KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas Profilaktinės medicinos katedra

(1)

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

Visuomenės sveikatos fakultetas

Profilaktinės medicinos katedra

Justinas Virbickas

Prostatos vėţio ir mitybos ryšių tyrimas

Magistro diplominis darbas

(Visuomenės sveikata) Mokslinė vadovė (parašas) dr. Liudmila Dregval (data) KAUNAS, 2010

(2)

SANTRAUKA Visuomenės sveikata

PROSTATOS VĖŢIO IR MITYBOS RYŠIŲ TYRIMAS Justinas Virbickas

Darbo mokslinė vadovė dr. Liudmila Dregval

Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2010.

Šiuo metu Lietuvoje prostatos vėţys – daţniausia vyrų onkologinė liga. Nuo 2006 metų per metus nustatoma virš 3000 naujų atvejų. Sergamumas šia liga nuolat auga.

Darbo tikslas: Nustatyti ryšius tarp prostatos vėţio ir mitybos įpročių. Uţdaviniai:

1. Nustatyti sergančiųjų prostatos vėţiu mitybos įpročius. 2. Nustatyti sveikų vyrų mitybos įpročius.

3. Įvertinti švieţių darţovių ir vaisių reikšmę prostatos vėţio rizikai.

4. Įvertinti rizikos sirgti prostatos vėţiu priklausomybę nuo kitų maisto produktų vartojimo.

Tyrimo metodika

Tyrime dalyvavo 360 respondentų. Buvo apklausta 180 sergančių prostatos vėţiu ir 180 sveikų vyrų. Tiriamieji buvo suskirstyti į 3 amţiaus grupes: 45-54 m.; 55-64 m.; 65> m. Jiems pateikta 60 klausimų ir mitybos lentelės anketa. Šio darbo autorius buvo atsakingas uţ kontrolinės grupės tiriamųjų duomenų surinkimą. Išdalinta 300 anketų, iš jų sugrįţo 200. Tyrimui tinkamos 180 anketų

Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta naudojant SPSS (Statistical Package for Social Science) for Windows programos 16.0 versiją. Grafinė duomenų analize apdorota su Microsoft Office Exel 2003

Tyrimo rezultatai:

Švieţių darţovių vartojimas

Daugiau nei pusė tiriamųjų vasarą darţovių suvartoja nuo 6 iki 10 kartu per savaitę (3 pav.). Ţiemą daugiausiai (apie trys ketvirtadaliai) tiriamųjų švieţias darţoves vartoja nuo 1 iki 5 kartų per savaitę. Švieţių pomidorų vartojimas vasarą, tarp atvejo ir kontrolės grupų tiriamųjų labai nesiskiria.

Pieno ir jo produktų vartojimas

Apţvelgiant pieno, kefyro, sviesto ir margarino ant duonos vartojimo įpročius nustatėme, kad tiriamiesiems, kurie rečiau vartoja pieną ir jo produktus rizika susirgti

(3)

prostatos vėţiu didėja lyginant su tiriamaisias, kurie pieną vartoja daţniau. Tokia pati situacija yra ir su tiriamųjų kefyro vartojimo daţniu. Tačiau aprašytuose tyrimuose teigiama, kad didelis kalio bei produktų, kuriuose yra daug kalcio, suvartojimas didina riziką susirgti prostatos vėţiu (27).

Mėsos ir ţuvies produktų vartojimas

Didţioji dalis tiriamųjų mėsą vartoja 3-4 kartus per savaitę (atvejo grupė - 35,0 proc., kontrolinė grupė – 33,3 proc.). Vartojantiems paukštieną 1-3 kartus per mėnesį tiriamiesiems galimybė susirgti prostatos vėţiu yra 6 kartus didesnė nei tiems, kurie vištieną vartoja 2 kartus per dieną. Vartojantiems paukštieną 1-2 kartus per savaitę, galimybė susirgti prostatos vėţiu yra 7 kartus didesnė nei tiems, kurie paukštieną vartoja 2 kartus per dieną (3.22 lentelė).

Švieţių darţovių ir vaisių vartojimas

Tiriamųjų pomidorų vartojimo daţnis atsiţvelgiant į sezoniškumą, skiriasi (15 pav., 16 pav.). Kaip ir buvo tikėtasi daţniausiai pomidorai vartojami vasarą, o ţiemą rečiau. Vasarą dauguma tiriamųjų pomidorus vartojo 1 kartą per dieną (atvejo grupė – 39 proc.) ir 3-4 kartus per savaitę (kontrolinė grupė – 28,9 proc.). Ţiemą abiejų grupių tiriamieji pomidorus vartojo panašiai: 1-2 kartus per savaitę (atvejo grupė – 24,4 proc.; kontrolinės grupės – 32,2 proc.).

Išvados:

1. Nemaţai atvejo grupės tiriamųjų (62 proc.) vartojo švieţias darţoves vasarą 6-10 kartų per savaitę, kievieną dieną valgė švieţius pomidorus vasarą (apie 40 proc.) , bei vaisius (apie 40 proc.). Beveik puse tiriamųjų valgė termiškai apdorotus pomidorus ir jų produktus1-2 kartus per savaitę .

2. Daugiau nei puse tiriamųjų (apie 60 proc.) vartojo nemaţai švieţių darţovių vasarą nuo 6 iki 10 k/sav. Apie puse vyrų vartojo švieţius pomidorus vasarą nuo 1 iki 5 k/sav., o nuo 6 iki 10 k/sav. – vartojo apie 40 proc. Ţiemą daugiau nei puse apklaustųjų valgė švieţius pomidorus 1-5 kartus per savaitę. 62 proc. nevartojo margarino ant duonos, tačiau ketvirtadalis kasdien tepė sviestą ant duonos. Tik trečdalis respondentų vartojo termiškai apdorotus pomidorus ir jų produktus 1-2 kartus per savaitę.

3. Galimybė susirgti prostatos vėţiu didėja vyrams, kurie ţiemą švieţius pomidorus vartojo retai lyginant su tais, kurie ţiemą švieţius pomidorus vartoja daţnai (3-6 k/sav. ar kasdien): atitinkamai apie 12 kartų (beveik nevartojantiems), apie 2 kartus (vartojantiems 1-3 k/mėn.) ir apie 3 kartus (vartojantiems 1-2 k/sav.)

(4)

4. Prostatos vėţys yra reikšmingai susijęs su tiriamųjų amţiumi. 55-64 m. amţiaus vyrų galimybė susirgti prostatos vėţiu yra 4 kartus didesnė nei jaunesnių vyrų (45-54 m.), vyresnių negu 65 m. - galimybė susirgti yra 5 kartus didesnė nei jaunesnių.

(5)

SUMMARY

Management of Public Health

THE RESEARCH OF THE ASSOCIATIONS BETWEEN THE PROSTATE CANCER AND NUTRITION

Justinas Virbickas

Academic supervisor dr. Liudmila Dregval

Kaunas University of Medicine, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine. Kaunas; 2010.

The prostate cancer is the most common oncological disease of men in Lithuania for the time being. Approximately 3000 new cases are diagnosed during a year. The morbidity of the latter disease constantly increases.

The aim of the work: To establish the associations between the prostate cancer and the nutritional habits.

The tasks:

1. To identify the nutritional habits of the men, having the prostate cancer; 2. To establish the nutritional habits of the healthy men;

3. To assess the significance of the fresh vegetables and fruit to the risk of the prostate cancer;

4. To evaluate the reliance of the prostate cancer risk on the consumption of the other foodstuff.

The methodology of the research

360 respondents have participated in the research. 180 men, who have the prostate cancer, and 180 healthy men have been interviewed. The researched have been divided into 3 groups according to their age: 45-54 years old; 55-64 years old; and 65> years old. They were given 60 questions and a nutrition chart questionnaire. The author of this thesis paper was responsible for the collecting the data from the control group. 300 questionnaires were handed out and 200 of them were given back. 180 questionnaires were relevant for the research.

The statistical analysis of the research data has been done using the 16.0 version of the SPSS programme (Statistical Package for Social Science) for Windows. The graphical analysis of the data has been processed using Microsoft Office Excel 2003. The results of the research:

(6)

More than a half of all the researched men consume vegetables in summer from 6 to 10 times a week (fig. 3). In winter fresh vegetables are mostly consumed from 1 to 5 times a week (by three quarters of the researched). The consumption of the fresh tomatoes in summer does not differ very much between the case and control group researched men.

The consumption of milk and its products

The risk to have a prostate cancer increases for those researched who consume milk and its products more seldom in comparison to those who consume milk more often. The same situation is in the case of the kefir consumption rate. However, the described analysis states that a great consumption of calcium and the products, which contain much calcium, increases the risk to have a prostate cancer (27).

The consumption of meat and fish products

The larger part of the researched eat meat 3-4 times a week (the case group – 35 percents, the control group – 33,3 percents). Those researched who eat poultry 1-3 times a month have a 6 times bigger possibility to fall ill with prostate cancer than those who consume chicken 2 times a day. While the possibility to have a prostate cancer is 7 times bigger for those who consume poultry 1-2 times a week versus those consuming it 2 times a day (table 3.22).

The consumption of fresh vegetables and fruit

According to the season, the tomatoes consumption rate is different (fig. 15, fig. 16). As it has been believed, the tomatoes are more often consumed in summer than in winter. In summer many researched men used to eat tomatoes once a day (the case group – 39 percents) and 3-4 times a week (the control group – 28,9 percents). In winter the respondents of both groups used to consume tomatoes in a similar way: 1-2 times a week (the case group – 24,4 percents; the control group – 32,2 percents). The conclusions:

1. Quite a big number of the case group researched men (62 percents) consumed fresh vegetables in summer 6-10 times a week, used to eat fresh tomatoes (about 40 percents) and fruit (about 40 percents) every day in summer. Almost a half of all the researched ate thermally processed tomatoes and their products 1-2 times a week.

