LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJOS
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
DIENINöS MAGISTRANTŪROS STUDIJOS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ IR INFORMATIKOS KATEDRA
Agnius Atstopas
ŠUNŲ LAIKYTOJŲ POŽIŪRIO Į AUGINTINIŲ
GEROVĘ TYRIMAS
Magistro darbas
Darbo vadov÷: Dr. S. Kerzien÷
Magistro darbas atliktas 2008 – 2010 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Socialinių mokslų ir informatikos katedroje.
Magistro darbą paruoš÷: Agnius Atstopas
(parašas)
Magistro darbo vadovas: dr. Sigita Kerzien÷ (LVA Socialinių mokslų ir informatikos katedra)
(parašas)
Recenzentas (ai): . . .
TURINYS
1 ĮVADAS 4
2 LITERATŪROS APŽVALGA 6
2.1 Gyvūnų ryšys su žmogumi 6
2.2 Šuns laikymas ir priežiūra 7
2.3 Šuns laikymas bute 7
2.4 Šuns laikymas lauke 8
2.5 Šuns laikymas voljere 9
2.6 Produktai, naudojami šunų š÷rimui 9
2.7 Šunų virškinimo fermentai 11
2.8 Šunų augintojų abejingumo pasekm÷s 12
2.8.1 Įvairios ligos 12
2.8.2 Alergija pašarui 12
2.8.3 Nutukimas 14
2.8.4 Šunų dantų apnašos 15
2.8.5 Alergija 17
3 TYRIMO METODIKA 20
4 TYRIMO REZULTATAI 21
4.1 Šunų pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir veisles 21
4.2 Respondentų pasiskirstymo apžvalga 22
4.3 Šunų laikymo sąlygos ir š÷rimas 25
4.4 Šunų priežiūra ir sveikata 27
4.5 Laikytojų požiūrio į ryšio tarp šuns ir žmogaus saugumą analiz÷ 29
5. IŠVADOS 33
SANTRAUKA 34
SUMMARY 35
1. ĮVADAS
Nuo seniausių laikų gyvūnai atlieka reikšmingą vaidmenį mūsų papročiuose, legendose ir religijoje. Primityvūs žmon÷s kažkada pasteb÷jo, kad žmogaus ir gyvūno ryšys yra labai svarbus jų išgyvenimui, tod÷l naminių gyvun÷lių laikymas buvo dažnas reiškinys medžiokle besiverčiančiose bendruomen÷se (National Institute of Health [NIH], 1987). Gyvūnų jaukinimas, kuris prasidejo prieš daugiau nei 12000 metų, tęsiasi ir dabar kaip žmonių ir gyvūnų gyvenimas kartu, bendravimas ir gilus poveikis vienas kito socialinei erdvei (Young, 1985). Naminių gyvūn÷lių laikymas gali atstoti daugelį nepatenkintų poreikių miesto gyventojams: intymumo, rūpinimosi ir kontakto su gamta.
Augintiniai, naminiai gyvūn÷liai (pets) arba gyvun÷liai-kompanionai (companion animals), sakoma, yra geriausi žmogaus draugai. Iki pastarųjų kelių dešimtmečių beveik nebuvo rimtų tyrimų apie naminių gyvun÷lių efektą jų šeimininkų sveikatai. Ir šitaip, deja, nepaisoma fakto, kad jie jau nuo seniausių amžių yra žmogaus gyvenimo dalis ir jų teikiama nauda yra žinoma mažiausiai 200 metų (Davis, Cheeke, 1998).
Per paskutiniąsias kelias dekadas žmonių požiūris į naminius gyvūn÷lius iš esm÷s pasikeit÷. Žodis „augintinis“ šiuo metu reiškia „gyvūną, kuris yra laikomas visų pirma d÷l socialinių ir emocinių priežasčių, o ne ekonominių galimybių“ (Serpell, Paul, 1994). Viena iš reikšmingesnių augintinio charakteristikų, priešingai kitiems naminiams gyvuliams, yra abejingumas galimai komercinei naudai (Meyer, Pakur, 1999). Daugumos kitų naminių gyvulių vert÷ matuojama jų teikiama praktiška ekonomine nauda. Naminio gyvūn÷lio laikymo vert÷ dažniausiai priskiriama ryšiui tarp jo ir šeimininko. Gerai, kai tas ryšys yra abipusis ir žmogus nepamiršta gyvūno poreikių.
Darbo tikslas: ištirti smulkiųjų gyvūnų laikytojų požiūrį į namuose laikomų šunų gerovę. Darbo uždaviniai:
• aptarti šunų laikymo, priežiūros, ryšio tarp šuns ir žmogaus ypatumus;
• remiantis atlikta apklausa įvertinti šunų laikytojų požiūrio į šunų gerovę skirtumus; • įvertinti veiksnius, lemiančius skirtingą požiūrį į šuns priežiūrą.
Tyrimo objektas – anketin÷s apklausos budu pareikštas šunų laikytojų požiūris į šunų gerov÷s problemas.
• literatūros apie šunų laikymo, priežiūros, ryšio tarp šuns ir žmogaus problemas analiz÷;
• šunų laikytojų nuomon÷s tyrimo anketos parengimas; • apklausos vykdymas;
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1 Gyvūnų ryšys su žmogumi
Naminių gyvūnų laikymo privalumai derinami su sveikatos gerinimo ir ligų prevencijos punktais, pamin÷tais programoje Healthy People 2000. Šie punktai apima: 1) fizinio aktyvumo didinimą ir 2) psichines sveikatos gerinimą bei psichinių sutrikimų prevenciją (Jennings, 1997).
Literatūroje galima atrasti daugybę prieštaringų tyrimų, kuriuose nagrin÷jamas gyvūnų -kompanionų poveikis jų šeimininkų sveikatai. Ryšiai tarp augintinių ir jų šeimininkų, sveikatos ir gerov÷s nustatymo skal÷s, analiz÷s metodai, išvados – visa tai skiriasi. Tyrimų ataskaitų apimtis varijuoja nuo mažų stebejimų iki didžiulių epidemiologinių tyrimų. Nors dažniausiai aprašomojoje literatūroje vardijami gyvūnų laikymo teikiami privalumai, tačiau didel÷s apimties analitin÷s studijos pateikia prieštaringų ir netgi paneigiančių duomenų. Tyrimų duomenys labiau informatyvūs ir mažiau prieštaringi, kai apibendrinamos išvados apie demografinių ir socialinių kintamųjų ryšį su naminių gyvūnų laikymu. Pavyzdžiui, daugelyje šaltinių naminių gyvūnų šeimininkai apibūdinti kaip jaunesni, gyvena santuokoje ir turintys vaikų palyginus su gyvūn÷lių nelaikančiaisiais (American Veterinary Medical Association,1993; McHarg, Baldock, Headey ir Robinson,1995).
Daugelis tyrimų parod÷, kad naminiai gyvūnai gali sumažinti kraujospūdį, cholesterolio ir trigliceridų kiekį – didžiausius širdies ligų rizikos faktorius (Larsen, Lingaas, 1997; Beck, Meyers, 1996).
Buvo bandymų nustatyti naminių gyvūnų laikymo įtaką ju šeimininkų valgymo įpročiams ir medžiagų apykaitai. Antropometrinių ir biocheminių duomenų analiz÷ leido daryti išvadą, kad, nors valgymo įpročiai reikšmingai nesiskiria nuo gyvūnų nelaikančių asmenų įpročių, tačiau augintinių šeimininkų medžiagų apykaita yra geresn÷ nei jų neturinčiųjų (Dembicki, Anderson, 1996).
Amerikos Gyvūnų globos asociacija (American Animal Hospital Association (AAHA) (2001) savo tyrime atskleid÷, kad dauguma laikančiųjų naminius gyvūnus mano, kad jie sumažina stresą ir geriną psichinę sveikatą.
autonomija, dominavimas, agresija (Kidd, Kidd, 1980), nepriklausomyb÷ ir savirealizacija (Kidd, Feldmann, 1981), patikimumas, saviraiška ir socialumas (Kidd, Kelley, Kidd 1983). Tyrimais, išsamiau nagrin÷jančiais psichin÷s sveikatos ryšius su gyvūnų laikymu, dažniausiai gilinamasi į tokias problemas, kaip: depresija (Akiyama, Holtzman, Britz, 1986; Bolin, 1987; Friedman, Katcher, Lynch, Thomas, 1980), nerimas (Friedman ir kt., 1980), vienišumo jausmas ir emocinis išsekimas (Garrity, Stallones, Marx, Johnson, 1989; Goldmeier 1986), pasitenkinimas ir gera psichin÷ savijauta (Lago, Delaney, Miller, Grill, 1989; Ory, Goldberg, 1983; Salmon, Salmon, 1983).
