Toma Danieliūtė
V kursas, 8 grupėVIRŠUTINIO ŽANDIKAULIO PRIEKINIŲ DANTŲ
PROPORCINGUMO ĮVERTINIMAS IR RYŠYS SU
AUKSINE PROPORCIJA, RED PROPORCIJA IR
AUKSINIU PROCENTU
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas
Asist. Algirdas Balčiūnas
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
VEIDO IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
VIRŠUTINIO ŽANDIKAULIO PRIEKINIŲ DANTŲ
PROPORCINGUMO ĮVERTINIMAS IR RYŠYS SU
AUKSINE PROPORCIJA, RED PROPORCIJA IR
AUKSINIU PROCENTU
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ...
(parašas) (parašas)
Toma Danieliūtė, V kursas, 8 grupė Asist. Algirdas Balčiūnas
2021 m. balandžio 30 d. 2021 m. balandžio 30 d.
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO
DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil.
Nr. BMD dalys
BMD vertinimo aspektai BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5
Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8 Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados? 0,6 0,3 0
9 Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11
Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar
ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 12
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio
patikimumo lygmenį?
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą tikslą
ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16
Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17
Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0 19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21
Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su
kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros
šaltiniai?
0,2 0,1 0
29
Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas
moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai
Ar pateikti priedai padeda suprasti
nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
32
Praktinės rekomendacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0 Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta?
-2
balai -1 balas
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37
Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų? balai -1 balas -2 38
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo -0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert.)
40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir
poskyrių pavadinimai? -0,2 balo -0,5 balo
42
Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)
Bioetikos komiteto leidimas? -1 balas
43
Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo
kokybė)? -0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų): *Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Turinys
SANTRAUKA ... 8 SUMMARY ... 9 SANTRUMPOS ... 11 ĮVADAS ... 12 1.LITERATŪROS APŽVALGA ... 131.1 Estetiškos šypsenos samprata odontologijoje ... 13
1.2 Dominuojantys estetiškos šypsenos standartai ... 15
2.MEDŽIAGIA IR METODAI ... 18
2.1 Tiriamųjų atrankos kriterijai ir imties patikimumas ... 18
2.2 Trimačių modelių kodavimas ir talpinimas ,,3 Shape 3D Viewer"programoje ... 18
2.3 Priekinių viršutinio žandikaulio dantų pločių išmatavimas ... 19
2.4 Surinktų duomenų talpinimas duomenų bazėje ... 19
2.5 Statistinė analizė ... 20
3.REZULTATAI ... 22
3.1 GP proporcijos analizė ... 22
3.2 Auksinio procento analizė ... 23
3.3 RED proporcijos analizė ... 24
Viršutinio žandikaulio priekinių dantų proporcingumo įvertinimas ir ryšys su auksine proporcija, RED proporcija ir auksiniu procentu
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir tyrimo tikslas: Literatūroje dominuoja įvairūs estetiškos šypsenos standartai: auksinė proporcija (GP), pasikartojanti estetinė dantų proporcija (RED) ir auksinis procentas. Šie būdai yra pripažinti ir plačiai naudojami estetiškos šypsenos standartizavimui. Šio tyrimo tikslas yra nustatyti lietuvių populiacijai artimiausią viršutinio žandikaulio priekinių dantų proporcingumo standartą ir aptarti nustatyto standarto galimą pritaikymą klinikinėje praktikoje atstatinėjant priekinių dantų defektus.
Medžiaga ir metodai: Tyrimas buvo atliktas privačioje odontologijos klinikoje Marijampolėje 2020-2021 metais. Pagal įtraukimo kriterijus, buvo atrinkti 79 skirtingi trijų dimensijų viršutinio žandikaulio modeliai. Trimačiai modeliai buvo įkelti į „3 Shape 3D Viewer“ programą, kurioje buvo matuojami 6-ių priekinių viršutinio žandikaulio dantų pločiai. Gauti duomenys buvo patalpinti statistikos programoje statistinei analizei atlikti. Statistinė analizė buvo atlikta su IBM SPSS v24 programa.
Rezultatai: Tiriamųjų imtyje nustatytos auksinės proporcijos vertė tarp ilties ir lateralinio kandžio buvo 103.4 (95% PI [102.3-104.5] ir statistiškai reikšmingai skyrėsi (t (157) = 74.6, 𝑝 < 0.001) nuo originalios auksinės proporcijos vertės . Auksinio procento vertės, nustatytos Lietuvos populiacijoje, buvo 14,46% iltiniams dantims, 14% lateraliniams kandžiams, 21,54% centriniams kandžiams ir statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo originalaus auksinio procento verčių.Ilties ir lateralinio kandžio bei lateralinio kandžio ir centrinio kandžio pločių santykių skirtumas neatitiko RED proporcijai būtino ekvivalentiškumo kriterijaus, todėl RED proporcijos vertė lietuvių populiacijoje negalėjo būti vertinama.
Išvados: Auksinė proporcija, auksinis procentas ir RED proporcija buvo nustatytos kaip neegzistuojančios dantų estetinės proporcijos tiriant natūraliai estetiškas šypsenas Lietuvos populiacijoje, todėl plataus klinikinio pritaikymo neturi. Vertinant šypsenos estetiką ir atstatinėjant viršutinio žandikaulio priekinių dantų defektus rekomenduojama atsižvelgti į specifines populiacijoje dominuojančias šypsenos ypatybes.
Evaluation of Maxillary Anterior Teeth in Relation to Golden Proportion, Red Proportion and Golden Percentage
SUMMARY
Statement of the problem and purpose of the work: Nowadays literature is dominated by various standards of esthetic smile: golden proportion (GP), recurring esthetic dental proportion (RED) and golden percentage. These techniques are recognized and used widely in order to achieve esthetically pleasing smile. The aim of this study is to determine which dental esthetic standard is predominant in Lithuanian population among naturally esthetic smiles and discuss its possible application in clinical practice when treating anterior teeth defects.