2. More than a half of the researched (about 60 percents) consumed many fresh vegetables in summer from 6 to 10 times a week. Approximately a half of the men used to eat fresh tomatoes in summer from 1 to 5 times a week, while about 40 percents of them did that from 6 to 10 times a week. In winter more than a half of

(7)

the respondents used to eat fresh tomatoes 1-5 times a week. Only one third of the researched consumed thermally processed tomatoes and their products 1-2 times a week.

3. The possibility to fall ill with the prostate cancer increases for those men, who used to consume fresh tomatoes rarely in comparison to those, who often ate fresh tomatoes in winter (3-6 times a week or every day): respectively about 12 times (for those who almost did not consume), about 2 times (for consuming 1-3 times a month), and about 3 times (for consuming 1-2 times a week).

4. The prostate cancer has a meaningful association with the age of the researched men. The possibility to have a prostate cancer is 4 times bigger for 55-64 years old men than for the younger men (45-54 years old), and the latter possibility is 5 times bigger for the men older than 65 in comparison to the younger ones.

(8)

Santrumpos

PSA – Specifinis prostatos antigenas

DNR – Deoksiribonukleino rūgštis OR ir GS – Galimybių santykis χ² - Chi kvadrato kriterijus lls – laisvės laipsnių skaičius Zn – Cinkas

Se – Selenas

k/d – Kartai per dieną k/sav – Kartai per savaitę k/mėn – Kartai per mėnesį

(9)

Turinys

ĮVADAS

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 11

1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 12

1.1. Prostatos ir prostatos vėţio analizė ... 12

1.2. Maisto produktų vartojimo įpročių įtaka prostatos vėţio rizikai ... 16

1.3. Ţalingų įpročių vartojimas įtaka prostatos vėţio rizikai ... 22

2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA ... 23

2.1. Tiriamojo kontingento atranka ir apklausų organizavimas ... 23

2.2. Anketos struktūra ... 23

2.3. Statistinė duomenų analizė ... 23

3. REZULTATAI ... 25

3.1. Darţovių vartojimo analizė ... 27

3.2. Vitaminų ir mikroelementų vartojimo analizė ... 31

3.3. Pieno ir jo produktų vartojimo analizė ... 35

3.4. Mėsos ir ţuvies produktų vartojimo analizė ... 39

3.5. Švieţių darţovių ir vaisių vartojimo daţnio analizė ... 43

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 49

IŠVADOS ... 51

LITERATŪRA ... 52

(10)

Įvadas

Prostatos vėţys – ypatingas, nuo hormonų priklausantis, lėtai augantis piktybinis navikas, būdingas vyresnio amţiaus ţmonėms.

Šiuo metu Lietuvoje prostatos vėţys yra daţniausia vyrų onkologinė liga. Nuo 2006 metų per metus nustatoma virš 3000 naujų atvejų , sergamumas šia liga nuolat auga. (1)

Prostatos vėţys pasaulyje uţima antrą vietą tarp daţniausiai pasitaikančių vyrų vėţinių susirgimų (ir uţima šeštą poziciją visų vėţinių susirgimų tarpe). 2002 m. buvo uţfiksuota apie 680,000 ligos atvejų, iš kurių beveik 12 proc. buvo nauji vyrų vėţinių susirgimų atvejai (iš bendrų 6 proc.). Ši liga yra daţniausiai diagnozuojama aukšto pragyvenimo lygio šalyse, kur daţniausiai atliekami atvejo ir kontrolės tyrimai. Tik 60 proc. sergančiųjų išgyja per 5 metus. Visame pasaulyje vyrai daţniausiai miršta būtent nuo šios ligos (2).

Prostatos vėţys paprastai aptinkamas vyrams, turintiems daugiau kaip 50 metų, iki to amţiaus pasitaiko retai. Prostatos vėţys, kitaip negu kitų organų vėţys, gali ilgus metus tūnoti prostatoje nesukeldamas jokių simptomų. Didţioji šių navikų dalis auga labai lėtai, taigi būtent jaunesniems vyrams nesukelia jokių problemų. Tik nedidelei vyrų daliai prostatos vėţys vystosi sparčiai, kai kuriais atvejais išplisdamas į kitus organus, ypač į kaulus.

Manoma, kad prostatos vėţio atsiradimo prieţastys susiję su tuo, jog ilgėjant ţmonių gyvenimo trukmei, daugėja ir vyresnio amţiaus vyrų, kurie ir gali susirgti šia liga. Be to, nuolat vis didesniam vyresnio amţiaus vyrų skaičiui atliekami tyrimai, kurie leidţia greičiau aptikti prostatos vėţį. (1)

Nors tikrosios prostatos vėţio atsiradimo prieţastys dar neaiškios, yra ţinoma keletas rizikos veiksnių susirgti šia liga.

Pastebėta, kad kai kurių etninių grupių ţmonės turi didesnę prostatos vėţio riziką, pavyzdţiui, afroamerikiečiai gerokai daţniau serga šia liga nei baltieji amerikiečiai. Tarp Azijos vyrų prostatos vėţys – reta liga.

Gausus riebaus gyvulinės kilmės maisto bei nepakankamas švieţių darţovių ir vaisių vartojimas didina prostatos vėţio riziką. Pomidorai bei iš jų pagaminti produktai, kaip kečupas, apsaugo nuo prostatos vėţio. Taip veikia pomidoruose esanti medţiaga likopenas. Įrodyta, kad maisto papildai, turintys mikroelemento seleno, maţina prostatos vėţio riziką (1)

(11)

Darbo tikslas:

Nustatyti ryšius tarp prostatos vėţio ir mitybos įpročių.

Uţdaviniai:

1. Nustatyti sergančiųjų prostatos vėţiu mitybos įpročius. 2. Nustatyti kontrolinės grupės vyrų mitybos įpročius.

3. Įvertinti švieţių darţovių ir vaisių reikšmę prostatos vėţio rizikai.

4. Įvertinti rizikos sirgti prostatos vėţiu priklausomybę nuo kitų maisto produktų vartojimo.

(12)

1. Literatūros apţvalga

1.1. Prostatos ir prostatos vėţio analizė

1.1.1. Prostatos epidemiologija

Prostata yra graikinio riešuto dydţio lytinė liauka, prigludusi prie šlapimo pūslės dugno ir gaubianti šlaplę (kanalą, kuriuo šlapimas išteka iš šlapimo pūslės). Viena iš pagrindinių prostatos funkcijų yra tam tikro sekreto, kuris sudaro apie 90 proc. spermos, gamyba. Manoma, kad šis sekretas padeda spermatozoidams judėti ir juos apsaugo nuo sunaikinimo moteriškais fermentais. Prostatos padidėjimas gali uţspausti šlaplę ir taip sutrikdyti normalų šlapinimąsi. (3)

Šiuo metu nėra visiškai aišku, kodėl vieniems vyrams išsivysto prostatos vėţys, o kitiems – ne. Be abejo, tiek genetiniai, tiek aplinkos faktoriai turi įtakos ligos atsiradimui. Pacientui yra santykinai didesnė rizika susirgti prostatos vėţiu, jeigu juo sirgo ar nuo vėţio mirė paciento tėvas ar broliai. Manoma, kad išoriniai faktoriai, tokie kaip mityba ar gyvenimo būdas, turi didesnę įtaką vėţio išsivystymui.

Nustatyta, kad prostatos vėţys pasitaiko du kartus rečiau vegetarams nei mėsą vartojantiems vyrams. Mokslininkai šiuo metu tiria kai kurias maisto medţiagas, kurios galėtų sumaţinti riziką susirgti prostatos vėţiu. Manoma, kad tokiu efektu pasiţymi selenas (mineralinė medţiaga) ir likopenas (specifinė maisto medţiaga, kuri yra gaunama iš pomidorų). Rūkymas šiuo metu nėra priskiriamas kaip rizikos veiksnys, turintys įtakos prostatos vėţio išsivystymui (1).

Jungtinėse Amerikos Valstijose galimybė susirgti prostatos vėţiu yra 1 iš 6, ir ši galimybė didėja kartu su ţmogaus amţiumi. Prostatos vėţiu labiausiai sergama Vakaruose, tačiau ši liga tampa vis daţnesnė taip pat ir kitose pasaulio dalyse (4).

Rizikos faktoriai lemiantys prostatos vėţį yra amţius, rasė ir šeimos ligos istorija. Ši liga yra labai reta vyrų jaunesnių nei 40 metų tarpe, tačiau pastaruoju metu atlikti tyrimai parodė, kad stebėjimas jau turėtų prasidėti sulaukus 50 metų. Afro-amerikiečiai vyrai turi didţiausią prostatos vėţio išsivystymo ir mirties nuo jo rizikos laipsnį, tačiau to prieţastys yra visiškai neţinomos. Seniau buvo manoma, kad tai lemia juodaodţių vyrų gydimosi prieinamumo maţesnės galimybės ir jiems rečiau taikoma būtina terapija, bet pastarųjų metų tyrimai rodo, kad ryškus skirtumas pastebimas netgi tada, kai minėtieji faktoriai neegzistuoja, todėl tarsi peršasi mintis, kad juodaodţiai ir baltaodţiai vyrai turi biologinius vėţio ligos skirtumus. (5)

(13)

Jei turite tėvą arba brolį, kuris sirgo prostatos vėţiu, rizika jums susirgti padidėja du kartus (jei tėvas ar brolis sirgo šia liga iki 60 metų amţiaus – tris kartus); jei abu, ir tėvas, ir brolis sirgo prostatos vėţiu, tai galimybė susirgti padidėja keturis kartus, o paveldimumas padidina vėţio riziką net iki penkių kartų (5).

1.1.2. Pagrindiniai simptomai

Prostatos vėţys paprastai vystosi ilgą laiką, ir kartais pirmieji simptomai atsiranda tik po dešimties naviko augimo metų. Tad pirmosiose ligos stadijose pacientai daţniausiai niekuo nesiskundţia, nors kai kuriems vyrams pasitaiko ir agresyvi ligos forma, kurios metu klinikiniai simptomai progresuoja labai greitai. Kadangi navikas uţspaudţia šlaplę, pacientus vargina tokie prostatos vėţio simptomai:

Daţnas ir skausmingas šlapinimasis;

Daţnas ir reguliarus šlapinimasis naktimis (nikturija);

Staigiai atsirandantis noras šlapintis, o vėliau pacientams yra sunku pradėti šlapintis;

Juosmens ar klubo skausmas; Erektilinė disfunkcija/impotencija.

