Gabrielė Šniukaitė 5 kursas, 2 grupė
FAKTORIAI, DARANTYS ĮTAKĄ MIKROORGANIZMŲ
ADHEZIJAI RESTAURACIJŲ PAVIRŠIUJE
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas: Prof. Jurgina Sakalauskienė
Kaunas, 2018
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
FAKTORIAI, DARANTYS ĮTAKĄ MIKROORGANIZMŲ ADHEZIJAI
RESTAURACIJŲ PAVIRŠIUJE
Baigiamasis magistrinis darbas Darbą atliko
Studentas ... Darbo vadovas ……… (parašas) (parašas)
………. ……….……….. (vardas, pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas, pavardė)
20...m... 20...m... (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO AR EKSPERIMENTINIO MOKSLINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas) Recenzavimo data: ... Eil. Nr. Mokslinio darbo dalys
Mokslinio darbo vertinimo aspektai Darbo reikalavimų atitikimas ir įvertinimas
Taip Iš dalies
Ne 1 Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei reikalavimus?
0,2 0,1 0
2
Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus?
0,2 0.1 0
3
Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0 4 Įvadas, tikslas uždaviniai (1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?
0,4 0,2 0
5
Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai?
0,4 0,2 0
6
Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7 Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
0,4 0,2 0
8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10
Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?
11 Medžiaga metodai (2 balai)
ir Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
0,6 0,3 0
12
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį? 0,4 0,2 0 15 Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą tikslą ir uždavinius?
0,4 0,2 0
16
Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka reikalavimus?
0,4 0,2 0
17
Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi informacija?
0 0,2 0,4
18
Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0 19
Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20 Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
0,4 0,2 0
21
Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
0,4 0,2 0
22
Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados Ar išvados atspindi mokslinio darbo temą, iškeltus tikslus ir uždavinius?
25
(0,5 balo)
Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ?
0,2 0,1 0
26
Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0 27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal reikalavimus?
0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29
Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas moksliniam darbui?
0,2 0,1 0
30 Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą?
+0,2 +0,1 0 32 Praktinės
rekomendacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?
+0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių 33 Bendri
reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka mokslinio darbo rengimo
reikalavimus?
-1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai?
-0,5 balo -1 balas
37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų?
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo -0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert.) 40 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių
numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo
41 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos komiteto leidimas?
-1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ______________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________
Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA ... 9
SUMMARY ... 10
ĮVADAS ... 11
LITERATŪROS APŽVALGA ... 13
1.1. Bakterinio apnašo formavimasis ... 13
1.1.1. Kas yra bakterinis apnašas? ... 13
1.1.2. Pelikulės formavimasis ... 13
1.1.3. Pradinis prilipimas ... 14
1.1.4. Bakterijų koagregacija ir tarpusavio ryšiai ... 14
1.1.5. Burnos streptokokai ... 15
1.2. Veiksniai, darantys įtaką bioplėvelės formavimuisi ant restauracijų paviršiaus ... 15
1.2.1. Paviršiaus šiurkštumo įtaka ... 16
1.2.2. Laisvoji energija ... 17
1.2.3. Cheminė sudėtis: bioplėvelės formavimasis ant metalo ir keramikos restauracijų paviršiaus ... 17
MEDŽIAGOS IR METODAI ... 19
2.1. Atrankos kriterijai ... 19
2.2. Klausimynas ir klinikinis ištyrimas ... 20
2.3. Bakteriologinių mėginių paėmimas ... 20
2.4. Bakterijų identifikavimas ... 21 2.5. Statistinė analizė ... 21 REZULTATAI ... 22 REZULTATŲ APTARIMAS ... 31 PADĖKA ... 34 INTERESŲ KONFLIKTAS ... 34 IŠVADOS ... 35 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 37
Faktoriai, darantys įtaką mikroorganizmų adhezijai restrauracijų paviršiuje
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Pasirinkdami planuojamos restrauracijos medžiagą, turime įvertinti ne tik jos ilgaamžiškumą, biosuderinamumą, estetinį faktorių, bet ir antibakterines savybes. Vienas iš ypatumų, lemiančių bakterijų bioplėvelės formavimąsi ant restauracijos paviršiaus yra cheminė medžiagos sudėtis. Tyrimo tikslas - nustatyti skirtingos cheminės sudėties restauracinių medžiagų (Cr-Co lydinio ir keramikos ant metalo-keramikos restauracijos) įtaką bakterijų adhezijai bei įvertinti sąsają su burnos higienos ir mitybos įpročiais.
Medžiaga ir metodai. Pilotiniame tyrime dalyvavo 70 tiriamųjų, atitikusių įtraukimo kriterijus. Bakteriologiniai mėginiai popieriniais sauskaisčiais paimti nuo 21 sveiko, nerestauruoto danties, 27 metalo keramikos restauracijų ir 22 lietų metalinių restauracijų kramtomųjų paviršių. Klinikinio ištyrimo metu buvo nustatytas tiriamųjų supaprastintas burnos higienos indeksas (OHI-s). Tiriamieji taip pat atsakė į anketos apie higienos ir mitybos įpročius klausimus. Mėginiai transportuoti į laboratoriją, kur bakterijų augimas vertintas pusiau kiekybiniu metodu - pagal augimo gausumą ant mitybos terpių išskirti mikroorganizmai identifikuoti MaldiTof (Bruker) sistema. Skaičiavimai atlikti SPSS 20 programa, naudojant Shapiro-Wilk, MannWhitney, Chi-Squere testus.
Rezultatai. Dažniausiai nustatytos bakterijų rūšys: S. oralis, S. salivarius ir S. sanguinis. Statistiškai reikšmingi skirtumai tarp medžiagų grupių (Co-Cr ir keramikos) bei nerestauruoto danties paviršiaus ir bakterijų adhezijos nenustatyti. Nustatyta atvirkštinė koreliacija tarp OHI-S indekso reikšmės ir S.
oralis išaugimo (p<0,05). Ryšys tarp anketinių duomenų apie burnos higienos įpročius ir bakterijų
adhezijos nenustatytas. Nustatytas tiesioginis statistiškai reikšmingas ryšys tarp saldumynų valgymo dažnumo ir S.salivarius adhezijos (p<0,05) bei tarp užkandžiavimo daug angliavandenių turinčiais maisto produktais dažnumo ir bakterijų išaugimo (p<0,05).
Išvados. Restauracijos medžiaga bakterijų adhezijai įtakos neturėjo. Burnos higiena ir mitybos įpročiai turėjo įtakos bakterijų adhezijai ir atlieka svarbų vaidmenį restauracijos ilgalaikiam funkcionavimui.
Raktiniai žodžiai: biofilm formation, bacteria adhesion, restorative materials, surface
Factors contributing to microorganism adhesion to dental restorations
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work. When choosing a restorative material, we must evaluate not only its longevity, biocompatibility, aesthetics, but also antibacterial properties. One of the attributes that determines the formation of a bacterial biofilm on the restoration surface is the chemical composition of the restorative material. The aim of the study was to determine the influence of different chemical composition of restorative materials (Co-Cr alloy and ceramics on metal-ceramic restoration) on bacterial adhesion and compare it with the influence of oral hygiene and nutrition.
Materials and methods. This pilot study involved 70 patients who met the inclusion criteria. Bacteriological samples using paperpoints were taken from 21 healthy unrestored teeth, 27 metal-ceramic restorations and 22 cast metal restorations occluding surfaces. During the clinical examination, the Simplified Oral Hygiene Index (OHI-s) of the subjects was determined. Each patient completed an anonymous questionnaire about hygiene and eating habits. Samples were transported to a laboratory where the growth of bacteria was assessed by a semi-quantitative method, microorganisms were identified by the MaldiTof (Bruker) system. The calculations were performed on the SPSS 20 program using Shapiro-Wilk, MannWhitney, Chi-Squero tests.
Results. The most commonly detected bacteria species were S. oralis, S. salivarius and S. sanguinis. There were no statistically significant differences between the groups of materials (Co-Cr and metal ceramics), healthy unrestored tooth surface and bacterial adhesion. A reverse correlation was found between the OHI-S index value and S. oralis adhesion (p<0,05). No relationship was detected between survey answers on oral hygiene habits and bacterial adhesion. There was a direct statistically significant correlation between the frequency of eating sweets and adhesion of S. salivarius (p <0,05) and between high consumption of carbohydrates and increase in bacteria growth (p<0,05).
Conclusions. The restoration material did not affect bacterial adhesion. Oral hygiene and eating habits have an effect on the adhesion of bacteria and play a decisive role in the long-term functioning of the restoration.
