Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Medicinos akademija

Medicinos fakultetas

Akių ligų klinika

Lukas Šemeklis

Epiretininės membranos operacinio gydymo ir stebėjimo taktikos

palyginimas ir įtaka regėjimo funkcijos atsistatymui Lietuvos sveikatos

mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akių ligų klinikoje

Vientisosios studijų programos „Medicina“

Baigiamasis magistro darbas

Darbo vadovas dr. M. Špečkauskas

TURINYS

1. SANTRAUKA ... 3

2. SUMMARY ... 4

3. PADĖKA ... 5

4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5

6. SANTRUMPOS ... 6 7. SĄVOKOS ... 7 8. ĮVADAS ... 8 9. DARBO TIKSLAS ... 9 10. DARBO UŽDAVINIAI ... 9 11. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10

11.1. Paplitimas ir rizikos faktoriai ... 10

11.2. Klasifikacija ... 11

11.3. Patogenezė ... 11

11.4. Klinikiniai simptomai ir diagnostika ... 12

11.5. Gydymas ... 13 11.6. Apibendrinimas ... 15 12. TYRIMO METODIKA ... 15 12.1. Tiriamųjų atranka ... 15 12.2. Ištyrimo metodika ... 16 12.3. Statistinė analizė ... 19 13. REZULTATAI ... 19

13.1. Pacientų grupių aprašymas ... 19

13.2. Pirmo ištyrimo rezultatai ... 20

13.3. Antro ištyrimo rezultatai ... 21

13.4. Pacientų grupių rezultatų tyrimo eigoje palyginimas ... 23

14. REZULTATŲ APTARIMAS ... 24

15. IŠVADOS ... 25

16. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 27

17. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 28

1. SANTRAUKA

Darbo pavadinimas: Epiretininės membranos operacinio gydymo ir stebėjimo taktikos palyginimas ir įtaka regėjimo funkcijos atsistatymui Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akių ligų klinikoje

Tyrimo tikslas: nustatyti pacientų turinčių epiretininę membraną operacinio gydymo įtaką regėjimo funkcijos atstatymui ilgalaikiu laikotarpiu.

Uždaviniai: įvertinti ir palyginti subjektyvių simptomų, objektyvių oftalmologinių duomenų skirtumus ir regėjimo funkcijos pokyčius tarp pacientų, pasirinkusių operacinio gydymo taktiką ir pacientų, pasirinkusių stebėjimo taktiką pirmojo ir antrojo ištyrimo metu.

Metodai ir tyrimo dalyviai: atliktas prospektyvinis tyrimas, kurio metu tirti pacientai pasirinkę epiretininę membraną gydyti operaciniu būdu ar pasirinkę stebėjimo taktiką. Visiems pacientams epiretininė membrana buvo diagnozuota gydytojo oftalmologo ir šio tyrimo metu patvirtinta atlikus optinės koherentinės tomografijos tyrimą. Pacientai ištirti du kartus: tyrimo pradžioje ar prieš operaciją ir praėjus 4-9 mėnesiams. Ištyrimo metu pacientai atsakė į originalią anketą apie epiretininės membranos simptomus ir Regos funkcijos klausimyną VFQ-25 bei buvo nustatytas geriausias koreguotas regėjimo aštrumas, atlikta akies dugno nuotrauka ir tinklainės optinė koherentinė tomografija.

Rezultatai: Tyrime dalyvavo 42 pacientai, 12 pacientų, pasirinkusių stebėjimo taktiką, ir 30 pacientų, pasirinkusių epiretininę membraną pašalinti operacijos metu. Tiriamųjų amžiaus mediana buvo 72,5 (51-82) metų. Operacinę taktiką pasirinkusiems pacientams dažniau nustatytas regėjimo pablogėjimas ir metamorfopsijos bei teigiamas Amsler’io tinklelio testas. Operacinį gydymą pasirinkusiems pacientams tiek tiriamosios, tiek kitos akies regėjimo aštrumas buvo mažesnis nei stebėtų pacientų. Antrojo ištyrimo metu nustatyta, kad po operacinio gydymo pacientams pagerėjo regėjimo aštrumas (0,3; -0,1-0,8) ir Regos funkcijos klausimyno VFQ-25 (15,2; -3,5-67,1) įvertinimas bei sumažėjo tinklainės storis (-135; -435-62) , o stebimų pacientų grupėje rezultatai reikšmingai nekito.

Išvados: Pacientams pasirinkusiems operacinio gydymo taktiką regėjimo aštrumas pagerėjo trimis eilutėmis, regėjimo funkcija po operacijos pacientams pagerėjo, o neoperuotiems pacientams regėjimo aštrumas ir regėjimo funkcija nepasikeitė.

Praktinės rekomendacijos: Epiretininės membranos diagnozę reikėtų patvirtinti atliekant optinės koherentinės tomografijos tyrimą, radus hiperreflektyvią membraną. Operacinio gydymo taktikos pasirinkimui labiausiai reiktų atkreipti dėmesį į regėjimo pablogėjimą, metamorfopsijų pasireiškimą ir teigiamą Amsler’io tinklelio testą.

2. SUMMARY

Title: The comparison of the impact to the recovery of visual function of epiretinal membrane surgical treatment and observation in The Departament of Ophthalmology at The Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kauno klinikos

Aim of the study: to determine the impact of surgical treatment of patients with epiretinal membrane to the recovery of visual function in the long term.

Objectives: to assess and compare subjective symptoms, objective ophthalmology data differences and changes in visual function between patients, who chose surgical treatment and patients, who chose observatory tactic, during first and second examinations.

Material and methods: prospective research was completed, during which the patients who chose to treat epiretinal membrane surgical way or chose the observatory tactic. All patients had epiretinal membrane diagnosed by an ophthalmologist and during the examination it was confirmed after completing an optical coherence tomography. Patients were examined twice: at the beginning of the examination or before the surgery and after 4-9 months. During the examination, the patients have answered an original survey about the symptoms of epiretinal membrane and The Visual Function Questionnaire VFQ-25 also the best corrected visual acuity was measured, completed a fundus photography and optical coherence tomography.

Results: 42 patients have participated in the research, 12 patients who chose observatory tactic and 30 patients, who chose to remove epiretinal membrane surgically. The age median of the patients was 72.5 (51-82) years old. The patients who have chosen the surgical tactic, had more cases of vision deterioration and metamorphopsia and positive Amsler grid test. The patients who chose surgical treatment, had lower visual acuity than the patients who chose observatory tactic. During the second examination it was observed that after the surgical treatment patients had an improved visual acuity (0,3; -0.1-0.8) and The Visual Function Questionnaire VFQ-25 (15.2; -3.5-67.1) score, as well as lower retinal thickness (-135; -435-62), while the results among patients who chose observatory tactic have not significantly change.

Conclusions: Patients who chose surgical treatment tactic had an improved visual acuity by three lines, visual function after the surgery was improved, while visual acuity and visual function of the patients who did not undergo a surgery has not changed.

Practical recommendations: Epiretinal membrane diagnosis should be confirmed by performing an optical coherence tomography, finding hyper reflective membrane. For choosing the surgical treatment tactic one should take into account the deteriorated vision, manifestation of metamorphopsia and positive

3. PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju savo magistrinio darbo vadovui dr. Martynui Špečkauskui už visokeriopą paramą, pagalbą ir patarimus ruošiant šį magistrinį darbą. Dėkoju gydytojams doc. dr. Vilmai Jūratei Balčiūnienei, Arūnui Miliauskui, Sauliui Ačui, dr. Godai Miniauskienei ir bendrosios praktikos slaugytojai Gintarei Bakienei už pagalbą įtraukiant ir surandant pacientus tyrimui bei patarimus vykdant tyrimą.

4. INTERESŲ KONFLIKTAS

Autoriui interesų konflikto nebuvo. Baigiamasis magistrinis darbas nebuvo remtas.

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

2015 m. lapkričio 24 d. pasirašyta sutartis su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligonine Kauno klinikomis (LSMUL KK) dėl apklausos vykdymo LSMUL KK Akių ligų klinikoje (SUT-APK-15-0249).

2015 m. lapkričio 26 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Bioetikos centras pritarė dėl mokslinio-tiriamojo darbo vykdymui (BEC-MF-97) (Priedas Nr. 1).

6. SANTRUMPOS

LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.

LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. OKT – Optinė koherentinė tomografija.

VFQ-25 – Nacionalinio akių instituto regėjimo funkcijos klausimynas VFQ-25 (angl. Visual Functioning Questionnaire – 25)

7. SĄVOKOS

Fotofopsijos – žybsėjimas, žaibavimas akyje.

Foveola – nedidelis įdubimas vidiniame tinklainės paviršiuje, centrinėje geltonosios dėmės dalyje.

Hiperreflektyvi membrana – optinės koherentinės tomografijos (OKT) tyrime matoma didesnio intensyvumo linija, būdinga epiretininei membranai.

Kita akis – tirtų pacientų porinė akis, kurioje nėra diagnozuota ir patvirtinta epiretininė membrana.

Makropsijos – matomi didesni objektai nei jie yra realybėje.

Metamorfopsijos – kreivo vaizdo matymas. Matomi objektai netaisyklingi, iškraipytos linijos.

Pars plana vitrektomija – chirurginė tinklainės operacija, kurios metu 3,5-5 mm atstumu nuo

limbo yra atliekamos sklerotomijos, įstatomi trokarai ir įvedami instrumentai bei įstatoma irigacinė kaniulė. Operacijos metu yra pašalinamas stiklakūnis ir atliekami tinklainės gydymo etapai, priklausomai nuo esamos patologijos. Epiretininės membranos atveju, membrana nudažoma specialiais dažais ir pašalinama specialiu pincetu, o tinklainė tamponuojama medicininėmis besiplečiančiomis dujomis.

