LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Kornelija Rakutytė
X ĮSTAIGOJE DIRBANČIŲ GYDYTOJŲ PSICHOSOCIALINIŲ DARBO
APLINKOS VEIKSNIŲ IR SUBJEKTYVIOS SVEIKATOS VERTINIMAS
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikata, sveikatos ekologija)
Studentas Mokslinis vadovas
Kornelija Rakutytė dokt. asistentė Rasa Žutautienė
______________ _______________ 2019-05-13 2019-05-13
2
TURINYS
SANTRUMPOS ... 7
SĄVOKOS ... 8
ĮVADAS ... 9
TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINAI ... 11
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1.1 Psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai ... 12
1.1.2 Psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių tyrimo metodika ... 15
1.2 Psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai gydytojų darbe ... 17
1.3 Psichosocialinių veiksnių valdymas ... 21
1.4 Psichosocialinių veiksnių įtaka gydytojų sveikatai ir darbo (ar gyvenimo) kokybei ... 24
2. TYRIMO METODOLOGINĖS DALIES APRAŠAS ... 27
2.1 Tyrimo organizavimas ... 27
2.2 Tyrimo imtis ... 27
2.3 Tyrimo instrumentas ... 28
2.4 Duomenų statistinės analizės metodai ... 30
3. TYRIMO REZULTATAI ... 32
3.1 Tiriamųjų demografinės charakteristikos ... 32
3.2.1 Psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių vertinimas ... 33
3.2.2 Gydytojų streso vertinimas ... 37
3.2.3 Darbuotojų perdegimo vertinimas ... 40
3.3 Gydytojų subjektyvios sveikatos vertinimas ... 43
3.4 Psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių sąsajos su subjektyvia sveikata ... 47
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 52
IŠVADOS ... 56
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 57
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 58
3
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata, sveikatos ekologija
X ĮSTAIGOJE DIRBANČIŲ GYDYTOJŲ PSICHOSOCIALINIŲ DARBO APLINKOS VEIKSNIŲ IR SUBJEKTYVIOS SVEIKATOS VERTINIMAS
Kornelija Rakutytė
Mokslinis vadovas: dokt. asistentė Rasa Žutautienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra, Kaunas, 2019; 66 p.
Darbo tikslas: Įvertinti X įstaigoje dirbančių gydytojų psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius ir
jų sąsajas su subjektyvia sveikata.
U
ždaviniai: 1. Nustatyti X įstaigoje dirbančių gydytojų psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius. 2. Nustatyti ir įvertinti X įstaigos dirbančių gydytojų subjektyvią sveikatą. 3. Įvertinti psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių sąsajas su subjektyviu sveikatos vertinimu.Metodika: 2017 m. gautas leidimas iš Bioetikos centro (Nr: BEC – VS(M)-50 ). 2018 m. kovo –
vasario mėn. anoniminės apklausos būdu, naudojant standartizuotus klausimynus atlikta vienmomentinė epidemiologinė Raseinių, Jonavos, Kaišiadorių, Kėdainių ir Prienų ligoninėse dirbančių gydytojų apklausa. Tyrimo imtis – n = 230 respondentų (atsako dažnis 79,4 proc.). Tyrimo duomenų statistinei analizei atlikti naudota IMB SPSS programos 20.0 versija. Hipotezės apie požymių priklausomybes tikrintos naudojant chi kvadrato kriterijų (χ2). Taikyti Mann-Whitney (U) arba Kruskal-Wallis kriterijai ir jų reikšmingumai p. Ryšiams nustatyti taikytas Spearmano koreliacijos koeficientas r, o įtakai nustatyti - daugianarė tiesinė regresija. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingas, kai p< 0,05.
Rezultatai: Tyrimo rezultatai atskleidė, kad 41,3 proc. (n=95) respondentų reikia didelių specifinių
įgūdžių darbe, penktadalis (n=44) teigia, kad darbo reikalavimai yra dideli ir tik pusė respondentų (n=126) mano, kad sprendimų priėmimo laisvė yra vidutinė. 48,7 proc. gydytojų patiria vidutinį elgsenos stresą. Nustatytas somatinio streso ryšys su amžiumi (r=0,162, p=0,0,014), vaikų skaičiumi šeimoje (r=0,172, p=0,009) ir darbo stažu (r=0,168, p=0,011) p<0,05. Bendrą profesinį perdegimą patyrė kas trečias apklaustas gydytojas. Perdegimas darbe atsiranda dėl didelio darbo krūvio, kontrolės ir informacijos stokos, socialinio palaikymo trūkumo. Nustatyta, kad esat didesniam daro stažui prastėja fizinė (r=-0,361; p<0,001) ir bendra (r=-0,265; p<0,001) respondentų sveikatos būklė. Gydytojų subjektyviai sveikatai statistiškai reikšmingą vertę turi psichologinis stresas, profesinis perdegimas ir darbui specifinių įgūdžių poreikis.
Išvados: Gydytojų psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių vertinimas atskleidė, kad gydytojų darbe
4 autonomija. Socialinis funkcionavimas ir psichinė sveikata buvo prastesnė tų gydytojų, kurie dirbo naktimis. Nustatytos sąsajos (p<0,05) tarp gydytojų sveikatos ir psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių.
5
ABSTRACT
Public health management, health ecology
PSYCHOSOCIAL WORK RELATED FACTORS AND SUBJECTIVE HEALTH ASSESMENT OF PHYSICIANS WORKING IN FACILITY X
Kornelija Rakutytė
Ssupervisor: PhD student Assist. Rasa Žutautienė
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Kaunas; 2019, 66 s.
Research aim: to assess psychosocial work related factors and their relation to the subjective health
of physicians who work in facility X
Research tasks: 1. To assess psychosocial work environment related factors of physicians that work
in facility X. 2. To assess and evaluate subjective health of physicians working in facility X. 3. To evaluate how psychosocial work related factors are linked to a subjective health assessment.
Methodology: On 2017 received permission from the center of Bioethics (Number BEC –
VS(M)-50). From February 2018 to March 2018 an anonymous instantaneous epidemiological survey using standardized questionnaires was done for physician working in Raseiniai, Jonava, Kaišiadorys, Kėdainiai and Prienai hospitals. The survey sample – n = 230 respondents (reply rate 79,4 percent). The statistical analysis was done on SPSS 20.0 version. Hypotheses about symptom dependence were checked using chi square criteria (χ2). Mann- Whitney (U) or Kruskal-Wallis criteria and their significance p were applied. To assess dependence we used Spearman’s correlation coefficient r, and to assess the impact – polynomial tangent regression. The difference was presumed statistically significant when p<0,05.
Survey results: The results were that 41,3 % (n=95) respondents require very high specific
6
Research conclusion: Survey of effects from psychosocial work related factors among physicians
showed that working as one requires many specific skills, requirements to do this job are too high and there is low autonomy in making decisions. Social function and mental health were observed to be worse in physicianswho were working night shifts. There was a correlation (p<0,05) between a physicians’ health and psychosocial work related functions.
7
SANTRUMPOS
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
EU – Europos Sąjunga
TDO – Tarptautinė darbo organizacija
LR – Lietuvos Respublika
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos
ES – OSHA – Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra m. – metai
proc. – procentai pvz. – pavyzdys nr. – numeris
N – respondentų skaičius
p – reikšmė, statistinio reikšmingumo lygmuo p. – puslapis
8
SĄVOKOS
Psichosocialinis veiksnys – veiksnys, kuris dėl darbo sąlygų, darbo reikalavimų, darbo
organizavimo, darbo turinio, darbuotojų tarpusavio ar darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykių sukelia darbuotojui psichinį stresą [95].
Perdegimo sindromas - ilgalaikės nepalankios situacijos darbo aplinkoje sukelta būsena, kuriai
būdingas išsekimas, negatyvi nuostata darbo atžvilgiu bei sumažėjęs produktyvumas [96].
Profesinis stresas – stresas susijęs su darbu, dažniausiai jį patiria asmenys, kurie darbe susiduria su
9
ĮVADAS
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sveikatą apibrėžia kaip visapusę fizinę, dvasinę ir socialinę gerovę, o ne ligų ir negalavimų nebuvimą. Tai yra holistinis požiūris į sveikatą, kuris nepripažįsta vieno konkretaus aspekto nulemiančio žmogaus sveikatą [1]. Pastaruoju metu pasaulyje daugiau atliekama tyrimų, kuriuose būtų nagrinėjama psichologinė įtampa darbe. Teigiama, kad sveikatai ir gyvenimo kokybei net 20 proc. įtakos turi aplinka, kurioje žmogus dirba. Todėl psichosocialinė darbo aplinka gali paveikti asmens psichologinę ir fizinę sveikatą. PSO duomenimis vienas didžiausių dabartinių iššūkių yra darbuotojų sveikatos gerinimas ir organizacijų psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių valdymas [2]. Su darbu susijęs stresas, nerimas, savigrauža yra atsakas į tai, ką darbuotojai patiria darbe. Psichosocialinę riziką didina aukšti darbo reikalavimai ir kontrolė, emocinis išsekimas, autonomijos stoka, darbo nesaugumas, etiniai konfliktai ir prasti socialiniai santykiai. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis, beveik pusė Europos darbuotojų susiduria su stresu darbo vietoje, tai yra maždaug pusė visų praleistų darbo dienų priežastis [3].
Profesinį perdegimą jau 1970 m. pradėjo nagrinėti vokiečių kilmės psichologas [4]. Europoje atlikta nemažai tyrimų, kurie nagrinėjo gydytojų profesinį perdegimą. 2018 m. Vokietijoje paskelbta, kad 35,7 proc. visų specialybių gydytojų patyrė profesinį perdegimą darbo aplinkoje [5]. 2019 m. Airijoje publikuotame straipsnyje 29,7 proc. gydytojų buvo patyrę profesinį perdegimą [6]. Izraelio mokslininkų duomenimis, net 56 proc. apklaustųjų gydytojų buvo nustatytas perdegimo sindromas [7]. 2019 m. Prancūzijoje publikuotoje metaanalizėje rezultatai atskleidė, kad 49 proc. Prancūzijos gydytojų yra patyrę perdegimo sindromą [8].