Key words: biofilm formation, bacteria adhesion, restorative materials, surface characteristics, oral
11
ĮVADAS
Už burnos ertmės sveikatą ir ligas, iš kurių dažniausios yra ėduonis, periodonto susirgimai ir endodontinė infekcija yra atsakingos bakterijos [1]. Anton van Leeuwenhoek buvo pirmasis mokslininkas, stebėjęs mikroorganizmus per mikroskopą 1683 metais. Vieni iš pirmųjų tirtų mėginių buvo jo paties dantų apnašas. Tyrimų pradžioje, mokslininkai daugiausia tyrė vienos bakterijos rūšies augimą skystoje terpėje. Tokia bakterijų, apsuptų mitybinio tirpalo, forma yra vadinama planktonine. Vėliau mokslininkai išsiaiškino, kad dauguma bakterijų auga bakteriniame apnaše – bioplėvelės forma [2].
Bakterinis apnašas formuojasi net tik ant minkštųjų burnos ir kietujų danties audinių, bet ir ant visų odontologijoje naudojamų restauracinių medžiagų [3]. Nors, iš pirmo žvilgsnio, bioplėvelės formavimasis ant vainikėlio paviršiaus gali pasirodyti nekenksmingas, besikaupiantis apnašas ties dantenų kraštu ir vainikėlio-danties riba gali sukelti periodonto ligas bei antrinį kariesą. [4]
Mikroorganizmų įvairovė burnos ertmėje yra viena iš didžiausių visame žmogaus kūne [5]. Nei vienas iš iki šiol sukurtų teorinių modelių negali tiksliai apibūdinti visų bakterijų adhezijos prie skirtingų paviršių ypatumų, daugiausia dėl bakterijų - substrato paviršiaus ryšių, ekstraląstelinių faktorių, bakterijų sienelių struktūrų sudėtingumo. Toks žinių trūkumas ir geresnių, mažiau bakterinio apnašo kaupiančių medžiagų ieškojimas motyvuoja mokslininkus tirti restauracinių medžiagų paviršių įtaką bakterijų adhezijai [6].
Daugelis tyrimų lygina tos pačios medžiagos rūšies, tik skirtingo paviršiaus šiurkštumo arba kitų faktorių, tokių kaip laisvoji paviršiaus energija, įtaką bakterijų adhezijai. Mažai tyrimų, lyginančių skirtingos cheminės sudėties medžiagų įtaką bakterijų adhezijai. LSMU Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje dažnai naudojama medžiaga vis dar išlieka metalas (Cr-Co) ir iš jo liejami vainikėliai bei metalo keramikos vainikėliai (Cr-Co karkasas dengtas keramika).
Pasirenkant restauracinę medžiagą turime įvertinti ne tik jos biosuderinamumą, adaptacijos
galimybes, ilgaamžiškumą, estetiką, bet ir antibakterinį faktorių. Tyrimo tikslas - nustatyti skirtingos cheminės sudėties restauracinių medžiagų (Cr-Co lydinio ir keramikos) įtaką bakterijų adhezijai bei įvertinti sąsają su burnos higienos ir mitybos įpročiais.
12 Uždaviniai:
1) Ištirti ir palyginti bakterijų, išaugusių iš mėginių, paimtų nuo Co-Cr, keramikos ir nerestauruoto danties paviršiaus, kokybinius ir kiekybinius rodiklius.
2) Įvertinti asmens burnos higienos įtaką kokybiniams ir kiekybiniams mikroorganizmų adhezijos rodikliams.
3) Nustatyti mitybos įpročių įtaką kokybiniams ir kiekybiniams mikroorganizmų adhezijos rodikliams.
Hipotezė. Restrauracinės medžiagos cheminė sudėtis neturės reikšmingos įtakos bakterijų adhezijai. Asmens burnos higiena ir mitybos įpročiai darys įtaką mikroorganizmų adhezijai restauracijų paviršiuje.
13
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Bakterinio apnašo formavimasis
1.1.1. Kas yra bakterinis apnašas?
Bakterinis apnašas yra apibūdinamas kaip mikroorganizmų, prisijungusių vieni prie kitų arba prie kokio nors paviršiaus, agregatai, kurie yra apsupti pačių pagaminta ekstraceliuliarine polimerine medžiaga [7]. Bioplėvė gali formuotis ant biologinio ir nebiologinio, negyvo paviršiaus; gamtoje susidaro ant beveik visų drėgnų paviršių. Tam tikrais atvejais apnašas gali būti pakankamai storas ir matomas plika akimi. Subrendęs bakterinis apnašas yra sudarytas iš maždaug 5–25% bakterijų ir 75–95% glikokalikso matrikso. Ekstraceliulinės medžiagos dažniausiai yra polimerai ir sudaro matriksą iš polisacharidų, baltyminių medžiagų, glikopeptidų, lipidų, lipopolisacharidų ir kitų medžiagų, sutvirtinančių apnašą [8]. Ant dantų esantį bakterinį apnašą galime skirstyti į viršdanteninį (esantį ant emalio) ir į podanteninį (žemiau dantenų krašto, dantenų vagelėje arba periodontalinėje kišenėje) [9].
Bakterinis apnašas turi apsauginę funkciją, leidžiančią bakterijoms išgyventi priešiškoje aplinkoje. Jame esančios struktūros formuoja tunelius, kuriais gali cirkuliuoti mitybinės medžiagos, o skirtingose bioplėvelės dalyse esančios ląstelės turi skirtingus genų ekspresijos modelius. Dėl struktūros ir medžiagų apykaitos sudėtingumo bakterinis apanašas kartais prilyginimas sudėtingų organizmų audiniams [8].
Apskaičiuota, kad mikroorganizmai, gyvenantys bioplėvių bendruomenėse, sukelia apie 80% visų infekcijų, tai rodo didelį mikroorganzimų virulentiškumą. Daugumą bakterijų rūšių yra prisitaikiusios daugintis tam tikroje žmogaus kūno vietoje ir bioplėvė padeda joje išsilaikyti bei nepatekti į nepalankią aplinką [1]. Bakterinis apnašas žmogaus kūne gali sukelti infekcijas tokiose vietose kaip minkštieji burnos audiniai, dantys ir implantai, vidurinė ausis, virškinimo traktas, kvėpavimo takų ir plaučių audinys, akis. Apnašas gali formuotis ant nuolatinių kateterių ir poodinių biomedicininių implantų, todėl svarbu kontroliuoti infekciją, uždegimą ir imuninį atsaką [8].
1.1.2. Pelikulės formavimasis
Danties pelikulė yra plona neląstelinė plėvelė susidaranti ant danties paviršių esant sąlyčiui su burnos ertmės aplinka. Didžiausią jos dalį sudaro seilių baltymai, tačiau sudėtyje yra ir kitų baltymų, angliavandenių ir lipidų [1]. Pelikulė yra jungiamoji danties ir burnos aplinkos grandis -
14
labai svarbi burnos sveikatos dalis, ji dalyvauja tokiuose procesuose kaip demineralizacija ir remineralizacija, reguliuoja pirmosios prie danties prisijungusios mikrobinės floros sudėtį.
Pradinė pelikulės formavimosi stadija prasideda per kelias sekundes, atsiradus danties audinių ir seilių kontaktui. Pelikulės storis per kelias minutes padidėja iki 10-20 nmir lieka stabilus apie 30 minučių. Šį procesą per elektrostatines jėgas inicijuoja hidroksiapatitui trauką turintys seilių baltymai, dar vadinami pelikulės prekursoriais (pirmtakais). Pagrindiniai pelikulę sudarantys baltymai yra staterinas, histatinai, mucinai, amilazė, cistatinai, lizocimas ir laktoferinas. Baltymai jungiasi prie jau prisijungusių baltymų dar apie 30-90 minučių, kol pelikulės storis stabilizuojasi – priklausomai nuo lokalizacijos jis yra 100 – 1,000 nm[10].
1.1.3. Pradinis prilipimas
Mikroorganizmai, negalintys prisijungti prie kokio nors paviršiaus burnoje, seilių tėkmės pagalba yra transportuojami tolyn į virškinamąjį traktą, todėl visos burnos bakterijos turi tam tikrus mechanizmus, leidžiančius joms prisijungti prie dantų, padengtų pelikule, deskvamuoto epitelio arba kitų bakterijų [7]. Kai kurios iš planktoninių bakterijų gali atpažinti rišamuosius baltymus pelikulėje, pavyzdžiui α-amilazę ir prolinu turtingus glikoproteinus ir prisijungti prie pelikulės [5]. Pirmosios bakterijos taip pat prisijungti prie pelikulės gali vandenilinių ryšių, hidrofobinės sąveikos, kalcio tiltelių, van der Walso jėgų ir elektrostatinės sąveikos dėka. Pagrindinės pirmųjų bakterijų gentys yra Streptococcus, Actinomyces, Haemophilus, Capnocytophaga, Veillonella, ir
Neisseria [7].