Material and methods: Study was performed at a private dental clinic in Lithuania, Marijampolė in 2020-2021. According to inclusion criteria, 79 patients were selected to take part in this research. Three-dimensional models of participants‘ upper jaw were uploaded to „3 Shape 3D Viewer“ program in order to measure accurate widths of six maxillary anterior teeth. Obtained data was analyzed using IBM SPSS v24 and sample t-test was performed.
Results: Golden proportion between canine and lateral incisor in Lithuanian population was 103.4 (95% PI [102.3-104.5] ) and had significant differences (t (157) = 74.6, 𝑝 < 0.001) from original golden proportion mean. Golden percentage observed in this study was 14,14% for canines, 14% for lateral incisors and 21,54% for central incisors and had significant differences from original golden percentage. RED proportion for canines, lateral incisors and central incisors did not meet the equivalence criteria and could not be assessed in this study.
Conclusion: Golden proportion, golden percentage and RED proportion were found not existent among naturally esthetic smiles in Lithuanian population. Therefore, specific population characteristics of smile should be considered when evaluating smile esthetics and treating maxillary anterior teeth defects.
SANTRUMPOS
RED – pasikartojanti estetinė dantų proporcija/ raudona proporcija GP – auksinė proporcija
NLK – nosies lūpos kampas LI – lūpos ilgis
DŠL – dantenų šypsenos linija IŠL – intradentalinė šypsenos linija
DEŠ – dantenų ekspozicija šypsantis dantenų linijos atžvilgiu
12
ĮVADAS
Žodis „estetika“ [gr. aisthetikos- jutiminis] yra kilęs iš graikų kalbos. Tai mokslas, tiriantis grožį ir meną, kaip grožinę kūrybą. Estetikos pagrindą sudaro du pagrindiniai aspektai: objektyvusis ir subjektyvusis. Objektyvioji estetika yra nešališka ir kyla iš paties objekto: vertiname tai, ką matome. Ji yra paremta tam tikromis estetikos taisyklėmis. Subjektyvioji estetika savo ruožtu atsiskleidžia per individualų vertintojo supratimą ir skonį: vertinama taip, kaip matoma [1]. Nuo senų laikų estetika įvairiose srityse dominuoja kaip viena pagrindinių siekiamybių. Dar 1936 metais E. L. Pilkington estetiką odontologijoje įvardijo kaip mūsų [odontologų] darbo harmonizavimą su gamta [4]. Savo publikacijoje „Estetika ir optinė iliuzija odontologijoje“ E. L. Pilkington teigė, kad gydytojo odontologo pasiekta estetiška šypsena yra menas, paremtas tam tikrais elementais, kurio žmogaus akis nepastebi; taip priartėjama prie natūralios harmonijos, randamos gamtoje . 1947 metais Lombardi įvardijo dantų estetiką kaip ‚,vizualinį suvokimą‘‘, kurį nagrinėjo dviem konkrečiais aspektais: kompozicija ir proporcija [5]. 1992 metais Rufenacht išskyrė dar daugiau estetiškos šypsenos elementų, tokių kaip šypsenos simetrija, spalvos ir formos vientisumas, santykis su alveoline atauga, tam tikros linijos ir plokštumos [8]. Tampa aišku, jog sukurti harmoningą proporciją, atkuriant priekinių dantų defektus, yra sudėtinga užduotis, kuri reikalauja tam tikrų taisyklių pritaikymo bei klinikinio pagrindimo. Augant pacientų susidomėjimui estetiška šypsena, tobulėjant technologijoms, 2009 metais Brazilijoje Christian Coachman pristatė skaitmeninio šypsenos dizaino koncepciją, kuri tapo plačiai naudojama visame pasaulyje jau 2015 metais. Skaitmeninio šypsenos dizaino programos remiasi tam tikrų proporcijų pritaikymu viršutinio žandikaulio priekinių dantų srityje [46]. Šių programų pagalba gydytojas gali pristatyti pacientui galimą estetinio protezavimo rezultatą. Literatūroje auksinė proporcija (GP) daugelio autorių yra siūloma kaip kertinis šypsenos dizaino atkūrimo principų [6]. Šis standartas matematiškai nurodo idealius priekinių dantų matmenis, remiantis senovės graikų apibrėžtomis formulėmis [8]. Ward pasiūlė pasikartojančią estetinę dantų proporciją (RED), kuri nurodo, kad iš priekio matomų dantų pločių santykis turi išlikti nepakitęs, pacientui tolstant [8]. Snow rekomendavo auksinį procentą kaip bilateralinę 6-šių priekinių dantų pločio analizę [11]. Nagrinėjant literatūrą randama skirtingų būdų, idealiai estetiškai šypsenai standartizuoti. Šio tyrimo tikslas yra nustatyti lietuviams artimiausią natūralios šypsenos estetinę proporciją, iš minėtų trijų pagrindinių (GP, RED ir auksinis procentas), bei aptarti nustatytos proporcijos galimą pritaikymą klinikinėje praktikoje, atstatinėjant viršutinio žandikaulio priekinių dantų defektus.
Tyrimo uždaviniai:
13
1 pav. Trys sumodeliuoti veido formų tipai, iš kairės į dešinę: mezofacialinis, dolichofacialinis ir brachifacialinis. Šypsena buvo uždengta sąmoningai, kad nenukreiptų tyrimo respondentų dėmesio renkantis „estetiškiausią“ veido tipą
[9] .
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Estetiškos šypsenos samprata odontologijoje
14
Dar viena svarbi estetiškos šypsenos dalis – dantenų ekspozicija šypsantis. Tai itin svarbu priekinių dantų defektus atstatinėjant pilno kontūro vainikėliais bei implantais. 2020 metais Abhay P. Kolte, Rajashri A. Kolte, Gopal K. Samarth publikuotame tyrime „Nosies-lūpos kampo ir lūpos ilgio ryšys su dantenų bei intradentaline šypsenos linijomis atsižvelgiant į lytį“ buvo vertinamas tyrimo dalyvių, turinčių estetiškai patrauklias šypsenas, nosies – lūpos kampas (NLK), lūpos ilgis (LI), dantenų šypsenos linija (DŠL), intradentalinė šypsenos linija (IŠL), dantenų ekspozicija šypsantis dantenų linijos atžvilgiu (DEŠ) bei dantenų papilų ekspozicija šypsenos metu atsižvelgiant į intradentalinę šypsenos liniją (DPE) [12]. Tyrimo rezultatai parodė, jog dantenų ekspozicija šypsantis yra itin svarbus parametras, kuriant estiškos šypsenos modelį. Nustatyta, jog lūpos ilgis (padėtis) tiesiogiai koreliuoja su dantenų ekspozicija visame viduriniame veido trečdalyje.