Lietuvoje atlikti moksliniai tyrimai įrodo, kad sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai yra patyrę didesnę streso ir perdegimo (ilgalaikio emocinio streso) riziką darbe. Kalbant apie gydytojus, ši rizika didėja, nes nuolat dirbama su pacientais, dažniau dirbama komandose (skirtingų darbo sričių bendradarbiavimas), didelis darbo krūvis (Lietuvos visuomenės senėjimas, didesni reikalavimai sveikatos priežiūros darbuotojams), dirbama naktinėmis pamainomis, autonomijos stoka (negali savarankiškai priimti lemiamų sprendimų). I. Vėtaitės 2010 m. Lietuvoje atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad ketvirtadalis gydytojų anesteziologų – reanimatologų jaučia stresą darbo metu [9].
10
Darbo aktualumas: Iki šiol Lietuvoje psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai sveikatos
priežiūros specialistų tarpe buvo tiriami daugiau tarp slaugytojų, nei tarp gydytojų. Užsienio publikacijose nemažai rašoma apie patiriamus psichosocialinius rizikos veiksnius ir jų įtaką gydytojų darbe, tačiau Lietuvoje duomenų apie tokius tyrimus nėra labai daug. Todėl šiame darbe buvo pasirinkta Kauno regiono gydytojų populiacija ir tirta, kaip psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai įtakoja jų sveikatą ir gyvenimo kokybę. Atlikto tyrimo duomenys bus pateikti Kauno rajono sveikatos priežiūros įstaigų vadovams, siekiant įvertinti ten dirbančių gydytojų psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius ir pagerinti darbo sąlygas.
Mokslinis naujumas: Tyrimas atspindi Kauno apskrities gydytojų populiaciją. Taikant 4
11
TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINAI
Darbo tikslas
Įvertinti X įstaigoje dirbančių gydytojų psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius ir jų sąsajas su subjektyvia sveikata.
Darbo uždaviniai
1. Nustatyti X įstaigoje dirbančių gydytojų psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius. 2. Nustatyti ir įvertinti X įstaigos dirbančių gydytojų subjektyvią sveikatą.
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai
Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje įvyko reikšmingų pokyčių, glaudžiai susijusių su darbo organizavimu ir valdymu, dėl kurių atsirado daugybė naujų rizikų ir problemų, su kuriomis susiduria sveikatos ir saugos sritis. Psichosocialinė rizika gydytojų darbe buvo nustatyta kaip viena pagrindinių problemas sukeliančių veiksnių visame pasaulyje [11]. Organizacijoms/institucijoms neigiami darbo aplinkos veiksniai gali turėti įtakos. Darbuotojams patiriant stresą, didelį darbo krūvį, nuovargį, įtampą atsiranda didesnis pravaikštų skaičius, prezenteizmas (darbuotojai sirgdami eina į darbą, nors negali efektyviai dirbti), taip pat dažniau pasitaiko traumų ar nelaimingų atsitikimų. Psichosocialiniai veiksniai taip pat turi įtakos ankstyvam išėjimui į pensiją. Europos saugos ir sveikatos agentūros duomenimis, įmonės ir visuomenė dėl to patiria dideles išlaidas, nacionaliniu mastu siekiančias milijardus eurų [12].
Jau 1919 m. Ženevoje buvo įkurta Tarptautinė darbo organizacija (toliau TDO), kurios pagrindinis tikslas buvo darbuotojų sauga nuo profesinių ligų (judėjimo aparato sutrikimų, išeminės širdies, odos ligų) ir nelaimingų atsitikimų. Vėliau buvo įsteigta Pasaulinė sveikatos organizaciją (toliau PSO). Dirbdami kartu PSO ir TDO rūpinasi ir skatina stiprinti darbo aplinką. Įkūrus Nacionalinį profesinės saugos ir sveikatos institutą, ir Saugos ir sveikatos darbe agentūrą 1970 m. pirmą kartą buvo tiriami psichosocialiniai veiksniai [13,14]. Vėliau, 1974 m., Pasaulio sveikatos organizacijos narės atkreipė dėmesį į psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius, buvo nustatyta, jog jie yra glaudžiai susiję su žmonių sveikata. PSO asamblėja paprašė generalinio direktoriaus organizuoti daugiadisciplinines programas, kurių metu tirtų veiksnius ir rengtų pasiūlymus, kaip stiprinti organizacijos veiklą šioje srityje. [15]. Psichosocialinių veiksnių priežastys yra: per didelis darbo krūvis, menkos darbo garantijos, nepakankama vadovų ar kolegų parama, ilgos darbo valandos, naktiniai budėjimai, psichologinis ir seksualinis priekabiavimas, diskriminacija. Visa tai turi neigiamų psichologinių, fizinių ir socialinių padarinių, pvz: stresas darbe, pervargimas, profesinės ligos, depresija [12,16]. Mokslinėse publikacijose vis dažnai atkreipiamas dėmesys į medikų patiriamus psichosocialinius rizikos veiksnius.
13 darbuotojų tarpusavio ar darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykių sukelia darbuotojui psichinį stresą [18]. Taip pat psichosocialiniai veiksniai apibūdinami kaip tarpusavio sąveika tarp socialinių ir psichologinių procesų, vykstančių profesinėje veikloje [19]. Didelį vaidmenį psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių vertinime atlieka Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra. EU saugos ir sveikatos darbe agentūra psichosocialinius veiksnius apibrėžia kaip blogas psichologines, fizines ir socialines pasekmes, kurios atsiranda dėl netinkamo darbo planavimo, organizavimo ir valdymo [12].
Taigi darbo psichosocialiniai veiksniai įtakoja darbuotojų psichologinę sveikatą ir sukelia sveikatos problemas bei turi įtakos organizacijų ir nacionalinės ekonomikos klestėjimui [20,12]. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra teigia, kad stresas yra viena didžiausių darbuotojų saugos ir sveikatos problemų [12].
Iki 2008 m. nebuvo dar atidžiai nagrinėta psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniais, nepaisant turimų tyrimų rezultatų. Pasaulio Socialinių reikalų komisija atskleidė, kad reikia puoselėti darbuotojų sveikatą ir tobulinti saugą bei valdyti su darbu susijusį stresą ir netinkamą elgesį. Psichosocialinė rizika yra vis labiau pripažįstama kaip pagrindinė visuomenės sveikatos problema industrializuotose šalyse [21]. Pasaulio sveikatos organizacija mini, jog stresas yra atsakas į prastas socialines darbo sąlygas, blogą darbo planavimą, organizavimą, žinių ar gebėjimų stoką darbe, taip pat į didelius darbo reikalavimus [21]. PSO pateikia Leka S. ir Jain A. 2003 m. sukurtą modelį, kur pateikiami psichosocialiniai rizikos veiksniai susiję su darbu (1.1.1 lentelė):
1.1.1 lentelė. Psichosocialiniai rizikos veiksniai (pagal S. Leka ir A. Jain 2003) [21]
Kategorija Sąlygos ir aplinkybės
Darbo turinys Darbo įvairovės trūkumas; netikslingas ir
beprasmis darbas; praktinius darbuotojų apmokymas; didelis darbo neapibrėžtumas; darbas keliose įstaigose;
Darbo krūvis ir tempas Per didelis ar per mažas darbo krūvis;
darbuotojų „spaudimas“ dėl laiko, darbo terminų;
Darbo grafikas Pamaininis darbas; naktinės pamainos;
nelankstūs darbo grafikai; neprognozuojamos darbo valandos; nekomunikavimas su
14
1.1.1 lentelės tęsinys. Psichosocialiniai rizikos veiksniai (pagal S. Leka ir A. Jain 2003) [21]
Kategorija Sąlygos ir aplinkybės
Darbo kontrolė Nepakankamas dalyvavimas priimant
sprendimus; darbo krūvio kontrolės stoka;
Darbo aplinka ir įranga Nepakankamas įrangos kiekis ir
prieinamumas; netinkamos, pasenusios įrangos naudojimas; nepatenkinamos aplinkos sąlygos, tokios kaip: mažas darbo vietos plotas, blogas apšvietimas, triukšmas;
Darbo organizacinė kultūra ir pareigos Prasta darbuotojų komunikacija; žemas pagalbos vienas kitam lygis, sprendžiant problemas; žemas asmens, kaip darbuotojo augimo lygis; vadybinių įgūdžių stoka; Tarpasmeniniai santykiai darbe Socialinis ar fizinis apribojimas; blogi
santykiai su darbo vadovais; konfliktai tarp darbuotojų; socialinės paramos trūkumas; priekabiavimas ir patyčios;
Darbuotojo vaidmuo darbe Dviprasmiškas ar nepakankamas vaidmuo
darbe; komunikacinių įgūdžių stoka;
Karjeros galimybės Karjeros galimybių stoka; paaukštinimas arba
pažeminimas darbo pareigose; mažas atlyginimas; darbo vietos neužtikrinimas; Sąsaja tarp darbo ir namų Konfliktai namuose ir darbe; mažas artimųjų
palaikymas namuose; nesutarimai dėl karjeros;
Lentelėje pateikiami darbo rizikos veiksniai, kurie skirstomi į kategorijas ir nurodamos sąlygas, kurias tai lemia.
15 sistemos ligos [12]. Todėl svarbu įvertinti neigiamą psichosocialinę darbo aplinką. Gera psichosocialinė aplinka darbe padeda darbuotojams geriau atlikti jiems paskirtus darbus, padeda tobulėti kaip asmenybei ir kaip darbuotojui bei padidina pasitikėjimą savimi. Siekiant sumažinti psichosocialinių veiksnių atsiradimą darbovietėse atliekami psichosocialinių veiksnių tyrimai [23].