1.1.4. Bakterijų koagregacija ir tarpusavio ryšiai
Po pirmųjų bakterijų prisitvirtinimo, ankstyvosios kolonizuojančios bakterijos suteikia specifines rišimosi vietas tiesiogiai arba per seilių glikoproteinus kitiems mikroorganizmams, siekiant paskatinti bakterijų kolonizaciją ir bioplėvelės formavimąsi. Bakterijos atpažįsta polisacharidų arba baltymų receptorius ant bakterijų ,,pionierių“ ląstelių paviršiaus ir prie jų prisijungia [11]. Vyksta bakterijų koagregacija - dviejų genetiškai skirtingų mikroorganizmų susijungimas, pasireiškiantis labai specifine sąveika tarp komponentų atitinkamuose ląstelių paviršiuose [9]. Vėlesnės prisijungiančios bakterijų rūšys dažniausiai yra: Fusobacterium
nucleatum, Treponema spp, Tannerella forsythensis, P. gingivalis, Aggregatibacter actinomycetemcomitans ir kitos. Subrendusio mikrobinio apnašo sudėtis stipriai skiriasi nuo
pradinio. Ištyrus 300 burnos bakterijų rūšių buvo nustatyta, kad daugiau nei 90% dalyvauja koagregacijos procesuose [12]. Koagregacija yra labai specifiška, nes viena bakterijų padermė negali jungts su bet kokia kita bakterijų paderme, pavyzdžiui S. mutans jungiasi su F. nucleatum,
15
bet negali jungtis su P. gingivalis. Bakterijos taip pat gali formuoti tiltelius susidedančius iš 3 ir daugiau rūšių, kai bakterijos savo paviršiuje turi du ar daugiau skirtingų receptorių, ir taip skatinti apnašo agregaciją [13].
1.1.5. Burnos streptokokai
Dabar jau žinoma, kad dantų kariesą ir periodonto ligas sukelia įvairių mikroorganizmų rūšių bendruomenės, o ne atskirai veikiantys patogenai. Burnos streptokokai yra pagrindinės bakterijos, dalyvaujančios šių ligų procesuose, nes paprastai yra vienos iš pirmųjų paviršių kolonizančių ir sudaro didžiausią burnos mikroorganizmų dalį [14]. Plačiai burnos ertmėje paplitusios yra Mitis grupei priklausančios Streptococcus sanguinis ir Streptococcus oralis bei Salivarius grupei priklausanti Streptococcus salivarius bakterija [15]. Būtent streptokokų genties bakterijos yra laikomos pagrindinėmis pirmosiomis paviršių kolonizantėmis, inicijuojančiomis tolimesnį apnašo kaupimąsi [7]. Kai apnašas galutinai susiformuoja, bakterijos jame palaiko homeostazę, kuri gali būti sutrikdoma tik tada, kai įvyksta reikšmingi pokyčiai burnos ertmės aplinkoje, pavyzdžiui, pasikeitus žmogaus mitybai ar susilpnėjus imunitetui. Tai sukelia bakterijų invaziją į žmogaus audinius – infekciją ir imuninės sistemos atsaką. Nekenksmingas dantų apnašas tampa patogeniniu, kuris sukelia dantų kariesą ir periodonto ligas [16].
Mitis grupės streptokokai paprastai yra siejami su burnos sveikata, laikomi komensaliniais ar netgi naudingais mikroorganizmais ir daugelis jų veiklos pavyzdžių tai patvirtina. Pavyzdžiui, S.
sanguinis ir S. oralis konkuruoja ir slopina kariesą sukeliančios Streptococcus mutans bakterijos
augimą, skatina kitų komensalinių Actinomyces ir Veilonella rūšių augimą [17, 18]. Vis dėlto, Whitmore ir kt. siūlo juos vadinti ne komensaliniais, bet papildomais patogenais (accessory
pathogens), nes prisijungdami prie pelikulės palengvina kitų patologinių bakterijų, tokių kaip Porphyromonas gingivalis prisijungimą [17]. Kita patogeninė bakterija Aggregatibacter actinomycetemcomitans pasinaudoja streptokokų medžiagų apykaitos produktu anglimi savo
ištekliams [17]. Mitis grupės streptokokai taip pat jungiasi su oportunistiniu patogenu Candida
albicans ir palengvina šio grybelio invaziją į burnos ir stemplės gleivinę [19, 20]. Taip pat žinoma,
kad S. sanguinis yra svarbus infekcinio endokardito patogenezėje [21].
1.2. Veiksniai, darantys įtaką bioplėvelės formavimuisi ant restauracijų paviršiaus
Į žmogaus organizmą įdėjus tokias svetimas medžiagas kaip dantų restauracijos, mikroorganizmams atsiranda naujos ekologinės nišos. Taip skatinama patologinį potencialą
16
turinčios bioplėvelės akumuliacija, kuri padidina ligos atsiradimo riziką. Dantų restauracijos bakterinio apnašo sudėtį veikia įvairiai. Tarp restauracijos ir danties visada lieka tarpelis, laiptelis ar griovelis. Tai komplikuoja mechaninį apnašo šalinimą ir tuo pačiu keičia cheminį bioplėvelės balansą toje vietoje. Restauracijos nuo danties emalio skiriasi savo paviršiaus šiurkštumu, topografija, laisvąja energija ir chemine sudėtimi. Būtent šios savybės ir daro įtaką bakterijų adhezijai [22].
1.2.1. Paviršiaus šiurkštumo įtaka
Šiurkštus paviršius skatina apnašo formavimąsi ir brendimą [23]. Paviršiaus šiurkštumo
padidėjimas paprastai skatina bakterijų prilipimą dėl kontaktinio ploto tarp medžiagos ir bakterijų paviršiaus padidėjimo bei dėl sumažėjusio trinties poveikio [24]. Skenuojanti elektroninė mikroskopija atskleidė, kad bakterijų kolonizacija ant emalio prasideda nuo įvairių paviršiaus nelygumų: įtrūkimų, griovelių, abrazijos defektų ir nuo jų plinta tolyn. Grįžtamai prisitvirtinusio apnašo virtimas negrįžtamai prisitvirtinusiu tokiose vietose įvyksta lengviau [22]. Esant paviršiaus nelygumams, prisijungusios bakterijos gali ilgiau išlikti, nes yra labiau apsaugotos nuo natūralaus apsivalymo ir burnos higienos poveikio [23].
Manoma, kad paviršiaus šiurkštumas daro įtaką tik bakterijų kiekiui, bet ne jų rūšiai. Dažniausiai šiurkštumas yra apibūdinamas Ra reikšme, kuri parodo aritmetinį išmatuoto paviršiaus šiurkštumo vidurkį. Maksimalia ribine paviršiaus šiurkštumo reikšme bakterijų retencijai yra laikoma Ra = 0.2 µm. Nors ir plačiai naudojama, Ra reikšmė neparodo paviršiaus topografijos, įbrėžimų ar porų buvimo, todėl pastaruoju metu naudojami skenuojantys elektroniniai mikroskopai ir atominės jėgos mikroskopai, kurių dėka galime matyti trijų dimensijų paviršiaus topografijos vizualizaciją [22].
Haralur lygino glazūruotos keramikos ir rankiniu būdu klinikinio pritaikymo metu šlifuotos ir poliruotos keramikos paviršiaus šiukštumo įtaką bakterijų adhezijai ir nustatė, kad didžiausia apnašo akumuliacija įvyko ant šlifuoto paviršiaus, mažesnė – ant specialiais rinkiniais poliruotų paviršių, o glazūruoti paviršiai sukaupė mažiausiai apnašo. Po šlifavimo, poliravimas naudojant specialius rinkinius sumažino keramikos paviršiaus šiurkštumą maždaug 77%, todėl, jeigu negalimas perglazūravimas, autorius prieš galutinį cementavimą rekomenduoja paviršius bent nupoliruoti [25]. Kim ir kt. tyrė keturių skirtingų gamintojų keramiką (Vita Enamic®, Lava™ Ultimate, Vitablocs Mark II, and Wieland Reflex®) ir taip pat nustatė, kad visų gamintojų pakoreguotas ir nupoliruotas keramikos paviršius buvo šiurkštesnis nei kontrolinėje (nekoreguotoje) grupėje. Ant visų keramikos rūšių poliruotų mėginių, išskyrus Vitablocks Mark II, susikaupė didesnis bakterijų kiekis lyginant su kontrole [26].
17
1.2.2. Laisvoji energija
Didžioji dalis mikroorganizmų yra labiau linkę prisijungti prie didelę paviršiaus energiją turinčių hidrofilinių paviršių, todėl mažesnis apnašų kiekis formuojasi ant mažą paviršiaus energiją turinčių hidrofobinių paviršių. Laisvoji energija gali daryti įtaką prisijungiantiems seilių baltymams pelikulės formavimosi metu ir lemti seilių baltymų-danties paviršiaus ryšio stiprumą. Jį lengviau nutraukti ir apnašą pašalinti nuo mažą laisvąją energiją turinčios medžiagos [27]. Dauguma restauracinių medžiagų, išskyrus keramiką, turi didesnę paviršiaus energiją nei emalio. Paviršiaus šiurkštumo pakeitimas dažniausiai taip pat pakeis ir laisvąją paviršiaus energiją, dėl to kartais sunku vertinti šiuos faktorius atskirai. Manoma, kad paviršiaus šiurkštumas yra svarbesnis bakterijų adheziją lemiantis faktorius nei paviršiaus energija [22].
