Milda Matevičiūtė
V kursas, 10 grupėLIETUVOS GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ IR
ODONTOLOGŲ SPECIALISTŲ ŽINIOS APIE PROTEZINĮ
STOMATITĄ
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovė Doc. Aušra Baltrušaitytė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
LIETUVOS GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ IR ODONTOLOGŲ SPECIALISTŲ ŽINIOS APIE PROTEZINĮ STOMATITĄ
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ... (parašas) (parašas)
... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
2019m. ... 2019m. ... (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) Recenzavimo data: ...
Eil. Nr.
BMD dalys BMD vertinimo aspektai BMD reikalavimų
atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1 Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka
darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0 2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0 3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo
esmę? 0,1 0 0 4 Įvadas, tikslas uždaviniai (1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?
0,4 0,2 0
5
Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai?
0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje
susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
0,4 0,2 0
8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe
nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10
Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
12
Ar tinkama i sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos,
vaistai, reagentai, įranga ir pan.)? 0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į
iškeltą tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0 16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas
atitinka reikalavimus? 0,4 0,2 0 17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste
kartojasi informacija? 0 0,2 0,4 18 Ar nurodytas duomenų statistinis
reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė
analizė? 0,4 0,2 0
20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
0,4 0,2 0
21
Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų
interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)? 0 0,2 0,3 24 Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo
temą, iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0 25 Ar išvados pagrįstos analizuojama
medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0 26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,2 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografini s literatūros sąrašas
sudarytas pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0 28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70%
šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti
nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
32 Praktinės rekomendacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės
rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?
+0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35
Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo
darbo rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo balo 0,5
39 Plagiato kiekis darbe
>20% ( nevert. ) 40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)
43 Ar yra (jei rei kalingi) svarbiausių
terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo *Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ___________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ____________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________ Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA ... 9
SUMMARY ... 10
ĮVADAS ... 11
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1.1. Protezinio stomatito etiologija ir patogenezė ... 12
1.2. Protezinio stomatito klinika ir klasifikacija ... 15
1.3. Protezinio stomatito diagnostika ... 16
1.4. Protezinio stomatito gydymas ... 17
1.5. Protezinio stomatito diferencinė diagnostika ... 19
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 21
2.1. Imties dydžio nustatymas ... 21
2.2. Tyriamųjų atranka ... 21
2.3. Tyrimo metu naudoti statistinės analizės metodai ... 22
3. REZULTATAI ... 23
3.1. Bendrieji respondentų duomenys ... 23
3.2. Gydytojų odontologų žinios apie protezinį stomatitą ... 25
3.3. Gydytojų odontologų specialistų žinios apie protezinį stomaititą ... 27
3.4. Sąsajos tarp gydytojų odontologų klinikinės praktikos trukmės, darbo vietos ir žinių apie protezinį stomatitą ... 30
3.5. Odontologų ir odontologų specialistų žinių apie protezinį stomatitą palyginimas ... 33
REZULTATŲ APTARIMAS ... 38 INTERESŲ KONFLIKTAS ... 39 IŠVADOS ... 40 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 41 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 42 PRIEDAI ... 45
LIETUVOS GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ IR ODONTOLOGŲ SPECIALISTŲ ŽINIOS APIE PROTEZINĮ STOMATITĄ
SANTRAUKA
Problemos aktualumas: atsižvelgiant į senstančią Lietuvos visuomenę, stebimas išliekantis išimamų protezų populiarumas, kaip alternatyvus protezavimo būdas bedančiams ar dalinai bedančiams pacientams. Dėl šios priežasties viena populiariausių burnos gleivinės ligų tarp šių pacientų yra protezinis stomatitas, taigi gydytojams odontologams ir odontologams specialistams svarbu turėti pakankamai žinių, kad būtų galima laiku ligą atpažinti, diagnozuoti ir paskirti tinkamą gydymą. Tikslas: išanalizuoti bei palyginti Lietuvos gydyojų odontologų ir odontologų specialistų universitete ir praktikos metu įgytas žinias apie protezinį stomatitą ir įvertinti žinių apie šia ligą priklausomybę nuo respondento darbo praktikos trukmės, specializacijos, lyties.
Medžiaga ir metodai: sukurta anoniminė anketinė apklausa. Įvairiose Lietuvos miestuose gydytojams odontologams dalinant popierinius anketos variantus arba siunčiant elektroninį anketos variantą, naudojant socialnius tinklus, buvo apklausta 366 gydytojų. Duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 17.0 (Statistical Package for Social Sciences). Pasirinktas statistinio patikimumo lygmuo, kai p<0,05.
Rezultatai: išsiaiškinta, kad Lietuvos gydytojai odontolgai specialistai turi daugiau žinių apie protezinį stomatitą nei gydytojai odontologai. Pagal specializaciją daugiausia teisingų atsakymų pasirinko endodontologai, odontologai-ortopedai bei periodontologai. Visoms gydytojų grupėms, nepriklausomai nuo specializacijos, trūksta žinių apie ligos etiologiją, sisteminių ligų įtaką protezinio stomatito atsiradimui, pažengusios formos ligos gydymą bei ligos paplitimo dažnį (p=0,019).
Išvados: apie protezinį stomatitą gydytojai odontologai specialistai turėjo daugiau žinių nei gydytojai odontologai terapeutai. Gydytojai odontologų žinios apie protezinį stomatitą gali būti siejamos su jų turima specializacija.
LITHUANIAN DENTISTS AND DENTISTS SPECIALISTS KNOWLEDGE OF DENTURE STOMATITIS
SUMMARY
The actuality of the problem: considering the fact that the society of Lithuania is becoming older as time passes by, the continuing popularity of removable prosthetics is being observed as an alternative method of prosthesis treatment for toothless or partially toothless patients. For this reason, one of the most popular oral mucosal diseases among these patients is denture stomatitis, so it is essential for dentists and dentists-specialists to have sufficient knowledge of having an ability to identify, diagnose and treat the disease in time.
The purpose: to analyze and compare the knowledge on denture stomatitis of Lithuanian dentists and dentists-specialists, acquired during the studies in university and doing the internship, and to evaluate the acquired knowledge’s dependence on the duration of respondent’s work practice, specialization and gender.
The material and the methods: an anonymous questionnaire was created. The questionnaires were handed in paper or sent by using social networks to 366 dentists and dentists-specialists from different cities of Lithuania. Data analysis was performed using IBM SPSS Statistics 17.0 (Statistical Package for Social Sciences). The value of statistical credibility was chosen to be (p<0, 05)
The results: it has been found out that dentists-specialists have more knowledge on denture stomatitis than dentists. According to the specialization of the respondents, the most correct answers were chosen by endodontologists, dentists -orthopedists and periodontologists. All questioned groups of doctors, regardless of specialization, were confirmed to have a lack of knowledge on the etiology of the disease, the impact of systemic diseases on the development of denture stomatitis, the treatment of an advanced form of the disease and the prevalence rate of denture stomatitis (p=0.019).
The conclusion: dentists - specialists have more knowledge on denture stomatitis than dentists. Also, the knowledge on denture stomatitis of dentists can be associated with their specialization.
11
ĮVADAS
Temos aktualumas. Kaip ir visoje Europoje, Lietuvoje stebimas gyventojų amžiaus vidurkio didėjimas. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, iki 2021-ųjų metų 60-64 metų žmonių skaičius tik dar labiau augs [1]. Dėl senstančios visuomenės didėja žmonių turinčių dantų eilių defektų, kuriems reikalingas protezavimas. Dažnai dėl sudėtingos į pensijąišėjusių ar vyresnio amžiaus žmonių finansinės padėties protezavimas išimamais pilnais arba daliniais protezais vis dar išlieka pagrindine alternatyva šių pacientų protezavimui bei kramtymo funkcijos atstatymui.
Dėl burnos ertmės bei išimamų protezų higienos stokos, Candida albicans infenkcijos, ilgą laiką bei nakties metu nešiojamų protezų, ar jų bazės sukeliamos alergijos viena iš dažniausių burnos gleivinės ligų, šiuo būdu protezuotų pacientų, yra protezinis stomatitas. Tai plačiai tarp pacientų išplitęs burnos gleivinės, kurią dengia protezo bazė, uždegimas Šia liga serga nuo 15 iki 70 % žmonių, kurie nešioja išimamus protezus [2]. Pacientams dažnai trūksta žinių apie išimamų protezų bei gleivinės priežiūrą. 2006 metais atliktame tyrime Dikbas ir kt. teigia, kad net 82,9 % pacientų gydytojai odontologai neinfomavimo ir nepaiškino kaip prižiūrėti išimamus protezus ir tik 11,9 % pacientų tinkamai prižiūrėjo protezus [3]. 2017 metais atliktame tyrime nustatya, kad 55 % išimamais protezais protezuotų pacientų nebuvo informuoti apie jų bei burnos ertmės priežiūros svarbą [4]. Taisyklinga ir gera burnos ertmės ir protezo priežiūra užtikrina mažesnę protezinio stomatito atsiradimo galimybę, taip pat mažina mikroorganizmų užsilaikymą organizme, kurie gali sukelti sisteminius susirgimus [5]. Šią informaciją turėtų suteikti gydytojas, kuris protezavo pacientą arba terapiškai gydantis gydytojas odontologas, pastebėjęs protezinio stomatito požymius bei profilaktiškai apžiūrint pacientą. Dėl šios priežasties labai svarbu, kad gydytojai odontologai tūrėtų pakankamai žinių ir kompetencijos diagnozuoti, diferencijuoti šią ligą bei laiku paskirti gydymą. Darbo tikslas: įvertinti Lietuvos gydyojų odontologų bei gydytojų odontologų specialistų žinias apie protezinį stomatitą.