Harmoningas perioralinių parametrų, tokių, kaip ir minėtieji NLP bei LI, santykis su dantų ir dantenų ekspozicija ramybės būsenoje ir šypsenos metu, atsižvelgiant į jų poziciją su DŠL bei IŠL, yra lemiamas, kuriant estetiškos šypsenos dizainą [12]. Tampa aišku, jog patraukli šypsena yra kombinacija skirtingų, bet vienodai reikšmingų kriterijų. Svarbu paminėti ir tai, jog šypsenos estetikos vertinimas priklauso ne tik nuo objektyvių parametrų, bet ir nuo vertintojo subjektyvaus suvokimo. Vis labiau tobulėjant technologijoms odontologijos srityje, dentoalveolinės estetikos akcentavimas padidėjo tiek tarp odontologijos specialistų, tiek tarp pačių pacientų. Jie gali atpažinti įvairius veiksnius, turinčius įtakos šypsenos estetikai. Estetikos suvokimas yra apibrėžiamas kaip kognityvinis procesas, susidedantis iš objekto atpažinimo bei jo sukelto stimulo interpretacijos, kas sukelia tam tikrą pojūtį bei suvokimą. Toks vertinimo procesas yra grindžiamas tam tikra ankstesne subjekto patirtimi, todėl visada išliks „šališko“ vertinimo aspektas [5]. 2016 metais Parrini ir kt. publikuotoje sisteminėje apžvalgoje buvo analizuojami recenzuoti straipsniai, kuriuose pateikiama informacija apie respondentų, nepraktikuojančių odontologijos, estetiškos šypsenos suvokimą [7]. Buvo tiriama, kaip respondentai vertina diastemą, jos dydį, dantų dydžių ir formų variacijas, centrinių viršutinio žandikaulio kandžių poziciją, vidurio linijos padėtį, jos neatitikimą su centro linija. Taip
2 pav. Trys nuotraukos, vaizduojančios tris skirtingus veido tipus (iš kairės į dešinę): mezofacialinį, dolichofacialinį ir brachifacialinį su identiškomis
15
pat buvo apžvelgtas požiūris į dantenų ekspoziciją šypsenos metu, skruostinius koridorius bei lūpų padėtį. Atlikus duomenų analizę, buvo nustatytos minėtų parametrų ribinės vertės respondentų nuomone. Pavyzdžiui, pageidautina diastemos riba svyravo nuo 0 iki 2 milimetrų, vidurio linijos neatitikimas varijavo nuo 0 iki 3 milimetrų, o skruostinių koridorių parametrai skyrėsi nuo 5 iki 16 milimetrų. Akivaizdu, jog respondentai pasirenka skirtingas šypsenos parametrų kritines ribas, kadangi estetika susideda tiek iš objektyvaus, tiek iš subjektyvaus vertinimo aspektų [7]. Nors visi minėtieji faktoriai (veido formos tipas, dantenų ekspozicija, lūpų padėtis ir kt.) yra itin svarbi šypsenos sudedamoji dalis, vis dėlto, šypsenos estetiką bene labiausiai nulemia dantys: jų ilgis ir plotis, tarpusavio santykis, kitaip tariant – dantų proporcija. Pavyzdžiui, atliktų tyrimų duomenimis, gydytojai odontologai pirmenybę teikia 78 procentų viršutinio žandikaulio centrinių kandžių pločio ir ilgio santykiui [8].
1.2 Dominuojantys estetiškos šypsenos standartai
Visame pasaulyje, skirtinguose regionuose, buvo atlikti tyrimai, siekiant nustatyti natūraliai estetiškos šypsenos dantų proporcijas. Rezultatai skiriasi priklausomai nuo tyrimų lokacijos. Preston ir kt. pastebėjo, kad vidutinė pločio nuo vieno priekinio danties iki kito priekinio danties proporcijos vertė tarp Šiaurės Amerikos odontologijos studentų yra 66% lateraliniam-centriniam kandžiui ir 84% ilčiai-lateraliniam kandžiui [8]. Forster ir kt. pranešė, jog ta pati proporcija tarp Vengrijos odontologijos studentų yra 62% lateraliniams-centriniams kandžiams bei 85% iltims-šoniniams kandžiams [14]. Azijiečiai savo straipsniuose dažnai praneša apie smulkius lateralinius kandžius, kurie yra žymiai mažesni, lyginant su amerikiečių ar europiečių standartais. Daugelyje tyrimų vertinamas frontalinėje plokštumoje matomas centrinio kandžio ilgis, o ne atstumas nuo kandamojo krašto iki cemento-emalio jungties [8]. Remiantis tyrimų duomenimis, skirtingose populiacijose dominuoja modifikuotos, būtent tiriamajai populiacijai būdingos priekinių viršutinio žandikaulio dantų proporcijų vertės.
3 pav. Natūraliai estetiška šypsena pagal Preston ir kt. nustatytą priekinių dantų
16
6 pav. Auksinis procentas [20].
5 pav. Auksinės proporcijos išraiška viršutinio žandikaulio priekinių dantų vainikų pločių atžvilgiu. [20]. XX amžiuje Levin ir kt. pristatė auksinę dantų
proporciją. Autorius rėmėsi nuomone, jog gamtoje egzistuoja ryšys tarp grožio [estetikos] ir matematikos. Levin priekiniams viršutinio žandikaulio dantims pritaikė dar 1202 metais matematiko Leonardo Piziečio-Fibonačio aprašytą skaičių seką, kuri dabar yra žinoma kaip „Fibonačio skaičių seka“ : 0, 1, 1, 2, 3, 5, 8, 13, 21, 34, 55, 89, 144, 233... Ji apskaičiuojama taip – sekantis sekos skaičius yra dviejų prieš tai buvusių skaičių suma.
