1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
APLINKOS IR DARBO MEDICINOS KATEDRA
Giedrė Šereikaitė
X BIUDŽETINĖS ĮSTAIGOS DARBUOTOJŲ PSICHOSOCIALINĖS
APLINKOS IR SUBJEKTYVIOS SVEIKATOS SĄSAJOS
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikata, Sveikatos ekologija)
Studentas Mokslinis vadovas
(parašas) Giedrė Šereikaitė (parašas) Prof. dr. Rūta Ustinavičienė (data) (data)
2
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Sveikatos ekologija)
X BIUDŽETINĖS ĮSTAIGOS DARBUOTOJŲ PSICHOSOCIALINĖS APLINKOS IR SUBJEKTYVIOS SVEIKATOS SĄSAJOS
Giedrė Šereikaitė
Mokslinė vadovė prof. dr. Rūta Ustinavičienė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Kaunas; 2019. 61p.
Darbo tikslas: Įvertinti X biudžetinės įstaigos darbuotojų psichosocialinės aplinkos sąlygas ir jų sąsajas su subjektyvios sveikatos sutrikimais.
Uždaviniai: 1. Nustatyti ir įvertinti X biudžetinės įstaigos darbuotojų nusiskundimus subjektyvia sveikata.2. Įvertinti X biudžetinės įstaigos darbuotojų psichosocialines darbo sąlygas.3. Įvertinti psichosocialinių darbo sąlygų ir nusiskundimų subjektyvia sveikata sąsajas.
Tyrimo metodika. Atliktas skespjūvio tipo tyrimas. Tyrimas atliktas 2018-2019 m. Kaune. Tyrime dalyvavo 103 vienos biudžetinės įstaigos darbuotojai, dirbantys kompiuteriu. Atsako dažnis – 82,4 proc. Tyrimo instrumentas – anketa, kurią sudarė bendrieji klausimai, Šiaurės šalių kaulų ir raumenų sistemos klausimynas bei Kopenhagos psichosocialinis klausimynas. Statistinei duomenų analizei naudotas SPSS programinis paketas (v.22). Duomenų analizei naudotasχ2 kriterijus, Spirmeno ranginės koreliacijos koeficientas, Stjudento t kriterijus nepriklausomoms imtims, taikyta dvinarė logistinė regresija. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.
3 turėti nusiskundimų sutrikimais pečių srityje per paskutinius 12 mėn., 1,74 [95 proc. PI=1,02-2,96] karto padidina galimybę turėti nusiskundimų sutrikimais viršutinėje nugaros dalyje per paskutinius 12 mėn. bei 3,85 [95 proc. PI=2,03-7,33] karto padidina galimybę, jog sutrikimai kaklo / sprando srityje trukdys normaliai gyventi ir dirbti įprastus darbus per paskutinius 12 mėn.
Išvados. Didžioji dauguma X biudžetinės įstaigos darbuotojų per paskutinius 12 mėn. skundėsi sutrikimais kaulų ir raumenų sistemoje. Beveik trims ketvirtadaliams X biudžetinės įstaigos darbuotojų tokie sutrikimai per paskutinius 12 mėn. trukdė normaliai gyventi ir dirbti įprastinius darbus. X biudžetinės įstaigos darbuotojų psichosocialinės rizikos vidutinis įvertis mažesnis nei pusė galimo maksimalaus įverčio. Psichosocialinės rizikos didėjimas padidina galimybę turėti nusiskundimų sutrikimais kaklo / sprando, pečių ir viršutinės nugaros dalies srityse, taip pat galimybę, kad sutrikimai kaklo / sprando srityje trukdys normaliai gyventi ir dirbti įprastinius darbus per paskutinius 12 mėn. Moterys turi didesnę galimybę turėti nusiskundimų kaklo/ sprando srityje ir viršutinėje nugaros dalyje bei didesnę galimybę, kad sutrikimai kaklo/ sprando srityje trukdys joms normaliai gyventi ir dirbti įprastinius darbus per paskutinius 12 mėn. Trumpesnė darbo su kompiuteriu trukmė (mažiau nei 40 val. per savaitę) sumažina galimybę turėti nusiskundimų kaklo / sprando ir pečių srityse per paskutinius 12 mėn.
4
SUMMARY
Public Health (Health ecology)
RELATIONS BETWEEN PSYCHOSOCIAL ENVIRONMENT AND SUBJECTIVE HEALTH OF THE X BUDGETARY INSTITUTION’S EMPLOYEES
Giedrė Šereikaitė
Scientific supervisor Prof. Dr. Rūta Ustinavičienė
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health. Department of Environmental and Occupational Medicine. Kaunas; 2019. 61p.
Research aim: to evaluate the conditions of the X budgetary institution’s employees’ psychosocial environment and their relations with subjective health disorders.
Research objectives: 1. To identify and evaluate complaints of the X budgetary institution’s employees on subjective health. 2. To evaluate psychosocial working conditions of the X budgetary institution’s employees. 3. To assess relations between psychosocial working conditions and complaints in subjective health.
Research methodology. A sectional-type study was performed. The study was conducted in Kaunas, in 2018-2019. 103 staff members, working on a computer in one budgetary institution, participated in the survey. Response rate - 82.4 percent. Research tools - a questionnaire consisting of general questions, the Nordic Countries’ Musculoskeletal System Questionnaire and the Copenhagen Psychosocial Questionnaire. SPSS software package (v.22) was used for statistical data analysis. Data analysis was performed using χ2 criteria, Spirmen rank correlation coefficient, Student-t criteria for independent samples, applied binary logistic regression. Differences are considered statistically significant when p<0,05.
5 and emotional requirements (63.96 (SN = 20.21) points). Increase in psychosocial risk increases the possibility by 3.90 [95 percent. PI = 1.98-7.65] times of having neck / nape complaints in the last 12 months. The increase in psychosocial risks also instantly increases the possibility by 2.34 [95 percent. PI = 1.37-4.00] times of having complaints in the shoulder area over the past 12 months, increases the possibility by 1.74 [95 percent. PI = 1.02-2.96] times of having complaints in the upper back in the last 12 months. and increases the possibility by 3.85 [95%] PI = 2.03-7.33] times that neck / nape disorders will hinder normal life and work during the last 12 months.
Conclusions. The overwhelming majority of employees in the X budgetary institution over the past 12 months complained about problems in the musculoskeletal system. For almost three-quarters of the X budgetary institution’s employees such disorders interfered with normal life and routine work in the last 12 months. The X budgetary institution’s employees’ average estimate of the psychosocial risk is less than half of the possible maximum estimate. The increase in psychosocial risk increases the possibility of having complaints of disorders in the neck / nape, shoulders, and upper back areas, as well as the possibility that disorders in the neck / nape area will interfere with normal life and work during the last 12 months. Women have a greater possibility of having neck / nape complaints and upper back pain and a greater chance of neck / nape problems preventing them from living and working normally during the last 12 months. A shorter duration of work with a computer (less than 40 hours per week) reduces the possibility of having complaints in the neck / nape area and shoulders in the last 12 months.
6
TURINYS
SANTRUMPOS IR SĄVOKOS... 8
ĮVADAS...9
TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...11
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1.1 Psichosocialinių darbo sąlygų samprata...15
1.2 Psichosocialinės darbo aplinkos veiksnių paplitimas...15
1.2.1 Psichosocialinės darbo aplinkos veiksnių paplitimas Lietuvoje...15
1.2.2 Psichosocialinės darbo aplinkos veiksnių paplitimas kitose Europos šalyse...19
1.3Darbuotojų nusiskundimų subjektyvia sveikata samprata... 20
1.3.1 Darbuotojų nusiskundimų subjektyvia sveikata paplitimas... 21
1.3.2 Darbuotojų nusiskundimų subjektyvia sveikata paplitimas Lietuvoje...21
1.3.3Darbuotojų nusiskundimų subjektyvia sveikata paplitimas kitose Europos šalyse...23
1.3.4Tyrimais nustatytos psichosocialinių darbo sąlygų ir darbuotojų nusiskundimų subjektyvia sveikata sąsajos...25
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA...27
3. TYRIMO REZULTATAI...31
3.1 X biudžetinės įstaigos darbuotojų nusiskundimai subjektyvia sveikata (kaulų ir raumenų sistemos sutrikimais)...31
3.1.1 Tiriamųjų charakteristikos.…..……….31
3.1.2 Tiriamųjų nusiskundimų kaulų ir raumenų sistemos sutrikimais per paskutinius 12 mėn. paplitimas ir ryšys su tiriamųjų charakteristikomis..……….31
3.1.3 Kaulų ir raumenų sistemos sutrikimų, trukdžiusių tiriamiesiems normaliai gyventi ir dirbti įprastinius darbus per paskutinius 12 mėn., paplitimas ir ryšys su tiriamųjų charakteristikomis...34
3.2 X biudžetinės įstaigos darbuotojų psichosocialinės darbo sąlygos...37
3.2.1 Psichosocialinių darbo sąlygų veiksniai ir psichosocialinė rizika...37
3.2.2 Tiriamųjų psichosocialinė rizika atsižvelgiant į jų charakteristikas...39
3.3 X biudžetinės įstaigos darbuotojų psichosocialinių darbo sąlygų (psichosocialinės rizikos) ir nusiskundimų subjektyvia sveikata (kaulų ir raumenų sistemos sutrikimais) sąsajos...39
7 3.3.2 Psichosocialinių darbo sąlygų ir kaulų ir raumenų sistemos sutrikimų, trukdžiusių normaliai
gyventi ir dirbti per paskutinius 12 mėn., sąsajos...42
4. REZULTATŲ APTARIMAS...44
IŠVADOS...47
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...48
LITERATŪROS SĄRAŠAS...49
8 SANTRUMPOS
ES – Europos Sąjunga
ESK – Europos Sąjungos Komisija KMI – kūno masės indeksas
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
SĄVOKOS
Darbo kontrolė – darbuotojo gebėjimas priimti sprendimus, susijusius su savo darbo krūviu, tempu, pamaina ir pan. (1).
Grasinimas darbe – žadėjimo panaudoti fizinę jėgą ar valdžią prieš darbuotoją (darbuotojų grupes) sukelta fizinės, seksualinės, psichologinės skriaudos baimė arba kitos neigiamos pasekmės (2).
