SKIRTINGŲ PUSIAUSVYROS LAVINIMO PRATIMŲ PROGRAMŲ POVEIKIS ASMENŲ, SERGANČIŲ IŠSĖTINE SKLEROZE, PUSIAUSVYROS ATGAVIMUI

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KLINIKA

LIUCIJA DRULYTĖ

SKIRTINGŲ PUSIAUSVYROS LAVINIMO PRATIMŲ

PROGRAMŲ POVEIKIS ASMENŲ, SERGANČIŲ IŠSĖTINE

SKLEROZE, PUSIAUSVYROS ATGAVIMUI

Magistro studijų programos „Sveikatinimas ir reabilitacija“ (valst. kodas 621B30005) baigiamasis darbas

Darbo vadovė

Doc. Dr. Eglė Lendraitienė

TURINYS

1.1 Išsėtinės sklerozės etiologija ir klinika ... 9

1.2 Išsėtinės sklerozės diagnostika, gydymas, prognozė ir profilaktika ... 13

1.3 Asmenų, sergančių išsėtine skleroze, kineziterapija ... 16

1.4 Depresijos įtaka išsėtine skleroze, sergančiųjų gydymui ... 22

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA ... 24

2. 1 Kontingento imtis ir charakteristika ... 24

2. 2 Tyrimo organizavimas ... 27 2. 3 Tyrimo metodai ... 29 3. TYRIMO REZULTATAI ... 30 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 48 IŠVADOS ... 51 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 52

MOKSLO PRANEŠIMŲ, PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 53

SANTRAUKA

Liucija Drulytė. Skirtingų pusiausvyros lavinimo pratimų programų poveikis asmenų,

sergančių išsėtine skleroze, pusiausvyros atgavimui. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – Doc. dr. Eglė Lendraitienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. Kaunas, 2017; 60 p.

Tyrimo tikslas. Ištirti asmenų, sergančių išsėtine skleroze, pusiausvyrą ir nustatyti

pusiausvyros, nuovargio ir depresijos tarpusavio ryšius.

Tyrimo uždaviniai. 1) Ištirti tiriamųjų, sergančių išsėtine skleroze, pusiausvyrą prieš ir po

kineziterapijos procedūrų; 2) Ištirti tiriamųjų, sergančių išsėtine skleroze, nuovargio laipsnį prieš ir po kineziterapijos procedūrų; 3) Įvertinti tiriamųjų, sergančių išsėtine skleroze, depresijos lygį prieš ir po kineziterapijos procedūrų; 4) Nustatyti įvertinamų pusiausvyros, nuovargio, depresijos tarpusavio ryšį; 5) Įvertinti nuovargio, amžiaus ir IS ligos trukmės veiksnių įtaką kineziterapijos efektyvumui.

Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 22 tiriamieji, sergantys recidyvuojančia -

remituojančia išsėtinės sklerozės forma (tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 48,50 ± 12,37 metai), kurie buvo suskirstyti į dvi grupes: pirmai grupei (n=10) buvo taikomi pusiausvyros lavinimo pratimai salėje ant specialios plokštumos, o antrai grupei (n=12) namų pratimų programa – pusiausvyros lavinimo pratimai ant įprastos plokštumos. Prieš ir po kineziterapijos procedūrų pusiausvyros vertinimui buvo naudota Fullertono pusiausvyros skalė, nuovargio vertinimui – Nuovargio pasireiškimo skalė (angl. Fatigue Impact Scale), depresijos vertinimui – Burnso depresijos skalė.

Išvados. 1.Abiejose grupėse tiriamųjų, sergančių išsėtine skleroze, pusiausvyra po

kineziterapijos procedūrų pagerėjo vienodai. 2. Abiejose grupėse tiriamųjų, sergančių išsėtine skleroze, nuovargio laipsnis po kineziterapijos procedūrų nepakito. 3. Abiejose grupėse tiriamųjų, sergančių išsėtine skleroze, depresijos lygis po kineziterapijos procedūrų nepakito. 4. Nustatyta, kad bendras tiriamųjų, sergančių išsėtine skleroze, jaučiamas nuovargis turi įtakos depresijos atsiradimui ir tuo pačiu ją sunkiną. 5. Nustatyta: tiriamųjų amžiaus įtaka bendram nuovargio laipsniui, IS ligos trukmės įtaka pusiausvyrai ir bendro nuovargio laipsnio įtaka depresijai.

ABSTRACT

Liucija Drulytė. The influence of different balance exercises programs for balance

recovery in people who has multiple sclerosis. Master‘s thesis. Supervisor - ph. d. Eglė Lendraitienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Clinic of Rehabilitation. Kaunas, 2017; 60 p.

Aim of the study: Is to examine balance of people who has multiple sclerosis (MS) and

find out the relation between balance, fatigue and depression.

Objectives of the study: 1) To examine balance of patients who has MS before and after

physiotherapy; 2) To examine fatigue degree of patients who has MS before and after physiotherapy; 3) To assess depression level of patients who has MS before and after physiotherapy; 4) To find out the relation between balance, fatigue and depression; 5)Evaluate the factors of fatigue, age and disease duration affecting the effectiveness of physiotherapy.

Methodology: 22 relapsing - remitting multiple sclerosis patients participated in the

research (mean age 48,50 ± 12,37 years). Patients were divided into two groups: 1st group (n=10) had got balance exercises on the special plate in the gym and 2 nd (n=12) group balance exercises on the simple plate in home. Before and after procedures for balance assessment was used Fullerton Advanced Balance scale, for fatigue assesment – Fatigue Impact Scale, for depression assesment – Burns DepressionChecklist, BDC.

Conclusions: 1. In both groups, the balance of patients with multiple sclerosis improved

equally after the physiotherapy procedure. 2. In both groupes fatigue degree of patients with multiple sclerosis has not change after physiotherapy procedures. 3. In both groupes depression level of patients with multiple sclerosis has not change after physiotherapy procedures. 4. There were a connection between fatigue and depression in patients who has MS and fatigue exacerbated the depression. 5) The influence of the age of the subjects on the general level of the measles stage, the effect of the duration of the MS disease on the balance and the effect of the degree of general heart failure on depression.

PADĖKA

Norėčiau padėkoti savo darbo vadovei Doc. dr. Eglei Lendraitienei už konsultavimą ir pagalbą atliekant tyrimą ir rašant magistrinį darbą. Taip pat labai noriu padėkoti visiems tyrimo dalyviams, kad aktyviai ir atsakingai dalyvavo mano tyrime. Jų dėka galėjau atlikti šį tyrimą.

SANTRUMPOS

IS – Išsėtinė sklerozė

MRT – Magnetinis rezonansas NPS – Nuovargio pasireiškimo skalė

ĮVADAS

Išsėtinė sklerozė (IS) – tai yra lėtinė, uždegiminė, autoimuninė, neurodegeneracinė liga, kuri gali sukelti psichologinius, pažinimo ir funkcinius sutrikimus. Sergant šia liga pacientai patyrią daug streso nepriklausomai nuo neįgalumo laipsnio [1].

Pasaulyje IS sergą apie 2,5 mln. žmonių. Tai labiausiai paplitusi liga, kuri sukelia sunkius funkcinius judėjimo sutrikimus jauniems, darbingo amžiaus žmonėms ir antrą po traumų, kuri sukelia neįgalumą [2,3]. Kitas šaltinis teigia, kad IS serga 1/1000 suaugusių žmonių Jungtinėse Amerikos valstijose ir apie 1000 000 žmonių visame pasaulyje. Paplitimo rodiklis 110/100,000 ir tai rodo, kad IS yra labiausiai paplitusi neurologinė liga pasaulyje [4].

IS ligos sukeliamų simptomų yra labai daug. Jie gali būti įvairūs ir labai varginantis, ypač pusiausvyros ir eisenos sutrikimai. Nustatyta, kad 84 proc. IS sergančiųjų turi pusiausvyros sutrikimų, iš kurių 61 proc. yra bent kartą griuvę ir dėl to iš jų 17 proc. turėję kaulų lūžių [4]. Paminėtus IS sukeliamus funkcinius sutrikimus dažnai lydi nuovargis. Apie 50 - 80 proc. sergančiųjų IS jaučią nuovargį. Tai yra nuolatinis, patologinis nuovargis, kuris gali atsirasti, bet kurio metu ir be jokios fizinės priežasties [5].

Be funkcinių sutrikimų IS taip pat sukelią ir psichologinius sutrikimus. Dažniausiai pasireiškiantis psichologinis sutrikimas tarp sergančiųjų IS – depresija. Šiuo psichologiniu sutrikimu serga apie 27- 54 proc. IS sergančiųjų. Ši liga ne tik apsunkiną IS ligos klinikinę eigą, bet ir skatiną savižudybę [6].

Be medikamentinio gydymo IS sukeliamus funkcinius ir psichologinius sutrikimus gydyti rekomenduojama taikyti – kineziterapiją. Kineziterapija ne tik mažiną funkcinius sutrikimus ir pristabdo progresuojančią negalią, geriną gyvenimo kokybę, bet palaiko ir IS sergančiųjų funkcinę būklę [7, 8]. Dažnai taikant pacientams, sergantiems IS, kineziterapiją. Mes neatsižvelgiame į paciento psichologinę būseną. Gerai nesuvokiame paciento nuovargio laipsnio. Kaip nuovargis įtakoją jo kasdieninį gyvenimą, jį supančią aplinką ir kitus veiksnius. O šiuos veiksnius būtiną įvertinti norint pasiekti kuo geresnių gydymo rezultatų [6, 4].

Šio darbo tikslas - ištirti asmenų, sergančių išsėtine skleroze, pusiausvyrą ir nustatyti pusiausvyros, nuovargio ir depresijos tarpusavio ryšius.