1.2.3. Cheminė sudėtis: bioplėvelės formavimasis ant metalo ir keramikos restauracijų paviršiaus
Kobalto-chromo (Co-Cr) lydiniai yra vieni iš plačiausiai panaudojamų netauriųjų metalų lydinių odontologijoje: pilnų ir dalinių išimamų protezų, metalinių vainikėlių, metalo-keramikos vainikėlių, implantų gamyboje [28]. Co-Cr lydinius galime apibūdinti kaip labai stiprius, karščiui atsparius ir nemagnetinius lydinius, kurie yra pakankamai atsparūs nusidevėjimui ir korozijai. Jų biosuderinamumas yra puikus, o aukštas elastingumo modulis (E) užtikrina reikiamą stiprumą ir tvirtumą [29]. Vis dėlto, dėl mikrobų poveikio ir rūgščių, medžiagos paviršiuje gali prasidėti korozijos procesai, pasikeisti restauracijos spalva [28]. Būtent dėl bakterijų akumuliacijos nustatomas pH sumažėjimas, kuris gali paskatinti metalų koroziją. Iš lydinių išsiskyrę metalų jonai gali pažeisti ląstelių metabolizmą, proliferaciją ir sukelti alergijas. Chromo-kobalto lydiniai yra padengti plona chromo oksido plėvele (Cr2O3), kuri prisideda prie lydinio atsparumo korozijai [30].
Keramika yra populiari restrauracinė medžiaga, daugiausia dėl biosuderinamumo, mažo šilumos laidumo, spalvos stabilumo ir geros estetikos. Keramika pasižymi įvairia chemine ir struktūrine sudėtimi dėl vis tobulinamų biomedicinos technologijų [31]. Daugelis įrodymų, patvirtinančių naujesnės keramikos klinikinį naudojimą yra iš gamintojų pateiktos informacijos apie cheminę sudėtį ir fizines savybes. Informacijos apie paviršiaus charakteristiką ir bioplėvelės susidarymą ant keramikos paviršių, ypatingai naujų medžiagų ir atsižvelgiant į poliravimą, yra nedaug [32]. Kaip jau minėta, bakterijų adhezijai prie keramikos paviršių didelę įtaką turi paviršiaus apdirbimas – glazūravimas, šlifavimas ir poliravimas klinikinio pritaikymo metu [25, 26]. Auschill ir kt. nustatė, kad keramika per 5 dienas sukaupė mažiau bakterinio apnašo nei auksas
18
ar amalgama, tačiau gyvybingų bakterijų jame buvo daugiau. Pasak autorių, storos bioplėvelės yra mažesnio gyvybingumo, nes maisto medžiagos nepasiekia giliau apnaše esančių bakterijų [33]. Bremer ir kt. nustatė, kad bakterijų adhezija skiriasi priklausomai nuo keramikos rūšies ir kad cirkonio keramika kaupia mažai apnašo [34].
19
MEDŽIAGOS IR METODAI
Tyrimas buvo atliekamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos (MA) Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. vasario mėn. Šiam tyrimui buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) bioetikos centro leidimas nr. BEC-OF-32 (priedas nr. 1). Tiriamieji buvo informuoti apie atliekamą tyrimą ir pasirašė informuoto asmens sutikimo formą.
2.1. Atrankos kriterijai
Tyrime dalyvavo Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje gydomi pacientai, sutikę dalyvauti tyrime ir atitinkantys įtraukimo į tyrimą kriterijus. Kadangi populiacija ir standartinis nuokrypis (standart deviation) yra nežinomi, o literatūroje nerastas panašus tyrimas pateikiantis šiuos duomenis, todėl šis tyrimas laikomas pilotiniu. Literatūra rekomenduoja 30-40 tiriamųjų kiekvienai grupei bandomajame tyrime [35].
Įtraukimo kriterijai:
1) Vyresni nei 18 m. ir jaunesni nei 74 m. pacientai. Kadangi dauguma Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikos pacientų yra vyresnio amžiaus, į tyrimą įtraukėme suaugusių ir pagyvenusių žmonių amžiaus grupei priklausančius pacientus [36].
2) Pacientai turintys bent 20 dantų [37].
3) Pacientai turintys 36 arba 46 danties metalo keramikos, lietą metalinę restauraciją (vainikėlį) arba sveiką, neplombuotą 36 arba 46 dantį.
4) Pacientų vainikėlių protezavimas atliktas Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje. 5) 36 arba 46 danties restauracija atitinka A (alfa) arba B (beta) paviršiaus šiurkštumo ir
anatominės formos kriterijus pagal Ryge (USPHS) restauracijų vertinimo kriterijų (Ryge G., 1980). Anatominė forma ir paviršiaus šiurkštumas taip pat gali daryti įtaką bakterijų adhezijai, todėl siekta suvienodinti tiriamuosius paviršius.
Atmetimo kriterijai:
1) Jaunesni nei 18 m. ir vyresni nei 74 m. pacientai. 2) Pacientai turintys mažiau nei 20 dantų.
3) Periodonto ligomis sergantys pacientai.
4) Per pastaruosiuos 6 mėn. antibiotikus vartoję pacientai. 5) Rūkantys pacientai.
20 2.2. Klausimynas ir klinikinis ištyrimas
Specialiai šiam tyrimui buvo sudaryta anketa, skirta išsiaiškinti tiriamųjų burnos higienos įpročius ir mitybos ypatumus (priedas nr. 3). Tiriamieji atsakinėjo į klausimus, kurie buvo suskirstyti į 3 dalis:
1) dalis – demografiniai duomenys (lytis, amžius, išsilavinimas) 2) dalis – klausimai susiję su asmenine ir profesionalia burnos higiena 3) dalis – klausimai susiję su mityba.
Klinikinio ištyrimo metu tiriamųjų burnos higienai nustatyti panaudotas vienas iš supaprastinto burnos higienos indekso - OHI-S (Greene and Vermillion, 1964) komponentų – supaprastintas apnašų indeksas. Tirti 16, 11, 26, 31 dantų prieanginiai paviršiai ir 36, 46 dantų liežuviniai paviršiai. Apnašų kiekis tirtas ir vertintas zondo galiuku lengvai braukiant per danties paviršių. Apnašų vertinimo kriterijai balais:
• 0 balų – apnašų nėra;
• 1 balas – minkštos apnašos dengia ne daugiau 1/3 tiriamojo danties paviršiaus, arba yra pigmentinių dėmių be minkštų apnašų;
• 2 balai – minkštos apnašos dengia daugiau nei 1/3, bet mažiau nei 2/3 danties paviršiaus; • 3 balai – minkštos apnašos dengia daugiau nei 2/3 danties paviršiaus.
OHI – s indeksas apskaičiuotas sudėjus visų šešių tirtų dantų balus ir padalijus iš 6. Kuo didesnė gauta reikšmė, tuo prastesnė tiriamojo burnos higiena.
2.3. Bakteriologinių mėginių paėmimas
36 arba 46 tiriamojo dantis (sveikas arba turintis metalo keramikinę, arba lietą metalinę restauraciją) buvo izoliuojamas nuo seilių vatos voleliais, danties paviršius oro srove švelniai nusausinamas. Bakteriologinis mėginys nuo okliuzinio paviršiaus imamas naudojant sterilų #40 dydžio sauskaištį (Meta Biomed, Pietų Korėja). Vengiamas kontaktas su seilėmis, kad neužteršti mėginio bakterijomis nuo kitų paviršių. Sauskaištis iš karto dedamas į sterilų laboratorinį indelį (Forans Eesti, Talinas, Estija). Surinkti mėginiai transportuojami į laboratoriją.
21 2.4.Bakterijų identifikavimas
Laboratorijoje tiriamoji medžiaga su sterilia kilpele užnešama ant viršutinio 5 proc. kraujo agaro (BD, JAV), šokoladinio agaro (BD, JAV) ir MacConkey (Oxoid, GB) agarų sektoriaus ir sėjama kelių kvadratinių cm plote, paskui su ta pačia kilpele sėjama visoje lėkštelėje sektoriais. Su kita sterilia kilpele paimama simbiozinio stafilokoko ir uždedamas brūkšnys ant užsėto 5 proc. kraujo agaro.5 proc. kraujo agaras su stafilokoko brūkšniu ir šokoladinis agaras inkubuojami 24 - 48 val. +35ºC temperatūroje CO 2 inkubatoriuje. MacConkey agaras – 18 - 24 val +35 ºC temperatūroje termostate. Likusi tiriamoji medžiaga laikoma +2 - +8ºC temperatūroje šaldytuve 5 paras. Vertinamas bakterijų augimas pusiau kiekybiniu metodu pagal augimo gausumą ant mitybos terpių išskirti mikroorganizmai identifikuoti MaldiTof (Bruker) sistema. Mikroorganizmai identifikuoti masių spektometrijos būdu, analizuojant mikroorganizmų vidinius baltymus. Šis baltymų raiškos vaizdas (masių spektras) lygintas su visais platformos MALDI biotipavimo etalonų bibliotekoje saugomais etalonų įrašais. Identifikuota taikant patikimą teorinę koreliaciją tarp gautojo ir etaloninio spektro ir identifikavimo rezultatas išreiškštas kaip skaičius (log(balai) = balų skaičius) nuo 0 iki 3. Tikėtino identifikavimo log (balai) ≥ 2,0.
