LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Gabrielė Marija Jusevičiūtė
Veiksnių, įtakojančių kačių nutukimą, analizė
Analysis of the causes of cats‘ obesity
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBASDarbo vadovas: prof. dr. Vaidas Oberauskas
2
DARBAS ATLIKTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Veiksnių, įtakojančių kačių nutukimą, analizė“.
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė)
(parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė)
3 TURINYS SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 7 Darbo tikslas ... 7 Darbo uždaviniai ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8
1.1 Nutukimo etiologija ir vystymasis ... 8
1.2 Kačių nutukimo veiksniai ... 9
1.2.1 Lytis ... 9
1.2.2 Amžius ... 9
1.2.3 Lytinės sistemos operacijos ... 9
1.2.4 Veislė ... 10
1.2.5 Paveldimumas ir genetika ... 11
1.2.6 Aktyvumas ... 11
1.2.7 Mityba ... 11
1.2.8 Endokrininės ligos ir medžiagų apykaitos sutrikimai ... 12
1.2.9 Gyvenimo sąlygos ... 13
1.2.10 Ydingas žmogaus – gyvūno ryšys ... 13
1.3 Kačių nutukimo diagnozavimas ... 14
1.4 Kačių nutukimo gydymas ir prevencija ... 15
1.4.1 Gydymas... 15
1.4.2 Prevencija ... 16
1.4.3 Recidyvas ... 17
1.5 Kačių nutukimo įtaka organizmui ... 18
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 20
3. REZULTATAI ... 22
3.1 Sveikų, viršsvorio turinčių bei nutukusių kačių kūno kondicijos, svorio ir kūno riebalų indekso įvertinimų analizė ... 22
3.2 Kačių šeimininkų apklausos rezultatų analizė ... 24
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 32
IŠVADOS ... 34
4
SANTRAUKA
Veiksnių, įtakojančių kačių nutukimą, analizė
Gabrielė Marija Jusevičiūtė Magistro baigiamasis darbas
Baigiamojo darbo tikslas buvo: išanalizuoti ir įvertinti veiksnius, lemiančius kačių viršsvorio turėjimą ir nutukimą.
Tyrimai atlikti privačioje veterinarijos klinikoje Malagos mieste, Ispanijoje 2016 metų liepos – spalio mėnesiais. Buvo tirtos 35 katės nuo 2 iki 14 metų amžiaus, kurios buvo vertinamos pagal penkiabalę kūno kondicijos skalę, morfometriniu būdu tirtus kūno riebalus bei svorį. Be to parinktų tyrime dalyvauti kačių savininkai buvo apklausiami apie savo augintinių mitybą, gyvenimo sąlygas, aktyvumą, ligas. Taip pat pačių kačių augintojų buvo paprašyta įvertinti savo kates pagal penkiabalę kūno kondicijos skalę. Dar į tyrimą buvo įtraukti tokie kačių duomenys, kaip lytis, amžius, kastracija bei veislė. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta skaičiuokle „Excel'10“ ir R paketu.
Nustatyta, kad viršsvorio turinčios bei nutukusios katės sudarė 45,72 proc. visos tirtos kačių populiacijos. Pagrindinės tyrimo metu nustatytos nutukimo priežastys – kastracija, judėjimo stoka, laikymo būdas neišleidžiant į lauką. Viršsvorio turinčių bei nutukusių kačių kūno riebalų indeksas buvo 17,58 proc. didesnis bei jos svėrė vidutiniškai 2,29 kg daugiau nei sveikos katės. Tyrimo metu nustatytas sveikų kačių amžiaus vidurkis buvo 2,03 metais didesnis nei viršsvorio turinčių bei nutukusių kačių. 50 proc. nutukusių kačių sudarė mišrūnės, o 25 proc. – Britų trumpaplaukių veislės katės. Taip pat pastebėta, kad nutukusios katės dažniau yra šeriamos ekonominės klasės, pigesniu pašaru nei sveikos katės. Dažniausiai viršsvorio turinčios ar nutukusios katės sirgo dermatitu, osteoartritu, apatinių šlapimo takų akmenlige. 75 proc. viršsvorio turinčių bei nutukusių kačių augintojų įvertino savo kates kaip normalaus kūno sudėjimo.
Raktažodžiai: katės, kačių nutukimas, kačių nutukimo veiksniai.
5
SUMMARY
Analysis of the causes of cats‘ obesity Gabrielė Marija Jusevičiūtė
Master‘s thesis
The aim of the Master‘s thesis was to analyse and evaluate the causes of cats’ obesity.
The investigations were conducted in the veterinary clinic in the city of Malaga, Spain in the period of 2016 July – October. A total of 35 cats were examined from 2 to 14 years old and were valuated by their body condition score on a 5-point scale, body fat examined using morphometric method and weight. All owners presenting their cats to this investigation were questioned about their pet's nutrition, living conditions, activeness and diseases. Owners were also asked to rate their own cat's BCS on a 5-point scale. In addition such data as sex, age, neuter status and breed were enrolled in the investigation. Statistical analysis was performed in “Excel'10” and R package.
It was found that overweight and obese cats formed 45.72 percent of all investigated cats. The main causes of cats’ obesity were neutering, lack of physical activity and indoor confinement. Body fat index of obese cats was 17.58 percent higher and they weighed 2.29 kg more compared to healthy cats. During the investigation it was noticed that the average age for healthy cats was 2.03 years longer than overweight or obese cats. 50 percent of obese cats were mixed breed and 25 percent – British shorthair cats. It was also marked that obese cats are more often fed with economic class cheaper food than healthy cats. The most common diseases of overweight and obese cats were dermatitis, osteoarthritis and lower urinary tract urolithiasis. 75 percent of obese cats’ owners assessed their pet as having a normal body condition score.
6
SANTRUMPOS
APOP – gyvūnų nutukimo prevencijos asociacija (angl. Association for pet obesity prevention) APPA – Amerikos naminiams gyvūnams skirtų produktų gamintojų asociacija (angl. American Pet Products Association)
AVMA – Amerikos veterinarinės medicinos asociacija (angl. American Veterinary Medical Association)
BCS – kūno kondicijos vertinimo balas (angl. body condition score) BMI – kūno masės indeksas (angl. body mass index)
BSAVA – Britų smulkiųjų gyvūnų asociacija (angl. British small animal veterinary association) CI – pasikliautinis intervalas (angl. confidence interval)
CNS – centrinė nervų sistema
DEXA – dvisrautė radioabsorbcitometrija (angl. Dual-energy X-ray absorptiometry) IL1-BETA – interleukinas 1-beta (angl. interleukin 1-beta)
IL-6 – interleukinas 6 (angl. interleukin 6)
LIM – galūnių matavimo indeksas (angl. limb index measurement) LPL – lipoproteino lipazė (angl. lipoprotein lipase)
OVE – ovarioektomija (angl. ovariectomy)
OVH – ovariohisterektomija (angl. ovariohysterectomy) P – reikšmingumo lygmuo
7
ĮVADAS
Nutukimas yra vis labiau auganti žmonijos bei jos palydovų – naminių gyvūnų problema, labiausiai liečianti išsivysčiusią pasaulio dalį – Europą ir JAV. 2015 metais APOP atlikti tyrimai JAV parodė, jog net 27,7 proc. kačių turi viršsvorio ir 30,5 proc. kačių yra nutukę, o kartu šie skaičiai sudaro daugiau nei pusę JAV kačių populiacijos. Nors Europoje ir nėra atliekami kasmetiniai kačių kondicijos tyrimai, tačiau labai tikėtina, kad jų rezultatai yra panašūs į gautuosius JAV. Daugelis mokslininkų sutaria, jog Europoje nutukusių kačių esama apie 39–52 proc. (1,2,3).
Katės yra laikomos turinčiomis viršsvorio, kuomet jų svoris 15 proc. viršija jų optimalų kūno svorį, bei laikomos nutukusiomis, kuomet jų optimalus svoris yra viršijamas 30 proc. (4). Nutukimas yra antra pagal dažnumą kačių sveikatos problema išsivysčiusiose šalyse (5,6).Deja, daugelis gyvūnų šeimininkų nesupranta, kad jų augintinių nutukimas yra liga ir nesiima jokių priemonių tai pakeisti. Nutukimas turi žalingą poveikį sveikatai, nes dėl jo silpnėja imunitetas, pasireiškia įvairios ligos ir trumpėja gyvenimo trukmė (7).
Nutukimo bei viršsvorio turėjimo vystymuisi įtakos turi tokie veiksniai, kaip lytis, amžius, kastracija, endokrininės ligos, vaistai, genetika, aktyvumas, stresas, gyvenimo sąlygos, mityba ir net šeimininkų įpročiai bei gyvenimo būdas.
Šiame darbe yra išanalizuota kačių antsvorio turėjimo ir nutukimo etiologija, svarbiausi veiksniai, pasekmės, diagnozavimas, prevencija bei gydymas.
Darbo tikslas: išanalizuoti veiksnius, lemiančius kačių viršsvorį ir nutukimą privačioje veterinarijos klinikoje Malagos regione, Ispanijoje.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti tiriamas kates pagal kūno kondicijos skalę nuo 1 iki 5 balų ir apskaičiuoti kūno riebalų (masės) indeksą.
2. Apklausus kačių savininkus nustatyti kačių viršsvorio turėjimo ir nutukimo pasireiškimo dažnumą ir lemiančius veiksnius.
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Nutukimo etiologija ir vystymasis
Šunims bei katėms, kaip ir žmonėms, viršsvoris ir nutukimas yra du panašūs, tačiau atskiromis sąvokomis apibūdinami procesai.
Viršsvoris – yra apibūdinamas kaip kūno sudėjimas, kuriame kūno riebalai viršija optimalų kiekį, skirtą palaikyti gyvūno sveikatingumą (8). Nesiimant jokių prevencinių priemonių, besikaupiantis viršsvoris ilgainiui virsta nutukimu.