Taigi, vieniems naminiai gyvun÷liai suteikia progų susitikti su žmon÷mis, kitiems – galimybę būti vieniems nebūnant vienišiems. E. Friedmann ir jo kolegos (1983) padar÷ išvadą, kad žmogus apsikeisti jausmais ir d÷mesiu su augintiniu gali tiek žodiniame, tiek nežodiniame lygmenyje. Neverbalin÷ draugyst÷ su augintiniu gali būti atsipalaidavimo šaltinis, tuo tarpu draugyst÷ su kitu žmogumi, pasireiškianti dažniausiai žodiniu bendravimu, tokiam atsipalaidavimui nesudaro sąlygų. (Jennings, 1997).
2.2 Šuns laikymas ir priežiūra
Norint, kad šuo būtų sveikas ir darbingas, reikia žinoti, kas jam naudinga ir žalinga. Didelę įtaką šuns organizmui turi oras. Ilgas buvimas ankštame, blogai v÷dinamame kambaryje ar dulk÷tose, užterštose patalpose šunį veikia neigiamai. Didelį poveikį šunims turi klimatas. Jei žiemos ilgos ir šaltos, tos pačios veisl÷s šuns kailis bus ilgesnis, su tankia pavilne, o karšto ir sauso klimato zonoje - trumpesnis, kartais net be paviln÷s. Šaltu ir dr÷gnu oru šuo netenka daug šilumos. Jei tokiu oru jis nejud÷s, gali apšalti kūną arba net sušalti.
Saul÷tą dieną šuo gali gauti saul÷s smūgį, o karštyje, jei nejud÷s - šiluminį. Bute gyvenantys šunys daug jautresni šalčiui, peršalimui. Pervežant šunį iš šilto klimato į šaltą, rekomenduotina palaikyti jį keletą dienų vidutinio klimato juostoje arba bent patalpoje, kol aklimatizuosis.
2.3 Šuns laikymas bute
grindimis ir virtuv÷je, kur gaminamas maistas, sklinda įvairūs kvapai bei dažnai valgo šeimos nariai. (www.bimas.lt/lggd/images/pages/laikymas_bute.html)
Jei šuo yra agresyvios veisl÷s, jis turi būti laikomas uždaroje patalpoje, kur neįeina svetimi žmon÷s. Ypač pavojinga tokį šunį laikyti vestibiulyje ar koridoriuje.
Suaugusio šuns gultas gali būti sena sofa, kušet÷ ar senas fotelis. Mažam šuniukui geriausia sukalti iš lentelių r÷mą, panašų į rašomojo stalo stalčių ir apkalti jo paviršių brezentu ar storu audiniu. Ant tokio gulto šuo nešus. (www.bimas.lt/lggd/images/pages/laikymas_bute.html)
Bute laikomam šuniukui, o dažnai - ir suaugusiam šuniui pažaisti dedame pagaliukų, guminių žaislų, dirbtinių kaulų, kad jis tur÷tų užsi÷mimą ir gal÷tų griaužti. Tai ypač svarbu dantų pasikeitimo laikotarpyje. Jei šunelis netur÷s tokiu metu ką graužti, tai nukent÷s stalo ar k÷d÷s kojos, durys ar net palang÷s. (www.bimas.lt/lggd/images/pages/laikymas_bute.html)
2.4 Šuns laikymas lauke
Laikyti šunį lauke galima keturiais būdais. Jei sodyba aptverta gera aukšta tvora su betoniniais pamatais (tuomet šuo neišsikas landos), tokiame kieme šuo gali b÷gioti palaidas. Būtina sąlyga - rakinami ir naktį apšviesti vartai. Ant jų turi būti užrašas "Kieme palaidas šuo" ar ženklas su šuns siluetu.( www.bimas.lt/lggd/suns_laikymas_ir_prieziura.php)
Antrasis laikymo būdas - šuo pririšamas prie būdos. Tai labai įprastas šuns laikymo būdas, tik kiek pavojingas, nes šeimininkas dažnai nepastebi, kad grandin÷, prie kurios pririštas šuo, jau nusid÷v÷jusi ir gyvūnas dažnai ją nutraukia. Jei rišamas didelis, agresyvus šuo, tai grandinę reikia keisti žymiai dažniau, bent kartą per šešis m÷nesius. Būda turi būti medin÷, pagaminta iš dviejų sluoksnių lentų su šiltu užpildu ir apkalta skarda. Vidutinio dydžio šuniui daroma ovalo formos, 50x30 cm dydžio, 20 cm pakelta nuo grindų lygio landa.Vokiečių aviganio dydžio šuns būdos ilgis - apie 120 cm, plotis - 80 cm, aukštis - 90 cm. Jei padarysime labai didelę būdą, tai šuo žiemą jos neprisišildys ir jam bus labai šalta, ypač naktį ir prieš saul÷s tek÷jimą.
Būdos stogas daromas dvišlaitis ar vienšlaitis, apkalamas skarda. Žiemą į būdą reikia d÷ti šiaudų ar šieno, kad šuneliui būtų šilčiau. Prie būdos dedamas medinis skydas, kad žiemą šuo negul÷tų ant žem÷s ar betono. .( www.bimas.lt/lggd/suns_laikymas_ir_prieziura.php)
2.5 Šuns laikymas voljere
Dvi gretimos voljero sienos daromos iš medžio ar mūro (tokiu būdu šuniui padaroma užuov÷ja), o priešingos - iš metalinio tinklo ar armatūros strypų. Būdą dedame uždarų sienų kampe taip, kad šuo laisvai gal÷tų apib÷gti apie būdą. Žiemą, kai labai šalta, šuo šitaip b÷giodamas sušyla. Voljerą geriausia gaminti su stogu ir medin÷mis grindimis. Jei grindys cementin÷s, tai prie būdos reikia pad÷ti medinį skydą, kad šuo negul÷tų ant betono. Ilgas šuns gul÷jimas ant betono ar asfalto sukelia sąnarių ligas, ypač senatv÷je. .(www.bimas.lt/lggd/suns_laikymas_ir_prieziura.php)
Jei voljere gyvena patinas, reiktų parinkti vietą stulpui, prie kurio šuo gal÷tų pakelti koją - atlikti savo gamtinį reikalą. Jei tokio stulpo nebus, gyvūnas visą laiką ieškos tam patogios vietos. (http://gyvunai.penki.lt/default.aspx?Lang=LT&Element=Animals&IMAction=ViewArticles&T opicID=6)
2.6 Produktai, naudojami šunų š÷rimui
Kasdien šuns organizmas turi gauti pakankamai baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių druskų, vitaminų, kitų biologiškai aktyvių medžiagų bei vandens. Pažeidus š÷rimo r÷žimą, nusilpsta šuns organizmas, sumaž÷ja darbingumas ir atsparumas ligoms. Permaitinimas irgi kenkia sveikatai. Šuo pasidaro riebus, tingus, nejudrus, jautresnis ligoms (Masilionis, 2002).
Tinkamas šuns š÷rimas yra toks, kai organizmas kasdien gauna pakankamą kiekį maisto medžiagų, vitaminų bei mineralinių medžiagų, reikalingų palaikyti normalų gyvybingumą ir gerą darbingumą (Masilionis, 2002).
Pagrindiniai šuns š÷rimo produktai: m÷sa, gyvuliniai riebalai, kruopos, daržov÷s bei druska. Šuniukams, jauniems šunims, sukergtoms ir laktuojančioms kal÷ms reikia duoti ir pieno. Be min÷tų produktų, šunims galima duoti jūrų žuvies, duonos, m÷sos konservų, varšk÷s ir stalo atliekų (Masilionis, 2002).
darbingumas, pablog÷ja reg÷jimas ir t.t. Taigi šunis reikia reguliariai šerti šviežia m÷sa (Masilionis, 2002).
Gyvuliniai riebalai. Tinka visi gyvuliniai riebalai, bet labiausiai lydytas jautienos lajus. Šie riebalai labai kaloringas produktas, šuns organizmas jį gerai pasisavina (Masilionis 2002).
