Birutė Milkintaitė
V kursas 8 grupėPRIEŠMOKYKLINIO IR PRADINIO UGDYMO
MOKYTOJŲ ŽINIOS APIE VAIKŲ DANTŲ TRAUMAS
IR PIRMĄJĄ PAGALBĄ TRAUMAI ĮVYKUS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas
prof. Julija Narbutaitė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA
PRIEŠMOKYKLINIO IR PRADINIO UGDYMO MOKYTOJŲ ŽINIOS APIE VAIKŲ DANTŲ TRAUMAS IR PIRMĄJĄ PAGALBĄ TRAUMAI ĮVYKUS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ...
(parašas)
... (vardas pavardė, kursas, grupė)
20....m. ...
(mėnuo, diena)
Darbo vadovas ...
(parašas
... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m...
(mėnuo, diena)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMOLENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl.laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ... Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei reikalavimus?
0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus?
0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas,
tikslas uždaviniai (1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0
8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų
rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama
problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir
sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?
0,3 0,1 0
11 Medžiaga ir
metodai (2balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,
tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13 Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14 Ar tinkamai aprašytos statistinės programos, naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant
statistinio patikimumo lygmenį?
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka reikalavimus?
0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi informacija?
0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis
reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis
su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje,
rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar
atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūr os sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal reikalavimus?
0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami
literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas moksliniam darbui?
0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą
temą? +0,2 +0,1 0
32 Praktinės
rekomend aci jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susijusios su gautais rezultatais?
+0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33 Bendri reikalavi mai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo rengimo reikalavimus?
-1 balas -2 balai 36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo
-1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus,kompiuterinio
raštingumo klaidų? -2 balai
-1 balas 38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo
-0,5 balo 39 Plagiato kiekis darbe
>20% (nevert.) 40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir
puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus? -0,2 balo -0,5 balo 41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir
poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo
-0,5 balo 42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos
komiteto leidimas?
-1 balas 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo
-0,5 balo 44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai
(spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo
-0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų. Recenzento pastabos:
TURINYS
SANTRAUKA ... 7 SUMMARY ... 8 ĮVADAS ... 9 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11 1.1. Dantų traumos ... 111.2. Dantų traumų priežastys ... 11
1.3. Kaip dažnai įvyksta dantų traumos? ... 12
1.4. Kokias problemas sukelia dantų traumos? ... 13
1.5. Pirmosios pagalbos įvykus dantų traumai svarba ... 14
1.6. Dantų traumų pasekmės ... 14
1.7. Dantų traumų profilaktika ... 15
1.8. Mokytojų žinios apie dantų traumas ir patirtis ... 16
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 18 2.1. Medžiaga ... 18 2.2. Tyrimo dalyviai ... 18 2.3. Metodai ... 18 2.4. Duomenų analizė ... 19 3. REZULTATAI ... 20
3.1. Respondentų demografinių ir socialinių duomenų analizė ... 20
3.2. Respondentų nuomonės apie dantų traumas ir pirmąją pagalbą jai įvykus analizė ... 21
3.3. Respondentų žinių apie dantų traumas ir veiksmų, kurių jie imtųsi ar rekomenduotų imtis tėvams pateiktose klinikinėse situacijose, analizė ... 26
3.4. Respondentų patirties ir savo žinių įsivertinimo pasiskirstymas ... 29
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 33
IŠVADOS ... 35
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 36
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 37
7
PRIEŠMOKYKLINIO IR PRADINIO UGDYMO MOKYTOJŲ ŽINIOS
APIE VAIKŲ DANTŲ TRAUMAS IR PIRMĄJĄ PAGALBĄ TRAUMAI
ĮVYKUS
SANTRAUKA
Problemos aktualumas: dantų traumos yra dažnos tarp mokyklinio amžiaus vaikų, o jų pasekmės
daro įtaką tiek burnos sveikatai, tiek vaiko gyvenimo kokybei. Įvykus traumai šalia esančio mokytojo pirmosios pagalbos veiksmai yra svarbūs danties prognozei.
Tyrimo tikslas: sužinoti ir įvertinti Raseinių rajono priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų
žinias apie vaikų dantų traumas ir pirmąją pagalbą traumai įvykus.
Medžiaga ir metodai: atlikta anoniminė apklausa naudojant klausimyną, sudarytą iš keturių dalių.
Anketos padalintos visiems priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojams Raseinių rajone. Tyrime dalyvavo 85 mokytojai. Atsako dydis 86,73%.
Rezultatai: daugiau nei 80% mokytojų manė, kad pirmąją pagalbą įvykus dantų traumai reikia
suteikti kuo greičiau, tačiau šiek tiek daugiau nei pusė respondentų teigė, kad ją suteikti gali tik gydytojas odontologas. Beveik 72% mokytojų manė, kad išmuštą dantį galima išgelbėti, tačiau 63,5% nežinojo, kaip paimti išmuštą dantį, 49,4% mokytojų dantį odontologams perduotų nosinaitėje. 88,2% mokytojų savo žinias vertino kaip nepakankamas ir beveik 85% tiriamųjų nurodė, kad norėtų įgyti daugiau žinių.
Išvados: priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų Raseinių rajone žinios apie vaikų dantų
traumas ir pirmąją pagalbą joms įvykus yra nepakankamos.
8
KNOWLEDGE OF PRE - PRIMARY AND PRIMARY SCHOOL
TEACHERS ABOUT THE CHILDREN DENTAL TRAUMAS AND FIRST
AID FOR CHILDREN WITH DENTAL TRAUMA
SUMMARY
Relevance of the problem: dental traumas are common along school-age children, and their
consequences influence both oral health and quality of child’s life. In case of trauma, first aid measures provided by nearby teacher play an important role in the prognosis for injured tooth.
Aim of the study: to find out and evaluate the knowledge of pre-primary and primary school
teachers of Raseiniai district about the children dental traumas and first aid in case of that kind of trauma.
Material and methods: theanonymous survey was conducted, using the questionnaire consisting
of four parts. It was given to all the pre-primary and primary school teachers in Raseiniai district. The total of 85 teachers had participated in the survey. The response rate was 86,73%.
Results: more than 80% of teachers thought that the first aid in case of dental trauma must be
provided as soon as possible, but slightly more than half of the respondentsstated that it could only be given by an odontologist.
Nearly 72% of teachers thought that a broken tooth could be healed, but 63,5% did not know how to take a broken tooth, 49,4% of the teachers would give a tooth to an odontologist in a hankie. 88,2% of teachers have rated their knowledge as insufficient. Nearly 85 % of respondents have indicated they would like to get more knowledge.
Conclusion: the study revealed that teachers lack the knowledge of children dental traumas, and
their behaviour in the case of dental traumas would be inadequate.
9
ĮVADAS
Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją, sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas [1]. Įvairios dantų ir burnos ligos sutrikdo sveikatą bei gyvenimo kokybę. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad dantų traumos šiandien yra didelė problema ir netolimoje ateityje jų dažnis ir pasekmės gali tapti didesnės nei dantų ėduonies ir periodonto ligų [2,3]. Dantų traumos ypač dažnos tam tikrose rizikos grupėse ir viena iš tų grupių yra vaikai [4]. Nustatyta, kad dantų traumą bent kartą gyvenime patyrė trečdalis ikimokyklinio amžiaus vaikų (pieninis sąkandis) ir ketvirtadalis paauglių bei suaugusiųjų (nuolatinis sąkandis) [2,5,6]. Pagal naujausius metaanalizės duomenis apie 20% vaikų patiria dantų traumas [7,8]. Kiti tyrimai rodo, kad dantų traumų paplitimas siekia nuo 6% iki 59% [2,3]. Tai laikoma reikšminga, nes burnos ertmė sudaro tik 1% viso kūno ploto, o daugiau nei pusę visų fizinių traumų apima galvos ir kaklo sritis [9].
Dantų traumos daro įtaką vaiko gyvenimo kokybei. Jos sukelia skausmą, funkcijos, estetikos sutrikimus. Dantų traumos gali pakenkti ne tik fiziologiniu, bet ir psichologiniu bei ekonominiu aspektais. Jos vaikui sukelia emocines problemas, sutrikdo socialinį gyvenimą [4,5,10].
Nors didžiausia dalis dantų traumų įvyksta namuose, visgi reikėtų pabrėžti mokyklos aplinkos svarbumą: joje vaikai praleidžia daug laiko bei aktyviai dalyvauja fiziniame ir socialiniame gyvenime. Tyrimuose nustatyta, kad sveika ir saugi mokyklos aplinka buvo glaudžiai susijusi su dantų traumomis [2,3].
Įvykus dantų traumai, dažniausiai šalia nebūna odontologų, o atitinkamų veiksmų reikia imtis kuo greičiau. Todėl pirmąją pagalbą turėtų mokėti suteikti ne tik odontologai, bet ir kiti medicinos darbuotojai, tėvai, mokytojai, sporto treneriai ir kiti. Greita ir teisinga pirmoji pagalba įvykus dantų traumai, ypač avulsijų atvejais, turi didelę įtaką tolesnei danties prognozei bei gali padėti išvengti komplikacijų [2,4]. Jei dantų trauma nėra tinkamai gydoma, jos pasekmės gali išlikti visą gyvenimą [3].