Nutukimas – apibūdinamas kaip turėjimas tiek viršsvorio, kad jis jau daro rimtą žalą sveikatai (8). Taip pat tai yra pastovi uždegiminė būsena, susijusi su padidėjusiu oksidaciniu stresu bei insulino atsparumu, ir šie veiksniai nulemia kai kurių lėtinių ligų atsiradimą (9).
Nutukimo vystymasis
Mokslininkai teigia, kad kačių kūno svoris pradeda augti ir perteklinis riebalų sluoksnis atsideda dėl to, kad katės iš mėsėdžių palaipsniui virto visaėdžiais gyvūnais, kadangi buvo pradėtos šerti komerciniais sausais pašarais. Taip pat katės tapo sėsliomis ir nustojo medžioti išgyvenimui. Galime teigti, jog jų fizinis aktyvumas sumažėjo, o maisto kiekis pagausėjo, kas galiausiai ir veda į nutukimą (10).
Nutukimas vystosi esant prailgintam disbalansui tarp gaunamos energijos maisto pavidalu ir energijos sąnaudų. Tokie pozityvūs energijos balanso laikotarpiai palaipsniui veda link nenormaliai didelio kiekio riebalų susikaupimo riebaliniame sluoksnyje, taip pat ir organuose (7).
9
1.2 Kačių nutukimo veiksniai
1.2.1 Lytis
Mokslininkai atliekantys ilgamečius tyrimus išsiaiškino, kad patinai turi didesnį polinkį tukti nei patelės (1,16). Didžiojoje Britanijoje du metus buvo atliekami išsamūs tyrimai 47 privačiose veterinarinėse klinikose, kurių metu buvo ištirtos 3277 katės. Rezultatai parodė, jog patinai buvo 1,3 karto labiau linkę tukti nei patelės (15).
1.2.2 Amžius
Mokslininkai yra pastebėję, kad rizika įgyti viršsvorio ar nutukti su kiekvienais metais auga ir pasiekia savo piką 7 – 10 metų amžiaus katėms (17). Vienas iš JAV universitetų atliko išsamius 11,102 kačių populiacijos tyrimus, kurių metu paaiškėjo, kad didžiausias viršsvorio ir nutukimo pasireiškimas yra vidutinio amžiaus grupėje, tai yra 5 – 11 metų katėms (3). Būtent šio amžiaus beveik 50 proc. gyvūnų yra nutukę (9).
Tyrimų rezultatai taip pat parodo, kad vyresnio nei 12 metų amžiaus katės nėra linkusios turėti viršsvorio ar būti nutukusiomis. Manoma, kad taip gali būti dėl ankstyvesnio nutukusių kačių mirtingumo, sumažėjusio apetito, geriatrinių ligų, tokių kaip hipertiroidizmas bei chroniškų inkstų ligų, ir dėl to, kad organizmas nebeįsisavina pakankamai maisto medžiagų, ypatingai baltymų ir riebalų (3,15,18).
Greitas kačiukų augimas iki vienerių metų amžiaus yra svarbus rizikos faktorius suaugusios katės nutukimo vystymuisi. 8 metus trukę tyrimai 80 kačių kolonijoje parodė, jog katės turėtų būti sveriamos 3 ir 12 mėnesių amžiaus nutukimo diagnostiniais tikslais, kadangi kačiuko svoris lemia suaugusios katės svorį, ir jeigu kačiukas ankstyvame amžiuje svers daugiau nei įprasta bei jo svorio prieaugis bus greitesnis, tuomet labai išauga tikimybė, kad ir suaugęs jis turės problemų su nutukimu (19).
1.2.3 Lytinės sistemos operacijos
Veterinarai ir gyvūnų gelbėjimo tarnybos teigia, kad katės, kurios yra auginamos ne reprodukciniais tikslais, turėtų būti kastruojamos, tam, kad būtų efektyviai kontroliuojama gyvūnų populiacija. Tradiciškai rekomenduojamas amžius kastracijai yra 6 mėnesiai, tačiau BSAVA siūlo tai pradėti daryti jau nuo 4 mėnesių amžiaus (20). Daugumoje tyrimų, vertinančių gyvenimo trukmę, teigiama, kad kastruoti gyvūnai gyvena ilgiau nei lytiškai aktyvūs (21,22).
10
Ilgamečiai tyrimai įrodė, jog kastruotos ar sterilizuotos katės patenka į didelės rizikos grupę, linkusią į tukimą, dėl padidėjusio maisto suvartojimo, sumažėjusio hormono leptino jautrumo, pakitusio lipidų metabolizmo, sulėtėjusios medžiagų apykaitos bei sumažėjusio fizinio aktyvumo
(1,2,11). Kastruotoms katėms kraujo serume padidėja insulino augimo faktoriaus I, prolaktino ir
leptino, ir šie trys elementai yra susiję su medžiagų apykaita bei riebalų metabolizmu (21).Yra įrodyta, kad kastruotos ar sterilizuotos katės, praėjus vos 3 dienoms po operacijos, ėda daugiau nei įprasta ir joms yra sunkiau pajusti sotumą, be to jų fizinis aktyvumas sumažėja net 52 procentais, o tai veda į sumažėjusią raumenų masę, jėgą bei energijos išnaudojimą (7,23,24). Tyrimai rodo, jog po kastracijos ar sterilizacijos, norint išvengti svorio padidėjimo, yra rekomenduojama sumažinti pašaro kiekį 30 procentų bei neleisti pastovios prieigos prie pašaro (11).
Mokslininkai nesenai kačių patelėms nustatė ryšį tarp estrogeno, medžiagų apykaitos ir padidėjusios nutukimo rizikos. Estrogenas ne tik turi receptorius pagumburyje bei riebaliniame audinyje, bet ir sąveikauja su leptinu ir gali padidinti jo aktyvumą, taip atlikdamas svarbų vaidmenį apetito reguliavime (25). Taip pat estrogenas yra siejamas su padidėjusiu patelės aktyvumu, judrumu, kuris sumažėja būtent po ovarioektomijos. Estrogenų sunykimas po OVE ar OVH procedūrų paveikia kai kurių genų išraišką, susijusią su lipidų metabolizmu ir uždegimu. Pagrindiniai paveikiami genai yra LPL, leptinas ir IL-6, kurie reguliuoja apetitą, kraujo lipidų koncentracijas ir insulino jautrumą (11). Itin svarbią estrogeno rolę sotumo reguliavimo procese demonstruoja tas faktas, jog estrogeno papildai normalizuoja nutukusių sterilizuotų kačių maisto suvartojimą (26).Lytiniai steroidai moduliuoja CNS energijos homeostazės efektorius, kurie yra leptino taikiniai. Androgenai yra anabolikai, o estrogenai – katabolikai, kurie mažina maisto vartojimą ir kūno svorį, todėl iš organizmo pasišalinus estrogenams, pradeda kauptis gyvūno svoris (11).
1.2.4. Veislė
11
išsamius 22 skirtingų veislių 268 kačių tyrimus, kurie parodė, jog ženkliai didesnį nei vidutinis BCS turi tokių veislių katės, kaip Britų trumpaplaukės, Norvegijos miškinės ir Persų veislės katės. Mažesnį nei vidutinis BCS turi Abisinijos, Sfinksų, Kornvalio ir Devono reksai bei Orientalų trumpaplaukės katės. Tačiau tyrimo metu buvo pastebėta, jog ne visada veislės standartai nurodo nutukimo riziką. To pavyzdys būtų Norvegijos miškinė katė, kuri pagal savo veislės standartus neturėtų būti nutukusi, tačiau 55 proc. tyrime dalyvavusių šios veislės kačių, turėjo viršsvorio (16).
1.2.5 Paveldimumas ir genetika
Mokslininkai mano, kad kačių viršsvorio turėjimą ir nutukimą, kaip ir žmonėms, gali lemti genetiniai veiksniai. Kačių genomas buvo intensyviai tyrinėjamas 2004 – 2007 metais, ir tai leido pagaliau pradėti aiškintis įvairių ligų paveldimumą (28). Tačiau genetinių markerių, susijusių su kačių nutukimu, identifikavimo tyrimai yra vis dar retai atliekami. Nesenai vykdytų tyrimų rezultatai atskleidė, jog genetinis, neidentifikuotas komponentas yra atsakingas už kačių nutukimo vystymąsi (29).
Pastaruoju metu buvo intensyviai tyrinėta metagenomikos įtaka ir iškelta idėja, kad metabolinius ir augimo parametrus katėse įtakoja motinos organizmas. Hipotezė teigia, kad in utero aplinka gali nulemti būsimą jauniklių nutukimą (19). Galimi veiksniai būtų vados dydis, didelis naujagimio svoris, angliavandenių trūkumas ir motinos nutukimas arba diabetas (16,30).
Taip pat kai kurie gyvūnų veisėjai mano, kad tam tikrų veislių katės geriau atrodo būdamos didesnės, todėl genų selekcijos būdu, jie atrenka genus, kurie yra siejami su nutukimu (31).
1.2.6 Aktyvumas
Mokslininkai kelia hipotezes, kad katėms aktyvumo stygius lemia ne tik nutukimą ir jo didesnį pasireiškimą, bet ir paaštrina sveikatos problemas, kurios susijusios su nutukimu (32). Atlikti tyrimai su šunimis parodė, kad viršsvorio numetimas pagerino širdies, kvėpavimo sistemų darbą ir ištvermę fizinių užsiėmimų metu. Manoma, kad panašus efektas turėtų būti ir katėms (33).
Taip pat kačių aktyvumą itin apriboja gyvenimas uždarose patalpose, neišleidžiant į lauką (8). Be to, tyrimų duomenys rodo, kad kastruotų kačių fizinis aktyvumas, ypatingai tamsiuoju paros periodu, sumažėja net apie 52 proc. (11).
