LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
Brigita Jakubauskaitė
FARMACINIŲ ATLIEKŲ SUSIDARYMO NAMŲ ŪKYJE PRIEŽASTYS IR
TOLIMESNI VEIKSMAI
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas:
doc. dr. Raimondas Radžiūnas
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas Prof. dr.Vitalis Briedis
2014 05 29
FARMACINIŲ ATLIEKŲ SUSIDARYMO NAMŲ ŪKYJE PRIEŽASTYS IR
TOLIMESNI VEIKSMAI
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc.dr. Raimondas Radžiūnas
2014 05 29
Recenzentė
Darbą atliko
Dr.Jurgita Daukšienė
Magistrantė
2014 05 29
Brigita Jakubauskaitė
2014 05 29
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 7 SĄVOKOS ... 8 ĮVADAS ... 9DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
1.LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1.Veiksniai, turintys įtakos farmacinių atliekų susidarymui namų ūkiuose ... 11
1.1.1.Vaistų vartojimo nurodymų nesilaikymas ... 11
1.1.2.Polifarmacija ... 11
1.1.3.Šalutinės vaistinio preparato reakcijos ... 12
1.1.4.Nepatogus vaisto vartojimo būdas ... 12
1.1.5.Paciento mirtis ... 13
1.1.6.Dalijimasis vaistais ... 13
1.1.7.Gydymo režimo pakeitimas ... 13
1.1.8.Gydytojo - paciento santykiai ... 14
1.1.9.Klaidingų vaistų skyrimas/išdavimas ... 14
1.2.Nenaudojami vaistai ir švaistomos sveikatos priežiūros apsaugai skirtos lėšos... 15
1.3.Farmacinių atliekų poveikis aplinkai ... 16
1.3.1.Farmacinių atliekų poveikis gyviesiems organizmams ... 17
1.4.Farmacinių atliekų surinkimas iš namų ūkių ir utilizavimas Lietuvoje ... 18
1.5.Kitų šalių praktika tvarkant farmacines atliekas ... 18
1.6.Farmacinių atliekų šalinimas iš nuotekų vandens ... 19
2.TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 21
2.1.Tyrimo metodai ... 21
2.2.Tyrimo eiga ... 21
2.3.Instrumentarijus ... 22
2.4. Duomenų analizės metodai ... 24
2.5. Tiriamieji ... 24
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 27
3.2. Informacija apie vaistų vartojimą ... 31
3.3. Farmacinių atliekų susidarymo namų ūkiuose priežasčių identifikavimas ... 36
3.4. Disponavimas nebenaudojamais vaistais ... 41
3.5.Pacientų gaunama informacija apie tinkamą farmacinių atliekų šalinimą iš namų ūkių ... 46
4.IŠVADOS ... 50
5.PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 51
6.LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 52
SANTRAUKA
B.Jakubauskaitės magistro baigiamasis darbas - ,,Farmacinių atliekų susidarymas namų ūkyje ir tolimesni veiksmai“. Mokslinis vadovas - doc. dr. R. Radžiūnas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. Kaunas.
Namų ūkiuose kaupiami nebenaudojami vaistai gali kelti pavojų gyventojų saugumui. Kaupiami nenaudojami ir pasibaigusio tinkamumo laiko vaistai padidina apsinuodijimo tikimybę tiek vaikams, tiek suaugusiems. Be to, netinkamai iš namų ūkių šalinami naikintini medikamentai gali sukelti ir rimtų aplinkosaugos problemų.
Tyrimo tikslas ir uždaviniai. Pagrindiniai šio tyrimo siekiai yra išanalizuoti farmacinių atliekų
susidarymo namų ūkiuose priežastis, nustatyti tolimesnius pacientų veiksmus šalinant netinkamus vartoti medikamentus iš namų ūkių ir įvertinti pacientų turimas žinias ir pasirinkimą juos grąžinti į vaistines.
Tyrimo metodai. Šio tyrimo respondentai buvo pasirinkti atsitiktinai, o tyrimo dalyvių pildyta
anketa - anoniminė. Anketa buvo sudaryta iš 18 klausimų ir į ją atsakyti sutiko 378 respondentai, apsilankę trijose visuomenės vaistinėse, esančiose Šiaulių mieste.
Rezultatai.Tyrimo rezultatai parodė, kad nenaudojamų ar pasibaigusio tinkamumo laiko vaistų
galima aptikti atitinkamai 92,1 proc. ir 61,1 proc. namų ūkių. Nustatyta, kad vyrai, vyresni nei 50 metų asmenys ir sergantieji lėtine liga pacientai dažniau nesilaiko vaistų vartojimo nurodymų. 65 metų ir vyresniems pacientams gydytojas dažniau keičia gydymo metodą, jiems dažniau pasireiškia šalutinis vaisto poveikis, dėl kurių priežasčių jų namų ūkiuose dažniau susidaro farmacinės atliekos. Netinkamų vartoti vaistinių preparatų grąžinimas į vaistines nepriklauso nuo paciento išsilavinimo, lyties, amžiaus, lankymosi vaistinėje dažnio ir šios informacijos suteikėjo.
Išvados. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad didelė dalis turimų vaistų namų ūkiuose yra
nenaudojami. Būtina didinti pacientų žinias apie racionalų vaistų vartojimą ir medikamentų vartojimo režimo laikymosi svarbą. Identifikuotos įvairios farmacinių atliekų susidarymo namų ūkiuose priežastys. Tyrimo metu nustatyta, kad vaistinės pacientams trūksta informacijos, kaip tinkamai šalinti nenaudojamus vaistus iš namų ūkio, todėl turi būti imtasi dar aktyvesnių pacientų švietimo programų šia tema.
SUMMARY
B. Jakubauskaitė. Master’s Final Thesis “Household Pharmaceutical Wastes and Further Steps”. Academic supervisor: Assoc. Prof. Dr. R.Radžiūnas; Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Pharmacy, Pharmaceutical Technology and Social Pharmacy Department. Kaunas.
Home-generated pharmaceuticals that are no longer used can jeopardize the safety of residents. The generated expired medications increase the probability of poisoning in both children and adults. In addition, medical wastes improperly disposed of household can cause environmental problems.
Aim and Goals. The survey primarily aims at analyzing the causes of pharmaceutical waste
generation by households, identifying further steps taken by patients towards the removal of medical wastes and assessing the patient knowledge about the proper disposal of medications from the household kits.
Methods.A random sample of the survey respondents completed the anonymous questionnaire. The questionnaire was composed of 18 questions. Responses were provided by 378 respondents who visited three community pharmacies located in the city of Šiauliai.
Findings. The research results revealed that 92.1% of the households kept unused medications
whereas 61.1% of the households had expired medications. It was determined that the male patients as well as the patients older than 50 years and those who were afflicted with chronic diseases were more frequent to ignore the instructions on medication use. The physicians would frequently alter the method of treatment for 65-year-old or older patients. Such patients were also more frequent to experience adverse effects of the medications therefore excess pharmaceutical waste would accumulate in their households. The return of unsuitable medications back to the pharmacies did not depend on the patient’s education, gender, age, frequency of visiting drugstore or the source of such information.
Conclusions.The survey demonstrated that a large part of the available drugs were no longer
used in households. It is necessary to increase patient knowledge about the rational use of medicines and the importance of compliance with medical regimen. Various causes of pharmaceutical waste generation by households were identified. The survey found that pharmacy patients lacked information on proper disposal of disused medications in the household accordingly patients needed to be educated more actively on the issue.
SANTRUMPOS
ES – Europos SąjungaJAV - Jungtinės Amerikos Valstijos LR – Lietuvos Respublika
MPP – medicinos pagalbos priemonės
ONDCP - Office of National Drug Control Policy p – reikšmingumo lygmuo
Proc. - procentai
PSO - Pasaulio sveikatos organizacija SAM - Sveikatos apsaugos ministerija
VLK - Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos
VVKT – Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos χ2
SĄVOKOS
Farmacinės atliekos – naikintini vaistiniai preparatai kurie yra netinkami tolimesniam naudojimui.
Lėtinė liga – tai liga, kuria pacientas serga ilgą laiką. Ši liga progresuoja lėtai.
Namų ūkis – žmonių grupė, gyvenanti po vienu stogu, bei valdanti bendrą namų turtą, siekiant patenkinti
savo asmeninius poreikius. Namų ūkį gali valdyti ir pavienis asmuo.
Nepageidaujama reakcija – žalingas ir nelaukiamas organizmo atsakas į vaistinį preparatą, kuris
pasireiškia vartojant įprastą vaisto dozę, skirtą žmogaus ligos profilaktikai ar gydymui , norint grąžinti, koreaguoti ar modifikuoti tam tikrą paciento būklę.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo – tai medikamentų grupė, dažniausiai naudojama ūmiam ir lėtiniam
skausmui malšinti, mažinti uždegimą ir karščiavimą.
Polifarmacija – didelio vaistų kiekio vartojimas vienu metu.
Receptinis vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio priskyrimą šiai vaistinių preparatų grupei
patvirtina Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba arba Europos vaistų agentūra.
Vaistinė – juridinis asmuo, vykdantis farmacinę veiklą, apimančią vaistinių preparatų įsigijimą, laikymą,
pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui, farmacinės paslaugos suteikimą. Šiame darbe sąvoka „vaistinė“ dažniausiai vartojama apibūdinant visuomenės vaistinę.
Vaistininkas – asmuo, įgijęs vaistininko profesinę kvalifikaciją ir farmacijos magistro kvalifikacinį
laipsnį arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jam prilygintas asmuo.
Vaistinis preparatas (vaistas) – vaistinė medžiaga arba jų derinys, kuris tinka žmogaus ligoms gydyti.
Dėl savo farmakologinio, imunologinio ar metabolinio poveikio gali būti skiriamas žmogaus fiziologinėms funkcijoms sugrąžinti, koreguoti, modifikuoti ar ligoms diagnozuoti.