Svarbu ţinoti, kad net ir esant visiems šiems simptomams, nebūtinai reiškia, kad vyras serga prostatos vėţiu. Gali būti, kad pacientas serga prostatitu (prostatos

uţdegimu) ar gerybine prostatos hiperplazija (nenavikiniu prostatos padidėjimu) (1).

1.1.3. Patogenezė

Ši liga įprastai vystosi lėtai ir displaziniai audinių paţeidimai gali sukelti vėţį tik praėjus daugeliui metų, ar net dešimtmečių (6). Remiantis prostatos vėţio susirgimų skaičiumi, kuris buvo atsitiktinai nustatytas autopsijų metu, ir kuris buvo nesimptominis bei nerodė mirtino pavojaus poţymių, galima būtų teigti, kad prostatos vėţys, kuris yra ţemoje stadijoje, gali likti nepastebimas daugelį metų, kol progresuoja į kliniškai reikšmingą formą. Taigi, atrodo, kad vyrai daţniau miršta su prostatos vėţiu, bet ne nuo jo (7, 8).

Jeigu šeimoje ar kas nors iš artimųjų giminių moterų sirgo krūties vėţiu, kuris buvo diagnozuotas jauname amţiuje, tai tikimybė susirgti jų palikuonims vyrams prostatos vėţiu stipriai išauga (9). Kai kurie tyrimai rodo, kad tai gali būti susiję su BRCA genais (10).

Augimo faktoriai, o ypatingai IGF, taip pat kaip ir androgenai, taip pat turi ryšį su prostatos vėţio vystimusi. IGF-1 serumo lygis gali būti susijęs su prostatos vėţiu

(14)

pokyčius, kurie galėtų turėti įtakos apsisaugant nuo šio tipo vėţio vystimosi. Todėl šio hormono maţėjantis lygis senatvėje gali prisidėti prie prostatos vėţio vystimosi (12).

1.1.4. Tendencijos, ligos paplitimas ir galimybė išgyti

Prostatos vėţys dramatiškai paplito 1988-1992 metų laikotarpiu. Tai , viena vertus, buvo dėl to, kad vyrams, kurie neturėjo ligos poţymių, atsirado didesnės galimybės pasitikrinti specifinį prostatos antigeną (PSA).Anglijos mokslininkų 2007 metais atliktas tyrimas padėjo nustatyti daugelį prostatos vėţio atvejų, kurie buvo ţemos stadijos ir/arba būtų buvę neaptikti, arba būtų galėję arba negalėję vėliau išsivystyti į aukštesnės stadijos ligą. Atlikto tyrimo duomenys rodo, kad prostatos vėţį įtakoja aplinkos faktoriai. Nuo 1990 m. keliose aukšto pragyvenimo lygio šalyse buvo pastebėtas ligos paplitimo ir mirtingumo sumaţėjimas, nors rodikliai vis dar lieka aukštesni nei tie, kurie buvo prieš atsirandant galimybei pasitikrinti (13).

Prostatos vėţys iš esmės yra labiau paplitęs aukšto pragyvenimo lygio šalyse, kur bendri susirgimų skaičiaus rodikliai yra beveik 6 kartus aukštesni, nei vidutinio ar ţemo pragyvenimo lygio šalyse. Visame pasaulyje, ligos paplitimo rodikliai skiriasi, pradedant nuo daugiau kaip 100 ligos atvejų 100,000 vyrų Šiaurės Amerikoje, Karibų jūros šalyse ir Okeanijoje, iki maţiau nei 10 ligos atvejų 100,000 vyrų Malaizijoje ir daugelyje Azijos vietovių. JAV rodikliai yra aukštesni Afro-amerikiečių, o ne baltaodţių vyrų tarpe (14).

Rizika didėja kartu su amţiumi, ypač sulaukus 40 metų. Daugelyje aukšto pargyvenimo lygio šalių, vyrų iki 40 m. amţiaus tarpe pasitaiko maţiau nei 1 ligos atvejis 100,000 vyrų, o 65 m. ir vyresnių vyrų amţiaus grupėje šis skaičius išauga iki 1000 atvejų 100,000 vyrų (6).

Visame pasaulyje yra ganėtinai aukštas vyrų, išgijusių nuo prostatos vėţio, skaičius, tačiau jis yra ţymiai didesnis aukšto pragyvenimo lygio šalyse. Prostatos vėţio liga uţima ne tik maţdaug 6 proc. visų vėţinių susirgimų skaičiaus (iš kurių beveik 12 proc. nustatoma vyrams), bet ir mirtingumo nuo šios ligos lygis yra maţdaug 3 proc., palyginus su visomis vėţio ligomis (visais atvejais, tik išskyrus nemelanominį odos vėţį, beveik 6 proc. yra vyrų tarpe) (15).

1.1 lentelė Mityba, fizinis aktyvumas ir prostatos vėţys

MAŢINA RIZIKĄ DIDINA RIZIKĄ

Įtikinamai

(15)

(1,2)

Maisto produktai, kuriuose yra seleno (1) Selenas (3)

kalcio (4,5)

Ribotai – siūloma

Ankštiniai augalai (6)

Maisto produktai, kuriuose yra vitamino E (1)

Alfa-tokoferolis (7)

Technologiškai apdorota mėsa (8)

Pienas ir pieno produktai (5)

Ribotai – be išvados

Grūdinės kultūros (javai) ir jų produktai; maistinės skaidulos; bulvės; bekrakmolės darţovės; vaisiai; mėsa; paukštiena; ţuvis; kiaušiniai, gyvuliniai riebalai; augalinis aliejus; cukrus (cukrozė); saldūs patiekalai ir gėrimai; kava; arbata; alkoholis; karbohidratas; proteinai; vitaminas A; retinolis; tiaminas; riboflavinas; niacinas; vitaminas C; vitaminas D; gama-tokoferolis; vitaminų papildai; multivitaminai; geleţis; fosforas; cinkas; kiti karotenoidai; fizinis aktyvumas; energijos išeikvojimas; vegetariški patiekalai; Septintos dienos Adventistų religinės grupės maisto produktai; viso kūno nutukimas; storas pilvas; svoris gimimo metu; energijos suvartojimas.

Neţymi įtaka rizikai

Beta karotinas (1,9)

Food, Nutrition, Physical Activity and the Prevention of Cancer: a Global Perspective. Washington DC: AICR, 2007. Chapter (7.14) (2).

1. aptinkamas maiste, kaip natūralus maisto produktų sudėties komponentas ir kaip papildas

2. daugiausiai randama pomidoruose ir iš jų pagamintuose produktuose, o taip pat vaisiuose, tokiuose kaip greipfrutai, arbūzai, gavos vaisiai ir abrikosai.

3. įrodymai gauti, remiantis tyrimu, kurio metu papildai buvo naudojami po 200μg/per dieną. Selenas turi toksinį poveikį, jei jo vartojama didelėmis dozėmis.

4. aptinkamas maisto produktuose, kurių sudėtyje yra natūralaus kalcio ir tuose produktuose, kurie yra prisotinti kalcio.

5. efektas matomas, jei kalcio suvartojama daug (maţdaug 1,5g/per dieną arba daugiau). Pieno ir pieno produktų (bet ne kalcio) akivaizdus poveikis pastebimas tik tose šalyse, kur gyventojai vartoja daug kalcio ir pieno produktų.

(16)

7. įrodymai gauti tyrimo metu naudojant papildų dozes po 50mg/ per dieną. 8. terminas „technologiškai apdorota mėsa“ tinka, kalbant apie rūkytą,

konservuotą arba sūdytą mėsą, arba kai į ją papildomai pridedama cheminių apsauginių komponentų.

9. įrodymai gauti, atliekant papildų vartojimo tyrimą, kai jų buvo sunaudojama po 20, 30 ir 50 mg/per dieną (2).

Aptariant šį skyrių, išsiaiškinta, kad nemaţai poţymių įtakoja prostatos vėţio riziką. Tarp jų ir geografinė padėtis, maisto vartojimo įpročiai, taip pat ir socialinė padėtis. Lietuvoje galbūt labiausiai tiktų maisto vartojimo priklausomybė ir socialinės padėties sąsajos su prostatos vėţio rizika.

1.2. Maisto produktų vartojimo įpročių įtaka prostatos vėţio rizikai

1.2.1. Augalinių riebalų suvartojimo įtaka prostatos vėţiui

Europoje atlikto tyrimo metu buvo bandyta įvertinti, ar augalinių riebalų, riebalų porūšių ir gyvulinių riebalų vartojimas turi ryšį su prostatos vėţio rizika. Tai buvo daugiacentris 142,520 vyrų, dalyvaujančių atliekant Vėţio ir mitybos nuotolinį tyrimą Europoje (EPIC), tyrimas. Augalinių riebalų vartojimas buvo vertinamas pagal duomenis, gautus iš apklausos anketų apie kiekvienai šaliai būdingo maisto naudojimą. Buvo nustatyta ,kad Vidutiniškai per 8,7 tyrimo metų laikotarpį, prostatos vėţys buvo diagnozuotas 2727 vyrams. Tačiau tyrimo rezultatai teigia, kad nėra jokios asociacijos tarp augalinių riebalų ir prostatos vėţio rizikos (16).

Švedijoje atlikto tyrimo metu buvo siekiama gyventojų grupėje ištirti asociacijas tarp įvairaus tipo riebalų suvartojimo ir prostatos vėţio. Per 11 metų trukusį tyrimo laikotarpį, buvo diagnozuota 817 vėţio atvejų. Iš jų - 218 buvo progresuojantys. 202 ligos atvejai pasireiškė vyrams iki 65 metų amţiaus. Remiantis amţiaus ir suvartojamos energijos kriterijais, nebuvo pastebėta jokios asociacijos tarp įvairių riebalų rūšių naudojimo ir prostatos vėţio rizikos, arba tarp riebalų suvartojimo ir aukštos vėţio ligos stadijos, arba prostatos vėţio susirgimų iki 65 metų amţiaus grupėje.