1.2.7 Mityba
12
(35). Todėl šeriant sausu pašaru yra rizika viršyti katės energijos poreikį. Taip pat šeimininkai dažnai peršeria savo augintinį, nes teisinga sauso pašaro porcija jiems atrodo pernelyg maža (36). Be to, buvo pastebėta, jog nurodytos rekomenduojamos sauso pašaro normos ant pakuotės yra pernelyg didelės ir jose nėra atsižvelgiama į gyvūno amžių, aktyvumą ir atliktą kastraciją (5). Visos šios priežastys paaiškina kodėl sauso pašaro vartojimas didina kačių nutukimo riziką.
Konservai ir šviežia mėsa nėra šeimininkų pirmo pasirinkimo pašaras katėms. Tačiau tyrimai rodo, kad katės šeriamos šiuo pašaru 2 – 3 kartus per dieną, turi mažesnę riziką nutukti. Taip yra todėl, kad šis pašaras turi mažiau kalorijų nei sausas, ir jame gausu vandens. Be to, katės nėra linkusios persiėsti šio pašaro dėl didesnės jo apimties palyginus su sausu, bei dėl to, kad katės nebegrįš pabaigti senos pašaro porcijos, kadangi konservai ir mėsa yra linkę greitai džiūti ir prarasti aromatingumą, o katės labiau vertina šviežų maistą (5).
Tyrimai, nagrinėjantys mitybos poveikį nutukimui yra nevienareikšmiai. Vieni mokslininkai teigia, jog dažnesnis kačių šėrimas padidina riziką priaugti svorio ir nutukti (2). Kiti mokslininkai mano, kad labiau linkusios tukti katės turi pastovią prieigą prie maisto (32,37). Taip pat mokslininkai pažymi, kad didesnė rizika nutukti yra katėms, gaunančioms 2 – 3 kartus per savaitę skanėstų, šeriamoms aukščiausios klasės arba gydomuoju pašaru, lepinamoms šviežia mėsa, likučiais nuo stalo (3,37). Tačiau visi mokslininkai vieningai teigia, jog kuo didesnis riebalų kiekis maiste, tuo daugiau riebalų kaupsis gyvūno riebaliniame sluoksnyje (7,38).
1.2.8 Endokrininės ligos ir medžiagų apykaitos sutrikimai
Nutukimo vystymasis gali būti antrinis sutrikimas, kaip pasekmė endokrininių ligų (7).Viena iš tokių ligų – hiperadrenokorticizmas tiek katėms, tiek ir šunims, kurios metu antinksčių žievės hormonas kortizolis sukelia apetito padidėjimą (39). Dar viena galima liga – hipotiroidizmas, kurios metu sulėtėja metabolizmas ir sumažėja gyvūno aktyvumas, tačiau ši liga katėms yra aptinkama labai retais atvejais (8). Be to nutukimas gali būti siejamas su tokiais sveikatos sutrikimais kaip cukrinis diabetas bei hipertiroidizmas (40,41).
Be to nutukimą gali sukelti ir polifagija, kuri išsivysto dėl gliukokortikoidų bei antikonvulsinių vaistų naudojimo (32). Šie vaistiniai preparatai skatina persiėdimą ir svorio prieaugį (42).
Paradoksalu, kad ne tik nutukimas gali lemti osteoartrito vystymasi, tačiau ir osteoartritas gali įtakoti nutukimo atsiradimą. Taip yra todėl, kad osteoartritas suvaržo gyvūno norą ir galimybes judėti, ir dėl to gyvūnui pradeda kauptis antsvoris (43).
13
1.2.9 Gyvenimo sąlygos
Nutukimas yra pasekmė sumažėjusio energijos poreikio dėl sumažėjusio aktyvumo (7). Vieni iš naujausių tyrimų, atliktų su 12 – 13 mėnesių amžiaus katėmis parodė, jog katės, laikomos griežtai viduje, neišleidžiant į lauką yra net dvigubai labiau linkusios tukti, nei išleidžiamos į lauką katės. Taip yra dėl to, kad kačių uždarymas viduje sumažina judėjimo galimybę, katė nejaučia būtinybės medžioti, bendrauti su kitais gyvūnais, žaisti, ir iš nuobodumo skiria didesnį dėmesį pašarui (5). Pasak statistikos, 1 iš 10 kačių Europoje turi dvigubai didesnę riziką nutukti būtent dėl gyvenimo viduje, o Australijos ir Amerikos žemynuose ši rizika liečia daugiau nei 60 proc. namuose gyvenančių kačių populiacijos (34). Tačiau kačių išleidimas į lauką nėra gera išeitis kovojant su nutukimu dėl aplinkoje gresiančių pavojų, kaip susidūrimų su mašinomis, kitais gyvūnais, apsinuodijimų rizikos. Dėl to daugelis žmonių yra linkę savo kates laikyti uždarytas namuose, jų neišleidžiant į lauką (5).
Taip pat didžiausia rizika nutukti yra tokiu atveju, kai katė yra vienintelis augintinis namuose (5). APPA apklausų duomenimis net 62 proc. namų ūkių JAV turi po vieną gyvūną. Riziką padidina ir šuns nebuvimas namuose (16). Dar tyrimai rodo, kad katės gyvenančios kaimiškose vietovėse yra labiau linkę tukti (27).
Dar vienos iš galimų faktorių, lemiančių nutukimo vystymąsi, yra psichologinės problemos, kurias gali paaštrinti netinkamos gyvenimo sąlygos. Dažniausiai katėms pasitaiko nerimas, depresija, nesugebėjimas susitvarkyti su alkiu, neturėjimas saiko ir ydingas ėdimo elgesys (32).
1.2.10 Ydingas žmogaus – gyvūno ryšys
Tyrimai rodo, jog augintinio šeimininkas ir veterinarijos gydytojas dažnai nesutaria dėl gyvūno būklės ir nutukimo diagnozės (8). Mokslininkai teigia, jog šeimininkai penkiabalėje ar devynbalėje BCS sistemose yra linkę nepakankamai įvertinti savo nutukusias kates (1,2,6,37).
Tiriant žmogaus ir gyvūno ryšį buvo nustatyta, kad jei šeimininkas turės viršsvorio, bus žemesnio socialinio sluoksnio, gaus mažiau pajamų, tai ir jo augintinis turės viršsvorio arba bus nutukęs. Taip yra manoma dėl to, kad žmogus, skiriantis savo išvaizdai bei sveikatai mažai dėmesio ir stokojantis finansinių resursų sau, neskirs dėmesio bei pajamų ir savo augintiniui (44,45).
14
būti naudojamos kaip gyvenimo partnerio ar vaiko pakaitalas, skirtas padrąsinti, paguosti ir suteikti džiaugsmo namams (39).
Ryšys tarp kačių nutukimo ir žmogaus – gyvūno bendravimo buvo nustatytas vieno tyrimo metu, kuris parodė, kad nutukusių kačių ir šunų augintojai maistą naudoja kaip bendravimo priemonę ir vienintelį užsiėmimą su savo augintiniu. Tokie žmonės yra linkę kiekvieną savo augintinio poreikį interpretuoti kaip maisto prašymą (8).
Taip pat tyrimai rodo, kad moterys, ir ypatingai vyresnio amžiaus, augina daugiau nutukusių kačių nei vyrai, nes manoma, kad jos užmezga artimesnį emocinį ryšį su savo augintinėmis (8). Be to vyresnio nei 60 metų amžiaus žmonės, turintys viršsvorio, dažniau augina kates, kurios taipogi yra linkusios turėti viršsvorio kaip ir jų šeimininkai (47).
Mokslininkai teigia, kad kačių šeimininkai yra mažiau linkę pastebėti ir rūpintis savo augintinių svoriu, nei šunų šeimininkai. Taip yra todėl, kad katės daugiau miega, jos dažnai slepia savo sveikatos sutrikimų simptomus, ir rečiau pasirodo viešai, todėl sulaukia mažiau neigiamos visuomenės nuomonės nei šunys (37).
Dar vienas mokslininkus neraminantis aspektas, tai yra visuomenės požiūris į nutukusias kates dėl Holivudo industrijos peršamų standartų. Vienas iš pavyzdžių būtų animacinių filmų herojus – Garfildas, kuris yra storas, tingus, nesveikai besimaitinantis katinas, tačiau nepaisant viso to, jis yra visuomenės vertinamas palankiai, ir žmonės galvoja, kad jis turi įdomesnę asmenybę vien dėl to, kad yra nutukęs (8).
1.3 Kačių nutukimo diagnozavimas
Kačių nutukimas dažniausiai yra nustatomas morfometriniais metodais. Vienas iš jų – tai BCS sistema, kuri yra plačiai pripažinta ir naudojama nustatant gyvūnų viršsvorį ar nutukimą. Ši sistema vizualiai ir apčiuopos būdu leidžia tirti katės konstituciją – poodinius riebalus, pilvo srities riebalų sluoksnį, paviršinius raumenis, čiuopiant šonkaulius, stuburo slankstelių dorsalines ataugas, liemenį (48). BCS sistema gali būti penkiabalė arba devynbalė, ir yra patvirtinta naminėms katėms (48,49). Penkių balų sistemos reikšmės yra tokios: 1 – sulysęs, 2 – plonas, 3 – vidutinio sudėjimo, 4 – turintis viršsvorio, 5 – nutukęs. 9 balų sistemoje reikšmės yra: nuo 1 iki 4 – liesas, nepakankamo svorio, 5 – vidutinio, normalaus svorio, nuo 6 iki 9 – turintis viršsvorio ar nutukęs (15,49). Dažniausiai yra naudojama penkių balų BCS sistema dėl to, kad ji yra laikoma „draugiška“ neturintiems patirties ir veterinarinio išsilavinimo gyvūnų šeimininkams (5). Taip pat nesenai buvo sukurta dar viena – 7 balų sistema, specialiai skirta gyvūnų augintojams (32). Šioje sistemoje balų reikšmės yra raidinės, nuo A – nepakankamo svorio iki G – nutukęs (48).
