Karolis Šuminas V kursas, 2 grup

(1)

Karolis Šuminas

V kursas, 2 grupė

STRESO, NERIMO IR DEPRESIJOS RYŠYS SU PERIODONTO

LIGOMIS: SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas: Doc. dr. Inga Vaitkevičienė

(2)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKDEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA

STRESO, NERIMO IR DEPRESIJOS RYŠYS SU PERIODONTO LIGOMIS: SISTEMINĖ

LITERATŪROS APŽVALGA

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas

...

(parašas)

Darbo vadovas

...

(parašas)

...Karolis Šuminas, V kursas, 2 grupė...

... Doc. dr. Inga Vaitkevičienė...

2020 m.

...balandžio 29 d...

(mėnuo, diena)

2020 m.

...balandžio 29 d...

(mėnuo, diena)

Kaunas, 2020

(3)

ARBAS ATLIKTAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Streso, nerimo ir depresijos ryšys su

periodonto ligomis: sisteminė literatūros apžvalga“.

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020-04-29 Karolis Šuminas (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS

TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2020-04-29 Karolis Šuminas (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

2020-04-29 Inga Vaitkevičienė (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE,

INSTITUTE)

(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)

(4)

Jolanta Siudikienė (parašas)

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(5)

MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO MAGISTRO

DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas:

... ...

...

Recenzentas: Doc. dr. Jolanta

Siudikienė

(parašas)

Recenzavimo data:

...

Eil BMD reikalavimų atitikimas

.Nr BMD dalys BMD vertinimo aspektai ir įvertinimas

. Taip Iš dalies Ne

1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei 0,2 0,1 0

reikalavimus?

Santrauka

2 (0,5 balo) Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei 0,2 0.1 0 reikalavimus?

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4 Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, 0,4 0,2 0

Įvadas, tikslas aktualumas ir reikšmingumas?

5 uždaviniai Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, 0,4 0,2 0

(1 balas) tikslas ir uždaviniai?

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0

7 Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0

Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai

8 parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, 0,4 0,2 0

publikavimo būklė ir pan.)

Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų

9 bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių 0,2 0,1 0

Straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data?

Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos

atrankos

strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti

kriterijai ir

10 (paieškos metai; paskutinės paieškos data; 0,4 0,1 0

paieškos

raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų

metodai bei

straipsnių skaičius pagal raktažodžių derinius)?

strategija

Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas

(3,4 balai)

11 (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar, jei 0,4 0,2 0

taikoma, meta-analizei)?

Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių

12 procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, 0,4 0,2 0

analizuojami veiksniai, rodikliai)?

13 Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių 0,4 0,2 0

(6)

supaprastinimai buvo daromi?

Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų

14 tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija 0,2 0,1 0

buvo panaudota apibendrinant duomenis?

15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo rodikliai 0,4 0,2 0

(santykinė rizika, vidurkių skirtumai)?

Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų,

16 įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis 0,6 0,3 0 kiekvienoje atmetimo stadijoje?

Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų

17 Duomenų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti 0,6 0,3 0 duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo

sisteminimas

laikotarpis, tiriamųjų tipas)?

bei analizė

Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų

(2,2 balo)

rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys

18 0,4 0,2 0

kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?

19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys 0,6 0,3 0

lentelėse pagal atskirus uždavinius?

20 Rezultatų Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir nurodyta jų _reikšmė? 0,4 0,2 0

aptarimas

21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos trūkumai? 0,6 0,3 0

(1,4 balo)

22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0

23 Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus 0,2 0,1 0

Išvados tikslus ir uždavinius?

24 (0,5 balo) Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0

25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

26 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal 0,4 0,2 0

reikalavimus?

27 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; 0,2 0,1 0

Literatūros ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

28 sąrašas Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas 0,2 0,1 0

(1 balas) moksliniam darbui?

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,

29 sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni 0,2 0,1 0

kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą +0,2 +0,1 0 temą?

Praktinės

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos

31 rekomendacij +0,4 +0,2 0

susiję su gautais rezultatais?

os

Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės

32 metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta- +1 +0,5 0

regresija)?

Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti

33 statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta- +2 +1 0

(7)

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

15-20 psl. <15 psl.

34 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) (-5

(-2 balai)

balai)

35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas

36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo -1 balas -2 balai

rengimo reikalavimus?

37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, -0,5 balo -1 balas

logiškai, lakoniškai?

38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio -2 balai -1 balas

raštingumo klaidų?

39 Bendri Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, -0,2 balo -0,5

struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? balo

reikalavimai

40 Plagiato kiekis darbe >20%

(nevert.)

41 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių -0,2 balo -0,5

numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus? balo

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra

-0,5

42 logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių -0,2 balo

balo pavadinimai?

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir -0,2 balo -0,5

santrumpų paaiškinimai? balo

44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, -0,2 balo -0,5

vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)? balo

*Viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

Recenzento pastabos: ____________________________________________________________

______________________________________________________________________________

(8)

______________________________________________________________________________

Jolanta Siudikienė

___________________________________

(9)

Turinys

SANTRAUKA ... 10

SUMMARY ... 11

ĮVADAS ... 12

STRAIPSNIŲATRANKOSKRITERIJAIIRPAIEŠKOSMETODAIBEISTRATEGIJA... 14

1.1 Straipsnių atrankos ir atmetimo kriterijai ... 15

1.2 Duomenų atrinkimas... 15

1.3 Sisteminių klaidų rizikos vertinimas ... 16

2.DUOMENŲSISTEMINIMASIRANALIZĖ ... 17

2.1 Duomenų paieškos rezultatai ... 17

2.2 Tyrimų charakteristika ... 17

2.3 Psichologinių nerimo ir depresijos vertinimo testų rezultatų palyginimas su periodonto audinių patalogija ... 21

2.4 Kortizolio koncentracijos ir kitų biomarkerių nustatymas ... 22

REZULTATŲAPIBENDRINIMASIRAPTARIMAS ... 25

3.1 Pagrindiniai rezultatai ... 25

3.2 Sisteminės apžvalgos trūkumai ... 25

3.3 Interesų konfliktas ... 26

IŠVADOS ... 27

PRAKTINĖSREKOMENDACIJOS ... 28

(10)

SANTRAUKA

PROBLEMOS AKTUALUMAS: Stresas, nerimas ir depresija tarpusavyje glaudžiai

siejasi. Yra apskaičiuota, jog depresija serga 350 milijonų žmonių visame pasaulyje, Pasaulio Sveikatos Organizacija prognuozuoja, kad 2020 m. depresija bus antra pasaulinio masto liga. Mokslininkai iki šiol atlieka tyrimus norėdami išsiaiškinti, koks ryšys yra tarp pastarųjų psichologinių sutrikimų ir periodonto ligų, tačiau gautos išvados būna skirtingos.