Kruopos. Labiausiai tinka avižin÷s kruopos arba dribsniai. Avižines ir miežines kruopas geriau naudoti stambiai sumaltas, nes geriau suvirškinamos. Pupos, žirniai ar kukurūzai nerekomenduojami (Masilionis, 2002).
Bulv÷s ir daržov÷s. Kopūstai, morkos, burok÷liai, salotos – kasdienis šuns maistas. Tai pagrindinis vitaminų ir angliavandenių šaltinis (Masilionis, 2002).
Žuvis. Turi daug baltymų, gerai organizmo pasisavinama, iš dalies pakeičia m÷są. Prie žuvies pripratinamas palaipsniui, tik reikia steb÷ti, kad į maistą nepatektų stambių žuvų kaulų, nes šuo gali užspringti (Masilionis, 2002).
Žuvų taukai. Tai vitaminų šaltinis mažiems ir jauniems šuniukams (Masilionis, 2002). Varšk÷. Turi daug baltymų, šuns organizmo gerai pasisavinama. Rekomenduojama šerti šuniukus ir jaunus šunis (Masilionis, 2002).
Kiaušiniai. Tinkami šuniukams šerti, labai kaloringas pašaras (Masilionis, 2002).
Kraujas. Imunoglobulinai, lizocimas, biologiškai aktyvūs peptidai, nukleotidai, įvairūs (ypač lytiniai) hormonai ir daugyb÷ įvairiausių fermentų – visos išvardytos medžiagos yra baltymai, kurie dažniausiai aptinkami leukocituose ir kraujo plazmoje. Tod÷l ypač svarbu, kad gyvūnai būtų šeriami termiškai neapdorotais, pakankamai šviežiais produktais ir gautų šviežio kraujo. Svarbu žinoti, kad pl÷šrūnai termiškai apdorotą m÷są virškina 5-15 proc. prasčiau negu žalią. M÷soje ir vidaus organuose, kai šie švieži ir su krauju, yra daug imunoglobulinų, teigiamai veikiančių sveiko ir sergančio šuns organizmą. Didel÷ biologiškai aktyvių medžiagų dalis nepakitusi pereina iš žarnyno tiesiai į šuns kraują. Net ir svetimi (t.y. kitos rūšies gyvūnų) imunoglobulinai gali nukenksminti patologijos neš÷jus tiek pačiame žarnyne, tiek vidaus organuose ir kraujyje. Tai ypač svarbu šuniukams ir jauniems šunims, kurių imunitetas dar nestiprus. Kačiukai ir šuniukai su÷da santykinai daugiau m÷sos negu būtinų imunoglobulinų (Popovas, 2001; Kubilien÷, 2002).
Tai ekonomiškai apsimokantis produktas: vienas kilogramas sauso kraujo lengvai pakeičia penkis kilogramus m÷soje esančių proteinų. Sauso kraujo norma suaugusiam šuniui – 2-2,5 g vienam kilogramui gyvos mas÷s. Norma didesn÷ mažiems šuniukams – 2–5 g vienam kilogramui gyvos mas÷s (http://www.vepro.blister.ru).
Duona. Jos suaugusiam šuniui kasdien galima duoti po 300g, rekomenduojama gerai iškepta kvietin÷ ir rugin÷ duona (Masilionis, 2002).
Maisto atliekos. Šunys mielai ÷da sriubas, košes ir kitas pirmųjų bei antrųjų patiekalų atliekas. Tik reikia žiūr÷ti, kad maiste nebūtų aštrių kaulų. Nepatartina šunų šerti sūriu maistu, nes organizmas gali apsinuodyti druska (Masilionis, 2002).
Produktai turi būti švieži ir kokybiški. Populiarūs yra ir sausi pašarai šunims. Jie yra subalansuoti ir skiriami įvairaus amžiaus šuneliams, suaugusiems šunims, kal÷ms. Šeriant sausais pašarais, bent du kartus per savaitę rekomenduojama duoti žalios m÷sos, nes šuo iš prigimties m÷s÷dis. Kokybiški ir, svarbiausia, švieži m÷sos produktai padeda išvengti patogenin÷s mikrofloros sukeliamų žarnyno ir virškinamojo trakto ligų. Po ūmių skrandžio ir žarnyno infekcijų sveikstantiems gyvūnams švieži m÷sos produktai yra dietinis gydomasis pašaras, nes juose yra ne tik maksimalus vitaminų kiekis, bet ir natūralių biologiškai aktyvių medžiagų, puikiai gydančių pažeistas gleivines. Žalia m÷sa puikiai įsisavinama. Tai labai svarbu, nes po ligos gyvūnų virškinimas būna sutrikęs. Žalia m÷sa puikiai skatina virškinimo fermentų išsiskyrimą, o į termiškai apdorotą (virtą, keptą ir t.t.) m÷są šie fermentai prasiskverbia daug prasčiau (Masilionis, 2002).
2.7 Šunų virškinimo fermentai
Virškinimo fermentai padeda suskaidyti maisto medžiagas į tokias, kurios yra lengviau asimiliuojamos (absorbuojamos). Šiais fermentais maisto papildai aprūpinami kartu su mielių bei gyvųjų bakterijų kultūromis. Komerciniuose pašaruose n÷ra papildų su virškinimo fermentais ir tai sumažina maisto medžiagų suskaidymą virškinimo trakte, taip apsunkindami virškinimą. (http://www.marvistavet.com/html/body_food_allergies.html).
suskaidytos ir tai gali būti alerginių reakcijų priežastimi (http://www.marvistavet.com/html/body_food_allergies.html).
Dujų skyrimasis, blogas kvapas iš burnos, svorio netekimas ir nesugeb÷jimas priaugti gali būti d÷l virškinimo fermentų trūkumo. Kai kurie šunys ÷da savo išmatas, stengdamiesi įgyti mastinių medžiagų, kurių negali įsisavinti
(http://www.marvistavet.com/html/body_food_allergies.html).
2.8 Šunų augintojų abejingumo pasekm÷s
2.8.1 Įvairios ligos
Gyvūno būsenos įvertinimas turi būti kompleksinis. Sutrikusios medžiagų apykaitos požymiai: ašarojančios akys, pūlingos išskyros, neparazitin÷s etiologijos, otitas, intensyviai susidarančios dantų apnašos, nemalonus kvapas iš nasrų, odos žaizdel÷s ir niežulys, nuplikimas.
Būtina atsiminti: kuo labiau veisl÷ savo fenotipu ir genotipu skiriasi nuo pradin÷s formos (vilko), tuo neatsparesn÷ įvairiems susirgimams. Purios, dr÷gnos konstitucijos šunys labiau linkę sirgti medžiagų apykaitos ligomis. Bendras ekologin÷s pad÷ties blog÷jimas taip pat didina diatezinių ir alerginių susirgimų tikimybę. Įtaką daro ir nervų sistema (šuns jautrumas dirgikliams, temperamentas ir kt.). Be to, polinkis į medžiagų apykaitos susirgimus dažnai genetiškai paveldimas – į šį faktorių veis÷jai taip pat tur÷tų atkreipti d÷mesį.
(http://gyvunai.penki.lt/default.aspx?Lang=LT&Element=Animals&IMAction=ViewArticles&T opicID=21).
2.8.2 Alergija pašarui
Baltymai organizme suskaidomi iki aminorūgščių. Tai vieninteliai baltymų skilimo produktai, galintys prasiskverbti pro žarnų sienelę ir patekti į kraują. Kartais į kraują patenka tik iš dalies arba visiškai nesuskaidyti baltymai. Jiems organizmas gali būti labai jautrus. Vadinasi, tokiam baltymui dar kartą patekus į kraują, organizme vyksta liguista reakcija, d÷l kurios pažeidžiama oda ir sutrinka žarnyno veikla. Medžiagos, sukeliančios tokias alergines reakcijas, vadinamos alergenais (Januškevičius, 2006).
Didžiausias kūno organas, kurio mas÷ sudaro nuo 12 iki 24 proc. visos kūno mas÷s, yra oda. Ji atlieka daugybę funkcijų, o tuo metu, kada intensyviai auga plaukai, gali suvartoti iki 30 proc. dienos baltymų davinio. Fiziologin÷ms reikm÷ms patenkinti labai svarbu, kad organizmas gautų pakankamai reikiamų medžiagų. D÷l jų trūkumo gali prasid÷ti daugelis ligų. Be to, d÷l nesubalansuotos mitybos ar absoliutaus maisto medžiagų trūkumo maistin÷ dermatoz÷ taip pat gali pasireikšti pašaro netoleravimu arba alergija (Januškevičius, 2006).
