LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Gerda Dobrovolskytė
PACIENTŲ MOTYVACIJOS DALYVAUTI STOROSIOS ŽARNOS VĖŽIO
PROFILAKTIKOS PROGRAMOJE VERTINIMAS ŠAKIŲ RAJONE
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Studentė Mokslinė vadovė
Gerda Dobrovolskytė dr. Snieguolė Kaselienė
(2017-05-31) (2017-05-31)
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
PACIENTŲ MOTYVACIJOS DALYVAUTI STOROSIOS ŽARNOS VĖŽIO
PROFILAKTIKOS PROGRAMOJE VERTINIMAS ŠAKIŲ RAJONE Gerda Dobrovolskytė
Mokslinė vadovė dr. Snieguolė Kaselienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2017. 59 p.
Tyrimo tikslas – Įvertinti Šakių rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigų 50–74 metų amžiaus pacientų motyvaciją dalyvauti storosios žarnos vėžio profilaktikos programoje lemiančius veiksnius bei sveikatos priežiūros specialistų vaidmenį didinant motyvaciją.
Tyrimo metodika. Tyrimas buvo atliekamas vykdant 50–74 m. amžiaus pacientų, besikreipiančių į PASPĮ, anketinę apklausą. Apklausa atlikta Šakių rajono pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose. Bendras tiriamųjų skaičius N=390.
Rezultatai. Vertinant respondentų nuostatas, susijusias su jų baime susirgti SŽV, buvo pastebėta, kad dažniausiai jie sutiko su teiginiu, jog mano finansinis saugumas atsidurtų pavojuje, jeigu aš susirgčiau storosios žarnos vėžiu (67,6 proc.), taip pat sutiko, kad pagalvojus apie SŽV, širdis pradeda greičiau plakti (40,7 proc.) rečiausiai tiriamieji tikėjosi, jog SŽV susirgs per ateinančius metus (7,8 proc.).Pacientų nuostatos, skatinančios dalyvauti SŽV profilaktikos programoje, statistiškai reikšmingai skyrėsi priklausomai nuo amžiaus, lyties ir išsilavinimo. Tiriamųjų įsitikinimai, skatinantys dalyvauti SŽV profilaktinėje programoje, statistiškai reikšmingai nepriklausė nuo išsilavinimo, šeiminės padėties ir pajamų (p>0,05). Pacientų nuomone, svarbiausias vaidmuo didinant pacientų motyvaciją dalyvauti storosios žarnos vėžio profilaktikos programoje tenka šeimos gydytojui (96,4 proc.)
Išvados. 1.Vertinant respondentų nuostatas, susijusias su jų sveikata, baime susirgti SŽV bei dalyvavimu SŽV profilaktinėje programoje, taikant sveikatos įsitikinimų modelį buvo nustatyta, kad dauguma tiriamųjų rūpinasi savo sveikata ir mano, kad yra svarbu užsiiminėti sveikatą stiprinančia veikla, yra įsitikinę, kad SŽV profilaktinė patikra yra labai naudinga ir gali padėti anksčiau rasti pakitimus bei sumažinti tikimybę mirti nuo SŽV bei mano, kad jeigu susirgtų SŽV, jų finansinis saugumas atsidurtų pavojuje. Dalyvavusių ir nedalyvavusių SŽV profilaktinėje
programoje tiriamųjų nuostatos statistiškai reikšmingai skyrėsi. Dalyvavę šioje profilaktinėje programoje labiau jautė baimę susirgti SŽV, dažniau buvo įsitikinę, kad dalyvavimas SŽV patikros programoje yra naudingas ir gali padėti išvengti šio vėžio bei dažniau teigė, kad rūpinasi savo sveikata, lyginant su nedalyvavusiais (p<0,05). 2. Pacientų nuostatos, skatinančios dalyvauti SŽV profilaktikos programoje, statistiškai reikšmingai skyrėsi priklausomai nuo amžiaus, lyties ir išsilavinimo: 60-74 m. amžiaus bei gyvenantys mieste respondentai dažniau nei jaunesni bei gyvenantys kaime nerimavo, kad gali susirgti SŽV bei teigė, kad jaučiasi patenkinti, kai atlieka profilaktinį SŽV tyrimą; moterys dažniau nei vyrai buvo įsitikinę, kad gali susirgti SŽV bei ieškojo informacijos apie sveikatos pagerinimą (p<0,05). Tiriamųjų įsitikinimai, skatinantys dalyvauti SŽV profilaktinėje programoje, statistiškai reikšmingai nepriklausė nuo išsilavinimo, šeiminės padėties ir pajamų (p>0,05). 3. Pacientų nuomone, svarbiausias vaidmuo didinant pacientų motyvaciją dalyvauti storosios žarnos vėžio profilaktikos programoje tenka šeimos gydytojui (96,4 proc.) bei slaugytojui (77,8 proc.), o mažiausiai svarbus - sveikatos priežiūros koordinatoriui (65,8 proc.), tačiau atsakomybę už paciento dalyvavimą SŽV profilaktikos programoje turėtų pasidalinti patys pacientai (74,9 proc.) ir šeimos gydytojas (45,9 proc.). Dauguma respondentų teigė, kad apie šią programą sužinojo iš šeimos gydytojo (71,5 proc.) apsilankymo pas jį metu ir teigė, kad informuoti apie programą turėtų būtent šeimos gydytojas (88,4 proc.). Tik dešimtadalis tiriamųjų nurodė, kad informaciją apie SŽV profilaktikos programą gavo iš slaugytojų, mažiau nei 4 proc. – sveikatos priežiūros koordinatorių.
SUMMARY
Public Health Management
EVALUATION OF PATIENTS’ MOTIVATION TO PARTICIPATE IN THE PROGRAMME FOR COLORECTAL CANCER PREVENTION IN ŠAKIAI REGION
Master thesis by Gerda Dobrovolskytė Scientific supervisor Dr. Snieguolė Kaselienė
Department of Health management, Faculty of Public Health, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2017. 59 p.
Purpose of the study is to evaluate the factors affecting and influencing the motivation of the primary health care institutions’ patients, aged between 50 and 74, to participate in the programme for colorectal cancer prevention and examine the role of the health care professionals in enhancing the motivation.
Methodology of the study. The data for the study was collected by conducting questionnaire surveys of the patients aged between 50 and 74, who requested primary health care services. The survey was conducted at the primary health care institutions of Šakiai region. Total number of subjects surveyed is 390.
Main results of the study. The evaluation of the respondents’ attitude, related with the fare of getting colorectal cancer, showed, that most often they agreed with the assertion, that their financial safety would be endangered if they got colorectal cancer (67,6 %). They also agreed that the heart begins to race when thinking about colorectal cancer (49,7 %). The subjects thought that at least likely was the possibility for them to get colorectal cancer in a year (7,8 %). Patients’ attitudes, that encouraged participating in colorectal cancer prevention program, statistically significantly varied depending on age, gender, education. Subjects’ attitudes, that encouraged participating in colorectal cancer prevention program, statistically significantly did not depend on education, marital status and income (p>0,05). In patients‘ opinion, the most important role while increasing the motivation to participate in colorectal cancer prevention program is played by the family doctor (96,4 %).
Conclusions. 1. The evolution of patients’ attitude, related with their health, fare of getting colorectal cancer and participation in colorectal cancer prevention program which was based on Health belief model showed that most of the subjects cared about their health and thought that it
was important to engage in health-improving activities. They were also convinced that colorectal cancer prevention program was very useful and could help find changes earlier and reduce the probability of dying from colorectal cancer. The subjects also thought that if they got colorectal cancer, their financial safety would be endangered. The attitudes of the subjects who participated in colorectal cancer prevention program statistically significantly varied from those who did not. The patients who participated in the program in comparison with those who did not more often fared getting colorectal cancer, were more often convinced that participation in the prevention program was useful and could help avoid this disease, they more often claimed that they cared for their health (p<0,05). 2. The patients‘ attitudes, encouraging to participate in colorectal cancer prevention program statistically significantly varied depending on age, gender, education. The respondents aged from 60 to 74, living in the city more often than the younger respondents living in the village were concerned that they could get colorectal cancer. They said that were pleased when the preventive test was done. Women more often than men were convinced that they could get colorectal cancer and search for information about health improvement (p<0,05). Subjects’ attitudes, that encouraged participating in colorectal cancer prevention program, statistically significantly did not depend on education, marital status and income (p>0,05). 3. In patients’ opinion, the most important role while increasing the motivation to participate in colorectal cancer prevention program is played by the family doctor (96,4 %) and nurse (77,8 %), the least important – by healthcare coordinator (65,8 %), but the responsibility for participation in the colorectal cancer prevention program should be divided between the patients themselves (74,9 %) and family doctor (45,9 %). The majority of the subjects (71,5 %) said that they have learnt about the program during their visit to the family doctor and claimed that the family doctor should provide all the information about it (88,4 %). Only one tenth of subjects said that they got the information about colorectal cancer prevention program from their nurse, less than 4 % pointed out the healthcare coordinator.
SANTRUMPOS ES – Europos Sąjunga
iFOBT – Imunocheminio slapto kraujavimo testas
PAASPĮ – Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaiga PASPĮ – Pirminė asmens sveikatos priežiūros įstaiga
PP – Prevencinės programos
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija SŽV – Storosios žarnos vėžys
PAGRINDINIAI TERMINAI IR SĄVOKOS
Profilaktika – priemonių, padedančių saugoti, stiprinti ir atkurti sveikatą bei išvengti ligų visuma [1].
Storosios žarnos vėžys – piktybinis navikas, kuris gali lokalizuotis gaubtinėje ir aklojoje, riestinėje ir tiesiojoje žarnoje [2].
Kolorektalinis vėžys – gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys [2].
Sveikatos įsitikinimų modelis (SĮM) – tai tikimybių teorija, teigianti, kad individo elgesį galima numatyti remiantis tam tikrais dalykais, kuriuos individas gali svarstyti priimdamas sprendimą apie elgesį [3].
