Greta Bartoško V kursas, 12 grupė

(1)

Greta Bartoško

V kursas, 12 grupė

Išimamų dantų protezų skirtingų gamintojų fiksavimo priemonių

adhezinių savybių palyginamoji charakteristika

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas:

Doc. Jonas Junevičius

(2)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA

Išimamų dantų protezų skirtingų gamintojų fiksavimo priemonių

adhezinių savybių palyginamoji charakteristika

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas ... Darbo vadovas ...

(parašas) (parašas)

... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas, pavardė) 20....m. ... 20....m. ...

(3)

TURINYS

TURINYS ...3

SANTRAUKA...4

SUMMARY ...5

ĮVADAS...6

DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI...7

1. LITERATŪROS APŽVALGA...8

1.1 Adentijos paplitimas populiacijoje...8

1.2 Išimamų dantų protezų fiksacija ir stabilizacija...8

1.3 Adhezinių priemonių sudėtis ir veikimo principas...9

1.4 Adhezija ir adhezijos stiprumas...10

1.5 Paviršiaus įtempis...12

1.6 Elastingumas...13

2. DARBO METODIKA...14

2.1 Metodikos šaltinis...14

2.2 Tyrimui naudotos priemonės...14

2.3 Atlikimo metodika...16

2.4 Rezultatų skaičiavimas...18

2.5 Statistinė duomenų analizė...19

3. TYRIMO REZULTATAI...20 4. REZULTATŲ APTARIMAS...27 IŠVADOS...29 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ...30 LITERATŪROS SĄRAŠAS...31 PRIEDAI ...34

(4)

IŠIMAMŲ DANTŲ PROTEZŲ SKIRTINGŲ GAMINTOJŲ FIKSAVIMO

PRIEMONIŲ ADHEZINIŲ SAVYBIŲ PALYGINAMOJI CHARAKTERISTIKA

SANTRAUKA

Tikslai ir uždaviniai. Palyginti skirtingų gamintojų išimamų dantų protezų fiksavimo priemonių

adhezijos jėgą, įtempį ir elastingumą, bei nustatyti medžiagos adhezijos stiprumo priklausomybę nuo įtempio ir elastingumo.

Metodika. Naudojant „Protefix“, „Fitty dent“, „Corega“, „Blend-a-dent“ fiksavimo priemones,

tarpusavyje buvo klijuojami mėginiai su plokštelinių protezų plastmasės paviršiumi ir gyvulinės kilmės žarnos paviršiumi. Matavimai buvo atliekami „Tinius Olsen H25KT“ aparatu. Juo buvo atliekamas vertikalus mėginių atplyšimas, matuojama adhezijos jėga, paviršiaus įtempis ir plyšimo atstumas.

Rezultatai. Naudojant „Protefix“ fiksavimo priemonę, adhezijos jėga 0,89 kg, „Fitty dent“ – 2,24 kg,

„Corega“ – 1,21 kg, o „Blend-a-dent“ – 1,45 kg. „Protefix” medžiagos įtempis – 0,0192 MPa, „Fitty dent“ – 0,0484 MPa, „Corega“ – 0,0232 MPa, „Blend-a-dent“ – 0,0318 MPa. „Protefix“ medžiagos plyšimo atstumas – 0,87 mm, „Fitty dent“ – 0,74 mm, „Corega“ – 0,39 mm, „Blend-a-dent“ – 0,77 mm.

Išvados. Didžiausią adhezinį stiprumą turi fiksavimo medžiaga „Fitty dent“. Prasčiausiai jėgą atlaiko

medžiaga „Protefix“. Didžiausią įtempį atlaiko „Fitty dent“ fiksavimo priemonė, prasčiausiai –

„Corega“. „Protefix“, „Fitty dent“ ir „Blend-a-dent“ fiksavimo priemonės yra 2 kartus elastingesnės nei „Corega“. Adhezinis stiprumas priklauso nuo paviršiaus įtempio, bet nepriklauso nuo medžiagos

elastingumo.

(5)

THE COMPARATIVE CHARACTERISTICS OF THE ADHESIVE QALITIES IN

REMOVABLE DENTAL PROTHESES FIXATION DEVICES BY DIFFERENT

MANUFACTURES

SUMMARY

Aims and objectives. To compare the adhesive strength, tension and elasticity of different brands of

removable dentures and to determine the dependance of the substance’s adhesive strength on tension and elasticity.

Methodology. Using “Protefix”, “Fitty dent”, “Corega”, and “Blend-a-dent” fixation agents, samples

with plate prosthetics’ plastic surface and surface of animal intestine origin were glued.to each other. Measurements were carried out using “Tinius Olsen H25KT” machine. Using the machine there was performed vertical tear off of the samples, measured adhesion strength, and surface tension as well as rupture distance.

Results. Using “Protefix” fixation agent, the adhesion strength was 0.89 kg, for “Fitty dent” it was

2.24 kg, for “Corega” it was 1.21 kg, while for “Blend-a-dent” it was 1.45 kg. “Protefix” agent’s tension was 0.0192 MPa, regarding “Fitty dent” it was 0.0484 MPa, “Corega” – 0.0232 MPa, and “Blend-a-dent” – 0.0318 MPa. “Protefix” agent’s rupture distance was 0.87 mm, for “Fitty “Blend-a-dent” it was 0.74 mm, for “Corega” – 0.39 mm, and concerning “Blend-a-dent” it was 0.77 mm.

Conclusions. Fixation agent with the greatest adhesive strength was “Fitty dent”. The worst force

withstand was of “Protefix” agent. The greatest withstand of tension was withstood by “Fitty dent” fixation agent, whereas “Corega” withstood it the worst. “Protefix”, “Fitty dent”, and “Blend-a-dent” fixation agents are two times more elastic than “Corega”. Adhesive strength depends on surface tension but does not depend on elasticity of the material.

(6)

ĮVADAS

Išimamų dantų protezų klijai pirmą kartą literatūroje paminėti 1912 metais [1]. Taigi dantų protezų klijai rinkoje – jau daugiau nei 100 metų. 1935 m. „American Dental Association“ taryba dantų protezų klijus priskyrė prie medicininių-odontologinių prekių. Jų aprašyme tai buvo įvardyta kaip pagerinantis išimamų dantų protezų stabilumą ir pailginantis jo tarnavimo laiką produktas. Teigiant, kad protezų fiksavimo priemonės pailgina jų tarnavimo laiką, turima omenyje, jog atitolinamas jų perbazavimo terminas. Dalis pacientų dėl garbaus amžiaus, gretutinių ligų ir finansinių galimybių negali laiku atvažiuoti į odontologinės priežiūros centrą, kad būtų atliktas seno protezo perbazavimas arba pakeistas nauju. Kai dėl kaulo atrofijos prarandama prieš tai buvusi plokštelės anatominė fiksacija, ji pagerinama naudojant adhezines medžiagas [2].

Japonijos odontologai nusiteikę prieš išimamų dantų protezų fiksavimo priemones. Visų pirma jie įsitikinę, kad dantų protezai turi būti stabilūs, jeigu gerai pagaminti, jokių adhezijos priemonių nereikia. Antra, jų manymu, fiksavimo priemonės gali sugadinti protezų paviršių, kenkia nešiotojų sveikatai dėl toksiškumo. Bet remiantis 2008 m. fiksavimo priemonių pardavimais, kurių apyvarta siekė 12 milijardų jenų [3], jų paklausa tarp Japonijos pacientų tikrai didelė.

Atlikti klinikiniai ir laboratoriniai tyrimai rodo, kad plokštelinių protezų fiksavimo priemonės pagerina jų fiksaciją ir stabilumą [4]. Darbe pateikti įvairių tyrimų rezultatai, išimamų dantų protezų fiksavimo priemonių sudėtis, veikimo principas ir jų poveikis naudotojo sveikatai.