Darbo uždaviniai:

1) Ištirti tiriamųjų, sergančių išsėtine skleroze, pusiausvyrą prieš ir po kineziterapijos procedūrų;

2) Ištirti tiriamųjų, sergančių išsėtine skleroze, nuovargio laipsnį prieš ir po kineziterapijos procedūrų;

3) Įvertinti tiriamųjų, sergančių išsėtine skleroze, depresijos lygį prieš ir po kineziterapijos procedūrų;

4) Nustatyti įvertinamų pusiausvyros, nuovargio, depresijos tarpusavio ryšį;

5) Įvertinti nuovargio, amžiaus ir IS ligos trukmės veiksnių įtaką kineziterapijos efektyvumui.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Išsėtinės sklerozės etiologija ir klinika

Išsėtinė sklerozė (IS) pasireiškia lėtiniu uždegiminiu ir autoimuniniu neurodegeneraciniu sutrikimu, sukeliančių emocinius, pažinimo ir fizinius sutrikimus [1]. Tai centrinės nervų sistemos liga, kurios metu vyksta demielizacija ir neurodegeneracija [2]. Sergantieji IS gali jausti įvairius IS sukeliamus simptomus įtraukiant ir judėjimo ir sensorinius sutrikimus, lėtinį skausmą, nuovargį, žarnyno ir šlapimo pūslės sutrikimus, depresiją ir pažinimo sutrikimus [1]. Ši liga dažniausiai pasireiškia jauname amžiuje apie 25- 40 metus ir dažniau ją sergą moterys nei vyrai [9]. Dėl šios priežasties IS įtakoją didžiąją sergančiųjų IS gyvenimo dalį, nes net 80 proc. sergančiųjų susergą ją apie 30 metus ir palaipsniui tampa neįgaliais [10]. IS serga apie 2,5 milijonų žmonių visame pasaulyje ir ji yra labiausiai paplitusi tarp ligų, kurios sukelia sunkius fizinius sutrikimus [2].

Demielizacija (1 pav). Kiekvieną neuroną dengia apsauginė plėvelė – mielino dangalas. Sergant IS mielino dangalas irsta – vyksta demielizacija [3]. Nykstant mielino dangalui yra sutrikdomas nervinių impulsų perdavimas dėl to ir atsiranda ir yra jaučiami įvairūs neurologiniai simptomai [11]. Sveiko žmogaus organizme taip pat vyksta mielino dangalo yrimas ir žūsta nervinės ląstelės, bet jos greitai atsinaujina vyksta remielinizacija. Jeigu aksoną dengiančio mielino dangalo yrimas yra greitesnis procesas nei atsinaujinimas nervinių ląstelių CNS tai galvos ir nugaros smegenyse vystosi uždegiminiai procesai, vėliau jie surandėją ir lieka sklerozinės plokštelės [3, 11]. Daugelis atliktų mokslinių tyrimų parodė, kad morfologinius pakitimus, sergant IS, apima ne tik mielino dangalo yrimas, bet ir pačių aksonų žūtis. Aksoniniai pažeidimai atsiranda jau ankstyvose išsėtinės sklerozės stadijose. Šitas procesas vyksta kartu su demielizacija ir pasireiškia ne tik išsėtinės sklerozės sukeltuose židiniuose, bet ir nepažeistose baltoje ir pilkoje smegenų medžiagoje. Dėl demielizacijos ir aksonų žūties atsiranda nugaros ir galvos smegenų atrofijos, kurios sukelia neurologinį deficitą, o tai ir yra neįgalumo priežastis [12].

1 pav. A – normalus neuronas, B – pažeistas neuronas [Daubarienė ir Šakalienė, 2014, p. 7] [11]

Nors jau kaip 100 metų yra atlikta ir vis dar atliekama daugybė mokslinių tyrimų IS etiologija šiuo metu nėra iki galo žinoma. IS yra multifaktorinė liga, kurios atsiradimą gali sukelti vidinės ir išorinės priežastys [13]. Vidinės priežastys tai: genetiniai veiksniai (paveldimumas) – jeigu, kas nors iš giminių sirgo ar sergą IS - tai padidiną riziką susirgti šią ligą 10 – 20 kartų [13, 14]. Taip pat ir autoimuniniai ir hormoniniai sutrikimai (ypač steroidiniai). Pastebėta, kad moterys serga 2 kartus dažniau nei vyrai [13]. Nors moterys serga IS dažniau, bet vyrams ligos eiga yra agresyvesnė ir greičiau progresuojanti [14]. Išorinėms priežastims sukeliančioms IS priskiriama -geografinė padėtis. Taip pat neatmetama, kad didelės įtakos IS atsirasti turi persirgtos virusinės infekcijos: retrovirusai, tymai, raudoniukė, herpesas ir kt. [13]. Ligos atsiradimui turi įtakos ir klimato sąlygos, orai, geriamojo vandens ir dirvožemio kokybė [13,14]. Nuolatinis stresas, endokrininiai sutrikimai, toksinai ir vitamino D trūkumas irgi gali prisidėti prie IS ligos atsiradimo [14, 15].

Iš savo profesinės patirties, kiek teko dirbti praktikos ir tyrimo atlikimo metu su IS sergančiais pacientais. Tai iš tiesų dažniau serga šia liga moterys nei vyrai. Ir vyrams ši liga iš tikrųjų greičiau progresuoja nei moterims. Klausiant pacientų, sergančiųjų IS, ligos anamnezės ir nagrinėjant jų ligos istorijas, tai paaiškėjo, kad reti atvejai, kai ši liga būdavo paveldima ir kas galėjo lemti šios ligos atsiradimą pacientai nežinodavo. Daugiausia, sergančiųjų IS, manė, kad šios ligos atsiradimui galėjo turėti įtakos stresinės situacijos ir vitamino D trūkumas.

Išsėtinė sklerozė yra skirstoma į ligos formas (2 pav.). Dažniausiai sergama recidyvuojančia – remituojančia IS forma. Jos metu stabilius ligos periodus (remisijas) lydi epizodiniai ligos sukeliamų simptomų paūmėjimai (recidyvai) [16]. Pasibaigus recidyvams išlieka neurologinių simptomų sukelti padariniai [17]. Sergant recidyvuojančia – remituojančia IS forma palaipsniui ši forma gali pereiti į antrinę progresuojančią IS formą. Tai pasireiškia, kai laipsniškai recidyvų metu nėra visiško pasveikimo ir palaipsniui vystosi sunkesni simptomai be aiškių remisijų. Pirminė progresuojanti IS forma – kai simptomai palaipsniui vystosi ir sunkėją ligos eigoje nuo pat pradžių be recidyvų ir remisijų [16]. Galimi būklės stabilizavimo periodai arba nežymūs pagerėjimo epizodai [17]. Dažniausiai šią ligos formą susergama virš 40 metų ir vienodai sergama tarp vyrų ir moterų [16]. Taip pat literatūroje yra išskiriama dar viena forma – progresuojanti – recidyvuojanti. Kurios metu nuo pat pradžių stebimas ligos progresavimas ir ūmūs pablogėjai. Recidyvų metu gali simptomai palaipsniui normalizuotis arba dar labiau progresuoti. Remisijos metu vyksta ir tolesnis ligos progresavimas [17,18].

Mano nuomone, labai svarbu žinoti pacientų, sergančių IS, ligos formą ir jos eigą. Nes tada lengviau nusistatyti svarbiausius kineziterapijos tikslus ir lengviau sudaryti individualią pratimų programą. Iš praktikinės (kineziterapijos) pusės atliekant įvairias praktikas studijų metu daugiausia teko dirbti su recidyvuojančia – remituojančia ir antrine progresuojančia IS formomis, sergančiais pacientais.

IS liga – neprognozuojama ir ją sergant kiekvienam žmogui individualiai gali išsivystyti įvairūs neurologiniai simptomai, kurie eigoje gali išnykti arba dar labiau progresuoti [18]. Dėl ūminio ar lėtinio uždegimo atsiradę židiniai nugaros ar / ir galvos smegenyse sukelia skirtingus neurologinius simptomus priklausomai nuo vietos, kurioje susiformuoja židiniai [20]. Tokius, kaip :

 Jutimo pojūčio praradimą arba jo pojūčio suvokimo pasikeitimą. Tai tirpimas, parestezijos [20];

 Motorinių funkcijų sutrikimus (spastiškumą, parezę arba visišką paralyžių) [20]. Pastebima, kad spastiškumas ir parezės labiau būdingos apatinėse galūnėse [21].  Vizualinius sutrikimus (dvejinimąsi akyse, neryškų matymą, akių judesių

sutrikimus) [20]. Sergant IS gali atsirasti retrobulbarinis neuritas – jis pasireiškia vienos akies nepilnu regėjimo lauko praradimu, kurį lydi skausmas pačioje akyje, akiduobėje ir kuris stiprėją paspaudus akies obuolį [22].

 Didžioji dalis sergančiųjų IS kenčia dėl žarnyno ir šlapimo pūslės sutrikimų. Šlapimo pūslės sutrikimai pasireiškia dažnu šlapinimusi, šlapimo nelaikymu, o žarnyno funkcijos sutrikimai – vidurių užkietėjimu arba viduriavimu [23]. Gali atsirasti ir lytinės sistemos sutrikimai tiek vyrams, tiek moterims [18].

 Vestibiuliarinio aparato pažeidimas gali pasireikšti galvos svaigimu, pykinimu ar vėmimu, gali atsirasti ir nistagmas [24].

 Dvejinimasis ir galvos svaigimas atsiranda dėl smegenų kamieno pažeidimo [18].  Būdinga esant smegenėlių sutrikimams pusiausvyros ir eisenos sutrikimai. Ėjimo

metu sumažėja ėjimo greitis ir žingsnio ilgis, du kartus padidėja atramos fazė ir stebima ataksinė eisena [25]. Sutrikus pusiausvyrai padidėja griuvimų rizika ir dėl šios priežasties atsiranda įvairios traumos. Manoma, kad pusiausvyros ir eisenos sutrikimus lemia raumenų silpnumas, rigidiškumas, spastiškumas ir sensoriniai sutrikimai [5].

 Taip pat buvo pastebėta, kad dažniausiai pasitaikantys simptomas, sergantiems IS, - nuovargis. Sergantieji IS ji apibūdina kaip labiausiai varginantį bei lėtinį simptomą. Nuovargis sergančiųjų IS skiriasi nuo sveikų žmonių patiriamo nuovargio, nes sergant IS nuovargis yra nuolatinis ir neadekvatus fiziniam krūviui [20]. Dėl patiriamo nuolatinio nuovargio gali atsirasti miego sutrikimai, depresija [22].  Be fiziologinių, motorinių sutrikimų atsiranda ir psichologiniai sutrikimai:

depresija, nerimas [26]. Depresija - labiausiai paplitęs psichinis sutrikimas tarp sergančiųjų IS. Jos atsiradimą gali lemti nuolatinis IS ligos progresavimas ir neišvengiamai artėjanti negalia. Nors depresija tarp IS sergančiųjų yra paplitusi liga, bet vis dar nėra iki galo įvertinamas jos poveikis ir ne visada ją galima

išgydyti [6]. Depresijos poveikis - neigiamas tai gali apsunkinti IS ligos eigą, turėti neigiamos įtakos ligos gydymui, sumažėja pasitenkinimas gyvenimo kokybe bei gali privesti prie savižudybės [27].