2.5. Statistinė analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinės analizės programą SPSS 20 (Statistical Package for Social Science). Kiekybiniams duomenims apskaičiuoti vidurkiai, medianos, standartiniai nuokrypiai ir kvartiliai, kokybiniams duomenims - procentinės reikšmės. Kiekybinių duomenų (amžiaus, laiko nuo paskutinio burnos higienos atlikimo, laiko nuo protezavimo) skirstinys tikrintas Shapiro – Wilk testu. Nustatyta, kad skirstiniai nėra normalieji. Kiekybinių duomenų palyginimui tarp grupių taikytas neparametrinis Mann-Whitney testas, o kokybinių duomenų palyginimui - chi-kvadratu (χ2) testas. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai reikšmingumas p<0,05. Rezultatai pateikiami lentelėse ir grafikuose, kurie sudaryti naudojantis Microsof Excel 2016 programą
22
REZULTATAI
Tyrime dalyvavo 70 tiriamųjų (41 moteris ir 29 vyrai), atitikę įtraukimo kriterijus. Įtrauktų į tyrimą amžius svyruoja nuo 21 iki 74 metų. Amžiaus vidurkis 48,93 metai. Anketinės apklausos duomenys rodo, kad didžiausia dalis tiriamųjų (38,3%) turi vidurinį išsilavinimą, o mažiausia dalis (1,7%) – pagrindinį (1 pav.).
1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal išsilavinimą.
Visi tiriamieji pasiskirstė į tris medžiagų, nuo kurių paviršiaus buvo imtas bakteriologinis mėginys, grupes. Daugiausia mėginių, t.y. 38,6 %, buvo paimta nuo metalo keramikinių 36 arba 46 danties vainikėlių, šiek tiek mažiau, 31,4 % mėginių paimta nuo lietų metalinių vainikėlių. Mažiausią dalį – 30% sudarė nuo sveiko, nerestauruoto danties paviršiaus paimti mėginiai (2 pav.). Svarbu paminėti kiekvienos grupės pacientų amžiaus skirtumus: nerestauruotų paviršių grupės amžiaus vidurkis - 32,8 ± 14, metalo keramikos restauracijų grupės amžiaus vidurkis – 46,7 ± 16,7, metalo restauracijų grupės amžiaus vidurkis – 59,8 ± 8,64.
2 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal tiriamojo danties medžiagos tipą.
1.7 37.3 8.5 28.8 23.7 0.0 5.0 10.0 15.0 20.0 25.0 30.0 35.0 40.0
Pagrindinis Vidurinis Profesinis Aukštesnysis Aukštasis
% 38.60% 31.40% 30% Metalo keramika Metalas Nerestauruotas
23
Iš visų tirtų mėginių 18-oje (25,7%) bakterijos neišaugo. Nustatyta, kad bakterijos neišaugo iš 40% mėginių, paimtų nuo nerestauruotų paviršių, 22,2% mėginių, paimtų nuo metalo keramikos vainikėlių ir 19,2% mėginių, paimtų nuo metalinių vainikėlių (3 pav.). Lyginant, ar bakterijos išaugo tarp skirtingų medžiagų grupių, statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (p=0,316).
χ² = 2,304, p = 0,316
3 pav. Išaugusių ir neišaugusių bakterijų dalis skirtingose tiriamųjų grupėse.
Iš išaugusių bakterijų dažniausios rūšys nustatytos S. oralis (20,3%), S. salivarius (18,6%) ir S.
sanguinis (13,6%) (4, 5, 6 pav.). Svarbu paminėti, kad ne visuose mėginiuose išaugo dvi ar visos
trys rūšys, todėl negalime lyginti jų kaip grupės.
4 pav. Visų mėginių dalis, kuriuose išaugo bakterija S. oralis
20.3 79.7 0% 20% 40% 60% 80% 100%
S.oralis Kitos bakterijos
60 77.8 80.8 40 22.2 19.2 0 20 40 60 80 100 120
Nerestauruota Keramika Metalas
%
24 5 pav. Visų mėginių dalis, kuriuose išaugo bakterija S. salivarius
6 pav. Visų mėginių dalis, kuriuose išaugo bakterija S. sanguinis
Nustatyta, kad bakterija S. oralis išaugo ant 26,6% tirtų nerestauruotų dantų paviršių, ant 22,2% metalo keramikos restauracijų paviršių bei ant 15% metalinių restauracijų (7 pav.). Nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp šių grupių (p=0,669).
χ²= 0,804, p=0,669
7 pav. Mėginių, paimtų nuo skirtingų medžiagų paviršių, kuriuose išaugo S. oralis, dalys. Ištirta, kad bakterija S. sanguinis išaugo ant 26,6% tirtų nerestauruotų dantų paviršių, ant 11,1% tirtų metalo keramikos restauracijų paviršių bei ant 7,69% metalinių restauracijų (8 pav.). Skirtumas tarp šių grupių nenustatytas kaip statistiškai reikšmingas (p=0,217).
18.6 81.4 0% 20% 40% 60% 80% 100%
S.salivarius Kitos bakterijos
13.6 86.4 0% 20% 40% 60% 80% 100%
S.sanguinis Kitos bakterijos
26.6 22.2 15 73.4 77.8 85 0 20 40 60 80 100 120
Nerestauruota Keramika Metalas
%
25
χ²=3,054, p=0,217
8 pav. Mėginių, paimtų nuo skirtingų medžiagų paviršių, kuriuose išaugo S. sanguinis, dalys.
Nustatyta, kad bakterija S. salivarius išaugo ant 13,3% tirtų nerestauruotų dantų paviršių, ant 22,2% tirtų metalo keramikos restauracijų paviršių bei ant 19,23% metalinių restauracijų (9 pav.). Nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp šių grupių (p=0,804).
χ²=0,437, p=0,804
9 pav. Mėginių, paimtų nuo skirtingų medžiagų paviršių, kuriuose išaugo S. salivarius, dalys. 26.6 11.1 7.69 73.4 88.9 92.31 0 20 40 60 80 100 120
Nerestauruota Keramika Metalas
%
S.sanguinis Kitos bakterijos
13.3 22.2 19.23 86.7 77.8 80.77 0 20 40 60 80 100 120
Nerestauruota Keramika Metalas
%
26
Klinikinio ištyrimo metu nustatytų OHI-S apnašų indekso reikšmių vidurkis – 0,7537, tai prilygsta vidutinei burnos higienai. Nustatytas minimalus indekso balas – 0,33 (gera burnos higiena), maksimalus – 1,5 (prasta burnos higiena). Nustatytas tiesioginis ryšys tarp OHI-S indekso reikšmės ir grupių, kuriose išaugo arba neišaugo bakterijos: kuo didesnė indekso reikšmė, t.y. kuo prastesnė burnos higiena, tuo didesnis mėginių, kuriuose išaugo bakterijos, skaičius (p<0,05; r=0.6673) (10 pav.).
χ² = 3,877, p = 0,049, r= 0.6673
10 pav. Bakterijų išaugimo priklausomybė nuo OHI-S indekso reikšmės
Taip pat nustatyta reikšminga atvirkštinė priklausomybė tarp higienos indekso reikšmės ir S. oralis adhezijos: kuo didesnė OHIS indekso reikšmė, tuo mažiau nustatyta S. oralis (p<0,05, r= -0.59235) (11 pav.). Statistiškai reikšminga priklausomybė tarp S. sanguinis ir S. salivarius ir OHI-S indekso reikšmės nenustatyta (atitinkamai p=0,176; 0,593).
χ² = 3,16, p = 0,045, r= -0.59235
11 pav. S.oralis adhezijos priklausomybė nuo OHI-S indekso reikšmės.
Atlikus anketos klausimyno duomenų analizę, nustatyta, kad didžioji dalis tiriamųjų, t.y. 76,3% valo dantis 2 kartus per dieną, 18, 6% valo vieną kartą per dieną ir tik 5,1% tiriamųjų dantis
0.67 0.83 0.5 0.5 0.67 0.33 1 0.5 0.33 0.67 0.33 0.33 0.5 0.67 1 0.67 1 1 0.67 1 0.33 0.5 0.67 0.33 1 0.67 1 0.67 1 0.67 1 1 0.67 1 1 1 0.67 0.33 1 0.33 1.3 0.33 0.5 0.5 1 1.5 0.67 1.5 0.67 1 1 0.67 0.67 0.67 0.33 0.67 1 1 0.67 0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1.2 1.4 1.6 0 1 OH I-S in d ekso re ikš m ė
27
valo daugiau nei du kartus per dieną (12 pav.). Niekas iš anketos respondentų neatsakė, kad dantis valo tik kelis kartus, kartą per savaitę arba išvis nevalo. Palyginus dantų valymo dažnį su bakterijų
S. oralis, S. sanguinis ir S. salivarius adhezija, statistiškai reikšmingos priklausomybės
nenustatytos (p=0,639; 0,667; 0,197).