Atsakomosios odos reakcijos į maisto medžiagas požymiai gali būti imuniniai, kai padid÷ja odos jautrumas, arba neimuniniai, kai netoleruojamas pašaras. Alergiją dažniausiai sukelia jautiena, pieno produktai, kiauliena, paukštiena, kviečiai, kiaušiniai, kukurūzai ir soja. Pasitaiko alergija arklienai, avienai, makaronams, bulv÷ms, triušienai, kalakutienai, ryžiams, avižoms bei įvairiems sausiems ir konservuotiems pašarams (Januškevičius, 2006).
Pagrindinis alergijos požymis - stiprus niežulys, nesusijęs su metų laiku. Niež÷ti gali bet kurią kūno vietą, dažniausiai ausis, letenas, pažastis ir kirkšnis. Alergijos pašarui komplikacija – antrin÷ bakterin÷ arba mieliagrybių infekcija bei sebor÷ja. 10-15 proc. alergija sergančių šunų kartu pažeidžiamas ir virškinimo traktas, kai šuo viduriuoja, vemia, jį vargina diegliai, o maždaug 97 proc. šunų pastebimi požymiai, susiję vien su odos pažeidimais (Januškevičius, 2006; Kabašinskien÷, VETinfo, 2003).
Alergija ne visuomet būna susijusi su pasikeitusiu racionu. Apie 68 proc. šunų klinikiniai ligos požymiai pasireiškia tik po dviejų metų. Manoma, kad egzistuoja ir genetinis faktorius, d÷l kurio padid÷ja šuns jautrumas pašare esantiems alergenams. Alergija pašarui dažniausiai diagnozuojama Labradoro retriveriams, kokerspanieliams, koliams, šnauceriams, šarp÷jams, baltiesiems terjerams, taksams, bokseriams, dalmatinams, jorkšyro terjerams ir auksaspalviams retriveriams (Januškevičius, 2006).
Alergijos pašarui nepavyksta nustatyti jokiais tyrimais. Tai tik pastovus steb÷jimas, koks pašaras suk÷l÷ alergiją. Įtarus alergiją, skiriama hipoalergin÷ dieta. Alergiški šunys gali būti šeriami ir specialiu pašaru, kurių pasirinkimas yra labai didelis. Jeigu galima laikytis hipoalergin÷s dietos, galima vartoti vaistus, o patikimiausias alergijos pašarui nustatymo būdas – pašaro analiz÷s bandymas (Januškevičius, 2006).
2.8.3 Nutukimas
Nutukimu vadiname perteklinį riebalų atsid÷jimą, kuris kenkia gyvūno sveikatai. Ši būsena lengvai nustatoma pagal šuns išvaizdą. Polinkį nutukti turi mažai aktyvūs, kastruoti šunys, taip pat kai kurių veislių atstovai.
(http://gyvunai.penki.lt/default.aspx?Lang=LT&Element=Animals&TopicID=23&IMAction=Vie wArticle&ArticleID=17&SearchTXT=)
Jeigu šuo d÷l kažkokių priežasčių linkęs tukti, jam reikia paskirti atitinkamą racioną. Kovoti su nutukimu yra labai sunku: šuo, pratęs ÷sti skanų maistą, gali ne÷sti mažai kaloringo ÷dalo. Šeimininkai, aišku, negali žiūr÷ti į „alkano“ gyvūno kančias, duoda jam ko nors skanaus, ir jokia dieta nepadeda. Vis d÷lto nutukimas sukelia kai kurias ligas ir trumpina šuns gyvenimą.
1 pav. Labradorų veisl÷s šuo, sveriantis 70 kg
šeimininkai retai skaičiuoja tokio raciono kaloringumą, nutukimas vystosi daug dažniau.
(http://gyvunai.penki.lt/default.aspx?Lang=LT&Element=Animals&TopicID=23&IMAction=Vie wArticle&ArticleID=17&SearchTXT=)
Geriausias nutukimo gydymo būdas – jo prevencija. Jeigu tai daryti v÷lu ir antsvoris didesnis nei 20 proc. už idealų svorį, paskiriama bado dieta ir mažo kaloringumo maistas. Jeigu duosite šuniui 2/3 ar net pusę jo įprasto raciono, tai patikimai sumažins jo svorį. Galima vartoti mažo kaloringumo paruoštą ÷dalą. Svorio kitimas gali būti dvejopas: nutukimas ir išsekimas.
1 lentel÷. Įvertinant fiziologinę šuns būklę galima remtis lentel÷je pateiktais duomenimis. Išsekęs šuo 20 proc. mažiau
optimalaus svorio
Gerai pastebimi šonkaulių, stuburo, dubens kaulai; raumenų tūris sumaž÷jęs; krūtinkaulio riebalai neapčiuopiami.
Liesas šuo 10-20 proc. mažiau optimalaus svorio
Pastebimi šonkauliai, šonkaulių viršūn÷s, dubens kaulai; krūtinkaulio riebalai
neapčiuopiami; ant pilvo šioks toks riebalų sluoksnis.
Idealus šuo Šonkauliai ir stuburas nepastebimi, sunkiai
apčiuopiami; ant krūtin÷s plonas riebalų sluoksnis; talija pastebima.
Antsvoris 10-20 proc. daugiau optimalaus svorio
Šonkauliai ir stuburas apčiuopiami sunkiai; talijos n÷ra; ryškus riebalų sluoksnis ant stuburo ir uodegos pagrindo; pilvas pastor÷jęs ir šiek tiek nukaręs. Nutukimas 20 proc. daugiau
optimalaus svorio
Pastebimas riebalų sluoksnis ant krūtin÷s, stuburo ir uodegos pagrindo; akivaizdžiai nukaręs pilvas.
(http://gyvunai.penki.lt/default.aspx?Lang=LT&Element=Animals&TopicID=23&IMAction=Vie wArticle&ArticleID=17&SearchTXT=)
2.8.4 Šunų dantų apnašos
Nustatyta, kad mažų veislių šunys ne tokie atsparūs dantų ligoms, kaip didieji šunys. Mažų šunų dantys yra stamboki, per dideli mažai burnai, auga susigrūdę, tod÷l ant jų greičiau kaupiasi bakterijos. Šunys, kurių lūpos didel÷s, nukabę, kurie gausiai seil÷jasi, taip pat labiau kenčia nuo dantų apnašų (http://www.augintinis.lt/modules.php?name=Straipsniai&file= article&sid=2).
Norint išvengti dantų ligų, mažą šuniuką reikia įpratinti, kad šiam reguliariai bus valomi dantys. Valoma specialia dantų pasta ir šepet÷liu. Labai jautriems šunims valoma sumirkius šepet÷lį į m÷sos sultinį. Dantys valosi ir natūraliai, kai šuo kramto ÷dalą. Štai pramoniniu būdu pagamintas sausas ÷dalas (traškučiai) arba specialūs gardumynai gerai masažuoja dantenas, padeda apsisaugoti nuo uždegimo, blogo burnos kvapo. Žalios morkos ir kitos daržov÷s taip pat veikia kaip dantų šepet÷lis, bet ne visi šunys jas m÷gsta (http://www.augintinis.lt/modules.php?name=Straipsniai&file=article&sid=2).
2 pav. Vokiečių aviganis 3m. amžiaus su dantų akmenimis
3 pav. Dantų valymas sausu pašaru
Jei šersime sausais pašarais ir m÷sa bei kaulais, dantų ligos žymiai sumaž÷s. Šiuo metu rinkoje pasirod÷ pašaras skirtas dantų akmenims valyti; tai pagalba, bet ne išeitis. Patartina pakeisti įprastą į mažiau problemų dantims sukeliantį pašarą, tačiau prieš tai reikia pašalinti esamas dantų problemas.
15 25 40 20 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 P r o c e n ta i
Aukštos energetin÷s vert÷s pramoniniai pašarai
Vidutin÷s energetin÷s vert÷s pramoniniai pašarai
Žemos energetin÷s vert÷s pramoniniai pašarai Namų sąlygomis ruoštas pašaras
4 pav. Dantų ir dantenų pakitimai d÷l pašaro kokyb÷s
Šunims, šeriamiems aukštos kokyb÷s pramoniniais pašarais, dantų ir dantenų pakitimai atsiranda žymiai rečiau (tik 10 proc.), o žemos kokyb÷s pramoniniais pašarais – pakitimų tikimyb÷ padid÷ja iki 45 proc. (4 pav.). Namų sąlygomis ruoštu ÷dalu šertų šunų dantų ir dantenų pakitimai pasitaiko 20 proc. šunų, daugiausia d÷l šeimininkų nežinojimo. Jei šeimininkai skirtų daugiau d÷mesio šunų dantims, šių problemų pasitaikytų žymiai rečiau. (http://www.augintinis.lt/modules.php?name=Straipsniai&file=article&sid=2).
