Visuomen÷s sveikatos fakultetas
Sveikatos vadybos katedra
Juozas Būda
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOS DARBUOTOJŲ
POŽIŪRIS Į BENDRADARBIAVIMĄ IR KOKYBöS VADYBOS
SISTEMĄ
Magistro diplominis darbas
(Visuomen÷s sveikatos vadyba)
Mokslin÷ vadov÷
dr. J.Vladičkien÷
SANTRAUKA
Visuomen÷s sveikatos vadyba
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOS DARBUOTOJŲ POŽIŪRIS Į BENDRADARBIAVIMĄ IR KOKYBöS VADYBOS SISTEMĄ
Juozas Būda
Mokslin÷ vadov÷ dr. Jurgita Vladičkien÷
Kauno medicinos universitetas, Visuomen÷s sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2007. 63 p.
Darbo tikslas. Įvertinti ligonin÷s gydytojų ir slaugytojų požiūrį į bendradarbiavimą ir kokyb÷s vadybos sistemą įstaigoje.
Uždaviniai. Įvertinti gydytojų ir slaugytojų požiūrį į bendradarbiavimą ir kokyb÷s vadybos sistemą įstaigoje, palyginti gydytojų ir slaugytojų požiūrį į bendradarbiavimą ir kokyb÷s vadybos sistemą, nustatyti gydytojų ir slaugytojų požiūrio į bendradarbiavimą įstaigoje ryšį su pasitik÷jimu kitais darbuotojais ir pasitenkinimu darbu.
Tyrimo metodika. Anonimin÷ vienos įstaigos gydytojų ir slaugytojų apklausa (n=256). Statistinei duomenų analizei taikytas hipotez÷s apie dviejų požymių nepriklausomumą tikrinimas susietų lentelių metodu naudojant chi kvadrato kriterijaus reikšmę.
Rezultatai. Didžioji dalis medikų mano, jog partneryst÷ tarp sveikatos priežiūros darbuotojų gali pagerinti pacientams teikiamų paslaugų kokybę, paslaugų prieinamumą, darbuotojų pasitenkinimą darbu ir darbuotojų gyvenimo kokybę. Statistiškai reikšmingai didesn÷ dalis slaugytojų (50,9 proc.) nei gydytojų (35,8 proc.) nurodo, jog pasikeitimas informacija tarp gydytojų ir vadovų pakankamas, 71,7 proc. gydytojų ir 44,8 proc. slaugytojų teigia, jog informacija tarp gydytojų ir slaugytojų yra pakankama. 70,8 proc. medikų nurodo, jog jų įstaigoje yra įdiegta kokyb÷s vadybos sistema. 50,6 proc. medikų yra patenkinti, 48,8 proc. - iš dalies patenkinti savo profesija. 63,6 proc. medikų savo pasitik÷jimą kolegomis bei vadovais vertina teigiamai, 11,5 proc. – neigiamai. 54,2 proc. patenkintų darbu ir 37,0 proc. mažiau patenkintų darbu medikų teigia, jog pasikeitimas informacija profesiniais ir organizaciniais klausimais tarp gydytojų ir vadovų yra pakankamas. 57,9 proc. teigiamai ir 26,3 proc. neigiamai vertinančių pasitik÷jimą medikų mano, jog pasikeitimas informacija profesiniais ir organizaciniais klausimais tarp gydytojų ir vadovų yra pakankamas. 73,8 proc. teigiamai ir 57,9 proc. neigiamai pasitik÷jimą kolegomis ir vadovais vertinančių medikų gerai vertina ir savo darbo kokybę, 77,1 proc. teigiamai ir 42,1 proc. neigiamai vertinančių pasitik÷jimą kolegomis mano, jog jų įstaigoje yra įdiegta kokyb÷s vadybos sistema.
Išvados. Mažiau nei pus÷ medikų mano, jog pasikeitimas informacija profesiniais bei organizaciniais klausimais tarp gydytojų ir vadovų bei tarp slaugytojų ir vadovų yra pakankamas. Trys ketvirtadaliai gydytojų ir slaugytojų teigia, kad jų įstaigoje yra įdiegta kokyb÷s vadybos sistema. Didesn÷ dalis teigiamai nei neigiamai vertinančių pasitik÷jimą kolegomis bei vadovais medikų mano, jog pasikeitimas informacija profesiniais ir organizaciniais klausimais tarp gydytojų ir vadovų bei tarp gydytojų ir slaugytojų yra pakankamas, gerai vertina savo darbo kokybę, yra patenkinti savo profesine veikla, teigia, jog jų įstaigoje yra įdiegta kokyb÷s vadybos sistema. Didesn÷ dalis patenkintų darbu medikų nei dalinai patenkintų teigia, jog dalyvauja formuojant įstaigos politiką ir mano, jog pasikeitimas informacija tarp gydytojų ir vadovų bei tarp slaugytojų ir vadovų yra pakankamas.
Raktiniai žodžiai. Bendradarbiavimas, partneryst÷, sveikatos priežiūros kokyb÷, gydytojai, slaugytojai.
SUMMARY
Management of Public Health
ATTITUDE OF HEALTH CARE PROFESSIONALS TOWARDS PARTNERSHIP AND QUALITY MANAGEMENT SYSTEM
Juozas Būda
Supervisor Jurgita Vladičkien÷, Dr.Sc.
Department of Health Management, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2007. 63 p.
Aim of the study. To investigate attitude of health care professionals towards partnership and quality management system in health care institution.
Objectives. To assess attitudes of health care professionals towards partnership and quality management system, to compare attitudes of physicians and nurses towards partnership and quality management system, to evaluate associations of attitudes to partnership with trust and job satisfaction among physicians and nurses.
Methods. An anonymous questionnaire survey was performed including all physicians and nurses working in one health care institution (n = 256). Statistical calculations of chi square’s test was performed.
Results. The majority of health care professionals state that partnership among medical staff can improve quality of health care services provided to the patients, accessibility of the services, job satisfaction and quality of life of medical staff. The major part of nurses (50.9 percent) than physicians (35.8 percent) indicate, that information level between physicians and managers is sufficient, the major part of physicians (71.7 percent) than nurses (44.8 percent) note that information level between physicians and nurses is sufficient. 70.8 percent of respondents point that system of quality assurance is implemented in their institution. 50.6 percent of medical staff is satisfied and 48.8 percent – partly satisfied with job. 63.6 percent of respondents trust and 11.5 percent distrust in their colleagues and managers. 54.2 percent satisfied and 37.0 less satisfied with job medical staff refer sufficient information between managers and physicians. 57.9 percent of respondents who trust and 26.3 percent of respondent who distrust in their colleagues and managers point that information between physicians and managers is sufficient. 73.8 percent of respondents who trust and 57.9 percent who distrust in their colleagues and managers indicate that quality of their work is good. 77.1 percent of respondents who trust and 42.1 percent of respondent who distrust in their colleagues and managers indicate that there is quality management system in their institution.
Conclusions. Less than a half of respondents note that information level between physicians and managers and between nurses and managers is sufficient. Three quarter of medical staff point that system of quality assurance is implemented in their institution. The major part of respondents who trust in their colleagues and managers than those who distrust refer that information between physicians and managers and between physicians and nurses is sufficient, evaluate quality of their work as good, are satisfied with their work and point that system of quality assurance is implemented in their institution. The major part of satisfied with job respondents than partly satisfied with job indicate that they are involved in the formation of policy of their institution and information between physicians and managers and between nurses and managers are sufficient. Key words. Partnership, health care quality, physicians, nurses.
TURINYS
ĮVADAS………..…..…. 5
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI……….….. 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA...………...… 9
1. 1. Bendradarbiavimo ir partneryst÷s sveikatos priežiūroje samprata...… 9
1. 2. Partneryst÷s svarba sveikatos priežiūros valdymo struktūroje…….……... 12
1. 3. Partneryst÷s reikšm÷ gydytojų ir slaugytojų veiklos kokybei…………...… 16
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA……….…….………..….. 24
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS.……….….………..…..….. 26
3. 1. Gydytojų ir slaugytojų bendradarbiavimas ir požiūris į kokyb÷s vadybos sistemą………... 26
3. 2. Gydytojų ir slaugytojų bendradarbiavimo ir požiūrio į kokyb÷s vadybos sistemą palyginimas………... 36
3. 3. Gydytojų ir slaugytojų požiūris į kokyb÷s vadybos sistemą pagal pasitenkinimą darbu ir pasitik÷jimą kitais darbuotojais………....……....….. 42
3. 4. Rezultatų aptarimas ………...…...…. 47
IŠVADOS……….……..…... 51
PRAKTINöS REKOMENDACIJOS……….……..…....….. 52
LITERATŪRA………...……… 53
ĮVADAS
Sveikatos priežiūros sistemos reformos laikotarpiu vienas iš Vyriausyb÷s sveikatos politikos tikslų yra sveikatos priežiūros paslaugų kokyb÷s ir prieinamumo gerinimas. Šio tikslo įgyvendinimui, kaip rodo įvairių šalių patirtis, labai svarbus žmonių išteklių vaidmuo.
Pl÷tojant partnerystę ir bendradarbiavimą d÷l geresn÷s pacientų sveikatos, sveikatą stiprinančių ligoninių projekte numatyti uždaviniai sudaryti palankias sąlygas pacientui ir ligonin÷s personalui bendradarbiauti, numatyti, kokie asmenys, grup÷s, organizacijos ar sektoriai gali palankiai veikti bendruomen÷s sveikatą ir puosel÷ti jų partnerystę (61). Šiuos uždavinius įmanoma išspręsti tik bendradarbiaujant pacientams ir ligonin÷s personalui bei užsitikrinus ligonin÷s administracijos palaikymą. Bendravimas su įvairių medicinos sričių darbuotojais, kolegomis suteikia medikų darbui dinamiškumo, padeda greičiau medicinos praktikoje įgyvendinti naujas id÷jas ir teikti kokybiškas ir saugias sveikatos priežiūros paslaugas.
Užsienio ir Lietuvos ekspertai nurodo, kad sveikatos priežiūros paslaugų kokyb÷ tiesiogiai priklauso nuo jas teikiančiųjų sugeb÷jimų bei kvalifikacijos ir noro teikti paslaugas. Žemą sveikatos priežiūros žmonių išteklių motyvaciją lemia maži atlyginimai, didelis darbo krūvis, tai pat sveikatos sistemos reformos tikslų ir savo misijos joje nesuvokimas (36).