1.1.2 Psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių tyrimo metodika
Labai svarbu užtikrinti gerą gyventojų sveikatą, ypač psichikos sveikatą, taip pat streso darbovietėse prevenciją ir puoselėti Lietuvos darbuotojų psichologinę savijautą darbo organizacijose. Norint suvaldyti neigiamą psichosocialinių veiksnių įtaka žmonėms, reikia pradėti identifikuoti problemas ir išsiaiškinti, nuo ko jos priklauso [24]. Valstybinė darbo inspekcija teigia, jog įvertinti ir registruoti psichosocialinius darbo veiksnius yra sudėtinga, tam reikia specialių žinių ir patirties. Sunkumai kyla dėl psichosocialinių veiksnių sąvokų, sunku jas tiksliai ir tinkamai apibrėžti, taip pat psichosocialiniai veiksniai priklauso nuo subjektyvaus dirbančiojo aplinkos suvokimo. Šie veiksniai vertinami objektyviais ir subjektyviais tyrimo metodais. Norint pasirinkti tinkamą metodą reikia atsižvelgti į tikslus. Objektyviai stresą vertina – ekspertai, o subjektyviai – darbuotojas. (1.1.2.1 schema) [11].
1.1.2.1 schema. Stresinių darbo veiksnių įvertinimo būdai
Šaltinis: Valstybinė darbo inspekcija prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2012 m.
Lietuvoje psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius vertina šios institucijos [11]: • Valstybinė darbo inspekcija;
• Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba; • Darbdavį atstovaujantis asmuo;
Darbo aprašymas Darbo vertinimas
Objektyvus
Eksperto atliktas vertinimas (stebėjimas)
16 • Darbdavį atstovaujančio asmens pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir
sveikatai.
2005 m. patvirtintas įsakymas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro “Dėl Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų patvirtinimo”, kuriame aprašomi pagrindiniai įstaigų/organizacijų rizikos vertinimo etapai:
• Psichosocialinių veiksnių indentifikavimas; • Psichosocialinių veiksnių tyrimas;
• Psichosocialinių veiksnių nustatymas; • Rizikos pašalinimas ar sumažinimas; • Rizikos stebėjimas.
Vadovaujantis šiuo įstatymu nustatoma rizika darbuotojų sveikatai dėl psichosocialinių veiksnių. Įgaliotas asmuo planuoja ir tvirtina su darbuotojų atstovų suderintą priemonių planą. Įvykdžius numatytus plano etapus stengiamasi sumažinti arba visai pašalinti esamus psichosocialinius veiksnius [10].
Valstybinė darbo inspekcija teigia, jos tyrimo metodo pasirinkimą dažnai lemia tiriamosios grupės dydis. Psichosocialiniams rizikos veiksniams tirti dažniausiai naudojami subjektyvūs tyrimo metodai. Literatūroje teigiama, kad subjektyvūs darbo sąlygų rodikliai yra nepakeičiami identifikuojant psichosocialinius veiksnius [25]. Psichosocialiniams veiksniams tirti naudojamos anoniminės anketinės apklausos, kuriose pateikiami klausimai apie darbuotojo savijautą jo darbo vietoje. Lietuvoje ir pasaulyje yra naudojama ne viena anketinė apklausa [24]. Psichosocialinių veiksnių klausimynais dažniausiai siekiama sužinoti apie darbo reikalavimus, darbo kontrolę, kolegų ir vadovų paramą, santykius darbe, požiūrį į darbą, suvokiamą aplinką, stresą ir pasitenkinimą, darbo gerinimą ir paramos poreikius [24]. Atlikus apklausą anketų rezultatai yra apibendrinami ne pagal konkrečius asmenis, bet pagal jų pareigybes. Kad rizikos veiksniai būtų tinkamai nustatomi, svarbu, jog jame dalyvautų ne mažiau kaip 70 proc. darbuotojų, bei į šį procesą būtų įtraukti ne tik darbuotojai, bet ir jų vadovai [21].
17 palankią aplinką, kuri padėtų darbuotojui kilti aukštyn - nuo žemesnių poreikių link aukštesnių. Tik tada darbuotojai galės jaustis visaverčiais darbe ir daugiau tobulėti [26].
Apibendrinant, galima teigti, kad psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai gali būti susiję
su darbo organizavimu, jo turiniu bei reikalavimais, darbo aplinka, socialiniais veiksniais. Išnagrinėjus literatūrą, pastebima, kad daugumos straipsnių autorių nuomonė apie psichosocialinius veiksnius yra panaši. Rekomenduojama naudotis LR įstatyme nurodytais psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimais. Psichosocialinių veiksnių vertinimas atliekamas pagal darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintą ir su įmonės darbuotojų atstovu saugai ir sveikatai suderintą tyrimo darbų planą.
1.2 Psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai gydytojų darbe
Psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai neigiamai veikia ir gydytojus. P. Angerer ir M. Weigl 2015 m. publikuotame straipsnyje teigia, kad gydytojų darbo ir gydymo rezultatus lemia, tokie psichosocialiniai veiksniai, kaip: pasitikėjimas organizacija, vadovavimas, bendražmogiškosios vertybės, darbo kontrolė [27]. Atlikti tyrimai parodė, jog gydytojus neigiamai veikia pastangų ir atlyginimo disbalansas, nepasitikėjimas tarp kolegų ir prastas bendradarbiavimas organizacijoje [28]. Sveikatos priežiūros kokybę gali įtakoti nepakankami gydytojų medicininiai įgūdžiai, taip pat netinkamas bendravimas su pacientais, ligų diagnozavimas ir gydymas [29].
18
1.2.1 pav. Tiesioginiai ir netiesioginiai psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai
Nepasitenkinimas darbu ir bloga gydytojų savijauta yra didelė problema sveikatos priežiūros sistemoje [30]. Tokios priežastys lemia žemesnę priežiūros kokybę ir gydytojų klaidų atsiradimą. 2018 m. Olandijoje atliktame tyrime nustatyta, kad aukštas socialinės paramos lygis ir socialinis ryšys yra susijęs su geresne gydytojų sveikata. Tačiau dėl glaudžių santykių kylantys tarpasmeniniai konfliktai darbo vietose gali būti streso šaltinis [31]. A. Aalto ir kiti bendraautoriai 2018 m. atliko tyrimą, kuriuo buvo siekiama įvertinti gydytojų nuovargį, miego sutrikimus, darbingumą, darbo krūvį, gydytojų komandos socialinius santykius ir paramą. Rezultatai parodė, jog didelis darbo krūvis yra susijęs su nuovargiu, miego problemomis, sumažėjusiu darbingumu, sukelia „perdegimo“ sindromą, atsiranda nepasitenkinimas darbu, didėja klaidų tikimybė. Teigiama, kad tose darbo vietose, kur gydytojų komandos socialiniai santykiai buvo geri ir glaudūs, palaikantys vienas kitą, tokių negalavimų pasitaikydavo retai. Dėl to galima teigti, kad tarpasmeniniai santykiai darbe ir socialinė kolegų parama yra svarbi gydytojų sveikatai. Rekomenduojama sveikatos apsaugos organizacijoms skirti daugiau dėmesio tarpasmeninių santykių, psichosocialinių darbo sąlygų ir socialinės paramos gerinimui darbe [30].
19 su geresne sveikatos priežiūros kokybe. Be to, tyrimai rodo, kad gydytojų darbo sąlygų gerinimas yra susijęs su jų pačių profesiniu tobulėjimu [27,28,29].
2012 m. Anglijoje atliktame tyrime buvo analizuota gydytojų patirtos patyčios. Rezultatai parodė, jog jaunesni gydytojai dažniau patiria priekabiavimą ir net 84 proc. patiria patyčias. Straipsnyje teigiama, kad didžiausią dalį tarp gydytojų patyrusių patyčias, buvo dirbantys akušerijos ir ginekologijos skyriuje [32]. Airijoje atliktame tyrime net pusė gydytojų manė, jog patyčios turėjo neigiamą poveikį darbo rezultatams, o net trečdalis pripažino, kad tai paveikė jų asmeninį gyvenimą [33].
Lietuvoje 2009 m. buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo įvertinti Kauno miesto sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių darbuotojų patiriamą priekabiavimą. 6,3 proc. gydytojų buvo ignoruojami ir izoliuojami nuo kitų, 6,3 proc. patyrė užgaules dėl jų asmeninio gyvenimo ar įpročių ir 6,3 proc. patyrė emocinį spaudimą [34]. Lietuvoje 2012 m. atlikto tyrimo duomenimis gydytojai iš savo kolegų dažniau patiria priekabiavimą dėl atliekamų funkcijų darbe: beveik kas antras gydytojas (45,2 proc.) per pusę metų buvo patyręs kolegų abejones dėl jo priimamų sprendimų, beveik kas ketvirtas (23,6 proc.) – išsakytos nuomonės sumenkinimą [35].
Medikų darbe labai svarbu bendravimas tiek su pacientais, tiek su kolegomis. Bendraujant galima išspręsti daug iškilusių problemų, pasiekti geresnių rezultatų. Darbe gali atsirasti konkurencija, pavydas, nuteikinėjimas, patyčios. J. Vveinhardt 2011 m. straipsnyje teigia, kad mo-bingas yra poveikio priemonių taikymas, kuriomis siekiama auką išskirti, pažeminti, išstumti iš or-ganizacijos. Mobingas apima diskriminaciją darbo aplinkoje tarp darbuotojų [36]. Literatūroje rašoma, kad įstaigose, kuriose neskiriamas dėmesys mobingo prevencijai atsiranda dažnesnė rotacija, darbuotojai skundžiasi psichologiniais negalavimais, prastėja darbo kokybė, sulėtėja darbuotojų tobulėjimas ir kvalifikacijos kėlimas. Mobingą patiriantys darbuotojai jaučia psichologinę ir fizinę kančią, kuri pasireiškia sveikatos sutrikimais. Mobingą dažnai patiria ne tik gydytojai, bet ir rezidentai. 2011m. E. Dikmetas straipsnyje buvo tiriami rezidentai ir buvo nustatyta, kad mobingas turi glaudų ryšį su emociniu išsekimu. Nors tokių tyrimų dar nėra daug, tačiau tai tampa vis aktualesne medikų problema [37].
20 Patyčios pagal Raynor ir Hoel 2001 m. išleistoje knygoje apibrežiamos pagal penkias elgesio formas:
• Viešas atleidimas iš darbo, profesionalų žeminimas, kaltinimas dėl nepakankamų pastangų darbe;
• Gandų skleidimas, pašaipus vardo pašaukimas ir įkyrus priekabiavimas;
• Žmogaus ignoravimas, pateiktos informacijos ignoravimas, neleidimas išeiti atostogų ar draudimas tobulėti;
• Nepagrįsto spaudimo taikymas, neįmanomų terminį nustatymas; • Beprasmiškų užduočių teikimas, pakartotinas klaidų priminimas [39].