Dalijant didesnį dydį iš mažesnio, gaunamas santykis, kuris galiausiai priartėja prie 1.618:1 ir yra laikomas auksine proporcija (5/3=1,667; 8/5=1,6; 13/8=1,625; 21/13=1,615; 34/21=1,619; 55/34=1,617; 89/55=1,618…). Taigi, mažesnis dantis, pavyzdžiui, lateralinis kandis, turėtų sudaryti 62 procentus didesnio danties dydžio – centrinio kandžio, o ilties plotis - 62 procentus šoninio kandžio pločio. Daugelio autorių ši estetinė proporcija buvo laikoma kaip estetiškos šypsenos standartas, determinuojantis idealius priekinių dantų pločius. Kai buvo įvertintos natūralių estetiškai patrauklių priekinių dantų proporcijos daugybėje mokslinių tyrimų, paaiškėjo, kad auksinė proporcija nėra dominuojanti proporcija tarp tiriamųjų dalyvių dantų [15,16,17].
Kitas literatūroje dominuojantis priekinių dantų estetikos standartas - auksinis procentas. Auksinis procentas apskaičiuojamas padalijant kiekvieno centrinio kandžio plotį, kiekvieno lateralinio kandžio plotį ir kiekvienos ilties plotį iš bendro visų šešių viršutinio žandikaulio priekinių
17
dantų pločio sumos ir padauginus gautą reikšmę iš 100, kad būtų gautas kiekvieno danties „auksinis procentas“. Jeigu gautos vertės nuo ilties iki ilties yra 10%, 15%, 25%, 15% ir 10%, tai rodo, kad šešių priekinių viršutinio žandikaulio dantų pločiai atitinka auksinio procento taisyklę. 2020 metais Rahul Kalia ir kt. publikuotame tyrime buvo tirti 509 Birminghamo universiteto odontologijos studentų dantys, siekiant nustatyti UK populiacijoje dominuojančią natūraliai estetiškų dantų proporciją. Didžioji dauguma imties atitiko modifikuotas auksinio procento vertes: 22,5% centriniams kandžiams, 15% lateraliniams kandžiams ir 12,5% iltims, o auksinė dantų proporcija reikšmingo atitikimo su tyrimo rezultatais neturėjo [20].
Atliekant literatūros šaltinių apžvalgą, be auksinės dantų proporcijos ir auksinio procento, minima dar viena dominuojanti viršutinio žandikaulio priekinių dantų estetinė proporcija – RED. Tai pasikartojanti estetinė dantų proporcija, kuri siūloma kaip vienas pagrindinių šypsenos modeliavimo būdų skaitmeniniame šypsenos dizaine [8]. Rosenstiel, Ward bei Rashid buvo pirmieji pastebėję, kad konkreti nustatyta dantų proporcija gali skirtis tarp pacientų, atsižvelgiant į skirtingą jų veido formą, skeleto struktūrą ir sudėjimo tipą [20] . RED proporcija teigia, kad viršutinio žandikaulio priekinių dantų proporcija, žiūrint iš priekio, turėtų likti pastovaus dydžio ir tuo atveju, kai žmogus tolsta (frontalinis priekinių dantų pločio vaizdas mažėja tam tikru procentu). Tiksli proporcijos vertė gali skirtis tarp pacientų priklausomai nuo viršutinio žandikaulio priekinių dantų aukščio. Mažesnė RED proporcijos vertė yra skiriama pacientams su ektomorfiška kūno forma, o didesnė- pacientams su endomorfiška kūno forma [17]. Siūlomos RED proporcijos diapazonas yra nuo 62% iki 80%. Auksinė proporcija savo ruožtu atitinka 62% RED standarto. RED proporcija apskaičiuojama dalijant lateralinio kandžio plotį iš šalia esančio centrinio kandžio pločio ir padauginus gautą rezultatą iš 100. Atitinkamai, ilties RED proporcija apskaičiuojama ilties plotį padalijus iš šalia esančio kandžio pločio ir padauginus gautą rezultatą iš 100. Jei gautos reikšmės yra pastovios, tai reiškia kad centriniai kandžiai, lateraliniai kandžiai ir iltys yra RED proporcijoje.
18
2. MEDŽIAGIA IR METODAI
Atliktas kiekybinis aprašomasis tyrimas, kurio metu buvo išmatuoti šešių viršutinio žandikaulio priekinių dantų pločiai 79-ių tiriamųjų trijų dimensijų viršutinio žandikaulio modeliuose. Gauti pločiai buvo naudojami trims dantų estetinėms proporcijos apskaičiuoti (auksinei proporcijai, RED proporcijai ir auksiniam procentui). Duomenys buvo analizuojami naudojant statistinės analizės programą.
Tyrimo tipas: kiekybinis aprašomasis tyrimas
Tyrimo etika: sudarytą tyrimo protokolą patvirtino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Bioetikos centras (BEC-OF-43) ( Žr. Priedas Nr. 1 ).
Darbo etapų seka:
1. Viršutinio žandikaulio trimačių modelių atranka tyrimui pagal įtraukimo kriterijus ir imties nustatymas.
2. 3D viršutinio žandikaulio modelių kodavimas ir talpinimas „3 Shape 3D Viewer“ programoje. 3. Šešių priekinių viršutinio žandikaulio dantų pločių išmatavimas 3D kalibruota liniuote milimetrais šimtųjų tikslumu.