Visuomen÷ reikalauja iš viešojo sektoriaus institucijų efektyvumo, naujų veiklos formų, nuolat ger÷jančių kokybinių veiklos rodiklių. Tod÷l vis svarbesni tampa viešųjų paslaugų teik÷jų ir vartotojų santykiai, viešojo sektoriaus struktūrų organizaciniai pokyčiai, viešųjų programų ir projektų bei visų veiklos rūšių (informacinių, technologinių, finansinių ir žmonių išteklių valdymo) inovacijos (72).
Vertinant sveikatos priežiūros profesionalų darbą, vis daugiau d÷mesio skiriama jų geb÷jimams bendrauti, dirbti grup÷je, tarpusavyje keistis informacija, o tai įmanoma įgyvendinus partneryst÷s principus sveikatos priežiūroje (18). Daugelis diskusijų apie partnerystę yra susiję su organizacijos pokyčių įtaka organizacijos įvaizdžiui. Partneryste dažnai siekiama tam tikrų pokyčių, naujos elgsenos organizacijoje pateisinimo (54). Viešojo administravimo problemas tiriantys specialistai dažniausiai išskiria tris pokyčių sritis: darbo proceso pokyčiai, darbuotojų elgsenos pokyčiai, vadybos proceso pokyčiai (72). Darbuotojų elgsenos pokyčių atveju viešųjų institucijų d÷mesys nukreipiamas darbuotojų pastangų r÷mimui, atsižvelgiant į darbuotojų poreikius ir stiprinant jų darbo motyvaciją. Svarbiausiu tikslu organizacijoje tampa geras darbo
atlikimas kaip pagrindinis bet kurios veiklos elementas, tod÷l būtina sutelkti pastangas į darbuotojų mokymą, jų veiklos vertinimą, atlygio už darbą mechanizmo tobulinimą, darbuotojų įtraukimą į sprendimų pri÷mimą bei karjeros galimybių pl÷trą organizacijoje.
Didžiul÷s konkurencijos sąlygomis šalia darbo pasidalijimo atsiranda galimyb÷ ir kyla būtinyb÷ dalytis žiniomis, tod÷l išoriškai vien bendradarbiavimu per rinkas apsiriboję santykiai tampa dalijimosi žiniomis ir partneryst÷s santykiais (75). Taigi, šiuolaikin÷ organizacija turi ne tik efektyviai valdyti savo veiklos kokybę, bet ir įsisavinti žinių vadybą ir ją įgyvendinti praktikoje. Pastarąjį dešimtmetį stebimas žymus pokytis sveikatos priežiūroje pereinant prie naujų valdymo formų, pagrįstų veiklų koordinavimu, bendradarbiavimu ir partneryste. Siekiant bendradarbiavimo sveikatos priežiūroje yra svarbūs darbuotojų įsipareigojimai ir glaudesnių ryšių tarp sveikatos priežiūros dalyvių suformavimas (48, 49). Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse be tradiciškai svarbių ekonominių ir socialinių darbo motyvavimo veiksnių vis aktualesni yra bendradarbiavimas tarp skirtinguose sveikatos priežiūros lygiuose dirbančių gydytojų, gydytojų ir administracijos, gydytojų ir pacientų, lankstumas gydytojų darbe bei profesinis gydytojų tobul÷jimas (87). Geras gydytojų ir slaugytojų bendradarbiavimas susijęs su aukštesnio lygio pacientų gydymo ir slaugymo kokybe.
Lietuvos 1996 metų ir 1999 metų nacionalin÷je kokyb÷s programoje organizacijų konkurencingumui skatinti buvo numatyta įvairių priemonių, tačiau mažai nagrin÷ta gyvenimo kokyb÷, organizacijų bendrasis socialinis atsakingumas, valstyb÷s valdymo kokyb÷, įvairių sektorių ir organizacijų partneryst÷ siekiant kokyb÷s (78).
Naujos redakcijos nacionalin÷je kokyb÷s programoje kaip prioritetin÷ kryptis yra numatyta partneryst÷s skatinimas, stiprinant verslo, viešojo sektoriaus ir visuomeninių organizacijų tarpusavio bendradarbiavimą bei koordinuojant organizacijų veiklas kokyb÷s srityje, o taip pat organizacijų veiklos kokyb÷s gerinimas, tyrin÷jant ir skleidžiant pažangius kokyb÷s vadybos modelius bei metodus, skatinant jų diegimą organizacijose bei didinant organizacijų bendrąją socialinę atsakomybę (65).
Spartus technologijų naujovių diegimas sveikatos priežiūroje palengvina bendravimą, bendradarbiavimą ir pasidalijimą informacija tarp sveikatos priežiūros profesionalų ir paslaugų gav÷jų, ir tai palaipsniui keičia egzistuojančius sveikatos priežiūros praktikos ir mokslinių tyrimų modelius. Kliūtys, kurios tradiciškai skirdavo mokslą nuo praktikos, palaipsniui nyksta, o
sveikatos priežiūros paslaugų teikimo gerinimas priklauso nuo svarbiausių partnerių ir tarpininkų geb÷jimų ir įsipareigojimų dirbti kartu siekiant numatytų tikslų.
Bendradarbiavimo ir partneryst÷s sveikatos priežiūroje klausimai Lietuvoje nagrin÷jami rengiant konferencijas, seminarus, tačiau vis dar trūksta mokslinių tyrimų, nagrin÷jančių praktinį bendradarbiavimo ir partneryst÷s id÷jų įgyvendinimą sveikatos priežiūroje.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
TIKSLAS. Įvertinti ligonin÷s gydytojų ir slaugytojų požiūrį į bendradarbiavimą ir kokyb÷s vadybos sistemą įstaigoje.
UŽDAVINIAI:
1. Įvertinti gydytojų ir slaugytojų požiūrį į bendradarbiavimą ir kokyb÷s vadybos sistemą įstaigoje.
2. Palyginti gydytojų ir slaugytojų požiūrį į bendradarbiavimą ir kokyb÷s vadybos sistemą. 3. Nustatyti gydytojų ir slaugytojų požiūrio į bendradarbiavimą įstaigoje ryšį su pasitik÷jimu
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1. 1. Bendradarbiavimo ir partneryst÷s sveikatos priežiūroje samprata
PSO dokumente „Sveikata visiems 21“ teigiama, jog sveikatos stiprinimo principai reikalauja, kad šiame procese dalyvautų visa visuomen÷, pasirinkdama sveiką gyvenseną, šalindama sveikatai žalingus aplinkos veiksnius, tobulindama sveikatos politiką. Siekiant geresn÷s visuomen÷s sveikatos, skatinamas įvairių sektorių - politikos, medicinos, švietimo bendradarbiavimas ir partneryst÷ (82). Partneryst÷ sveikatos priežiūroje svarbi ir sprendimų pri÷mime besikeičiančios organizacijų kultūros ir įrodymais pagrįstos sveikatos priežiūros pl÷tojimo sąlygomis (58). Mokslin÷je literatūroje pateikiama daugyb÷ partneryst÷s ir bendradarbiavimo sampratų bei apibr÷žimų. Partneryst÷ apibr÷žiama kaip grup÷s žmonių susitarimas kartu atlikti tam tikrą veiklą ir pasidalyti išlaidas, riziką ir naudą ar praradimus d÷l šios veiklos (38). Partneryst÷ - tai grup÷ organizacijų ir individų, kurie turi tuos pačius interesus ir dirba d÷l vieno ar kelių bendrų tikslų, nors ir laikydamiesi jiems tinkančios darbotvark÷s (21). Partneryst÷ - tai formali organizacijų, grupių ar agentūrų sąjunga, veikianti kartu d÷l bendrų tikslų, o bendradarbiavimas yra darbas kartu su kitais, kai bendradarbiaujantys darbuotojai sprendžia specialias užduotis ir pasidalija atsakomybę, kad pasiektų galutinį rezultatą. Bendradarbiavimas apibr÷žiamas kaip darbas kartu, siekiant bendro tikslo, bendra veikla (8, 22). Partneryst÷ sveikatos priežiūroje apima pacientų įtraukimą į sveikatos priežiūros planavimą, politiką ir prioritetų nustatymą, o taip pat dalyvavimą sprendimų pri÷mime d÷l diagnostikos metodų ir gydymo taikymo pacientams (60). Partneryst÷ apibūdinama ir kaip strategin÷ sąjunga, kuri patenkina abipusius interesus ir pasidalina tikslus, o jos s÷km÷ priklauso nuo dviejų veiksnių – santykių tarp partnerių ir darbo atlikimo kokyb÷s (67). Partneryst÷ yra vienas iš pagrindinių principų, skatinančių pokyčius sveikatos sistemoje ir siūlančių priemones, kuriomis yra įgyvendinama sveikatos strategija (23).
Bendradarbiavimas ir partneryst÷ yra labai svarbūs organizacijose vadovaujantis visuotin÷s kokyb÷s vadybos principais, kuomet prioritetas teikiamas komandiniam darbui ir komandų bendradarbiavimui organizacijoje, organizacijos partnerių įtraukimui į veiklos kokyb÷s gerinimo ir pl÷tros klausimų sprendimą (75). Visuotin÷s kokyb÷ vadyba yra išskirtinę kokyb÷s
svarbą pabr÷žianti vadybos teorija ir praktinių vadybos priemonių sistema, kurią taikydama organizacija nuolat tobul÷ja, įtraukdama į kokyb÷s gerinimo procesus visus darbuotojus ir siekdama visiškai patenkinti išorinių ir vidinių vartotojų poreikius, siekdama naudos savo darbuotojams, klientams ir visuomenei. Šiems tikslams pasiekti visuotin÷s kokyb÷s vadybos organizacija naudoja suderintą kokyb÷s vadybos metodų, modelių ir priemonių bei darbuotojų kompetencijos ugdymo sistemą.