Trumpalaikis stresas, kurį patiriam kasdieną ne visada yra blogas, tačiau jis gali virsti intensyvesniu arba net ilgalaikiu. Darbo problemos, kurios sukelia stresą, kaupiasi ir gali sumažinti darbo ir gyvenimo kokybę. Stresas yra vienas iš rizikos veiksnių, kuris turi neigiamos įtakos tiek sveikatos priežiūros specialistams, tiek jų pacientams. Atlikti tyrimai parodė, kad gydytojams, kuriems pasireiškia „perdegimo“ simptomai (kaip ankstyva reakcija į stresą darbe) arba depresija, padaro daugiau klaidų darbe [27].
Dažniausiai kiekvienoje darbo aplinkoje atsiranda stresinių situacijų. Stresas jaučiamas, kai reikia per tam tikrą terminą atlikti darbą ar įvykdyti kažkokius įsipareigojimus – tai trumpalaikis stresas. Kai stresas tampa lėtinis, jis gali būti kenksmingas tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai. Deja, ilgalaikis stresas tampa vis dažnesnis. Streso šaltiniai darbe: mažas darbo užmokestis, per didelis darbo krūvis, atsakomybė, socialinės paramos trūkumas, nepakankamai kontroliuojami su darbu susiję sprendimai, nesuderinami reikalavimai ar neaiškūs lūkesčiai [40]. Chroniško streso veikiami gydytojai dėl savo darbo pobūdžio tampa jautrūs, kalbant apie jų psichines sveikatos problemas ir sprendimo būdus [41].
Lietuvoje 2010 m. I. Vėtaitė atliko tyrimą, kurio tikslas buvo ištirti stresą ir nuovargį gydytojų darbe. Buvo tiriami anesteziologai ir reanimatologai. Rezultatai atskleidė, kad kas ketvirtas gydytojas anesteziologas – reanimatologas jaučia stresą, 57 proc. gydytojų turi vidutinę nuovargio riziką. Dirbdami didesniu nei 1,0 etato darbo krūviu, sunkiau gali susikaupti, atsiranda nuovargis, o dirbant didesniu nei 1,5 etatu sumažėja lytinis potraukis, skundžiasi padidėjusiu AKS, gydytojai nebesugeba susikaupti, atsiranda nepastovi nuotaika, sunkiai priima sprendimus. Duomenys parodė, kad 49,3 proc. gydytojų dirba nuo 37-54val. per savaitę. Taip pat tyrime paaiškėjo, kad net 8,5 proc. gydytojų dirba didesniu nei 2,0 etato darbo krūviu, todėl tai gali įtakoti jų psichinę ir fizinę būklę [11].
21 prarasti darbą. Nuomonė, kad chirurgai rečiau patiria „perdegimo“ simptomus ir jaučia mažiau streso nei kiti gydytojai yra neteisinga. Dažniausiai tai tiesiog slepiama, nes chirurgai bijo būti nušalinti nuo operacijų. Gydytojų chirurgų psichologinė sveikata dažnai yra tiesiog ignoruojama. 2018 m. D. Parry Anglijoje atliktame tyrime teigiama, kad 38 proc. chirurgų pasisakė, jog darbas neigiamai veikia jų pačių sveikatą, ir 79,1 proc. gydytojų jaučia stresą ir didelį darbo krūvį. Chirurgai, ginekologai, traumatologai, endokrinologai, psichiatrai, urologai ir kiti gydytojai (įskaitant ir stomatologus), kurie kenčia nuo „perdegimo“ sindromo, yra labiau linkę į savižudybę [42].
„Perdegimo“ sindromas išsivysto, kai darbuotojai stengiasi labai gerai atlikti pareigas, praleidžia daug laiko darbe, naudoja daug energijos darbams atlikti, bet neturi arba turi mažai laiko poilsiui, kad galėtų pailsėti ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Šis sindromas vystosi dėl nuovargio, didelio darbo krūvio, streso. Dėl tokių veiksnių atsiranda psichinių ir fizinių sutrikimų, miego problemos, dažnas sergamumas, pasireiškia pyktis, nusivylimas, sutrinka organizmo funkcijos.
2008 m. J. Soler atliktame tyrime buvo nagrinėjamas „perdegimo“ sindromas tarp Europos šalių gydytojų. Tyrime dalyvavo 12 Europos šalių. Rezultatai atskleidė, kad „perdegimo“ sindromas Europoje yra plačiai paplitęs ir tai yra susiję su darbo reikalavimais, ypač pasitenkinimu darbu, darbo vietos keitimu, alkoholio, tabako ir vaistų vartojimu [43]. Kito tyrimo duomenimis „perdegimo“ sindromas yra dažnas reiškinys sveikatos priežiūros sistemoje, net 76 proc. tyrimo respondentų atitiko perdegimo kriterijus. Tyrimo tikslas buvo nustatyti šio sindromo paplitimą tarp medicinos profesijos atstovų. Rezultatai parodė, jog sindromu sergantys dažniau patyrė depresijos priepuolius, dažniau vartojo alkoholį [44]. 2011 m. buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 423 gydytojai. Išvados atskleidė, kad gydytojus veikia nuolatiniai stresoriai darbe, tokie kaip: darbo pamainos, pernelyg didelis darbo krūvis, prasta komunikacija su vadovais [45].
Apibendrinant atliktus ir išnagrinėtus tyrimus galima teigti, kad pagrindiniai psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai gydytojų darbe – stresas, ilgos darbo valandos, emocinė įtampa, didelis darbo krūvis, priešiškas socialinis elgesys, patyčios, priekabiavimas ir kt. Visi išvardinti veiksniai gali būti žalojantys gydytojų sveikatą, todėl darbo vietoje juos būtina identifikuoti ir tinkamai valdyti.
1.3 Psichosocialinių veiksnių valdymas
22 rizika susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, kaulų ir raumenų sistemos sutrikimais. Įstaigoje, kurioje yra gera psichosocialinė darbo aplinka, darbuotojams suteikiamas gyvenimo pagrindas, užtikrinama aiškesnė socialinė įtrauktis, tapatybės ir statuso pojūtis, sudaromos galimybės tobulėti ir įgyti daugiau pasitikėjimo, darbas gali būti labai naudingas jų psichikos sveikatai. Psichosocialinių veiksnių valdymas gali pagerinti psichologinį įstaigos „vidaus klimatą“, darbas taps kokybiškesnis ir našesnis [46].
Lietuvoje kaip ir visoje Europoje apie psichosocialinių rizikos veiksnių valdymą daugiausia informacijos pateikia Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra (ES-OSHA). Ši agentūra taip pat atlieka Europoje psichosocialinių rizikos veiksnių darbe apklausas. Pagal ES- OSHA rekomendacijas įstaigų darbdaviai privalo dalyvauti psichosocialinių veiksnių valdyme. Darbdaviai turi realizuoti planus, kurie padėtų sustabdyti psichosocialines rizikas arba jas sumažinti. Vadovai turi stengtis kurti palankią darbo aplinką, skatinti darbuotojus spręsti iškilusias problemas [47].
Kalbant apie psichosocialinių veiksnių valdymą, svarbu, kad procese dalyvautų ne tik vadovas, bet ir darbuotojai. Šiame procese labai svarbu yra grįžtamasis ryšys tarp darbdavio ir darbuotojo. Darbuotojų dalyvavimas yra būtinas siekiant sumažinti stresą ir psichosocialinę riziką darbe, bendraudami su darbuotojais vadovai gali sukurti tokią aplinką, kurioje įstaigos kolektyvas jaustųsi gerai ir nesivaržytų. Taip pat svarbu, kad darbuotojai dalyvautų kuriant įstaigos vidaus klimatą [47,48].
Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra pateikia prevencinius principus mažinant psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius. Svarbiausia, norint valdyti psichosocialinę riziką, reikia turėti planą, kuris skatintų mažinti iškilusias problemas. Psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai gali būti vertinami ir valdomi, tik tam reikia laikytis kolektyvinio požiūrio:
• Nustatyti esamus ir galinčius kilti pavojus. Šiuo atžvilgiu labai svarbus informuotumas – užtikrinimas, kad vadovai ir darbuotojai žinotų apie psichosocialinę riziką ir pradinius
• Įspėjamuosius streso darbe ženklus ir kad abi grupės dalyvautų vertinant riziką;
• Vertinti riziką ir nustatyti rizikos veiksnių eiliškumą pagal svarbą;
• Planuoti prevencinius veiksmus: jei rizikos neįmanoma išvengti, išsiaiškinti, kaip ją sumažinti;
• Įgyvendinti planą: nurodyti konkrečias taikytinas priemones, reikalingus išteklius, dalyvaujančius asmenis ir terminus;
23 nauji. Taigi vykstant darbuotojų kaitai, adaptacija užsitęsia ir tampa nuolatiniu stresu darbe. Todėl kalbant apie sveikatos priežiūros sektorių Lietuvoje yra parengtos rekomendacijos, remiantis Higienos instituto tyrimo rezultatais bei dalyvavimo tarptautiniame Europos Sąjungos projekte „Sveikata restruktūrizavimo metu“ („HIRES Plus“ (2009– 2010)) patirtimi. Šiose rekomendacijose siūloma, kaip vadovams užtikrinti saugią darbo aplinką ir rengti pokyčius norint sumažinti psichosocialinius rizikos veiksnius (1.3.1 pav.). J. Kaliatkaitė ir kiti bendraautoriai mokslinėje publikacijoje rašo, jog atsižvelgiant į ekonominius ir socialinius procesus darbuotojų kaita gali būti neišvengiamas, bet pozityvus ėjimas, tačiau reikia tinkamai pasirengti, būtinai atsižvelgiant į darbuotojų gerovę restruktūrizavimo metu. Darbuotojai turi jausti socialinę ir psichologinę paramą, gauti pagalbą tam tikrose situacijose, tačiau konkurencijos pojūčio neturi būti [49].