TURINYS
ĮVADAS ... 9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1.1. Storosios žarnos vėžio epidemiologija ... 12
1.2. Storosios žarnos vėžio profilaktika ... 13
1.3. Sveikatos įsitikinimų modelis ... 16
1.4. Pacientų motyvaciją dalyvauti storosios žarnos vėžio profilaktikos programoje didinantys ir mažinantys veiksniai ... 19
1.5. Šeimos gydytojo, slaugytojo ir sveikatos priežiūros koordinatoriaus vaidmuo didinant pacientų motyvaciją ... 21
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 25
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 28
3.1. Respondentų socialinės demografinės charakteristikos ... 28
3.2 Pacientų nuostatos, skatinančios dalyvavimą storosios žarnos vėžio profilaktikos programoje, taikant sveikatos įsitikinimų modelį ... 31
3.3 Pacientų nuostatos, skatinančios dalyvauti storosios žarnos vėžio profilaktikos programoje, priklausomai nuo socialinių demografinių veiksnių ... 38
3.4 Pacientų nuomonė apie šeimos gydytojo, slaugytojo, sveikatos priežiūros koordinatoriaus vaidmenį didinant pacientų motyvaciją dalyvauti storosios žarnos vėžio profilaktinėje programoje ... 41
IŠVADOS ... 48
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 49
LITERATŪRA ... 50
ĮVADAS
Vėžys Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, yra aktuali sveikatos problema, o prevencija – prioritetinė sveikatos politikos sritis [4]. Kasmet visame pasaulyje 8,2 mln. žmonių miršta dėl piktybinių navikų [5].
Storosios žarnos vėžys (toliau – SŽV) Europoje yra trečias pagal dažnį tarp visų vėžinių susirgimų, trečias dažniausiai diagnozuojamas vėžys vyrams ir antras pagal dažnį – moterims [6]. Europoje kasmet diagnozuojama daugiau nei 432 tūkst. naujų SŽV atvejų, o iki 2020 metų, prognozuojama, šis rodiklis išaugs iki 502 tūkst. atvejų [7]. Lietuvoje vyrams ir moterims kasmet diagnozuojama apie 1,5 tūkst. naujų kolorektalinio vėžio atvejų, o sergamumas šia liga kiekvienais metais didėja. Didžiausias sergamumas fiksuojamas tarp vyresnių nei 50 metų amžiaus asmenų. Didelė dalis naujų nustatytų storosios žarnos vėžio atvejų – III ir IV stadijos. Anksti nustatytą SŽV įveikti daug lengviau [8].
Viena iš efektyvių šios problemos sprendimo galimybių laikomas ankstyvosios diagnostikos prevencinių programų, kurias rekomenduoja autoritetingos tarptautinės organizacijos, įgyvendinimas [9,10]. Literatūros duomenimis, prevencinių programų įgyvendinimas, užtikrinant pakankamas dalyvių apimtis, leidžia sumažinti sergamumą onkologinėmis ligomis 30–70 proc., o mirtingumą nuo jų – apie 30 proc. per 5 metus [11,12].
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) savo dokumentuose pabrėžia, kad onkologinių ligų našta gali būti gerokai sumažinta taikant efektyvias prevencijos priemones, didinant jau egzistuojančių prevencijos ir intervencijos priemonių efektyvumą bei kontrolę [13].
Aktualumas: Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, daug dėmesio skiriama pacientų dalyvavimui storosios žarnos vėžio profilaktikos programoje, atlikti prevencinės programos efektyvumo vertinimai. Siekiant diagnozuoti vėžinius susirgimus pradinėse stadijose būtina, jog kuo didesnė dalis pacientų dalyvautų storosios žarnos vėžio profilaktikos programoje, dėl šios priežasties, siekiant teigiamai veikti dalyvaujančių pacientų skaičių, būtina nustatyti veiksnius, kurie lemia pacientų motyvaciją šioje programoje dalyvauti.
Naujumas: Pacientų motyvacija dalyvauti storosios žarnos vėžio profilaktikos programoje Šakių rajone nebuvo tirta.
Praktinė reikšmė: Šakių rajone nėra atlikta tyrimų, kurie analizuotų pacientų motyvaciją dalyvauti storosios žarnos vėžio profilaktikos programoje, galimybė įvertinti pacientų požiūrį padėtų nustatyti silpnąsias SŽV profilaktikos programos sritis, tobulinti ir pagerinti jas. Tyrimo rezultatai gali būti taikomi profilaktikos programoms kurti.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas – įvertinti Šakių rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigų 50–74 metų amžiaus pacientų motyvaciją dalyvauti storosios žarnos vėžio profilaktikos programoje lemiančius veiksnius bei sveikatos priežiūros specialistų vaidmenį didinant motyvaciją.
Uždaviniai:
1. Įvertinti pacientų nuostatas, skatinančias dalyvavimą storosios žarnos vėžio profilaktikos programoje taikant sveikatos įsitikinimų modelį;
2. Palyginti pacientų nuostatas, skatinančias dalyvauti storosios žarnos vėžio profilaktikos programoje, priklausomai nuo socialinių demografinių veiksnių; 3. Išanalizuoti pacientų požiūrį į šeimos gydytojo, slaugytojo ir sveikatos priežiūros
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Storosios žarnos vėžio epidemiologija
Storosios žarnos vėžys Europoje yra trečias pagal dažnį tarp visų vėžinių susirgimų. Europoje kasmet diagnozuojama daugiau nei 432 tūkst. naujų SŽV atvejų ir iki 2020 metų šis rodiklis išaugs iki 502 tūkst. atvejų [14]. Storosios žarnos vėžiu dažniau sergama išsivysčiusiose Vakarų valstybėse, ši liga dažnesnė tarp aukštesnio socialinio sluoksnio žmonių. Šiuo metu didžiausias sergamumas yra Šiaurės ir Vakarų Europoje, Šiaurės Amerikos šalyse, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje [15]. Sergamumas storosios žarnos vėžiu Europos Sąjungoje svyruoja nuo 21 Graikijoje iki 64 Čekijoje naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų per metus [14].
Lietuvoje storosios žarnos vėžys tarp visų piktybinių navikų užima trečiąją vietą, o pacientų, susirgusių storosios žarnos vėžiu, 5 metų išgyvenamumo rodikliai yra vieni mažiausių Europoje [8]. Lietuvoje gyventojų sergamumas storosios žarnos vėžiu nuo 2010 m. didėjo, 2015 m. 100 tūkst. gyventojų teko 43,5 nauji susirgusieji. Nuo 2009 m. didėjusi 50–74 m. amžiaus gyventojų,dalyvavusių storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programoje, dalis 2015 m. pasiekė 50,3 proc. Lietuvoje vyrai ir moterys vieni aktyviausių programos dalyvių ES, šalį lenkia tik Belgija, Jungtinė Karalystė.Jei pasitikrinusių asmenų daugės ir toliau, per kelerius metus bus pasiekta gerų rezultatų [1].
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja pasiekti, kad storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje dalyvautų 65 proc. tikslinės grupės asmenų [16]. Amerikos vėžio asociacijos tikslas buvo dėl storosios žarnos vėžio patikrinti 75 proc. tikslinės grupės, t. y. 50 ir vyresnių asmenų [17].
Storojo žarnyno vėžio rizikos veiksniai. Storosios žarnos vėžio formavimasis yra ilgas procesas, trunkantis 10–15 metų, kurį galima kontroliuoti ir taip sumažinti sergamumą šios lokalizacijos vėžiu ir mirtingumą nuo jo. Žmogaus senėjimas, nesveika mityba, fizinio aktyvumo stoka, antsvoris, nutukimas, tabako rūkymas, ikinavikinės storojo žarnyno ligos, nepalanki šeimos ligų istorija – tai SŽV rizikos veiksniai. Žmogui prieinamos svarbiausios priemonės mažinti SŽV riziką – sveika mityba, kasdieninė fizinė veikla [8], reguliarūs sveikatos patikrinimai – dalyvavimas SŽV prevencinėje programoje .
Siekiant sumažinti rizikos veiksnių paplitimą, svarbu, kad net ir neturėdami jokių nusiskundimų pacientai dalyvautų atrankinėje patikros programoje.
1.2. Storosios žarnos vėžio profilaktika
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos nacionaliniu arba regioniniu lygiu vykdomos praktiškai visoje ES. Didžiojoje Britanijoje SŽV profilaktikos programa nacionaliniu lygiu pradėta vykdyti 2006 m. liepos mėnesį. 60–69 metų amžiaus gyventojams kas dvejus metus atliekamas imunocheminio slapto kraujavimo testas (iFOBT). Nuo 2010 m. SŽV profilaktikos programa išplėsta iki 74 metų amžiaus. Ja siekiama 16 proc. sumažinti mirtingumą nuo SŽV [18,19 ].
Pirmajame Didžiosios Britanijos SŽV profilaktikos programos etape atlikti iFOBT buvo pakviesta 2,1 mln. 60–69 metų amžiaus gyventojų. Mėginius atliko 49,6 proc. vyrų ir 54,4 proc. moterų. Iš 1,08 mln. atliktų iFOBT teigiami tyrimo rezultatai buvo 2,5 proc. vyrų ir 1,5 proc. moterų. 94 proc. asmenų, turinčių teigiamą iFOBT atsakymą, buvo atliktas tolimesnis storojo žarnyno ištyrimas. 10,1 proc. tirtų asmenų nustatytas storosios žarnos vėžys. [20].
Kroatijoje atlikta išsami studija apie SŽV nacionalinę atrankinės patikros programą, ji vykdyta 2007–2011 metais. 1,06 mln. asmenų buvo pakviesta atsakyti į SŽV atrankinės patikros programos klausimyną bei jį grąžinti kartu su išmatų mėginiu. Juos grąžino 17,1 proc. asmenų, kurių 6,9 proc. turėjo teigiamą iFOBT. Kolonoskopija atlikta 66 proc. Per SŽV atrankinę patikrą buvo diagnozuota 472 SŽV atvejai. Tai sudarė 5,5 proc. kolonoskopijų, 3,8 proc. – teigiamų iFOBT ir 0,26 proc. – dalyvavusių asmenų tyrime skaičiaus. Storosios žarnos polipai nustatyti 39 proc. kolonoskopuotų asmenų [21].