Bendradarbiavimo ir partneryst÷s svarba akcentuojama ir Lietuvos Sveikatos priežiūros kokyb÷s užtikrinimo 2005 – 2010 metų programoje, kurioje vienas iš numatytų uždavinių – orientuoti sveikatos priežiūrą į paciento ir visuomen÷s poreikius (52). Įgyvendinus šį uždavinį tikimasi, jog paternalistinį požiūrį į sprendimų pri÷mimą sveikatos priežiūroje pakeis sveikatos priežiūros specialistų ir paciento informuoto bendradarbiavimo ir partneryst÷s principai. Sveikatos priežiūros sistemai tampant labiau decentralizuotai, atotrūkio maž÷jimą tarp profesionalų ir pacientų skatina didesnis pacientų informuotumas, pacientų mokymas bei geresn÷s prieinamumo prie informacijos galimyb÷s, o tai sudaro sąlygas pacientų aktyvinimui ir dalyvavimui sveikatos priežiūros sprendimuose (80).
Siekiant medicinos mokslo ir kokyb÷s vadybos pasiekimus integruoti į praktinę veiklą, Lietuvos sveikatos priežiūros kokyb÷s užtikrinimo programoje iškeltas uždavinys tobulinti sveikatos priežiūros kokyb÷s vadybą, gerinant mokslo ir praktikos sąsają bei tarptautinį bendradarbiavimą sveikatos priežiūros kokyb÷s vadybos srityje (52). Moksliniai tyrimai parod÷, jog paslaugų vadyba yra visapusiška priemon÷, naudojama sveikatos priežiūros organizacijose. Tradicin÷se sveikatos priežiūros sistemose vyksta nuolatiniai pokyčiai, sveikatos sistemų funkcijos ir vaidmuo yra nuolat vertinamas, kad garantuotų sveikatos priežiūros rezultatus, o šiais vertinimais vadovaujamasi planuojant sveikatos priežiūros organizacijų veiklą ateityje (30, 21). Siekiant valdyti sveikatos priežiūroje vykstančius procesus ir esant ribotai teis÷s aktų leidybai, reikia priimti susitarimus d÷l partneryst÷s tarp daugelio veik÷jų, pvz., sveikatos priežiūros paslaugų teik÷jų, nevyriausybinių organizacijų, ekonomikos rinkos veik÷jų ir kt.
Sveikatos priežiūroje yra nemaža kompleksinių problemų, atsirandančių d÷l koordinavimo stokos arba d÷l bendravimo trūkumo tarp skirtingas paslaugas teikiančių profesionalų ir nepakankamos sveikatos priežiūros kokyb÷s (70). Tyrimais įrodyta, jog geros kokyb÷s santykiai tarp sveikatos priežiūros dalyvių turi įtakos didesniam personalo pasitenkinimui darbu ir gerina sveikatos priežiūros rezultatus pacientams, o blogi santykiai tarp
sveikatos priežiūros profesionalų ir vadovų gali tur÷ti tiesiogin÷s įtakos pacientams teikiamų paslaugų kokybei (3, 28, 76, 77). Geri sveikatos priežiūros personalo santykiai kuria vidinę organizacijos kultūrą, kurioje informavimas apie nepageidaujamus įvykius bei klaidas, nepakankamos paslaugų kokyb÷s atvejus yra nesud÷tingas ir įprastas (19).
Sveikatos priežiūros sistemoje darbdavių ir darbuotojų santykiai gali būti nusakomi kaip lyderių ir jų pasek÷jų. Pavyzdžiui, vadovai - lyderiai kuria veiklos programas, moko ir tobulina darbuotojus bei įgyvendina pokyčius. Tačiau yra rizika priimti vienpusiškus sprendimus, jei darbuotojai n÷ra aktyviai įtraukiami į sveikatos priežiūros įstaigose vykstančius procesus. Įrodyta, jog toks veiklos modelis yra neefektyvus ne tik sveikatos priežiūroje, bet ir kitose paslaugų srityse. Tod÷l naujas lyderyste pagrįstas sveikatos priežiūros modelis skatina teigiamus pokyčius paslaugas teikiančioje organizacijoje. Darbuotojai, atliekantys svarbias užduotis yra lyderiais organizacijoje, o kiekvienas darbuotojas yra atsakingas už veiklos rezultatus. Lyderiavimas sveikatos priežiūroje ir partneryste su vadybininkais pagrįstas darbas yra pagrindinis gerų darbuotojų santykių darbe ir organizacijos s÷km÷s elementas (14, 25).
Tradicinei hierarchinei vadybai pakitus į bendradarbiavimu ir komandos darbu pagrįstą vadybą, organizacijos s÷km÷s sąlyga yra darbuotojų įgalinimas. Plačiąja prasme, įgalinimas (empowerment) – tai darbuotojų veiksmų laisv÷ priimti kasdienius sprendimus, susijusius su jų darbu arba individų skatinimas ir leidimas jiems prisiimti asmeninę atsakomybę už jų atliekamo darbo tobulinimą ir prisid÷ti prie organizacijos tikslų siekimo (46). Lashley C. nurodo darbuotojų įgalinimo privalumus ir organizacijoje kylančias problemas d÷l jų įgalinimo trūkumo (1 lentel÷).
1 lentel÷. Darbuotojų įgalinimo privalumai ir problemos d÷l įgalinimo trūkumo
Įgalinimo privalumai Problemos d÷l įgalinimo trūkumo Paslauga labiau atitinka vartotojų poreikius Mažai galių patenkinti vartotojų poreikius Greičiau patenkinamos vartotojų pretenzijos Vartotojų pretenzijos nagrin÷jamos ilgai su
aukščiausio lygio vadovais
Didesnis vartotojų pasitenkinimas Dideli naujų vartotojų pritraukimo kaštai Motyvuoti darbuotojai Žema moral÷ ir silpna darbuotojų motyvacija
Maža darbuotojų kaita Didel÷ darbuotojų kaita
Padid÷jęs darbo našumas Žemas darbo našumas
Mažesni darbo j÷gos kaštai Maži atlyginimai, bet dideli darbo j÷gos kaštai
Taigi, norint pasiekti geriausio organizacijos veiklos rezultato, visi darbuotojai turi būti įtraukti į sprendimų pri÷mimą, nes n÷ra vieno žmogaus, kuris tur÷tų atsakymą, kaip spręsti visas iškilusias problemas. Sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, lyderiai yra atsakingi už sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių darbuotojų įgalinimą, o tai seną vertikalią organizacijos valdymo struktūrą gali pakeisti į horizontalią organizacijos valdymo struktūrą, kurioje apibr÷žiamas darbuotojų vaidmuo ir bendravimas. Darbuotojų įgalinimas tokiu atveju tampa labiau decentralizuotas, nepriklausomas ir kartu su darbuotojų įtraukimu į sprendimų pri÷mimą sudaro sąlygas efektyviai partnerystei.
1. 2. Partneryst÷s svarba sveikatos priežiūros valdymo struktūroje
Vadyba - tai apsisprendimas veikti ir veiksmų įgyvendinimas padedant kitiems žmon÷ms (6). Taigi, žmon÷s yra pats svarbiausias vadybininkų išteklius ir tik per jį visi kiti ištekliai – žinios, finansai, medžiagos, įranga ir pan. gali būti valdomi. Priimdami sprendimus, vadybininkai turi vadovautis patirtimi, žinojimu, sumanumu bei laiku, kuris turi būti panaudotas ne tik vadovavimui žmon÷ms ir jų motyvavimui, bet ir situacijų supratimui, problemų nustatymui ir analizei. Nors galutinę veiklos analizę vadybininkai atlieka patys, jiems reikalinga pagalba ir iš savo vadovaujamų darbuotojų. Didžiosios Britanijos sveikatos priežiūros sistemos organizacin÷s ir valdymo kokyb÷s vertinimo rodiklių sąraše tarp kitų 56 rodiklių įtrauktas ir bendravimo su paslaugų gav÷jais metodų vertinimo rodiklis (57).
Didelis d÷mesys sveikatos priežiūros valdymo struktūrose skiriamas partneryst÷s modeliams, kurie išlaiko paslaugų teik÷jo ir pirk÷jo skirtumus, tačiau skatina ilgalaikius jų ryšius bei integruotą sprendimų pri÷mimą. Tokiu būdu bendradarbiavimo sutarčių pagrindu sand÷rių kaštų sąskaita sumažinamos išlaidos organizacijoje. Šiuolaikinei partnerystei reikia pakankamai lanksčios infrastruktūros, kad prisitaikyti prie begalinių pokyčių aplinkoje ir patenkinti individų siekius.
Partneryst÷s modeliai artimai susiję su politin÷mis id÷jomis, kurios kritikuoja tiek seną centralizuotą „įsakyk ir kontroliuok“ sveikatos priežiūros valdymo sistemą, tiek dalomos rinkos sistemą (24). Partneryste siekiama rasti tarpinį kelią, kuris suderintų įsipareigojimus socialin÷ms vertyb÷ms su tik÷tina entreprenerinio požiūrio nauda.
Mokslin÷je literatūroje išskiriami šie partneryst÷s principai: partneryst÷s poreikio pripažinimas, partneryst÷s aiškumas ir realumas, įsipareigojimai ir teis÷ partnerystei, aiškūs ir tvirti susitarimai d÷l partneryst÷s, steb÷jimas, peržiūra ir organizacinis mokymasis, pasitik÷jimo skatinimas ir palaikymas (73). Pasitik÷jimas – labai svarbus aspektas sveikatos priežiūros paslaugų tiek÷jų ir paslaugomis besinaudojančiųjų santykiuose (53). Pasitik÷jimas sveikatos priežiūra yra susijęs su pacientų sveikatos priežiūros paslaugų vertinimu. Tam įtakos turi paciento nuomon÷ apie paslaugų kokybę, pasitik÷jimas teikiančiais paslaugas darbuotojais, informuoto sutikimo principo laikymasis. Sveikatos priežiūros sistemos efektyvumas priklauso ir nuo to, kiek atskiri individai ir visa visuomen÷ pasitiki sveikatos priežiūra. Liubarskien÷ Z. su bendraautoriais, apsvarstę daugelį pasitik÷jimo apibr÷žimų, teigia, jog pasitik÷jimas – tai tam tikras ryšys su kitais žmon÷mis bei jų socialine aplinka, kuriems patikime savąją egzistenciją, tod÷l ir iš jų laukiame, kad jie atsižvelgtų į tavąją asmenybę, kurią savomis pastangomis sukūrei visuomen÷je. Jei pacientai patenkinti paslaugų kokybe, o valstyb÷ skiria reikiamą d÷mesį sveikatos priežiūrai, tokioje sveikatos priežiūros sistemoje pacientai jaučiasi saugūs ir pasitiki sveikatos priežiūra.