8. ĮVADAS

Epiretininė membrana – tai plona jungiamojo audinio plėvelė, susiformuojanti ant vidinio tinklainės sluoksnio visame tinklainės plote. Dažnai literatūroje epiretininė membrana ar jos vystymosi stadijos yra vadinamos preretinine geltonosios dėmės fibroze, epimakuline membrana, premakuline fibroze, celofanine makulopatija, celofaniniu geltonosios dėmės refleksu, geltonosios dėmės klostėmis ar geltonosios dėmės rauktuku. Visi šie terminai iš dalies apibūdina epiretininę membraną ar šios membranos rūšis. Epiretininė membrana yra sudaryta iš jungiamojo audinio ląstelių ir kolageno skaidulų. Ji gali deformuoti tinklainę ir pabloginti regėjimą. Tai santykinai dažna akių liga, kuria literatūros duomenimis serga nuo 1,0 iki 18,5% žmonių. Nors moksliniais duomenimis epiretininė membrana ir yra dažna akių liga, tačiau Lietuvoje ji diagnozuojama vis dar pakankamai retai.

Epiretininė membrana sukelia tinklainės atšoka ar plyšimas, kraujotakos sutrikimas, stiklakūnio užpakalinio poliaus atšoka, diabetinė retinopatija, gydymas krioterapija ar lazerkoaguliacija, intraokulinės operacijos, uveitas ar traumos. Tačiau dažnai ši liga yra idiopatinė. Efektyviausias epiretininės membranos gydymo būdas yra operacinis. Atliekama pars plana vitrektomija, kurios metu, pašalinus stiklakūnį, pincetu šalinama epiretininė membrana, o siekiant išvengti recidyvo – dažnai ir tinklainės vidinė skiriančioji membrana. Operacija yra pakankamai sudėtinga, tad galimos komplikacijos, o regėjimo funkcija po operacinio gydymo gerėja labai lėtai. Todėl pacientams dažnai yra sunku pasirinkti tarp operacinio ir konservatyvaus epiretininės membranos gydymo. Kadangi ši liga aklumo nesukelia, o tik pablogina regos funkcijas, gydymas nėra būtinas, o pasirenkant gydymo taktiką yra būtina atsižvelgti į paciento nuomonę.

Šiuo tyrimu siekta įvertinti regėjimo funkcijos atsistatymą po epiretininės membranos pašalinimo operacijos ir palyginti pasirinkimą operuoti epiretininę membraną ar laikytis stebėjimo taktikos. Šio magistrinio darbo tikslas yra nustatyti pacientų, turinčių epiretininę membraną, operacinio gydymo įtaką regėjimo funkcijos atstatymui ilgalaikiu laikotarpiu.

9. DARBO TIKSLAS

Nustatyti pacientų, turinčių epiretininę membraną, operacinio gydymo įtaką regėjimo funkcijos atstatymui ilgalaikiu laikotarpiu.

10. DARBO UŽDAVINIAI

1. Įvertinti subjektyvių simptomų, objektyvių oftalmologinių duomenų skirtumus tarp pacientų, pasirinkusių operacinio gydymo taktiką, ir pacientų, pasirinkusių stebėjimo taktiką, pirmojo ištyrimo metu;

2. Įvertinti subjektyvių simptomų, objektyvių oftalmologinių duomenų skirtumus tarp pacientų, pasirinkusių operacinio gydymo taktiką, ir pacientų, pasirinkusių stebėjimo taktiką, antrojo ištyrimo metu;

3. Palyginti subjektyvius simptomus, objektyvius oftalmologinius duomenis ir regėjimo funkcijos pokyčius pacientams, pasirinkusiems operacinio gydymo taktiką ir stebėjimo taktiką.

11. LITERATŪROS APŽVALGA

11.1. Paplitimas ir rizikos faktoriai

Epiretininė membrana – tai santykinai dažna tinklainės liga, galinti pabloginti regėjimą ir dažnai aptinkama akyse, kuriose nustatytos kitos akių ligos. Todėl apžiūrėdamas akių dugną gydytojas turi būti itin atidus, kad pastebėtų ir šią ligą.

Epiretininės membranos dažnis įvairiose populiacijose yra skirtingas – svyruoja nuo 1,0 iki 18,5% pacientų, atvykusių į gydymo įstaigą akių dugno apžiūrai [1]. 2012 metais K. Aung ir kolegų atliktoje Melburno kohortinėje studijoje, kurioje vertinama daugiau kaip 21 tūkstantis australų kilusių iš pietų ar šiaurės Europos, buvo nustatytas epiretininės membranos dažnis 8,86% [2]. Mitchell su bendraautoriais atliktoje studijoje (The Blue Mountain Eye Study) tyrė daugiau kaip 3 tūkstančius pacientų ir nustatė 7,0% ligos dažnį [3]. Ching Hui Ng ištyrė beveik 6 tūkstančius įvairių kultūrų amerikiečius ir nustatė, kad epiretininės membranos dažnis yra 28,9%, o didžiausias tarp kinų – 39,0% [4]. Tačiau 2001 metais Pekino akių studijoje tarp 4,5 tūkstančių tiriamųjų epiretininės membranos dažnis buvo tik 2,2% [5]. Didelių kohortinių studijų metu nustatomas skirtingas epiretininės membranos dažnis parodo, kad epiretininės membranos paplitimas skiriasi ne tik tarp skirtingų populiacijų, bet ir labai priklauso nuo tyrėjų ir taikytų diagnostinių metodų.

Ši liga dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 50 metų pacientams, o su amžiumi ligos dažnis ženkliai didėja [2]. Amžius yra pagrindinis, vienintelis visuotinai pripažįstamas nekoreguojamas epiretininės membranos rizikos faktorius. Liga dažniau pasireiškia pietų Europos gyventojams nei šiaurės Europoje gyvenantiems, taip pat aprašoma, kad liga dažniau pasireiškia žmonėms, turintiems aukštesnį išsilavinimą. Kai kurių autorių duomenimis epiretininė membrana dažniau diagnozuojama rūkantiems pacientams, o kad metusiems rūkyti liga pasireikštų dažniau pakankamai įrodymų nėra [2]. Ching Hui Ng atliktas tyrimas parodė, kad membrana dažniau nustatoma nutukusiems ar viršsvorį turintiems, taip pat tiems, kurie turi padidėjusį kraujo spaudimą, hipercholesterolemiją, padidėjusią liemens apimtį ar padidėjusį liemens klubų santykį [4]. C. Fong tyrė epiretininių membranų susidarymą po kataraktos operacijų ir nustatė, kad epiretininės membranos susidarymą gali lemti praeityje pacientui atlikta kataraktos operacija ar teigiama amžinės geltonosios dėmės degeneracijos anamnezė [6].

11.2. Klasifikacija

Epiretininė membrana klasifikuojama į celofaninę makulopatiją ir į premakulinę fibrozę arba preretininę geltonosios dėmės fibrozę [1]. Celofaninė makulopatija diagnozuojama, kai ant tinklainės vidinio paviršiaus stebima jungiamojo audinio membrana, kuri stipriau nei įprastai atspindi šviesą, gali pakeisti akies klinikinę refrakciją dėl tinklainės audinio trakcijos ir paburkimo, tačiau dar nesusidaro tinklainės raukšlės [2]. Preretininė geltonosios dėmės fibrozė yra sunkesnė epiretininės membranos rūšis, kuriai būdingas neskaidrus, primenantis šerkšną, ant tinklainės vidinio sluoksnio esantis jungiamojo audinio plotas. Dėl preretininės geltonosios dėmės fibrozės vystosi tinklainės raukšlės, tinklainės trakcijos linijos, gali atsirasti tinklainės tempimo simptomų [3]. Celofaninė makulopatija apibūdinama, kaip pradinė epiretininės membranos stadija, o preretininė geltonosios dėmės fibrozė atsiranda esant pažengusiai makulopatijai [7].

Dažnesnė pirminė, arba idiopatinė, epiretininė membrana, kai nenustatoma ligos priežastis [8]. Antrinės membranos susiformavimas siejamas su tinklainės atšoka ar plyšiu, diabetine retinopatija, tinklainės venų okliuzija, uveitu, hemoftalmu, subhialoidine kraujosruva, buka trauma, Hippel – Lindau liga, įgimtomis retinopatijomis, idiopatine įgyta angiomatoze, pjautuvo pavidalo ląstelių anemijos retinopatija, gydymu lazerkoaguliacija ar kriokoaguliacija, kataraktos operaciniu gydymu ar kitomis akių ligomis [7–9].

11.3. Patogenezė

Epiretininė membrana išsivysto dėl įvairių ląstelių ir kolageno skaidulų proliferacijos tinklainės vidiniame paviršiuje [10]. Hsu Y tiriant pašalintas epiretininės membranas po vitrektomijos operacijų nustatė, kad membrana yra sudaryta iš tinklainės pigmentinio epitelio ląstelių, fibroblastų, glijos ląstelių, makrofagų ir miofibroblastų [11]. Įvairaus storio membraną sudaro kolageno skaidulos ir nedaug ląstelių. F. Zhao su kolegomis nustatė, kad didžiąją dalį ląstelių sudaro tinklainės pigmentinio epitelio ląstelės ir hialocitai, taip pat tinklainės glijos ląstelės (Miulerio ląstelės, astrocitai) bei nedaug makrofagų ir miofibroblastų, kurie sutraukia membraną [12]. Šios ląstelės gali metaplazuoti į panašios morfologijos ir funkcijos ląsteles, todėl sunku ištirti jų tikslią sandarą. Ląstelių įvairovė priklauso nuo epiretininę membraną sukėlusios patologijos. Idiopatinės ir antrinės epiretininės membranos patogenezės mechanizmų teorijos skiriasi.