ĮVADAS
Dėl įvairių priežasčių susidariusių nenaudojamų medikamentų namų ūkiuose problema, šio proceso priežastys ir tolimesnis disponavimas šiais vaistiniais preparatais kelia vis didesnį susirūpinimą visame pasaulyje. Vaistų kaupimas namų ūkiuose kelia pavojų visuomenės sveikatai. Kaupiant farmacines atliekas namuose, didėja tyčinių ir netyčinių apsinuodijimų vaistais rizika (ypatingai būdinga mažiems vaikams) bei nepageidaujamų organizmo reakcijų rizika [21][23][52][57]. Kartu saugodamas vartojamus ir nebevartojamus vaistus, pacientas gali susipainioti tarp jų gausos, ko pasekoje gali pasireikšti vaistų perdozavimas, vaistų sąveika ar nepageidaujamos reakcijos į vaistą. Farmacinių atliekų kaupimas turi neigiamos įtakos ir tinkamam sveikatos priežiūros sistemos valdymui. Pacientai netinkamai vartodami vaistus, pavyzdžiui rečiau, ar mažesnėmis dozėmis nei yra paskirta gydytojo, eikvoja sveikatos priežiūrai skirtas lėšas. Galiausiai, netinkamai iš namų ūkių šalinami nebenaudojami medikamentai, patekę į aplinką gali sukelti pavojų įvairioms ekosistemoms. Būtina paminėti, kad kai kuriose pasaulio šalyse vaistinės medžiagos yra aptinkamos įvairiuose vandens rezervuaruose, įskaitant net ir geriamąjį vandenį [71].
Atsižvelgiant į esamas ir galimas būsimas problemas, susijusias su namų ūkiuose susidariusių farmacinių atliekų neigiamu poveikiu visuomenei, sveikatos priežiūros sistemai ir mus supančiai aplinkai, būtina ypatingą dėmesį skirti veiksnių, turinčių įtakos nebenaudojamų medikamentų kaupimosi namų ūkiuose bei tolimesnių paciento veiksmų išaiškinimui. Lietuvos Respublikoje ši tema dar nebuvo analizuota, nepublikuoti moksliniai straipsniai. Tyrimas yra ypatingai aktualus šiuolaikinei visuomenei. Atlikus tyrimą, galima tikėtis, kad gauta informacija padės išsiaiškinti, kokių priemonių galima imtis vykdant farmacinių atliekų namų ūkiuose kaupimosi prevenciją Lietuvoje. Turint atitinkamų žinių galima ne tik pagerinti žmogaus gyvenimo koybę, bet ir sumažinti sveikatos apsaugai skirtas išlaidas. Sužinojus kokiais būdais pacientai disponuoja nebenaudojamais vaistais, bus galima apsvarstyti tolimesnes strategijas, padėsiančias pacientui tinkamai iš namų ūkių šalintinti farmacines atliekas.
Šio tyrimo tikslas yra išanalizuoti ir įvertinti farmacinių atliekų susidarymo namų ūkiuose priežastis ir nustatyti tolimesnius pacientų veiksmus šalinant nebenaudojamus ir nebetinkamus vartoti medikamentus iš namų ūkio vaistinėlių.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas - išanalizuoti ir įvertinti farmacinių atliekų susidarymo namų ūkiuose priežastis ir nustatyti
tolimesnius pacientų veiksmus šalinant nebenaudojamus medikamentus iš namų ūkio vaistinėlių.
Uždaviniai:
1. Nustatyti pacientų namų ūkių vaistinėlių turinį ir jose esantį nenaudojamų ir pasibaigusio galiojimo vaistų kiekį.
2. Įvertinti vaistų vartojimo ypatybes priklausomai nuo paciento lyties, išsilavinimo, amžiaus, vartojamų vaistų kiekio ir sergamumo lėtine liga.
3. Nustatyti farmacinių atliekų namų ūkiuose susidarymo priežastis atsižvelgiant į respondentų lytį ir amžių.
4. Nustatyti naikintinų vaistų grąžinimo į vaistines priklausomybę nuo paciento įgyto išsilavinimo, lyties ir amžiaus.
5. Palyginti pacientų pasirinkimą grąžinti netinkamus vartoti medikamentus į vaistines pagal šios informacijos suteikėją ir lankymosi vaistinėse dažnį.
1.LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.Veiksniai, turintys įtakos farmacinių atliekų susidarymui namų ūkiuose
1.1.1.Vaistų vartojimo nurodymų nesilaikymas
Paskirto gydymo režimo nesilaikymo problema yra labai reikšminga ir paplitusi visame pasaulyje. Priežastys, dėl ko pacientai tinkamai nevartoja medikamentų, gali būti kilusios dėl sveikatos priežiūros specialisto (pvz. gydytojas neinformuoja paciento apie tinkamą vaisto vartojimą), dėl paties paciento (pvz.sergantysis pamiršta apie reikiamų vaistų vartojimą) ir dėl pačio vaisto (pvz.vaistas yra netinkamas pacientui). Viena iš dažniausiai pasireiškiančių režimo nesilaikymo priežasčių yra ta, kad pacientai neretai užmiršra išgerti reikiamus vaistus. Galima išskirti du medikamentų vartojimo režimo nesilaikymo tipus. Vienas iš jų pasireiškia tada, kai pacientas bando sekti gydytojo nurodymus, tačiau dėl tam tikrų priežasčių jis negali laikytis visų būtinų instrukcijų. Kito tipo vaistų vartojimo režimo nesilaikymas pasireiškia tada, kai pacientas, veikiamas tam tikrų aplinkybių ar įsitikinimų, savo noru pasirenka nesilaikyti duotų vartojimo instrukcijų, kurias skyrė sveikatos priežiūros specialistas. Visgi galutinis rezultatas pasireiškia panašiai – sumažėja gydytojo gebėjimas padėti pacientui, apsunkinama gydymo eiga ir pasireiškia prasti terapiniai gydymo rezultatai. Įtaką savigydos pasirinkimui gali lemti daugelis veiksnių, tokių kaip paciento amžius, išsilavinimas, turimos medicininės žinios apie ligą bei pačios ligos suvokimas. Neracionalus vaistų vartojimas skatina nenaudojamų medikamentų kaupimąsi namų ūkiuose. Šie vaistai laikui bėgant virsta farmacinėmis atliekomis bei galiausiai būna šalinami iš namų ūkio vaistinėlių [57].
1.1.2.Polifarmacija
Nėra paslaptis, kad dauguma asmenų, ypatingai vyresnio amžiaus pacientai, lankosi skirtingose gydymo įstaigose ir vaistinėse dėl įvairaus pobūdžio negalavimų [62]. Paciento amžius yra tiesiogiai proporcingas lėtinių ir gretutinių ligų skaičiui, o tuo pačiu ir vartojamų vaistų kiekiui [28][61][67]. Literatūros duomenimis, kas penktas pacientas, vyresnis nei 50 metų vartoja penkis ar daugiau vaistų per dieną [67].
Būtina paminėti, kad pacientai, sergantys lėtinėmis ligomis ir vartojantys didesnį vaistų kiekį yra labiau linkę nesilaikyti sveikatos priežiūros specialisto nurodymų ir nevartoja vaistų pagal paskirtas rekomendacijas [42][57]. Pavyzdžiui pacientai sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, teigia, kad viena iš dažniausių netinkamo medikamentų vartojimo priežasčių yra per didelis vaistų kiekis [10]. Polifarmacija padidina netinkamo vaisto išrašymo galimybę, yra veiksnys galintis
prisidėti prie šalutinių organizmo reakcijų pasireiškimo, bei skatina paciento reguliaraus vaistų vartojimo nesilaikymą [67]. Visa tai didina farmacinių atliekų susidarymo namų ūkiuose tikimybę.
1.1.3.Šalutinės vaistinio preparato reakcijos
Šios reakcijos gali būti sukeltos paties vaisto arba jo sąveikos su kitais medikamentais. Tai yra viena iš pacientų minimų priežasčių, kodėl jie nustoja vartoti įsigytus medikamentus [9][11][48][49]. Pacientams, vartojantiems didesnį kiekį bei įvairaus pobūdžio vaistų, padidėja tarpusavio vaistų sąveikos ir šalutinių organizmo reakcijų rizika [16][62][67]. Literatūros duomenimis nepageidaujamas vaistų poveikis pasireiškia net 15% vyresnio amžiaus pacientų [55]. Kaip jau buvo minėta, vaistų sąveika gali sukelti šalutines organizmo reakcijas. Dažnai senyvų žmonių ilgą laiką naudojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo gali sąveikauti su tam tikrais medikamentais, bei sukelti nepageidaujamas organizmo reakcijas. Pavyzdžiui nesteroidinius vaistus nuo uždegimo vartojant kartu su antikoaguliantais padidėja kraujavimo iš virškinamojo trakto tikimybė. NVNU vartojant su širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančiais medikamentais gali pasireikšti širdies komplikacijos [25]. Pasireiškus nepageidaujamam medikamento poveikiui ar jų sąveikai, pacientas savavališkai, arba pasitaręs su sveikatos priežiūros specialistu (pvz. gydytoju arba vaistininku) bus linkęs nutraukti netinkamų vaistų vartojimą, ko pasekoje namų ūkiuose susidarys farmacinės atliekos.
1.1.4.Nepatogus vaisto vartojimo būdas
Tokios farmacinės vaistų formos, kurios yra patogios vartoti (pvz. tabletės), tikėtina, bus stropiau vartojamos pacientų, lyginant su kitomis vaistų formomis [39]. Bender B.G. atliktas tyrimas su astma sergančiais pacientais patvirtino, kad inhaliatoriaus naudojimas pacientams yra nepatogus vaistų vartojimo būdas. Nepatogus ar nepriimtinas vaisto vartojimo būdas yra vienas iš veiksnių, skatinančių paciento tinkamo vaistų vartojimo režimo nesilaikymo problemą [17]. Žinoma, rečiau naudojami ar visiškai nebenaudojami medikamentai namuose kaupsis, o po to galiausiai bus šalinami iš namų ūkio farmacinių atliekų pavidalu.