Priekabiavimas (angl. harassment) darbe – konfliktas tarp dviejų pusių, kurių kiekviena gali būti asmuo arba žmonių grupė, kuris vyksta esant galios disbalansui ir yra eskaluojamas stipresnei pusei inicijuojant neigiamus veiksmus silpnesnės pusės atžvilgiu (1).
Psichologinis smurtas darbe – veiksmai, kurie gali pakenkti darbuotojo fizinei, protinei, dvasinei, moralinei ar socialinei gerovei (2).
Psichosocialiniai rizikos veiksniai – tai veiksniai, kurie dėl darbo sąlygų, reikalavimų, organizavimo ir turinio, darbuotojų tarpusavio ar darbdavio ir darbuotojo santykių darbuotojui kelia psichinį stresą (3).
Ujimas (angl. bullying) darbe – priešiška ir neetiška komunikacija, vieno ar kelių asmenų sistemiškai nukreipta dažniausiai į vieną individą, kuris dėl to patenka į bejėgišką poziciją (1).
9 ĮVADAS
„Kiekvienas darbuotojas turi teisę į saugias, jo sveikatą ir orumą atitinkančias darbo sąlygas,“ – teigiama ES pagrindinių teisių chartijos 31-jame straipsnyje (4). Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas taip pat įpareigoja darbdavius sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas (5). Darbuotojų psichikos ir fizinė sveikata, emocinė savijauta, motyvacija dirbti yra stipriai susijusios su psichosocialine jų darbo aplinka (6). Siekiant stiprinti Lietuvos gyventojų sveikatą, ypač psichikos sveikatą, svarbu užtikrinti žalingo streso darbovietėse prevenciją ir puoselėti darbuotojų psichologinei savijautai palankią organizacinę aplinką. Streso darbe valdymas turėtų prasidėti nuo sąlygų, dėl kurių darbuotojams kyla stresas, identifikavimo (7).
Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra skelbia, jog 15-oje Europos šalių dėl su darbu susijusių sveikatos sutrikimų per metus nedirbama apie 600 milijonų darbo dienų (8). Lietuvos Respublikos profesinių ligų registro 2007– 2016 m. duomenimis, Lietuvoje dažniausiai nustatytos jungiamojo audinio bei kaulų ir raumenų sistemos profesinės ligos. Per metus vidutiniškai užregistruota 323 šios sistemos profesinių ligų atvejai (53,4 proc. visų užregistruotų profesinių ligų) (9). Kaulų ir raumenų sistemos sutrikimai, pirmiausia kaklo ir pečių skausmai, yra labai paplitę tarp darbuotojų išsivysčiusiose šalyse, neretai dėl jų kreipiamasi medicininės pagalbos. Juos gali sukelti prastos ergonominės darbo sąlygos, tačiau tyrėjai atkreipia dėmesį, jog reikėtų atsižvelgti ir į kitus darbo veiksnius (10). Dar 1995 m. Broersen J.P. ir kt. pastebėjo, jog skiriasi įvairių profesinių grupių atstovų nusiskundimų sveikata rodikliai, bei pastebėjo šių rodiklių ryšį su darbo reikalavimais, keliamais darbuotojams (11), o 1997 m. Bernard B.P. ir kt. nustatė streso reikšmę kaulų ir raumenų sistemos sutrikimų išsivystymui (12). Tad psichosocialinės darbo aplinkos įtaka darbuotojų sveikatos sutrikimams išsivystyti užsienio šalyse tyrinėjama jau daugiau nei 2 dešimtmečius.
Šiame tyrime taikomas subjektyvus sveikatos vertinimas laikomas vertingu duomenų apie įvairius bendrosios sveikatos aspektus rinkimo būdu ir plačiai taikomas tyrimuose, kurie remiasi respondentų apklausomis ar anketavimu. Naudoti subjektyvaus sveikatos vertinimo rodiklius rekomenduoja tiek PSO, tiek ESK (13). Subjektyvūs nusiskundimai sveikata nebūtinai rodo, jog darbuotojas serga kokia nors liga ar yra susižeidęs. Tačiau nuolatiniai nusiskundimai sveikata darbuotojui sukelia jausmą, jog jis nėra sveikas, provokuoja jo žalingą elgseną bei mažina darbingumą (14).
Temos aktualumas
10 sistemos sutrikimais, ryšį. Tačiau Lietuvoje tokių tyrimų dar trūksta. Visgi įvairūs sveikatos sutrikimai, vertinant subjektyviai, plačiai paplitę tarp Lietuvos įmonių ir įstaigų darbuotojų. Galima teigti, kad Lietuvos darbuotojams tai yra aktuali problema. Todėl šiame darbe išsikėlėme tikslą panagrinėti vienos iš labai tikėtinų priežasčių – prastos psichosocialinės darbo aplinkos – įtaką nusiskundimų kaulų ir raumenų sistemos sutrikimais dažniui. Siekėme išsiaiškinti, ar biudžetinės įstaigos X darbuotojų patiriama psichosocialinė rizika gali būti susijusi su somatiniais simptomais, subjektyviai jaučiamais darbuotojų.
Naujumas
Daugelyje šalių darbas su kompiuteriu yra laikomas nauju rizikos veiksniu kaulų ir raumenų sistemos sutrikimams atsirasti (15). Šiame darbe įvertintos vienos iš biudžetinių įstaigų, kurioje darbuotojai visą darbo dieną ar bent dalį darbo dienos dirba kompiuteriu, psichosocialinės darbo aplinkos sąlygos, subjektyvūs nusiskundimai kaulų ir raumenų sistemos sutrikimais bei jų sąsajos. Tyrimui panaudojome du žinomus ir plačiai visame pasaulyje atliekamuose tyrimuose taikomus instrumentus: Kopenhagos psichosocialinį klausimyną psichosocialinei darbo aplinkai įvertinti bei Šiaurės šalių kaulų ir raumenų sistemos klausimyną nusiskundimams kaulų ir raumenų sistemos sutrikimais įvertinti. Išanalizavome, ar prastesnės psichosocialinės darbo aplinkos sąlygos turi įtakos nusiskundimų kaulų ir raumenų sistemos sutrikimais, kuriuos subjektyviai jaučia fizinio darbo nedirbantys ir didelės fizinės apkrovos darbe nepatiriantys darbuotojai, dažniui.
Praktinė reikšmė
11 TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas: Įvertinti X biudžetinės įstaigos darbuotojų psichosocialinės aplinkos sąlygas ir jų sąsajas su subjektyvios sveikatos sutrikimais.
Uždaviniai:
1. Nustatyti ir įvertinti X biudžetinės įstaigos darbuotojų nusiskundimus subjektyvia sveikata. 2. Įvertinti X biudžetinės įstaigos darbuotojų psichosocialines darbo sąlygas.
12 LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Psichosocialinių darbo sąlygų samprata
Šiame literatūros apžvalgos skirsnyje apibūdinome dažniausiai literatūroje sutinkamus psichosocialinius rizikos veiksnius, juos pristatydami iš visuomenės sveikatos stiprinimo pozicijų. Kadangi psichosocialinių rizikos veiksnių yra nemažai, šiam skirsniui skyrėme gana didelę mūsų literatūros apžvalgos dalį. Psichosocialiniai rizikos veiksniai yra itin svarbūs siekiant sukurti sveikas darbo vietas, o kartu ir darbuotojų gerovę. Būtent psichosocialinė darbo aplinka yra ta aplinka, kurioje vis labiau skatinama imtis veiksmų darbuotojų sveikatai, saugumui ir gerovei gerinti. Ypač pabrėžiami darbo organizavimo ir organizacijos kultūros aspektai (6).Žiedelis A. ir Pajarskienė B. išskyrė 6 labiau tyrinėtus psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius. Tai darbo reikalavimai, darbo kontrolė, socialinė parama, priešiškas socialinis elgesys, darbo ir šeimos konfliktas bei vaidmuo organizacijoje (1). Kitų lietuvių kalba publikuotų apžvalginių straipsnių autoriai taip pat akcentuoja darbo reikalavimų (6, 16, 17), darbo kontrolės (6, 16, 17), socialinės paramos (6, 17), darbo ir šeimos konflikto (6) bei vaidmens organizacijoje (6) įtaką dirbančiųjų psichosocialinėms darbo sąlygoms. Pasiremdami šiais ir kitais autoriais, žemiau apibūdinome 6 išvardintus psichosocialinius darbo veiksnius ir jų ypatybes. Visi šie veiksniai yra susiję tarpusavyje.
Darbo reikalavimai. Pasak Žiedelio A. ir Pajarskienės B., nėra nustatyta, ar aukštesnės, ar
13 gydytojai anesteziologai-reanimatologai (17). Apskritai, pasak Šorytės D. ir Pajarskienės B., tiek labai aukšti, tiek labai žemi reikalavimai darbe yra susiję su menkesniu darbuotojų jaučiamu įsipareigojimu savo organizacijai ir mažesniu pasitenkinimu darbu, o dirbantiems žmonėms reikalingas optimalus darbo krūvis, kuris neviršija jų galimybių, bet kuris kartu veikia kaip iššūkis ir nekelia nuobodulio. Optimalūs, mobilizuojantys darbo reikalavimai (neviršijantys darbuotojo galimybių, leidžiantys pajusti iššūkį, nekeliantys nuobodulio) – darbuotojų gerovę skatinantis psichosocialinės darbo aplinkos veiksnys (6).