Teigiamų žmonių santykių organizacijoje formavimui labai svarbūs vadovavimas, bendravimas ir darbuotojų motyvacija (8). Vadybos moksle ir praktikoje vadovavimas, kaip vadovo pagrindin÷ funkcija, yra neatskiriamas nuo planavimo ir organizavimo. Tačiau vadovavimas bus neefektyvus, jei jis nesirems lyderyste, pasireiškiančia, visų pirma, vadovo sugeb÷jimu sutelkti žmones s÷kmingam tikslų realizavimui ir skatinti bendradarbiavimą bei partnerystę. Partnerių tinklas sukuria pusiausvyrą pavaldumo santykiuose, o partneryst÷ pašalina kliūtis tarp atskirų organizacijos padalinių darbo ar funkcijų ir sukuria būdus bei vaidmenis, kurie leidžia visiems darbuotojams bendrauti ir gauti informaciją siekiant s÷kmingų darbo rezultatų. Partneryst÷s koncepcija tampa vertinga, kuomet organizacijoje did÷ja d÷mesys atsiskaitomybei, vadovaujamasi darbo rezultatais ir pripažįstama, kad darbo atlikimas, darbo kokyb÷ ir vartotojų pasitenkinimas paslaugomis yra pagrindin÷s sąlygos organizacijos s÷kmei (83). Tačiau šiandieniniai vadovai negali būti ekspertais visose organizacijos veiklų srityse, pavaldinio ir vadovo ryšių jau nepakanka teigiamiems veiklos rezultatams gauti, o asmeniniai sprendimai tradiciniame organizacijos valdymo modelyje kontroliuojantys ryšius organizacijoje neatitinka partneryst÷s koncepcijos. Tod÷l ypatingai svarbus yra organizacijos darbuotojų bendravimas, kuris yra ir organizacijos kultūros atspindys.
Tyrimais nustatyta, jog organizacinis bendradarbiavimas yra tiesiogiai susijęs su organizacijos efektyvumu, o pasidalijimas informacija didina darbuotojų pasitik÷jimą vadovais. Organizacinis bendradarbiavimas padeda darbuotojams suprasti savo vaidmenį visoje organizacijos sistemoje. Darbdaviai, kurie padeda darbuotojams įgyti tvirtų, specifinių žinių įrodo norą investuoti į darbuotojus ir už tai įgyti jų pasitik÷jimą. Toks mainų procesas sąlygoja atvirumo ir pasitik÷jimo atmosferą įstaigoje (84).
Pasitik÷jimo kompetentingais darbuotojais did÷jimo pripažinimas yra dalin÷ per÷jimo prie atsiskaitomyb÷s priežastis sveikatos priežiūros organizacijose. Tai keičia tradicinius vadovo – darbuotojo vaidmenis į komandinio požiūrio pripažinimą, kai vadovai ir darbuotojai dirba kartu spręsdami problemas ir priimdami sprendimus. Tai reiškia, jog vadovai tampa atsakingi už darbuotojų galimybes kuriant organizacijos kultūrą, kurioje darbuotojai gali dalyvauti sprendimų pri÷mimo procese, kūrybiškai mąstyti, svarstyti naujas id÷jas ir prisiimti atsakomybę. Be pasitik÷jimo sveikatos priežiūroje būtų sunku pasiekti bendrus veiksmus, o be kontrol÷s būtų sunku persp÷ti pasitik÷jimo maž÷jimą d÷l jam kliudančių veiksmų (88). Kad užtikrintų darbuotojų dalyvavimą sprendimų pri÷mime, vadovai privalo investuoti į organizacijos ir darbuotojų mokymąsi. Analizuojant galimą žinių vadybos priemonių naudą ir pranašumus visuotin÷je kokyb÷s vadyboje, būtina pažym÷ti, kad juos pasiekti būtų be galo sunku, jei lyderiavimo veiksmai nebūtų skirti žinių vadybai palaikyti (75). Organizacijose tur÷tų būti sukurtos žinių kūrimo, kaupimo ir sklaidos veiklų skatinimo strategijos, dalijimasis žiniomis tur÷tų tapti viena iš pagrindinių organizacijos kultūros vertybių, o organizacijos vadovai darbuotojų mokymąsi ir žinių perdavimą kitiems tur÷tų laikyti vienu iš svarbiausių organizacijos prioritetų (31). Efektyvūs bendravimo įgūdžiai ir elgesio modeliai įgalintų darbuotojus suprasti savo darbo vertybes ir savo darbo ind÷lio reikšmę organizacijai.
Sveikatos priežiūros organizacijų lyderiai gali palengvinti darbuotojų įtraukimą į sprendimų pri÷mimą informuodami juos apie lūkesčius jų veiklai bei organizacijos darbo rezultatus. Darbuotojai tur÷tų dalyvauti diskusijose, liečiančiose organizacijos ekonominius tikslus ir bet kokius technologinius tobulinimus, turinčius įtakos organizacijos veiklai, tur÷tų būti skatinami tobulinti savo žinias bei įgūdžius ir tai didintų jų darbo efektyvumą. Toks nuolatinis vadovų rūpinimasis darbuotojais pad÷tų sustiprinti darbuotojų dalyvavimą organizacijos veikloje ir jų darbo vertę.
Efektyvi organizacijų vadyba tur÷tų nugal÷ti metų metus trukusią pasyvią atsakomybę už darbo kokybę, o organizacijos vadovai tur÷tų būti pasirengę lyderiauti, apibr÷žti savo atsakomybę ir pareigas, nevengti dialogo su medicinos personalu, pertvarkyti pasenusias valdymo struktūras ir įgyvendinti profesionalią kokyb÷s vadybą, sukurti strateginius planus ir tinkamus veiklos kokyb÷s standartus, aprūpinti finansine parama ir prad÷ti patikimus veiksmus kokyb÷s gerinimo klausimams organizacijoje spręsti (26).
Naujoje sveikatos priežiūros paradigmoje nurodoma, jog darbuotojai ir vadovai yra partneriai, dalyvaujantys diskusijose, problemų svarstymuose ir sprendimuose d÷l strateginių veiklos pokyčių, turinčių įtakos organizacijos s÷kmei. Tačiau svarbu atkreipti d÷mesį į tai, jog vadovai, gydytojai ir slaugytojai skiriasi savo požiūriu į šias pagrindines sritis: 1) atsakomybe ir autonomijos laipsniu: ar jie deleguoja atsakomybę kitiems ar priima asmeninę autonomiją, 2) „gryni“ klinicistai ir finansiniai realistai: gydytojai priimdami klinikinius sprendimus linkę priešintis finansinių klausimų sprendimui, 3) klinikin÷s praktikos sistemiškumas: vadovai ir slaugytojai linkę pritarti, o gydytojai linkę atmesti šį požiūrį, 4) individai ir kolektyvai: gydytojai yra linkę priimti pacientą kaip asmenį, individą, o vadovai daugiau galvoja grup÷s terminais, 5) įtaka, galia: gydytojai linkę nesutikti, jog dirbant komandoje pasidalijimas įtaka yra reikalingas ir tinkamas, tačiau vadovai ir slaugytojai pritaria šiam požiūriui (20). Šie skirtingi vadovų, gydytojų ir slaugytojų požiūriai yra įprastiniai ir n÷ra nepageidaujami, tačiau svarbu, jog skirtumai būtų išaiškinti ir suprasti. Darbuotojai tur÷tų būti informuojami apie įstaigos tikslus, darbo rezultatus ir būti suinteresuoti dirbti d÷l bendrų tikslų, nes tik tokiu atveju yra įmanoma partneryst÷ (73). Jei pasitik÷jimas ir partneryst÷ yra skatinama ir palaikoma, tuomet n÷ vienas iš sveikatos priežiūros dalyvių negali būti visiškai valdantis įvykių eigą, o vadovaujamasi bendra, visiems dalyviams naudą teikiančia, veikla. Sveikatos priežiūros sistemose pabr÷žiamas sveikatos profesionalų vaidmens pokytis nuo vienašališko sprendimų pri÷mimo proceso į paciento, kaip partnerio, aktyvų įtraukimą į ligų gydymo bei sveikatos stiprinimo procesą. Tai atitinka partneryst÷s principus, kuomet visi partneriai yra įtraukiami į abipusę sveikatos priežiūros profesionalų – pacientų partnerystę ir sveikatos priežiūros profesionalų tarpusavio partnerystę (55).
Per pastaruosius dešimtmečius akivaizdžiai pakito pacientų charakteristikos bei jų lūkesčiai. Siekiant užtikrinti tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams, reikia tobulesnių sveikatos technologijų, naujų sveikatos priežiūros profesionalų kvalifikacijų, šiuolaikinių komunikacijų, kokyb÷s užtikrinimo sistemų, tarpsektorinių bei intrasektorinių ryšių.
Lietuvoje šiuo metu susiduriama su prieštaravimais visuose lygmenyse, tačiau ypač akivaizdus – sveikatos profesionalų nepritarimas daugeliui pokyčių sveikatos sistemoje (40). Norint įgyvendinti bendros atsakomyb÷s už sveikatą, sveikatos priežiūrą id÷jas, reikalingi pokyčiai trijuose lygmenyse: tarp sveikatos priežiūros profesionalų, tarp sveikatos priežiūros profesionalų ir pacientų, tarp sveikatos priežiūros profesionalų ir sveikatos vadybininkų bei sveikatos politikų. Apibendrinant galima teigti, jog sveikatos priežiūros teikimą galima suvokti kaip partnerystę su praktikais, mokslininkais ir mokytojais, susijusiais tarpusavyje d÷l tikslo kurti, mokyti ir taikyti teorines žinias praktikoje, kad pagerinti sveikatos priežiūros paslaugomis besinaudojančių žmonių gyvenimo kokybę.