15
rentgeno spindulių absorbcijos nustatymo rezultatais (48). Matuojant BCS katėms iki 1 metų amžiaus, reikia turėti omenyje, kad pilvo kontūras negali būti laikomas kriterijumi, nes visi tokio amžiaus kačiukai turi nukarusius pilvus, ir tai apsunkina BCS nustatymą (29).
BCS metodo rezultatai, gauti gyvūno savininko, turi mažesnį patikimumą, nei atliekami veterinarijos gydytojo. Taip yra todėl, kad kaip dauguma tyrimų parodo, gyvūnų šeimininkai yra linkę nepakankamai įvertinti savo kačių kūno kondiciją, tai yra skirti mažesnį balą nutukusioms katėms ir aukštesnį balą labai liesoms katėms (1,2,5,6,37). Atlikti tyrimai rodo, kad šeimininkai, kurių katės BCS sistemoje buvo įvertintos 4 balais, yra 2,7 karto labiau linkę nepakankamai įvertinti savo kačių kondiciją. Taip pat ilgaplaukių kačių savininkai yra linkę net 11,5 karto nepakankamai įvertinti savo kačių BCS, negu trumpaplaukių kačių šeimininkai. Taip yra todėl, kad ilgi plaukai geriau uždengia riebalų sankaupas nei trumpi (2).
BCS privalumai yra tokie, kad šis metodas nėra invazyvus ar skausmingas, jam atlikti nereikalinga brangi technika ar papildomos išlaidos, ir jis yra nesudėtingai atliekamas tiek veterinarijos gydytojų, tiek ir pačių gyvūnų augintojų (4).
Dar vienas dažnai naudojamas nutukimo nustatymo metodas yra kačių BMI, kuris yra apskaičiuojamas pagal formulę – kūno riebalai (%)
=
((RB /0,7067 – LIM)/0,9156) – LIM. Šioje formulėje RB yra lanko apimtis centimetrais, idealiausia ties 9 šonkauliu, o LIM – atstumas centimetrais tarp kairės užpakalinės kojos girnelės ir kulnakaulio. Šie matavimai turi būti atliekami katėms stovimoje pozicijoje, rekomenduotina ant kieto grindinio, o galva turi būti nukreipta vertikaliai žemyn į dešinę pusę (48). Tačiau šis metodas nėra tinkamas augančioms katėms (29).Kiti metodai skirti viršsvorio ar nutukimo nustatymui yra bioelektrinio impedanso analizė, bendras kūno vandens matavimas, magnetinis rezonansas, cheminė analizė, ultragarsinis tyrimas, kompiuterinė tomografija bei DEXA (densitometrija) skanavimas (dvigubos energijos rentgeno spindulių absorbcijos nustatymas), tačiau jie dar nėra plačiai naudojami veterinarinėje medicinoje (8,32).
1.4 Kačių nutukimo gydymas ir prevencija
1.4.1 Gydymas
Nutukimas yra gydomas kompleksiškai. Yra taikomos specialios dietos, gyvenimo būdo koregavimas, elgesio ydų taisymas, medicininė ir chirurginė terapijos. Dauguma praktikoje taikomų kačių gydymo metodų yra perimti iš žmonių medicinos, išskyrus keletą farmacinių medžiagų, kurios kol kas neturi veterinarinių licenzijų. Be to chirurginis nutukimo gydymas yra vis dar laikomas neetišku šunims ir katėms (7,32).
16
katinams (26). Taip pat augintinių svorio reguliavimui gali būti naudojami sojos izoflavonai. Jie ypač tinka mažinti gyvūno svorį, priaugtą po kastracijos (9,26). Be to buvo nustatyta, kad diacilgliceroliai ir karnitinas padeda kovoti su viršsvoriu, leidžia greičiau pajusti sotumą bei reguliuoja svorį tiek šunims, tiek ir katėms (9,50).Dar viena medžiaga, padedanti numesti svorį žmonėms ir katėms yra konjuguotos linolo rūgštys, kurios turi antiriebalinį poveikį, tačiau kol kas apie šį dietinį papildą mokslininkams trūksta informacijos (32).
Viena farmacijos įmonė JAV sukūrė naują šunų ir kačių nutukimo gydymo būdą – vakcinaciją. Ši vakcina yra skirta fenotipinio nutukimo gydymui, ir ji veikia stiprindama somatostatino imunogeniškumą (51). Deja, kol kas ši vakcina dar nepradėta plačiai naudoti dėl patentų išdavimo formalumų.
Jei nutukimo gydymą lydi sėkmė, tuomet katei darosi lengviau judėti, pagerinamas insulino jautrumas, ir katė gyvena kokybiškesnį bei ilgesnį gyvenimą (39).
1.4.2 Prevencija
Nutukusių kačių hormono leptino kiekiai yra pastoviai padidėję, o tai veda į šio hormono nejautrumo vystymąsi. Nejautrių leptinui gyvūnų alkis yra nepasotinamas, ir jie nuolatos prašysis būti pašeriami, o šeimininkas, norėdamas sustiprinti savo ir augintinio ryšį, tenkins visus katės poreikius. Būtent todėl ankstyva nutukimo prevencija yra sėkmės raktas į nutukimo problemos sprendimą (16).
Katėms, kaip ir žmonėms nutukimui gydyti pirmiausia turi būti paskirta dieta. Pagrindinis susirūpinimas dėl dietų yra tas, kad reikalingas kalorijų kiekis sukelti svorio kritimą ir palaikyti pastovų energijos balansą gali skirtis, priklausomai nuo gyvūno (7). Pernelyg dramatiškas pašaro kiekio sumažinimas gali pasireikšti svarbių mineralinių ir maisto medžiagų stygiumi, dėl to yra svarbu, kad pasirinkta dieta atitiktų visus reikalavimus, padėtų iš lėto mažinti kūno svorį (1 proc. kūno svorio per savaitę) ir užtikrintų reikiamą energijos bei medžiagų kiekį kiekvienam gyvūnui individualiai (9,39).
Nutukimo prevencijai vykdyti yra sukurta daugybė dietinių schemų, skirtų sumažinti energijos kiekį, gaunamą su maistu. Dažniausiai yra taikoma dieta, praturtinta maistinėmis skaidulomis, kurioje gausu baltymų ir mažai angliavandenių. Ši dieta yra laikoma labai efektyvia, nes ji sukelia sotumo jausmą ir sparčiai mažina kūno svorį (7,52). Taip pat ši gausi baltymų dieta, padeda išvengti svorio sugrįžimo, mažina oksidacinį stresą ir lėtinį uždegimą, siejamus su kačių nutukimu. Tačiau ši dieta gali būti nepakankamai efektyvi esant dideliam nutukimo laipsniui (9).
17
Pats svarbiausias dietos komponentas yra monitoringas. Norint užtikrinti, kad svorio metimo programa būtų sėkmingai vykdoma, yra svarbu reguliariai sverti savo augintinį. Taip pat rekomenduotina tai daryti ir pasiekus idealų kūno svorį, tam, kad numesti kilogramai nesugrįžtų (32).
Nutukimo prevencijos sėkmė labiausiai priklauso nuo kačių šeimininkų, nes būtent jie koreguoja savo augintinių suvartojamo pašaro kiekį bei fizinį aktyvumą (53). Dažnai kačių dietos baigiasi nesėkmingai, nes šeimininkui yra sunku matyti alkaną, besilaikančią žemo kaloringumo dietos katę, todėl jie palūžta ir vėl yra grįžtama prie įprasto katei pašaro (54). Be to gyvūno savininkui pašaro kiekio mažinimas gali asocijuotis su bausme gyvūnui bei jo kankinimu, ir dėl to daugelis dietų trunka neilgai (16). Taip pat šeimininkai mėgsta pamaloninti savo augintines įvairiais skanėstais, neatsižvelgdami į jų šėrimo rekomendacijas, nurodytas ant pakuotės. Tyrimai rodo, jog tik pusė gyvūnų, pradėję svorio metimo programą, ją sėkmingai baigia (53). Būtent dėl šių priežasčių yra būtina, kad žmonės patys atpažintų savo gyvenimo būdo ir mitybos žalingus įpročius, ir tik tuomet jie galės suprasti ir spręsti savo augintinių nutukimo problemą (8).
Nors nutukimas yra liga, tačiau dauguma veterinarijos gydytojų nesugeba jos diagnozuoti, šviesti šeimininko ir imtis ryžtingo gydymo. Skirtingi tyrimai rodo, jog tik 14 proc. konsultacijų metu veterinaras moko gyvūnų šeimininkus apie jų augintinių taisyklingą mitybą bei nutukimo riziką. Taip gali būti dėl to, kad dažnai veterinaras bijo įžeisti klientą, ir ypatingai, jei šis taip pat turi antsvorio (39,55). Vieno eksperimento metu 28,7 proc. kačių morfometrijos metodais buvo nustatytas nutukimas, tačiau tik 1,4 proc. iš šių kačių praktikuojantis veterinarijos gydytojas skyrė nutukimo diagnozę. Taip gali būti dėl to, kad nutukimas nėra laikomas pakankamai rimta liga augintinių tarpe (3).
Mokslininkai teigia, kad pati geriausia nutukimo prevencija tai yra nuo pat katės gyvenimo pradžios nustatytas subalansuotas, reguliarus šėrimo režimas pagal normas, pastovus svorio registravimas veterinarinių apžiūrų metu, judrumo palaikymas įvairiais žaidimais ir specialiais kačių žaislais, taip pat jeigu įmanoma geriau yra palikti gyvūną nekastruotą, arba iškastravus sumažinti pašaro porcijas reikiamu kiekiu (8). Taip pat veterinarijos gydytojas turėtų užsiimti katės savininko mokymu kaip naudojantis BCS sistema atpažinti ar gyvūnas turi problemų su viršsvoriu, ir padėti kovoti su šia problema (2).
