KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
PROFILAKTINĖS MEDICINOS KATEDRA
D
ALIAL
UKŠIENĖMetabolinio sindromo korekcijos poreikio įvertinimas
priklausomai nuo jo ryšio su išemine širdies liga ir prevencijos
modelio pasiūlymas
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikatos edukologija)
Mokslinis darbo vadovas: Prof. habil. dr. A.TAMOŠIŪNAS
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Visuomenės sveikatos edukologija)
METABOLINIO SINDROMO KOREKCIJOS POREIKIO ĮVERTINIMAS PRIKLAUSOMAI NUO JO RYŠIO SU IŠEMINE ŠIRDIES LIGA IR PREVENCIJOS MODELIO PASIŪLYMAS
Dalia Lukšienė
Mokslinis vadovas Prof. habil. dr. Abdonas Tamošiūnas
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2006. 52 p.
Šio darbo tikslas – nustatyti metabolinio sindromo (MS) ryšį su išemine širdies liga (IŠL) tarp
vidutinio amžiaus Kauno gyventojų ir pasiūlyti MS prevencijos modelį.
Medžiaga ir metodai. Šiame darbe atlikta 35-64 metų 1336 asmenų (603 vyrų ir 733 moterų),
kurie dalyvavo sveikatos patikrinime, vykdytame pagal PSO programos MONICA protokolą, tyrimo duomenų analizė. MS, įvertintas pagal Adult Treatment Panel III kriterijus, diagnozuotas asmenims, turintiems tris ar daugiau iš penkių komponentų: centrinį nutukimą (juosmens apimtis >102 cm vyrams, >88 cm moterims); sutrikusią gliukozės reguliaciją (plazmos gliukozės koncentracija nevalgius ≥6,1 mmol/l); padidėjusią trigliceridų koncentraciją (≥1,7 mmol/l); mažą didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolio koncentraciją (<1,04 mmol/l vyrams, <1,3 mmol/l moterims); padidėjusį arterinį kraujospūdį (≥130/85 mmHg). IŠL diagnozuota remiantis šiais kriterijais: persirgtas miokardo infarktas, įtampos krūtinės angina arba išeminiai pokyčiai, užfiksuoti elektrokardiogramoje. Gyvensenos įpročiai įvertinti dažninės apklausos būdu. MS ryšys su IŠL, atsižvelgiant į amžių ir rūkymo įpročius, vertintas taikant logistinę regresiją.
Rezultatai. MS nustatytas 19,4 proc. vyrų ir 26,3 proc. moterų. MS paplitimas ir tarp vyrų, ir
tarp moterų didėjo su amžiumi. Labiausiai paplitusiu MS komponentu yra padidėjęs kraujospūdis (vyrų grupėje – 64,1 proc., moterų grupėje – 54,2 proc.). IŠL, diagnozuota pirminio sveikatos patikrinimo, metu nustatyta 14,3 proc. vyrų ir 19,4 proc. moterų. Rizika susirgti IŠL asmenims, kuriems buvo nustatytas MS, palyginus su asmenimis be MS buvo didesnė: vyrų grupėje šansų santykis (ŠS) 1,98 (95 proc. PI 1,18-3,32), moterų grupėje ŠS=1,28 (95 proc. PI 0,84-1,93) (duomenys koreguoti pagal amžių ir rūkymo įpročius). Mažiausias IŠL dažnis buvo nustatytas tarp asmenų, neturėjusių nei vieno MS komponento, o didėjant MS skaičiui nuo vieneto iki penkių, IŠL dažnis didėjo.
Įvertinus MS sąsają su gyvensenos įpročiais, nustatyta, kad tarp vidutinio amžiaus žmonių, kurie laisvalaikiu nesimankštino, kruopų košių valgė retai, o riebalų ant duonos tepė neperšviečiamai, MS šansas buvo didesnis nors statistiškai ir nepatikimas negu tarp žmonių, kurie laisvalaikiu mankštinosi, kruopų košių valgė dažnai, o riebalų ant duonos tepė peršviečiamai: vyrų grupėje ŠS=4,12 (95 proc. PI 0,84-27,4), moterų grupėje ŠS=2,37 (95 proc. PI 0,98-5,89).
Išvada. Ištyrus vidutinio amžiaus Kauno gyventojus, nustatyta, kad MS reikšmingai susijęs su
IŠL tarp 35-64 metų vyrų. Remiantis šio darbo rezultatais, pateiktas MS prevencijos modelis vidutinio amžiaus žmonėms, kurio tikslas - paskatinti žmones be MS ir žmones, turinčius vieną ar daugiau MS komponentų, kad jie įgalintų save priimti sprendimus savo sveikatos pagerinimui. Šis modelis pagrįstas realiais tikslais ir metodais, kurie galėtų būti įdiegti pirminės sveikatos priežiūros centruose.
SUMMARY
Public health (Public health education)
EVALUATION OF REQUIREMENT FOR CORRECTION OF METABOLIC SYNDROME ACCORDING TO RELATION WITH ISCHEMIC HEART DISEASE AND SUGGESTION OF MODEL FOR ITS PREVENTION
Dalia Lukšienė
Supervisor Abdonas Tamošiūnas, Habil. dr., Prof.
Department of Preventive Medicine, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2006. 52p.
The aim of this work - to estimate an association of metabolic syndrome (MS) with ischemic
heart disease (IHD) in middle-aged Kaunas population and to propose the model for preventing prevalence of MS.
Material and methods. Analysis was performed for 1336 persons aged 35-64 years (603 men and
733 women) - the participants of health survey which has been carried out according to the MONICA study protocol. MS was defined by Adult Treatment Panel III criteria for the presence of three or more from five components: central obesity (waist circumference >102/88 cm (men/women)); fasting plasma glucose ≥6.1 mmol/l; triglycerides ≥1.7 mmol/l; high density lipoprotein cholesterol <1.04/1.3 mmol/l (men/women); systolic/diastolic blood pressure ≥130 and/or 85 mmHg. IHD was diagnosed as previous myocardial infarction, angina pectoris or ischemic changes in electrocardiogram. Lifestyle habits were evaluated using frequency questionnaire. The relationship between MS and IHD in consideration of age and smoking habits was estimated using logistic regression.
Results. Prevalence of MS in the study population was 19.4 percent for men and 26.3 percent for
women. Prevalence of MS among men and women increased with age. Hypertension was the most frequent component of MS (64.1 percent for men and 54.2 percent. for women). The rate of IHD was 14.3 percent for men and 19.4 percent for women. Risk of IHD in subjects with MS in comparing to subjects without MS was higher: odds ratio 1.98 (95 percent CI 1.18-3.32) for men and odds ratio 1.28 (95 percent CI 0.84-1.93) for women (data adjusted by age and smoking status). The lowest rate of IHD was determined for persons without any component of MS and increasing number of MS components from one to five was associated with increase of rate of IHD. Investigation of MS and lifestyle habits in middle-aged population demonstrated that the rate of MS among persons who were not physical active in leisure time and consumed rare cooked cereals and had spread fat on bread much was higher although not significantly than the rate of MS among persons who were physical active in leisure time and often consumed cooked cereals and had spread fat on bread little: in men group odds ratio 4.12 (95 percent CI 0.84-27.4), in women group odds ratio 2.37 (95 percent CI 0.98-5.89).
Conclusions. Data showed that MS was associated with IHD in men aged 35-64 years. Referring
to data about the relationship between MS and IHD has formed a model of correction of MS components for middle age persons which aim is to encourage people without MS and people who have one or more components of MS by taking decision enabled for improvement of their health. Model of MS correction is based on specific and actual aims and methods which might be introduced in primary health care centers.
TURINYS
SUTARTINIŲ ŽYMĖJIMŲ SĄRAŠAS……….…………... 1. ĮVADAS……….... 2. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 3. LITERATŪROS APŽVALGA ...…………...…………... 3.1 Metabolinio sindromo paplitimas ... 3.2 Metabolinio sindromo įtaka sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir
kraujagyslių ligų rizikai... 3.3 Metabolinio sindromo sąsaja su kai kuriais gyvensenos įpročiais ... 3.4 Sveikatos ugdymas ... 4. DARBO APIMTIS IR METODAI………... 5. REZULTATAI ………...
