LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS

1

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS

Simona Ziminskaitė

Lesalų, kuriuose ekstruduotos rapsų sėklos sudaro 3,5 proc., įtaka viščiukų

broilerių produktyvumui, virškinimo procesams ir paukštienos kokybei

Influence of extruded rape seed which contain 3.5 percent of feed on chicken

broiler productivity, digestive process and meat quality

Gyvūninių išteklių valdymo nuolatinių studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Prof. habil. dr. Romas Gruţauskas

2

DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE

IR „VILNIAUS PAUKŠTYNE“

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Lesalų, kuriuose ekstruduotos

rapsų sėklos sudaro 3,5 proc., įtaka viščiukų broilerių produktyvumui, virškinimo procesams ir paukštienos kokybei“.

1. Yra atliktas mano pačios:

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje:

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

2017-05-02 Simona Ziminskaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. 2017-05-02 Simona Ziminskaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

2017-05-02 prof. habil. dr. R. Gruţauskas

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/INSTITUTE

2017-05-02 prof. habil. dr. R. Gruţauskas

(aprobacijos data) (katedros vedėjo vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamuju darbu gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1. Paukštienos kokybę įtakojančių rodiklių analizė ... 15

1.2. Pašarinių ţaliavų, naudojamų viščiukų broilerių mityboje, maistinės vertės analizė ... 15

2. TYRIMŲ METODIKA ... 19

2.1. Lesinimo bandymas ... 19

2.2. Lesinimo bandymo metu tirti rodikliai ... 21

2.3. Viščiukų broilerių mėsos kokybinių tyrimų metodikos ... 22

2.4. Paukštienos mikrobiologiniai rodikliai broilerių krūtinėlių raumenyse ... 23

2.5. Spalvos koordinačių intensyvumo nustatymas broilerių krūtinėlių raumenyse ... 23

2.6. MDA koncentracijos nustatymas broilerių krūtinėlių raumenyse ... 23

2.7. Riebalų rūgščių kiekio nustatymas broilerių krūtinėlių raumenyse ... 24

2.8. Cholesterolio kiekio nustatymas broilerių krūtinėlių raumenyse... 24

2.9. Biogeninių aminų nustatymas broilerių krūtinėlių raumenyse ... 24

2.10. Statistinė duomenų analizė ... 25

3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 26

3.1. Ekstruduotų rapsų sėklų įtaka viščiukų broilerių produktyvumui ... 26

3.2. Ekstruduotų rapsų sėklų įtaka viščiukų broilerių virškinimo procesams ... 28

3.3. Ekstruduotų rapsų įtaka paukštienos kokybei ir saugai ... 30

4

IŠVADOS ... 42

REKOMENDACIJA ... 42

PADĖKA ... 45

5

SANTRUMPOS

a*-mėsos rausvumas; b*-mėsos gelsvumas; BA – biogeniniai aminai;

BBS – bendras bakterijų skaičius;

E. coli – Escherichia coli;

FEN – feniletilaminas; HIS – histaminas; KAD – kadaverinas; L*- mėsos šviesumas; MDA – malondialdehidas;

MNRR – mononesočios riebalų rūgštys; p - statistinis patikimumas;

pH - mėsos rūgštingumas;

PNRR – polinesočios riebalų rūgštys; PUT – putrscinas;

RR – riebalų rūgštys;

S. aureus – Staphylococcus aureus;

SPERM – spermidinas; SPERMID – sperminas;

SRR – sočiosios riebalų rūgštys; TIR – tiraminas;

6

SANTRAUKA

Darbo autorius: Simona Ziminskaitė, Gyvulininkystės technologijos studijų programos

magistrantė.

Darbo vadovas – prof. habil. dr. Romas Gruţauskas.

Mokslo įstaiga - Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Veterinarijos Akademija,

Gyvulininkystės technologijų fakultetas, Gyvūnų auginimo technologijų institutas.

Darbo tema: Lesalų, kuriuose ekstruduotos rapsų sėklos sudaro 3,5 proc., įtaka viščiukų

broilerių produktyvumui, virškinimo procesams ir paukštienos kokybei.

Raktaţodţiai – ekstruduotos rapsų sėklos, paukštienos kokybė, virškinimo procesai, broilerių

produktyvumas.

Darbo tikslas – įvertinti lesalų su padidintu kiekiu ekstruduotų rapsų sėklų 3,5% poveikį

viščiukų broilerių produktyvumui, virškinimo procesams ir paukštienos kokybei.

Darbo uţdaviniai:

1. Įvertinti lesalų, su padidinto kiekio ekstruduotų rapsų sėklų įtaką viščiukų broilerių lesalų konversijai bei jų išsaugojimui.

2. Nustatyti lesalų, su padidinto kiekio ekstruduotų rapsų sėklų įtaką viščiukų broilerių virškinimo procesams.

3. Nustatyti lesalų, papildytų ekstruduotų rapsų sėklomis, įtaka paukštienos kokybiniams rodikliams.

4. Išanalizuoti lesalų, papildytų ekstruduotų rapsų sėklomis, įtaką paukštienos kokybei, ją sandėliuojant įvairias laikotarpiais.

Tyrimo metodika ir organizavimas. Kontrolinės grupės viščiukais broileriai per visą jų

auginimo laikotarpį buvo lesinami standartiniais kombinuotaisiais lesalais papildytais ekstruduotomis sojos pupelėmis 5%, o tiriamosios grupės broilerių lesaluose standartiniais lesalais, papildytais 3,5% ekstruduotų rapsų sėklų ir 1,5% sojos pupomis. Bandymo metu buvo tirta ekstruduotų rapsų sėklų įtaka viščiukų broilerių svorio dinamikai, lesalų sąnaudoms 1 kg priesvorio gauti ir jų išsaugojimui. Taip pat nustatyta įtaka fiziologiniams rodikliams - viščiukų broilerių ţarnų pH, kraiko sausosios medţiagos, virškinamojo organų ilgis, skerdimo rodikliai ir paukštienos technologiniai parametrams - biogeniniai aminai, mikrobiologiniai rodikliai, MDA, cholesterolio kiekis, riebalų rūgštys.

7

Tyrimo rezultatai. Kombinuotųjų lesalų papildymas ekstruduotomis rapsų sėklomis viščiukų

broilerių augimo intensyvumui neturėjo įtakos, bet tiriamojoje grupėje buvo 1% efektyvesnis lyginant su kontroline (p≥0,05). Kraiko sausųjų medţiagų kiekis tiriamojoje grupėje visą tiriamąjį laikotarpį buvo didesnis lyginant su kontroline grupe. Viščiukų broilerių ţarnyno pH koncentracija skirtingose virškinamojo trakto dalyse buvo nevienoda (p≤0,05). Fiziko-cheminės savybės parodė, kad kietumas 26% kontrolinėje, o virimo nuostoliai 25% labiau išreikšti tiriamojoje grupėje, o cholesterolio kiekis tiriamojoje grupėje buvo 6% maţesnis. Krūtinėlių spalvos charakteristikos parodė, kad paukštienos šviesumas L* buvo labiau išreikštas kontrolinėje grupėje, o raudonumas a* buvo panašus abiejose grupėse, bet gelsvumas b* labiausiai išsiskyrė kontrolinėje grupėje ir jis buvo 14% didesnis. Suminis biogeninių aminų kiekis po 6 mėnesių sandėliavimo buvo 29% maţesnis tiriamojoje grupėje. Didesnis kiekis grupėse buvo rastas FEN, o KAD ir PUT nedideli kiekiai. Statistiškai reikšmingi duomenys nustatyti tik SPRMD po 3 mėnesių sandėliavimo (p≤0,05) tarp kontrolinės ir tiriamosios grupių. Sočiųjų riebalų rūgščių kontrolinės grupės paukštienoje nustatyta 5% maţiau nei tiriamosios grupės paukštienoje. Mononesočiųjų riebalų rūgščių tiriamosios grupės paukštienoje buvo 2% daugiau nei kontrolinės grupės paukštienoje. Omega 6 riebalų rūgščių tiriamosios grupės paukštienoje buvo 9% maţiau lyginant su kontroline.

Darbo apimtis ir struktūra. Darbą sudaro - įvadas, literatūros apţvalga, tyrimo metodai ir

metodika, tyrimo rezultatai ir jų aptarimas, išvados, rekomendacijos ir literatūros sąrašas. Literatūros sąrašą sudaro 71 šaltiniai. Darbo apimtis - 51 puslapis, 11 lentelių, 8 paveikslai.

8

SUMMARY

Author of the thesis: Simona Ziminskaitė, master student of Animal Husbandry Technology

study program.

Supervisor of the thesis: prof. habil. dr. Romas Gruţauskas.

Institution of studines - – Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy,

Faculty of Animal Husbandry Technology, Institute of Animal Rearing Technologies.

Keywords: extruded rape seeds, chicken broiler productivity, digestive process, meat quality Revalence of the topic. Influence of extruded rape seed which contain 3.5 percent of feed on

chicken broiler productivity, digestive process and meat quality

Aim of the thewsis. To investigate the effect of 3.5% of extruded rapeseed on productivity,

digestive process and meat quality on broiler chicken.

Objectives of the thesis:

1. To evaluate the effect of extruded rapeseed on feed conversation and preservation ratio of broiler chicken.

2. To evaluate the effect of extruded rapeseed on broiler chicken digestive process. 3. To evaluate the effect of extruded rapeseed on broiler chicken quality parameters.