1.3.1 pav. Saugios darbo aplinkos restruktūrizuojant įmonę užtikrintumo gairės [49]
Sumažinus ir panaikinus psichosocialinius rizikos veiksnius įstaigose, jaučiama nauda: • Darbuotojams – didesnė gerovė, pasitenkinimas darbu, noras tobulėti;
• Vadovams – sveika, motyvuota ir produktyvi darbo jėga ;
• Organizacijoms – geresni bendri veiklos rezultatai, mažesnis darbuotojų nedarbingumo arba sergančiųjų atėjimo į darbą lygis, rečiau pasitaikantys nelaimingi atsitikimai ir sužalojimai ir didesnis darbuotojų lojalumas;
• Visuomenei – mažesnės išlaidos ir našta asmenims ir visuomenei apskritai [47].
24 suskirstyti į dvi grupes - kontrolinę ir intervencinę. Intervencinei grupei buvo taikyta psichosocialinė programa su psichologų pagalba. Po 6 mėnesių gauti rezultatai, atskleidė, kad trumpa intervencija į psichosocialinių įgūdžių ugdymą ir streso valdymą rezidentams pasiteisino. Tiriamieji labiau pasitikėjo savimi, jautė mažesnę įtampą darbe, suvaldė stresą įvairiose situacijose. Taigi tai tik įrodo, kad įmanoma valdyti psichosocialinius veiksnius, tik reikia, kad ir darbdaviai suprastų jų svarbą ir įtrauktų į tai savo darbuotojus [50].
Apibendrinant, galima teigti, kad streso ir kitų psichosocialinių veiksnių valdymas darbo vietoje yra ne vien valstybės rūpestis, bet ir kiekvienos organizacijos. Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja valdyti psichosocialinius veiksnius darbo vietose. Šiame procese turi vykti darbo kolektyvo apmokymai, didinantys suvokimą apie psichosocialinius veiksnius, jų priežastis ir kaip jas valdyti bei prisitaikyti prie pasikeitimų.
1.4 Psichosocialinių veiksnių įtaka gydytojų sveikatai ir darbo (ar gyvenimo) kokybei
Pagal PSO sveikata yra suvokiama kaip visiškos fizinės, protinės bei socialinės žmogaus gerovės būsena, o ne tik padėtis, kuomet nesergama jokia liga ar neturima negalios. Suaugusieji didžiąją dalį laiko praleidžia darbe, todėl atsiranda įvairūs pavojai sveikatai. Su darbu susijusios ligos yra sveikatos problemos, kurias visiškai ar iš dalies sukelia arba pablogina darbo sąlygos. Blogos darbo sąlygos gali būti vienintelis ir dominuojantis sveikatos sutrikimų ir ligų atsiradimo veiksnys [51]. Nemaža dalis dirbančiųjų susiduria su profesinėmis ligomis, kurias sukelia tam tikri psichosocialiniai veiksniai. Psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai buvo pripažinti kaip pagrindiniai profesinių širdies ir kraujagyslių ligų, psichinių ir įvairių kitų sveikatos sutrikimų sukėlėjai. JAV ir Europos mokslininkai nustatė labiausiai paplitusias su darbu susijusias ligas:
• Elgesio ir psichomatiniai sutrikimai;
• Judėjimo aparato sutrikimai (raumenų bei skeleto ligos); • Išeminė širdies liga;
• Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa; • Lėtinės nespecifinės kvėpavimo takų ligos; • Odos ligos [52].
2017 m. Europos saugos ir sveikatos agentūra pateikė duomenis, kurie buvo pristatyti Singapūre, 21-ajame darbuotojų saugos ir sveikatos klausimų kongrese:
25 • Dėl darbe patiriamų sužalojimų ir ligų visame pasaulyje prarandama 123,3 mln. Visaverčio darbingumo metų (Europos Sąjungoje – 7,1 mln.). Iš jų 67,8 mln. (3,4 mln. ES) prarandama dėl mirtinų nelaimingų atsitikimų, o 55,5 mln. (3,7 mln. ES) – dėl negalios [53].
Kaip jau minėta anksčiau, gydytojai darbe patiria daugybę psichosocialinių veiksnių. Mokslinėse publikacijose vis dažniau analizuojama, jog medicinos personalas yra veikiamas didelio darbo krūvio ir tai sukelia įvairias sveikatos problemas, blogina gyvenimo kokybę. Medicinos personalas turi didesnę suicidinio elgesio riziką, palyginus su kitais gyventojais [54].
Stresas mūsų gyvenime yra reikalingas, tik svarbu, kad jis būtų valdomas. Nuo streso gali priklausyti mūsų darbo rezultatai. Nepatiriant stresinių situacijų darbuotojai gali būti tingūs, nepriimti iššūkiu ir neišbandyti savo sugebėjimų. Per didelis streso lygis darbe gali sumažinti darbo našumą, skatinti vengti darbo ar perdegti. Tyrimuose nustatytas ryšys tarp streso ir arterinės hipertenzijos, miokardo infarkto, nutukimo, virškinimo trakto ligų, sąnarių ir odos uždegimų. Stresas netgi buvo susietas su priešlaikiniu senėjimu ir demencija. Taip pat kai kuriuos vėžio atvejus sunkina nuolatinis patiriamas stresas. Nuolat patiriamas stresas gali daryti įtaką padidėjusiam alkoholio vartojimui, rūkymui [55].
2011 m. K. Žalnieraitienės ir kitų lietuvių autorių straipsnyje minima, jog gydytojų sveikatą lemia individualūs ir su gyvensena susiję (alkoholio vartojimas, rūkymas, mityba, fizinis aktyvumas) veiksniai. Norint įvertinti medikų sveikatą yra svarbus subjektyvios sveikatos vertinimas. Tai plačiausiai ir dažniausiai naudojama priemonė sveikatos būklės nustatymui [54].
Mokslinėse publikacijose teigiama, kad gydytojai prašo pagalbos rečiau ir vėliau nei kitų darbo grupių atstovai. Gydytojai yra nelinkę ieškoti pagalbos sau dėl dažnai pasitaikančios sutrikusios psichinės sveikatos bei neužtikrinto konfidencialumo. 2012 m. A. Fridner ir kt. straipsnyje teigia, kad minėta problema ryški tarp gydytojų chirurgų. Taip pat paaiškėjo, kad vyrai yra labiau linkę konsultuotis su savo kolegomis dėl sveikatos problemų nei moterys. Be to, įrodyta, kad profesinė pagalba gali sumažinti gydytojų „perdegimo“ atvejus [56].
Depresija yra bendras psichinis sutrikimas, kuris susijęs su dideliu sergamumu ir mirtingumu bei yra paplitęs tarp sveikatos priežiūros darbuotojų [57]. Akademinė klinikinė aplinka yra ypač pavojinga ir konkurencinga gydytojų darbo aplinka, apimanti pacientų priežiūrą ir studentų mokymą. Tyrimais įrodyta, kad ši aplinka susijusi su neigiamu poveikiu sveikatai. 2012 m. A. Fridner ir kt. bendraautorių tyrime net 78,3 proc. dalyvavusių gydytojų niekada nesikreipė profesinės pagalbos dėl depresijos ar išsekimo[56].
26 nei vyrai. Išvados atskleidė, jog 13,7 proc. Švedijos ir 14,3 proc., Italijos moterų gydytojų per pastaruosius 12 mėnesių galvojo apie savižudybę. Šių minčių priežastys yra žeminimas, priekabiavimas ir stresas darbe [58]. Kitame tyrime, kuris taip pat buvo atliktas Švedijoje, nurodoma, kad daugiau nei pusė tirtų gydytojų turėjo aukštą išsekimo lygį, beveik 40 proc. dėl to išėjo iš darbo bei 10 proc. turėjo minčių apie savižudybę [56]. Tai tik įrodo, jog psichosocialiniai veiksniai stipriai veikia gydytojų sveikatą ir gyvenimo kokybę.
2013 m. I. Klimanskaitės publikuotame straipsnyje buvo nagrinėta gydytojų sveikata. Daugiausiai medikai sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis(18,2 proc. moterų ir 16,2 proc. vyrų). Arterinė hipertenzija buvo nustatyta beveik pusei tirtų gydytojų, padidėjusio cholesterolio koncentracija kraujyje net 75,3 proc., be to, 26,6 proc. gydytojų alkoholinius gėrimus vartojo bent kartą per savaitę. Analizuojant rezultatus buvo padarytos išvados, kad gydytojai turi didelę riziką susirgti lėtinėmis (širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis) ligomis [59].
2007 m. E. Žilienės ir kt. bendraautorių Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, kad medikams, kurie dirba slaugos ligoninėse, dažniau pasitaiko emocinis išsekimas, nei tiems, kurie dirba kitose įstaigose. Manoma, kad taip yra dėl to, kad slaugos ligoninėse pacientai dėl senyvo amžiaus miršta daug dažniau, tokie gydytojai dažnai patiria emocinį stresą [60].
Gydytojai susiduria su įvairiais rizikos veiksniais darbe – didele įtampa, ilgomis darbo valandomis, tai gali juos paskatinti imtis alkoholio ar psichoaktyvių medžiagų [61].
Nuo XX a. pradžios stresas yra svarbi ne tik profesinė, bet ir sveikatos problema, nes būtent stresas yra dažniausiai patiriamas darbo aplinkoje, dėl to ši problema sulaukia vis daugiau dėmesio. Literatūroje pateikiama, kad stresas – organizmo būsena, kilusi dėl netikėtų, nepalankių aplinkybių (stresorių) poveikio ir dezorganizuojanti žmogaus veiklą [62]. Stresas darbe yra antroji po nugaros skausmų Europos Sąjungoje dažniausiai sutinkama (28 proc. darbuotojų) su darbu susijusi sveikatos problema [63]. PSO numato, kad iki 2020 m. penkios dažniausiai pasireiškiančios ligos pasaulyje bus susijusios su stresu.