Darbo kontrolė glaudžiai siejasi su aukščiau aprašytais darbo reikalavimais. Ji yra svarbus
apsauginis veiksnys, padedantis susidoroti su darbo reikalavimais ir dėl jų kylančiu stresu (1). Darbo kontrolė reiškia darbuotojams suteikiamą sprendimų, susijusių su jų darbu, priėmimo galią, laisvę spręsti su darbu susijusius klausimus. Galimybė kontroliuoti savo darbą yra laikoma vienu iš vadinamų darbo išteklių. Darbo kontrolė suteikia autonomijos jausmą, skatina lankstumą, todėl gali mobilizuoti ir apsaugoti nuo neigiamų darbo reikalavimų pasekmių (6). Gerai žinomas Karaseko (angl. Karasek R.A.) darbo reikalavimų ir kontrolės modelis nurodo, kad darbas, pasižymintis dideliais reikalavimais ir menkomis kontrolės galimybėmis, dirbantiesiems kelia didelę psichinę įtampą ir nepasitenkinimą darbu (21).Žiedelis A. ir Pajarskienė B. teigia, jog viena iš aiškiausių tendencijų, nustatomų tyrimuose, yra tiesioginis ryšys tarp darbo kontrolės ir darbui atlikti reikalingos kvalifikacijos: žemesnės kvalifikacijos darbuotojai darbe nurodo turintys mažiau kontrolės, o, lyginant fizinį ir protinį darbą dirbančius asmenis, dirbantys protinį darbą nurodo turintys daugiau įtakos savo atliekamam darbui. Tačiau stebimas kvalifikacijos ir darbe turimos kontrolės ryšys dar negarantuoja, jog aukštesnės kvalifikacijos darbuotojas būtinai turės daugiau galimybių kontroliuoti savo darbą nei darbuotojas, dirbantis žemesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kadangi šiam dėsningumui didelės įtakos turi ir profesija. Žiedelis A. ir Pajarskienė B., apžvelgę atliktus tyrimus, taip pat teigia esant statistiškai reikšmingų skirtumų tarp vyrų ir moterų turimos kontrolės darbe: vyrai paprastai jaučia galintys daugiau kontroliuoti savo darbą nei moterys (1).
Socialinė parama. Apibendrindamos atliktus tyrimus, Šorytė D. ir Pajarskienė B. pastebėjo,
14 aplinką, neretai vadovų ir bendradarbių parama vertinama atskirai, tačiau jų įverčiai paprastai yra glaudžiai susiję. Žiedelis A. ir Pajarskienė B. mano, jog vadovas dėl didesnės savo įtakos formuoti organizacijos kultūrą veikia kaip pavyzdys, turintis didelės reikšmės tam, koks elgesys organizacijoje bus laikomas socialiai priimtinu (1). Pavyzdžiui, literatūros apžvalgos apie gydytojų psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių ir subjektyvios sveikatos įvertinimą autoriai aprašo, jog įvairiose šalyse dirbantys gydytojai teigia patiriantys per mažai socialinės paramos iš bendradarbių ar vadovų (17). Be to, socialinės paramos stygius gali būti jaučiamas dirbant tokio pobūdžio darbą, kurio metu mažai bendraujama su bendradarbiais (1). Išskiriama dar viena paramos darbe forma – organizacinė parama. Ši parama – organizacijoje numatyti aiškūs darbuotojų informavimo, motyvavimo, darbų planavimo ir kiti mechanizmai (6).
Priešiškas socialinis elgesys. Žiedelis A. ir Pajarskienė B. priešišką socialinį elgesį
apibūdina kaip „visus fizinio ir psichologinio smurto veiksmus bei grasinimus darbe“. Šie autoriai pateikia priešiško socialinio elgesio darbe pavyzdžių: priekabiavimas darbe, ujimas darbe („Sąvokų dalyje pateikėme jų apibūdinimus.) Priešiškas socialinis elgesys yra opesnė problema tiems darbuotojams, kurie dėl darbo specifikos dažniau susiduria su klientais ir turi mažiau įtakos savo darbovietėje (1). Priešiško socialinio elgesio (dar vadinamo „negatyviu elgesiu darbe“ ar pan.) tyrimai yra atliekami daugelyje Europos šalių. Nors susiduriama su vertinimo, terminologijos ir kitomis tyrimų metu iškylančiomis problemomis, tačiau visuotinai pripažįstama, kad darbuotojų dėl tokio darbe sutinkamo elgesio patiriamas stresas yra didelė problema (22).
Darbo ir šeimos konfliktas. Šorytės D. ir Pajarskienės B. teigimu, didėjant ir kintant darbo
15 darbo ir šeimos konfliktą. Taigi, kaip apibendrina Žiedelis A. ir Pajarskienė B., sunkumai derinant darbo ir šeimos keliamus reikalavimus yra susiję su tų reikalavimų mastu (1). Pavyzdžiui, mokytojos ir gydytojos yra daugiau moteriškos profesijos, todėl tikėtinas darbo ir namų konfliktas – reikalavimų darbe ir namuose priešprieša. Darbo ir namų konflikto pasekmės gali pasireikšti nepasitenkinimu darbu, šeima ir gyvenimu, įsipareigojimų nepaisymu, vaikų problemomis, prastesne darbo ir poilsio kokybe, fizinės sveikatos pakenkimais, depresija, psichologiniu išsekimu, piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis (2).
Vaidmuo organizacijoje. Aiškus darbo vaidmens suvokimas – vienas iš veiksnių, didina
darbuotojų motyvaciją dirbti. Toks suvokimas skatina teigiamas dirbančių asmenų emocijas, jie jaučiasi labiau įsipareigoję savo organizacijai, kuriamas teigiamas požiūris į darbą (6). Neaiškus, menkai apibrėžtas, darbuotojo turimo potencialo neatitinkantis ir su didele atsakomybe kitiems žmonėms susijęs vaidmuo organizacijoje, taip pat situacijos, kai skirtingi vaidmenys yra sunkiai suderinami tarpusavyje arba sunkiai suderinami su darbuotojo vertybėmis, yra psichosocialinis rizikos veiksnys, galintis turėti įtakos darbuotojų sveikatai (1, 16).
Apžvelgdamos darbuotojų gerovę skatinančius psichosocialinės darbo aplinkos veiksnius, Šorytė D. ir Pajarskienė B. išskyrė dar vieną darbuotojų gerovę skatinantį psichosocialinės darbo aplinkos veiksnį – darbo organizavimą ir turinį. Darbo organizavimas apima darbo užduočių paskirstymą ir laiko planavimą, darbo užmokesčio aspektus, darbuotojams sudaromas mokymosi galimybes, pokyčių organizacijoje planavimą. Darbo turiniu nusakomi darbo prasmės ir darbo įvairovės aspektai. Minėtų autorių teigimu, piniginis atlyginimas už darbą yra reikšmingas tol, kol leidžia darbuotojams patenkinti poreikius ir gyventi patogiai, o užtikrinus šią ribą, gaunamos pajamos nebeprisideda prie darbuotojų gerovės didėjimo. Yra duomenų, jog autonomijos suteikimas yra svarbesnis siekiant darbuotojų gerovės nei pinigai. Kita vertus, jei gaunamų pajamų neužtenka darbuotojų poreikiams patenkinti, tai stipriai menkina jų gerovę ir gyvenimo bei darbo kokybę. Didesne gerove taip pat pasižymi tie dirbantys asmenys, kuriems jų darbas atrodo įdomus ir prasmingas. Darbuotojai, kurie suvokia, kad atlieka visuomenei naudingą darbą, dirbdami prisideda prie teigiamų pokyčių ir padeda kitiems, jaučiasi laimingesni nei tie, kurie savo darbą suvokia kaip mažiau prasmingą. Darbo svarbos ir prasmės suvokimas didina motyvaciją dirbti (6).
1.2. Psichosocialinės darbo aplinkos veiksnių paplitimas
16 Lietuvoje atlikta palyginti nemažai tyrimų, vertinančių psichosocialinius darbo aplinkos veiksnius. Šiame literatūros apžvalgos skirsnyje apžvelgėme 8 Lietuvoje atliktus ir 2009-2015 m. publikuotus tyrimus, nagrinėjusius įvairių psichosocialinės darbo aplinkos veiksnių paplitimą įvairaus pobūdžio Lietuvos įmonėse ir įstaigose. Visuose šiuose tyrimuose psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai buvo grupuojami skirtingai, o jiems vertinti tyrimų metu taikyti labai įvairūs instrumentai: 1995 m. HI sudarytas streso darbe klausimynas (23), interviu metodas (atliktas kokybinis tyrimas) (24),Negatyvaus elgesio darbe klausimynas (22), Suomijos darbo medicinos instituto parengtas Streso darbe klausimynas (22, 25), specialiai pačių tyrėjų sukurtas klausimynas (26), klausimynas, sudarytas remiantis 1998 m. Higienos instituto metodinėmis rekomendacijomis „Streso darbe įvertinimas pagal psichosocialinius darbo veiksnius ir stresines dirbančiojo reakcijas“ (27),klausimynas, parengtas pagal tarptautinių organizacijų rekomenduojamą Prievartos darbe klausimyną ir Mančesterio universiteto parengtą Smurto rizikos veiksnių vertinimo klausimyną (2), Kopenhagos psichosocialinis klausimynas (28).
Trijų tyrimų metu tirti slaugytojų patiriami psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai rodo jų didelį paplitimą slaugytojų populiacijoje (22-24).
Dažniausias psichosocialinis rizikos veiksnys, kurį patiriančios nurodė 64 proc. apklaustų Vilniaus miesto palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuose dirbančių slaugytojų, buvo smurtas darbe. Taip pat net 55,8 proc. slaugytojų nurodė, kad jos retai (arba niekada) yra motyvuojamos piniginiais ar kitais apdovanojimais, 53 proc., slaugytojų nematė karjeros galimybių, 51,1 proc. slaugytojų nurodė patiriančios fizinę, 46,9 proc. – protinę įtampą darbe. Beveik pusė slaugytojų (46,9 proc.) teigė dažnai ar nuolat raginamos didinti darbo tempą, 43,5 proc. slaugytojų netenkino jų darbo užmokestis. Daugiau nei kas trečia (35,4 proc.) slaugytoja skundėsi dažnai ar nuolat patiriamais sunkiais laikotarpiais darbe, 32,6 proc. – patyrė fizinį smurtą. Kiti psichosocialiniai rizikos veiksniai buvo mažiau paplitę: 16,3 proc. slaugytojų retai (arba niekada) galėjo kontroliuoti savo darbo tempą, 11,6 proc. slaugytojų skundėsi per maža vadovų parama, 10,9 proc. slaugytojų manė, jog darbo krūvis retai (arba niekada) skirstomas sąžiningai (23).