Šis tyrimas, analizuojant įvairius patikimus duomenis, nepatvirtino asociacijos tarp suvartotų riebalų kiekio, sočiųjų ar mononesočiųjų riebalų ir prostatos vėţio rizikos (17).

(17)

Iš daugelio atliktų tyrimų galima susidaryti vaizdą, kad tikimybė susirgti prostatos vėţiu vartojant sočiąsias riebalų rūgštis yra didesnė nei vartojant augalines riebalų rūgtis.

1.2.2. Technologiškai apdorota mėsa

Daugelio ir įvairių tipų tyrimų metu buvo stengiamasi išsiaiškinti technologiškai apdorotos mėsos riziką prostatos vėţio atsiradimui. Visų grupių tyrimų rezultatai rodė, kad šios mėsos padidintas suvartojimas, gali padidinti susirgimų riziką, o ir daugelio ligos atvejų kontrolės tyrimų rezultatai taip pat patvirtino šį poveikį.

Nitratai endogeniškai sukelia skrandţio rūgštingumą ir jie taip pat yra dedami, kaip apsaugos priemonė, technologiškai apdorojant mėsą. Jie gali prisidėti prie N-nitroso junginių susidarymo ir jų kenksmingo poveikio. Kaip manoma, šie junginiai yra mutagenai ir kancerogenai (18).

Apţvelgus tyrimus, vis dar nerasta akivaizdţių įrodymų, ar technologiškai apdorota mėsa gali sukelti prostatos vėţį (19, 20)

(18)

1.2.3. Pienas ir pieno produktai

Nagrinėjant pieno ir jo produktų įtaką prostatos vėţio rizikai, daugumos tyrimų rezultatai parodė padidėjusią riziką tuomet, kai šių produktų buvo suvartojama daugiau. Atlikta atvejo ir kontrolės grupių tyrimo duomenų meta-analizė pateikė aiškų, nuo suvartoto produktų kiekio priklausantį ryšį tarp progresuojančio vėţio rizikos ir pieno vartojimo, bei ryšį tarp prostatos vėţio rizikos, pieno ir pieno produktų.

Dauguma kitų meta analizių duomenys parodo neţymiai padidėjusią riziką. Ekologiniai tyrimai sistemingai praneša apie padidėjusios rizikos ryšį tarp pieno ar pieno produktų vartojimo ir prostatos vėţio (2).

Didelis suvartojamo kalcio kiekis išbalansuoja 1,25-dihidroksido vitamino D3 susidarymą iš vitamino D, tokiu būdu padidindamas ląstelių skaičių prostatoje (21). Ţiurkių prostatos vėţio piktybiniai navikai, gydant su 1,25-dihidroksido vitaminu D3, ţymiai sumaţėjo ir rečiau pasireiškė plaučių metastazės (22). Pieno vartojimas taip pat padidina kraujo IGF-1 lygį, kuris kai kuriuose tyrimuose yra siejamas su padidėjusia prostatos vėţio rizika (11, 23).

Išanalizavus atvejo ir kontrolės tyrimus, vis dar nerasta aiškių įrodymų. Tų įrodymų, kurie teigia, kad pienas ir pieno produktai yra prostatos vėţio prieţastis, nepakanka (24, 25).

1.2.4. Maisto produktai, kuriuose yra didelis kalcio kiekis

Daugelio tyrimų duomenys parodė padidėjusią riziką ten, kur buvo didesnis suvartoto kalcio kiekis, tačiau ligos atvejų ir kontrolės tyrimų duomenys tam prieštarauja. Grupės tyrimų duomenų meta-analizė parodė, kad rizika buvo padidėjusi 27 proc. vienam gramui per dieną, o tyrimų, analizavusių progresuojantį vėţį, duomenų meta-analizė parodė, kad rizika buvo padidėjusi 32 proc. vienam gramui per dieną.

Kalcis galėtų būti naudojamas kaip pieno produktų vartojimo ţymeklis aukšto pragyvenimo lygio šalyse (2).

Japonų atliktas tyrimas teigia, kad iš esmės, pieno vartojimas rodo stiprų teigiamą ryšį su prostatos vėţiu (26). Atsiţvelgiant į tai, kad prostatos vėţio susirgimų skaičius Japonijoje padidėjo (27), taip pat kaip ir padidėjo pieno produktų suvartojimas (28), tai ir galėjo būti japonų padidėjusios prostatos vėţio rizikos prieţastimi. Tačiau Japonijoje tėra atlikti vos keli ankstesni pieno produktų vartojimo epidemiologiniai tyrimai, o rezultatai yra dviprasmiški (29, 30).

Didelis pieno produktų suvartojimas vakarų šalyse yra susietas su padidėjusios prostatos vėţio rizikos atvejų kontrole ir tyrimais. Perspektyvių tyrimų meta-analizės

(19)

metu buvo įvertinta, kad tie vyrai, kurie vartojo daugiau pieno produktų, palyginus su tais, kurie suvartojo jų maţiau, turėjo 11 proc. didesnę prostatos vėţio riziką.

Pieno produktai savo sudėtyje turi ir riebalų, ir kalcio. Išsamus tyrimas patvirtina, kad augaliniai riebalai gali turėti ryšį su prostatos vėţio rizika, bet būtent kurie konkretūs riebalų komponentai daro tą įtaką vis dar lieka neaišku (31). Japonai suvartoja vidutiniškai maţiau kalcio negu vakarų šalių gyventojai, tačiau tie vyrai, kurie suvartoja maţdaug <600 mg per dieną (28) turi maţesnę tikimybę susirgti prostatos vėţiu, o kurie suvartoja daugiau nei 1000 mg per dieną, turi didesnę tikimybę susirgti prostatos vėţiu lyginant su pastaraisiais (32, 33, 34). Japonijoje pieno produktai yra ne tik kalcio, bet ir sočiųjų riebalų rūgšties šaltinis (35). Beje, atlikę kontrolinį gyventojų vėţio ligos atvejų tyrimą, Whittemore„as ir kt. paskelbė (36), kad sočiųjų riebalų vartojimas buvo susijęs su didesne prostatos vėţio rizika labiau Azijos kilmės amerikiečių tarpe nei baltaodţių ir juodaodţių.

Šie rezultatai rodo, kad pieno produktų ir juose esančių maisto medţiagų, tokių kaip ir kalcis, įtaka prostatos vėţiui gali būti skirtinga tarp japonų ir vakarų šalių gyventojų.

1.2.5. Selenas

2001 m. buvo pradėtas vykdyti labai didelis prostatos vėţio prevencinis tyrimas, siekiant įvertinti kasdieninių seleno ir vitamino E papildų vartojimo chemo prevencinę potenciją (6). Deja, šis tyrimas buvo nutrauktas taip ir neuţbaigtas iki galo dėl seleno papildų ţymaus chemo prevencinio efekto (kokio buvo tikimasi) trūkumo ir dėl kylančio susirūpinimo didėjančia vėţio susirgimų rizika, vartojant dideles vitamino E dozes (7).

Anksčiau (1996 m.) buvo atliktas dar vienas tyrimas, kuriuo buvo išsiaiškinta, kad selenas turi labai nemaţai galimybių sumaţinti susirgimų skaičių. Šio tyrimo metu tiriamieji kasdien gaudavo 200 μg selenu praturtintų mielių arba placebo preparato. Prostatos vėţio susirgimų rizika įspūdingai sumaţėjo 65 procentais, vartojant seleno papildus vidutiniškai 4,5 metų laikotarpį (8). Tačiau tolesni tyrinėjimai parodė, kad apsauginis poveikis daugiausiai pasireiškė tiems tyrimo dalyviams, kurių organizme tyrimo pradţioje buvo gana maţai seleno (9). Ši išvada yra proporcinga daugelio susirgimų atvejų kontrolei ir grupiniams tyrinėjimams, kurie nurodo apsauginę seleno koncentracijos ir prostatos vėţio rizikos asociaciją taip pat kaip ir progresyvų prostatos vėţį. Seleno poveikis navikams yra dar vis gerai neţinomas ir reikalauja gilios analizės(10, 11).

(20)

Taip pat šis tyrimas parodė, kad naudojant seleno papildus ir didinant ţmogaus organizme seleno kiekį galima saugiai sumaţinti riziką susirgti prostatos vėţiu. Tačiau atlikta išsami analizė parodė, kad vis tik turėtų būti nustatytas konkretus seleno kiekis (26). Tiesą sakant, amerikiečių tautybės vyrams nereikia naudoti seleno priedų be jokių papildomų pastangų, nes selenas kaip antioksidantas yra daugelio JAV maisto produktų sudėtyje. Bet situacija Europoje yra visiškai kitokia. Seleno koncentracija daugumos europiečių serume arba plazmoje yra ganėtinai maţa (27).

Duomenys apie maisto priedų vertę, siekiant sumaţinti riziką išsivystyti prostatos vėţiui, iki šiol yra ginčytini; tačiau atlikti du išsamūs tyrimai parodė, kad rizika susirgti prostatos vėţiu nesumaţėja ilgai vartojant vitaminą E, vitaminą C ar seleno papildus.

