinė funkcija, KF – Kognityvinė funkcija, SF – Socialinė funkcija
2 pav. Pacientų funkcinės skalės duomenys (balais)
39,92 29,98 30,17 61,11 20,31 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 FF UF EF KF SF B a la i Funkcinė skalė
Pacientų funkcinės skalės sąsajos su amžiumi. Fizinė funkcija (ilgas, trumpas pasivaikščiojimas, sunkaus krepšio nešimas, priverstinis gulėjimas lovoje) pablogėjo vyreniame amžiuje, kuo vyresnis pacientas, tuo fizinė funkcija prastėja.(3 lentelė)
3lentelė. Gyvenimo kokybės skalės parametrų ir pacientų amžiaus sąsajos (Pearson‘okoreliacija) p>0,05
Pacientų funkcinė skalė pagal išsilavinimą. Aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčių
pacientų geresnė gyvenimo kokybė išreikšta fizinėje funkcijoje (ilgas, trumpas pasivaikščiojimas, sunkaus krepšio nešimas, priverstinis gulėjimas lovoje), kognityvinėje funkcijoje (susikaupimas skaitant laikraštį ar žiūrint televizorių) bei bendroje gyvenimo kokybėje, taip pat kaip ir pacientų, kurie įgijo vidurinį išsilavinimą, aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, ar net nebaigė vidurinės.(4 lentelė)
4 lentelė. Pacientų išsilavinimo ir gyvenimo kokybės skalės parametrų palyginimas(m±SN), p>0,05
Pacientų funkcinės skalė pagal lytį
.
Funkcinės skalės rezultatai pagal lytį parodė, kad vyrų bendra gyvenimo kokybė geresnė nei moterų (vyrų – 44,79±4,3; moterų – 42,02±4.2). Vyrams labiau pablogėjo kognityvinė funkcija (susikaupimas skaitant laikraštį ar žiūrint televizorių) – (60,83±3,0),Skalės parametrai Amžius (metai) r p Fizinė funkcija -0,116 0,283 Užimtumo funkcija -0,094 0,385 Emocinė funkcija 0,031 0,777 Kognityvinė funkcija -0,050 0,645 Socialinė funkcija 0,040 0,715
Bendra gyvenimo kokybė -0,158 0,145
Skalės parametrai Išsilavinimas Nebaigtasvidurinis / vidurinis Aukštasis neuniversitetinis Aukštasis universitetinis Fizinė funkcija 37,46±8,0 40,00±4,8 44,54±3,3 Užimtumo funkcija 23,61±8,2 38,40±7,2 33,33±8,6 Emocinė funkcija 27,98±6,2 31,16±5,4 33,33±4,2 Kognityvinė funkcija 62,70±3,4 57,25±6,3 62,12±4,7 Socialinė funkcija 12,70±3,6 26,81±4,5 28,03±7,2 Bendra gyvenimo kokybė 40,87±5,4 47,46±5,3 43,56±2,7
emocinė funkcija (įtampos, nerimo, susierzinimo jausmas) – (29,17±6,3) bei užimtumo funkcija (kasdienių darbų atlikimas, laisvalaikio praleidimas) – (28,75 ±5,5).
Moterims, nei vyrams geresnė gyvenimo kokybė išreikšta kognityvinėje funkcijoje (susikaupimas skaitant laikraštį ar žiūrint televizorių) – (atitinkamai 61,35±9,1; 60,83±3,0), emocinėje funkcijoje (įtampos, nerimo, susierzinimo jausmas) – (atitinkamai 31,03±3,8; 29,17±6,3).(3 pav.)