5.1 Metabolinio sindromo ir jo komponentų paplitimas tarp vidutinio amžiaus Kauno gyventojų priklausomai nuo lyties ir amžiaus ... 5.2 Metabolinio sindromo ryšys su išemine širdies liga... 5.3 Mitybos, rūkymo ir fizinio aktyvumo įpročių sąsaja su metabolinio sindromo dažniu ... 5.4. Metabolinio sindromo prevencijos modelis... 6. REZULTATŲ APTARIMAS……...………... 7. IŠVADOS………... 8. LITERATŪRA……….. 9. PRIEDAI………... 7 8 7 9 10 11 16 17 23 26 26 28 30 34 44 46 47 52
SUTARTINIAI ŽYMĖJIMAI
DTL didelio tankio lipoproteinai
EKG elektrokardiograma IŠL išeminė širdies liga
MI miokardo infarktas
MTL mažo tankio lipoproteinai
MS metabolinis sindromas
NCEP ATP III National Cholesterol Education Program Adult Treatment Panel III Guidelines (Nacionalinės Cholesterolio Švietimo Programos Suaugusiųjų Gydymo Gairės III )
PI pasikliautinasis intervalas
PSO Pasaulinė sveikatos organizacija
ŠKL Širdies ir kraujagyslių ligos
1. ĮVADAS
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) išlieka pagrindine mirtingumo priežastimi tiek išsivysčiusiose, tiek ir besivystančiose šalyse, kur sergamumas jomis didėja paraleliai su spartėjančia industrializacija, urbanizacija bei besikeičiančiu gyvenimo būdu. Didėjantis vyresnio amžiaus gyventojų skaičius ateityje taip pat gali sąlygoti didesnį sergamumą šiomis ligomis. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis (www.lsic.lt), Lietuvos mirties priežasčių struktūroje mirtingumas nuo ŠKL daugelį metų užima pirmą vietą. Lietuvoje kaip ir daugelyje industrializuotų šalių išeminė širdies liga (IŠL) tebelieka viena pagrindinių patologijų, kuriai skiriamas išskirtinis mokslininkų ir sveikatos priežiūros specialistų dėmesys, nes ji yra pagrindinė vidutinio amžiaus žmonių mirties priežastis ŠKL struktūroje. Rizikos veiksnių kontrolė ir profilaktika yra pagrindinė kovos su ŠKL bei kitomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis strategija (13, 20, 55, 61). Per pastarąjį dešimtmetį naujos informacijos apie IŠL rizikos veiksnius augimo greitį galima įvertinti kaip eksponentinį ( ). IŠL rizikos veiksnių tyrimai pasaulyje pereina į aukštesnę pakopą, kurios pagrindas yra jų savitarpio priklausomumo ir kompleksinio poveikio tyrimai ( ). Medicinos mokslinėje literatūroje pastaruoju metu vienu iš pagrindinių
13
13
IŠL rizikos veiksnių kompleksu yra laikomas metabolinis sindromas (MS) (12, 13, 39, 40). Daugelio epidemiologinių ir klinikinių tyrimų duomenimis kiekvienas MS komponentas (sutrikusi gliukozės tolerancija, arterinė hipertenzija, nutukimas, padidėjusi trigliceridų ir sumažėjusi didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolio koncentracija) yra savarankiškai susijęs su ŠKL rizika (1, 12, 24, 30, 31, 60, 62), ir didėjant MS komponentų skaičiui, šių ligų rizika didėja (29, 41). Tokiu būdu MS korekcija turėtų būti tiesiogiai susijusi su IŠL bei kitų lėtinių neinfekcinių ligų prevencija (12, 13, 40). Pagrindinės MS atsiradimo priežastys laikomos nesubalansuota mityba ir nepakankamas energijos sunaudojimas dėl mažo fizinio aktyvumo (12, 15, 16, 40, 45, 63, 69), endokrininės sistemos sutrikimai bei paveldėjimas (12, 13, 62). Norint sumažinti MS paplitimą, vien tik rizikos veiksnių nustatymo nepakanka. Šiuo metu labai svarbu per sveikatos ugdymą padėti žmonėms suprasti savo elgesį, sąlygojantį jų sveikatą, ir skatinti žmones, kad jie įgalintų save įgyti puikų sveikos gyvensenos supratimą, išmoktų kontroliuoti sveikatos rizikos veiksnius ir demokratiškai dalyvautų visuomenės sveikatos ugdymo veikloje (43, 47, 51, 57). Šiandien kuomet informacijos srautas apie rizikos veiksnių mažinimo būdus yra pasiekęs aukštą lygį, kiekvienam individui (kaip ir visuomenei apskritai) metamas iššūkis – atsirinkti tą informaciją, kuri yra reikalinga ir, svarbiausia teisinga. Pagrindinės su tuo susijusios problemos yra įgyti pamatines žinias apie sveiką gyvenseną ir sugebėti susirasti naujas žinias (vadinasi sugebėti atsirinkti). Tai padaryti gali padėti nešališkas specialistas (sveikatos edukologas), taikydamas tam tikrus ugdymo metodus (34).
2. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas: nustatyti MS ryšį su IŠL tarp vidutinio amžiaus Kauno gyventojų ir pasiūlyti
MS prevencijos modelį.
Uždaviniai:
1. Nustatyti MS ir jo komponentų paplitimą tarp vidutinio amžiaus Kauno gyventojų priklausomai nuo lyties ir amžiaus.
2. Įvertinti MS ryšį su IŠL tarp vidutinio amžiaus žmonių.
3. Nustatyti gyvensenos įpročių sąsają su MS tarp vidutinio amžiaus žmonių. 4. Pasiūlyti MS prevencijos modelį.
3. LITERATŪROS APŽVALGA
Pastaraisiais dešimtmečiais atlikti epidemiologiniai ir klinikiniai tyrimai rodo, kad arterinė hipertenzija, hipercholesterolemija, padidėjusi trigliceridų koncentracija, sumažėjusi DTL cholesterolio koncentracija, nutukimas ir cukrinis diabetas yra pagrindiniai savarankiški ŠKL rizikos veiksniai (1, 12, 24, 30, 31, 60, 62). Vienas asmuo tuo pačiu metu gali turėti visą grupę rizikos veiksnių, ir didėjant šių veiksnių skaičiui, ŠKL rizika didėja (29, 41). 1988 m. G. Reaven pateikė MS, pavadinto X sindromu, koncepciją kaip keturių ŠKL rizikos veiksnių grupę: arterinės hipertenzijos, sutrikusios gliukozės tolerancijos ir dviejų dislipidemijų - didelės trigliceridų bei mažos DTL cholesterolio koncentracijos (48). Metams bėgant mokslinių tyrimų dėka šis sindromas pasipildė naujais komponentais, buvo suformuluotas jo apibrėžimas, nustatyti diagnostiniai kriterijai, rekomenduotas vieningas MS pavadinimas. Šiuo metu plačiausiai moksliniuose tyrimuose ir klinikinėje praktikoje naudojama MS diagnostikos kriterijų metodika, kurią PSO konsultantai diabetui ir jo komplikacijoms ir JAV Nacionalinės Cholesterolio Švietimo Programos Suaugusiųjų Gydymo Gairės III (NCEP ATP III) ekspertai pateikė 2002 metais. MS pagal šią metodiką yra įvertinamas kaip tris ar daugiau iš penkių komponentų (13, 62): centrinis nutukimas (juosmens apimtis >102 cm vyrams, >88 cm moterims), sutrikusi gliukozės reguliacija (plazmos gliukozės koncentracija nevalgius ≥6,1 mmol/l), padidėjusi trigliceridų koncentracija (≥1,7 mmol/l), maža DTL cholesterolio koncentracija (<1,04 mmol/l vyrams, <1,3 mmol/l moterims), padidėjęs arterinis kraujospūdis (≥130/85 mmHg). NCEP ATP III ekspertai atrinko šiuos komponentus ir jų kriterijus, remdamiesi epidemiologinių studijų rezultatais, kurie pademonstravo MS įtaką cukrinio diabeto ir ŠKL rizikos padidėjimui, koregavus duomenis pagal kitus rizikos faktorius, tiesiogiai nesusijusius su MS – rūkymą, didelę bendrojo ir mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio koncentraciją bei kitus tradicinius rizikos faktorius (32, 50). 2002 metais rekomenduoti MS kriterijai daugelio tyrėjų dabar įvardijami kaip ATP-III kriterijai (angl. Adult Treatment Pannel III). Jau yra duomenų, demonstruojančių, kad MS ryšys su IŠL yra labiau išreikštas, įvertinant MS pagal ATP-III kriterijus negu pagal kitus kriterijus (22, 37). 2005 m. Tarptautinė diabeto federacija (International Diabetes Federation) pasiūlė peržiūrėti NCEP ATP III MS klinikinį apibrėžimą, įvertinant atskirų MS požymių etninius ypatumus (12, 27). Rekomenduojami skirtingi centrinio nutukimo įvertinimo kriterijai Europos šalių ir Pietų Azijos šalių gyventojams: europiečiams - juosmens apimtis ≥94 cm vyrams ir ≥80 cm moterims, Pietų Azijos šalių gyventojams - juosmens apimtis ≥90 cm vyrams, ≥80 cm moterims. Sutrikusią gliukozės reguliaciją siūloma įvertinti kaip plazmos gliukozės koncentraciją (nevalgius) ≥5,6
mmol/l. Tokia MS galima korekcija ateityje galėtų būti naudinga, lyginant mokslinių tyrimų rezultatus įvairiose pasaulio šalių populiacijose ir etninėse grupėse. Pastaruoju metu, kol medicinos mokslo literatūroje diskutuojama ar reikalinga vieninga MS klasifikacija ir kokia ji turėtų būti, tyrėjai dažniausiai MS vertina remiantis ATP III kriterijais (27).
Per pastarąjį dešimtmetį daugelyje šalių sparčiai gausėja tyrimų, skirtų MS paplitimui ir jo įtakai ŠKL ir cukrinio diabeto rizikai įvertinti. Šiame skyriuje apžvelgta pastarųjų kelerių metų laikotarpyje publikuoti duomenys apie MS paplitimą skirtingose populiacijose ir apie jo ryšį su ŠKL.
3.1 Metabolinio sindromo paplitimas
Per pastaruosius metus MS paplitimas nustatytas įvairiose šalyse. Tarp vyresnių negu 20 metų amerikiečių MS dažnis nustatytas 24,0 proc. vyrų ir 23,4 proc. moterų (14). MS dažnis Prancūzijos populiacijoje yra 2,5 karto mažesnis negu JAV (5): tarp 30-64 metų asmenų MS nustatytas 10 proc. vyrų ir 7 proc. moterų. Portugalijos suaugusiųjų populiacijoje MS nustatytas 19,1 proc. vyrų ir 27,0 proc. moterų (52). Indijoje, ištyrus 20-60 metų ir vyresnius miestų gyventojus, MS nustatytas 22,9 proc. vyrų ir 39,9 proc. moterų (19). MS paplitimas tarp Pietų Korėjos suaugusių žmonių yra mažesnis negu JAV ir Indijoje: 14,2 proc. vyrų ir 17,7 proc. moterų (45). Mažesnis MS paplitimas tarp šios šalies gyventojų susijęs su mažesniu nutukimo paplitimu: pavyzdžiui, tarp 20-80 metų Šiaurės Korėjos gyventojų nutukimas (KMI ≥30 kg/m2) nustatytas tiktai 1,7 proc. vyrų ir 3 proc. moterų.
Todėl Korėjos ir kai kurių kitų Azijos šalių (Taivanio) gyventojams, tarp kurių bendrasis ir centrinis nutukimas yra mažiau paplitęs negu JAV ir kitose šalyse, centriniu nutukimu vyrams laikoma juosmens apimtis ≥90 cm, moterims ≥80 cm.
MS paplitimas didėja su amžiumi. Tarp vyresnių negu 20 metų amerikiečių MS nustatytas 23,7 proc., o tarp vyresnių negu 50 metų JAV gyventojų – 40 proc. (2).
3.2 Metabolinio sindromo įtaka sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizikai
Medicinos mokslo literatūroje gausėja duomenų, kad MS yra tiesiogiai susijęs su sergamumu ŠKL (1 lentelė). Vienose studijose parodyta, kad MS dažnis tarp sergančių ŠKL asmenų yra reikšmingai didesnis negu tarp kontrolinių asmenų (3, 6, 35), kitose studijose parodyta, kad ŠKL dažnis tarp asmenų su MS yra reikšmingai didesnis negu tarp asmenų be MS (2, 10, 17, 23, 53). Yra atlikta mokslinių studijų, kuriose parodyta MS įtaka ŠKL rizikai žmonėms, sergantiesiems 2 tipo cukriniu diabetu, (10, 17) ir žmonėms, kuriems nustatyta
rizika 7 kartus didesnė negu sergančių cukriniu diabetu asmenų be MS (53). Populiacinėse studijose (NHANES III tyrimas (2), ARIC studija (38)) tarp žmonių, kuriems nustatytas MS, IŠL dažnis 2 kartus didesnis negu tarp žmonių be MS. Studijoje, kurioje dalyvavo ligoniai su arterinė hipertenzija, gauti rezultatai parodė, kad ligoniai su MS turėjo dvigubai didesnę ŠKL riziką negu ligoniai be MS nepriklausomai nuo arterinės hipertenzijos (53).