Uždaviniai:
1. Įvertinti Lietuvos gydytojų odontologų žinias apie protezinį stomatitą. 2. Įvertinti gydytojų odontologų specialistų žinias apie protezinį stomatitą.
3. Nustatyti sąsajas tarp gydytojų odontologų klinikinės praktikos trukmės, darbo vietos ir žinių apie protezinį stomatitą.
4. Palyginti bendrosio praktikos gydytojų odontologų bei gydytojų odontolgų specialistų žinias apie protezinį stomatitą.
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Protezinio stomatito etiologija ir patogenezė
Protezinis stomatitas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių gleivinės ligų tarp pacientų, kurie nešioja išimamus protezus. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad protezinio stomatito paplitimas tarp išimamus protezus nešiojančių žmonių svyruoja nuo 15 iki 70 % [2]. Nors tai dažnai pasitaikanti liga, tačiau jos atsiradimo priežastys polietiologinės ir nėra visiškai aiškios [6]. Žinoma, kad šią ligą predisponuoja tiek vietiškai, tiek sistemiškai veikiantys veiksniai: dantų protezų sukelta trauma, nakties metu nešiojamas protezas, seilių kiekio sumažėjimas, netinkama protezų priežiūra, medžiaga iš kurios pagamintas protezo pagrindas, dėl besirezorbuojančios alveolinės ataugos nebetinkamas, seniai pagamintas protezas [7].
Taip pat protezinis stomatitas apibūdinamas kaip uždegiminė, viena dažniausiai burnoje pasitaikanti grybelinė infenkcija [8]. 2015 metais Indijoje atliktame tyrime įrodyta kad žmonėms, kurie nešiojo išimamus dantų protezus, burnoje buvo rastos įvairios Candida rūšys, tačiau dominavo C. albicans ( 58 %), C. tropicalis (28 %), C. dubliensis (12 %) ir C. glabrata (2 %) rūšys [9]. 25-50 % žmonių, turinčių nuosavus dantis, C.albicans burnos mikrofluoroje yra komensaliniai (šeimininkui draugiški) mikroorganizmai. Tačiau grybelinių mikroorganizmų kiekio didėjimas yra patogeniškas ir lemia protezinio stomatito atsiradimą. 60-100 % pacientų nešiojančių išimamus protezus yra randamas padidėjęs C.albicans kiekis [10]. Burnos ertmėje dauguma patogeniškų mikroorganizmų yra randami ne kaip pavienės ląstelės, bet kaip tam tikros bendruomenės, aptrauktos matriksu ir adheziškai prisitvirinusios tiek prie protezo, tiek prie burnos gleivinės paviršių. Susidaręs apnašas susideda iš tankaus mikroorganizmų ir jų metabolitų kieko [11]. Šios bendruomenės vadinamos biofilmu. Kai C.albicans prisitvirtina prie paviršių, mikroorganizmai geba daugintis ir formuoti mikrokolonijas, galiausiai suformuoja biofilmą [7].
Dauguma protezų yra gaminami iš sintetinių polimerų, tokių kaip polimetilmetakrilatas. Žinoma, kad protezo paviršiuje esanti laisvoji energija, hidrofobiškumas1 ir paviršiaus šiurkštumas daro įtaka pradinei mikroorganizmų adhezijai. Sukibimas taip pat priklauso nuo biomedžiagų paviršiaus struktūros ir sudėties bei nuo mikoorganizmų ląstelių fizikinių ir cheminių savybių [12]. Protezo paviršiuje gausu mikroporų, o tai palengvina C.albicans adheziją prie protezo paviršiaus [9]. 2004 metais Teksaso sveikatos mokslų centre atliktame tyrime įrodyta, kad Candida biofilmai susideda iš mielių ir hifų ląstelių, giliai įsiskverbusių į įtrūkimus bei nelygumus protezo paviršiuje. Tyrimo išvadose tvirtinama, kad nelygus ir šiurkštus protezo paviršius skatina didesnę biofilmo
13 adheziją, nei lygus paviršius, ir mikroorganizai esantys nelygiuose paviršiuose yra sunkiai pašalinami valant protezo ložę. Be to, C.albicans gali lengvai prasiskverbti į dažnai naudojamą protezo gamybai akrilinę dervą, ypač jei protezo paviršius nėra tinkamai nupoliruotas [7]. C.albicans suformuotas biofilmas yra labai atsparus antimikrobinėms medžiagoms, o tai ypač padidina šios rūšies patogeniškumą [13]. Taip pat pagrindinė C.albicans rūšies savybė - tai gebėjimas gaminti hidrolizinius fermentus. Šie fermentai išskiriami ekstraląsteliniu būdu, tai: aspartilproteinazė, hemolizinas ir fosfolipazė [13]. Tai svarbūs baltymai, kurie naudojami invazijai į audinius bei maistinių medžiagų išsiskyrimui.
Tyrimais įrodyta, kad pacientams nešiojantiems išimamus protezus nustatytas sumažėjęs (rūgštinis) seilių pH, nors įprastai jis būna nuo 6,7 iki 7,3 (neutralus). Tai vyksta ne tik dėl vyresnio pacientų amžiaus ir seilių sudėties pokyčių - protezo ložė dengia mažąsias seilių liaukas ir sutrinka deguonies apykaita. Sumažėjęs pH skatina Candida rūšies proliferaciją ir sukibimą su burnos gleivine. Rūgštinė terpė taip pat gerai veikia Candida gaminamų fermentų aktyvumą, kurie kartu su lipazėmis yra svarbūs šios mikroorganizmų rūšies virulentiškumo veiksniai dėl jų citotoksinio poveikio [15].
Daugybė tyrimų įrodė, kad C.albicans būdinga daug virulentiškumo mechanizmų, leidžiančių sėkmingai kolonizuoti ir infekuoti šeimininką, kai susidaro tam tinkamos sąlygos [12]. Šias sąlygas galima suskirstyti į veikiančias vietiškai bei sistemiškai. Vietiškai veikiantys veiksniai yra traumuojantis, netinkamas protezas, bloga protezų ir burnos ertmės higiena, naktinis protezų nešiojimas. Sistemiškai veikiantys veiksniai: protezus nešiojančių žmonių amžius, lytis, imunodeficitinės būklės, bendriniai susirgimai, alerginė reakcija į sudedamąsias protezų dalis, seilių kiekio sumažėjimas bei žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas [6].
Taip pat stebima sąsaja su bloga burnos ertmės ir protezų higiena bei protezinio stomatito išsivystimu. Dauguma senyvo amžiaus žmonių dėl mažėjančios motorikos nesugeba palaikyti atitinkamos protezų higienos bei turi neteisingą požiūrį apie protezų bei burnos higieną [16].
Dikbas ir kitų autorių atliktame tyrime nustatyta, kad tik 11,9 % išimamus protezus nešiojančių žmonių palaikė reikiamą jų higieną [3]. Burnos gleivinė ir protezo paviršius tampa padengtas tirštu seilių glikoproteino bei imunoglobulino nuosėdų sluoksniu, kuris vadinamas pelikule. Šis sluoksnis suteikia substratą, prie kurio lengvai adheziškai tvirtinasi maisto dalelės, mucinas, senos pasišalinusios epitelio ląstelės, bakterijos ir Candida rūšies mikroorganizmai, kurie yra vienas iš pagrindinių protezinio stomatito atsiradimo veiksnių [1, 12]. 2002 metais ir anksčiau atliktuose tyrimuose įrodyta, kad protezus nešiojantys žmonės protezų higieną palaiko valant juos šepetėliu, tačiau tai nėra tinkamas metodas. Gerai išimamų protezų priežiūrai reikalingas ir dezinfekuojančių
14 tirpalų naudojimas[6]. Nuolatinis protezo nešiojimas naktimis taip pat yra siejamas su pablogėjusia
burnos ertmės bei protezo higiena.
