Kotryna Jasinskaitė
V kursas, 5 grupėSKIRTINGŲ RETEINERIŲ ĮTAKA ORTODONTINIO
GYDYMO REZULTATO STABILUMUI
Baigiamasis magistro darbas
Darbo vadovas
Med. m. dr. Giedrė Trakinienė Kaunas, 2021
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS ORTODONTIJOS KLINIKA
SKIRTINGŲ RETEINERIŲ ĮTAKA ORTODONTINIO GYDYMO REZULTATO STABILUMUI
Baigiamasis magistro darbas
Darbą atliko magistrantas...(parašas) Darbo vadovas...(parašas)
Kotryna Jasinskaitė, V kursas, 5 gr. Med.m.dr. Giedrė Trakinienė (vardas, pavardė,kursas,grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė) 2021m. balandžio 28d. 2021m. balandžio 28d.
Kaunas, 2021
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)
Recenzavimo data: ...
Eil. Nr.
Mokslinio darbo
dalys Mokslinio darbo vertinimo aspektai
Darbo reikalavimų atitikimas ir
įvertinimas Taip Iš dalies
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei
reikalavimus? 0,2 0,1
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei
reikalavimus? 0,2 0,1
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0
4 Įvadas, tikslas
uždaviniai (1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)
Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 8
Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai,
kalba, publikavimo būklė ir pan.) 0,4 0,2
9
Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data?
0,2 0,1
10
Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių derinius)?
0,4 0,1
11
Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar, jei taikoma, meta-analizei)?
0,4 0,2
12
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos,
analizuojami veiksniai, rodikliai)? 0,4 0,2 13 Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių
duomenys
buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?
14
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?
0,2 0,1 0 15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo 0,4 0,2 0
rodikliai (santykinė rizika, vidurkių
skirtumai)? 1 6 Duomenų sisteminimas bei analizė (2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?
0,6 0,3 0
1 7
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
0,6 0,3 0
1 8
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų į vertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?
0,4 0,2 0
1 9
Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys lentelėse pagal atskirus uždavinius? 0,6 0,3 0 2 0 Rezultatų aptarimas (1,4 balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir
nurodyta jų reikšmė? 0,4 0,2 0
2 1
Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos
trūkumai? 0,6 0,3 0
2 2
Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 2
3
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi mokslinio darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0 2
4
Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga?
0,2 0,1 0 2
5
Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0 2 6 Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
2 7
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai
cituojami literatūros šaltiniai? 0,2 0,1 0 2
8
Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
2 9
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų– ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
3
0 Priedai
Ar pateikti priedai padeda suprasti
3 1
Praktinės rekomendacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
3
2
Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės
metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, metaregresija)?
+1 +0,5 0
3
3
Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?
+2 +1 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
3 4
Bendri
reikalavimai Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. <15 psl. (-5 (-2balai) balai) 3
5 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta?
-2 balai -1 balas 3 6
Ar darbo struktūra atitinka mokslinio darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai 3 7
Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5
balo -1 balas 3
8
Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas 3 9
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo -0,5 balo 4
0 Plagiato kiekis darbe
>20% (nevert .) 4
1
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo
struktūrą ir yra tikslus? -0,2 -0,5
4 2
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir
poskyrių pavadinimai? -0,2 -0,5
4 3
Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai? -0,2 -0,5
4 4
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos,
įrišimo kokybė)? -0,2 -0,5
*Viso (maksimumas 10 balų): *Pastaba: Surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos ir klausimai: ______________________________________________________________________________ __ ______________________________________________________________________________ __ ______________________________________________________________________________ __ ______________________________________________________________________________ __ ______________________________________________________________________________ __ ______________________________________________________________________________ __ ______________________________________________________________________________ __ ______________________________________________________________________________ __ ______________________________________________________________________________ __ ______________________________________________________________________________ __ ______________________________________________________________________________ __ ______________________________________________________________________________ __ ______________________________________________________________________________ __ ______________________________________________________________________________ __ ______________________________________________________________________________ __
______________________________________________________________________________ __ ______________________________________________________________________________ __ ______________________________________________________________________________ __ ______________________________________________________________________________ __ ______________________________________________________________________________ __ ______________________________________________________________________________ __ ______________________________________________________________________________ __ ______________________________________________________________________________ __ ______________________________________________________________________________ __ ______________________________________________________________________________ _ ____________________________________ _____________________________
TURINYS
SANTRAUKA ... 9 SUMMARY ... 10 SANTRUMPOS ... 11 ĮVADAS ... 12 1.1. Retencija ir recidyvas ... 12 1.2. Reteinerių tipai ... 131. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA ... 15
1.1. Sisteminės apžvalgos protokolas ir registracija ... 15
1.2. Pagrindinis sisteminės apžvalgos klausimas (PICO) ... 15
1.3. Sisteminė publikacijų atranka ... 15
1.4. Nuosekli mokslinių straipsnių paieška pagal PRISMA ... 16
1.5. Įtraukimo kriterijai ... 18
1.6. Atmetimo kriterijai ... 18
1.7. Duomenų atranka ... 18
1.8. Sisteminių klaidų rizika ... 20
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 22
2.1. Tyrimų analizė ... 22
2.2. Rezultatų matavimas ... 22
2.3. Populiacijos charakteristikos ... 23
2.4. Skirtingų ortodontinių reteinerių palyginimas, vertinant ortodontinio gydymo rezultato stabilumą ... 24
2.5. Reteinerių nešiojimo algoritmai ... 26
REZULTATŲ APTARIMAS ... 34
IŠVADOS ... 37
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 38
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 39
SKIRTINGŲ ORTODONTINIŲ RETEINERIŲ ĮTAKA ORTODONTINIO
GYDYMO REZULTATO STABILUMUI
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Praėjus dešimtmečiui nuo retencijos nutraukimo, iki
70% pacientų yra reikalingas pakartotinis gydymas dėl pasireiškusio recidyvo. Nors su recidyvu susiduria ne kiekvienas pacientas, kliniškai yra labai sudėtinga nuspėti, kam pasireikš grįžtamieji pokyčiai baigus gydymą, todėl labai svarbu, jog kiekvienas iš jų būtų vertinamas kaip potencialus recidyvo kandidatas. Šios sisteminės literatūros apžvalgos tikslas - nustatyti efektyviausią reteinerį ir jo nešiojimo algoritmą stabiliam ortodontinio gydymo rezultato palaikymui.
Medžiaga ir metodai: Mokslinių publikacijų paieška buvo atlikta tarp 2020-08-10 ir 2021-01-04,
elektroninėse duomenų bazėse PubMed (Medline) ir Cochrane. Buvo pasirinkti ne senesni nei 10 metų, publikuoti anglų kalba ar į ją išversti klinikiniai tyrimai, atlikti in vivo, kuriuose buvo tirta skirtingų ortodontinių reteinerių ir/ar jų nešiojimo algoritmų įtaka ortodontinio gydymo rezultato stabilumui.
Rezultatai: Į sisteminę literatūros apžvalgą buvo įtraukti ir išnagrinėti dvylika straipsnių. Trijuose
tyrimuose buvo lyginamos retencinės plokštelės ir retencinės kapos, vienas iš jų nustatė statistiškai reikšmingą skirtumą, o dvejuose rastas retencinės kapos pranašumas buvo nereikšmingas. Keturiuose straipsniuose buvo lyginami fiksuoti reteineriai ir retencinės kapos, dviejuose iš jų pastebėti statistiškai reikšmingi skirtumai. Trijuose tyrimuose buvo stebimas statistiškai reikšmingas mažesnis pozicionieriaus efektyvumas lyginant su kitais retencijos metodais. Trijuose tyrimuose buvo nagrinėjami reteinerių nešiojimo algoritmai, iš kurių viename buvo nustatytas statistiškai stabilesnis rezultatas, kai reteineris buvo nešiojamas visą parą pirmus 4 mėnesius.
Išvados: Visi aptarti ortodontiniai reteineriai yra efektyvūs, tačiau pranašumą palaikant viršutinio
žandikaulio tiesumą turi retencinė kapa, o apatinio žandikaulio – fiksuotas ortodontinis reteineris. Reteineriai, nešiojami tiek visą parą, tiek naktimis, gali atlikti savo funkciją taip pat efektyviai, tačiau geresniam apatinio žandikaulio priekinio dantų segmento lygumui palaikyti, rekomenduojama bent pirmus 4 mėnesius reteinerį nešioti visą parą.
IMPACT OF DIFFERENT RETAINERS ON STABILITY OF
ORTHODONTIC TREATMENT RESULTS
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work: It is estimated that 10 years after retention is
stopped, up to 70% of patients might need re-treatment due to relapse. Despite the fact that relapse does not occur in each and every patient, it is difficult to predict which patients will experience post-treatment changes thus it is important that all patients are treated as if they had the potential to relapse after the initial treatment. The purpose of this systematic literature review was to determine the most effective retainer and its wear algorithm to maintain stable results of orthodontic treatment.
Material and the methods: Scientific literature search was conducted in PubMed (Medline) and
Cochrane electronic databases between 10th of August, 2020 and 4th of January, 2021. Publications had to be no older than 10 years and written/translated to english language, performed in vivo and their purpose had to be to evaluate impact of different orthodontic retainers and their wear algorithm on the stability of orthodontic treatment results.
Results: 12 articles were included and evaluated in this systematic literature review. Three articles
compared Hawley retainers and vacuum-formed retainers. One of them reported statistically significant difference between the two retainers, whereas the other two have found vacuum-formed retainer to be more effective although not significantly. Vacuum-formed retainers and fixed retainers were also compared in four publications and in two of those statistically significant difference was found. Three trials reported significantly lower effectiveness of positioner compared to other retention methods. Three trials examined different retainer wear algorithms and one of them found statistically significant effectiveness of full time retainer wear for 4 months.