Daugėja duomenų, kad ŠKL rizikos padidėjimas yra tiesiogiai susijęs su MS komponentų skaičiumi (23, 29, 41). Beaver Dam studijoje, ištyrus 4423 43-86 metų žmones, kurie pirminio tyrimo metu nesirgo cukriniu diabetu, nustatyta, kad didėjant MS komponentų skaičiui, ŠKL rizika didėja: tarp žmonių, kuriems buvo nustatyti keturi ar daugiau komponentų, per 5 stebėjimo metus ŠKL rizika buvo beveik 6 kartus didesnė negu tarp asmenų, kurie neturėjo nei vieno MS komponento (duomenys koreguoti pagal lytį ir amžių) (29). Japonijoje, ištyrus 6182 35-59 metų vyrus, kurie pirminio patikrinimo metu nesirgo ŠKL, per 7 stebėjimo metus ŠKL rizika reikšmingai didėjo, didėjant MS komponentų skaičiui: vyrų grupėje, palyginus su asmenimis, kuriems nenustatytas nei vienas komponentas, asmenims, kurie turėjo vieną komponentą, du komponentus ir tris ar daugiau komponentų, ŠKL santykinė rizika atitinkamai didėjo (4,98; 5,86, 9,98; p<0,001) (41). Pažymėtina, kad šioje studijoje ŠKL rizikos ryšys su MS komponentų skaičiumi, atlikus standartizaciją tiktai pagal amžių, nesiskyrė nuo ryšio, kuris buvo nustatytas, atlikus daugiaveiksnę standartizaciją pagal alkoholio vartojimą, rūkymą ir cukrinį diabetą.
1 lentelė. Metabolinio sindromo (MS) sąsaja su širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL)
Autoriai, publikacijų
data
Studija
(šalis, studijos pavadinimas, tiriamasis kontingentas, stebėjimo trukmė) Rezultatų santrauka 1 2 3 Isomaa B. et al., 2001 (23)
Švedija ir Suomija, Botnia studija,
studijos dalyviai - 35-70 metų 4483 žmonės.
Asmenų, kuriems nustatytas MS, ŠKL rizika 2,96 karto didesnė, miokardo infarkto rizika 2,63 karto didesnė negu asmenų be MS (duomenys koreguoti pagal amžių ir lytį). Baltali M. et
al., 2003 (6)
Turkija, atvejo ir kontrolės studija,
studijos dalyviai - 39-78 metų 732 žmonės (366 ligoniai atvejo grupėje ir 366 žmonės kontrolės grupėje).
Tarp žmonių, kuriems diagnozuota IŠL, MS dažnis reikšmingai didesnis negu kontrolinėje grupėje, adekvačioje pagal lytį ir amžių: šansų santykis vyrams – 3,57, moterims – 1,59.
Alexander CM. et al., 2003 (2)
JAV, NHANES III tyrimas, tyrimo dalyviai - 50 metų ir vyresnių 3510 žmonių.
Tarp asmenų, kuriems nustatytas MS, IŠL dažnis 2 kartus didesnis negu tarp asmenų be MS (ŠS=2,07; 95 proc. PI 1,66-2,59).
McNeill A.M. et al., 2004 (38)
JAV, ARIC studija,
studijos dalyviai - 45-64 metų 14502 žmonės.
Tarp žmonių, kuriems nustatytas MS, IŠL dažnis 2 kartus didesnis negu tarp žmonių be MS (7,4 proc. palyginti su 3,6 proc., p<0,0001) (duomenys koreguoti amžių ir lytį).
Amowitz LL. et al., 2004 (3)
JAV, atvejo ir kontrolės studija, studijos dalyvės -
45 metų ir jaunesnių 80 moterų.
Tarp moterų, kurios susirgo miokardo infarktu, MS dažnis 4 kartus didesnis negu kontrolinėje grupėje, adekvačioje amžiaus, rūkymo ir rasės atžvilgiu (ŠS=4,47; 95 proc. PI 1,3-25,3). Gimeno
Orna JA. et al., 2004 (17)
Ispanija, perspektyvinė studija, studijos dalyviai - sergantys 2 tipo cukriniu diabetu 318 ligonių; stebėjimo laikotarpis - 4,6±1,5 m.
Tarp sergančių 2 tipo cukriniu diabetu ligonių, kuriems nustatytas MS, IŠL rizika 7 kartus didesnė negu tarp ligonių be MS (SR=7,4; 95 proc. PI 1,3-41,1).
ŠS-šansų santykis; SR – santykinė rizika. IŠL - išeminė širdies liga.
1 2 3
Lin RT. et al., 2004 (35)
Taivanis, atvejo ir kontrolės studija,
studijos dalyviai - 278 žmonės, nesergantys cukriniu diabetu (atvejo grupė - 139 asmenys su IŠL, kontrolinė grupė - 139 žmonės be IŠL).
MS dažnis tarp asmenų su IŠL 2,8 karto didesnis negu tarp asmenų be IŠL (51,8 proc. lyginant su 18,7 proc.; p<0,001).
Schillaci G. et al., 2004 (53)
Italija, perspektyvinė studija, studijos dalyviai - 1742 asmenys su arterine hipertenzija,
(amžius - 50±12 metai), stebėjimo trukmė - 10,5 m.
ŠKL rizika tarp asmenų su MS apie 2 kartus didesnė negu tarp asmenų be MS (HR=1,73; 95 proc. PI, 1,25-2,38) (duomenys koreguoti pagal amžių, rūkymą, bendrojo cholesterolio ir kreatinino koncentraciją, kairiojo skilvelio hipertrofiją ir sistolinį kraujospūdį). Banora E. et
al., 2004 (10)
Italija, Veronos diabeto komplikacijų studija,
studijos dalyviai – 946 žmonės, sergantys 2 tipo cukriniu diabetu, vidutinis stebėjimo laikas - 4,5 m.
Tarp 2 tipo cukrinio diabeto ligonių su MS studijos pradžioje ŠKL atvejų buvo 1,8 karto daugiau negu tarp ligonių be MS (32,9 proc. lyginant su 17,8 proc.; p=0,005).
Tarp asmenų su MS, kurie tyrimo pradžioje nesirgo ŠKL, per stebėjimo laikotarpį diagnozuotos ŠKL dažnis buvo 5 kartus didesnis negu tarp ligonių be MS (19,9 proc. lyginant su 3,9 proc., p<0,001).
McNeill AM. et al., 2005 (39)
JAV, ARIC studija,
studijos dalyviai – 45-64 metų, 12089 žmonės.
stebėjimo trukmė - 11 m.
Tarp vyrų ir moterų, kuriems nustatytas MS, per 11 m. IŠL nustatyta 1,5 ir 2 kartus dažniau negu tarp žmonių be MS. Duomenys koreguoti amžių, rasę, rūkymą, MTL cholesterolio koncentraciją.
ŠS-šansų santykis; SR – santykinė rizika. IŠL-išeminė širdies liga.
Gausėja duomenų, kad MS reikšmingai didina mirtingumo nuo ŠKL riziką (21, 22, 23, 32, 36) (2 lentelė).
2 lentelė. Metabolinio sindromo (MS) įtaka mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikai Autoriai, publikacijų data Studija
(šalis, studijos pavadinimas, kontingentas, stebėjimo trukmė)
Rezultatų santrauka
Isomaa B. et al., 2001 (23)
Švedija ir Suomija,
Botnia studija, studijos dalyviai – 35-70 metų 4483 žmonės, vidutinis stebėjimo laikotarpis - 6,9 m.
MS didino mirtingumo nuo ŠKL riziką beveik 2 kartus (SR=1,81; 95 proc. PI 1,21-2,65)
(duomenys koreguoti pagal amžių, lytį, rūkymą ir MTL cholesterolį).
Lakka HM. et al., 2002 (32)
Suomija, Kuopio IŠL studija, studijos dalyviai - 42-60 metų 1209 vyrai, stebėjimo laikotarpis -11,5 m.
MS didino mirtingumo nuo IŠL riziką vidutinio amžiaus vyrams apie 3 kartus (ŠS=2,9; 95 proc. PI 1,2-7,2) (duomenys koreguoti pagal
tradicinius IŠL rizikos veiksnius). Hu G. et al.,
2004 (21)
DECODE studija, perspektyvinė 11 Europos kohortų studija,
studijos dalyviai - 30-89 metų 6156 vyrai ir 5356 moterys, nesergantys cukriniu diabetu; vidutinis stebėjimo laikotarpis – 8,8 m.
MS didino mirtingumo nuo ŠKL riziką vyrams daugiau negu 2 kartus (HR=2,26; 95 proc. PI 1,61-3,17), moterims – beveik 3 kartus (HR=2,78; 95 proc. PI 1,57-4,94) (duomenys koreguoti pagal amžių, rūkymą ir bendrojo cholesterolio koncentraciją).
Malik S. et al., 2004 (36)
JAV, perspektyvinė studija,
studijos dalyviai - 30-75 metų 6255 žmonės (iš jų 54proc. moterų), kurie reprezentavo 64 mln. suaugusių JAV gyventojų, vidutinis stebėjimo laikotarpis - 13,3±3,8 m.
MS didino mirtingumo nuo IŠL riziką 2 kartus žmonėms, kurie tyrimo pradžioje nesirgo IŠL (HR=2,02; 95 proc. PI 1,42-2,89), ir didino riziką 4 kartus žmonėms, kurie tyrimo pradžioje sirgo šia liga (HR=4,19; 95 proc. PI 3,04-5,79). Hunt KJ. et
al., 2004 (22)
JAV, San Antonio Heart Study, studijos dalyviai -25-64 metų 2815 žmonių,
vidutinis stebėjimo laikotarpis – 12,7 m.
MS didino mirtingumo nuo ŠKL riziką 2 kartus (HR=2,01; 95 proc. PI 1,13-3,57) (duomenys koreguoti pagal amžių lytį ir etnines grupes). Moterims MS didino mirtingumo nuo ŠKL riziką 2,5 karto daugiau negu vyrams: moterims HR=4,65 (95 proc. PI 2,35-9,21), vyrams HR=1,82 (95 proc. PI 1,14-2,91).
SR – santykinė rizika; ŠS-šansų santykis; HR-hazard santykis. IŠL – išeminė širdies liga.