Žinoma, kad proteziniam stomatitui išsivystyti įtakos turi sisteminiai susirgimai. Pasak Budtz-Jorgensen, tai: cukrinis diabetas, nepilnavertė mityba, imunosupresinė būklė, psichotropiniai vaistai, ilgas antibiotikų ar kortikosteroidų vartojimas[17]. Sergant cukriniu diabetu,ypač II-ojo tipo, kuris priklauso medžiagų apykaitos sutrikimų grupei, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, sukelia burnos gleivinės pakitimus: sumažėja seilių kiekis, pasikeičia jų sudėtis, padidėja organizmo jautrumas infekcijoms, dėl kraujotakos pakitimų atsiranda erozijos, kurios sunkiai gyja, dažnai infekuojasi, bei vyksta lėtinė gleivinės atrofija [15]. Vitkov ir kt. nustatė, kad 35 % pacientų sergančių diabetu buvo diagnozuotas protezinis stomatitas, susijęs su Candida rūšies
mikroorganizmų kiekio padidėjimu burnos ertmėje. Padidėjęs gliukozės kiekis seilėse palengvina Candida rūšies mikroorganizmų adhezijąprie epitelio ląstelių diabetu sergančių pacientų burnos ertmėje [18]. Jeigu sergant cukriniu diabetu, nesilaikoma geros burnos ertmės higienos, sukuriamos sąlygos žaizdų infekavimuisi ir protezinio stomatito išsivystymui.
Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje sukelia kserostomiją [19]. Kserostomija- tai patologiškas burnos sausumas, dėl sumažėjusio seilių liaukų aktyvumo. Ši būklė būdinga ne tik sisteminiais susirgimais sergantiems pacientams, bet ir senyvo amžiaus (virš 70 metų) žmonėms [20]. Torres nustatė, kad 67,9 % pacientų, sergančių kserostomija, Candida spp. kiekis burnos ertmėje buvo padidėjęs [21]. Remiantis Pereira-Cenci atliktais tyrimais, pacientams, kuriems buvo sutrikusęs seilėtekis ar seilių sudėtis, buvo nustatytas didesnis Candida rūšies kiekis, lyginant su pacientais, kuriems seilių kiekio gamyba nebuvo sutrikusi . Tačiau 2013 metais atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad, net ir nesutrikusiam seilių gamybos kiekiui, galimybė susirgti proteziniu stomatitu išlieka. Pagrindinis faktorius, tiriant seilių įtaką protezinio stomatito išsivystymui – jų vertinimas fiziologiniu požiūriu. Norint sužinoti tikrąją seilių įtaką ligos etiologijai, svarbu ištirti imonoglobulinų, specifinių antigrybelinių komponentų , tokių kaip laktoferino, histatino, lizocimo reikšmę grybeliniams mikroorganizmams atsinaujinti bei daugintis, nes , jie gali sumažinti C. albicans adheziją prie gleivinės paviršiaus [22]. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad visose amžiaus gupėse kserostomijos dažnis didesnis tarp moterų nei tarp vyrų. Nors moterys vartoja daugiau medikamentų nei vyrai, galinčių sukelti hiposalivaciją, tačiau didesnis kserostomijos dažnis pastebimas ir tarp medikamentų nevartojančių moterų [20].
Moteriškoji lytis turi įtakos ir protezinio stomatito atsiradimo dažniui. 2016 metais Čilėje atliktame tyrime nustatyta, kad šios ligos paplitimas tarp vyresnio amžiaus moterų (38,7 %) sergamumas lyginant su vyrų (25,1 %) yra dažnesnis. Tai lemia hormoniai pokyčiai organizme, atsirandatys po menopauzės, kurie didina ligos atsiradimo tikimybę [23].
15 Imunodeficitinės būklės taip pat turi įtakos gleivinės pokyčiams. Padidėjusi rizika
susirgti proteziniu stomatitu yra pacientams, kurie nešioja išimamus protezus bei yra infekuoti ŽIV (žmogaus imunodeficito virusu), serga vėžiu, autoimuninėmis ligomis, ilgą laiką naudoja
hormoninius vaistus ar didelius antibiotikų kiekius [24]. Ištirta, kad Candida rūšies sukeltais burnos gleivinės susirgimais serga apie 60 % ŽIV infekuoti bei daugiau nei 80 % AIDS sergantys
asmenys. 2008 metais atliktame tyrime nustatyta, kad imuniniam atsakui prieš C. albicans didžiausią įtaką turi T-limfocitai (CD4 baltymą turinčios ląstelės) ir imunodeficitą turintiems pacientams, šių ląstelių kiekis buvo sumažėję [6, 14, 21].
Medžiaga, iš kurios pagamintas protezas, taip pat veikia kaip patologinis faktorius. Akrilinė derva, naudojama protezo gamybai gali sukelti alerginę reakciją [26]. Pacientams, kurie skundėsi deginimo jausmu bei skausmu nešiojant išimamus protezus, buvo atlikti alerginiai lopo testai, kurie nustatė jautrumą polimetilmetakrilatui, kuris įeina į protezų bazės sudėtį. Pagrindinė medžiaga, kuri sukelia alerginę organizmo reakciją - tai gamybos, polimerizacijos reakcijos, metu išsiskyręs nesureagavęs monomeras. Nuolatinis seilių sąlytis su protezo baze gali sugriauti
chemines grandis esančias tarp polimerų, taip atpalaiduodamas patogenišką burnos gleivinei medžiagą [27]. Taigi, protezinio stomatito etiologiniai veiksniai labai įvairūs, o patogenezė sudėtinga ir ne iki galo ištirta.
1.2. Protezinio stomatito klinika ir klasifikacija
Protezinis stomatitas yra liga, galinti stipriai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę. Teisingam diagnozės nustatymui labai svarbu gerai išmanyti atitinkamus ligos klinikinius požymius bei diferencijuoti paciento nusiskundimus nuo kitų galimų susirgimų, kad išvengti ligos remisijos epizodų. Būtent C.albicans yra grybelio rūšis, kuri dažniausiai sukelia sveikatos sutrikimus ir ligas, tokias kaip protezinis stomatitas [7]. Klinikinė ligos išraiška burnoje atsiranda tada, kai pažeidžiamas imuninės sistemos vientisumas tiek vietiškai, tiek sisteminiame lygmenyje [28]. C. albicans gali sukelti įvarius gleivinės pažeidimus, tokius kaip: pseudomembraninė kandidozė, hiperplastinė kandidozė, anguliarinis cheilitas ar protezinis stomatitas, kitaip dar vadinamas kaip lėtinė atrofinė (eriteminė) kandidozė [15].
Kai kurie pacientai, kurie nešioja išimamus protezus ir serga proteziniu stomatitu, ligos metu nesiskundžia jokiais simptomais ir dėl šios priežasties ilgai nesikreipia į gydytojus [29]. Tačiau jei liga yra simptominės eigos, protezinis stomatitas sukelia tokius požymius kaip: deginimas, skausmas, gleivinės paraudimas ir uždegimas, apsunkintas rijimas, skonio sutrikimas [30]. Akrilatai naudojami protezų gamyboje gali sukelti alerginę gleivinės reakciją, kuri pasireiškia kaip deginanti, skausminga burnos ertmės, dažniausiai gomurio, dantenų gleivinė [31]. Taip pat kai kurie pacientai
16 sergantys proteziniu stomatitu skundžiasi sausėjančia burna, tačiau žinoma, kad burnos sausumas, deginimo jausmas, skonio pakitimai taip pat yra būdingi cukriniu diabetu sergantiems pacientams bei žmonėms vartojant įvairius medikamentus ir nešiojant išimamus protezus gali paūmėti [15]. Sergant proteziniu stomatitu gleivinės plotas, kuris tiesiogiai liečiasi su protezo lože būna paraudęs ir išsausėjęs pagal išimamo protezo ribas. Daugybė tyrimų įrodė, kad ligos klinika dažniau stebima viršutiniame žandikaulyje, gomuryje ir dantenų gleivinėje, nors gali būti pastebima abejuose žandikauliuose, jei pacientas nešioja išimamus protezus. Didesnis ligos dažnis viršutiniame žandikaulyje aiškinamas kaip reakcija į savaiminio apsivalymo trūkumą - protezas viršutiniame žandikaulyje užima didesnį paviršiaus plotą, uždengia mažąsias seilių liaukas, todėl didesnis paviršiaus plotas nevilgomas seilėmis ir neapvalomas judant liežuviui [14, 20]
Atsižvelgiant į protezinio stomatito klinikinius požymius, liga yra skirstoma pagal 1962 metais Newton pasiūlytą klasifikaciją:
1. I-asis tipas - tai ankstyvoji ligos stadija ir kliniškai pati lengviausia. Būdingas vietinis, lokalizuotas uždegimas, audinių hiperemija. Pacientai neretai neturi nusiskundimų.