DARBO TIKSLAS: Apžvelgti bei susisteminti mokslinę literatūrą, kurioje yra

apžvelgiamas streso, nerimo ir depresijos ryšys su periodonto audinio patalogija bei nustatyti, kurie iš pastarųjų rizikos faktorių daro didžiausią neigiamą įtaką.

MEDŽIAGOS IR METODAI: Mokslinės literatūros sisteminė apžvalga altikta

PubMed (Medline) ir Embase duomenų bazėse, panaudojus raktažodžius, kurie yra patvirtinti MeSH Browser žodynu, ieškant ne senesnių nei 10 metų straipsnių. Atlikta aprašomoji kokybinė duomenų analizė.

REZULTATAI: Atlikus išsamią mokslinių publikacijų paiešką bei naudojantis

atmetimo/įtraukimo kriterijais, atrinkti septyni pasirinktą temą atitinkantys tyrimai straipsnių sisteminei analizei atlikti. Visi straipsnių autoriai naudojo skirtingus periodontalinius

indeksus ir psichologinius testus periodonto ir psichologinių būklių įvertinimui. Stresui nustatyti skirtų laboratorinių tyrimų ir nerimui atliktų psichologinių vertinimo testų rezultatai buvo panašūs, tačiau skyrėsi depresijos vertinimo testų rezultatai.

IŠVADOS: Laboratoriniais tyrimais pagrįsta, kad stresas daro neigiamą įtaką

periodonto audinio būklei. Dėl taikytų nepatikimų psichologinių testų, tyrimų stokos ir psichologijos eksperto nedalyvavimo tyrime, negalima paneigti depresijos bei nerimo ryšio su periodonto ligomis.

(11)

SUMMARY

RELEVANCE OF THE PROBLEM: Stress, anxiety, and depression are closely

related. It is estimated that 350 million people worldwide suffer from depression, the World Health Organization predicts that by 2020 depression will be the second most common disease in the world. Researchers are still trying to find out what the link is between recent psychological disorders and periodontal diseases, but the findings are mixed.

AIM OF THE WORK: To review and systematize the scientific literature, which

reviews the relationship between stress, anxiety and depression and the pathology of

periodontal tissue and to determine which of the latter risk factors have the greatest negative impact.

MATERIALS AND METHODS: A systematic review of the scientific literature

was performed in the PubMed (Medline) and Embase databases, using keywords that are validated in the MeSH Browser dictionary, in search of articles no older than 10 years. A descriptive qualitative data analysis was performed.

RESULTS: After a thorough search of scientific publications and using

exclusion/inclusion criteria, seven studies corresponding to the chosen topic were selected for systematic analysis of articles. All authors used different periodontal indexes and

psychological tests to assess periodontal and psychological conditions. The results of

laboratory tests for stress and psychological assessment tests for anxiety were similar, but the results of tests for the assessment of depression were nevertheless

CONCLUSIONS: Laboratory studies have shown that stress has a negative effect on

the condition of periodontal tissue. Due to the unreliable psychological tests used, the lack of research and the non-participation of a psychology expert in the study, the association of depression and anxiety with periodontal disease cannot be ruled out.

(12)

12 ĮVADAS

Klinikinė depresija tai yra nuotaikos sutrikimas, kai žmogų be aiškios priežasties ir nevartojant medikamentų dvi ar daugiau savaičių kankina prislėgta nuotaika, savo nevertingumo jausmas, sumažėja domėjimasis ir pasitenkinimas bet kokia veikla [1]. Yra apskaičiuota, jog depresija serga 350 milijonų žmonių visame pasaulyje. Pasaulio Sveikatos Organizacija prognuozuoja, kad 2020 m. depresija bus antra pasaulinio masto liga [2].

Depresija, nerimas ir stresas tarpusavyje glaudžiai siejasi. 73 proc. asmenų, sergančių klinikine depresija, taip pat turi gretutinį visą gyvenimą trunkantį nerimo sutrikimą, o 27–77 proc. asmenų, kuriems buvo diagnozuotas nerimo sutrikimas suserga depresija visą likusį gyvenimą [3]. Ankstyvoje vaikystėje patirti traumuojantys praeities įvykiai dažnai yra glaudžiai susiję su depresiniais epizodais [4,5].

Vienas pagrindinių streso ir depresijos veikimo mechanizmo yra elgesio modifikavimas. Asmenys, sergantys depresija ar patiriantys ilgalaikį stresą yra labiau linkę į žalingus įpročius, kaip nevisavertė mityba, apleista burnos higiena, intensyvus rūkymas, psichotropinių medžiagų ir alkoholio vartojimas, o tai neigiamai veikia periodontą ir bendrą organizmo būklę [6,7].

Depresija, nerimas bei stresas gali paveikti organizmo imuninį atsaką, dėl to organizmas tampa mažiau atsparus ligoms, taip pažeidžiama ir periodonto būklė [8,9]. Veikiamas fizinio ir psichologinio streso organizmas iš antinksčių žievės išskiria gliukokortikoidus (kortizolį), kurie sumažina uždegiminių citokinų sekreciją. Epinefrinas ir norepinefrinas veikia priešingai ir stimuliuoja prostaglandinų ir proteolitinitinių fermentų veiklą. Toks simpatinės nervų sistemos skatinimas gali sukelti imunosupresinį poveikį, kuris gali netiosiogiai skatinti periodonto audinių naikinimą. [10,11,12].

Yra nemažai mokslinių publikacijų, kuriuose yra aprašomas psichologinių sutrikimų ryšys su periodonto patalogija [13,14]. Remiantis kortizolio koncentracija seilėse bei klinikiniais pacientų duomenimis, viename tyrime buvo nustatytas teigiamas ryšys tarp kortizolio koncentracijos seilėse ir periodontito sunkumo [13]. Kitame moksliniame straipsnyje ištyrus 1979 jauno amžiaus asmenis, jų burnos ir psichologinę būklę, gauta išvada, kad jauniems žmonėms sergantiems panikos sutrikimu yra didesnė tikimybė susirgti periodontitu [14].

(13)

13 Mokslininkai iki šiol atlieka tyrimus norėdami išsiaiškinti, koks ryšys yra tarp

psichologinių faktorių ir periodonto ligų, tačiau gautos išvados būna skirtingos. Viename straipsnyje buvo nustatyta, kad nėra jokio ryšio tarp depresijos, beviltiškumo, psichinių simptomų ir periodontito [15].