Pirmoji šalis Europoje 2002 metais, pradėjusi vyresniems negu 55 metų žmonėms SŽV atrankinės patikros programoje naudoti profilaktinę kolonoskopiją, buvo Vokietija. Atrankinė kolonoskopija yra alternatyva iFOBT, kuris nuo 50 iki 54 metų amžiaus Vokietijoje atliekamas kasmet, o nuo 55 metų amžiaus – kas dvejus metus [22]. Paskelbti 2,8 mln. atrankinių kolonoskopijų, atliktų 2003–2008 metais, rezultatai rodo, kad šešerių metų kolonoskopijų kaupiamasis aktyvumas tarp moterų yra 17,2 proc., tarp vyrų –15,5 proc.. Iki 10 mm skersmens storosios žarnos polipai nustatyti 25,8 proc. tirtų vyrų, ir 16,7 proc. moterų (vidurkis 19,4 proc.). 10 mm ir didesnio diametro polipai nustatyti 6,4 proc. tirtų žmonių. SŽV diagnozuotas 0,9 proc., daugumai jų – 70 proc. – ankstyvose stadijose [23]. Vokietijoje per pirmuosius aštuonerius metus storosios žarnos polipai buvo nustatyti ir pašalinti daugiau nei 300 tūkst. atrankos dalyvių. Matematiniai skaičiavimai parodė, kad tai neleido atsirasti apie 99 tūkst. naujų SŽV atvejų, o 50
tūkst. SŽV diagnozuotas ankstyvose ligos stadijose. Vokietijoje planuojama per dešimtmetį atrankinę kolonoskopiją atlikti 40 proc. moterų ir 30 proc. vyrų, vyresnių nei 55 metai [24].
Lietuvoje SŽV ankstyvosios diagnostikos finansavimo programos pradėtos vykdyti nuo 2009 m. liepos 1 d., kai bandomieji projektai startavo Vilniaus ir Kauno apskrityse, o jų geografija nuosekliai plėtėsi Nuo 2012 m. sausio 1 d. prisijungė Klaipėdos ir Šiaulių apskritys, nuo 2013 m. liepos 1 d. – Panevėžys ir Tauragė, nuo 2014 m. sausio 1 d. – Alytaus apskritis. Nuo 2014 m. liepos 1 d., kuomet prisijungė Telšių, Utenos, Marijampolės apskritys, SŽV programa jau vykdoma visoje Lietuvoje [25].
Vykdant programą 50–74 metų amžiaus moterims ir vyrams 1 kartą per 2 metus atliekamas slaptojo kraujo išmatose tyrimas, iFOBT testas. Nustačius slaptą kraujavimą, pacientas siunčiamas konsultuotis pas gydytoją specialistą, atliekama kolonoskopija ir, esant reikalui, paimama biopsijos medžiaga. Nustatytas slaptas kraujavimas leidžia iš anksto nuspėti storosios žarnos vėžį. Kolonoskopija ir, jei reikia, biopsija yra vienintelis būdas objektyviai patvirtinti storosios žarnos vėžio diagnozę (1.2.1 pav.).
1.2.1 pav. Pateiktas storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos profilaktikos programos algoritmas. Paciento informavimo ir iFobt rezultatų įvertinimo paslauga Jei iFobt (-) kartojama po 2 m. Jei iFobt (+) Paciento siuntimas pas gydytoją specialistą atlikti kolonoskopiją Gydytojo specialisto konsultacija su kolonoskopija, jei reikia biopsijos paėmimui
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programai skirtos ir panaudotos lėšos augo, patikrintų asmenų skaičius nuolat didėjo (1.2.2 pav.)
1.2.2 pav. Kasmet storosios žarnos vėžio profilaktikos programoje dalyvauja vis daugiau žmonių
Analizuojant Lietuvos gyventojų aktyvumą, dalyvaujant stosrosios žarnos vėžio profilaktikos programoje, didžiausias aktyvumas stebimas 2014m. ir 2016 m. (1.2.3 pav.).
1.2.3 pav. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos profilaktikos programoje dalyvavusių asmenų skaičius
2,41 2,69 2,985 2,37 2,63 2,941 2014 m. 2015 m. 2016 m.
Programos finansavimas
Skirta mln. Eur Panaudota mln. Eur
36,379 86,731 66,829 147,549 141,64 234,324 210,543 232 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. A sm en ų s k ai či u s tū k st . Metai
Profilaktinės vėžinių susirgimų programos Lietuvoje egzistuoja jau seniai, kasmet SŽV profilaktikos programoje dalyvauja vis daugiau žmonių, tačiau susidomėjimas ir pacientų dalyvavimas jose nėra toks didelis, koks turėtų būti, atsižvelgiant į tai, jog kiekvienas pacientas privalo būti suinteresuotas kuo ankstesnėje stadijoje sužinoti apie vėžinį susirgimą ir tokiu atveju turėti žymiai didesnes galimybes pasveikti.
1.3. Sveikatos įsitikinimų modelis
Sveikatos įsitikinimų modelis sukurtas 1950 m. JAV. Modelio pradininkai – visuomenės sveikatos tarnybos socialiniai psichologai G. Hochbaum, S. Kegels bei I. Rosenstock [26,27].
Sveikatos įsitikinimų modelį sudaro šie komponentai:
suvoktas jautrumas – suvokiama asmeninė susirgimo SŽV rizika, didesnis suvoktas jautrumas labiau skatina dalyvauti apsisaugančioje veikloje – atrankinėje SŽV profilaktikos programoje;
suvoktas rimtumas – sirgimo SŽV pasekmių vertinimo laipsnis. Jei pacientas galimas ligos pasekmes suvokia kaip rimtas ir jų bijo, tikėtina, kad jis bus linkęs dalyvauti SŽV patikros programoje;
suvokta nauda – dalyvavimo apsaugančioje SŽV pasekmių veikloje naudos įsisavinimo laipsnis. Motyvacija dalyvauti SŽV patikros programoje sąlygota suvoktų šio elgesio pasekmių. Jei pacientas mano, kad SŽV patikra gali apsaugoti nuo SŽV, taip pat mato kitus prevencinio elgesio privalumus, bus labiau linkęs tikrintis dėl SŽV;
suvoktos kliūtys – tai veiksniai, kliudantys pacientui įsitraukti į sveikatą saugantį elgesį. Kliūtys gali veikti iš individo vidaus ar iš išorės. Teoriškai, kuo daugiau naudos ir kuo mažiau kliūčių pacientas suvoks, tuo bus labiau linkęs tikrintis;
pasitikėjimas – tai individo tikėjimas savo galimybėmis teisingai ir sėkmingai atlikti veiksmus, padedančius pasiekti teigiamas pasekmes;
sveikatos motyvacija – individo nuostata į sveikatą ir domėjimosi ja mastas [3]. Šio modelio esmė yra tai, kad sveikata ir (ar) ligos grėsmė priklauso nuo žmogaus elgesio [26].Vienas dažniausiai naudojamų Sveikatos įsitikinimų modelio pritaikymo praktikoje metodų yra V. L. Champion modelis (kartu su bendraautoriais galutinis modelio variantas pasiūlytas 1997
m.) [28]. Modelyje teigiama, kad baimė yra pagrindinis veiksnys, sukeliantis grėsmės, veikimo, naudos, suvokimo ir veiksmingumo pojūčius. Suvokta nauda reiškia, kad, pvz., anksti diagnozuotas vėžys pagydomas [28,5]. Šiame modelyje, kuris parodo, kad įsitikinimai turi didžiulę reikšmę sveikatos elgsenai (pvz:. Tikėjimas, kad bus diagnozuota liga, nejaučiant jokių ligos simptomų, ir kad anksti pradėjus gydymą, bus pasiekta gerų rezultatų [29,30,3].
Sveikatos įsitikinimų modelis taikytas įvairiose srityse, autorės Aušros Želvienės Daktaro disertacijos „Moterų dalyvavimo atrankinėje mamografinėje patikroje sąryšis su jų nuostatomis į krūties vėžį, krūtų savityrą ir mamografinį ištyrimą„[3], autorė siekė įvertinti moterų dalyvavimo atrankinėje mamografinėje patikroje sąryšį su jų nuostatomis į krūties vėžį, krūtų savityrą ir mamografinį ištyrimą. Patikrino ir įteisino Champion VL sveikatos įsitikinimų modelio skalės klausimyną, kuris yra tinkamas Lietuvos moterų nuostatoms į krūties vėžį, krūtų savityrą ir atrankinę mamografinę patikrą tirti. Autorė pažymi, kad sveikos gyvensenos motyvacijos skalė turi būti padalinta į požiūrio į sveiką gyvenseną ir veiklos sveikatos labui subskales.
Čepanauskienės R., Kalibatienės D., Gurevičiaus R. atliktame tyrime vyrų požiūrio į ankstyvą prostatos vėžio diagnostiką sąsajos su sveikatos įsitikinimais [29]. Tyrime siekta išanalizuoti ir įvertinti vyrų, dalyvavusių ankstyvos prostatos vėžio diagnostikos programoje, sveikatos įsitikinimus, jų sąsajas su sociokultūriniais veiksniais. Programoje dalyvavusiems asmenims taikyta anketinė apklausa, atskleidžianti kai kuriuos socialinius ir demografinius respondentų požymius, kokybiniam sveikatos įsitikinimų tyrimui panaudotas V. Champion klausimynas, taikomas onkologinių ligų profilaktikos programose. Tiriant vyrų sveikatos įsitikinimus pagal penkias koncepcijas – suvoktus jautrumą, rimtumą, naudą, kliūtis ir sveikatos motyvaciją, nustatyta, jog visose sveikatos nuostatų srityse tarp atsakymų į pogrupių klausimus balų vidurkių buvo statistiškai reikšmingi skirtumai. Atsakymai į visų pogrupių klausimus gerokai varijavo. Tyrimas parodė, kad sveikatos motyvacija buvo svarbiausias stimulas dalyvauti ankstyvos prostatos vėžio profilaktikos programoje (vertinimų vidurkis 2,54 iš 3 balų) lyginant su suvoktu rimtumu (2,16 balo; t= 34,5, df=16 574, p<0,0001), suvoktu jautrumu (1,81 balo; t=67,0, df=14 206, p<0,0001) ir suvoktomis kliūtimis (1,97 balo; t=58,7, df=22 494, p<0,0001). Sveikatos motyvacijos nuostatos – noras anksti nustatyti sveikatos problemas, išsaugoti gerą sveikatą, informacijos apie sveikatos pagerinimą paieškos, nuomonė, kad reikia užsiimti sveikatą stiprinančia veikla, reguliarus sveikatos tikrinimasis, tinkamas fizinis aktyvumas – mažiausiai išreikštos buvo pensininkų ir nedirbančiųjų grupėse, o daugiausiai – tarnautojų grupėje. Sveikatą
stiprinanti veikla, profilaktinis sveikatos tikrinimasis mažiausiai svarbūs buvo darbininkams, lyginant su kitomis socialinėmis grupėmis.