1.1.5.Paciento mirtis
Gydant įvairias žmogaus gyvybei pavojingas pacientų būkles bei norint kuo efektyviau pagerinti jų gyvenimo kokybę, labai dažniai atsiranda poreikis keisti vaisto dozę ar patį vaistą. Tokie pacientai įprastai turi ir gretutinių ligų. Tai padidina vartojamų vaistų kiekį, o tuo pačiu ir apsunkina visą gydymo procesą [47]. Pacientui mirus, namų ūkyje susikaups didelis nenaudojamų vaistų kiekis. Tyrimų duomenimis artimojo mirtis yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios nenaudojami vaistai yra grąžinami į vaistines tolimesniam jų sunaikinimui [11][49].
1.1.6.Dalijimasis vaistais
Keletas atliktų studijų atskleidžia faktą, kad asmuo namų ūkyje kaupdamas nebenaudojamus vaistus, esant poreikiui tikisi jais pasidalinti su artimaisiais, arba nori turėti medikamentų sekančio susirgimo atveju. Populiariausios vaistų grupės, kuriomis dalintis yra linkę vaistų vartotojai, yra antibiotikai, vaistai nuo alergijos, vaistai nuo skausmo, bei medikamentai vartojami peršalimo ligoms gydyti [13][25][30]. Remiantis tyrimų duomenimis, galima teigti, kad apytikriai kas ketvirtas pacientas yra kada nors pasiskolinęs ar paskolinęs receptinių vaistinių prepatatų kitam asmeniui [26][30]. Tačiau neatsiradus kaupiamų vaistų poreikiui, šie paciento namų ūkio vaistinėlėje susidarę medikamentai tampa farmacinėmis atliekomis.
1.1.7.Gydymo režimo pakeitimas
Vaistų vartojimo režimas ypatingai dažnai yra modifikuojamas hospitalizacijos metu ir jai pasibaigus. Tyrimų duomenys teigia, kad gydymo planai po hospitalizacijos periodo ženkliai skiriasi (net iki 36,7-49,8 proc.) lyginant su gydymu prieš hospitalizaciją. Tik 9,7-16,0 proc. pacientų gydymo rėžimas po hospitalizacijos išliko toks pat kaip ir prieš ją [50][51]. Remiantis literatūros duomenimis galima teigti, kad vyresni pacientai patyrę vaistų modifikacijas po išrašymo iš gydymo įstaigos (lyginanat su gydymo režimu iki hospitalizacijos) nėra linkę laikytis tikslių vaistų vartojimo nurodymų. Net 30 proc. pacientų nesilaikė bent vieno vaisto tikslaus gydymo režimo [51]. Taigi, gydymo pakeitimai sutrikdo pacientus, jie dažnai pasimeta dėl vaistų išrašytų iki hospitalizacijos vartojimo. Dalis anksčiau vartotų vaistų lieka nebenaudojami, o naujai skirtų pacientų nenaudojamų vaistų dalis taip pat kaupiasi namų ūkiuose farmacinių atliekų pavidalu [18][57].
Žinoma, gydymo pakitimai taip pat labai dažnai pasireiškia ne tik po hospitalizacijos, bet ir ankstyvose ligos gydymo stadijose, kai pacientas su gydytojo pagalba atsirenka sau labiausiai priimtinus vaistus, atsižvelgiant į veikliąją medžiagą, kainą, gamintoją, terapinį efektą, bei į kitus medikamento pasirinkimą lemiančius faktorius [48]. Tyrimai įvairiose šalyse patvirtina, kad viena dažniausiai pacientų minimų priežasčių, dėl kurių namų ūkių vaistinėlėse kaupiasi nenaudojami medikamentai yra gydymo režimo pakeitimas [11][18][49].
1.1.8.Gydytojo - paciento santykiai
Gydytojo pasirinkimą skiriant pacientui medikamentus, gali lemti daugelis veiksnių. Pacientas yra linkęs pasitikėti jį prižiūrinčiu gydytoju ir dažniausiai įsigyja jo skirtus ir rekomenduojamus vaistus. Literatūros duomenys patvirtina, kad Lietuvoje pacientai labai pasitiki savo gydytoju (94,2 proc. apklaustųjų) [1].
Tačiau kartais pacientai nesilaiko gydytojo nurodymų dėl tam tikrų priežasčių: ligos sudėtingumo supratimo stoka, paties paciento nedalyvavimas priimant sprendimus susijusius su jo liga bei vaistų vartojimu, motyvacijos stoka, užmaršumas, neigiama ankstesnė vaistų vartojimo patirtis, nesusikalbėjimas su sveikatos priežiūros specialistu ir kt. [20][38].
Jei pacientas nepasitiki jį prižiūrinčiu gydytoju ir jo kompetencija, įsigijęs medikamentus jis gali tiesiog jų nevartoti arba vartoti savo nuožiūra. Taip pat galima tikimybė, kad gydytojas bus linkęs skirti pacientui tam tikros kompanijos vaistus, kartais net nesant šiai būtinybei. Toks elgesys taip pat gali lemti farmacinių atliekų kaupimąsi paciento namų ūkyje. Green M.J. ir kolegų atliktame tyrime nustatyta, kad maždaug kas antras pacientas teigia, kad sužinojęs apie gydytojo gaunamą paramą iš farmacinių kompanijų, mažiau pasitikėtų šiuo gydytoju. Be to, apytikriai kas ketvirtas pacientas teigia, kad sužinojęs apie mediko priimtą paramą, būtų mažiau linkęs vartoti jo išrašytus vaistus arba išvis nutrauktų jų vartojimą [32].
1.1.9.Klaidingų vaistų skyrimas/išdavimas
Klaidos gali pasireikšti bet kurioje gydymo proceso dalyje. Nesusipratimai iškyla tiek išrašant receptus, tiek juos interpretuojant. Dažniausiai farmacijos specialistams pasitaikantys klaidų tipai yra klaidingas veikliosios medžiagos stiprumo parinkimas, netinkamo produkto parinkimas bei neteisingas
recepto interpretavimas. Dažniausiai vaistininkų klaidos pasitaiko dėl panašių pakuočių ir panašių vaistų pavadinimų. Tokios klaidos atsiranda dėl įtempto darbo pobūdžio ir nuovargio. Gydytojo praktikoje taip pat pastebimos įvairios klaidos, dėl kurių priežasties pacientas įsigys netinkamus vaistus, o jie dažniausiai bus kaupiami namų ūkio vaistinėlėje farmacinių atliekų pavidalu. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys gydytojo klaidas yra nesusikalbėjimas su pacientu, netinkamas poreikių išaiškinimas. Skelbiama, kad neteisingam vaistų išrašymui įtakos turi nebendradarbiavimas su kitais sveikatos priežiūros specialistais, klaidingas ligos simptomų interpretavimas, neįdėmiai peržiūrėta paciento ligos istorija. Žinoma, gydytojo klaidoms įtaką daro ir žmogiškieji faktoriai - nuolatinis skubėjimas ir nuovargis [36][63]. Neteisingai išrašant ir išduodant vaistus bei pasireiškus nenumatytam organizmo atsakui, ar kitais būdais išsiaiškinus apie įvykdytą klaidą, dažnai namų ūkiuose gali prasidėti farmacinių atliekų kaupimas [57].
1.2.Nenaudojami vaistai ir švaistomos sveikatos priežiūros apsaugai skirtos lėšos
Lietuvos Respublikos (LR) gyventojai yra linkę vartoti vaistinius preparatus. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, 2013 metais vien kompensuojamų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių (MPP) buvo išduota maždaug 1,2 milijonams pacientų, t. y. 40,3 proc. visų LR gyventojų. Iš jų 45 proc. sudarė pencijinio amžiaus žmonės, t.y. pacientai, vyresni nei 60 metų. Darbingo amžiaus asmenys sudarė 34 proc. visų gyventojų, kuriems buvo išrašyti kompensuojamieji vaistai. Vaikai - 21 proc. visų pacientų skaičiaus [73]. Žinoma, ne visi šie išduoti vaistai bus vartojami teisingai ir taisyklingai, dalis jų dėl įvairių priežasčių pacientų namuose kaupsis farmacinių atliekų pavidalu.
Prie gydymui skirtų lėšų švaistymo ir farmacinių atliekų susidarymo namų ūkiuose prisideda ne tik pacientai, bet ir gydytojai, pacientams skirdami pernelyg didelį kiekį vaistinių preparatų. VLK duomenimis, kasmet gydymo įstaigos į Privalomąjį Sveikatos draudimo fondą yra priverstos grąžinti vis daugiau netinkamai gydymo tikslams panaudotų lėšų. Remiantis VLK analizės duomenimis, viena didžiausių problemų – gydytojo neracionalus vaistų skirimas pacientui. Buvo užfiksuoti atvejai, kai sveikatos priežiūros specialistai nesilaikė nustatytos priimtinos tvarkos, kuri yra būtina išrašant kompensuojamuosius vaistinius preparatus. Gydytojams išrašant kompensuojamuosius vaistus bei MPP daugiausia pažeidimų buvo užfiksuota nepagrįstai išrašant vaistinius preparatus. Šie gydytojai nesilaikė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) patvirtinto sąrašo, skirto ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti, ligų diagnostikos ir gydymo metodikų [72]. Remiantis šia VLK atlikta analize, galima teigti, kad tam tikra dalis sveikatos priežiūros specialistų yra linkę neadekvačiai ir neracionaliai skirti vaistus pacientams, dėl kurios priežasties vaistų vartotojams pasireiškia įvairios problemos, tarp kurių taip pat padidėja tikimybė susidaryti farmacinių atliekų sankaupoms jų namuose.