Idiopatinė epiretininė membrana dažniausiai susidaro po stiklakūnio atšokos [13]. Idiopatinės epiretininės membranos vystymosi metu glijos ląstelės migruoja pro tinklainės vidinės skiriančiosios membranos defektus, atsiradusius po stiklakūnio atšokos, ant vidinio tinklainės paviršiaus ir

proliferuoja. Tuomet po stiklakūnio atšokos ant tinklainės likę hialocitai proliferuoja, vyksta fibrozinė metaplazija ir kontrakcija [13].

Naujausios studijos nustato vis daugiau faktų apie epiretininės membranos išsivystymo mechanizmus, nors tikslūs mechanizmai dar nėra išaiškinti. Operacijų metu pašalintose epiretininėse membranose nustatomi kraujagyslių endotelio augimo faktoriai ir auglio nekrozės faktorius. Membranose taip pat nustatyti audinių tipo plazminogeno aktyvatorius, plazminogenas ir urokinazė. Šios medžiagos dalyvauja ekstraląstelinio matrikso suardyme [10]. L. Cabay tinklainės pigmentiniame epitelyje ir epiretininėje membranoje nustatė chemokinų receptorių, padedančių ląstelėms migruoti [14]. Tad kraujagyslių endotelio augimo faktoriaus aktyvumo padidėjimas inicijuoja signalo perdavimo kelią, dėl kurio išsivysto ekstraląstelinio matrikso suardymas ir tinklainės pigmentinio epitelio ląstelės pradeda migruoti. Tai vienas iš tikėtinų epiretininės membranos proliferacijos mechanizmų [10].

11.4. Klinikiniai simptomai ir diagnostika

Klinikinę išraišką lemia epiretininės membranos storis ir ląstelės, iš kurių sudaryta membrana. Pekino akių studijoje išskiriama, kad klinikiniai simptomai taip pat priklauso nuo vietos, kurioje susiformuoja membrana – toliau nuo geltonosios dėmės centro esanti membrana dažniausiai yra asimptomė [5].

Plona celofaninė makulopatija yra skaidri, lėtai progresuojanti, gali atsirasti metamorfopsijos – vaizdo kreivinimo simptomai [1]. Jiangningo akių studija nurodo, kad progresuojant besimptomei celofaninei makulopatijai susidarys preretininė geltonosios dėmės fibrozė, kuri pasireiškia ne tik vaizdo iškraipymo simptomais, bet ir regos aštrumo sumažėjimu [1]. Vėlyvose stadijose epiretininė membrana tampa storesne ir nepermatoma, pacientams pasireiškia sumažėjęs regos aštrumas, makropsija, Amsler’io tinklelio testu nustatomos metamorfopsijos, kartais – monokulinis dvejinimasis pažeistoje akyje [5,10]. A. Malyshev nustatė, kad vėlyvoje stadijoje pablogėja gyvenimo kokybė [15].

Oftalmoskopinis epiretininės membranos vaizdas varijuoja – vieniems pacientams matomas tik specifinis blizgesys tinklainėje, kitiems – net padidėja tinklainės kraujagyslių vingiuotumas, nes kraujagyslės yra traukiamos link membranos centro [10]. Centrinė makulopatija matoma, kaip neįprastai blizgantis tinklainės refleksas geltonosios dėmės srityje ar skaidri membrana be tinklainės deformacijos. Preretininė geltonosios dėmės fibrozė yra pilkšvo atspalvio, stebimos tinklainės klostės ar įtempti bei pablyškę vidiniai tinklainės sluoksniai. Tinklainėje gali būti matomos smulkios intraretininės kraujosruvos, cistiniai pakitimai geltonojoje dėmėje ar geltonosios dėmės paburkimas, pseudoskylės geltonosios dėmės srityje, vatą primenantys židiniai [10].

Epiretininė membrana diagnozuojama, kai pacientui pablogėja regos aštrumas ir pasireiškia būdingas epiretininei membranai vaizdo kreivinimas. Diagnozė patvirtinama oftalmoskopijos metu, ją galutinai patvirtina optinės koherentinės tomografijos (OKT) tyrimas [16–18]. Tinklainės sustorėjimas su strijomis ant vidinio tinklainės sluoksnio ir padidėjęs geltonosios dėmės storis yra pagrindiniai epiretininės membranos diagnozavimo kriterijai, nustatomi remiantis optine koherentine tomografija. Kartais membranai tempiant tinklainę gali būti matomas trakcinis geltonosios dėmės paburkimas. T. Barth tyrime aprašo, jog epiretininė membrana matoma, kaip hiperefleksinė linija prigludusi prie vidinės skiriančiosios membranos, todėl dažnai epiretininė membrana turi būti diferencijuojama su vidiniu tinklainės sluoksniu [19]. L. Hattenbach aprašė OKT naudą atskiriant ar epiretininė membrana yra prigludusi prie tinklainės keliuose taškuose, ar prilipusi visu savo plotu [20]. OKT gali būti naudinga ne tik diagnozuojant epiretininę membraną, bet ir pasirenkant gydymo taktiką ar prognozuojant rezultatus po operacijos [21].

Fluorescentinė ir infraraudonųjų spindulių fotografijos taip pat suteikia papildomos informacijos diagnozuojant epiretininę membraną ir diferencijuojant nuo kitų geltonosios dėmės ligų [22].

11.5. Gydymas

Ankstyvosios stadijos epiretininė membrana dažnai yra besimptomės eigos, todėl retai yra diagnozuojama ar gydoma. Jeigu celofaninė makulopatija nesukelia tinklainės tempimo simptomų, regos aštrumas neblogėja, o geltonosios dėmės storis nedidėja, tokios patologijos taip pat nereikia gydyti [23]. Tačiau, blogėjant regos aštrumui ar atsiradus vaizdo kreivinimui, turėtų būti svarstoma dėl chirurginio gydymo, kurio metu būtų pašalinta epiretininė membrana [17].

Epiretininė membrana gydoma chirurginiu būdu, dažniausiai atliekant pars plana vitrektomiją, kurios pagrindinis tikslas yra pagerinti paciento regos aštrumą ir gyvenimo kokybę [15]. Pagrindinės indikacijos operaciniam gydymui pagal M. Kofod ir bendraautorius yra pablogėjęs regos aštrumas ar binokuliariai atsiradę epiretininės membranos simptomai [17]. Operacijos metu atliekama įprastinė trijų vartų pars plana vitrektomija, kurios metu pašalinama epiretininė membrana. Pooperaciniu laikotarpiu epiretininė membrana gali atsinaujinti. A. Kwok su bendraautoriais nustatė, kad operacijos metu pašalina vidinė skiriančioji membrana sumažina pooperacinį epiretininės membranos atsinaujinimą. Nepašalinus vidinės skiriančiosios membranos epiretininės atsinaujinimo dažnis buvo 17,6% [24]. Gandorfer pathistologinės analizės metu nustatė, kad 20% atvejų epiretininės membranos ląstelių lieka ant vidinės skiriančiosios membranos, šalinant tik epiretininę membraną [25].

Svarbu prieš operaciją su pacientu aptarti gydymo laiką ir prognozę tiek operuojant, tiek pasirinkus stebėjimo taktiką. Mokslinių tyrimų duomenimis skubus chirurginis gydymas pažengusios ligos atveju ar operacijos atidėjimas bei paciento stebėjimas neturi įtakos pooperaciniams rezultatams [17].

Nustatyta, kad dažniausia komplikacija po pars plana vitrektomijos, šalinant epiretininę membraną, yra kataraktos formavimasis. Įrodyta, kad per du metus po vitrektomijos ją tenka operuoti [26,27]. Dėl to, atliekant pars plana vitrektomijos operacijas dažnai yra šalinamas lęšiukas, nors ir nėra labai sudrumstėjęs. B. Dugas su bendraautoriais lygino dvi grupes: pirmajai grupei atlikta vitrektomija kartu su chirurginiu kataraktos gydymu, antrajai grupei – pirmiausia atlikta vitrektomija, o vėliau gydyta katarakta. Tyrimo metu nustatyta, kad pirmajai grupei po 6 mėnesių regos aštrumas buvo didesnis nei antrajai grupei, nors po 12 mėnesių regos aštrumas buvo vienodas. Taip pat pirmosios grupės pacientų gydymas buvo daugiau nei dvigubai pigesnis lyginant su antrąja [28]. Nacionalinės Jungtinės Karalystės oftalmologų atliktų vitrektomijų studija parodė, kad kitos galimos pooperacinės komplikacijos yra tinklainės atšoka ir tinklainės plyšimai [29]. 2011 m. retrospektyviai analizuoti LSMUL KK Akių ligų klinikoje pacientų, operuotų dėl preretininės geltonosios dėmės fibrozės, duomenys. Nustatyta, kad dažniausia ankstyvoji komplikacija buvo hemoftalmas (4,3%), o vėlyvoji – tinklainės atšoka (4,3%) [30].

Viena iš galimų alternatyvų gydyti epiretininę membraną – vitrolizinio vaisto ocriplasmino injekcija į stiklakūnį. Šis vaistas šiuo metu nėra registruotas Lietuvoje, tačiau kitose šalyse yra naudojamas stiklakūnio trakcijos ir geltonosios dėmės skylių gydymui [31].

Būtina tęsti mokslinius tyrimus atsižvelgiant į ligos išsivystymo priežastis, trukmę ir eigą. Šiuo metu turimi duomenys dar neleidžia aiškiai pacientui pateikti prognozės stebint ligos eigą ar šalinant membraną operaciniu būdu, taip pat neaišku, kada tikslingiausia atlikti operaciją ir kada jos efektas nebus žymus.

Nustatyta, regos aštrumas padidėja ir geltonosios dėmės storis sumažėja ne iš karto po operacijos, tai gali trukti ilgiau kaip 6 ar 9 mėnesius [18]. S. Pesin su kolegomis teigė, kad regos aštrumas pagerėjo 2 eilutėmis ir daugiau 43% operuotų pacientų per 6-12 mėnesių, 60% per 2-3 metus ir 58% per 3-5 metus. Taigi, regos aštrumas būna geriausias praėjus bent 2 metams po operacijos [26]. L. Poliner įrodė, kad prastesni operacijos rezultatai nustatyti, kuomet prieš operaciją yra cistinis geltonosios dėmės paburkimas ar esant užsitęsusiems epiretininės membranos simptomams [32].