Conclusion: All of the disscused retainers are effective, although vacuum-formed retainer for maxilla and fixed retainer for mandible showed superiority over other retainers discussed in the literature review in maintaining better alignment. Retainers worn full time or part time can both achieve better results in retaining teeth, however it is highly recommended to wear the retainer full time for the first 4 months to keep a better aligment of the anterior segment of lower dental arch.
11
SANTRUMPOS
ABO-OGS – American Board of Orthodontics model grading system AL – lankų ilgis (angl. arch lenght)
CPD – kontaktinių taškų neatitikimas (contact point discrepancy) FR – fiksuotas reteineris
ICW – tarpiltinis lanko plotis (angl. inter-canine width) IMW – tarpkrūminis lanko plotis (angl. inter-molar width)
IPR – interproksimalinė emalio redukcija (angl. interproximal enamel reduction) LII - Little‘o nelygumo indeksas (angl. Little‘s irregularity index)
OB – vertikalus apatinių kandžių perdengimas (angl. overbite) OJ – horizontalus apatinių kandžių perdengimas (angl. overjet) RK – retencinė kapa
RP – retencinė plokštelė
12
ĮVADAS
Ortodontinio gydymo metu keičiant dantų padėtį yra siekiama atstatyti funkcines ir estetines dantų lankų ir jų tarpusavio ryšių savybes, arba, kitaip tariant, sukurti „idealų“ sąkandį. Tačiau dažna pacientų klaida yra manymas, jog nuėmus ortodontinius aparatus gydymo pabaigoje pasiektas rezultatas yra amžinas ir nekintantis. Išlaikyti dantis taisyklingoje padėtyje baigus ortodontinį gydymą dažnai gali būti sudėtingiausia gydymo plano dalis. [1,2] Terminas recidyvas (angl. relapse) Didžiosios Britanijos standartų instituto oficialiai yra apibūdinamas kaip danties grįžimas į pirminę netaisyklingą padėtį po atliktos ortodontinės korekcijos. [3, 4] Tačiau pacientams recidyvą tinkamiau apibūdinti būtų kaip bet kokius galutinės dantų pozicijos pokyčius, atsiradusius baigus ortodontinį gydymą. [1,3] Tai gali būti grįžimas į pirminį netaisyklingą sąkandį, tačiau taip pat jam priskiriama ir bet koks judesys, sukeltas amžinių pasikeitimų, kuris yra nesusijęs su ortodontiniu gydymu. [1,3] Ilgalaikiai tyrimai, nagrinėjantys recidyvo po fiksuotų ortodontinių aparatų nuėmimo atsiradimą, parodė, jog praėjus dešimčiai metų nuo to laiko, kai nustojama nešioti retencinius aparatus, iki 70% pacientų yra reikalingas pakartotinis gydymas dėl pasireiškusio recidyvo. [5] Recidyvas gali įvykti dėl periodonto raiščio sukurtų jėgų, kurios traukia dantį atgal į jo pirminę, netaisyklingą poziciją. [6] Gydymo rezultato stabilumą taip pat gali paveikti minkštųjų audinių pokyčiai bei amžiniai pokyčiai, susiję su dentofacialiniu augimu.[6, 7] Būtent dėl šių priežasčių retencija yra itin svarbi ortodontinio gydymo fazė.
1.1. Retencija ir recidyvas
Retencija paprastai yra reikalinga po aktyvaus ortodontinio danties judesio, norint dantis išlaikyti idealiame estetiniame ir funkciniame santykyje. [8] Ilgalaikiai ortodontinio gydymo rezultatai yra potencialiai nestabilūs dėl daugybės veiksnių, tačiau yra išskiriamos trys pagrindinės (recidyvo atsiradimo) retencijos reikalingumo priežastys: dantenų ir periodonto audiniai yra paveikiami ortodontinio dantų judėjimo ir po aparatų nuėmimo jų reorganizacijai yra reikalingas laikas (1), po gydymo dantys gali būti iš prigimties nestabilioje pozicijoje, todėl nuolatinis minkštųjų audinių spaudimas sukuria polinkį į recidyvą (2) bei ortodontinio gydymo rezultatus gali keisti augimo sukelti pokyčiai (3). [3] Dantims judant, periodonto raiščių ir dantenų audiniai remodeliuojasi pagal naują danties poziciją. [9] Kol ši remodeliacija dar nėra pilnai įvykusi, šie audiniai gali dantį traukti jo pirminės padėties link. Daugiausiai laiko - 8 mėnesius ar net daugiau - užtrunka elastinių skaidulų, juosiančių danties kaklelį, dentogingivalinių ir interdentalinių skaidulų remodeliacija. [10] Nors daugumos pacientų augimas sustoja pasibaigus paauglystei, yra žinoma, jog smulkūs, su amžiumi susiję pokyčiai gali atsirasti viso gyvenimo metu. [7] Tarp jų galima
13 pastebėti ir viršutinio bei apatinio žandikaulių santykių pokyčius kartu su minkštųjų audinių produkuojamo dantų spaudimo pokyčiais. [1] Tai reiškia, jog dantų pozicija ir/ar okliuziniai žandikaulių ryšiai potencialiai gali kisti dėl gyvenimo eigoje besikeičiančios jų aplinkos. Dantų tarpusavio kontaktai gydymo pabaigoje gali taip pat nulemti rezultato stabilumą. Nors kliniškai tai dar nėra įrodyta, tačiau yra keletas atvejų, kai okliuziniai faktoriai iš tiesų daro įtaką stabilumui, pavyzdžiui, koreguojant gilų sąkandį, padidėjęs stabilumas yra stebimas, jeigu apatinių kandžių kandamasis kraštas pozicionuojamas 0-2 mm į priekį nuo viršutinio kandžio šaknies viršūnės vidurio taško pozicijos, žinomos kaip centroidas. [4] Ortodontas, perioincizijos dėka arba taisyklingai pozicionuojant dantis okliuzinių ryšių atžvilgiu, gali sumažinti okliuzinius bei periodontalinius recidyvo faktorius. Tačiau jis negali sustabdyti su amžiumi susijusių žandikaulių ir burnos minkštųjų audinių pokyčių. Šie pokyčiai gali būti šiek tiek arba iš viso nesusiję su ortodontiniu gydymu, tačiau kaip jų pasekmė pacientams gali pasireikšti recidyvas. Dėl to atlikus ortodontinį gydymą reteineriai yra indikuojami ne tik dėl dantų sulaikymo nuo grįžimo į prieš gydymą buvusią poziciją, bet ir norint išvengti ilgalaikių amžinių dantų lankų pokyčių. [6]
1.2. Reteinerių tipai
Reteineriai yra skirstomi į dvi grupes – fiksuojamus ir išimamus. Kaip galima spręsti iš jų pavadinimų, išimamus reteinerius pacientai gali išsiimti ir įsidėti patys, taip suteikiant galimybę juos nešioti ne visą parą ar net ne kiekvieną dieną. Tačiau yra atvejų, kai reteineriai turėtų būti dėvimi 24 valandas per parą, norint sumažinti recidyvo galimybes, ir tokiose situacijose paprastai yra reikalingi fiksuoti reteineriai. [6] Didžiulis išimamų reteinerių privalumas yra lengvesnis tinkamos burnos higienos palaikymas, nes pacientas gali jį lengvai išssiimti ir išsivalyti, tuo pačiu pagerinant prieigą prie visų dantų paviršių. Yra pastebėta, jog daugeliu atvejų išimamus reteinerius reikia nešioti tik nakti, norint palaikyti dantų stabilumą. [1] Tačiau paskiriant išimamą reteinerį būtina įsitikinti, jog pacientas tinkamai bendradarbiaus palaikant gydymo rezultato stabilumą, nes, nuosekliai nenešiojant šio tipo reteinerio, recidyvo tikimybė itin išauga. Fiksuotų reteinerių privalumas yra nepertraukiamas dantų fiksavimas. Paprastai šie reteineriai yra pritvirtinami gomuriniuose/liežuviniuose lūpinių dantų segmentų paviršiuose. [11] Dėl šios priežasties paciento bendradarbiavimas recidyvo rizikai nedaro įtakos taip, kaip nešiojant išimamą reteinerį. Tačiau neigiama šių reteinerių pusė yra tai, jog dėl nuolatinės fiksacijos jie yra labiau linkę kaupti apnašas ir dantų akmenis. [12] Todėl itin svarbu po šių reteinerių fiksacijos išsamiai nupasakoti ir išmokinti pacientą, kaip nuo to momento turėtų būti atliekama asmeninė burnos higiena. Yra atvejų, kai pasiektas ortodontinio gydymo rezultatas yra itin nestabilus, todėl tokio tipo reteineriai yra vienintelis būdas sumažinti recidyvo tikimybę.
14 1934m. amerikiečių ortodontas Openheimas pasakė: „Retencija yra viena iš sudėtingiausių problemų ortodontijoje; iš tiesų tai yra pagrindinė problema“ [13]. Praėjus daugiau nei aštuoniasdešimčiai metų po šių žodžių, gydytojai vis dar susiduria su sunkumais sprendžiant tą pačią problemą. [1] Nors su recidyvu susiduria ne kiekvienas pacientas, kliniškai yra labai sudėtinga nuspėti, kuriam pacientui pasireikš pokyčiai baigus gydymą, todėl labai svarbu, jog kiekvienas klinikinis atvejis būtų laikomas potencialiu recidyvo atsiradimui.[1] Todėl kiekvienam žmogui, kuriam buvo atliktas ortodontinis gydymas, yra reikalingas tam tikras retencijos būdas, norint užkirsti kelią recidyvui. [14] Renkantis, kokį reteinerį paskirti ir kiek valandų per dieną pacientas turėtų jį nešioti, ortodontai susiduria su daugybe skirtingų pasirinkimų. [4] Taigi dažnai iškyla klausimas - kuris reteineris gali garantuoti mažiausią recidyvo atsiradimo tikimybę ir koks jo nešiojimo algoritmas yra efektyviausias?