Darbe palyginamos keturių Lietuvos rinkoje esamų gamintojų fiksavimo priemonių adhezinės savybės, matuojant jų adhezijos jėgą, kuri parodo plokštelinio protezo fiksacijos stiprumą, medžiagų įtempį, kuris apibūdina tarpmolekulinių traukos jėgų stiprumą tarp gleivinės, fiksavimo priemonės ir išimamo protezo, bei plyšimo atstumą, kurio pagalba įvertinsime fiksavimo medžiagos elastingumą, kuris parodo medžiagos gebėjimą po deformacijos grįžti į pradinę būseną, taip sustiprinant adheziją. Taip pat nustatoma, koks ryšys yra tarp fiksacijos stiprumo, t. y. adhezinės jėgos, ir medžiagų paviršiaus įtempio bei jos elastingumo.

(7)

DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI

Darbo tikslas – palyginti skirtingų gamintojų išimamų dantų protezų fiksavimo priemonių

adhezijos jėgą, įtempį ir elastingumą bei nustatyti medžiagos adhezijos stiprumo priklausomybę nuo įtempio ir elastingumo.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti ir palyginti skirtingų gamintojų išimamų dantų protezų fiksavimo priemonių adhezijos stiprumą.

2. Įvertinti ir palyginti skirtingų gamintojų išimamų dantų protezų fiksavimo priemonių įtempį.

3. Įvertinti ir palyginti skirtingų gamintojų išimamų dantų protezų fiksavimo priemonių elastingumą remiantis plyšimo atstumu.

4. Nustatyti fiksacijos priemonių adhezijos stiprumo priklausomybę nuo įtempio ir elastingumo.

(8)

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Adentijos paplitimas populiacijoje

Pacientų gydymas su pilna žandikaulio adentija yra viena sudėtingiausių ortopedinės odontologijos krypčių. Išimamas dantų protezas turi atstatyti ne tik prarastą paciento kramtymo funkciją, bet ir atitikti estetinius reikalavimus bei pagerinti psichologinę paciento savijautą [5]. Remiantis Rusijos odontologų atliktais tyrimais, pacientų su pilna adentija skaičius kasmet auga. 1970 m. pilna adentija tarp 40–49 m. žmonių buvo vos 1 %, tarp 50–59 m. – 5,5 %, o tarp vyresnių nei 60 m. žmonių – iki 25 %. Šiandien skaičius žmonių, kuriems reikalingas pilnas dantų lanko atstatymas, labai padaugėjo: tarp 40–49 m. – 11,9 %, tarp 50–59 m. – 26,6 % ir tarp vyresnių nei 60 m. – iki 43 % [6].

Protezuojant vyresnio amžiaus pacientus dažnai susiduriama su išimamo dantų protezo adaptacijos problema. 2004 m. atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad tarp vyresnių nei 75 m. pacientų 51,7 % nešioja plokštelę visada, 26,2 % – tik valgydami, 17,1 % – turi, bet nenešioja ir 2,7 % – dedasi plokštelę tik prieš pradėdami bendrauti. Dažniausiai plokštelės nenaudojamos dėl blogo protezo stabilumo ir fiksacijos, ypač apatiniame žandikaulyje [7].

1.2 Išimamų dantų protezų fiksacija ir stabilizacija

2013 m. žurnale „Molodoj učionyj“ publikuotame straipsnyje apie išimamų dantų protezų fiksacijos įvertinimą buvo plačiai išnagrinėtos sąvokos protezo „fiksacija“ ir „stabilizacija“. Fiksacija [lot. „fixus“ – tvirtas, nesuardomas] – tai ko nors įtvirtinimas tam tikroje padėtyje, kad nejudėtų. Stabilizacija [lot. „stabilis“ – pastovus] – tai pastovumo būsenos sudarymas arba palaikymas. Tokiu atveju protezo fiksacija – tai struktūrinis bruožas, kuris rodo, kaip užtikrintas protezo nejudrumas burnoje, o protezo stabilizacija rodo protezo fiksacijos kokybę [8].

Literatūroje išskiriami mechaniniai, fizikiniai, anatominiai, chirurginiai, biofizikiniai, biomechaniniai ir fizikiniai-biologiniai dantų protezų fiksavimo metodai [7, 9, 10]. Protezuojant pacientus su pilna adentija, didelę įtaką turi protezų fiksacija, kuri užtikrinama dėl anatominės retencijos, vakuumo susidarymo, stomatognatinės sistemos raumenų tonuso ir adhezinių medžiagų panaudojimo. Būtina sąlyga – plokštelinio protezo bazės ir burnos gleivinės reljefo tikslus atitikimas.

Tyrime aptarsime plokštelinių protezų fiksacijos metodą naudojant adhezines medžiagas. Apžvelgsime fiksavimo priemonių veikimo mechanizmą, palyginsime jų adhezines savybes.

(9)

1.3 Adhezinių priemonių sudėtis ir veikimo principas

Išimamų dantų protezų fiksavimo priemonės skirstomos į tirpias ir netirpias. Netirpios – tai tvirtinimo juostelės, pamušalai. Tirpioms priskiriami kremai (klijai), pastos ir milteliai.

Visų gamintojų adhezinės sistemos sudarytos iš 3 didelių medžiagų grupių [11].

I grupė: veikliosios medžiagos, kurios turi adhezinių (klijuojamų) savybių, gamtiniai ir sintetiniai polimerai.

II grupė: antimikrobinį poveikį turinčios medžiagos, veikia kaip konservantai ir yra vidutiniškai aktyvios prieš Candida albicans.

III grupė: pagalbinės medžiagos, veikiančios kaip surišiklis, išlaikančios drėgmę, kvapios, suteikiančios skonio (1 lentelė).

1 lentelė. Fiksavimo priemonių bendra sudėtis

I grupė II grupė III grupė

Gamtiniai polimerai: metilceliuliozė,

karboksimetilceliuliozė, hidroksimetilas

Sintetiniai polimerai: polietileno oksidas, polivinilo acetatas

Natrio boratas, natrio heksaboratas, etanolis, heksachlorfenas

Mineralinės alyvos, petrolatumas, polietileno oksidas, pipirmėtės, mėtos, mentolis

Pagrindinis šių fiksavimo priemonių veikimo principas – patekus drėgmei, išbrinksta ir tampa klampios. Jos užpildo tarpus tarp protezo ložės ir gleivinės, suteikia plokštelei stabilumo. Veikliąsias klijų medžiagas sudaro polimerinių druskų mišiniai, kurie nevienodai tirpsta vandenyje. Tai lemia klijų veikimo laiką. Pavyzdžiui, karboksimetilceliuliozė ir polivinil-metilceliuliozė eteriniu pagrindu. Pirmoji medžiaga yra trumpo poveikio, todėl pirmas klijų sukibimas būna stiprus, bet medžiaga greitai ištirpsta vandenyje ir adhezijos poveikis išnyksta. Antroji medžiaga lėčiau tirpsta vandenyje, todėl jos veikimo laikas ilgesnis [12].

Visų gamintojų adhezyvinių priemonių veikliosios ir neveikliosios medžiagos iš esmės yra vienodos, skiriasi tik jų koncentracijų santykis.

(10)

1.4 Adhezija ir adhezijos stiprumas

Adhezija (lot. adhaesio – sukibimas), priekiba – dviejų skirtingų kietųjų kūnų, kietojo kūno ir skysčio arba nesimaišančių skysčių susiliečiančių paviršių sukibimas dėl kūnų dalelių sąveikos. Matuojama jėga arba darbu, kuris reikalingas susiliečiančių kūnų paviršiaus vienetiniam plotui perskirti [13].