 Taip pat dėl IS ligos gali atsirasti ir pažinimo sutrikimai [18].

Apibendrinant, IS sergančiųjų, dažniausiai jaučiamus IS ligos sukeliamus simptomus iš savo praktikinės patirties. Tai daugiausia pacientų skundžiasi apatinių galūnių spastiškumu, pusiausvyros ir eisenos sutrikimais. Taip pat didžioji dalis, sergančiųjų IS, turi žarnyno ir šlapimo pūslės sutrikimų, kankina dažnas galvos svaigimas. Beveik visus pacientus, su kuriais teko dirbti, vargina nuovargis, kuris trukdo jų kasdieninei veiklai, asmeniniam bei profesiniam gyvenimui. Nuovargio įtaka priklauso nuo juntamo nuovargio laipsnio. Taip pat, daugelyje pacientų galima pastebėti depresijos užuomazgų ir nerimavimo dėl ateities. Nes, sergantieji IS, bijo tolimesnio ligos progresavimo ir nepalankių ligos prognozių. Kai kurie, sergantys IS, turi pažinimo, suvokimo sutrikimų ir regos problemų.

1.2 Išsėtinės sklerozės diagnostika, gydymas, prognozė ir profilaktika

Nustatant galutinai IS diagnozę labai svarbu prieš tai atmesti kitas ligas, kurios galėtų panašiai pažeisti galvos ir nugaros smegenis kaip pvz.: CNS limfoma, raudonoji vilkligė ir kt. [28, 29]. Galutinė diagnozė yra nustatoma praėjus 2-3 metams nuo pirmųjų simptomų atsiradimo [28]. IS diagnozė yra nustatoma, remiantis Makdonaldo kriterijais, kurie parodo ligos išplitimą ir patvirtiną kompiuterinės topografijos ir magnetinio rezonanso tyrimų duomenų rezultatus [29].

Pirmą kartą magnetinį rezonansą panaudojo 1981 metais Young J. R. et al.. Jis parodė, kad magnetinis rezonansas (MRT) 5 kartus labiau pageriną IS diagnozavimą lyginant su kompiuterine tomografija (KT). Šiais laikais MRT yra pagrindinis instrumentinis metodas nustatant IS diagnozę. MRT jautrumas esant šiam susirgimai – 95 proc. Dėl šios priežasties nenustačius jokių pakitimų galvos ir nugaros smegenyse atliekant MRT su kontrastine medžiaga galima su minimalia paklaida atmesti IS [28].

Taip pat naudojami ir atliekami: iššauktinių potencialų metodas ir akių dugno tyrimai. Iššauktinių potencialų metodas naudojamas norint nustatyti regos, klausos bei somatosensorinių nervinių laidų pažeidimo laipsnį. Akių dugno tyrimai atliekami nustatyti ar nėra regos nervo pablyškimo, pažeidimo. Atliekamas ir akipločio tyrimas [21, 24].

Tam, kad galutinai patvirtinti IS diagnozę atliekama punkciją į juosmens dalį. Juosmens punkcija - tai procedūra, kurios metu paimama galvos ir nugaros smegenų arba tik nugaros smegenų skysčio siekiant įvertinti veiksnius, pakitimus, veikiančius nervinę sistemą. Punkcija – viena iš

sunkiausių procedūrų, kurios sėkmingumas priklauso ne tik nuo gydytojo įgūdžių ir patirties, bet ir nuo paciento svorio, anatominių ir struktūrinių pakitimų netgi nuo paciento savijautos [30]. Daugelis autorių teigia, kad juosmens punkcija yra netinkamas metodas ir neturėtų būti naudojamas IS diagnostikai. Pirmiausia dėl to, kad jau yra naudojamas tikslesnis metodas IS diagnozavimui - tai MRT. Visų antra, juosmens punkcija pasižymi mažu jautrumu bei specifiškumu, siekiant nustatyti IS diagnozę. Taip pat, juosmens punkcijos atlikimas gali būti rizikingas, nors ir retai, bet visgi gali sukelti įvairias traumas, paralyžių, lėtinius nugaros skausmus [31].

IS ligos neįmanoma išgydyti, bet tam, kad palengvinti ligos eigą ir kiek įmanoma pristabdyti IS sukeliamus simptomus yra naudojami įvairiausi vaistai: tabletės, injekcijos. Dažniausiai skiriami beta interferonai, kortikosteroidai, acetatai ir kiti vaistai [32]. Kokius vaistus ir kokiomis dozėmis vartoti nusprendžia gydytojas neurologas priklausomai nuo IS ligos progresavimo, simptomų pasireiškimo. Pastebėta, kad skiriama vaistų dozė taip pat turi įtakos IS ligos gydymo efektyvumui. Pavyzdžiui, atliktame tyrime, kuriame buvo nagrinėjama beta-1 (IFN-β-1) interferono skiriamos dozės efektyvumas IS ligos gydymui. Tyrime dalyvavo dvi grupės: pirma grupė vartojo beta-1 interferoną didelėmis dozėmis (44 mcg), o antroji grupė vartojo taip pat beta-1 interferoną tik mažesnėmis dozėmis (30mcg). Paaiškėjo, remiantis MRT diagnostiniais rezultatais, kad didesnę naudą naujų plokštelių atsiradimui ir židinių galvos ir nugaros smegenyse susiformavimo pristabdymui turi didesnės beta-1 interferono dozės vartojimas lyginant su mažesnės dozės vartojimu, sergantiems recidyvuojančia - remituojančia IS forma [33]. Taip pat, yra nustatyta, kad tiems sergantiesiems IS, kuriems reikia patiems sau leistis į raumenis interferono injekcijas, visados jaučią nerimą, nors pats vaistas mažiną nerimą, nuovargį ir tikimybę susirgti depresija [34, 35].

Sergančiųjų IS, paūmėjimų gydymui dažniausiai naudojamos plazmafarezės arba hormonai [11]. Plazmafarezė – tai procedūra, kurios metu pašalinami kraujo plazmą sudarantys komponentai, kurie yra pagrindiniai sukėlėjai organizme susidarančių patologinių produktų. Kartu su kraujo plazma yra pašalinami ne tik toksinai, bet ir visi nebe reikalingi, nebe naudingi imuninės sistemos komponentai [36].

Deja, ne visiems IS sergantiesiems šiuolaikinė medicina gali padėti pristabdyti IS sukeliamus simptomus bei ligos progresavimą. Dėl šios priežasties daugelis IS sergančiųjų patys ieško papildomų būdų ligos progresavimo pristabdymui ir sveikatos būklės pagerinimui. Vienas iš tokių papildomų būdų – alternatyvi medicina, kuria šiuo metu gydosi apie 33 – 80 proc. išsivysčiusių šalių gyventojų, sergančių IS. Tradicinė kinų medicina – viena iš pagrindinių kompleksinės ir alternatyvios medicinos formų, įskaitant ir Tradicinę kinų žolelių mediciną, akupunktūrą ir kitas nevaistines terapijas. Kinijos šalyje stengiamasi, kad tradicinė kinų medicina ir vakarų medicina komunikuotų tarpusavyje bei vieną kitą papildytų [2]. Nors ir teigiama, kad

netradicinė alternatyvi medicina yra naudinga pacientams, sergantiems IS, yra mažai mokslinių publikacijų tai patvirtinančių. Netradicinės alternatyvios medicinos gydymo sėkmingumui turi didelės įtakos ir pats IS ligos sunkumas. Taip pat, nėra nustatyti galimi šalutiniai poveikiai derinant vakarų mediciną ir alternatyvią mediciną pvz.: vaistus ir žoleles. Daugumos mokslinių publikacijų duomenimis geriausiai alternatyvi medicina mažina skausmą, nerimą bei stresą [32].

Vidutiniškai sergančiųjų IS gyvenimo trukmė nežymiai skiriasi nuo sveikų žmonių gyvenimo trukmės. Apie 75 proc. sergančiųjų IS gyvena daugiau nei 25 metus nuo ligos diagnozavimo pradžios ir beveik 50 proc. gyvenimo kokybė mažai skiriasi nuo sveikų žmonių gyvenimo kokybės [21]. IS klinikinės prognozės eiga priklauso nuo daugelio faktorių: nuo IS ligos formos, kada liga buvo diagnozuota, ligos trukmės, lyties, amžiaus, simptomų pasireiškimo, taikyto gydymo, paciento fizinių ir psichinių ypatybių, motyvacijos, gretutinių ligų. Teigiama, kad palankiausią ir geresnę IS prognozę turi recidyvuojanti - remituojanti IS forma. Nes ši forma geriausiai pasiduodą klinikiniam gydymui t. y. gydymui vaistais. Taip pat, ligos prognozę įtakoją ir recidyvų trukmė ir dažnumas, sergant recidyvuojančia – remituojančia IS forma. Jų trukmė gali kisti nuo 3 savaičių iki 3 mėnesių ir daugiau [37]. Blogesnės prognozės eigą gali lemti IS pradžioje atsiradę šie neurologiniai simptomai: motorikos, pusiausvyros, šlapimo sutrikimai bei trumpos remisijos tarp recidyvų [17]. Geresnę prognozę lemia: IS sergančio amžius iki 40 metų, ligos pradžioje pasireiškiantys jutimo sutrikimai, recidyvuojanti – remituojanti IS forma ir moteriška lytis [21].

Iki šiol efektyvios profilaktikos sergant IS vis dar nėra. Rekomenduojama vengti infekcinių susirgimų, stresinių situacijų, saulės smūgių, vengti sunkių svorių kilnojimo [21]. Taip pat, rekomenduojama vartoti vitaminą D, nes sergant IS jo visada trūksta organizme [38]. Ir kuo daugiau judėti. Sergant IS kontraindikuotinos šilumos ir balneoterapinės procedūros [21].

Nors reabilitacija neturi įtakos IS ligos klinikinei eigai, bet visgi jos vaidmuo, sergant IS, -labai svarbus. Ji gali padėti sergančiajam IS pasiekti ir išlaikyti fizinį, psichologinį, socialinį ir profesinį potencialą ir gyvenimo kokybę su esamais neurologiniais ir fiziologiniais sutrikimais, atsižvelgiant į sergančiojo IS supančią aplinką ir gyvenimo tikslus. Reabilitacija yra nepakeičiamas medicininis komponentas pacientams, sergantiems, bet kuria IS forma [39].