2. II-asis tipas - tai labiau išplitęs, generalizuotas uždegimas, apibūdinamas kaip difuzinis hipereminis audinių uždegimas ir edema pagal gleivinę dengiančio protezo ribas. Būdingas paraudimas, audinių hiperemija. Pacientas skundžiasi proteziniam stomatitui būdingais klinikiniais požymiais. Jei ilgą laiką esant šiam tipui pacientas negydomas, gali išsivystyti III-iojo tipo protezinis stomatitas.
3. III-iasis tipas - pati sunkiausia protezinio stomatito klinikinė forma, kuri apibūdinama kaip keratinizuotos gleivinės papiliarinė (granuliacinė) hiperplazija, kuriai būdinga gomurio audinių atrofija. Esant šiam protezinio stomatito tipui stebima daug, arti išsidėsčiusių eriteminių, iškilių papilų, kurios gali būti betkurioje gomurio vietoje ar ant alveolinės ataugos gleivinės.
Visos šios klinikinės protezinio stomatito išraiškos gali būti randamos įvairiose kombinacijose [28, 29, 30].
1.3. Protezinio stomatito diagnostika
Protezinio stomatito diagnozavimui labai svarbu detaliai apklausti pacientą bei surinkti senesnius medicininius įrašus. Taip pat, norint teisingai diagnuozuoti ligą, svarbu atskirti proteziniam stomatitui būdingus klinikinius požymius. Kadangi liga gali būti išprovokuojama sisteminių susirgimų ir su jais yra susijusi, svarbu žinoti kuo sirgo ar šiuo metu serga pacientas, kokia jo bendra
17 organizmo būklė. Tačiau jei atlikus išsamią paciento anamnezę ir apžiūrą dėl galutinės diagnozės vis dar dvejojama, galima atlikti tokius tyrimus kaip: tepinėlį, pasėlinį tyrimą, biopsiją, tirti seiles [35].
Klinikinėje praktikoje naudojami pagrindiniai du labaratoriniai tyrimai proteziniam stomatitui diagnozuoti. Nuo pažeistos burnos gleivinės paimamas tepinėlis ir auginamas selektyvioje terpėje, pavyzdžiui, Sabouraud agare, 48 valandas aerobinėje aplinkoje. Šis tyrimas derinamas su paimto tepinėlio dažymu ir stebėjimu mikroskopuojant. Jei pacientui būdingas protezinio stomatito klinikinis vaizdas ir nusiskundimai, kurie sutampa su teigiamais labaratoriniais tyrimų rezultatais (stebimas padidėjęs C.albicans kiekis tepinėliuose), galima diagnozuoti protezinį stomatitą [15].
2018 metais Brazilijoje buvo atliktas tyrimas, siekiantis įrodyti labaratorinio protezinio stomatito diagnozavimo efektyvumą. Tyrime dalyvavo 36 pacientai, nešiojantys akrilinės dervos bazės protezus (32 nešiojo pilnus, 4 tyriamieji – dalinius protezus) ir visiems tiriamiesiems atlikus anamnezę ir apžiūrą buvo diagnozuotas protezinis stomatitas. Visi ligos atvejai buvo suskirstyti pagal Newton klasifikaciją: I - ojo tipo – 50 %, II - ojo tipo – 33 % ir III - ajam tipui buvo priskirti 17 % tiriamųjų. Atlikus tiriamųjų apžiūra, buvo imami tepinėliai – vienas pavyzdys nuo protezo bazės pusės, kuri liečiasi su gleivine ir nuo gleivinės, kuri tiesiogiai kontaktuoja su protezu. Mėginiai buvo auginami Sabouraud agare 7 dienas 35°C temperatūroje ir kasdien stebimi. Grybelio augimui identifikuoti buvo naudojamas Gram dažymo metodas bei angliavandenių asimiliacijos metodas naudojant ,,Vitak 2“ sistemą. Rezultatai parodė, kad Candida rūšis buvo išskirta iš mėginių, kurie buvo paimti nuo protezo paviršiaus - 17 %, nuo infekuotos gleivinės – 5 % ir nuo abiejų paviršių – 67 %. 11 % tiriamųjų Candida rūšis nebuvo rasta mėginiuose. Nors buvo išskirtos 5 Candida rūšys, tačiau C.albicans rūšies išskyrimo atvejų buvo daugiausia – 78 % atvejų. Tai įrodo šios rūšies patogeniškumą ir įtaką protezinio stomatito išsivystymui [36].
1.4. Protezinio stomatito gydymas
Protezinis stomatitas ne visada sukelia paciento nusiskundimus. Net jeigu ši liga beismptomė, jos gydymas yra būtinas, nes ši patologinė būklė veikia kaip infekcijos židinys ir yra žalinga visam organizmui. Taip pat ilgainiui negydomas protezinis stomatitas sukelia alveolinės ataugos rezorbciją. Ligos gydymas yra ilgas ir sudėtingas dėl savo įvairios etiologijos, todėl gana sunku išsiaiškinti kas yra tikroji ligos priežastis ir skirti tikslingą gydymą [15].
Norint išvengti protezinio stomatito atsiradimo, labai svarbu profilaktinė prevencija ir infekcijos kontrolė. Kadangi viena iš pagrindinių priemonių apsauganti nuo protezinio stomatitmo yra gera burnos ertmės ir išimamų protezų higiena, kuri neleidžia susidaryti C.albicans biofilmui,
18 gydytojas odontologas ar gydytojas odontologas ortopedas privalo pacientui papasakoti apie atitinkamą protezų priežiūrą.
Gera burnos ertmės higiena, antimikrobinių skaliklių naudojimas bei tinkama išimamo protezo priežiūra lemia tiek fizinį, tiek cheminį Candida rūšies sumažėjimą. Dantų paviršių valymas vien šepetėliu neužtikrina geros burnos ertmės higienos. Esant susiformavusiam Candida rūšies biofilmui panaikinti reikalingi antimikrobiniai skalikliai, turintys antigrybelinį poveikį – tai triklosanas, chlorheksidino gliukonatas (0,12%), eterinių aliejų preparatai. Šie preparatai sutrikdo grybelinių ląstelių membranų veiklą bei ląstelių fermentų aktyvymą [37]. 2017 metais Ashok ir kt. ištyrė, kad tik 46 % išimamais protezais protezuoti pacientai protezus valė dažniau nei 2 kartus, 39 % protezus prižiūrėjo 2 kartus, o 15 % – vieną kartą paroje [4]. Išimamų dantų protezų higienai gali būti taikomi šie būdai: protezo plovimas ir valymas po tekančiu vandeniu, valymas dantų šepetėliu ir dantų pasta, natrio hipochlorito (1,5 – 2,0%) naudojimas protezo bazės valymui, mirkymas natrio hipochlorito tirpale (0,1 – 0,2%), mirkymas geriamosios sodos tirpale, chloro dioksido, specializuotų putojančių tablečių naudojimas [35].
Blogos kokybės, netinkami, daugybę metų nešiojami išimami protezai, ar aštrūs išimamo protezo kraštai traumuoja po jais esančią gleivinę. Situaciją dar labiau apsunkina kramtymas ar šnekėjimas su netinkamu išimamu protezu [34]. Taip pat burnos gleivinės pažeidimus ar net alerginę reakciją sukelia nepakankamai polimerizavusios polimeilmetakrialato molekulės. Išimamo protezo gamybos metu, vykstant cheminei polimerizacijos reakcijai, monomero molekulės tampa polimeru. Nekokybiškai pagaminto protezo bazėje esančios aktyvios monomero molekulės seilių dėka išplaunamos iš protezo ložės ir gali įtakoti burnos audinių pažeidimą bei turėti citotoksinį poveikį. Dėl šios priežasties, gleivinėje pastebėjus proteziniam stomatitui būdingus požymius, būtina įvertinti išimamo protezo kokybiškumą, o jeigu yra galimybė, protezą pakeisti nauju [27].
Kaip ir minėta anksčiau, išimamų protezų cheminei priežiūrai gali būti taikomi įvairūs būdai, tokie kaip: plovimas chlorheksidinu, peroksidu, burnos skalavimo skysčiais. Tačiau, kaip alernatyvus būdas išimamų proezų dezinfekcijai yra spinduliavimas mikrobangomis. 2005 metais atliktame tyrime nustatyta, kad 10 minučių 350 W galingumu mikrobangomis dezinefekuojamos išimamos plokštelės bazės paviršiuje ženkliai sumažėja Candida rūšies mikroorganizmų kolonizacija. Kadangi spinduliavimas mikrobangomis yra fizikinis išimamų protezų dezinfekcijos būdas, nekyla pavojus dėl patogeniškų mikroorganizmų rezistentiškumo. Šis metodas gali būti taikomas tiek protezinio stomatito prevencijai bei gydymui, tiek profilaktiškai dėl kitų sisteminių ligų atsiradimo, kuris gali įvykti dėl protezo ložės paviršiuje esančių mikroorganizmų [34, 35].