4. Surinktų duomenų apie dantų plotį talpinimas Excel lentelėje, optinių dantų pločių apskaičiavimas.
5. Statistinė analizė su duomenų kaupimo ir analizės programa IBM SPSS v24.
2.1 Tiriamųjų atrankos kriterijai ir imties patikimumas
Tyrimas buvo atliktas privačioje odontologijos klinikoje, Marijampolėje 2020-2021 metais. Remiantis tyrimo įtraukimo kriterijais, pasirinkta 79-ių tiriamųjų imtis. Tyrimo įtraukimo kriterijai: natūraliai estetiška šypsena, dantys, praeityje negydyti ortodontiškai, dantys be estetinių restauracijų, dantys be periodonto ligų, dantys be susigrūdimo, dantys be atviro sąkandžio, pacientai, neturintys hipodontijos bei dantų vystymosi anomalijų ligos istorijoje.Tyrimo imties dydžio patikimumas buvo patikrintas Kolmogorovo-Smirnovo skirstinio normalumo sąlygos testu bei Stjudento-t testu.
19
2.3 Priekinių viršutinio žandikaulio dantų pločių išmatavimas
Naudojant kalibruotą programos matuoklį, buvo išmatuoti 6-ių priekinių dantų (dešiniosios ilties dešiniojo lateralinio kandžio, dešiniojo centrinio kandžio, kairiojo centrinio kandžio, kairiojo lateralinio kandžio, kairiosios ilties) pločiai. Kiekvieno danties anatominis plotis buvo matuojamas nuo danties medialiausio kontaktinio taško iki distaliausiai matomo kontaktinio taško.Dantų pločiai buvo matuojami kelis kartus, siekiant užtikrinti tyrimo duomenų tikslumą.
2.4 Surinktų duomenų talpinimas duomenų bazėje
Surinkti anatominiai dantų pločiai, buvo patalpinti Excel lentelėje. Visose trijose estetinėse dantų proporcijose, RED, GP bei auksiniame procente, vertinamas optinis danties plotis. Optinis danties plotis priklauso nuo keleto faktorių: anatominio danties pločio, danties pasvirimo, dantų lanko formos, danties rotacijos. Optiniam danties pločiui nustatyti išvestas santykis procentais tarp priekinių dantų: centrinis kandis 100%, lateralinis kandis 65% centrinio kandžio anatominio pločio, o iltinis dantis - 85% lateralinio kandžio anatominio pločio [47]. Anatominiai dantų pločiai pagal formulę buvo perskaičiuoti į optinius dantų pločius.
20
9 pav. Optinių (mėlyna spalva) ir anatominių (oranžinė spalva) viršutinio žandikaulio 6-ių priekinių dantų pločių vidurkių palyginimas.
2.5 Statistinė analizė
Gauti duomenys buvo patalpinti statistikos programoje statistinei analizei atlikti. Statistinė analizė buvo atlikta su IBM SPSS v24 programa. Surinkti kokybiniai duomenys yra pateikti kaip dažniai ir procentai. Kiekybiniai duomenys yra pateikti kaip vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai (SD), suapvalinti vienu skaitmeniu daugiau negu surinktuose duomenyse. Dantų skirtumas ir imties patikimumas nuo proporcijų buvo tikrintas vienos imties Stjudento t-testu.
Visi statistiniai testai atlikti laikant 5% statistinio reikšmingumo lygį. P reikšmės buvo apvalintos iki trijų skaičių po kablelio. P reikšmės mažesnės negu 0,001 pateiktos kaip <0,001. P reikšmės didesnės negu 0,999 pateiktos kaip >0,999.
Aprašomoji statistika
Kintamasis Iš viso, N = 158 Dešinė, N = 79 Kairė, N = 79
Iltis Mean (SD) 5.69 (0.45) 5.70 (0.43) 5.67 (0.46) Šoninis kandis Mean (SD) 5.50 (0.32) 5.50 (0.31) 5.51 (0.33) Centrinis kandis Mean (SD) 8.47 (0.49) 8.46 (0.48) 8.47 (0.51)
Iltis : lateralinis kandis
Mean (SD) 1.03 (0.07) 1.04 (0.07) 1.03 (0.07)
Centrinis kandis : lateralinis kandis
1.53846153846154 158 (100%) 79 (100%) 79 (100%)
Lateralinis kandis : centrinis kandis
21
Kintamasis Iš viso, N = 158 Dešinė, N = 79 Kairė, N = 79
Iltis, proc.
Mean (SD) 0.145 (0.007) 0.145 (0.007) 0.144 (0.008)
Centrinis kandis, proc.
Mean (SD) 0.215 (0.004) 0.215 (0.004) 0.216 (0.004)
Šoninis kandis, proc.
22
3. REZULTATAI
3.1 GP proporcijos analizė
Centrinio ir lateralinio kandžių santykis
Statistinė analizė negalima, nes visos reikšmės vienodos. Ilties ir lateralinio kandžio santykis
Ilties ir lateralinio kandžio santykis vidutiniškai buvo 103.4 (95% PI [102.3-104.5]). Stjudento t testas atskleidė, jog santykis statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo auksinės proporcijos (t
(157) = 74.6, 𝑝 < 0.001).
Kairėje pusėje ilties ir lateralinio kandžio santykis vidutiniškai buvo 103.06 (95% PI [101.42-104.71]). Stjudento t testas atskleidė, jog santykis statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo auksinės proporcijos (t (78) = 50.01, 𝑝 < 0.001).
Dešinėje pusėje ilties ir lateralinio kandžio santykis vidutiniškai buvo 103.74 (95% PI [102.24-105.24]). Stjudento t testas atskleidė, jog santykis statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo auksinės proporcijos (t (78) = 55.64, 𝑝 < 0.001).
10 pav. Ilties ir šoninio kandžio santykio pasiskirstymas tiriamųjų imtyje. Raudona spalva pažymėta ideali auksinio procento vertė
23
3.2 Auksinio procento analizė
Ilties auksinis procentas
Vidutinis ilties procento dydis pagal auksinio procento formulę tiriamųjų populiacijoje buvo 14.46% (95% PI [14.34-14.58]). Stjudento t testas atskleidė, jog santykis statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo originalaus auksinio procento (t (157) = 76.34, 𝑝 < 0.001).