4. To evaluate the effect of extruded rapeseed on different storage period on poultry quality.

The method of research. Broiler chickens in the control group during their growing period

were fed with standard diet supplemented with 5% of extruded soybeans, while the experimental group diet supplemented with 3.5% of extruded rapeseed and 1,5% soyabeans. In experiment were determined the effect of extruded rapeseeds on broiler chicken body weight, feed conversation and molarity. Also we determined the influence of physiological parameters – broiler intestinal pH, litter of dry matter, length of digestive organs, rates of slaughter and poultry technological parameters – such as concentration of biogenic amines, microbiology parameters, MDA, content of cholesterol and fatty acids.

Results. The effect of diet supplemented with extruded rapeseed on broiler chicken growth

intensity havin’t effect, but more effectiveness were 1% in experimental group (p≥0.05). The litter of dry matter content in whole period was higher in experimental group. The intestinal pH concentration in different gastrointestinal track were different (p≤0,05), Physico-chemical properties of poultry were – meat hardiness 26% in control group, cooking loss higher 25% in

9

experimental group and cholesterol concentratyion in experimental group were 6% lower. Breast color characteristics have shown that poultry brightness L * was more pronounced in the control group, and the redness a * was similar in both groups, but this film b * most distinctive in the control group and it was 14% higher. The total content of biogenic amines after 6 months of storage were 29% lower in the experimental group. Concentration of biogenic amines were different - FEN were found more, but PUT and CAD just few. Statistically significant data set on SPRMD after 3 months of storage (p≤0.05) between control and experimental groups. The saturated fatty acids found in the control group - 5% less than the experimental group. Monounsaturated fatty acids in the treatment group 2% more than the control group. Omega 6 fatty acids in poultry 9% lower compared to the control.

Structure and volume of the thesis: preface, literature analysis, research metodology and

methods, results, discussion, conclusions, recomendations and literature sources list. Literature sources list consists of 71 positions. Extent of thesis: 51 pages , 11 tables, 8 pictures.

10

ĮVADAS

Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama maisto poveikiui mūsų sveikatai. Gyvūninės kilmės produktai, o ypač paukštiena, ţmonių mityboje sudaro didelę maisto dalį. Analizuojant paukštienos suvartojimą Lietuvoje, pastebima augimo tendencija. Paukštiena labai konkuruoja rinkoje su kitais gyvūninės kilmės produktais, tokiais kaip kiauliena ir jautiena. Ţmonės vis labiau vertina ne tik nedidelę jos kainą, bet ir maistines savybes. Funkcionaliosios paukštienos gamybai skiriamas didelis dėmesys, nes orientuota ne tik į geros kokybės bei aukštos maistinės vertės paukštienos, kiaušinių gavybą, bet ir paukščių sveikatingumą, gerovę ir aplinkos taršos maţinimą, tam naudojant lesalų priedus galima pagerinti ne tik paukštienos maistinę vertę, išvengti laisvųjų radikalų bet ir širdies ligų [1; 2; 3].

Javai sudaro didţiąją dalį viščiukų broilerių raciono, nes jos yra baltymingos, didelės energinės vertės. Daugybė arabinoksilanų, esančių kviečių endospermos ląstelių sienelėse, yra sunkiai skaidomi endogeninių fermentų, dėl to padidėja ţarnų turinio klampumas, blogiau pasisavinamos maistinės medţiagos ir apykaitos energija, sumaţėja viščiukų broilerių produktyvumas [4]. Egzogeniniai fermentai suardo arabinoksilanų glikozidinius ryšius, dėl to pagerėja maistinių medţiagų pasisavinimas ir viščiukų broilerių produktyvumas [5; 6].

Europos Sąjungoje ieškoma įvairių alternatyvų sojos produktų pakeitimui.Pastaraisiais metais vis labiau domimasi rapsų aliejaus panaudojimu ţmonių mityboje, dėl jo maistinių savybių, didelio kiekio baltymų, amino rūgščių [7], aliejaus ir dėl teigiamo poveikio sveikatai [8]. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad rapsų sėklų aliejuje, polinesočiųjų riebalų rūgščių koncentracija didesnė, jos atsakingos uţ paukščių imuninės sistemos formavimąsi, gerina paukštienos maistinę vertę, o oksidaciniai procesai vyksta sparčiau [9; 10]. Gerinant paukštienos maistinę ir juslinę vertę augalinių produktų sudėtyje turinčių aliejaus naudingas, tačiau jų panaudojimo galimybės priklauso nuo aliejų riebalų rūgščių sudėties, naudojamų antioksidantų įterpimo normos, paukščių amţiaus, fiziologinės būklės bei sveikatingumo [11].

Tačiau rapsų sėklose yra didelis kiekis antimitybinių faktorių tokių, kaip gliukozinolatų, taninų. Juose taip pat yra ląstelienos ir jos sudedamųjų dalių kiekis bei pakankamai aukšta nekrakmolo polisacharidų koncentracija [10; 11]. Šalinant neigiamą polisacharidų poveikį, paukščių augimui bei lesalų konversijai yra naudojamos - ksilanazės, betagliukanazės, celiulazės. Šalinant gliukozinolatų daromą neigiamą poveikį paukščių fiziologinei būklei bei augimui naudojami įvairūs rapsų apdorojimo būdai [12]. Pastaruoju metu, rapsų sėklos - ekstruduojamos. Ši nauja terminio

11

apdorojimo technologija yra perspektyvi, tačiau aukštos temperatūros technologinio proceso metu, gali pakeisti rapsų sėklų maistinę vertę. Todėl darbo tikslas buvo įvertinti lesalų su padidintu kiekiu ekstruduotų rapsų sėklų 3,5% poveikį viščiukų broilerių produktyvumui, virškinimo procesams ir paukštienos kokybei.

Darbo uţdaviniai:

1. Įvertinti lesalų, su padidintu kiekiu ekstruduotų rapsų sėklų įtaka viščiukų broilerių lesalų konversijai bei jų išsaugojimui.

2. Nustatyti lesalų, su padidintu kiekiu ekstruduotų rapsų sėklų įtaka viščiukų broilerių virškinimo procesams.

3. Nustatyti lesalų, papildytų ekstruduotomis rapsų sėklomis, įtaką paukštienos kokybiniams rodikliams.

4. Išanalizuoti lesalų, papildytų ekstruduotomis rapsų sėklomis, įtaką paukštienos kokybei, ją sandėliuojant įvairias laikotarpiais.

12

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Paukštienos kokybę įtakojančių rodiklių analizė

Pasaulinės mitybos tendencijos susijusios su sveikatą gerinančių kasdienio vartojimo produktų asortimento plėtra. Tenkinant augančius vartotojo poreikius, vis daugiau pasisako prieš cheminių augimo stimuliatorių naudojimą paukščių racionuose [13], o tai lemia paukščių laikymo ir lesinimo tradicijų kaitą. Šių aktualių problemų sprendimas susijęs su naujų bioaktyvių medţiagų šaltinių ir jų išgavimo technologijų paieška ir pritaikymu maisto pramonėje t. y. paukštininkystėje pagerinant paukščių gyvenimo kokybę [14], pagreitinti jų augimą, nedarant neigiamo poveikio skerdenos kokybei bei vartotojų sveikatai [15].

Lietuvoje, kaip visame pasaulyje, vis didesnis dėmesys skiriamas maisto ţaliavų ir produktų saugai ir gyventojų mitybai gerinti. Mokslinėje literatūroje skelbiama nemaţai duomenų apie paukštienos uţteršimą patogeniniais mikroorganizmais, kenksmingomis cheminėmis medţiagomis ir įvairiais pašaliniais fiziniais objektais. Siekiant sumaţinti su nesaugiu maistu susijusių problemų būtinos ne tik mokslo ţinios, bet ir rekomendacijos pagal kurias augalininkystės ir gyvulininkystės ţaliavos ir iš jų pagaminti produktai bei sudėtinės dalys būtų teisingai perdirbami technologinių procesų metu ir naudojami gyvulių mityboje. Ţemės ūkis ir maisto pramonė yra vienas iš didţiausių sektorių, todėl norint pasiekti optimaliausius rezultatus tarp pasiūlos ir paklausos, labai svarbu uţtikrinti ţemės ūkio produkcijos plėtimą ir gerinti kokybę.

Kadangi visi gamybos etapai specifiškai įtakoja mėsos kokybę ir galutiniame rezultate gali turėti neigiamos įtakos kokybei. Kiekviena gamybos stadija praktiškai yra gamybos procesas ir galutinio produkto kokybė ir išeiga kiekvienoje gamybos stadijoje priklauso nuo ţaliavų kokybės, kvalifikuoto personalo bei technologijų. Kokybės kontrolė svarbi kiekviename gamybos ţingsnyje (perinant viščiukus, parenkant lesalus, auginant ir t. y.) [16].

Kryptingas paukščių lesinimas leidţia reguliuoti raumeninio, o esant reikalui – ir riebalinio audinio vystymąsi [17]. Naudojant visavertį racioną, subalansuotą pagal visas maistines ir neorganines medţiagas, sudaromos galimybės gauti ne tik didelį masės priesvorį, bet ir reguliuoti mėsos sudėtinių dalių santykį. Didelis broilerių augimo greitis reikalauja padidinti maistinių medţiagų ir energijos kiekius gaunamus per dieną. Amino rūgščių kiekis turi būti didinamas proporcingai, energijos poreikiui [16; 18] ir turi būti pakankamas, kad aprūpinti raumenis -produktyviam augimui. Dietos su dideliu amino rūgščių kiekiu taikymas pradinėje broilerių augimo

13

fazėje gali nulemti geresnius ekonominius rodiklius, nes šiame etape broilerių lesalų suvartojimas maţas, o augimo tempas aukštas [19].