Esant pažengusiai protezinio stomatito formai, kai konservatyvios gydymo priemonės neefektyvios, rekomenduojamas gydymas priešgrybeliniais medikamentais. Prie išoriškai veikiančių
19 medikamentų priskiriami: Nystatin, Amphotericins, Miconazole, Clotrimazole. Sistemiškai viekiantys medikamentai yra: Ketoconazole, Fluconazole, Itraconazole. Medikamentai parenkami atsižvelgiant į paciento ligos istoriją, anamnezę, burnos ertmės bei bendrą organizmo būklę, esamas alergijas [15]. Nistatinas ir amfotericinas B buvo išrasti 1950 –aisiais metai, tačiau tai vis dar yra vieni efektyviausių priešgrybelinių preparatų, skirtų proteziniam stomatitui gydyti. Vaistai gaminami įvairiomis formomis: pastilėmis, dengtomis tabletėmis, suspensijomis, tepalų forma, tačiau proteziniam stomatitui gydyti veiksmingiausia vietiškai naudojami medikamentai [28]. Gydymo metu išimami protezai nenešiojami tam, kad kuo didesnis gleivinės plotas tiesiogiai kontaktuotų su medikamentais. Kliniškai priimtina laikyti, kad vietiškai Nystatin arba Amphotericins B vartojamas dvigubai ilgesnį laiką, negu per kurį išnyksta klinikiniai simptomai. Jeigu gydymas vietiškai veikiančiais priešgrybeliniais preparatais neveiksmingas, gali būti skiriami sistemiškai veikiantys medikamentai, tačiau verta žinoti, kad ilgą laiką vartojant sisteminius priešgrybelinius vaistus, vystosi Candida rūšies mikroorganizmų atsparumas [15].
1.5. Protezinio stomatito diferencinė diagnostika
Savo etiologija, simptomatika ir klinika protezinis stomatitas panašus į kai kurias burnos gleivinės ligas, tokias kaip: plokščioji kerpligė, anguliarinis cheilitas, eritroleukoplakija, pseudomembraninė ir hiperplastinė kandidozė, rombinis liežuvis [10, 36].
Protezinio stomatito, kuris kitaip dar gali būti vadinamas lėtiniu eriteminiu stomatitu, anguliarinio cheilito, pseudomembraninės ir hiperplastinės kandidozės pagrindinis sukelėjas yra C.albicans. Dėl bendro ligos sukelėjo, kai kurių kandidozinių susirgimų simptomai, klinika bei gydymas panašūs. Esant pseudomembraninei kandidozei, burnos gleivinės paviršiuje stebimas baltas ar gelsvas, varškės arba tirštos kreminės konsistencijos apnašas. Vienas svarbiausių diferencinės diagnostikos bruožų, padedantis atskirti ligą nuo protezinio stomatito - galimybė nesunkiai pašalintį susidariusį apnaša, po kuriuo atsiveria eritemiškas, rečiau kraujingas gleivinės plotas. Liga serga kūdikiai (gali paveldėti iš motinos), vyresnio amžiaus, silpnos imunininės sistemos, nusilpę žmonės ar sergantys AIDS asmenys. Skirtingai nei protezinio stomatito metu, gleivinės paviršiuje susidaręs apnašas balkšvas ir iškilęs. Taip pat skiriasi ligos lokalizacija: tai gali būti betkuri burnos gleivinės vieta, liežuvis, vidinė skruostų pusė [10, 37].
Nors hiperplastinės kandidozės (dar kitaip vadinama kandidamicetine leukoplakija) sukelėjas C.albicans, tačiau nuo protezinio stomatito susirgimas skiriasi savo klinikine išraiška. Šiai ligai būdinga betkurioje burnos gleivinės vietoje (skruostų vidinė pusė, kietasis, minkštasis gomurys, liežuvis) iškilęs balkšvas apnašas, išsidėstęs įvairaus dydžio plokštelėmis, kuris, skirtingai nei esant
20 pseufomembraninei leukoplakijai, nenusivalo. Taip pat liga, skirtingai nei kitos burnos gleivinės kandidozės, diagnozuojama vidutinio amžiaus, rūkantiems vyrams ir yra linkusi supiktybėti [ 37].
Protezinis stomatitas turėtų būti diferencijuojamas nuo anguliarinio cheilito. Dažnai pacientams nešiojantiems išimamus dantų protezus ir sergantiems proteziniu stomatitu taip pat diagnozuojamas ir anguliarinis cheilitas, tačiau tai nėra ta pati liga. Šiam susirgimui būdingi įplyšę, paraudę, pleiskanomis padengti ir besilupantys lūpų kampai. Ligą, skirtingai nei protezinį stomatitą, predisponuoja padidėjęs seilėtekis, kai seilės kaupiasi lūpų kampuose. Tai vyksta dėl adentijos, sumažėjusio apatinio veido trečdalio aukščio, dėl to ąpagilėjusios nosies-lūpų raukšlės ir žemyn nusvirusių lūpų kampų. Tinkamai diferencinei diagnostikai galima taikyti pasėlio tyrimą – anguliarinį cheilitą gali sukelti C.albicans, C.albicans ir Staphyloccocus aureus kartu arba vien S.aureus infekcija [10, 33, 37].
Dar vienas susirgimas, kuris savo klinikine išraiška gali būti lyginamas su proteziniu stomatitu yra plokščioji kerpligė. Ligos etiologija, kaip ir protezinio stomatito, nėra visiškai aiški – ją predisponuoja nusilipęs imunitetas, diabetas, kepenų ir kitos bendrinės ligos. Vienam iš trijų pacientų sergančių plokščiąja kerplige burnoje liga pasireiškia tipinėse vietose – tai vidinė skruostų pusė, dantenos bei liežuvis. Svarbiausias diferencinis ligos veiksnys yra bėrimo elementas - gleivinės paviršiuje stebimas simetriškas, balkšvas, tinkliškas vaizdas. Kaip ir protezinio stomatito metu, sergant plokščiąja kerplige pacientai retai jaučia simptomus. Kartais ligai būdingas deginimo ar burnos sausumo pojūtis ir tik 18 % pacientų jaučia stiprų skausmą, esant pažengusiai ligos formai.
21
2. MEDŽIAGA IR METODAI
2.1. Imties dydžio nustatymas
Norint gauti statistiškai tikslius tyrimo rezultatus ir padaryti teisingas išvadas, reikia žinoti mažiausią tiriamųjų skaičių, kurį reikia apklausti. Anketinio tyrimo imtis sudaroma taip, kad jos savybės atspindėtų generalinės visumos savybes. Kad būtų gaunami tiklsūs duomenys būtina remtis matematinės statistikos metodais.
Tyrimui reikalingos imties dydis nustatytas remiantis Paniotto formule [42]:
𝒏 =
𝟏
∆
𝟐+
𝟏 𝐍 kur : n – imties dydis; ∆- imties paklaida;N – generalinis visumos dydis.
Norint gauti didžiausią tikslumą atrankos tyrimo tikslumą, ∆=5%; N=4355. Rekomenduojamas tyrimo imties dydis lygus:
𝒏 =
𝟏
∆
𝟐+
𝟏 𝐍=
𝟏
𝟎, 𝟎𝟓
𝟐+
𝟏 𝟒𝟑𝟓𝟓 ≈ 𝟑𝟔𝟔Atlikus skaičiavimus nustatyta, kad rekomenduojama imtis turi būti nemažesnė nei 366 respondentai.
2.2. Tyriamųjų atranka
Iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro buvo gautas leidimas tyrimui atlikti (Nr. BEC - OF - 114 ) (1 priedas). Tyrimas vykdytas nuo 2018 metų spalio mėnesio iki 2019 metų vasario mėnesio. Tyriamiesiams apklausti buvo sukurta anoniminė anketa,
susidedanti iš 21 klausimo (2 priedas). Tiriamųjų imties dydžiui apskaičiuoti bei jų atrankai atlikti buvo naudojami duomenys (gydytojų odontologų sąrašas) gauti iš Lietuvos Respublikos odontologų rūmų (http://info.odontologurumai.lt) apie licencijuotų ir dirbančių gydytojų skaičių. Gydytojai buvo pasirenkami atsitiktine tvarka. Tyrimo metu buvo apklausiami įvairių Lietuvos miestų gydytojai. Popieriniai anketų variantai buvo dalinami konferencijų metu arba įteikiami tiesiogiai gydytojams dirbantiems privačiuose odontologijos kabinetuose bei valstybinėse klinikose. Taip pat
22 buvo sukurta elektroninė anketos versija, kuri buvo siunčiama į odontologijos klinikas socialinių tinklų pagalba. Iš viso tyrimo metu gydytojams buvo išdalinta ir išsiųsta 710 anketų. Į internetu išsiųstas ir tiesiogiai išdailintas anketas atsakė 51,5% visų tiriamųjų. Iš 4355 aktyvių odontologų rūmų narių, apklausoje dalyvavo 366 gydytojai: gydytojai odontologai, burnos
chirurgai,odontologai-ortopedai, periodontologai, ortodontai, endodontologai, vaikų gydytojai odontologai.