17 konfliktą, pykčio išliejimą, provokaciją, nuolatinio dėmesio siekimą. Fizinį smurtą slaugytojos vadino netyčiniu fiziniu veiksmu. Slaugytojos teigė, kad psichologinis smurtas gali net labiau žeisti nei fizinis. Smurto normalizavimas pasireiškia ir tuo, kad apie smurto atvejus ne visada pranešama, jie nutylimi. Tyrimo dalyvės, net ir nesusidūrusios su sunkiais smurto atvejais, teigė, kad smurtas jų darbo aplinkoje yra tikėtinas, todėl smurto ar jo grėsmės patyrimą siejo su jo kontrole. Šis kokybinis tyrimas atskleidė opią smurto patyrimo „pateisinimo“ problemą ligoninių organizacinės kultūros lygmeniu. Tyrėjai atkreipė dėmesį, jog psichikos sveikatos slaugytojų darbe turi būti užtikrintos saugios darbo sąlygos, o patirtas smurtas darbe yra vienas iš psichosocialinės rizikos veiksnių (24).
Kito tyrimo metu apklausiant Kauno apskrities gydymo įstaigose dirbančias slaugytojas, siekta išsiaiškinti patiriamo streso ir smurto pasireiškimą bei įtaką sveikatai. Bent vieną negatyvaus elgesio darbe formą dažnai patyrė 29,4 proc. slaugytojų. Ištirtoje grupėje vyravo asmeninio pobūdžio negatyvaus elgesio darbe apraiškos. Labiausiai paplitusios formos buvo gandų ir apkalbų platinimas bei užgaulios ir įžeidžiančios asmenį pastabos apie įpročius, pažiūras, asmeninį gyvenimą. Paplitusios ir kitos asmeninio pobūdžio negatyvaus elgesio darbe apraiškos (pavyzdžiui, pernelyg erzinantis elgesys, sarkazmas). Labiausiai paplitusi organizacinio pobūdžio negatyvaus elgesio darbe forma buvo informacijos darbe nepateikimas, dėl ko nukenčia atliekamo darbo kokybė, šauksmai, tapimas spontaninio pykčio arba įniršio auka, primygtinai dažnas darbe padarytų klaidų priminimas, vertimas atlikti žemesnės kompetencijos darbą nei priklauso pagal užimamas pareigas, nuomonės darbe ignoravimas. Kitos paplitusios organizacinio pobūdžio negatyvaus elgesio darbe formos: primygtinai kritikuojamas darbas ir pastangos, žeminimas ar išjuokimas darbo metu. Mažiausiai paplitusi negatyvaus elgesio darbe forma buvo fizinės prigimties (grasinimai jėga, fizinis susidorojimas, konkretūs užgauliojantys veiksmai) (22).
Ne tik slaugytojos, bet ir kiti socialinės globos bei reabilitacijos įstaigų darbuotojai dažniau ar rečiau susiduria su įvairiais psichosocialinės rizikos veiksniais. Beveik 50 proc. tokiose įstaigose dirbančių darbuotojų mažose socialinės globos ir reabilitacijos įstaigose atlikto tyrimo metu nurodė darbe dažnai arba labai dažnai susiduriantys su psichosocialiniais rizikos veiksniais. Pastebėta, kad reabilitacijos įstaigose profesinė rizika patiriama dažniau nei socialinės globos įstaigose. Tai tyrėjai aiškina įstaigos darbo specifika (naudojama daugiau medikamentų, fizioterapijos priemonių, kilnojami pacientai ir pan.) (26).
18 sveikatos specialistų teigė, kad visada atsižvelgiama į jų nuomonę darbo klausimais. Vertinant socialinius santykius (socialinę paramą) paaiškėjo, kad 37,9 proc. visuomenės sveikatos specialistų visada padeda ir paremia vadovas. Dauguma (64,4 proc.) visuomenės sveikatos specialistų manė, jog darbo krūvis paskirstomas teisingai, 60,1 proc. jų teigė, kad bendradarbiai vertina jų darbą. Stresą darbe patiria 13,6 proc. visuomenės sveikatos specialistų, tačiau streso priežastimi jie dažniausiai (50,7 proc.) nurodė mažą atlyginimą (27).
10-yje Lietuvos miestų (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Ukmergėje, Marijampolėje, Joniškyje, Anykščiuose ir Šilutėje) pasirinkus po vieną ligoninę ir po vieną mokyklą, kitame tyrime tirta psichosocialinė darbo aplinka Lietuvos ligoninėse dirbančių gydytojų ir bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų darbo vietose. Tiriamųjų buvo klausiama apie per paskutinių 12 mėn. laikotarpį darbe patirtas psichologinio smurto apraiškas: žeminimą, ujimą, priekabiavimą ir grasinimą (jų apibūdinimai pateikti „Sąvokų“ dalyje) bei apie socialinės darbo aplinkos veiksnius. Patyrusiems psichologinį smurtą darbe priskirti asmenys, kurie atsakė, jog darbe patyrė bent vieną iš tirtų 4 aukščiau išvardintų psichologinio smurto apraiškų. Nustatyta, jog darbe per 12 mėn. laikotarpį beveik kas antras (47,7 proc.) ligoninėje dirbantis gydytojas ir beveik kas trečias (29,2 proc.) bendrojo lavinimo mokykloje dirbantis mokytojas patyrė žeminimu, ujimu, priekabiavimu ar grasinimu pasireiškiantį psichologinį smurtą. Šis tyrimas atskleidė spręstinas psichosocialinės darbo aplinkos problemas gydytojų ir mokytojų darbo vietose. Ligoninėse gydytojų darbo vietose nustatyta dvylika psichologinio smurto rizikos veiksnių. Bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų darbo vietose nustatyta dešimt psichologinio smurto rizikos veiksnių. Tyrėjų teigimu, dauguma šių darbuotojų išgyvena stiprų stresą darbe, o siekiant išvengti streso darbe pasekmių, yra būtinos psichosocialinės rizikos valdymo priemonės. Mokymų, kaip įveikti stresą, kada akcentuojamas tik asmens gebėjimas kontroliuoti savo mintis ir jausmus stresinėje situacijoje, nepakanka. Dėl individualių darbuotojų skirtumų ta pati situacija darbe gali būti suvokiama ir vertinama skirtingai, o tie patys įvykiai ar sąlygos vieniems darbuotojams gali atrodyti grėsmingi ir negatyvūs, o kiti tą pačią situaciją gali vertinti kaip visiškai normalią. Tačiau tyrėjai pabrėžė, jog akcentuojant tik atsparumą stresui, dėmesys kreipiamas tik į antrinę ir tretinę streso darbe prevenciją, o pirminės streso darbe prevencijos svarba, siekiant išsaugoti darbuotojų sveikatą ir gerovę, ignoruojama. Pirminės streso darbe prevencijos taikinys – streso darbe problemos priežastis (stresorius) – psichosocialinės rizikos veiksnys (2).
19 reikalavimai (dažnos emociškai trikdančios situacijos ar susidūrimas su kitų žmonių asmeninėmis problemomis), taip pat didelė dalis darbuotojų patiria stresą darbe. Apklaustiems darbuotojams niekada neteko patirti fizinio smurto ir smurto grėsmės, seksualinis priekabiavimas ir erzinimas taip pat gana reti (28).
Atlikus Vilniaus m. mikroautobusų ir taksi vairuotojų tyrimą, nustatyta, kad 53 proc. mikroautobusų vairuotojų, nepaisančių eismo saugumo transporto spūstyse, patiria fizinę įtampą, baimę prarasti darbą ir būtinybę sutelkti dėmesį. Analogiškai nustatyta, kad 23 proc. taksi vairuotojų, nepaisančių eismo saugumo transporto spūstyse, fizinę įtampą, sunkius darbo periodus, ribotas pertraukėles, baimę netekti darbo ir priverstinį darbo tempą. Tyrėjai daro prielaidą, jog padidėjęs vairuotojų profesionalų nuovargis ar kiti su darbo sąlygomis susiję nemalonūs pojūčiai, nesaugus elgesys vairuojant gali būti tie pirmieji streso darbe simptomai, kurie įspėja apie netinkamą psichosocialinę darbo aplinką ir galimą grėsmę ir darbuotojų sveikatai, ir įmonės gerovei (25).
1.2.2. Psichosocialinės darbo aplinkos veiksnių paplitimas kitose Europos šalyse
Šiame literatūros apžvalgos skirsnyje apžvelgėme 5 kitose Europos šalyse (Prancūzijoje, Portugalijoje ir Danijoje) atliktus ir 2011-2017 m. publikuotus tyrimus, nagrinėjusius įvairių psichosocialinės darbo aplinkos veiksnių paplitimą skirtingo pobūdžio organizacijose. Viename tyrime psichosocialinė darbo aplinka vertinta naudojant Darbo turinio klausimyną (29), kituose – Kopenhagos psichosocialinį klausimyną (19, 20, 30, 31). Tyrimai atskleidė, jog ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių dirbantieji dirba pakankamai prastoje psichosocialinėje darbo aplinkoje.
Prancūzijoje atlikto tyrimo metu siekta ištirti elektros ir dujų tiekimo įmonės klientų aptarnavimo centro darbuotojų psichosocialinę darbo aplinką. Ypatingai tyrėjus domino darbuotojų, kurie 75 proc. savo darbo laiko praleidžia atsakinėdami į klientų skambučius, patiriami psichosocialinės rizikos veiksniai. 45 proc. tokių darbuotojų, apibūdindami savo darbo tempą, nurodė, jog pertraukos tarp skambučių tetrunka mažiau nei 15 sekundžių. Nustatyta, jog tokio darbo pobūdžio darbuotojų darbe patiriama psichosocialinė rizika yra didelė. Net 34 proc. šių darbuotojų dirba labai prastomis psichosocialinėmis sąlygomis: patiria didelį darbo krūvį ir mažą socialinę paramą. Tyrėjai tokias darbo sąlygas vertina kaip grėsmingas sveikatai (labai patogenines) (29).