Seleno ir vitamino E vartojimo apsaugai nuo vėţio tyrimas (SELECT), iki šiol vykdytas kaip didţiausias atsitiktinai atrinktų tiriamųjų placebo kontrolės chemoprevencinis vėţio tyrimas, buvo atliktas, siekiant patikrinti, ar seleno papildų (200 g per dieną), ar vitamino E (400 IU per dieną) vartojimas, o gal ir abiejų kartu, galėtų sveikus vyrus apsaugoti nuo prostatos vėţio ir kitų panašių ligų. Šiame tyrime, kuris vyko maţdaug 5 metus, dalyvavo apie 35,000 dalyvių iš JAV, Kanados ir Puerto Riko, tačiau taip ir iki galo nebuvo uţbaigtas, nes nebuvo aišku, ar tie dalyviai, kurie vartoja seleną, vitaminą E, ar abu preparatus kartu, turi tuo metu kokios nors iš to naudos, bandant sumaţinti sergamumo vėţiu daţnumą.(37). II-asis gydytojų sveikatos tyrimas (PHS II) buvo atliktas, siekiant patikrinti, ar vitamino E papildų (400 IU kas antrą dieną) ir/arba vitamino C (500 mg per dieną) vartojimas galėtų padėti apsisaugoti nuo vėţio, taip pat ir nuo prostatos vėţio. Šiame tyrime, kuris truko apie 8 metus, dalyvavo apie 15,000 vyriškos lyties JAV gydytojų. Galų gale, nei vitaminas E, nei vitaminas C nesumaţino vėţinių susirgimų skaičiaus, nei konkrečiai prostatos vėţio skaičiaus (38). Dalyvavusieji šiuose abiejuose dideliuose tyrimuose grieţtai naudojo minėtuosius papildus keletą metų, ir tiriamųjų skaičiaus pilnai uţteko, norint nustatyti kliniškai svarbų poveikį prostatos vėţio rizikai, jei toks poveikis būtų egzistavęs. 1.2.6. Maisto produktai, kuriuose yra seleno

Selenas, esantis maisto produktuose, iš viso buvo analizuotas, daugelio ir įvairių tyrimų metu. Šie tyrimai, tarp jų ir tie, kurie atskirai pateikė progresuojančio prostatos vėţio duomenis, parodė, kad padidėjus seleno suvartojimui, sumaţėjo rizikos laipsnis. Progresuojančio vėţio grupės tyrimų duomenų meta analizė parodė 13 proc. sumaţėjusią riziką imant 10 μg seleno/litrui serumo arba plazmos, arba 20 proc. sumaţėjusią riziką imant 100ng seleno/ vienam gramui nukirptų nagų. Grupės tyrimų

(21)

duomenų, kur buvo pateiktos visos prostatos vėţio diagnozės, meta analizė parodė neţymiai sumaţėjusią riziką.

Buvo nustatyta, kad dėl seleno, esančio maisto produktuose, stokos nepakankamai veikia seleno proteinai. 25 seleno proteinai, kurių dauguma turi svarbias antiuţdegimines ir antioksidacines savybes, buvo identifikuoti gyvūnų organizmuose. Keturi iš jų yra glutationo peroksidai, kurie nuo deguonies ţalos apsaugo šias biomolekules: lipidus, lipoproteinus ir DNR. Taip pat yra tioredoksino reduktazės, kurios be kitų savo funkcijų, dar ir regeneruoja oksiduotą askorbo rūgštį į jos aktyvią antioksidacinę formą.

Be to, seleno proteinai dalyvauja testosterono gamyboje, kuri yra svarbi, reguliuojant normalų ir nenormalų prostatos augimą (2).

Šie grupės ir ligos atvejų kontrolės tyrimų pateikti duomenys yra akivaizdūs tuomet, kai kalbama apie nuo suvartojimo kiekio priklausantį ryšį. Galimi mechanizmai aiškiai parodo, kad maistas, kuriame yra seleno, tikriausiai gali apsaugoti nuo prostatos vėţio.

1.2.7. Maisto produktai, kurių sudėtyje yra likopeno

Daugelis, likopeno esančio maisto produktuose, tyrimų parodė sumaţėjusią riziką, nepaisant padidėjusio suvartojimo. Tiriant didelį likopeno arba pomidorų padaţo (kuriame ypač gausu likopeno) suvartojimą, statistiniu poţiūriu buvo pastebėta ţymiai sumaţėjusi rizika. Grupės tyrimų duomenų meta-analizė, tiriant likopeną plazmoje arba serume, buvo daug tikslesnė ir aiškesnė nei maisto produktų vertinimas, bei parodė 4 proc. sumaţėjusią riziką, imant 10μg likopeno/litre.

Likopenas yra geriausiai absorbuojamas iš darţovių ir vaisių, po to kai jie išverdami ir sutrinami. Geriausiai ši savybė buvo pastebėta, tiriant pomidorų padaţą arba serumo/plazmos likopeną. Likopenas yra potencialiausias karotinoidinis antioksidantas, kuris turi augimo stabdymo poveikį, sumaţina maţo tankumo lipoproteinų cholesterolio kiekį plazmoje, pagerina imuninę funkciją ir nuslopina uţdegimą.

Išanalizavus grupės ir ligos atvejų kontrolės tyrimus, buvo gauta pakankamai akivaizdţių įrodymų, ypač apie pomidorų produktus. Galimi mechanizmai taip pat turi aiškių įrodymų, kad maisto produktai, kurių sudėtyje yra likopeno, tikriausiai gali apsaugoti nuo prostatos vėţio (39, 40, 41).

Keletas atliktų ligos kontrolės atvejų bei dideli perspektyviniai tyrimai, analizavę maisto produktus, pateikė duomenis, kad pomidorai ir jų produktai gali turėti ryšį su

(22)

duoti didţiausią naudą, siekiant apsisaugoti nuo aukštesnės stadijos vėţio. Egzistuoja galimybė, kad likopenas kaip vienas iš komponentų, esančių ţaliuose ir perdirbtuose pomidoruose, gali turėti įtakos, maţinant prostatos vėţio riziką, tačiau šią hipotezę dar reikėtų patvirtinti platesniais tyrimais. Kiti karotenoidai ir fito cheminės medţiagos, esančios pomidoruose, gali taip pat tam turėti įtakos. Taigi, atrodo, kad maisto produktų perdirbimas nesumaţina jų naudingųjų savybių, o iš tikrųjų tik pagerina jų įsisavinimą (42)

(23)

1.2.8. Maisto produktai, kuriuose yra vitamino E

Iš viso 13 atvejo ir kontrolės tyrimų ir 1 ekologinis tyrimas analizavo maiste esantį vitaminą E, o kiti tyrimai analizavo vitaminą E, esantį serume. Dauguma tyrimų parodė, kad rizika sumaţėjo, padidėjus suvartojimui. Vitaminas E yra antioksidantas, kuris, kaip teigiama, apsaugo DNR nuo ţalingo poveikio, pagerina DNR atsistatymą, apsaugo nuo lipidų per-oksidacijos, ir apsaugo nuo kancerogenų, tokių kaip nitrozaminai, suaktyvėjimo. Vitaminas E organizme apsaugo vitaminą A ir seleną. Be to, kad vitaminas E naikina laisvuosius radikalus, jis dar ir padidina organizmo imunitetą, kas taip pat gali vaidinti tam tikrą vaidmenį apsaugoje nuo vėţio (43, 44).

Vien tik atliktų ligos atvejų kontrolės tyrimų gautų duomenų nepakako įrodyti vitamino E akivaizdţią įtaką. Nepakanka įrodymų, kad maisto produktai, kuriuose yra vitamino E, apsaugo nuo prostatos vėţio.

1.2.9. Alfa-tokoferolis (vitaminas E)

Vienas atsitiktinės atrankos būdu atliktas kontrolinis tyrimas analizavo alfa-tokoferolio papildus ir prostatos vėţį. Šio tyrimo metu rūkantiems vyrams kasdien buvo duodama po 50 mg alfa-tokoferolio papildų ir po 20 mg beta-karotino. Gauti rezultatai parodė, kad naudojant alfa-tokoferolio papildus, rizika statistiniu poţiūriu sumaţėjo 34 proc. Prostatos vėţys nebuvo svarbiausias šio tyrimo faktorius.

Vitaminas E yra 8 skirtingų rūšių (izomerai): 4 tokoferoliai ir 4 tokotrienoliai. Kiekvienas iš jų priklauso alfa, beta, gama ir delta rūšiai. Kiekviena rūšis turi neţymiai skirtingas biologines savybes, bet jos visos yra antioksidantai. Manoma, kad alfa-tokoferolis yra biologiškai aktyviausias vitamino E izomeras. Jis prislopina ląstelių skaičiaus didėjimą, gali tiesiogiai paveikti tam tikrus enzimus ir pastoviai atlieka keleto genų transkripcijos kontrolę. Vitaminas E gali turėti tiesioginį poveikį prostatos augimui, sumaţindamas testosterono koncentraciją ląstelėse, tokiu būdu sumaţindamas diferenciaciją (2).

Nepakanka įrodymų, kad alfa-tokoferolio papildai rūkančius vyrus apsaugo nuo prostatos vėţio.

(24)

1.3. Ţalingų įpročių vartojimas įtaka prostatos vėţio rizikai

1.3.1. Alkoholio vartojimas įtaka prostatos vėţiui

Alkoholis yra rizikos faktorius sergant keleto rūšių vėţiu. Deja, šioje srityje dar nėra aiškių prostatos vėţio tyrimo duomenų, bet daugelio tyrimų rezultatai nerodo jokios asociacijos. Atliekant Vėţio ir mitybos nuotolinį tyrimą Europoje, detali informacija apie alkoholinių gėrimų vartojimą nuo 1992 iki 2000 m. jau dalyvaujant tyrime (100 proc. apklaustųjų) ir vidutiniškai per visą gyvenimą (76 proc. apklaustųjų) buvo surinkta iš 142 607 tyrime dalyvaujančių vyrų. Vidutiniškai per 8,7 metų tyrimo laikotarpį buvo nustatyti 2655 prostatos vėţio atvejai. Taigi, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nei alkoholio suvartojimas tyrimo metu, nei per visą gyvenimą, nebuvo susiję su prostatos vėţio rizika šių tiriamųjų vyrų grupėje. Jokios statistiniu poţiūriu ryškios asociacijos nebuvo pastebėta vartojant ir tam tikros rūšies alkoholinius gėrimus. Šio tyrimo rezultatai tirtų europiečių vyrų grupėje neaptiko jokios asociacijos tarp alkoholio vartojimo ir prostatos vėţio (45).