p>0,05
BGK – Bendra gyvenimo kokybė, SF – socialinė funkcija, KF – Kognityvinė funkcija, EF – Emocinė funkcija, UF – Užimtumo funkcija, FF – Fizinė funkcija
3pav. Pacientų, sergančių mielomine liga funkcinės būklės pasiskirstymas pagal lytį (m±SN) 45,00 28,75 29,17 60,83 22,08 44,79 35,60 31,03 31,03 61,35 18,79 42,02 0 10 20 30 40 50 60 70 80 FF UF EF KF SF BGK Balai
Moterys
Vyrai
Pacientų funkcinė skalė pagal sirgimo trukmę. Pacientų, sergančių < 1 metai gyvenimo kokybė geriau išreikšta kognityvinėje funkcijoje (susikaupimas skaitant laikraštį ar žiūrint televizorių), fizinėje funkcijoje (ilgas, trumpas pasivaikščiojimas, sunkaus krepšio nešimas, priverstinis gulėjimas lovoje) bei bendroje gyvenimo kokybėje.Paceintų, sergančių 1 – 2 metų kognityvinė funkcija išreikšta statistiškai reikšmingai geriau, nei sergančių <1m. ar >2m. Pacientų, sergančių > 2m. geresnė yra bendra gyvenimo kokybėjė.(5 lentelė)
5 lentelė. Pacientų funkcinės skalės ir sirgimo trukmės palyginimas (m±SN)
ANOVA testas; *p<0,05, palyginus su sergančiais <1 metus ir >2 metus
Pacientų funkcinė skalė pagal gyvenamąją vietą. Funkcinės skalės rezultatai, parodė, kad mieste ir kaime gyvenantčių bendra gyvenimo kokybė per daug nesiskiria (gyvenantys mieste – 43,33±4,7, gyvenantys kaime – 43,23±3,6). Pacientai, kurie gyvena kaime kognityvinė funkcija (susikaupimas skaitant laikraštį ar žiūrint televizorių) – (67,19±8,9), yra geresnė nei gyvenančių mieste, tačiau gyvenančių mieste emocinė funkcija (įtampos, nerimo, susierzinimo jausmas) – (32,57±3,4), užimtumo funkcija (kasdienių darbų atlikimas, laisvalaikio praleidimas) – (32,27±8.1), socialinė funkcija ( skirtumas statistiškai reikšmingas) (fizinės būklės ar medicininio gydymo įtaka šeimyniniam, visuomeniniam gyvenimui) – (24,85±4,8) bei fizinė funkcija (ilgas, trumpas pasivaikščiojimas, sunkaus krepšio nešimas, priverstinis gulėjimas lovoje) - (41,45±9,1) atspindi geresnę gyvenimo kokybę. (4 pav.)
Skalės parametrai
Sergamumo trukmė
< 1 metai 1-2 metai >2 metai
Fizinė funkcija 43,11±6,6 40,60±7,0 34,58±5,2 Užimtumo funkcija 24,99±6,9 33,92±5,3 20,83±8,8 Emocinė funkcija 23,89±5,1 34,23±6,9 21,87±6,3 Kognityvinė funkcija 51,11±3,7 66,67±8,9* 51,04±6,4 Socialinė funkcija 13,33±3,7 22,62±3,3 18,75±3,6 Bendra gyvenimo kokybė 45,55±4,6 41,81±4,7 46,35±8,9
BGK – Bendra gyvenimo kokybė, SF funkcija, UF
4pav. Pacientų, sergančių mielomine liga funkcinės būklės pasiskirstymas pagal 24,85 26,04 26,04 12,50 0 10 FF UF EF KF SF BGK Stjudento t-testas; * p<0,05
Bendra gyvenimo kokybė, SF – socialinė funkcija, KF – Kognityvinė funkcija, EF funkcija, UF – Užimtumo funkcija, FF – Fizinė funkcija
pav. Pacientų, sergančių mielomine liga funkcinės būklės pasiskirstymas pagal (m±SN) 41,45 32,27 32,57 57,58 24,85 43,33 37,29 26,04 26,04 67,19 43,23 20 30 40 50 60 Balai Kaimas Miestas
Kognityvinė funkcija, EF – Emocinė Fizinė funkcija
pav. Pacientų, sergančių mielomine liga funkcinės būklės pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą
Funkcinė skalė pagal šeimyninę padėtį.