Darbo tikslas

Apžvelgti bei susisteminti mokslinę literatūrą, kurioje yra apžvelgiamas streso, nerimo ir depresijos ryšys su periodonto audinio patalogija bei nustatyti, kurie iš pastarųjų rizikos faktorių daro didžiausią neigiamą įtaką

Darbo uždaviniai

1. Apžvelgti bei susiteminti mokslinę literatūrą, kurioje tiriama nerimo, streso ir depresijos įtaka periodonto būklei.

2. Apžvelgti ir išanalizuoti pacientų patiriančių stresą laboratorinių rodiklių ir periodonto patologijos ryšį.

3. Apžvelgti ir išanalizuoti periodonto patologijos ir nerimo ryšį.

4. Apžvelgti ir išanalizuoti periodonto patologijos priklausomybę nuo depresijos. 5. Apžvelgti ir išanalizuoti laboratorinių tyrimų ir psichologinių testų koreliaciją.

(14)

14

STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA

Šiai mokslinės literatūros sisteminei apžvalgai buvo sukurtas protokolas. Atliekant mokslinę literatūros sisteminę apžvalgą buvo taikomi PRISMA (Prefered Reporting Item for Systematic Review and MetaAnalyses) sisteminės apžvalgos rengimo reikalavimai [17].

Mokslinės literatūros paieškai buvo naudojamos PubMed (Medline) ir Embase elektroninės duomenų bazės. Mokslinių straipsnių paieška pradėta 2019 metų sausio 27 dieną. Paskutinė paieška atlikta 2020 metų kovo 24 dieną.

Medline duomenų bazėje įvedus raktinius žodžius: ((“stress, psychological”[MeSH Terms] or “psychological stress” or (“psychological” and “stress”) or “stress, physiological”[MeSH Terms] or “physiological stress” or (“physiological” and “stress”) or “psychosocial stress” or (“psychosocial” and “stress”)) or (“anxiety”[MeSH Terms] or “anxiety”) or (“depression"[MeSH Terms] or “depression” or “depressive disorder”) or (“cortisol” or “serum cortisol”)) and ((“periodontal diseases”[MeSH Terms] or (“periodontal” and “diseases”) or "periodontal diseases" or “periodontal disease” or (“periodontal” and “disease”)) or ((“periodontal pocket”[MeSH Terms] or (“periodontal” and “pocket”) or “periodontal pocket”)) or (“periodontitis” or “Chronic periodontitis” or “aggressive periodontitis”) or (“periodontal index”[MeSH Terms] or "periodontal index") or (“periodontal attachment” or “periodontal attachment loss”[MeSH Terms])) Buvo naudoti trys filtrai: 10 metų diapozonas, pilni tekstai bei tyrimai su žmonėmis. Šios paieškos metu rasti 488 straipsniai.

Embase duomenų bazėje ieškant mokslinių straipsni buvo naudojami tokie patys raktiniai žodžiai ir pasirinktas 10 metų diapozono filtras. Šios paieškos metu rasti 335 straipsniai. Abejuose duomenų bazėse naudojantis filtrais iš viso buvo rasta 823 mokslinių publikacijų.

Šios sisteminės apžvalgos tikslas buvo suformuluotas pagal PICO [18] metodą: P (angl. Problem/participants) – žmonės sergantys periodonto ligomis; I (angl. Intervention) – streso, nerimo bei depresijos lygio nustatymas; C (angl. Comparators) – lyginamosios/kontrolinės grupės su periodonto ligomis nesergančiais pacientais; O (angl. Outcomes) – nerimo, streso, depresijos ryšys su periodonto ligomis

(15)

15

1.1 Straipsnių atrankos ir atmetimo kriterijai

Įtraukimo kriterijai:

1. Tyrimai turėjo būti atlikti tik su žmonėmis;

2. Į tyrimą įtraukti pacientai, kuriems diagnozuota depresija arba turintys depresinius simptomus ir/arba pacientai patiriantys streso ir/arba nerimo simptomus;

3. Pacientai, kurių burnoje yra ≥ 16 natūralių dantų, išskyrus trečiąjį krūminį dantį; 4. Pacientams periodontologinis gydymas ≤ 6 mėnesius iki tyrimo nebuvo atliktas; 5. Apžvelgiami gauti rezultatai;

6. Straipsnis turi atitikti raktinius žodžius ir nagrinėjamą temą; 7. Straipsnis turėjo būti anglų kalba.

Atmetimo kriterijai:

1. Tyrimai atlikti su gyvūnais;

2. Tiriami pacientai sergantys bet kokia kita sistemine liga, išskyrus šiai literatūros apžvalgai pasirinktas, kuri yra susijusi su periodonto liga;

3. Tiriami pacientai, kurie 3 mėnesiai iki tyrimo buvo gydyti antibiotikais, steroidais bei imunosupresinėmis medžiagomis arba buvo taikytas periodontologinis gydymas; 4. Tirti rūkantys asmenys;

5. Klinikiniai atvejai;

6. Straipsniai ne anglų kalba; 7. Sisteminės literatūros apžvalgos.

1.2 Duomenų atrinkimas

Kintamieji, kurių buvo ieškota publikacijose: 1. Autorius 2. Publikacijos metai 3. Tiriamųjų skaičius 4. Tyrimo tipas 5. Tyrimo metodika 6. Tyrimo trukmė

(16)

16 7. Periodonto būklės įvertinimas

8. Depresijos/depresinių simptomų ir/arba streso ir/arba nerimo lygio įvertinimas 9. Tyrimuose naudoti statistiniai kriterijai ir statistinio reikšmingumo lygmuo 10.Galutinės tyrimų išvados

1.3 Sisteminių klaidų rizikos vertinimas

Sisteminių klaidų rizikos vertinimas buvo atliktas remiantis kriterijais pateiktais Cohrane sisteminių apžvalgų ir intervencijų vadove [19]. Pritaikyti šie vertinimo kriterijai:

1. Atsitiktinis grupių sudarymas 2. Paskirstymo slėpimas

3. Aklas rezultatų vertinimas 4. Nepilni rezultatų duomenys 5. Atrinktas rezultatų pateikimas 6. Bendra sisteminių klaidų rizika

Įvertinta bendra atliktų tyrimų sisteminių klaidų rizika: maža, vidutinė arba didelė. Sisteminių klaidų rizikos vertinimo informacija pateikta lentelėje Nr.1. Visi [10-16] į sisteminę literatūros apžvalgą įtraukti straipsniai priskirti vidutinei rizikos grupei.