20 galimo darbo praradimo ar dėl galimų nepageidaujamų darbo sąlygų pokyčių), darbo ir šeimos konfliktą, pagarbos trūkumą (įvertinimo už pastangas darbe trūkumą). Moterys nurodė dažniau nei vyrai patiriančios darbo ir šeimos konfliktą bei didelius psichologinius darbo reikalavimus, vyrai prasčiau nei moterys vertino darbe patiriamą pagarbą. Apskritai, tyrėjai psichosocialinę darbo aplinką apibūdino kaip prastą, o tyrimą pakartojus po 1,5 metų, reikšmingo psichosocialinės darbo aplinkos pagerėjimo nestebėta (19).
Danijoje tyrėjai vertino Danijos simfoninio orkestro muzikantų psichosocialinę darbo aplinką bei jų patiriamą stresą darbe. Tyrėjai rezultatus palygino su bendrosios Danijos dirbančiųjų populiacijos rezultatais. Danijos simfoninio orkestro moterys muzikantės nurodė patiriančios didesnius darbo reikalavimus bei labiau išreikštus streso simptomus nei jų bendradarbiai vyrai. Antrųjų smuikininkų grupė grojo patirdama didesnius nei kiti muzikantai šiuos psichosocialinius rizikos veiksnius: didelį darbo tempą, blogą darbo organizavimą, netenkinantį darbo turinį. Pirmųjų smuikininkų grupė nurodė patirianti didesnį emocinį stresą palyginti su antrųjų smuikininkų grupe. Palyginus su bendrąja Danijos dirbančiųjų populiacija, Danijos simfoninio orkestro muzikantai dirbo prastesnėje psichosocialinėje darbo aplinkoje. Jie nurodė patiriantys didesnius darbo reikalavimus, mažesnę socialinę paramą, mažesnį pasitenkinimą darbu. Moterys muzikantės nurodė patiriančios dar didesnę psichosocialinę riziką nei vyrai muzikantai (20).
Kiti du Danijoje atlikti sveikatos apsaugos darbuotojų psichosocialinės darbo aplinkos tyrimai atskleidė, jog greitosios medicinos pagalbos ir onkologinių skyrių darbuotojai, nepaisant palyginti aukštos kvalifikacijos, reikalingos šiam darbui atlikti, nurodo dirbantys prastesnės darbo kontrolės sąlygomis nei bendroji Danijos darbuotojų populiacija (30, 31).
1.3. Darbuotojų nusiskundimų subjektyvia sveikata samprata
21 apie savo sveikatą): labai gera, gera, patenkinama, bloga, labai bloga, nors atsakymų variantai gali būti ir kiti (22, 32, 34, 35). Lietuvoje subjektyviai jaučiamos savo sveikatos rodiklis pirmą kartą gyventojų tyrimams buvo pritaikytas vykdant 1972–1974 m. PSO organizuotą programą (32). Kaliatkaitė J. ir Pajarskienė B. subjektyvią sveikatą apibūdina kaip daugiaplanę sveikatos būklės koncepciją, apimančią fizinę, psichologinę, funkcinę ir socialinę dimensijas. Pasak šių autorių, subjektyvus asmeninės sveikatos būklės vertinimas plačiai taikomas kaip vienas populiacijos sveikatos ir gyvenimo kokybės stebėsenos rodiklių (35). Šioje literatūros apžvalgoje pagal galimybes stengėmės daugiausia dėmesio skirti subjektyviai išreikštiems nusiskundimams kaulų ir raumenų sistemos sutrikimais, nes tokio pobūdžio subjektyvų sveikatos vertinimą planuojame atlikti ir mūsų tyrime.
1.3.1 Darbuotojų nusiskundimų subjektyvia sveikata paplitimas
1.3.2. Darbuotojų nusiskundimų subjektyvia sveikata paplitimas Lietuvoje
Šiame literatūros apžvalgos skirsnyje apžvelgėme 6 Lietuvoje atliktus ir 2010-2017 m. publikuotus tyrimus, nagrinėjusius subjektyviai įvertintos sveikatos bei nuskundimų subjektyvia sveikata paplitimą trijų skirtingų tipų darbuotojų populiacijose. 3 tyrimų metu vertinta medicinos darbuotojų (slaugytojų arba gydytojų ir slaugytojų) subjektyvi sveikata (22, 34, 35), dviem tyrimais (vienas iš kurių pristatytas 2 straipsniuose, tad iš viso cituojame 3 straipsnius) vertintas kompiuteriu dirbančių darbuotojų subjektyvi sveikata (36, 37, 38), dar vienu tyrimu (rezultatai pateikti 2 straipsniuose) vertintas muzikantų nusiskundimai subjektyvia sveikata (39, 40). Kaliatkaitės J. ir Pajarskienės B. teigimu, slaugytojus galima priskirti specifinei tiriamųjų grupei kalbant apie subjektyvios sveikatos tyrimus, nes šie sveikatos priežiūros specialistai savo darbe nuolat susiduria su įvairiais sveikatos ir jos sutrikimų klausimais (35).
22 darbuotojų klausta apie jų sveikatos ypatumus, tačiau tyrėjai nepatikslino, kokiu tyrimo instrumentu rėmėsi (36). Muzikantų kaulų ir raumenų sistemos skausmo ar diskomforto simptomų paplitimui nustatyti taikytas Šiaurės šalių kaulų ir raumenų sistemos klausimynas (39, 40). Tas pats klausimynas taikytas ir tiriant kompiuteriu dirbančius viešojo sektoriaus įmonių darbuotojus (37, 38). Tai klausimynas, kurį mes taikysime ir mūsų tyrime.
Apklausus Kauno apskrities gydymo įstaigose dirbančias bendrosios praktikos slaugytojas, kaip blogą savo sveikatą įvertino 15,4 proc. slaugytojų. 21,0 proc. slaugytojų skundėsi netgi blogesne sveikata, negu ji buvo prieš metus. Taip pat nustatyta, kad 28,9 proc. slaugytojų skundėsi bendru nuovargiu, 17,7 proc. – miego sutrikimais, jaučiama įtampa, 11,3 proc. – irzlumu (22).
Kitas tyrimas vykdytas trijose atsitiktine tvarka atrinktose, skirtingų miestų bei skirtingą lovų skaičių turinčiose Lietuvos ligoninėse. Tirta jose dirbančių gydytojų ir slaugytojų nuomonė apie savo sveikatą. Daugiau nei pusė (63,9 proc.) medicinos personalo savo sveikatą vertino gerai. Savo sveikatos būklę geriau vertino gydytojai vyrai nei gydytojos moterys, tačiau gydytojos moterys savo sveikatą vertino geriau nei slaugytojos moterys. Nustatyta, kad didėjant respondentų amžiui, savo sveikatos būklę vertinančių gerai respondentų skaičius statistiškai patikimai mažėja, o savo sveikatos būklę vertinančių vidutiniškai – daugėja (34).
Trečiame slaugytojų subjektyvią sveikatą vertinusiame tyrimas atliktas ligoninių, kuriose šios slaugytojos dirbo, restruktūrizavimo metu. Nustatyta, jog tik vos daugiau nei pusė (54 proc.) restruktūrizuojamose ligoninėse dirbančių slaugytojų savo sveikatą vertina pozityviai (35).
Apklausus kompiuteriu dirbančius specialistus, kurie dirbo biuruose, mažose ir vidutinėse verslo įmonėse, nustatyta, kad pusės respondentų (51 proc.) nuomone, jų fizinė sveikata yra gera. 34 proc. tiriamųjų savo fizinę sveikatos būklę įvertino kaip vidutinišką. Labai geros sveikatos buvo tik 11 proc. kompiuteriu dirbančių specialistų. Daugiau tirtų vyrų negu moterų subjektyviai manė, kad jų sveikata yra gera. Taip pat tyrėjai nustatė, jog jokio fizinio diskomforto pečių srityje nejautė tik 34,8 proc. respondentų. Žasto srityje diskomforto nejautė 62,3 proc. respondentų, riešo srityje – 64,2 proc., dilbyje – 71,6 proc. respondentų. Sėdmenyse jokio fizinio diskomforto dirbdami kompiuteriu nejautė 48 proc. darbuotojų. Šlaunų srityje dirbdami kompiuteriu fizinio diskomforto nejautė 74 proc., kelių srityje – 60,8 proc., blauzdose – 78,4 proc., čiurnose – 83,3 proc., pėdose – 90,7 proc. respondentų. Nugaroje fizinio diskomforto nejautė tik 24 proc. kompiuteriu dirbančių specialistų. Apie 60 proc. kompiuteriu dirbančių specialistų skundėsi įvairaus intensyvumo kaklo skausmais (36).
23 proc.), apatinės nugaros dalies (56,1 proc.).Nusiskundimus riešo ir plaštakos bei apatinės nugaros dalies skausmu dažniau išsakė darbuotojai, kurie, dirbdami su kompiuteriu, kas 2 val. nedarė pertraukėlių (37). Be to, 65,7 proc. dirbančiųjų su kompiuteriu teigė, jog turi nusiskundimų skausmu ar kito pobūdžio diskomfortu kaklo srityje (38).
Ištyrus Vilniaus ir Kauno muzikantų, dirbančių 2 orkestruose ir 6 muzikos mokyklose (instrumentiniuose skyriuose), nusiskundimų kaulų ir raumenų sistemos skausmu ar diskomfortu paplitimą, nustatyta, kad nusiskundimai tokiu skausmu ar diskomfortu yra didelė tyrime dalyvavusių muzikantų problema. Dauguma (83,8 proc.) muzikantų turėjo nusiskundimų skausmu ar diskomfortu bent vienoje kaulų ir raumenų sistemos vietoje per paskutinių 12 mėn. laikotarpį, o per pastarųjų 7 dienų laikotarpį tuo skundėsi beveik pusė (46,9 proc.) muzikantų. 39,9 proc. muzikantų skundėsi įprastinės kasdienės veiklos trikdymu dėl kaulų ir raumenų sistemos skausmo ar diskomforto. Nustatyta, kad nusiskundimų apatinės nugaros dalies skausmu ar diskomfortu paplitimas buvo didžiausias ir siekė 59 proc. Šiek tiek daugiau nei pusė muzikantų skundėsi kaklo ir sprando, apie trečdalis – pečių, viršutinės nugaros, ketvirtadalis – riešų ir plaštakų skausmu ar diskomfortu. Nusiskundimų apatinių galūnių skausmu ar diskomfortu dažnis buvo mažiausias – juos išsakė šiek tiek daugiau nei dešimtadalis tyrimo dalyvių (39).Įvertinus Vilniaus ir Kauno orkestrų nusiskundimus bent vienos kaulų ir raumenų sistemos vietos skausmu ar diskomfortu, nustatyta, kad styginiais muzikos instrumentais groję muzikantai skausmu ar diskomfortu bent vienoje kaulų ir raumenų sistemos vietoje skundėsi statistiškai reikšmingai dažniau negu mediniais ir metaliniais pučiamaisiais instrumentais groję jų kolegos. Muzikantės moterys dažniau negu vyrai skundėsi kairiosios rankos pirštų skausmu ar diskomfortu. Styginiais muzikos instrumentais groję muzikantai per paskutinių 12 mėn. laikotarpį kaklo, kairiojo peties bei kairiojo riešo skausmu ar diskomfortu skundėsi dažniau negu mediniais ar metaliniais pučiamaisiais instrumentais groję muzikantai (40).