Darbo tikslas : atlikus sisteminę literatūros apžvalgą nustatyti skirtingų reteinerių įtaką
ortodontinio gydymo rezultato stabilumui.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti skirtingų reteinerių savybes ir ilgalaikį efektyvumą.
2. Įvertinti skirtingų reteinerių nešiojimo algoritmo įtaką ortodontinio gydymo rezultato stabilumui
15
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI
STRATEGIJA
1.1. Sisteminės apžvalgos protokolas ir registracija
Šiai sisteminei literatūros apžvalgai buvo gautas leidimas iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro (registracijos Nr. BEC-OF-42, priedas Nr. 1). Darbas buvo atliktas pagal PRISMA (Preferred Reporting Items for Systematic review and Meta – Analysis Protocols) rekomendacijas. Mokslinių publikacijų buvo ieškota „PubMed“ ir „Cochrane Library“ elektroninėse duomenų bazėse.
Sisteminėje apžvalgoje buvo analizuojama skirtingų ortodontinių reteinerių panaudojimas ir jų poveikis ortodontinio gydymo rezultato stabilumui jį atlikus pacientams, anksčiau neturėjusiems ortodontinio gydymo.
1.2. Pagrindinis sisteminės apžvalgos klausimas (PICO) Lentelė Nr. 1 PICO elementai ir jų apibūdinimai
PICO elementas Apibūdinimas
Populiacija Tiriamieji, kuriems pirmą kartą gyvenime atliktass ortodontinis gydymas
Intervencija Skirtingi ortodontiniai reteineriai
Palyginimas -
Rezultatas Ortodontinio gydymo rezultato stabilumas
Šio darbo pagrindinis klausimas, remiantis PICO elementais: Kokią įtaką pirminių ortodontinių pacientų ortodontinio gydymo rezultato stabilumui turės skirtingi ortodontiniai reteineriai?
1.3. Sisteminė publikacijų atranka
Mokslinių straipsnių paieška buvo pradėta 2020-08-10, paskutinė paieška atlikta 2021-01-04. Detalūs mokslinių straipsnių atrankos kriterijai pateikti lentelėje Nr. 2.
16
Lentelė Nr. 2 Mokslinių straipsnių atrankos kriterijai
Raktiniai žodžiai
”orthodontic retainers“ OR „Hawley retainer“ OR „Vacuum-formed retainer“ OR „long term orthodontic retention results“ OR „thermoplastic orthodontic retainer“ OR „orthodontic retention stability“
Paieškos filtrai • Moksliniai straipsniai ne senesni nei 10 metų • Moksliniai straipsniai parašyti anglų kalba Publikacijos
data
Nuo 2010-08-10 iki 2020-08-10
Populiacija Pirminiai ortodontiniai pacientai, kuriems baigus ortodontinį gydymą buvo paskirta nešioti fiksuotą arba išimamą ortodontinį reteinerį
Publikacijos tipas
Klinikinis tyrimas Įtraukti
straipsniai
• Klinikiniai tyrimai, atlikti in vivo
• Mokslinai straipsniai ne senesni nei 10 metų
• Moksliniai straipsniai anglų kalba (arba versti į anglų kalbą) • Tyrimai, atlikti su žmonėmis
• Tyrime dalyvaujantiems pacientams ortodontinis gydymas atliktas pirmą kartą gyvenime
• Tyrime dalyvaujantiems pacientams baigus ortodontinį gydymą paskirtas nešiotis išimamas arba fiksuotas reteineris
• Pacientai su nuolatiniu sąkandžių Atmesti
straipsniai
• Klinikiniai tyrimai, atlikti in vitro
• Moksliniai straipsniai senesni nei 10 metų
• Moksliniai straipsniai kitomis kalbomis nei anglų
• Moksliniai straipsniai, kurių pilno teksto dokumentui nebuvo suteikta prieiga naudojantis LSMU suteikta prieiga prie duomenų bazių • Sisteminės literatūros apžvalgos
• Tyrimai, kuriuose dalyvavusiems pacientams ortodontinis gydymas buvo atliktas anksčiau
• Pacientai su pieniniu sąkandžiu
• Tyrimai, kurių metu pacientai pasibaigus ortodontiniam gydymui nedėvėjo jokio reteinerio;
Publikacijų
paieškos etapai • Pirminė atranka pagal straipsnio pavadinimą • Antrinė atranka pagal straipsnio abstraktą • Tretinė atranka pagal pilną straipsnio tekstą
1.4. Nuosekli mokslinių straipsnių paieška pagal PRISMA
Straipsniai sisteminei literatūros apžvalgai buvo atrinkti 5 etapais. Pirmojo etapo metu straipsniai elektroninėse duomenų bazėse PubMed ir Cochrane buvo atrinkti pagal raktinius žodžius. Antrojo etapo metu iš atrinktų straipsnių sąrašo buvo pašalinti dublikatai ir senesni nei 10 metų straipsniai. Trečiojo etapo metu buvo vertinami straipsnių pavadinimai ir pagal jų aktualumą atrinkti tolimesnei peržiūrai. Ketvirtojo etapo metu buvo skaitomos likusių straipsnių santraukos ir atmesti įtraukimo
17 kriterijų neatitinkantys straipsniai. Paskutiniojo etapo metu buvo atlikta išsami viso straipsnių teksto analizė ir galutinai atrinkti į sisteminę literatūros apžvalgą įtraukiami straipsniai. Straipsnių atranka pavaizduota PRISMA „Flow“ diagramoje, 1 pav.
18
1.5. Įtraukimo kriterijai
Į sisteminę literatūros apžvalgą buvo įtraukti:
• „In vivo“ tyrimus aprašantys straipsniai, publikuoti ne seniau nei prieš 10 metų; • Straipsniai, parašyti anglų kalba arba į ją išversti;
• Tyrimai, atlikti su žmonėmis
• Tyrimai su pacientais, kuriems ortodontinis gydymas buvo atliktas pirmą kartą gyvenime; • Tyrimai, kuriuose dalyvaujančių pacientų sąkandis yra nuolatinis
• Tyrimai, kuriuose pacientai pasibaigus ortodontiniam gydymui turėjo nešioti išimamą arba fiksuotą reteinerį.
1.6. Atmetimo kriterijai
Į sisteminę literatūros apžvalgą nebuvo įtraukti: • Klinikiniai tyrimai, atlikti in vitro;
• Moksliniai straipsniai, publikuoti seniau nei prieš 10 metų; • Moksliniai straipsniai kitomis kalbomis nei anglų;
• Moksliniai straipsniai, kurių pilno teksto dokumentui nebuvo suteikta prieiga naudojantis LSMU suteikta prieiga prie duomenų bazių;
• Sisteminės literatūros apžvalgos;
• Tyrimai, kuriuose dalyvavusiems pacientams ortodontinis gydymas buvo atliktas anksčiau; • Tyrimai, kurių metu pacientai pasibaigus ortodontiniam gydymui nedėvėjo jokio reteinerio; • Pacientai su pieniniu sąkandžiu;
1.7. Duomenų atranka
Lentelėje Nr. 3 pateikti duomenys, kurie buvo išrinkti iš atrinktų mokslinių straipsnių, perteikiant pagrindinę informaciją.
19
Lentelė Nr. 3 Mokslinių straipsnių charakteristikos Straipsnio
autorius ir metai
Tyrimo tipas Tiriamųjų imtis ir lytis Tiriamųjų amžius (metais) Naudoti reteineriai Retencijos trukmė G. Edman Tynelius, 2010 Atsitiktinių imčių tyrimas 75 (30 V, 45 M) 14,4 Kapa+ retencinė vielutė/ kapa+ stripingas/ pozicionierius 1 metai E. Thickett, 2010 Atsitiktinių imčių tyrimas 62 (26 V, 36 M) 1 grupė- 13,6 ± 1.5 2 grupė- 13.8 ± 1.5) Kapa 0,5 ir 1 metai S. Jäderberg, 2011 Perspektyvinis tyrimas 69 (15 V, 53 M) 15,7 Kapa 0,5 metai G. Edman Tynelius, 2013 Atsitiktinių imčių tyrimas 75 (30 V, 45 M) 14,4 Kapa+ retencinė vielutė/ kapa+ stripingas/ pozicionierius 2 metai G. Edman Tynelius, 2014 Atsitiktinių imčių tyrimas 49 (16 V, 33 M) 14,3 Kapa+ retencinė vielutė/ kapa+ stripingas/ pozicionierius 5 metai N. O’Rourke, 2016 Atsitiktinių imčių tyrimas 82 (23 V, 59 M) 17,73 Kapa/ retencinė vielutė 0,5, 1 ir 1,5 metai K. Forde, 2018 Atsitiktinių imčių tyrimas 60 (27 V, 33 M) 1 grupė- 16, 2 grupė- 17 Kapa/ retencinė vielutė 1 metai S. H Moslemzadeh, 2018 Atsitiktinių imčių tyrimas 66 (V/M) 1 grupė- 17,97, 2 grupė- 19,61 3 grupė- 20,23 Plokštelė/kapa 0,5 metų B. Ramazanzadeh, 2018 Atsitiktinių imčių tyrimas 90 (33 V, 57 M) 1 grupė- 16,2± 2,4 2 grupė- 16,5 ± 2,4 3 grupė- 16,4 ± 2,8 Plokštelė/kapa 1/3 ir 2/3 metų Y. Kaya, 2019 Atsitiktinių imčių tyrimas 30 (V/M) 1 grupė- 17,53±3,89 2 grupė- 16,54±2,24 Plokštelė/kapa 1 metai A. Krämer, 2019 Atsitiktinių imčių tyrimas 104 (52 V, 52 M) 17,1 Kapa/retencinė vielutė 0,5 ir 1,5 metų S. Naraghi, 2020 Atsitiktinių imčių tyrimas 90 (36 V, 54 M) 13,9 Kapa/retencinė vielutė 2 metai
20
1.8. Sisteminių klaidų rizika
Į šią sisteminę literatūros apžvalgą įtrauktų mokslinių publikacijų sisteminių klaidų rizika buvo vertinta pasitelkus The Cochrane Risk of Bias įrankį. Lentelėje pateikti simboliai atitinkamai reiškė:
• „+” – mažą tam tikro veiksnio įtaką sisteminių klaidų rizikai • „-“ – didelę tam tikro veiksnio įtaką sisteminių klaidų rizikai; • „?” – neaiškią tam tikro veiksnio įtaką sisteminių klaidų rizikai.