2.8.5 Alergija
terjerai, dobermanai, anglų buldogai, prancūzų buldogai, auksaspalviai retriveriai, bokseriai, čiau čiau, mopsai, Neapolio mastinai, Jorkšyro terjerai, Maltos bišonai ir kiti.
Alergija dažniausiai pasireiškia 1,5–5 metų amžiaus šunims. Tačiau yra alerginių formų kurios yra nepastebimos, o po truputį vystosi ir pasireiškia stipriais simptomais. Taip pat didel÷ problema, kad žmogus neatkreipia d÷mesio į pirminius požymius, d÷l paprasčiausios alergin÷s reakcijos gali išsivystyti ir kandidamikoz÷. Ši liga atsiranda d÷l įvairių odos, dantenų, gleivinių pažeidimų.
5 pav. Alergin÷s reakcijos į pašarą pilvo srityje bokserio veisl÷s šuniui
6 pav. Alergin÷ reakcija ausyje
7 pav. Odos testas, atliekant 61 injekciją (4 kontrol÷ ir 57 antigenai)
10 25 45 20 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 P r o c e n ta i
Aukštos energetin÷s vert÷s pramoniniai pašarai
Vidutin÷s energetin÷s vert÷s pramoniniai pašarai
Žemos energetin÷s vert÷s pramoniniai pašarai Namų sąlygomis ruoštas pašaras
3. TYRIMO METODIKA
Magistratūros darbas atliktas 2008 - 2010 metais Lietuvos Veterinarijos akademijoje Gyvulininkyst÷s technologijos fakultete, Socialinių mokslų ir informatikos katedroje.
Tyrimo duomenys buvo rinkti anketin÷s apklausos būdu. Šis apklausos metodas reikalauja mažiausiai laiko ir sąnaudų, leidžia surinkti informaciją iš daugelio tiriamųjų, leidžia tyrimo organizatoriui konsultuoti respondentus (iškilus būtinybei) ir užtikrina labai aukštą anketų grąžinimo lygį.
Apklausai parengta 27 klausimų anketa (1 priedas). Atsitiktin÷s atrankos būdu buvo apklausti 155 Kauno miesto ir rajono šunų laikytojai, gyvenantys nuosavose valdose ir daugiabučiuose. Šešiose anketose buvo atsakyti ne visi klausimai, tod÷l jų atsakymų neanalizavome.
4. TYRIMO REZULTATAI
4.1 Šunų pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir veisles
Apklaustieji respondentai daugiausiai laik÷ vokiečių aviganių (12,08 %) (2 lentel÷) , tai bene pati populiariausia veisl÷ Lietuvoje ir kitoe šalyse. Vokiečių aviganių populiarumą galima susieti su jų geb÷jimu prisitaikyti prie įvairių sąlygų, jis lengvai dresuojamas, paklusnus, tinkantis tiek bendravimui, tiek apsaugai, lengvai sutariantis su visais šeimos nariais, taip pat šis šuo mažiau reiklus pašarams, nors kaip ir bet kurį šunį, jį reikia šerti tik kokybišku pašaru.
2 lentel÷. Šunų pasiskirstymas pagal veisles
Veisl÷ Skaičius proc.
Nemažai pasisakiusiųjų laiko Koli veisl÷s šunis. Tai galima sieti su geru ir ramiu šio šuns būdu. Nors šios veisl÷s šuo daug d÷mesio reikalauja kailio priežiūrai (dažnam šukavimui, maudymui), tačiau šeimininkams laikantiems tokį šunį, tai nesukelia problemų.
Prie vienų iš daugiausiai pasitaikiusių šunų reikia priskirti neveislinius šunis (kiemsargius), jų laikoma kiek mažiau nei vokiečių aviganių ir koli veisl÷s šunų (8,05% ). Tokį jų populiarumą lemia gyvenimas kaime, kuomet gyventojai paprasčiausiai nenori prie grandinių rišti veislinių šunų ir šiam tikslui įsigyja mišrūnus.
Dauguma laiko didesnių veislių šunis, kurie būna ne tik kaip kompanjonai, bet ir tinkantys apsaugai. Mažų veislių šunis laiko palyginti nedidel÷ dalis apklaustųjų (1- 3 %).
Mažiausiai apklausos dalyviai laiko Airių seterių, biglių, čiau – čiau, pitbulių, pinčerių, labradoro retriverių.
3 lentel÷. Šunų pasiskirstymas pagal lytį.
Gyvūnų lytis Skaičius proc,
Patel÷ 67 45,0
Patinas 82 55,0
Viso 149 100
Lytis taip pat turi įtakos naminių gyvūn÷lių laikymui – daugiau laikomi patinai nei patel÷s (3 lentel÷). Tai galima paaiškinti skirtinga gyvūnų elgsena. Patel÷s du kartus per metus rujoja, taigi šeimininkui tai papildomi rūpesčiai, arba jis turi ją sterilizuoti, arba kergti ir atitinkamu laiku saugoti nuo patinų. Dalis gyventojų, nor÷dami ateityje tur÷ti kal÷s palikuonių, renkasi medikamentinį rujos slopinimo būdą, tačiau tai v÷lgi yra papildomos išlaidos ir taip kenkiama kal÷s sveikatai. Patinai šiuo atveju reikalauja mažesnio savininkų d÷mesio. Nors jie dažniausiai būna netokie meilūs kaip patel÷s, tačiau būtent d÷l rujos jie dažniau pasirenkami.
Daugiausiai laikomų šunų amžius yra iki 2 metų ir vyresni nei 3 metai (34,2 %). Jaunų šuniukų iki 1 metų laiko tik 13,4% apklaustųjų. Mažą skaičių šuniukų galima sieti su dabartine ekonomine pad÷timi.
4.2 Respondentų pasiskirstymo apžvalga
4 lentel÷. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių. Respondentų amžius, metais Skaičius proc.
iki 18 24 16,1
19 – 35 77 51,7
36 – 50 37 24,8
51 – 65 11 7,4
Viso 149 100
J. Serpell (1991) tvirtino, kad naminių gyvūnų laikymas vaikyst÷je yra labai svarbus faktorius teigiamam požiuriui ir apsisprendimui juos laikyti suaugusiame amžiuje. Požiurio į gyvūn÷lius klausimynu, A. H. Kidd ir R. M. Kidd (1989) nustat÷, kad laikantieji gyvūnus žymiai palankiau juos vertina nei nelaikantieji.
5 lentel÷. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį.
Vyrai 65 43,6
Moterys 84 56,4
Viso 149 100
Pagal 5 lentel÷s duomenis matome, jog daugiau gyvūnus laiko moterys nei vyrai. Kellert ir Berry (1987) nustat÷ suaugusių žmonių lyties įtaką požiūriui ir elgesiui su gyvūn÷liais. Pasirod÷, kad moterys labiau prisiriša prie savo augintinių ir yra labiau susirūpinusios d÷l žiauraus elgesio su visais gyvūnais nei vyrai.
6 lentel÷. Šunis laikančių respondentų gyvenanoji vieta Gyvenamoji vieta Skaičius proc.
miestas 90 60,4
miestelis 25 16,8
kaimas 34 22,8
Viso 149 100
Tyrimo metu mieste buvo apklausta 90 respondentų (60,4%), miesteliuose – 25 (16,8%) ir 34 (22,8%) kaime (6 lentel÷).
gyvenantys kaime šuniuką dovanojo vaikui, o dažniausiai jų namuose šuo atsirasdavo priglaudus užklydusį.
7 lentel÷.Šuns atsiradimo priežastys
Šuns atsiradimo priežastys Skaičius proc.
priglaud÷me užklydusį 24 16,1
dovana vaikui 41 27,5
bendras šeimos nutarimas 68 45,6
kita 16 10,7
Viso 149 100
Priglaudę užklydusį šunį teig÷ 16,1 % apklaustųjų. Tai ypač pagirtina, atsižvelgiant į šiandieninę pad÷tį, kuomet daug šunų atiduodama į prieglaudas užmigdyti, paleidžiama kur nors toli nuo namų arba net nukankinama (7 lentel÷).