1.3.2. Rūkymo įtaka prostatos vėţiui

Rūkymas yra svarbus daugelio vėţinių susirgimų rizikos faktorius, tačiau ryšys tarp rūkymo ir prostatos vėţio kol kas dar neišaiškintas. Šiame tyrime buvo siekiama išsiaiškinti, ar rūkymas turi poveikį susergant prostatos vėţiu, tirdami maisto medţiagose ir aplinkoje esančius vėţio rizikos faktorius 50-71 metų vyrų amţiaus grupėje 1995-1996 m. 2003 m. buvo nustatyta 14 810 neprogresuojančio ir 1830 progresuojančio prostatos vėţio susirgimo atvejų, o 2005 m. 395 vyrai mirė nuo šios ligos. Pastoviai rūkantys tiriamieji turėjo ne tik neprogresuojančio prostatos vėţio padidėjusį rizikos laipsnį, bet ir padidėjusią riziką mirti nuo prostatos vėţio. Anksčiau rūkę, bet metę, tiriamieji taip pat turėjo asociaciją su sumaţėjusiu neprogresuojančio prostatos vėţio rizikos laipsniu, bet jų tarpe nebuvo mirtinų prostatos vėţio atvejų. Nebuvo nustatyta ir aiškios asociacijos tarp rūkymo ir padidėjusio prostatos vėţio susirgimų skaičiaus. Šie gauti rezultatai parodo, kad rūkantieji vis tik turi padidėjusią riziką mirti nuo prostatos vėţio (46).

(25)

2. Tyrimo metodai ir medţiaga

2.1 Tiriamojo kontingento atranka ir apklausos organizavimas

Tyrimo vykdymui buvo gautas Lietuvos Bioetikos komiteto leidimas.

Tyrime dalyvavo 360 respondentų. Buvo apklausta 180 sergančių prostatos vėţiu (atvejo grupė) ir 180 prostatos vėţiu nesergančių (kontrolinė grupė) vyrų. Tiriamieji buvo suskirstyti į 3 amţiaus grupes: 45-54 m.; 55-64 m.; 65> m. Šios amţiaus grupės buvo pasirinktos, todėl kad nuo 50 metų amţiaus rizika susirgti prostatos vėţių didėja. Jiems pateikta 60 klausimų ir mitybos lentelės anketa. Šio darbo autorius buvo atsakingas uţ kontrolinės grupės tiriamųjų duomenų surinkimą. Anketos buvo platinamos po daugelį Lietuvos regionų, i kuriuos įėjo Šiaulių, Panevėţio, Kauno, Tauragės, Pasvalio, Šilutės rajonai. Išdalinta 300 anketų, iš jų sugrįţo 200. Tyrimui tinkamos 180 anketų.

2.2. Anketos struktūra

Anketą sudaro 60 klausimų ir maisto produktų vartojimo įpročių lentelė (mitybos lentelė). Klausimai suskirstyti į keletą grupių:

 Bendri klausimai

 Sveikatos būklės ir ligos istorijos klausimai  Šeimos istorijos klausimai (paveldimumas)

 Gyvensenos klausimai (Rūkymas; Alkoholis; Fizinis aktyvumas; Mityba) Mitybos lentelėje išvardintos maisto produktų grupės:

 Pienas ir jo produktai

 Mėsa

 Ţuvis

 Švieţios nevirtos darţovės  Ankštinės darţovės

 Vaisiai

 Kava ir arbata

2.3. Statistinė duomenų analizė

Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta naudojant SPSS (Statistical Package for Social Science) for Windows programos 16.0 versiją. Grafinė duomenų analizė apdorota su Microsoft Office Excel 2003 programa.

Hipotezių tikrinimas.

(26)

neparametrinis Pirsono Chi kvadrato (χ²) testas. Statistinė išvada laikyta reikšminga, kai reikšmingumo lygmuo p<0,05.

Logistinės regresijos taikymas

Logistinė regresija buvo taikoma ieškant galimybių santykio (GS) tarp prostatos vėţio ir atskirų poţymių. Visi skaičiavimai buvo atlikti standartizuojant duomenis pagal amţių.

(27)

3. Rezultatai

41.7% 30.6% 27.8% 13.9% 41.7% 44.4% 0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% 45-54 55-64 65> Amžiaus intervalai % kontrolė atvejis χ² – 35.0; lls – 2; p<0,05

1 pav. Tiriamųjų amţiaus skirstinys

Iš pateikto paveikslo matome, kad didėjant amţiui didėja prostatos vėţių sergančių vyrų dalis, ir analogiškai maţėja nesergančių vyrų dalis.

1 4 5 0 1 2 3 4 5 6 45-54 55-64 65> metų intervalai OR

(28)

2 pav. Ligos galimybės didėjimas priklausomai nuo amţiaus

Didėjant amţiui, galimybė susirgti prostatos vėţiu taip pat didėja. 55-64 metų tiriamieji turi 4 kartus didesnę galimybe susirgti prostatos vėţiu negu jaunesni tiriamieji. Vyresnių nei 65 metų amţiaus respondentų galimybė susirgti padidėja iki 5 kartu, lyginant su 45-54 m. vyrų amţiaus grupe.

3.1 lentelė. Atvejo ir kontrolės grupių tiriamųjų skirstinys, atsiţvelgiant į tai ar tiriamieji mėgsta sūrų maistą

Sūrus maistas Viso Labai mėgsta mėgsta Nelabai mėgsta nemėgsta Atvejis/Kontrolė kontrolė Tiriamųjų skaičius (n) 9 58 87 26 180 Tiriamųjų dalis % 5,0 32,2 48,3 14,4 100,0

atvejis Tiriamųjų skaičius 9 52 65 54 180

Tiriamųjų dalis % 5,0 28,9 36,1 30,0 100,0

Viso: Tiriamųjų skaičius 18 110 152 80 360

Tiriamųjų dalis % 5,0 30,6 42,2 22,2 100,0

χ² – 13,311; lls – 3; p<0,05

Apie puse kontrolinės grupės tiriamųjų nelabai mėgsta sūrų maistą, atvejo grupėje tokių yra apie trečdalis. Mėgstančių sūrų maistą: atvejo grupės tiriamųjų – maţiau nei trečdalis, kontrolinės grupės tiriamųjų yra trečdalis.

3.2 lentelė. Galimybių santykis (GS) susirgti prostatos vėţiu, atsiţvelgiant į tai ar tiriamieji mėgsta sūrų maistą

GS 95 proc. PI

Sūraus maisto vartojimo dažnis

Labai mėgsta 0,557 0,186 – 1,665

Mėgsta 0,500 0,266 – 0,940

Nelabai mėgsta 0,355 0,196 – 0,644

Nemėgsta 1

Standartizuota pagal amţių

Logistinės regresijos analizė rodo, kad mėgstantiems sūrų maistą galimybė susirgti prostatos vėţiu yra 2 kartus maţesnė nei nemėgstantiems. Nelabai mėgstantiems - galimybė susirgti prostatos vėţiu yra 2,8 kartus maţesnė nei nemėgstantiems.

(29)

(30)

3.1. Švieţių darţovių vartojimo analizė

2.8% 40.2% 4.5% 1.1% 51.4% 62.2% 0.6% 27.2% 7.2% 2.8% 0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% 60.0% 70.0%

0 nuo 1 iki 5 nuo 6 iki 10 nuo 11 iki 15 16 ir > Šviežių daržovių vartojimas kartais vasarą

Kontrolė Atvejis

χ² – 11,473; lls – 4; p<0,05

3 pav. Atvejo ir kontrolės grupių tiriamųjų skirstinys, atsiţvelgiant į švieţių darţovių vartojimo daţnį vasarą (k/sav.)

Atlikus skaičiavimus paaiškėjo, kad švieţių darţovių vartojimas galbūt gali turėti įtakos prostatos vėţio rizikai. Iš pateikto paveikslo, daugiau nei pusė tiriamųjų vasarą darţovių suvartoja nuo 6 iki 10 kartu per savaitę. Ketvirtadalis atvejo grupės ir daugiau nei trečdalis kontrolinės grupės tiriamųjų švieţias darţoves vasarą vartoja nuo 1 iki 5 kartų per savaitę.

3.3 lentelė. Galimybių santykis (GS) susirgti prostatos vėţiu, atsiţvelgiant į tai, kiek kartų per savaitę tiriamieji vartoja švieţias darţoves vasarą

GS 95 proc. PI

Šviežių daržovių vartojimo dažnis (k/sav.) vasarą

0 0,091 0,006 – 1,462

Nuo 1 iki 5 0,535 0,050 – 1,644

Nuo 6 iki 10 0,812 0,102 – 3,271

Nuo 11 iki 15 0,498 0,112 – 5,548

16 ir > 1

Logistinės regresijos analizė parodė, kad galimybė susirgti prostatos vėţiu nepriklauso nuo švieţių darţovių vartojimo vasarą daţnio.

(31)

1.1% 0.0% 14.7% 73.4% 10.7% 17.2% 70.1% 11.1% 1.1% 0.0% 0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% 60.0% 70.0% 80.0%

0 nuo 1 iki 5 nuo 6 iki 10 nuo 11 iki 15 16 ir >

Šviežių daržovių vartojimas kartais žiemą Kontrolė Atvejis

χ² – 3,673; lls – 3; p>0,05

4 pav. Atvejo ir kontrolės grupių tiriamųjų skirstinys, atsiţvelgiant į švieţių darţovių vartojimo daţnį ţiemą

Daugiausiai (apie trys ketvirtadaliai) tiriamųjų švieţias darţoves ţiemą vartoja nuo 1 iki 5 kartų per savaitę. Kas 10 kontrolinės grupės ir kas 6 atvejo grupės tiriamasis ţiemą švieţių darţovių nevartoja.