įtaka šeimyniniam, visuomeniniam gyvenimui) reikšmingai prasčiau, nei susituokusių
laikraštį ar žiūrint televizorių ) laisvalaikio praleidimas) – reikšmingo skirtumo nerasta. nerimo, susierzinimo jausmas)
sunkaus krepšio nešimas, priverstinis gulėjimas lovoje ) gyvenančių pacientų tarpe, tačiau statistiška
BGK – Bendra gyvenimo kokybė SF Emocinė funkcija, U
5pav. Pacientų, sergančių mielomine
29,76 32,14 22,86 30,88 22,06 9,80 0 10 FF UF EF KF SF BGK
Funkcinė skalė pagal šeimyninę padėtį. Socialinė funkcija (fizinės būklės ar medicininio gydymo
įtaka šeimyniniam, visuomeniniam gyvenimui) vienišų (9,80±6,7) yra vertinama statististiškai reikšmingai prasčiau, nei susituokusių (22,86±3,4). Kognityvinė funkcija
orių ) – (65,69±7,3) bei užimtumo funkcija
(30,88±3,7) yra vertinama geriau vienišų tarpe reikšmingo skirtumo nerasta. Bendra gyvenimo kokybė – (43,81±4,6),
nerimo, susierzinimo jausmas) – (32,14±3,2), fizinė funkcija (ilgas, trumpas pasivaikščiojimas, sunkaus krepšio nešimas, priverstinis gulėjimas lovoje ) – (41,33±6,2) yra vertinama geriau santuokoje gyvenančių pacientų tarpe, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nerasta.(
Stjudento t-testas; *- p<0,05
Bendra gyvenimo kokybė SF – Socialinė funkcija, KF – Kognityvinė funkcija, EF Emocinė funkcija, UF – Užimtumo funkcija, FF – Fizinė funkcija
pav. Pacientų, sergančių mielomine liga funkcinės būklės pasiskirstymas pagal šeimyninę padėtį (m±SN) 41,33 29,76 32,14 60,00 43,81 34,12 30,88 65,69 41,18 20 30 40 50 balai Vieniši Susituokę
(fizinės būklės ar medicininio gydymo yra vertinama statististiškai Kognityvinė funkcija (susikaupimas skaitant (kasdienių darbų atlikimas, yra vertinama geriau vienišų tarpe, tačiau statistiškai , emocinė funkcija (įtampos, (ilgas, trumpas pasivaikščiojimas, yra vertinama geriau santuokoje
(5 pav.)
Kognityvinė funkcija, EF – Fizinė funkcija
liga funkcinės būklės pasiskirstymas pagal šeimyninę
Pacientų funkcinės skalės vertinimas pagal kaulų čiulpų transplantaciją. Pacientams, kuriems
neatlikta kaulų čiulpų transplantacija, bendra gyvenimo kokybė – (43,78±4,8), socialinė funkcija – (21,83±3,2), kognityvinė funkcija – ( 61,50±3,8), emocinė funkcija – (31,34±3,1), fizinė funkcija – (40,94±4,3) yra geresnė. Užimtumo funkcija – ( 29,58±3,0) vertinama geriau,kuriems atlikta kaulų čiulpų transplantacija.(6 pav.)
p>0,05
BGK – Bendra gyvenimo kokybė SF – Socialinė funkcija, KF – Kognityvinė funkcija, EF – Emocinė funkcija, UF – Užimtumo funkcija, FF – Fizinė funkcija
6 pav. Pacientų, sergančių mielomine liga funkcinės būklės pasiskirstymas pagal šeimyninę padėtį (m±SN) 35,42 31,77 25,00 59,37 13,54 41,15 40,94 29,58 31,34 61,50 21,83 43,78 0 10 20 30 40 50 60 70 80 FF UF EF KF SF BGK balai
Pacientų simptomų skalės vertinimas. Įvertinus simptomų skalės parametrus nustatyta, kad daugiau
pacientus vargino finansinės problemos (83,14±5,35), skausmas (75,48±4,6), nuovargis (75,18±4,3) ir vidurių užkietėjimas (60,54±9,9), mažiau vargino viduriavimas (13,79±9,0) bei pykinimas ir vėmimas
(20,1±7,97). (7 pav.)