8 lentel÷. Laikomų ir planuojamų laikyti šunų skaičius
Ar dalyvavote su savo augintiniu šunų parodoje Skaičius proc.
vieną ir daugiau neplanuoju 87 58,4
vieną, bet pagalvoju apie antro įsigijimą 39 26,2
daugiau negu vieną 23 15,4
Viso 149 100
Dažniausiai žmon÷s linkę laikyti vieną šunį (8 lentel÷), ir šis pasirinkimas reikšmingai skyr÷si nuo kitų (p<0,001). Toks šeimininkų apsisprendimas siejamas ir su ekonomine pad÷timi, ir su laiko stoka, kuri pastaraisiais metais darosi vis aktualesn÷.
Tyrimo duomenys parod÷, kad dalyvauti parodose šunų augintojai ne itin linkę (9 lentel÷). 9 lentel÷. Dalyvavimas su savo augintiniu šunų parodoje
Skaičius proc.
taip, dalyvauju nuolat 10 6,7
ne, bet planuoju savo šunį užregistruoti 31 20,8
ne, gal÷čiau dalyvauti, bet neplanuoju 56 37,6
ne, mano šuo neatitinka parodoms skirtų
reikalavimų 52 34,9
Viso 149 100
4.3 Šunų laikymo sąlygos ir š÷rimas
Visame pasaulyje gyvūnų sterilizacija ir kastracija plačiai paplitusios ir vertinamos. Palengva tos id÷jos bei praktika ateina ir į Lietuvą. Vis daugiau gyvūnų augintojų apsisprendžia atlikti šias operacijas savo augintiniams, taip sumažindami savo bei augintinių problemas.
10 lentel÷. Šuns kastravimas / sterilizavimas
Kastruotas / sterilizuotas Skaičius proc.
taip 26 17,4
ne, bet galvoju kastruoti/sterilizuoti 21 14,1 ne, niekada šito nedaryčiau savo
šuniui 102 68,5
Viso 149 100
10 lentel÷s duomenys atskleidžia didesn÷s žmonių dalies apsisprendimą nekastruoti/ nesterilizuoti savo šuns, tai pareišk÷ nedarys 68,5 % paklaustųjų. O yra sterilizavę arba kastravę 17,4%. Šį požiūrį galime susieti su palyginamųjų šunų lytimi. Daugiausiai buvo apklausta patinų savininkai, tod÷l ir atitinkamai šiuo atveju gauname didesnį procentą nenorinčių kastruoti. Patinus kastruoja retais atvejais, kai pavyzdžiui, jie yra labai agresyvūs, agresyvumas pasireiškia užuodus rujojančią patelę, bei kriptorchizmų ar kitų anomalijų, ar susirgimų atvejais. Tuo tarpu patel÷s dažnai sterilizuojamos nenorint sulaukti nepageidaujamų vadų.
Daugiausiai šunų laikoma kambaryje, taip teig÷ 96 apklaustieji (11 lentel÷). Kieme laisvi lakst÷ 6,7 proc. apklaustųjų savininkų šunų ir tiek pat buvo pririšti.
11 lentel÷. Šuns laikymo vieta
Šuo laikomas Skaičius proc.
kambaryje 96 64,4
lauke (palaidas laikymas) 10 6,7
voljere (aptvaras) 33 22,1
pririštą 10 6,7
Viso 149 100
12 lentel÷.Šuns laikymo būdas ir išvedimo pasivaikščioti dažnumas Kaip dažnai Jūsų augintinis išvedamas pasivaikščioti vieną kartą per
dieną
du ir daugiau
kartų per dieną nevedamas
Šuo laikomas
sk. proc. sk. proc. sk. proc.
Viso
kambaryje 14 14,6 82 85,4 0 0,0 96
lauke (palaidas laikymas) 0 0,0 10 100,0 0 0,0 10
voljere (aptvaras) 8 24,2 17 51,5 8 24,2 33
pririštą 0 0,0 4 40,0 6 60,0 10
Viso 22 14,8 113 75,8 14 9,4 149
Mokslininkai teigia, kad šunų savininkai, vedžiodami savo augintinius, mankštinasi daugiau nei tie, kurie nuolat lankosi sporto klube. Remiantis gyvūnų priežiūrai skirtas priemones gaminančios bendrov÷s „Bob Martin“ atlikto tyrimo rezultatais, vidutiniškai šunų savininkai vedžioja savo augintinius du kartus per dieną po 24 minutes, t.y., iš viso 5 val. 38 min. per savaitę. Be to, vidutiniškai 3 kartus per savaitę šunų savininkai išveda savo šunį ilgiems pasivaikščiojimams, o tai reiškia, kad per savaitę prisideda dar 2 val. 33 min. (http://www.delfi.lt/news/daily/Health/mokslininkai-vedzioti-suni-yra-naudingiau-nei-lankytis-sporto-saleje.d?id=26181847&com=1).
Kai šuo atrodo gerai, yra linksmas, judrus, noriai atlieka šeimininko paliepimus, galima neabejoti, kad jis šeriamas tinkamai.
13 lentel÷. Šuns š÷rimo dažnumas
Kaip dažnai šeriamas Skaičius proc.
laisvas pri÷jimas prie pašaro 29 19,5
daugiau negu kartą per dieną 97 65,1
vieną kartą per dieną 16 10,7
pasitaiko dienų, kai šuo lieka
nepašertas 7 4,7
Viso 149 100
Daugiausiai šunys šeriami tik sausu ÷dalu skirtu šunims (14 lentel÷), sausą ÷dalą paįvairinus žmonių maistu arba pačių šeimininkų pagamintu specialiu ÷dalu šunims. 14,8 proc.apklaustųjų teig÷ šeriantys tik pagal specialų veterinarijos gydytojo sudarytą mitybos racioną šuniui ir 1,3 proc. šunis šeria tuo, ką valgo visi šeimos nariai, nors tai ateityje gali sutrikdyti šuns sveikatą (atsiveriančios skrandžio žaizdos ir kt.). Visi augintojai teig÷, jog jų šunys visada turi galimybę atsigerti vandens.
14 lentel÷. Šuns š÷rimas
Šuo šeriamas Skaičius proc.
tik pagal specialų veterinarijos gydytojo sudarytą mitybos
racioną šuniui 22 14,8
tik sausu ÷dalu skirtu šunims 34 22,8
sausą ÷dalą paįvairinu žmonių maistu 47 31,5
pats gaminu šuniui specialų ÷dalą 44 29,5
šeriu tuo, ką valgo visi šeimos nariai 2 1,3
Viso 149 100
4.4 Šunų priežiūra ir sveikata
Po apklausos paaišk÷jo, jog šuns priežiūrai d÷mesį skiria palyginti maža dalis augintojų (15 lentel÷).
15 lentel÷. Šuns priežiūrai atliekamos procedūros
Atlieka procedūrą Neatlieka procedūros
Procedūra Skaičius proc. Skaičius proc.
akių valymas 32,0 21,5 117,0 78,5 snukio valymas 2 1,3 147 98,7 nagų karpymas 34 22,8 115 77,2 kailio šukavimas 97 65,1 52 34,9 kailio kirpimas 16 10,7 133 89,3 maudymas 84 56,4 65 43,6
šunims greitai auga nagai ir jie nenudyla, tod÷l būtina juos patrumpinti, o lauke būnantiems šunims ar b÷giojantiems asfaltu nagai savaime nudyla.
Nors kiekvieno šuns priežiūrai reikia tur÷ti specialias priemones, tačiau pus÷ apklaustųjų teig÷ jų nenaudojantys (15 lentel÷). Dažniausiai šunims yra reikalingos šukos, kurias reikia parinkti atsižvelgiant į šuns plauką.
16 lentel÷. Apsirūpinimas šuns priežiūros procedūroms atlikti skirtomis ir pritaikytomis priemon÷mis
Apsirūpinimas priemon÷mis Skaičius proc.
Apsirūpinę 75 50,3
Neapsirūpinę 74 49,7
Viso 149 100
Visi šunys bei kiti gyventojų laikomi gyvūnai, potencialūs pasiutlig÷s platintojai, kasmet turi būti skiepijami, jeigu kitaip nenurodyta Veterinarin÷s tarnybos pažym÷jime. Rekomenduojama šunis kasmet skiepyti ir nuo maro, infekcinio hepatito, gastroenterito, taip pat atlikti dehelmintizaciją.