1.4.3 Recidyvas
18
didėja maisto vagysčių tikimybė, arba jei gyvūnui yra pasiūlomas skanus pašaras, jis nebegali savęs kontroliuoti ir persiėda. Taip pat šeimininkas skanesniu pašaru nori apdovanoti augintinį už sėkmingą dietą (39).
1.5 Kačių nutukimo įtaka organizmui
Jau daug metų yra žinoma, kad turėjimas viršsvorio ar nutukimas yra pavojingi reiškiniai katėms dėl 2 tipo nuo insulino nepriklausomo diabeto vystymosi, inkstų ir šlapimo takų akmenligės, reprodukcinių sutrikimų, galimų anestezijos komplikacijų, burnos ligų, neoplazijos (pieno liaukos auglių, urotelinių ląstelių vėžio) rizikos, dermatopatijų ir kepenų lipidozės (3,32,56,57). Nutukusios vidutinio amžiaus katės nuo 6 iki 11 metų amžiaus pasižymi didžiausiu mirtingumu, ir tai rodo, kad nutukimas turi reikšmės gyvenimo trukmei (5).
Riebalinis audinys yra aktyvus hormonų gamintojas. Vieni iš šių hormonų – uždegiminiai citokinai, tokie kaip IL-1β, IL-6 ir C – reaktyvus baltymas yra atsakingi už pastovų uždegiminį procesą, kuris įtakoja tokių lėtinių ligų, kaip osteoartritas, širdies sistemos sutrikimų, diabeto, išsivystymą (58). Be to nutukimas yra asocijuojamas su padidėjusiu oksidaciniu stresu, kuris prisideda prie įvairių, nutukimo nulemtų, ligų atsiradimo (9).
2 tipo diabetas yra bene dažniausiai pasitaikanti nutukusių gyvūnų ligų, kuria serga daugiau patinai, nei patelės. Vieni atlikti tyrimai rodo, kad nutukusios katės 2,2 karto dažniau serga diabetu, negu normalaus kūno sudėjimo katės, o kiti tyrimai rodo, kad nutukusioms katėms rizika išauga net 3,9 karto (2,3). Kačių kūno indeksui padidėjus iki 50 proc., insulino jautrumas sumažėja net apie 60 proc. (59). Kiekvienas katės priaugtas kilogramas 30 proc. sumažina insulino jautrumą ir gliukozės efektyvumą (7). Įdomu tai, jog nutukę patinai turi įgimtą žemesnį insulino jautrumą ir aukštesnę bazinę insulino koncentraciją, dėl to jie yra labiau linkę sirgti diabetu nei patelės (7). Sumažintas insulino jautrumas yra siejamas su sutrumpėjusia gyvenimo trukme (60). Nutukimo sukeltas insulino atsparumas yra grįžtamas pokytis, kadangi svorio netekimas pagerina insulino jautrumą ir sumažina hiperinsulinemiją nutukusioms katėms (61).
Burnos ligos yra vienos iš dažniausiai pasitaikančių sutrikimų nutukusioms katėms. Tyrimai rodo, kad net daugiau nei 40 proc. nutukusių kačių buvo diagnozuota bent viena iš burnos ligų, tokių kaip – ėduonis, dantų akmenys, periodontozė, stomatitas, gingivitas (3).
19
Nutukusioms katėms net 2,3 karto išauga nealerginių dermatologinių ligų rizika (2). Taip atsitinka todėl, kad sumažėja katės kailio prižiūrėjimo galimybės. Taip pat labai sunkiai nutukusiems gyvūnams gali vystytis pragulos. Dar tyrimai rodo, kad viršsvorio turinčioms katėms susilpnėja imuniteto funkcija, tad organizmas tampa mažiau atsparus infekcijų atsiradimui (32).
20
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
Siekiant išsiaiškinti kačių viršsvorio turėjimo ir nutukimo priežastis 2016 metų liepos – spalio mėnesiais buvo atliekamas tyrimas ir vykdoma tirtų kačių augintojų apklausa. Tyrimas ir apklausa vykdyti privačioje veterinarijos klinikoje Ispanijoje. Iš viso buvo tirtos 35 atsitiktinai parinktos katės, nuo 2 iki 14 metų amžiaus, kurios buvo atneštos į kliniką rutininiam sveikatos patikrinimui ar skiepijimui. Iš tyrimo buvo eliminuojamos jaunesnės nei 2 metų katės, siekiant išvengti matavimo klaidų, nes matuojant BCS katėms iki 1 metų amžiaus, pilvo kontūras negali būti laikomas kriterijumi dėl to, kad visi jauno amžiaus kačiukai turi nukarusius pilvus, todėl šis faktorius apsunkina BCS nustatymą. Be to augančioms katėms netinkamas metodas yra ir kačių kūno riebalų matavimas (29). Katės buvo skirstomos pagal amžių į tris grupes – 2 – 4 metų jauno amžiaus katės, 5 – 10 metų vidutinio bei 11 – 14 metų vyresnio amžiaus katės.
Visos katės pirmiausia buvo pasvertos. Tuomet pagal penkiabalę kūno kondicijos skalę joms priskirti balai nuo 1 iki 5. Tai buvo atliekama vizualinės apžiūros ir kūno palpacijos metodais. Balų reikšmės pasirinktos tokios: 1 – sulysęs, 2 – plonas, 3 – vidutinio sudėjimo, 4 – turintis viršsvorio, 5 – nutukęs (15). Vėliau pagal nustatytą kūno sudėjimo indeksą visos katės buvo suskirstytos į dvi grupes: 1 grupė – sveikų (2 ir 3 balai) ir 2 grupė – viršsvorio turinčių/nutukusių (4 ir 5 balai).
Kūno riebalai tirti morfometriniu metodu. Remiantis metodikomis buvo matuojama krūtinės lanko apimtis centimetrais ties 9 šonkauliu – RB bei atstumas centimetrais tarp kairės užpakalinės kojos girnelės ir kulnakaulio – LIM. Gautos šios dvi reikšmės buvo įstatytos į formulę – kūno riebalai % (BMI) = ((RB /0,7067 – LIM)/0,9156) – LIM ir taip buvo apskaičiuotas riebalų kiekis organizme, dar vadinamas kačių kūno masės indeksu. Šie BMI matavimai buvo atliekami katėms stovimoje pozicijoje, ant kieto paviršiaus stalo, katės galva buvo nukreipta vertikaliai žemyn į dešinę pusę (32).
21
Statistinė analizė
22
3. REZULTATAI
3.1 Sveikų, viršsvorio turinčių bei nutukusių kačių kūno kondicijos, svorio ir
kūno riebalų indekso įvertinimų analizė
Žemiau pateiktose dviejose lentelėse stebime dviejų grupių – tyrime dalyvavusių sveikų (n=19) bei viršsvorio turinčių/nutukusių kačių (n=16) nustatytus kūno sudėjimo indeksus, apskaičiuotus kūno riebalus procentais bei gautus svėrimo rezultatus.
1 lentelė. Sveikų kačių kūno sudėjimo indekso,
kūno riebalų bei svorio vertinimas (1 grupė).
2 lentelė. Turinčių viršsvorio ir nutukusių kačių
kūno indekso, kūno riebalų bei svorio vertinimas (2 grupė). Nr. Kūno sudėjimo indeksas Kūno riebalai, proc.
Svoris Nr. Kūno sudėjimo indeksas Kūno riebalai, proc. Svoris 1 2 13 3,2 20 4 30,6 5,7 2 2 12,29 3,1 21 4 26,2 5,3 3 2 14,02 3,9 22 4 27,12 5 4 2 13,87 3,5 23 4 34,56 6,6 5 2 13,94 3,5 24 4 33,49 6,4 6 3 14,36 4,1 25 4 29,75 5,5 7 3 15,21 4,8 26 4 34,19 6,3 8 3 14,09 3,8 27 4 24,9 5,5 9 3 13,19 3,6 28 4 29,75 5,6 10 3 14,21 5 29 4 23,1 5 11 3 15,29 5,4 30 4 33,12 6,2 12 3 14,1 4 31 5 31,39 6,9 13 3 15,02 4,3 32 5 37,14 7,4 14 3 14,98 4,4 33 5 39,89 8,7 15 3 13,1 3,2 34 5 37,53 8,4 16 3 15 4,5 35 5 35,46 6,9 17 3 14,88 4,5 18 3 14,75 4 Vidurkis 31,76 6,34 19 3 14,2 4,1 Narių sk. 16 16
Vid. kvadr. nuokrypis 4,79 1,12
Vidurkis 14,18 4,05 Įvairavimo koef. 15,09 17,62
Narių sk. 19 19 Aritm. vid. paklaida 1,24 0,29
23
Sveikos katės sudarė 54,29 proc. (95 proc. CI 38,19-69,53) visų tyrime dalyvavusių kačių. Iš pirmoje lentelėje pateiktų duomenų matome, kad 1 grupėje vyraujanti kūno sudėjimo indekso reikšmė yra 3 balai, kuri reiškia, kad katė yra normalaus kūno sudėjimo. Pirmoje grupėje tik 5 katėms buvo skirti 2 balai, reiškiantys, kad katė yra šiek tiek sulysusi ir jai reikėtų priaugti svorio. Šios sveikų kačių grupės kūno riebalų vidurkis yra 14,18 proc., o svorio vidurkis yra 4,05 ± 0,15 kg.
Į antrąją kačių grupę pateko katės, kurioms buvo skirti 4 ir 5 kūno sudėjimo indekso balai (n=16). Vyraujantis kūno kondicijos balas šioje grupėje yra 4, reiškiantis, kad katė turi viršsvorio. Mažiausiai kačių 2 grupėje – 5 buvo įvertintos 5 balais, reiškiančiais, kad katė yra nutukusi. Kūno riebalų vidurkis šioje grupėje buvo 17,58 proc. didesnis (p<0,001) bei svorio vidurkis buvo 2,29 kg didesnis (p<0,001) lyginant su pirmąja sveikų kačių grupe.