Anot The Cochrane Risk of Bias įrankio, 5 straipsnių sisteminių klaidų rizika buvo maža, o 7
straipsnių ši rizika buvo vidutinė. Išsamus sisteminių klaidų rizikos vertinimas pateikiamas lentelėje Nr. 4.
Lentelė Nr. 4 Sisteminių klaidų rizikos vertinimas Autorius Atsitiktin is grupių sudarym as Pasiskirs tymo slėpimas Aklas rezultatų vertinim as Gautų rezultatų duomenų trūkuma s Selektyv us rezultatų pateikim as Kiti šališkum ui įtaką darantys veiksniai Bendra sistemini ų klaidų rizika G. Edman Tynelius, 2010 + ? - + + + Vidutinė E. Thickett, 2010 + ? + + + + Maža S. Jäderber g, 2011 + ? + + + + Maža G. Edman Tynelius, 2013 + ? - + + + Vidutinė G. Edman Tynelius, 2014 + ? - + + + Vidutinė N. O’Rourke , 2016 + ? - + + + Vidutinė K. Forde, 2018 + ? - + + + Vidutinė S. H Moslemza deh, 2018 + ? + + + + Maža
21 B. Ramazan zadeh, 2018 + ? + + + + Maža Y. Kaya, 2019 + ? + + + + Maža A. Krämer, 2019 + ? - + + + Vidutinė S. Naraghi, 2020 + ? - + + + Vidutinė
22
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
2.1. Tyrimų analizė
12 straipsnių buvo įtraukti į sisteminę literatūros apžvalgą ir išsamiai išanalizuoti. [15-26] 11 iš jų buvo klinikiniai atsitiktinių imčių tyrimai [14, 16, 18-26], o vienas – perspektyvinis tyrimas [17]. Visi tyrimai buvo publikuoti anglų kalba arba į ją išversti.
Tyrimų tikslas – palyginti pacientų, nešiojančių skirtingus reteinerius, post-retencinius ortodontinio gydymo rezultato pokyčius bei retencinių kapų nešiojimo algoritmus. Visuose įtrauktuose tyrimuose buvo tiriamųjų grupė, kuriai buvo paskirta nešioti retencinę kapą, trijuose iš jų [22-26] ši pacientų grupė buvo lyginama su grupe, nešiojančia retencinę plokštelę, dar keturiuose [20, 21, 25, 26] - su grupe, kurios tiriamiesiems buvo paskirtas fiksuotas reteineris, trijuose [15, 18, 19] – su grupe, dėvinčia pozicionierių, tuose pačiuose trijuose tyrimuose retencinė kapa viršutiniame žandikaulyje buvo kombinuota su fiksuotu reteineriu apatiniame žandikaulyje vienoje tiriamųjų grupėje, o kitoje vietoje fiksuoto reteinerio buvo pasirinktaa interproksimalinė emalio redukcija. Trijuose tyrimuose [16, 17, 23] buvo lyginami skirtingi reteinerių nešiojimo algoritmai.
2.2. Rezultatų matavimas
Visuose tyrimuose pabaigus ortodontinį gydymą ir praėjus tam tikram retenciniam laikotarpiui, tiriamiesiems buvo nuimti alginatiniai atspaudai (arba jų alternatyva) ir atpilti modeliai. 5 straipsniuose [15, 18, 19, 25, 26] modeliai buvo atpilami ir prieš pradedant ortodontinį gydymą, viename straipsnyje [17] tai buvo atliekama praėjus 3 mėnesiams nuo retencinės fazės pradžios, dar viename [23] - 4 mėnesiams, šešiuose [16, 17, 20-22, 25] - 6 mėnesiams, viename [23] - 8 mėnesiams, šešiuose [15, 16, 18, 20, 21, 24] - praėjus metams, dviejuose [20, 25] - po 18 mėnesių, trijuose [18, 19, 26] - praėjus dviems metams nuo retencijos pradžios ir viename [19] modeliai atpilti prabėgus 5 ar daugiau metų po retencinės fazės pabaigos. Gauti modeliai buvo išmatuoti ir lyginami tarpusavyje, ieškant pokyčių tarp modelių, atpiltų iš dentalinių atspaudų, nuimtų ortodontinio gydymo pabaigoje ir modelių, atpiltų iš dentalinių atspaudų, nuimtų po tam tikro retencijos laikotarpio.
Pagrindiniai parametrai, naudoti post-retenciniams pokyčiams įvertinti, buvo Amerikos ortodontijos tarybos modelių vertinimo sistema (American Board of Orthodontics model grading system (ABO-OGS), kuriai priklauso septyni matmenys (lygumas, bukolingvalinis palinkimas, okliuziniai kontaktai, horizontalus kandžių perdengimas, interproksimaliniai kontaktai, kandamieji kraštai ir okliuzinis santykis) arba pavieniai indeksai, tokie kaip Little’o nelygumo indeksas (Little‘s
23 irregularity index), tarpiltinis lanko plotis (inter-canine width (ICW), tarpkrūminis lanko plotis, lankų ilgis, vertikalus ir horizontalus apatinių kandžių perdengimas, kontaktinių taškų neatitikimas. Vertinant pokyčius buvo atsižvelgiama į:
• paskirto nešioti reteinerio rūšį • retencijos trukmę
• reteinerio nešiojimo algoritmą [16, 17, 23]
Tyrime analizuojami parametrai su jų reikšmėmis pateikti priede Nr. 2 (žr. Priedai)
2.3. Populiacijos charakteristikos
Tiriamųjų populiacija turėjo atitikti atrankos kriterijus. Šie kriterijai tarp grupių buvo skirtingi. Apibendrinus, tyrimų dalyviams buvo iškelti šie reikalavimai: 1) pacientams ortodontinis gydymas fiksuotais ortodontiniais aparatais turėjo būti taikytas pirmą kartą gyvenime; 2) nuolatinis sąkandis; 3) vietos trūkumas viršutiniame ir/ar apatiniame žandikaulyje; 4) ortognatinės chirurgijos ar sisteminių ligų, sindromų nebuvimas; 5) pacientai, sutinkantys laikytis režimo ir nešioti reteinerius. Kai kuriuose straipsniuose atrankos kriterijus taip pat buvo gera burnos higiena [21, 24] bei poreikio papildomoms ortodontinėms procedūros neturėjimas. Dar vienas įtraukimo kriterijus buvo dantų ekstrakcija. Tai, ar gydymo atvejai ekstrakciniai, ar neekstrakciniai, buvo nesvarbu penkiuose tyrimuose [20, 21, 24, 25, 26], kituose penkiuose tyrimuose – atvirkščiai, tik ektrakciniai [15, 16, 18, 19, 23], o dviejuose tyrimuose ekstrakcijos įtaka įtraukimui į tyrimą nebuvo nurodoma [17, 22]. Taip pat kai kuriuose tyrimuose buvo atsižvelgta į Angle klasę. Trijuose tyrimuose [15, 18, 19] buvo įtraukti pacientai, turintys dentalinę Angle I klasę, viename tyrime [20] dalyvavo pacientai tik su skeletine I klase, trijuose tyrimuose [16, 20, 21] buvo įtraukiami pacientai su bet kokia Angle klase, o penkiuose tyrimuose [17, 22, 23, 25, 26] į Angle klasę nebuvo atsižvelgta. Mažiausias tyrime dalyvavusių pacientų chronologinio amžiaus vidurkis – 13,6 ± 1.5 metų [16], o didžiausias - 20,23 metų [22]. Vyriausio tyrime dalyvavusio tiriamojo amžius buvo 35 metai [22].
Tiriamųjų populiacijos imtys tarp tyrimų buvo skirtingos. Didžiausias įtrauktas tiriamųjų skaičius buvo 104 tiriamieji [25], o mažiausias – 30 tiriamųjų [24]. Moterų ir vyrų skaičiaus pasiskirstymas buvo pateiktas 10-yje tyrimų [15-21, 23, 25, 26]. Daugumoje tyrimų moterys ir vyrai grupėse pasiskirstė nevienodai, tačiau skirtumas tarp grupių buvo nereikšmingas. Dvejuose tyrimuose moterų ir vyrų pasiskirstymas grupėse nebuvo nurodytas. [22, 24]. Tačiau į rezultatų pasiskirstymą tarp lyčių šioje sisteminėje literatūros apžvalgoje nebuvo atsižvelgiama, nes daugumoje tyrimų apie
24 lyčių įtaką rezultatui nebuvo kalbama ir tik viename iš pateiktų tyrimų [25] buvo palyginti rezultatai tarp vyrų ir moterų. Tiriamųjų skaičiaus pasiskirstymas grupėse visuose tyrimuose buvo labai panašus arba vienodas. Iš viso visuose tyrimuose dalyvavo 810 tiriamieji.