Pagal molekulinę adhezijos teoriją, adheziją lemia molekulinės sąveikos jėgos, kurios atsiranda per kelis angstremus suartėjus susiliečiančių kūnų molekulėms. Pagal elektrinę adhezijos teoriją, tarp susiliečiančių kūnų paviršių atsiranda elektros jėgos.

Molekulinė adhezijos teorija aiškina adhezinį molekulinį ryšį tarp klijų ir substrato paviršiaus, mūsų atveju – tarp plastmasės, burnos gleivinės ir fiksavimo priemonės, molekulių veikimu. Šis procesas turi dvi stadijas.

I stadija: polimero molekulės iš tirpalo migruoja prie substrato paviršiaus. Adhezyvo molekulių polinės grupės, arba molekulės, kurios gali sudaryti vandenilinius ryšius, priartėja prie tokių pat grupių substrato molekulėse.

II stadija: nusistovi adsorbcijos pusiausvyra. Kai tarp adhezyvo ir substrato molekulių atsiranda mažesnis negu 5Å atstumas, tarp jų pradeda veikti Van der Valso jėgos [14].

Norint įvertinti adhezijos dydį, reikia suklijuoti du substrato paviršius adhezyvo sluoksniu ir suardyti suklijavimą, išmatuojant atskyrimui panaudotos jėgos dydį. Priklausomai nuo to, kaip suardomas suklijavimas, galima išskirti tris paviršių atskyrimo tipus (1 pav.):

 adhezinį, kai adhezyvo sluoksnis atsiskiria nuo substrato;

 kohezinį, kai suklijuoti paviršiai atsiskiria per adhezyvo sluoksnį;

(11)

1 pav. Paviršių atsiskyrimo tipai: a – adhezinis; б – kohezinis; в – mišrus

Kiekybiškai adheziją galima įvertinti tik tada, kai paviršių atklijavimas vyksta esant adhezijos atskyrimui. Kitais atvejais įvertintume koheziją to komponento, kuriam suirus paviršiai atsiskyrė [15]. Todėl kaip alternatyvą vertiname fiksavimo medžiagų adhezijos stiprumą, o ne pačią adheziją. Adhezijos stiprumas – tai jėga, kuri buvo panaudota nutraukti ryšius tarp substrato ir klijų tam tikrame plote, neatsižvelgiant į tai, koks buvo adhezijos atsiskyrimas.

Adhezijos stiprumui įvertinti dažniausiai naudojami trys būdai, kurie priklauso nuo klijuojamų dalių naudojimo, kuria kryptimi veiks jėgos. Tai – adhezijos stiprumas esant atitrūkimui vertikalia kryptimi, adhezijos stiprumas esant atitrūkimui sluoksniais ir adhezijos stiprumas esant paviršiaus slinkimui vienas kito atžvilgiu (2 pav.).

(12)

2 pav. Adhezijos matavimo būdai: a – vertikalus atitrūkimas; б – atitrūkimas sluoksniais; в – paviršiaus

slinkimas vienas kito atžvilgiu

Išimamų dantų protezų fiksavimo priemonių adhezijos stiprumui įvertinti naudojome atitrūkimą vertikalia kryptimi.

1.5 Paviršiaus įtempis

Nagrinėdami medžiagos adhezines savybes turime pabrėžti tiesioginį ryšį tarp adhezijos ir paviršiaus įtempio.

Paviršiaus įtempis – skysčio paviršiaus savybė, leidžianti skysčio paviršiui veikti kaip elastingam objektui. Skystyje tarpmolekulinė trauka ypač stipri paviršiuje, nes čia molekulės iš vienos pusės yra atviros ir jas veikiančios jėgos nėra vienodos visomis kryptimis: paviršiaus molekulių jėgų laukas nėra subalansuotas (3 pav.). Paveiksle pavaizduoti mėlynos spalvos rutuliukai – vandens molekulės, o rodyklės – tarpmolekulinės traukos jėgos.

(13)

3 pav. Tarpmolekulinė trauka

Šis tarpmolekulinių traukos jėgų padidėjimas paviršiuje vadinamas paviršiaus įtempiu, kurį galima apibūdinti kaip jėgą, veikiančią paviršiaus kontūro ilgio vienetą ir trukdančią didinti paviršių. Paviršiaus įtempis matuojamas N/mm² arba MPa. Paviršiaus įtempis nėra absoliutinė medžiagos konstanta: jis priklauso ne tik nuo skysčio prigimties, bet ir nuo medžiagos, su kuria liečiasi tiriamas skystis [16].

Atsirandant adhezijos jėgai tarp dviejų skirtingų kūnų, atsiranda vienas naujas paviršius tarp šių kūnų, todėl dviejų kūnų paviršinė energija dingsta ir atsiranda naujai susidariusio paviršiaus energija. Remiantis šiuo samprotavimu ir dėsniu apie „energijos išsaugojimą“ adhezijos jėgą galima apskaičiuoti bei vertinti pagal paviršiaus įtempį [17].

1.6 Elastingumas

Medžiagos elastingumo sąvoką aiškina XVII a. Fiziko Roberto Huko suformuluotas dėsnis apie kūno deformacijos ir ją sukeliančios jėgos santykį. Huko dėsnis galioja tik tampriosioms deformacijoms, kurios susidaro veikiant dviem priešingų krypčių jėgoms, veikiančioms išilgai vienos tiesės. Kuo didesnę deformacijos jėgą gali atlaikyti medžiaga ir grįžti į pradinę būseną, tuo ji elastingesnė [13, 14].

Fiksavimo medžiagų elastingumą lemia jų sudėtyje esančio surišiklio kiekis. Kuo didesnė jo koncentracija, tuo medžiaga mažiau deformuojasi ir greičiau nutrūksta adhezinės jėgos. Veikiant tempimo jėgai, elastingumas leidžia medžiagai grįžti į pradinę būseną nenutraukiant visų tarpmolekulinių ryšių, kol tempimo jėga neviršijo fiksavimo priemonės adhezinės jėgos. Kuo medžiaga elastingesnė, tuo ji laidesnė vandeniui, todėl jos veikliosios medžiagos greičiau ištirpsta ir adhezinio sukibimo laikas sutrumpėja [18]. Taigi fiksavimo medžiagų elastingumas turėtų padidinti adhezijos stiprumą, bet sutrumpinti adhezijos veikimo laiką.

(14)

2. DARBO METODIKA

2.1 Metodikos šaltinis

Šis tyrimas atliktas vadovaujantis [8] šaltiniu. Šiame straipsnyje viename aprašytų tyrimų buvo lyginamos išimamų dantų protezų fiksavimo priemonių adhezinės savybės naudojant gipsinį viršutinio žandikaulio modelį, aptrauktą gyvulinės kilmės žarna, bei plokštelinį protezą atitinkantį gipsinį modelį. Matavimai buvo atliekami prie plokštelinio protezo pritvirtinant skirtingo svorio svarelius. Buvo vertinama, kokiam svoriui esant protezas atitrūksta nuo modelio (4 pav.). Mūsų atveju tyrimo metodika buvo patobulinta naudojant pagamintus mėginius, matavimai atlikti dinamometru.

4 pav. Gipsinio modelio ir plokštelinio protezo fiksacija

2.2 Tyrimui naudotos priemonės

Tyrimui atlikti pasirinktos keturios išimamų dantų protezų fiksavimo priemonės. Visos keturios pasirinktos fiksavimo priemonės yra skirtingų gamintojų, fiksavimo medžiaga klijų pavidalu ir populiari Lietuvos rinkoje tarp naudotojų (5 pav.):

(15)

3. „Corega“, „GlaxoSmithKline“, Jungtinė Karalystė; 4. „Blend-a-dent“, „Procter & Gamble“, USA.

5 pav. Tyrime naudotos fiksavimo priemonės

Tyrimui pagaminta 13 mėginių su skirtingais paviršiais:

 3 mėginiai pagaminti iš plastmasės „Zhermack Villacryl S“, kuri skirta plokšteliniams protezams perbazuoti.