1. 3. Partneryst÷s reikšm÷ gydytojų ir slaugytojų veiklos kokybei
Vykstant pasaulinei ekonominei integracijai ir stipr÷jant konkurencijai, organizacijų veiklos kokyb÷ tampa vienu svarbiausių organizacijų išlikimo ir veiklos s÷km÷s veiksnių (74). ES kokyb÷s programoje kokyb÷ laikoma pagrindiniu Europos organizacijų veiklos strategijos dalyku. 2000 metais Europos kokyb÷s organizacija paskelb÷ Europos kokyb÷s viziją, kurioje pabr÷žiamas naujo požiūrio į kokybę formavimo aktualumas – kokyb÷s vadyba tur÷tų apimti ne tik techninius ir ekonominius prekių bei paslaugų kokyb÷s aspektus, bet ir unikalias visuotinai pripažintas socialines, aplinkosaugos ir kitas organizacijų veiklos sritis. Didel÷ reikšm÷ teikiama verslo organizacijų ir valstyb÷s institucijų bei visuomen÷s organizacijų partnerystei siekiant kokyb÷s.
Kokyb÷ sveikatos priežiūroje priklauso ne tik nuo darbuotojų kompetencijos, bet ir nuo koordinuoto sveikatos priežiūros profesionalų bendradarbiavimo, informacijos teikimo bei partneryst÷s su tam tikrus lūkesčius bei reikalavimus turinčiais pacientais. Gydytojo, slaugytojo ir paciento partneryst÷ gali pagerinti gydytojų ir slaugytojų pasitenkinimą darbu bei paciento pasitenkinimą jam teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, sumažinti skundų d÷l blogos praktikos riziką, nebūtinų paslaugų teikimą ir vidinių nuostolių kaštus, o esant tinkamam sveikatos priežiūros profesionalų bendradarbiavimui ir susitarimui d÷l darbo bei tarpusavio bendravimo darbo klausimais, galima tik÷tis ženkliai efektyvesnio darbo.
Kadangi partneryst÷s koncepcija plačiai vartojama sveikatos priežiūros srityje keletą dešimtmečių, geros praktikos įrodymai ir steb÷jimai reikalauja ir partneryst÷s efektyvumo įrodymų (22). Partneryst÷s sąlygomis efektyvūs darbo santykiai didina darbuotojų moralę ir skatina tobul÷jimą, efektyvų ir tinkamą išteklių organizacijoje naudojimą, o taip pat ir pacientams teikiamos sveikatos priežiūros kokybę (56). Moksliniais tyrimais įrodyta, jog bendradarbiavimas skatina pacientams teikiamos sveikatos priežiūros paslaugų gerinimą ir geros kokyb÷s organizacijos veiklą (69). Bendradarbiavimo programų įgyvendinimas vaidina didelį vaidmenį geros praktikos sveikatos priežiūroje pl÷tojimui. Bendradarbiavimui gerinti įd÷tos pastangos yra pagrįstos ir priklauso nuo kokyb÷s vadybos organizacijoje.
Didžiosios Britanijos Nacionalinio pirmin÷s sveikatos priežiūros tyrimo ir pl÷tojimo centro veikloje šalia tokių temų, kaip sveikatos priežiūros kokyb÷ ir pirmin÷s sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, išskiriamos pirmin÷s sveikatos priežiūros valdymo, biudžeto, personalo bei bendradarbiavimo temos (89). Kai bendradarbiavimas tarp kolegų yra tinkamas ir susitariama d÷l darbo bei santykių, galima tik÷tis žymiai efektyvesnio darbo. Tokiu atveju galima sukurti tikrą partnerystę siekiant realių pacientų sveikatos gerinimo rezultatų (47).
Kod÷l sveikatos priežiūroje yra reikalinga partneryst÷ ir bendradarbiavimas? Tai ir pageidavimas reguliuoti darbuotojų tarpusavio santykius, ir noras siekti bendro tikslo (42). Partnerystei tarp gydytojo ir paciento svarbiausias dalykas yra bendras sprendimų pri÷mimas (1, 2, 32, 33). Tai pagerina darbo motyvaciją ir padeda abipusių įsipareigojimų vykdymui. Teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, svarbu patenkinti paciento, kaip asmenyb÷s, poreikius. Gydytojai turi galvoti apie paciento gyvenimo istorijos ir ligos ryšį, skirti pacientui laiko, kad šis gal÷tų išsakyti savo nuomonę ir leisti pacientui klausti apie jam rūpimus dalykus (12). Gydytojų ir pacientų bendradarbiavimas yra būtina sąlyga tam, kad būtų teikiamos tinkamos apimties ir kaštų bei geros kokyb÷s sveikatos priežiūros paslaugos. Gydytojai tur÷tų nesivadovauti tradiciniu mąstymu, kad tik sveikatos priežiūros profesionalai žino, kas yra teisus, o pacientai yra tik informuojami apie jų sprendimus. Pasidalijus skirtingais požiūriais, integruojamos įvairios sampratos ir tai gerina žinias apie ligą ir didina patirtį. Orientacija į paciento poreikius reiškia, kad pirmiausia jo poreikiai, prioritetai turi būti išaiškinti, įvertinti bei įgyvendinti atsižvelgiant į sistemos galimybes bei objektyvią būtinybę (paciento supratimas bei prioritetai ne visada atitinka jo sveikatos būklę) (91). Tinkamas paciento poreikių išaiškinimas bei įvertinimas svarbus dar ir tod÷l, kad juos žinodamas gydytojas gali daryti įtaką paciento lūkesčiams ir su juo
bendradarbiaudamas pasiekti geresnių rezultatų sveikatai. Pacientų nuomonę apie sveikatos priežiūros paslaugas daugiausia formuoja tarpasmeniniai santykiai su gydančiu gydytoju. Sveikatos priežiūros profesionalai, siekiantys gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, susiduria su problema, jog tas pats procesas skirtingai vertinamas abiejų jame dalyvaujančių pusių – paciento ir gydytojo. Taigi, norint prognozuoti paciento ir gydytojo bendradarbiavimą bei daryti tam įtaką, sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai privalo žinoti, kuriose srityse ir kokie galimi didžiausi gydytojo ir paciento nuomonių neatitikimai. Tik žinant šias tendencijas galima gerinti bendradarbiavimą tarp paciento ir gydytojo tikintis teigiamos įtakos tiek paciento sveikatai, tiek jo nuomonei apie jam teikiamas paslaugas.
Sveikatos priežiūros sistemos veiklos gerinimas priklauso nuo to, kaip ši sistema suprantama (13). Kad suprasti sveikatos priežiūros sistemą, reikia į ją žvelgti iš paciento pozicijų. Vietoj to, kad vertinti save kaip profesinių žinių savininkus, kurie turi galią dominuoti, gydytojai tur÷tų vertinti žinias kaip dovaną, kuri suteikia galimybę pad÷ti pacientui. Paciento ir gydytojo partneryst÷ gali būti vienas iš būdų pagerinti paslaugų kokybę bei padidinti pacientų pasitik÷jimą ir pasitenkinimą sveikatos priežiūros paslaugomis, sumažinti blogos klinikin÷s praktikos atvejus bei sveikatos priežiūros kaštus (47). Geros kokyb÷s ir saugios pacientui sveikatos priežiūros teikimui svarbu efektyvus tarpusavio bendradarbiavimas ir komandinis darbas, o taip pat lygiavert÷ partneryst÷, pagarbus bendravimas, komunikacija abipusiai suprantama kalba ir aktyvus paciento dalyvavimas priimant sprendimus. Bendradarbiavimo sveikatos priežiūroje nes÷km÷s yra ypač dažnai pasitaikanti žalos d÷l nerūpestingumo pacientui priežastis (49). Sveikatos priežiūros kompleksiškumas, kartu su būdingais žmonių veiksnio ribotumais sąlygoja ypatingą sveikatos priežiūros profesionalų bendravimo svarbą. Nustatant pacientų prioritetus svarbu žinoti, kaip pacientai supranta savo vaidmenį konsultacijos su gydytoju metu ir būdus, kuriais pacientų įtraukimo ar neįtraukimo į sprendimų pri÷mimą pavyzdžiai yra sąlygoti tiek sveikatos priežiūros profesionalų, tiek ir pačių pacientų (10).
Konceptualiame partneryst÷s modelyje kreipiamas d÷mesys ir į paciento asmenybę. Gydytojai turi atsižvelgti į visas su paciento sveikata susijusias problemas arba tiesiogiai, arba pasitelkdami kitų sveikatos priežiūros specialistų pagalbą, turi žinoti ne tik paciento ligos istoriją, bet ir jo asmeninę istoriją, šeimos bei darbo situaciją, taip pat paciento poreikius, vertybes bei lūkesčius, susijusius su sveikatos priežiūros paslaugų gavimu. Tokia gydytojo – paciento partneryst÷ gali pagerinti gydytojo pasitenkinimą darbu bei paciento pasitik÷jimą ir pasitenkinimą
paslaugomis, o taip pat sumažinti skundų d÷l blogos praktikos riziką, sumažinti nebūtinų paslaugų teikimą bei kaštus ir netgi pagerinti paciento sveikatos būklę. Šią partnerystę siūloma vertinti pagal paciento pasitik÷jimą gydytoju ir paciento supratimą, kad gydytojas vertina jį kaip asmenybę (87).
Nepaisant įsitikinimo, jog pacientai turi dalyvauti sprendimų, susijusių su jų sveikatos priežiūra, pri÷mime, sveikatos priežiūros profesionalai gali trukdyti arba skatinti šį pacientų įtraukimą į sprendimų pri÷mimą. Norint pasiekti nuomonių sutapimą, svarbu, jog ir pacientai, ir profesionalai diskutuotų apie savo įsitikinimus ir požiūrius (81). Kad pacientai tokiose diskusijose jaustųsi saugiai, patogiai, sveikatos priežiūros profesionalai turi juos išklausyti įd÷miai ir empatiškai. Daugelyje tyrimų yra aprašomi asimetriniai santykiai, būdingi paternalistiniam požiūriui į pacientą, tačiau trūksta tokių tyrimų, kurie tyrin÷tų nuomonių atitikimo poveikį profesionalų ir pacientų bendravimui, pacientų tolesniam naudojimuisi paslaugomis ir lojalumui, o taip pat tyrimų apie pacientų amžiaus, lyties bei sveikatos priežiūros paslaugų tipo poveikį profesionalų duomenų apie pacientą rinkimo apimčiai, profesionalų pagarbą pacientų nuomonei. Tyrimai, kuriuose nagrin÷tas abipusis pacientų ir profesionalų bendravimas parod÷, jog struktūrizuotas informacijos apie pacientus rinkimas, kuomet pacientai klausiami apie jų patirtį ir lūkesčius turi teigiamą įtaką pacientų žinioms, sveikatos rezultatams ir pasitenkinimui sveikatos priežiūros paslaugomis (90).