Čepanauskienės R., Kalibatienės D. atliktame tyrime apie Sveikatos įsitikinimų modelio taikymą priešinės liaukos vėžio ankstyvo diagnozavimo programoje, autoriai siekė išanalizuoti ir įvertinti užsienio ir šalies autorių mokslinę literatūrą apie sveikatos įsitikinimų modelio taikymą diagnozuojant onkologines ligas, tarp jų – ir prostatos vėžį. Įvertinus šalyje vykdomos profilaktinės programos rezultatus nustatyta, kad nors ir pagerėjo ankstyvų stadijų prostatos vėžio diagnostika, ištirtųjų skaičius nepakankamai didelis. Prostatos vėžio atrankos rezultatai galėtų būti geresni, jei vyrai būtų labiau motyvuoti dalyvauti šioje programoje. Sveikatos įsitikinimų modelio taikymas pagerina onkologinių ligų ankstyvą diagnozavimą, pritraukia daugiau žmonių į lėtinių ligų profilaktines programas, padidina motyvaciją. Daugelyje studijų įrodyta, kad V.L. Champion modelis yra moksliškai pagrįstas ir patikimas siekiant nustatyti žmonių nusiteikimą dėl sveikatos ir prognozuoti jų požiūrį į vėžio profilaktines programas bei jų elgesį atrankos metu [31].
Juozapavičienė D. tyrė pacientų dalyvaujančių profilaktinėje storosios žarnos vėžio patikroje, pasitenkinimą endoskopiniu tyrimu. Vienam iš skyrių užsimena apie sveikatos įsitikinimų modelį, kad efektyvumas taikant Sveikatos įsitikinimų modelį profilaktinėje storosios žarnos vėžio patikroje, gali būti veiksmingas būdas skatinti visuomenę dalyvauti profilaktinėse vėžio programose [32]. Dar vienas tyrimas, autorės Juozapavičienė D., Riklikienė O., [33] analizuoja požiūrio į profilaktines storosios žarnos vėžio patikros programas kaitą, taikant Sveikatos įsitikinimų modelį teoriškai analizuoja žmonių požiūrį į profilaktines storosios žarnos vėžio patikros programas, elgesio ir įsitikinimų kaitą, dalyvavimo patikrose motyvus, pasitelkiant Sveikatos įsitikinimų modelį ir jo teiginius.
Rossi P. 2005 m. kartu su bendraautoriais taikė sveikatos įsitikinimų modelį, siekdami nustatyti kliūtis ir motyvuojančius veiksnius, susijusius su storosios žarnos vėžio patikros programomis. Autoriai nustatė, kad įtakos patikros veiksmingumui gali turėti prieinamumas ar atstumas, gyvenamoji vieta, nepasitikėjimas medicinos specialistais, procedūrų ir rezultatų baimė, storosios žarnos vėžio rizikos suvokimas (šeimos anamnezė, simptomai). Tyrimo rezultatai parodė, kad trečdalis dalyvių nebuvo informuoti apie profilaktines patikros programas, kiti teigė, kad buvo informuoti, tačiau dėl laiko stokos, atstumo ir dėl to, kad „jautėsi sveiki“, nedalyvavo programose. Taip pat nustatyti reikšmingi skirtumai tarp tiriamųjų grupių, susijusių su
gyvenamąją vieta, išsilavinimu, šeimine anamneze, tyrimų ir rezultatų baime. Miesto gyventojai, lyginant su kaimo gyventojais, ir turintys aukštesnįjį išsilavinimą, labiau rūpinasi savo sveikata. Nustatyta, kad didesnė dalis tų, kuriems tyrimas buvo atliekamas pakartotinai, jautė baimę, nerimą, sumišimą dėl tyrimo atlikimo ir galimų rezultatų. Skirtumų, susijusių su amžiumi ir lytimi, nebuvo nustatyta. Psichologinės kliūtys buvo būdingos ne tik pagyvenusiems, bet ir vidutinio amžiaus žmonėms [34].
Kitas tyrimas vertino afroamerikiečių požiūrį ir įsitikinimus apie storosios žarnos vėžio prevenciją, nustatytos ribotos žinios tarp vyrų ir moterų, kurios kelia baimę ir nenorą gauti informacijos apie prevenciją. Iš visų rasinių grupių afroamerikiečiai SŽV serga dažniausiai. Daugelis SŽV suvokė kaip grėsmę, tačiau išreiškė neigiamą požiūrį ir baimę į patikrinimo procedūras ir galimus neigiamus rezultatus. Pagrindinės kliūtys buvo susijusios su menku išsilavinimu ir žema socialine padėtimi. Taikant Sveikatos įsitikinimų modelį nustatyta, kad vyresnio amžiaus afroamerikiečiams labiau nei jaunesniems reikia daugiau informacijos ir mokymų, siekiant padidinti jų informuotumą apie profilaktikos svarbą [35]. Nustatyta, kad išsilavinimas turi įtakos žinioms, požiūriui ir įsitikinimams, susijusiems su SŽV programomis. Tyrimo duomenimis, daugelis žmonių buvo girdėję ar žinojo apie profilaktines patikros programas, tačiau niekada jose nedalyvavo dėl neigiamo požiūrio į patikrinimo testus.
Kai kurie tyrėjai pabrėžia, kad SĮM akcentuoja tik neigiamus veiksnius ir per mažai vertina pozityvią sveikos gyvensenos motyvaciją [36]. Šio modelio esmė – suvokta ligos grėsmė, gali skatinti teigiamai veikti paciento apsisprendimą dalyvauti SŽV profilaktikos programoje.
1.4. Pacientų motyvaciją dalyvauti storosios žarnos vėžio profilaktikos
programoje didinantys ir mažinantys veiksniai
Storosios žarnos vėžys – su socialiniais ekonominiais veiksniais glaudžiai susijusi liga [37]. Gyvenimo būdo veiksniai, susiję su mažu fiziniu aktyvumu, riebaus ir kaloringo maisto vartojimu, sąlygoja sergamumo storosios žarnos vėžiu didėjimą.
Lietuvoje, taikant skirtingas metodologijas, atlikta keletas tyrimų, kuriuose buvo nagrinėti gyventojų dalyvavimo prevencinėse programose veiksniaibei nedalyvavimo jose priežastys. Tyrimų duomenimis, informuotumas, žinios ir dalyvavimas onkologinių ligų prevencijos programose susijęs su socialiniais, ekonominiais ir demografiniais veiksniais [38,39] taip pat
apsilankymais pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje pas šeimos gydytoją [38]. Tiriant gyventojų nedalyvavimo prevencinėse programose priežastis nustatyta, jog pagrindine nedalyvavimo onkologinių ligų prevencinėse programose priežastimi gyventojai nurodė gerą savijautą [40]. Kitų šalių tyrimuose taip pat nustatomos įvairios nedalyvavimo vėžio patikrose priežastys. Suomijos vyrai pagrindinėmis nedalyvavimo priešinės liaukos vėžio patikroje priežastimis nurodė kvietimo pamiršimą, anksčiau atliktą PSA testą, o vyrai, nedalyvavę patikroje, teigė, kad negavo kvietimo [41]. Suomijos moterys pagrindine nedalyvavimo krūties vėžio patikroje priežastimi įvardijo neseniai atliktą mamografinį tyrimą, tačiau nurodomos ir kitos priežastys – jaudulys ir baimė, žinios ir požiūris, taip pat patikros organizavimo ypatumai [42].
Airijoje 2012 m. atliktas tyrimas, siekiant nustatyti nedalyvavimo priežastis SŽV profilaktikos programoje. Jis parodė, kad pacientai į gydytojus dėl SŽV patikros linkę kreiptis tik tada, jei jų giminėje yra buvę vėžio atvejų. Nesikreipia dėl nemalonaus tyrimo, diskomforto ar galimo gėdos jausmo tyrimo metu, dėl laiko stokos, dažnas nenori praleisti darbo dienos. Informuotumas apie iFOBT tyrimą nesiekė net 10 proc. [43].
Jungtinėje Karalystėje 2014 m. atliktas tyrimas tik pagrindė kitose šalyse darytus tyrimus apie nepakankamą pacientų informuotumą apie storosios žarnos vėžio profilaktikos programą ir taip lemiantį žemą dalyvavimą SŽV profilaktikos programoje [44].
Iš kitų šalių atliktų tyrimų matyti, kad motyvaciją dalyvauti SŽV profilaktikos programoje veikiantys veiksniai buvo baimė ir nerimas, gydytojo neprofesionalumas, laiko trūkumas (tiek gydytojo skirto laiko pacientui, tiek paciento laiko profilaktiškai pasitikrinti), per mažas informavimas apie SŽV profilaktikos programą. Rezultatas – mažas pacientų aktyvumas. Kitų profilaktinių programų, taip pat ir SŽV, dalyvių motyvaciją mažinantys veiksniai yra šie: patologijos simptomatikos nejautimas, nesugebėjimas jos identifikuoti, gera savijauta, paciento laiko trūkumas, laiko trūkumas vizito pas gydytoją metu. Motyvaciją didinantys veiksniai: ligos padarinių išvengimas, ligos progresavimo sustabdymas, gyvenimo kokybės išlaikymas, pagerėjimas.