2.4. Skirtingų ortodontinių reteinerių palyginimas, vertinant ortodontinio gydymo rezultato stabilumą
Atrinktuose tyrimuose buvo vertinamas skirtingų ortodontinių reteinerių efektyvumas palaikant stabilų ortodontinio gydymo rezultatą: retencinės kapos [15-26], retencinės plokštelės [21-23], fiksuoto reteinerio [15, 18-21, 25, 26] ir pozicionieriaus [15, 18, 19]. Aprašytų tyrimų duomenys išdėstyti 6 lentelėje. G. Edman Tynelius ir bendraautoriai atliko trijų dalių tyrimą, kurio metu tyrė trijų retencinių metodų efektyvumą. 75 tiriamieji buvo atsitiktinai paskirti į tris retencines grupes po 25 pacientus: 1) retencinė kapa, dengianti gomurį ir viršutinio žandikaulio priekinius dantis, nuo ilties iki ilties, ir fiksuotas reteineris apatiniame žandikaulyje, nuo ilties iki ilties; 2) identiškas pirmai grupei reteineris viršutiniame žandikaulyje, o apatiniame žandikaulyje atliktas priekinių dantų stripingas; 3) iš anksto pagamintas pozicionierius, dengiantis visus išdygusius viršutinio ir apatinio žandikaulio dantis. Gauti rezultatai parodė mažus, bet statistiškai nereikšmingus skirtumus tarp trijų retencijos metodų, vertinant viršutinio žandikaulio modelius. Apatiniame žandikaulyje statistiškai reikšmingi buvo tarpiltinio lanko pločio pokyčiai tarp pirmos ir antros grupės tiriamųjų (P<0,001). Pirmoje grupėje tarpiltinis lanko plotis liko nepakitęs, kai tuo tarpu 2 grupėje jis sumažėjo 1 mm. Taip pat statistiškai reikšmingi buvo dantų lanko ilgio pokyčiai: 2-oje grupėje šis matmuo išliko nepakitęs, o 3-oje grupėje dantų lanko ilgis padidėjo 0,7 mm (P<0,05). Kitų matmenų pokyčiai buvo nedideli ir statistiškai nereikšmingi. Horizontalus kandžių perdengimas išliko stabilus visose trijose grupėse, o vertikalaus kandžių perdengimo pokyčiai buvo smulkūs ir reikšmingi, lyginant 1 ir 2 grupes, kuriose šis parametras atitinkamai buvo sumažėjęs 0,4 mm ir padidėjęs 0,2 mm (P<0,05). Apibendrinant, 1 ir 2 grupėse visų pacientų retencija buvo laikyta sėkminga, o 3 grupėje ji sėkminga buvo 23 pacientams iš 25, dėl dviejų pacientų bendradarbiavimo nebuvimo. [15]. Antroje tyrimo dalyje išlikusiems 69 pacientams buvo vertinami tie patys parametrai, praėjus 2 metams nuo retencijos pradžios. Palyginus pirmos ir antros dalių rezultatus, vienintelis statistiškai reikšmingas pokytis viršutiniame žandikaulyje buvo stebimas išmatavus tarpiltinį lanko plotį ir lyginant 3 grupę (-1,8 mm) su 1 (-1,0 mm) ir 2 (-0,9 mm) grupėmis (P<0,01). Vertinant apatinį žandikaulį buvo stebimi šie statistiškai reikšmingi skirtumai: LII skirtumas tarp 1 (0,6mm) ir 3 (1,6mm) grupių (p<0,01), tarpiltinio lanko pločio skirtumas tarp 1 grupės (0,2mm) ir 2 (-1,0 mm) bei 3 (-1,1mm) grupių (P<0,001), OJ skirtumas tarp 1 (2,8mm) ir 2 (3,6mm) grupių
25 (p<0,05). Po 2 metų retencijos visi trys metodai pademonstravo geras retencines savybes, tačiau buvo stebimas statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant 1 (0,9) ir 2 (1,2) grupių reteinerius su 3 grupės pozicionieriumi (2,0). [18] Trečios tyrimo dalies metu 49 tyrime likusiems pacientams tie patys parametrai buvo išmatuoti praėjus 5 ir daugiau metų po retencinės fazės. Vienintelis statistiškai reikšmingas viršutinio žandikaulio pokytis buvo rastas lyginant tarpiltinį lanko plotį tarp 2 (35,9mm) ir 3 (34,1mm) grupių (p< 0,036), o apatiniame žandikaulyje- LII tarp 2 (2,0mm) ir 3 (3,4mm) grupių. [19]
N. O’Rourke su bendraautoriais atliko tyrimą, kuriame 82 tiriamieji buvo padalinti į dvi grupes, kurioms atitinkamai buvo priskirta retencinė kapa ar fiksuotas reteineris ir vertinamas efektyvumas palaikant apatinio žandikaulio ortodontinio gydymo rezultato stabilumą. Rezultatai buvo matuojami praėjus 6, 12 ir 18 mėnesių po retencijos pradžios. Praėjus 6 mėnesiams po retencijos pradžios buvo stebimas statistiškai reikšmingas LII pokyčio skirtumas tarp retencinės kapos (0,08 mm) ir fiksuoto reteinerio (0,03 mm) (P= 0,008). Kiti pokyčiai buvo statistiškai nereikšmingi. [20]
K. Forde ir bendraautorių atliktame tyrime taip pat vertino fiksuotą reteinerį (FR) ir retencinę kapą (RK). Atitinkamai į dvi grupes atsitiktinai buvo padalinti 60 pacientų ir abiejų žandikaulių retencijos rezultatai buvo vertinami praėjus 3, 6 ir 12 mėnesių po fiksuotų aparatų nuėmimo. Po 3 ir 12 mėnesių buvo pastebėtas statistiškai reikšmingas pokytis apatiniame žandikaulyje: LLI vertė praėjus 12 mėn FR grupėje buvo 0,77 mm, o RK- 1,69 mm (P=0,008). Taip pat statistiškai reikšmingas buvo apatinio žandikaulio lanko ilgio pokytis ( FR=+0,1 mm, RK=-0,7mm) (P = 0.040). [21]
S. H. Moslemzadeh ir bendraautoriai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 66 pacientai, kurie atsitiktiniu būdu buvo paskirti į retencinės plokštelės (RP) grupę, 1,5mm storumo retencinės kapos (RK) grupę ir į 1mm storumo RK grupę. Rezultatai buvo vertinami pasitelkiant ABO-OGS, praėjus 6 mėnesiams po retencinės fazės pradžios ir aukščiausias ABO-OGS balas buvo užfiksuotas 1,5 mm storio RK grupėje (14,17± 6,6), tačiau jokių statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo rasta. [22] Y. Kaya su bendraautoriais atliko tyrimą, kurio metu 30 pacientų atsitiktine tvarka buvo padalinti į dvi grupes: pirmoji gavo viršutinę ir apatinę retencines kapas, o kita – viršutinę ir apatinę retencines plokšteles. Praėjus metams po retencijos fazės pradžios nebuvo stebima jokių statistiškai reikšmingų OJ, OB, ICW, IMW ir AL pokyčių nuo retencijos pradžios ir jokio statistiškai reikšmingo skirtumo tarp dviejų reteinerių grupių. [24]
A. Krämer ir bendraautorių atlikto tyrimo metu 104 pacientai atsitiktiniu būdu buvo padalinti į retencinių kapų ir fiksuoto reteinerio (nuo ilties iki ilties) apatiniame žandikaulyje grupes.