Iš viso tyrime dalyvavo 35 katės, atvykusios į kliniką rutininiam sveikatos patikrinimui ar pasiskiepijimui. Pirmame paveiksle matome, jog daugiausia kačių – 40 proc. (95 proc. CI 25,55-56,43) buvo normalaus kūno sudėjimo, 14 proc. liesos (95 proc. CI 6,26-29,38) bei 46 proc. (95 proc. CI 30,47-61,81) kačių turėjo problemų su viršsvoriu ar buvo nutukusios.
1 pav. Tyrime dalyvavusių kačių pasiskirstymas pagal joms nustatytą kūno sudėjimo indeksą.
14%
40% 32%
14% Liesos katės (2 balai)
Normalaus kūno sudėjimo katės (3 balai)
Turinčios viršsvorio katės (4 balai)
24
3.2 Kačių šeimininkų apklausos rezultatų analizė
Viršsvorio turėjimo ir nutukimo priklausomybė nuo lyties
Analizuojant antrame paveiksle pateiktus duomenis, matyti, jog pirmoje sveikų kačių grupėje vyriškos ir moteriškos lyties kačių yra beveik po vienodai – 9 ir 10. Antroje grupėje išryškėja vienos lyties vyravimas – patinai sudaro 68,75 proc. (95 proc. CI 44,40-85,84) su svoriu problemų turinčių tirtų kačių dalį. Pagal vienfaktorinę dispersinę analizę lytis turėjo 6,05 proc. statistiškai nereikšmingos įtakos kūno masės indeksui (p=0,154). Ryšys tarp lyties ir viršsvorio bei nutukimo yra statistiškai nereikšmingas (χ2=0,71, p=0,398).
2 pav. Tyrime dalyvavusių kačių pasiskirstymas pagal lytį.
Viršsvorio turėjimo ir nutukimo priklausomybė nuo amžiaus
Iš 35 tyrime dalyvavusių kačių 43 proc. (95 proc. CI 27,87-59,14) buvo priskirtos 2-4 metų jaunų kačių amžiaus grupei. 51 proc. (95 proc. CI 35,57-67,01) kačių priskirtos į 5-10 metų vidutinio amžiaus kačių amžiaus grupę bei 6 proc. (95 proc. CI 1,58-18,61) – į 11-14 metų vyresnio amžiaus kačių grupę.
Nagrinėjant kačių viršsvorio turėjimo ir nutukimo priklausomybę nuo amžiaus pastebėta, kad antroje grupėje kačių amžiaus vidurkis yra mažesnis – 4,38 ± 0,47 metai, kai tuo tarpu pirmoje sveikų kačių grupėje amžiaus vidurkis užfiksuotas – 6,47 ± 0,84 metai, t.y. šioje grupėje katės yra vidutiniškai 2,03 metais vyresnės (p<0,001). Šie duomenys pavaizduoti trečiame paveiksle. Pagal vienfaktorinę dispersinę analizę nustatyta, kad amžius turėjo 32,23 proc. įtakos kūno masės
Sveikos katės Viršsvorio turinčios/nutukusios katės
25
indeksui, tačiau ji nebuvo statistiškai reikšminga (p=0,374). Kačių pasiskirstymas pagal amžiaus grupes buvo statistiškai reikšmingas (χ2=12,06, p=0,0024).
3 pav. Tyrime dalyvavusių kačių pasiskirstymas pagal amžiaus grupes.
Viršsvorio turėjimo ir nutukimo priklausomybė nuo lytinės sistemos operacijų
Ketvirtas paveikslas vaizdžiai demonstruoja kastracijos bei sterilizacijos įtaką kačių nutukimui. Iš visų 35 tyrime dalyvavusių kačių 60 proc. (95 proc. CI 43,57-74,45) jų buvo kastruotos/sterilizuotos. Šių kačių tarpe 34 proc. (95 proc. CI 20,83-50,85) turėjo viršsvorio ar buvo nutukę ir 26 proc. (95 proc. CI 14,16-42,07) kačių buvo priskirtos sveikų gyvūnų grupei. Pagal vienfaktorinę dispersinę analizę kastracija/sterilizacija turėjo 12,1 proc. statistiškai reikšmingos įtakos kūno masės indeksui (p=0,04). Ryšys tarp kastracijos/sterilizacijos ir viršsvorio bei nutukimo yra statistiškai nereikšmingas (χ2=1,4, p=0,2367).
4 pav. Tyrime dalyvavusių kačių nutukimo priklausomybė nuo kastracijos/sterilizacijos.
0 2 4 6 8 10 12
Sveikos katės Viršsvorio turinčios/nutukusios katės
2-4 metų amžiaus grupė 5-10 metų amžiaus grupė 11-14 metų amžiaus grupė
29%
26% 11%
34%
Nekastruotos sveikos Kastruotos sveikos
26
Penktame paveiksle matome, kad iš tyrime dalyvavusių 12 nutukusių kastruotų kačių, 3 arba 25 proc. (95 proc. CI 8,89-53,23) buvo patelės ir 9 arba 75 proc. (95 proc. CI 46,77-91,11) – patinai. Pagal vienfaktorinę dispersinę analizę 2 grupėje lytis neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos (p=0,6386).
5 pav. Tyrime dalyvavusių kastruotų antros grupės kačių nutukimo priklausomybė nuo lyties.
Veislės įtaka nutukimui
Šeštas paveikslas vaizduoja tirtų ir antrai grupei priskirtų kačių su viršsvoriu ar nutukimu dažniausiai tyrimo metu pasitaikiusias veisles. 50 proc. (95 proc. CI 28-72) tokių kačių sudarė mišrūnės, o 25 proc. (95 proc. CI 10,18-49,50) britų trumpaplaukiai. Rečiau buvo sutinkamos Siamo bei Persų veislių katės – atitinkamai po 12,5 proc. (95 proc. CI 3,50-36,02). Pagal vienfaktorinę dispersinę analizę veislė turėjo 27,66 proc. įtakos kūno masės indeksui, tačiau ji nebuvo statistiškai reikšminga (p=0,079). Kačių pasiskirstymas pagal veisles yra statistiškai reikšmingas (χ2=24,48, p<0,001).
75% 25%
27
6 pav. Viršsvorio turinčių ir nutukusių kačių veislių pasiskirstymas.
Katės aktyvumo įtaka nutukimui
Iš visų 35 tyrime dalyvavusių kačių savininkų 60 proc. (95 proc. CI 43,57-74,45) apibūdino savo augintines kaip tingias ir neaktyvias. Daugelis kačių augintojų savo kačių aktyvumą siejo su katės laikymu lauke ar išleidimu į jį ir nežinojo, kad katės aktyvumą laikant namuose galima skatinti įvairiais žaidimais. Kačių aktyvumas buvo vertinamas remiantis jų gyvenamąja vieta – lauke ar namuose, gyvenimu kartu su kitais naminiais augintiniais, žaidimais su vaikais ar turimais specialiais maitinimo žaislais katėms.
Nors ir didžioji dalis apklaustų kačių savininkų apibūdino savo kates kaip neaktyvias (7 pav.), tačiau sveikų kačių tarpe aktyvių kačių yra šiek tiek daugiau – 57,89 proc. (95 proc. CI 36,28-76,86). Tuo tarpu viršsvorio turinčios ar nutukusios katės savo grupėje daugiausiai yra neaktyvios – 81,25 proc. (95 proc. CI 56,99-93,41).
Pagal vienfaktorinę dispersinę analizę aktyvumas turėjo 22,73 proc. statistiškai reikšmingos įtakos kūno masės indeksui (p=0,004). Kačių suskirstymas pagal aktyvumą buvo statistiškai nereikšmingas (χ2=1,4, p=0,2367).
50%
25% 12%
13%
28
7 pav. Tyrime dalyvavusių kačių pasiskirstymas pagal aktyvumą.
Mitybos įtaka nutukimui
Aštuntame paveiksle matome, kad ekonominės bei premium klasių pašarais yra šeriama po vienodą skaičių mano tyrime dalyvavusių kačių – po 37 proc. (95 proc. CI 23,17-53,66). Mažiausiai populiarus pašaras yra gaminamas namuose pačių kačių augintojų – 26 proc. (95 proc. CI 14,16-42,07).
8 pav. Kačių šeimininkų dažniausiai pasirenkamas pašaras.
0 2 4 6 8 10 12 14
Sveikos katės Viršsvorio turinčios/nutukusios
katės
Aktyvios katės Neaktyvios katės
26%
37%
37% Namuose gaminamaspašaras
29
Devintame paveiksle galima pamatyti, kad sveikos katės dažniausiai yra šeriamos premium klasės arba specialiu gydomuoju pašaru – 42 proc. (95 proc. CI 23,14-63,72). Tuo tarpu viršsvorio turinčios ar nutukusios katės dažniau yra šeriamos ekonominės klasės pigesniu pašaru – 44 proc. (95 proc. CI 23,10-66,82).
Pagal vienfaktorinę dispersinę analizę mityba turėjo 3,99 proc. statistiškai nereikšmingos įtakos kūno masės indeksui (p=0,520). Ryšys tarp mitybos ir viršsvorio bei nutukimo yra statistiškai nereikšmingas (χ2=0,91, p=0,6331).
9 pav. Tyrime dalyvavusių kačių pasiskirstymas pagal gaunamą pašarą.