11.6. Apibendrinimas

Kalbant su pacientu turėtų būti pateikiama informaciją apie natūralią ligos eigą ir galimus operacinio gydymo rezultatus, įvertinami paciento lūkesčiai ir tik tuomet sprendžiama dėl operacinio gydymo [17]. Jeigu simptomai pasireiškia tik vienoje akyje arba jeigu nėra regos aštrumo pablogėjimo ir pasireiškia tik metamorfopsijos, išlieka klausimas, ką turėtų pasirinkti gydantis gydytojas: ar pasiūlyti operuoti epiretininę membraną, ar stebėti ligos eigą.

12. TYRIMO METODIKA

12.1. Tiriamųjų atranka

Į tyrimą įtraukti vyresni nei 18 metų pacientai, kuriems konsultacijos metu pas gydytoją oftalmologą, vitreoretinalinį chirurgą ar tinklainės ligų kabinete buvo diagnozuota epiretininė membrana. Diagnozė buvo patvirtinta mūsų tyrimo pradžioje atliekant OKT ir tinklainės nuotraukas. Į tyrimą įtraukti tik tie pacientai, kuriems abiems minėtais tyrimais buvo patvirtinta epiretininė membrana.

Tyrime nedalyvavo pacientai nesutinkantys dalyvauti, jaunesni nei 18 metų pacientai, pacientai, kuriems diagnozuota bent viena kita akių liga: diabetinė makulopatija, geltonosios dėmės degeneracija, tinklainės atšoka, tinklainės plyšimas, tinklainės skylė ar pseudoskylė, uždegiminės, onkologinės tinklainės ligos ar kitos tinklainės ligos, galinčios sukelti tinklainės deformaciją, III-IV laipsnio glaukoma ir kitos ligos pažeidžiančios tinklainę ar optinio nervo diską. Pacientai tyrimo metu buvo suskirstyti į dvi grupes:

1. A grupė – pacientai, nusprendę epiretininės membranos negydyti operaciniu būdu, bet stebėti regėjimo funkcijos pokyčius.

2. B grupė – pacientai, nusprendę epiretininė membraną gydyti, ją šalinant operaciniu būdu. Visiems pacientams analizuota tiriamoji akis ir kita, kurioje epiretininė membrana nepasireiškė, akis. Pacientams, kuriems epiretininė membrana buvo diagnozuota abiejose akyse, kaip tiriamoji akis vertinta operuojama akis ar ta akis, kurioje epiretininės membranos simptomai išreikšti labiau.

12.2. Ištyrimo metodika

Atliktas prospektyvinis tyrimas. Atsitiktinę tvarka į tyrimą įtraukti pacientai, kurie nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į LSMUL KK Akių ligų klinikos Akių ligų konsultacinį diagnostinį skyrių į Tinklainės ligų kabinetą arba Vitreoretinalio chirurgo konsultacijai arba minėtu laikotarpiu pacientams numatyta ir atlikta pars plana vitrektomija dėl epiretininės membranos.

Visi pacientai tirti du kartus. Tyrimas atliktas vadovaujantis Helsinkio deklaracijos principais. Prieš kiekvieną ištyrimą gautas pacientų raštiškas sutikimas vykdyti tyrimą.

A grupės pacientai, nusprendę epiretininės membranos nešalinti operaciniu būdu ir pasirinkę stebėjimo taktiką, buvo tirti tyrimo pradžioje, po konsultacijos ir diagnozės nustatymo pas gydytoją oftalmologą, ir praėjus 4-9 mėnesiams po pirmojo ištyrimo. B grupės pacientai atitinkamai tirti tyrimo pradžioje dieną prieš pars plana vitrektomijos operaciją ir po 4-9 mėnesių po pirmojo ištyrimo. Antrajam ištyrimui abiejų grupių pacientai kviesti telefonu atvykti į LSMUL KK Akių ligų kliniką praėjus 4-9 mėnesiams po pirmojo ištyrimo.

Abiejų grupių pacientų pirmąjį ištyrimą sudarė originali anketa epiretininės membranos simptomams nustatyti, Regos funkcijos klausimynas (VFQ-25), geriausio koreguoto regėjimo aštrumo (GKRA) nustatymas, akies dugno nuotrauka ir tinklainės OKT. Anketą, skirtą epiretininės membranos simptomams įvertinti (Priedas Nr. 2), sudarė 5 uždari klausimai apie dažniausiai būdingus epiretininės membranos simptomus (regėjimo pablogėjimas, metamorfopsijos, makropsija, diplopija, fotopsijos) ir 5 atviri klausimai apie minėtų dažniausių epiretininės membranos simptomų trukmę. Standartizuotas ir validizuotas Nacionalinio akių instituto VFQ-25 (Priedas Nr. 3) yra sudarytas iš 25 klausimų apie bendrą sveikatą, bendrą regėjimo būklę, akių skausmą, regėjimą iš arti ir toli bei apie regėjimo įtakotas socialines funkcijas, emocinę būklę, veiklos apribojimus, priklausomybę nuo kitų asmenų, vairavimą, spalvų suvokimą, periferinį matymą. VFQ-25 maksimalus įvertinimas yra 100%, minimalus įvertinimas 0%. GKRA tirtas standartiniu būdu naudojant Sneleno optotipus. Cikloplegija prieš atliekant akies dugno nuotraukas naudoti ciklopentolato 1% lašai. Akių dugno nuotraukos atliktos VISUCAM® 500 (Carl Zeiss Meditec, Jena, Vokietija) akių dugno fotokamera 30 arba 45 laipsnių kampu fotografuojant geltonosios dėmės sritį (1 pav. ir 2 pav.). Atliktose akių dugno nuotraukose vertinti simptomai būdingi epiretininei membranai: specifinis blizgesys, vingiuotos kraujagyslės, geltonosios dėmės dislokacija, kraujosruvėlės ir ar nėra stebima tinklainės pseudoskylės.

1 pav. A grupės paciento akių dugno nuotrauka pirmo ir antro ištyrimo metu (laiko tarpas

8,5 mėnesio). Abiejuose nuotraukose matomas mažai pasikeitęs specifinis blizgesys būdingas epiretininei membranai.

OKT atlikta RS-3000 OCT Advanced (Nidek Co., Ltd., Gamagori, Japonija) tomografu, OKT vaizdai analizuoti NAVIS-EX (Nidek Co., Ltd., Gamagori, Japonija) kompiuterinė programa. OKT atlikta spinduliniu geltonosios dėmės rėžimu, 12-oje meridianų. Atliktuose OKT buvo vertinamas geltonosios dėmės kontūras, ar yra matoma specifinė epiretininei membranai būdinga hiperreflektyvi membrana, tinklainės paburkimas, vitreomakulinė trakcija, geltonosios dėmės storis ir ar nėra stebima tinklainės pseudoskylės. Tinklainės paburkimas vertintas tuomet, kai tinklainės storis buvo daugiau kaip 250 m. Vertinant tinklainės storį, išmatuoti atliktų tomografijų geltonosios dėmės storiai foveolos vietoje arba numatomoje foveolos vietoje, jei tinklainės kontūras buvo deformuotas, į analizę įtrauktas mažiausias išmatuotas geltonosios dėmės storis iš 12-os atliktų spindulinių tomografijų (3 pav.).

Antro ištyrimo metu pacientų originalia anketa klausta, kaip pasikeitė rega ir vaizdo kreivinimas nuo praėjusio ištyrimo. VFQ-25, GKRA, akių dugno nuotraukos ir OKT atlikta taip pat, kaip ir pirmojo ištyrimo metu. Apklausos ir akių ištyrimai atlikti vieno tyrėjo.

2 pav. B grupės paciento akių dugno nuotrauka pirmo ir antro ištyrimo metu (laiko

tarpas 8,8 mėnesio). Pirmoje nuotraukoje matomas specifinis blizgesys, būdingas epiretininei membranai, antroje nuotraukoje nebėra matoma specifinio blizgesio.

3 pav. B grupės paciento optinės koherentinės tomografijos nuotraukos tyrimo pradžioje ir

tyrimo pabaigoje (laiko tarpas 6,9 mėnesiai). Pirmoje nuotraukoje matoma patologinė hiperreflektyvi membrana, dengianti vidinį tinklainės paviršių, būdinga epiretininei membranai, tinklainės vidinis kontūras banguotas, tinklainė paburkusi. Antroje nuotraukoje nebėra matoma patologinė hiperreflektyvi membrana, tačiau išlieka tinklainės paburkimas ir banguotas vidinis

tinklainės kontūras.

Pirmas ištyrimas Antras ištyrimas

Pirmas ištyrimas

12.3. Statistinė analizė

Tyrimo duomenys sisteminti ir analizuoti naudojant Microsoft® Excel (Microsoft Co., Redmon, Jungtinės Amerikos Valstijos) ir IBM SPSS Statistics (International Business Machines Corporation, Armonk, Jungtinės Amerikos Valstijos) 24.0 versijos statistinį duomenų analizės paketą. Kiekybiniai ir ranginiai kintamieji aprašyti pateikiant jų reikšmių medianą ir mažiausią bei didžiausią reikšmes. Kokybiniai požymiai aprašyti, pateikiant reikšmių dažnį ir santykinį dažnį (proc.) lyginamosiose imtyse. Kiekybinių kintamųjų skirstinys tikrintas Kolmogorov-Smirnov testu. Kiekybinių kintamųjų, netenkinusių normaliojo skirstinio sąlygų (mažos imtys) reikšmės tarp dviejų nepriklausomų grupių lygintos taikant Mann Whitney kriterijų, tarp dviejų priklausomų grupių taikant Vilkoksono kriterijų, o tarp trijų nepriklausomų grupių taikant Kruskall-Wall’is kriterijų. Rezultatai aprašyti, pateikiant reikšmių medianą ir mažiausią bei didžiausią reikšmes. Chi kvadrato (χ2) požymių nepriklausomumo (homogeniškumo) kriterijus arba mažų tikėtinų reikšmių atveju – Fisherio tikslusis kriterijus taikytas norint įvertinti kokybinių požymių tarpusavio priklausomumą arba homogeniškumą. Rezultatai aprašyti, pateikiant reikšmių dažnį ir santykinį dažnį (proc.). Skirtumas tarp grupių laikytas statistiškai reikšmingu, jei apskaičiuotoji p reikšmė buvo mažesnė už pasirinktąjį reikšmingumo lygmenį =0,05.