1.3.Farmacinių atliekų poveikis aplinkai
Nors santykinės vaistų gamybos ir vartojimo normos pasaulyje ateinančius dešimtmečius nėra lengvai prognozuojamos, tačiau tikėtina, kad vaistinių preparatų vartojimas didės, o farmacinių atliekų patekimas į aplinką proporcingai augs. Šis reiškinys galimai bus pastebimas gerėjant sveikatos priežiūros paslaugų kokybei. Kylant įvairių vaistų pasiūlai, bus lengviau kontroliuojama visuomenės gyvenimo kokybė, ilgės jos vidutinis amžius. Dėl šios priežasties bus suvartojami vis didesni kiekiai vaistų. Teigiama, kad šis reiškinys ypatingai bus pastebimas sparčiai ekonomiškai besivystančiose šalyse [45]. Atsižvelgiant į šiuos numatomus pokyčius, galima manyti, kad farmacinių atliekų kiekis namų ūkiuose taip pat atitinkamai didės.
Netinkamas disponavimas farmacinėmis atliekomis kelia susirūpinimą daugumai šalių visame pasaulyje. Nenaudojami ir kaupiami vaistai bent kokiu atveju galiausiai būna šalinami iš namų ūkio vaistinėlių. Farmacinių atliekų šalinimo praktika į kanalizaciją ar šiukšlinę, kuri yra populiariausia daugumoje šalių [4][7][8][14][22][44][46], yra pagrindinis vaistinių medžiagų patekimo į aplinką šaltinis [9] [57].
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, per paskutinį dešimtmetį vaistinių medžiagų pėdsakai buvo vis dažniau aptinkami nutekamajame kanalizacijos vandenyje, nustatomi paviršiniame ar net požeminiame vandenyje, o minimaliomis dozėmis net geriamajame vandenyje. Analitinės aparatūros tobulėjimas leidžia vis tiksliau nustatyti vaistinių medžiagų kiekį vandenyje. Nors šios medžiagos aptinkamos labai mažais kiekiais, tai kelia didelį susirūpinimą suinteresuotoms grupėms: valstybinėms institucijoms, geriamojo vandens tiekėjams bei, žinoma, vartotojų visuomenei [71].
Naikintini vaistai gali susidaryti iš namų ūkių bei iš atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigų veiklos. Netinkamai šalinant nenaudojamus medikamentus, pavyzdžiui naudojant kanalizaciją ar tiesiog juos talpinant į šiukšlinę, veikliosios vaistinių preparatų medžiagos gali patekti į aplinką, bei kelti grėsmę žmonių, gyvūnų ir augalų populiacijai [7]. Yra trys pagrindiniai būdai kuriais vaistinės medžiagos patenka į kanalizaciją iš namų ūkių: 1. Išskyrimas vaistus vartojant į vidų, taip pat naudojant injekcijas ar infuzijas. 2. Vietiškai vartojamų medikamentų pašalinimas juos nuplaunant nuo odos, pvz. maudynių metu. 3. Išmetant nenaudojamus vaistus į kanalizaciją [57].
Nepaisant santykinai mažų vaistinių medžiagų kiekių randamų vandenyje ir dirvožemyje, šių medžiagų aptikimas gamtoje kelia didelį susirūpinimą.
Mažos vaistinių medžiagų koncentracijos nesukels ūmaus toksinio poveikio, tačiau lėtinis, ilgalaikis poveikis gali turėti įtakos žmonių ir gyvūnų populiacijoms [57]. Nors dauguma šios rizikos vertintojų skelbia, kad mažas vaistinių medžiagų kiekis geriamajame vandenyje nesukelia pavojaus sveikatai, tačiau yra nustatytos kelios gyventojų grupės, kurios turi padidintą jautrumą vaistinėms medžiagoms esančioms vandenyje, t.y. nėščios ir žindančios moterys bei kūdikiai [56]. Taip pat reikėtų
atkreipti dėmesį ir į tai, kad santykinai nesenai naudojami atitinkami vaistinių medžiagų kiekiai, dar gali būti neaptinkami analitinėmis priemonėmis, o galimas neigiamas poveikis aplinkai išryškės tik po tam tikro laikotarpio [12].
1.3.1.Farmacinių atliekų poveikis gyviesiems organizmams
PSO patvirtina, kad farmacinės atliekos komunaliniuose nutekamuosiuose vandenyse yra pagrindinis geriamojo vandens užterštumo vaistinėmis medžiagomis šaltinis [71], o studijos skirtingose šalyse parodė, kad gyventojams vis dar trūksta žinių apie tinkamą vaistų šalinimą iš namų ūkio vaistinėlių ir galimą poveikį aplinkai [69][70].
Endokrininę sistemą veikiančios cheminės medžiagos yra ypatingai svarbios tiriant vandenines ekosistemas, kadangi endokrininę sistemą veikiantys junginiai yra aptinkami daugelyje mėginių, tirinat nutekamuosius kanalizacijos vandenis Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) [34] [35][37].
Teigiama, kad endokrininę sistemą veikiančios medžiagos gali būti viena iš hermafroditinių žuvų populiacijos didėjimo priežasčių. Pavyzdžiui JAV atlikto tyrimo duomenys teigia, kad net 18% visų tirtų individų, tirti didžiažiočiai upėtakiniai ešeriai (lot.Micropterus salmoides), įvairiose skirtingose vietose, turi šią patologiją. Tikėtina, kad viena pagrindinių medžiagų, galinti sukelti šiuos sutrikimus – etinilestradiolis [35].
Be to, Anglijos upių vandenyse pastebėta vyriškos lyties paprastųjų kuojų (lot.Rutilus rutilus) feminizacija. Vyriškos lyties žuvims, esančioms šalia nuotekų išleidimo vietos, sutrinka lytinių liaukų veikla, pasireiškianti oocitų išsivystimu jose. Tokiu atveju netenkama reprodukcinių savybių. Naturalūs ir sintetiniai steroidiniai estrogenai ir cheminės medžiagos imituojančios estrogenus yra pagrindiniai šio reiškinio sukelėjai [68].
Vertinant nesteroidinių vaistų nuo uždegimo poveikį gyvūnijai, buvo tirta grifų populiacija Azijoje. Nesteroidinis vaistas nuo uždegimo diklofenakas buvo pagrindinė priežastis, lemianti grifų populiacijos mažėjimą Pietų Azijoje. Vaistas grifams sukelia inkstų nepakankamumą ir mirtį. Šis poveikis pasireiškia dėl grifų mitybos ypatumų. Jie minta naminių kanopinių gyvūnų skerdiena, kurie buvo gydomi nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo [33].
Šie tyrimai dar kartą patvirtina, kad vaistinės medžiagos turi reikšmingą įtaką gyvūnijos pasauliui, o tuo pačiu metu kelia susirūpinimą ir dėl žmogaus gerovės. Taigi, manoma, kad per užterštą maistą ir vandenį gyvūnija ir žmonija gali patirti ilgalaikį arba protarpiais pasireiškiantį farmacinių atliekų neigiamą poveikį, todėl būtina saugoti gamtą bei jos išteklius tinkamai disponuojant farmacinėmis atliekomis [57].
1.4.Farmacinių atliekų surinkimas iš namų ūkių ir utilizavimas Lietuvoje
LR farmacijos įstatyme yra išskirtas devintasis skirsnis, kuriame reglamentuojamas farmacinių atliekų tvarkymas. Remiantis įstatymo 42 straipsniu, galima teigti, kad šis teisinis dokumentas įpareigoja visuomenės vaistines iš gyventojų priimti naikintinus vaistinius preparatus. Ši paslauga gyventojams turi būti teikiama nemokamai. Farmacijos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad iš gyventojų surinktų farmacinių atliekų tvarkymas yra apmokestinamas iš valstybės biudžeto [5]. Iki šio įstatymo pakeitimo patvirtinimo, mokestis už priimtas farmacines atliekas ir jų tvarkymą buvo taikomas pačioms vaistinėms. Vaistinės nuo 2011 metų turėjo nemokamai priimti farmacines atliekas iš gyventojų, bei pačios vykdė finansinius atsiskaitymus už farmacinių atliekų tvarkymą. Pastaroji vaistų surinkimo iš gyventojų praktika, manoma, galėjo būti neefektyvi, nes ne visos vaistinės dėl finansinių aspektų norėjo vykdyti savo įsipareigojimus . Remiantis Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) duomenimis, iš gyventojų surinktų farmacinių atliekų šalinimu iš visuomenės vaistinių šiuo metu užsiima SAM skelbtą konkursą laimėjusi uždara akcinė bendrovė „Farmacinių atliekų šalinimas“ [74]. Ši įmonė nustatyta tvarka iš vaistinių priima tiek iš gyventojų gautas farmacines atliekas, tiek vaistinės komercinės veiklos metu susidariusias farmacines atliekas.
1.5.Kitų šalių praktika tvarkant farmacines atliekas
Europos Sąjunga (ES) turi 2004/27/EC direktyvą, kurios 127b straipsnis teigia, kad ES narės, turi užtikrinti atitinkamą farmacinių atliekų surinkimo sistemos įdiegimą, skirtą vaistams, kurie yra nebenaudojami, arba kurių tinkamumo vartoti laikas yra pasibaigęs [66]. Vaistų surinkimu pagrįsta sistema siekia valdyti naikintinų vaistų kontrolę visose ES šalyse.