Tyrimai rodo, kad mokytojai turi nepakankamai žinių apie pirmąją pagalbą įvykus dantų traumai [4,11]. Taip pat pastebėta, kad jie, kaip ir kiti neprofesionalai, informacijos apie pirmąją pagalbą įvykus traumai dažniausiai ieško internete, televizijoje, radijuje ir kitur. Tik nedidelė populiacijos dalis žinių įgauna iš sveikatos priežūros specialistų [4,12]. Todėl yra labai svarbu šviesti mokytojus bei mokyklos bendruomenę apie dantų traumas ir pirmosios pagalbos veiksmus jai įvykus.
Tyrimo hipotezė: manome, kad priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojai, kurie
10
Tyrimo tikslas: sužinoti ir įvertinti Raseinių rajono priešmokyklinio ir pradinio
ugdymo mokytojų žinias apie vaikų dantų traumas ir pirmąją pagalbą traumai įvykus.
Tyrimo uždaviniai:
1. Sužinoti Raseinių rajono priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų nuomonę apie vaikų dantų traumas.
2. Įvertinti Raseinių rajono priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų nuomonę apie vaikų dantų traumas.
3. Sužinoti Raseinių rajono priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų elgesį, įvykus vaikų dantų traumai.
4. Įvertinti Raseinių rajono priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų elgesį, įvykus vaikų dantų traumai.
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Dantų traumos
Dantų trauma – tai dantų ir/ar kitų kietųjų ar minkštųjų audinių burnos ertmėje ar aplink burną pažeidimas. Dažnai tai yra staigus, netikėtas, atsitiktinis įvykis, kuris visada reikalauja greitos aplinkinių reakcijos. Tai nėra liga, o greičiau gyvenime neišvengiamų rizikos veiksnių galima pasekmė. Nors dantų traumos yra dažnesnės tam tikrose grupėse, nėra žmogaus, kuriam nebūtų rizikos, jog įvyks dantų trauma [2].
Dantų traumos yra įvairios: joms priskiriami tiek nežymūs emalio įtrūkimai, tiek danties lūžiai ar net danties netekimas [7]. Feliciano ir Caldas nustatė daugiau nei 50 dantų traumų klasifikacijų [13]. Dabartiniu metu remiamasi Andreasen klasifikacija, todėl šiandien visas dantų traumas galima suskirstyti į dvi grupes: danties kietųjų audinių ir pulpos pažeidimai bei dantų traumos, kai pažeidžiami periodonto audiniai. Pirmajai grupei priskiriamos šios traumos: emalio įtrūkimai, danties vainiko nekomplikuoti ir komplikuoti lūžiai, danties vainiko – šaknies nekomplikuoti ir komplikuoti lūžiai bei šaknies lūžiai. Danties ir periodonto pažeidimų grupei priskiriama: danties sumušimas (kontuzija), panirimas (subliuksacija), šoninis ar vertikalus dalinis išnirimas (lateralinė ar ekstruzinė liuksacija), įmušimas (intruzinė liuksacija) ar pilnas danties išnirimas (avulsija) [14].
1.2. Dantų traumų priežastys
Skiriami šie dantų traumų rizikos faktoriai: demografiniai, socioekonominiai, elgesio, antropometriniai, burnos faktoriai [2,6,15,16]. Kai kurie šaltiniai nurodo, kad žemesnėse socioekonominėse grupėse traumos dažnesnės dėl elgesio ir aplinkos ypatymų. Kiti šaltiniai teigia priešingai: didesnė rizika labiau privilegijuotiems vaikams dėl turimų riedlenčių, dviračių, dalyvavimo sporto šakose [2].
Dantų traumas gali sukelti įvairios priežastys: smurtas, nukritimai, kiti nelaimingi atsitikimai (dviračių ir motorinių transporto priemonių avarijos), gali įvykti sporto metu [2,3]. Tyrimai rodo, jog dažniausia priežastis yra nukritimai. Jie sudaro maždaug 55,6% visų priežasčių. Sportas – 20,09%, nelaimingi atsitikimai – 15,93%, susidūrimas – 5,3%, kandant – 2,95%. [3]. Kol vaikai išmoksta gerai vaiksčioti, pieniniame sąkandyje nukritimai – dažniausia traumų priežastis. Vyresniems vaikams traumos dažniau įvyksta dėl sporto ir kitų veiksnių [2]. Autizmu sergantiems vaikams ypač būdingos dantų traumos dėl avarijų ar paties vaiko savęs sužalojimo [16]. Dantų
12
traumas taip pat gali sukelti žalingi įpročiai: svetimkūnių kramtymas, butelių ar skardinių atidarinėjimas dantimis ir panašiai [4].
Kiti dantų traumas predisponuojantys veiksniai: nečiaupios lūpos, padidėjęs horizontalus kandžių persidengimas, kandžių protrūzija [2-4,7,17].
Daugiausiai traumų įvyksta namuose – 67,16%. Taip yra dėl to, nes namuose vaikai praleidžia daugiausiai laiko, ypač mergaitės. Antra pagal dažnumą traumų nutikimo vieta yra mokykla (25,49%). Dideliuose miestuose vaikų mokyklose yra daugiau: didesnės klasės, daugiau vaikų visoje mokyklos teritorijoje, ir todėl galima manyti, kad tokiose mokyklose aplinka yra mažiau saugi. Nedidelė dalis traumų įvyksta gatvėse, žaidimų aikštelėse [2,3,18].
1.3. Kaip dažnai įvyksta dantų traumos?
Dantų traumos yra dažnas reiškinys. Jų paplitimas – nuo 6% iki 59% [2]. Tyrimai parodė, kad pieniniame sąkandyje dažnis svyruoja nuo 9,4% iki 41,6%, o nuolatiniame sąkandyje nuo 6,1% iki 58,6% [19]. Duomenys tokie skirtingi dėl skirtingų tyrimų metodikų, tyrimo vietos, pasirinktos traumų klasifikacijos, gyventojų skaičiaus, geografinių bei kultūrinių ypatumų [3].
Pieniniame sąkandyje dažniausiai traumas patiria 2-3 metų vaikai [20], mišriame/nuolatiniame sąkandyje – 8-10 metų vaikai [7,21]. Palyginus juos tarpusavyje, matyti, jog dažniausiai nukenčia dešimtmečiai dėl neatsargaus elgesio [7,8]. Kiti tyrimai rodo, kad mišriame/nuolatiniame sąkandyje traumos dažniausiai įvyksta 8-15 metų vaikams ir dažniausiai penkiolikmečiams. Taip yra todėl, kad šiame amžiuje vyksta didžiausias fiziologinis augimas ir vaikai aktyviai dalyvauja daugelyje lauko užsiėmimų [3].
Tyrimai rodo, kad dažniausiai traumuotas vienas dantis (68,87% - 82,2%), rečiau – keli dantys (31,13%) [2,3,7]. Dažniau traumuojami viršutinio žandikaulio dantys. Manoma, jog taip yra dėl to, nes viršutinis žandikaulis yra rigidiškai sujungtas su kaukolės pamatu [22].
Dažniausiai pažeidžiami viršutinio žandikaulio centriniai kandžiai. Jų pažeidimo dažnumas siekia apie 68,1% - 73,27% [3,7,16]. Manoma, kad taip yra dėl to, nes kandžiai yra dantų lanko priekinėje dalyje. Taip pat gali būti dėl priekinio atviro sąkandžio, kandžių protrūzijos [16,23]. Toliau pagal dažnumą – šoniniai viršutinio žandikaulio kandžiai (21,5%). Kai traumuoti du dantys, tuomet dažniausiai abu centriniai viršutinio žandikaulio kandžiai (70,87%), rečiau – centrinis ir šoninis kandis (25,98%). Tik šoninių kandžių traumų apatiniame žandikaulyje dažnis siekia ape 3,14% [3].
Pieniniame sąkandyje skirtumo tarp lyties ir dantų traumų dažnio nenustatyta [2]. Nuolatiniame sąkandyje nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp lyties: berniukams – nuo 1,3 iki 2,5 karto dažniau nei mergaitėms [2,3]. Svarbu tai, kad didesnis traumų skaičius tarp
13
berniukų labiau siejamas ne su pačia lytimi, o su nuo lyties priklausoma veikla: vyrai turi didesnį polinkį į kontaktinį sportą, smurtinį elgesį. Taip pat pastebėta, kad kai kurie tyrimai rodo didėjantį traumų skaičių tarp mergaičių dėl didėjančio jų dalyvavimo sporte [3,24]. Yra autorių, kurie neigia didesnę traumų riziką berniukams [8].
Nustatyta, kad dažniausia dantų trauma – emalio lūžiai (51,4%) [3]. Nekomplikuotas vainiko lūžis dažniausias nuolatiniame sąkandyje. Pieniniame sąkandyje dažniau pasireiškė dantų padėties pasikeitimas (liuksaciniai pažeidimai). Avulsija pasitaikė retai, dažniau tam tikrose grupėse, pavyzdžiui, tarp dalyvaujančių kovose, kur penktadalis sužalojimų yra avulsija [25]. Minkštųjų audinių pažeidimiai nustatyti tik pavieniai [2].
Tyrimai rodo, kad dantų traumos yra 24,6% – 39,3% dažnesnės autizmu sergantiems vaikams [16,26,27]. Dantų traumos dažnesnės sergantiems autizmu dėl vėlesnio vystymosi ir motorikos sutrikimų bei todėl, kad tokie vaikai negali bendradarbiauti prižiūrėdami savo dantis [26]. Autizmu sergantiems vaikams dažniausios kietųjų audinių traumos: emalio lūžiai, emalio ir dentino bei emalio, dentino ir pulpos pažeidimai. Kada pažeidžiami periodonto audiniai, tuomet dažniausiai pasitaiko lateralinė liuksacija, subliuksacija, avulsija [16].