13. REZULTATAI

13.1. Pacientų grupių aprašymas

Tyrime dalyvavo 42 pacientai. A grupę sudarė 12 pacientų, B grupę sudarė 30 pacientų, tačiau 2 pacientai iš B grupės neįtraukti į duomenų analizę (1 atsisakė, 1 pacientui po operacijos buvo diagnozuota tinklainės atšoka). Iš viso į duomenų analizę įtraukta 40 tiriamųjų akių ir 40 kitų (porinių) akių. Pacientų imtį sudarė 25 (62,5%) moterys ir 15 (37,5%) vyrų. A grupėje moterų buvo 8 (66,7%), vyrų – 4 (33,3%), B grupėje moterų – 17 (60,7%), vyrų – 11 (39,3%). Tiriamųjų amžiaus mediana buvo 72,5 (51-82) metų, A grupėje – 72 (57-80) metai, B grupėje 73,5 (51-82), p=0,389. Laikotarpio tarp ištyrimų mediana A grupėje 7,0 (4,1-8,8) ir mediana B grupėje 6,9 (4,1-8,8) nebuvo statistiškai reikšmingai skirtingos, p=0,652.

13.2. Pirmo ištyrimo rezultatai

A grupės pacientams regėjimo pablogėjimas buvo nustatytas statistiškai reikšmingai rečiau nei B grupės pacientams. Taip pat A grupės pacientai reikšmingai rečiau jautė metamorfopsijas nei B grupės pacientai. Makropsijų pasireiškimo dažnis statistiškai reikšmingai nesiskyrė tarp A grupės ir B grupės pacientų. Diplopija A grupėje ir B grupėje nustatyta statistiškai vienodai dažnai. Nenustatytas statistiškai reikšmingas fotopsijų pasireiškimo dažnio skirtumas tarp A grupės ir B grupės pacientų. Statistiškai reikšmingas skirtumas gautas analizuojant Amsler’io testo rezultatus: tarp A grupės pacientų teigiamas Amsler’io tinklelio testas nustatytas rečiau nei tarp B grupės tiriamųjų (1 lentelė).

Vertinant pirmo ištyrimo metu atliktas tiriamųjų akių tinklainės nuotraukas nustatyta, kad visiems pacientams pasireiškė specifinis blizgesys būdingas epiretininei membranai tinklainėje. Nors A grupėje vingiuotos kraujagyslės pasireiškė rečiau nei B grupėje, tačiau skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas. A grupėje nebuvo nustatyta kraujosruvų, kraujosruvos pasireiškė tik B grupėje (1 lentelė). Analizuojant pirmo ištyrimo metu atliktas tiriamųjų akių OKT, gauta, kad visiems pacientams OKT patvirtinta epiretininė membrana. A grupėje tinklainės paburkimas nustatytas rečiau nei B grupėje. Stiklakūnio trakcija pasireiškė retai ir tarp grupių skirtumo negauta (1 lentelė).

1 lentelė. Pirmojo ištyrimo rezultatų palyginimas tarp A ir B grupių

Vertinant pacientų anketos duomenis nustatyta, kad regėjimo pablogėjimo trukmė A grupėje statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo B grupės. Metamorfopsijų pasireiškimo trukmės A grupėje taip pat statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo B grupės. A grupėje tik vienas pacientas skundėsi makropsijomis, kurios atsirado prieš 6 mėnesius, o B grupėje makropsijos truko 8 mėnesius. A grupės diplopijos trukmė statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo B grupės. Fotopsijų pasireiškimo laikotarpių skirtumas tarp A grupės ir B grupės nebuvo statistiškai reikšmingas (2 lentelė).

Požymiai A grupės pacientai B grupės pacientai p reikšmė N Proc. N Proc.

Subjektyvūs anketiniai duomenys

Regėjimo pablogėjimas 5 41,7 25 89,3 0,003

Metamorfopsijos 5 41,7 17 60,7 0,016

Makropsijos 1 8,3 4 14,3 1,000

Diplopija 4 33,3 10 35,7 1,000

Fotopsijos 6 50,0 17 60,7 0,530

Teigiamas Amsler’io tinklelio testas 3 25,0 25 89,3 <0,001 Akies dugno nuotraukos

Vingiuotos kraujagyslės 4 33,3 15 55,6 0,301

Kraujosruvos 0 0,0 8 29,6 0,042

OKT duomenys

Tinklainės paburkimas 5 41,7 28 100,0 <0,001

Vertinant GKRA nustatyta, kad A grupės pacientų tiriamų akių GKRA buvo didesnis nei B grupės. Vertinant kitos akies GKRA pastebėta, kad A grupės pacientų GKRA taip pat statistiškai reikšmingai didesnis nei B grupės (2 lentelė).

Nustatyta, kad A grupės pacientų tiriamųjų akių geltonosios dėmės storis buvo mažesnis nei B grupės. Vertinant kitos akies tinklainę, nustatyta, kad geltonosios dėmės storis A grupėje statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo B grupės (2 lentelė).

2 lentelė. Pirmojo ištyrimo rezultatų palyginimas tarp A ir B grupių

Požymiai

A grupės pacientai B grupės pacientai p reikšmė Mediana Min. Maks. Mediana Min. Maks.

Subjektyvūs anketiniai duomenys Regėjimo pablogėjimo trukmė, mėnesiais 12 5 24 12 4 180 0,872 Metamorfopsijų pasireiškimo trukmė, mėnesiais 21 6 36 12 4 228 0,947 Makropsijų pasireiškimo trukmė, mėnesiais 6 - - 8 2 24 Diplopijos pasireiškimo trukmė, mėnesiais 12 2,00 72 12 6 228 0,733 Fotopsijų pasireiškimo trukmė, mėnesiais 12 6,00 72 12 2 180 0,973 VFQ-25 įvertinimas, % 91,2 74,4 96,7 69,2 16,5 91,7 <0,001 GKRA įvertinimas

Tiriamosios akies GKRA 0,8 0,1 1,0 0,2 0,01 0,5 <0,001

Kitos akies GKRA 0,9 0,4 1,0 0,6 0,0 1,0 0,045

OKT duomenys Tiriamosios akies geltonosios

dėmės storis, m 323 214 548 545 235 946 <0,001

Kitos akies geltonosios dėmės

storis, m 230,5 202 276 251 193 647 0,096

13.3. Antro ištyrimo rezultatai

Vertinant antrojo ištyrimo anketinius duomenis nustatyta, kad A grupės pacientai rečiau teigė, kad matymas pagerėjo, nei B grupės pacientai. Taip pat A grupės pacientai dažniau teigė, kad matymas nepakito, nei B grupės pacientai. Nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp A grupės ir B grupės teigiamo Amsler’io tinklelio testo rezultato (3 lentelė).

Antrojo ištyrimo metu atlikus akių dugno nuotraukas visiems A grupės pacientams buvo nustatytas išlikęs specifinis blizgesys, būdingas epiretininei membranai tinklainėje, tačiau nei vienam pacientui B grupėje nebebuvo nustatytas specifinis blizgesys, kuris buvo prieš operaciją. Analizuojant kraujagyslių vingiuotumą nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas: dažnis A grupėje vingiuotos

kraujagyslės pasireiškė dažniau nei B grupėje. A grupėje, kaip ir pirmojo ištyrimo metu, kraujosruvų nebuvo nustatyta (3 lentelė).

Visiems A grupės pacientams OKT patvirtino išlikusią epiretininę membraną, o B grupės nei vienam pacientui po operacijos epiretininės membranos požymių nebebuvo nustatyta. Kaip ir pirmojo ištyrimo metu A grupės pacientams tinklainės paburkimas pasireiškė rečiau nei B grupės pacientams. Stiklakūnio trakcijos pasireiškimo dažnis statistiškai reikšmingai tarp grupių nesiskyrė (3 lentelė).

3 lentelė. Antrojo ištyrimo rezultatų palyginimas tarp A ir B grupių

Požymiai A grupės pacientai B grupės pacientai _p reikšmė N Proc. N Proc.

Subjektyvūs anketiniai duomenys

Regėjimo pagerėjimas tyrimo metu 0 0 16 64,0 0,001 Matymas tyrimo metu nepakito 7 75,0 7 28,0 0,001 Teigiamas Amsler’io tinklelio testas 3 27,3 6 24,0 0,835

Akies dugno nuotraukos

Vingiuotos kraujagyslės 5 45,5 2 8,0 0,018

Kraujosruvos 0 0,0 1 4,0 1,000

OKT duomenys

Hiperreflektyvi membrana OKT 11 100,0 0 0,0 <0,001

Tinklainės paburkimas 5 45,5 18 81,8 0,049

Stiklakūnio trakcija 2 18,2 1 4,6 0,252

Antro ištyrimo metu VFQ-25 įvertinimas B grupėje padidėjo, todėl statistiškai reikšmingo gyvenimo kokybės skirtumo tarp grupių nebegauta (4 lentelė).

Antro ištyrimo metu tiriamosios akies GKRA A grupėje išliko didesnis nei B grupės pacientams. Tačiau pablogėjo kitos akies GKRA A grupėje, tad kitos akies GKRA skirtumo tarp grupių nebegauta (4 lentelė).