7pav.Pacientų simptomų skalės duomenys (balai)
75,48 20,12 75,48 44,45 55,94 52,49 60,54 13,79 83,14 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 NU PV SK DU NE AP VU VI FP B a la i Simptomų skalė
Pacientų simptomų skalės ir amžiaus sąsajos. Silpnas neigiamas ryšys išryškėjo tarp dusulio ir
amžiaus. Kuo vyresnis pavcientas, sergantis mielomine liga, tuo dusulys labiau neigiamai veikdavo jų gyvenimo kokybę. Silpnas teigiamas ryšys išryškėjo tarp skausmo ir amžiaus. Kuo vyresnis pacientas, sergantis mielomine liga, tuo mažėjant skausmo intensyvumui pacientas jaučiasi geriau.(6 lentelė)
6 lentelė. Simptomų skalės parametrų ir pacientų amžiaus sąsajos (Pearson‘o koreliacija)
Skalės parametrai Amžius (metai)
r p Nuovargis 0,041 0,709 Pykinimas ir vėmimas 0,151 0,162 Skausmas 0,169 0,117 Dusulys -0,152 0,160 Nemiga 0,067 0,534 Apetito praradimas 0,059 0,587 Vidurių užkietėjimas -0,099 0,363 Viduriavimas 0,128 0,237 Finansinės problemos 0,020 0,852
Pacientų simptomų skalė pagal šeimyninę padėtį. Vienišiems labiau išryškėjo nei susituokusėms
skausmas, apetito stoka, pykinimas ar vėmimas bei finansinės problemos. Susituokusėms labiau pasireiškė nei vienišiems viduriavimas, vidurių užkietėjimas, nemiga, dusulys bei nuovargis.(8 pav.)
Stjudento t-testas; p>0,05
FP – Finansinės problemos, VI – Viduriavimas, VU – Vidurių užkietėjimas, AP – Apetito stoka, NE – Nemiga, DU – Dusulys, SK – Skausmas, PV – Pykinimas ar vėmimas, NU - Nuovargis
8 pav. Pacientų, sergančių mielomine liga pasiskirstymas pagal šeimyninę padėtį (m±SN)
75,72 20,00 74,76 44,76 57,62 51,91 62,38 15,24 81,43 74,51 20,59 78,43 43,14 49,02 54,90 52,94 7,84 90,20 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 NU PV SK DU NE AP VU VI FP balai Vieniši Susituokę
Pacientų simptomų skalės vertinimas pagal išsilavinimą. Nuovargis (-p<0,05), skausmas, dusulys,
pykinimas ar vėmimas ir finansinės problemos dažniau pasireiškė turintiems vidurinį išsilavinimą ar net nebaigusiems vidurinės nei įgijusiems aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą ir aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Vidurių užkietėjimas dažniau pasireiškė turintiems aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, nei įgijusiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei vidurinį išsilavinimą ar net nebaigusiems vidurinės. Nemiga, apetito prardimas bei viduriavimas dažniau pasireiškė turintiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą, nei įgijusiems aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, vidurinį išsilavinimą ar net nebaigusiems vidurinės.(7 lentelė)
7 lentelė. Skirtingo išsilavinimo pacientų gyvenimo kokybės skalės parametrų palyginimas (m±SN) Skalės parametrai Išsilavinimas Nebaigtas vidurinis / vidurinis Aukštasis neuniversitetinis Aukštasis universitetinis Nuovargis 82,28±5,9* 64,25±2,7 74,24±4,4 Pykinimas ir vėmimas 23,02±3,1 20,29±3,0 14,40±4,9 Skausmas 79,37±4,8 71,74±3,7 71,97±3,7 Dusulys 50,00±3,5 37,68±4,1 40,91±3,5 Nemiga 58,73±4,6 47,83±4,1 59,09±4,2 Apetito praradimas 58,35±6,3 39,13±3,2 59,09±3,5 Vidurių užkietėjimas 56,35±6,5 66,67±4,2 43,94±3,7 Viduriavimas 15,08±6,4 7,25±4,9 18,18±3,9 Finansinės problemos 87,30±2,7 75,36±3,3 83,33±6,8
ANOVA testas;*- p<0,05, palyginussuįgijusiaisaukštąjįneuniversitetinįišsilavinimą
Pacientų simptomų skalės vertinimas pagal sergamumo trukmę. Sergantys nuo 1 – 2 metų
pykinimą ir vėmimą jaučia statistiškai reikšmingai rečiau, nei sergantys <1 metus ir >2 metus. Sergantiems <1 metus labiau išryškėja finansinės problemos, nei sergantiems 1 – 2 metų bei >2 metų.. Sergantys >2m. dažniau jautė nuovargį, skausmą, dusulį, nemigą, vidurių užkietėjimą bei viduriavimą.(8 lentelė).