Gyvenimo sąlygų įtaka nutukimui
Dešimtame paveiksle vaizdžiai demonstruojama kačių gyvenimo sąlygų įtaka nutukimui. Didžioji dalis kačių šeimininkų laiko kates namuose, jų neišleisdami į lauką, ir būtent toks laikymo būdas vyrauja viršsvorio turinčių bei nutukusių kačių tarpe. Iš mano tyrime dalyvavusių su antsvoriu problemų turinčių kačių net 81,25 proc. (95 proc. CI 56,99-93,41) yra laikomos namuose, o 18,75 proc. (95 proc. CI 6,59-43,01) laikomos namuose, išleidžiant į lauką. Sveikų kačių tarpe taip pat dominuoja katės gyvenančios namuose – 42 proc. (95 proc. CI 23,14-63,72), tačiau taip pat nemažai yra ir kačių išleidžiamų į lauką – 32proc. (95 proc. CI 15,36- 53,99) ar gyvenančių lauke – 26 proc. (95 proc. CI 11,81-48,79).
Pagal vienfaktorinę dispersinę analizę gyvenimo sąlygos turėjo 12,1 proc. statistiškai reikšmingos įtakos kūno masės indeksui (p=0,04). Ryšys tarp gyvenimo sąlygų ir viršsvorio bei nutukimo yra statistiškai reikšmingas (χ2=11,88, p=0,0026).
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9
Sveikos katės Viršsvorio
turinčios/nutukusios katės
30
10 pav. Tyrime dalyvavusių kačių pasiskirstymas pagal laikymo būdą.
Ligų pasireiškimas viršsvorio turinčioms ar nutukusioms katėms
Vienuoliktame paveiksle stebime viršsvorio turinčioms bei nutukusioms katėms diagnozuotas ligas. Nutukusių gyvūnų tarpe 44 proc. (95 proc. CI 23,10-66,82) kačių buvo pasireiškę su nutukimu susiję sveikatos sutrikimai. Dažniausios sveikatos problemos – dermatitas (19 proc.), osteoartritas (13 proc.), kačių apatinių šlapimo takų akmenligė (12 proc.).
11 pav. Tyrime dalyvavusių antros grupės kačių pasiskirstymas pagal sveikatingumą.
0 2 4 6 8 10 12 14
Sveikos katės Viršsvorio turinčios/nutukusios
katės
Lauke Namuose
Namuose, išleidžiant į lauką
56% 19%
12%
13%
Sveikos nutukusios katės Dermatitas
31
Kačių šeimininkų nuomonė apie jų augintinių fizinę formą
Iš viso 51,43 proc. (95 proc. CI 35,57-67,01) tyrime dalyvavusių kačių savininkų sugebėjo tiksliai įvardinti jų manomą augintinių kūno masės indeksą penkiabalėje sistemoje, ir tai tiksliau darė sveikų kačių šeimininkai. 12 paveiksle matome, jog 73,68 proc. (95 proc. CI 51,21-88,19) sveikų kačių augintojų nustatė teisingai savo gyvūno kūno kondicijos balą, kai tuo tarpu viršsvorio turinčių ar nutukusių kačių teisingai manančių savininkų tebuvo tik 25 proc. (95 proc. CI 10,18-49,50). Taip pat paveiksle matome, kad su svoriu problemų turinčių kačių savininkai yra linkę vertinti savo gyvūną mažesniu, nei jam priklausytų balu, tokių atvejų yra net 75 proc. (95 proc. CI 50,50-89,82).
12 pav. Kačių šeimininkų nuomonė apie jų augintinių kūno masės indeksą.
0 2 4 6 8 10 12 14 16
Sveikos katės Viršsvorio
turinčios/nutukusios katės
32
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Šis tyrimas buvo atliekamas siekiant išsiaiškinti kačių nutukimą lemiančius veiksnius. Jo metu buvo tiriamos ir lyginamos dviejų grupių katės – sveikų bei turinčių viršsvorio/nutukusių. Beveik pusė tyrime dalyvavusių kačių turėjo problemų su viršsvoriu ar buvo nutukusios. Šie tyrimo rezultatai dar kartą patvirtina daugelio Europos mokslininkų nuomonę, kad mūsų žemyne tokių kačių turėtų būti apie 39–52 proc. (1,2,3).
Tyrimo metu buvo nagrinėjamas pagrindinių įtariamų veiksnių reikšmingumas nutukimui. Tiriant lyties įtaką nutukimui dėl nepakankamo tiriamųjų kačių skaičiaus nebuvo įrodyta daugelio mokslininkų siūloma hipotezė, kad patinai yra linkę dažniau turėti viršsvorio ar būti nutukę nei patelės (1,15,16).
Nors tyrimo metu ir nebuvo nustatyta amžiaus įtaka viršsvorio atsiradimui bei nutukimui, tačiau buvo pastebėta, kad vyresnių tirtų gyvūnų tarpe nėra kačių, turinčių viršsvorio. Mokslininkų atlikti tyrimai taip pat rodo, jog vyresniame amžiuje katės nėra linkusios pilnėti. Taip gali būti dėl to, jog vyresnės katės nesugeba įsisavinti maisto medžiagų, dažniau serga įvairiomis lėtinėmis ligomis bei galbūt dėl to, jog nutukusios katės gaišta jaunesniame amžiuje (3,15,18).
Tyrimo metu buvo atskleista kačių nutukimo priklausomybė nuo kastracijos/sterilizacijos ir tokiu būdu buvo pagrįsta daugelio mokslininkų keliama hipotezė, jog lytinės sistemos operacijos sukelia nepageidaujamą svorio priaugimą (11,21,24).Be to, tyrimo rezultatai dar kartą įrodo teiginį, kad kastruotiems patinams yra didžiausia rizika įgyti viršsvorio ar nutukti (3).
Nagrinėjant veislės įtaką nutukimui, surinktų duomenų nepakako pagrįsti šio veiksnio reikšmingumui. Taip galėjo atsitikti dėl to, jog Ispanijoje, kur buvo atliktas tyrimas, nėra populiaru auginti veislines kates, tad dauguma į kliniką atneštų kačių buvo mišrūnės. Mokslininkai taip pat dar nėra priėję vieningos išvados, kurios būtent kačių veislės yra linkusios į tukimą (3,8,16).
33
atkreiptų dėmesį į pašaro kaloringumą bei tinkamumą tam tikrais katės gyvenimo laikotarpiais ir nepiktnaudžiautų skanėstais.
Taip pat kačių šeimininkų apklausa atskleidė dar kelias svarbias viršsvorio kaupimosi priežastis, kurias siūlo ir daugelis mokslininkų – tai fizinio aktyvumo nebuvimas bei laikymo būdas namuose, neišleidžiant į lauką (8,34,62). Mano atlikto tyrimo metu pastebėta, kad nutukusios katės yra dažniausiai laikomos namuose ir tik retais atvejais jos yra išleidžiamos į lauką. Tai gerokai apriboja katės judėjimo galimybę, katė negali medžioti ar bendrauti su kitais gyvūnais, tad iš nuobodulio visą savo dėmesį koncentruoja į pašarą (5). Taigi, galima teigti, jog norint įveikti kačių nutukimo problemą reikėtų užtikrinti pastovų katės aktyvumą. Tai įmanoma pasiekti ne tik išleidžiant katę į lauką, bet ir įvairiais žaidimais ar žaislais katėms.
Nutukimas yra pavojingas reiškinys katės sveikatai, turintis reikšmės ir jos gyvenimo trukmei (3,5,32,57).Mano tyrimas nagrinėjo ligų pasireiškimą viršsvorio turinčioms ar nutukusioms katėms. Tyrimo metu nustatytos ligos – dermatitas, akmenligė bei osteoartritas yra vienos iš dažniausiai mokslininkų minimų sveikatos sutrikimų nutukusioms katėms (2,16). Kiti galimi sveikatos sutrikimai būtų 2 tipo diabetas, burnos ligos, reprodukcinės, širdies sistemos problemos (3,9).
Galiausiai, paprašius patiems kačių savininkams įvertinti savo augintinių kūno kondiciją penkiabalėje sistemoje, buvo pastebėtas didelis viršsvorio turinčių ar nutukusių kačių vertinimo netikslumas. Įvairių tarptautinių tyrimų rezultatai rodo, kad kačių šeimininkai tiek penkiabalėje, tiek ir devynbalėje BCS sistemose yra linkę nepakankamai įvertinti savo nutukusias augintines (1,2,6,37). Tokios vertinimo klaidos yra galimos dėl kačių augintojų nepakankamų žinių apie jų gyvūnų sveikatą bei prastai atliekamo veterinarijos gydytojų vaidmens visuomenės švietime šiuo klausimu.
34
IŠVADOS
1. Iš 35 įvertintų kačių, 19 priskirtos į sveikų kačių grupę, kurioje katės penkiabalėje kūno kondicijos skalėje buvo įvertintos 2 ir 3 balais. 16 kačių buvo priskirtos į viršsvorio turinčių/nutukusių kačių grupę, kurioje katės įvertintos 4 ir 5 balais. Vienuolikai kačių kūno kondicija buvo įvertinta kaip viršsvoris, o penkioms kaip nutukimas. Viršsvorio turinčių bei nutukusių kačių kūno riebalų indeksas yra 17,58 proc. didesnis bei jos sveria vidutiniškai 2,29 kg daugiau nei sveikos katės.
2. Viršsvorio turinčios bei nutukusios katės sudarė 45,72 proc. visos tirtos kačių populiacijos. Pagrindinės nutukimo priežastys buvo – kastracija (12,1 proc.), judėjimo stoka (22,73 proc.), laikymo būdas (12,1 proc.).
3. Dažniausiai viršsvorio turinčios ar nutukusios katės serga dermatitu, osteoartritu, apatinių šlapimo takų akmenlige.
35
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Colliard L., Paragon B. M., Lemuet B., Benet J. J., Blanchard G. Prevalence and risk factors of obesity in an urban population of healthy cats. Journal of Feline Medicine and Surgery, 2009; 11:135-140.
2. Courcier E. A., O’Higgins R., Mellor D. J., Yam P. S. Prevalence and risk factors for feline obesity in a first opinion practice in Glasgow, Scotland. Journal of Feline Medicine and Surgery, 2010; 12:746-753.