2.3. Tyrimo metu naudoti statistinės analizės metodai
Surinktų duomenų analizei buvo naudotas standaritnis duomenų analizei skirtas paketas - IBM SPSS Statistics 17.0 (Statistical Package for Social Sciences). Pasirinktas statistinio patikimumo lygmuo, kai p<0,05. Priklausomybė tarp pasirinktų parametrų buvo įvertinta remiantis Chi square, KruskalWallis, Mann-Whitney testais. Rezultatams pavaizduoti buvo naudojamos stulpelinės ir skritulinės diagramos.
23
3. REZULTATAI
3.1. Bendrieji respondentų duomenys
Tyrimo metu buvo išdalinta 140 popierinių anketų bei apklausa patalpinta internete, ,,Google’’ formos asmeninėje paskiroje. Naudojantis socialiniais tinkalais (Facebook) buvo išsiųsta 290 anketų. Apklausoje sudalyvavo 366 gydytojai odontologai ir odontologai specialistai. Gydytojai odontologai sudarė daugiau nei pusę respondentų – 240. Į apklausą atsakė 126 odontologai specialistai, iš jų: 47 odontologai- ortopedai, 28 burnos chirurgai, 24 periodontologai, 11 endodontologų, 9 gydytojai ortodontai ir 7 vaikų gydytojai odontologai. Duomenys pavaizduoti 1 paveiksle.
1pav. Tyrime dalyvavusių gydytojų pasiskirstymas pagal specializaiją, procentais
Iš visų 366 respondenų 279 (76, 2 %) buvo moterys ir 87 (24,8 %) - vyrai.
Gydytojai buvo suskirstyti pagal turimą darbo patirtį atsižvelgiant į specializaciją. Iš 366 respondentų 165 turėjo mažiau nei 5 metus darbo patirties, 90 – nuo 5 iki 10 metų ir 111 turėjo didesnę nei 10 metų patirtį. Didžiausią darbo patirtį ( virš 10 metų) iš respondenų turėjo endodontologai (45,5 %) ir periodontologai (62,5 %) mažiausią (mažiau nei 5 metus) – burnos chirurgai (35,7 %) ir gydytojai odontologai (55,4 %). Duomenys pavaizduoti 2 paveiksle.
65% 12,8 8% 7% 3%2% 2% Gydytojai odontologai Odontologai ortopedai Burnos chirurgai Periodontologai Endodontologai Ortodontai
24 2 pav. Darbo patirities pasisikirstymas tarp respondentų, atsižvelgiant į specializaciją
Tyrimo metu buvo apklausiami gydytojai iš įvairių Lietuvos miestų. Jų pasiskirstymas pagal darbo vietą pavaizduotas 2 paveiksle. Daugiausia gydytojų, dalyvavusių tyrime, buvo iš didžiųjų Lietuvos miestų: Vilniaus (23,2 %), Kauno (24,6 %), Klaipėdos (7,7 %), Šiaulių (7,7 %)
bei Panevėžio (7,4% ) Duomenys pavaizduoti 3 paveiksle.
3 pav. Respondentų pasiskirsymas pagal darbo vietą
Apibendrinimas: tyrime daugiausia dalyvavo mažiau nei 5 metus darbo patirties turintys gydytojai. Daugiausia gydytojų odontologų buvo iš didžiųjų Lietuvos miestų.
55,4 27,7 35,7 25 42,9 18,3 34 54,5 39,3 12,5 66,7 57,1 26,3 38,3 45,5 25 62,5 33,3 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Da rb o p ati rti es p asisk irsty m as ,p ro ce n tais Specializacija
Mažiau nei 5 metai 5-10 metų Daugiau nei 10 metų
85 90 28 28 27 10 11 19 13 8 21 6 4 5 2 5 3 1 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 P asis k ir sty m as Darbo vieta
25 3.2. Gydytojų odontologų žinios apie protezinį stomatitą
Apklausoje dalyvavo 366 gydytojai, iš kurių 240 - gydytojai odontologai Į klausimą apie burnoje vyraujančius mikroorganizmus, esant proteziniam stomatitui (7 anketos klausimas) 124 iš 240 gydytojų pasirinko teisingą variantą - C. albicans. 166 gydytojų odontologų rinkosi neteisingus variantus: 6 gydytojai pasirinko Lactobacilli., 64 - Streptococcus mutans ir 46 gydytojai manė, kad C.tropicalis yra pagrindiniai mikroorganizmai, vyraujantys burnoje sergant proteziniu stomatitu. Respondentų pasirinkimai pavaizduoti 4 paveiksėlyje.
4 pav. Gydytojų odontologų atsakymų pasiskirstymas į klausimą apie burnoje vyraujančius organizmus protezinio stomatito metu (procentais).
Gydytojų odontologų buvo klausta apie protezinio stomatito etiologiją ( 14 anketos klausimas). Į šį klausimą buvo galima pasirinkti 2, respondentų nuomone, teisingus variantus. Dauguma respondentų rinkosi 2-ajį ir 3-iąjį atsakymų variantus. Šie atsakymų variantai yra teisingi. 2-asis atsakymo variantas buvo pasirinktas 217 kartų iš visų 480 gydytojų odontologų pasirinkimų. 3-iasis atsakymo variantas buvo pasirinktas 143 kartus iš 480 į šį klausimą atsakinėjusių
respondentų Duomenys pavaizduoti 5 paveiksle.
2,5% 26,7% 51,6% 19,2% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%
Lactobacilli Streptococcus mutans Candida albicans Candida tropicalis
Gy d y to jų o do nto lo gų p asirin kim as p ro ce n tais
26 5 pav. Gydytojų odontologų nuomonė apie protezinį stomatitią sukeliančius veiksnius
18 anketos klausimas buvo skirtas sužinoti kokį gydymą skirtų gydytojas odontologas
pacientui pirminiam proezinio stomatito gydymui. Iš 240 gydytojų odontontologų tik 13 pasirinko neteisingus variantus: 10 respondentų pasirinko ilgą penicilinų grupės antibiotikų vartojimą, 1-paskirtų hormoninius preparatus, iš 13 gydymui skirtų vitamino D vartojimą. Teisingą variantą, kuo įmanoma geresnę protezo ir burnos ertmės higieną, pasirinko 227 iš 240 gydytojų odontologų. Duomenys pateikti 5 paveiklėlyje.
6 pav. Gydytojų odontologų nuomonė apie pirminį protezinio stomatito gydymą
27,1% 90,8% 59,6% 21,7% 72,9% 9,2% 40,4% 78,3% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Didelė alveolės atrofija ir C.tropicalis kolonizacija ant protezo
ložės
Bloga higiena,Candida infekcija, traumuojantis
protezas
Alerginės reakcija bei silpna imuninė sistema
S.mutans kolonizacija ant protezo ložės
R es p o n d en tų ats ak ym ai pr ocen ais Atsakymų pasirinkimai Taip Ne 94,6% 4,2% 0,4% 0,8%
Kuo įmanoma geresnė protezo ir burnos ermės higiena
Ilgas penecilinų grupės antibiotikų vartojimas
27 Likusieji 14 anketos klausimų taip pat buvo skirti gydytojų žinioms įvertinti.
Daugumos klausimų teisingi respondentų atsakymai sudarė daugiau nei pusė visų atsakymų ( >50 %). Į 6-ąjį anketos klausimą apie tai, ar lytis turi įtakos protezinio stomatito sergamumo dažniui, teisingai (dažniau serga moterys) atsakė 40 iš 240 respondentų. Neteisngus variantus pasirinko daugiau nei pusė respondentų – 200 gydytojų odontologų. Į 8-ąjį klausimą, kokia respendonetų nuomonė apie sergamumo proteziniu stomatitu dažnį, teisingai atsakė (sergamumas siekia 30-50 % protezus nešiojančių žmonių) 27,1 % gydytojų, neteisingus atsakymų variantus rinkosi 72,9 %. Taip pat mažiau nei pusę teisingų atsakymų buvo pasirinkta atsakinėjant į klausimus apie protezinio stomatito lokalizaciją burnos ertmėje (10 klausimas), pacientų nusiskundimu ligos metu (16 klausimas), bei gydymo būdus esant pažengusiai ligos formai (19 klausimas). Gydytojų atsakymų teisingumo įvertinimas pagal klausimus pateiktas 1 lentelėje. Lentėlė Nr.1. Gydytojų odontologų atsakymų į klausimus pasiskirstymas
Pasiskirstymas, procentais Klausimas Atsakė teisingai (%) Atsakė neteisingai (%) 5. Protezinis stomatitas diagnozuojamas pacientams, turintiems: 83,3
16,7
6. Proteziniu stomatitu dažniau serga: 16,7 83,3
8. Protezinio stomatito dažnis tarp protezus nešiojančių žmonių
yra: 27,1 72,9
9. Protezinį stomatitą predisponuoja: 72,5 27,5,
10. Protezinis stomatitas dažniausiai diagnozuojamas: 48,8 51,2 11. Būklės, didinančios tikimybę susirgti proteziniu stomatitu: 78,7 21,3
12. Protezinis stomatitas pavaizduotas: 87,9 12,1
13. Proteziniam stomatitui būdinga : 76,3 23,7
15. Protezinis stomatitas labiausiai pažeidžia: 87,1 12,9 16. Protezinio stomatito metu pacientai skundžiasi: 45,6 54,4
17. Protezinis stomatitas pavaizduotas: 94,6 5,1
19. Pažengusiam proteziniam stomatitui gydyti skiriama: 46,7 53,3
20. Protezinis stomatitas pavaizduotas: 87 13
21. Proteziniam stomatitui diagnozuoti taikomi metodai: 92,1 7,9
Apibendrinimas: į 12 iš 17 klausimų gydytojai odontologai pasirinko daugiau nei 50% teisingų atsakymų, tačiau į 5 klausimus surinko mažiau nei 50% teisingų atsakymų.