1.5. Šeimos gydytojo, slaugytojo ir sveikatos priežiūros koordinatoriaus
vaidmuo didinant pacientų motyvaciją
Svarbų vaidmenį įgyvendinant profilaktines programas atlieka pirminės sveikatos priežiūros grandies specialistai, kadangi profilaktinių programų vykdymas integruotas į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sistemą [45]. Literatūros duomenimis, dalyvių profilaktinių programų apimtys priklauso ir nuo gydytojų elgsenos, apsisprendimo teikti ar ne profilaktinių programų paslaugas, taip pat nuo jų gebėjimo užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę [46]. Užsienio tyrimų rezultatai leidžia teigti, kad gydytojai atlieka svarbų vaidmenį informuodami ir motyvuodami gyventojus dalyvauti programose [47]. Pacientai savo požiūrį apie sveikatos apsaugos sistemą susidaro būtent bendraudami su pirminės sveikatos priežiūros grandies gydytoju, literatūros duomenimis [48], dažnai gydytojas tampa pagrindiniu gyventojų motyvu pasirenkant patikras.
Eigirdaitės A., Kanapeckienės V., ir kt. 2012 m. atliktame tyrime širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų prevencinių programų įgyvendinimas pirminės asmens sveikatos priežiūros grandyje gydytojų požiūriu, nustatyta, kad pagrindiniai gydytojų motyvai vykdyti profilaktines programas –įsitikinimas, kad tai naudinga pacientams (šį motyvą nurodė 60,5 proc. apklaustų gydytojų) ir profesinė pareiga (ją nurodė 37,7 proc. respondentų).Pagrindinės priežastys, lemiančios mažas profilaktnių programų dalyvių apimtis – tai gydytojų laiko stoka (68,4 proc.) ir nepakankamas finansinis jų skatinimas (21,6 proc.) bei pacientų nesuinteresuotumas [45]. Gydytojų nuomone, gyventojai yra pakankamai informuoti apie profilaktines programas, supranta dalyvavimo jose reikšmę ir svarbą, tačiau yra nemotyvuoti dalyvauti jose dėl geros savijautos ir laiko stokos.
Petronytės G., Kanapeckienės V., ir kt. 2012 m. atliktame tyrime apie gyventojų informuotumą, dalyvavimą ir požiūrį į prevencines programas, atsižvelgiant į demografinius ir socialinius veiksnius, dauguma (73 proc.) gyventojų teigė, jog žino apie onkologinių ligų prevencines programas, vykdomas pirminėje ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (PAASPĮ,) tačiau dalyvavimas jose išlieka žemas – 47,7 proc. gyventojų, žinančių apie prevencines programas, nedalyvavo jose dėl pagrindinių priežasčių: geros savijautos, laiko stokos, negavo kvietimų dalyvauti programoje. Vyrai, lyginant su moterimis, rečiau žinojo apie prevencines programas ir jose dalyvavo. Apie prevencines programas dažniau nežinojo vidurinį ir
žemesnį išsilavinimą turintys gyventojai, lyginant su įgijusiais aukštąjį išsilavinimą. Vyrai, lyginant su moterimis, rečiau teigė, kad prevencinės programos reikalingos. Tyrime išryškėjo šeimos gydytojo lyderystė įgyvendinant prevencines programas. Gyventojai šeimos gydytoją laiko vienu pagrindinių jų informavimo apie prevencines programas PAASPĮ šaltinių. Kiti asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai (gydytojai specialistai, slaugytojai, visuomenės sveikatos specialistai), informuodami gyventojus apie prevencines programas, atlieka nežymų vaidmenį [49]. Pagrindine problema išlieka sveikatos priežiūros sektoriaus specialistų aktyvumo ir bendradarbiavimo stoka, darant prielaidą, jog tai lemia nepakankama jų motyvacija, funkcijų pasiskirstymas, taip pat neskatinanti siekti gerų rezultatų apmokėjimo sistema pirminės sveikatos priežiūros grandyje.
Eigirdaitės A., Petronytė G., ir kt. 2012 m. buvo atlikta anketinė Lietuvos gydytojų apklausa ir Vilniaus m. PAASPĮ administratorių (focus grupės) diskusija. Atliktame tyrime „Širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų prevencinių programų įgyvendinimo organizaciniai ypatumai pirminėje sveikatos priežiūros grandyje“ aiškinamasi, kaip pacientai vertina profilaktinių programų organizavimą. Tyrimo duomenys apie PAASPĮ praktiką atskleidė, kad dažniausia pacientus apie prevencines programas informuoja gydytojai (97,5 proc.) ar slaugos specialistai (83,5 proc.) pacientų apsilankymo PAASPĮ metu. Kitas pacientų informavimo priemones taiko mažiau nei pusė (42,7 proc.) PAASPĮ: informacija pateikiama įstaigos informaciniuose skelbimuose (56,8 proc.) bei interneto svetainėse (37,5 proc.), pacientai informuojami asmeniškai paštu (33,8 proc.) Tyrimo metu nustatyta, kad prevencinės programos įgyvendinimo pirminėje sveikatos priežiūros grandyje organizaciniai ypatumai lemia skirtingą profilaktinių programų įgyvendinimą PAASPĮ [49].
Vidutinio ir vyresnio amžiaus pacientai pas šeimos gydytoją apsilanko vidutiniškai 3–4 kartus per metus [50], todėl šeimos gydytojas turi didžiausias galimybes įgyvendinti ligų prevencijos ir sveikatos stiprinimo priemones nemažai daliai populiacijos. Neabejojama, kad ligų profilaktikoje gali būti svarbus ne tik šeimos gydytojo ar slaugytojo, bet ir sveikatos priežiūros koordinatoriaus, vaidmuo.
Nuo 2014 lapkričio 1 d. didžiosiose šalies poliklinikose įvesta nauja koordinatoriaus pareigybė. Numatyta, kad ši darbą dirbsiantis specialistas koordinuos prevencines programas, informuos pacientus apie vykdomas valstybines prevencines programas, asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.
Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintame pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos bei pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo pakeitime numatyta, kad koordinatoriaus pareigybė įvedama tose ASPĮ, kuriuose registruota daugiau kaip 10 tūkst. gyventojų. Koordinatoriaus veikla turėjo sumažinti darbo krūvį šeimos gydytojams ir slaugytojams, turėjo akivaizdžią naudą pajusti pacientai –turėjo pagerėti paslaugų prieinamumas ir kokybė, dalyvavimas prevencinėse programose. Koordinatoriai turėjo tapti gydytojų pagalbininkais, pacientų globėjais, raginančiais poliklinikos pacientus dalyvauti prevencinėse programose, konsultuojančiais sveikatos draudimo klausimais [52].
Pacientų pasitikėjimas gydytojais, slaugytojais, sveikatos koordinatoriais yra sėkmingų abipusių santykių prielaida bendradarbiauti siekant bendro tikslo. Pacientas, atvykdamas į sveikatos priežiūros įstaigą, turi susikūręs gydytojo įvaizdį, tarpusavio santykių sėkmę lemia tai, ar paciento lūkesčius gydytojas atitiks [50 ]. Tiek gydytojo, tiek slaugytojo pareigybėms būdingas informacijos dėl profilaktinių vėžio tyrimų teikimas. Atsižvelgiant į vėžinių susirgimų mastą, taip pat palaikant poziciją, jog būtina ne tik visomis galimomis medicininėmis priemonėmis gydyti pažengusią ligą, bet kuo ankstyvesnėje ligos stadijoje susirgimą diagnozuoti, reikia kuo didesnį dėmesį skirti ligos aptikimo pirminėse stadijose priemonėms.
Gydytojas, dažnai – slaugytojas dėl laiko stokos ir būtinybės atlikti savo tiesiogines funkcijas dažnu atveju fiziškai neturi laiko suteikti pakankamai informacijos apie profilaktines vėžinių susirgimų programas, dėl šios priežasties labiausiai nukenčia pacientai. Pacientai arba nėra supažindinami apie galimybes dalyvauti vėžinių susirgimų profilaktikos programose, arba yra supažindinami nepakankamai, rezultatas –asmuo nedalyvauja profilaktinėse vėžio patikros programose su visais iš to kylančiais padariniais. Išvengti anksčiau minėtos situacijos turėjo padėti sveikatos koordinatoriaus pareigybė. Tai pareigybė, kuri turi perimti naštą iš gydytojų ir slaugytojų, susijusią su pacientų informavimu apie tikslinių grupių galimybes dalyvauti vėžinių susirgimų profilaktikos programose.
Dėl didelių gydytojų darbo krūvių, dėl itin trumpo vizito pas gydytoją laiko, paciento vizito metu gydytojas neturi pakankamai laiko supažindinti pacientus su profilaktikos programomis. Dažnai gydytojas turi laiko tik aptarti su pacientu jau žinomų ligų ar negalavimų gydymą, tokiu atveju laiko profilaktinėms programoms nelieka.
Didelėse poliklinikose sveikatos koordinatoriaus pareigybė, yra priemonė ženkliai padidinti pacientų, dalyvaujančių vėžinių susirgimų profilaktikos programose, skaičių. Sveikatos koordinatorius yra tas žmogus, kuris turi supažindinti pacientus su paciento galimybėmis dalyvauti vėžinių susirgimų profilaktikos programose. Aptariama pareigybė – tai būdas ženkliai padidinti dalyvaujančių profilaktinėse programose pacientų skaičių. Atlikti tyrimai kaip vieną iš esmingiausių veiksnių, mažinančių pacientų motyvaciją dalyvauti profilaktinėse vėžinių susirgimų programose, įvardino, nepakankamą pacientų informuotumą, supažindinimą su tyrimu, informacijos apie ankstyvesnės stadijos vėžinio susirgimo gydymo galimybes stoką. Tai, anot tyrimų, yra pagrindinės priežastys, tiesiogiai mažinančios dalyvaujančių gretas.