 10 mėginių aptraukta gyvulinės kilmės žarna (6 pav.).

Pagaminti mėginiai su plonąja žarna yra lyg žmogaus burnos gleivinės imitacija. Nors plonosios žarnos gleivinės sluoksnį dengia viensluoksnis stulpinis epitelis, o burnos ertmę – plokščiasis neragėjantis epitelis, darome prielaidą, kad šis neatitikimas nedarys didelės įtakos rezultatams.

Išimamų dantų protezų fiksavimo priemonių adhezijos matavimai atlikti Kauno technologijos universiteto biomechatronikos laboratorijoje, naudojant dinamometrą „Tinius Olsen H25KT“ (7 pav.), kuris skirtas medžiagų tempimo, gniuždymo tyrimams.

(16)

6 pav. Bandymui paruošti mėginiai 7 pav. „Tinius Olsen H25KT“ aparatas

2.3 Atlikimo metodika

Skirtingo paviršiaus mėginiai fiksuoti aparato graibštuose, naudojant 5 kg jautrumo daviklius. Ant plastmasinio mėginio uždėjus fiksavimo medžiagos ir suspaudus mėginius, viršutinis graibštas keliamas vertikaliai į viršų, o duomenys fiksuojami nuo apatinio graibšto (8 pav.).

(17)

„Protefix“, „Fitty-dent“, „Corega“, „Blend-a-dent“ fiksavimo medžiagos buvo suskirstytos į 4 tiriamąsias grupes (1, 2, 3, 4 pav.). Su kiekviena grupe buvo atlikta 10 bandymų. Adhezyvai kompiuterio pagalba suspausti tarp plastmasės mėginio ir žarnos mėginio iki 0,3 mm atstumu. Išspaustas medžiagos perteklius pašalintas mentele. Bandinys apipurkštas vandeniu, siekiant užtikrinti seilių sukeliamą drėgmę burnos ertmėje, aplink išimamą protezą.

Pasirinktas optimalus, pagal gamintojų rekomendacijas, visoms 4 fiksavimo priemonėms stingimo laikas – 10 min. Praėjus nustatytam laikui, viršutinis graibštas kompiuterio pagalba keliamas vertikaliai į viršų iki adhezinių ryšių suardymo (9, 10, 11, 12 pav.). Duomenys fiksuojami kompiuteryje, braižomas grafikas.

Kiekvieno gamintojo priemonei buvo paruošta 10 žarnos ir 3 plastmasės mėginiai. Žarnos mėginys buvo keičiamas kiekvieno bandymo metu, nes adhezyvo likutis sunkiai pasišalindavo nuo žarnos paviršiaus. Plastmasės paviršius buvo lengvai nuvalomas su eteriu, todėl nereikėjo tiek mėginių.

Kiekvieno gamintojo medžiagoms buvo sukurtos vienodos sąlygos ir nauji žarnų mėginiai. Pagal gamintojų rekomendacijas, dedant fiksavimo medžiagą ant plastmasės mėginio „Fitty-dent“, „Corega“ ir „Blend-a-dent“ paviršius buvo sausas, o naudojant „Protefix“ adhezyvą – drėgnas.

9 pav. 1 grupės bandymas 10 pav. 2 grupės bandymas

(18)

11 pav. 3 grupės bandymas 12 pav. 4 grupės bandymas

Kontrolinis bandymas. 5 grupę sudarė bandymai nenaudojant jokių adhezijos priemonių. Visos

kitos sąlygos buvo tokios pačios kaip ir 1, 2, 3 bei 4 grupei (13 pav.).

13 pav. 5 grupės bandymas

2.4 Rezultatų skaičiavimas

Kiekvieno bandymo metu kompiuteryje buvo braižomas grafikas. Kaip pavyzdys pateikiamas grafikas medžiagos „Blend-a-dent“ 5 bandymo metu. Jame nurodyta, koks plotas buvo suspaustas, kokia jėga (N) panaudota atklijuoti tarpusavyje suklijuotus du paviršius, medžiagos plyšimo atstumas ir paviršiaus įtempis (14 pav.).

(19)

14 pav. „Blend-a-dent“ fiksavimo medžiagos 5 bandymo rezultatų grafikas

Adhezijos patvarumas,dėl patogumo buvo lyginamas kilogramais, todėl rezultatai niutonais,buvo paversti į kilogramus.

Skačiavimams naudota formulė:

Jėgai apskaičiuoti kilogramais – F=mg F – jėga (N)

m – masė (kg)

g – laisvojo kritimo pagreitis 9,8 m/s

Išvados darytos remiantis apskaičiuotų rezultatų vidurkiu, apvalinant iki šimtųjų po kablelio.

2.5 Statistinė duomenų analizė

Statistinė duomenų analizė atlikta standartiniais programinės įrangos paketais: „Microsoft Office Excel 2010“ ir „SPSS 23“. Kiekybiniams požymiams aprašyti taikytas vidurkis (x) ir standartinis nuokrypis (SN). Skirtumai laikyti statistiškai patikimi esant ne didesnei kaip 5 proc. paklaidai (p < 0,05).

(20)

3. TYRIMO REZULTATAI

Tyrimui pasirinktos 4 skirtingų gamintojų išimamų dantų protezų fiksavimo priemonės, kurios suskirstytos į 4 grupes. Dinamometru buvo vertinamos ir lyginamos medžiagų adhezinės savybės:

 adhezijos jėga,  paviršiaus įtempis,  medžiagos elastingumas.

Adhezijos jėga. Atlikti bandymai parodė, kokios jėgos reikia, kad atitrūktų suklijuotas žarnos ir

plastmasės mėginys. 2 lentelėje matome, kad, naudojant „Protefix“ fiksavimo priemonę, adhezinės jėgos vidurkis yra 8,7 N (SD = 2,02364, n = 10), „Fitty-dent“ jėgos vidurkis – 22 N (SD = 1,7399, n = 10), „Corega“ jėgos vidurkis – 11,9 N (SD = 1,57864, n = 10), o „Blend-a-dent“ – 14,2 N (SD = 0,93950, n = 10). „Fitty-dent“ fiksavimo priemonei reikia didžiausios jėgos, kad atsiklijuotų du paviršiai. „Protefix“ priemonei užtenka 8,7 N jėgos. Visų matavimų vidurkių skirtumas statiškai reikšmingas (p < 0,05).

Atitinkamai tokia pat tvarka pasiskirstė rezultatai apskaičiavus adhezijos jėgą kilogramais. Naudojant „Protefix“ fiksavimo priemonę, adhezinės jėgos masės vidurkis yra 0,89 kg (SD = 0,20565, n = 10), „Fitty-dent“ jėgos masės vidurkis – 2,24 kg (SD = 0,11196, n = 10), „Corega“ jėgos masės vidurkis – 1,21 kg (SD = 0,16199, n = 10), o „Blend-a-dent“ – 1,45 kg (SD = 0,9688, n = 10).

15 pav. pavaizduota, kaip pasiskirstė visų medžiagų adhezijos jėga. „Fitty-dent“ priemonė atlaiko beveik dvigubai didesnį krūvį, palyginti su kitų gamintojų fiksavimo medžiagų rezultatais.

Kontrolinėje grupėje rezultatai lygūs 0, nes tarp paviršių buvo 0,3 mm atstumas, jokios adhezinės jėgos nesusidarė.

2 lentelė. Fiksavimo priemonių adhezijos stiprumo matavimų rezultatai

Bandymo Nr.

1 gr. „Protefix“ 2 gr. „Fitty-dent“ 3 gr. „Corega“ 4 gr.