Paukštienos kokybei gali turėti įtakos įvairūs išoriniai veiksniai (aplinka, mitybos sąlygos, lesalų sudėtis, paukščių amţius, rūšis, lytis ir kt.) [20], todėl svarbu šiuos veiksnius laiku įvertinti ir prognozuoti, kad būtų galima išvengti neigiamo poveikio mėsos kokybei. Vartotojų labiausiai vertinama neriebi, sultinga, gerų juslinių savybių, aukštos biologinės vertės, pasiţyminti geromis kulinarinėmis savybėmis mėsa [21]. Broilerių mityboje vis daţniau gyvūninius riebalus pakeičia augalinių riebalų šaltiniai. Dauguma augalinių riebalų šaltinių turi didelį kiekių nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios pasiţymi maţesniu lydymosi laipsniu broilerių skerdenose, taip sumaţinant riebalų konsistenciją. Palmių aliejuje yra daug palmitino rūgšties (apie 45% visų riebalų rūgščių), jos naudojimas viščiukų mityboje gali teigiamai paveikti mėsos juslines savybes. Tačiau sotieji riebalai, pasiţymi maţesniu virškinamumu. Riebalų virškinimo sumaţėjas pablogina paukštienos maistines savybes ir kokybę [22].

1 paveikslas. Paukštienos gamybos organizavimo schema [21].

Lipidų peroksidacija laikoma pagrindinė prieţastimi mėsos kokybės pablogėjimui, kuri glaudţiai susijusiu su juslinėmis, spalvos ir mitybinės vertės savybėmis. Daug faktorių gali įtakoti

14

lipidų oksidacijos procesus mėsoje. Paukštiena jautri riebalų oksidacijai, dėl joje esančio didelio kiekio polinesočiųjų riebalų rūgščių [23]. Organinių rūgščių mišinio susidedančio iš skirtingų rūgščių (pieno, acto, propiono ir oktano rūgščių), naudojimas pablogina mėsos spalvos koordinates (raudonumą ir šviesumą), tačiau padidina mėsos pH ir vandens rišlumą [24]. Vandens judėjimo sutrikdymas raumenyse turi didelę įtaka mėsos kokybei, paukštienos vandens rišlumas yra susijęs su galutinę skerdenų išeiga, kur įtakoja ekonominius ir mėsos kokybės rodiklius, tokius kaip vandeningumas ir kietumas [25; 26]. Viščiukų amţius, lytis, mityba, svoris, paukščių nelesinimas prieš skerdimą daro įtaka skerdenų išeigai. Broilerių svoris nulemia skerdenų išeigą, todėl iš didesnio svorio ir to paties amţiaus broilerių gaunama didesnė mėsos išeiga.

2 paveikslas. Rizikos veiksniai turintys įtakos gyvūninės kilmės maisto saugai ir kokybei [22].

Įvairiuose literatūros šaltiniuose ir pagal EFSA duomenis nurodoma, kad iš visų maisto produktų paukštienos uţsikrėtimo protrūkių salmonelioze uţfiksuojama vis maţiau, o pagrindinis susirgimo šaltinis ţmonėms yra kampilobakterioze [26; 27]. Taip pat paukštiena būna daţnai uţteršta Arcobacter spp. ir Helicobacter pullorum. Arcobacter spp. rūšys daţniau aptinkamos paukštienoje dėl uţteršimo iš aplinkos nei kaip natūralios mikrofloros sudedamoji dalis. Kai kurios šios rūšies bakterijos gali sukelti rimtus sutrikimus ţmonėms, pavyzdţiui A. butzleri gali sukelti ţarnyno infekcines ligas ir net abortus [28].

15

1.2. Pašarinių ţaliavų, naudojamų viščiukų broilerių mityboje, maistinės

vertės analizė

Vienas svarbiausių veiksnių, sudarant veiksmingą ekonomiškai naudingą paukščių racioną, jo komponentų maistinė vertė [29]. Šiandien Lietuvoje paukščių lesalams gaminti daţniausiai naudojamos vietinės pašarinės ţaliavos - kviečiai, kvietrugiai, mieţiai, ţirniai, rapsai, sojos pupelės ir kt., kurios netoksiškos, nekenksmingos ţmonėms ir paukščiams ir suderinamos su kitais maisto komponentais.

Sudarant lesalų ir pašarų receptūras javai ir šalutiniai jų perdirbimo produktai gali sudaryti apie 60-70% baltyminės ţaliavos priklausomai nuo gyvūno rūšies ir paskirties 15-35% [5]. Pagrindinės baltyminė ţaliavos paukščių ir kitų gyvulių mityboje yra sojų rupiniai, kurių baltymingumas priklausomai nuo jų kokybės gali kisti nuo 42 iki 51% [30]. Tai yra pagrindinė baltyminė ţaliava paukščių ir kitų gyvulių mityboje. Taip pat naudojami ir rapsų rupiniai bei išspaudos, saulėgrąţų išspaudos, ţirniai, pupos bei lubinai. Ţirnių, pupų, lubinų panaudojimą gyvūnų mityboje sąlygoja nedidelis baltymingumas apie 18-23% bei antimitybinių medţiagų tokių kaip oligosacharidai, proteazės inhibitoriai, taninai, lektinai, vicinai, konvicinai, saponinai, lupaninai, lupiniai, sparteinai, angustifolinai kiekai. Įvardintų antimitybinių medţiagų koncentracijas pašarinėse ţaliavose tik dalinai galima sumaţinti augalų selekcijos, pašarų technologinių priemonių ir pašarų priedų panaudojimo būdu [31; 32]. Optimalios minėtų ţaliavų įterpimo normos į pašarus daţniausiai sudaro tik 10-15%. Uţtikrinant aukšto produktyvumo gyvūnų fiziologinius poreikius neįmanoma pašarų receptūrų suformuoti naudojant vien tik minėtas pašarines ţaliavas. Visada aukšto produktyvumo gyvūnams pašaruose yra naudojami sojos rupiniai arba ekstruduotos nenuriebalintos sojų pupelės, rapsų sėklos [33; 34]. Tačiau Lietuvoje naudojamos genetiškai modifikuotos sojų pupelių linijos yra aprobuotos ES, ir neturi jokio neigiamo poveikio gyvūnų produktyvumui ir produkcijos kokybei.

Rapsai sparčiai plintanti ir pagrindinė maistinio aliejaus ţaliava Lietuvoje [34]. Rapsų sėklose ir kituose augaluose esantys fitatai trukdo pasisavinti fosforą, kalcį, baltymus ir kitas maistines medţiagas [35]. Egzogeninio fermento fitazės panaudojimas - vienas iš sprendimo būdų, padedančių sumaţinti neigiamą antimitybinių faktorių rapsų sėklose įtaką. Šio fermento veikimo efektyvumas priklauso nuo lesalų ir antimitybinių veiksnių kiekio, paukščių amţiaus ir rūšies, fermentų kiekio lesaluose ir kitų veiksnių. [36; 37]. Rapsų sėklose nustatomas didelis ţaliųjų riebalų kiekis [35], iš kurių spaudţiant aliejų ar perdirbant į biokurą, gaunama daug antrinių produktų, kurie

16

panaudojami gyvulininkystėje. Baltymų kiekis - sojų miltų pakaitalas ir energijos šaltinis [37], kuriame gausu mineralinių medţiagų - fosforo, kalio, vitaminų E, o ypač B grupės. Fiziologiniu poţiūriu n-6/n-3 riebalų rūgščių santykis rapsuose optimalesnis nei sojos ar saulėgrąţų aliejuje. Rapsų baltymuose, palyginus su soja, yra maţiau lizino (6%), tačiau daugiau metionino (2%), metionino/cistino (5%) bei treonino (5%), o lyginant su saulėgrąţomis, daugiau lizino bei treonino. Gliukozinolatų kiekis labai įvairuoja t. y. vasarinių veislių 5–22 μmol/g, ţieminių 6–17 μmol/g [31; 32].

Rapsai svarbūs ne tik aliejaus pramonei, biodyzelino gamybai, bet ir gyvūnų šėrimui. Antriniai rapsų sėklų perdirbimo produktai – išspaudos ir rupiniai – naudojami paukščių, kiaulių, galvijų ir kitų gyvūnų šėrimui [35]. Rapsų išspaudų ar rupinių panaudojimą gyvūnų mitybai riboja juose esančios kenksmingos medţiagos – gliukozinolatai ir eruko rūgštis. Iš Lietuvoje auginamų rapsų veislių gautose išspaudose suminis gliukozinolatų kiekis siekė 17–24 μmol/g. Nepaisant to, kad pastaraisiais dešimtmečiais augalų genetikos dėka yra išvestos rapsų veislės su maţesniu gliukozinolatų ir eruko rūgšties kiekiu, šios rapsų sėklos naudojamos tik kai kurių vienkamerinių gyvūnų rūšių mitybai [36]. Lietuvoje tirtose rapsų sėklose ir išspaudose nustatyta, kad gliukozinolatai sudaro labai maţą kiekį, t.y. ribose 7,96-15,7 μmol/g.

Paukščių racionuose sojų ekstrahuotus rupinius galima visiškai pakeisti rapsų ekstrahuotais rupiniais [36]. Taip pat rapsų panaudojimą paukščių mityboje riboja gliukozinolatų, fitino rūgšties, taninų bei sinapsino kiekiai. Minėtos antimitybinės medţiagos gali neigiamai veikti baltymų virškinamumą, bloginti lesalo skonines savybes. Šių antimitybinių medţiagų maţinimui yra naudojami įvairūs rapsų selekcijos metodai bei pašarų gamybos technologiniai būdai. Neţiūrint minėtų antimitybinių faktorių, rapsai pasiţymi gera riebalų rūgščių sudėtimi bei aukšta energine verte [37]. Atliktais tyrimais su gyvuliais nustatyta, kad paukščių lesinimas kombinuotaisiais pašarais su rapsų išspaudomis arba rupiniais nepablogina jų augimo, skerdenų bei mėsos kokybės [38].