3.3. Gydytojų odontologų specialistų žinios apie protezinį stomaititą
8-jame anketos klausime respondentų buvo prašoma pasirinkti koks, jų nuomone, yra sergamumo proteziniu stomatitu dažnis tarp išimamus protezus nešiojančių pacientų. 7 iš 11 gydytojai
28 endodontologai į šį klausimą pasirinko daugiausia teisingų (30-50%). Analizuojant rezultatus pastebėta, jog dauguma gydytojų odontologų specialistų mano, kad proteziniu stomatitu serga daug mažiau (5-15%) išimamomis plokšelėmis protezuotų pacientų nei iš tikrųjų. Rezultatai pavaizduoti 7 paveikslėlyje.
7 pav. Gydytojų odontologų specialistų atsakymų pasiskirstymas į klausimą apie protezinio stomatito sergamumo dažnį.
Gydytojų odontologų specialistų buvo klausiama, kuo, jų nuomone, skudžiasi pacientai, kurie serga proteziniu stomatitu. Į 16-tąjį klausimą respondentai galėjo rinktis 2, jų nuomone, teisingus atsakymų variantus. Teisingi variantai šiuo atveju buvo: ,,gleivinės niežulys, deginimas, sausumo pojūtis, kserostomija“ ir ,,skonio jutimo sutrikimas“. Rasta sąsaja tarp gydytojų specializacijos ir 3-iojo atsakymo (liga besimptomė) pasirinkimo (χ2=19,033; lls=6; p=0,004<0,05). Taip pat rasta sąsaja tarp gydytojų specializacijos ir 4-ojo atsakymo (stiprus, neaiškios kilmės skausmas burnoje) pasirinkimo (χ2=15,650; lls=6; p=0,016<0,05). Dauguma odontologų specialistų manė, kad kad šis atsakymas yra teisingas. Rezultatai pateikti 8 paveikslėlyje.
28,6% 4,2% 21,4% 2,1% 28,6% 44,4% 25,0% 28,6% 63,6% 29,8% 42,9% 55,6% 70,8% 50,0% 36,4% 68,1% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% Vaikų gydytojai odontologai
Ortodontai Periodontologai Burnos chirurgai Endodontologai Odontologai-ortopedai
Atsakymų pasiskirstymas, procentais
Speci
al
izaci
ja
29 8 pav. Gydytojų odontologų specialsitų nuomonė apie nusiskundimus, sergant proteziniu stomatitu
13 anketos klausimas buvo skirtas sužinoti, kokia, gydytojų odontologų specialistų nuomone, yra dažniausia protezinio stomatito klinikinė išraiška. Nepriklausomai nuo specialybės didžioji dauguma (>50 %) rinkosi teisingą variantą – išplitęs pagal protezo ribas paraudimas, hiperemija. Įvairiau atsakymai pasiskirstė tarp odontologų-ortopedų bei burnos chirugų. Iš 47 odontologų-ortopedų 37 rinkosi teisingą atsakymą, 10 neteisingą. Iš 28 tyrime dalyvavusių burnos chirurgų 18 rinkosi teisingą variantą, 10 neteisngą. Duomenys pavaizduoti 9 paveikslėlyje.
9 pav. Odontologų specialistų nuomonė apie protezinio stomatito klinikę išraišką
6,4 17,9 4,2 12,8 9,1 10,7 2,1 7,1 78,8 81,8 64,3 95,8 100 100 9,1 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Odontologai-ortopedai Endodontologai Burnos chirurgai Periodontologai Ortodontai Vaikų odontologai ortopedai
Atsakymų pasiskirstymas, procentais
S p ec ializa cij a
Balkšvos dėmės gomuryje Smulkios pūslelės gleivinėje
Gleivinės, liežuvio sutrūkinėjimai Išplitęs pagal protezo ribas paraudimas, hiperemija
Negyjanti opa skruostų ar lūpų gleivinėje
11,7 4,5 5,4 6,5 6,7 47,9 36,4 44,6 41,3 50 40 2,1 6,5* 13,3* 23,4 45,5 30,4 32,6 38,9 33,3 14,9 13,6 19,6 13 11,1 6,7 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% A tsa k y m ų pa sirin kim ai pro ce ntais Specializacija Skonio jutimo sutrikimas
Stiprus, neaiškios kilmės skausmas burnoje Liga besimptomė
Gleivinės niežulys, deginimas, sausumo pojūtis, kserostomija Lūpų kampų skilinėjimas, dantenų kraujavimas
30 Buvo vertinami gydytojų odontologų specialistų (nepriklausomai nuo specializacijos) atsakymai į kitus anketos klausimus. Į 13 klausimų teisingi respondentų atsakymai sudarė daugiau nei pusę visų atsakymų (>50%). Odontologai specialistai, taip pat kaip ir gydytojai odontologai į klausimą ar lytis turi įtakos protezinio stomatito sergamumo dažniau rinkosi neteisingus atsakymų variantus – iš 126 respondentų 17 rinkosi teisingą variant (dažniau serga moterys). Duomenys pavaizduoti 2 lentelėje.
Lentelė Nr.2. Gydytojų odontologų specialistų atsakymų į klausimus pasiskirstymas
Apibendrinimas: į 15 iš 17 klausimų gydytojai odontologai specialistai pasirinko daugiau nei 50% teisingų atsakymų, tačiau į 2 klausimus surinko mažiau nei 50% teisingų atsakymų.
3.4. Sąsajos tarp gydytojų odontologų klinikinės praktikos trukmės, darbo vietos ir žinių apie protezinį stomatitą
10 anketos klausimas buvo skirtas sužinoti, kurioje burnos gleivinės vietoje, gydytojų nuomone, dažniausiai lokalizuojasi protezinio stomatito klinikinė išraiška. Gydytojų žinios buvo vertintos atsižvelgiant į jų darbo patirtį, nepriklausomai nuo specializacijos. Respondentai suskirstyti į 3 grupes: dirbančius mažiau nei 5 metus, dirbančius nuo 5 iki 10 metų bei didesnę nei 10 metų
Pasiskirstymas, procentais Klausimas Atsakė teisingai (%) Atsakė neteisingai (%) 5. Protezinis stomatitas diagnozuojamas pacientams, turintiems: 87.3
12,7
6. Proteziniu stomatitu dažniau serga: 13,5 86,5
7. Labiausiai burnoje vyraujantys mikroorganizmai esant
proteziniam stomatitui: 68,2 31,8
9. Protezinį stomatitą predisponuoja: 82.5 17,5
10. Protezinis stomatitas dažniausiai diagnozuojamas: 50 50 11. Būklės, didinančios tikimybę susirgti proteziniu stomatitu: 74,6 25,4
12. Protezinis stomatitas pavaizduotas: 91,2 8,8
14. Protezinio stomatito etiologiniai veiksniai: 74,3 25,7 15. Protezinis stomatitas labiausiai pažeidžia: 83.3 16,7
17. Protezinis stomatitas pavaizduotas: 95,2 4,8
18. Pirminis protezinio stomatito gydymas yra: 93,6 6,4 19. Pažengusiam proteziniam stomatitui gydyti skiriama: 56,3 43,7
20. Protezinis stomatitas pavaizduotas: 89,7 10,3
31 turinčius gydytojus. Pastebėta statistiškai reikšminga sąsaja tarp gydytojų darbo patirites ir jų nuomonės apie protezinio stomatito lokalizaciją (χ2=17,848; lls=6; p=0,007<0,05).