12 pav. Tiriamųjų dantų valymosi dažnis.
Dauguma tiriamųju (47,5%) dantis valosi 1-2 min., šiek tiek mažiau (39%) – iki 1 minutės, 10,2% valo ilgiau nei 2 minutes ir mažiausiai tiriamųjų (3,4%) dantis valo iki 30 sek. Lyginant valymosi laiką ir ar bakterijos išaugo bei ar išaugo S. oralis, S. sanguinis ir S. salivarius bakterijos, statistiškai reikšmingi skirtumai nenustatyti (atitinkamai p=0,077; 0,787; 0,051; 0,443). Visi tiriamieji atsakė, kad naudoja rankinį dantų šepetėlį. 52,5% respondentų pažymėjo, kad jų dantų šepetėlio šereliai yra minkšti, šiek tiek mažesnė dalis - 47,5% naudoja šepetėlį vidutinio kietumo šereliais. Niekas iš tiriamųjų nenaudoja šepetėlio kietais šereliais. Priklausomybė tarp bakterijų adhezijos ir naudojamo šepetėlio šėrelių nenustatyta kaip statistiškai reikšminga (atitinkamai p=0,062; 0,398; 0,877; 0,234). Didžiausia dalis tiriamųjų – 44,1% keičia dantų šepetėlį kas 3-4 mėn., 25,4% kas 1-2 mėnesius, 1-20,3% kas 6 mėnesius. Rečiau nei kas 6 mėn. arba priklausomai nuo šepetėlio susidėvėjimo šepetėlį keičia mažiausia dalis tiriamųjų - po 5,1%. Nenustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp šepetėlio keitimo dažnio ir bakterijų adhezijos (atitinkamai p=0,711; 0,102; 0,768; 0,168). Tarpdančių siūlą, kaip papildomą burnos higienos priemonę, naudoja 52,5%, tarpdančių šepetėlius – 22%, dantų krapštukus - 23,7%, skalavimo skystį - 49,2% tiriamųjų. Burnos irigatoriaus nenaudoja nei vienas, o 6,8% tiriamųjų išvis nenaudoja jokių papildomų burnos higienos priemonių be dantų šepetėlio (13 pav.). Lyginant tarpdančių siūlo naudojimą su bakterijų išaugimu ir S. oralis, S. sanguinis bei S. salivarius rūšių išaugimu, statistiškai reikšmingas ryšys nenustatytas (atitinkamai p=0,205; 0,398; 0,171; 0,234). Tarp tarpdančių šepetėlio naudojimo ir bakterijų adhezijos statistiškai reikšmingi skirtumai taip pat nenustatyti (p=0,221; 0,781; 0,828; 0,204). Palyginus dantų krapštukų naudojimą ir bakterijų adheziją statistiškai reikšminga priklausomybė nenustatyta (p=0,757; 0,381; 0,325; 0,206). Ryšys
5.1%
76.3% 18.6%
Daugiau nei 2 kartus per dieną 2 kartus per dieną
28
nenustatytas ir tarp skalavimo skysčio naudojimo ir bakterijų prilipimo (p= 0,116; 0,476; 0,478; 0,786).
13 pav. Tiriamųjų naudojamos individualios burnos higienos priemonės.
Iš naudojančių dantų siūlą tiriamųjų, didžiausia jų dalis naudoja jį tik kelis kartus per savaitę (51,65%), kartą per dieną naudoja 32,25%, 2 kartus per dieną – 12,9%, daugiau nei du kartus naudoja tik 3,2%. Lyginant dantų siūlo naudojimą ir ar išaugo bakterijos bei ar išaugo S. oralis, S.
sanguinis ir S. salivarius bakterijos, statistiškai reikšmingi skirtumai nenustatyti (atitinkamai
p=0,528; 0,129; 0,064; 0,157). Iš tų tiriamųjų, kurie naudoja burnos skalavimo skystį, dauguma jį naudoja kelis kartus per savaitę – 34,35%, 2 kartus per dieną, kartą per dieną ir kartą per savaitę skalavimo skystį naudoja vienodos dalys tiriamųjų – po 20,7%, daugiau nei 2 kartus per dieną skalauja tik 3,45% tiriamųjų. Lyginant skalavimo dažnį ir bakterijų adheziją, taip pat nenustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai (atitinkamai p=0,151; 0,370; 0,670; 0,421). 50,8% tiriamųjų pažymėjo, kad profesionali burnos higiena (toliau PBH) jiems atliekama rečiau nei 1 kartą per metus, 33,9% atliekama 1 kartą per metus, 11,9% atliekama 2 kartus per metus. Mažiausioms tiriamųjų dalims PBH yra išvis neatliekama arba atliekama dažniau nei 2 kartus per metus – po 1,7%. Palyginus PBH atlikimo dažnumą ir bakterijų išaugimą bei S. oralis, S. sanguinis ir S.
salivarius rūšių išaugimą, statistiškai reikšmingi skirtumai nenustatyti (atitinkamai p=0,240; 0,858;
0,532; 0,962).
Išanalizavus atsakymus apie mitybos įpročius nustatyta, kad 44,1% tiriamųjų, neskaitant pagrindinių dienos valgymų, užkandžiauja angliavandenių turinčiais maisto produktais 3-4 kartus per dieną, šiek tiek mažiau – 42,4% užkandžiauja 1-2 kartus per dieną ir mažiausioji dalis – 13,6%
52.5 22 23.7 49.2 0 6.8 0 10 20 30 40 50 60 Tarpdančių siūlas Tarpdančių šepetėlis Dantų krapštukai Skalavimo skystis Burnos irigatorius Nenaudoja %
29
užkandžiauja daugiau nei 4 kartus per dieną. Palyginus užkandžiavimo dažnumą su bakterijų išaugimų nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys (p<0,05; p=0,019). Nustatyta tiesioginė koreliacija rodo, kad kuo dažnesnis užkandžiavimas, tuo mėginių, kuriuose išaugo bakterijos, kiekis didesnis, tačiau ryšys tarp šių kintamųjų silpnas (r=0.320244) (14 pav.). Tarp užkandžiavimo dažnumo ir S. oralis, S. sanguinis ir S. salivarius adhezijos statistiškai reikšmingas ryšys nenustatytas (atitinkamai: p=0,938; 0,144; 0,846).
χ² = 7,913, p = 0,019, r = 0.320244
14 pav. Tiesioginė koreliacija tarp užkandžiavimo daug angliavandenių turinčiais maisto produktais dažnumo ir bakterijų adhezijos.
57,6% tiriamųjų saldumynus valgo kasdien, 22% juos valgo 2-3 kartus per savaitę, po 8,5% tiriamųjų saldumynus valgo kartą per savaitę arba rečiau nei kartą per savaitę, 3,4% saldumynų nevalgo. Statistiškai reikšminga priklausomybė tarp saldumynų valgymo dažnumo ir bakterijų išaugimo bei S. oralis ir S. sanguinis adhezijos nenustatyta (atitinkamai p=0,499; 0,622; 0,667). Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp saldumynų valgymo dažnumo ir S.salivarius adhezijos (p<0,05; p=0,005). Tiesioginė koreliacija tarp šių kintamųjų rodo, kad kuo dažniau valgomi saldumynai, tuo dažnesnis S. salivarius išaugimas, nors ryšys silpnas (r=0,0165) (15 pav.).
0 1 2 3 0 1 U žk an d žia vim o d až n u m as
30
χ² = 15,064, p = 0,005, r = 0,0165
15 pav. Saldumynų valgymo dažnis ir S. salivarius adhezijos priklausomybė
Dauguma tiriamųjų – 50,8% vaisius valgo kartą per dieną ir dažniau, 42,4% valgo kelis kartus per savaitę, bet ne kasdien, 5,1% - vieną kartą per savaitę, 1,7% vaisius valgo kelis kartus per mėnesį. Statistiškai reikšmingas ryšys tarp vaisių valgymo dažnumo ir bakterijų išaugimo bei S. oralis, S.
sanguinis ir S. salivarius adhezijos nenustatytas (atitinkamai p= 0,632; 0,537; 0,860; 0,146). 49,2%
tiriamųjų žalias, nevirtas daržoves valgo kelis kartus per savaitę, bet ne kasdien, 25,4% valgo kartą per dieną ir dažniau, 16,9% valgo 1 kartą per savaitę, 5,1% valgo kelis kartus per mėnėsį ir 3,4% tiriamųjų žalias daržoves valgo rečiau nei kartą per mėn. Lyginant daržovių valgymo dažnumą ir bakterijų adheziją, statistiškai reikšmingi skirtumai nenustatyti (atitinkamai pagal prieš tai buvusius palyginimus: p=0,166; 0,783; 0,873; 0,726). Dauguma tiriamųjų – 44,1% saldžius gėrimus geria rečiau nei kartą per mėnesį, 20,3% geria kelis kartus per mėnesį, po 15,3% tiriamųjų saldžius gėrimus geria kelis kartus per savaitę arba 1 kartą per savaitę ir tik 5,1% geria kartą per dieną ir dažniau. Statistiškai reikšminga priklausomybė tarp saldžių gėrimų ir sulčių vartojimo ir bakterijų adhezijos nenustatyta (atitinkamai pagal prieš tai buvusius palyginimus: p=0,850; 0,147; 0,357; 0,186). 1 2 3 4 0 1 Sal d u m yn ų v algy m o d až n is (1 -re čiau siai, 4 -da žn iau siai)
31
REZULTATŲ APTARIMAS
Bakterijų adhezijos priklausomybė nuo skirtingų restauracinių medžiagų.