3.4 lentelė. Galimybių santykis (GS) susirgti prostatos vėţiu, atsiţvelgiant į tai, kiek kartų per savaitę tiriamieji vartoja švieţias darţoves ţiemą

GS 95 proc. PI

Šviežių daržovių vartojimo dažnis (k/sav.) žiemą

0 0,519 0,252 – 15,262

Nuo 1 iki 5 0,721 0,197 – 10,475

Nuo 6 iki 10 0,974 0,132 – 8,108

Nuo 11 iki 15 1

Logistinės regresijos analizė parodė, kad galimybė susirgti prostatos vėţiu nepriklauso nuo švieţių darţovių vartojimo ţiemą daţnio.

(32)

5.6% 50.8% 46.7% 10.6% 4.4% 2.2% 2.2% 39.1% 2.2% 36.1% 0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% 60.0%

0 nuo 1 iki 5 nuo 6 iki 10 nuo 11 iki 15 16 ir >

Šviežių pomidorų vartojimas kartais vasarą Kontrolė Atvejis

χ² – 19,291; lls – 4; p<0,05

5 pav. Atvejo ir kontrolės grupių tiriamųjų skirstinys, atsiţvelgiant į švieţių pomidorų vartojimo daţnį vasarą

Atlikus atitinkamus skaičiavimus, kontrolinės grupės tiriamųjų skaičius proporcingai maţėja kartu su pomidorų suvartojimo vasarą daţniu. Atvejo grupės tiriamieji vasarą daţniausiai valgė pomidorus nuo 6 iki 10 kartų per savaitę.

3.5 lentelė. Galimybių santykis (GS) susirgti prostatos vėţiu, atsiţvelgiant į tai, kiek kartų per savaitę tiriamieji vartoja švieţius pomidorus vasarą

GS 95 proc. PI

Šviežių pomidorų vartojimo dažnis (k/sav.) vasarą

Nuo 1 iki 5 0,119 0,095 – 1,309

Nuo 6 iki 10 0,421 0,158 – 2,165

Nuo 11 iki 15 0,411 0,376 – 10,960

16 ir > 1

Logistinės regresijos analizė parodė, kad galimybė susirgti prostatos vėţiu nepriklauso nuo švieţių pomidorų vartojimo vasarą daţnio.

(33)

39.4% 57.8% 2.8% 64.4% 32.8% 2.8% 0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% 60.0% 70.0%

0 nuo 1 iki 5 nuo 6 iki 10

Šviežių pomidorų vartojimas kartais žiemą Kontrolė Atvejis

χ² – 23,252; lls – 2; p<0,05

6 pav. Atvejo ir kontrolės grupių tiriamųjų skirstinys, atsiţvelgiant į švieţių pomidorų vartojimo daţnį ţiemą

Kontrolinės grupės tiriamųjų skaičius proporcingai maţėja kartu su suvartojimų skaičiumi. Atvejo grupės tiriamųjų pomidorų suvartojimo daţnis taip pat proporcingai maţėja.

3.6 lentelė. Galimybių santykis (GS) susirgti prostatos vėţiu, atsiţvelgiant į tai, kiek kartų per savaitę tiriamieji vartoja švieţius pomidorus ţiemą

GS 95 proc. PI

Šviežių pomidorų vartojimo dažnis (k/sav.) žiemą

0 0,586 0,382 – 5,492

Nuo 1 iki 5 0,436 0,154 – 2,242

Nuo 6 iki 10 1

Logistinės regresijos analizė parodė, kad galimybė susirgti prostatos vėţiu nepriklauso nuo švieţių pomidorų vartojimo vasarą daţnio. Galbūt tą faktą, kad nerasta ryšio tarp švieţių darţovių vartojimo daţnio ir prostatos vėţio išsivystymo rizikos galima paaiškinti tuo, kad ne visada tiriamieji objektyviai atsako į pateiktus klausimus.

(34)

3.2. Vitaminų ir mikroelementų vartojimo analizė

Tiriamieji buvo klausiami, ar per pastaruosius 12 mėnesių jie vartojo vitaminus ir/ar mikroelementus

3.7 lentelė. Atvejo ir kontrolės grupių tiriamųjų skirstinys, atsiţvelgiant į vitamino E vartojimą Vitamino E vartojimas Viso: Taip Ne Atvejis ir Kontrolė

Kontrolė Tiriamųjų skaičius (n) 50 130 180

Tiriamųjų skaičius % 27,8 72,2 100,0

Atvejis Tiriamųjų skaičius (n) 67 113 180

Viso: Tiriamųjų skaičius (n) 117 243 360

χ² – 3.659; lls – 1; p>0,05

Kontrolės grupėje vitaminą E vartojo ketvirtadalis, atvejo grupėje – daugiau nei trečdalis.

3.8 lentelė. Galimybių santykis (GS) susirgti prostatos vėţiu, atsiţvelgiant į tiriamųjų vitamino E vartojimą

GS 95 proc. PI

Vitamino E vartojimas

Vartoja 0,056 0,729 – 1,919

Nevartoja 1

Galimybės susirgti prostatos vėţiu, atsiţvelgiant į vitamino E vartojimą, nenustatėme (patikimas ryšys nenustatytas).

Analogiška situacija rasta analizuojant vitamino A vartojimą ir prostatos vėţio išsivystymo riziką. (3.9 lentelė)

(35)

3.9 lentelė. Atvejo ir kontrolės grupių tiriamųjų skirstinys, atsiţvelgiant į vitamino A vartojimą Vitamino A vartojimas Viso: Taip Ne Atvejis ir Kontrolė

χ² – 0,012; lls – 1; p>0,05

Atvejo ir kontrolės grupėje vienoda dalis tiriamųjų (trečdalis) nurodė, kad vartojo vitaminą A per pastaruosius 12 mėn.

3.10 lentelė. Galimybių santykis (GS) susirgti prostatos vėţiu, atsiţvelgiant į tiriamųjų vitamino A vartojimą

GS 95 proc. PI

Vitamino A vartojimas

Vartoja 0,534 0,730 – 1,834

Nevartoja 1

Galimybės susirgti prostatos vėţiu, atsiţvelgiant į vitamino A vartojimą, nenustatėme (patikimas ryšys nenustatytas).

3.11 lentelė. Atvejo ir kontrolės grupių tiriamųjų skirstinys, atsiţvelgiant į vitamino C vartojimą Vitamino C vartojimas Viso: Taip Ne Atvejis ir Kontrolė

χ² – 5,149; lls – 1; p<0,05

(36)

3.12 lentelė. Galimybių santykis (GS) susirgti prostatos vėţiu, atsiţvelgiant į tiriamųjų vitamino C vartojimą

GS 95 proc. PI

Vitamino C vartojimas

Vartoja 0,120 0,455 – 1,095

Nevartoja 1

Galimybės susirgti prostatos vėţiu, atsiţvelgiant į vitamino C vartojimą, nenustatėme (patikimas ryšys nenustatytas).

3.13 lentelė. Atvejo ir kontrolės grupių tiriamųjų skirstinys, atsiţvelgiant į cinko (Zn) vartojimą Zn vartojimas Viso: Nevartoja Vartoja Atvejis ir Kontrolė

χ² – 0,267; lls – 1; p>0,05

Kas penktas tiriamasis abiejose tiriamųjų grupėse nurodė, kad per pastaruosius 12 mėn. jie vartojo maisto papildus su cinku (Zn).

3.14 lentelė. Galimybių santykis (GS) susirgti prostatos vėţiu, atsiţvelgiant į tiriamųjų cinko (Zn) vartojimą

GS 95 proc. PI

Cinko (Zn) vartojimas

Nevartoja 0,924 0,600 – 1,756

Vartoja 1

Galimybės susirgti prostatos vėţiu, atsiţvelgiant į cinko vartojimą per pastaruosius 12 mėn., nenustatėme (patikimas ryšys nenustatytas).

(37)

3.15 lentelė. Atvejo ir kontrolės grupių tiriamųjų skirstinys, atsiţvelgiant į tiriamųjų seleno (Se) vartojimą

Se vartojimas

Viso: Nevartoja Vartoja

Atvejis ir Kontrolė

χ² – 1,217; lls – 1; p>0,05

Kas 6 kontrolinės grupės ir kas 5 atvejo grupės tiriamasis nurodė, kad per pastaruosius 12 mėn. vartojo papildus su selenu.

3.16 lentelė. Galimybių santykis (GS) susirgti prostatos vėţiu, atsiţvelgiant į tai, kiek kartų tiriamieji vartoja seleno (Se)

GS 95 proc. PI

Seleno (Se) vartojimas

Nevartoja 0,218 0,374 – 1,251

Vartoja 1

Galimybės susirgti prostatos vėţiu, atsiţvelgiant į seleno vartojimą per pastaruosius 12 mėn., nenustatėme (patikimas ryšys nenustatytas).

(38)

3.3. Pieno ir jo produktų vartojimo analizė

Tiriamieji buvo klausiami kaip daţnai jie vartojo pieną ir jo produktus.

17.2% 9.4% 21.7% _20.6% 10.6% 16.1% 2.8% 28.9% 29.4% 10.0% 1.7%1.1% 0.6% 15.6% 5.6% 8.9% 0.0% 5.0% 10.0% 15.0% 20.0% 25.0% 30.0% 35.0% beveik nevartoja 1-3 k./mėn. 1-2 k./sav. 3-4 k./sav 5-6 k./sav. 1 k/d. 2 k./d. 3 k./d.

Pieno vartojimo dažnis Kontrolė Atvejis

χ² – 19,715; lls – 7; p<0,05

7 pav. Atvejo ir kontrolės grupių tiriamųjų skirstinys, atsiţvelgiant į pieno vartojimo daţnį

Iš pateikto paveikslo matosi, kad atvejo grupės daugiausiai tiriamųjų vartojo pieną ir jo produktus 1-2 k/sav., panašus skaičius vyrų buvo ir tarp šių produktų nevartojančiųjų. 1 kartą per dieną pieno ir jų produktus vartojo panašus skaičius atvejo ir kontrolės grupių tiriamųjų.