Ruošiant kombinuotuosius lesalus paukščiams rapsai gali būti naudojami ne tik gyvulininkystėje, bet ir paukštininkystėje [38]. Kadangi, palyginti su sojų baltymais, rapsų baltymuose yra daugiau aminorūgščių metionino ir metionino/cistino, jų šalutiniai produktai ypač tinka sudarant ekologiniuose ūkiuose laikomų gyvūnų pašarų receptūras, taip pat sudarant pašarų, kuriuose nenaudojami genetiškai modifikuotų sojų produktai, receptūras. Ilgai penimi paukščiai daugiausia auginami ekologiniuose ūkiuose. Net ir didţiausias rapsų išspaudų (8,4% ţaliųjų riebalų, 22,8 μmol/g GSL) kiekis paukščių lesaluose neturėjo reikšmingos įtakos augimo ir skerdenos rodikliams, taip pat skydliaukės funkcijai. Atliktais tyrimais įrodyta, kad kanadietiškų vasarinių

17

rapsų su itin maţu gliukozinolatų kiekiu ekstrahuotų rupinių dalis mišinyje neturėjo neigiamos įtakos dedeklių produktyvumui, skydliaukės apykaitai ir kepenų funkcijai (1 lentelė) [39].

1 lentelė. Rapsų išspaudų kiekio ilgai augančių broilerių lesaluose įtaka paukščių augimo ir

skerdenos rodikliams [39]. Rapsų išspaudos, % Broilerio svoris, g Pašarų sąnaudos, kg (priesvorio) Skerdenėlės svoris, g (broilerio) Krūtinėlės svoris, g (broilerio) 0 3073 2,73 2270 421 7,5 025 2,70 2236 443 15 3043 2,68 2260 446 22,5 2986 2,58 2235 440

Nagrinėjant gyventojų mitybą pastebėta, kad daugelyje ES šalių skaidulinių medţiagų vartojama nepakankamai, kaip ir Lietuvoje. Ekstruzijos procesas atveria neribotas naujas kūrimo galimybes. Įrodyta, kad jomis pagausinti ekstrudatai pasiţymi savybe maţinti cholesterolio kiekį, gerinti produkcijos kokybę [40; 41]. Tinkamai suderintas ekstruzijos procesas neţymiai pakeičia galutinio produkto bendrą skaidulinių medţiagų kiekį ir jų tirpios bei netirpios frakcijos santykį [36]. Priešingu atveju, pastebimi ne tik skaidulinių medţiagų, bet ir kitų vertingų maistinių medţiagų nemaţi nuostoliai [37]. Todėl nuo tinkamų parametrų parinkimo priklauso ekstruzijos proceso efektyvumas.

Ekstrudacija - tai technologinis procesas, kurio metu produktas paveikiamas aukšta temperatūra. Ekstrudacijos metu, panaudojant aukštą slėgį ir temperatūrą, „ţalioms“ neapdorotoms sėkloms sukuriama aplinka, kuri analogiškai panaši į virimo, kepimo ir kt. procesus. Pats technologinis procesas nėra sudėtingas, tačiau procesai, kurie vyksta apdorojamų ţaliavų ląstelėse yra sudėtingi ir siejami su galutinio produkto išsipūtimu ir jo maistinių savybių pagerinimu. Todėl ekstrudavimo procesas plačiai naudojamas gyvūnų pašarų gamybai [42]. Ekstrudacijos proceso efektyvumui ir galutinio produkto kokybei didţiausią įtaką daro - temperatūra, ţaliavos drėgmės kiekis, ekstruderio sraigto tipas ir sukimosi greitis bei laiko trukmė, per kurią yra paveikiama ţaliava [42; 43]. Rapsų sėklų kokybiniai rodikliai prieš ir po ekstrudacijos pateikiami 2 lentelėje.

Mokslininkų atliktas tyrimas, kurio metu buvo tirti ekstruduotų ir neekstruduotų rapsų sėklų rupinių įtaka paršelių mitybai, buvo nustatyta, kad po ekstrudacijos proceso rupiniuose sumaţėjo

18

skaidulinių medţiagų kiekis bei tokių antimitybinių faktorių kaip - euriko rūgštis ir taninų kiekiai [44].

Labai svarbu, kad su lesalu gautos maistinės medţiagos būtų gerai pasisavintos ir panaudotos produkcijai gaminti. Šiuo metu virškinamojo trakto veiklai stimuliuoti siūlomi lesalų priedai – probiotikai, prebiotikai ar naujomis technologijomis apdoroti produktai, pasiţymintis dideliu baltymingumu ir geru virškinamumo, o juose esantys įvairūs vitaminai bei mikroelementai, kurie pagerina paukščių sveikatingumą, o kartu – ir galutinės produkcijos kokybę. Paukščių mėsos kokybę labai veikia lesalų kokybė. Norint padidint paukščių produktyvumą, reikia taikyti naujas, paţangias lesinimo technologijas [45].

2 lentelė. Rapsų sėklų kokybės rodikliai prieš ir po ekstrudaciją [34].

Rapsų sėklos Drėgmės kiekis (%) Ţalieji baltymai (%) Ţalieji riebalai (%) Ląsteliena (%) Mineralinės medţiagos (%) Gliukozinolatai (µmol/g) Prieš ekstrudaciją 5,63 21,31 39,66 9,45 3,68 21,35 Po ekstrudacijos 4,78 20,03 38,73 9,09 3,72 18,40

19

2. TYRIMŲ METODAI IR MEDŢIAGOS

Magistro baigiamasis darbas atliktas laikotarpiu 2015-2017 m. LSMU Veterinarijos akademijoje, Gyvūnų auginimo technologijų institute ir AB „Vilniaus paukštynas“. Moksliniai tyrimai atliekami laikantis 2012-10-03, Nr. XI-2271 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo [46], taip pat atsiţvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymą „Dėl gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tyrimams, laikymo, prieţiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“. Atlikti tyrimai atitinka ES Direktyvą 2010/63 ES ir EK rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“, taip pat ES Direktyvą 2007/43/EB, nusakančių būtiniausias broilerių apsaugos taisykles [47; 48].

2.1 Lesinimo bandymas

Lesinimo bandymas buvo atliktas su 1-35 dienų amţiaus Ross 308 linijų derinio broilerių viščiukais. Tiriamieji 400 vienetų broilerių, buvo suskirstyti į 2 grupes – kontrolinę ir tiriamąją po 200 viščiukų kiekvienoje grupėje su 4-iais abiejų grupių pakartojimais. Kontrolinė grupė buvo lesinama standartiniais lesalais, kurie papildyti 5% ekstruduotų sojos pupelių, o tiriamoji grupė – standartiniais lesalais, kurie papildyti 3,5% ekstruduotų rapsų sėklų ir 1,5 % ekstruduotų sojos pupelių.

20

Visą tyrimo laikotarpį viščiukai lesinti standartiniais kombinuotaisiais pašarais iki soties (ad

libitum). Lesalai sudaryti siekiant patenkinti viščiukų broilerių energijos ir maistinių medţiagų

poreikius. Broileriai laikyti ant kraiko, iš stacionarių vandens indų galėjo laisvai gauti vandens.

3 lentelė. Kombinuotųjų lesalų sudėtis ir maistingumas, proc.

Komponentų pavadinimas Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė

Kviečiai 10,5% 47,657 46,263

Sojų rupiniai ADM 26,243 27,844

Kukurūzai 10,000 10,000

Augalinis aliejus 3,611 3,403

Pašarinis kalkakmenis R1 1,517 1,505

Riebalų rūgštys miksas 1,500 1,500

Raudonieji kraujo kūneliai 1,000 1,000

Monokalcio fosfatas 0,910 0,913 Metioninas 88 hidroksianalogas 0,440 0,440 Lizinas sulfatas 55% 0,341 0,351 Kvietiniai miltai 0,300 0,300 Lignobond 0,200 0,200 Krakmolas 0,200 0,200

Druska NaCl Extra 0,180 0,180

Natrio sulfatas 0,167 0,164

Treoninas 0,139 0,142

Mikroel. mis. Broilerių startinis 0,1% 0,100 0,100

Pašarinis kalkakmenis GR R3 0,100 0,100

Vitaminas B4 75% cholino chloridas 0,080 0,080

Kokciostatikas Maxiban 0,062 0,062

Bredol 683 0,050 0,050

Lysoforte 0,050 0,050

Biotox 0,050 0,050

Butipearl 0,030 0,030

Vitaminų koncentratas KG Broil Starter 0,0294% 0,029 0,029

ROVABIO EXEL LC2 0,012 0,012

Finaze EC 5L 0,012 0,012

Etoksichinas 66,6 % 0,010 0,010

Vitaminas E Promix 50% 0,010 0,010

5% ekstruduotos sojos pupelės 5,000 -

21

3 lentelės tęsinys Apskaičiuotos vertės:

Apykaitos energija viščiukams broileriams (MJ/kg)

Sausosios medţiagos 88,39 88,43 Ţali baltymai 21,00 21,00 Ţali riebalai* 7,56 7,88 Ţalia ląsteliena 2,70 2,75 Ţali pelenai 5,91 5,93 Kalcis* 0,90 0,90 Fosforas* 0,44 0,44 Fosforas (įsisav.) 0,61 0,61 Natris 0,16 0,16 Magnis 0,08 0,09 Kalis 0,95 0,91 Chloras 0,19 0,19 *Analizuotos vertės

Lesalų kokybiniai parametrai – baltymingumas, ţali riebalai, ţali pelenai, ţalia ląsteliena, bendras fosforas, kalcis buvo nustatyti pagal Ţemės ūkio ministerijos normatyvinius aktus, patvirtintus 2003 m. Ţali baltymai buvo tiriami Kjeldalio metodu, mėginyje nustatant azoto kiekį; ţali riebalai buvo apskaičiuoti, mėginį išekstrahavus eteriu; ţali pelenai – apskaičiuoti pagal mėginio, kurio organinės medţiagos sudegintos mufelinėje krosnyje prie 550°C temperatūros sausosios medţiagos kiekis; ţalia ląsteliena buvo nustatyta, kaip rūgštyse ir šarmuose netirpių neazotinių ekstrakcinių medţiagų likutis; kalcio kiekis nustatytas atominės absorbcijos metodu, panaudojant cezio chloridą ir aliuminio nitratą; bendro fosforo kiekis bus nustatytas fotometriniu metodu, panaudojant „molibdovanato“ reagentą.