Esminis dalykas yra tai, jog informacija iniciatyviai iš (poliklinikos darbuotojo pusės) būtų profesionaliai suteikta, nėra taip svarbu koks subjektas – gydytojas, slaugytojas ar koordinatorius – tą funkciją atliks. Esminis dalykas yra tinkamai, profesionaliai suteikti informaciją. Tačiau manytina, jog siekiant didesnio SŽV tikslinių grupių susidomėjimo dalyvauti profilaktikos programose, taip pat dėl itin didelių gydytojų ir slaugytojų darbo krūvių, informaciją dėl dalyvavimo profilaktinėse programose ir profilaktinių tyrimų svarbos turi būti teikiama to subjekto, kuris turi realias galimybes tiek laiko, tiek priemonių atžvilgiu, profesionaliai, savo iniciatyva, suteikti visą būtiną informaciją apie profilaktines programas ir jų svarbą. Tinkamas informacijos suteikimas apie profilaktines SŽV patikras, manytina, jog yra vienas pagrindinių faktorių, kuris tiesiogiai didina SŽV profilaktikoje dalyvaujančių asmenų skaičių.
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
Tyrimo tipas. Pasirinktas tyrimo tipas – stebėjimo analitinis momentinis tyrimas. Tai tyrimas, kurio metu nustatomas ligų ir rizikos veiksnių paplitimas populiacijoje tam tikru laiko momentu. Šiuo atveju, momentinis tyrimas taikomas, siekiant išsiaiškinti pacientų motyvaciją dalyvauti storosios žarnos vėžio profilaktikos programoje lemiančius veiksnius.
Tiriamieji. Tiriamųjų atranka – pakviestos dalyvauti visos (dešimt) Šakių rajono PSPĮ. Vadovų leidimai gauti iš 10 įstaigų vadovų: 8 valstybinių ir 2 privačių (2.1 lentelė). Į tyrimą įtraukti pacientai, tyrimo metu besilankantys PSPĮ ir sutikę dalyvauti tyrime. Buvo apklausiami 50–74 metų amžiaus moterys ir vyrai, kurie potencialiai turėtų dalyvauti storosios žarnos vėžio profilaktikos programoje.
Tyrimo imtis. Kiekybiniam tyrimui atlikti imtis buvo sudaryta apskaičiuojant, kiek 50-74 metų amžiaus pacientų registruota Šakių rajono PASPĮ (N=9386 asmenys). Tyrimo imties dydis apskaičiuotas naudojantis http://www.surveysystem.com/sscalc.htm programa su 95 proc. tikimybe ir 5 proc. patikimumo paklaida. Apkaičiuota, kad mažiausiai reikia apklausti 369 pacientus. Išdalinta 450 anketų, atsakyta – 410, iš kurių 390 buvo tinkamos tolimesnei analizei (atsako dažnis – 86,7 proc.).
2.1 lentelė Šakių rajono pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos Įstaigos tipas
Valstybinė Privati
1. Šakių pirminės sveikatos priežiūros centras VŠĮ 2. Kudirkos Naumiesčio pirminės sveikatos
priežiūros centras VŠĮ
3. Gelgaudiškio pirminės sveikatos priežiūros centras VŠĮ 4. Griškabūdžio ambulatorija VŠĮ 5. Kidulių ambulatorija VŠĮ 6. Lekėčių ambulatorija VŠĮ 7. Lukšių ambulatorija VŠĮ 8. Panemunių ambulatorija VŠĮ
1. UAB Dalios Zaleskienės ambulatorija 2. UAB Šakių psichikos sveikatos
Tyrimo organizavimas. Tyrimas buvo atliktas Šakių rajono PASPĮ. Tyrimas vyko 2016 m. rugsėjo-lapkričio mėnesiais, gavus PSPĮ vadovų ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro pritarimą (priedas Nr. 1).
Tyrimas atliktas pacientų apsilankymų pas šeimos gydytojus metu. Apklausti gydytojo vizito laukiantys pacientai. Dėl laiko stokos ir atstumų iki Šakių rajono PSPĮ, 7 valstybinėse PSPĮ anketas dalino registratorės ir slaugytojos. Kitose PSPĮ anketas dalino darbo autorė, registratorės.
Išdalintos anketos, paprašant užpildyti jas iškart vietoje, prieš tai supažindinus tiriamuosius su tyrimo tema, tikslu bei užtikrinus anonimiškumą. Taip pat anketos buvo paliktos PSPĮ registratūrose ir paduodamos pacientams registruojantis pas specialistus. Respondentai patys pildė klausimyną, todėl buvo išvengta tyrėjo įtakos. Sutikimu dalyvauti tyrime buvo laikomas žodinis paciento sutikimas pildyti anketą, atsisakymu dalyvauti tyrime buvo laikomas respondento atsisakymas pildyti anketą. Respondentams buvo skiriama laiko anketai užpildyti ir anketos paimamos iš karto arba sutariamas laikas, kada jos bus užpildytos.
Siekiant išvengti išorinių veiksnių poveikio, buvo stengiamasi juos numatyti iš anksto. Vienas iš galimų išorinių veiksnių buvo mažas pacientų aktyvumas dalyvaujant tyrime, todėl buvo siekiama, kad anketas užpildytų kuo daugiau respondentų. Siekiant išvengti mažo aktyvumo, tyrimas buvo vykdomas 3 mėnesius, kad pacientai turėtų pakankamai laiko anketai užpildyti. Taip pat siekta išvengti galimo pakartotinio respondentų dalyvavimo tyrime, supažindinant respondentus su tyrimo tema, tikslu ir pasiteiraujant, ar jie dar nepildė šio klausimyno.
Tyrimo instrumentas. Tyrime naudojama anoniminė anketa (priedas Nr. 2). Tyrimo klausimynas sudarytas remiantis moksline literatūra, straipsniais ir kitais tyrimais, atliktais Lietuvoje ir užsienyje.
Klausimyną sudaro 15 klausimų. Klausimynas suskirstytas į keletą dalių: Įvadinė dalis – kreipimasis į respondentą.
I klausimų grupė. Sociodemografinę dalį sudaro 1–7 klausimai. Jie skirti išsiaiškinti respondentų amžių, lytį, išsilavinimą, gyvenamąją vietą, šeiminę padėtį, užsiėmimą ir gaunamas pajamas.
II klausimų grupė. 8 klausime pateikti 27 teiginiai, kurie suformuluoti naudojant Victoria L. Champion Sveikatos įsitikinimų modelio klausimyną [11]. Jais siekta išsiaiškinti tiriamųjų įsitikinimus, susijusius su baime susirgti storosios žarnos vėžiu, taip pat jų įsitikinimus,
susijusius su dalyvavimu storosios žarnos vėžio patikroje ir kaip tiriamųjų įsitikinimai, susiję su sveikata ir jos stiprinimu.
III klausimų grupė. 9 – 15 klausimais skirti išsiaiškinti respondentų aktyvumą storosios žarnos vėžio profilaktikos programos dalyvavime, taip pat šeimos gydytojo, slaugytojo ir sveikatos priežiūros koordinatoriaus vaidmenį.
Statistinė duomenų analizė.
Atsakymai į anketos klausimus buvo koduojami ir suvedami į SPSS (20.0 versija) duomenų analizės sistemą. Tikrinant statistinių išvadų reikšmingumą buvo vertinamas 2
kriterijus (siekiant patikrinti hipotezę apie dviejų kokybinių požymių ryšį). z – kriterijus buvo naudojamas poriniam duomenų palyginimui. Hipotezių tikrinimui parinktas reikšmingumo lygmuo α=0,05, nes siekiama 95 proc. patikimumo. Nulinė hipotezė buvo atmetama, o alternatyvi – priimama, kai p reikšmė neviršijo reikšmingumo lygmens (p<0,05). Tokie atvejai buvo laikomi statistiškai reikšmingais.
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Respondentų socialinės demografinės charakteristikos
Tyrime dalyvavo 390 Šakių rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigų 50–74 metų amžiaus respondentų.
Pagal lytį didesnė dalis (75,4 proc.) tirtųjų asmenų buvo moterys, tuo tarpu vyrų buvo 24,6 proc. Tolimesnėje duomenų analizėje respondentai buvo suskirstyti į dvi amžiaus grupes. Pirmajai grupei priskirti respondentai nuo nuo 50–iki 59 metų, jiesudarė 63,6 proc. visų tyrimo dalyvių. Antrajai grupei priskirti respondentai nuo 60 iki 74 metų, jie sudarė 36,4 proc. tyrimo dalyvių. Jauniausiam respondentui buvo 50 m., vyriausiam – 74 m.
Tiriamųjų skirstinys pagal išsilavinimą pateiktas 3.1.1 pav. Apklausoje dalyvavę tiriamieji dažniausiai buvo įgiję universitetinį bei aukštesnįjį išsimokslinimą. Mažiausiai buvo nebaigtą vidurinį bei pradinį įsimokslinimą turinčių respondentų. Tolimesnėje duomenų analizėje respondentai buvo sugrupuoti taip: turintys aukštąjį išsilavinimą (44,9 proc.) ir be aukštojo išsilavinimo (55,1 proc.)
3.1.1 pav. Tiriamųjų skirstinys pagal išsilavinimą (proc.) 1,01,5 18,7 33,8 10,3 34,6 Pradinis Nebaigtas vidurinis Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis Universitetinis
50 proc. respondentų, dalyvavusių apklausoje, buvo iš kaimo ir 50 proc. – iš miesto. 3.1.2 paveiksle pateiktas tiriamųjų skirstinys pagal šeimyninę padėtį. Daugiausia buvo vedusių (65,4 proc.), mažiausiai – gyvenančių su partneriu (4,6 proc.). Tolimesnėje duomenų analizėje respondentai buvo sugrupuoti į dvi grupes: pirmoji grupė – vedę ar gyvenantys poroje (70 proc.), antra grupė – nevedę (30 proc.).
3.1.2 pav. Tiriamųjų skirstinys pagal šeiminę padėtį (proc.)