Šoninio kandžio auksinis procentas
Vidutinis šoninio kandžio procento dydis pagal auksinio procento formulę tiriamųjų populiacijoje buvo 14% (95% PI [13.96-14.04]). Stjudento t testas atskleidė, jog santykis statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo originalaus auksinio (t (157) = -46.56, 𝑝 < 0.001).
11 pav. Ilties auksinis procentas tiriamųjų imtyje. Raudona linija pažymėta ideali ilties auksinio procento vertė (10%).
24
Centrinio kandžio auksinis procentas
Centrinio kandžio auksinis procentas tiriamųjų populiacijoje statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo 25% auksinės proporcijos. Vidutinis dydis buvo 21.54 (95% PI [21.47-21.6]). Stjudento t testas atskleidė, jog santykis statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo originalaus auksinio procento (t (157) = -104.81, 𝑝 < 0.001).
3.3 RED proporcijos analizė
Ilties ir lateralinio kandžio bei lateralinio kandžio ir centrinio kandžio pločių santykių skirtumas vidutiniškai buvo -38.4 (95% PI [-39.5–37.3]). Porinis stjudento t testas atskleidė, jog proporcijos nėra lygios (t(157) = -68.87, 𝑝 < 0.001) ir neatitinka ekvivalentiškumo kriterijaus, būtino RED proporcijos vertinimui.
13 pav. Centrinio kandžio auksinis procentas tiriamųjų imtyje. Raudona linija pažymėta ideali auksinio procento vertė centriniams kandžiams (25%).
25
REZULTATŲ APTARIMAS
Gautiems rezultatams įtakos galėjo turėti keletas faktorių. Tyrimui atlikti buvo pasirinkta naudoti viršutinio žandikaulio trimačius modelius, siekiant didesnio tikslumo matuojant priekinių dantų pločius. Gauti anatominiai dantų pločiai buvo perskaičiuoti į optinius dantų pločius, kurie reikalingi vertinant egzistuojančias estetines dantų proporcijas (GP, RED ir auksinį procentą). Intraoraliniai skaneriai yra pakankamai nauja technologija ir daugelis anksčiau atliktų tyrimų vertina frontalines 2D šypsenos fotografijas, kuriose be papildomų skaičiavimų nustatomi optiniai dantų pločiai, matuojant atstumą nuo danties medialiausio matomo kontaktinio taško iki distaliausio matomo kontaktinio taško [12,13,14,15,16,17,18,19,20,23,24,25,26,28,30,31,32,33].
Tyrimo rezultatai tiesiogiai priklauso nuo pasirinktos tiriamųjų imties. Tyrimui pagal įtraukimo kriterijus buvo pasirinkta 79 tiriamųjų imtis, kuri parodė statistiškai reikšmingus rezultatus, tačiau atlikus tokį patį tyrimą su dar didesne tiriamųjų imtimi gauti rezultatai būtų galimai dar tikslesni ir gautos proporcijų reikšmės galimai skirtųsi.
Nepaisant tyrimo apribojimų, mūsų atlikta studija patvirtino ir kitų autorių tyrimų išvadas. Mūsų atlikto tyrimo ir 2020 metais Rahul Kalia ir kt. [19] atliktos studijos UK populiacijoje rezultatai rodo, jog auksinė proporcija, RED proporcijos bei auksinis procentas, vertinant natūraliai estetiškus dantis, nėra dominuojančios estetinės proporcijos tiriamųjų populiacijoje. Tokie patys rezultatai buvo gauti ir María Melo ir kt. atliktame tyrime Ispanijos populiacijoje, Valencijoje [29]. Kinijos populiacijoje atlikti tyrimai taip pat nustatė minėtas estetines dantų proporcijas kaip neegzistuojančias kinų populiacijoje [23,30]. Visos trys proporcijos atmestos kaip neegzistuojančios ir Indijos populiacijoje Vineet S. Agrawal ir kt. atliktame tyrime [32].
Auksinė proporcija nustatyta kaip neegzistuojanti proporcija 13-oje atliktų mokslinių tyrimų [12,13,16,17,18,23,24,25,26,29,30,32,33] vertinant natūraliai estetiškų šypsenų viršutinio žandikaulio priekinių dantų pločių proporcijas.
András Forster ir kt. atliktame tyrime Vengrijos populiacijoje [12] buvo nustatytas didesnis nei įprastas idealiai auksinei proporcijai iltinių dantų plotis ir jo santykis su lateraliniais kandžiais (kaip ir mūsų atliktame tyrime), todėl, autorių nuomone, auksinė proporcija negali būti pritaikyta planuojant priekinių viršutinio žandikaulio dantų estetinį protezavimą. Tokia pati išvada buvo nustatyta ir tyrimuose Saudo Arabijos populiacijoje [13,24]. Malaizijos populiacijoje atlikto tyrimo duomenimis [33] auksinė dantų proporcija taip pat nustatyta kaip neegzistuojanti proporcija vertinant natūraliai estetišką šypseną.
26
auksinė dantų proporcija, bet ir auksinis procentas.
Diogo Calçada ir kt. tyrime [18] Portugalijos populiacijoje taip pat nenustatytas ryšys tarp gautų tiriamųjų dantų proporcijų verčių ir auksinės proporcijos bei RED proporcijos, tačiau pastebėtas ryšys su auksiniu procentu, kurio modifikuotos reikšmės galėtų būti pritaikytos portugalų viršutinio žandikaulio priekinių dantų estetinės proporcijos formulei išvesti.
Shilpa Shetty ir kt. atliktame tyrime [20] Indijos populiacijoje RED proporcija buvo nustatyta kaip neegzistuojanti dantų estetinė proporcija vertinant natūraliai estetiškas šypsenas.
27
PADĖKOS
28
INETERESŲ KONFLIKTAS
29
IŠVADOS
1. Auksinė proporcija, auksinis procentas ir RED proporcija buvo nustatytos kaip neegzistuojančios dantų estetinės proporcijos tiriant natūraliai estetiškas šypsenas Lietuvos populiacijoje.