1.4. Kokias problemas sukelia dantų traumos?
Dantų traumos neigiamai veikia tiek ikimokyklinio amžiaus, tiek moksleivių gyvenimo kokybę [28]. Įvairios traumos: nuo emalio lūžio iki danties visiško išnirimo, gali sukelti psichologinius, emocinius, socialinius sutrikimus. Taip pat traumos sukelia skausmą, sutrikdo funkciją (gali apsunkinti maitinimąsi), estetiką ir panašiai [29]. Dantų traumos turėjo didelį poveikį gyvenimo kokybei net 51,5% traumas patyrusių vaikų [30].
Nustatyta, kad nuo dantų traumos tipo ir sunkumo priklauso poveikis vaiko gyvenimo kokybei [31]. Pieninių dantų traumos gali daugeliui metų sutrikdyti gyvenimo kokybę, nes jų traumos gali pažeisti ir nuolatinius dantis [16 ]. Nuolatinių dantų emalio – dentino lūžiai turėjo įtakos vaikų burnos simptomams ir gyvenimo kokybei nepriklausomai nuo kitų kintamųjų: vaikų amžiaus ir lyties, tėvų išsilavinimo, mėnesinių šeimos pajamų, dantų ėduonies, horizontalaus kandžių persidengimo. Tuo tarpu emalio lūžiai įtakos gyvenimo kokybei neturėjo [4,10,29]. Komplikuoti lūžiai ir danties vietos pasikeitimai labiau veikė gyvenimo kokybę lyginant su nekomplikuotais lūžiais [28,31]. Taip pat įtaka gyvenimo kokybei priklausė nuo traumuotų dantų skaičiaus: kuo daugiau traumuota, tuo didesnis neigiamas poveikis. Kitas tyrimas rodo, kad žemesnis tėvų išsilavinimas, dantų skausmas buvo susiję su didesniu poveikiu gyvenimo kokybei priešmokyklinio amžiaus vaikams. Aukštesnį išsilavinimą turintys tėvai užtikrino tinkamesnę vaiko priežiūrą po traumos [31].
14
Traumos gali sukelti skausmą, diskomfortą, danties spalvos pokyčius, dėl ko sutrinka estetika, ypač jei pažeistas priekinis dantis. Dėl traumuotų dantų vaikai dažnai vengė šypsotis, juoktis, kalbėdami stengėsi nerodyti dantų arba išvis vengė bendrauti su aplinkiniais. Paaugliams su negydytomis dantų traumomis 1,4 karto didesnė tikimybė vengti šypsotis ir juoktis [30]. Taip pat nustatyta, kad po traumos vaikai jautė gėdą dėl savo dantų, kai kuriems vaikams net pablogėjo mokymosi rezultatai [29].
Pastebėta, kad netgi po traumos gydymo gali išlikti neigiamas poveikis gyvenimo kokybei (kramtymui, fonetikai). Taip pat tie vaikai, kurie buvo patyrę traumą, turi didesnę riziką ateityje ją vėl patirti dėl likusių defektų ar komplikacijų. Taigi traumos gali turėtį ilgalaikį neigiamą poveikį gyvenimo kokybei [29].
1.5. Pirmosios pagalbos įvykus dantų traumai svarba
Pirmąją pagalbą įvykus dantų traumai reikia suteikti kuo greičiau, o ne tik tada, kai pacientas atvyksta pas gydytoją. Įvykus kai kurioms dantų traumoms, nuo pirmosios pagalbos veiksmų priklauso tolesnė danties prognozė [35]. Avulsija yra rimčiausia dantų traumos forma, kur ankstyvas ir teisingas pirmosios pagalbos suteikimas labai svarbus. Yra situacijų, kai traumuotas asmuo pats negali atlikti reikiamų veiksmų. Tai būdinga, kai traumuojami maži vaikai, neįgalūs asmenys. Todėl yra labai svarbu šviesti visuomenę apie pirmosios pagalbos veiksmus, kuriuos turėtų mokėti atlikti ne tik odontologai, bet ir kiti medikai, tėvai, mokytojai, treneriai. Visi medicinos studentai turėtų būti mokomi apie dantų traumas ir pirmąją pagalbą joms įvykus. Iš tiesų kiekvienas, susidūręs su vaikų dantų visišku išnirimu, turėtų bandyti replantuoti dantį [2,4]. Įvykus dantų traumai, atliekami pirmosios pagalbos veiksmai: nukentėjusiojo nuraminimas, skausmo, kraujavimo, infekcijos kontrolė, nuskilusio danties fragmento ar išmušto danties suradimas, užtikrinimas, kad nukentėjęs vaikas bus kuo greičiau apžiūrėtas specialistų.
Tik 9,3% nukentėjusių vaikų ieškojo gydymo po dantų traumų. 24,5% negavo jokio gydymo, nes nežinojo, kad gydymo reikia. Kitos priežastys, dėl kurių nebuvo gydoma, – tai nesuinteresuoti tėvai (12,25%), didelės išlaidos (6,12%) ir skausmo baimė (4,9%). Taigi pagalbos nesikreipiama dėl nepakankamų žinių, socialinio ir ekonominio suvaržymo [3].
1.6. Dantų traumų pasekmės
Kadangi traumos atsiradimas yra nenuspėjamas, sėkmės rodiklis taip pat įvairus ir nenuspėjamas. Kai kurios traumos turi geresnę prognozę lyginant su kitomis.
Rezultatai priklauso nuo pulpos išemijos, medžiagų apykaitos sutrikimų, bakterijų buvimo. Nuo šių faktorių priklauso danties gyvybingumas ir galimos komplikacijos. Taip pat
15
prognozė priklauso nuo laiku ir tinkamai suteiktos pirmosios pagalbos. Kiti įtakos turintys veiksniai: gydymo metodo, medžiagos (gliukokortikoidų pastos, kalcio hidroksidas, MTA arba medikamentų mišiniai, šaknų kanalų terapija po avulsijos) pasirinkimas. Taip pat yra nuo paciento priklausomų veiksnių, kurie turi įtakos danties prognozei: traumos ir atvykimo pas gydytoją laikas, dantų būklė prieš įvykstant traumai, elgesys ir burnos priežiūra po traumos [2].
Galimos komplikacijos po dantų traumos: pulpos nekrozė, kanalų kalcifikacija, infekcija į kanalus, vidinė rezorbcija. Dėl aplinkinių audinių pažeidimo galimas periapikalinis periodontitas, išorinė rezorbcija, sutrikęs šaknies vystymasis, ankilozė, kaulo rezorbcija, dantenų recesija. Galimas danties spalvos pasikeitimas. Pati rimčiausia traumų komplikacija – danties netekimas [2,37].
Tyrimai rodo, kad pulpos nekrozės rizika didėja atitinkamai: kontuzija, subliuksacija, ekstruzinė liuksacija, lateralinė liuksacija, intruzinė liuksacija. Kai yra keli trauminiai pažeidimai, pavyzdžiui, liuksacija ir vainiko lūžis, nustatyta didesnė pulpos nekrozės rizika. Visiems išmuštiems nuolatiniams su susiformavusiomis šaknimis dantims išsivysto pulpos nekrozė. Dantims su nesusiformavusiomis šaknimis galima revaskuliarizacija, tačiau sėkmė mažesnė nei 50% [2].
Vidinė šaknų rezorbcija – tai yra dentino praradimas šaknų vidinėje sienelėje dėl padidėjusio klastinių ląstelių aktyvumo. Klastinės ląstelės aktyvuojasi dėl uždegimo. Skiriamos trys formos: paviršinė, uždegiminė ir pakaitinė. Vidinė šaknų rezorbcija yra palyginus reta dantų traumų komplikacija [37].
Pulpos atsakas į traumą yra dinaminis procesas. Pulpos pasveikimas, kanalų kalcifikacija ir pulpos nekrozė yra trys dažniausios dantų traumų pasekmės. Jos visos gali pasireikšti skirtingu laiku, pavyzdžiui, pulpai gyjant gali prasidėti kanalų kalcifikacija, o vėliau – pulpos nekrozė [37].
1.7. Dantų traumų profilaktika
Optimalus trauminių situacijų valdymas apima ne tik ankstyvą diagnostiką bei tinkamą gydymą, tačiau apima ir veiksnius, padedančius išvengti dantų traumų.
Odontologai, burnos higienistai atlieka svarbų vaidmenį traumų prevencijoje. Šis vaidmuo pasireiškia pacientų švietimu apie dantų traumas. Taip pat savalaikiu dantų ėduonies ir sąkandžio anomalijų gydymu bei nekokybiškų restauracijų keitimu. Svarbu nustatyti žalingus įpročius, tokius kaip piršto čiulpimas, svetimkūnių kramtymas, bei motyvuoti pacientus jų atsisakyti. Reikia informuoti pacientus apie turimo įpročio žalą, galimas pasekmes bei patarti, kaip įpročio atsisakyti [3,4].