Susipažinus su 1 ir 2 lentelėje pateiktų įvairiose šalyse atliktų tyrimų rezultatų santraukomis, MS aktualumas ir svarba nekelia abejonių. MS yra didžiulė pasaulinės žmonių bendrijos problema, reikalaujanti pakankamo specialistų žinojimo ir dėmesio, efektyvios prevencijos, ankstyvos diagnostikos bei savalaikio kompleksinio gydymo (12, 40).
3.3 Metabolinio sindromo sąsaja su kai kuriais gyvensenos įpročiais
Pagrindinės MS atsiradimo priežastys laikomos nesubalansuota mityba ir nepakankamas energijos sunaudojimas dėl mažo fizinio aktyvumo (12, 15, 16, 40, 45, 63, 69), endokrininės sistemos sutrikimai bei paveldėjimas (12, 13, 62). Kaip teigia gausūs literatūros šaltiniai, kuriais pagrįstos daugelio šalių sveikos gyvensenos rekomendacijos, MS komponentus, tokius kaip nutukimą, arterinę hipertenziją, padidėjusią trigliceridų koncentraciją bei sumažėjusią DTL cholesterolio koncentraciją kraujo serume galima koreguoti nemedikamentinėmis priemonėmis - laikantis sveikos mitybos ir gyvensenos įpročių (12, 13, 40). Tyrimų, atliktų ištyrus 1018 suaugusių Airijos gyventojų, gauti duomenys parodė, kad MS dažnis buvo reikšmingai mažesnis tarp asmenų, kurie buvo fiziškai aktyvūs palyginti su fiziškai neaktyviais žmonėmis, tačiau alkoholio vartojimas ir rūkymas nebuvo reikšmingai susiję su MS paplitimu šioje populiacijoje (63). Pietų Korėjoje atlikti tyrimai parodė, kad vidutinis fizinis aktyvumas (2-3 kartai per savaitę) 20-79 metų vyrams ir saikingas alkoholio (<15g/dieną) vartojimas to paties amžiaus moterims mažino MS šansą (45). Graikijoje atlikti tyrimai (ATTICA studija) parodė, kad MS šansą vidutinio amžiaus žmonėms reikšmingai mažino Viduržemio šalių dieta ir vidutinis fizinis aktyvumas laisvalaikio metu (44). JAV atliktas Nacionalinės sveikatos ir mitybos tyrimas (NHANES III) parodė, kad mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, didelis angliavandenių suvartojimas reikšmingai didino MS šansą tarp vidutinio amžiaus žmonių (69). Naujausių tyrimų atliktų JAV duomenys rodo, kad sėslus gyvenimo būdas yra svarbus MS rizikos veiksnys (16). Ištyrus 1626 vyresnius nei 20 metų vyrus ir moteris nustatyta, kad tarp žmonių, kurie nesportuoja laisvalaikio metu, MS šansas buvo dvigubai didesnis negu tarp žmonių, kurie sportuoja 150 ir daugiau minučių per savaitę; tarp žmonių, kurie laisvalaikio metu 4 ir daugiau valandų per dieną žiūri televizorių, video ar dirba prie kompiuterio MS šansas buvo 2 kartus didesnis negu tarp žmonių, kurie praleidžia mažiau nei 1 valandą per dieną (16). Taigi MS paplitimą galima koreguoti keičiant gyvensenos įpročius, formuojant visuomenės požiūrį į sveiką gyvenseną. Pagrindinės su tuo susijusios problemos yra įgyti pamatines žinias apie sveiką gyvenseną ir sugebėti susirasti naujas žinias (vadinasi sugebėti atsirinkti moksliškai pagrįstą informaciją) (34).
3.4 Sveikatos ugdymas
PSO sveikatos ugdymą apibrėžia kaip procesą, įgalinantį asmenis ir bendruomenes daugiau rūpintis savo sveikata ir ją gerinti, didinantį sveikatą lemiančių veiksnių kontrolę (20). Viena iš pagrindinių sveikatos ugdymo sričių yra žmonių išmanymo apie sveikatą tobulinimas, kai jie sprendžia sveikatos problemas, naudodamiesi turimomis žiniomis ir gaudami papildomą informaciją bei skatinimas laikytis sveikos gyvensenos, tinkamų gyvenimo sąlygų sukūrimas (47). Sveikatos ugdymo pagrindinė funkcija sveikatos mokymas - tai sąmoninga žinių perdavimo veikla, kuria siekiama pakeisti žmonių elgesį pagal iš anksto numatytus tikslus.
Naujosios Vyriausybės programoje, kuri patvirtinta LR Seime 2004 m. gruodžio 14 d.(Nr.X-43, Vilnius), Sveikatos apsaugos skyriuje 9.3 punkte numatyta užtikrinti dažniausių ligų (ŠKL, vėžio, cukrinio diabeto) ankstyvą diagnostiką ir veiksmingą gydymą, parengti ir skatinti vykdyti ligonių mokymo programas pirminės sveikatos priežiūros grandyje. Lietuvos sveikatos programa (33) akcentuoja siekį ugdyti sąmoningą visuomenės požiūrį į sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą kaip pagrindinę socialiai visaverčio gyvenimo sąlygą. Daugelis visuomenės sveikatos problemų yra daugialypės, nulemtos aplinkos veiksnių, todėl sveikatos ugdymo sistema yra nuolatiniame globalinių sveikatos problemų poveikyje (47). Žmonių elgseną sąlygoja daugelis veiksnių: psichosocialinės aplinkos veiksniai, fizinės aplinkos veiksniai, žmogaus biologijos ypatumai (57, 59). Šie veiksniai yra susiję su sisteminiu aplinkos poveikiu žmogui. Šiaučiukienienė L., 1997 (57) nagrinėdama sisteminį požiūrį į mokymo ir mokymosi procesą, analizuoja kitų autorių - Brofenbrenner‘io (1977), Jucevičienės P. (1989), Targamadzės V. (1994) ugdymo sistemos ir aplinkos sąveikos modelius, kuriuose pateikiamas ekosistemų poveikis ugdymo sistemai (1 pav.). Žmogų supanti aplinka mikrosistemos lygmenyje (A1) - tai tie asmeniniai kontaktai, kurie vyksta darbovietėje arba bendraujant su reikšmingą įtaką turinčiais žmonėmis arba jų grupėmis; mezosistema (A2) yra sudaryta iš mikrosistemų, sąveikaujančių tarpusavyje; echosistemą (A3) sudaro mikrosistemos ir specifinės socialinės formalios ir neformalios struktūros (57, 59). Čia kiekviena echosistema apima ir darbo rinką, valstybės tarnybas, sveikatos priežiūros sistemą, žiniasklaidos priemones. Makrosistemas (A4) sudaro mikrosistemos, mezosistemos ir echosistemos, taip pat ir visuomenės kultūra, kuri dažniausiai turi neformalią įtaką, nors pasireiškia ir per įstatymus bei įvairias reguliuojančias taisykles. Taip yra todėl, kad būtent įstatymai bei įvairios taisyklės parodo visuomenės vertybių prioritetus, visuomenės ekonominės, socialinės, edukacinės, teisinės, politinės sistemos principus. Šie žmonių
elgseną sąlygojantys veiksniai yra labai svarbūs, ir sveikatos profesionalai turi juos įvertinti. Jų pirmosios pastangos turi būti klausymasis, mokymasis ir supratimas.
Dauguma modelių ugdymo sistemą sudaro šie tarpusavyje susiję elementai: tikslai, turinys, ugdymo metodai ir priemonės, ugdytinis ir ugdytojas (1 pav.) (57, 59). Šį modelį galima pritaikyti sveikatos ugdymo srityje.
2. Ugdymo turinys 1. Ugdymo tikslas 5. Ugdytiniai 3. Mokymo metodai 4. Ugdytojas A2 A3 A1 A4 6. DIDAKTINIAI PROCESAI SOCIALINIS UŽSAKYMAS
1 pav. Ugdymo sistemos ir aplinkos sąveika (57, 59) A1-mikrosistema; A2-mezosistema; A3- echosistema; A4-makrosistema
Ugdymo tikslai. Ugdymo tikslai, kurie susiformuoja makrosistemoje, įtakoja pedagoginę
sistemą, konkrečiai mokymo tikslus (56, 59). Ugdymo tikslų žinojimas ugdytojui nurodo kryptis, kur link orientuoti ugdytinį, kad jis galėtų įgyvendinti savo galimybes ir poreikius. Formuojant ugdymo tikslą labai svarbu aiškiai suformuluoti teiginį. Sveikatos mokymo tikslas priklauso nuo to kam yra skirtas šis sveikatos mokymas(34):
• pirminis sveikatos mokymas yra skirtas sveikiems žmonėms, kurio tikslas - užkirsti kelią ligai, t.y. susiję ne tik su ligos prevencija, bet ir su gyvenimo kokybės užtikrinimu;
• antrinis sveikatos mokymas yra susijęs su sergančiu asmeniu ir jo tikslas yra paciento mokymas apie jo būklę ir kaip elgtis esant tokiai būklei;
• tretinis sveikatos mokymas skirtas pacientams ir jų artimiesiems, kurio tikslas yra mokyti pacientus kaip sukaupti likusias jėgas gyventi sveikai, kad išvengti komplikacijų.
Mokomųjų tikslų tipai (34):
• pažintiniai (susiję su informacijos pateikimu, jos aiškinimu, įsitikinimu, ar ugdytinis ją suprato ir išmoko);
• jutimo / emociniai (susiję su požiūriais, įsitikinimais, vertybėmis ir nuomonėmis); • įpročių (susiję su ugdytinio įpročiais ir veiksmais).
Mokant sveikatos, mokymo tikslai retai būna susiję tik su pažinimu, jutimu ar įgūdžiais – dažniausiai tai būna visuma. Tokiu būdu ugdytojui turi rūpėti ką žino, jaučia ar daro jo ugdytinis.
Ugdymo turinys. Tikslui įgyvendinti yra sukuriami uždaviniai, kurie turi nurodyti,
kas turi būti daroma, kad tikslas būtų pasiektas. Tai sudaro mokymo turinį nuo kurio priklauso ugdymo metodų, formų ir mokymo būdų pasirinkimas (57, 59). Remiantis ugdymo tikslu, ugdytojas planuoja savo veiklą. Suaugusiųjų mokyme ypatingą reikšmę turi ugdymo tikslų bei uždavinių ir konkrečių poreikių atitikimas: planuojant ugdymo turinį būtina atsižvelgti į besimokančių suaugusiųjų patirtį, o ugdymo organizavimo formos parenkamos derinant suaugusiojo socialines roles bei kitus interesus (atlieka daug vaidmenų - ir tuo pačiu laiko momentu) (7, 8).