Taigi, visi trys medicinos darbuotojų tyrimai rodo, jog subjektyviai įvertinta slaugytojų sveikata yra gana prasta. Taip pat nustatyta, kad kaulų ir raumenų sistemos skausmas ar diskomfortas plačiai paplitę tarp darbuotojų, dirbančių kompiuteriu, bei tarp muzikantų.
1.3.3. Darbuotojų nusiskundimų subjektyvia sveikata paplitimas kitose Europos šalyse
24 klausimyną, kuriame respondentų klausė, ar per paskutinius 12 mėn. jie jautė skausmą kiekviename iš 6 anatominių regionų: apatinėje nugaros dalyje, kakle, pečiuose, alkūnėse, riešuose ir rankose bei kelyje (15), dar viename – Subjektyvių nusiskundimų sveikata klausimyną (46).
Kitose Europos šalyse atlikti tyrimai, panašiai kaip ir Lietuvoje atlikti tyrimai, atskleidžia nemažą subjektyvių nusiskundimų sveikata paplitimą tarp įvairų darbą dirbančių darbuotojų.
Portugalijos tyrėjai atliko slaugytojų nusiskundimų subjektyvia sveikata tyrimą. Per paskutinius 12 mėn. net 89 proc. slaugytojų nurodė jautusios skausmą ar kitus simptomus vienoje ar keliose kūno dalyse, o kas antra (51,4 proc.) slaugytoja per paskutinius 12 mėn. dėl šių simptomų nurodė negalėjusi tinkamai atlikti savo įprastų pareigų (41).
Universitetinėje ligoninėje dirbančių slaugytojų tyrimas, atliktas Estijoje, atskleidė, jog skausmu vienoje ar kitoje kaulų ir raumenų sistemos srityje per paskutinius 12 mėn. skundėsi net 70 proc. slaugytojų, o 64 proc. slaugytojų jautė tokį skausmą per paskutinį mėnesį. Skausmingiausios sritys per paskutinius 12 mėn. buvo apatinė nugaros dalis (nurodė 57 proc. slaugytojų) bei kaklas (nurodė 56 proc. slaugytojų) (42).
Norvegijos tyrėjai, ištyrė nusiskundimų kaulų ir raumenų sistemos sutrikimais paplitimą tarp ligoninėse dirbančių valytojų (dauguma moterų), nustatė, jog 56 proc. ligoninėse dirbančių valytojų per paskutinius 12 mėn. turėjo tokių nusiskundimų (44).
Kiek mažiau paplitęs skausmas įvairiose kaulų ir raumenų sistemos vietose nustatytas tiriant universiteto darbuotojus Italijoje. Darbuotojų jaučiamo skausmo paplitimas buvo: kaklo (42 proc.), pečių (32 proc.), viršutinių galūnių (19 proc.) viršutinės nugaros dalies (29 proc.), apatinės nugaros dalies (43 proc.) (43).
Dar viename tyrime, atliktame Estijoje, taip pat tirti kompiuteriu dirbantys universitetų darbuotojai. Tyrėjai nustatė didelį skausmo, juntamo kaklo (51 proc.), apatinės nugaros dalies (42 proc.), riešo ir plaštakos (35 proc.) ir pečių (30 proc.) srityse, paplitimą. Skausmą bent vienoje iš tirtų anatominių zonų per paskutinius 12 mėn. jautė 77 proc. kompiuteriu dirbančių darbuotojų (15). Švedijoje tirti oro uosto bagažo krovikai. Per paskutinius 12 mėn. skausmu apatinėje nugaros dalyje skundėsi 70 proc. krovikų, skausmu pečiuose – 60 proc. krovikų. Beveik kas antras krovikas (45 proc.) jautė skausmą abiejose iš šių vietų (45).
25 1.3.4.Tyrimais nustatytos psichosocialinių darbo sąlygų ir darbuotojų nusiskundimų subjektyvia sveikata sąsajos
Šiame literatūros apžvalgos skirsnyje apžvelgėme psichosocialinės darbo aplinkos veiksnių ir darbuotojų nusiskundimų subjektyvia sveikata sąsajas, nustatytas Lietuvoje (22, 23, 37) ir kitose Europos šalyse (Estijoje, Švedijoje, Danijoje, Suomijoje) (20, 42, 45, 47) atliktuose ir 2010-2016 m. publikuotus tyrimuose. Tyrimai patvirtina, jog psichosocialinė darbo aplinką siejasi su subjektyviai jaučiamais sveikatos sutrikimais.
Lietuvoje nustatyta, jog slaugytojas veikiantys psichosocialiniai rizikos veiksniai reikšmingai didina jų riziką patirti virškinimo sutrikimus. Funkcinės dispepsijos simptomų tikimybę ypač didino veiksniai, susiję su sunkumais darbe ir blogais santykiais su vadovais. Gastroezofaginio refliukso simptomai buvo susiję su darbo intensyvumu, sudėtingumu, atsakomybe dėl rezultatų. Slaugytojoms, negalėjusioms reguliuoti darbo tempo, tikimybė jausti rėmenį buvo 5 kartus didesnė. Vadovų paramos stoka ir vadovų nesutarimai su slaugytojomis 8,5 karto didino tikimybę, jog slaugytojos jaus pykinimą. Tikimybę susirgti funkcine dispepsija 4,7 karto didino nereagavimas į slaugytojų nuomonę, išsakytą darbe (23).
Kitame Lietuvoje atliktame tyrime nustatyta, kad Kauno apskrities gydymo įstaigose dirbančios bendrosios praktikos slaugytojos, patiriančios negatyvų elgesį darbe, 1,77 karto statistiškai reikšmingai dažniau skundėsi blogesne, nei buvo prieš metus, sveikata, 2,63 karto statistiškai patikimai dažniau skundėsi kvėpavimo sutrikimais, o patiriančios dažną negatyvų elgesį darbe – 4,39 karto statistiškai patikimai dažniau jautė depresijos simptomus, palyginus su nepatiriančiomis negatyvaus elgesio darbe bendrosios praktikos slaugytojomis (22).
Universitetinėje ligoninėje dirbančių slaugytojų tyrimas, atliktas Estijoje, atskleidė, jog didesni kiekybiniai ir emociniai darbo reikalavimai, didelis darbo tempas, mažas teisingumas ir pagarba darbe, maža darbo kontrolė bei didesni vaidmenų konfliktai statistiškai reikšmingai siejosi su skausmu, juntamu įvairiose kaulų ir raumenų sistemos vietose (42).
Lietuvoje ištyrus kompiuteriu dirbančius viešojo sektoriaus įmonių darbuotojus, nustatyta, jog dideli kiekybiniai darbo reikalavimai siejosi su nusiskundimais skausmu įvairiose kaulų ir raumenų sistemos vietose, išskyrus apatinę nugaros dalį, o maža socialinė parama statistiškai reikšmingai prognozavo nusiskundimus viršutinės ir apatinės nugaros dalių skausmu (37).
26 statistiškai reikšmingai siejosi su dirbti trukdančiu skausmu apatinėje nugaros dalyje bei pečiuose (45).
Danijos tyrėjai nustatė, jog Danijos simfoninio orkestro muzikantų darbas prastomis psichosocialinėmis darbo aplinkos sąlygomis (pavyzdžiui, esant per dideliems darbo reikalavimams, per mažiems darbo reikalavimams, prastai darbo organizacijai ar prastam darbo turiniui) reikšmingai siejosi su padidėjusiais muzikantų jaučiamais streso simptomais (20).
27 2. TYRIMO METODIKA
Tyrimo tipas
Atliktas kiekybinis skerspjūvio tipo tyrimas, taikant X biudžetinės įstaigos darbuotojų anketinę apklausą. Pasirinkome šį metodą, nes:
per palyginti nedidelį laiko tarpą galima apklausti daug žmonių;
duomenų apdorojimui galima pasitelkti prieinamas statistines programas;
atsižvelgdami į apibendrintus tyrimo rezultatus, tyrime dalyvavusios įstaigos vadovybei bei darbuotojams galėjome rekomenduoti įstaigoje taikyti vienokias ar kitokias psichosocialinės rizikos veiksnių mažinimo priemones ir gerinti šių veiksnių valdymą;
garantuojamas tiriamųjų anonimiškumas.
Tyrimo organizavimas
Tyrimą atlikome trimis etapais. Pirmojo etapo metu išnagrinėjome mokslinę literatūrą apie psichosocialinius rizikos veiksnius bei subjektyvius darbuotojų nusiskundimus sveikata, Lietuvoje registruojamų profesinių ligų statistiką, teisės aktus. Antrojo etapo metu, remdamiesi išanalizuota moksline literatūra, sudarėme respondentų apklausos anketą bei anketavome respondentus (surinkome duomenis). Trečiojo etapo metu statistinių duomenų analizės paketu apdorojome gautus duomenis, suformulavome išvadas bei pateikėme praktines rekomendacijas.