17 lentel÷. Šunų skiepijimas nuo pasiutlig÷s
Ar skiepijate/skiepijote savo šunį Skaičius proc.
taip, jis skiepytas 108 72,5
ne, bet būtinai paskiepysiu 25 16,8
nemanau, kad tai būtina mano šuniui. 16 10,7
Viso 149 100
Šunis nuo pasiutlig÷s Lietuvoje būtina skiepyti, tačiau tai daro tik 72,5 proc. savininkų ir 10,7 proc. nemano, kad tai būtina jų augintiniui. Panašūs duomenys gauti ir analizuojant skiepijimą nuo kitų ligų (maro, infekcinio hepatito, gastroenterito ir kt.) (17 ir 18 lentel÷s).
18 lentel÷. Šunų skiepijimas nuo kitų ligų (maro, infekcinio hepatito, gastroenterito ir kt.) Ar skiepijate/skiepijote savo šunį Skaičius proc.
taip, mano šuo paskiepytas 110 73,8
ne, bet būtinai skiepysiu 17 11,4
nemanau, kad mano šuniui tai būtina 22 14,8
Viso 149 100
Naminiai šunys serga daugeliu užkrečiamų ligų (pasiutlige, niežais, kirm÷lin÷mis ligomis), kuriomis gali užsikr÷sti ir žmon÷s. Tod÷l šuniui susirgus, reikia tuoj pat kreiptis į veterinarijos kliniką.
19 lentel÷. Šuns susirgimo dažnumas
Susirgimo dažnumas Skaičius proc.
n÷ra sirgęs 39 26,2
sirgo kartą – du ir ne daugiau 103 69,1
serga dažnai 7 4,7
Viso 149 100
69,1 proc.šunų sirgo vieną ar du kartus ir apie 5 proc. serga dažnai. Į veterinarą kreip÷si 59,1 proc. savininkų. 26,2 proc. pagalba šuniui nebuvo suteikta. Tai taip pat parodo prastą gyvūnų priežiūrą, galbūt tai šiuo metu sietina su prasta ekonomine pad÷timi, kuomet žmogus neturi galimyb÷s apmok÷ti veterinaro paslaugų.
20 lentel÷. Pagalba šuniui ligos atveju
Šuniui susirgus Skaičius proc.
kreip÷t÷s į veterinarą (nustatyta ligos priežastis, paskirtas
gydymas) 88 59,1
ligos priežastis buvo aiški, pagalbą suteikiau pats 22 14,8
pagalba nebuvo suteikta 39 26,2
Viso 149 100
4.5 Laikytojų požiūrio į ryšio tarp šuns ir žmogaus saugumą analiz÷
Daugyb÷ konfliktų kyla tarp šunų augintojų ir neturinčių augintinių. Vieni skundžiasi, kad šuo turi daugiau teisių nei žmon÷s, kiti tvirtina, kad mieste visiškai nesudarytos sąlygos laikyti šunį nepakenkiant aplinkiniams. Gana dažnai išgirstame apie šunų užpultus ir žiauriai sužalotus žmones.
Dažnas miestas ar didesnis miestelis yra patvirtinęs Gyvūnų laikymo taisykles, kuriose yra nurodyti ir šunų laikymo, priežiūros, sanitarijos ir higienos, vedžiojimo aikštelių įrengimo reikalavimai, registravimo ir apskaitos tvarka bei atsakomyb÷ už netinkamą jų priežiūrą.
21 lentel÷. Naminių gyvūn÷lių laikymo taisyklių laikymasis
Ar žinote ir ar laikot÷s? Skaičius proc.
taip, žinau ir laikausi visų taisyklių 24 16,1
žinau, bet laikausi ne visų taisyklių 45 30,2
ne, bet būtinai pasidom÷siu 58 38,9
negird÷jau apie tokias taisykles ir nemanau, kad būtina jų laikyti 22 14,8
Viso 149 100
Mieste ženkliai daugiau augintojų manančių, jog šunis reikia registruoti, nei kaime arba miesteliuose (22 lentel÷). Gyvenamoji vieta statistiškai reikšmingas veiksnys apsisprendžiant šunį registruoti (χ2 = 42,6; l.n.= 6; p<0,001).
Tai galima susieti su griežtesn÷mis šunų laikymo taisykl÷mis miestuose. Daugiabučiuose gyvenantys žmon÷s, turi gauti kaimynų sutikimą leisti laikyti šunį. Taip pat mieste neregistruotų šunų savininkai yra baudžiami pinigin÷mis bausm÷mis.
22 lenetel÷. Respondentų nuomon÷ apie šunų registravimą Turite gyvūnų registravimo pažym÷jimą taip, turiu neturiu, bet
planuoju įsigyti
neturiu, manau, kad nereikalingas Gyv. Vieta
sk. proc. sk. proc. sk. proc.
Viso
miestas 47 52,2 14 15,6 29 32,2 90
miestelis 8 32,0 6 24,0 11 44,0 25
kaimas 6 17,6 4 11,8 24 70,6 34
Viso 61 40,9 24 16,1 64 43,0 149
Dalis gyventojų laikančių veislinius šunis, nori dalyvauti su jais parodose arba tiesiog nori tur÷ti šuns dokumentus, tod÷l jie yra automatiškai registruojami.
23 lentel÷. Ar leidžiate šuniui pab÷gioti (laisvai)?
Vieta Leidžia proc. Neleidžia proc.
parke 43 28,9 106 71,1
miške 50 33,6 99 66,4
pliaže 8 5,4 141 94,6
bendrame kieme 68 45,6 81 54,4
149 apklaustųjų 50 leidžia šunims b÷gioti miške. Mažiausiai laisvai b÷gioti šunims leidžiama pliaže, iš visų apklaustų tik 8 gyventojai teig÷ paleidžiantys šunis pliažuose.
Dažniau šunys vedžiojami tam skirtose vietose (apie 34 proc.), nei neleistinose (apie 5 proc.) (23 ir 24 lentel÷s). Nemaža dalis respondentų tiesiog paleidžia šunį pab÷gioti bendrame kieme (apie 38 proc.).
63,8 proc.augintojų savininkų teig÷ neturintys savo šunims antsnukių, visada su antsnukiu vedžioja tik 9,4 proc., o retkarčiais antsnukį uždeda 26,8 proc.apklaustųjų (23 lentel÷). Tik 10 proc. šunų laisvai b÷giojant kieme uždedamas antsnukis, o 50 proc. jo net neturi.
23 lentel÷. Antsnukio naudojimas
Ar Jūsų šuo turi jam skirtą antsnukį taip, visada vedžioju tik su antsnukiu turi, bet uždedame tik retais atvejais antsnukio mano augintinis neturi Šuo vedamas vedžioti
sk. proc. sk. proc. sk. proc.
Viso
į vedžioti skirtas aikšteles 0 0,0 4 33,3 8 66,7 12
į laukymes ar parkų pakraščius 6 15,8 4 10,5 28 73,7 38 pavedžioju šalia namo,
šaligatviu 0 0,0 4 11,4 31 88,6 35
vedžioju nepritaikytose vietose (stadijonuose, vaikų žaidimų aikštel÷se)
2 25,0 6 75,0 0 0,0 8
šuo pab÷gioja laisvai kieme 6 10,7 22 39,3 28 50,0 56
Viso 14 9,4 40 26,8 95 63,8 149
Šuniui pab÷giojus kieme ekskrementų nesurenka 39 proc. šunų laikytojų. 24 lentel÷. Aplinkos teršimas šuns ekskrementais
Ar surenkate savo šuns ekskrementus taip, visada kartais
surenku nerenku Šuo vedžiojamas
sk. proc. sk. proc. sk. proc.
Viso
į vedžioti skirtas aikšteles 10 83,3 2 16,7 0 0,0 12
į laukymes ar parkų pakraščius 16 42,1 10 26,3 12 31,6 38 pavedžioju šalia namo, šaligatviu 0 0,0 17 48,6 18 51,4 35 vedžioju nepritaikytose vietose
(stadijonuose, vaikų žaidimų aikštel÷se) 0 0,0 0 0,0 8 100,0 8
Iš 24 lentel÷s, galima spręsti, kad tie kurie vedžioja savo augintinius neleistinose vietose, tai ir ekstrementų nerenka (χ2 = 61,3; l.n.= 8; p<0,001). Daugiausiai ekskrementus surenka tie šeimininkai, kurie veda savo šunis į vedžioti skirtas aikšteles.