30
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Auksinė proporcija, RED proporcija ir auksinis procentas atliktame tyrime nustatytos kaip neegzistuojančios estetinės proporcijos vertinant natūraliai estetiškas šypsenas Lietuvos populiacijoje. Dėl egzistuojančios gausios įvairovės visoje mus supančioje gamtoje, estetika negali būti ir nėra ribojama matematinių formulių. Estetiką, kaip grožio suvokimą, sunku standartizuoti, nes kiekvienas iš mūsų estetiką supranta skirtingai. Šypsenos estetika nėra ideali tik tada, kai telpa į Levin ir kt. pristatytą auksinę proporciją, Snow apibūdintą auksinį procentą ar RED proporciją.
31
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Anisha Janu , Aftab Azam , Ragni Tandon, Pratik Chandra , Rohit Kulshrestha , Vinay Umale.
Photographic Evaluation, Analysis and Comparison of Aesthetically Pleasing Smiles: A Prospective Study. Turkish Journal of Orthodontics. 2020 Jun 2;33(3):177-182.
2. Vasiliki P. Koidou, Georgios S. Chatzopoulos, Stephen F. Rosenstiel. Quantification of facial and
smile esthetics. The Journal Of Prosthetic dentistry. 2018 Feb;119(2):270-277.
3. Funda Demir, Elif Aybala Oktay, Fulya Toksoy Topcu. Smile and dental aesthetics: a literature
review. Medicine Science International Medical Journal. 2017; 6(1.000): 172-7.
4. Pilkington EL. Esthetics and optical illusions in dentistry. The Journal of the American Dental
Association. 1936; 23:641-51.
5. Lombardi RA. Method for classification of errors in dental esthetics. The Journal of prosthetic
dentistry. 1974;32(5): 501-13.
6. Anjana Maharjan, Sarita Joshi. Clinical Evaluation of Maxillary Anterior Teeth in Relation to
Golden Proportion, Red Proportion and Golden Percentage. Journal of Nepal Health Research Council. 2018 Jan-Mar;16(38):11-5.
7. Simone Parrini,Gabriele Rossini, Tommaso Castroflorio, Arturo Fortini, Andrea Deregibus and
Cesare Debernardie. Laypeople's perceptions of frontal smile esthetics: A systematic review. American Journal of Orthodontics and Dentofacial Orthopedics. 2016 Nov;150(5):740-750.
8. Daniel H. Ward. Proportional Smile Design Using the Recurring Esthetic Dental Proportion to
Correlate the Widths and Lengths of the Maxillary Anterior Teeth with the Size of the Face. Dental clinics of North America. 2015 vol.59, 623–6.
9. Waeil Batwa. The Influence of the Smile on the Perceived Facial Type Esthetics. Journal of
biomedicine and biotechnology. 2018 Jul 9; 2018 : 3562916.
10. R. E. Goldstein. Study of need for esthetics in dentistry. Journal of Prosthetic Dentistry. 21(1969)
589–598.
11. Abhay P. Kolte, Rajashri A. Kolte,Gopal K. Samarth. Association of the nasolabial angle and lip
length with the gingival and interdental smile line—a gender based evaluation. Journal of Esthetic Restorative Dentistry. 2020 Sep; 1–7.
12. András Forster,Róbert Velez,Márk Antal,Katalin Nagy. Width ratios in the anterior maxillary
region in a Hungarian population: Addition to the golden proportion debate. The Journal of Prosthetic Dentistry. 2013 Sep, 110(3), 130-142.
13. Amal Ali Swelem, Eman Mohamed,Zaghloul Al-Rafah. Evaluation of "Golden Proportion" in
Saudi individuals with natural smiles. Saudi Dental Journal. 2019 Apr, 31(2): 277–283.
14. Peixi Liao , Yuwei Fan , Dan Nathanson. Evaluation of maxillary anterior teeth width: A
systematic review. Journal of Prosthetic Dentistry. 2019 Sep, 122(3), 118-129.
32 Loster. The Evaluation of Anthropometric Measurements of Young Polish Women's Faces. Journal Craniofacial Surgery. 2019 May/June ;30(3):709-712.
16. Zuber A Naqvi , Amit Gupta , Karamdeep Ahluwalia. Applicability of the Existence of Golden
Standard and Golden Percentage in the Population of Jaipur, Rajasthan, India: A Comparative Study. Journal Contemporary Dentistry Practice. 2019 Dec, 1;20(12):1456-1460.
17. Diogo Calçada, André Correia, Filipe Araújo. Anthropometric analysis of anterior maxillary teeth
with digital photography - a study in a Portuguese sample. International Journal of Esthetic Dentistry. 2014 Sep, 9(3):370-80.
18. Rahul Kalia. An analysis of the aesthetic proportions of anterior maxillary teeth in a UK population.
British Dental Journal. 2020 Mar, 228(6): 112-119.
19. Azam S, Shahnawaz A, Qureshi B. Validity of esthetic proportions in maxillary anterior teeth.
Pakistan Orthodontics Journal. 2014; 6: 7–11.
20. Shetty S, Pitti V, Babu S C L, Kumar S G P, Jnanadev K R. To evaluate the validity of Recurring
Esthetic Dental proportion in natural dentition. Journal Conservative Dentistry 2011; 14: 314–317.
21. Al-Johany S S, Alqahtani A S, Alqahtani F Y, Alzahrani A H. Evaluation of different esthetic smile
criteria. International Journal of Prosthodontics. 2011; 24: 64–70.
22. Mackenzie L M. Tooth anatomy: A Practical Guide Part 2: Drawing Anterior Teeth. Dentistry
Update 2017; 44: 821–832.
23. W L Wu,X Zeng , X Q Liu, J G Tan. Esthetic proportions of maxillary anterior teeth of 120 Chinese
adults. Journal of Peking University. 2020, 52(6): 15-26.
