LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Loreta Ivanavičienė
UGDYMO ĮSTAIGOSE ĮDIEGTO 2018 M.
SVEIKO MAITINIMO ANALIZĖ
INTRODUCED IN EDUCATIONAL
INSTITUTIONS IN 2018 HEALTHY EATING
ANALYSIS
Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBASDarbo vadovas: Prof. dr. Vaidas Oberauskas Anatomijos ir fiziologijos katedra
2 DARBAS ATLIKTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Ugdymo įstaigose įdiegto 2018 m. sveiko maitinimo analizė“.
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2021-05-02 Loreta Ivanavičienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2021-04-29 Jolanta Naraškevičienė
(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
Vaidas Oberauskas
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (INSTITUTE)
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
3 Baigiamojo darbo recenzentai
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(vardas, pavardė) (parašas)
(vardas, pavardė) (parašas)
Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
4
TURINYS
ĮVADAS... 7
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8
1.1. Mokyklinio amžiaus vaikų sveikatai palankūs mitybos principai ... 8
1.2. Užsienio šalių mokyklinio amžiaus vaikų mityba ... 10
1.3. Lietuvos vaikų mitybos įpročiai ... 12
1.4. Mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos būklė ... 13
1.5. Lietuvos vaikų ugdymo įstaigose mitybos pokyčiai ... 16
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 24
2.1 Ugdymo įstaigose įdiegto 2018 m. sveiko maitinimo analizės vaikų apklausos vertinimo metodika ... 24
2.1.1. Tyrimų vieta, laikas, trukmė ... 24
2.1.2. Tiriamieji ... 24
2.1.3. Statistinis duomenų apdorojimas ... 24
2.2. Ugdymo įstaigose įdiegto 2018 m. sveiko maitinimo valgiaraščių analizės metodika ... 25
2.2.1. Tyrimo vieta, laikas, trukmė ... 25
2.2.2. Statistinė duomenų analizė ... 25
3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 26
3.1. Ugdymo įstaigose tiekiamų valgiaraščių analizė... 26
3.1.1. Senojo vaikų maitinimo 11 metų ir vyresnių ugdymo įstaigose modelio ypatumai ... 26
3.1.2. Naujojo nuo 2018 metų ugdymo įstaigose vaikų maitinimo ypatumai ... 28
3.2. Ugdymo įstaigose besimokančių vaikų požiūris į maisto tiekimo pokyčius, vyraujančius mokykloje ... 32
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 43
IŠVADOS ... 46
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 47
5 SANTRAUKA
Ugdymo įstaigose įdiegto 2018 m. sveiko maitinimo analizė Loreta Ivanavičienė
Magistro baigiamasis darbas
Darbo tikslas. Atlikti sisteminę 2018 m. įdiegto ugdymo įstaigose sveikos mitybos programos veiksmingumo apžvalgą ir anketinę analizę.
Darbo metodika. Kiekybinis tyrimas (anoniminė anketa) vyko 2019 metais balandžio – gegužės mėnesiais. Tyrime dalyvavo 150 vaikų, kurių amžius 11 metų ir vyresni (atsako dažnis 98,04 proc.). Kokybinis tyrimas vyko 2019 metais sausio – vasario mėnesiais. Gauti duomenys buvo apdoroti naudojant McExcel (2010) ir SPSS 25 programas. Statistinių duomenų reikšmingumas vertinamas naudojant nepriklausomų imčių vidurkių lygybę (t-testas) ir kintamųjų nepriklausomumą (Chi – kvadrato testas).
Rezultatai. Išanalizavus valgiaraščius pastebima, kad senasis 20 dienų valgiaraštis nėra palankus vaikų sveikatai. Jame buvo siūlomi maisto produktai iš riebios mėsos (kiaulienos), saldieji gėrimai, mažas šviežių daržovių pasirinkimas, tiekiami konditerijos gaminiai (meduoliai, sausainiai), skurdus vaisių pasirinkimas. Kitokius rezultatus matome, kuomet patvirtinus naująjį maitinimo modelį, 15 dienų valgiaraštyje yra siūloma daugiau šviežių daržovių, padidėjęs grūdinių / ankštinių produktų tiekimas, netiekiami konditerijos gaminiai, vietoj saldžiųjų gėrimų yra siūlomas negazuotas mineralinis vanduo, padidėjusi vaisių įvairovė, dažniau yra tiekiama mėsa liesa (vištiena, kalakutiena), nei riebi, naudojami pilno grūdo gaminiai, prie pietų patiekalų nėra tiekiami padažai, sumažėjęs cukraus ir druskos kiekio tiekimas. Įdiegus naująjį maitinimo modelį nustatytas statistinis ryšys tarp vaisių, uogų produktų kiekio vertinimo naujai įdiegtame ir senajame valgiaraštyje. 7,1 proc. daugiau mokinių teigia, kad vaisių ir uogų yra tiekiama daugiau naujai įdiegtame valgiaraštyje lyginant su senuoju, 16,9 proc. daržovių yra tiekiama daugiau nei buvusiame ankstesniame maitinimo modelyje, 29,9 proc. daugiau vaikų mano, kad naujai sudarytame ugdymo įstaigų valgiaraštyje grūdinių / ankštinių produktų ir 8,3 proc. žuvies produktų yra siūloma daugiau, nei anksčiau iki 2018 metų rugsėjo 1 d.