Nacionalinių gairių buvimas kontroliuojant nepageidaujamas farmacines atliekas turi didelę įtaką formuojant visuomenės požiūrį į disponavimą nebenaudojamais vaistais [69]. Pavyzdžiui Švedija turi senas nebenaudojamų vaistų grąžinimo į vaistines tradicijas. Dėl šios priežasties švedai nėra linkę nereikalingus vaistus išmesti į šiukšliadėžę ar kanalizaciją, priešingai nei kitose pasaulio šalyse, tokiose kaip Jungtinė Karalystė, Lietuva, Kuveitas, Naujoji Zelandija, JAV ir kt. [4][7][8][44][54][69]. Ši sistema Švedijoje įvesta 1971 metais valstybinės monopolinės farmacine veikla užsiimančios įstaigos „Apoteket“. Siekiant paskatinti Švedijos gyventojus tvarkyti savo namų ūkio vaistinėles, Švedijos vaistinėse pacientams yra teikiami specialūs skaidrūs maišeliai, kuriuose pateikiama informacija, kur ir kaip vartotojai gali pateikti dėl įvairių priežasčių namų ūkiuose susidariusius nebenaudojamus vaistus. Šie naikintini vaistai dedami į specialias dėžes, kurios yra gabenamos į deginimo stotį. Vaistai yra deginami aukštoje temperatūroje, o susidarę garai papildomai išvalomi prieš išleidžiant juos į aplinką [54].
Pastaruosius du dešimtmečius Kanadoje buvo tobulinamas farmacinių atliekų valdymo klausimas. Kanados provincijose ir teritorijose vietiniu mastu yra sukurtos atskiros oficialos programos. Taip pat šios programos, paprastai sprendžiančios nepanaudotų bei pasibaigusio tinkamumo laiko vaistų klausimą, gali buti taikomos ir savivaldybių ir bendruomenių mastu. Programos provincijose ir teritoijose skiriasi įvairiais aspektais: finansavimu, reguliavimo sistema, administravimu, kontrole, vaistų rinkimo praktika ir t.t. Nors programos ir skiriasi, visų jų tikslas yra vienodas – siekiama populiarinti tinkamo vaistų šalinimo praktiką ir sumažinti farmacinių atliekų kiekį namų ūkių vaistinėlėse. Dažniausiai vaistai iš visuomenės yra renkami vaistinėse. Pacientai programose dalyvauja savanoriškai. Vienose provincijose už farmacinių atliekų šalinimą ir šio proceso apmokėjimą yra atsakinga pramonė, kitose valstijose – vyriausybė. Skelbiama, kad vykdomos programos padeda surinkti vis didesnius nenaudojamų vaistų kiekius. Šis reiškinys atspindi efektyvų visuomenės švietimą Kanadoje [27].
JAV išrašomų receptų kiekis sparčiai auga [41]. Didėjant medikamentų suvartojimo kiekiui, vis labiau atkreipiamas dėmesys į vaistinių medžiagų poveikį aplinkai. JAV pirmosios oficialios federalinės gairės vartotojams, susijusios su medikamentų šalinimu, buvo išleistos 2007 (Office of National Drug Control Policy). Ši programa ragina nenaudojamų vaistų neišpilti i kanalizaciją. Tačiau kaip bebūtų keista, ONDCP gairės visgi rekomenduoja nuleisti į kanalizaciją vaistus, kurie turi didelį toksiškumą, arba aukštą piknaudžiavimo riziką. Tikinama, kad taip žmonės yra apsaugomi nuo netyčinio ar tyčinio apsinuodijimo. Šiuo metu JAV egzistuoja įvairios programos siekiančios surinkti nenaudojamus vaistus iš gyventojų. Šios programos dažniausiai siejamos su vaistinėmis, tačiau tiriamos įvairios vaistų grąžinimo galimybės, įskaitant ir medikamentų grąžinimą nemokamu paštu [29].
1.6.Farmacinių atliekų šalinimas iš nuotekų vandens
Daugelis nuotekų valymo įrenginių nėra pritaikyti vaistinių medžiagų šalinimui iš vandens, kadangi vaistinės medžiagos yra aptinkamos mėginiuose, kurie jau buvo apdoroti valymo įrenginiais [53][23]. 2013 metais JAV atliktas tyrimas tai dar kartą patvirtino. Studijų metu buvo matuota 56 vaistinių medžiagų koncentracijos ir 7 vaistinių medžiagų metabolitų koncentracijos (bendras skaičius - 63) išvalytame vandenyje įvairiose JAV teritorijose (50 skirtingų vietų). Iš 63 ieškomų vaistinių medžiagų, net 43 buvo aptiktos mažiausiai vieną kartą. Šis tyrimas patvirtina, kad siekiant visiškai pašalinti vaistines medžiagas iš vandens, įprastinis valymas yra neveiksmingas [43].
Vaistinės medžiagos, likusios po pirminio valymo, gali būti pašalintos kitais, pažangesniais valymo būdais, tačiau daugelyje šalių tik maža dalis nuotekų valymo įrenginių turi šias adaptacijas. Pažangūs valymo metodai, pvz.ozonizacija pašalina vaistines medžiagas jų koncentracijai esant net žemiau aptikimo ribos [40]. Literatūros duomenys teigia, kad iš vandens ozonizacijos būdu buvo visiškai
pašalintos šios dažnai vanenyje aptinkamos vaistinės medžiagos: etinilestradiolis, sulfametoksazolis, diklofenakas ir kt. Tačiau šio proceso didžiausias trūkumas - kaina. Lyginant kainos ir proceso būtinumo visuomenei santykį, prieita išvados nenaudoti šio valymo metodo [53].
PSO skelbia, kad šiuo metu specialios vandens valymo nuo farmacinių atliekų aparatūros diegimo poreikio nėra. Tačiau, esant atitinkamoms aplinkybėms, pavyzdžiui vandens cikle smarkiai padidėjus vaistų koncentracijai, tam tikros suinteresuotos institucijos turėtų imtis atitinkamų veiksmų. PSO teigia, kad šalys turėtų gauti daugiau informacijos siekiant įvertinti galimą riziką sveikatai, atsirandančią dėl geriamojo vandens vartojimo. Jei reikia, farmacinės atliekos taip pat turėtų būti vertinamos kaip pavojingos atliekos. Tokiu atveju turėtų būti atliekami specialūs vandens valymo darbai. PSO teigia, kad visuomenės švietimas yra vienas pagrindinių veiksnių, galinčių sumažinti vandens ciklo taršą [71].
2.TYRIMO METODIKA IR METODAI
2.1.Tyrimo metodai
1. Teorinis metodas. Vykdoma mokslinės literatūros analizė. Apžvelgti, išnagrinėti bei aprašyti įvairų šalių autorių moksliniai tyrimai ir publikacijos, LR ir ES teisės aktai, įvairių organozacijų skelbiama informacija, susijusi su baigiamajame darbe nagrinėjama problema.
2. Empirinis metodas. Sudarytos ir surinktos anketos atliekant anoniminę apklausą. Apklausa – kiekybinė. Atlikta apklausa siekta išanalizuoti ir įvertinti farmacinių atliekų susidarymo namų ūkiuose priežasčių dėsningumus, bei tolimesnius vaistų vartotojų veiksmus.
3. Statistiniai analizės metodai. Gauti anketiniai duomenys buvo analizuojami SPSS (Statistical Package for the Social Sciences) programa, naudojant 20.0 versiją. Rezultatai laikomi statistiškai reikšmingi, kai klaidos tikimybė yra <0,05.
2.2.Tyrimo eiga
Atliekant tyrimo planavimą svarbu išsiaiškinti, kas sudaro tiriamąją visumą. Tiriama visuma yra apibūdinama kaip aibė elementų, tenkinančių tam tikras sąlygas. Iš jų norima gauti reikiamos informacijos. Šiame moksliniame baigiamajame darbe tiriamąją visumą sudarė visuomenės vaistinių lankytojai, kadangi jie yra pagrindiniai vaistų vartotojai. Tyrimui atlikti buvo pasirinkti trijų vaistinių, esančių Šiaulių mieste, visuomenės vaistinės lankytojai. Planuojant tyrimą respondentų skaičius nustatytas vadovaujantis V.Jadov imties tūrio nustatymo lentele. Šioje lentelėje pateikiamas reikiamas imties atvejų skaičius su galima 5% paklaida.
1 lentelė. Imties tūrio ir generalinės aibės nustatymas[3]
Generalinės aibės visuma
500 1000 2000 3000 4000 5000 10000
100000
Imties tūris 222 286 333 350 360 370 385 398
Šiose visuomenės vaistinėse per dieną kiekvienoje iš jų yra aptarnaujama nuo 94 iki 171 lankytojų. Per mėnesio laikotarpį (t.y. 24 darbo dienų) šiose visuomenės vaistinėse buvo aptarnauta 7560 vaistinės lankytojų. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, bei remiantis pateikta V.Jadov imties tūrio nustatymo lentele su galima 5% paklaida, buvo apklausti 378 respondentai, apsilankę tirtose vaistinėse, esančiose Šiaulių mieste. Toks tiriamųjų skaičius, lyginant jį su apsilankiusiųjų pacientų vaistinėse skaičiumi per mėnesį, daro tyrimą patikimu.
Įvertinus tyrimo apimtį ir resursus respondentų apklausa buvo įvykdyta anketos forma. Tai lengvai įgyvendinimas, gana greitas ir mažai finansinių išteklių reikalaujantis metodas. Anketą pildė visuomenės vaistinės lankytojai, kurie buvo atsakingi už namų vaistinėlės, buvo pilnamečiai ir sutiko atsakyti į pateiktus klausimus.
Prieš vykdant tyrimą buvo atlikta ir anketos validacija. Sužinota, ar naudojant pasirinktą instrumentą bus galima efektyviai ištirti pacientus ir sužinoti dominančią informaciją. Anketos validavimo procedūros metu pacientai individualiai užpildė nedidelį kiekį sudarytų pirminių anketų, kurios vėliau buvo įvertintos. Po įvertinimo buvo peržvelgta kai kurių klausimų formuluotė. Po pataisymo, galutinė klausimyno versija buvo pristatyta LSMU Bioetikos centrui.