3.17 lentelė. Galimybių santykis (GS) susirgti prostatos vėţiu, atsiţvelgiant į tiriamųjų pieno vartojimo daţnį

GS 95 proc. PI

Pieno vartojimo dažnis

Beveik nevartoja - 1-3 k./mėn. 2,072 1,155 – 3,717

1-2 k./sav. 2,000 1,078 – 3,710

3-4 k./sav. 0,427 0,355 – 1,549

5-6 k./sav. – 1-3 k/d. 1

Atlikus logistinės regresijos analizę, tiriant galimybę susirgti prostatos vėţiu atsiţvelgiant į tiriamųjų pieno vartojimo daţnį nustatyta, kad tiriamiesiems, kurie beveik nevartoja ar vartoja 1-3 k/mėn. pieno produktus rizika susirgti prostatos vėţiu padidėja apie 2 kartus lyginant su tais tiriamaisiais, kurie pieno produktus vartoja nuo 5 iki 6 k./sav. ar nuo 1 iki 3 k/d. Tiems tiriamiesiems, kurie pieno produktus vartoja 1-2

(39)

k/sav. rizika susirgti prostatos vėţiu padidėja 2 kartus lyginant su tais tiriamaisiais, kurie pieno produktus vartoja nuo 5 iki 6 k./sav. ar nuo 1 iki 3 k/d.

61.8% 7.9% _5.1% _6.2% 7.3% 0.6% 20.0% 9.6% 1.7%_0.6% _0.6% 2.2% 5.0% 7.2% 7.2% 57.2% 0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% 60.0% 70.0% beveik nevartoja 1-3 k./mėn. 1-2 k./sav. 3-4 k./sav 5-6 k./sav. 1 k/d. 2 k./d. 3 k./d.

Margarino ant duonos vartojimo dažnis Kontrolė Atvejis

χ² – 15,852; lls – 7; p<0,05

8 pav. Atvejo ir kontrolės grupių tiriamųjų skirstinys, atsiţvelgiant į margarino ant duonos vartojimo daţnį

Dauguma kontrolinės ir atvejo grupės tiriamųjų nurodė, kad jie margarino ant duonos beveik netepa. Tačiau kas 5 atvejo grupės tiriamasis margariną ant duonos vartoja kiekvieną dieną.

3.18 lentelė. Galimybių santykis (GS) susirgti prostatos vėţiu, atsiţvelgiant į tai, kiek kartų tiriamieji vartoja margarino ant duonos

GS 95 proc. PI

Margarino ant duonos vartojimo dažnis

Beveik nevartoja 0,825 0,084 – 22,291 1-3 k./mėn. 0,860 0,071 – 22,715 1-2 k./sav. 0,698 0,098 – 32,220 3-4 k./sav. 0,788 0,079 – 28,383 5-6 k./sav. 0,640 0,024 – 9,917 1 k/d. 0,337 0,233 – 70,549 2 k/d. 0,536 0,009 – 11,588 3 k/d. 1

Atlikus logistinės regresijos analizę, tiriant galimybę susirgti prostatos vėţiu atsiţvelgiant į tai, kiek kartų tiriamieji valgo margarino ant duonos, patikimo ryšio

(40)

27.2% 10.6% 12.2% 7.8% 6.1% 1.1% 22.2% 18.3% 10.0% 25.0%26.1% 1.1% 2.2% 4.4% 20.0% 5.6% 0.0% 5.0% 10.0% 15.0% 20.0% 25.0% 30.0% beveik nevartoja 1-3 k./mėn. 1-2 k./sav. 3-4 k./sav 5-6 k./sav. 1 k/d. 2 k./d. 3 k./d.

Sviesto ant duonos vartojimo dažnis Kontrolė Atvejis

χ² – 19,365; lls – 7; p<0,05

9 pav. Atvejo ir kontrolės grupių tiriamųjų skirstinys, atsiţvelgiant į sviesto ant duonos vartojimo daţnį

Kontrolinės grupės apklaustieji: 27,2 proc. beveik nevartoja sviesto ant duonos, o kita dalis - 25 proc. sviestą ant duonos vartoja kiekvieną diena 1 kartą per dieną, o atvejo grupės tiriamųjų dalis – 26,1 proc.

3.19 lentelė. Galimybių santykis (GS) susirgti prostatos vėţiu, atsiţvelgiant į tai, kiek kartų tiriamieji vartojo sviesto ant duonos

GS 95 proc. PI

Sviesto ant duonos vartojimo dažnis

Beveik nevartoja 0,772 0,089 – 6,022 1-3 k./mėn. 0,683 0,069 – 5,752 1-2 k./sav. 0,619 0,204 – 14,411 3-4 k./sav. 0,568 0,219 – 15,971 5-6 k./sav. 0,526 0,052 – 4,537 1 k/d. 0,969 0,127 – 8,544 2 k/d. 0,348 0,030 – 3,455 3 k/d. 1

Atlikus logistinės regresijos analizę, tiriant galimybę susirgti prostatos vėţiu atsiţvelgiant į tai, kiek kartų tiriamieji valgo sviesto ant duonos, patikimo ryšio nerasta.

(41)

24.4% 11.7% 17.2% 1.1% 1.1% 16.7% 38.3% 21.1% 18.9% 13.9% _11.7% 0.0% 0.0% 7.2% 2.8% 13.9% 0.0% 5.0% 10.0% 15.0% 20.0% 25.0% 30.0% 35.0% 40.0% 45.0% beveik nevartoja 1-3 k./mėn. 1-2 k./sav. 3-4 k./sav 5-6 k./sav. 1 k./d. 2 k./d. 3 k./d.

Kefyro vartojimo dažnis Kontrolė Atvejis

χ² – 28,551; lls – 7; p<0,05

10 pav. Atvejo ir kontrolės grupių tiriamųjų skirstinys, atsiţvelgiant į kefyro vartojimo daţnį

Atlikus skaičiavimus, pastebima, kad daugiausiai kefyro vartoja atvejo grupės tiriamieji (38 proc. 1-2 k/sav.). Tačiau kontrolinės grupės 17,2 proc. tiriamųjų kefyrą vartoja 1 k/d. kiekvieną dieną.

3.20 lentelė. Galimybių santykiai(GS) susirgti prostatos vėţiu, atsiţvelgiant į kefyro vartojimo daţnį

GS 95 proc. PI

Kefyro vartojimo dažnis

Beveik nevartoja - 1-3 k./mėn. 4,040 2,021 – 8,079

1-2 k./sav. 5,332 2,689 – 10,572

3-4 k./sav. 3,317 1,594 – 6,902

5-6 k./sav. – 1-3 k/d. 1

Atlikus logistinės regresijos analizę, tiriant galimybę susirgti prostatos vėţiu atsiţvelgiant į tai, kiek kartų tiriamieji vartoja kefyro nustatyta, kad tiriamiesiems, kurie beveik nevartoja ar vartoja kefyrą 1-3 k/mėn., galimybė susirgti prostatos vėţiu padidėja 4 kartus lyginat su tiriamaisiais, kurie kefyrą vartoja 5-6 k/sav. ar 1-3 k/d. Tiriamiesiems, kurie kefyrą vartoja 1-2 k/sav. galimybė susirgti prostatos vėţiu padidėja 5 kartus lyginant su tiriamaisiais, kurie kefyrą vartoja 5-6 k/sav. ar 1-3 k/d., tie tiriamieji, kurie kefyrą vartoja 3-4 k/sav. galimybė susirgti prostatos vėţiu padidėja 3 kartus lyginant su tiriamaisiais, kurie kefyrą vartoja 5-6 k/sav. ar 1-3 k/d.

(42)

3.4. Mėsos ir ţuvies produktų vartojimo analizė

Tiriamieji buvo klausiami kaip daţnai jie valgo mėsą ir ţuvį bei jų produktus.

20.0% 16.1% 16.1% 32.8% 1.1% 0.0% 33.3% 4.4% 2.2% _0.6% _1.1% 11.1% 8.9% 35.0% 6.1% 2.2% 0.0% 5.0% 10.0% 15.0% 20.0% 25.0% 30.0% 35.0% 40.0% beveik nevartoja 1-3 k./mėn. 1-2 k./sav. 3-4 k./sav 5-6 k./sav. 1 k/d. 2 k./d. 3 k./d.

Jautienos, kiaulienos, veršienos vartojimo dažnis Kontrolė Atvejis

χ² – 15,724; lls – 7; p<0,05

11 pav. Atvejo ir kontrolės grupių tiriamųjų skirstinys, atsiţvelgiant į mėsos vartojimo daţnį

Iš paveikslo matome, kad abiejų tiriamųjų grupių respondentų mėsos vartojimo daţnis panašus. Daugiausiai mėsą tiriamieji vartojo 3-4 kartus per savaitę.

3.21 lentelė. Galimybių santykis (GS) susirgti prostatos vėţiu, atsiţvelgiant į tai, kiek kartų tiriamieji valgė mėsą

GS 95 proc. PI

Jautienos, kiaulienos ir veršienos vartojimo dažnis

Beveik nevartoja - 1-3 k./mėn. _{0,112 0,844 – 5,012}

1-2 k./sav. 2,475 1,366 – 4,483

3-4 k./sav. 1,886 1,091 – 3,259

5-6 k./sav. – 1-3 k/d. 1

Atlikus logistinės regresijos analizę, tiriant galimybę susirgti prostatos vėţiu atsiţvelgiant į tai, kiek kartų tiriamieji valgo jautienos, kiaulienos ir veršienos, nustatyta, kad tiriamiesiems, kurie išvardintus mėsos produktus vartoja 1-2 k/sav. galimybė susirgti prostatos vėţiu padidėja 2,5 karto, lyginant su tiriamaisiais, kurie šiuos mėsos produktus vartoja 5-6 k/sav. ar 1-3 k/d.. Tiriamiesiems, kurie šiuos mėsos produktus vartoja 3-4 k/sav. galimybė susirgti prostatos vėţiu padidėja 2 kartus lyginant su tais, kurie mėsos produktų suvalgo daugiau.