24. Alhanoof Aldegheishem,Ambreen Azam,Ebtissam Al-Madi,Lujain Abu-khalaf,Bashayer Bani Ali,
Lamyia Anweigi. Golden proportion evaluation in maxillary anterior teeth amongst Saudi population in Riyadh. The Saudi Dental Journal. 2019 31(3), 322–329.
25. Deepika Mamidi, Aron Arun Kumar Vasa, Suzan Sahana, Vasanthi Done, Siragam Pavanilakshmi.
The assessment of Golden proportion in primary dentition. Contemporary clinical dentistry Journal. 2020 Jan- Mar; 11(1): 34–38.
26. Nalla Sandeep,Parth Satwalekar,Siva Srinivas,Chandra Sekhar Reddy,G Ramaswamy
Reddy,Anantha Reddy. An Analysis of Maxillary Anterior Teeth Dimensions for the Existence of Golden Proportion: Clinical Study. Journal of international oral health. 2015 Sep; 7(9): 18–21.
27. Nutthapong Kantrong, Kritchaya Traiveat, Suchart Wongkhantee. Natural upper anterior teeth
display an increasing proportion in mesio-distal direction. Journal of clinical and experimental dentistry . 2019 Oct; 11(10): e890–e897.
28. Jin MX, Hong MH, Lee KJ, Lee KB. Does the maxillary anterior ratio in Korean adults follow the
Golden Proportion? Journal of Advanced Prosthodontics. 2016; 8 :125–30.
29. María Melo, Fadi Ata Ali, Julia Huertas, Teresa Cobo, Jamil Awad Shibli, Pablo Galindo Moreno.
33
30. Qingbo Zhao, Nan Li, Jun Cao Morphological features of maxillary anterior teeth in a sample of
Chinese population. Homo. 2015; 66:448–54.
31. Attokaran G, Shenoy K. Correlation between Innercanthal Distance and Mesiodistal Width of
Maxillary Anterior Teeth in a Thrissur, Kerala, India, Population. The journal of contemporary dental practice. 2016;17:382–87.
32. Vineet S Agrawal, Sonali Kapoor, Dhvani Bhesania, Chintul Shah. Comparative photographic
evaluation of various geometric and mathematical proportions of maxillary anterior teeth: A clinical study. Indian Journal of Dental Research . 2016;27 (1): 32-36.
33. Al-Marzok MI, Majeed KR, Ibrahim IK. Evaluation of maxillary anterior teeth and their relation to
the golden proportion in Malaysian population. BMC Oral Health. 2013;13:9.
34. Mainak Kanti Saha, Margie Khatri, Suparna Ganguly Saha, Sandeep Dubey, Divya Saxena, Neelam
Vijaywargiya, Shubham Kala. Perception of Acceptable Range of Smiles by Specialists, General Dentists and Lay Persons and Evaluation of Different Aesthetic Paradigms. Journal of clinical and diagnostic research. 2017 Feb;11(2):ZC25-ZC28.
35. Francesca Zotti, Davide Pappalardo, Giorgia Capocasale, Andrea Sboarina, Dario Bertossi, Massimo
Albanese. Aesthetic Dentistry, How You Say and How You See: A 500-People Survey on Digital Preview and Color Perception. Clinical, cosmetic and investigational dentistry.2020 September
36. Chompunuch Sriphadungporn, Niramol Chamnannidiadha. Perception of smile esthetics by
laypeople of different ages. Progress in Orthodontics. 2017 18(8): 35-47.
37. Taki AA, Khalesi M, Shagmani M, Yahia I, Kaddah FA. Perceptions of altered smile esthetics: a
comparative evaluation in orthodontists, dentists, and laypersons.International Journal Dentistry. 2016(6):1-9.
38. Lacerda-Santos R, Pereira TB, Pithon MM. Esthetic perception of the buccal corridor in different
facial types by laypersons of different ages. Bioscience Journal. 2015, 31: 1283–90.
39. McLeod C, Fields HW, Hechter F, Wiltshire W, Rody W, Christensen J. Esthetics and smile
characteristics evaluated by laypersons. Angle Orthodontics. 2011;81(2):198–205.
40. Khaled Khalaf, Zahra Seraj, Hesham Hussein. Perception of Smile Aesthetics of Patients with
Anterior Malocclusions and Lips Influence: A Comparison of Dental Professionals', Dental Students,' and Laypersons'. Opinions. International journal of Dentistry. 2020 Oct 14;2020:8870270.
41. Amjad Al Taki , Ahmad Mohammad Hamdan , Ziad Mustafa , Mawada Hassan 3, Sami Abu-Alhuda.
Smile esthetics: Impact of variations in the vertical and horizontal dimensions of the maxillary lateral incisors. European journal of dentistry. 2017 Oct-Dec;11(4):514-520.
42. Daniela Martinez Florez, Daniel Rinchuse, Thomas Zullo. Influence of maxillary lateral incisor
width ratio on perception of smile esthetics among orthodontists and laypersons. Journal of esthetic and restorative dentistry. 2020 Nov 6. doi: 10.1111/jerd.12664.
43. Vo Truong Nhu Ngoc, Dang-Khoa Tran, Truong Manh Dung, Nguyen Viet Anh, Vu Thi Nga, Le
34
44. George Michelinakis, Dimitrios Apostolakis, Andreas Tsagarakis, George Kourakis, Emmanuil
Pavlakis. A comparison of accuracy of 3 intraoral scanners: A single-blinded in vitro study. The Journal of prosthetic dentistry. 2020 Nov;124(5):581-588.
45. Hidemichi Kihara, Wataru Hatakeyama, Futoshi Komine, Kyoko Takafuji, Toshiyuki Takahashi,
Jun Yokota, Kenta Oriso, Hisatomo Kondo. Accuracy and practicality of intraoral scanner in dentistry: A literature review. 2020 Apr;64(2):109-113.
46. Zeba Jafri, Nafis Ahmad, Madhuri Sawai, Nishat Sultan, Ashu Bhardwa. Digital Smile Design-An
innovative tool in aesthetic dentistry. Journal of oral biology and craniofacial research. 2020 April-June;10(2):194-198.
35