Ugdymo metodai. Metodų taikymo galimybes apibrėžia ugdymo tikslas bei jam
pasiekti suformuotas turinys. Pasirenkant ugdymo metodus labai svarbu juos pasirinkti tinkamus ugdytiniams, nes kiekvienas iš jų yra svarbus ugdant asmenybę - tobulina kompetenciją, formuoja požiūrį į save, keičia veiklos motyvus, vertybines nuostatas, skatina įvairius išgyvenimus, keičia santykius su aplinka (25, 56, 57, 59). Andragogikos teorija įžvelgia šiuos suaugusiųjų mokymo ypatumus: suaugusieji yra sukaupę turtingą patirtį, kuri jiems padeda mokytis, suaugusieji yra pasirengę mokytis - jų mokymosi motyvaciją veikia socialinės rolės, suaugusieji orientuojasi ne į disciplinas, bet į problemas, be to suaugusiuosius mokytis labiau motyvuoja vidiniai (sąmoningumas, požiūriai, vertybės, pasiekimai, sugebėjimai, biologinis paveldimumas) nei išoriniai (socialinė struktūra, istoriniai pasikeitimai, darbinė praktika, mokykla, bendruomenė, šeima) veiksniai (25, 57, 59). Suaugusiųjų mokymesi ypač svarbu asmeninis žinojimas, susijęs su savo paties
kaip ir kiek mokymosi metu įgytos žinios, mokėjimai ir įgūdžiai padės įveikti konkrečias kliūtis ar išspręsti sveikos gyvensenos bei kitas gyvenimiškąsias problemas (25, 57, 59). Suaugusieji nori žinoti, kodėl jie turi mokytis ir kas nuo to pasikeis.
Kadangi ugdytiniui bus suteikiama žinių, kurių dėka jis save įgalina deramai išspręsti iškilusius naujus sunkumus, tuo tikslu galima naudoti pereinamumo principą, kuris yra viena iš mokymosi permanentiškumo (nenutrūkstamumo) prielaidų (59). Pereinamumo principui realizuoti visų pirma išaiškinamos ugdytinių bazinės žinios, dar vadinamos “veiklos žiniomis” (terminas pasiūlytas J. Vaitkevičiaus), kadangi “protinę žmogaus veiklą didele dalimi apsprendžia sukauptos žinios, jų kiekybė ir kokybė”. Be to, itin svarbi yra individo motyvacija keisti, gerinti savo elgesį (25). Tam reikalinga suteikti esmines, pamatines žinias, nuo kurių atsispyręs ugdytinis galėtų jeigu ne siekti naujų, išsamesnių žinių apie sveiką gyvenseną, tai bent kiek įmanoma teisingiau įvertinti gaunamą naują informaciją, kadangi perkėlimas dažniausiai, nors ir ne visada, padeda tinkamai pasielgti gavus naują užduotį. Žinių kokybę lemia jų pateikimo sistemingumas ir nuoseklumas (59). Sisteminant žinių pateikimą labai svarbu siekti mąstymo ir kalbos loginio nuoseklumo, kad nauji teiginiai plauktų iš jau žinomų, ankstesniųjų. Patys tikslingiausi pateikiamų giminingų žinių sąveikos būdai būtų: linijinis (kai žinios einant iš vieno etapo į kitą kartojamos ir gilinamos) ir probleminis (kai naujos žinios sueina į konfliktus su anksčiau įgytomis, keldamos neaiškumus ir problemas) (59). Pagal L. Jovaišą (26), mokymasis yra tikslinga individo sąveika su mokymosi šaltiniais, įsisavinant mokslo, technikos meno ir darbo žinias, įvaldant intelektualinius ir praktinius veiksmus, plėtojant savo fizines ir dvasines jėgas, o jų plėtotei turi būti nuolat susipažįstama ir įvertinama nauja informacija. Tačiau labai svarbu, kad mokantis vyktų savikontrolė (pasitelkiant į pagalbą metapažinimą), padedantį įvertinti situaciją ir numatyti galimus sprendimus. O kad savikontrolė vyktų, individas, sąmoningai turėtų stebėti, tiek mokomąją medžiagą, tiek patį save mokymosi procese.
Sveikatos ugdyme naudojami įvairūs metodai, padedantys suprasti savo situaciją ir pasirinkti sveikatą stiprinančius veiksmus (57, 59):
• probleminis mokymas,
• tiriamieji (tiriamasis pokalbis), • informaciniai (teikiamieji),
• praktiniai-operaciniai (apmokymas įvertinti situaciją).
Sveikatos sutrikimai yra problema, todėl ugdytinių įgalinimas galimas kaip dalinai probleminis mokymas, kurio mokymosi ciklą pagal Areskog, 1992 (4) sudaro: 1) apibūdinimas (sąvokų ir terminų išsiaiškinimas); 2) pagrindinių ir dalinių problemų apibrėžimas; 3) nagrinėjimas (nuomonių apie svarbiausias problemas išreiškimas); 4) plano
sudarymas (hipotezės formulavimas); 5) mokymosi tikslų ir objektų nusistatymas; 6) veikla (naujų žinių įgijimas, nustatymas kokių žinių ir kokiu būdu įgyti); 7) supratimas (įgytų žinių tikrinimas ir jų taikymas problemai spręsti). Probleminis mokymo būdas, kurio tikslas – padėti įsisąmoninti ugdytiniui ne tiktai mokslinio pažinimo rezultatus, žinių sistemą, bet ir rezultatų gavimo būdą, procesą, išsiugdytų pažintinį savarankiškumą bei kūrybinius sugebėjimus. Probleminis mokymas suteikia ugdytiniams tvirtų žinių ir gebėjimą jas kūrybiškai taikyti, jis yra orientuotas į konkrečius rezultatus ir problemų spendimo būdą (57, 59).
Tiriamasis pokalbis – tai toks dviejų žmonių bendravimas siekiant surinkti informaciją apie vieną iš pokalbio dalyvių, kitus asmenis, socialinius bei gamtos reiškinius. Žmonių požiūriai, interesai gali būti tiriami ir raštu, t.y. anketinės apklausos metodu (57, 59).
Informacinis teikiamasis mokymo metodas. Šių metodų grupei priskiriamas pasakojimas, paskaita, pokalbis, demonstravimas ir lektūra (57, 59). Taikant pasakojimo metodą besimokantiesiems mokymo procese nuosekliai perteikiamos programinės žinios. Pasakojimas būna veiksmingi tik tada, kai besimokantieji. aktyviai klausosi. Pasakojimui keliami metodologiniai, kalbiniai, loginiai, techniniai, psichologiniai reikalavimai.
Praktiniai – operaciniai mokymo metodai. Taikant praktinius – operacinius mokymo metodus formuojami mokėjimai ir įgūdžiai (57, 59). Savarankiškumas mąstant ir praktiškai veikiant apibūdina aukštesnį išsilavinimo lygį. Praktiniai – operaciniai mokymo metodai lemia įgytų žinių virsmą mokėjimais ir įgūdžiais. Šie mokymo metodai taikomi tada, kai ugdymo tikslas yra įgalinti besimokantįjį savarankiškai gyventi, paskatinti savirealizacijai bei kūrybingai veiklai (57, 59).
Ugdytinis ir ugdytojas. Sveikatos ugdymo procese labai svarbų vaidmenį vaidina
ugdytojas (sveikatos edukologas). Anot V. Jakavičiaus, 1998 (25) ugdytojais esame iš esmės kiekvienas. Sąveikaudami su kitais (žodžiu, raštu, veiksmais ir visa savo esybe) nesąmoningai ar sąmoningai kreipiame kito mintis, elgseną pageidaujama linkme. Ugdytojo misija - padėti žmonėms pagerinti jų sveikatą keliant jų sveikatos raštingumą bei formuojant įgūdžiais. Sveikatos edukologui labai svarbūs pedagoginiai gebėjimai; pastabumas, komunikatyvumas, organizuotumas, kūrybiniai ir intelektiniai sugebėjimai (51). Labai svarbu yra mokėti ne tik logiškai perteikti dėstomąjį dalyką, bet ir sugebėjimas akcentuoti tai, kas svarbiausia, emociškai išgyventi vertybes, įtikinti, paveikti visą auditoriją (51). Bendraujant labai svarbu tiksliai perduoti informaciją, kuri paaiškina, apibūdina sąlygas ar veikimo būdus (8). Aiškinamoji informacija atskleidžia užduoties esmę, ypatybes, struktūrą, todėl ji turi būti tiksli ir aiški, o ne apytikslė ar netiesioginė. Ji turi būti perduodama
ugdytinius. Bendravime svarbu parinkti tinkamus žodžius. Sveikatos edukologas turėtų būti savimi ir vartoti jam įprastą kalbą ir siekiant prisitaikyti prie įvairių situacijų ir klausytojų savo kalbą turėtų modifikuoti (8). Bendraudamas su žmonėmis sveikatos edukologas turėtų būti atviras: jis turėtų sakyti tai, ką iš tiesų mano, ir po to išklausyti pašnekovų atsakymų, jų nuomonės, stengtis suvokti ne tik pasakytų atskirų žodžių prasmę, bet svarbiausia - sakinių bei to, kas slypi už jų (34).
Bendravimo procese vyksta informacijos perdavimas ir suvokimas (8). Sveikatos edukologas turi ne tik aiškiai kalbėti bendruomenės nariams, bet ir atidžiai išklausyti jų pasisakymų. Tai padėtų geriau suprasti bendruomenės narių domėjimąsi nagrinėjama problema bei išgirsti idėjas. Klausymas yra pagarbos pašnekovams demonstravimo būdas (8). Klausymo menas labai svarbus sveikatos mokyme. Atidžiai klausydamas, sveikatos edukologas sužinos, kaip žmogus jaučia problemą, jos ar jo netinkamo elgesio priežastį. tada atsiras galimybė padėti žmogui priimti tinkamus sprendimus (34). Užduodant klausimus galima išsiaiškinti, ar pašnekovas tave teisingai suprato, ar tu taip pat jį supratai. Ugdytojas, pateikiant užduotis, turi gerai įsitikinti jų reikšmingumu, prasmingumu: jos turi skatinti ugdytinį tobulėti, sužadinti poreikį jas atlikti iki galo (8). Tik prasmingą struktūrą turinti veikla gali sąlygoti besimokančiojo kompetencijos pokyčius: pastebėję savo mokymosi rezultatų kokybę ugdytiniai ir toliau noriai ir gerai atlieka mokymosi užduotis.