Lentelė Nr.1 Sisteminių klaidų rizikos vertinimas

Eil. Nr. Publikacijos autorius, metai Atsitiktinis grupių sudarymas Pasiskirstymo slėpimas Aklas rezultatų vertinimas Nepilni rezultatų duomenys Atrinktas rezultatų pateikimas Bendra sisteminių klaidų rizika 1. Zoila Refulio ir kt., 2013 [20] - - + + +- vidutinė 2. Syed Wali Peeran

ir kt., 2014 [21] - - + + + vidutinė 3. Angel Fenol ir kt., 2017 [22] - - + + + vidutinė 4. Roshni Jaiswal ir kt., 2016 [23] - - + + + 5. Omer Cakmak, 2014 [24] - - + + + vidutinė 6. Arunima Padmakumar Reshma ir kt., 2013 [25] - - + + + vidutinė 7. Omer Cakmak ir kt., 2016 [26] - - + + + vidutinė „+“- žema rizika, „-“- aukšta rizika, „?“- neaiški rizika

(17)

17

2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ

2.1 Duomenų paieškos rezultatai

Paskutinė mokslinės literatūros paieška buvo atlikta 2020 m. kovo 24 dieną. Pubmed/Medline ir Embase duomenų bazėse iš viso buvo rasti 1974 straipsniai. Atmetus pagal pavadinimą su tema visiškai nesusijusius straipsnius ir pašalinus dublikatus buvo analizuojami 36 pilno teksto straipsniai tinkamumui įvertinti. Perskaičius pilnus tekstus bei remiantis įtraukimo/atmetimo kriterijais, į sisteminę literatūros apžvalgą įtraukti 7 [10-16] straipsniai.

Duomenų paieškos atrankos schema sudaryta remiantis PRISMA Flow diagrama, kuri yra pavaizduota 1 pav.

2.2 Tyrimų charakteristika

Visi atrinkti mokslinių publikacijų tyrimai buvo atlikti su žmonėmis. Visiems tiriamiesiems buvo nustatyti depresiniai, streso ar nerimo simptomai. Pastarųjų faktorių įtaka periodonto ligom buvo tiriama remiantis statistiniais kriterijais lyginant tirtų grupių rezultatus. Palyginus tyrimų tikslus, imtį, jų skirstymą į grupes, atliktus tyrimus, statistinius kriterijus ir reikšmingumo lygmenis buvo įvertinti tyrimų duomenys. Tyrimų pagrindiniai duomenys pateikti 2 lentelėje.

(18)

18 1 pav. Duomenų paieškos atrankos schema

Paieška PubMed/Medline (n=1491) A tr a n k a Įt ra u k im a s T in k a m u m a s Id en ti fi k a ci ja Paieška Embase (n=483)

Straipsniai po dublikatų pašalinimo (n =1964)

Straipsniai atrinkti peržiūrai (n=601)

Atmesti straipsniai (n=565)

Pilno teksto straipsniai tinkamumui įvertinti

(n=36)

Atmesti pilno teksto straipsniai (n=29) • Sisteminės apžvalgos bei meta-analizės (=4) • Klinikinio atvejo analizė (n=4) • Tyrimai atlikti in vitro (n=3) • Į tyrimą įtraukti rūkantys (n=8) • Rašoma apie odontologinio gydymo nerimą (n=10) Straipsniai įtraukti į sisteminę literatūros apžvalgą (n=7)

(19)

19 Eil. nr. Publikacijos autorius, metai šaultinis

Tyrimo tikslas Tyrimo imtis Skirstymas į grupes Atlikti tyrimai Statistiniai kriterijai Reikšmingumo lygmuo 1. Zoila Refulio ir kt., 2013 [20]

Įvertinti ryšį tarp

streso, depresijos, kortizolio lygio seilėse ir lėtinio periodontito 70 1 gr. – 36 2 gr. – 34 PD, CAL, BOP, dantų paslankumo, SCL, ZSRDS, SAS Chi-square, Tukey- Kramer P < 0,5 2. Syed Wali Peeran ir kt., 2014 [21]

Įvertinti, koks yra

ryšys tarp psichinės būklės, depresijos bei klinikinio periodonto prisitvirtimo 147 1 gr – 60 2.gr – 87 CAL, WHO (5), MDI Cronbach’s alpha testas, Chi-square testas, Pearson koreliacijos koeficientas, ANOVA P >0,05 3. Angel Fenol ir kt., 2017 [22]

streso, kortizolio lygio seilėse ir periodontito 70 1 gr. – 39 2 gr.– 19 3 gr. – 12 GI, OHI, PPD, CAL, SCL DASS Kruskal-Wallis, Chi-square testas, Pearson koreliacijos koeficientas, ANOVA P < 0,005 4. Roshni Jaiswal ir kt., 2016 [23]

psichologinio streso, kortizolio lygio kraujyje ir lėtinio periodontito 40 1 gr – 20 2 gr.– 20 PD, CAL, OHI-S, SCL, PSS, (ELISA testas) Independent sample t testas P < 0,05 5. Omer Cakmak, 2014 [24] Ištirti ar nerimo ir depresijos skalės balai priklauso nuo periodonto būklės ir ištiri ar dantenų vagelės skystyje su stresu susiję hormonai turi įtakos periodonto ligų sunkumui 120 1 gr. – 40 2 gr. – 41 3 gr. – 39

PI, GI, BOP, PD, CAL, ELISA testas, BDI, STAI Kruskal-Wallis H testas, Kolmogorov-Smirnov testas, Tukey and Tamhane testas, ANOVA, χ2 testas, Spearman koreliacijos testas P > 0,05 6. Arunima Padmakumar Reshma ir kt., 2013 [25] Nustatyti CgA kiekį seilėse ir plazmoje sveikame ir pažeistame periodonte bei įvertinti galima jų ryšį su periodontitu 60 1 gr. – 30 2 gr. - 30 PI, BOP, PD, CAL, ELISA, HRSS Independent sample t testas P < 0,05

(20)

20 Lentelė Nr.2 Pasirinktų mokslinių publikacijų tyrimų rezultatai

Kiekvieno analizuoto tyrimo tikslas buvo ištirti streso, nerimo ar depresijos ryšį su periodonto patalogija. Penkiuose tyrimuose [20-22;25,26] buvo tiriami visi trys psichologiniai faktoriai. Dviejuose tyrimuose [23,25] buvo tiriama tik streso įtaka.