2.2. Lesinimo bandymo metu tirti rodikliai

1. Individualus viščiuko kūno masės svoris 1, 7, 21, 35 amţiaus dieną;

2. Lesalų sąnaudos kiekvienam pogrupiui per periodą 1-7, 8-21, 22-35 amţiaus dienomis; 3. Lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti kiekvienam pogrupiui 1-7, 8-21, 22-35 amţiaus dienomis;

22

Lesinimo bandymo pabaigoje iš kiekvienos grupės atrenkama po 10 viščiukų broilerių, kurie skerdţiami pagal eksperimentinių gyvūnų eutanazijos rekomendacijas [49] ir yra atlikti šie sekantys tyrimai.

2.3. Viščiukų broilerių mėsos kokybinių tyrimų metodikos

Skerdenos morfologinės sudėties tyrimai buvo atlikti pagal Dissection of Poultry Carcasses, INRA.

Paukštienos pH nustatytas švieţios, po 24, 48 ir 72 valandų laikymo šaldytuve prie 4±2°C temperatūroje. pH nustatymui mėginiai pasverti po 5 g, uţpilta 50 ml (20±5)o

C temperatūros vandens, gerai išmaišyta, pH nustatytas prietaisu “Inolab 730”, vadovaujantis prietaiso naudojimo instrukcija.

Mėsos vandeningumas - pagal mėginio svorio sumaţėjimą per 24 val. laikant pakabintą specialiuose maišeliuose su tinkleliu + 4 o_{C temperatūroje;}

Mėsos švelnumas - pagal Warner ir Bratzler metodą;

Mėsos virimo nuostoliai. Paukštienos virimo nuostoliai buvo nustatyti pagal Šilingo metodą. Verdant vakuume supakuotą mėsą cirkuliacinėje vandens vonelėje 75o_{C temperatūroje 30 min.}

Mėsos vandens rišlumas. Paukštienos vandens rišlumas buvo nustatytas pagal Grau ir Hammo metodą. Metodas pagrįstas vandens kiekiu, išsiskiriančiu iš mėsos prie lengvo prislėgimo. Vanduo susigeria į filtrinį popierių, sudarydamas dėmę. Jos plotas priklauso nuo mėsos savybės surišti vandenį.

Bendras pelenų kiekio nustatymas - paukštienoje buvo nustatytas pagal LST ISO 936:2000 „Mėsa ir mėsos produktai. Bendrojo pelenų kiekio nustatymas“.

Sausosios medţiagos - buvo nustatomos mėsos mėginius dţiovinant iki pastovios masės automatinėmis sausų medţiagų svarstyklėmis.

Riebalų kiekio nustatymas –Soksleto, metodu. jis pagrįstas riebalų išsiskyrimu iš dţiovintos medţiagos chloroformu ir dţiovinimu iki pastovaus svorio.

23

2.4. Paukštienos mikrobiologiniai rodikliaibroilerių krūtinėlių raumenyse

Paukštienos mikrobiologiniai rodikliai nustatyti pagal LST EN ISO standartus bendras mikroorganizmų skaičius nustatytas pagal LST EN ISO 4833-1:2013 “Maisto ir pašarų mikrobiologija. Bendras metodas. Kolonijų skaičiavimo 30°C temperatūroje metodas”.

Escherichia coli bakterijos nustatytos pagal LST ISO 16649-2:2002/P:2009 “Maisto ir pašarų

mikrobiologija. Bendrasis β-gliukuronidazę gaminančių ţarninių lazdelių (Escherichia coli) skaičiavimo metodas. 2 dalis. Kolonijų skaičiavimo 44°C temperatūroje, naudojant 5-brom-4-chlor-3-indolil β-D-gliukuronidą, metodas“.

Enterobakterijos nustatytos pagal LST ISO 21528-2:2009 “Maisto ir pašarų mikrobiologija. Bendrieji enterobakterijų (Enterobacteriaceae) aptikimo ir skaičiavimo metodai. D. 2, Kolonijų skaičiavimo metodas “.

Staphylococcus aureus bakterijos nustatytos pagal LST EN ISO 6888-1:2000/A1:2004

“Maisto ir pašarų mikrobiologija. Koagulazę gaminančių stafilokokų (Staphylococcus aureus ir kitų rūšių) skaičiavimas. Bendrasis metodas. 1 dalis. Metodas, naudojant standţiąją Baird-Parkerio agaro terpę“.

Pseudomonas spp. bakterijos nustatytos pagal LST EN ISO 13720:2011 “Mėsa ir mėsos

produktai. Numanomų pseudomonų (Pseudomonas spp.) skaičiavimas“.

2.5. Spalvos koordinačių intensyvumo nustatymas broilerių krūtinėlių raumenyse

Viščiukų broilerių krūtinėlės spalvingumas nustatomas pagal CIE-Lab metodą, matuotas šviesumas (L*), rausvumas (a*), gelsvumas (b*). Spalvų vertinimas atliekamas tik trimatėje erdvėje. Spalvų charakteristikai nustatyti buvo naudotas spektrofotometras Konica minolta CR-410. Krūtinėlės spalvingumas nustatytas vienodo kontrasto spalvų erdvėje.

2.6. MDA koncentracijos nustatymas broilerių krūtinėlių raumenyse

Lipidų peroksidacija įvertinta pagal malondialdehido (MDA) koncentraciją broilerių krūtinėlėje. Lipidų peroksidų kiekiui nustatyti buvo naudojama jų transformacija į spalvotą junginį su tiobarbitūrine rūgštimi. MDA - galutinis riebalų rūgščių peroksidacijos produktas, reaguoja su tiobarbitūrine rūgštimi, sudarydamas spalvotą kompleksą, kuris charakterizuojamas absorbcijos maksimumu, kai bangos ilgis 532 nm. Broilerių krūtinėlių MDA kiekis nustatytas švieţių po 1 ir 3

24

mėnesių sandėliuotos laikant šaldiklyje prie - 18°C temperatūros, naudojant efektyviąją skysčių chromatografiją - Varian ProStar.

2.7. Riebalų rūgščių nustatymas broilerių krūtinėlių raumenyse

Riebalų rūgščių (sočiųjų, mononesočiųjų ir polinesočiųjų) ir bendrai lipidų frakcijai nustatyti mėginiai buvo ekstrahuoti chloroformo-matanolio alkoholio mišiniu. Riebalų rūgštys nustatytos pagal Folch su bendraautoriais [51] nustatytą metodiką. Riebalų rūgštys išskirtos, identifikuotos ir nustatytos dujų chomatografu „GC-2010 Shimadzu“ su vandenilio liepsnos detektoriumi. Chromatografiniai duomenys apdoroti ir rūgščių kiekis apskaičiuotas taikant chromatografo duomenų apdorojimo, saugojimo ir kaupimo programą.

2.8. Cholesterolio kiekio nustatymas broilerių krūtinėlių raumenyse

Cholesterolio kiekis paukštienoje buvo nustatomas skysčių chromatografijos metodu pagal Polak ir kt [52] metodiką. Susmulkiname mėsą, atsveriame 2 g, įpilami 10 ml prisotinto KOH tirpalo, išvorteksuojamas mėginys ir inkubuojamas 60ºC temperatūroje maišant vandens vonelėje su purtykle. Po pašildymo atvėsinamas iki kambario temperatūros, įpilama 10 ml distiliuoto vandens ir gerai išmaišoma. Mėgintuvėlis purtomas 2 min., į viršutinį sluoksnį įpilami 3 ml distiliuoto vandens (pagerina cholesterolio perėjimą į heksano fazę), sumaišoma, centrifuguojama 10 min. 1500 rpm greičiu. 1 ml organinės fazės perkeliama į buteliuką ir išdţiovinama iki sausos masės po azoto srove, o likutis ištirpinamas 0,4 ml mobilios fazės. HPLC analizei imama 20 µL injekcija, naudojant efektyviąją skysčių chromatografiją - Varian ProStar.