Įgyvendinant sveikatos stiprinimo politikos gaires, labai svarbi yra permanentinio sveikatos ugdymo idėja, kuri grindžiama tuo, kad moderniose sveikatos ugdymo krizė yra nuolatinis reiškinys, nes ugdymo sistemos pokyčiai vyksta daug lėčiau, nei visuomenės kultūros pakitimai (42). Žmogaus sveikatos ugdymas nesibaigia jaunystėje, bet vyksta per visą gyvenimą. Todėl pasaulyje kuriamos įvairios suaugusių sveikatos mokymo programos, kurios suteikia žinių apie sveikatą, formuoja žmonių požiūrį gyvensenos klausimais. Tačiau vien informavimas negali efektyviai pakeisti visuomenės požiūrį į sveikatą. Labai svarbu įtraukti pačius žmones aktyviai dalyvauti sveikatos politikos formavime, sveikos aplinkos kūrime, darbui bendruomenėse. Dokumente „Sveikata visiems 21 amžiuje“ (20, 55) teigiama, kad norint pagerinti gyventojų sveikatą, sveikatos mokymui ir ugdymui reikia skirti ypatingą dėmesį, siekiant, kad sveikatos mokymo dėka, žmogus įgalintų save įgyti puikų sveikos gyvensenos supratimą, išmoktų kontroliuoti sveikatos rizikos veiksnius ir demokratiškai dalyvautų visuomenės sveikatos ugdymo veikloje.
4. DARBO APIMTIS IR METODAI 4.1 Tiriamojo kontingento charakteristika
Tiriamąjį kontingentą sudarė atsitiktinai atrinkti bei sugrupuoti pagal amžių ir lytį 35-64 metų Kauno gyventojai, 626 vyrai ir 777 moterys. Jie dalyvavo Kauno medicinos universiteto Kardiologijos instituto Populiacinių tyrimų laboratorijos darbuotojų atliktame sveikatos patikrinime, kuris buvo vykdomas vadovaujantis PSO programos MONICA protokolu (67). Sveikatos patikrinimas vykdytas 2001-2002 metais. Tyrimas atliktas gavus KMU Etikos komisijos leidimą (Priedas 1). Vyrai ir moterys buvo pakviesti iš atsitiktinių Kauno 35-64 metų gyventojų atrankų, sugrupuotų pagal lytį ir amžių, tirtų vykdant ankstyvesnes tarptautines PSO programas (MONICA) (atsako dažnis - 62,4 proc.). Imtis buvo sudaroma taip, kad trijuose amžiaus dešimtmečiuose (35-44, 45-54, 55-64) būtų vienodas vyrų ir moterų skaičius, o iš kiekvienos amžiaus ir lyties grupės būtų ištirta ne mažiau kaip po 200 žmonių.
23 vyrams ir 44 moterims nebuvo ištirtas vienas ar keli su MS susijusių biocheminių rodiklių (DTL cholesterolis ir gliukozė), todėl asmenų, kuriems buvo ištirti visi penki su MS susiję sveikatos rodikliai, buvo 1336: 603 vyrai ir 733 moterys. Šių asmenų pasiskirstymas pagal jų amžių dešimtmečiais vyrų ir moterų grupėse pateikiamas 3 lentelėje.
3 lentelė. Kauno gyventojų, tarp kurių įvertintas metabolinio sindromo paplitimas,
suskirstymas į grupes pagal amžių kas 10 metų Tiriamųjų skaičius Amžiaus
grupės, metai
vyrai moterys iš viso
N Proc. N Proc. N Proc. 35-44 195 48,5 207 51,5 402 100,0 45-54 197 43,1 260 56,9 457 100,0 55-64 211 44,2 266 55,8 477 100,0
4.2 Tyrimų metodai
Metabolinio sindromo komponentų nustatymas. MS diagnozuotas remiantis NCEP ATP III
4 lentelė. Metabolinio sindromo komponentai pagal NCEP ATP III kriterijus
(nustatomas, kai yra ≥ 3 požymiai) (13, 62)
Komponentai Padidėjimo riba
Centrinis nutukimas Juosmens apimtis >102 cm vyrams,
>88 cm moterims
Hiperglikemija ≥6,1 mmol/l (≥110 mg/dL)
Padidėjusi trigliceridų koncentracija ≥1,7 mmol/l (≥150 mg/dL) Maža DTL cholesterolio
koncentracija <1,04 mmol/l (<40 mg/dL) vyrams, <1,3 mmol/l (<50 mg/dL) moterims
Padidėjęs kraujospūdis ≥130/85 mmHg
Tiriamųjų juosmens apimtis matuota standartiniu metru 0,5 cm tikslumu. Arterinis kraujospūdis matuotas gyvsidabriniu sfigmanometru dešinėje rankoje 2 mm Hg tikslumu du kartus. Analizei taikytas dviejų matavimų vidurkis.
Biocheminiai tyrimai daryti tiriamiesiems, nevalgiusiems bent 12 val. Glikemija nustatyta kapiliariniame kraujyje individualiu matuokliu “Gliukotrent” (nevalgiusiems). Lipidų tyrimui kraujo buvo imama iš venos tiesiai į paruoštus mėgintuvėlius. Po 20-30 minučių sukrešėjęs kraujas buvo centrifuguojamas 15 min. 1500 apsisukimų/min. greičiu. Serumas buvo užšaldomas –25oC. Lipidų koncentracija kraujo serume nustatyta fermentiniais metodais: trigliceridų koncentracija matuota GPO-PAP metodu (54); DTL-cholesterolio koncentracija matuota CHOD-PAP metodu po labai mažo tankio lipoproteinų ir mažo tankio lipoproteinų precipitacijos (64). Tyrimų kokybė vertinta pagal vidinės kokybės kontrolės sistemos kriterijus.
IŠL buvo diagnozuota remiantis šiais kriterijais pagal prioritetą: 1) užfiksuotas persirgtas miokardo infarktas ir (arba) rasta pokyčių elektrokardiogramoje (EKG), nustatytų pagal 1.1 –1.2 Minesotos kodus; 2) įtampos krūtinės angina nustatyta naudojant G. Rose klausimyną; 3) išeminiai pokyčiai EKG, nustatyti šiais Minesotos kodais: 1-3; 4-1; 2, 3; 5-1, 2, 3; 6-1, 2; 7-1; 8-3 (46).
Mitybos ir kai kurių gyvensenos įpročių tyrimai. Mitybos įpročiai buvo tiriami atliekant
dažninę apklausą, panaudojant išplėstinius klausimynus, kurie buvo sudaryti, remiantis standartiniais klausimynais, naudojamais tarptautinėse programose (MONICA, CINDI ir kt.), papildant klausimais, atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų mitybos specifiką bei ekonominių priežasčių sąlygotus pakitimus. Šiame darbe buvo analizuoti atsakymai į dvi klausimų grupes: 1) apie riebalų vartojimo pobūdį sumuštiniams sutepti; 2) apie pagrindinių maisto produktų grupių vartojimo dažnį (kruopų košių ir daržovių). Maisto produktų vartojimo
dažnio kategorijos: kasdien; 4-6 kartai per savaitę, 2-3 kartai per savaitę; 1 kartas per savaitę; 1-2 kartai per mėnesį; rečiau arba niekada.
Tiriamųjų asmenų rūkymo ir fizinio aktyvumo įpročiai buvo tiriami apklausos būdu. Reguliariai rūkančiais laikomi tie asmenys, kurie kasdien surūkydavo bent po vieną cigaretę. Laisvalaikiu sportuojantys laikomi tie asmenys, kurie ne rečiau kaip 2-3 kartus per mėnesį laisvalaikiu mankštinosi bent 30 min. taip, kad pagreitėtų kvėpavimas ir suprakaituotu.
Statistinis duomenų įvertinimas. Duomenų kaupimas ir apdorojimas atlikti naudojant
standartinių statistinių programų paketus - “Microsoft Excel 2000”, “SPSS 13”, “EPIINFO6”. Lyginant tiriamųjų grupių statistinį duomenų skirtumą, patikimumas buvo tikrintas pagal Stjudento (t) kriterijų (48). MS komponentų paplitimo duomenys standartizuoti pagal amžių. Standartu pasirinkta Europos 35-64 metų gyventojų amžiaus struktūra (65).
MS ryšys su IŠL, atsižvelgiant į amžių ir rūkymo įpročius, vertintas taikant logistinę regresiją (11). Priklausomu kintamuoju pasirinkta IŠL, o nepriklausomais – amžius, rūkymas, MS. Atskaitine grupe, skaičiuojant šansų (galimybių) santykį (ŠS), pasirinkta rizikos veiksnio neveikiama ir IŠL nesergančių asmenų grupė. Amžius (m.) į modelį įtrauktas kaip tolydusis, o rūkymas ir MS - kaip kategorijų požymiai. MS įtaka IŠL nustatyta atskirai vyrams ir moterims. Sudarant pasikliautinąjį intervalą (PI), pasirinktas 95 proc. pasikliautinumo lygmuo. Duomenys statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.
Taikant aprašomąjį-analitinį metodą, atlikta mokslinės literatūros, kur aprašoma sveikatos ugdymo proceso ypatybės, analizė.
5. REZULTATAI
5.1 Metabolinio sindromo ir jo komponentų paplitimas tarp vidutinio amžiaus Kauno gyventojų priklausomai nuo lyties ir amžiaus
Ištyrus 35-64 metų 1336 Kauno gyventojus, MS nustatytas 117 vyrų (19,4 proc.) ir 193 moterims (26,3 proc.). Tarp moterų MS paplitimas reikšmingai didesnis negu tarp vyrų (p<0,01). Sindromo paplitimas didėjo su amžiumi, o moterims šis didėjimas buvo ryškesnis negu vyrams (2 pav.). Tarp 55-64 metų moterų MS dažnis buvo reikšmingai didesnis negu tarp to paties amžiaus vyrų (p<0,001).
14,9 12,1 18,8 24,6 *** 39,1 *** 24,2 * 0 10 20 30 40 50 Vyrai Moterys M et abo li ni o s indr om o da žni s ( pr oc .) 35-44 metų 45-54 metų 55-64 metų
2 pav. Metabolinio sindromo paplitimas Kauno vidutinio amžiaus vyrų ir moterų
grupėse pagal amžių kas 10 metų
* - p<0,05; *** - p<0,001 lyginant su 35-44 metų grupe.