2012 m. M. Šimukaitytės magistriniame darbe teigiama, kad naktiniai budėjimai sukelia neigiamą poveikį medikų sveikatai. Autorė išskiria pagrindinius sutrikimus remdamasi atliktais tyrimas: nemiga, medžiagų apykaitos sutrikimai, ilgalaikis stresas, kuris ypač padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis [64]. Naktinės pamainos taip pat įtakoja psichologinę būseną, atsiranda emocinis išsekimas. Padidėja traumų, nelaimingų atsitikimų ar net depresijos rizika. Atlikti tyrimai teigia, kad dėl naktinio darbo prastėja ir dirbančiųjų gyvenimo kokybė [65,66].
27
2. TYRIMO METODOLOGINĖS DALIES APRAŠAS
2.1 Tyrimo organizavimas
Atliktas vienmomentinis epidemiologinis tyrimas, kurio metu siekiama įvertinti gydytojų psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius, subjektyvią sveikatą, darbo aplinkos veiksnių sąsajas su subjektyviu sveikatos vertinimu.
2017 m. spalio mėn. Kauno apskrities: Raseinių, Jonavos, Kaišiadorių, Kėdainių ir Prienų gydymo įstaigų vadovai buvo supažindinti su tyrimo tikslu ir uždaviniais. Gavus vadovų leidimą ligoninėse atlikti apklausas, dėl tyrimo vykdymo buvo pateikti dokumentai Bioetikos centrui. 2017 metų gruodžio mėnesį buvo gautas leidimas iš Bioetikos centro (Nr: BEC – VS(M)-50 ). Tyrimo imtis sudaryta remiantis ligoninių personalo skyrių pateiktais darbuotojų sąrašais. Prieš atliekant tyrimą, buvo įvykdytas bandomasis tyrimas. Jo metu išdalinta penkiolika anketų. Tyrimu bandyta įvertinti anketos klausimų tinkamumą. Po bandomojo tyrimo, įvertinus rezultatus, nuspręsta, kad anketos klausimai yra tinkami.
Anoniminė anketinė apklausa buvo vykdoma 2018 m. vasario – kovo mėnesiais. Visiems dirbantiems gydymo įstaigose gydytojams slaugos administratorės išdalino anketas. Gydytojų konfidencialumas buvo garantuotas, nes anketa yra anoniminė. Gydytojai anketas turėjo užpildyti per tris – keturias savaites. Penkiose gydymo įstaigose buvo išdalinta 340 anketų. Grąžinta 270 anketų, tačiau tinkamai užpildytos ir statistinei duomenų analizei tinkamos buvo 230 anketų (atsako dažnis 79,4 proc.).
2.2 Tyrimo imtis
Visi gydytojai, dirbantys Kauno apskrities gydymo įstaigose (Raseinių, Jonavos, Kaišiadorių, Kėdainių ir Prienų).
28 N – populiacijos dydis;
reikšmė 1,96 atitinka standartizuoto normaliojo skirstinio 95 proc. pasikliovimo lygmenį;
p yra numatoma įvykio baigties tikimybė, kad nagrinėjamas požymis pasireikš tiriamoje populiacijoje (dažniausiai imama blogiausio varianto tikimybė – požymis būdingas pusei, t. y. 50 proc. populiacijos, ir pasirenkama p=0,5);
q yra tikimybė, kad nagrinėjamas požymis nepasireikš tiriamoje populiacijoje (q=1–p=0,5); ε yra pageidautinas tikslumas, dažniausiai ε=0,05.
Remiantis atliktais skaičiavimais nustatyta, kad apklausime 126 darbuotojus.
2.3 Tyrimo instrumentas
Tyrimui buvo naudota anoniminė anketinė apklausa ( 1 priedas). Anketa sudaryta iš 5 dalių. Pirmoji darbo klausimų dalis sudaryta remiantis lietuvių bei užsienio autorių literatūros analize, atskleidžiantys respondentų demografines charakteristikas. Antroji anketos dalis – Kopenhagos perdegimo klausimynas (angl. Copenhagen Burnout Inventory). Šioje dalyje siekiama įvertinti gydytojų asmeninį perdegimą. Trečioji anketos dalis – Pasitenkinimo darbu klausimynas “ (angl. Job Content Questionare). Šiais klausimais siekiama sužinoti, kaip gydytojai vertina savo darbą. Ketvirtoji dalis – SF-36, keletas klausimų apie gydytojų sveikatą. Šiais klausimais siekiama sužinoti gydytojų subjektyvią sveikatos būklę. Penktoji dalis – Kopenhagos psichosocialinio klausimyno skalės (angl. Copenhagen Psychosocial Questionnaire). Klausimais siekiama įvertinti gydytojų patiriamą stresą darbo aplinkoje (elgsenos, somatinis, kognityvinis stresas). Anketos struktūra pateikta 2.3.1 lentelėje:
2.3.1 lentelė. Anketos struktūra
Eil.nr. Klausimų grupės Klausimų numeriai
1. Socialinės demografinės charakteristikos 1-8
2. Kopenhagos perdegimo klausimynas (asmeninis perdegimas)
10-12,6
3. Pasitenkinimo darbu klausimynas 13-16
4. SF-36 (apie gydytojų sveikatą) 17-27,4
5. Kopenhagos psichosocialinio klausimyno dalis (apie stresą)
29 Socialinės demografinės charakteristikos klausimais buvo siekiama sužinoti respondentų lytį, amžių, šeimyninę padėtį, vaikų skaičių, darbo sritį, darbo etatinį krūvį, naktinių pamainų skaičių, darbo stažą, ar tiriamasis yra gydytojas, ar rezidentas.
Antroji anketos dalis skirta įvertinti tiriamojo „perdegimą“. Norint tai įvertinti, buvo naudotas Kopenhagos perdegimo klausimynas (angl. Copenhagen Burnout Inventory). Perdegimas – užsitęsusio fizinio ir psichologinio išsekimo būsena. Šis klausimynas yra suskirstytas į tris dalis: asmeninį perdegimą, asmens perdegimą dėl darbinės veiklos, asmens perdegimą, susijusį su darbu ir pacientais. Tiriamųjų atsakymai yra vertinami 5 balų skale: „visada“, „dažnai“, „kartais“, „retai“, „niekada/beveik niekada“ [67]. Vadovaujantis klausimyno autorių metodika, atsakymų variantai buvo perversti į balų sistemą 0-100 (visada 100, dažnai 75, kartais 50, retai 25, niekada/beveik niekada 0). Kiekvienos skalės įvertimą atitiko paskaičiuotas skalės balų vidurkis. Remiantis minėta metodika, aukštą perdegimą patiria arba tam tikru aspektu perdegę yra tie respondentai, kurių paskaičiuotas skalės vidurkis bus didesnis nei 50 balų.
Trečioji anketos dalis - Pasitenkinimo darbu klausimynas, (Minesotos pasitenkinimo darbu klausimyno sutrumpinta versija) (angl. Minnesota Satisfaction Questionnaire, short-form). Anketa padėjo įvertinti psichosocialinės aplinkos aspektus – darbui specifinių įgūdžių poreikį, sprendimų priėmimo teisę bei laisvę darbe, darbo reikalavimus, bendradarbių bei vadovo paramą, saugumą (užtikrintumą) darbe. Vadovaujantis klausimyno autorių metodika, minėtus veiksnius atspindinčių klausimų skalės įvertintos balais pagal formules (1 priedas). Pagal klausimyno autorių metodiką iš jau turimų skalių buvo suformuotas naujas veiksnys, atspindintis psichosocialinę įtampą darbe dėl egzistuojančių psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių [68,69].
Ketvirtoji dalis – su sveikata susijusi gyvenimo kokybė vertinta naudojant SF-36 klausimyną (angl. Short Form 36 Medical Outcomes Study questionnaire). Klausimynas parengtas iš 36 klausimų, atspindinčių aštuonias gyvenimo sritis: fizinį aktyvumą, veiklos apribojimą dėl fizinių negalavimų ir emocinių sutrikimų, socialinius ryšius, emocinę būseną, energingumą, skausmą ir bendrąjį sveikatos vertinimą. Šiuo klausimynu vertinama respondento pastarųjų keturių savaičių savijauta. Klausimais buvo norima išsiaiškinti, kaip gydytojai dabar vertina savo sveikatą: ar patiria emocinių problemų (depresiją, nerimą), fizinį skausmą [70,71]. Taip pat vertinama bendra gyvenimo kokybė iš visų skalių vidurkių ir gali įgyti reikšmes nuo 0 iki 100. Kuo aukštesnis balas, tuo gyvenimo kokybė išreikšta geriau.
Penktoji anketos dalis buvo skirta stresui įvertinti. Psichosocialiniams streso veiksniams įvertinti buvo naudotas trys Kopenhagos psichosocialinio klausimyno (angl. The Copenhagen
Psychosocial Questionnaire – COPSOQ) skalės. Šis klausimynas sukurtas Danijos Nacionalinio
30 „beveik niekada“ arba „visiškai sutinku“, „sutinku“, „iš dalies sutinku“, „beveik nesutinku“, „visiškai nesutinku“) [72,73]. Vadovaujantis klausimyno autorių metodika atsakymų variantai buvo perversti į balų sistemą 0-100 (visada 100, dažnai 75, kartais 50, retai 25, niekada/beveik niekada 0). Kiekvienos skalės įvertinimą atitiko paskaičiuotas balų skalės balų vidurkis. Jis suskirstytas atsižvelgiant į tercilių ribas – aukštas (100-66,7), vidutinis (66,7-33,3) ar žemas (33,3-0) stebimo reiškinio lygis.
2.4 Duomenų statistinės analizės metodai
Tyrimo duomenų statistinei analizei atlikti naudota SPSS (angl. Statistical Package for
Social Science) programos 20.0 versija. Diagramoms atvaizduoti buvo naudojama MS Excel 2010.