Bendra tyrimų imtis – 598 asmenys. Mažiausia tyrimų imtis buvo 40 [23,24], o didžiausia 147 [21].

Tiriamieji daugiausiai buvo skirstomi į 2 grupes [20;21;23;25], kituose tyrimuose buvo sudaryta ir trečia grupė. Tik viename tyrime [21] asmenys į grupes buvo paskirstyti, ne pagal periodonto būklę, bet remiantis psichologinės būklės nustatymo rezultatais. Kontrolinės grupės buvo visuose tyrimuose.

Visuose išskyrus vieną [21] tyrimuose buvo atlikti psichologiniai, klinikiniai bei laboratoriniai tyrimai. Visų autorių psichologinės būklės nustatymo testai buvo skirtingi: ZSRDS, MDI, DASS, BDI, STAI, HRSS, PSS. Visuose periodontologiniuose tyrimuose buvo tiriamas CAL, dažniausiai kartu buvo tiriamas PD [20,22-26] ir BOP [20,24-26].

Visuose straipsniuose naudoti skirtingi statistiniai kriterijai: Turkey-Kramer, Cronbach’s alpha testas, Pearson koreliacijos koeficientas, ANOVA, Kruskal-Wallis, Independentsample t testas, Kolmogorov-Smirnov testas, Tukey and Tamhane testas, χ2 testas, Spearman koreliacijos testas, ANCOVA, Fishe’s Least Significant Difference post hoc testas.

7. Omer Cakmak, 2016 [26] Ištirti sveikų ir lėtiniu sunkiu išplitusiu periodontitu sergančiųjų kortizolio ir DHEA kiekį uždegiminiame dantenų vagelės skystyje ir seilėse. 91 1 gr. – 31 2 gr. – 34 3 gr. – 27 PI, GI, PD, BOP, BOP (+) sričių, CAL procentas, BDI, STAI ELISA testai Kruskal-Wallis H testas, Kolmogorov-Smirnov testas, ANOVA, Chi-square, ANCOVA, Fishe’s Least Significant Difference post hoc testas

P < 0,05

PD, PPD – periodonto kišenės gylis, SCL – kortizolio koncentracija seilėse, CAL – klinikinio prisitvirtinimo netekimas, BOP –

kraujavimas zonduojant, ZSRDS – Zung’s Self-rating Depression Scale (depresijos testas) SAS – Zung’s Self-rating Anxiety Scale (nerimo testas), MDI – Major Depression Inventory (depresijos nustatymo testas), GI – dantenų indeksas, OHI – burnos higienos indeksas, DASS – Depression Anxiety Stress Scales (depresijos, nerimo ir streso testas), OHI-S – supaprastintas burnos higienos indeksas, PSS –Perceived Stress Scale (streso nustatymo testas), WHO (5) – WHO (five) well being index – PSO

psichologinis testas, ELISA – antikūnų nustatymo testas - Enzyme-linked immunosorbent assay, PI – periodonto indeksas, BDI –

depresijos nustatymo testas - Beck Depression Inventory, STAI –– State-Trait Anxiety Inventory (nerimo testas), HRSS– Holes and Rache Stress Scale (streso testas), DHEA – dehidroepiandrosteronas, CgA – chromograninas A

(21)

21 Penkių straipsnių autoriai nurodė naudoję SPSS Inc., Chicago, Illinois programą [21;22,24-26] statistiniams skaičiavimams. Dviejųstraipsnių reikšmingumo lygmuo buvo P>0,5 [21,24].

2.3 Psichologinių nerimo ir depresijos vertinimo testų rezultatų palyginimas su periodonto audinių patalogija

Lentelė Nr.3 Nerimo ir depresijos įtaka periodontui

Autorius, metai

Asmenų

sk. Grupė

Psichologiniai testai

Rezultatai Ryšys su periodonto patalogija Nerimo Depresijos Zoila Refulio ir kt., 2013 [20] 36 CP SAS ZSRDS

Nerimas nustatytas 30, o depresija 36 CP grupės asmenims. C grupės 26 tiriamiesiems nustatytas nerimas ir 1

asmeniui nustatyta depresija.

Ryšys tarp depresijos ir CP yra teigiamas. Nerimo ir CP ryšys yra neigiamas. 34 C Syed Wali Peeran ir kt., 2014 [21] 60 A (prastos psichologinė s būklės) WHO (5) MDI

70% A grupės tiriamųjų sveikas periodonto klinikinis prisitvirtinimas

72.41% B grupės tiriamųjų sveikas periodonto kilinikinis prisitvirtinimas Nebuvo ryšio tarp depresijos sunkumo

bei CAL.

Depresijos ir nerimo ryšys su CAL yra

neigiamas 87 B (normalios psichologinė s būklės) Angel Fenol ir kt., 2017 [22] 39 A(PPD ≥4 ir <6 mm)

DASS DASS Duomenys apie depresijos ir nerimo testų rezultatus nepateikti

Depresijos ir nerimo ryšys su periodontitu yra neigiamas 19 B (PPD ≥6 mm) 12 C (PPD ≤3 mm) Omer Cakmak, 2014 [24] 40 C STAI BDI

STAI testo rodikliai visose trijose grupėse buvo vidutiniai. BDI testo

rezultatai taip buvo panašūs.

Depresijos ir nerimo ryšys su periodontitu yra neigiamas 41 LCP 39 GCP Omer Cakmak, 2016 [26] 31 C STAI BDI

STAI nerimo nustatymo testo rodikliai visose trijose grupėse yra

vidutiniai.

BDI depresijos nustatymo testo rezultatai GAP grupėje yra reikšmingai didesni nei kitų grupių

Nerimo ir periodontito ryšys

yra neigiamas Teigiamas ryšys tarp

depresijos ir periodontito 34 GCP

27 GAP

CP – lėtinis periodontitas, LCP – vietinis lėtinis periodontitas, GCP – išplitęs lėtinis periodontitas, GAP – išplitęs agresyvus periodontitas, C – kontrolinė grupė

(22)

22 Penkiose mokslinėse publikacijose iš septynių buvo analizuotas nerimas bei depresija kaip potencialūs periodonto ligų rizikos veiksniai [20-22;24,26]. Tyrimų pagrindiniai

duomenys pateikti 3 lentelėje.

Visi autoriai nerimo ir depresijos įvertinimui naudojo skirtingus psichologinius testus, dvejose publikacijose buvo naudojamas bendras psichologinis testas depresijai ir nerimo lygiui įvertinti [20, 22].