Tiriamoji apklausa vyko visuomenės vasitinėse, kur tyrėjas galėjo betarpiškai bendradarbiauti su tiriamaisiais, t.y.respondentai anketas užpildė tyrėjo akivaizdoje. Dauguma respondentų raštu atsakinėjo į tyrėjo pateiktus klausimus, tačiau dalis vyresnio amžiaus pacientų pageidavo, kad klausimai jiems būtų skaitomi paties tyrėjo. Šis apklausos būdas dalyvaujant tyrėjui yra pranašus tuo, kad iškilus klausimams ar neaiškumams, respondetui buvo suteikta detalesnė informacija, ko pasekoje gaunami patikimesni apklausos duomenys. Be abejo, vykdant apklausas, kurių metu dalyvauja tyrėjas, galima tikėtis šimtaprocentinio jų grįžtamumo ir per neilgą laiko tarpą galima surinkti norimą kiekį reikiamos informacijos.
Respondentų tyrimui pritaikyta atsitiktinė atranka. Tokia atranka vyksta tada, kai kiekvienas generalinės aibės visumos vienetas gali būti įtrauktas į apklausą.
2.3.Instrumentarijus
Norint įgyvendinti tyrimo tikslą ir uždaviniuis, rezultatams pasiekti buvo sukurta respondentų apklausos anketa. Remiantis apžvelgta moksline literatūra buvo sudaryta 18 klausimų. Anketa sudaryta iš trijų pagrindinių dalių: įvadinės dalies, demografinių kintamųjų dalies ir diagnostinių kintamųjų dalies.
Įvadinėje anketos dalyje tyrėjas prisistato respondentams, įvardijamas pagrindinis apklausos tikslas, paaiškinama kokiu būdu reikia užpildyti pateiktą anketą.
Po įvadinės anketos dalies seka socialinė-demografinė dalis. Klausimų bloką sudaro tokie klausimai kaip amžius, lytis, gyenamoji vieta, išsimokslinimas, lankymosi vaistinėse dažnis.
Paskutinį anketos bloką sudaro diagnostinė anketos dalis. Klausimų tikslas - kuo išsamiau pažinti rūpimą tiriamąjį reiškinį ir gauti kuo išsamesnės informacijos apie tam tikrą respondentų elgesį. Šių klausimų pagalba nustatomas tiriamas požymis ar reiškinys.
Įvadinė anketos dalis
Laba diena, esu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto 5 kurso magistrantūros studentė. Norėdama ištirti farmacinių atliekų susidarymo namų ūkiuose priežastis ir tolimesnius pacientų galimus veiksmus, atlieku gyventojų apklausą ir kviečiu atsakyti į anketos klausimus. Anketa yra anoniminė, apklausos rezultatai bus tinkamai apdorojami ir naudojami tik magistro baigiamojo darbo rengimui. Pasirinkite atsakymą/us, kurie tiksliausiai apibūdina esamą situaciją. Pasirinktą atsakymą pažymėkite kryželiu „ד.Dėkoju už supratingumą ir bendradarbiavimą.
Socialinė-demografinė anketos dalis
Klausimai, skirti įvertinti sociodemografinę tiriamųjų padėtį (amžius, lytis, išsilavinimas, gyvenamoji vieta, apsilankymų vaistinėse dažnis).
Diagnostinė anketos dalis
Klausimai, skirti įvertinti respondentų vaistų vartojimo ypatumus. Klausimai, skirti identifikuoti namų ūkio vaistinėlės ypatumus.
Klausimai, skirti identifikuoti farmacinių atliekų susidarymo namų ūkiuose priežastis. Klausimai, skirti identifikuoti disponavimo nenaudojamais vaistais ypatumus.
Anketoje pateikti uždarojo, pusiau uždarojo ir atvirojo tipo klausimai. Uždarojo tipo klausimuose jau būna pateikti galimi atsakymų variantai, respondentui siūloma pasirinkti vieną ar kelis, labiausiai atitinkančius jo požiūrį ar elgesį. Pusiau uždarojo tipo klausimuose yra pateikiamas tam tikras kiekis atsakymo variantų, bet tame pačiame klausime paliekama ir eilutė, kurioje respondentas gali įrašyti savo paties atsakymo variantą, jei nei vienas iš pateiktų atsakymo variantų jam netinka. Atvirojo tipo klausimuose atsakymai nenumatyti, šiuo atveju respondentui atsakant į klausimus nėra taikomos jokios ribos.
Norint išsamiau ištirti apklausos dalyvių nuomonę bei elgesį, kai kurie klausimai anketoje buvo sudaryti vadovaujantis Likerto skale. Šiuo atveju respondentai teiginį vertino tokiais galimais atsakymų variantais: visiškai sutinku, sutinku, neturiu nuomonės, nesutinku ir visiškai nesutinku arba visada, dažnai,
kartais ir niekada.
Norint neapkrauti respondentų, anketoje naudotos lengvai suprantamos ir nedviprasmiškos sąvokos, visi pateikti klausimai gana trumpi ir paprasti. Klausimai apie vaistų vartojimo režimo laikymąsi sudaryti remiantis Morisky skale (Morisky Medication Adherence Scale).
2.4. Duomenų analizės metodai
Tyrimo duomenys buvo analizuoti naudojant statistikos programų paketą SPSS 20.0 versiją. Norint ištirti tam tikrų požymių statistinį ryšį buvo taikytas Pirsono chi kvadrato (χ2
) kriterijus. Gautiems duomenims patikrinti pritaikytas statistinio reikšmingumo lygmuo – p, kai klaidos tikimybė mažesnė už 0,05 (p < 0,05).
Šiame tiriamajame darbe pateikti grafikai buvo sudaryti naudojant MicroSoft Office 2007 programų paketo MicroSoft Excel skaičiuoklę.
2.5. Tiriamieji
Šis tyrimas buvo atliktas 2014 metais. Apklausos buvo vykdomos trijose visuomenės vaistinėse, esančiose Šiaulių mieste. Tyrimo metu buvo apklausti 378 pacientai, kurie pasirinkti atsitiktine tvarka. Didesnė dalis apklaustųjų, t.y. 69 proc. (261) buvo moterys. Vyrai sudarė 31 proc.(117) visų respondentų (1 pav.).
1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį
Tyrime dalyvavo įvairaus amžiaus pacientai. Kaip matome iš 2 lentelės, jauniausiam apklausos dalyviui - 19 metų, vyriausiajam – 87 metai. Vidutinis atsakiusiojo amžius - 51 metai.
31,0
69,0
Lytis
Vyras Moteris
2 lentelė. Pacientų amžiaus charakteristika N (kiekis) Minimalus amžius Maksimalus amžius Vidurkis Standartinis nuokrypis Amžius 378 19 87 51,1190 16,24397
Esant tokiam įvairiam apklaustųjų pasiskirstymui pagal amžių, respondentai buvo suskirstyti į grupes (iki 35; 35-49; 50-64; 65 ir daugiau). Visos grupės pasiskirstė gana tolygiai. Daugiausia respondentų buvo 50-64 metų amžiaus (34,1 proc.)(2 pav.).
2 pav. Respondentų kiekis skirtingose amžiaus grupėse
Tyrimo metu, apklaustieji nurodė ir savo gyvenamąsias vietas. Kadangi tyrimas buvo atliekamas Šiaulių mieste, dauguma asmenų, dalyvavusių apklausoje nurodė, kad gyvena didmiestyje (net 86,5 proc.). Tačiau 13,5 proc. respondentų, atsakiusių į visuomenės vaistinėje užduotus klausimus, nurodė ir kitas savo gyvenamasias vietas : rajono centras (3,2 proc.), miestelis (7,9 proc.) ir kaimo tipo gyvenvietė (2,4 proc.) (3 pav.). 20,6 20,6 34,1 24,6
Amžiaus grupės
iki 35 35-49 50-64 65 ir daugiau3 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą
Tiriant nenaudojamų vaistų ir kitų farmacinių atliekų susidarymo priežastis namų ūkiuose bei tolimesnius pacientų veiksmus, būtina sužinoti ir respondentų išsilavinimą. Respondentai dažniausiai pažymėjo turintys vidurinį išsilavinimą (31 proc.), tačiau vis dėlto apklaustieji vaistinės lankytojai buvo įvairaus išsilavinimo žmonės. Ketvirtadalis jų (24.6 proc.) turi aukštąjį išsilavinimą, vienodas kiekis respondentų atsakė turintys profesinį ir aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą (15,9 proc.). 33 apklaustieji, t.y. 8,7 proc. pažymėjo turintys nebaigtą vidurinį išsimokslinimą. 15 respondentų (4 proc.) yra dar nebaigę aukštojo mokslo (4 pav.).
4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą
86,5 3,2 7,9 2,4
Gyvenamoji vieta
Didmiestis Rajono centras MiestelisKaimo tipo gyvenvietė
8,7 31 15,9 15,9 4 24,6
Išsilavinimas
Nebaigtas vidurinis Vidurinis Profesinis Aukštasis neuniversitetinis Nebaigtas aukštasis Aukštasis universitetinis3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1.Pacientų namų ūkių vaistinėlių vertinimas
5 pav. Pacientų namų ūkiuose esantys vaistai suskirstyti pagal grupes
Apklausos metu dalyviai turėjo įvardyti, kokių grupių vaistų šiuo metu būtų galima rasti jų namų ūkio vaistinėlėse. 5 paveiksle matome, kad pagrindinės vaistų grupės, sudarančios respondentų vaistinėlių turinį, yra vaistai nuo skausmo (šios grupės vaistinių preparatų galima rasti net 78,6 proc. vaistinėlių) ir virškinimo sistemą veikiantys vaistai (75,4 proc.). Taip pat daugiau nei pusė visų apklaustųjų paminėjo savo namuose turintys vaistinių preparatų, skirtų širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti (57,1 proc.) ir veikiančių žmogaus nervų sistemą (53,2 proc.). Respondentai dažnai pažymėjo ir kitas medikamentų grupes: kvėpavimo sistemą veikiantys vaistai (44,4 proc.), dermatologiniai vaistai (39.7 proc.), vaistai, skirti alergijai gydyti (37,1 proc.), kraujodarą veikiantys vaistai (34,1 proc.), priešinfekciniai vaistai (22,2 proc.). Rečiausiai apklaustųjų namų ūkių vaistinėlėse galima aptikti hormoninių preparatų ( 14,3 proc.), inkstų funkciją veikiančių vaistų (11,9 proc.), o cukriniui diabetui skirtų gydyti vaistų galima rasti tik pas 4,8 proc. respondentų. 57,1 75,4 44,4 78,6 34,1 11,9 4,8 39,7 53,2 37,3 14,3 22,2 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 P roc e n ta i ( % )
Vaistų grupės
Tiriant palestiniečių namų vaistinėlių turinį, kaip ir šiame atliktame tyrime dažniausiai randamos tos pačios vaistų grupės: vaistai nuo skausmo ir virškinimo sistemą veikiantys vaistai [64].