Vertinant antro ištyrimo metu atliktas OKT statistiškai reikšmingo tiriamosios akies geltonosios dėmės storio skirtumo tarp A grupės ir B grupės nebebuvo nustatyta, sumažėjus B grupės pacientų tiriamosios akies geltonosios dėmės storiui. Kitos akies geltonosios dėmės storis kaip ir pirmo ištyrimo metu nesiskyrė tarp grupių (4 lentelė).

4 lentelė. Antrojo ištyrimo rezultatų palyginimas tarp A ir B grupių

Požymiai

A grupės pacientai B grupės pacientai p reikšmė Mediana Min. Maks. Mediana Min. Maks.

Subjektyvūs anketiniai duomenys

VFQ-25 įvertinimas, % 90,7 76,4 96,4 86,2 52,6 98,1 0,117

GKRA įvertinimas

Tiriamosios akies GKRA 1,0 0,3 1,0 0,5 0,02 1,0 0,021

Kitos akies GKRA 0,7 0,4 1,0 0,6 0,08 1,0 0,342

OKT duomenys Tiriamosios akies geltonosios

dėmės storis, m 383 210 565 416 284 532 0,056

13.4. Pacientų grupių rezultatų tyrimo eigoje palyginimas

VFQ-25 tarp pirmojo ir antrojo ištyrimo A grupėje statistiškai reikšmingai nepasikeitė, o B grupėje VFQ-25 reikšmingai padidėjo (5 lentelė).

Pirmojo ištyrimo tiriamųjų akių GKRA įvertinimas A grupėje nesiskyrė nuo antrojo, tačiau B grupėje GKRA įvertinimas statistiškai reikšmingai pagerėjo. Kitos akies GKRA skirtumas pirmojo ištyrimo ir antrojo ištyrimo metu statistiškai reikšmingai nesiskyrė nei A grupėje, nei B grupėje, (5 lentelė).

Pirmojo ištyrimo tiriamųjų akių geltonosios dėmės storis A grupėje statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo antrojo ištyrimo įvertinimo, o B grupėje geltonosios dėmės storis statistiškai reikšmingai sumažėjo. Abejose grupėse kitos akies geltonosios dėmės storis nesikeitė tarp ištyrimų (5 lentelė).

5 lentelė. A ir B grupės GKRA, geltonosios dėmės storio ir VFQ-25 palyginimas tarp

pirmojo ir antrojo ištyrimo

Požymiai

Pirmasis ištyrimas Antrasis ištyrimas p reikšmė Mediana Min. Maks. Mediana Min. Maks.

A grupė

VFQ-25, % 91,2 74,4 96,7 90,7 76,4 96,4 0,474

Tiriamosios akies GKRA 0,8 0,1 1,0 1,0 0,3 1,0 0,400

Kitos akies GKRA 0,9 0,4 1,0 0,7 0,4 1,0 0,779

Tiriamosios akies

geltonosios dėmės storis,

m 323 214 548 383 210 565 0,893

Kitos akies geltonosios

dėmės storis, m 230,5 202 276 222 195 264 0,592

B grupė

VFQ-25, % 69,2 16,5 91,7 86,2 52,6 98,1 <0,001

Tiriamosios akies GKRA 0,2 0,01 0,5 0,5 0,02 1,0 <0,001

Kitos akies GKRA 0,6 0,0 1,0 0,6 0,08 1,0 0,157

Tiriamosios akies

geltonosios dėmės storis,

m 545 235 946 416 284 532 <0,001

Kitos akies geltonosios

dėmės storis, m 251 193 647 239 195 495 0,431

Visiems pacientams buvo apskaičiuotas VFQ-25 pokytis iš kiekvieno paciento gauto bendro klausimyno įvertinimo antrojo ištyrimo metu atimant pirmojo ištyrimo metu gautą įvertinimą. VFQ-25 pokytis A grupėje buvo minimalus, o B grupės VFQ-25 padidėjo statistiškai reikšmingai daugiau (6 lentelė).

Kiekvienam pacientui apskaičiuotas GKRA pokytis iš antrojo ištyrimo GKRA vertės atimant pirmojo ištyrimo GKRA vertę. Nustatyta, kad visų tiriamų akių GKRA pokytis A grupėje neženklus, o B grupėje tiriamųjų akių GKRA pagerėjo per 3 Sneleno optotipų eilutes ir GKRA pokytis buvo statistiškai reikšmingai didesnis nei A grupėje. Kitos akies GKRA pokytis statistiškai reikšmingai nesiskyrė tarp grupių (6 lentelė)

Apskaičiuotas geltonosios dėmės storio pokytis iš antrojo ištyrimo matavimo atimant pirmojo ištyrimo matavimo rezultatą. A grupės tiriamų akių geltonosios dėmės storis sumažėjo statistiškai reikšmingai mažiau nei B grupės pacientų, p<0,001. Kitos akies geltonosios dėmės storis A grupėje nesiskyrė nuo B grupės (6 lentelė).

6 lentelė. GKRA, geltonosios dėmės storio ir VFQ-25 pokyčių tarp A ir B grupių

palyginimas

Požymiai

A grupės pacientai B grupės pacientai p reikšmė Mediana Min. Maks. Mediana Min. Maks.

VFQ-25 pokytis, % -0,1 -3,3 5,0 15,2 -3,5 67,1 <0,001

Tiriamosios akies GKRA

pokytis 0,0 -0,3 0,4 0,3 -0,1 0,8 0,002

Kitos akies GKRA pokytis 0 -0,6 0,3 0,1 -0,4 0,5 0,276

Tiriamosios akies geltonosios dėmės storio pokytis, m

-4 20 -29 -135 -435 62 <0,001

Kitos akies geltonosios

dėmės storio pokytis, m 0 -37 302 0 -15 8 0,887

14. REZULTATŲ APTARIMAS

Tiriamųjų grupės lyties, amžiaus ir laiko tarpo tarp pirmo ir antrojo ištyrimo atžvilgiu buvo homogeniškos ir nesiskyrė. Lyginant grupes tarpusavyje, galima pastebėti, kad pacientai pasirinkę operacinio gydymo taktiką dažniau skundėsi regėjimo pablogėjimu, metamorfopsijomis bei stebėta tendencija dėl dažnesnio fotopsijų pasireiškimo, nors visų šių simptomų trukmė nesiskyrė tarp pacientų grupių. Taip pat operacinio gydymo taktiką pasirinkusiems pacientams dažniau buvo teigiamas Amsler’io tinklelio testas, o tinklainės nuotraukose dažniau nustatytos kraujosruvos ir tinklainės paburkimas. Operacinę gydymo taktiką pasirinkusių pacientų tiriamosios akies geltonosios dėmės storis buvo didesnis nei stebėjimo taktiką pasirinkusių pacientų. Taip pat operacinę gydymo taktiką pasirinkusiųjų tiriamosios ir kitos akies GKRA buvo mažesnis nei stebėtų pacientų. VFQ-25 operacinį gydymą pasirinkusiems pacientams buvo mažesnis, nei stebimiems pacientams. Tad, galima teigti, kad pacientai rinkosi operacinę gydymo taktiką, kai jų regėjimo funkcija tiriamąja ir kita akimi buvo prastesnė, pasireiškė metamorfopsijos bei buvo nustatytas teigiamas Amsler’io tinklelio testas.

Antrojo ištyrimo metu nustatyta, kad operacinis gydymas pagerino regėjimą, o stebėjimo taktiką pasirinkusiems pacientams regėjimas nepakito. Operuotiems pacientams antrojo ištyrimo metu nebestebėtas dažniau teigiamas Amsler’io tinklelio testas, nebenustatyta hiperreflektyvi membrana OKT. Daugumai operuotų pacientų tiriamosios akies tinklainės paburkimas sumažėjo, nors tinklainės storis nebesiskyrė tarp operuotų ir stebimų pacientų, tačiau tinklainės storis po operacijos išliko šiek tiek

pagerėjo apie 15%, o stebimų – nepakito. GKRA operuotiems pacientams padidėjo trimis Sneleno optotipų eilutėmis, o neoperuotiems pacientams nepakito. Tiriamosios akies tinklainės storis operuotiems pacientams sumažėjo 135 m, o neoperuotiems pacientams statistiškai reikšmingai nepakito.

Lyginant gautus tyrimo duomenis su kitų autorių rezultatais pastebėta, kad operuotiems pacientams pagerėjo GKRA, sumažėjo metamorfopsijos ir geltonosios dėmės storis. Panašius rezultatus aprašo ir Barth su bendrautoriais, teigdamas, kad po operacijos ne tik gerėja GKRA ir mažėja metamorfopsijos, bet ir sumažėja geltonosios dėmės storis [19]. Šiame tyrime, nustatyta, kad operuotiems pacientams GKRA pagerėjo trimis Sneleno optotipų eilutėmis, po operacijos praėjus trims mėnesiams GKRA pagerėjo dviem ir daugiau Sneleno optotipų eilutėmis 53,6%, o po šešių mėnesių – 55,7%, kai tuo tarpu R. Schadlu su bendraautoriais nurodo, kad praėjus trims mėnesiams po operacijos 45% pacientams GKRA pagerėjo 2 Sneleno optotipų eilutėmis ir daugiau [33], o S. Pesin su kolegomis nustatė, kad GKRA pagerėjo 2 eilutėmis ir daugiau 43% operuotų akių per 6-12 mėnesių [26]. Tad šio tyrimo rezultatai yra panašūs, kaip ir naujausių panašaus pobūdžio tyrimų pasaulyje.