„Blend-a-dent“ 5gr. Kontrolė N kg N kg N kg N kg N kg 1 4,6 0,47 22,8 2,33 10,9 1,11 13,7 1,40 0 0 2 9,4 0,96 21,0 2,14 13,8 1,41 15,5 1,58 0 0 3 10,9 1,11 23,3 2,38 11,5 1,17 12,8 1,30 0 0 4 6,8 0,69 21,3 2,17 11,5 1,17 15,2 1,55 0 0 5 9,3 0,95 22,6 2,31 9,5 0,97 13,1 1,33 0 0 6 7,8 0,80 23,1 2,36 11,9 1,21 13,4 1,37 0 0

(21)

8 7,5 0,77 21,5 2,20 14,0 1,43 14,0 1,43 0 0 9 9,0 0,92 20,7 2,11 12,2 1,24 14,9 1,52 0 0 10 10,7 1,09 20,5 2,09 13,7 1,40 15,0 1,53 0 0 Vidurkis: 8,7 N 0,89 kg 22,0 N 2,24 kg 11,9 N 1,21 kg 14,2 N 1,45 kg 0 N 0 kg Vidurkių skirtumas 0,6399₃ 0,06503 0,33962 0,03540 0,4992₁ 0,0512₂ 0,2971 0,0306₃ 0 0

15 pav. Fiksavimo priemonių adhezijos stiprumo palyginimas

Paviršiaus įtempis. Įtempis buvo vertinamas apskaičiuojant jėgos dydžio, tenkančio 1 mm²

paviršiaus ploto, santykį. Visų mėginių, kontaktuojančių su kitu mėginiu, paviršiaus plotas buvo 452 mm². „Protefix“ medžiagos įtempis yra 0,0192 MPa (SD = 0,00447, n = 10), „Fitty-dent“ – 0,0484 MPa (SD = 0,00244, n = 10), „Corega“ – 0,0232 MPa (SD = 0,00394, n = 10), „Blend-a-dent“ – 0,0318 Mpa (SD = 0,11423, n = 10) (3 lentelė). Lyginant visų medžiagų įtempio vidurkius, skirtumas visur buvo statistiškai reikšmingas (p < 0,05), išskyrus „Protefix“ ir „Corega“ medžiagų. Šių grupių paviršiaus įtempis beveik vienodas ir skirtumas statistiškai nereikšmingas (p = 0,065). 16 pav. pavaizduota, kaip kinta paviršiaus įtempio rezultatai naudojant skirtingas medžiagas.

3 lentelė. Fiksavimo priemonių paviršiaus įtempio matavimų rezultatai

1gr. Protefix 2gr. Fitty-dent 3gr. Corega 4gr. Blend-a-dent 5gr. Kontrolė 0 5 10 15 20 25 8,7 22 11,9 14,2 0 0,89 2,24 1,21 1,45 ₀ Jėga N Jėga kg Tyriamosios grupės

(22)

Bandymo Nr.

1gr. „Protefix“

2gr. „Fitty-dent“ 3gr. „Corega“ 4gr. „Blend-a-dent“ 5gr. Kontrolė 1 0,0102 0,0504 0,0240 0,0304 0 2 0,0207 0,0463 0,0306 0,0342 0 3 0,0241 0,0514 0,0253 0,0261 0 4 0,0150 0,0470 0,0200 0,0336 0 5 0,0206 0,0498 0,0175 0,0289 0 6 0,0173 0,0511 0,0220 0,0296 0 7 0,0239 0,0504 0,0183 0,0309 0 8 0,0166 0,0473 0,0259 0,0309 0 9 0,0199 0,0455 0,0226 0,0329 0 10 0,0237 0,0450 0,0253 0,0330 0

Vidurkis: 0,0192 MPa 0,0484 MPa 0,0232 MPa 0,0318 MPa 0 MPa

Vidurkių skirtumas:

0,00141 0,00077 0,00125 0,00078 0

16 pav. Fiksavimo priemonių paviršiaus įtempio palyginimas

Medžiagos elastingumas. Elastingumas buvo vertinamas matuojant medžiagos plyšimo atstumą. 1gr. Protefix 2gr. Fitty-dent 3gr. Corega 4gr. Blend-a-dent 5gr. Kontrolė

0 0,01 0,02 0,03 0,04 0,05 0,06 0,02 0,05 0,02 0,03 0 Tyriamosios grupės M P a

(23)

= 10), „Fitty-dent“ – 0,74 mm (SD = 0,06464, n = 10), „Corega“ – 0,39 mm (SD = 0,10480, n = 10), „Blend-a-dent“ – 0,77 mm (SD = 0,11423, n = 10) (4 lentelė). Visų fiksavimo priemonių plyšimo atstumo vidurkių skirtumas statistiškai reikšmingas (p < 0,05), išskyrus vidurkių skirtumus tarp „Protefix“ ir „Fitty-dent“ (p = 0,68) bei tarp „Protefix“ ir „Blend-a-dent“ (p = 0,984).

Taigi skirtingų gamintojų adhezinių medžiagų elastingumas yra panašus, tik gerokai mažesnis „Corega“ klijų, paviršiai visiškai atitrūko vienas nuo kito atitraukus juos vos 0,39 mm atstumu. Elastingiausia medžiaga buvo „Protefix“ (17 pav.).

4 lentelė. Fiksavimo priemonių plyšimo atstumo matavimų rezultatai

Bandymo Nr.

1gr. „Protefix“ 2gr. „Fitty-dent“ 3gr. „Corega“ 4gr. „Blend-a-dent“ 5gr. Kontrolė 1 1,50 0,68 0,52 0,85 0 2 0,94 0,80 0,27 0,63 0 3 0,78 0,63 0,27 0,78 0 4 0,63 0,63 0,47 0,94 0 5 0,75 0,63 0,44 0,96 0 6 0,90 0,70 0,38 0,96 0 7 0,78 0,65 0,27 0,83 0 8 1,00 0,71 0,36 0,79 0 9 0,70 0,78 0,40 1,02 0 10 0,68 0,76 0,56 0,88 0 Vidurkis: 0,87 mm 0,74 mm 0,39 mm 0,77 mm 0 mm Vidurkių skirtumas: 0,07977 0,02044 0,03314 0,03612 0

(24)

17 pav. Fiksavimo priemonių elastingumas

Įtempio ir elastingumo įtaka adhezijos jėgai. Adhezijos jėga – tai pagrindinis vertinimo kriterijus,

kuris lemia fiksavimo priemonių stiprumą fiksuojant plokštelinį protezą prie burnos gleivinės. Tyrimo rezultatai rodo adhezinės jėgos dydžio pokytį atsižvelgiant į paviršiaus įtempio ir elastingumo

kintamumą.

5 lentelė. Fiksavimo priemonių adhezinės jėgos,įtempio ir plyšimo atstumo palyginimas.

Tyriamosios grupės Adhezijos jėga Įtempis Plyšimo atstumas

1 gr. „Protefix“ 0,89kg 0,0192MPa 0,87mm

2 gr. „Fitty-dent“ 2,24kg 0,0484MPa 0,74mm

3 gr. „Corega“ 1,21kg 0,0232MPa 0,39mm

4 gr. „Blend-a-dent“ 1.45kg 0,0318MPa 0,77mm

5 gr. Kontrolė 0kg 0MPa 0mm

Rezultatai parodė tiesioginį ryšį tarp medžiagų įtempio ir medžiagų atlaikytos adhezinės jėgos

Blend-a-dent Corega Fitty-dent Protefix 0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 0,9 1 0,77 0,39 0,74 0,87 Plyšimo atstumas (mm)

(25)

įtempis – 0,0192 MPa (SD = 0,00447; n = 10), išgautas 1 grupėje, naudojant „Protefix“ medžiagą, atitinkamai ir atlaikyta jėga buvo mažiausia – 0,89 kg (SD = 0,20565, n = 10). Taigi kuo didesnis medžiagos paviršiaus įtempis, tuo didesnę jėgą atlaiko adhezyvinė priemonė ir stipriau fiksuoja protezą prie burnos gleivinės.