Remiantis kitų šalių autorių gautais duomenimis, pastebėta, kad dažniausiai pacientų namų ūkiuose esantys vaistai ir yra grąžinami į vaistines farmacinių atliekų pavidalu. Tai galima matyti iš įvairiose šalyse atliktų tyrimų. Pavyzdžiui Jav metus laiko vykdytas tyrimas patvirtina, kad didžiąją dalį grąžintų medikamentų sudaro šios pagrindinės vaistų grupės: virškinimo sistemą veikiantys vaistai (36,4 proc. visų grąžintų vaistų) ir nervų sistemą veikiantys vaistai (30,6 proc. visų grąžintų vaistų) [57].
Tai patvirtina ir Jungtinėje Karalystėje atlikas tyrimas. Nustatyta, kad didžiausią į vaistines grąžintų vaistų dalį sudaro širdies ir kraujagysių sistemą veikiantys vaistai (27-28,5 proc.) ir, kaip ankstesniajame tyrime minėta, nervų sistemą veikiantys vaistai (24 proc.) [6][48].
Taivane populiariausios į vaistinę grąžintos vaistų grupės buvo virškinimo sistemą veikiantys ir širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai [22].
Egipte atlikto tyrimo metu dažniausiai į vaistinę buvo grąžinami antibiotikai (20,15 proc.), virškinimo sistemą veikiantys vaistai (16,27 proc.), širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai (10,72 proc.) [24].
Indijoje 2013 metais buvo atliktas tyrimas su studentais, kurio metu, paaiškėjo, kad dažniausios nebenaudojamų ar pasibaigusio tinkamumo laiko vaistų grupės jų namų vaistinėlėse yra vaistai nuo skausmo, nuo alergijos, dermatologiniai vaistai, ir antibiotikai [9].
Taigi, apibendrinus šiuos duomenis galima teigti, kad dažiausiai namų ūkių vaistinėlėse pastebimos vaistų grupės turi didžiausią tikimybę tapti farmacinėmis atliekomis pacientų namų ūkiuose.
3 lentelė. Pacientų turimų vaistų kiekio namų ūkiuose charakteristika
N (kiekis) Minimalus skaičius Maksimalus skaičius Vidurkis Standartinis nuokrypis Vaistų skaičius 378 1 14 5,0979 2,16273
Atsižvelgiant į respondentų atsakymus, buvo apskaičiuota, kad vidutiniškai kiekvienas tirtas vaistinės pacientas savo namų ūkio vaistinėlėje turi 5 skirtingus vaistus. Minimalus vaistų skaičius, kurį turi du apklausos dalyviai – 1. Maksimaliai paminėta buvo 14 skirtingų turimų vaistų, kurį turi vienas apklaustas respondentas (3 lentelė).
Jungtiniuose Arabų Emyratuose respondentai savo namų vaistinėlėje turėjo šiek tiek daugiau, vidutiniškai šešis skirtingus medikamentus [59].
4 lentelė. Pacientų šiuo metu vartojamų skirtingų vaistų kiekio charakteristika N (kiekis) Minimalus skaičius Maksimalus skaičius Vidurkis Standartinis nuokrypis Vartojmų vaistų kiekis 378 0 7 2,0899 1,71353
Nors apklaustųjų respondentų turimų vaistinių preparatų vidurkis yra 5, anketinės apklausos dalyviai pareiškė, kad šiuo metu vidutiniškai vartoja tik 2 vaistinius preparatus per dieną (4 lentelė). Tokiu atveju galima daryti išvadą, kad didelė dalis turimų vaistų namų vaistinėlėse yra nenaudojami, kas taipogi padidina tikimybę farmacinių atliekų susidarymui namų ūkiuose.
6 pav. Respondentų turimi vaistai namų ūkiuose atsižvelgiant į turimą receptą
(χ2=0,017; p>0,05; df=1)
Vertinant receptinių bei nereceptinių vaistų santykį pacientų namų ūkių vaistinėlėse, pastebėta, kad didesnę vaistų dalį, nepriklausomai nuo respondento atsakingo už namų vaistinėlę lyties, sudarė nereceptiniai medikamentai (60,3 proc). Kiek mažesnę vaistų dalį sudarė receptiniai vaistai (39,7 proc.). Nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp pacientų, atsakingų už namų vaistinėlės turinį lyties ir turimų receptinių ir nereceptinių medikamentų kiekio namų ūkiuose (6 pav.).
Airijoje 2014 metais atlikto tyrimo duomenys šiek tiek skiriasi nuo šio tyrimo rezultatų. Tyrimo metu nustatyta. kad procentaliai didenis kiekis moterų, lyginant jas su vyrais, turi nereceptinių vaistinių preparatų savo namų ūkiuose [70].
40,2 59,8 39,5 60,5 0 10 20 30 40 50 60 70
Receptinių medikamentų Nereceptinių medikamentų
P roc e n ta i ( %)
Kokių medikamentų turite daugiau?
Vyrai Moterys
7 pav. Pacientų vaistinėlėje randami nebenaudojami ir pasibaigusio tinkamumo laiko vaistai
Respondentų taip pat buvo teirautasi, kaip dažnai jų namų ūkio vaistinėlėse galima rasti nenaudojamų ir pasibaigusio tinkamumo laiko vaistų. 7 paveiksle matome, kad 36,8 proc. apklaustųjų teigė, kad jų namuose visada galima rasti nebenaudojamų medikamentų. Kita, šiek tiek mažesnė dalis apklaustųjų teigia, kad jų namų vaistinėlėse dažnai (26,5 proc.) arba kartais (28,8 proc.) galima rasti nebenaudojamų vaistų. Tik 7,9 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad jų vaistinėlėse niekada nebūna nenaudojamų medikamentų. Galima teigti, kad apklausos dalyviai yra linkę kaupti nebenaudojamus medikamentus savo namų ūkiuose. Dažniau nei pusė respondentų teigė, kad jų namų vaistinėlėse kartais galima rasti pasibaigusio tinkamumo laiko vaistų. Daugiau nei kas trečias respondentas savo namų vaistinėlėje niekada neranda pasibaigusio tinkamumo laiko vaistų (38,9 proc.), tačiau 4,8 proc. apklausos dalyvių nurodė savo namuose visada turintys pasibaigusio tinkamumo laiko vaistų.
5 lentelė. Nenaudojamų ir pasibaigusio tinkamumo laiko vaistinių preparatų buvimo dažnio namų ūkyje vertinimas pagal lankymosi vaistinėje dažnį
Nenaudojamų vaistų galima aptikti (%) Statistinis reikšmingumas Visada Dažnai Kartais Niekada
Lankymosi vaistinėje dažnis
Rečiau nei kartą per mėnesį
31,7 42,0 40,4 43,3 χ2=9,074; p>0,05; df=6;
Kartą per mėnesį 30,9 32,0 37,6 33,3 Dažniau nei kartą
per mėnesį 37,4 26,0 22,0 23,3 36,8 4,8 26,5 14,8 28,8 41,5 7,9 38,9 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45
Nenaudojamų vaistų Pasibaigusio tinkamumo laiko vaistų
P roc e n ta i( %)
Kaip dažnai jūsų namų vaistinėlėje galima rasti:
Pasibaigusio tinkamumo laiko vaistų galima aptikti (%)
Statistinis reikšmingumas
Visada Dažnai Kartais Niekada Lankymosi
vaistinėje dažnis
Rečiau nei kartą per mėnesį
27,8 35,7 36,3 41,5 χ2=6,071; p>0,05;df=6;
Kartą per mėnesį 27,8 28,6 33,8 35,4 Dažniau nei kartą
per mėnesį
44,4 35,7 29,9 23,1
Tyrimo metu daryta prielaida, kad dažniau į vaistinę užsukantys pacientai dažniau turės ir nenaudojamų ar pasibaigusio galiojimo vaistų savo namuose nepasitvirtino. Nustatyta, kad pacientų namų ūkiuose esančių nenaudojamų ir pasibaigusio galiojimo vaistinių preparatų buvimo dažnis nepriklauso nuo apsilankymų vaistinėje dažnio.
JAV atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė apklaustųjų tyrimo metu turėjo nenaudojamų vaistų savo namuose [58], Airijoje – 88 proc. [70]. Palestinoje tiriant pacientų namų ūkio vaistinėles nustatyta, kad net 32,7 proc. visų vaistų buvo nepanaudoti, o 17,7 proc. visų medikamentų turėjo pasibaigusį tinkamumo laiko terminą, iš jų pusė net nepradėti vartoti [64]. Tiriant respondentų namų vaistinėles Serbijoje, pasibaigusio tinkamumo laiko vaistai aptinkamai maždaug 10-12 proc. visų vaistinėlių [46].