16
Svarbi prevencinė priemonė – apsaugos (apsauginės kapos, veido kaukės, šalmai). Dabar kai kuriose sporto šakose (boksas, futbolas, ledo rutulys) yra reikalaujama naudoti apsaugas. Visgi tyrimai įvairiose rizikos grupėse rodo, jog žinių apie burnos apsaugų poreikį yra per mažai. Mažam apsaugų naudojimui įtakos turi tokie veiksniai: apsunkintas kalbėjimas ir kvėpavimas, poveikis išvaizdai. Tačiau svarbiausias veiksnys yra žinių trūkumas apie apsaugų reikalingumą. Odontologai, rekomenduodami apsaugas, pirmenybę turėtų teikti individualiai pagaminamoms apsaugoms, o ne standartinėms. Tačiau reikia atsižvelgti ir į ekonominius veiksnius bei pasiūlyti priimtiniausią variantą pacientui [3,4].
Mokykla yra tinkama vieta, kur galima pateikti informaciją apie burnos sveikatą ir dantų traumų prevenciją, nes joje informacija pasiekia vaikus, mokytojus, tėvus ir visą bendruomenę [3,34].
Rekomendacijos siekiant sumažinti trauminių pažeidimų skaičių [4,20]: 1. Publikacijos apie traumas ir pirmąją pagalbą joms įvykus.
2. Paskaitos apie dantų traumas ir pirmąją pagalbą joms įvykus atskiroms grupėms: mokyklos darbuotojams, tėvams, sporto treneriams, sveikatos priežiūros specialistams.
3. Atpažinti pacientus, turinčius didelę traumų riziką ir ieškoti būdų šalinti rizikos faktorius. 4. Užtikrinti, kad visi klinikos darbuotojai, įskaitant administraciją, asistentus, mokėtų atlikti
pirmosios pagalbos veiksmus.
5. Klinikinio ištyrimo metu įvertinti, ar yra parafunkcijų, tokių kaip bruksizmas, svetimkūniai burnoje. Šviesti pacientus apie lūpų ir intraoralinių papuošalų galimas pasekmes.
6. Burnos apsaugų rekomendavimas kontaktinio sporto metu.
7. Rekomenduoti ortodontinį gydymą pacientams, turintiems anomalijas, kurios gali padidinti traumų riziką.
8. Rekomenduojama turėti dėžutę su išmuštam dančiui laikyti tinkamu tirpalu pirmos pagalbos rinkinyje sporto salėse, baseine, mokyklose.
9. Klinikoje iškabinti informacinį plakatą apie pirmąją pagalbą įvykus dantų traumai.
1.8. Mokytojų žinios apie dantų traumas ir patirtis
Ankstesnės studijos rodo, kad labai dažnai dantų traumos įvyksta mokykloje, todėl mokytojai yra tie žmonės, kurie, tikėtina, bus šalia vaiko įvykus traumai. Tuo tarpu odontologo ar kito medicinos darbuotojo šalia nebus ir mokytojas turėtų suteikti pirmąją pagalbą. Taigi labai svarbu, kad mokyklos bendruomenė sugebėtų tinkamai reaguoti į traumą ir suteiktų reikiamą pagalbą [20,32-36].
17
Tyrimai rodo, kad mokytojai turi nepakankamai žinių apie traumas ir pirmąją pagalbą joms įvykus [32,33,35,39]. Viename iš tyrimų nustatyta, kad pradinių klasių mokytojų žinios: 46% blogos, 47% priimtinos ir tik 7% geros [32].
Tikėtina, jog mokytojų žinios yra nepakankamos dėl to, kad neskiriama dėmesio dantų traumoms ir pirmajai pagalbai joms įvykus ruošiant mokytojus bei pedagogams privalomuose pirmos pagalbos kursuose [33]. Pastebėta, kad tik 12,5% mokytojų dalyvavo mokymuose apie pirmąją pagalbą įvykus dantų traumai. Dauguma mokytojų nežinojo, kaip tinkamai elgtis po danties vainiko lūžio: tik 1,4% manė, kad svarbu rasti nulūžusį danties fragmentą, o dauguma jų (71%) galvojo, kad reikia sustabdyti kraujavimą ir daugiau nieko daryti nebūtina [32]. Šie rezultatai atitiko Arikan ir Sonmez atliktą tyrimą, kur tik 7,6% respondentų teigė, kad bandys surasti nuskilusį fragmentą [35].
18
2. MEDŽIAGA IR METODAI
2.1. Medžiaga
Tyrimas (anoniminė apklausa) buvo atliktas 2018 metais lapkričio – gruodžio mėnesiais. Raseinių rajono ugdymo įstaigose, kuriose dirba priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojai (iš viso 14 įstaigų). Tyrimą patvirtino LSMU Bioetikos centras ir 2018 metais lapkričio 6 dieną išdavė leidimą Nr. BEC-OF-19 (Priedas Nr.1).
2.2. Tyrimo dalyviai
Tyrime dalyvauti buvo kviečiami visi priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojai. 2018 metų Pedagogų registro duomenimis Raseinių rajone dirbo 24 priešmokyklinio ir 74 pradinio ugdymo mokytojai. Iš viso 98 mokytojai. Prieš tyrimą respondentai buvo supažindinti su tyrimo tikslu ir uždaviniais. Respondentai patvirtino susipažinę su atliekamu tyrimu pasirašydami tiriamojo asmens informavimo formą (Priedas Nr.2). Tiriamiesiems buvo paaiškinta, jog duomenys bus naudojami tik apibendrinti, o asmeninė informacija nebus identifikuojama. Mokytojai, sutikę dalyvauti tyrime, savo sutikimą patvirtino parašu tiriamojo asmens sutikimo formoje (Priedas Nr.3). Tyrime dalyvavo 85 priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojai iš 98 pakviestųjų. Atsako dydis 86,73%.
2.3. Metodai
Tyrimui atlikti buvo sukurta anketa (Priedas Nr.4), kurią sudarė keturios dalys: bendra informacija, nuomonė apie dantų traumas ir pirmąją pagalbą traumai įvykus, klinikinės situacijos, patirtis ir savęs įsivertinimas.
Pirmoje dalyje bendra informacija apie respondentų amžių, lytį, užimamas pareigas (priešmokyklinio ar pradinio ugdymo mokytojas), pedagoginę patirtį, vaikus.
Antroje anketos dalyje buvo pateikti klausimai apie mokytojo vaidmenį įvykus dantų traumai: ar mokytojas gali suteikti pirmąja pagalbą, ar išmuštą dantį dar galima išgelbėti, ar danties prognozei turi įtakos mokytojo veiksmai, ar laikas, tarp įvykusios dantų traumos ir pirmos pagalbos suteikimo, turi įtakos danties išsaugojimui bei apie apsauginių kapų reikalingumą kontaktinio sporto šakose. Šią dalį sudarė 7 teiginiai. Respondentų požiūris buvo tiriamas naudojant Likert‘o skalės metodą. Kiekvienam iš teiginių mokytojai turėjo pasirinkti jiems labiausiai priimtiną atsakymą: visiškai sutinku, sutinku, nežinau, nesutinku, visiškai nesutinku. Neteisingas atsakymas
19
buvo žymimas 0, teisingas – 4. Buvo suskaičiuoti kiekvieno teiginio atsakymų vidurkiai. Kuo didesnė balų suma, tuo geresnės mokytojų žinios.
Trečioje dalyje buvo pateiktos dvi klinikinės situacijos, kurios padėjo įvertinti mokytojų žinias apie dantų traumas ir veiksmus, kurių jie imtųsi ar rekomenduotų imtis tėvams šiose situacijose. Mokytojų buvo klausiama: pieninis ar nuolatinis viršutinis priekinis dantis būtų traumuotas 8 metų vaikui, kada reiktų nuvykti pas gydytoją odontologą įvykus šioms traumoms: nuskilus dančiui, vaikui jį išsimušus. Taip pat buvo klausiama, kaip reikėtų paimti išmuštą dantį (šaknies, vainiko srityje ar nėra skirtumo), ką reikėtų daryti, jeigu dantis nukrito ant žemės, ar reikalingas antitetaninis serumas, kokioje terpėje išmuštą dantį pristatytų specialistams.
Ketvirtoje klausimyno dalyje respondentams buvo pateikti 3 klausimai: ar darbo metu jiems teko susidurti su vaikų dantų trauma, kaip jie galvoja, ar turi pakankamai žinių apie vaikų dantų traumas ir pirmąją pagalbą joms įvykus, ar norėtų įgyti daugiau žinių apie pirmąją pagalbą įvykus vaikų dantų traumai.
Respondentai buvo suskirstyti į dvi grupes pagal amžių ir pagal darbo patirtį. Grupės sudarytos remiantis procentiniu pasiskirstymu, siekiant, kad kiekvienoje grupėje būtų panašus skaičius respondentų.
Grupės pagal amžių: < 50 metų ir ≥ 50 metų.
Grupės pagal darbo patirtį: ≤ 25 metai ir > 25 metai.
Prieš atliekant tyrimą respondentams buvo paruošta informacinė medžiaga – plakatas „Pirma pagalba įvykus dantų traumai“ ( Priedas Nr.5), kuriame nurodyta veiksmų seka suteikiant pirmąją pagalbą. Plakatai buvo išdalinti tiriamiesiems užpildžius anketas.
2.4. Duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS (Statistical Package for Social Science) 23.0 programinį paketą. Apskaičiuoti imties vidurkiai, standartiniai nuokrypiai (SD). Požymių statistinių ryšių stiprumas įvertintas Pearson Chi – kvadrato (𝜒2) kriterijumi. Kai stebimasis reikšmingumo lygmuo p < 0,05, požymių tarpusavio priklausomybė yra statistiškai reikšminga [39].