Taigi, apibendrinant, galima teigti, kad pats efektyviausias ir tiksliausias diagnostinis tyrimas, norint nustatyti IS diagnozę tai – MRT. Taip pat, naudojami ir kiti diagnostiniai tyrimai, vienas iš jų – punkciją į juosmens sritį. Nors šis tyrimas gali būti rizikingas, bet dažnai taikomas norint visiškai patvirtinti IS diagnozę. Labai svarbu atlikti ir akių dugno tyrimus, nes ši liga gali pažeisti ir regos nervą. IS liga gali būti gydoma įvairiai, bet, deja, jos neįmanoma išgydyti. Jos gydymas priklauso nuo daugelio veiksnių: IS ligos sukeliamų simptomų, ligos progresavimo, gydančio gydytojo ir kt. Dažniausiai IS ligos gydymui ir progresavimo stabdymui taikomas

medikamentinis gydymas (tabletės, injekcijos). Paūmėjimų gydymui daugeliui, sergančiųjų IS, padeda plazmafarezės arba hormonų terapija. Be medikamentinio gydymo, daugelis, sergančiųjų IS, bando ieškoti alternatyvių gydymo būdų. Bet, deja, alternatyvios medicinos naudai įrodyti trūksta mokslinių tyrimų. IS ligos prognozė priklauso nuo daugelio veiksnių, netgi nuo lyties ir IS formos ir kt. Geresnė ligos prognozė yra numatoma pacientams, sergantiems recidyvuojančia – remituojančia IS forma. Efektyvios profilaktikos iki šiol dar nėra. Svarbiausia vengti stresinių situacijų, infekcinių susirgimų, kurie taip pat gali apsunkinti IS ligos eigą. Sergant IS vengti šilumos procedūrų. Aš manau, kad susirgus IS, svarbu taikyti ne tik medikamentinį gydymą, bet ir palaikyti savo fizinį aktyvumą. Tokiu būdu būtų galima, kiek įmanoma ilgiau pristabdyti IS ligos progresavimą. Vienas iš būdų palaikyti savo fizinį aktyvumą ir sumažinti funkcinius sutrikimus, sergant IS, tai – kineziterapija. Taip pat, sužinojus ir pasitvirtinus IS diagnozei reiktų kreiptis pagalbos į psichologą ir, ne ką svarbesnis yra ir artimųjų palaikymas.

1.3 Asmenų, sergančių išsėtine skleroze, kineziterapija

IS ligos dažniausiai sukeliami simptomai: pusiausvyros sutrikimai, raumenų silpnumas, spastiškumas, sensoriniai sutrikimai, nuovargis, regos ir pažinimo sutrikimai, šlapimo pūslės ir žarnyno problemos. Taip pat didžioji dalis IS sergančiųjų turi eisenos sutrikimų ir skundžiasi žymiai suprastėjusia gyvenimo kokybe [40]. Svarbu tai, kad IS užima antrą vietą pasaulyje tarp ligų, kurios sukelia neįgalumą jauniems, darbingo amžiaus žmonėms [3]. Literatūros duomenimis, kineziterapija kartu su medikamentiniu gydymu gali sumažinti arba pristabdyti IS simptomų progresavimą ir tuo pačiu pagerinti gyvenimo kokybę [7]. Kineziterapijos taikymo poveikis jaučiamas ne tik funkcinis, bet ir psichologinis [41].

Pratimų programos sudarymas priklauso nuo: paciento funkcinės ir psichologinės būklės, IS ligos formos ir išsivystymo laipsnio, paciento motyvacijos ir užsibrėžtų tikslų, norint pasiekti geresnių gydymo rezultatų. Kineziterapija yra individuali kiekvienam pacientui ir jos metu pirmiausia atkreipiamas dėmesys į pagrindines paciento problemas ir bandoma jas spręsti [42]. Tyrimai rodo, kad ilgesnės trukmės pratimų programos sergantiesiems IS ne tik mažina simptomų pasireiškimą, bet turi ir palaikomąjį gydymo poveikį [8].

Pusiausvyros sutrikimai pasireiškia daugeliui sergančių IS. Jie gali atsirasti ir ligos diagnozavimo pradžioje, kaip pirmieji klinikiniai simptomai, kai kitų neurologinių simptomų kliniškai dar nesimato. Progresuojant ligai pusiausvyros sutrikimai tik sunkėja [43]. Manoma, kad pusiausvyros sutrikimus lemia neurofiziologinių faktorių sutrikimai: somatosensorinės, vizualinės ir

vestibulinės sistemos, įskaitant ir raumenų silpnumą, spastiškumą [44]. Norint nustatyti, kuri iš paminėtų sistemų yra sutrikusi reikia atsižvelgti, kad: stovint ant kieto pagrindo labiau dominuoja vizualinė sistema, atramos paviršiui judant – somatosensorinė ir stovint užsimerkus ant minkšto pagrindo – vestibulinė sistema. Šiuo principu remiantis galima ne tik sužinoti, kuri už pusiausvyrą atsakinga sistema yra sutrikusi, bet ir sėkmingai ją lavinti [45].

Nustatyta, kad pusiausvyros neišlaikymas - vienas iš pagrindinių griuvimų bei kritimų rizikos faktorių ir padidėjusios kritimo baimės rizikos atsiradimui [43]. Daugelis IS sergančiųjų kenčia nuo kritimų, kurie sukelia įvairias traumas arba priverčia atsisakyti svarbios kasdieninės veiklos bandant jų išvengti. Netgi 90 proc. šlaunikaulio kaulų lūžių įvyksta pargriuvus. Sergant IS šlaunikaulio kaulų lūžių rizika padidėja 4 kartus lyginant su tuo paties amžiaus sveikais žmonėmis. Žinodami kritimų pasekmes daugelis sergančiųjų bijo nukristi, nors ankščiau nukritę nebuvo patyrę jokių traumų. Tai lydi fizinės veiklos apribojimą ir mobilumo sumažėjimą ir tokie sprendimai veda prie dar didesnės griuvimo rizikos tikimybės [46].

Ir iš tiesų, daugelis sergančiųjų IS, kiek teko dirbti su šiais pacientais studijų metu, turi pusiausvyros sutrikimų ir bijo nukristi. Ir kuo didesni pusiausvyros sutrikimai, tuo didesnė baimė nukristi. Dėl to atliekant pusiausvyros lavinimo pratimus ant nestabilių plokštumų pacientai, sergantys IS, vis bando prisilaikyti rankomis už sienelės, nors iš tikrųjų jiems to ir nereikia. Taip pat, dėl kritimų baimės kenčia jų kasdieniniai darbai ir savarankiškumas. Kai, kurie, sergantieji IS, netgi pasiima su savim lazdelę eidami pasivaikščioti, nes bijo nukristi. Nors kuo puikiausiai eina ir išlaiko pusiausvyrą ir be lazdelės pagalbos.

Dėl šių priežasčių stengiamasi įvairiomis judėjimo ir sensorinėmis pusiausvyros lavinimo strategijomis gerinti pusiausvyrą pacientams, sergantiems IS [43].

Šiuo metu literatūra teigia, kad IS sergančiųjų pusiausvyrą lavinti efektyviausią būtų taikant kombinuotus pusiausvyros lavinimo pratimus. Kombinuoti pusiausvyros lavinimo pratimai tai aerobinių pratimų derinimas kartu su raumenų pasipriešinimo pratimais. Aerobiniai pratimai dažniausiai atliekami ant veloergometro, bėgtakio. Pasak tyrimų, kombinuoti pusiausvyros lavinimo pratimai ne tik pagerina pusiausvyrą, eiseną, bet ir raumenų jėgą. O raumenų nusilpimas yra viena iš pagrindinių priežasčių lemiančių pusiausvyros sutrikimus [44]. Teigiama, kad treniruočių metu pacientams, sergantiems IS labiau tinka daugiau laiko skirti aerobiniams ir mažiau raumenų pasipriešinimo pratimams. Taikant, IS sergantiems, kombinuotus pusiausvyros lavinimo pratimus labai svarbu palaipsniui didinti krūvį, daryti poilsio pertraukas tarp pratimų [47]. Taip pat, pratimų atlikimų metu reikia stebėti paciento kūno temperatūrą, kad jis nesušiltų, nes tai blogina IS sukeliamus simptomus ir greitiną ligos progresavimą [48]. Kiti moksliniai šaltiniai rodo, kad IS sergančiųjų pusiausvyrai gerinti yra efektyvūs pratimai ant nestabilių plokštumų. Šių pratimų poveikis stebimas ne tik pusiausvyros gerinimui, bet ir gydant sensorinius sutrikimus, kurie taip pat

būdingi sergant IS. Norint pagerinti sensorinę integraciją svarbu pusiausvyros lavinimo pratimus atlikti tiek atsimerkus, tiek užsimerkus ir vis keičiant plokštumos paviršių. Gerinant šią sistemą rekomenduojama pereiti trys lygius: pirmiausia ramus, taisyklingas stovėjimas ant grindų, tada statiniai ir dinaminiai pusiausvyros pratimai ir pusiausvyros pratimai ant skirtingų paviršių. Lyginant pusiausvyros lavinimo pratimus, atliekamus ant skirtingų paviršių ir manipuliuojant rega, su pratimų programa, sudaryta iš: mobilizacijos, raumenų stiprinimo ir tempimo pratimų apatinėms galūnėms. Paaiškėjo, kad pusiausvyros gerinimui, nuovargiui, sensorinių sutrikimų ir kritimų rizikos mažinimui efektyvesni pusiausvyros lavinimo pratimai ant nestabilių plokštumų nei raumenų stiprinimo, tempimo, mobilizacijos pratimai apatinėms galūnėms [49]. Vis dažniau moksliniuose tyrimuose pusiausvyros lavinimui naudojamos virtualios realybės pratimų programos. Šiuose tyrimuose bandoma lyginti virtualios realybės pratimų programos poveikį su pratimų programomis, kurios atliekamos ant nestabilių plokštumų, poveikių pusiausvyros gerinimui. Daugelis autorių teigia, kad abi metodikos pusiausvyrą gerina vienodai, bet pusiausvyros lavinimo pratimų taikymas ant įprastų nestabilių plokštumų yra saugesnis ir pigesnis metodas. Kai kurie autoriai teigia, kad virtualios realybės programos poveikis pusiausvyros gerinimui – labiau išliekamasis [43]. Svarbu atliekant pusiausvyros lavinimo pratimus palaipsniui didinti jų atlikimo greitį, kartojimų skaičių, mažinti atramos plotą, keisti plokštumų paviršius, gerinti atliekamų judesių tikslumą ir vis įtraukti sudėtingesnius pratimus [50]. Taip pat atlikimo metu išlaikyti taisyklingą laikyseną. Pusiausvyros gerinimui galima taikyti pratimus ir sėdint ant kamuolio [11].