3. Lund E. M., Armstrong P. J., Kirk C. A., Klausner J. S. Prevalence and risk factors for obesity in adult cats from private US veterinary practices. The Journal of Applied Research in Veterinary Medicine, 2005; 3(2):88-96.
4. Godoy M. R., Swanson K. S. Companion Animals Symposium: nutrigenomics: using gene expression and molecular biology data to understand pet obesity. Journal of Animal Science, 2013 Jan; 91:2949-2964. doi:10.2527/jas.2012-5860. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23296821 (Prieiga per internetą 2016 – 04 – 16).
5. Rowe E., Browne W., Casey R., Gruffydd-Jones T., Murray J. Risk factors identified for owner-reported feline obesity at around one year of age: Dry diet and indoor lifestyle. Preventive Veterinary Medicine, 2015; 121(3–4):273–281.
6. Cave N. J., Allan F. J., Schokkenbroek S. L., Metekohy C. A. M., Pfeiffer D. U. A cross-sectional study to compare changes in the prevalence and risk factors of feline obesity between 1993 and 2007 in New Zealand. Preventive Veterinary Medicine, 2012; 107:121–133.
7. Osto M., Lutz T. A. Translational value of animal models of obesity – Focus on dogs and cats. European Journal of Pharmacology, 2015; 759:240–252.
8. Sandøe P., Palmer C., Corr S., Astrup A., Reinhard Bjørnvad C. Canine and feline obesity: a One Health perspective. Veterinary record, 2014; 175:610-616 doi:10.1136/vr.g7521. http://veterinaryrecord.bmj.com/content/175/24/610.long (Prieiga per internetą 2016 – 04 – 16). 9. Laflamme, D. P. Companion animals symposium: Obesity in dogs and cats: What is wrong with
being fat? Journal of Animal Science, 2012; 90(5):1653-1662.
36
11. Belsito K. R., Vester B. M., Keel T., Graves T. K., Swanson K. S. Impact of ovariohysterectomy and food intake on body composition, physical activity, and adipose gene expression in cats. Journal of Animal Science, 2009; 87(2):594-602.
12. Kershaw E. E., Flier J. S. Adipose tissue as an endocrine organ. The Journal of Clinical Endocrinology & Metabolism, 2004 Jun; 89(6):2548-2556.
13. Trayhurn P., Wood I.S. Signalling role of adipose tissue: adipokines and inflammation in obesity. Biochemical Society Transactions, 2005; 33(5):1078-1081.
14. German, A. J., Hervera M., Hunter L., Holden S. L., Morris P. J., Biourge V. et al. Improvement in insulin resistance and reduction in plasma inflammatory adipokines after weight loss in obese dogs. Domestic Animal Endocrinology, 2009; 37(4):214-226.
15. Courcier E. A., Mellor D. J., Pendlebury E., Evans C., Yam P. S. An investigation into the epidemiology of feline obesity in Great Britain: results of a cross-sectional study of 47 companion animal practises. Veterinary Record, 2012; 171(22):560.
16. Corbee R. J. Obesity in show cats. Journal of Animal Physiology and Animal Nutrition, 2014; 98:1075-1080.
17. Hoyumpa Vogt A., Rodan I., Brown M., Brown S., Buffington C. A., Larue Forman M. J., et al. AAFP-AAHA Feline Life Stage Guidelines. Journal of Feline Medicine and Surgery, 2010; 12(1):43-54.
18. Deagle G., Holden S. L., Biourge V., Morris P. J., German A. J. Long-term follow-up after weight management in obese cats. Journal of Nutritional Science, 2014; 3:e25. doi: 10.1017/jns.2014.36. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26101594 (Prieiga per internetą 2016 – 04 – 16).
19. Serisier S., Feugier A., Venet C., Biourge V., German A. J. Faster growth rate in ad libitum-fed cats: a risk factor predicting the likelihood of becoming overweight during adulthood. Journal of Nutritional Science, 2013; 2:1-8.
20. Murray J. K., Roberts M. A., Whitmarsh A., Gruffydd - Jones T. J. Survey of the characteristics of cats owned by households in the UK and factors affecting their neutered status. Veterinary Record. 2009; 164:137-141.
21. Root Kustritz M.V.Effects of Surgical Sterilization on Canine and Feline Health and on Society. Reproduction in Domestic Animals, 2012; 47(4):214-222.
22. Greer K. A., Canterberry S. C., Murphy K. E. Statistical analysis regarding the effects of height and weight on life span of the domestic dog. Research in Veterinary Science, 2007; 82(2):208–214. 23. Alexander L.G., Salt C., Thomas G., Butterwick R. Effects of neutering on food intake, body
37
24. Kanchuk M. L., Backus R. C., Calvert C. C., et al. Weight gain in gonadectomized normal and lipoprotein lipase-deficient male domestic cats results from increased food intake and not decreased energy expenditure. Journal of Nutrition, 2003; 133(6):1866–1874.
25. Cooke P. S., Naaz A. Role of estrogens in adipocyte development and function. Experimental Biology and Medicine, 2004; 229(11):1127-1135.
26. Cave N. J., Backus R. C., Marks S. L., Klasing K. C. Oestradiol, but not genistein, inhibits the rise in food intake following gonadectomy in cats, but genistein is associated with an increase in lean body mass. Journal of Animal Physiology and Animal Nutrition, 2007; 91(9-10):400-410.
27. McGreevy P. D., Thomson P. C., Pride C., Jones B. Overweight or obese cats presented to Australian veterinary practices: Risk factors and prevalence. Australian Veterinary Practitioner, 2008; 38(3):98-107.
28. Pontius J. U., Mullikin J. C., Smith D. R., Agencourt Sequencing Team, Lindblad-Toh K., Gnerre S., et al. Initial sequence and comparative analysis of the cat genome. Genome Research, 2007; 17(11):1675–1689.
29. Haring T., Wichert B., Dolf G., Haase B. Segregation analysis of overweight body condition in an experimental cat population. The Journal of Heredity, 2011; 102(1):28-31.
30. Breton C. The hypothalamus-adipose axis is a key target of developmental programming by maternal nutritional manipulation. Journal of Endocrinology, 2013; 216(2):R19-32.
31. Kienzle E., Moik K. A pilot study of the body weight of pure-bred client-owned adult cats. British Journal of Nutrition, 2011; 106(1):S113-115.
32. German A. J. The growing problem of obesity in dogs and cats. Journal of Nutrition, 2006; 136(7):1940S-1946S.
33. Manens J., Ricci R., Damoiseaux C., Gault S., Contiero B., Diez M., et al. Effect of body weight loss on cardiopulmonary function assessed by 6-minute walk test and arterial blood gas analysis in obese dogs. Journal of Veterinary Internal Medicine, 2014; 28(2):371-378.
34. Laflamme D. P., Abood S. K., Fascetti A. J., Fleeman L. M., Freeman L. M., Michel K. E., et al. Pet feeding practices of dog and cat owners in the United States and Australia. Journal of the American Veterinary Medical Association, 2008; 232(5):687-694.
35. Alexander L., Buckley C., Merill R., Morris P., Stevenson A. Feeding guides. WALTHAM Pocket Book of Healthy Weight Maintenance for Cats and Dogs, Beyond Design Solutions Ltd, WALTHAM Centre for Pet Nutrition, 2010; P. 18.
38
37. Kienzle E., Bergler R. Human–animal relationship of owners of normal and overweight cats. Journal of Nutrition, 2006; 136(7):1947S–1950S.
38. Backus R. C., Cave N. J., Keisler D. H. Gonadectomy and high dietary fat but not high dietary carbohydrate induce gains in body weight and fat of domestic cats. The British Journal of Nutrition, 2007; 98(3):641-650.
39. German A. J.Style over substance: What can parenting styles tell us about ownership styles and obesity in companion animals? The British Journal of Nutrition, 2015; 113 Suppl:S72-7.
40. Hoenig M. The cat as a model for human obesity and diabetes. Journal of Diabetes Science and Technology, 2012; 6(3):525-533.
41. Ferguson D. C., Caffall Z., Hoenig M. Obesity increases free thyroxine proportionally to nonesterified fatty acid concentrations in adult neutered female cats. The Journal of Endocrinology, 2007; 194(2):267-73.
42. Ettinger S. J., Feldman E. C. Textbook of veterinary internal medicine. 7th edition. Vol.1. Toronto. Saunders Elsevier. 2010; P. 175-176.
43. Marshall W. G., Bockstahler B. A., Hulse D. A., Carmichael S. A review of osteoarthritis and obesity: current understanding of the relationship and benefit of obesity treatment and prevention in the dog. Veterinary and Comparative Orthopaedics and Traumatology, 2009; 22(5):339–345.
44. Courcier E. A., Thomson R. M., Mellor D. J., Yam P. S. An epidemiological study of environmental factors associated with canine obesity. The Journal of Small Animal Practice, 2010; 51(7):362-367.
45. Colliard L., Ancel J., Benet J. J., Paragon B. M. (2006) Risk factors for obesity in dogs in France. The Journal of Nutrition, 2006; 136(7):1951-1954.
46. Buff P. R., CarterR. A., BauerJ. E., Kersey J. H. Natural pet food: A review of natural diets and their impact on canine and feline physiology. The Journal of Animal Science, 2014; 92(9):3781-3791.
47. Heuberger R., Wakshlag J. Characteristics of ageing pets and their owners: dogs v. cats. The British Journal of Nutrition, 2011; 106 Suppl. 1:S150-3.
48. German A. J., Holden S. L., Moxham G. L., Holmes K. L., Hackett R. M., Rawlings J. M. A simple, reliable tool for owners to assess the body condition of their dog and cat. The Journal of Nutrition, 2006; 136(7):2031-2033.
49. Bjornvad C. R., Nielsen D. H., Armstrong P. J., McEvoy F., Hoelmkjaer K. M., Jensen K. S., et al. Evaluation of a nine-point body condition scoring system in physically inactive pet cats. The American Journal of Veterinary Research, 2011; 72(4):433-437.