Prieš atliekant detalę statistinę analizę duomenys buvo pakartotinai patikrinti. Anketų atsakymai buvo sukoduoti ir suvesti į SPSS programą. Tikrinti hipotezes buvo pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo p<0,05. Nulinę hipotezę reikėjo atmesti, o alternatyvią priimti (kai p reikšmė neviršijo reikšmingumo lygmens). Tokie tyrimo atvejai laikomi statistiškai reikšmingi. Gautų kintamųjų įvertinimui buvo naudojami aprašomosios statistikos metodai, duomenys pateikiami procentais ir dažniais, vidurkiais ir standartiniais nuokrypiais. Normalumo prielaida buvo tenkinta. Tikrinant statistinių išvadų reikšmingumą buvo vertinamas chi kvadrato kriterijus (χ2) (siekiant patikrinti hipotezę apie dviejų kokybinių požymių ryšį). Statistiškai reikšmingiems skirtumams buvo taikytas Mann-Whitney (U) arba Kruskal-Wallis kriterijus ir jo reikšmingumas p. Ryšiams nustatyti Spearmano koreliacijos koeficientas r, o įtakai nustatyti - daugianarė tiesinė regresija su kuria buvo siekiama nustatyti sąsajas tarp psichosocialinės darbo aplinkos ir sveikatos.
Ryšio stiprumo interpretavimui buvo naudojamas šios koreliacijos koeficiento reikšmei (2.4.1 lentelė) [74].
2.4.1 lentelė. Koreliacijos koeficiento reikšmių skalė [74]
Ryšio stiprumas Koreliacijos koeficiento reikšmė
Labai stiprus ryšys - 1 ir + 1
Stiprus ryšys nuo – 1 iki – 0,7 ir nuo 0,7 iki 1
Vidutinis ryšys nuo – 0,7 iki – 0,5 ir nuo 0,5 iki 0,7
Silpnas ryšys nuo – 0,5 iki – 0,2 ir nuo 0,2 iki 0,5
Labai silpnas ryšys nuo – 0,2 iki 0 ir nuo 0 iki 0,2
Nėra ryšio 0
31 • Cronbach‘s Alpha<0,5 reiškia, kad skalės patikimumas yra žemas, skalės naudoti
nerekomenduojama.
• 0,5<Cronbach‘s Alpha<0,6 – patikimumas patenkinamas • 0,6<Cronbach‘s Alpha<0,9 – patikimumas geras
• 0,9<Cronbach‘s Alpha<1 – patikimumas geras
Tyrime naudotų klausimynų skalių Cronbach‘s alfa koeficientas buvo didesnis nei 0,7, tai leidžia daryti išvadą, kad skalių patikimumas geras ir mūsų klausimynas yra patikimas. Klausimyne naudotų skalių charakteristikos (klausimų skaičius bei skalės Cronbah‘s alfos) pateiktos 2.4.2. lentelėje.
2.4.2 lentelė. Klausimynų skalių vidinis patikimumas
Skalės N Cronbacho alfa
Kopenhagos perdegimo darbe klausimynas
Asmeninis perdegimas 6 0,859
Darbo sukeltas perdegimas 7 0,760
Darbo su pacientais sukeltas
perdegimas 6 0,865
Visas klausimynas 19 0,915
Darbo turinio klausimynas
Darbui specifinių įgūdžių
poreikis 6 0,566
Įtaka priimant darbo
sprendimus 3 0,489
Darbo reikalavimai 5 0,517
Sprendimų priėmimo laisvė 9 0,691
Bendradarbių parama 4 0,772
Vadovo parama 4 0,871
Visas klausimynas 24 0,819
Gyvenimo kokybės klausimynas
Fizinė būklė 10 0,918
Veiklos apribojimas dėl fizinių
sutrikimų 4 0,853 Kūno skausmai 2 0,736 Bendra sveikatos būklė 5 0,674 Energingumas 4 0,720 Socialinis funkcionavimas 2 0,634 Veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų 3 0,777 Psichinė būklė 5 0,679 Visas klausimynas 36 0,893
Kopenhagos psichosocialinis klausimynas
Elgsenos stresas 8 0,863
Somatinis stresas 7 0,809
Kognityvinis stresas 4 0,866
32
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1 Tiriamųjų demografinės charakteristikos
Tyrime dalyvavo 230 gydytojų. Iš jų net 72,2 proc. (n=166) sudarė vyrai. Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 47,17±13,17 metų. Jauniausiam buvo 24 metai, o vyriausiam net 80 metų. Didžioji dalis respondentų buvo vedę 62,6 proc. (n=144) ir dauguma (49,1 proc.) turėjo 2 ir daugiau vaikų. Darbo stažo vidurkis siekė 21,11±14,07 metus. Trumpiausiai dirbantis buvo 1 metus, o ilgiausiai – net 50 metų. Duomenys pateikti 3.1.1 lentelėje.
3.1.1 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal socio-demografinius veiksnius (n=230)
Charakteristika N Proc. Lytis Moteris 64 27,8 Vyras 166 72,2 Amžius < 40 m. 85 37 41 – 50 m. 38 16,5 > 51 m. 107 46,5 Šeimyninė padėtis Nevedęs (netekėjusi) 43 18,7 Vedęs (ištekėjusi) 144 62,6 Išsiskyręs (-usi) 31 13,5 Našlys (-ė) 12 5,2 Vaikų skaičius Neturi vaikų 61 26,8 Turi 1 vaiką 55 24,1 Turi 2 ir daugiau 112 49,1 Darbo stažas < 10 m. 77 33,5 11 – 30 m. 89 38,7 > 31 m. 64 27,8
Tyrime dalyvavo 83,9 proc. (n=193) gydytojų ir 16,1 proc. (n=37) rezidentų. Iš tyrimo rezultatų galime pastebėti, kad daugiau nei pusė 52,6 proc. (n=121) gydytojų buvo terapinio profilio, apie penktadalis 21,7 proc. (n=50) chirurginio profilio ir tik 7 proc. (n=16) gydytojų buvo akušeriai-ginekologai. Taip pat 18,7 proc. (n=43) respondentų nurodė kitą profilį. Daugiau nei pusė gydytojų 59,1 proc. (n=136) nurodė, kad dirba 1-1,5 etatu (3.1.2 lentelė).
3.1.2 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal darbo profilį ir krūvį (n=230)
33
3.1.2 lentelės tęsinys. Respondentų pasiskirstymas pagal darbo profilį ir krūvį (n=230)
Charakteristika N Proc. Darbo krūvis Iki 0,5 etato 10 4,3 0,5-1 etato 38 16,5 1-1,5 etato 136 59,1 1,5 ir daugiau 46 20 Pareigos Gydytojas 193 83,9 Rezidentas 37 16,1
Tyrimo metu taip pat buvo klausiama, kiek kartų per pastarąjį mėnesį teko dirbti nakties metu. Trečdalis 33,5 proc. (n=77) nurodė, kad nedirba naktimis, 10,4 proc. (n=24) teko dirbti 12 kartų, ketvirtadaliui 25,2 proc. (n=58) teko dirbti 3-5 kartus, 11,3 proc. (n=26) teko dirbti 6-7 kartus ir penktadaliui 19,6 proc. (n=45) teko dirbti naktimis daugiau nei 7 kartus per mėnesį. Duomenys pateikti 3.1.1 paveiksle.
3.1.1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal budėjimą naktimis 3.2.1 Psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių vertinimas
Darbdaviai, vadovai ir darbuotojai organizacijoje dirbdami išvien gali išspręsti streso ir psichosocialines rizikos darbe problemas visų labui, todėl įvertinome šiuos psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius: darbo reikalavimus, įtaką priimant darbo sprendimus, darbui specifinių įgūdžių poreikį, sprendimų priėmimo laisvę, bendradarbių paramą, vadovo paramą ir kaip išvestinis dydis, kompleksiškai atspindintis psichosocialinę darbo aplinką minėtais aspektais, buvo vertinama bendra darbinė įtampa.
Iš tyrimo rezultatų matyti, kad 41,3 proc. (n=95) respondentų reikia didelių specifinių įgūdžių darbe. Beveik penktadaliui respondentų 19,1 proc. (n=44) atrodo, kad darbo reikalavimai yra
10,4% 25,2% 11,3% 19,6% 33,5% 1-2 kartus 3-5 kartus 6-7 kartus
34 dideli ir tik pusė respondentų 54,8 proc. (n=126) mano, kad sprendimų priėmimo laisvė yra vidutinė. Šie veiksniai sukuria nepalankią psichosocialinę darbo aplinką (3.2.1.1 paveikslas).
3.2.1.1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius Psichosocialinė aplinka taip pat priklauso nuo tarpasmeninių santykių, dėl šios priežasties vertinome vadovo bei bendradarbių paramą darbuotojui. Gydytojai bendradarbių paramą dažniausiai
įvertino kaip vidutinę (74,8 proc.). Tačiau 11,3 proc. (n=26) respondentų mano, kad vadovų paramos lygis yra mažas (3.2.1.2 paveikslas).
3.2.1.2 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal bendradarbių ir vadovų paramos lygį
Darbo sąlygos apima: darbo aplinką, darbo reikalavimus, sprendimų priėmimo laisvę, bendradarbių paramą, kurios turi tiesioginę įtaką apklaustųjų darbingumui, saugumui ir suteikiamų
1,3 5,6 2,2 1,3 57,4 65,7 78,7 54,8 41,3 28,7 19,1 43,9 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Darbui specifinių įgūdžių poreikis Įtaka priimant darbo sprendimus Darbo reikalavimai Sprendimų priėmimo laisvė Pr o ce n tai
Maži (-a,-as) Vidutiniai (-ė,-is) Didelis (-ė,-i)
4,3 11,3 74,8 68,3 20,9 20,4 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Bendradarbių parama Vadovo parama
Pr
o
ce
n
tai
35 paslaugų kokybei. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad yra statistiškai reikšminga priklausomybė tarp amžiaus ir darbui specifinių įgūdžių poreikio, darbo reikalavimų ir bendradarbių paramos (p<0,05). Pastebėjome, kad kuo respondentai yra vyresni, tuo darbo reikalavimai mažesni. Labai svarbu paminėti, kad kuo gydytojų darbo stažas yra didesnis, tuo darbo reikalavimai yra aukštesni ir taip pat nustatyta, kad kuo darbo krūvis yra didesnis, tuo mažesnė bendradarbių parama (3.2.1.1 lentelė).