Mano nuomone, nors moksliniai tyrimai rodo, kad IS sergančiųjų pusiausvyros lavinimui yra efektyvesni kombinuoti raumenų pasipriešinimo ir aerobiniai pratimai, bet man labiau priimtina pusiausvyros lavinimo pratimai ant nestabilių plokštumų, kurie, taip pat, tyrimų duomenimis yra efektyvūs. Lyginant pusiausvyros lavinimo pratimus ant nestabilių plokštumų su virtualios realybės programomis pacientams, sergantiems IS. Tai aš sutinku su kitų autorių nuomone, kad tradiciniai pusiausvyros lavinimo pratimai, atliekami ant nestabilių plokštumų yra saugesni lyginant su virtualios realybės programomis. Ir poveikis pusiausvyros gerinimui, sergantiesiems IS, jų toks pat, kaip ir virtualios realybės programų. O dėl išliekamojo poveikio galima būtų ginčytis. Nemanau, kad virtualios realybės programos turi ilgesnį išliekamąjį poveikį nei tradiciniai pusiausvyros pratimai. Čia labiau priklauso nuo atliekamos pratimų programos taikymo reguliarumo ir trukmės. Virtualių realybių programų taikymas pusiausvyros gerinimui, sergantiesiems IS, yra smagesnis emocine prasme, bet galima sugalvoti ir smagių bei efektyvių pratimų ir ant įprastų plokštumų. Svarbiausia atliekant pusiausvyros lavinimo pratimus palaipsniui didinti pratimų intensyvumą, trukmę ir tarp pratimų įtraukti poilsio pertraukas priklausomai nuo paciento fizinės būklės.

Pastebėta, kad 30-70 proc. sergančiųjų IS kenčia nuo pažinimo sutrikimų. Dažniausiai šie sutrikimai pasireiškia atminties, dėmesio ir sulėtėjusių informacijos apdorojimu [44]. Pažinimo

sutrikimai lemia depresijos atsiradimą, nedarbingumą, sumažėjusį sugebėjimą užsiimti kasdienine veikla ir sumažėjusį gyvenimo kokybės pojūtį [51]. Kasdieninės veiklos atlikimas dažniausiai reikalauja atlikti daugiau nei vieną užduotį vienu metu. Tai vadinama dvigubos užduoties atlikimu - kai motorinė ir pažinimo užduotys atliekamos kartu. Pastebėta, kad sergantiesiems IS dažnai yra sunku atlikti dvigubą užduotį vienu metu. Manoma, dėl to, kad yra sutrikusi bent viena iš šių funkcijų: 1) motorinės funkcijos sutrikimas; 2) atminties sutrikimai; 3) dėmesio koncentracijos problemos. Dėl nesugebėjimo atlikti dviejų užduočių vienu metu suprastėja kasdieninės veiklos atlikimas, sunku išlaikyti pusiausvyrą, padidėja griuvimų rizika ir suprastėja gyvenimo kokybė [44]. Mano nuomone, dėl šios priežasties labai svarbu pacientams, sergantiesiems IS, įtraukti į pusiausvyros lavinimo pratimų programą ir pažinimo lavinimo užduočių. Tam, kad, sergantiesiems IS, būtų lengviau atlikti kasdieninės veiklos užduotys, jie sugebėtų atlikti kelis darbus vienu metu ir neprarastų dėl to pusiausvyros.

75 proc. sergančiųjų IS turi eisenos sutrikimų. Motoriniai sutrikimai dažniausiai atsiranda apatinėse galūnėse ir dėl to sutrinka eisena. Eisenos sutrikimai pasireiškia: sumažėjusiu žingsnio ilgiu, ritmo sutrikimais, sulėtėjusia eisena, pailgėjusia atramos faze. Šie eisenos sutrikimai gali atsirasti dėl nuovargio, raumenų silpnumo, ataksijos, sensorinių sutrikimų arba spastiškumo [52, 53]. Pirmiausiai pasireiškia motoriniai sutrikimai apatinėse galūnėse: raumenų silpnumas, hipertonija ir koordinaciniai sutrikimai. Atsiradus viršutinių galūnių raumenų silpnumui sumažėja rankų funkcinių judesių ėjimo metu. Dėl šios priežasties pakinta laikysena ir normalios eisenos mechanizmai. Tai įtakoja kompensacinių mechanizmų atsiradimą ėjimo metu. Tyrimų duomenis, šlaunies lenkėjų silpnumas lemia suletėtusį eisenos greitį. Paaiškėjo, kad taikant pasipriešinimo pratimus apatinėms galūnėms didėja ne tik raumenų jėga, bet gerėja ir eisena pacientams, segantiems IS. Ypatingas dėmesys turi būti sutelktas į užpakalinių šlaunies ir šlaunies keturgalvio raumenų stiprinimą [53].

Vienas iš eisenos sutrikimų sergant IS – ataksinė eisena. Ši eisena būdinga daugeliui sergančių IS. Ji pasireiškia nekoordinuotais judesiais. Dažnai lyginama su anties krypavimu. Sergant sunkia ataksinės eisenos forma greta gali atsirasti intensinis tremoras bei judesių dismetrija [54]. Esant ataksiniams eisenos sutrikimams rekomenduojama taikyti pusiausvyros, koordinacijos ir eisenos lavinimo pratimus. Atliekant koordinacinius pratimus nepamiršti pratimų ir rankoms. Literatūros duomenimis, pratimus reikia atlikti uždaroje kinetinėje grandinėje. Ataksiniams judesiams slopinti rekomenduojama kineziterapija vandenyje [11, 55]. Aš manyčiau, būtina, kiek galima ankščiau pradėti taikyti kineziterapiją norint sumažinti ir pristabdyti ataksinės eisenos požymius. Taip pat labai svarbu taikyti kartu ir medikamentinį gydymą. Jeigu yra galimybių tai geriau pratimus atlikti vandenyje, nes vandenyje pratimus atlikti yra lengviau.

Eisenos ir pusiausvyros sutrikimus iš dalies lemia čiurnos sąnario sutrikimai, pėdos ir blauzdos spastiškumas ir raumenų silpnumas [5]. Motorinės žievės pakenkimai ar kortikospinalinio laido pažeidimas dažnai sukelia distalinės dalies galūnių raumenų silpnumą. Tokiems pacientas sunku atlikti pėdos dorzinfleksiją ėjimo metu. Pėdos čiurnos sąnario judesių sutrikimai atsiranda dėl pėdos dorzinflektorių raumenų silpnumo ir plantatorių spastiškumo. Tai sukelia lėtą ir nenormalią eiseną ir atsiranda kompensacinės strategijos [56]. Dėl to, mano manymu, labai svarbu atliekant pusiausvyros ir eisenos lavinimo pratimus būtina įtraukti ir raumenų stiprinimo pratimus apatinėms galūnėms, ypač pėdų raumenims ir nepamiršti tempimo pratimų spastiškumo mažinimui.

Eisenos sutrikimai gali apriboti kasdieninę veiklą ir įtakoti gyvenimo kokybės suprastėjimą. Be to motorinius sutrikimus kartu lydi ir sensoriniai sutrikimai tokie, kaip propriocepcijos sutrikimai. Ir tai lemia pusiausvyros ir kritimų rizikos padidėjimą ėjimo metu. Atliktų tyrimų duomenimis, lavinant pėdos čiurnos sąnario funkcinius judesius, atliekant pėdos ir blauzdos raumenų stiprinimo, tempimo ir propriocepcijos lavinimo pratimus pagerėja eisena pacientams, sergantiems IS [5]. Taip pat siūlyčiau, jeigu yra, sergantiesiems IS, pusiausvyros ir eisenos sutrikimų ir dar juos lydi sensoriniai sutrikimai pvz.: propriocepcijos. Tai rekomenduočiau atlikti pratimus ant skirtingų paviršių, keičiant aplinką.

Pats dažniausias pasireiškiantis IS simptomas – nuovargis. Nuovargiu skundžiasi nuo 50 proc. iki 80 proc. pacientų, sergančių IS. Jis apibūdinamas kaip nuolatinis, patologinis nuovargis, atsirandantis be priežasties. Nuo nuovargio labiausiai kenčia pirminės ir antrinės progresuojančios IS formos lyginant su recidyvuojančia – remituojančia IS forma. Nuovargis gali atsirasti, bet kurio metu, bet pasunkėja jis antroje dienos pusėje. Dar labiau suintensyvėja sušilus arba pabuvus karštoje ir drėgnoje aplinkoje. Dėl nuovargio sumažėja: gyvenimo kokybė, pajamos, darbingumas ir užimtumas bei savigarba [5]. Nuovargis skirstomas: į pirminį ir antrinį nuovargį. Pirminio nuovargio atsiradimo priežastys susijusios su ligos mechanizmais. Spėjami mechanizmai, lemiantys pirminį nuovargį - CNS ir imuniteto faktoriai. Antrinį nuovargį sukelia nespecifiniai faktoriai, tokie kaip: miego sutrikimai, depresija ir kiti susirgimai. Dėl nuovargio blogėja sveikata, prastėja psicho - emocinė būklė [26]. Teigiama, kad didesnio laipsnio nuovargį turintis sergantieji IS turi didesnius sutrikimus pusiausvyroje ir eisenoje. Jie labiau skundžiasi sumažėjusia gyvenimo kokybe ir dažniau išreikšta depresija lyginant su žemesnio laipsnio nuovargį turinčiais, sergančiaisiais IS. Pastebėta, kad IS ligos sukeltas neįgalumo lygis juntamam nuovargio laipsniui įtakos neturi [57].

Be nuovargio, pacientai, sergantys IS – fiziškai nejudrus. Fizinis nejudrumas gali padidinti riziką susirgti antrinėmis ligomis (pvz.: nutukimu, širdies ir kraujagyslių ligomis ir diabetu), kurie gali dar labiau apsunkinti IS klinikinę eigą. Bandant sumažinti nuovargį bei fizinį nejudrumą rekomenduojama užsiimti fizine veikla ir savireguliacija [58].