6 SUMMARY
Introduced in educational institutions in 2018 healthy eating analysis Loreta Ivanavičienė
Master’s Thesis
Work objective. To carry out a systematic review and questionnaire analysis of effectiveness of the healthy eating program implemented in educational institutions in 2018.
Work method. Quantitative research (anonymous questionnaire) took place in 2019 from April to May. The research included 150 children aged 11 and older (response rate 98,04). Quality research took place in 2019 from January to February. The data obtained were processed by McExcel(2010) and SPSS 25 programs. Statistical significance is assessed using the equality of independent sample means (t-test) and the independence of variables (Chi-square test).
Results. After analysis is noticeable, that the old one menu for 20 days is unhealthy for kids. The menu included fat meat (pork), sweet drinks, a little of fresh vegetables, sweet pastries (gingerbread, biscuits), a lack of fruits. As a result, after the new feeding model approval the menu for 15 days offers more fresh vegetables, cereals/legumes products supply is increased, sweet pastries are not supplied, still mineral water is offered instead of soda, a variety of fresh fruits is increased, lean meat is supplied more often, whole grain products are used, sauces are not supplied with the main courses and there is a lot less of sugar and salt. After the installation of the new feeding model, statistical connection between amounts of fruits and berries supplied in the new one and the old one menus was established. 7.1 % more students say that fruits and berries are supplied more on the newly installed menu compared to the old one, 16.9 % vegetables are supplied more in the previous feeding model, 29.9 % more children think that in the new educational institutions the menu of cereals / legumes and 8.3 % fish products are offered more than before until September 1, 2018.
7
ĮVADAS
Vaikystė ir paauglystė yra tam tikri vystymosi laikotarpiai, kurių metu yra labai svarbu nustatyti sveikos mitybos ir gyvenimo būdo įpročius. Sveikos gyvensenos pagrindus jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams padeda formuoti ne tik šeima, bet ir mokykla formuoja vaiko asmenybę ir sveikos gyvensenos įpročius, todėl yra svarbu sveikos gyvensenos pagrindus pradėti ugdyti jau ankstyvoje vaikystėje [43].
Pagal PSO duomenis yra pastebėta, kad per pastaruosius kelis dešimtmečius daugelyje regiono šalių buvo pranešta apie didėjantį antsvorio ir nutukimo procentą. Remiantis 2017 metų Europos Komisijos duomenimis, yra teigiama, kad vaikų ir jaunimo amžiaus grupėje yra apie 5 proc. nutukusių ir apie 15 proc. antsvorio turinčių vaikų, o tai rodo, kad reikia skubiai koreguoti vaikų mitybą [2]. Nerimą kelia ir neoptimaliausi vaikų kūno sudėjimo rodikliai. Tyrimai parodo, kad vaikams trūksta ir mikroelementų: geležies, jodo ir vitamino D [1]. Taip pat yra pastebima, kad vis dažniau pasitaikančios ligos, pavyzdžiui, diabetas, hipertenzija ir nutukimas, yra nustatomos vaikams.
Atsižvelgiant į tai, kad vaikai daugiausiai laiko praleidžia mokyklos aplinkoje, yra logiška pasinaudoti mokyklos aplinka ir skatinti bei šviesti vaikus mitybos klausimais. Todėl mokyklos yra pagrindinė aplinka vaikus išmokyti sveikos mitybos principų [3]. Tokie pokyčiai, ypač dokumentuose ,,Europos maisto ir mitybos veiksmų planas 2015-2020 m.“, ,,ES vaikų nutukimo mažinimo veiksmų planas 2014-2020“, ,,Sveikatai tinkamo maisto viešųjų pirkimų mokykloms gairės (2017)“, atsispindi PSO ir gyventojų mitybos gerinimo strateginiuose nuostatuose [4].
Taip pat įžvelgiame ir Lietuvoje pokyčių, kad nuo 2018 metų rugsėjo 1 d. mokyklinio amžiaus vaikų sveikos gyvensenos pagrindus padeda formuoti mokymo įstaigos, pakeisdamos maitinimą, tai galime paaiškinti įsigaliojusiu įsakymu: Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (LR SAM) 2018 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. V – 394 ,,Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo”.
Darbo tikslas – atlikti sisteminę 2018 m. įdiegto ugdymo įstaigose sveikos mitybos programos veiksmingumo apžvalgą ir anketinę analizę.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti senąjį iki 2018 metų rugsėjo 1 d. maitinimo modelį ir didžiausius jo trūkumus ugdymo įstaigose.