26 Retencijos rezultatai buvo matuojami praėjus 6 ir 18 mėnesių nuo retencijos pradžios. Statistiškai reikšmingas LII ir OB išaugimas abiejose grupėse buvo labiausiai stebimas po 6 mėnesių, tačiau tarp grupių nebuvo stebima jokio statistiškai reikšmingo skirtumo. [25]
S. Naraghi ir bendraautoriai atliko tyrimą, kuriame 90 pacientų atsitiktiniu būdu buvo priskirti į fiksuotų reteinerių (13-23), fiksuotų reteinerių (12-22) arba retencinių kapų, dengiančių viršutinio žandikaulio dantis, įskaitant antrus krūminius dantis, grupę. Rezultatai buvo matuojami praėjus 2 metams retencijos ir FR (13-23) pademonstravo statistiškai reikšmingai mažesnius rotacinius pokyčius lyginant su kitomis dvejomis grupėmis (FR (12-22) P = 0.014, RK P = 0.036). ICW skirtumas tarp RK ir FR (13-23) buvo taip pat statistiškai reikšmingas (P = 0.023) [26]
B. Ramazanzadeh ir bendraautorių atliktame tyrime 90 pacientų buvo atsitiktiniu būdu paskirti į vieną iš trijų grupių: 1) retencinių plokštelių (paskirtų nešioti 4 mėnesius visą parą, o tuomet tik naktį (RP), 2) retencinių kapų (paskirtų nešioti 4 mėnesius visą parą, o tuomet tik naktį (RK-4mėn), 3) retencinių kapų (paskirtų nešioti 1 savaitę visą parą, o tuomet tik naktį (RK-1sav). Rezultatai buvo vertinami praėjus 4 ir 8 mėnesiams po retencijos pradžios. Viršutinis dantų lankas buvo reikšmingai trumpesnis RP grupėje nei RK grupėse (p<0,05). Viršutinio žandikaulio LII buvo reikšmingai mažesnis abiejose RK grupėse lyginant su RP grupe (p<0.05). [23]
2.5. Reteinerių nešiojimo algoritmai
Anksčiau minėtame B. Ramazanzadeh ir bendraautorių atliktame tyrime dvi tiriamųjų grupės nešiojo retencinę kapą dviem skirtingais algoritmais – vienai grupei RK buvo paskirta nešioti 4 mėnesius visą parą, o tuomet tik naktį (RK-4mėn), o kitai RK grupei – paskirta nešioti 1 savaitę visą parą, o tuomet tik naktį (RK-1sav). Abi grupės buvo lyginamos tarpusavyje ir su trečiają RP grupe. Įvertinus skirtingus pirmųjų dviejų grupių nešiojimo algoritmus apatiniame žandikaulyje buvo stebimas reikšmingai mažesnis susigrūdimas priekinių dantų srityje RK-4 mėn grupėje nei RP grupėje. [23]
E. Thickett ir S. Power atliktame tyrime 63 pacientai buvo atsitiktiniu būdu padalinti į dvi grupes, kurių vienoje pacientai turėjo nešioti retencinę kapą visą laiką VL), o kitoje – dalį paros (RK-DP). Rezultatai buvo registruojami praėjus 6 mėnesiams ir 1 metams po retencijos pradžios. Vienintelis statistiškai reikšmingas buvo OB pokytis praėjus 1 metams po retencijos (RK-VL P = 0,05 ir RK-DP P =0,02). [16]
S. Jäderberg ir bendraautorių atliktame tyrime 69 pacientai buvo atsitiktiniu būdu paskirti į vieną iš dviejų grupių: retencinės kapos, nešiojamos visą laiką 3 mėnesius, o tuomet tik naktį (RK-3M) ir
27 retencinės kapos, nešiojamos visą laiką 1 savaitę, o tuomet tik naktį (RK-1S). Rezultatai buvo matuojami praėjus 6 mėnesiams po retencijos pradžios. Tarp abiejų grupių nebuvo jokių statistiškai reikšmingų skirtumų. [17]
Lentelė Nr. 6 Mokslinių tyrimų rezultatai
Autorius, metai Grupės, naudojam i reteineriai Pokyti s LII (mm) ICW (mm) IMW (mm) AL (mm) OJ (mm) OB (mm) ABO-OGS G. Edman Tynelius, 2010 1 grupė- retencinė kapa v/ž+ retencinė vielutė a/ž T1(pri eš retenc. faze)-T2 (po 12 mėn) v/ž: 0,6 a/ž: 0,6 v/ž: -0,7 a/ž: 0,0* v/ž: -0,8 a/ž: 0,0 v/ž: 0,3 a/ž: 0,7* 0,0 -0,4* Nematu ota 2 grupė- retencinė kapa v/ž + stripingas a/ž T1(pri eš retenc. faze)-T2 skirtu mas (po 12 mėn) v/ž: 0,5 a/ž: 0,8 v/ž: -0,6 a/ž: -1,0* v/ž: -0,6 a/ž: -0,6 v/ž: 0,1 a/ž: 0,0* 0,3 0,2* Nematu ota 3 grupė- pozicioni erius T1(pri eš retenc. faze)-T2 skirtu mas (po 12 mėn) v/ž: 0,8 a/ž: 1,1 v/ž: -1,6 a/ž: -0,7 v/ž: -1,0 a/ž: -0,8 v/ž: 0,3
a/ž: 0,5 0,3 -0,2 Nematuota
Reikšmingumas Nereikš . 1/2 grup. Nereikš . 1/2 grup. Nereikš . 1/2 grup. - E. Thickett, 2010 1 grupė- retencinė kapa (visą parą) T1(pri eš retenc. faze)-T2 skirtu mas (po 6 mėn) v/ž: 0,14 a/ž: 0,11 v/ž: -0,54 a/ž: 0,19 v/ž: -0,3 a/ž: -0,42 v/ž: -0,41 a/ž: 0,53 -0,22 0,1* Nematu ota T2 (po 6 mėn.)-T3 (po 12 mėn.) v/ž: 0,73 a/ž: 0,56 v/ž: -0,36 a/ž: -0,02 v/ž: 0,41 a/ž: 0,68 v/ž: 0,5 a/ž: 0,71 0,44 -0,59* Nematu ota
28 2 grupė- retencinė kapa (dalis paros) T1(pri eš retenc. faze)-T2 skirtu mas (po 6 mėn) v/ž: 0,4 a/ž: 0,15 v/ž: 0,0 a/ž: -0,32 v/ž: 0,15 a/ž: 0,5 v/ž: 0,19 a/ž: 1,14 -0,32 -0,42* Nematu ota T2 (po 6 mėn.)-T3 (po 12 mėn.) v/ž: 0,63 a/ž: 0,6 v/ž: -0,23 a/ž: -0,28 v/ž: -0,33 a/ž: -0,22 v/ž: -1,15 a/ž: -0,26 0,29 0,01* Nematu ota Reikšmingumas Nereikš . Nereikš . Nereikš . Nereikš . Nereikš . Reikš. - S. Jäderberg, 2011 1 grupė- retencinė kapa (3 mėn 24h) T1(pri eš retenc. faze)-T2 skirtu mas (po 6 mėn) v/ž: 0,71 a/ž: 0,35 Nematu ota Nematu ota Nematu ota -0,1 0,2 Nematu ota 2 grupė- retencinė kapa (1 sav 24h) T1(pri eš retenc. faze)-T2 skirtu mas (po 6 mėn) v/ž: 0,51 a/ž: 0,36 Nematu ota Nematu ota Nematu ota -0,1 0,2 Nematu ota Reikšmingumas Nereikš . - - - Nereikš . Nereikš . - G. Edman Tynelius, 2013 1 grupė- retencinė kapa+ retencinė vielutė (33-43) T2 (po 12 mėn.)-T3 (po 24 mėn.) v/ž: 0,0 a/ž: 0,0 v/ž: -0,3 a/ž: 0,1* v/ž: -0,4 a/ž: -0,2 v/ž: -0,2 a/ž: -0,3 -0,3* 0,0 Nematu ota 2 grupė- retencinė kapa+ stripingas / T2 (po 12 mėn.)-T3 (po 24 mėn.) v/ž: 0,3 a/ž: 0,2 v/ž: -0,4 a/ž: 0,0* v/ž: -0,4 a/ž: -0,5 v/ž: -0,3 a/ž: -0,2 0,2* 0,1 Nematu ota 3 grupė- pozicioni erius T2 (po 12 mėn.)-T3 (po 24 mėn.) v/ž: 0,2 a/ž: 0,4 v/ž: -0,1 a/ž: -0,4* v/ž: -0,4 a/ž: -0,4 v/ž: -0,3 a/ž: -0,4 0,1 0,3 Nematu ota
29 . Reikšm . . . . . G. Edman Tynelius, 2014 1 grupė- retencinė kapa+ retencinė vielutė T3 (po 24 mėn.)-T4 (po 5 m.) v/ž: 0,9 a/ž: 1,2* v/ž: -0,7 a/ž: -0,9* v/ž: -0,8 a/ž: -1,0 v/ž: -0,4 a/ž: -1,1 0,8 0,2 Nematu ota Nematu ota 2 grupė- retencinė kapa+ stripingas T3 (po 24 mėn.)-T4 (po 5 m.) v/ž: 1,2 a/ž: 0,8* v/ž: -0,6 a/ž: -0,3* v/ž: -0,8 a/ž: -0,8 v/ž: -0,2 a/ž: -0,4 0,3 0,1 Nematu ota Nematu ota 3 grupė- pozicioni erius T3 (po 24 mėn.)-T4 (po 5 m.) v/ž: 0,6 a/ž: 1,3* v/ž: -0,5 a/ž: -0,6* v/ž: -0,7 a/ž: -0,6 v/ž: -0,7 a/ž: -0,7 0,2 0,3 Nematu ota Nematu ota Reikšmingumas Reikšm . Reikšm . Nereikš . Nereikš . Nereikš . Nereikš . - N. O’Rourke, 2016 1 grupė- retencinė kapa T1(pri eš retenc. faze)-T2 skirtu mas (po 6 mėn) a/ž: 0,08 a/ž: 0,23 a/ž: 0,16 a/ž: 0,23 Nematu ota Nematu ota Nematu ota T2 (po 6 mėn.)-T3 (po 12 mėn.) a/ž: 0,05 a/ž: 0,20 a/ž: 0,25 a/ž: 0,19 Nematu ota Nematu ota Nematu ota T3 (po 12 mėn.)- T4 (po 18 mėn.) a/ž: 0,05 a/ž: 0,26 a/ž: 0,25 a/ž: 0,19 Nematu ota Nematu ota Nematu ota 2 grupė- retencinė vielutė T1(pri eš retenc. faze)-T2 skirtu mas (po 6 mėn) v/ž: 0,03 v/ž: 0,11 v/ž: 0,26 v/ž: 0,19 Nematu ota Nematu ota Nematu ota T2 (po 6 mėn.)-T3 (po 12 mėn.) v/ž: 0,03 v/ž: 0,17 v/ž: 0,38 v/ž: 0,20 Nematu ota Nematu ota Nematu ota