2.9. Biogeninių aminų nustatymas broilerių krūtinėlių raumenyse

Biogeninių aminų analizė atlikta efektyviosios skysčių chromatografijos atvirkštinių fazių metodu. Mėginiai homogenizuoti (Bag Mixer®, Prancūzija), kur biogeniniai aminai ekstrahuoti du kartus, centrifuguojant 2500 apsisukimų per minutę greičiu 10 min. (Centrifuge 5418, Vokietija), kiekvieną kartą naudojant po 10 ml 0,4 mol/l perchloro rūgšties. Mėginių derivatizacija atlikta taikant Ben-Gigirey [53] metodiką, t. y. 0,5 ml ekstrakto (arba vidinio standarto tirpalo – 1,7-diaminoheptano) sumaišyta su 100 μl 2 M natrio hidroksido ir 120 μl prisotinto natrio bikarbonato. 1 ml dansilchlorido tirpalo įpilta į paruoštą mėginį ir 40°C temperatūroje termostate (Binder,

25

kietija) išlaikyta 45 min. Likęs dansilchloridas neutralizuotas įpylus 40 μl 25% amoniako, 30 min. palaikius kambario temperatūroje. Mišinys praskiestas iki 3,2 ml tūrio amonio acetatu (0,1 mol/l) ir acetonitrilo mišiniu (1:1). Mėginiai nufiltruoti per 0,45 μm filtrą (Millipore Co., Bedford, MA, JAV), įšvirkšti pro 20 μl kilpą ir išanalizuoti taikant efektyvaus slėgio skysčių chromatografijos metodą (Aligent 1200 Series, Vokietija). BA identifikuoti lyginant kiekvieno nustatomo amino sulaikymo kolonėlėje trukmę su kiekvienos etaloninės medţiagos sulaikymo trukme. Kiekybinė analizė atlikta taikant vidinio standarto metodą, skaičiuojant smailės plotą apibrėţtam etaloninės medţiagos kiekiui. Tyrėme švieţios, po 1 ir 3 mėn. sandėliuotos viščiukų broilerių krūtinėlės laikant šaldiklyje prie - 18°C temperatūros, naudojant efektyviąją skysčių chromatografiją - Varian ProStar.

2.10. Statistinė duomenų analizė

Duomenų statistinė analizė atlikta statistiniu paketu SPSS 15.0 (SPSS Inc., Il, USA, 2006). Buvo apskaičiuoti poţymių aritmetiniai vidurkiai (X), jų sklaidos charakteristikos – vidutiniai kvadratiniai nuokrypiai (SD). Skirtumai tarp grupių nustatyti naudojant Duncan testą. Skirtumai tarp vidutinių reikšmių patikimi, kai p≤0,05.

26

3. TYRIMŲ REZULTATAI

3.1 Ekstruduotų rapsų sėklų įtaka viščiukų broilerių produktyvumui

Vienas pagrindinių viščiukų broilerių produktyvumo parametrų yra jų kūno svoris, kuris apskaičiuotas pagal lesinimo bandymo gautus rezultatus. Analizuojant viščiukų broilerių augimo rezultatus (4 lentelė), nustatėme, kad visą 1-35 dienų auginimo laikotarpį, kontrolinės grupės viščiukų broilerių masė buvo 1% maţesnė, nei tiriamosios grupės. Nustatyta, kad po 7 amţiaus dienų 1% viščiukų broilerių masė buvo maţesnė tiriamosios grupės, o po 21 dienos ji siekė – 2% (p≥0,05) daugiau, atitinkamai. Pagal gautus tyrimų rezultatus matome, kad broilerių augimo intensyvumas tiriamojoje grupėje buvo analogiškas kaip kontrolinėje grupėje (p≥0,05).

4 lentelė. Ekstruduotų rapsų sėklų įtaka viščiukų broilerių kūno masei, g.

Amţius dienomis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė

1 42,12±0,43 100 42,14±0,23 100 7 149,98±22,22 100 148,15±13,81 99 21 961,50±10,17 100 982,10±8,86 102 35 2407,84±23,24 100 2420,12±86,21 101

*- duomenys statistiškai patikimi, kai p≤0,05.

Lesalų sąnaudos yra svarbus ekonominis rodiklis paukščių mityboje. Todėl įvertinus lesalų konversijos rezultatus tarp tiriamosios ir kontrolinės grupių nustatėme, kad ekstruduotų rapsų sėklų įterpimas pirmąsias 3 amţiaus savaites t. y. 1-7 ir 22-35 amţiaus dienomis lesalų konversija buvo panaši (5 lentelė). Tačiau 8-21 auginimo dieną, tiriamosios grupės lesalų konversija buvo 9% maţesnė (p≥0,05). Įvertinus rezultatus 1-35 amţiaus dienų nustatėme, kad vidutinės lesalų sąnaudos per visą augimo periodą buvo panašios, tačiau tiriamojoje grupėje buvo 1% maţesnės.

27 5 lentelė. Ekstruduotų rapsų ir sojos pupelių įtaka viščiukų broilerių vidutinėms lesalų sąnaudoms

1 kg priesvorio gauti, kg/kg.

Amţius dienomis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė

1-7 1,49±0,19 100 1,48±0,19 99 8-21 1,37±0,04 100 1,24±0,19 91 22-35 1,68±0,06 100 1,62±0,27 96 1-35 1,57±0,03 100 1,56±0,19 99

*- duomenys statistiškai patikimi, kai p≤0,05.

Analizuojant viščiukų broilerių išsaugojimą nustatyta, kad jis lyginant su viščiukų broilerių auginimo rekomendacijomis, kurios nurodo, kad per auginimo laikotarpį gali sudaryti iki 95%, mūsų tyrimo rezultatais jis buvo maţesnis (6 lentelė).

6 lentelė. Ekstruduotų rapsų ir sojos pupelių įtaka broilerių išsaugojimui.

Amţius dienomis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė

1-8 99,00 100,00

9-21 99,00 98,50

22-35 99,00 100,00

1-35 97,00 98,50

*- duomenys statistiškai patikimi, kai p≤0,05.

Viščiukų broilerių išsaugojimas tiriamuoju laikotarpiu abiejose grupėse buvo panašus , tačiau kontrolinėje grupėje lesintoje standartiniais lesalais papildytais ekstruduotomis sojos pupelėmis siekė - 97%, o tiriamojoje lesintoje ektruduotomis rapsų sėklomis – 98,5%. Lesinant lesalais papildytais ektruduotomis rapsų sėklomis, išsaugojimas buvo 1,5% maţesnis.

28

3.2. Ekstruduotų rapsų sėklų įtaka viščiukų broilerių virškinimo procesams

Viščiukų broilerių ţarnyno pH koncentracija atskiruose virškinimo trakto dalyse svarbus parametras, jam esant ţemesniam, atskirose virškinimo trakto dalyse atsiranda palankios sąlygos patogeniniams mikroorganizmams vystytis. Analizuojant pH skirtumus tarp kontrolinės ir tiriamosios grupių dvylikapirštėje ţarnoje, nustatyta, kad pH kontrolinėje grupėje buvo - 6% maţesnis lyginant su tiriamąja grupe (p≤0,05) (4 paveikslas). Klubinėje ţarnoje pH – 6% maţesnis tiriamojoje grupėje lesintoje ekstruduotomis rapsų sėklomis (p≤0,05). Aklojoje ţarnoje pH sumaţėjo – 9% kontrolinėje grupėje (p≥0,05), o storojoje ţarnoje pH – 22% buvo didesnis kontrolinėje grupėje lesintų viščiukų su ekstruduotomis sojos pupelėmis (p≤0,05).

4 paveikslas. Lesalų papildytų ekstruduotomis rapsų sėklomis ir sojos pupelėmis įtaka viščiukų

broilerių žarnų pH. 0,00 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00 6,00 7,00 8,00

Dvylika pirštės Klubinės Aklosios zarnos Storosios ţarnos

Ţar

nų

p

H

Kontrolinė Tiriamoji

*- duomenys statistikai patikimi, kai p≤0,05.

Gauti rezultatai tik patvirtina, kad viščiukų broilerių virškinamojo trakto pH svyravimai teigiamai įtakojo viščiukų broilerių sveikatą, nes ir broilerių išsaugojimo rezultatai parodė, kad išsaugojimas buvo 1,5% geresnis, palyginus su kontroline grupe.

29 7 lentelė. Lesalų papildytų ekstruduotomis rapsų sėklomis ir sojos pupelėmis įtaka viščiukų

broilerių vidaus organų išsivystymui.

Rodikliai

Grupė

Kontrolinė Tiriamoji

Ţarnyno svoris su turiniu, g 402,92±11,31 453,13±2,43*

Ţarnyno svoris be turinio, g 178,96±5,57 202,54±1,27*

Ţarnyno ilgis su akląja ţarna, g 945,00±3,66 1087,00±11,72*

Širdies svoris, g 43,63±2,34 51,35±0,88*

Kepenų svoris, g 181,64±4,52 206,82±3,33*

Kasos svoris, g 13,47±0,44 18,69±0,51*

Raumeninis skrandis, g 95,55±2,42 100,13±2,37*

Liaukinis skrandis, g 39,81±1,37 35,24±0,73*

*- duomenys statistiškai patikimi, kai p≤0,05.

Analizuojant ekstruduotų rapsų sėklų ir sojos pupelių įtaką viščiukų broilerių vidaus organų išsivystymui (7 lentelė), ţarnyno ilgio ir svorio išsivystymui lesalų papildymas ekstruduotomis rapsų sėklomis turėjo teigiamos įtakos ţarnynui. Tiriamosios grupės viščiukų broilerių ţarnynas buvo apie 11% sunkesnis, lyginant su kontroline. Nustatėme, kad tiriamojoje grupėje, kurios viščiukų broilerių lesalai buvo papildyti ekstruduotomis rapsų sėklomis ţarnyno svoris su turiniu 50g, o be turinio 24g sunkesnis. Širdies svoris 15% buvo didesnis tiriamojoje grupėje, o kepenų svoris sumaţėjo - 12% kontrolinėje grupėje. Viščiukus broilerius lesinant lesalais papildytais ekstruduotomis rapsų sėklomis kasos svoris padidėjo – 28%, lyginant su kontroline grupe.