Du iš penkių nerimo ir depresijos ryšį su periodonto būklę tiriančių mokslinių straipsnių yra to paties autoriaus publikuoti dviejų metų laikotarpiu, kuriuose naudojami tie patys psichologiniai testai nerimui bei depresijai įvertinti [24, 26].

Trijuose moksliniuose straipsniuose buvo tiriamas nerimo ir depresijos ryšys su periodontitu [20,24,26]. Kitose dvejose mokslinėse publikacijose buvo tiriama pastarųjų psichologinių faktorių įtaka periodonto prisitvirtimo lygiui [21] ir periodonto kišenių gyliui [22].Tik dviejuose moksliniuose straipsniuose yra aprašytas tyrimais pagrįstas reikšmingas depresijos ir periodontito ryšys [20,26]. Nei vieno tyrimo metu nebuvo pastebėta nerimo įtaka periodonto ligoms.

2.4 Kortizolio koncentracijos ir kitų biomarkerių nustatymas

Lentelė Nr.4 Kortizolio koncentracijos nustatymai ir jų įtaka periodontui

Eil. nr. Autorius, metai Tiriamųjų skaičius kiekvienoj e grupėje

Grupė Streso įvertinimas Rezultatai Kortizolio poveikis periodontui Laboratorinis tyrimas Psichologinis testas 1. Zoila Refulio ir kt., 2013 [20]] 36 CP Kortizolio (SA) koncentracija ZSRDS (SAS) Didžiausia kortizolio koncentracija seilėse ir psichologinio testo balai

nustatyti CP grupėje. Veikia neigiamai 34 C 2. Angel Fenol ir kt., 2017 [22] 39 A (PPD ≥4 ir <6 mm) Kortizolio (SA) koncentracija

DASS Didžiausia kortizolio koncentracija seilėse bei aukščiausi psichologinio testo

balai buvo B grupėje, pastarieji rodikliai C grupėje

buvo mažiausi. Veikia neigiamai 19 B (PPD ≥6 mm) 12 C (PPD ≤3 mm) 3. Roshni Jaiswal ir kt., 2016 [23] 20 CP Kortizolio (PL) koncentracija PSS Didžiausia kortizolio koncentracija kraujyje ir psichologinio testo balai buvo

CP grupėje. Veikia neigiamai 20 C 4. Omer Cakmak, 2014 [24] 40 C Kortizolio (GCF) koncentracija

BDI, STAI Kortizololio rodikliai buvo aukščiausi GCP grupėje Veikia neigiamai 41 LCP 39 GCP 5. Omer Cakmak, 2016 [26] 31 C Kortizolio (GCF, SA)

BDI, STAI Kortizololio rodikliai ir psichologinio testo balai buvo

aukščiausi GAP grupėje

Veikia neigiamai 34 GCP

27 GAP

(23)

23 Penkiose mokslinėse publikacijose buvo tiriama kortizolio koncentracija [20,26,22-23]. Keturiuose tyrimuose kortizolio koncentracija buvo tirta seilėse [20,22,24,26] ir viename iš jų buvo nustatomi kortizolio rodikliai dantenų vagelės skystyje [24]. Viename moksliniame straipsnyje aprašomas kortizolio koncentracijos kraujyje tyrimas [23]. Tyrimų pagrindiniai duomenys pateikti 4 lentelėje.

Trys autoriai, be laboratorinio tyrimo taip pat atliko ir streso įvertinimo testą [20,22,23]. Dviejų straipsnių autoriai psichologinius testus atliko dėl tyrimo atrankos kriterijų [20,23], tik viename moksliniame straipsnyje yra palyginami streso įvertinimo testo balai su kortizolio koncentracija seilėse [22].

Visų penkių straipsnių autoriai remdamiesi laboratorinių tyrimų rezultatais nustatė, jog kortizolis neigiamai veikia periodonto būklę. Vienas pastaruosiuose penkiuose tyrimuose nepaminėtas autorius ištyrė kito biomarkerio – CgA ryšį su periodonto liga [25]. Du to paties autoriaus moksliniuose straipsniuose aprašomi tyrimai taip pat buvo atlikti su biomarkeriu DHEA. [24,26]. Tyrimų rezultatų duomenys pateikti 5 lentelėje.

Lentelė Nr.5 Kortizolio ir kitų biomarkerių ryšys su periodonto ligomis

Šiose trijose mokslinėse publikacijose buvo vertinami ir psichologinio streso balai, dviejuose straipsniuose buvo rastas reikšmingas skirtumas [25,26]. Visuose pastaruosiuose tyrimuose nustatyta kortizolio, CgA ir DHEA biomarkerių neigiama įtaka periodonto ligoms. Straipsniuose [24,26] biomarkeris DHEA buvo susijęs su generalizuotomis vietinio ir Eil. nr. Autorius, metai Tiriamųjų skaičius kiekvienoje grupėje Grupė Tyrimai Rezultatai Laboratorinis tyrimas Psichologinis testas 1. Omer Cakmak, 2014 [24] 40 C DHEA (GCF),

Kortizolis (GCF) BDI, STAI

Psichologiniai testai neturėjo įtakos GCF kortizolio lygiui. GFC

kortizolio lygis buvo aukščiausias GCP grupėje 41 LCP 39 GCP 2. Arunima Padmakumar Reshma ir kt., 2013 [25] 30 CP CgA (PL, SA) HRSS

CgA bei psichologinio testo balai buvo aukštesni CP grupėje 30 C 3. Omer Cakmak, 2016 [26] 31 C Kortizolis (GCF, SA), DHEA (GCF, SA) BDI, STAI GCF/SA kortizolio ir DHEA rodikliai ir psichologinio testo testo

balai buvo aukščiausi GAP grupėje.

34 GCP

(24)

24 agresyvaus periodontito formomis. Straipsnio [25] tyrimai parodė CgA biomarkerio padidėjimą lėtiniu periodontitu sergančių žmonių grupėje.

(25)

25

REZULTATŲ APIBENDRINIMAS IR APTARIMAS

3.1 Pagrindiniai rezultatai

Šios mokslinės literatūros sisteminės analizės rezultatai rodo, kad psichologiniai veiksniai gali turėti įtakos periodonto ligų atsiradimui.

Visuose, išskyrus vieną [21] straipsniuose buvo tiriamas psichologinių faktorių ryšys su periodontitu, likusiame straipsnyje buvo vertinamas psichologinių faktorių ryšys su klinikiniu periodonto prisitvirtinimu lygiu. Visi autoriai tyrę periodontitą naudojo panašius indeksus, tačiau nė vieno nebuvo vienodi.