Respondentų pasiskirstymas pagal kasdieninę veiklą buvo netolygus 3.1.3 pav.. Didžioji dalis (80,5 proc.) apklausoje dalyvavusių respondentų dirbo.
3.1.3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal užsiėmimą (proc.) 65,4 4,6 5,1 13,3 11,5 Vedęs Gyvenu su partneriu Nevedęs Išsiskyręs Našlys 80,5 11,3 4,1 3,1 2,3 1,5 0 20 40 60 80 100 Dirbu Pensininkas Neįgalusis Namų šeimininkė Kita Bedarbis Proc.
Respondentų skirstinys pagal šeimos vidutines pajamas, tenkančias vienam asmeniui per mėnesį, pateiktas 3.1.4 pav. Daugiausiai (27,4 proc.) respondentų atsakė, kad vienam asmeniui per mėnesį tenka nuo 100–299 Eur, 11,8 proc. apklaustų pacientų nurodė 500–699 Eur sumą, 700 Eur ir didesnes pajamas nurodė 10 proc. respondentų. Tolimesnėje duomenų analizėje, respondentai pagal pajamas buvo sugrupuoti į dvi grupes: pirma grupė – gaunantys pajamas nuo 0 iki 399 Eur (56,4 proc.), antrai grupei priskirti respondentai, kurių mėnesinės pajamos siekia 400 Eur ir daugiau (43,6 proc.).
3.1.4 pav. Tiriamųjų skirstinys pagal pajamas (proc.)
Apibendrinant aukščiau pateiktus rezultatus, galima teigti, kad didesnė dalis respondentų buvo moterys, 50–59 metų amžiaus, turėjo universitetinį išsilavinimą, buvo vedę bei dirbantys, o vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui, per mėnesį siekė 100–399 Eur.
3,3 27,4 25,6 21,8 11,8 10,0 Mažiau nei 100 € 100-299 € 300-399 € 400-499 € 500-699 € 700 € ir daugiau
3.2 Pacientų nuostatos, skatinančios dalyvavimą storosios žarnos vėžio
profilaktikos programoje, taikant sveikatos įsitikinimų modelį
Tiriamųjų buvo klausiama, ar jie dalyvavo storosios žarnos vėžio profilaktikos programoje. Teigiamai į šį klausimą atsakė 43,1 proc. respondentų, neigiamai – 56,9 proc.
Sveikatos įsitikinimų modelis teigia, kad, siekiant pritraukti kuo daugiau pacientų į profilaktines programas, labai svarbu įvertinti jų nuostatas, skatinančias dalyvauti profilaktikos programoje ir tinkamai juos motyvuoti.
Vertinant pacientų nuostatas, skatinančias dalyvavimą SŽV profilaktikos programoje, buvo pateikti 27 teiginiai, kurie suteikė galimybę sužinoti tiriamųjų įsitikinimus, susijusius su jų baime susirgti SŽV, dalyvavimu SŽV profilaktinėje patikroje bei su jų pačių sveikata ir jos stiprinimo įpročiais. Tiriamieji galėjo pasirinkti kiekvienam teiginiui po vieną iš penkių atsakymo variantų nuo „visiškai sutinku“ iki „visiškai nesutinku“. Atlikus tyrimą ir vertinant atsakymus, tolimesnėje analizėje, siekiant mažesnio duomenų išsibarstymo, teiginiai sugrupuoti į tris grupes:
1. Visiškai sutinku; Sutinku– viena grupė – sutiko; 2. Nei sutinku, nei nesutinku; – antra grupė – abejojo; 3. Nesutinku; Visiškai nesutinku – trečia grupė – nesutiko.
Vertinant respondentų nuostatas, susijusias su jų baime susirgti SŽV (3.2.1 pav.), buvo pastebėta, kad dažniausiai jie sutiko su teiginiu, jog „mano finansinis saugumas atsidurtų pavojuje“, taip pat sutiko, kad pagalvojus apie SŽV, širdis pradeda greičiau plakti, rečiausiai tiriamieji tikėjosi, jog SŽV susirgs per ateinančius metus (3.2.1 pav.).
3.2.1 pav. Tiriamųjų įsitikinimai, susiję su baime susirgti storosios žarnos vėžiu
V. Champion teigia, kad suvoktas jautrumas ir rimtumas laikomi grėsme, kuri turėtų skatinti sveikatą saugančią elgseną. Suvoktas jautrumas ir rimtumas sukelia baimę, kuri yra pagrindinis veiksnys, skatinantis grėsmės, veikimo naudos suvokimo ir veiksmingumo pojūčius. Baimės intensyvumas gali sukelti teigiamą, neigiamą ar kreivinį psichologinį atsaką, susijusį su požiūriu į onkologinės ligos profilaktinę programą ir sveikatą saugančią elgseną. Pernelyg didelė baimė gali sutrukdyti pacientams dalyvauti storosios žarnos vėžio profilaktikos programoje, o perdaug maža baimė bus nepakankama motyvacija joje dalyvauti. Vidutinis baimės lygis būtų geriausiai motyvuojantis veiksnys, kartu ir skatinantis asmenį imtis veiksmų ligos rizikai sumažinti[ 53,54 55,].
Vertinant respondentų nuostatas, susijusias su jų baime susirgti SŽV, priklausomai nuo dalyvavimo storosios žarnos vėžio profilaktikos programoje (3.2.2 pav.), buvo pastebėta, kad dalyvavusieji dažniausiai sutiko su teiginiu, jog mano finansinis saugumas atsidurtų pavojuje, taip pat sutiko, kad pagalvojus apie SŽV, širdis pradeda greičiau plakti bei tikimybė man susirgti
67,6 40,7 38,7 33,6 31,3 26,4 17,3 7,8 15,3 23,6 42,8 33,3 19,9 30,7 51,7 31,3 17,1 34,8 18,6 33,1 48,7 42,9 31,0 61,0 0 20 40 60 80 100
Mano finansinis saugumas atsidurtų pavojuje, jeigu aš susirgčiau storosios žarnos vėžiu
Kai pagalvoju apie storosios žarnos vėžį, mano širdis pradeda greičiau plakti
Tikimybė man susirgti storosios žarnos vėžiu yra labai didelė
Labai nerimauju, kad galiu susirgti storosios žarnos vėžiu Storosios žarnos vėžys sukeltų pavojų mano santuokai
(ar kitiems man reikšmingiems santykiams) Jeigu susirgčiau storosios žarnos vėžiu, jis būtų
nepagydomas
Mano kūnas yra linkęs susirgti storosios žarnos vėžiu Per ateinančius metus aš susirgsiu storosios žarnos vėžiu
Proc.
SŽV yra labai didelė, rečiausiai tiriamieji tikėjosi, jog SŽV susirgs per ateinančius metus (3.2.2 pav.). Dalyvavusių ir nedalyvavusių SŽV profilaktinėje programoje tiriamųjų įsitikinimai, susiję su baime susirgti SŽV, statistiškai reikšmingai skyrėsi (3.2.2 pav.). Dalyvavę SŽV profilaktinėje programoje dažniau manė, kad per ateinančius metus susirgs SŽV, ir buvo labiau įsitikinę, kad tikimybė susirgti yra didelė, negu nedalyvavę. Taip pat dalyvavusieji šioje programoje statistiškai reikšmingai dažniau nerimavo, kad gali gali susirgti SŽV ir manė, kad jų kūnas yra linkęs sirgti SŽV, o taip pat teigė, kad kai pagalvoja apie SŽV, jų širdis pradeda plakti greičiau, lyginant su nedalyvavusiais.
3.2.2 pav. Tiriamųjų įsitikinimai, susiję su baime susirgti storosios žarnos vėžiu, priklausomai nuo dalyvavimo storosios žarnos vėžio profilaktikos programoje
Vertinant respondentų nuostatas, susijusias su dalyvavimu SŽV patikroje (3.2.3 pav.), buvo pastebėta, kad dažniausiai tiriamieji sutiko su teiginiu, jog storosios žarnos tyrimas, patikra gali padėti rasti pakitimus, taip pat sutiko, jog tyrimas yra labai naudingas, sumažins tikimybę
65,0 35,2 31,7 29,1 27,4 23,6 12,3 4,2 71,1 47,9* 47,9* 39,5* 36,5 29,9 24,0* 12,4* 0 20 40 60 80
Mano finansinis saugumas atsidurtų pavojuje, jeigu aš susirgčiau storosios žarnos vėžiu
Kai pagalvoju apie storosios žarnos vėžį, mano širdis pradeda greičiau plakti
Tikimybė man susirgti storosios žarnos vėžiu yra labai didelė
Labai nerimauju, kad galiu susirgti storosios žarnos vėžiu
Storosios žarnos vėžys sukeltų pavojų mano santuokai (ar kitiems man reikšmingiems santykiams)
Jeigu susirgčiau storosios žarnos vėžiu, jis būtų nepagydomas
Mano kūnas yra linkęs susirgti storosios žarnos vėžiu Per ateinančius metus aš susirgsiu storosios žarnos
vėžiu
Proc. Dalyvavo Nedalyvavo
mirti nuo SŽV, apsaugos nuo problemų ateityje, kad po tyrimo mažiau nerimauju, esu patenkintas, rečiausiai tiriamieji sutiko, kad SŽV patikra yra laiko švaistymas, trukdo kitai veiklai, bei gėda atlikti SŽV tyrimą(3.2.3 pav.).
3.2.3 pav. Tiriamųjų įsitikinimai, susiję su dalyvavimu storosios žarnos vėžio patikroje 88,7 88,4 81,6 80,5 79,8 74,6 74,3 72,6 34,9 19,5 12,5 6,7 10,6 9,3 15,7 16,4 15,0 22,0 22,0 25,3 37,7 27,8 24,7 15,5 0,8 2,3 2,6 3,1 5,2 3,4 3,7 2,1 27,4 52,7 62,9 77,8 0 20 40 60 80 100
Storosios žarnos tyrimas, patikra gali padėti rasti pakitimus
Tyrimo pasidarymas padės rasti pakitimus anksčiau Tyrimas man yra labai naudingas Tyrimas sumažins tikimybę mirti nuo storosios žarnos
vėžio
Storosios žarnos patikra apsaugos mane nuo problemų ateityje
Pasidarydamas (-a) tyrimą, sumažinsiu galimybę, kad man reikės radikalios operacijos, susirgus storosios
žarnos vėžiu
Po tyrimo mažiau nerimauju dėl storosios žarnos vėžio Kai atlieka rekomenduotą tyrimą, esu patenkintas (-a) Storosios žarnos patikra gali būti skausminga Man gėda atlikti storosios žarnos tyrimą, patikrą Storosios žarnos patikra trukdo mano kitai veiklai Storosios žarnos patikra yra laiko švaistymas
Proc.