18 pav. Fiksacijos priemonių adhezijos stiprumo ir įtempio palyginimas.

Lyginant medžiagų elastingumą ir jo įtaką adhezijos jėgai, nuoseklaus rezultatų ryšio pastebėta nebuvo. Mažiausią adhezijos jėgą – 0,89 kg (SD = 0,20565, n = 10) – atlaikiusi medžiaga „Protefix“ yra elastingiausia, jos plyšimo atstumas – 0,87 mm (SD = 0,25224, n = 10). „Fitty-dent“ ir „Blend-a-dent“ priemonių elastingumas mažesnis – 0,74 mm (SD = 0,06464, n = 10) ir 0,77 mm (SD = 0,01423, n = 10), nors atlaikė didesnę adhezijos jėgą negu „Protefix“ – 2,24 kg (SD = 0,20565, n = 10) ir 1,45 kg (SD = 0,9688, n = 10). Mažiausiai elastinga medžiaga – 3 grupės priemonė „Corega“, atlaikytas plyšimo atstumas – 0,39 mm (SD = 0,10480, n = 10), adhezinės jėgos matavimų rezultatai irgi vieni prasčiausių – 1,21 kg (SD = 0,16199, n = 10).

1gr. "Protefix"2 gr. "Fitty-dent"3 gr. " Corega"4 gr. "Blend-a-dent"5 gr. Kontrolė 0 0,5 1 1,5 2 2,5 0 0,01 0,02 0,03 0,04 0,05 0,06 Įtempis kg M P a

(26)

19 pav. Fiksavimo priemonių adhezijos stiprumo ir elastingumo palyginimas.

Atitinkamai, kadangi yra tiesioginis ryšys tarp medžiagų paviršiaus įtempio ir adhezinės jėgos dydžio, tarp paviršiaus įtempio ir medžiagų elastingumo ryšio nepastebėta. Todėl galime daryti išvadą, kad fiksavimo priemonių elastingumas nepriklauso nuo medžiagų paviršiaus įtempio ir adhezinės jėgos. Atitinkamai medžiagos adhezinės jėgos stiprumas nepriklauso nuo medžiagos elastingumo, bet

priklauso nuo paviršiaus įtempio.

1 gr."Protefix" 2 gr." Fitty-dent" 3 gr. " Corega" 4 gr. "Blend-a-dent" 5 gr. Kontrolė 0 0,5 1 1,5 2 2,5 0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 0,9 1 Adhezijos jėga kg m m

(27)

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Stomatognatinė sistema yra tik maža dalis mūsų organizmo, bet jos geras funkcionavimas labai svarbus bendrai organizmo būklei. Kramtymo sistema lemia ne tik virškinimo sistemos gerą būklę, bet ir turi didelį poveikį psichologinei paciento būsenai. Atlikti tyrimai parodė, kad gerai fiksuotas išimamas dantų protezas pagerina ne tik kramtymo, fonetikos ir estetikos aspektus, pacientai geriau ir laisviau jaučiasi socialiniame gyvenime [19].

Tyrimo tikslas buvo palyginti skirtingų gamintojų fiksavimo priemones ir išskirti medžiagą, kuri teoriškai, atsižvelgiant į adhezines savybes, turėtų geriausiai fiksuoti protezą. Rezultatai parodė, kad tai – „Fitty dent“. Šios Austrijos gamybos fiksavimo priemonės pranašumas, palyginti su kitų gamintojų medžiagomis, buvo įrodytas daugeliu tyrimų.

2010 m. Atėnuose atliktame tyrime buvo lyginamos trijų gamintojų medžiagos: „Fitty dent“, „Protefix“ ir „Seabond“. Tyrime dalyvavo 30 bedančių pacientų. Visi išbandė tiriamus klijus, tarp jų darydami 24 val. pertrauką. Pacientams atsakius į parengtą klausimyną paaiškėjo, kad „Fitty dent“ stipriausiai fiksavo protezą, ilgiausiai išliko jo stabilumas, o pojūčiai burnoje buvo maloniausi, palyginti su kitomis dviem priemonėmis [20].

Kiti tyrimai irgi parodė „Fitty dent“ pranašumą, palyginti su kitų gamintojų siūlomais produktais [21, 23].

Šio tyrimo metu „Corega“ fiksuojamojo kremo adhezinės savybės buvo beveik perpus prastesnės nei „Fitty dent“. Tačiau prieš metus buvo atliktas tyrimas, kurio metu 17 pacientų su naujais viršutinio ir apatinio žandikaulio protezais dalyvavo kramtymo efektyvumo bandyme. Buvo lyginami „Fitty dent“ ir „Corega“ klijai. Geresnis kramtymo efektyvumas su „Corega“ buvo statistiškai reikšmingas, palyginti su „Fitty dent“ [22].

Darbo eksperimentinė dalis neparodė priklausomybės tarp fiksavimo priemonių adhezijos stiprumo ir medžiagos elastingumo, nors 2016 m. Londono universitete atliktame tyrime matuojant tokios pačios paskirties medžiagų adhezijos jėgą ir elastingumą priklausomybė buvo statistiškai patikima. Jų tyrimo duomenys rodo, kad medžiaga, kurios elastingumas dvigubai didesnis, atlaiko keturis kartus didesnę jėgą [18].

Kalbėdami apie fiksavimo priemonių veiksmingumą turime aptarti ir jų poveikį burnos sveikatai. Burnos ertmė – labai jautri ir pažeidžiama kūno vieta. Žmogaus mikrofloros kokybinė ir kiekybinė imtis nuolat kinta, todėl, esant organizmo sensibilizacijai, net nuolat naudojamos medžiagos gali padidinti jos patogeninį aktyvumą. Tyrimais įrodyta [23], kad adhezinių medžiagų naudojimas sudaro palankias

(28)

sąlygas mikroorganizmams daugintis. Adhezinės medžiagos sluoksnis tarp protezo ložės ir burnos gleivinės yra lyg kempinė, kuri sugeria mikroorganizmus ir maisto likučius vienoje vietoje. Taip skatinamas biofilmo formavimasis tiek burnos gleivinės paviršiuje, tiek ant paties plokštelinio protezo paviršiaus.

Įrodyta, kad fiksavimo priemonių komponentai veikia citotoksiškai žmogaus burnos ląsteles, ypač fibroblastus [24].

Bandymo metu tiriant „Fitty dent“, „Protefix“ ir „Blend-a-dent“ priemones, paskutinė buvo ypač toksiška dirbtinai išaugintoms ląstelių kolonijoms, naudojant celiuliozės filtrus [25]. Todėl fiksavimo medžiagų sudėtis nuolat tobulinama, siekiant sumažinti žalingą poveikį organizmui, kartu suteikti joms gydomųjų savybių. Pavyzdžiui, atliktu tyrimu [26] įrodyta, kad „Protefix“ kremas skatina audinių regeneraciją, taip palengvinamas audinių gijimas atsiradus protezų nuospaudų.

Galima daug diskutuoti apie fiksavimo priemonių įtaką sveikatai, gydytojų ir pacientų požiūrį į jų naudojimą bei komercinę šių prekių plėtrą, bet kadangi jų veiksmingumas gerinant išimamo dantų protezo fiksaciją ir stabilizaciją yra įrodytas daugeliu tyrimų [19, 27, 28], nėra abejonių, kad šio produkto paklausa tarp Lietuvos vartotojų kasmet tik augs. Gydytojų odontologų pareiga – suteikti pacientams kaip įmanoma daugiau informacijos apie šių medžiagų naudojimo ypatumus.