15. IŠVADOS

1. Operacinio gydymo taktiką pasirinkę pacientai dažniau skundėsi regėjimo pablogėjimu, metamorfopsijomis bei stebėta tendencija dėl dažnesnio fotopsijų pasireiškimo. Šiems pacientams dažniau buvo nustatytas teigiamas Amsler’io tinklelio testas bei tiriamosios akies geltonosios dėmės storis buvo didesnis nei stebėjimo taktiką pasirinkusių pacientų. Taip pat operacinę gydymo taktiką pasirinkusiųjų tiriamosios ir kitos akies GKRA buvo mažesnis nei stebėtų pacientų. Regos funkcijos kokybė operacinį gydymą pasirinkusiems pacientams buvo prastesnė, nei stebimiems pacientams.

2. Praėjus 4-9 mėnesiams nustatyta, kad operacinis gydymas pagerino regėjimo funkciją. Operuotiems pacientams antrojo ištyrimo metu nebestebėtas dažniau nei neoperuotiems pacientams teigiamas Amsler’io tinklelio testas, nebenustatyta hiperreflektyvi membrana OKT. Operuotiems pacientams tiriamosios akies tinklainės paburkimas ir geltonosios dėmės storis sumažėjo. Antrojo ištyrimo metu nustatyta, kad regos funkcijos kokybė operuotų pacientų grupėje pagerėjo, o stebimų – nepakito. GKRA operuotiems pacientams padidėjo, o neoperuotiems pacientams nepakito.

3. Pacientams pasirinkusiems operacinio gydymo taktiką subjektyviai įvertintas matymas dažniau pagerėjo nei pacientams pasirinkusiems stebėjimo taktiką. Operuotiems pacientams GKRA pagerėjo trimis eilutėmis, o neoperuotiems pacientams GKRA išliko reikšmingai nepakitęs. Po

operacijos pacientams nebebuvo stebimas specifinis blizgesys tinklainėje, hiperreflektyvi membrana OKT, nors tinklainės paburkimas išliko, tuo tarpu neoperuotiems pacientams ženklesnių pokyčių nestebėta. Regėjimo funkcija po operacijos pacientams pagerėjo (daugiau kaip 15% pagal VFQ-25 įvertinimą), o neoperuotiems pacientams regėjimo funkcija nepasikeitė.

16. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Remiantis atliktu tyrimu ir kitais moksliniais tyrimais ateityje epiretininės membranos diagnozę reikėtų patvirtinti ne vien tik oftalmoskopuojant, randant specifinį blizgesį būdingą epiretininei membranai, bet ir atliekant OKT, randant hiperreflektyvią membraną, prigludusią prie vidinės skiriančiosios membranos.

Renkantis gydymo taktiką su pacientu reikėtų aptarti tiek operacinio gydymo, tiek stebėjimo taktikas. Stebint svarbu atkreipti dėmesį į paciento subjektyvius simptomus, ypač regėjimo pablogėjimą ir metamorfopsijų pasireiškimą bei teigiamą Amsler’io tinklelio testą. OKT tikslinga atlikti ne tik dėl diagnozės patvirtinimo ar gydymo taktikos pasirinkimo, bet ir prognozuojant pooperacinio gydymo rezultatus. Su pacientu aptariant pooperacinius rezultatus reiktų nepamiršti, kad po operacijos dažniausiai tinklainės storis visiškai neatsistato iki normos ribų, tad regėjimo pablogėjimas gali išlikti, bet metamorfopsijos turėtų sumažėti ar visiškai išnykti.

Pacientams pasirenkantiems operacinio gydymo taktiką reiktų nuodugniai paaiškinti operacijos eigą ir sudėtingumą, o svarbiausia, kad po operacijos tikėtino regėjimo funkcijos pagerėjimo bus galima laukti tik praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams po operacijos.

17. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Ye H, Zhang Q, Liu X, Cai X, Yu W, Yu S, et al. Prevalence and associations of epiretinal membrane in an elderly urban Chinese population in China: the Jiangning Eye Study. Br J Ophthalmol [Prieiga per internetą]. 2015 m.;1–4. Gauta:

http://bjo.bmj.com/cgi/doi/10.1136/bjophthalmol-2015-307050

2. Aung KZ, Makeyeva G, Adams MK, Chong EW-T, Busija L, Giles GG, et al. The prevalence and risk factors of epiretinal membranes: the Melbourne Collaborative Cohort Study. Retina [Prieiga per internetą]. 2013 m.;33(5):1026–34. Gauta:

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23400080

3. Mitchell P, Smith W, Chey T, Wang JJ, Chang A. Prevalence and associations of epiretinal membranes. The Blue Mountains Eye Study, Australia. Ophthalmology [Prieiga per internetą]. 1997 m. birželio [cituojama pagal 2015 m. spalio 6 d.];104(6):1033–40. Gauta:

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/9186446

4. Ng CH, Cheung N, Wang JJ, Islam AFM, Kawasaki R, Meuer SM, et al. Prevalence and Risk Factors for Epiretinal Membranes in a Multi-Ethnic United States Population. Ophthalmology [Prieiga per internetą]. 2011 m. balandžio [cituojama pagal 2015 m. spalio 6 d.];118(4):694–9. Gauta: http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0161642010008572

5. You Q, Xu L, Jonas JB. Prevalence and associations of epiretinal membranes in adult Chinese: the Beijing eye study. Eye [Prieiga per internetą]. 2008 m.;22(7):874–9. Gauta:

http://www.nature.com/doifinder/10.1038/sj.eye.6702786

6. Koh V, Cheung CY, Wong W-L, Cheung C-M, Wang JJ, Mitchell P, et al. Prevalence and Risk Factors of Epiretinal Membrane in Asian Indians. Investig Opthalmology Vis Sci [Prieiga per internetą]. 2012 m.;53(2):1018. Gauta:

http://iovs.arvojournals.org/article.aspx?doi=10.1167/iovs.11-8557

7. Fong CS, Mitchell P, Rochtchina E, Hong T, de Loryn T, Wang JJ. Incidence and Progression of Epiretinal Membranes in Eyes After Cataract Surgery. Am J Ophthalmol [Prieiga per internetą]. Elsevier Inc.; 2013 m.;156(2):312–318.e1. Gauta:

http://linkinghub.elsevier.com/retrieve/pii/S0002939413001864

8. Wang SB, Mitchell P, Plant AJ, Phan K, Liew G, Chiha J, et al. Prevalence and risk factors of epiretinal membrane in a cohort with cardiovascular disease risk, compared with the Blue Mountains Eye Study. Br J Ophthalmol [Prieiga per internetą]. 2015 m.;1–5. Gauta: http://bjo.bmj.com/cgi/doi/10.1136/bjophthalmol-2015-306776

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/2710531

10. Jaeger WTEA. Duane’s Clinical Ophthalmology [Prieiga per internetą]. 2005 [cituojama pagal 2015 m. lapkričio 12 d.]. Volume 6, Chapter 61. Gauta:

http://80.36.73.149/almacen/medicina/oftalmologia/enciclopedias/duane/pages/v6/v6c061.html# epi

11. Hsu YR(1), Yang CM YP. Clinical and histological features of epiretinal membrane after diabetic vitrectomy. Graefes Arch Clin Exp Ophthalmol. 2014 m.;252(3):401–10.

12. Zhao F, Gandorfer A, Haritoglou C, Scheler R, Schaumberger MM, Kampik A, et al. Epiretinal cell proliferation in macular pucker and vitreomacular traction syndrome: analysis of flat-mounted internal limiting membrane specimens. Retina [Prieiga per internetą]. 2013 m. sausio [cituojama pagal 2015 m. lapkričio 15 d.];33(1):77–88. Gauta:

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22914684

13. Bu S-C, Kuijer R, Li X-R, Hooymans JMM, Los LI. Idiopathic epiretinal membrane. Retina [Prieiga per internetą]. 2014 m. gruodžio [cituojama pagal 2015 m. lapkričio 9 d.];34(12):2317– 35. Gauta: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25360790

14. Cabay L, Willermain F, Bruyns C, Verdebout JM, Witta Y, Baffi J, et al. CXCR4 expression in vitreoretinal membranes. Br J Ophthalmol [Prieiga per internetą]. 2003 m.;87(5):567–9. Gauta: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12714394

15. Malyshev A V, Karapetov GI. [Effect of surgery on quality of life in patients with epiretinal membrane]. Vestn Oftalmol [Prieiga per internetą]. 2015 m. sausio [cituojama pagal 2015 m. lapkričio 9 d.];131(1):30–5. Gauta: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25872384

16. Nishi Y, Shinoda H, Uchida A, Koto T, Mochimaru H, Nagai N, et al. Detection of early visual impairment in patients with epiretinal membrane. [Prieiga per internetą]. T. 91, Acta ophthalmologica. 2013. p. e353--e357. Gauta: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23387556 17. Kofod M, Christensen UC, la Cour M. Deferral of surgery for epiretinal membranes: Is it safe?