Visuose straipsniuose, kurie tyrė streso įtaką periodonto ligom [20;22-26], nepriklausomai nuo biologinio markerio, laboratorinių tyrimų rezultatai sutapo: kortizolio, CgA ir DHEA buvo aukščiausi sunkiausia periodontito forma sergančių žmonių grupėje.

Moksliniuose publikacijose visi pateikti streso, nerimo ir depresijos įvertinimo testai buvo skirtingi, išskyrus Omer Cakmak ir jo kolegų [24,26] straipsniuose. Iš visų septynių straipsnių, kuriuose aprašomi psichologinių streso, nerimo ir depresijos testų rezultatai, psichologiniai ir laboratoriniai streso tyrimų rezultatai sutapo penkiuose tyrimuose iš šešių. Laboratoriniai ir psichologiniai testai skyrėsi nuo kitų [24] straipsnyje. Buvo naudoti BDI ir STAI testai. Depresija sergančiųjų tarpe nustatytas lėtinis ir agresyvus periodontitas.

Nė viename tyrime nepasitvirtino nerimo neigiamas poveikis periodontui, tačiau nerimo balai buvo aukštesni lėtiniu periodontitu sergančiųjų grupėje [20]. Neigiama depresijos įtaka pasitvirtino dviejuose tyrimuose [20, 26]. Zoila Refulio ir kolegų tyrime buvo naudotas ZSRDS testas. Omer Cekmak ir kolegos depresijai nustatyti naudojo BDI testą. Zoila Refulio ir 2016 m. Omer Cekmak atliktuose tyrimuose buvo nustatyti teigiami ryšiai tarp depresijos, kortizolio koncentracijos ir periodontito.

3.2 Sisteminės apžvalgos trūkumai

Šios sisteminės mokslinės literatūros apžvalgos pagrindinis trūkumas buvo tai, kad nė viename iš tyrimų nebuvo atsitiktinio grupių sudarymo bei paskirstymo slėpimo, dėl to visi straipsniai yra vidutinės rizikos. Taip pat, mokslinės literatūros paieškoje buvo rasta

(26)

26 nepakankamai straipsnių susijusių su depresijos ryšiu ir periodonto ligomis, dauguma straipsnių buvo atmesta dėl netinkamų įtraukimo/atmetimo kriterijų [27,28].

Trijose mokslinėse publikacijose [20,24,25] autoriai pasirinko nepatikimus testus (ZSRDS, BDI) psichologinei būklei įvertinti [29,30]. Taip pat viename straipsnyje [21] vienas iš tyrimo tikslų buvo nustatyti depresijos ryšį su CAL, ir nors straipsnio autorius pasirinko WHO (Five) ir MDI, kurie yra laikomi patikimais testais [31,32], mokslinių tyrimų duomenimis, pacientai atlikdami tokius testus, kurių metu patys pacientai įvertina savo psichologinę būklę, yra linkę hiperbolizuoti simptomus, taip pat tokiu būdu neįmanoma įvertinti psichozinių simptomų. Dėl šios priežasties yra reikalingas kvalifikuoto gydytojo kontaktas tikslios klinikinės diagnozės nustatymui.. [33] Angel Fenol straipsnyje buvo atliktas DASS patikimas testas [34] ir pateikta išvada, tačiau nebuvo nurodyti testų rezultatai.

Siekiant palyginti tyrimų rezultatus ir padaryti tikslias išvadas, reikalingi išsamesni moksliniai tyrimai, suvienodinant tyrimo metodus ir šalinant nustatytus tyrimo metodų trūkumus, kuriuose analizuojamas ryšys tarp periodonto ligų ir depresijos.

3.3 Interesų konfliktas

(27)

27

IŠVADOS

1. Apžvelgus ir susisteminus mokslinę literatūrą, nustatyta, kad stresas, nerimas ir depresija skirtingai veikia periodontą.

2. Laboratorinių testų rezultatai skirti kortizolio ir kitų biologinių markerių koncentracijai nustatyti, visuose atliktuose tyrimuose buvo reikšmingai didesni sergančiųjų periodontitu grupėje bei priklausė nuo ligos sunkumo, dėl to galima teigti, kad psichologinis stresas daro didelę įtaką periodonto patalogijai.

3. Atsižvelgiant į tai, kad visuose tyrimuose nerimo testo rezultatai reikšmingai nekoreliavo su periodonto patologija, galima teigti, kad nerimas neturi tiesioginio ryšio su periodonto audinio ligomis.

4. Reikšmingos periodonto ligų priklausomybės nuo depresijos nerasta, tačiau dėl tyrimuose taikytų depresijos nustatymo testų įvairovės, mažo tyrimų skaičiaus ir tyrimų metu nedalyvavusių psichikos sveikatos specialistų, patikimų išvadų apie depresijos ir periodonto ligų sąsają daryti negalima. Galima iškelti hipotezę, kad generalizuotas greitai progresuojantis periodontitas reikšmingai susijęs su depresijos ir streso padidėjimu.

5. Palyginus streso laboratorinio ir psichologinio testo rezultatus, reikšmingos koreliacijos tarp streso laboratorinių ir psichologinių testų nerasta. Dėl to visiškai paneigti depresijos bei nerimo įtakos periodonto patologijai negalima.

(28)

28

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Atsižvelgiant į tai, jog šioje sisteminėje literatūros analizėje apžvelgtose mokslinėse publikacijose buvo naudojami nepatikimi psichologiniai testai, kuriuose pats tiriamasis, atsakinėdamas į testo klausimus, vertina savo psichologinę būklę, siekiant nustatyti depresijos, nerimo ir streso sąsajas su periodonto patologija būsimuose tyrimuose reikėtų suvienodinti tyrimų metodikas.