Sveikatos priežiūros darbuotojams reikalingi ypatingi bendravimo įgūdžiai, kad jie gal÷tų adekvačiai reaguoti į kintančius visuomen÷s lūkesčius apie bendrą sprendimų pri÷mimą sveikatos priežiūroje (17). Mokslin÷s baz÷s pl÷tra reikalauja daugiau sveikatos priežiūros darbuotojų įgūdžių žinių vadyboje ir efektyvių priemonių, padedančių klinikinių sprendimų pri÷mimui, naudojimo. Kadangi vis daugiau paslaugų pacientams yra teikiama daugiaprofesin÷je komandoje, specialistams reikalingi įgūdžiai, kad sukurti ir išlaikyti komandas, kurios optimizuotų bendro darbo pasiūlytas galimybes. Did÷jantis sveikatos priežiūros kompleksiškumas reiškia, kad ir medicininį išsilavinimą įgijusiam personalui reikalinga stiprinti vadybinius įgūdžius (41).
Partneryste pagrįstas vadovavimas sveikatos priežiūroje gali pad÷ti ir žinių (mokymosi) organizacijos (angl. learning organization) kūrimui. Žinių organizacija – tokia, kuriose žmon÷s nuolat ugdo savo geb÷jimus siekdami rezultatų, taiko naujus ir ekstensyvius mąstymo būdus, kolektyviniai siekiai yra laisvi, o žmon÷s nuolat mokosi tobul÷ti. Žinių organizacija yra idealas, kurio tur÷tų siekti organizacijos, nor÷damos reaguoti į įvairius pokyčius (5, 11). Nuolatinis
mokymasis yra labai svarbus daugelio specialistų darbe, o gydytojų ir slaugytojų darbe nuolatinis mokymasis yra lemiamas, nes jų žinios bei praktika turi didel÷s įtakos pacientų sveikatos priežiūrai bei rezultatams. Nuolatinio mokymosi tikslai apima personalo skatinimą reguliariai atnaujinti profesines žinias ir įgūdžius, įgalinti formuluoti klausimus, siekti naujos informacijos bei ją interpretuoti, kontroliuoti sveikatos priežiūros kaštus, diegti naujoves praktikoje, gerinti sveikatos priežiūros profesionalų darbo kokybę ir tuo būdu gerinti asmens bei visuomen÷s sveikatos priežiūrą.
Sveikatos priežiūros darbuotojų žinojimo prigimčiai ir įnašui inovacijoms bei pokyčiams įtakos turi organizacijos strategija, struktūra, bendravimo praktika ir jos socialinis kontekstas. Organizacijos pobūdis turi įtakos ir darbuotojų tobulinimui. Sveikatos priežiūroje reikalavimai darbuotojų tobul÷jimui yra esminiai ir tik kolektyvinis mokymosi procesas gali suteikti galimybes visų sveikatos sistemos veik÷jų integracijai (34). Sąlygos, palengvinančios mokymąsi - tai galimybių ir tobulinimo sričių nustatymas ir pripažinimas, aiškus ryšys tarp mokymosi užduočių ir jų potencialių padarinių, galimyb÷s įgyti naujus įgūdžius ir kompetenciją, darbo atlikimo įvertinimas bei grįžtamasis ryšys, aplinka, kuri skatina, padeda ir atlygina už darbą.
Europos kokyb÷s skatinimo politikoje daug d÷mesio skiriama ir tobulumo siekiui, sukuriant bei palengvinant įvairių viešojo ir verslo sektorių veiklos sąveiką (78). Europos kokyb÷s skatinimo politika siekiama stiprinti verslo ir viešojo sektoriaus darbuotojų suvokimą apie kokyb÷s svarbą, formuoti kokyb÷s kultūrą, užtikrinti politinį skaidrumą priimamiems sprendimams ir apibr÷žti ES paramos kokybei skatinti skyrimo principus; skatinamas visų visuomen÷s narių kokyb÷s ir jos reikšm÷s suvokimo gilinimas bei naujų kokyb÷s vadybos ir saviįvertinimo metodų platesnis naudojimas organizacijose. Praktiniu vadovavimo ir savianaliz÷s įrankiu siekiant geros veiklos kokyb÷s ir organizacijos s÷km÷s gal÷tų būti Europos kokyb÷s vadybos fondo (EKVF) tobulumo modelis (1 pav.) (66). Modelis yra grindžiamas svarbiausiais geros vadybos praktikos principais, kuriuos galima pritaikyti kiekvienoje organizacijoje ir prielaida, kad geriausi veiklos, vartotojų ir darbuotojų rezultatai pasiekiami per partnerystę, išteklius ir procesus (39, 50, 63, 79). Šis modelis įgalina išmatuoti organizacijos veiklos bei rezultatų efektyvumą įvairias požiūriais, o jo paskirtis – paskatinti visų Europos šalių organizacijas savo veiklos strategiją grįsti visuotin÷s kokyb÷s vadyba.
EKVF modelis apima šias pagrindines vadybos koncepcijas: orientacija į vartotoją; vadovavimas; vadyba, pagrįsta procesais ir įrodymais; žmonių išteklių įtraukimas bei
tobul÷jimas; nuolatinis mokymas; inovacijos bei veiklos gerinimas; partneryst÷s stiprinimas ir atsakomyb÷ visuomenei. GALIMYBöS REZULTATAI Darbuotojai Darbuotojų rezultatai Politika ir strategija Vartotojų rezultatai V ad o v av im as (L y d er y st ÷) Partneryst÷ ir ištekliai P ro ce sa i Visuomen÷s rezultatai P ag ri n d in ia i v ei k lo s re zu lt at ai INOVACIJOS IR MOKYMAS
1 pav. Europos kokyb÷s vadybos fondo (EKVF) tobulumo modelis.
Remdamasi EKVF tobulumo modeliu, Giedraitien÷ A. pateikia šiuos pirmin÷s sveikatos priežiūros įstaigų vadovų veiklos vertinimo kriterijus: 1) ar vadovas kuria misiją, viziją ir vertybes bei organizacijos kultūrą siekiant tobulumo, 2) ar vadovas asmeniškai užtikrina organizacijos valdymo sistemos pl÷tojimą, įgyvendinimą ir tęstinumą, 3) ar vadovas palaiko ryšius su vartotojais, partneriais ir visuomen÷s atstovais, 4) ar vadovas gerai pažįsta savo organizacijos žmones, juos motyvuoja ir teikia paramą (27).
EKVF modelyje vartotojų rezultatai apima vartotojų lojalumą bei organizacijos įvaizdžio, prekių bei paslaugų supratimą, vartotojų pasitenkinimą.
Darbuotojų rezultatai reiškia darbuotojų motyvavimą, pasitenkinimą darbu bei organizacijos rūpinimąsi bei paramą darbuotojams.
Visuomen÷s rezultatai – t.y. atsakomyb÷ visuomenei, susijusi su organizacijos veikla, jos įsitraukimu į visuomenę, kurios aplinkoje veikia.
Vadovavimas (lyderiavimas) reiškia, kaip vadovai formuoja organizacijos misiją bei viziją, vertybes, reikalingas ilgalaikei organizacijos s÷kmei, ar vadovai dalyvauja organizacijos veikloje, siekiant efektyvios organizacijos vadybos sistemos.
Politika bei strategija - t.y. tai, kaip organizacija vykdo savo misiją bei viziją per aiškiai apibr÷žtą strategiją, pagrįstą tinkama politika, planais, tikslais bei procesais.
Darbuotojai – ši sritis parodo, kaip organizacijos vadybininkai vadovauja, tobulina bei atskleidžia pilną žmonių potencialą asmeniniu, komandos bei organizacijos lygmeniu, kaip yra planuojamos šios veiklos remiant organizacijos politiką, strategiją bei efektyvų procesų valdymą.
Partneryst÷ bei ištekliai apibūdina, kaip organizacijoje planuojami bei valdomi ryšiai su išor÷s partneriais.
Procesai parodo, kaip organizacija planuoja, valdo bei tobulina veiklos procesus.
Mokslin÷je literatūroje nurodoma, jog partnerystę galima pasiekti keliais būdais: 1) procesais, kurie parodo, kaip gerai partneriai dirba kartu siekdami bendrų tikslų ir ilgalaik÷s partneryst÷s išsaugojimo; 2) rezultatais, įskaitant paslaugų teikimo pokyčius ir iš to sekantį poveikį paslaugų vartotojų sveikatai ar gerovei (16). EKVF modelio taikymas įstaigoje padeda sukurti sisteminį požiūrį į veiklos kokybę ir įgalina organizaciją naujoms vadybos iniciatyvoms, nusako galimybes veiklos tobulinimo įgyvendinimui praktikoje. Šiame modelyje apibr÷žiant vadovų veiklą tarp daugelio kitų kriterijų nurodyti ir bendradarbiavimo svarbą atspindintys kriterijai: 1) vertinant vadovų veiksmus asmeniniu pavyzdžiu propaguojant ir įgyvendinant tobulumą, gal÷tų būti vertinama, kaip vadovai skatina bendradarbiavimą tarp organizacijų; 2) vertinant vadovų veiksmus bendraujant su klientais, tiek÷jais ir kitomis įstaigomis, profesin÷mis, visuomenin÷mis bei kitomis organizacijomis, gal÷tų būti vertinama, kai vadovai sukuria ir palaiko partnerystes; 3) vertinant vadovų veiksmus pagal tai, kaip jie pripažįsta organizacijos žmones, gal÷tų būti vertinama, kaip vadovai sudaro organizacijos darbuotojams galimybę kreiptis į juos ir reaguoja į darbuotojų nuomonę, kaip padeda žmon÷ms siekti savo tikslų, kaip padrąsina žmones dalyvauti tobulinimo veikloje, kaip pripažįsta ir vertina kiekvieno organizacijos darbuotojo ir komandų pastangas visuose organizacijos lygiuose.