Bioplėvelės yra sudėtingos bakterijų bendruomenės, kurias sunku kiekybiškai išmatuoti. Pasak Lin, jas charakterizuoti galime pagal sudėtį (identifikuojant), kiekį, struktūrą ir funkciją. Šie požymiai ir jų kaita gali būti matuojami laikui bėgant arba keičiantis substratui ir išoriniams dirgikliams [38]. Vertinant ir lyginant mokslininkų atliktų tyrimų apie apnašo bioplėvelę ir jos savybes rezultatus bei bandant tyrimus pakartoti susiduriama su problema, nes yra naudojama daugybė skirtingų tyrimų metodų. Vieni jų matuoja bioplėvelės masę, kiti funkcijas, tokias kaip gyvybingumas, metabolinis aktyvumas, patogeniškumas, genų ekspresija, treti išaugusias bakterijas identifikuoja. Šiame tyrime bakterijos buvo identifikuojamos MaldiTof sistema, masių spektrometrijos būdu analizuojant vidinius bakterijų baltymus ir jų masių spektrą lyginant su platformos MALDI biotipavimo etalonų bibliotekoje saugomais etalonų įrašais. Dažniausiai identifikuotų bakterijų procentinis kiekis lygintas tarp skirtingų medžiagų grupių. Pastaraisiai metais MaldiTof sistema yra vis dažniau naudojama, nes identifikacijos procesas yra greitas, jautrus ir ekonomiškas tiek darbo, tiek sąnaudų požiūriu [39].
Mūsų tyrime iš visų tirtų mėginių 18-oje (25,7%) neišaugo ir nebuvo identifikuotos jokios bakterijos. Mažiausiai bakterijų išaugo iš mėginių paimtų nuo sveikų dantų paviršių, nors skirtumas, lyginant su metalo keramikos ir metalo grupėmis, nėra statistiškai reikšmingas. Tokiems rezultatams įtakos galėjo turėti tiriamųjų amžiaus skirtumas, nes sveikų dantų paviršių mėginiai paimti nuo jaunesnių pacientų (amžiaus vidurkis 32,8 metai) lyginant su metalo keramikos (amžiaus vidurkis 46,7 metai) ir metalo restauracijų grupėmis (amžiaus vidurkis 59,8). Xu ir kt. ištyrė, kad filogenetinė mikroorganizmų struktūra dantų apnaše labai skiriasi priklausomai nuo tiriamojo amžiaus [40]. Kitos publikacijos, lyginusios bakterijų adheziją prie emalio ir skirtingų restauracinių medžiagų nustatė, kad apnašo formavimasis vyksta panašiai ant visų medžiagų paviršių, įskaitant emalį, nes pelikulės susiformavimas yra svarbiau nei cheminė medžiagos sudėtis [41,42].
Šiame tyrime iš išaugusių bakterijų daugiausia identifikuota burnos streptokokų: S. oralis,
S. sanguinis ir S. salivarius. Imant mėginius nebuvo įvertintas apnašo susidarymo laikas, t.y. ar
apnašas yra subrendęs ar tik formavimosi pradžioje, todėl sunku šiuos rezultatus lyginti su mokslinėmis publikacijomis, kurios vertina ir lygina bioplėvelės sudėtį pagal jos susidarymo laiką. Vis dėlto, Heller ir kt. tyrė apnašo sudėtį po 2, 4 ir 6 valandų formavimosi in vivo ir nustatė, kad didžiausią bakterijų dalį visais formavimosi etapais sudaro streptokokai (Streptococcus oralis,
32
Šiame tyrime nenustatyti reikšmingi skirtumai tarp tirtų restauracinių medžiagų (Co-Cr ir keramikos) ir bakterijų adhezijos. Nerasta nei vieno tyrimo, atlikto per pastaruosius 10 metų, lyginančio bakterijų adheziją ant Cr-Co ir keramikos paviršių in vivo sąlygomis. Nors tai apriboja rūšinę burnos mikrofloros įvairovę ir natūralų apnašo bioplėvelės formavimąsi, dauguma bakterijų adheziją prie restauracinių medžiagų tiriančių studijų yra atliekama in vitro/in situ sąlygomis. Tai suteikia galimybę kontroliuoti ir nustatyti ne tik medžiagų paviršiaus šiurkštumą, kuris, manoma, yra pagrindinis faktorius, lemiantis bakterijų adheziją, bet ir laisvąją paviršiaus energiją. Šiame tyrime siekta suvienodinti restauracijų paviršiaus šiurkštumą ir topografiją jas vertinant pagal Ryge (USPHS) kriterijų, tačiau šis vertinimas yra tik vizualinis-taktilinis, todėl nepakankamai tikslus. Atliekant tyrimą in vitro taip pat galime pasirinkti norimas ištirti medžiagas žinant tikslią cheminę jų sudėtį, apdirbimą. Pasirinkę bakterijų augimo sąlygas galime eliminuoti visus šalutinius veiksnius, galinčius paveikti bioplėvelės formavimąsi ir tiksliau nustatyti restauracinės medžiagos įtaką. Souza ir kt. atliko tyrimą in vitro sąlygomis, kuriame lygino bioplėvelės formavimąsi ant chromo-kobalto lydinio, cirkonio, lauko špato keramikos bei titano ir nustatė žymų bioplėvelės tankumo ir mikroorganizmų skaičiaus padidėjimą nuo 24 iki 48 val. ant chromo-kobalto lydinio, ir tik nežymų bakterijų augimą ant lauko špato keramikos [30]. Hauser-Gerspach ir kt. atliko in
vitro tyrimą, kuriame lygino S. sanguinis adheziją prie pelikule padengto emalio ir restauracinių
medžiagų ir nustatė, kad per 1 h daugiau bakterijų prisijungia prie keramikos nei prie emalio. Publikacijoje aiškinama, kad S. sanguinis turi hidrofilinių savybių, todėl yra labiau linkusi jungtis prie hidrofilinių paviršių – restauracinių medžiagų padengtų pelikule paviršiai ir yra labiau hidrofiliniai nei emalio [44]. Meier ir kt. tyrė burnos streptokokų adheziją prie skirtingų rūšių keramikos paviršių ir nustatė, kad ankstyvas apanašo formavimas labiau priklauso nuo pelikulės susidarymo nei nuo cheminės medžiagos sudėties [41].
Bakterijų adhezijos priklausomybė nuo asmens burnos higienos.
Šiame tyrime nustatyta, kad kuo didesnė OHI-S indekso reikšmė, t.y kuo prastesnė tiriamųjų burnos higiena, tuo dažniau iš paimtų mėginių išaugo bakterijos (p<0,05). Šiuos rezultatus galima paaiškinti tuo, kad esant prastesnei higienai, ant dantų ir restauracijų paviršiaus susikaupia daugiau minkštojo apnašo, kurio galime paimti sauskaisčiu ir vėliau išauginti bakterijas bei jas identifikuoti. Nuo kruopščiai nuvalyto danties paviršiaus paimama mažai apnašo, kurio nepakanka bakterijų išauginimui ir identifikavimui. Taip pat nustatyta atvirkštinė priklausomybė tarp higienos indekso reikšmės ir S. oralis adhezijos: kuo didesnė OHI-S indekso reikšmė, tuo mažiau nustatyta S. oralis (p<0,05). Mashima ir kt. tyrė seilių mikrobiologinius mėginius ir taip pat nustatė, kad esant prastesnei burnos higienai, seilėse mažėja streptokokų, tačiau daugėja
33
anaerobinių mikroorganizmų [45]. Belstrøm ir kt. gavo panašius rezultatus tirdami mikrobiotos pokyčius nutraukus dantų valymą – po 4 dienų nustatytas streptokokų kiekio sumažėjimas ir anaerobinių mikroorganizmų kiekio padidėjimas [46]. Taip yra todėl, kad streptokokai yra pirmosios bioplėvelę formuojančios bakterijos, gaminančios organines rūgštis, kurias naudoja anaerobai. Bioplėvelės storėjimas ir brendimas sukuria anaerobams palankią aplinką ir skatina jų augimą. Storėjant apnašui aplinka tampa nebetinkama fakultatyviniams anaerobams streptokokams, todėl jų kiekis ima mažėti [47]. Mūsų tyrime anaerobai neidentifikuoti, nes nebuvo pritaikytos specialios anaerobų transportavimo terpės.