20
3. REZULTATAI
3.1. Respondentų demografinių ir socialinių duomenų analizė
Rezultatai rodo (Lentelė Nr.1), kad tyrime dalyvavo 85 respondentai. Iš jų 83 buvo moterys (97,6%) ir 2 vyrai (2,4%).
Respondentų amžiaus vidurkis 49,7 metai (SD 7,7). Mažiausias amžius – 31 metai, didžiausias – 62 metai. Tiriamieji pagal amžių pasiskirstę tolygiai į dvi grupes: 41 mokytojas (48,2%) buvo < 50 metų, 44 respondentai (51,8%) buvo ≥ 50metų.
Pagal užimamas pareigas – dauguma respondentų buvo pradinio ugdymo mokytojai. Jie sudarė 72,9%. Priešmokyklinio ugdymo mokytojai sudarė 27,1% visų tiriamųjų.
Respondentai mokytojais dirba nuo 5 metų iki 43 metų, vidurkis – 26,6 metai (SD 9,2). Tiriamieji pagal darbo patirtį pasiskirstę tolygiai į grupes: 35 respondentai (41,2%) buvo išdirbę 25 metus ir mažiau, 50 mokytojų (58,8%) buvo išdirbę daugiau kaip 25metus.
91,8% respondentų (n=78) turi vaikų.
Lentelė Nr. 1. Respondentų sociodemografinės charakteristikos.
Charakteristika Dažnis (n) Procentas ( % ) Lytis Moteris 83 97,6 Vyras 2 2,4 Amžius (metais) < 50 41 48,2 ≥ 50 44 51,8
Pareigos Priešmokyklinio ugdymo pedagogas (-ė) 23 27,1
Pradinio ugdymo pedagogas (-ė) 62 72,9
Pedagoginė patirtis (metais)
≤ 25 35 41,2
> 25 50 58,8
Turite vaikų Turiu 78 91,8
21
3.2. Respondentų nuomonės apie dantų traumas ir pirmąją pagalbą jai įvykus analizė
Rezultatai rodo (Lentelė Nr.2), kad daugiau nei pusė respondentų (55,3%) galvojo, jog įvykus vaikų dantų traumai pirmąją pagalbą gali suteikti tik gydytojas odontologas, o ne mokytojas. 84,7% visų respondentų sutiko, kad laikas tarp įvykusios danties traumos ir pirmosios pagalbos suteikimo turi įtakos danties išsaugojimui. 4 mokytojai (4,8%) galvojo, kad laikas nėra svarbus.
Dauguma tiriamųjų (71,7%) galvojo, kad mokykloje įvykus vaikų dantų traumai mokytojo suteikta pirmoji pagalba negali sąlygoti danties išgelbėjimo. 8 respondentai (9,4%) sutiko su tuo, kad mokytojo suteikta pirmoji pagalba gali turėti įtakos danties išsaugojimui.
71,7% mokytojų (n= 61) sutiko, kad išmuštą dantį dar galima išgelbėti. 9,4% tiriamųjų (n= 8) sutiko su teiginiu, kad išmušto danties išgelbėti nebegalima.
Teiginį ,,pirmosios pagalbos suteikimas įvykus vaikų dantų traumai turėtų būti vienu iš mokytojų švietimo prioritetų“ mokytojai vertino skirtingai: 37,6% tiriamųjų (n= 32) su teiginiu nesutiko, 42,3% tiriamųjų (n= 36) sutiko.
73% respondentų (n= 62) galvojo, kad mokytojai turėdami daugiau žinių apie vaikų dantų traumas galėtų atlikti tinkamesnius pirmosios pagalbos veiksmus. Visgi 18,8% tiriamųjų (n= 16) su teiginiu nesutiko.
55,3% mokytojų (n= 47) pritarė, kad visose kontaktinio sporto šakose turėtų būti privaloma nešioti apsaugines kapas. 18,8% tiriamųjų (n= 16) manė, kad apsauginės kapos nereikalingos.
22
Lentelė Nr. 2. Respondentų nuomonės ir žinių apie vaikų dantų traumas pasiskirstymas Teiginys Visiškai sutinku n (%) Sutinku n (%) Nežinau n (%) Nesutinku n (%) Visiškai nesutinku n (%) Įvykus vaikų dantų
traumai pirmąją pagalbą suteikti gali tik gydytojas odontologas, mokytojas neturėtų kištis 21 (24,7) 26 (30,6) 6 (7,1) 29 (34.1) 3 (3, 5)
Laikas tarp įvykusios danties traumos ir pirmosios pagalbos suteikimo turi įtakos danties išsaugojimui 48 (56,5) 24 (28.2) 9 (10,6) 2 (2,4) 2 (2,4) Mokykloje įvykus vaikų dantų traumai mokytojo suteikta pirmoji pagalba gali sąlygoti danties išgelbėjimą 1 (1,2) 7 (8,2) 16 (18,8) 37 (43,5 ) 24 (28,2) Išmušto danties išgelbėti nebegalima ir tokioje situacijoje gydymas nereikalingas 1 (1,2) 7 (8,2) 16 (18,8) 37 (43,5) 24 (28,2) Pirmosios pagalbos suteikimas įvykus vaikų dantų traumai turėtų būti vienu iš mokytojų švietimo prioritetų 7 (8,2) 29 (34,1) 17 (20,0) 24 (28,2) 8 (9,4) Turėdami daugiau žinių apie vaikų dantų traumas mokytojai galėtų atlikti tinkamesnius pirmosios pagalbos veiksmus 14 (16,5) 48 (56,5) 7 (8,2) 13 (15,3) 3 (3,5) Visose kontaktinio sporto šakose turėtų būti privaloma nešioti apsaugines kapas 10 (11,8) 37 (43,5) 11 (25,9) 13 (15,3) 3 (3,5)
Rezultatai rodo (Pav. Nr.1), kad teisingiausi mokytojų atsakymai buvo į teiginus: ,,laikas tarp įvykusios danties traumos ir pirmosios pagalbos suteikimo turi įtakos danties išsaugojimui“ (3,34 balai), ,,mokykloje įvykus vaikų dantų traumai mokytojo suteikta pirmoji pagalba gali sąlygoti danties išgelbėjimą“ (2,89 balai) ir ,,išmušto danties išgelbėti nebegalima ir
23
tokioje situacijoje gydymas nereikalingas“ (2,89 balai). Mažiausiai teisingai atsakyta į teiginį ,,įvykus vaikų dantų traumai pirmąją pagalbą suteikti gali tik gydytojas odontologas, mokytojas neturėtų kištis“(1,61 balai). Iš gautų duomenų sužinome, jog mokytojai supranta, kad įvykus dantų traumai reikalinga kuo skubesnė pirmoji pagalba, tačiau patys jos nesuteiktų, nes mano, kad pirmąją pagalbą suteikti gali tik gydytojas odontologas.
Paveikslas Nr.1. Respondentų nuomonė ir žinios apie vaikų dantų traumas ir pirmąją pagalbą
Respondentai, kurie nesutiko, kad įvykus dantų traumai pirmąją pagalbą suteikti gali tik gydytojas odontologas, reikšmingai daugiau nesutiko ir su teiginiu ,,išmušto danties išgelbėti nebegalima ir tokioje situacijoje gydymas nereikalingas“ palyginus su maniusiais, kad pirmąją pagalbą suteikti gali tik specialistai (Lentelė Nr.3).
Lentelė Nr. 3. Respondentų nuomonės apie pirmąją pagalbą pasiskirstymas Teiginys Atsakymo
variantai
Išmušto danties išgelbėti nebegalima ir tokioje situacijoje gydymas nereikalingas
Teisingai n (%) Nežinau n (%) Neteisingai n (%)
Įvykus vaikų dantų traumai pirmąją pagalbą suteikti gali tik gydytojas odontologas, o ne mokytojas Teisingai n (%) 28* (87,5) 3 (9,38) 1 (3,13) Nežinau n (%) 5 (83,33) 1 (16,67) 0 (0) Neteisingai n (%) 28* (59,57) 12 (25,53) 7 (14,89) *p=0,0037 1,61 3,34 2,89 2,89 2,03 2,67 2,45 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4
Įvykus vaikų dantų traumai pirmąją pagalbą suteikti gali tik gydytojas odontologas, mokytojas kištis negali Laikas tarp įvykusios danties traumos ir pirmosios pagalbos
suteikimo turi įtakos danties išsaugojimui Mokykloje įvykus vaikų dantų traumai mokytojo suteikta
pirmoji pagalba gali sąlygoti danties išgelbėjimą Išmušto danties išgelbėti nebegalima ir tokioje situacijoje
gydymas nereikalingas
Pirmosios pagalbos suteikimas įvykus vaikų dantų traumai turėtų būti vienu iš mokytojų švietimo prioritetų Turėdami daugiau žinių apie vaikų dantų traumas mokytojai
galėtų atlikti tinkamesnius pirmosios pagalbos veiksmus Visose kontaktinio sporto šakose turėtų būti privaloma
24
Rezultatai rodo (Lentelė Nr.4), jog tiriamųjų, kurie galvojo, kad mokykloje įvykus vaikų dantų traumai mokytojo suteikta pirmoji pagalba gali sąlygoti danties išgelbėjimą, taip pat reikšmingai daugiau galvojo, kad pirmosios pagalbos suteikimas įvykus vaikų dantų traumai turėtų būti vienas iš mokytojų švietimo prioritetų.