30 T3 (po 12 mėn.)- T4 (po 18 mėn.) v/ž: 0,03 v/ž: 0,17 v/ž: 0,18 v/ž: 0,18 Nematu ota Nematu ota Nematu ota Reikšmingumas Nereikš . Nereikš . Nereikš . Nereikš . - - - K. Forde, 2018 1 grupė- retencinė kapa T1(pri eš retenc. faze)- T2(po 3 mėn) v/ž-,07 a/ž: 0,38 v/ž: -0,4* a/ž: -0,48 v/ž: -0,56* a/ž: 0,36 v/ž: -1,42 a/ž: -2,1 0,22 -0,13 Nematu ota T2(po 3 mėn.)- T3(po 6 mėn.) v/ž: 0,34 a/ž: 0,86 v/ž: 0,52* a/ž: 0,57 v/ž: 1,84* a/ž: -0,14 v/ž: 0,38 a/ž: 1,74 0,12 0,05* Nematu ota T3(po 6 mėn.)- T4(po 12 mėn.) v/ž: 0,33 a/ž: 0,43 v/ž: -1,0* a/ž: -0,7 v/ž: -2,04* a/ž: -0,52 v/ž: -1,33 a/ž: -2,6 -0,15 0,11* Nematu ota 2 grupė- retencinė vielutė T1(pri eš retenc. faze)- T2(po 3 mėn) v/ž: 0,79 a/ž: 0,15 v/ž: -0,12* a/ž: -0,08 v/ž: 0,48* a/ž: -0,4 v/ž: -1,04 a/ž: -0,07 -0,27 0,16* Nematu ota T2(po 3 mėn.)- T3(po 6 mėn.) v/ž: 0,09 a/ž: 0,23 v/ž: 0,28* a/ž: 0,81 v/ž: -0,11* a/ž: 0,58 v/ž: 0,13 a/ž: -0,26 0,22 0,07* Nematu ota T3(po 6 mėn.)- T4(po 12 mėn.) v/ž: 0,47 a/ž: 0,34 v/ž: -0,28* a/ž: -0,95 v/ž: 0,27* a/ž: -0,33 v/ž: -3,82 a/ž: 0,09 -0,27 0,07* nematu ota Reikšmingumas Nereikš . Reikšm . Reikšm . Nereikš . Nereikš . Reikšm . - S. H Moslemzad eh, 2018 1 grupė- retencinė plokštelė T1(pri eš retenc. faze)- T2(po 6 mėn) Nepatei kta Nepatei kta Nepatei kta Nepatei kta Nepatei kta Nepatei kta -0,61
31 2 grupė- retencinė kapa (1mm) T1(pri eš retenc. faze)- T2(po 6 mėn) Nepatei kta Nepatei kta Nepatei kta Nepatei kta Nepatei kta Nepatei kta -1,12 3 grupė- retencinė kapa (1,5mm) T1(pri eš retenc. faze)- T2(po 6 mėn) Nepatei kta Nepatei kta Nepatei kta Nepatei kta Nepatei kta Nepatei kta 1,52 Reikšmingumas - - - Nereikš . B. Ramazanz adeh, 2018 1 grupė- retencinė plokštelė T1(pri eš retenc. faze)- T2(po 4 mėn) v/ž: 0,33 a/ž: 0,32 v/ž: -0,3 a/ž: -0,1 v/ž: -0,1 a/ž: 0,3 v/ž: -0,6 a/ž; -0,2 Nematu ota Nematu ota Nematu ota T2(po 4 mėn.)- T3(po 8 mėn.) v/ž: 0,62* a/ž: 0,5* v/ž: 0,0 a/ž: 0,0 v/ž: 0,2 a/ž: -0,2 v/ž: -0,3 a/ž: -0,3 Nematu ota Nematu ota Nematu ota 2 grupė- retencinė kapa (4 mėn 24h) T1(pri eš retenc. faze)- T2(po 4 mėn) v/ž: 0,26 a/ž: 0,22 v/ž: 0,0 a/ž: -0,2 v/ž: 0,0 a/ž: 0,0 v/ž; -0,2 a/ž: -0,1 Nematu ota Nematu ota Nematu ota T2(po 4 mėn.)- T3(po 8 mėn.) v/ž: 0,41 a/ž: 0,43* v/ž: 0,4 a/ž: 0,1 v/ž: -0,1 a/ž: -0,1 v/ž: -0,1 a/ž: -0,2 Nematu ota Nematu ota Nematu ota 3 grupė- retencinė kapa (1 sav 24h) T1(pri eš retenc. faze)- T2(po 4 mėn) v/ž: 0,28 a/ž: 0,27 v/ž: 0,0 a/ž: -0,1 v/ž: 0,1 a/ž: 0,2 v/ž: -0,3 a/ž: -0,2 Nematu ota Nematu ota Nematu ota T2(po 4 mėn.)- T3(po 8 mėn.) v/ž: 0,32* a/ž: 0,34* v/ž: 0,1 a/ž: 0,0 v/ž: -0,1 a/ž: 0,0 v/ž: 0,0 a/ž: -0,1 Nematu ota Nematu ota Nematu ota Reikšmingumas 1/2,3 reikš. Nereikš . Nereikš . Nereikš . - - -
32 Y. Kaya, 2019 1 grupė- retencinė kapa T1(pri eš retenc. faze)- T2(po 12 mėn) v/ž: 0,47 a/ž: 0,72 v/ž: 0,39 a/ž: -0,34 v/ž: 1,02 a/ž: 0,97 v/ž: 10,59 a/ž: -0,02 0,11 0,43 Nematu ota 2 grupė- retencinė plokštelė T1(pri eš retenc. faze)- T2(po 12 mėn) v/ž: 0,69 a/ž: 0,73 v/ž: 0,17 a/ž: -0,4 v/ž: 0,28 a/ž: 0,92 v/ž: 0,55 a/ž: -0,2 0,3 0,19 Nematu ota Reikšmingumas Nereikš . Nereikš . Nereikš . Nereikš . Nereikš . Nereikš . - A. Krämer, 2019 1 grupė- retencinė kapa T1(pri eš retenc. faze)- T2(po 6 mėn) a/ž: 0,5 a/ž: -0,19 a/ž: 0,61 a/ž: -0,23 0,07* 0,25 Nematu ota T2(po 6 mėn.)- T3(po 18 mėn) a/ž: 0,23 a/ž: 0,05 a/ž: -0,16 a/ž: -0,11* -0,31 0,24 Nematu ota 2 grupė- retencinė vielutė (13-23) T1(pri eš retenc. faze)- T2(po 6 mėn) a/ž: 0,38 a/ž: -0,08 a/ž: -0,19 a/ž: -0,15 -0,15* 0,28 Nematu ota Nematu ota T2(po 6 mėn.)- T3(po 18 mėn) a/ž: 0,12 a/ž: 0,03 a/ž: 0,1 a/ž: -0,88* 0,05 -0,07 Nematu ota Reikšmingumas Nereikš . Nereikš . Nereikš . Reikšm . Reikšm . Nereikš . - S. Naraghi, 2020 1 grupė- retencinė vielutė (13-23) T1(pri eš retenc. faze)- T2(po 24 mėn) v/ž: 0,3 v/ž: -0,3 v/ž: -0,3 v/ž: 0,1 v/ž: 0,1 v/ž: 0,2 Nematu ota 2 grupė- retencinė vielutė (12-22) T1(pri eš retenc. faze)- T2(po 24 mėn) v/ž: 0,6 v/ž: 0,0 v/ž: -0,4 v/ž: -0,1 v/ž: 0,1 v/ž: 0,3 Nematu ota
33 3 grupė- retencinė kapa T1(pri eš retenc. faze)- T2(po 24 mėn) v/ž: 1,0 v/ž: 0,2 v/ž: -0,4 v/ž: 0,0 v/ž: 0,0 v/ž: 0,3 Nematu ota Reikšmingumas Nereikš . Nereikš . Nereikš . Nereikš . Nereikš . Nereikš . -
34
REZULTATŲ APTARIMAS
Pasiektam rezultatui po ortodontinio gydymo palaikyti šiais laikais yra naudojami įvairūs reteineriai, tačiau pagrindiniai jų tarpe išlieka retencinė kapa, retencinė plokštelė ir fiksuoti reteineriai. Šie metodai demonstruoja efektyviausius rezultatus retenciniame laikotarpyje. Šiai sisteminei literatūros apžvalgai buvo atrinkti 12 straipsnių, kurių tikslas buvo įvertinti ortodontinio gydymo rezultato stabilumą nešiojant skirtingus ortodontinius reteinerius [15-26]. 11 iš atrinktų straipsnių [15, 16, 18-26] buvo klinikiniai atsitiktinių imčių tyrimai, vienas – perspektyvinis tyrimas [17], visi tyrimai buvo atlikti tik su žmonėmis. Kadangi retencijos laikotarpis nėra apribojamas tam tikru mėnesių ar metų skaičiumi, skirtingų autorių tyrimuose retencijos etapas apėmė skirtingą laiko tarpą, nuo 2 mėnesių iki 5 metų.
Anot G. Edman Tynelius ir bendraautorių, svarbiausi retenciniam etapui yra pirmieji retencijos metai. Vertinant visus 3 šių autorių atliktus tyrimus statistiškai reikšmingiausi ortodontinio gydymo rezultato pokyčiai buvo stebimi būtent pirmaisiais retencijos metais. [15, 18, 19] A. Krämer ir kt. teigimu, reikšmingiausi pokyčiai tiriamiesiems įvyko per pirmus 6 mėnesius. [25] Šią pirmųjų retencijos metų svarbą gali lemti tai, jog šiuo laikotarpiu vyksta intensyviausia periodonto audinių remodeliacija. [10]
S. H. Moslemzadeh ir kt. [22], B. Ramazanzadeh ir kt. [23] bei Y. Kaya [24] ir kt. savo tyrimuose lygino retencinės kapos ir retencinės plokštelės tarpusavio efektyvumo skirtumą. Anot S. H. Moslamzadeh ir kt. bei Y. Kaya ir kt., nors retencinę kapą nešiojantys pacientai rodė šiek tiek geresnius postretencinius rezultatus, tarp šių dviejų retencijos metodų pasiektų rezultatų nebuvo pastebėta jokių statistiškai reikšmingų skirtumų. Tačiau B. Ramazanzadeh ir bendraautoriai nustatė, jog palaikant viršutinio žandikaulio tiesumą po ortodontinio gydymo statistiškai efektyvesnė buvo retencinė kapa. Taigi, remiantis šių tyrimų rezultatais ir estetiniu reteinerio pranašumu, retencinę kapą galima laikyti geresne retencinės plokštelės alternatyva.