8 lentelė. Skirtingos sergamumo trukmės pacient ųsimptomų skalės parametrųpalyginimas (m±SN)
Skalės parametrai
Sergamumo trukmė
< 1 metai 1 – 2 metai >2 metai
Nuovargis 71,11±6,1 75,20±3,2 80,56±4,2 Pykinimas ir vėmimas 38,89±5,4 11,02±8,1* 34,38±5,3 Skausmas 75,56±2,8 74,11±4,5 80,21±2,2 Dusulys 42,22±3,6 44,05±3,7 47,92±4,2 Nemiga 59,99±4,2 52,98±3,8 62,50±4,1 Apetito praradimas 44,44±3,2 54,76±3,3 52,08±3,2 Vidurių užkietėjimas 59,99±4,2 59,52±4,0 64,58±3,9 Viduriavimas 11,11±2,9 13,69±2,9 16,67±2,7 Finansinės problemos 91,11±5,1 80,36±5,3 85,42±4,8
Pacientų simptomų skalės vertinimas pagal gyvenamąją vietą. Pacientai, gyvenantys
mieste finansines problemas (atitinkamai 79,39±8,3; 89,58±7,8) jaučia statistiškai reikšmingai rečiau, nei gyvenantys kaime. Skausmą (atitinkamai 79,17±2,2;73,33±6,4), vidurių užkietėjimą (atitinkamai 63,54±4,0;58,79±4,0) dažniau jaučia gyvenantys kaime, nei gyvenantys mieste. Apetito sumažėjimą (atitinkamai 56,97±3,9;44,79±4,5), nemigą(atitinkamai 58,18±7,5; 52,08±4,1), dusulį(atitinkamai 49,09±7,9,36,46±6,3) , nuovargį(atitinkamai 76,16±4,5; 74,31±4,2), pykinimą ar vėmimą (atitinkamai20,91±9,8; 18,75±5,0) labiau patiria gynenantys mieste nei kaime.(9 pav.)
FP– Finansinės problemos, VI NE – Nemiga, DU – Dusulys, SK
9 pav. Pacientų, sergančių mielomine liga simptomų skalės vertinimas pagal gyvenamąją vietą. 20,91 49,09 16,97 18,75 36,46 52,08 44,79 8,33 0 20 NU PV SK DU NE AP VU VI FP Stjudento t-testas; *- p<0,05
Finansinės problemos, VI – Viduriavimas, VU – Vidurių užkietėjimas, AP Dusulys, SK – Skausmas, PV – Pykinimas ar vėmimas, NU
pav. Pacientų, sergančių mielomine liga simptomų skalės vertinimas pagal gyvenamąją vietą. (m±SN) 76,16 73,33 49,09 58,18 56,97 58,79 79,39 74,31 79,17 52,08 44,79 63,54 89,58 40 60 80 Balai Kaimas Miestas
Vidurių užkietėjimas, AP – Apetito stoka, Pykinimas ar vėmimas, NU - Nuovargis
pav. Pacientų, sergančių mielomine liga simptomų skalės vertinimas pagal gyvenamąją vietą.