Results of a randomised controlled trial. Br J Ophthalmol [Prieiga per internetą]. 2015 m.;bjophthalmol-2015-307301. Gauta: http://bjo.bmj.com/lookup/doi/10.1136/bjophthalmol-2015-307301

18. Çekiç O, Çakır M, Alagöz N, Yılmaz ÖF. Retinal thickness change in relation to visual acuity improvement after 23-gauge vitrectomy for idiopathic epimacular membrane. Eye [Prieiga per internetą]. 2011 m.;25(2):180–4. Gauta: http://www.nature.com/doifinder/10.1038/eye.2010.176 19. Barth T, Zeman F, Helbig H, Gamulescu A. Value of preoperative optical coherence tomography for predicting visual outcome after epiretinal membrane surgery. Int Ophthalmol [Prieiga per internetą]. 2013 m.;773–9. Gauta: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24158614

bei epiretinaler Gliose mittels hochauflösender optischer Kohärenztomografie. Klin Monbl Augenheilkd [Prieiga per internetą]. 2009 m. rugpjūčio [cituojama pagal 2015 m. lapkričio 24 d.];226(8):649–53. Gauta: http://www.thieme-connect.de/DOI/DOI?10.1055/s-0028-1109490 21. Goldberg R a, Waheed NK, Duker JS. Optical coherence tomography in the preoperative and

postoperative management of macular hole and epiretinal membrane. Br J Ophthalmol [Prieiga per internetą]. 2014 m.;98 Suppl 2(Suppl II):ii20-3. Gauta:

http://www.pubmedcentral.nih.gov/articlerender.fcgi?artid=4208342&tool=pmcentrez&rendert ype=abstract

22. Sigler EJ, Randolph JC, Calzada JI. Incidence, morphology, and classification of epimacular membrane rip. Retina [Prieiga per internetą]. 2013 m. birželio [cituojama pagal 2015 m. lapkričio 9 d.];33(6):1158–65. Gauta: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23348863

23. Rouvas A, Chatziralli I, Androu A, Papakonstantinou S, Kouvari MS, Alonistiotis D, et al. Long-term anatomical and functional results in patients undergoing observation for idiopathic nontractional epiretinal membrane. Eur J Ophthalmol [Prieiga per internetą]. 2015 m. spalio 30 d. [cituojama pagal 2015 m. lapkričio 9 d.]; Gauta:

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26541111

24. Kwok AK, Lai TY, Yuen KS. Epiretinal membrane surgery with or without internal limiting membrane peeling. Clin Experiment Ophthalmol [Prieiga per internetą]. 2005 m.;33(4):379–85. Gauta: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/16033350

25. Gandorfer A, Haritoglou C, Scheler R, Schumann R, Zhao F, Kampik A. Residual cellular proliferation on the internal limiting membrane in macular pucker surgery. Retina [Prieiga per internetą]. 2012 m. kovo [cituojama pagal 2015 m. gruodžio 7 d.];32(3):477–85. Gauta: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22068175

26. Pesin SR, Olk RJ, Grand MG, Boniuk I, Arribas NP, Thomas M a, et al. Vitrectomy for premacular fibroplasia. Prognostic factors, long-term follow-up, and time course of visual improvement. Ophthalmology. 1991 m.;98(7):1109–14.

27. Conart J-B, Favel C, Selton J, Hubert I, Cloche V, Trechot F, et al. Outcomes of epiretinal membrane surgery in highly myopic eyes: a case–control study. Br J Ophthalmol [Prieiga per internetą]. 2015 m.;99(6):859–63. Gauta: http://bjo.bmj.com/lookup/doi/10.1136/bjophthalmol-2014-306027

28. Dugas B, Ouled-Moussa R, Lafontaine P-O, Guillaubey A, Berrod J-P, Hubert I, et al. Idiopathic epiretinal macular membrane and cataract extraction: combined versus consecutive surgery. Am J Ophthalmol [Prieiga per internetą]. Elsevier Inc.; 2010 m.;149(2):302–6. Gauta:

COLLEGE OF OPHTHALMOLOGISTS’ NATIONAL OPHTHALMOLOGY DATABASE STUDY OF VITREORETINAL SURGERY: Report 4 ’ Epiretinal Membrane. Retina [Prieiga per internetą]. 2015 m. rugpjūčio [cituojama pagal 2015 m. lapkričio 25 d.];35(8):1615–21. Gauta: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25830695

30. Kručaitė Agnė, Tamoševičiūtė Giedrė, Maceikonytė Eglė, Špečkauskas Martynas LSMU. Premakulinės fibrozės gydymo rezultatų ir pooperacinių komplikacijų analizė. Jaunųjų mokslininkų ir tyrėjų konferencija. Kaunas; 2013. p. 39–40.

31. Enzymatic Vitreolysis with Ocriplasmin for Vitreomacular Traction and Macular Holes — NEJM.

32. Poliner LS, Olk RJ, Grand MG, Escoffery RF, Okun E, Boniuk I. Surgical management of premacular fibroplasia. Arch Ophthalmol [Prieiga per internetą]. 1988 m.;106(6):761–4. Gauta: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/3370001

33. Schadlu R, Tehrani S, Shah GK, Prasad AG. Long-term follow-up results of ilm peeling during vitrectomy surgery for premacular fibrosis. Retina [Prieiga per internetą]. 2008 m.;28(6):853–7. Gauta: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18536602

18.

PRIEDAI

Priedas Nr. 2

Anketa

Sveiki,

Atliekame ištęstini tyrimą ir mums yra svarbūs Jūsų atsakymai į kiekvieną klausimą. Jūsų atsakymų pagalba bus siekiama, nustatyti pacientų turinčių preretininę membraną operacinio gydymo įtaką regėjimo funkcijos atstatymui ilgalaikiu laikotarpiu. Jūsų atsakymai konfidencialūs, jie bus naudojami tik statistiniams apibendrinimams. Maloniai prašome užpildyti šią anketą, atsakant į kiekvieną klausimą.

1. Ar pastebėjote, kad pablogėjo matymas?  Taip

 Ne

2. Jei taip, įrašykite kiek laiko truko matymo pablogėjimas?

3. Ar pastebėjote, kad matomi daiktai atrodo tarsi kreivi?  Taip

 Ne

4. Jei taip, įrašykite kiek laiko matomi daiktai atrodė tarsi kreivi?

5. Ar pastebėjote, kad matomi daiktai atrodo didesni negu yra?  Taip

 Ne

7. Ar pastebėjote, kad vaizdas dvejinasi?  Taip

 Ne

8. Jei taip, įrašykite kiek laiko truko dvejinimasis?

9. Ar pastebėjote, kad akyse žybčioja?  Taip

 Ne

10. Jei taip, įrašykite kiek laiko truko žybčiojimas?

Pildo tyrėjas Data: Prieš operaciją OD OS RA GKRA Ma kuli nė sriti s Specifinis blizgesys Vingiuotos kraujagyslės Dislokuota fovea Kraujosruvėlės Pseudo skylė OCT Fovea kontūras Tinklainės paburkimas Vitreomakulinė trakcija Tinklainės storis Pseudo skylė Amsler’io tinklelis VFQ-25 įvertinimas

Priedas Nr. 3

Regos funkcijos klausimynas – 25

1. Apskritai savo sveikatos būklę įvertintumėte taip:

Puiki 1

Labai gera 2

Gera 3

Vidutiniška 4

Bloga 5

2. Kaip įvertintumėte savo abiejų akių regos būklę pastaruoju metu (su akiniais ar kontaktiniais lęšiais, jei juos nešiojate)?

Puiki 1 Gera 2 Vidutiniška 3 Bloga 4 Labai bloga 5 Visiškai aklas 6

3. Ar dažnai nerimaujate dėl savo regėjimo?

Niekada 1

Labai retai 2

Kartais 3

Dažnai 4

Nuolat 5

4. Ar Jums skauda, degina, perši ar maudžia akis ir akių sritį?

Ne 1

Šiek tiek 2

Vidutiniškai 3

Stipriai 4

Labai stipriai 5

2 DALIS – SUNKUMAI UŽSIIMTI VEIKLA

2-oje dalyje skaitykite visus galimus atsakymus pagal poreikį, visų 2-os dallies atsakymų variantai vienodi (išskyrus 15-ą klausimą, apibraukite vieną).

Toliau pateikti klausimai, ar patiriate kokių nors sunkumų (jei taip – tai kokių) atlikdami tam tikrus darbus su akiniais ar kontaktiniais lęšiais, jei paprastai juos nešiojate tuos darbus darydamas.

5. Ar Jums sunku perskaityti įprastinio dydžio raides laikraštyje?

Visai nesunku 1

Šiek tiek sunku 2

Vidutiniškai sunku 3

Labai sunku 4

Nustojau tai daryti dėl prastos regos 5

6. Ar sunku dirbti ar užsiimti laisvalaikio veikla, kai reikia gerai matyti iš arti, pavyzdžiui: kepti, siūti, atlikti remonto darbus, ar naudojantis rankiniais įrankiais?

Visai nesunku 1

Šiek tiek sunku 2

Vidutiniškai sunku 3

Labai sunku 4

Nustojau tai daryti dėl prastos regos 5

Nustojau tai daryti dėl kitų priežasčių ir visai tuo nesidomiu 6 7. Ar dėl regos Jums sunku ką nors rasti perpildytoje lentynoje?

Visai nesunku 1

Šiek tiek sunku 2

Vidutiniškai sunku 3

Labai sunku 4

Nustojau tai daryti dėl prastos regos 5

Nustojau tai daryti dėl kitų priežasčių ir visai tuo nesidomiu 6 8. Ar Jums sunku matyti kelio ženklus ar perskaityti gatvių pavadinimus?

Visai nesunku 1

Šiek tiek sunku 2

Vidutiniškai sunku 3

Labai sunku 4

Nustojau tai daryti dėl prastos regos 5

Nustojau tai daryti dėl kitų priežasčių ir visai tuo nesidomiu 6

9. Ar dėl regėjimo sunku vaikščioti, lipti laiptais ar žengti per šaligatvio atbrailą esant menkam apšvietimui ar naktį?

Visai nesunku 1

Šiek tiek sunku 2

Vidutiniškai sunku 3

Labai sunku 4

Nustojau tai daryti dėl prastos regos 5

Nustojau tai daryti dėl kitų priežasčių ir visai tuo nesidomiu 6

10. Ar dėl regėjimo sunku pastebėti šonuose esančius objektus, pro kuriuos praeinate?

Visai nesunku 1

Šiek tiek sunku 2

Vidutiniškai sunku 3

Labai sunku 4

Nustojau tai daryti dėl prastos regos 5

Nustojau tai daryti dėl kitų priežasčių ir visai tuo nesidomiu 6 11. Ar dėl regėjimo Jums sunku matyti, kaip žmonės reaguoja į tai, ką sakote?

Visai nesunku 1

Šiek tiek sunku 2

Vidutiniškai sunku 3

Labai sunku 4

Nustojau tai daryti dėl prastos regos 5