Šiame tyrime nebuvo nustatyti statistiškai reikšmingi ryšiai tarp anketinių duomenų apie burnos higienos įpročius ir bakterijų adhezijos. Nerasta per pastaruosius 10 metų atliktų tyrimų, ieškančių ryšio tarp bakterijų adhezijos ir pačių tiriamųjų įvertintų (self-reported) burnos higienos įpročių. Anktetinių duomenų apie higienos įpročius ir bakterijų adhezijos lyginimas gali būti ne visai tikslus, nes prieš apsilankydami pas gydytoją odontologą pacientai yra linkę kruopščiau atlikti asmeninės burnos higienos procedūras ir tai daro įtaką apnašo kiekiui ir struktūrai, todėl anketų duomenys gali neatspindėti tikrosios situacijos. Taip pat negalime nustatyti bakteriologinių rodiklių kitimo priklausomai nuo atliekamų burnos higienos procedūrų. Norint gauti tikslesnius duomenis apie burnos higienos įpročių ir bakterijų adhezijos ryšį, reikėtų atlikti kontroliuojamą atsitiktinės imties tyrimą: žinant tyrimo pradžios rodiklius ir kontroliuojant tiriamųjų atliekamas burnos higienos procedūras, stebėti bakteriologinių rodiklių kitimus.
Bakterijų adhezijos priklausomybė nuo mitybos įpročių.
Šiame tyrime nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp saldumynų valgymo dažnumo ir S.salivarius adhezijos (p<0,05). Tiesioginė koreliacija tarp šių kintamųjų rodo, kad kuo dažniau valgomi saldumynai, tuo dažnesnis S. Salivarius išaugimas. Tyrėjai iš Japonijos atliko in vitro tyrimą ir nustatė, kad S. Salivarius gamina du fermentus (FTF – fruktosiltransferazę ir FruA – egzo-beta-D-fruktosidazę), kurie slopina bioplėvelės susidarymą ir S. mutans augimą. Fermentų gamybai reikalingas cukrus, todėl net jei pacientai dažnai valgo saldumynus, tačiau burnos ertmėje turi daug S. salivarius, apnašo formavimasis bus slopinamas [48]. Taip pat šiame tyrime nustatytas ryšys tarp užkandžiavimo daug angliavandenių turinčiais maisto produktais ir bakterijų išaugimo: kuo dažnesnis užkandžiavimas, tuo mėginių, kuriuose išaugo bakterijos, kiekis didesnis. Ribeiro ir kt. nustatė, kad didėjant užkandžiavimo dažniui ir angliavandenių suvartojimui bioplėvelė formuojasi ir bręsta greičiau, keičiasi jos sudėtis, bakterijų įvairovė mažėja [49].
Šiame tyrime ryšys tarp bakterijų adhezijos ir vaisių, daržovių ir saldžių gėrimų vartojimo dažnumo nenustatytas. Musaiger ir kt. nustatė, kad vaisių ir daržovių valgymas dažniau nei 4 kartus
34
per savaitę turi teigiamą įtaką burnos sveikatai ir mažina karieso riziką, o saldžių gėrimų vartojimas riziką didina [50]. Mūsų tyrime neįvertintas kalcio, vitamino D ir pieno produktų vartojimas, kurie taip pat gali turėti įtakos bakterinio apnašo kiekiui [51].
PADĖKA
Dėkoju darbo vadovei prof. Jurginai Sakalauskienei už pagalbą ir patarimus, statistikei Rimai Kregždytei už pagalbą atliekant statistinę duomenų analizę ir prof. Astrai Vitkauskienei už galimybę atlikti mikrobiologinius tyrimus LSMUL KK Laboratorinės medicinos klinikoje.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autorius neigia interesų konfliktą.35
IŠVADOS
1) Dažniausiai išaugusios bakterijų rūšys: S. oralis, S. salivarius ir S. sanguinis. Nenustatytas ryšys tarp restauracinės medžiagos cheminės sudėties ir bakterijų adhezijos: nerasta skirtumo tarp medžiagų grupių (Co-Cr ir keramikos) bei nerestauruoto danties paviršiaus ir susikaupusių bakterijų.
2) Nustatyta koreliacija tarp OHI-S indekso reikšmės ir bakterijų adhezijos: didėjant OHI-S indekso reikšmei, dažniau išaugintos bakterijos, tačiau rečiau nustatyta S. oralis bakterija. 3) Nustatytas ryšys tarp mitybos įpročių ir bakterijų adhezijos: kuo dažnesnis užkandžiavimas
daug angliavandenių turinčiais maisto produktais, tuo mėginių, kuriuose išaugo bakterijos, kiekis didesnis; kuo dažniau valgomi saldumynai, tuo dažnesnis S. salivarius išaugimas.
Remiantis šio pilotinio tyrimo rezultatais galime patvirtinti tyrimo hipotezę, kad restrauracinės medžiagos cheminė sudėtis neturi reikšmingos įtakos bakterijų adhezijai, o asmens burnos higiena ir mitybos įpročiai daro įtaką mikroorganizmų adhezijai restauracijų paviršiuje.
36
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Renkantis restauracinę medžiagą turime atkreipti dėmesį į jos biosuderinamumą ir antibakterines savybes. Vis dėlto, atlikto pilotinio tyrimo rezultatai rodo, kad restauracinės medžiagos cheminė sudėtis nėra svarbiausias faktorius lemiantis bakterijų adheziją, todėl tai neturėtų būti akcentuojama pacientui renkantis tarp protezavimo lieta metaline ar metalo keramikos restrauracija. Šiurkštūs paviršiai yra linkę kaupti daugiau apnašo, todėl protezuojant turime įsitikinti, kad restauracijos paviršius yra tinkamai paruoštas. Didžiausią reikšmę bakterijų adhezijai ir burnos sveikatai bei restauracijų ilgaamžiškumui turi asmeninė burnos higiena ir mityba, todėl turime skirti daugiau laiko pacientų burnos higienos įgūdžių ugdymui bei mitybos įpročių koregavimui.
37
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Kreth J, Herzberg MC. Molecular principles of adhesion and biofilm formation. Root canal biofilm. Vol. 9. 2015. 23-54 p.
2. Warinner C, Speller C, Collins MJ. A new era in palaeomicrobiology: prospects for ancient dental calculus as a long-term record of the human oral microbiome. Philos Trans R Soc Lond B Biol Sci, 2015.
3. Busscher HJ, Rinastiti M, Siswomihardjo W, Van Der Mei HC. Biofilm formation on dental restorative and implant materials. J Dent Res. 2010;89(7):657–65.
4. Kosyfaki P, Pilar Pinilla Martin M, JR Strub. Relationship between crowns and the periodontium: A literature update. Quintessence Int, 2010.
5. Heller D, Helmerhorst EJ, Gower AC, Siqueira WL, Paster BJ, Oppenheim FG. Microbial Diversity in the Early In Vivo-Formed Dental Biofilm. Appl Environ Microbiol, 2016, 82(6): 1881–1888.
6. Song F, Koo H, Ren D. Effects of material properties on bacterial adhesion and biofilm formation. J Dent Res. 2015;94(8):1027–34.
7. Hojo K, Nagaoka S, Ohshima T, Maeda N. Bacterial Interactions in Dental Biofilm Development. J Dent Res,2009;88(11):982–90.
8. Cortés ME, Bonilla JC, Sinisterra RD. Biofilm formation, control and novel strategies for eradication. Sci against Microb Pathog Commun Curr Res Technol Adv. 2011;896–905. 9. Kolenbrander PE, Palmer RJ, Periasamy S, Jakubovics NS. Oral multispecies biofilm
development and the key role of cell-cell distance. Nat Rev Microbiol. 2010;8(7):471–80. 10. Siqueira WL, Custodio W, McDonald EE. New insights into the composition and functions
of the acquired enamel pellicle. J Dent Res. 2012;91(12):1110–8.
11. Chagnot C, Zorgani MA, Astruc T, Desvaux M. Proteinaceous determinants of surface colonization in bacteria: bacterial adhesion and biofilm formation from a protein secretion perspective. Front Microbiol, 2013; 4:1–26.
12. Huang R, Li M, Gregory RL. Bacterial interactions in dental biofilm. Virulence. 2011;2(5):435–44.
13. Katharios-Lanwermeyer S, Xi C, Jakubovics NS, Rickard AH. Mini-review: Microbial coaggregation: ubiquity and implications for biofilm development. Biofouling. 2014;30(10):1235–51.
14. Jakubovics NS, Yassin SA, Rickard AH. Chapter two - Community Interactions of Oral Streptococci. Adv Appl Microbiol. 2014;87:43-110.