Keturiuose tyrimuose tarpusavyje buvo lyginami retencinė kapa ir fiksuotas ortodontinis reteineris. [20, 21, 25, 26] Pasak N. O'Rourke ir kt. bei K. Forde ir kt., fiksuota ortodontinis reteineris buvo efektyvesnė retencinė priemonė palaikant apatinio žandikaulio lūpinio segmento dantų tiesumą, tačiau viršutiniame žandikaulyje jokių statistiškai reikšmingų skirtumų tarp šių dviejų retencijos metodų nebuvo pastebėta. Tačiau A. Krämer ir kt. bei S. Naraghi ir kt., vertindami apatinio žandikaulio matmenis, jokių statistiškai reikšmingų skirtumų tarp skirtingų reteinerių tiek viršutiniame [26], tiek apatiniame žandikaulyje [25] nenustatė. Taigi, remiantis šių tyrimų rezultatais, galima spręsti, jog abiejų reteinerių efektyvumas yra labai panašus, bet vertinant
35 apatinio žandikaulio lūpinio segmento pokyčius nedidelį pranašumą turi fiksuotas ortodontinis reteineris.
Trijuose G. Edman Tynelius tyrimuose kaip alternatyva fiksuotam ortodontiniam apatinio žandikaulio reteineriui buvo aprašoma interproksimalinė emalio redukcija (IPR) (angl.
interproximal enamel reduction arba striping). Nedidelis emalio sluoksnio paploninimas
interproksimaliniuose paviršiuose buvo galima nedidelių, bet statistiškai reikšmingų retencijos skirtumų tarp fiksuoto reteinerio ir IPR grupių apatiniame žandikaulyje, priežastis. Taigi apatinio žandikaulio priekinių dantų IPR po ortodontinio gydymo vietoj fiksuoto ortodontinio reteinerio galėtų būti ne tik efektyvi alternatyva pacientui, bet ir galėtų išspręsti fiksuoto ortodontinio reteinerio atkibimo problemą. Tačiau, autorės nuomone, šio metodo, lyginant su fiksuotu reteineriu, efektyvumo patvirtinimui trūksta daugiau klinikinių tyrimų. Taip pat šiuose trijuose tyrimuose kaip trečias retencijos metodas buvo pateikiamas pozicionierius. Nors visais trimis metodais buvo pasiektas palankus retencijos rezultatas, pozicionieriaus efektyvumas praėjus 1 metams po retencijos etapo pradžios buvo statistiškai mažesnis nei kitų dviejų grupių. Taip pat reiktų atsižvelgti į tai, jog pozicionieriaus individualus pritaikymas yra sudėtingesnis nei kitų reteinerių. Vertinant tinkamiausią reteinerio nešiojimo algoritmą, tiek S. Jäderberg ir bendraautorių, tiek E. Thickett ir S. Power atliktuose tyrimuose rezultatai parodė, jog nešiojant reteinerį vienu ar kitu tyrime pasirinktu algoritmu nebuvo pastebėta statistiškai reikšmingų skirtumų, todėl abiem atvejais buvo pasiekta tokio pat efektyvaus retencijos rezultato. [15, 18, 19] Kita vertus, B. Ramazanzadeh ir bendraautoriai, ištyrę du skirtingus retencinės kapos nešiojimo algoritmus (pirmas – nešiojant RK 4 mėnesius visą parą, o tuomet tik naktį, o 2 nešiojant 1 savaitę visą parą, o tuomet tik naktį), nustatė, jog nors abiejų režimų rezultatų skirtumai nebuvo statistiškai reikšmingi ir abu jie buvo efektyvūs, tačiau pirmuoju režimu buvo pasiektas mažiausias lūpinio segmento dantų susigrūdimas retencinio laikotarpio metu. Tuo remiantis galima teigti, jog reteinerio nešiojimo tik naktimis užtenka ortodontinio gydymo rezultato stabilumo palaikymui, tačiau norint pasiekti geriausią apatinio žandikaulio priekinio segmento lygiavimą yra rekomenduojama pirmus 4 mėnesius reteinerį nešioti visą parą, o vėliau – tik naktimis [23].
Sisteminėje apžvalgoje aptartose mokslinėse publikacijose ne visur buvo naudojami visi šeši matmenys. Tiriamųjų imtys tyrimuose buvo nevienodos ir retencijos trukmė nuo pradinio iki paskutinio ištyrimo skyrėsi. Taip pat, kai kuriuose nagrinėtuose straipsniuose buvo vertinama tik vieno žandikaulio retencija. Dalyje tyrimų buvo pateikti tik matmenų skirtumai, o ne konkretūs matmenys. Dėl šios priežasties, sisteminant rezultatus, reikėjo apskaičiuoti kitų tyrimų verčių skirtumus, o tai galėjo turėti įtakos gautų duomenų paklaidoms. Skirtinguose tyrimuose buvo
36 vertinami skirtingi reteineriai ar jų kombinacijos, todėl gautus rezultatus buvo sudėtinga lyginti tarpusavyje.
37
IŠVADOS
1. Visi sisteminėje apžvalgoje aptarti ortodontiniai reteineriai gali efektyviai atlikti savo paskirtį retencijos etape. Tačiau nedidelį pranašumą palaikant viršutinio dantų lanko tiesumą turi retencinė kapa, o apatinio dantų lanko - fiksuotas ortodontinis reteineris. Šie du reteinerių tipai gali būti sėkmingai naudojami kaip kombinuotas retencijos metodas.
2. Reteineriai, nešiojami tiek visą parą, tiek naktimis, gali atlikti savo funkciją taip pat efektyviai, tačiau pirmus 4 mėnesius reteinerį nešiojant visą parą, o vėliau – tik naktimis, yra palaikomas geresnis apatinio žandikaulio lūpinio dantų segmento lygumas.
38
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Remiantis šioje sisteminėje literatūros apžvalgoje aptartų mokslinių publikacijų, kuriose buvo tiriamas skirtingų reteinerių ir jų nešiojimo algoritmų poveikis ortodontinio gydymo rezultato stabilumui, rezultatais, galima išskirti šias praktines rekomendacijas:
o Reteinerių kombinacijos, tokios kaip retencinė kapa ir fiksuotas reteineris, gali būti naudojamos siekiant užtikrinti geresnį dantų lankų lygumą abiejuose žandikauliuose
o Išimamo reteinerio nešiojimas visą parą pirmus 4 mėnesius yra rekomenduojamas siekiant efektyviau palaikyti apatinio žandikaulio dantų lanko priekinio segmento lygumą.
o Interproksimalinė emalio redukcija gali būti naudojama kaip retencinė priemonė apatiniame dantų lanke, jeigu pacientas susiduria su dažnu fiksuoto reteinerio atkibimu.
39
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Littlewood, S. J.; Kandasamy, S.; Huang, G. (2017): Retention and relapse in clinical practice. In Aust Dent J 62 Suppl 1, pp. 51–57. DOI: 10.1111/adj.12475;
2. Lima, V. S. A.; Carvalho, F. A. R.; Almeida, R. C. C.; Capelli Júnior, J. (2012): Different strategies used in the retention phase of orthodontic treatment. In Dent Press J Orthod. 17 (4), pp. 115–121. DOI: 10.1590/S2176-94512012000400022;
3. Proffit WR, Fields HW, Sarver DM. (2007): Contemporary Orthodontics. 4th ed. St. Louis, MO: Mosby-Elsevier; p. 430-440;
4. Abdulraheem, S.; Schütz-Fransson, U.; Bjerklin, K. (2020): Teeth movement 12 years after orthodontic treatment with and without retainer: relapse or usual changes? In Eur J Orthod 42 (1), pp. 52–59. DOI: 10.1093/ejo/cjz020;
5. Littlewood, S. J.; Mitchell, L. (2019): An introduction to orthodontics. Fifth edition. Oxford, United Kingdom: Oxford University Press; p. 193-201;
6. Johnston, C. D.; Littlewood, S. J. (2015): Retention in orthodontics. In Br Dent J 218 (3), pp. 119–122. DOI: 10.1038/sj.bdj.2015.47;
7. Torlakovic, Lino; Faerøvig, Espen (2011): Age-related changes of the soft tissue profile from the second to the fourth decades of life. In Angle Orthod 81 (1), pp. 50–57. DOI:
10.2319/042110-215.1;
8. McNally, M.; Mullin, M.; Dhopatkar, A.; Rock, W. P. (2003): Orthodontic retention: why when and how? In Dentl update 30 (8), pp. 446–452. DOI: 10.12968/denu.2003.30.8.446;
9. Isola, G.; Matarese, G.; Cordasco, G.; Perillo, L.; Ramaglia, L. (2016): Mechanobiology of the tooth movement during the orthodontic treatment: a literature review. In Minerva Stomatol 65 (5), pp. 299–327.
10. Reitan, K. (1967): Clinical and histologic observations on tooth movement during and after orthodontic treatment. In Am J Orthod 53 (10), pp. 721–745. DOI:
10.1016/0002-9416(67)90118-2;
11. Kartal, Y; Kaya, B (2019): Fixed Orthodontic Retainers: A Review. In Turk J Orthod 32 (2), pp. 110–114. DOI: 10.5152/TurkJOrthod.2019.18080;