2018 metų gegužės mėnesį gautas leidimas iš X biudžetinės įstaigos vadovo vykdyti tyrimą jo vadovaujamoje įstaigoje. Įstaigos vadovas buvo supažindintas su planuojamo atlikti tyrimo tema, tikslu bei tyrimo instrumentu (anketa). Gavę įstaigos vadovo leidimą bei suderinę tyrimo detales, pateikėme dokumentus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centrui.
Anoniminę anketinę X biudžetinės įstaigos darbuotojų apklausą atlikome 2018 m. lapkričio – 2019 m. sausio mėnesiais. Šioje įstaigoje dirbantiems darbuotojams išdalinome anketas, paaiškinome tyrimo tikslą ir uždavinius. Siekdami išsaugoti tiriamųjų anonimiškumą, jų prašėme nerašyti nei savo vardo, nei pavardės. Įstaigos darbuotojams išdalinę anketas, prašėme jas užpildyti per tris-keturias savaites. Išdalinome 125 anketas, grąžintos 103 anketos.
28 Tiriamųjų įtraukimo kriterijai: Kauno miesto X biudžetinės įstaigos darbuotojai (vyrai ir moterys), kurių darbo pobūdis tiesiogiai susijęs su darbu kompiuteriu.
Tyrimo imtis ir imties sudarymo metodas
Norėdami apskaičiuoti, kiek respondentų reikėtų apklausti, imtį skaičiavome pagal šią formulę:
čia:
N – populiacijos dydis; reikšmė 1,96 atitinka standartizuoto normaliojo skirstinio 95 proc.
pasikliovimo lygmenį;
p – numatoma įvykio baigmės tikimybė, kad nagrinėjamas požymis pasireikš tiriamoje
populiacijoje (dažniausiai imama blogiausio varianto tikimybė – požymis būdingas pusei, t. y. 50 proc. populiacijos, ir pasirenkama p=0,5);
q – tikimybė, kad nagrinėjamas požymis nepasireikš tiriamoje populiacijoje (q=1–p=0,5);
ε – pageidautinas tikslumas, dažniausiai ε=0,05.
Siekdami, kad imtis būtų reprezentatyvi, apskaičiavome, kiek respondentų reikėtų apklausti. Tyrimo imties nustatymui naudojome “statcalk” įrankį (imties dydžio skaičiuoklę). Apskaičiavome, kad imties dydis, esant 95,0 proc. patikimumui ir 5,0 proc. leistinam netikslumui, yra 190 darbuotojai tiriamajai populiacijai.
Tyrimo instrumentai
29 Taip pat šią anketos dalį sudarė klausimai, skirti išsiaiškinti bendriesiems duomenims apie tiriamuosius (amžius, lytis, darbo kompiuteriu stažas, ūgis, svoris).
Psichosocialinei darbo aplinkai įvertinti skirta antroji mūsų parengtos anketos dalis. Ją sudarė Kopenhagos psichosocialinis klausimynas (angl. Copenhagen Psychosocial Questionnaire), kuris leido įvertinti darbuotojų psichosocialines darbo aplinkos veiksnius. Minėtas klausimynas sudarytas iš 24 poskalių, kurių kiekvieną sudaro nuo 2 iki 8 klausimų. Klausimų poskalės atspindi psichosocialinės darbo aplinkos veiksnius. Ties kiekvienu klausimu pateikti 5 galimi atsakymų variantai (pvz., visada, dažnai, kartais, retai, niekada, beveik niekada). Atsakymus kodavome balais: 0, 25, 50, 75, 100. Koduodami atsižvelgėme į klausimo prasmę: didžiausią psichosocialinę riziką reiškiantį atsakymo variantą kodavome 100, mažiausią – 0. Ties poskale „Nesaugumo jausmas“ buvo pateikti 2 atsakymų variantai (taip, ne). Tokiu atveju jie buvo koduojami balais tokiu būdu: 100 (taip) ir 0 (ne). Poskalių Kronbacho alfa koeficiento reikšmės šiame tyrime buvo 0,396-0,935.
Kintamieji ir jų vertinimo kriterijai
Panaudodami Šiaurės šalių kaulų ir raumenų sistemos klausimyną, nustatėme nusiskundimų kaulų ir raumenų sistemoje dažnį per pastaruosius 12 mėn. Taip pat panaudodami šį klausimyną nustatėme, kaip dažnai per pastaruosius 12 mėn. sveikatos sutrikimai trikdė darbuotojų įprastinę veiklą. Klausimynu taip pat klausiama, ar minėti sveikatos sutrikimai pasireiškė respondentui per pastarąsias 7 dienas, tačiau šio kintamojo į analizę neįtraukėme, nes siekėme išanalizuoti tik lėtinių negalavimų paplitimą, o ne ūmius negalavimus.
Panaudodami aukščiau aprašytą Kopenhagos psichosocialinį klausimyną, skaičiavome atskirų psichosocialinės darbo aplinkos veiksnių įverčius (atsakant į kiekvieną poskalę sudarančius klausimus surinktų balų vidurkius ir SN). Tolesnėje analizėje vertinome tik bendrą psichosocialinę riziką. Maksimalus jos įvertis galėjo būti 100 balų. Pagal surinktą vidutinį psichosocialinės rizikos balų skaičių tiriamieji buvo padalinti į terciles: patiriantys mažą, vidutinę ir didelę psichosocialinę riziką. Nustatėme psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių (psichosocialinės rizikos) bei aukščiau aprašytų nusiskundimų subjektyvia sveikata sąsajas.
Duomenų analizės metodai
Anketinius duomenis apdorojome ir analizavome naudodami statistinį duomenų analizės programos paketą SSPS 22.0 for Windows.
30 Hipotezes apie dviejų požymių nepriklausomumą tikrinome naudodami Chi kvadrato (χ2) kriterijų. Tuo tikslu tolydūs tiriamųjų charakteristikų kintamieji buvo perkoduoti į dvireikšmius kintamuosius.
Patikrinome, ar kintamųjų „amžius“, „darbo stažas“ ir „psichosocialinė rizika“ skirstiniai atitinka normalųjį skirstinį. Kintamųjų „amžius“ ir „psichosocialinė rizika“ skirstiniai statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo normaliojo skirstinio (Kolmogorovo-Smirnovo kriterijaus p≥0,05), kintamojo „darbo stažas“ – skyrėsi (Kolmogorovo-Smirnovo kriterijaus p<0,05). Koreliacijai tarp kintamųjų „amžius“ ir „darbo stažas“ įvertinti (multikolinearumui patikrinti) taikytas neparametrinis Spirmeno (angl. Spearman) ranginės koreliacijos koeficientas. Psichosocialinės rizikos vidurkių skirtumams, atsižvelgiant į tiriamųjų charakteristikas, nustatyti taikytas parametrinis Stjudento t kriterijus nepriklausomoms imtims.
Taikėme dvinarę logistinę regresinę analizę. Apskaičiavome galimybių santykius (GS) ir 95 proc. pasikliautinumo intervalus (95 proc. PI), rodančius, kiek kartų dažniau tiriamieji nurodė tirtus nusiskundimus sveikata, jei jų psichosocialinė darbo aplinka blogėjo. Į dvinarės logistinės regresijos modelius įtraukėme priklausomus kintamuosius (nusiskundimai negalavimais įvairiose kaulų ir raumenų sistemos lokalizacijose per paskutinius 12 mėn. bei nusiskundimai, kurie per paskutinius 12 mėn. trukdė normaliai gyventi ir dirbti), jei viena iš dichotominių kintamųjų reikšmių nevyravo pagal pasiskirstymą (sudarė ne daugiau kaip 80 proc.). Vertinome sudarytų dvinarės logistinės regresijos modelių tinkamumą duomenims (48).
Skirtumus laikėme statistiškai reikšmingais, kai apskaičiuota p reikšmė buvo<0,05.
Tyrimo etika
31 3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. X biudžetinės įstaigos darbuotojų nusiskundimai subjektyvia sveikata (kaulų ir raumenų sistemos sutrikimais)
3.1.1. Tiriamųjų charakteristikos
3.1.1.1. Socialinės-demografinės charakteristikos
Šiame tyrime tirti 103 tiriamieji, kurie buvo X biudžetinės įstaigos darbuotojai, visą darbo laiką arba dalį darbo laiko dirbantys kompiuteriu. Tiriamieji buvo abiejų lyčių: 23 (22,3 proc.) vyrai ir 80 (77,7 proc.) moterų.
Tiriamųjų amžius – nuo 22 iki 59 metų. Vidutinis tiriamųjų amžius – 40,5 (SN=9,5) m. Pagal amžių tiriamieji buvo padalinti į 2 grupes: jaunesni darbuotojai (22-39 m. (n=52)) ir vyresni darbuotojai (40-59 m. (n=51)).
Tiriamųjų KMI buvo nuo 17,4 kg/m2 iki 37,9 kg/m2, vidutiniškai – 23,8 (SN=3,3) kg/m2. 3 (2,9 proc.) tiriamieji buvo per mažo svorio (KMI≤18,4 kg/m2), 71 (68,9 proc.) tiriamasis buvo normalaus svorio (KMI=18,5-24,9 kg/m2), 26 (25,2 proc.) tiriamieji turėjo antsvorio (KMI=25,0-29,9 kg/m2), 3 (2,9 proc.) tiriamieji buvo nutukę (KMI≥30,0 kg/m2). Atsižvelgiant į KMI, tiriamieji buvo suskirstyti į 2 grupes: per mažo / normalaus svorio – 74 (71,8 proc.) tiriamieji (tiriamųjų, neturinčių antsvorio, grupė) ir turintys antsvorio / nutukę – 29 (28,2 proc.) tiriamieji (tiriamųjų, turinčių antsvorio, grupė).
3.1.1.2. Su darbu kompiuteriu susijusios charakteristikos
Tiriamieji nurodė, jog jų darbo stažas – nuo 1 iki 36 metų, vidutiniškai – 14,6 (SN=7,7) m. Pagal darbo stažą tiriamieji buvo padalinti į 2 grupes: mažesnio darbo stažo (1-15 m. (n=52)) ir didesnio darbo stažo (16-36 m. (n=51)).