Nuovargio mažinimui sergant IS ir asmens motyvacijos kėlimui efektyvus gydymo metodas – kineziterapija [58]. Teigiama, kad aerobiniai, raumenų pasipriešinimo, tempimo, ištvermės treniruotės ir joga gerina ne tik pusiausvyrą, bet ir mažiną nuovargį. Svarbiausia pasirinktas pratimų programas atlikti reguliariai [59]. Bet visgi literatūros duomenis rodo, kad efektyviausiai pacientų, sergančiųjų IS nuovargį mažina kombinuotų pratimų programos ir ištvermės treniruotės [60]. Pavyzdžiui, atlikus 10 savaičių, tris kartus per savaitę po 60 min. trunkančią kombinuotų pratimų programą pacientams, sergantiems IS, kurią sudarė: aerobiniai, pasipriešinimo, pusiausvyros ir tempimo pratimai. Paaiškėjo, kad tiriamosios grupės, kuriai buvo taikoma kombinuotų pratimų programa pacientams, sergantiems recidyvuojančia – remituojančia IS forma, žymiai pagerėjo pusiausvyra, eisena, sumažėjo nuovargis ir pagerėjo gyvenimo kokybė lyginant su kontroline grupe, kuriai nieko nebuvo taikoma [8]. Kiti moksliniai tyrimai teigia, kad 10 savaičių 2 kartus per savaitę trunkanti Pilates pratimų programa gali pagerinti sensorinę integraciją ir sumažinti nuovargį pacientams, sergantiems IS [59]. Taip pat, sergančiųjų IS nuovargio mažinimui yra taikomos rezistencinės treniruotės t. y. progresyvios raumenų pasipriešinimo treniruotės. Kurios jau po 12 savaičių, sportuojant 2 kartus per savaitę, sumažina ne tik nuovargį, bet ir pageriną nuotaiką ir gyvenimo kokybę pacientams, sergantiems IS. Be to, jų poveikis nutraukus treniruotes, išlieka dar 12 savaičių [61].

Mano nuomone, sudarant pratimų programą, sergant IS, būtina atsižvelgti į nuovargio laipsnį. Jo įtaką paciento kasdieniniame, profesiniame, socialiniame gyvenime. Nes nuovargis įtakoją depresijos atsiradimą. Nesvarbu, kokią būtent pratimų programą pasirinkti norint sumažinti sergančiųjų IS nuovargį. Svarbiausia ją atlikti reguliariai, parinkti tinkamą pratimų intensyvumą, tarp pratimų įtraukti poilsio pertraukas.

Sergantiesiems IS būtina pratimus, sudarytus pagal individualią programą, atlikti ne tik gulint recidyvų metu ligoninėje, o vėliau sanatorijoje, bet toliau juos tęsti ir namų sąlygomis. Tyrimai rodo, kad staigiai nutraukus pratimus gali vėl ištikti ligos recidyvas [41].

Taigi, sergančiųjų IS funkciniams sutrikimams mažinti ir funkcinei būklei išlaikyti yra būtinas ir nepakeičiamas gydymo metodas tai – kineziterapija. Aš manau, taikant, sergantiesiems IS, kineziterapiją kartu su medikamentiniu gydymu galima labiau sumažinti IS ligos sukeliamus funkcinius sutrikimus ir kiek įmanoma ilgiau pristabdyti ligos progresavimą. Svarbiausia gydymą pradėti, kaip galima ankščiau nuo IS ligos diagnozavimo pradžios. Ir sudarytą individualią pratimų programą atlikti ne tik pablogėjimo metu, bet ir remisijų metu ir reguliariai.

1.4 Depresijos įtaka išsėtine skleroze, sergančiųjų gydymui

Teigiama, kad depresijos atsiradimą pacientams, sergantiesiems IS lemia pažinimo sutrikimai. Didelis nerimas, depresija, nuotaikos svyravimai gali paskatinti sergančiuosius IS savižudybei. Sergantiesiems IS susirgus dar ir depresija tai gali apsunkinti ligos klinikinę eigą, greičiau privesti prie neįgalumo ir sumažinti gyvenimo kokybę. Nors šis psichinis susirgimas yra labai paplitęs tarp sergančiųjų IS, bet vis dar dažnai nėra iki galo įvertinamas jo poveikis. Kaip teigia daugelis mokslinių publikacijų, depresija pasireiškia 27-54 proc. sergančiųjų IS. Depresijos atsiradimą gali lemti: genetinės, imunologinės priežastys ir psicho-socialiniai faktoriai. Rizikos veiksniai: moteriška lytis, amžius mažiau nei 35 metai, šeimyninė analizė, stresinė aplinka. Sergant IS papildomi rizikos veiksniai: nuovargis ir pažinimo sutrikimai, kurie ne tik lemią, bet ir sunkiną depresiją [6]. Buvo atlikta daugybė mokslinių tyrimų norint sužinoti galvos smegenų sritis, kurios prisideda prie depresijos atsiradimo sergant IS, bet viskas veltui. Tai sunku nustatyti, nes labai glaudus ryšis tarp galvos smegenų patologijos ir supančios aplinkos faktorių, kurių ryšys ir lemia psichologinių ir psichiatrinių simptomų atsiradimą, sergant IS. Depresijos atsiradimas tarp sergančiųjų IS yra susijęs su fiziniais, pažinimo sutrikimais ir nuotaikos svyravimais. Pagrindinės charakteristikos, lemiančios depresijos atsiradimą tai miego sutrikimai ir energijos trūkumas, kurie sunkina IS ligos sukeliamus pirminius simptomus, įskaitant ir nuovargį [26].

Mokslinių tyrimų duomenis teigia, kad kineziterapija gali sumažinti depresijos simptomų pasireiškimą, sergantiesiems IS. Todėl, norint sumažinti depresijos simptomų pasireiškimą būtina didinti fizinį aktyvumą, sergantiesiems IS. Nes yra nustatyta, kad sergantieji IS mažai judrus, ypač tie, kurie serga ir depresija. Tyrimų duomenimis, fizinio aktyvumo rekomendacijos depresijos gydymui yra 150 min. vidutinio intensyvumo treniruotės arba 75 min. trukmės intensyvios aerobinės treniruotės per savaitę suaugusiems, neurologinėmis ligomis, sergantiems asmenims. Norint sergančiajam IS su depresija padidinti motyvaciją sportuoti ar bent daugiau judėti reikia, kad pacientas žinotų judėjimo ar pratimų programos naudą ir išsikeltų pats savo gydymo tikslus [62]. Pastebėta, kad kineziterapijos efektyvumas gydant depresija, sergantiesiems IS, priklauso ne tik nuo pratimų programos intensyvumo, bet ir nuo fizinio krūvio dozavimo treniruočių metu, depresijos sunkumo ir simptomų pasireiškimo, paciento neįgalumo laipsnio. Taip pat teigiama, kad kineziterapija ne tik veiksmingas gydymo metodas gydant sergančiųjų IS depresiją, bet ir puiki prevencinė priemonė norint išvengti depresijos [63].

Be kineziterapijos pacientų, sergančiųjų IS, depresija – gydoma medikamentais. Dažniausiai skiriami antidepresantai, nors jie gali sukelti padidėjusį mieguistumą, skatinti pažinimo funkcijos sutrikimus, didinti nuovargį. Be šių gydymo metodų, taip pat rekomenduojama sergančiųjų IS depresija gydyti kognityvine - elgesio terapija arba psichoterapija [6].

Apibendrinant, galima teigti, kad IS tai lėtinė, progresuojanti liga, kuri sukelia ne tik funkcinius sutrikimus, bet ir psichologinius. IS gydymui svarbus ne tik medikamentinis gydymas, bet ir kineziterapija. Kineziterapija, sergantiesiems IS, ne tik mažiną funkcinius sutrikimus, bet ir lėtiną ligos progresavimą, palaiko funkcinę sergančiojo būklę. Svarbu sudarytą individualią programą atlikti reguliariai ne tik gulint ligoninėje ar sanatorijoje IS recidyvo metu, bet ją taip pat atlikti ir namie. Atliekant pratimus namie būtina laikytis saugumo reikalavimų, sportuojant nepersistengti, tarp pratimų daryti poilsio pertraukėles, neperkaisti. Be IS sukeliamų funkcinių sutrikimų labai svarbu atkreipti dėmesį ir į psichologinę būklę, nes šie pacientai dažnai serga depresija. Ypatingai svarbu, sergant IS, depresijos nenuvertinti ir kuo skubiau ją gydyti. Nes ji ne tik apsunkiną IS eigą, bet ir mažiną sergančiųjų motyvaciją judėti bei gyventi. Sergančiųjų IS depresijos gydymas turi būti kompleksinis t. y. gydyti ne tik vaistais, bet skirti ir kineziterapiją, psichoterapiją arba kognityvinę – elgesio terapiją. Norint, sergantiesiems IS, apsisaugoti nuo tikimybės susirgti depresija reikia, kiek galima daugiau judėti. Taip pat, susirgus IS, labai svarbus ir artimųjų palaikymas ir paciento motyvacija.

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA

2. 1 Kontingento imtis ir charakteristika

Buvo ištirti 22 pacientai (6 vyrai ir 16 moterų). Tiriamieji vienos Kauno išsėtinės sklerozės draugijos nariai. Iš tiriamųjų buvo gautas raštiškas sutikimas dalyvauti tyrime. 22 tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: 1 grupę sudarė 10 tiriamųjų (3 vyrai, 7 moterys), o antrą grupę sudarė 12 tiriamųjų (3 vyrai, 9 moterys). Tiriamųjų amžiaus vidurkis 1 grupėje buvo 42.80 ± 13,20, o antroje grupėje 53.25 ± 9,77. IS ligos trukmė 1 grupėje 11,30 ± 9,86, o antroje grupėje 19,83 ± 9,54. Visi 22 tiriamieji sirgo recidyvuojančia- remituojančia IS forma.

Apklausus visų 22 tiriamųjų, sergančių IS, apie šeimyninę padėtį. Paaiškėjo, kad: 9 tiriamieji yra vieniši (41 proc.), 3 tiriamieji gyveną su partneriu (14 proc.), o 10 tiriamųjų yra vedę / ištekėjusios (45 proc.) (3 pav.).

vieniši 41% gyvena su partneriu 14% ištekėjusios / vedę 45%

Šeimyninė padėtis

3 pav. Tiriamųjų, sergančių IS, pasiskirstymas pagal šeimyninę padėtį

Paklausus 22 tiriamųjų, sergančių IS, apie socialinį užimtumą. Paaiškėjo, kad: 7 tiriamieji yra dirbantys (32 proc.), 2 pensininkai (9 proc.) ir 13 nedirbančių (59 proc.) (4 pav.).