Pagal EKVF modelį analizuojant darbuotojų veiklą, vertinamas personalo planavimas, valdymas ir tobulinimas; žmonių žinių ir kompetencijos identifikavimas, pl÷tojimas ir skatinimas; žmonių įtraukimas į organizacijos veiklos tobulinimą ir įgaliojimų jiems suteikimas;
žmonių apdovanojimas, jų pripažinimas ir rūpinimasis, žmonių ir organizacijos bendravimas. Vertinant žmonių ir organizacijos bendravimą, gal÷tų būti vertinama, kaip organizacijoje identifikuojami bendravimo poreikiai, kuriamos bendravimo politikos, strategijos ir planai, kuriami ir naudojami iš viršaus žemyn ir iš apačios aukštyn bei horizontalūs bendravimo kanalai, kaip dalijamasi geriausia patirtimi ir žiniomis.
Analizuojant partneryst÷s ir išteklių sritį, vertinamas išorinių partnerysčių valdymas, finansinių išteklių valdymas, pastatų, įrangos ir medžiagų valdymas, technologijų valdymas bei informacijos ir žinių valdymas.
Analizuojant klientų rezultatus pagal EKVF modelį, vertinama, ką organizacija pasiek÷ klientų atžvilgiu, sritys, rodančios klientų požiūrį į organizaciją, paslaugas ir bendravimą su klientais, organizacijos veiklos rodikliai, padedantys suprasti, nusp÷ti ir pagerinti išor÷s klientų lojalumą ir pasitenkinimą.
Taigi, apibendrinant mokslin÷s literatūros analizę, galima teigti, jog šiuolaikin÷ sveikatos politika skatina sveikatos priežiūros darbuotojų tarpusavio bei sveikatos priežiūros darbuotojų ir pacientų partnerystę, o ne rinkos ar biurokratijos hierarchiją koordinuojant organizacijos, paslaugų teikimo ir grupinę veiklą, tačiau vis dar n÷ra atlikta pakankamai tyrimų, įrodančių partneryst÷s besąlygiškas s÷kmes.
S÷kmingai praktikai sveikatos priežiūros profesionalams reikia vis didesn÷s apimties naujų įgūdžių ir kompetencijų, o taip pat efektyvaus lyderiavimo ir vadybos, efektyvaus komandinio darbo, partneryst÷s ir bendradarbiavimo su pacientais, sveikatos priežiūros profesionalais ir kitų specialistų grup÷mis vert÷s suvokimo, pacientų saugos užtikrinimo. Sveikatos priežiūros sistemai reikia naujos kompetencijos profesionalų, kad pereiti nuo tradicinių gydytojo-paciento santykių prie naujo partneryst÷s su pacientais lygio, efektyviai dirbti komandoje tokioje organizacijos aplinkoje, kuri užtikrina geros kokyb÷s, saugias pacientui sveikatos priežiūros paslaugas ir nuolat ieško veiklos gerinimo galimybių.
Efektyvus bendradarbiavimas sveikatos priežiūroje gali pagerinti sveikatos priežiūros paslaugas, o bendradarbiavimo sveikatos priežiūroje kokyb÷ identifikuoja sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, sveikatos priežiūros paslaugų pobūdį ir medicinos personalo pasitenkinimą darbu.
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
Kad išsiaiškinti sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų bendradarbiavimą ir jų požiūrį į kokyb÷s vadybos sistemą atlikta anonimin÷ anketin÷ medicinos personalo apklausa sveikatos priežiūros įstaigoje.
Prieš pradedant vykdyti tyrimą gauti Kauno medicinos universiteto Bioetikos centro vadov÷s ir įstaigos direktoriaus leidimai. Tyrimas atliktas 2006 metų gruodžio m÷nesį. Pasirinkta lizdin÷ tyrimo imtis, t.y. apklausti visi vienos įstaigos medicinos darbuotojai. Prieš atliekant pilnos apimties tyrimą, atliktas bandomasis tyrimas, kurio metu apklausta 20 gydytojų ir slaugytojų. Ši apklausa parod÷, kad klausimai respondentams yra suprantami. Įstaigoje iš viso dirba 55 gydytojai ir 201 slaugytojas. Išdalinta 256 anketos, surinkta 174. Atsako dažnis 67,97 proc. Anketos išdalintos vokuose siekiant užtikrinti respondentų anonimiškumą.
Medicinos personalo nuomon÷s tyrimo anketa buvo sudaryta magistranto savarankiškai, remiantis teorine darbo dalimi. Anoniminę anketą sudaro 34 klausimai (1 priedas), iš kurių 8 atviro tipo ir 26 klausimai uždaro tipo. Anketos klausimų sugrupavimas pateikiamas 2 lentel÷je.
2 lentel÷. Anketos klausimų grupavimas pagal temas
Klausimų grup÷s Klausimų
numeriai 1. Socialin÷s demografin÷s charakteristikos (lytis, amžius,
išsilavinimas, specialyb÷, darbo stažas, šeimynin÷ pad÷tis).
1, 2, 3, 4, 5,6 2. Respondentų žinios apie įstaigos veiklos tikslus 7, 8 3. Respondentų pasitenkinimas darbu, darbo krūvis,
dalyvavimas problemų sprendime, komandinio darbo vertinimas, informuotumas, savo darbo kokyb÷s vertinimas
9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 26, 27 4. Respondentų nuomon÷ apie bendradarbiavimą ir partnerystę
tarp sveikatos priežiūros darbuotojų
13; 14; 15-25, 32, 33 5. Respondentų nuomon÷ apie kokyb÷s vadybos sistemą,
atsakomybę darbe 28, 29, 30, 31
Statistin÷s duomenų analiz÷s metodai
Anketin÷s apklausos duomenys apdoroti ir analizuoti naudojant SPSS 13,0 statistinę programą. Hipotez÷s apie dviejų požymių nepriklausomumą tikrintos susietų lentelių metodu naudojant chi kvadrato (χ2) kriterijaus reikšmę, jo laisv÷s laipsnių skaičių (lls) ir statistinį reikšmingumą p. Hipotezių tikrinimui pasirinktas reikšmingumo lygmuo lygus 0,05. Hipotez÷s apie lygybę buvo atmetamos (skirtumai laikomi statistiškai reikšmingais), jei apskaičiuotoji p reikšm÷ neviršijo 0,05.
Hipotez÷ apie dviejų nepriklausomų imčių proporcijų lygybę tikrinta naudojant z kriterijų ir 95 proc. pasikliautinuosius intervalus (PI). Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingi, kai p<0,05, labai reikšmingi, kai p<0,01.
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Gydytojų ir slaugytojų bendradarbiavimas ir požiūris į kokyb÷s vadybos
sistemą
Tyrime dalyvavo 174 respondentai, 92 proc. (n=160) moterų ir 8 proc. (n=14) vyrų. Du trečdaliai apklaustųjų (63,8 proc., n=111) įgiję aukštesnįjį išsilavinimą, 36,2 proc. (n=63) – aukštąjį išsilavinimą. 31,6 proc. (n=55) dirba gydytojais, 68,4 proc. (n=119) – slaugytojais. 63,2 proc. dalyvavusių tyrime yra vedę (ištek÷ję), 16,1 proc. – išsituokę, 14,9 proc. – viengungiai, 5,7 proc. – našliai. Tyrime dalyvavusių medikų amžiaus vidurkis – 43,69±9,93, darbo stažo vidurkis – 20,42±9,95. Statistiškai reikšmingo skirtumo lyginant gydytojus ir slaugytojus pagal amžių ir darbo stažą nenustatyta.
Didžioji dalis respondentų (78,2 proc.) nurodo, jog jie nedalyvauja formuojant įstaigos politiką, 21,8 proc. teigia dalyvaujantys formuojant įstaigos politiką. Daugiau nei pus÷ (61,8 proc.) gydytojų ir slaugytojų teigia, jog žino įstaigos, kurioje dirba, politikos tikslus, 38,2 proc. – įstaigos politikos tikslų nežino.
Sveikatos priežiūros įstaigose siekiama nuolat gerinti teikiamų paslaugų kokybę, diegiamos kokyb÷s valdymo sistemos, o už jų s÷kmingą įgyvendinimą ir palaikymą pagrindin÷ atsakomyb÷ tenka vadovams, tačiau kiekvieno darbuotojo savo darbo kokyb÷s gerinimas yra pagrindas s÷kmingam kokyb÷s sistemų funkcionavimui ir tik bendri vadovų, lyderių ir motyvuotų darbuotojų veiksmai gali nulemti s÷kmę. Siekiant išsiaiškinti tyrime dalyvavusių medikų požiūrį į darbą, anketoje pateiktas klausimas, kaip jie dirba pasirinktoje specialyb÷je. 45,9 proc. dalyvavusių tyrime medikų nurod÷, jog darbe jie dažniausiai atlieka tik tai, kas būtina, 32,7 proc. stengiasi dirbti daugiau, nei reikalaujama, 17,6 darbe dažniausiai jaučia teigiamas emocijas, o 3,8 proc.– darbe dažniausiai jaučia neigiamas emocijas (3.1 pav.).
45,9
32,7
17,6 3,8
Atlieka tik tai, kas būtina Stengiasi dirbti daugiau
Jaučia teigiamas emocijas Jaučia neigiamas emocijas
3.1 pav. Respondentų nuomon÷ (proc.) apie tai, kaip jie dirba pasirinktoje profesijoje.
Mažiau nei pus÷ gydytojų ir slaugytojų (47,7 proc.) konkurenciją tarp specialistų vertina neutraliai, trečdalis medikų (33,3 proc.) - teigiamai, o 19,0 proc. mano, jog konkurencija tarp specialistų yra neigiamas dalykas. Iš šių duomenų galima spręsti, kad daugelis medikų nemano, jog konkurencija yra reikšmingas sveikatos priežiūros profesionalų darbo organizavimo veiksnys, o tai yra svarbi prielaida medikų bendradarbiavimui skatinti. Per÷jimas nuo konkurencijos prie bendradarbiavimo yra išskiriamas kaip perspektyvus veiksnys gerinant sveikatos priežiūros kokybę bei efektyvumą (71).
Bendradarbiavimui geriausios sąlygos susidaro, kai sveikatos priežiūros profesionalai dirba grup÷je (32). Didžioji dalis apklaustųjų (70,7 proc.) teigia, jog nor÷tų dirbti specialistų komandoje, penktadaliui (21,3 proc.) tai nesvarbu, o 8,0 proc. nor÷tų dirbti individualiai. Tokia medikų nuomon÷ atitinka kitose šalyse paplitusį požiūrį, kad efektyvų paslaugų teikimą užtikrina specialiai sudaromos skirtingų specialybių darbuotojų grup÷s.