Kombinuotieji lesalai papildyti ekstruduotomis rapsų sėklomis didino raumeninio skrandţio svorį - 5%. Ekstruduotų rapsų sėklų panaudojimas lesaluose liaukinio skrandţio svorį sumaţino 12%, lyginant su kontroline viščiukų grupe. Analizuojant likusius viščiukų vidaus organų masę nustatyti statistikai patikimi skirtumai p≤0,05.

30 8 lentelė. Lesalų papildytų ekstruduotomis rapsų sėklomis ir sojos pupelėmis įtaka viščiukų

broilerių kraiko sausųjų medžiagų kiekiui.

Rodikliai Grupė Kontrolinė Tiriamoji 1-7 9,20±1,02 8,78±0,41 8-21 24,24±2,50 19,31±3,53* 22-35 27,27±1,37 24,88±2,24*

*- duomenys statistikai patikimi, kai p≤0,05.

Analizuojant viščiukų broilerių kraiko sausųjų medţiagų kiekį (8 lentelė) nustatyta, kad lesinant kombinuotaisiais lesalais papildytais ekstruduotomis rapsų sėklomis visą tiriamąjį laikotarpį sausųjų medţiagų kiekis buvo didesnis kontrolinėje grupėje. Pirmąjį periodą – 5%, antrąjį – 20% (p≤0,05), o trečiąjį – 9% (p≤0,05) maţesnis tiriamojoje grupėje. Kraiko sausųjų medţiagų kiekis parodo, kad viščiukų broilerių virškinamąjį traktą teigiamai veikia ekstruduotos rapsų sėklos, nes yra gerai virškinamos.

3.3. Ekstruduotų rapsų sėklų įtaka paukštienos kokybei ir saugai

Paukštienos mėsos kokybę įtakoja daugelis faktorių, vienas iš svarbiausių - pilnai skrostos skerdenos išeiga, kurią sąlygoja tokie rodikliai, kaip skerdimo amţius, lesalų kokybė, paukščių lytis, paukščių prieš skerdimą alkinimo laikas ir kiti faktoriai. Skerdenos masė prieš skerdimą buvo 1% didesnė tiriamojoje grupėje (9 lentelė). Pilnai skrostos skerdienos masė – 1% didesnė kontrolinėje grupėje. Dideli skirtumai grupėse pastebėti tarp šlaunelių ir blauzdelių raumenų masės (su kaulu ir oda), kuri kontrolinėje grupėje buvo didesnė 26% (p≤0,05) ir 12% (p≥0,05), atitinkamai Kojų raumenų masė (be kaulo ir odos) tarp grupių skyrėsi 20%, tačiau šlaunelių masė maţesnė buvo 34% (p≤0,05), o blauzdelių masė 19% (p≤0,05) lyginant su tiriamąja grupe. Krūtinės raumenų masė (su kaulu ir oda) buvo 22%, be kaulo ir odos – 23% didesnė, negu tiriamojoje grupėje (p≥0,05). Šlaunies kaulo ilgis buvo 4% (p≥0,05), o blauzdos kaulo 15% ilgesnis kontrolinėje grupėje (p≤0,05).Bendra karkaso masė su kaulu ir raumenų likučiais, taip pat kontrolinėje grupėje buvo 12% didesnė lyginant su tiriamąja grupe. Skerdienos išeiga buvo 1% maţesnė tiriamojoje grupėje palyginus su kontroline grupe.

31 9 lentelė. Lesalų papildytų ekstruduotomis rapsų sėklomis ir sojos pupelėmis įtaka viščiukų

broilerių skerdimo rezultatams.

Skerdimo rezultatai Grupės

Kontrolinė Tiriamoji

Masė prieš skerdimą, g 2008,65±143,17 2021,32±147,34* Pilnai skrostos skerdienos masė su vidaus organais, g 1484,99±112,37 1473,34±102,92 Šlaunelių raumenų masė (su kaulu ir oda), g 288,02±70,94 212,61±51,10* Blauzdų raumenų masė (su kaulu ir oda), g 228,36±7,11 202,05±21,15 Kojų raumenų masė (be odos ir kaulų), g 516,38±66,63 414,66±71,07* Šlaunų masė (be kaulo ir odos), g 219,90±38,13 144,81±9,73* Blauzdų raumenų masė (be kaulų ir odos), g 147,10±15,05 118,76±6,32* Krūtinės raumenų masė (su kaulu ir oda), g 659,90±124,99 516,86±7,35 Krūtinėlės raumenų masė (be kaulo ir odos), g 573,42±96,03 441,08±34,50 Krūtinės keteros ilgis, cm 10,53±0,61 10,44±0,47 Šlaunies kaulo ilgis, cm 7,88±0,63 7,60±0,48 Blauzdos kaulo ilgis, cm 12,05±0,86 10,20±0,33* Karkaso masė su kaulu ir raumenų likučiais, g 399,59±64,56 350,59±26,39 Pilnai skrosta skerdenų išeiga, % 73,93±0,76 72,89±0,52 Krūtinės raumenų išeiga, % 25,85±5,26 26,46±1,42 Kojų raumenų išeiga, % 15,41±0,36 16,36±0,74 *- duomenys statistiškai patikimi, kai p≤0,05.

Fizikinės ir cheminės savybės nusako mėsos technologinę, kulinarinę ir mitybinę vertę. Tyrimai parodė (5 paveikslas), kad didesnis mėsos pH visu tiriamuoju laikotarpiu (po 1, 24, 48 ir 72 val.) buvo nustatytas tiriamojoje grupėje lesintoje lesalais papildytais ekstruduotomis rapsų sėklomis. Nustatyti statistikai patikimi skirtumai tarp grupių p≤0,05.

32 5 paveikslas. Lesalų papildytų ekstruduotomis rapsų sėklomis ir sojos pupelėmis įtaka vištienos

krūtinėlės pH dinamikai laikymo metu.

5,40 5,60 5,80 6,00 6,20 6,40 6,60 6,80 7,00

pH po 1 val pH po 24 val pH po 48 val pH po 72 val

K

rūt

inėlių

pH

Kontrolinė Tiriamoji

*- duomenys statistikai patikimi, kai p≤0,05.

Įvertinus fiziko-chemines paukštienos savybes (10 lentelė) matome, kad varijuoja labai siaurame diapazone. Kadangi sausųjų medţiagų daugiau nustatyta tiriamojoje grupėje, todėl šios mėsos maţesnį vandeningumą sąlygojo - 39% lyginant su kontroline grupe. Vandens rišlumas ir tarpraumeniniai riebalai buvo panašus ir neţenkliai skyrėsi abiejose grupėse (p≤0,05). Mėsos kietumas yra svarbus technologinis rodiklis, minkštesnė mėsa buvo – kontrolinės grupės lesintos standartiniais lesalais papildytais sojos pupelėmis. Virimo metu maţiau masės netenkanti mėsa yra vertingesnė, pagal gautus tyrimo rezultatus matome, kad virimo nuostoliai didesni buvo kontrolinės grupės ir skyrėsi 25% (p≤0,05).

Pelenų ir baltymų santykis buvo panašus, baltymingesnė mėsa buvo – tiriamosios grupės lesintos standartiniais lesalais papildytais ekstruduotomis rapsų sėklomis. Cholesterolio kiekis maţesnis nustatytas taip pat tiriamojoje grupėje ir skyrėsi 6%.

Spalva mėsai suteikia ne tik estetinę išvaizdą, bet yra susijusi ir su kai kuriomis kulinarinėmis bei technologinėmis savybėmis. Ţalios krūtinėlių mėsos mėginių spalvos charakteristikos įvertintos instrumentiniu būdu, parodė, kad šviesumas L* buvo labiau išreikštas kontrolinėje grupėje, tiriamųjų mėginių raudonumas a* buvo artimas, o gelsvumas b* labiausiai išsiskyrė. Tiriamoji grupė išsiskyrė, nes šios grupės mėsa buvo maţiausiai išreikšto šviesumo L* ir maţiausia geltonumo b* vertė, kuri buvo 14% maţesnė lyginat su kontroline grupe.

33 10 lentelė. Lesalų papildytų ekstruduotomis rapsų sėklomis ir sojos pupelėmis įtaka vištienos

krūtinėlių fizikinėms-cheminėms savybėms.

Rodikliai Grupės Kontrolinė Tiriamoji Sausosios medţiagos, % 25,27±0,45 28,04±0,45* Vandeningumas, % 2,19±0,36 1,34±0,37* Vandens rišlumas, % 62,40±1,22 63,65±0,83 Virimo nuostoliai, % 15,41±1,99 11,54±1,33* Švelnumas (kietumas), kg/cm2 _{1,45±0,29 1,97±0,28*} Tarpraumeniniai riebalai, % 2,13±0,38 2,22±0,15 Pelenai, % 1,20±0,03 1,32±0,04* Baltymai, % 21,40±0,69 24,50±0,56* Cholesterolis, mg/100g 59,23±4,29 55,43±16,28 Spalvos koordinačių intensyvumas

L* 51,04±1,80 48,64±1,48

a* 17,00±0,99 16,36±1,27

b* 9,98±1,15 8,54±0,74

*- duomenys statistiškai patikimi, kai p≤0,05.