3.2. Informacija apie vaistų vartojimą
8 pav. Informacija apie paciento įpročius ir patirtį vatojant vaistinius preparatus
47,6 39,2 36 13 0 10 20 30 40 50
Aš kartais pamirštu išgerti reikiamus vaistus
Pajutęs pagerėjimą kartais nutraukiu vaistų vartojimą
Esu nutraukęs vaistų vartojimą, nes pasijutau
blogiau
Esu nutraukęs vaistų vartojimą, nes gydymas buvo per daug sudėtingas
P roc e n ta i ( %)
Norint nustatyti farmacinių atliekų susidarymo namų ūkiuose priežastis, respondentams buvo užduodama keletas su medikamentų vartojimu susijusių klausimų. Maždaug pusė apklaustųjų yra linkę nesilaikyti atitinkamo vaistų vartojimo režimo. Štai net 47,6 proc. respondentų kartais pamiršta išgerti reikiamus vaistus, ir net 39,2 proc. respondentų pareiškė, kad kartais, pajutę pagerėjimą, nutraukia reikiamų vaistų vartojimą. Net 36 proc. vaistinėje apklaustų lankytojų yra kažkada nutraukę medikamentų vartojimą, nes pasijuto blogiau. 13 proc. atsakė esantys nutraukę vaistinių preparatų vartojimą vien todėl, kad gydymas buvo per daug sudėtingas (8 pav.). Galima manyti, kad toks netinkamas vaistų vartojimo režimas yra vienas iš veiksnių, lemiantis farmacinių atliekų susidarymą namų ūkiuose.
Panašius rezultatus gavo ir kiti autoriai. Štai 2011 metais Lietuvoje atliktame tyrime net 53,4 proc. pacientų, sergančių arterine hipertenzija kartais taip pat užmiršta išgerti reikiamus vaistus. Medikamentų vartojimo nutraukimą pajutus pagerėjimą ar pasijutus blogiau pacientai praktikuoja šiek tiek rečiau –atitinkamai 32,5 proc. ir 23,35 proc. pasisakiusiųjų [6]. Kitas Lietuvoje 2013 metais atliktas tyrimas taip pat parodė panašius rezultatus [2].
Kaip jau buvo minėta, viena iš priežasčių, galinti lemti farmacinių atliekų susidarymą namų ūkiuose yra vaistų vartojimo režimo nesilaikymas. Beveik kas antras apklaustasis, t.y. net 47,62 proc. visų apklausos respondentų, kartais pamiršta išgerti reikiamus vaistus. Vaistų švaistymą galima apibūdinti kaip bet kurio receptinio ar nereceptinio vaistinio preparato nepilną suvartojimą dėl tam tikrų aplinkybių. Šis procesas gali sukelti užsitęsusį paciento gydymą, ligos progresavimą, įvairias komplikacijas paūmėjus ligai, lėtinės ligos išsivystymą, hospitalizaciją ar netgi mirtį. Taip pat šis neracionalus vaistų vartojimas gali prisidėti ir prie farmacinių atliekų susidarymo namų ūkiuose, todėl būtina aptarti vieną iš veiksnių – pacientų užmaršumą.
6 lentelė. Vaistų vartojimo režimo laikymosi vertinimas pagal amžių
Aš kartais pamirštu išgerti reikiamus vaistus (%) Statistinis reikšmingumas Amžius Iki 35 41,7 χ2=10,222; p<0,05; df=3; 35-49 34,7 50-64 54,8 65 ir daugiau 53,8
Iš 6 lentelės matyti, kad pacientai nuo 50 metų dažniau pamiršta apie reikiamų vaistų vartojimą, nei jaunesnieji apklausos dalyviai. Taigi vertinant pacientų amžių ir netinkamą vaistų vartojimą, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp šių grupių.
Daugumoje šalių atlikti tyrimai teigia, kad amžius yra vienas iš veiksnių, lemiančių vaistų vartojimo režimo nesilakymą. Šiame tiriamajame darbe toks reikšmingas skirtumas taip pat pastebėtas. Vieni šaltiniai teigia, kad didėjant amžiui, didėja ir vaistų vartojimo režimo laikymasis [39], kiti, kad tarp šių kintamųjų nėra statistiškai reikšmingo skirtumo [2][38]. Tačiau keletas atliktų studijų rodo, kad pacientų amžius ir vaistų vartojimo režimo laikymasis yra atvirkščiai proporcingi dydžiai vienas kito atžvilgiu [39][62].
7 lentelė. Vaistų vartojimo režimo laikymosi vertinimas pagal lytį
Aš kartais pamirštu išgerti reikiamus vaistus (%)
Statistinis reikšmingumas
Lytis Vyras 55,6 χ2=4,279;p<0,05; df=1;
Moteris 44,1
Nustatyta, kad net 55,6 proc. vyrų kartais pamiršta išgerti reikiamus vaistinius preparatus, kai tuo tarpu moterys kartais pamiršta išgerti savo medikamentus žymiai rečiau (44,1 proc.). Šie gauti rezultatai yra statistiškai reikšmingi (7 lentelė).
Lietuvoje 2013 metais atliktas tyrimas parodė panašius rezultatus. Moterys kur kas geriau laikėsi gydymo režimo negu vyrai, jos dažniau išgerdavo visus joms paskirtus vaistus [2]. Statistiškai reikšmingi rezultatai buvo gauti ir Omane atliktame tyrime [38]. Tačiau tyrimų rezultatai šiuo klausimu visgi yra įvairūs [39][62].
8 lentelė. Vaistų vartojimo režimo laikymosi vertinimas pagal respondento išsilavinimą
Aš kartais pamirštu išgerti reikiamus vaistus (%) Statistinis reikšmingumas Išsilavinimas Nebaigtas vidurinis/vidurinis/profesinis 49,5 χ2=0,687; p>0,05; df=1; Aukštasis (ne)universitetinis/nebaigtas aukštasis 45,2
Siekiant palyginti vaistų vartojimo režimo nesilaikymo dažnumą tarp skirtingą išsilavinimo lygį turinčių respondentų, pacientai pagal jų turimą išsilavinimą buvo padalinti į dvi grupes. Pirmąją grupę sudarė nebaigtą vidurinį, vidurinį ir profesinį išsilavinimą turintys asmenys, antrąją grupę – aukštąjį
neuniversitetinį, nebaigtą aukštąjį ir aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys žmonės. 8 lentelėje matyti, kad kartais reikiamus vaistus išgerti pamiršta abiejų grupių respondentai (49,5 proc. ir 45,2 proc.). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp šių dviejų grupių šiuo atveju nėra pastebėta.
Iš vienos pusės tikėtina, kad respondentai, turintys aukštesnį išsilavinimą turi daugiau žinių apie pačią ligą ir jos gydymą, todėl bus linkę geriau laikytis vaistų vartojimo nurodymų, tačiau įvairios studijos skirtingose šalyse parodo skirtingus rezultatus. Tiek išsilavinę, tiek žemesnio išsilavinimo žmonės gali blogiau ar geriau laikytis vaistų vartojimo režimo [2][6][39]. Pagrindinė priežastis, dėl kurios žemesnį išsilavinimą turintys pacientai gali geriau laikytis gydymo nurodymų - žinių stoka. Dėl šios priežasties pacientai labiau pasitiki jį gydančiu specialistu ir vartoja vaistinius preparatus pagal jo suteiktas rekomendacijas [39].
9 lentelė. Vaistų vartojimo režimo laikymosi vertinimas pagal vartojamų vaistų kiekį per dieną
Aš kartais pamirštu išgerti reikiamus vaistus (%)
Statistinis reikšmingumas
Šiuo metu vartojamų skirtingų vaistų skaičius
0-2 44,3 χ2=2,540; p>0,05; df=1;
3 ir daugiau 52,7
9 lentelėje matome, kad nors ir mažesnį kiekį vaistų vartojantys pacientai šiek tiek rečiau užmiršta išgerti reikiamus vaistus, t.y. 44,3 proc. , nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant juos su pacientais, vartojančiais 3 ir daugiau vaistų per dieną. 52,7 proc. pacientų, vartojančių 3 ir didesnį kiekį vaistų kartais užmiršta išgerti reikiamus medikamentus.
Lietuvoje 2013 metais atlikto tyrimo duomenys sutampa su šiame darbe gautu rezultatu. Vartojamų vaistų kiekis neturėjo įtakos teisingam gydymo režimo laikymuisi [2].
10 lentelė. Vaistų vartojimo režimo laikymosi vertinimas pagal sergamumą lėtine liga
Aš kartais pamirštu išgerti reikiamus vaistus (%) Statistinis reikšmingumas Sergamumas lėtine liga Taip 52,9 χ2=5,033; p<0,05; df=1; Ne 41,4
Siekiant nustatyti, ar sergamumas lėtine liga turi įtakos tinkamam vaistų vartojimui, buvo patikrtintas statistinis ryšys tarp kintamųjų. Iš 10 lentelėje pateiktos informacijos matome, kad lėtine liga
sergantys tyrimo dalyviai dažniau pamiršta išgerti reikiamus vaistus (52,9 proc.), nei apklausos dalyviai, kurie lėtinių ligų neturi (41.4 proc.).
Kitų tyrimų taip pat nustatyta, kad lėtinėmis ligomis sergantieji yra labiau linkę nesilaikyti sveikatos priežiūros specialisto nurodymų ir nevartoja vaistų pagal pateiktas rekomendacijas [42][57].
11 lentelė. Vaistų vartojimo režimo laikymosi vertinimas pagal vaistų pobūdį
Aš kartais pamirštu išgerti reikiamus vaistus (%) Statistinis reikšmingumas Kokių medikamentų turite daugiau? Receptinių 48,7 χ2=0,109; p>0,05; df=1; Nereceptinių 46,9
Apklausos rezultatai parodė, kad respondentai, savo namų ūkio vaistinėlėje turintys didesnį kiekį receptinių vaistų lyginant su respondentais, kurių namų vaistinėlės turinio didžiają dalį sudaro nereceptiniai medikamentai yra vienodai linkę laikytis reikiamo vaistų vartojimo režimo (48,7 proc. ir 46.9 proc.). Taikant chi kvadrato kriterijų nustatyta, kad ryšys tarp kintamųjų nėra statistiškai reikšmingas (11 lentelė).