Lentelė Nr. 4. Nuomonės pasiskirstymas apie pirmąją pagalbą ir švietimo svarbą Teiginys Atsakymo
variantai
Pirmosios pagalbos suteikimas įvykus vaikų dantų traumai turėtų būti vienas iš mokytojų švietimo prioritetų
Teisingai n (%) Nežinau n (%) Neteisingai n (%)
Mokykloje įvykus vaikų dantų traumai mokytojo suteikta pirmoji pagalba gali sąlygoti danties išgelbėjimą Teisingai n (%) 30* (53,57) 11 (19,64) 15 (26,79) Nežinau n (%) 5 (21,73) 4 (17,39) 14 (60,87) Neteisingai n (%) 1* (16,67) 2 (33,33) 3 (50) *p=0,0429
Tiriamieji, kurie galvojo, kad pirmosios pagalbos suteikimas įvykus vaikų dantų traumai turėtų būti vienas iš mokytojų švietimo prioritetų, reikšmingai dažniau galvojo, kad turėdami daugiau žinių apie vaikų dantų traumas mokytojai galėtų atlikti tinkamesnius pirmosios pagalbos veiksmus (Lentelė Nr.5).
Lentelė Nr. 5. Nuomonės pasiskirstymas apie švietimo svarbą ir tinkamus pirmosios pagalbos
veiksmus
Teiginys Atsakymo variantai
Turėdami daugiau žinių apie vaikų dantų traumas mokytojai galėtų atlikti tinkamesnius pirmosios pagalbos veiksmus
Teisingai n (%) Nežinau n (%) Neteisingai n (%) Pirmosios pagalbos suteikimas įvykus vaikų dantų traumai turėtų būti vienas iš mokytojų švietimo prioritetų Teisingai n (%) 32* (88,89) 0 (0) 4 (11,11) Nežinau n (%) 12 (70,59) 2 (11,76) 3 (17,65) Neteisingai n (%) 18* (56,25) 5 (15,63) 9 (28,13) *p=0,0012
25
Rezultatai rodo (Lentelė Nr.6), jog tie tiriamieji, kurie galvojo, kad pirmosios pagalbos suteikimas įvykus vaikų dantų traumai turėtų būti vienas iš mokytojų švietimo prioritetų, reikšmingai dažniau galvojo, kad visose kontaktinio sporto šakose turėtų būti privaloma nešioti apsaugines kapas.
Lentelė Nr. 6. Nuomonės pasiskirstymas apie apsauginių kapų nešiojimą ir švietimo apie pirmąją
pagalbą svarbą
Teiginys Atsakymo variantai
Visose kontaktinio sporto šakose turėtų būti privaloma nešioti apsaugines kapas
Teisingai n (%) Nežinau n (%) Neteisingai n (%) Pirmosios pagalbos suteikimas įvykus vaikų dantų traumai turėtų būti vienas iš mokytojų švietimo prioritetų Teisingai n (%) 25* (69,44) 8 (22,22) 3 (8,33) Nežinau n (%) 9 (52,94) 6 (35,29) 2 (11,76) Neteisingai n (%) 13* (40,63) 8 (25) 11 (34,38) *p=0,0084
Tiriamieji, kurie galvojo, kad turėdami daugiau žinių apie vaikų dantų traumas mokytojai galėtų atlikti tinkamesnius pirmosios pagalbos veiksmus, reikšmingai dažniau galvojo, kad visose kontaktinio sporto šakose turėtų būti privaloma nešioti apsaugines kapas (Lentelė Nr.7).
Lentelė Nr.7. Nuomonės pasiskirstymas apie žinių svarbą ir apsauginių kapų nešiojimo būtinumą Teiginys Atsakymo
variantai
Visose kontaktinio sporto šakose turėtų būti privaloma nešioti apsaugines kapas
Teisingai n (%) Nežinau n (%) Neteisingai n (%)
Turėdami daugiau žinių apie vaikų dantų traumas mokytojai galėtų atlikti tinkamesnius pirmosios pagalbos veiksmus Teisingai n (%) 38* (61,29) 17 (27,42) 7 (11,29) Nežinau n (%) 3 (42,86) 2 (28,57) 2 (28,57) Neteisingai n (%) 6* (37,5) 3 (18,75) 7 (43,75) *p=0,0435
Reikšmingai daugiau jaunesnių bei mažiau darbo patirties turinčių mokytojų manė, kad įvykus dantų traumai, pirmąją pagalbą gali suteikti ne tik gydytojas odontologas. Tačiau reikšmingai daugiau 50 metų ir vyresnių mokytojų žinojo, jog kontaktiniame sporte reikalinga nešioti apsaugines kapas (Lentelė Nr.8).
26
Lentelė Nr. 8.Tiriamųjų požiūrio apie pirmos pagalbos suteikimą bei apsauginių kapų nešiojimą
kontaktiniame sporte pasiskirstymas amžiaus ir pedagoginės patirties grupėse
Klausimas Atsakymo vairantai Amžiaus grupės (metais) Pedagoginė patirtis (metais) < 50 ≥ 50 ≤25 >25 n (%) n (%) n (%) n (%)
Įvykus vaikų dantų traumai pirmąją pagalbą suteikti gali tik gydytojas odontologas, mokytojas neturėtų kištis Teisingai 18 (43,9) 29 (65,19) 14 (40) 33 (38,82) Nežinau 3 (7,3) 3 (6,8) 2 (5,7) 4 (8) Neteisingai 20* (48,7) 12* (27,2) 19** (54,3) 13** (66)
Visose kontaktinio sporto šakose turėtų būti privaloma nešioti apsaugines kapas Teisingai 17*** (41,4) 30*** (68,2) 16 (45,7) 31 (62) Nežinau 15 (36,6) 7 (15,9) 11 (31,4) 11 (22) Neteisingai 9 (21,9) 7 (15,9) 8 (22,9) 8 (16) *p=0,0204 **p=0,004 ***p=0,0066
3.3. Respondentų žinių apie dantų traumas ir veiksmų, kurių jie imtųsi ar rekomenduotų imtis tėvams pateiktose klinikinėse situacijose, analizė
Gauti duomenys rodo (Lentelė Nr.9), kad 78,8% mokytojų žinojo, jog 8 metų vaikų kandžiai yra nuolatiniai.
95,3% respondentų galvojo, kad jeigu 8 metų berniukui nuskilo priekinis viršutinis dantis ir vaikas sąmoningas, skausmo nejaučia, o apžiūrėjus dantį burnoje yra likę pusę danties vainiko, dantis nepaslankus, pas gydytoją odontologą reikia nuvykti kuo greičiau. 1,2% tiriamųjų galvojo, kad pas odontologą nuvykti nebūtina.
Lentelė Nr. 9. Respondentų žinių ir rekomendacijų tėvams pasiskirstymas pirmoje klinikinėje
situacijoje.
Klausimas Atsakymo variantai Dažnumas (n)
Procentas ( % ) Kaip Jūs manote, koks
dantis buvo traumuotas tokio amžiaus vaikui?
Pieninis 14 16,5
Nuolatinis 67 78,8
Nežinau 4 4,7
Atvykę į mokyklą tėvai klausia Jūsų patarimo, kada reiktų nuvykti pas gydytoją odontologą. Kokios būtų Jūsų rekomendacijos?
Nuvykti nebūtina 1 1,2
Nuvykti reikia kuo greičiau po traumos
81 95,3
27
Rezultatai rodo (Lentelė Nr.10), kad 36,5% respondentų išmuštą ir ant žemės nukritusį dantį paimtų vainiko srityje, 34,1% galvojo, kad nėra skirtumo, ar dantį imti vainiko, ar šaknies srityje. 23,5% mokytojų nusprendė, kad danties paimti nebūtina, nes jis nebetinkamas atstatymui. 5,9% tiriamųjų išmuštą dantį paimtų šaknies srityje.
Dauguma respondentų (51,8%) nuplautų po tekančiu vandeniu nuo žemės pakeltą išmuštą dantį. 42,4% tiriamųjų nežinojo, ką reikėtų daryti tokioje situacijoje.
60% mokytojų nežinojo, ar vaikui reikalingas skiepas nuo stabligės (antitetaninis serumas ), jei išmuštas dantis nukrito ant žemės. 20% galvojo, kad skiepas nereikalingas, 16,5% - reikalingas.
96,5% respondentų žinojo, kad po traumos, kai dantis buvo išmuštas, pas gydytoją odontologą reikia nuvykti iškart.
Nepavykus atstatyti išmušto danties į vietą, 49,4% mokytojų jį odontologams perduotų suvyniotą į švarią nosinaitę, 14,1% - įdėtą į ledą, 4,7% - vaiko burnoje.
28
Lentelė Nr. 10. Respondentų elgesio pasiskirstymas antroje klinikinėje situacijoje Klausimas Atsakymo variantai Dažnumas
(n)
Procentas ( % ) Išmuštą ir ant žemės nukritusį
dantį reikėtų paimti:
Šaknies srityje 5 5,9
Vainiko srityje 31 36,5
Nėra skirtumo 29 34,1
Danties paimti nebūtina, jis nebetinkamas atstatymui
20 23,5
Ką reikėtų daryti su nuo žemės pakeltu išmuštu dantimi?