Įvertinome sandėliavimo įtaką biogeninių aminų susidarymui paukštienos krūtinėlėje (6 paveikslas). Nustatėme šiuos pagrindinius biogeninius aminus – triptaminas, feniletilaminas, putrescinas, kadaverinas, histaminas, tiraminas, sperminas ir spermidinas. Kadaverino kiekis tiriamuoju laikotarpiu nebuvo nustatytas nei viename iš mėginių.

Atlikę biogeninių aminų tyrimus vištienos krūtinėlėje nustatėme, kad iš karto paskerstų broilerių krūtinėlėse didţiausias biogeninių aminų kiekis buvo kontrolinėje grupėje ir suminis kiekis sudarė - 187,99 mg/kg, o tiriamojoje grupėje - 167,87 mg/kg. Po trijų mėnesių sandėliavimo prie minus 18°C temperatūros tendencija išliko ta pati ir sudarė, kontrolinėje grupėje - 247,31 mg/kg, o tiriamojoje - 187,36 mg/kg. Sandėliuojant paukštieną šešis mėnesius prie minus 18°C temperatūros, suminis biogeninių aminų kiekis didesnis buvo tiriamojoje grupėje – 183,69 mg/kg, o kontrolinėje sudarė – 130,54 mg/kg, tai yra net 29% maţiau.

Triptaminas sandėliuojant tendencingai didėjo, bet sudarė labai nedidelį kiekį nuo 2,86 iki 3,37 mg/kg kontrolinėje grupėje ir nuo 1,52 iki 3,10 mg/kg tiriamojoje grupėje. Didţiausi kiekiai

34

nustatyti feniletilamino vyravo abiejose grupėse. Putrescino kiekis nedidelis, ir sandėliuojant paukštieną jis tendencingai maţėjo iki 2,68 mg/kg (kontrolinė grupė), 2,83 mg/kg (tiriamoji grupė). Kadaverino kiekis tiriamojoje grupėje sandėliuojant padidėjo ir po 6 mėnesių siekė 2,40 mg/kg, o kontrolinėje sumaţėjo iki 1,28 mg/kg. Histamino buvo nenustatyta, tik kontroliniame mėginyje iškart paskerstoje mėsoje ir sudarė – 0,08 mg/kg. Tiramino taip pat buvo aptikti neţymūs kiekiai, tik sandėliuojant 6 mėnesius tiriamojoje grupėje nustatyta 16 mg/kg, o kontrolinėje 6,84 mg/kg, tai yra 57% daugiau. Spermidino beveik nenustatyta, o spermino kiekis sandėliuojant kontrolinėje grupėje sumaţėjo 44%, o tiriamojoje – 51%. Statistikai reikšmingi duomenys nustatyti spermidino po 3 mėnesių sandėliavimo (p≤0,05) tarp kontrolinės ir tiriamosios grupių.

6 paveikslas. Lesalų papildytų ekstruduotomis rapsų sėklomis ir sojos pupelėmis įtaka biogeninių

aminų susidarymui paukštienoje sandėliuojant.

*- duomenys statistikai patikimi, kai p≤0,05.

Nesilaikant higienos bei sanitarijos, ruošiant smulkintą mėsą gali prisidauginti įvairių mikroorganizmų. Taip pat į mėsą mikroorganizmai gali patekti su dedamais uţterštais ingredientais. Svarbus veiksnys yra temperatūra. Netinkamoje temperatūroje laikant ar apdorojant mėsą, joje gali pradėti daugintis mikroorganizmai.

Įvertinome lesalų įtaką paukštienos saugos rodikliams ir sandėliavimo nuokrypius mėsą laikant prie minus 18°C temperatūros 6 mėnesius (7 paveikslas). Tyrimų rezultatai rodo, kad bendras mikroorganizmų skaičius paskerstoje paukštienoje siekė kontrolinėje grupėje 4,37 lg KSV/g, o tiriamojoje – 3,97 lg KSV/g. Paukštieną sandėliuojant šešis mėnesius tiriamojoje grupėje

35

bendras mikroorganizmų skaičius sumaţėjo iki 3,60 lg KSV/g, o kontrolinėje grupėje neţymiai padidėjo iki 4,43 lg KSV/g.

E. coli yra vertingas fekalinio uţterštumo rodiklis, o maisto srityje gali būti naudojama kaip

higienos indikatorius, taip pat gali atspindėti maisto mikrobinę taršą laikymo metu. Nustatėme, kad

E. coli laikymo metu paukštienoje sumaţėjo kontrolinėje grupėje lyginant su pradiniais duomenimis

po 3 mėnesių - 25%, o po 6 mėnesių - 64%, tuo tarpu tiriamojoje grupėje 51% ir 63% atitinkamai. Enterobakterijų skaičius tiriamojoje grupėje buvo ţenkliai maţesnis lyginant su kontroline, tačiau po 6 mėnesių sandėliavimo sumaţėjo iki minimumo 1,00 lg KSV/g. S. aureus, Enterobacter spp. ir

Pseudomonas spp. bakterijų buvo aptikti minimalūs kiekiai. Statistiškai patikimų rezultatų

nenustatyta (p≥0,05).

7 paveikslas. Lesalų papildytų ekstruduotomis rapsų sėklomis ir sojos pupelėmis įtaka

mikrobiologiniams rodikliams paukštienoje sandėliuojant.

*- duomenys statistiškai patikimi, kai p≤0,05.

Analizuojant MDA kiekį paukštienoje sandėliavimo metu (8 paveikslas), matome, kad tiek kontrolinės tiek tiriamosios grupės paukštienoje buvo panašus. Po 3 mėnesių sandėliavimo prie minus 18°C temperatūros MDA kiekis tiriamosiose grupėse buvo didesnis 0,14 mol/kg, lyginant su kontroline grupe (p≤0,05). Tuo tarpu po 6 mėnesių sandėliavimo MDA kiekis tiriamojoje grupėje padidėjo 20% palyginus su kontroline grupe ir siekė 0,84 mol/kg ir 1,05 mol/kg, (p≤0,05)

36

atitinkamai. Nustatyti statistiškai patikimi duomenys visu tiriamuoju sandėliavimo laikotarpiu tarp grupių.

8 paveikslas. Lesalų papildytų ekstruduotomis rapsų sėklomis ir sojos pupelėmis įtaka viščiukų

broilerių MDA kiekiui krūtinėlėse sandėliuojant.

0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 po 24 val po 3 mėn po 6 mėn M DA kiek is krūtin ėlės e, μM /kg Kontrolinė Tiriamoji *- duomenys statistiškai patikimi, kai p≤0,05.

Riebalų rūgščių sudėties analizė (11 lentelė) parodė, kad daugiausiai paukštienoje nustatyta mononesočiųjų riebalų rūgščių (C14:1, C16:1, C17:1, C18:1, C20:1), iš kurių nustatyti po vieną cis ir trans izomerą t.y. kiek maţiau sočiųjų riebalų rūgščių (C10:0, C12:0, C14:0, C15:0, C16:0, C17:0, C18:0, C20:0). Sočiųjų riebalų rūgščių kontrolinėje grupėje nustatyta 33,71% t. y. 4,9% maţiau nei tiriamojoje grupėje. Mononesočiųjų riebalų rūgščių tiriamojoje grupėje buvo 37,8% t. y. 2,3% daugiau nei kontrolinėje grupėje. Iš polinesočiųjų riebalų rūgščių daugiausiai nustatyta omega 6 (C18:2n6, C20:4n6, C20:4(n-6), C22:4 (n-6)), o maţiausiai omega 3 (C22:5) riebalų rūgščių. Omega 6 riebalų rūgščių tiriamojoje grupėje buvo 9% maţiau lyginant su kontroline.

11 lentelė. Lesalų papildytų ekstruduotomis rapsų sėklomis ir sojos pupelėmis įtaka riebalų rūgščių

susidarymui paukštienoje. Rodikliai Grupės Kontrolinė Tiriamoji Dekano rūgštis 0,45±0,19 0,61±0,19 Dodekano rūgštis 3,60±0,22 3,49±0,08 9-Tetradekano rūgštis 0,37±0,09 0,53±0,10

37 11 lentelės tęsinys Tetradekano rūgštis 3,81±0,68 3,98±0,57 Pentadekano rūgštis 0,24±0,09 0,31±0,07 9-Heksadekano rūgštis 0,46±0,03 0,43±0,02 9-Heksadekano rūgštis (Z) 2,28±0,14 2,64±0,20 Heksano rūgštis 18,79±1,45 19,61±0,89 cis-10-Heptadekano rūgštis 0,13±0,02 0,11±0,01 Heptadekano rūgštis 0,18±0,02 0,17±0,03 6,9,12-Oktadecatrienoic 0,25±0,02 0,30±0,03 9,12 Oktadekano rūgštis 27,13±1,79 25,06±1,49 9-Oktadekano rūgštis(trans) 0,74±0,40 1,72±0,22* 9-Oktadekano rūgštis (cis) 31,99±0,94 31,30±0,57

Oktadekano rūgštis 6,09±0,65 7,02±0,16

5,8,11,14 Archidono rūgštis 1,13±0,22 0,82±0,05

cis-11-arachidono 1,02±0,12 1,12±0,08

Arachidono rūgštis 0,56±0,15 0,28±0,04*

cis-7,10,13,16 dokozatetraneno rūgštis 0,38±0,06 0,29±0,07

Dokozapenteno rūgštis 0,42±0,03 0,21±0,07*

∑SRR 33,71±2,62 35,46±1,68 ∑MNRR 36,98±1,19 37,84±0,39 ∑PNRR 29,30±1,67 26,69±1,43 ∑PNRR/∑SRR 0,87±0,06 0,75±0,08 *- duomenys statistiškai patikimi, kai p≤0,05.