Dresūra tai bendravimas. Yra įrodyta, kad dresuotas šuo yra laimingesnis ir jaučiasi saugiau, kadangi gauna daugiau laisv÷s bendraudamas su jumis ar kitais žmon÷mis, gyvūnais. Paklusnumo komandų naudojimas kasdieniniame gyvenime sustiprins tarpusavio ryšį tarp šuns ir žmogaus, ir gali pad÷ti išvengti, išspręsti ar kontroliuoti daugelį problemų.
25 lental÷ . Šuns dresavimas
Ar dresuojate/ dresavote savo šunį? Skaičius proc. taip, jis lanko/lank÷ specialią dresavimo mokyklą 28 18,8
ne, bet žadu vesti 45 30,2
ne 76 51,0
Viso 149 100
Daugiau nei pus÷ žmonių savo šunų niekada n÷ra savo augintinių dresavę ir tik 18,8 proc.teig÷, vedę arba dabar lankantys specialią dresavimo mokyklą (25 lentel÷). Šunų dresavimą galima susieti su šuns gyvenimo būdu ir veisle. Retai kada dresuojami kaime prie grandin÷s pririšti šunys bei mažų veislių šunys. Dažniausiai dresuojami didesnių, agresyvių, apsaugai skirtų veislių šunys.
5. IŠVADOS
Atlikto tyrimo rezultatai leidžia teigti:
1. Dažniausiai laikomi vokiečių aviganiai (12,1 proc.), daugiau laikoma patinų nei patelių.
2. Dažniausiai šuo namuose atsiranda bendru šeimos nutarimu (45,6 proc.). 3. Dažniausiai šuo laikomas kambaryje (64,4 proc.).
4. Šeimininkai skiria pakankamai daug d÷mesio savo augintiniams – visiems šunims atliekamos higienos procedūros; visi šunys gali bet kada atsigerti vandens; šunims leidžiama pakankamai jud÷ti (85,4 proc. išveda pasivaikščioti du kartus); pus÷ šunų dresuojami.
5. Dauguma laikytojų savo augintinius šeria daugiau negu kartą per dieną (65,1 proc.), bet 4,7 proc.savininkų pamiršta išvis pašerti šunį. Daugiausiai šunys (98 proc.) šeriami jiems specialiai skirtu maistu.
6. Šunis nuo visų ligų (pasiutlig÷s, gastroenteritų ir kt.) skiepija daugiau nei 70 proc. apklaustųjų. Nebuvo suteikta kvalifikuota veterinarijos gydytojo pagalba 26,2 proc. susirgusių šunų.
7. Daugiausiai neregistruotų ir neskiepytų šunų laikoma kaime (p<0,001).
8. Nepritaikytose vietose vedžiojama apie 66 proc. šunų, 91 proc. iš jų vedžiojami be antsnukio, o 50 proc. be antsnukio leidžiama palakstyti bendrame kieme.
SANTRAUKA
Agnius Atstopas
ŠUNŲ LAIKYTOJŲ POŽIŪRIO Į AUGINTINIŲ GEROVĘ TYRIMAS Darbo vadov÷: dr. S. Kerzien÷
Lietuvos Veterinarijos Akademija Gyvulininkyst÷s technologijos fakultetas
Socialinių mokslų ir informatikos katedra
Magistratūros darbas atliktas 2009 – 2010 metais Lietuvos Veterinarijos akademijoje Gyvulininkyst÷s technologijos fakultete, Socialinių mokslų ir informatikos katedroje.
Darbo tikslas: ištirti smulkiųjų gyvūnų laikytojų požiūrį į namuose laikomų gyvūnų gerovę.
Darbo uždaviniai:
• aptarti šunų laikymo, priežiūros, ryšio tarp šuns ir žmogaus ypatumus;
• remiantis atlikta apklausa įvertinti šunų laikytojų požiūrio į šunų gerovę skirtumus; • įvertinti veiksnius, lemiančius skirtingą požiūrį į šuns priežiūrą.
Tyrimo duomenys buvo rinkti anketin÷s apklausos būdu. Apklausai parengta 27 klausimų anketa.
SUMMARY
Agnius Atstopas
ANALYSIS OF DOG KEEPERS POSITION TO PETS WELFARE Labor leader: dr. S. Kerzien÷
Lithuanian Veterinary Academy Animal Husbandry, Faculty of Technology Social Sciences and Informatics Department
Master's work done 2009 - 2010, Lithuanian Veterinary Academy of Animal Technology, Faculty of Social Sciences and Informatics Department.
The aim: to explore the small animal keepers approach to the welfare of animals kept at home.
Job tasks:
• discuss dog keeping, monitoring, communication between dog and human
characteristics;
• derived from the survey to evaluate dog keepers approach to dog welfare
differences;
• assessment of the factors leading to a different approach to dog care.
The data was collected by questionnaire. Questionnaire prepared by the 27 questions form.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1 Davis S. L., Cheeke P. R. Do domestic animals have minds and the ability to think? A provisional sample of opinions on the question. In J Anim Sci [interaktyvus]. 1998 Aug. Nr. 76 (8). P. 2072–2079. [žiūr÷ta 2009 04 03]. Prieiga per internetą: <http://www.vdu.lt/struktūra/biblioteka/katalogai> ir duomenų baz÷s / Medline. PMID: 9734856.
2 Davis S. L., Cheeke P. R. Do domestic animals have minds and the ability to think? A provisional sample of opinions on the question. In J Anim Sci [interaktyvus]. 1998 Aug. Nr. 76 (8). P. 2072–2079. [žiūr÷ta 2009 04 03]. Prieiga per internetą: <http://www.vdu.lt/struktūra/biblioteka/katalogai> ir duomenų baz÷s / Medline. PMID: 9734856.
3 Januškevičius A., Šunų ir kačių š÷rimas. Kaunas, VŠĮ “Terra publica”. 2006. 131p
4 Jennings L. B. Potential benefits of pet ownership in health promotion. In J Holist Nurs [interaktyvus]. 1997 Dec. Nr.15 (4). P. 358–372. [žiūr÷ta 2008 04 03]. Prieiga per internetą: <http://www.vdu.lt/ struktūra/biblioteka/katalogai> ir duomenų baz÷s / Medline. PMID: 9397745
5 Kabašinskien÷ A., Šunų ir kačių alergin÷s ligos, VETinfo, 2003/03 (16). 6 Kubilien÷ J.Šuns mitybos vadovas., 2002, 93p
7 Lago D., Delaney M., Miller M., Grill C. Companion animals, attitudes toward pets, and health outcomes among the elderly: A long-term follow-up. In Anthrozoos [interaktyvus]. 1989. Nr. 3 (1). P. 25–34. [žiūr÷ta 2009 04 12] Prieiga per internetą:<http://www.infotrac-college.com/college edition>.
8 Meyer W., Pakur M. Thoughts about the domestic dog as the catalyst for relations between humans and a body contact object for humans. In Schweiz Arch Tierheilkd [interaktyvus]. 1999. Nr.141 (8). P. 351–359. German. [žiūr÷ta 2009 04 03]. Prieiga per internetą: <http://www.vdu.lt/struktūra/biblioteka/ katalogai> ir duomenų baz÷s / Medline. PMID: 10475044
<http://www.vdu.lt/struktūra/biblioteka/ katalogai> ir duomenų baz÷s / Medline. PMID: 10475044.
10 Masilionis K., Kinologija I dalis, Vilnius, Vaga, 2002, 338p. 11 Masilionis K., Kinologija II dalis, Vilnius, Vaga, 2005, 303p
12 Popovas A., Žurnalas apie gyvūnus, 2001/1 lapkritis, 11p. (Paruošta pagal Maskvos aštuntojo tarptautinio smulkių gyvulių veterinarijos kongreso medžiagą).
13 Serpell J. Beneficial effects of pet ownership on some aspects of human health and behaviour. In J R Soc Med [interaktyvus]. 1991 Dec. Nr. 84 (12). P. 717–720. [žiūr÷ta 2009 04 03]. Prieiga per internetą: <http://www.vdu.lt/struktūra/biblioteka/ katalogai> ir duomenų baz÷s / Medline. PMID: 1774745.
14 Serpell J., Paul E. Pets and the development of positive attitudes to animals. In Animals and human society: Changing perspectives [interaktyvus]. 1994. Ed. A. Manning and J. Serpell, 127-44. London: Routledge. [žiūr÷ta 2009 04 12]. Prieiga per internetą: <http://www.infotrac-college.com/college edition>