Nuplauti po tekančiu vandeniu 44 51,8 Švelniai nuvalyti nešvarumus nosinaite 1 1,2 Nuplauti nešvarumus naudojant dantų šepetėlį ar kempinėlę
3 3,5
Nieko daryti nereikia, dantį iškart galima atstatyti į vietą
1 1,2
Nežinau 36 42,4
Ar vaikui reikalingas skiepas nuo stabligės (antitetaninis serumas ), jei išmuštas dantis nukrito ant žemės?
Reikalingas 14 16,5
Nereikalingas 20 20,3
Nežinau 51 60,0
Kada reiktų nuvykti pas gydytoją odontologą?
Nuvykti nebūtina 0 0
Nuvykti reikia iškart po traumos
82 96,5
Nuvykti galima per pirmą savaitę po traumos
1 1,2
Nežinau 2 2,4
Kokioje terpėje išmuštą dantį perduotumėte specialistams, nepavykus atstatyti danties į vietą? Vaiko burnoje 4 4,7 Suvyniotą į švarią nosinaitę 42 49,4 Įmerktą į skystį 27 31,8 Įdėtą į ledą 12 14,1
29
27 tiramieji (31,8%) galvojo, kad išmuštą dantį odontologui reiktų perduoti įmerktą į skystį. 11,8% respondentų pasirinko paprastą vandenį kaip tinkamiausią skystį. Iš visų mokytojų, pasirinkusių skystį kaip tinkamą terpę, dauguma pasirinko teisingai: vaiko seiles, pieną, kontaktinių lęšių arba fiziologinį tirpalą (iš viso 20%) (Pav. Nr.2).
Paveikslas Nr. 2. Respondentų pasiskirstymas pagal skirtingų skysčių pasirinkimą
Vertinant priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų žinias ir elgesį įvykus vaikų dantų traumai, skirtumo tarp atsakymų nebuvo. Rezultatai reikšmingai skyrėsi tik vienu klausimu: koks dantis (pieninis ar nuolatinis) galėjo būti traumuotas pirmoje klinikinėje situacijoje. Rezultatai rodo (Lentelė Nr.11), kad priešmokyklinio ugdymo mokytojai geriau žinojo, jog 8 metų vaiko viršutiniai kandžiai yra nuolatiniai.
Lentelė Nr. 11. Traumuoto danties (pieninis ar nuolatinis) nustatymas pagal užimamas pareigas Klausimas Atsakymas Koks dantis buvo traumuotas tokio
amžiaus vaikui? Pieninis n (%) Nuolatinis n (%) Nežinau n (%)
Pareigos Priešmokyklinio ugdymo pedagogas (-ė) 1 (4,3) 21* (91,3) 1 (4,3) Pradinio ugdymo pedagogas
(-ė) 13 (21) 46* (74,2) 3 (4,8) *p=0,0431 2,4 % 5,9 % 3,5 % 11,8 % 8,2 % Vaiko seilės Pienas Kontaktinių lęsių tirpalas Paprastas vanduo Fiziologinis tirpala
30
3.4. Respondentų patirties ir savo žinių įsivertinimo pasiskirstymas
Rezultatai rodo (Lentelė Nr.12), kad 18,8% mokytojų darbo metu buvo susidūrę su vaikų dantų trauma. 1 mokytojas (1,2%) teigė, kad žinių apie vaikų dantų traumas ir pirmąją pagalbą joms įvykus turi pakankamai, 9 tiriamieji (10,6%) nežinojo, ar jų žinios pakankamos ir 88,2% respondentų galvojo, kad turi per mažai žinių apie tai. 84,7% tiriamųjų norėtų įgyti daugiau žinių.
Lentelė Nr. 12. Tiriamųjų patirtis ir žinių įsivertinimas
Klausimas Atsakymo variantai Dažnumas (n)
Procentas ( % ) Ar darbo metu teko susidurti su
vaikų dantų trauma?
Taip, 1 kartą 15 17,6
Taip, daugiau nei 1 kartą
1 1,2
Neteko 69 81,2
Kaip Jūs manote, ar Jūs turite pakankamai žinių apie vaikų dantų traumas ir pirmąją pagalbą joms įvykus?
Taip, turiu
pakankamai žinių
1 1,2
Ne, žinių per mažai 75 88,2
Nežinau 9 10,6
Ar norėtumėte įgyti daugiau žinių apie pirmąją pagalbą įvykus vaikų dantų traumai?
Taip 72 84,7
Ne 13 15,3
Respondentų, kurie galvojo, kad žinių apie dantų traumas ir pirmąją pagalbą joms įvykus turi per mažai, reikšmingai daugiau norėjo įgyti žinių (Lentelė Nr.13).
Lentelė Nr. 13. Tiriamųjų pasiskirstymas tarp turimų žinių įsivertinimo ir noro įgauti daugiau žinių
apie pirmąją pagalbą įvykus dantų traumai
Klausimas Atsakymo variantai Ar norėtumėte įgyti daugiau žinių apie pirmąją pagalbą įvykus vaikų dantų traumai?
Taip n (%) Ne n (%)
Ar Jūs turite pakankamai žinių apie vaikų dantų traumas ir pirmąją pagalbą joms įvykus?
Turiu pakankamai žinių 0 (0) 1(7,7) Žinių per mažai 67* (93,1) 8* (61,5)
Nežinau 5 (6,9) 4 (30,8)
31
Rezultatai rodo (Lentelė Nr.14), kad daugiau žinių apie pirmąją pagalbą įvykus vaikų dantų traumai norėjo įgyti jaunesni, mažiau darbo patirties turintys mokytojai. Lyginant priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojus tarpusavyje, statistiškai reikšmingai daugiau priešmokyklinio ugdymo mokytojų norėjo įgyti žinių.
Lentelė Nr. 14. Mokytojų didesnio žinių poreikio pasiskirstymas amžiaus ir pedagoginės patirties
grupėse bei pagal pareigas
Klausimas Atsa-kymo vari-antai Amžiaus grupės (metais) Pedagoginė patirtis (metais) Pareigos <50 n (%) ≥50 n (%) ≤25 n (%) >25 n (%) Priešmo-kyklinio ugdymo pedagogas (-ė) Pradinio ugdymo pedagogas (-ė) Ar norėtumėte įgyti daugiau žinių apie pirmąją pagalbą įvykus vaikų dantų traumai? Taip n (%) 38* (92,7) 34* (77,3) 33** (94,3) 39** (78) 23*** (100) 49*** (79) Ne n (%) 3 (7,3) 10 (22,7) 2 (5,7) 11 (22) 0 (0) 13 (21) *p=0,0243 ** p=0,02 *** p=0,0085
Su vaikų dantų traumomis darbo metu dažniau buvo susidūrę daugiau pedagoginės patirties turintys mokytojai bei pradinio ugdymo mokytojai ( Lentelė Nr.15).
Lentelė Nr. 15. Mokytojų susidūrimo su traumomis pasiskirstymas pedagoginės patirties grupėse
ir pagal pareigas Klausim as Atsaky-mo variantai Pedagoginė patirtis (metais) Pareigos ≤25 >25 Priešmokyklinio ugdymo pedagogas (-ė) Pradinio ugdymo pedagogas (-ė) Ar darbo metu teko susidurti su vaikų dantų trauma? Teko n (%) 3* (18,8) 13* (81,3) 1** (6,3) 15** (93,8) Neteko n (%) 32 (46,6) 37 (53,6) 22 (31,9) 47 (68,1) *p=0,0215 **p=0,0188
32
Rezultatai rodo (Lentelė Nr.16), kad reikšmingai daugiau respondentų, kurie žinojo, jog mokytojo pirmoji pagalba gali sąlygoti danties išsaugojimą, priklauso grupei mokytojų, norinčių įgyti daugiau žinių. Taip pat šios grupės respondentai galvojo, kad turėdami daugiau žinių, galėtų suteikti tinkamesnę pirmąją pagalbą įvykus dantų traumai bei daugiau tiriamųjų sutiko, jog pirmosios pagalbos suteikimas turėtų būti vienas iš mokytojų švietimo prioritetų. Apie teiginį ,,išmušto danties išgelbėti nebegalima ir tokioje situacijoje gydymas nereikalingas“ daugiau teisingai atsakiusiųjų buvo iš nenorinčių įgyti daugiau žinių grupės.
Lentelė Nr.16. Mokytojų nuomonės apie dantų traumas ir pirmąją pagalbą pasiskirstymas tarp
norinčių įgauti daugiau žinių
Klausimas Atsakymo variantai
Ar norėtumėte įgyti daugiau žinių apie pirmąją pagalbą įvykus vaikų dantų traumai?