Norėčiau padėkoti Kauno technologijos universitetui, kad tyrimo metu leido naudotis biomechatronikos laboratorijos „Tinius Olsen H25KT“ aparatu, bei doc. dr. Aurelijui Domeika ir dr. Mildai Balinauskaitei už pagalbą atliekant matavimus.

(29)

IŠVADOS

1. Remiantis jėgos matavimais gauti rezultatai parodė, jog stipriausią adhezijos jėgą turi išimamų dantų protezų fiksavimo medžiaga „Fitty dent“. Prasčiausiai jėgą atlaiko medžiaga „Protefix“.

2. Matuojant atlaikomą maksimalų įtempį gauti rezultatai parodė, jog didžiausią įtempį atlaiko „Fitty dent“ fiksavimo priemonė, prasčiausiai – „Corega“.

3. Pasitelkus trūkio tarp žarnos ir plastmasės mėginių atstumo matavimus gauti rezultatai parodė, kad „Protefix“, „Fitty dent“ ir „Blend-a-dent“ fiksavimo priemonės yra du kartus elastingesnės negu „Corega“ adhezinė medžiaga.

4. Gauti rezultatai parodė, kad kuo didesnis medžiagos paviršiaus įtempis,tuo adhezijos jėga didesnė, o medžiagos elastingumas tam įtakos neturi.

(30)

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Remiantis literatūros apžvalga, išimamų dantų protezų fiksavimo priemonių jėgos matavimais ir adhezijos paviršiaus įtempio rodikliais, stipriausiai plokštelinį protezą prie burnos gleivinės fiksuoja Austrijos gamintojo „Fittydent International GmbH“ siūloma fiksavimo priemonė „Fitty dent“.

2. „Corega“ ir „Blend-a-dent“ fiksavimo priemonės pasižymi vidutiniu adhezijos stiprumu. Jų pagalba sukibimas tarp burnos gleivinės ir plokštelinio protezo nėra stiprus, bet pakankamas, kad pacientas galėtų atlikti kramtymo funkciją.

3. Prasčiausiai išimamą dantų protezą prie burnos gleivinės fiksuoja vokiečių gamintojo adhezinė priemonė „Protefix“. Jos adhezinės savybės beveik tris kartus prastesnės negu „Fitty dent“ priemonės.

(31)

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Yankell S. Overview of research and literature on denture adhesives. Compend Contin Educ Dent., 1984; 4(Suppl): 518–21.

2. Kimoto S, Kawai Y, Gunji A, Kondo H, Nomura T, Murakami T, Tsuboi A, Hong G, Minakuchi Sh, Sato Y, Ohwada G, Suzuki T, et al. Study protocol for a multi-center, randomized controlled trial to develop Japanese denture adhesive guidelines for patients with complete dentures: the Denture Adhesive Guideline trial: study protocol for a randomized controlled trial. 2016; 17: 506.

3. Sato Y, Minakuchi S, Hayakawa I. The current trend and problem of denture adhesive (in Japanese). J Japan Dental Assoc., 2008; 61(3): 6–13.

4. Figueiral MH, Fonseca PA, Pereira-Leite C, Scully C. The effect of different adhesive materials on retention of maxillary complete dentures. Int J Prosthodont., 2011; 24(2): 175–7.

5. Kršek H, Dulčic N. Functional Impressions in Complete Denture and Overdenture Treatment. Acta Stomatol Croat., 2015 Mar; 49(1): 45–53.

6. Зотов АИ, Демченко ДН. Базисные полимеры, применяемые в стоматологии для изготовления съёмных пластиночных протезов и аппаратов. Молодой ученый, 2015, №13, 270– 274. 7. Ковалева ИА. Сравнительная характеристика способов конструирования полных съемных зубных протезов. Стоматология, 2007; 14.00.21. 8. Чуйко АН, Левандовский РА, Максымив ОО, Беликов АБ. Об оценке эффективности фиксации полных съемных протезов. Молодой ученый, 2013, №8, 145–154.

9. Anupam P, Anandakrishna GN, Vibha Sh, Suma J, Shally Kh. Mandibular Overdenture Retained by Magnetic Assembly: A Clinical tip., 2014 Dec; 14(Suppl 1): 328–333.

10. Velavan K, Kannan VS, Ahamed AS, Abia VR, Elavarasi E. A noble method of using intravenous infusion set as a stent in localized lower posterior vestibuloplasty: A technical note. J Pharm Bioallied Sci., 2015 Aug; 7(Suppl 2): S806–S808.

11. Duqum I, Powers KA, Cooper L, Felton D. Denture adhesive use in complete dentures: clinical recommendations and review of the literature. Gen Dent., 2012 Nov–Dec; 60(6): 467–77; quiz 478–9.

12. Grasso JE. Denture adhesives. Dent Clin N Am., 2004, 48, 721–733.

(32)

1997.

14. Polimerinių kompozitinių medžiagų tinklalapis. Žiūrėta: 2017-03. Prieiga per internetą: http://p-km.ru/kompozity-i-adgeziya-polimerov/rabota-adgezii.html.

15. Lukoševičienė K, Sivakova B. Popieriaus restauravimui naudojamų klijų adhezija. Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto kultūros vertybių konservavimo specialiųjų profesinių studijų baigiamasis darbas. Vilnius, 2006.

16. Zaleckas E, Sendžikienė E, Vainiūnaitė R. Paviršiaus aktyviosios medžiagos – kas tai? Mano ūkis, 2016/6.

17. Polimerinių kompozitinių medžiagų tinklalapis. Žiūrėta: 2017-03. Prieiga per internetą:

http://p-km.ru/kompozity-i-adgeziya-polimerov/adgezionnaya-prochnost.html .

18. Yiran An, Danyang li, Nima R, Julien E, Gautrot Asa H. Failure mechanisms in denture adhesives. Dental materials -2711, 2016.

19. Bonnet G, Btisse C, Segyo JW, Veyrune JL, Nicolas E, Bessadet M. Influence of the renewal of removable dentures on oral health related quality of life. Springerplus, 2016; 5(1): 2019.

20. Koronis S, Pizatos E, Polyzois G, Lagouvardos P. Clinical evaluation of three denture cushion adhesives by complete denture wearers. Gerodontology, 2012, 29: e161–e169.

21. Mañes JF, Selva EJ, De-Barutell A, Bouazza K. Comparison of the retention strengths of three complete denture adhesives: An in vivo study. Med Oral Patol Oral Cir Bucal., 2011 Jan 1; 16 (1): e132–6.

22. Torres-Sancez C, Montoya-Salazar V, Torres-Lagares D,Gutierrez-Perez JL, Jimenez-Castellanos. Comparison of masticatory efficacy among complete denture wearers with two adhesives and dentate individuals: A randomized, crossover, double-blind clinical trial. J Prosthet Dent. 2016 Nov 30, pii: S0022-3913(16)30509-1.

23. Leite, Andressa RP, et al. Crossover clinical trial of the influence of the use of adhesive on biofilm formation. Journal of Prosthetic Dentistry, 2013; 112( 2), 349–356.

24. Zhao K, Cheng XR, Chao YL, Li ZA, Han GL. Laboratory evaluation of a new denture adhesive. Dent Mater., 2004; 20: 419–424.

25. Ronald HAl, Dahl JE, Morisbak E, Polyzois GL. Irritation and cytotoxic potential of denture adhesives. Gerodontology, 2005; 22, 177–183.

(33)

27. Polyzois GL, De Baat C. Attitudes and usage of denture adhesives by complete denture wearers: a survey in Greece and the Netherlands. Gerodontology, 2012; 29: e807–e814.

28. Abdelnabi MH, et al. Influence of denture adhesives on occlusion and disocclusion times Journal of Prosthetic Dentistry. 2016; 115(3), 306–312.