41,1 proc. medikų nurodo, jog bendrauja su kolegomis spręsdami pacientų diagnoz÷s, gydymo klausimus, 29,9 proc. - santykius su pacientais, 24,3 proc. kartu sprendžia personalo reikalus, o 4,7 proc. svarsto su kolegomis klausimus, susijusius su savom sveikatos problemomis. Mažiau nei pus÷ tyrime dalyvavusių medikų teigia, jog pasikeitimas informacija profesiniais bei organizaciniais klausimais tarp gydytojų ir vadovų (46,2 proc.) bei tarp slaugytojų ir vadovų (45,6 proc.) yra pakankamas, šiek tiek didesn÷ dalis (53,3 proc.) nurodo, jog informacijos pasikeitimas yra pakankamas tarp gydytojų ir slaugytojų. Vertinant šiuos duomenis, reik÷tų
atkreipti d÷mesį į tai, kad esant silpnam vertikaliam bendradarbiavimui (gydytojai, slaugytojai - vadovai) gali kilti nesusipratimų, kurie d÷l nesaugumo ar priešiškumo dažnai gali pasibaigti konfliktais ar dalies darbuotojų darbo motyvacijos susilpn÷jimu.
Didžioji dalis respondentų (71,5 proc.) savo darbo kokybę vertina gerai, mažiau nei trečdalis (27,3 proc.) – patenkinamai ir keletas darbuotojų savo darbo kokybę vertina nepatenkinamai (1,2 proc.) (3.2 pav.).
71,5 27,3
1,2
Gera Patenkinama Nepatenkinama
3.2 pav. Respondentų nuomon÷ (proc.) apie savo darbo kokybę.
Pus÷ anketas užpildžiusių medikų teigia, jog darbo krūvis jiems yra tinkamas (50,0 proc.), 48,9 proc. respondentų darbo krūvis per didelis, o keletas darbuotojų pažym÷jo, jog jų darbo krūvis yra nepakankamas (1,1 proc.).
Didžioji dalis apklausoje dalyvavusių gydytojų ir slaugytojų (86,2 proc.) savo sveikatą, palyginus su kitais jų amžiaus žmon÷mis, vertina gerai, 7,5 proc. - labai gerai, 6,3 proc. – blogai (3.3 pav.).
86,2
7,5 6,3
Gera Labai gera Bloga
3.3 pav. Respondentų nuomon÷ (proc.) apie savo sveikatą, lyginant su kitais jų amžiaus žmon÷mis.
Geri tarpusavio santykiai tarp paslaugų gav÷jų ir paslaugų teik÷jų yra labai svarbūs geros kokyb÷s paslaugų suteikimui. Gerus tarpusavio santykius apibr÷žia tokios sąvokos, kaip: abipusis supratimas, pagarba, pasitik÷jimas, sąžiningumas, bendra veikla (37).
Anketoje pateiktas atviras klausimas „Kaip apibūdintum÷te partnerystę tarp sveikatos priežiūros darbuotojų?“. Į jį atsak÷ 121 respondentas, atsakymų variantai sugrupuoti į penkias grupes – pirmajai priskirti teigiami partneryst÷s apibūdinimai, antrajai grupei – neigiami partneryst÷s apibūdinimai, trečiajai – neutralūs, neišreiškiantys aiškios nuomon÷s, ketvirtajai grupei – priskirti neturintys nuomon÷s respondentai ir penktajai – respondentai, kurių atsakymai į šį klausimą buvo aprašomojo pobūdžio (3.1 lentel÷).
Į penkias grupes respondentai suskirstyti ir pagal atsakymus į anketoje pateiktą atvirą klausimą „Kaip apibūdintum÷te partnerystę tarp sveikatos priežiūros darbuotojų ir vadovų?“ (3. 2 lentel÷). Daugiau nei pus÷ respondentų partnerystę tarp sveikatos priežiūros darbuotojų ir vadovų vertina teigiamai, ketvirtoji dalis respondentų – neigiamai.
3. 1 lentel÷. Respondentų pasiskirstymas pagal sveikatos priežiūros darbuotojų partneryst÷s apibūdinimą
Respondentų skaičius Partneryst÷s
apibūdinimas abs.sk. proc. Teiginiai
Teigiamas 70 57,9 Gerai, teigiamai, pakankamai, puikiai
Neigiamas 20 16,5 N÷ra partneryst÷s, nepakankamai,
neigiamai, prastai, vangiai
Neutralus 11 9,1 Vidutiniškai, neutraliai, normaliai,
saikingai
Neturintys nuomon÷s 7 5,8 Neturiu nuomon÷s, nežinau
Aprašomojo pobūdžio 13 10,7
Bendravimas tarpusavyje, tolerancija, darbas komandoje, draugiški
santykiai, pasitik÷jimas, pakankama kompetencija
Iš viso: 121 100,0
3.2 lentel÷. Respondentų pasiskirstymas pagal partneryst÷s tarp sveikatos priežiūros darbuotojų ir vadovų apibūdinimą
Respondentų skaičius Partneryst÷s
apibūdinimas abs.sk. proc. Teiginiai
Teigiamas 59 53,2 Gerai, teigiamai, puikiai, patenkinamai,
pakankamai gerai
Neigiamas 28 25,2
Nepakankamai, nepatenkinamai, neigiamai, ribotai, prastai, blogai, įtempta, n÷ra partneryst÷s
Neutralus 2 1,8 Normaliai, neutraliai
Neturintys nuomon÷s 12 10,8 Neturiu nuomon÷s, nežinau
Aprašomojo pobūdžio 10 9,0
Partneryst÷ reikalinga, trūksta dalykiškumo, mažai d÷mesio, nurodymai iš viršaus, valdymas, bendradarbiavimas
Tarp respondentų atsakymų į šiuos du atvirus klausimus apie partneryst÷s apibūdinimą ir partnerystę tarp sveikatos priežiūros darbuotojų ir vadovų nustatytas statistiškai reikšmingas vidutinio stiprumo koreliacinis ryšys (r = 0,402, p<0,01).
Vadovų bendravimas ir bendradarbiavimas su darbuotojais yra esminis kokybiškam personalo darbui. Svarbiausia šio bendradarbiavimo dalis yra informacijos darbuotojams apie jų veiklą suteikimas. Kiekvienam darbuotojui reikalingas grįžtamasis ryšys iš vadovų. Didžiosios dalies tyrime dalyvavusių gydytojų ir slaugytojų nuomone (86,0 proc.) partneryst÷ sveikatos priežiūroje sąlygoja geresnius darbo rezultatus, 2,4 proc. mano priešingai, o 11,6 proc. nuomon÷s šiuo klausimu neturi (3.4 pav.).
86,0
2,4 11,6
Taip Ne Neturiu nuomon÷s
3.4 pav. Respondentų nuomon÷ (proc.), ar partneryst÷ sveikatos priežiūroje sąlygoja geresnius darbo rezultatus.
Didžioji dauguma medikų (82,7 proc.) teigia, jog jie asmeniškai yra atviri partnerystei, tačiau 17,3 proc. mano priešingai. Klausimyne pateiktu atviru klausimu siekta išsiaiškinti medikų nuomonę, apie tai, ko reikia s÷kmingai partnerystei tarp sveikatos priežiūros darbuotojų. Atsakymai į šį klausimą sugrupuoti į penkias grupes pagal loginę prasmę. 40,0 proc. medikų pažym÷jo, kad s÷kmingai partnerystei reikia supratimo, tolerancijos, pagarbos, pakantumo, aiškumo bei nuoširdumo (3.3 lentel÷). Kiti respondentai nurod÷ asmenines darbuotojų savybes ir tik nedidel÷ dalis (9,7 proc.) didžiausią d÷mesį skyr÷ išoriniams veiksniams, t.y. darbo sąlygoms, didesniam atlyginimui, laikui, materialinei bazei, informuotumui, apibr÷žtoms kompetencijoms, aiškiems tikslams, žinioms bei geram administravimui.
3.3 lentel÷. Respondentų pasiskirstymas pagal nuomonę, ko reikia s÷kmingai partnerystei tarp sveikatos priežiūros darbuotojų
Respondentų skaičius S÷kmingai partnerystei tarp darbuotojų reikalingos
sąlygos abs.sk. proc.
Supratimas, tolerancija, pagarba, pakantumas,
aiškumas, nuoširdumas 50 40,0
Bendradarbiavimas, bendravimas, komunikabilumas,
komandinis darbas 21 16,8
Pasitik÷jimas, atvirumas, sąžiningumas,
atsakingumas, lygios teis÷s 21 16,8
Geranoriškumas, motyvacija 16 12,8
Darbo sąlygos, didesnis atlyginimas, laikas, materialin÷ baz÷, informuotumas, apibr÷žtos kompetencijos, aiškūs tikslai, žinios, geras administravimas
12 9,6
Neturi nuomon÷s 5 4,0
Iš viso: 125 100,0
Sveikatos priežiūroje ne mažiau svarbus medicinos personalo bendravimas su pacientais. Geri gydytojų ir pacientų santykiai, empatija, supratimas, pagrįsti dideliu paciento ir jo šeimos, draugų bei aplinkos pažinimu, yra tvirtas geros diagnostikos ir gydymo laidas daugeliu atvejų. Anketoje atviru klausimu nor÷ta išsiaiškinti medikų nuomonę, apie tai, ko reikia, jog partneryst÷ tarp sveikatos priežiūros darbuotojų ir pacientų būtų s÷kminga (3.4 lentel÷).
3.4 lentel÷. Respondentų pasiskirstymas pagal nuomonę, ko reikia s÷kmingai partnerystei tarp sveikatos priežiūros darbuotojų ir pacientų
Respondentų skaičius S÷kmingai partnerystei tarp darbuotojų ir pacientų
reikalingos sąlygos abs.sk. proc.
Bendradarbiavimas, d÷mesys pacientui, atidumas,
malonus elgesys 33 28,4
Pasitik÷jimas, pagarba 30 25,9
Supratimas, nuoširdumas, teigiamas požiūris į
sveikatos sistemą 22 19,0
Geranoriškumas, skatinimas 13 11,2
Didesnis finansavimas, atlyginimas, informuotumas,
mažesnis darbo krūvis 12 10,3
Partneryst÷s negali būti 2 1,7
Neturi nuomon÷s 4 3,4