4 pav. Tiriamųjų, sergančių IS, pasiskirstymas pagal socialinį užimtumą

Taip pat, paklausus 22 tiriamųjų, sergančių IS, apie rūkymą. Paaiškėjo, kad 20 tiriamųjų (91 proc.) šiuo metu nerūko, o 2 tiriamieji (9 proc.) rūko (5 pav.).

Apklausus 22 tiriamųjų, sergančiųjų IS, prieš taikant pusiausvyros lavinimo pratimų programas. Ar prieš tyrimą atlikinėjo kokias nors pratimų programas namie ar lankė sporto klubą. Paaiškėjo, kad: nesportavo prieš tyrimą 14 tiriamųjų (63 proc.), 3 tiriamieji lankė sporto klubą (14 proc.), o 5 tiriamieji atlikinėjo pratimus namie (23 proc.) (6 pav.)

nesportavo 63% lankė sporto klubą 14% atlikinėjo pratimus namie 23%

Fizinis aktyvumas

6 pav. Tiriamųjų, sergančių IS, pasiskirstymas pagal fizinį aktyvumą

Ir paklausus 22 tiriamųjų, sergančiųjų IS. Ar pasitvirtinus IS diagnozei ir nerimaujant dėl ligos progresavimo ateityje nebuvo kilusių minčių apie savižudybę. Paaiškėjo, kad 17 tiriamųjų neturėjo tokių minčių (77 proc.), o 5 tiriamieji apie tai visgi buvo pagalvoję (23 proc.) (7 pav.)

2. 2 Tyrimo organizavimas

Tyrimas buvo atliekamas nuo 2016 metų gruodžio 20 dienos iki 2017 metų birželio 30 dienos. 1 grupės tiriamiesiems individualus užsiėmimai vykdavo LSMU Kauno klinikų Neurologijos skyriaus kineziterapijos salėje, o 2 grupės tiriamiesiems individualus užsiėmimai vykdavo jų namuose. Pirmai grupei (n=10) buvo taikomi pusiausvyros lavinimo pratimai ant specialios plokštumos, o 2 grupei (n=12) – namų pratimų programa, kurią sudarė: pusiausvyros lavinimo pratimai ant įprastos plokštumos. Abiems grupėms pusiausvyros lavinimo pratimai buvo atliekami 2 kartus per savaitę po 30-45 minutes. Tyrimo trukmė 3 mėnesiai. Tyrimo atrankos kriterijai: recidyvuojanti - remituojanti IS forma, raumenų jėga pagal Lovett testą – 3 ir daugiau balų, pusiausvyros vertinimas pagal Berg pusiausvyros testą – nuo 35 balų. Pacientai buvo testuojami prieš kineziterapijos procedūras ir po kineziterapijos procedūrų.

1 grupės tiriamiesiems buvo atliekami pusiausvyros lavinimo pratimai ant specialios plokštumos (8 pav.). Dažniausiai taikomi pratimai ant specialios plokštumos: ramus stovėjimas, stovėjimas užsimerkus, kūno svorio centro pernešimai į priekį, atgal, į šonus, pasistiebimai nuo pirštų ant kulno, užlipimai, nulipimai nuo plokštumos, pratimai rankoms naudojant kamuoliuką ir kt. Palaipsniui didinant pratimų skaičių, atlikimo greitį, mažinant atramos plotą, kaskart stengiantis mažiau prisilaikyti rankomis už sienelės ir įterpiant vis sudėtingesnius pratimus. Pratimai atliekami ir atsimerkus ir užsimerkus.

2 grupės tiriamiesiems buvo taikoma namų pratimų programa, kurią sudarė pusiausvyros lavinimo pratimai ant įprastos plokštumos (9 pav.). Daugiausia pratimų buvo atliekama sėdint ant įprastos plokštumos. Dažniausiai taikomi pratimai sėdint ant įprastos plokštumos: pasvyrimai į priekį, atgal, į šonus, pratimai rankoms, kojoms, kamuoliuko paspaudimai delnais, šlaunų vidinėmis dalimis, pėdomis. Taip pat pratimai atliekami ir stovint ant plokštumos ir be plokštumos. Palaipsniui didinant pratimų skaičių, atlikimo greitį, mažinant atramos plotą, kaskart stengiantis mažiau prisilaikyti rankomis ir įterpiant vis sudėtingesnius pratimus. Pratimai atliekami ir atsimerkus ir užsimerkus.

Abiejoms tiriamosioms grupėms po pusiausvyros lavinimo pratimų, baigiamojoje dalyje, buvo taikomi tempimo pratimai: rankoms, juosmeniui ir kojoms.

8 pav. Pusiausvyros lavinimo pratimai atliekami ant specialios plokštumos

2. 3 Tyrimo metodai

Pusiausvyra buvo vertinama naudojant Fullerton pusiausvyros testą. Šį testą sudaro 10 užduočių. Užduotis sudaro: stovėjimas suglaustomis kojomis užsimerkus, siekimas pirmyn paimti daiktą, apsisukimas 360 laipsnių per kairę ir per dešinę pusę, užlipimas ant suolelio ir nulipimas, ėjimas ,,pėda už pėdos“, stovėjimas ant vienos kojos, stovėjimas ant minkšto pagrindo užsimerkus, šokimas į tolį abiem kojomis, ėjimas pasukant galvą kairėn ir dešinėn, netikėtas postūmis atgal. Vertinamo skalė 0-4 balų, kur 0 – negali atlikti, o 4 – atlieka be menkiausio pusiausvyros praradimo. Maksimalus testo surinkimo balas – 40 balų.

Nuovargiui įvertinti buvo naudojama Nuovargio pasireiškimo skalė (angl. Fatigue Impact Scale). Šią skalę sudaro 40 teiginių, kurie apibendriną nuovargį trimis aspektais: kognityviniu, fiziniu, socialiniu. Galimi 5 atsakymo variantai, kur 0 – jokia problema, o 4 – ypatinga problema. Iš viso galima surinkti iki 160 balų. Nuovargio įtaka kognityvinei veiklai sudaro 10 klausimų ir galima surinkti 40 balų. Nuovargio įtaka fizinei veiklai sudaro irgi 10 klausimų ir galima surinkti 40 balų. Nuovargio poveikis socialinei veiklai sudaro 20 klausimų ir galima surinkti 80 balų. Kuo didesnis surenkamas balas, tuo didesnė nuovargio įtaka tai sričiai.

Depresijai įvertinti buvo naudojama Burnso depresijos skalė (Burns Depression Checklist, BDC). Šią skalę sudaro 25 teiginiai, iš kurių 10 teiginių apima mintys ir jausmus, 7 teiginiai – veiklą ir asmeninius santykius, 5 teiginiai – fizinius simptomus ir 3 teiginiai – polinkį į savižudybę. Galimi 5 atsakymo variantai, kur 0 – visai ne, o 4 – labai dažnai. Jei surinko 0-5 balų – depresijos nėra, 6-10 balų – jaučiasi nelaimingas, bet dar normos ribose, 11-25 balų – lengva depresija, 26-50 balų – vidutinė depresija, 51-75 balų – sunki depresija ir 76 – 100 balų– itin sunki depresija.

Matematinė statistika - Duomenys apdoroti ir analizuoti naudojant SPSS 21 statistinį programų paketą ir Microsoft Office Exsel 2016. Skaičiuojamos šios charakteristikos: medianos, maksimalios, minimalios reikšmės, vidurkiai. Priklausomoms imtims palyginti (prieš ir po kineziterapijos procedūrų) - naudojamas Wilcoxon kriterijus (reikšmė pateikta – Z). Kiekybinių požymių medianų palyginimui tarp 1 ir 2 grupės tiriamųjų buvo naudojamas - Mann–Whitney U testas (reikšmė pateikta – U). Skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Po kineziterapijos intervencijų, taikytų 1 ir 2 grupėms, pusiausvyros, nuovargio ir depresijos tarpusavio ryšiams nustatyti ir norint įvertinti tiriamųjų amžiaus, IS ligos trukmės bei nuovargio veiksnių įtaką kineziterapijos efektyvumui buvo naudojamas Spirmeno koreliacijos koeficientas. Duomenys aprašomi xme (xmin – xmax; x̄ ). Grafikuose pateikiamos medianos.

3. TYRIMO REZULTATAI

Lyginant pusiausvyrą tarp grupių prieš kineziterapijos procedūras, ji statistiškai reikšmingai skyrėsi (U=5,000; p<0,001). Pirmoje grupėje prieš kineziterapijos procedūras pusiausvyra buvo įvertinta 27 (20 – 31; 26,50) balais, o po procedūrų – 36,50 (26 – 39; 34,50) balais. Tai rodo, kad 1 gr. tiriamųjų pusiausvyra statistiškai reikšmingai pagerėjo po taikomos pusiausvyros lavinimo pratimų programos salėje (Z=-2,814; p=0,005). Antroje tiriamojoje grupėje prieš kineziterapijos procedūras tiriamųjų pusiausvyra buvo įvertinta 16,50 (8 – 25; 15,92) balais, o po procedūrų – 20,50 (14 – 33; 22,50) balais. Taigi, 2 gr. tiriamųjų pusiausvyra statistiškai reikšmingai pagerėjo po taikomos namų pratimų programos (Z=-2,943; p=0,003). Po kineziterapijos procedūrų lyginant tarp grupių pusiausvyros pagerėjimą - statistiškai reikšmingai skyrėsi (U=7,500; p<0,001 (10 pav.).

*- p < 0,05 lyginant skirstinius

10 pav. 1 ir 2 grupės tiriamųjų pusiausvyros vertinimas prieš ir po KT procedūrų, vertinant Fullerton testu

*

*

*

*

Pirmoje grupėje tiriamųjų pusiausvyros pokytis buvo 8,50 (4-11; 8) balų, o antroje grupėje tiriamųjų pusiausvyros pokytis buvo 6,50 (0-11; 6,58) balų. Taigi, abiejose grupėse tiriamųjų pusiausvyros pokytis nesiskyrė (U=42,000; p=0,254). Tai reiškia, kad abiejose grupėse pusiausvyra po kineziterapijos procedūrų pagerėjo vienodai (11 pav.).