Tiriamieji nurodė dirbantys nuo 6 iki 45 val. per savaitę, vidutiniškai – 33,6 (SN=11,6) val. per savaitę. Pagal darbo trukmę per savaitę tiriamieji buvo padalinti į 2 grupes: dirbantys mažiau nei 40 val. per savaitę – 34 (33,0 proc.) tiriamieji ir dirbantys 40 ar daugiau val. per savaitę – 69 (67,0 proc.) tiriamieji.
Darbas kompiuteriu truko iki 1-9 val. per dieną, vidutiniškai – iki 6,4 (SN=2,3) val. per dieną. Periodiškai darantys pertraukas, dirbdami kompiuteriu, nurodė 77 (74,8 proc.) tiriamieji.
32 3.1.2.1. Nusiskundimų kaulų ir raumenų sistemos sutrikimais per paskutinius 12 mėn. paplitimas
Tiriamųjų nusiskundimų kaulų ir raumenų sistemos sutrikimais per paskutinius 12 mėn. paplitimas pavaizduotas 1 paveiksle.
1 paveikslas. Tiriamųjų nusiskundimų kaulų ir raumenų sistemos sutrikimais per paskutinius 12 mėn. paplitimas
Iš 1 paveikslo matyti, jog per paskutinius 12 mėn. tiriamieji dažniausiai skundėsi sutrikimais kaklo / sprando (63,1 proc. tiriamųjų), apatinės nugaros dalies (62,1 proc. tiriamųjų) ir pečių (56,3 proc. tiriamųjų) srityse.
Didžioji dauguma (90,3 proc.) tiriamųjų per paskutinius 12 mėn. skundėsi sutrikimais, patiriamais bent vienoje iš kaulų ir raumenų sistemos lokalizacijų.
3.1.2.2. Nusiskundimų kaulų ir raumenų sistemos sutrikimais per paskutinius 12 mėn. ryšys su tiriamųjų charakteristikomis
Tiriamųjų patiriamų nusiskundimų kaulų ir raumenų sistemos sutrikimais ir jų socialinių-demografinių bei su darbu kompiuteriu susijusių charakteristikų ryšys pateiktas 1 lentelėje.
63.1 56.3 10.7 25.2 46.6 62.1 15.5 43.7 13.6 0 10 20 30 40 50 60 70 Kaklas / sprandas
Pečiai Alkūnės Riešai /
plaštakos Viršutinėnugaros dalis
Apatinė nugaros dalis
Klubai /
šlaunys Keliai kulkšnysPėdos /
P
ro
33 1 lentelė. Tiriamųjų nusiskundimų kaulų ir raumenų sistemos sutrikimais per paskutinius 12 mėn. ryšys su tiriamųjų charakteristikomis
Tiriamųjų charakteristika Kaulų ir raumenų sistemos lokalizacija
Kaklas / sprandas Pečiai Riešai / plaštakos Viršutinė nugaros dalis Apatinė nugaros dalis Keliai
Taip Ne p Taip Ne p Taip Ne p Taip Ne p Taip Ne p Taip Ne p
34 Iš 1 lentelės matyti, jog moterys statistiškai reikšmingai dažniau nei vyrai skundėsi kaklo / sprando ir viršutinės nugaros dalies negalavimais (gėlimu, skausmu ar maudimu) (p<0,05). Viršutinės nugaros dalies negalavimais taip pat statistiškai dažniau skundėsi vyresnio amžiaus ir didesnį darbo kompiuteriu stažą turintys respondentai (p<0,05). Respondentai, kurie dirba kompiuteriu 40 ar daugiau val. per savaitę, statistiškai reikšmingai dažniau turi nusiskundimų kaklo / sprando ir pečių srityse (p<0,05).
Statistiškai reikšmingo ryšio tarp nusiskundimų kaulų ir raumenų sistemos sutrikimais per paskutinius 12 mėn. ir darbuotojų antsvorio / nutukimo bei periodinio pertraukų nedarymo dirbant kompiuteriu nenustatyta (p≥0,05).
3.1.3. Kaulų ir raumenų sistemos sutrikimų, trukdžiusių tiriamiesiems normaliai gyventi ir dirbti įprastinius darbus per paskutinius 12 mėn., paplitimas ir ryšys su tiriamųjų charakteristikomis
3.1.3.1. Kaulų ir raumenų sistemos sutrikimų, trukdžiusių normaliai gyventi ir dirbti per paskutinius 12 mėn., paplitimas
35 2 paveikslas. Tiriamųjų kaulų ir raumenų sistemos sutrikimų, trukdžiusių normaliai gyventi ir dirbti įprastinius darbus per paskutinius 12 mėn., paplitimas
Iš 2 paveikslo matyti, jog dažniausiai tiriamiesiems normaliai gyventi ir dirbti įprastinius darbus trukdė sutrikimai pečių (44,7 proc. tiriamųjų), apatinės nugaros dalies (43,7 proc. tiriamųjų) ir kaklo / sprando (41,7 proc. tiriamųjų) srityse.
Sutrikimai, patiriami bent vienoje iš kaulų ir raumenų sistemos lokalizacijų, trukdė normaliai gyventi ir dirbti įprastinius darbus per paskutinius 12 mėn. daugumai (73,8 proc.) tiriamųjų.
3.1.3.2. Kaulų ir raumenų sistemos sutrikimų, trukdžiusių normaliai gyventi ir dirbti per paskutinius 12 mėn., ryšys su tiriamųjų charakteristikomis
Tiriamųjų kaulų ir raumenų sistemos sutrikimų, trukdžiusių jiems normaliai gyventi ir dirbti įprastinius darbus per paskutinius 12 mėn., ir jų socialinių-demografinių bei su darbu kompiuteriu susijusių charakteristikų ryšys pateiktas 2 lentelėje.
41.7 44.7 7.8 19.4 33 43.7 10.7 33 7.8 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 Kaklas / sprandas
Pečiai Alkūnės Riešai /
plaštakos Viršutinėnugaros dalis
Apatinė nugaros dalis
Klubai /
šlaunys Keliai kulkšnysPėdos /
P
ro
36 2 lentelė. Kaulų ir raumenų sistemos sutrikimų, trukdžiusių normaliai gyventi ir dirbti per paskutinius 12 mėn., ryšys su tiriamųjų charakteristikomis
Tiriamųjų charakteristika Kaulų ir raumenų sistemos lokalizacija
Kaklas / sprandas Pečiai Viršutinė nugaros dalis Apatinė nugaros dalis
Keliai Bent viena lokalizacija
Taip Ne p Taip Ne p Taip Ne p Taip Ne p Taip Ne p Taip Ne p
37 Iš 2 lentelės matyti, jog, palyginti su vyrais, moterims sutrikimai kaklo / sprando srityje ir viršutinėje nugaros dalyje statistiškai reikšmingai dažniau trukdė normaliai gyventi ir dirbti įprastinius darbus (p<0,05). Sutrikimai kaklo / sprando srityje taip pat statistiškai dažniau trukdė normaliai gyventi ir dirbti vyresnio amžiaus respondentams (p<0,05), o sutrikimai viršutinėje nugaros dalyje – respondentams, kurie nurodė periodiškai nedarantys pertraukų darbo kompiuteriu metu (p<0,05). Pertraukų nedarantiems respondentams normaliai gyventi ir dirbti statistiškai reikšmingai dažniau trukdė dar ir sutrikimai kelių srityje (p<0,05). Respondentams, kurie dirba kompiuteriu 40 ir daugiau val. per savaitę, statistiškai reikšmingai dažniau normaliai gyventi ir dirbti trukdė sutrikimai pečių srityje (p<0,05).
Iš 2 lentelės taip pat matyti, jog darbas kompiuteriu 40 val. ar daugiau per savaitę statistiškai reikšmingai susijęs su sutrikimais bent vienoje iš kaulų ir raumenų sistemos lokalizacijų, trukdančių normaliai gyventi ir dirbti įprastinius darbus (p<0,05).
Statistiškai reikšmingo ryšio tarp respondentų antsvorio / nutukimo bei darbo stažo ir sutrikimų kaulų ir raumenų sistemoje, trukdžiusių respondentams normaliai gyventi ir dirbti per paskutinius 12 mėn., nenustatyta (p≥0,05).
Taigi, nustatyta, jog didžioji dauguma respondentų per paskutinius 12 mėn. skundėsi sutrikimais bent vienoje iš kaulų ir raumenų sistemos lokalizacijų. Dažniausiai tai buvo sutrikimai kaklo / sprando, apatinės nugaros dalies ir pečių srityse. Daugumai respondentų sutrikimai bent vienoje iš kaulų ir raumenų sistemos lokalizacijų per paskutinius 12 mėn. trukdė normaliai gyventi ir dirbti įprastinius darbus.
3.2. X biudžetinės įstaigos darbuotojų psichosocialinės darbo sąlygos
3.2.1. Psichosocialinių darbo sąlygų veiksniai ir psichosocialinė rizika
38 3 lentelė. Tiriamųjų patiriamą psichosocialinę riziką sudarantys psichosocialinių darbo sąlygų veiksniai
Psichosocialinių darbo sąlygų veiksnys Klausimų skaičius Vid. įvertis SN Kronbacho alfa koeficientas Kiekybiniai reikalavimai 8 54,52 13,58 0,671 Kognityviniai reikalavimai 9 71,55 17,44 0,889 Emociniai reikalavimai 4 63,96 20,21 0,886
Emocijų slopinimo reikalavimai 2 31,55 30,76 0,919
Jutiminiai reikalavimai 6 64,32 17,76 0,722
Atsakomybės darbe reikalavimai 3 64,32 22,88 0,704
Įtaka darbe 10 49,93 12,88 0,701
Tobulėjimo galimybės 7 31,55 13,69 0,730
Laisvo pasirinkimo galimybė darbe 4 57,22 25,71 0,819
Darbo prasmė 5 33,64 10,76 0,436
Prisirišimas prie darbo vietos 4 45,02 19,50 0,734
Informuotumas darbe 3 33,33 15,83 0,628
Darbo aiškumas 3 17,72 14,56 0,779
Pareigų atitikimas atliekamą darbą 4 34,41 17,59 0,670
Vadovavimo kokybė 8 31,01 21,48 0,935
Socialinė parama 4 29,92 18,80 0,810
Grįžtamasis ryšys darbe 2 48,18 22,58 0,637