(34)

PRIEDAI

1 priedas

Adhezinės jėgos (N) statistiniai skaičiavimai Paired Samples Statistics

Mean N Std. Deviation Std. Error Mean

Pair 1 Protefix jėga (N) 8.6800 10 2.02364 .63993

Fitty dent jėga (N) 21.9700 10 1.07399 .33962

Corega jėga (N) 11.8900 10 1.57864 .49921

Blend-a-dent jėga (N) 14.1600 10 .93950 .29710

Pair 4 Fitty dent jėga (N) 21.9700 10 1.07399 .33962

Corega jėga (N) 11.8900 10 1.57864 .49921

Pair 5 Fitty dent jėga (N) 21.9700 10 1.07399 .33962

Pair 6 Corega jėga (N) 11.8900 10 1.57864 .49921

Paired Samples Test

Paired Differences t df Sig. (2-tailed) Mean Std. De-viation Std. Error Mean 95 % Confidence Inter-val of the Difference

Lower Upper

Pair

1 Protefix jėga (N) - Fitty dent jėga (N) 13.29000- 2.35440 .74453 -14.97424 -11.60576 17.850- 9 .000 Pair 2 Protefix jėga (N) - Corega jėga (N) -3.21000 2.53002 .80006 -5.01987 -1.40013 -4.012 9 .003 Pair 3 Protefix jėga (N) - Blend-a-dent jėga (N) -5.48000 2.24786 .71084 -7.08802 -3.87198 -7.709 9 .000 Pair

4 Fitty dent jėga (N) - Corega jėga (N) 10.08000 2.43712 .77069 8.33659 11.82341 13.079 9 .000 Pair

5 Fitty dent jėga (N) - Blend-a-dent jėga (N) 7.81000 1.95075 .61688 6.41451 9.20549 12.660 9 .000 Pair 6 Corega jėga (N) - Blend-a-dent jėga (N) -2.27000 1.31576 .41608 -3.21124 -1.32876 -5.456 9 .000

(35)

2 priedas

Adhezinės jėgos (kg) statistiniai skaičiavimai Paired Samples Statistics

Pair 1 Protefix Jėga (kg .8860 10 .20565 .06503

Fitty dent Jėga (kg 2.2430 10 .11196 .03540

Corega Jėga (kg 1.2120 10 .16199 .05122

Blend-a-dent Jėga (kg 1.4440 10 .09686 .03063

Pair 4 Fitty dent Jėga (kg 2.2430 10 .11196 .03540

Corega Jėga (kg 1.2120 10 .16199 .05122

Pair 5 Fitty dent Jėga (kg 2.2430 10 .11196 .03540

Pair 6 Corega Jėga (kg 1.2120 10 .16199 .05122

Paired Differences

t df Sig. (2-tailed) Mean Std. Devia-tion Std. ErrorMean

95% Confidence Inter-val of the Difference

Lower Upper

Pair 1

Protefix Jėga (kg – Fitty dent Jėga (kg

-1.35700 .24097 .07620 -1.52938 -1.18462 -17.808 9 .000 Pair 2 Protefix Jėga (kg - Corega Jėga (kg -.32600 .25691 .08124 -.50978 -.14222 -4.013 9 .003 Pair 3 Protefix Jėga (kg - Blend-a-dent Jėga (kg -.55800 .23064 .07294 -.72299 -.39301 -7.651 9 .000 Pair

4 Fitty dent Jėga (kg -Corega Jėga (kg 1.03100 .25137 .07949 .85118 1.21082 12.970 9 .000 Pair

5 Fitty dent Jėga (kg -Blend-a-dent Jėga (kg .79900 .20234 .06399 .65425 .94375 12.487 9 .000 Pair 6 Corega Jėga (kg - Blend-a-dent Jėga (kg -.23200 .13456 .04255 -.32826 -.13574 -5.452 9 .000

(36)

3 priedas

Paviršiaus įtempio statistiniai skaičiavimai Paired Samples Statistics

Pair 1 Protefix Įtempis (MPa) .0192 10 .00447 .00141

Fitty dent Įtempis (MPa) .0484 10 .00244 .00077

Corega Įtempis (MPa) .0232 10 .00394 .00125

Blend-a-dent Įtempis (MPa) .0311 10 .00248 .00078

Pair 4 Fitty dent Įtempis (MPa) .0484 10 .00244 .00077

Corega Įtempis (MPa) .0232 10 .00394 .00125

Pair 5 Fitty dent Įtempis (MPa) .0484 10 .00244 .00077

Blend-a-dent Įtempis (M .0311 10 .00248 .00078

Pair 6 Corega Įtempis (MPa) .0232 10 .00394 .00125

Blend-a-dent Įtempis (MPa) .0311 10 .00248 .00078

Paired Differences

95% Confidence Interval of the Difference Lower Upper Pair 1 Protefix Įtempis (MPa) – Fitty dent

Įtempis (MPa) -.02922 .00529 .00167 -.03300 -.02544 -17.480 9 .000

Pair

2 Protefix Įtempis (MPa) - Corega Įtempis (MPa) -.00395 .00595 .00188 -.00820 .00030 -2.101 9 .065 Pair 3 Protefix Įtempis (MPa) - Blend-a-de-nt Įtempis (MPa) -.01185 .00543 .00172 -.01573 -.00797 -6.903 9 .000 Pair 4

Fitty dent Įtempis (MPa) - Corega

Įtempis (MPa) .02527 .00536 .00170 .02143 .02911 14.899 9 .000

Pair

5 Fitty dent Įtempis (MPa) - Blend-a-de-nt Įtempis (MPa) .01737 .00471 .00149 .01400 .02074 11.654 9 .000 Pair 6 Corega Įtempis (MPa) - Blend-a-de-nt Įtempis (MPa) -.00790 .00411 .00130 -.01084 -.00496 -6.073 9 .000

(37)

4 priedas

Plyšimo atstumo statistiniai skaičiavimai Paired Samples Statistics

Pair 1 Protefix Plyšimo atstumas

(mm) .8660 10 .25224 .07977

Fitty dent Plyšimo atstumas

(mm) .6970 10 .06464 .02044

(mm) .8660 10 .25224 .07977

Corega Plyšimo atstumas (mm) .3940 10 .10480 .03314

(mm) .8660 10 .25224 .07977

Blend-a-dent Plyšimo atstumas

(mm) .8640 10 .11423 .03612

Pair 4 Fitty dent Plyšimo atstumas

(mm) .6970 10 .06464 .02044

Corega Plyšimo atstumas (mm) .3940 10 .10480 .03314

Pair 5 Fitty dent Plyšimo atstumas

(mm) .6970 10 .06464 .02044

(mm) .8640 10 .11423 .03612

Pair 6 Corega Plyšimo atstumas (mm) .3940 10 .10480 .03314

(38)

4 priedo tęsinys

Paired Differences

95% Confidence Interval of the Difference

Lower Upper

Pair 1

Protefix Plyšimo at-stumas (mm) - Fitty dent Plyšimo atstu-mas (mm)

.16900 .25757 .08145 -.01526 .35326 2.075 9 .068

Pair

2 Protefix Plyšimo at-stumas (mm) - Co-rega Plyšimo atstu-mas (mm)

.47200 .25986 .08218 .28611 .65789 5.744 9 .000

Pair

3 Protefix Plyšimo at-stumas (mm) - Blend-a-dent Plyši-mo atstumas (mm)

.00200 .30756 .09726 -.21802 .22202 .021 9 .984

Pair

4 Fitty dent Plyšimo atstumas (mm) - Corega Plyšimo at-stumas (mm)

.30300 .12175 .03850 .21590 .39010 7.870 9 .000

Pair

5 Fitty dent Plyšimo atstumas (mm) - Blend-a-dent Plyši-mo atstumas (mm)

-.16700 .14330 .04531 -.26951 -.06449 -3.685 9 .005

Pair

6 Corega Plyšimo at-stumas (mm) - Blend-a-dent Plyši-mo atstumas (mm)