- p > 0,05

11 pav. 1 ir 2 grupės tiriamųjų, sergančiųjų IS, pusiausvyros pokytis

Lyginant tarp grupių nuovargio poveikį kognityvinei veiklai prieš kineziterapijos procedūras – statistiškai reikšmingai nesiskyrė (U=41,500; p=0,228). Prieš kineziterapijos procedūras 1 grupėje nuovargio poveikis kognityvinei veiklai buvo 15 (1 – 27; 16,60) balais, o po kineziterapijos procedūrų – 12,50 (0 – 30; 14) balais. Taigi, 1 gr. nuovargio poveikis kognityvinei veiklai statistiškai reikšmingai nesumažėjo po pusiausvyros lavinimo pratimų programos salėje (Z=-0,981; p=0,327). Antroje grupėje prieš kineziterapijos procedūras nuovargio poveikis kognityvinei veiklai buvo 14 (1 - 22; 11,58) balais, o po kineziterapijos procedūrų – 11, 50 (2 – 35; 14,17) balais. Tai rodo, kad 2 gr. nuovargio poveikis kognityvinei veiklai statistiškai reikšmingai nesumažėjo po namų pratimų programos (Z=-0,979; p = 0,327). Nors nuovargio poveikis kognityvinei veiklai po kineziterapijos procedūrų abiejuose grupėse sumažėjo, bet statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių nenustatyta (U=60,000; p=1,000) (12 pav.)

- p > 0,05 lyginant skirstinius

12 pav. 1 ir 2 grupės tiriamųjų kognityvinio nuovargio vertinimas prieš ir po KT procedūrų, vertinant Nuovargio pasireiškimo skale

Lyginant tarp grupių nuovargio poveikį fizinei veiklai prieš kineziterapijos procedūras - statistiškai reikšmingai nesiskyrė (U=59,000; p=0,974). Prieš kineziterapijos procedūras 1 grupėje tiriamųjų juntamo nuovargio poveikis fizinei veiklai buvo 21,50 (8 – 31; 21,60) balais, o po kineziterapijos procedūrų – 22 ( 4 – 29; 20) balais. Tai reiškia, kad 1 grupės nuovargio poveikis fizinei veiklai statistiškai reikšmingai nepakito po pusiausvyros lavinimo pratimų salėje (Z=- 1,132; p=0,258). 2 grupėje nuovargio poveikis fizinei veiklai prieš kineziterapijos procedūras buvo 22 (8 – 32; 21,58) balais, o po kineziterapijos procedūrų 22,50 (9 – 38; 22,33) balais. Tai rodo, kad 2 gr. nuovargio poveikis fizinei veiklai statistiškai reikšmingai nepakito po namų pratimų programos (Z=- 0,394; p=0,694) Nuovargio poveikis fizinei veiklai lyginant grupes statistiškai reikšmingai nesiskyrė po kineziterapijos procedūrų (U=51,500; p=0,582) (13 pav.)

- p > 0,05 lyginant skirstinius

13 pav. 1 ir 2 grupės tiriamųjų fizinio nuovargio vertinimas prieš ir po KT procedūrų, vertinant Nuovargio pasireiškimo skale

Lyginant tarp grupių nuovargio poveikį socialinei veiklai prieš kineziterapijos procedūras - statistiškai reikšmingai nesiskyrė (U=52,000; p=0,628). Prieš kineziterapijos procedūras 1 grupėje nuovargio poveikis socialinei veiklai buvo 35 (0 – 59; 35,20) balais, o po kineziterapijos procedūrų – 30,50 (6 – 58; 30,40) balais. Tai reiškia, kad 1 grupės nuovargio poveikis socialinei veiklai statistiškai reikšmingai nesumažėjo po pusiausvyros lavinimo pratimų salėje (Z=-1,604; p=0,109). 2 grupėje nuovargio poveikis socialinei veiklai prieš kineziterapijos procedūras buvo 31.50 (18 – 54; 33,67) balais, o po kineziterapijos procedūrų – 36,50 (15 – 70; 36,50) balais. Tai rodo, kad 2 gr. nuovargio poveikis socialinei veiklai statistiškai reikšmingai nepadidėjo po namų pratimų programos (Z=-0,039; p=0,969). Nuovargio poveikis socialinei veiklai lyginant grupes statistiškai reikšmingai nesiskyrė po kineziterapijos procedūrų (U=49,500; p=0,497) (14 pav.).

- p > 0,05 lyginant skirstinius

14 pav. 1 ir 2 grupės tiriamųjų socialinio nuovargio vertinimas prieš ir po KT procedūrų, vertinant Nuovargio pasireiškimo skale

Lyginant tarp grupių bendrą nuovargio poveikį visoms trims veiklos sritims (kognityvinei, fizinei ir socialinei veikloms) prieš kineziterapijos procedūras - statistiškai reikšmingai nesiskyrė (U=50,000; p=0,539). Paaiškėjo, kad 1 grupėje prieš kineziterapijos procedūras bendras nuovargis buvo įvertintas 69,50 (12-117; 73,20) balais, o po procedūrų 66,50 (17 – 117; 64,40) balais. Taigi bendras nuovargio poveikis visoms trims veiklos sritims po pusiausvyros lavinimo pratimų salėje statistiškai reikšmingai nesumažėjo (Z=-1,173; p=0,241). Antroje grupėje prieš kineziterapijos procedūras bendras nuovargis buvo įvertintas 66 (28 – 105; 66,83) balais, o po procedūrų 68 (29 – 143; 73) balais. Taigi, 2 grupės bendras nuovargio poveikis visoms trims veiklos sritims statistiškai reikšmingai nesumažėjo, netgi padidėjo po namų pratimų programos (Z=-0,196; p=0,844). Bendro nuovargio poveikis visoms trims veiklos sritims lyginant grupes po kineziterapijos procedūrų statistiškai reikšmingai nesiskyrė (U=53,500; p=0,674) (15 pav.).

- p > 0,05 lyginant skirstinius

15 pav. 1 ir 2 grupės tiriamųjų bendro nuovargio vertinimas prieš ir po KT procedūrų, vertinant Nuovargio pasireiškimo skale

Lyginant tarp grupių depresijos lygį prieš kineziterapijos procedūras - statistiškai reikšmingai nesiskyrė (U=42,000; p=0,254). Prieš kineziterapijos procedūras 1 grupėje tiriamųjų depresija buvo įvertinta 28 (7 – 64; 31) balais, o po procedūrų – 24,50 (8 – 69; 32,70) balais. Tai reiškia, kad 1 grupės depresijos lygis statistiškai reikšmingai nesumažėjo po pusiausvyros lavinimo pratimų salėje (Z=-0,512; p=0,609). Antroje grupėje depresija prieš kineziterapijos procedūras buvo įvertinta 18,50 (0 – 65; 22,75) balais, o po procedūrų 27 (3 – 41; 23,08) balais. Tai rodo, kad 2 gr. depresijos lygis padidėjo po namų pratimų programos, bet ne statistiškai reikšmingai. (Z=-0,039; p=0,969). Depresijos lygis lyginant grupes statistiškai reikšmingai nesiskyrė po kineziterapijos procedūrų (U=46,000; p=0,381) (16 pav.).

- p > 0,05 lyginant skirstinius

16 pav. 1 ir 2 grupės tiriamųjų depresijos vertinimas prieš ir po KT procedūrų, vertinant Burnso depresijos skale

Suskaičiavus Burnso depresijos skalės suminį balą galima buvo nustatyti ar sergantys IS sirgo depresija, jei taip tai kokio ji buvo sunkumo. Paaiškėjo, kad prieš kineziterapijos procedūras 1 grupėje iš 10 tiriamųjų: vidutine depresija turėjo 4 tiriamieji, lengva depresija - 2, sunkia depresija – 2 ir jautėsi nelaimingi – 2 tiriamieji. Po kineziterapijos procedūrų: vidutine depresija turėjo 2 tiriamieji, lengva - 5, sunkia - 2, o nelaimingas buvo tik 1 tiriamasis (17 pav.).

17 pav. 1 grupės tiriamųjų depresijos pasireiškimo sunkumas prieš ir po KT, vertinant Burnso depresijos skale

Vidutinė Lengva Sunki Nelaimingi Lengva Vidutinė Sunki Nelaimingas

Prieš kineziterapijos procedūras 2 grupėje iš 12 tiriamųjų: vidutine depresija turėjo 3, lengva - 5, sunkia - 1, nelaimingas - 1 ir 2 tiriamieji depresija nesirgo. Po kineziterapijos procedūrų: vidutine depresija turėjo 6 tiriamieji, lengva - 2 ir jautėsi nelaimingi – 4 tiriamieji (18 pav.).

18 pav. 2 grupės tiriamųjų depresijos pasireiškimo sunkumas prieš ir po KT, vertinant Burnso depresijos skale

Taigi, galime teigti, kad daugelis sergančiųjų IS, kurie dalyvavo šiame tyrime sirgo depresija. 1 grupės tiriamiesiems po kineziterapijos procedūrų depresija sumažėjo, o 2 grupės tiriamiesiems atvirkščiai po kineziterapijos procedūrų depresija dar labiau pasunkėjo.

Apskaičiavus 1 ir 2 grupės po taikytų kineziterapijos procedūrų tarpusavio ryšius tarp pusiausvyros, nuovargio ir depresijos. Paaiškėjo, kad pusiausvyra nekoreliuoja su nuovargio sukeliamų poveikių kognityvinei (r=-0,167; p=0,457), fizinei (r=-0,325; p=0,139) ir socialinei (-0,328; p=0,136) veiklomis. Pusiausvyra taip pat nekoreliuoja su bendru nuovargio pojūčiu (r=-0,270; p=0,224). Taip pat nenustatyta koreliacija tarp pusiausvyros ir depresijos (r=0,089; p=0,692).

Įdomu tai, kad nuovargio poveikis kognityvinei, fizinei ir socialinei veiklai tarpusavyje šios veiklos viena su kita koreliuoja ir kiekviena iš veiklų turi įtakos bendram nuovargio pojūčiui.

Tarp tiriamųjų, sergančiųjų IS, nuovargio poveikio kognityvinei veiklai ir fizinei veiklai nustatytas stiprus tiesioginės koreliacijos ryšys (r=0,829; p<0,001). Matoma, kad didėjant kognityviniam nuovargiui prastėja ir tiriamųjų, sergančių IS, fizinė veikla (19 pav.)

Lengva Vidutinė Nėra Nelaimingas Sunki Vidutinė Nelaimingi Lengva