3.2.1.1 lentelė. Psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių ryšys su socio-demografiniais veiksniais
Sąsajos Amžius Vaikų skaičius Darbo stažas Darbo krūvis
Darbui specifinių įgūdžių poreikis
r -0,161* -0,070 0,006 -0,143*
p 0,014 0,291 0,924 0,030
Įtaka priimant darbo sprendimus r 0,115 0,057 -0,034 0,124 p 0,081 0,392 0,610 0,061 Darbo reikalavimai r -0,151 * -0,158* 0,245** -0,101 p 0,022 0,017 0,000 0,128 Sprendimų priėmimo laisvė r 0,002 0,013 -0,025 0,016 p 0,978 0,846 0,708 0,812 Bendradarbių parama r -0,202** 0,000 0,013 -0,186** p 0,002 0,999 0,848 0,005 Vadovo parama r -0,104 -0,123 -0,118 -0,119 p 0,117 0,064 0,075 0,072
r – Spearmano korel. koeficientas, p – reikšmingumas, * - <0,05, ** - <0,01
Tyrimo metu buvo analizuojami psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių sąsajos pagal lytį, pareigas, darbą naktimis ir kitus veiksnius. Nustatyta, kad reikšmingai dažniau vyrai turėjo mažą darbui specifinių įgūdžių poreikį (4,7 proc.) negu moterys (p<0,05). Taip pat dažniau rezidentai (59,5 proc.) turėjo didelį įgūdžių poreikį nei gydytojai (37,8 proc.) (p<0,05).
Nustatyta, kad moterys reikšmingai dažniau (56 proc.) negu vyrai (51,6 proc.) turėjo vidutinę sprendimų priėmimo laisvę (p<0,05).Taip pat dažniau gydytojai, kurie nedirba naktimis (54,5 proc.), turėjo didelę sprendimų priėmimo laisvę negu gydytojai, kurie dirba naktimis (38,6 proc.) (p<0,05). Rezultatai pateikti 3.2.1.2 lentelėje.
3.2.1.2 lentelė. Psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių pasiskirstymas pagal socio-demografinius
veiksnius
Darbui specifinių įgūdžių poreikis
Kintamieji Mažas Vidutinis Didelis
χ²,lls,p N Proc. N Proc. N Proc.
Lytis Vyras 3 4,7 36 56,3 25 39,1 χ²=7,909;lls=2;p=0,019
Moteris - - 96 57,8 70 42,2
Pareigos Gydytojas 3 1,6 117 60,6 73 37,8 χ²=6,275;lls=2;p=0,043
36
3.2.1.2 lentelės tęsinys. Psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių pasiskirstymas pagal
socio-demografinius veiksnius
Darbui specifinių įgūdžių poreikis
Pamaina Dirba naktimis
3 2 91 59,5 59 38,6
χ²=2,688;lls=2;p=0,261
Nedirba - - 41 53,2 36 46,8
Įtaka priimant darbo sprendimus
Lytis Vyras 6 9,4 40 62,5 18 28,1 χ²=2,319;lls=2;p=0,314 Moteris 7 4,2 111 66,9 48 28,9 Pareigos Gydytojas 11 5,7 126 65,3 56 29 χ²=0,072;lls=2;p=0,965 Rezidentas 2 5,4 25 67,6 10 27 Pamaina Dirba naktimis 12 7,8 100 65,4 41 26,8 χ²=4,461;lls=2;p=0,107 Nedirba 1 1,3 51 66,2 25 32,5 Darbo reikalavimai Lytis Vyras - - 52 81,3 12 18,8 χ²=2,008;lls=2;p=0,366 Moteris 5 3 129 77,7 32 19,3 Pareigos Gydytojas 4 2,1 156 80,8 33 17,1 χ²=3,340;lls=2;p=0,188 Rezidentas 1 2,7 25 67,6 11 29,7 Pamaina Dirba naktimis 3 2 118 77,1 32 20,9 χ²=1;lls=2;p=0,607 Nedirba 2 2,6 63 81,8 12 15,6
Sprendimų priėmimo laisvė
37 Analizuojant duomenis taip pat nustatyta, kad respondentų, kurie neturi vaikų darbo reikalavimai yra dažniau aukštesni (31,1 proc.) negu turinčių vaikų (14,4 proc.) (p<0,05) (χ²=8,237; lls=2; p=0,016).
Apibendrinant, gydytojo darbe reikalaujama specifinių įgūdžių, keliami dideli reikalavimai ir suteikiama maža sprendimų priėmimo laisvė. Vadovo parama gydytojų darbe buvo įvertinta, kaip per maža. Iš įstaigose dirbančių rezidentų buvo reikalaujama daugiau įgūdžių nei iš gydytojų.
3.2.2 Gydytojų streso vertinimas
Siekiant įvertinti streso lygį tirtoje gydytojų populiacijoje buvo vertinamas darbuotojų patiriamo streso lygis pagal tris skales – kognityvinę, elgsenos ir somatinę. Šios trys skalės sudarė 19 teiginių, kurių balų suma nuo 0 iki 100.
Iš tyrimo rezultatų matyti, kad elgsenos streso įvertis lygus 35,83±20,97 balams, somatinio streso įvertis lygus 21,51±16,36 balams, o kognityvinio streso įvertis lygus 26,82±18,25 balams. Galime teigti, kad gydytojų elgsenos streso lygis yra vidutinis, o somatinio ir kognityvinio – žemas (3.2.2.1 lentelė).
3.2.2.1 lentelė. Streso skalės rezultatai
Skalė N Vidurkis Standartinis nuokrypis
Elgsenos stresas 230 35,83 20,97
Somatinis stresas 230 21,51 16,36
Kognityvinis stresas 230 26,82 18,25
38
3.2.2.1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal streso lygį
Kaip matome tyrimo rezultatai atskleidė somatinio streso teigiamai silpną ryšį su amžiumi, vaikų skaičiumi ir darbo stažu. Taigi streso lygis priklauso nuo amžiaus, vaikų skaičiaus, darbo stažo ir krūvio (3.2.2.2 lentelė).
3.2.2.2 lentelė. Streso ryšys su socio-demografiniais veiksniais
Sąsajos Amžius Vaikų skaičius Darbo stažas Darbo krūvis
Elgsenos stresas r -0,019 0,021 0,022 -0,064 p 0,769 0,750 0,739 0,333 Somatinis stresas r 0,162 * 0,172** 0,168* -0,100 p 0,014 0,009 0,011 0,132 Kognityvinis stresas r 0,019 0,069 0,043 -0,006 p 0,778 0,297 0,513 0,929
r – Spearmano korel. koeficientas, p – reikšmingumas, *- <0,05; ** - <0,01
Tyrimo metu buvo analizuojamas stresas pagal lytį, vaikų skaičių, pareigas, profilį ir kitus veiksnius. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, statistiškai reikšmingų skirtumų vertinant streso lygį pagal socio-demografinius veiksnius nenustatyta (p>0,05). Tačiau somatinio streso vidutinis lygis dažniau pasireiškė terapinio (24,8 proc.) ir akušerijos-ginekologijos (31,3 proc.) profilio gydytojams, negu chirurginio profilio gydytojams (10 proc.) (p<0,05). Rezultatai pateikti 3.2.2.3 lentelėje.
43,9 79,6 66,1 48,7 19,5 31,3 7,4 0,9 2,6 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Elgsenos stresas Somatinis stresas Kognityvinis stresas
Pr
o
ce
n
tai
39
3.2.2.3 lentelė. Elgsenos, somatinio ir kognityvinio streso pasiskirstymas pagal socio-demografinius
veiksnius
Elgsenos stresas
Kintamieji Žemas Vidutinis Aukštas
χ²,lls,p N Proc. N Proc. N Proc.
Lytis Vyras 33 51,6 28 43,8 3 4,7 χ²=2,504;lls=2;p=0,286 Moteris 68 41 84 50,6 14 8,4 Vaikų skaičius Neturi vaikų 27 44,3 29 47,5 5 8,2 χ²=1,877;lls=4;p=0,758 Turi 1 vaiką 21 38,2 31 56,4 3 5,5 Turi 2 ir daugiau 52 46,4 51 45,5 9 8 Pareigos Gydytojas 85 44 95 49,2 13 6,7 χ²=0,771;lls=2;p=0,680 Rezidentas 16 43,2 17 45,9 4 10,8 Sritis/sektorius Chirurginio 25 50 23 46 2 4 χ²=4,719;lls=6;p=0,580 Terapinio 48 39,7 63 52,1 10 8,3 Akušerijos-ginekologijos 10 62,5 5 31,3 1 6,3 Kita 18 41,9 21 48,8 4 9,3 Somatinis stresas Lytis Vyras 54 84,4 9 14,1 1 1,6 χ²=2,12;lls=2;p=0,346 Moteris 129 77,7 36 21,7 1 0,6 Vaikų skaičius Neturi vaikų 51 83,6 10 16,4 - - χ²=2,789;lls=4;p=0,594 Turi 1 vaiką 45 81,8 9 16,4 1 1,8 Turi 2 ir daugiau 85 75,9 26 23,2 1 0,9 Pareigos Gydytojas 151 78,2 40 20,7 2 1 χ²=1,474;lls=2;p=0,478 Rezidentas 32 86,5 5 13,5 - - Sritis/sektorius Chirurginio 45 90 5 10 - - χ²=16,529;lls=6;p=0,011 Terapinio 91 75,2 30 24,8* - - Akušerijos-ginekologijos 11 68,8 5 31,3* - - Kita 36 83,7 5 11,6 2 4,7 Kognityvinis stresas Lytis Vyras 44 68,8 18 28,1 2 3,1 χ²=0,472;lls=2;p=0,790 Moteris 108 65,1 54 32,5 4 2,4 Vaikų skaičius Neturi vaikų 42 68,9 17 27,9 2 3,3 χ²=1,067;lls=4;p=0,899 Turi 1 vaiką 38 69,1 16 29,1 1 1,8 Turi 2 ir daugiau 71 63,4 38 33,9 3 2,7 Pareigos Gydytojas 127 65,8 61 31,6 5 2,6 χ²=0,051;lls=2;p=0,975 Rezidentas 25 67,6 11 29,7 1 2,7 Sritis/sektorius Chirurginio 37 74 13 26 - - χ²=5,94;lls=6;p=0,430 Terapinio 75 62 41 33,9 5 4,1 Akušerijos-ginekologijos 10 62,5 5 31,3 1 6,3 Kita 30 69,8 13 30,2 - -