MS paplitimo didėjimas su amžiumi yra susijęs su jo komponentų paplitimo didėjimu su amžiumi. 5 lentelėje pateiktas kiekvieno MS komponento dažnis vyrų ir moterų grupėse pagal amžių kas 10 metų. Vyrų imtyje centrinio nutukimo, hiperglikemijos ir padidėjusio arterinio kraujospūdžio dažnis didėjo su amžiumi; padidėjusios trigliceridų koncentracijos dažnis su amžiumi nekito, o mažos DTL cholesterolio koncentracijos dažnis su amžiumi mažėjo. Moterų imtyje su amžiumi labiausiai didėjo centrinio nutukimo ir padidėjusio kraujospūdžio dažnis; padidėjusios trigliceridų koncentracijos ir hiperglikemijos dažnio padidėjimas 55-64 metų grupėje, lyginant su 35-44 metų grupe, taip pat buvo reikšmingas, o mažos DTL cholesterolio koncentracijos dažnis su amžiumi didėjo nereikšmingai.
5 lentelė. Metabolinio sindromo komponentų dažnis (proc.) 35-64 metų vyrų ir moterų
grupėse pagal amžių kas 10 metų
Vyrų ir moterų dažnis (proc.) ir 95 proc. pasikliautinasis intervalas (PI)
Vyrai Moterys Metabolinio sindromo komponentai 35-44m. 45-54m. 55-64m. 35-44m. 45-54m. 55-64m. Centrinis nutukimas 10,8 (6,4-15,2) 14,7 (9,8-19,6) 25,6*** (19,7-31,5) 17,9 (12,7-23,1) 37,3*** (31,4-43,2) 54,5*** (48,5-60,5) Hiperglikemija 12,8 (8,1-17,5) 14,7 (9,8-19,6) 20,4* (15,0-25,8) 10,1 (6,0-14,2) 13,8 (9,6-18,0) 16,5* (12,0-21,0) Padidėjusi trigliceridų k-ja 34,9 (28,2-41,6) 39,1 (32,3-45,9) 34,6 (28,2-41,0) 20,3 (14,8-25,8) 25, (20,5-31,1) 38,3*** (32,5-44,1) Maža DTL cholesterolio k-ja 22,6 (16,7-28,5) 13,2** (8,5-17,9) 11,4** (7,1-15,7) 22,7 (17,0-28,4) 20,8 (15,9-25,7) 28,9 (23,5-34,3) Padidėjęs kraujospūdis 51,8 (44,8-58,8) 68,0*** (61,5-74,5) 74,9*** (69,0-80,8) 31,4 (25,1-37,7) 59,2*** (53,2-65,2) 76,7*** (71,6-81,8)
*- p<0,05, **- p<0,01, ***- p<0,001, palyginti su 35-44 metų atitinkamos lyties grupe.
Vyrų ir moterų grupėse visų penkių MS komponentų paplitimo duomenys, koreguoti pagal amžių, pateikti 3 paveiksle.
13,2 64,1 16,1 36,3 15,6 16,4 35,2*** 27,4** 23,8*** 54,2** 0 10 20 30 40 50 60 70 Padidėjęs kraujospūdis Maža DTL cholesterolio koncentracija Padidėjusi trigliceridų koncentracija Hiperglikemija Centrinis nutukimas
Dažnis, proc.
Vyrai Moterys
3 pav. Metabolinio sindromo komponentų dažnis (proc.) tarp 35-64 metų vyrų ir
moterų (duomenys koreguoti pagal amžių) ** - p<0,01, *** - p<0,001, palyginti su vyrų grupe.
Tarp ištirtų vidutinio amžiaus vyrų ir moterų labiausiai paplitusiu MS komponentu yra padidėjęs kraujospūdis, kuris buvo nustatytas daugiau negu pusei ištirtų asmenų.
nustatyta daugiau negu kas trečiam vyrui, o tarp moterų – centrinis nutukimas, kuris nustatytas daugiau negu kas trečiai moteriai. Trečiuoju pagal dažnį komponentu tarp vyrų yra centrinis nutukimas (nustatytas beveik kas šeštam vyrui), o tarp moterų - padidėjusi trigliceridų koncentracija (nustatyta daugiau negu kas penktai moteriai). Maža DTL cholesterolio koncentracija (jos kriterijai yra skirtingi vyrams ir moterims) ir hiperglikemija (nevalgius) tarp vidutinio amžiaus asmenų yra mažiausiai paplitę MS komponentai.
5.2 Metabolinio sindromo ryšys su išemine širdies liga
Tarp ištirtų 35-64 m. Kauno gyventojų IŠL diagnozuota 86 vyrams (14,3 proc.) ir 142 moterims (19,4 proc.). MS dažnis tarp vyrų, sergančių IŠL, buvo 1,78 karto didesnis (p<0,05) negu tarp vyrų, nesergančių šia liga (20,5 proc. lyginant su 11,5 proc.); MS dažnis tarp moterų sergančių IŠL ir nesergančių IŠL reikšmingai nesiskyrė (19,4 proc. lyginant su 17,2 proc.) (p>0,05) (duomenys koreguoti pagal amžių).
MS įtaka IŠL vertinta logistinės regresijos metodu. Priklausomu kintamuoju pasirinkta IŠL, o nepriklausomais – amžius, rūkymas, MS. Atskaitine grupe, skaičiuojant šansų (galimybių) santykį (ŠS), pasirinkta rizikos veiksnio neveikiama ir IŠL nesergančių asmenų grupė. Amžius (m.) į modelį įtrauktas kaip tolydusis, o rūkymas ir MS - kaip kategorijų požymiai. MS įtaka IŠL nustatyta atskirai vyrams ir moterims. Atlikus logistinės regresijos analizę, vertinant keletą požymių susijusių su IŠL (amžių, rūkymą ir MS), nustatyta, kad vyrų grupėje labiausiai susijęs su IŠL tikimybe yra MS ir amžius, o moterų grupėje – amžius (6 lentelė). Ir vyrų, ir moterų grupėse rūkymas nebuvo reikšmingai susijęs su IŠL tikimybe.
6 lentelė. Metabolinio sindromo (MS) ryšys su IŠL: logistinės analizės rezultatai
Požymis Šansų santykis 95 proc. pasikliautinasis intervalas (PI) p VYRAI Amžius 1,05 1,02-1,08 0,001 Rūkymas 1,15 0,71-1,85 0,569 MS 1,98 1,18-3,32 0,01 MOTERYS Amžius 1,05 1,02-1,08 0,000 Rūkymas 1,22 0,65-2,30 0,537 MS 1,28 0,84-1,93 0,248
Palyginus IŠL dažnį vyrų ir moterų pogrupiuose su skirtingu MS komponentų skaičiumi (nuo nulio iki penkių), mažiausias IŠL dažnis buvo nustatytas tarp asmenų, kurie neturėjo nei vieno komponento (4 pav.). Didėjant MS komponentų skaičiui, IŠL dažnis didėjo, nors ir nevisiškai tolygiai. Didžiausias IŠL dažnis nustatytas tarp vyrų, kurie turėjo keturis ar penkis MS komponentus ir tarp moterų, kurioms nustatyti trys MS komponentai.
5,64 14,5 20,3 16,3* 17,0 14,1** 12,4 27,4*** 17,7** 19,8* 0 10 20 30 0 1 2 3 4+5 0 1 2 3 4+5 Vyrai Moterys
Metabolinio sindromo komponentų skaičius
IŠL d až nis (p ro c.)
4 pav. Išeminės širdies ligos (IŠL) dažnis (proc.) tarp 35-64 metų vyrų ir moterų su
skirtingu metabolinio sindromo (MS) komponentų skaičiumi (duomenys koreguoti pagal amžių)
* - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001 lyginant su asmenimis, kuriems nenustatytas nei vienas MS komponentas.
MS komponentų ryšys su IŠL rizika vertinta logistinės regresijos metodu (7 lentelė). Priklausomu kintamuoju pasirinkta IŠL, o nepriklausomais – amžius, rūkymas, MS komponentai. Atskaitine grupe, skaičiuojant šansų (galimybių) santykį (ŠS), pasirinkta rizikos veiksnio neveikiama (neturi nei vieno MS komponento) ir IŠL nesergančių asmenų grupė. Amžius (m.) į modelį įtrauktas kaip tolydusis, o rūkymas ir MS komponentai- kaip kategorijų požymiai. MS įtaka IŠL nustatyta atskirai vyrams ir moterims. Atlikus logistinės regresijos analizę, vertinant keletą požymių susijusių su IŠL (amžių, rūkymą ir MS komponentų skaičius nuo 0 iki 5), nustatyta, kad didėjant MS komponentų skaičiui, tikimybė susirgti IŠL didėja ir vyrų ir moterų grupėse.
7 lentelė. Metabolinio sindromo (MS) komponentų ryšys su IŠL: logistinės analizės
rezultatai (duomenys koreguoti pagal amžių ir rūkymo įpročius) VYRAI MOTERYS MS komponentų skaičius N Šansų santykis 95 proc. PI N Šansų santykis 95 proc. PI 0 127 1 180 1 1 219 2,17 0,91-5,19 206 1,45 0,82-2,56 2 140 3,62 1,50-8,73 154 1,24 0,67-2,30 3 71 3,40 1,27-9,09 111 1,37 0,71-2,66 4+5 46 6,41 2,35-17,5 82 1,96 0,99-3,89 PI - pasikliautinasis intervalas
Ištyrus MS ir jo komponentų paplitimą bei ryšį su IŠL, gauti rezultatai rodo, kad vidutinio amžiaus žmonėms, kuriems nustatytas bent vienas MS komponentas, ir ypač tiems, kuriems nustatytas padidėjęs arterinis kraujospūdis ir/arba nutukimas, svarbu, kad būtų atlikti ir kitų sveikatos rodiklių, susijusių su MS, tyrimai (trigliceridų, DTL cholesterolio, gliukozės koncentracijos nustatymas). Tai suteiktų galimybę įvertinti, kokią IŠL riziką turi tiriamieji, ir jiems taikyti prevencijos priemones, mažinančias MS komponentų skaičių, kurios tarnautų IŠL rizikos sumažinimui.