(29)

29

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Ronald J. Comer. Fundamentals of Abnormal Psychology. (2004)

2. https://www.who.int/mental_health/management/depression/wfmh_paper_depression _wmhd_2012.pdf

3. David G. Mayers. Psychology. (2008)

4. Kessler RC. The effects of stressful life events on depression. Annu Rev Psychol (1997)

5. Miller, G. E., Chen, E., & Parker, K. J.. Psychological stress in childhood and susceptibility to the chronic diseases of aging: Moving toward a model of behavioral and biological mechanisms. Psychological Bulletin. (2011)

6. Thomas SE, Thevos AK, Randall CL. Alcoholics with and without social phobia: a comparison of substance use and psychiatric variables. J Stud Alcohol. (1999)

7. Grant BF, Stinson FS, Dawson DA, et al. Prevalence and Co-occurrence of Substance Use Disorders and IndependentMood and Anxiety Disorders: Results from the National Epidemiologic Survey on Alcohol and RelatedConditions. Arch Gen Psychiatry. (2004)

8. Breivik, T. & Thrane, P. S. Psychoneuroimmune interactions in periodontal disease. In: R. Ader, D. L. Felten & N Cohen. (eds). Psychoneuroimmunology. (2001) 9. Araujo, Milena Moreira; Martins, Carolina Castro; Machado Costa, Lidiane Cristina;

et al. Journal of Clinical Periodontology Association between depression and periodontitis: a systematic review and meta‐analysis. (2016)

10.Peruzzo, D. C., Benatti, B. B., Ambrosano, G. M., Nogueira‐Filho, G. R., Sallum, E. A., Casati, M. Z. & Nociti, F. H. Jr A systematic review of stress and psychological factors as possible risk factors for periodontal disease. Journal of Periodontology. (2007)

11.Warren, K. R., Postolache, T. T., Groer, M. E., Pinjari, O., Kelly, D. L. & Reynolds, M. A. Role of chronic stress and depression in periodontal diseases. Periodontology 2000. (2014)

12.Rosania, A. E., Low, K. G., McCormick, C. M. & Rosania, D. A. Stress, depression, cortisol, and periodontal disease. Journal of Periodontology. (2009)

13.J.B. Hilgert F.N. Hugo D.R. Bandeira M.C. Bozzetti. Stress, Cortisol, and

Periodontitis in a Population Aged 50 Years and Over. Journal of dental research. (2006)

14.Tasneem Khambaty, M.S., Jesse C. Stewart, Ph.D. Associations of Depressive and Anxiety Disorders with Periodontal Disease Prevalence in Young Adults: Analysis of 1999–2004 National Health and Nutrition Examination Survey (NHANES)

Data.Annals of Behavioral Medicine. (2013)

15.A.C.O. Solis, R.F.M. Lotufo, C.M. Pannuti, E.C. Brunheiro, A.H. Marques, Lotufo- Neto. Association of periodontal disease to anxiety and depression symptoms, and psychosocial stress factors. Departament of Periodontology. (2004)

16.Boscarino JA. Diseases among men 20 years after exposure to severe stress: implications for clinical research and medical care. Psychosom Med. (1997)

17.Moher D., Liberati A., Tetzlaff J., Altman D. G., and T. P. PRISMA Group, Preferred reporting items for systematic reviews and meta-analyses: the PRISMA statement. (2009)

(30)

30 19.Higgins, J.P.T., Altman, D.G., Gøtzsche, P.C., Jüni, P., Moher, D., Oxman, A.D.,

Savovic, J., Schulz, K.F., Weeks, L., Sterne, J.A.C.: The Cochrane Collaboration's tool for assessing risk of bias in randomised trials.

20.Zoila Refulio, Marco Rocafuerte, Manuel de la Rosa, Gerardo Mendoza, Leandro Chambrone. Association among stress, salivary cortisol levels, and chronic periodontitis. Journal of Periodontal & Implant Science. (2013)

21.Peeran SW, Kumar NP, Azaruk FA, et al. Association between mental well-being, depression, and periodontal attachment level among young adults of the postwar Sebha city, Libya: A pilot study. J Nat Sci Biol Med. (2014)

22.Fenol A, Jebi S, Krishnan S, et al. Association of stress, salivary cortisol level, and periodontitis among the inmates of a central prison in Kerala. Dent Res J (Isfahan). (2017)

23.Roshni Jaiswal, Nina Shenoy, and Biju Thomas. Evaluation of association between psychological stress and serum cortisol levels in patients with chronic periodontitis - Estimation of relationship between psychological stress and periodontal status. Journal of Indian Society of Periodontology. (2016)

24.Cakmak, O., Alkan, B.A., Ozsoy, S., Sen, A. and Abdulrezzak, U., Association of Gingival Crevicular Fluid Cortisol/Dehydroepiandrosterone Levels with Periodontal Status. Journal of Periodontology. (2014)

25.Reshma AP, Arunachalam R, Pillai JK, Kurra SB, Varkey VK, Prince MJ.

Chromogranin A: Novel biomarker between periodontal disease and psychosocial stress. J Indian Soc Periodontol. (2013)

26.Cakmak, O, Tasdemir, Z, Aral, CA, Dundar, S, Koca, HB. Gingival crevicular fluid and saliva stress hormone levels in patients with chronic and aggressive

periodontitis. J Clin Periodontol. (2016)

27.i-Xi Wang, Xiao-Ning Kang, Yang Cao, De-Xiu Zheng, Ye-Ming Lu, Chun-Feng Pang, Zhi Wang, Bin Cheng, Yun Peng. Porphyromonas gingivalis induces depression via downregulating p75NTR-mediated BDNF maturation in astrocytes, Brain, Behavior, and Immunity. (2019)

28.Solis, ACO, Marques, AH, Pannuti, CM, Lotufo, RFM, Lotufo‐Neto, F. Evaluation of periodontitis in hospital outpatients with major depressive disorder. J Periodont Res. (2013)

29.Carroll BJ, Fielding JM, Blashki TG. Depression rating scales. A critical review. Arch Gen Psychiatry. (1973)

30.Kearns NP, Cruickshank CA, McGuigan KJ, Riley SA, Shaw SP, Snaith RP. A comparison of depression rating scales. Br J Psychiatry. (1982)

31.N. Timmerby, K. Martiny, M. Lunde, and S. Soendergaard. Psychometric evaluation of the Major Depression Inventory (MDI) as depression severity scale using the LEAD (Longitudinal Expert Assessment of All Data) as index of validity. BMC Psychiatry. (2015)

32.Mahboubeh Dadfar, Nahid Momeni Safarabad, Ali Asghar Asgharnejad Farid, Monir Nemati Shirzy, Farzad Ghazie pour Abarghouie.Reliability, validity, and factorial structure of the World Health Organization-5 Well-Being Index (WHO-5) in Iranian psychiatric outpatients. (2018)

33.Kearns, N., Cruickshank, C., McGuigan, K., Riley, S., Shaw, S., & Snaith, R. A. Comparison of Depression Rating Scales. British Journal of Psychiatry. (1982) 34.Minh Thi Hong Le,1, Thach Duc Tran,1 Sara Holton, Huong Thanh Nguyen, Rory

Wolfe, and Jane Fisher.Reliability, convergent validity and factor structure of the DASS-21 in a sample of Vietnamese adolescents. (2017)