a) Iš 160 gydytojų, kurie turėjo mažiau nei 5 metus klinikinės darbo patirties, 90 pasirinko teisingą variantą – protezinis stomatitas dažniausiai lokalizuojasi viršutiniame
žandikaulyje. 5 respondentai kaip ligos lokalizaciją rinkosi apatinį žandikaulį, 16 – skruostų vidinę pusę bei liežuvį, 54 manė, kad liga vienodai dažnai būna tiek
viršutiniame, tiek apatiniame žandikaulyje. Statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp gydytojų iki 5 metų darbo patirites ir žinių apie protezinio stomatito lokalizaciją
nestebima.
b) Iš 90 gydytojų, kurie turėjo nuo 5 iki 10 metų darbo patiries, teisingą variantą pasirinko 52 gydytojai, neteisingą 38 gydytojai. Statistiškos reikšmingos priklausomybės tarp gydytojų nuo 5 iki 10 metų patirties ir žinių apie protezinio stomatito lokalizaciją nestebima.
c) Iš 111 gydytojų, kurie turėjo virš 10 metų darbo patirties, 38 odontolgai pasirinko teisingą atsakymą, 6 respondenai kaip ligos lokalizaciją rinkosi apatinį žandikaulį, 11 – skruostų vidinę pusę ir liežuvį, 56 manė, kad liga vienodai lokalizuojasi tiek
viršutiniame, tiek apatiniame žandikaulyje. Duomenys pavaizduoti 10 paveikslėlyje.
10 pav. Gydytojų odontologų nuomonė apie dažniausią protezinio stomatito lokalizaciją, atižvelgiant į respondentų darbo patirtį
50,5%* 27,8% 32,7% 9,9% 7,7% 9,8% 5,4% 6,7% 3% 34,2% 57,8% 54,5% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% 50% 55% 60% 65% 70% Daugiau nei 10 metų
5-10 metų Mažiau nei 5 metai
Atsakymų pasisikirstymas, procentais
Dar b o p atir tis Viršutiniame žandikaulyje Apatiniame žanikaulyje
Skruostų vidinėje pusėje, liežuvyje
32 17 anketos klausime buvo pateiki paveikslėliai vaizduojantys 3 skirtingas burnos gleivinės ligas. Protezinis stomatitias buvo pavaizduotas paveikslėlyje ,,B“. Analizuojant rezultatus buvo ieškoma sąsaju tarp odontologų darbo patirites ir jų atsakymų pasirenkant pavaizduotas klinikines situacijas. Teisingą variantą pasirinko 347 gydytojai odontologai. Iš 165 iki 5 metų turinčių gydytojų neteisingus atsakymų variantus pasirinko 5 gydytojai, nuo 5 iki 10 metų darbo patirties turintys gydytojai – 2 ir iš 111 10 ir daugiau metų turinčių gydytojų 12 pasirinko neteisingus atsakymų variantus. Pasebėta statistiškai reikšminga sąsaja tarp darbo patirties ir pasirinktų atsakymų (χ2=11,494; lls = 4; p=0,022<0,05). Duomenys pavaizduoti 11 paveikslėlyje.
11 pav. Gydytojų odontologų nuomonė apie klinikinę protezinio stomatitio išraišką
Vertinant gydytojų odontologų žinias pagal jų darbo vietą, rasta statistiškai
reikšminga sąsaja tarp gydytojų darbo vietos ir 9-ojo klausimo atsakymo pasirinkimo (χ2=106,852; lls = 51; p=0,00<0,05). Vilniuje dirbantys odontologai statistiškai reikšmingai dažniau manė, kad protezinį stomatitą sukelia tiek vietiškai, tiek sistemiškai veikiantys veiksniai - šį variantą pasirinko 78 Vilniuje dirbantys respondentai. Priešinga situacija išanalizavus rezultatus stebima Mažeikių mieste – iš 21 šiame mieste dirbančių gydytojų 17 pasirinko atsakymą nurodantį, kad protezinį stomatitą sukelia vien vietiniai veiksniai. Duomenys pavaizduoti 12 paveikslėlyje.
1,8% 1,1% 3,6% 97,0% 97,8% 89,2%* 1,2% 1,1% 7,2% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Mažiau nei 5 metai 5-10 metų Daugiau nei 10 metų
A ts ak ym ų pasis kir sty m as, pr oce ntais Darbo patirtis
33 12 pav. Gydytojų nuomonė apie veiksnius sukeliančius protezinį stomatitą, atsižvelgiant į respondent darbo vietą
Apibendrinimas: turima darbo patirtis ir darbo vieta turi įtakos gydytojų odontologų (nepriklausomai nuo specializacijos) žinioms apie protezinio stomatito etiologiją bei ligos lokalizaciją burnos ertmėje.
3.5. Odontologų ir odontologų specialistų žinių apie protezinį stomatitą palyginimas
Lyginant gydytojų odontologų ir odontologų specialistų žinias apie protezinį stomatitą, būtina atsižvelgti į rezultatus, gautus analizuojant abiejų grupių atsakymus. 5 klausime respondentų buvo klausiama, kokiais protezais protezuoti pacientai dažniausiai suserga proteziniu stomatitu. Stebima statistiškai reikšminga sąsaja tarp odontologų specializacijos ir respondentų atsakymų pasirinkimų (χ2=32,385; lls=18; p=0,02<0,05). Iš 240 apklausoje dalyvavusių gydytojų odontologų
200 pasirinko teisingą atsakymą. Į šį klausimą, priklausomai nuo apklausoje dalyvavusių odontologų specialistų skaičiaus, geriau nei gydytojai odontologai atsakė odontologai ortopedai, periodontologai, ortodontai bei vaikų gydytojai odontologai. Teisingai į šį klausimą atsakė ir ketvirtąjį (daliniai ir pilni išimami protezai) atsakymo variantą pasirinko didžioji dauguma gydytojų odontologų ortopedų – 40
7,1 25,6 7,1 25 14,8 27,3 15,8 15,4 50 81 33,3 20 9,1 1,2 2,2 11,1 25 91,8* 72,2 92,9 75 74,1 72,7 84,2 84,6 50 19* 66,7 75 80 90,9 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% A ts ak y m ų pasis kir sty m as, pr oce ntais Miestai
Tiek vietiškai, tiek sistemiškai veikiantys veiksniai gali sukelti protezinį stomatitą Sistemiškai veikiantys veiksniai
34 iš 47 tyrime dalyvavusių gydytojų, 6 iš 11 gydytojų endodontologų. Dalis endodontologų (1) bei burnos chirurgų (1) manė, kad protezinį stomatitu dažniau serga fiksuotus protezus nešiojantys pacientai. Duomenys pavaizduoti paveikslėlyje 13 paveikslėlyje.
.
13 pav. Gydytojų odontologų ir odontologų specialistų atsakymų į klausimą apie protezo rūšies įtaką protezinio stomatito atsiradimui, pasiskirstymas
Konsultuojant pacientą, kuris serga proteziniu stomatitu, labai svarbu paskirti tinkamą gydymą, ypatingai tada, kai liga jau pažengusi. 19 klausime, kuris buvo skirtas įverinti gydytojų žinias , kokį gydymą jie skirtų pacientui sergančiam pažengusia protezinio stomatito forma, buvo pateikti 4 atsakymų pasirinkimai. Pažengusiam protezinio stomatito gydymui reikalinga gera bunos higiena ir priešgrybeliniai preparatai. Palyginti odontologų ir odontologų specialistų atsakymų pasirinkimai. Stebima statistiškai reikšminga sąsaja tarp odontologų specializacijos ir respondentų atsakymų pasirinkimų (χ2=39,207; lls=18; p=0,003<0,05). Iš 240 tyrime dalyvavusių gydytojų
odontologų teisingai atsakė 112 respondentų. Į šį klausimą, priklausomai nuo apklausoje dalyvavusių odontologų specialistų skaičiaus, geriau nei gydytojai odontologai atsakė odontologai ortopedai, endodontologai, burnos chirurgai, periodontologai. Teisingai į ši klausimą atsakė 27 iš 47 tyrime dalyvavusių odontologų – ortopedų, 8 iš 11 endodontologų, 19 iš 28 burnos chirurgaų bei 14 iš 24 apklausoje dalyvavusių periodontologų, tačiau odontologai-ortopedai dažniau nei gydytojai odontologai rinkosi gydymą antibiotikais ir naujo protezo gamybą (7 iš 47 gydytojų). Duomenys pavaizduoti 14 paveikslėlyje. 3,6 2,1 3,3 17,19 36,4 7,1 14,3 3,6 9,1 4,3 6,3 85,7 100 100 75 54,5* 93,6 83,3 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Vaikų gydytojai odontologai
Ortodontai Periodontologai Burnos chirurgai Endodontologai Odontologai-ortopedai Odontologai
Atsakymų pasiskirstymas, procentais
Sp
ec
ializac
ij
a