Dalyvavusių ir nedalyvavusių SŽV profilaktikos programoje tiriamųjų įsitikinimai, susiję su dalyvavimu SŽV patikroje, priklausomai nuo dalyvavimo storosios žarnos vėžio profilaktikos programoje, statistiškai reikšmingai skyrėsi (3.2.4 pav.). Dalyvavę SŽV profilaktinėje programoje dažniau manė, kad storosios žarnos tyrimas, patikra gali padėti rasti pakitimus, kad tyrimas yra labai naudingas, tyrimas sumažins tikimybę mirti nuo SŽV, tyrimas sumažins galimybę, kad susirgus SŽV reikės radikalios operacijos, negu nedalyvavę. Nedalyvavusieji respondentai dažniau negu dalyvavusieji manė, jog storosios žarnos patikra bus skausminga.
3.2.4 pav. Tiriamųjų įsitikinimai, susiję su dalyvavimu storosios žarnos vėžio patikroje, priklausomai nuo dalyvavimo storosios žarnos vėžio profilaktikos programoje
Vertinant respondentų nuostatas, susijusias su sveikata ir jos stiprinimu (3.2.5 pav.), buvo pastebėta, kad dažniausiai tiriamieji sutiko su teiginiu, jog svarbu išsaugoti gerą sveikatą,
85,1 86,9 75,2 77,6 72,3 72,6 64,2 62,1 36,8 18,6 11 5,9 93,4* 90,4 90,6 92,8* 90,6* 77,2 89,8* 86,1 87,3* 86,1* 14,5 7,9 0 20 40 60 80 100
Storosios žarnos tyrimas, patikra gali padėti rasti pakitimus
Tyrimo pasidarymas padės rasti pakitimus anksčiau Tyrimas man yra labai naudingas Tyrimas sumažins tikimybę mirti nuo storosios žarnos
vėžio
Storosios žarnos patikra apsaugos mane nuo problemų ateityje
Pasidarydamas (-a) tyrimą, sumažinsiu galimybę, kad man reikės radikalios operacijos, susirgus storosios
žarnos vėžiu
Po tyrimo mažiau nerimauju dėl storosios žarnos vėžio Kai atlieka rekomenduotą tyrimą, esu patenkintas (-a) Storosios žarnos patikra gali būti skausminga Man gėda atlikti storosios žarnos tyrimą, patikrą Storosios žarnos patikra trukdo mano kitai veiklai Storosios žarnos patikra yra laiko švaistymas
Proc. Dalyvavo Nedalyvavo
užsiminėti sveikatą stiprinančia veikla, reguliariai tikrintis sveikatą, rečiau rinkosi, kad valgo gerai subalansuotą maistą, mankštinasi ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę.
3.2.5 pav. Tiriamųjų įsitikinimai, susiję su sveikata ir jos stiprinimu
Sveikatos motyvacija stimuliuoja konkretų žmonių veikimą siekiant sveikatos. Suvokta ligos grėsmė (jautrumas, rimtumas) ir įsisamoninta nauda yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys nusiteikimą sveikatai, taip pat ir pozityvius veiksmus sveikatai stiprinti. Moksliniais įrodymais pagrįsta inoformacija apie pagrįstus faktais vėžio atrankos programų rezultatus formuoja teigiamą požiūrį į storosios žarnos vėžio profilaktikos programą. Sveikatos įsitikinimai skatina sveiką gyvenseną, sveikatos rizikos vengimą [35].
Tiriamųjų įsitikinimai, susiję su sveikata ir jos stiprinimu, priklausomai nuo dalyvavimo storosios žarnos vėžio profilaktikos programoje, statistiškai reikšmingai skyrėsi (3.2.6 pav.). Dalyvavę SŽV profilaktinėje programoje dažniau, net ir nesirgdami reguliariai tikrinosi sveikatą, taip pat ieško naujos informacijos apie sveikatos pagerinimą, negu nedalyvavę.
95,1 89,1 87,1 73,7 54,5 41,6 33,5 4,4 8,8 11,3 23,2 28,2 49,6 34,3 0,5 2,1 1,5 3,1 17,3 8,8 32,2 0 20 40 60 80 100
Man labai svarbu išsaugoti gerą sveikatą Sveikatos problemas noriu rasti anksti Manau, kad yra svarbu užsiminėti sveikatą stiprinančia
veikla
Aš ieškau naujos informacijos apie sveikatos pagerinimą Net nesirgdamas (-a) reguliariai tikrinuosi sveikatą Valgau gerai subalansuotą maistą Mankštinuosi ne mažiau 3 kartus per savaitę
Proc.
3.2.6 pav. Tiriamųjų įsitikinimai, susiję su sveikata ir jos stiprinimu, priklausomai nuo dalyvavimo storosios žarnos vėžio profilaktikos programoje
3.3 Pacientų nuostatos, skatinančios dalyvauti storosios žarnos vėžio
profilaktikos programoje, priklausomai nuo socialinių demografinių veiksnių
Tiriamųjų įsitikinimai, skatinantys dalyvauti SŽV profilaktinėje programoje, statistiškai reikšmingai skyrėsi priklausomai nuo amžiaus, lyties ir išsilavinimo (p<0,05). 60–74 m. amžiaus pacientai dažniau teigė, kad net nesirgdami reguliariai tikrinasi sveikatą, jaučiasi patenkinti, kai atlieka profilaktinį SŽV tyrimą bei mano, kad per ateinančius metus gali susirgti SŽV ir teigia, kad kai pagalvoja apie storosios žarnos vėžį, širdis pradeda plakti greičiau, lyginant su jaunesniais tiriamaisiais (3.3.1 pav.). 95,5 88,2 86,0 65,3 43,4 38,0 32,7 94,6 90,2 88,6 84,8* 69,3* 46,4 34,5 0 20 40 60 80 100
Man labai svarbu išsaugoti gerą sveikatą Sveikatos problemas noriu rasti anksti Manau, kad yra svarbu užsiminėti sveikatą stiprinančia
veikla
Aš ieškau naujos informacijos apie sveikatos pagerinimą Net nesirgdamas (-a) reguliariai tikrinuosi sveikatą Valgau gerai subalansuotą maistą Mankštinuosi ne mažiau 3 kartus per savaitę
Proc.
* - p<0,05, lyginant su nedalyvavusiais Dalyvavo Nedalyvavo
3.3.1 pav. Tiriamųjų nuostatos, skatinančios dalyvavimą storosios žarnos vėžio profilaktikos programoje, priklausomai nuo amžiaus (proc.)
Moterys statistiškai reikšmingai dažniau negu vyrai nerimavo, kad gali susirgti vėžiu, dažniau ieškojo informacijos apie sveikatos pagerinimą (3.3.2 pav.)
3.3.2 pav. Tiriamųjų nuostatos, skatinančios dalyvavimą storosios žarnos vėžio profilaktikos programoje, priklausomai nuo lyties (proc.)
Mieste gyvenantys pacientai statistiškai reikšmingai dažniau sutiko su teiginiais, kad kai atlieka rekomenduotą tyrimą yra patenkinti; kad tikimybė susirgti SŽV yra labai didelė, taip pat
62,7 80,1 11,6 50,0 49,8* 68,4* 5,5* 35,2* 0 20 40 60 80 100
Net nesirgdamas (-a) reguliariai tikrinuosi sveikatą Kai atlieka rekomenduotą tyrimą, esu patenkintas Per ateinančius metus aš susirgsiu storosios žarnos
vėžiu
Kai pagalvoju apie storosios žarnos vėžį, mano širdis pradeda greičiau plakti
Proc. 50-59 m. 60-74 m. * p<0,05, lyginant su 60-74 m. amžiaus 63,4 19,1 77,0* 38,2* 0 20 40 60 80 100
Aš ieškau naujos informacijos apie sveikatos pagerinimą
Labai nerimauju, kad galiu susirgti storosios žarnos vėžiu
Proc. Moterys Vyrai
kad labai nerimavo, kad gali susirgti SŽV, jų kūnai linkę susirgti SŽV, ir kad per ateinančius metus susirgs SŽV, lyginant su gyvenančiais kaime (3.3.3 pav.)
3.3.3 pav. Tiriamųjų nuostatos, skatinančios dalyvavimą storosios žarnos vėžio profilaktikos programoje, priklausomai nuo gyvenamosios vietos (proc.)
Tiriamųjų įsitikinimai, skatinantys dalyvauti SŽV profilaktinėje programoje, statistiškai reikšmingai nepriklausė nuo išsilavinimo, šeiminės padėties ir pajamų (p>0,05).
Apibendrinant galima teigti, kad tiriamųjų įsitikinimai, skatinantys dalyvauti SŽV profilaktinėje programoje, statistiškai reikšmingai skyrėsi priklausomai nuo amžiaus, lyties ir išsilavinimo (p<0,05). Vyresni respondentai, moterys bei mieste gyvenantys asmenys labiau nerimauja, kad gali susirgti SŽV.
78,3 11,1 41,8 22,7 45,9 67,0* 4,3* 25,4* 11,9* 31,4* 0 20 40 60 80 100
Kai atlieka rekomenduotą tyrimą, esu patenkintas (-a) Per ateinančius metus aš susirgsiu storosios žarnos
vėžiu
Labai nerimauju, kad galiu susirgti storosios žarnos vėžiu
Mano kūnas yra linkęs susirgti storosios žarnos vėžiu Tikimybė man susirgti storosios žarnos vėžiu yra labai
didelė
Proc. Kaimas Miestas