Taip n (%)
Ne n (%)
Mokykloje įvykus vaikų dantų traumai mokytojo suteikta pirmoji pagalba gali sąlygoti danties išgelbėjimą Teisingai n (%) 52* (72,2) 4* (30,8) Nežinau n (%) 17 (23,6) 6 (46,2) Neteisingai n (%) 3 (4,2%) 3 (23,1) Išmušto danties išgelbėti nebegalima ir tokioje situacijoje gydymas nereikalingas Teisingai n (%) 49** (68) 12** (92,3) Nežinau n (%) 16 (22,2) 0 (0) Neteisingai n (%) 7 (9,7) 1 (7,7) Pirmosios pagalbos suteikimas įvykus vaikų dantų traumai turėtų būti vienas iš mokytojų švietimo prioritetų Teisingai n (%) 34*** (47,2) 2*** (15,4) Nežinau n (%) 14 (19,4) 3 (23,1) Neteisingai n (%) 24 (33,3) 8 (61,6) Turėdami daugiau žinių apie vaikų dantų traumas mokytojai galėtų atlikti tinkamesnius pirmosios pagalbos veiksmus Teisingai n (%) 56**** (77,8) 6**** (46.2) Nežinau n (%) 6 (8,3) 1 (7,7) Neteisingai n (%) 10 (13,9) 6 (46,2) *p=0,0019 **p=0,0369 ***p=0,0163 ****p=0,0091
33
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Pasaulyje atlikta nemažai mokslinių darbų apie mokytojų žinias bei elgesį įvykus vaikų dantų traumoms. Daugumoje jų respondentų skaičius siekia šimtus ar net tūkstančius. Šiame tyrime dalyvavo 85 respondentai. Tokį tiriamųjų skaičių galima paaiškinti įvertinus bendrą gyventojų skaičių Raseinių rajone, kuris Lietuvos statistikos departamento pateiktais duomenimis 2018 metais siekė vos 32524 gyventojus. Tuo tarpu kiti tyrimai atlikti miestuose ar regionuose, kur gyventojai skaičiuojami milijonais [32,33,35,36].
Šio tyrimo rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė respondentų galvojo, jog įvykus vaikų dantų traumai pirmąją pagalbą gali suteikti tik gydytojas odontologas, o ne mokytojas. JAE Dubajuje ir Šardžoje bei Kolumbijos miestuose atliktuose tyrimuose gauti panašūs rezultatai: apie 40% tiriamųjų galvojo taip pat [36,38]. Tačiau daugiau kaip keturi penktadaliai respondentų Raseinių rajone, kaip ir JAE Dubajuje ir Šardžoje apklausti pradinių klasių mokytojai, suprato laiko svarbą tarp įvykusios traumos ir suteiktos pirmosios pagalbos [36].
Taip pat atlikę tyrimą sužinojome, kad beveik trys ketvirtadaliai apklaustų mokytojų sutiko su teiginiu, kad išmuštą dantį dar galima išgelbėti. Visgi beveik 10% galvojo priešingai. Anksčiau minėtame JAE Dubajaus ir Šardžos miestuose atliktame tyrime iš apklaustų 292 pradinių klasių mokytojų, 12% galvojo, kad po avulsijos dantis prarastas ir gydymo nebereikia [36]. Tuo tarpu 8 Kolumbijos miestuose apklausus 2296 mokytojus nustatyta, kad net 26,6% mokytojų galvojo klaidingai [38].
Deja, mūsų tyrime mažiau respondentų sutiko, kad mokytojų švietimas apie vaikų dantų traumas ir pirmąją pagalbą joms įvykus yra vienas iš prioritetų. Awad su bedraautoriais nustatė, kad 61% mokytojų galvojo, jog edukacinė programa apie pirmąją pagalbą įvykus dantų traumai yra svarbi [36]. Tuo tarpu Pietų Džaipūre iš apklaustų 280 mokytojų neatsirado nė vieno nesutikusio su šiuo teiginiu [32]. Šiuos rezultatus galima paaiškinti tuo, jog lyginant su pasaulyje atliktais tyrimais, mažiau Raseinių rajono pedagogų galvojo, kad daugiau žinių apie vaikų dantų traumas padėtų atlikti tinkamesnius pirmosios pagalbos veiksmus. JAE Dubajuje ir Šardžoje atliktame tyrime 81% [36], o Kolumbijos miestuose netgi 92,3% [38] respondentų išreiškė tokią nuomonę.
Tik šiek tiek daugiau nei pusė Raseinių rajono priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų manė, kad apsauginės kapos kontaktiniame sporte yra reikalingos. Awad su bendraautoriais atliktame tyrime 65% respondentų žinojo apie apsaugų svarbą [36].
Šiame tyrime dalyvavę mokytojai geriau atskyrė 8 metų vaiko pieninius ir nuolatinius dantis. Džaipūre apklausus mokytojus iš 20 atsitiktinai parinktų mokyklų, 74,6% jų galvojo, kad gali atskirti pieninius ir nuolatinius dantis, tačiau tik 33,2% atsakė teisingai [32]. Jog 9 metų vaiko
34
kandžiai yra nuolatiniai žinojo 33,7% Rijado [33] ir 58% Dubajaus ir Šardžo [36] mokytojų. Nežinojimas, ar dantis yra pieninis, ar nuolatinis, gali lemti neteisingus mokytojo veiksmus įvykus traumai ir turėti neigiamos įtakos danties prognozei. Siekiant nepažeisti nuolatinių dantų, pieniniai dantys nereplantuojami. Tuo tarpu nuolatiniai dantys turėtų būti skubiai replantuojami.
95,3% apklaustų mokytojų Raseinių rajone galvojo, kad nulūžus danties vainikui pas gydytoją odontologą reikia nuvykti kuo greičiau. Gauti rezaultatai šiek tiek geresni negu nurodomi literatūroje, kur tokioje situacijoje vaiką pas odontologą nusiųstų 86,3% Rijado bei 57% JAE Dubajaus ir Šardžos miestų mokytojų. Šiuose tyrimuose nustatyta, kad mažiau nei pusė mokytojų ieškotų nulūžusio fragmento [33,36]. Kolumbijoje atliktame tyrime 63% pedagogų ieškotų nulūžusio fragmento [38]. Iš tiesų, labai svarbu surasti nulūžusio vainiko fragmentą, siekiant įsitikinti, kad vaikas neaspiravo juo, be to, kartais jį galima panaudoti defekto atstatymui.
Pusė mūsų tyrime dalyvavusių respondentų išmuštą ir ant žemės nukritusį dantį nuplautų po tekančiu vandeniu. Tačiau netgi penktadalis mokytojų manė, jeigu išmuštas dantis nukrito ant žemės, tai jo nebegalima replantuoti. Panašūs rezultatai gauti Awad su bendraautoriais atliktame tyrime, kur 29% tokį dantį išmestų, o 32% nuplautų po tekančiu vandeniu ir bandytų atstatyti [36]. 59% respondentų minėtame tyrime susirūpintų dėl stabligės. Mūsų atliktame tyrime tik 16,5% galvojo, kad skiepas nuo stabligės būtų reikalingas.
Taip pat gauti duomenys rodo, jog nepavykus atstatyti išmušto danties į vietą, beveik pusė mokytojų jį odontologams perduotų suvyniotą į švarią nosinaitę. Ankaroje, JAE bei Kolumbijoje panaši mokytojų dalis dantį laikytų sausai [35,36,38]. Nirwan su bendraautoriais nustatė, kad tik 20,4% mokytojų galėjo nusakyti teisingą terpę išmuštam dančiui laikyti [32]. Tiek Raseinių rajono, tiek JAE Dubajaus bei Šardžos miestų panašus skaičius mokytojų kaip terpę pasirinko skystį. Iš jų daugiausiai galvojo, kad tinkamiausias skystis yra vanduo [36].
Vertinant traumų dažnį, sužinojome, kad Raseinių rajone mokytojai žymiai rečiau buvo susidūrę su vaikų dantų traumomis. Mažiau nei penktadalis respondentų turėjo tokią patirtį. Tuo tarpu Pietų Džaipūre - 31,8%, Turkijos sostinėje Ankaroje - 39,1%, Saudo Arabijos sostinėje Rijade net 65,3% respondentų buvo susidūrę su vaikų dantų traumomis [32,33,35].
Beveik visi mūsų tyrime dalyvavę mokytojai manė, kad jų žinios apie vaikų dantų traumas ir pirmąją pagalbą yra nepakankamos. Tuo tarpu Nirwan su bendraautoriais apklausti mokytojai buvo labiau savimi pasitikintys ir šiek tiek daugiau nei penktadalis respondentų savo žinias vertino kaip pakankamas [32]. Raseinių rajono priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų noras įgyti daugiau žinių buvo panašus kaip ir Saudo Arabijos sostinėje 2016 - 2017 metais apklaustų mokytojų [33].
35
IŠVADOS
Apklausus Raseinių rajono priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojus, sužinota:
1. Nors mokytojai suprato laiko svarbą įvykus dantų traumai bei sutiko, kad išmuštą dantį galima replantuoti, visgi jie galvojo, kad pirmąją pagalbą suteikti gali tik gydytojas odontologas. 2. Raseinių rajono priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų žinios apie vaikų dantų traumas
buvo nepakankamos.
3. Nors mokytojai žinojo, kad įvykus traumai, reikia kuo skubiau nuvykti pas gydytoją odontologą, visgi jie nežinojo, kaip ir kokioje terpėje gabenti išmuštą dantį.
4. Raseinių rajono priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų elgesys, įvykus vaikų dantų traumai, būtų netinkamas.
36
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Paskaitos ir mokymai apie vaikų dantų traumas ir pirmąją pagalbą joms įvykus mokytojų studijų programoje bei privalomuose pirmos pagalbos kursuose.
2. Rekomenduojama turėti informacines publikacijas (lankstinukus, plakatus) bei dėžutę su išmuštam dančiui laikyti tinkamu tirpalu pirmos pagalbos rinkinyje sporto salėse, baseinuose, mokyklose.
3. Didinti samoningumą apie burnos apsaugų naudojimą kontaktinio sporto metu. 4. Ugdyti mokytojų savimonę apie laiku suteiktos pirmosios pagalbos svarbą.
PADĖKA
Dėkoju Raseinių miesto ir rajono priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojams, maloniai sutikusiems dalyvauti tyrime ir atsakiusiems į pateiktus klausimus.