5.3 Mitybos, rūkymo ir fizinio aktyvumo įpročių sąsaja su metabolinio sindromo dažniu
Įvertinant 35-64 metų amžiaus žmonių mitybos įpročių sąsają su MS, remiantis sveikos mitybos rekomendacijomis (13, 68), vyrai ir moterys buvo suskirstyti į grupes su skirtingais (sveikais ir nesveikais) mitybos įpročiais atskirų įpročių ir kelių įpročių derinių atžvilgiu, ir jose buvo nustatytas MS dažnis. Sveikais mitybos įpročiais buvo laikomi šie įpročiai: kasdieninis šviežių daržovių kaip maistinių skaidulų, vitaminų ir mikroelementų turinčių produktų vartojimas, riebalų ant duonos tepimas peršviečiamai arba netepimas, atspindintis nedidelį bendrąjį riebalų suvartojimą, ir dažnas (ne rečiau kaip 2-3 kartus per savaitę) kruopų košių kaip produktų, turinčių maistinių skaidulų, vartojimas. Nesveikais mitybos įpročiais buvo laikomi šie įpročiai: retas (nekasdieninis) šviežių daržovių vartojimas, didelio kiekio (neperšviečiamai) tepimui ant duonos riebalų vartojimas, retas (ne dažniau nei 1-2 kartus per mėn.) kruopų košių vartojimas. Remiantis gautais rezultatais, nustatyta, kad tarp vyrų ir moterų, kurių mitybos įpročiai buvo sveikesni, MS dažnis buvo mažesnis negu tarp žmonių, kurių mitybos įpročiai nesveiki išvardintų maisto produktų
vartojimo atžvilgiu, nors tarp moterų, kurios šviežių daržovių vartojo kasdien, MS dažnis buvo didesnis negu tarp moterų, kurios šviežių daržovių vartojo ne kasdien, tačiau šis skirtumas nebuvo reikšmingas (5 pav.).
Įvertinus MS sąsają su mitybos įpročiais kelių įpročių derinių atžvilgiu, nustatyta, kad tarp žmonių, kurie kruopų košių valgė dažnai, o riebalų ant duonos tepė peršviečiamai, MS dažnis buvo mažesnis negu tarp žmonių, kurie kruopų košių valgė retai, o riebalų ant duonos tepė neperšviečiamai (vyrų grupėje – 10,9 proc. lyginant su 21,8 proc., moterų grupėje – 19,4 proc. lyginant su 29,2 proc.) (5 pav.). Palyginus su vidutinio amžiaus žmonėmis, kurie kruopų košių valgė dažnai, o riebalų ant duonos tepė peršviečiamai, MS šansą vyrų ir moterų grupėse didino retas kruopų košių vartojimas ir riebalų ant duonos tepimas neperšviečiamai (vyrų grupėje ŠS=2,67 (95 proc. PI 0,84-9,36), moterų grupėje ŠS=1,76 (95 proc. PI 0,99-3,14)).
Palyginus MS sąsają su rūkymu, nustatyta, kad rūkančių ir nerūkančių vyrų grupėse MS dažnis nesiskyrė (17,4 proc. lyginant su 18,5 proc.); priešingai, rūkančių moterų grupėje MS dažnis buvo mažesnis negu nerūkančių moterų grupėje (20,9 proc. lyginant su 24,2 proc.), nors šis skirtumas nebuvo reikšmingas (6 pav.).
Tarp vyrų ir moterų, kurie ne rečiau kaip 2-3 kartus per mėnesį laisvalaikiu mankštinosi bent 30 min. tokiu būdu, kad pagreitėtų kvėpavimas ir suprakaituotų, MS dažnis buvo mažesnis negu tarp vyrų ir moterų, kurie laisvalaikiu nesimankštino (vyrų grupėje – 17,2 proc. lyginant su 20,3 proc. (p>0,05), moterų grupėje - 18,1 proc. lyginant su 27,4 proc. (p<0,05)) (6 pav.). Palyginus su vidutinio amžiaus žmonėmis, kurie laisvalaikio metu mankštinosi ne rečiau kaip 2-3 kartus per mėnesį, MS šansas buvo didesnis tarp žmonių, kurie laisvalaikiu nesimankštino, ypač moterų grupėje: vyrų grupėje ŠS=1,28 (95 proc. PI 0,83-1,96); moterų grupėje ŠS=1,88 (95 proc. PI 1,25-2,84)).
Įvertinus MS sąsają su gyvensenos įpročiais kelių įpročių derinių atžvilgiu, nustatyta, kad tarp žmonių, kurie laisvalaikiu nesimankštino, kruopų košių valgė retai, o riebalų ant duonos tepė neperšviečiamai, MS šansas buvo didesnis negu tarp žmonių, kurie laisvalaikiu mankštinosi, kruopų košių valgė dažnai, o riebalų ant duonos tepė peršviečiamai: vyrų grupėje ŠS=4,12 (95 proc. PI 0,84-27,4), moterų grupėje – ŠS=2,37 (95 proc. PI 0,98-5,89).
10,9 21,8 15,6 16,2 18,4 14,7 21,8 20,0 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50
Kruopų košių valgė retai, riebalų ant duonos tepė neperšviečiam ai
Kruopų košių valgė dažnai, riebalų ant duonos tepė peršviečiam ai
Kruopų košių valgė retai Kruopų košių valgė dažnai Riebalų tepė ant duonos neperšviečiam ai Riebalų tepė ant duonos peršviečiam ai Šviežių daržovių vartojo ne kasdien Šviežių daržovių vartojo kasdien
Procentai VYRAI 19,4 27,6 22,3 23,3 22,4 32,6 29,2* 25,0 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50
Kruopų košių valgė retai, riebalų ant duonos tepė neperšviečiamai
Kruopų košių valgė dažnai, riebalų ant duonos tepė peršviečiamai
Kruopų košių valgė retai Kruopų košių valgė dažnai Riebalų tepė ant duonos neperšviečiamai Riebalų tepė ant duonos peršviečiamai Šviežių daržovių vartojo ne kasdien Šviežių daržovių vartojo kasdien
Procentai MOTERYS
5 pav. Metabolinio sindromo dažnis (proc.) tarp 35-64 metų vyrų ir moterų su
skirtingais mitybos įpročiais (duomenys koreguoti pagal amžių)
Dažnai – ne rečiau kaip 2-3 kartus per savaitę; retai - ne dažniau kaip 1-2 kartus per mėnesį.
22,1 7,12 20,3 17,2 18,5 17,4 0 10 20 30 40 50
Laisvalaikiu nesimankština, kruopų košių valgo retai ir riebalų ant duonos tepa neperšviečiamai Laisvalaikiu mankštinasi, kruopų košių valgo dažnai ir riebalų ant duonos tepa peršviečiamai
Laisvalaikiu nesimankština Laisvalaikiu mankštinasi Rūko Nerūko Procentai VYRAI 19,4 18,1 24,2 31,3# 27,4* 20,9 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50
Laisvalaikiu nesimankština, kruopų košių valgo retai ir riebalų ant duonos tepa neperšviečiamai Laisvalaikiu mankštinasi, kruopų košių valgo dažnai
ir riebalų ant duonos tepa peršviečiamai Laisvalaikiu nesimankština Laisvalaikiu mankštinasi Rūko Nerūko Procentai MOTERYS
6 pav. Metabolinio sindromo dažnis (proc.) tarp 35–64 metų vyrų ir moterų su
skirtingais gyvensenos įpročiais (duomenys koreguoti pagal amžių)
Dažnai – ne rečiau kaip 2-3 kartus per savaitę; retai - ne dažniau kaip 1-2 kartus per mėnesį
* p<0,05, palyginti su asmenimis, kurie laisvalaikiu mankštinasi.
# p=0,05, palyginti su asmenimis, kurie laisvalaikiu mankštinasi, kruopų košių valgė dažnai ir riebalų ant duonos tepė peršviečiamai.
5.4. Metabolinio sindromo prevencijos modelis
Metabolinio sindromo prevencijos modelio socialinis užsakymas. PSO duomenimis
dėl ŠKL kasmet pasaulyje miršta 17 mln. žmonių (66). Toks sergamumo ŠKL padidėjimas aiškinamas būklės apjungiančios eilę rizikos veiksnių, taip vadinamo MS, paplitimu populiacijoje. PSO ir NCEP ATP III bei Europos Gairės kardiovaskulinių ligų prevencijai, teigia, kad MS yra didžiulė pasaulinės žmonių bendrijos problema, reikalaujanti pakankamo specialistų žinojimo ir dėmesio, efektyvios prevencijos (13, 62). Šiame darbe ištyrus MS ir jo komponentų paplitimą bei ryšį su IŠL tarp vidutinio amžiaus žmonių, gauti rezultatai rodo, kad MS paplitimas didėja su amžiumi, labiausiai paplitusiu MS komponentu tarp vyrų ir moterų yra padidėjęs kraujospūdis. MS dažnis tarp 35-64 metų asmenų, kuriems pirminio sveikatos patikrinimo metu diagnozuota IŠL, buvo didesnis negu tarp asmenų, nesergančių šia liga ir didėjant MS komponentų skaičiui nuo 0 iki 5, IŠL dažnis didėjo. Tokiu būdu vidutinio amžiaus žmonėms, kuriems nustatytas bent vienas MS komponentas, ir ypač tiems, kuriems nustatytas padidėjęs arterinis kraujospūdis ir/arba nutukimas, svarbu, kad būtų atlikti ir kitų sveikatos rodiklių, susijusių su MS, tyrimai (trigliceridų, DTL cholesterolio, gliukozės koncentracijos nustatymas). Ištyrus MS sąsaja su fiziniu aktyvumu laisvalaikio metu, nustatyta, kad tarp žmonių, kurie laisvalaikiu nesimankštino, MS šansas buvo didesnis, palyginus su žmonėmis, kurie laisvalaikio metu mankštinosi ne rečiau kaip 2-3 kartus per mėnesį, bent 30 min. tokiu būdu, kad pagreitėtų kvėpavimas ir suprakaituotų. Įvertinus MS sąsają su gyvensenos įpročiais kelių įpročių derinių atžvilgiu, nustatyta tendencija, kad tarp žmonių, kurie laisvalaikiu nesimankština, kruopų košių valgo retai, o riebalų ant duonos tepa neperšviečiamai, MS šansas buvo didesnis negu tarp žmonių, kurie laisvalaikiu mankštinasi, kruopų košių valgo dažnai, o riebalų ant duonos tepa peršviečiamai. Taigi MS komponentų tyrimai bei gyvensenos įpročių apklausa suteiktų galimybę įvertinti, kokią IŠL riziką turi žmonės, ir jiems parinkti bei taikyti efektyvias prevencijos priemones, mažinančias MS komponentų skaičių, kurios tarnautų IŠL rizikos sumažinimui.
Siūlomo MS prevencijos modelio tikslas - paskatinti žmones be metabolinio sindromo ir žmones, turinčius vieną ar daugiau šio sindromo komponentų, kad jie įgalintų save priimti sprendimus savo sveikatos pagerinimui. Šis MS prevencijos modelis yra skirtas įgyvendinti pirminėje visuomenės sveikatos priežiūros grandyje, kurioje kartu teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme (2002 m. gegužės 16 d. Nr. IX-886 Vilnius) 6 straipsnyje “Pirminė visuomenės sveikatos priežiūra”, teigiama, kad pirminė visuomenės sveikatos priežiūra atliekama kartu su asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, kurias teikia asmens sveikatos