2. Palyginti senąjį, 11 metų ir vyresnių vaikų, maitinimo modelį ir naujai įdiegtą.
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Mokyklinio amžiaus vaikų sveikatai palankūs mitybos principai
PSO teigimu, mityba – tai vienas iš pagrindinių gyvensenos veiksnių, kuris turi didelę įtaką žmogaus sveikatai. Remiantis PSO duomenimis, žmogaus sveikata 40–60 proc. priklauso nuo gyvensenos, 30–40 proc. – nuo aplinkos, 10–15 proc. – nuo paveldėjimo ir tik 8–10 proc. – nuo sveikatos apsaugos [5]. Vienas iš pagrindinių sveikatą lemiančių gyvensenos veiksnių bei ligų riziką mažinančių elementų yra sveika bei subalansuota mityba [6].Remiantis PSO (2019) duomenimis, yra pateikiami pagrindiniai sveikos mitybos principai: 1. Vartoti daug vaisių ir daržovių. Iš vaisių ir daržovių yra gaunama nemažai vitaminų, skaidulinių bei mineralinių medžiagų. Taip pat vaikai, valgantys daug vaisių bei daržovių, turi mažesnę nutukimo, širdies ligų, insulto, diabeto riziką [7].
2. Vartoti mažiau riebalų. Rekomenduojama vartoti daugiau neprisotintus augalinius aliejus (alyvuogių, sojos, saulėgrąžų ar kukurūzų aliejus), o ne gyvulinius riebalus ar alyvas, kurių sudėtyje yra daug sočiųjų riebalų (sviesto, ghee, taukų, kokoso ir palmių aliejaus) [15]. Vartojant labai daug, ypač netinkamų riebalų rūšių, pavyzdžiui, sočiųjų ir pramoniniu būdu pagamintų trans – riebalų, gali padidinti širdies ligų ir insulto riziką. Taip pat fiziškai neaktyviems vaikams, viršijant riebalų rekomenduojamas suvartojimo normas, gali pradėti didėti kūno svoris. (SMLPC.Lt) [7].
3. Riboti cukraus suvartojimą. Rekomenduojama atsisakyti saldainių, saldžių gėrimų, taip pat produktų, kuriuose daug paprastųjų angliavandenių (cukraus, gliukozės, fruktozės, maltozės). Kaip teigia Sveikatos apsaugos ministerija (2009), kad ,,Cukraus (cukrų) vartojimas laikomas dantų ėduonies rizikos veiksniu, jei burnos higiena yra bloga“. Pasirinkus šviežius vaisius vietoj saldžių užkandžių, pavyzdžiui, sausainių, pyragų ir šokolado, sumažėja cukraus suvartojimas. (PSO) [7].
4. Sumažinti druskos kiekį. Rekomenduojama druską vartoti tik juoduotą. Sumažinus druskos ir didelio natrio pagardų kiekį (sojos padažo ir žuvies padažo) maisto ruošimo ir paruošimo metu padeda sumažinti druskos suvartojimą [7].
9 ministerijos duomenis (2014) teigiama, kad ,,maisto medžiagų poreikis priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties ir atliekamo darbo sunkumo.“ Pavyzdžiui, magnio ir kalcio santykis turi būti 0,5:1, baltymų, angliavandenių ir riebalų, kuris yra gaunamas su maistu, santykis – 1:4-6:1. Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja vartoti įvairų maistą, paaiškinama, kad ,,nei vienas maisto produktas neturi reikiamų visų medžiagų kiekio“. Galime teigti, kad reikia valgyti kuo įvairesnį maistą, kad nepritrūktų vaiko organizmui reikalingų medžiagų, dėl ko gali atsirasti sveikatos sutrikimų [8]. Visus šiuos 3 principus galime pastebėti ,,Maisto pasirinkimo piramidėje“ (1pav.).
1 pav. Maisto pasirinkimo piramidė (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija,
Šaltinis: www.sam.lrv.lt)
10 rekomendacija, nes augalinės kilmės produktuose vyrauja daugiau kompleksiniai angliavandeniai, t.y., turintys didelį kiekį krakmolo ir mažą kiekį cukraus (sacharozės) [8].
Vaikų organizmui yra būtinos net tik pagrindinės maisto medžiagos (baltymai, riebalai, angliavandeniai), bet ir vitaminai bei mineralinės medžiagos. Teigiama, kad sveikas ir maistingas maistas yra raktas gerinant nuotaiką. Pavyzdžiui, maisto produktai, kuriuose yra didelis baltymų šaltinis ir mažai riebalų, pavyzdžiui, vištiena ar kalakutiena, gali padidinti dopamino ir norepinefrino koncentraciją smegenyse, dėl to padidėja energija. Magnio turtingi maisto produktai (bananai ar pupelės) gali padėti kontroliuoti nerimą ir stresą, taip pat pagerina miegą. Maistas, kuriame yra gausu sėlenų, taip pat grūdų produktai, jūros gėrybės yra siejami su padidėjusia energija, optimistiška nuotaika. Vitaminas C yra puikus nuotaikos šaltinis, jis taip pat padeda geležies absorbcijai ir gali padėti kovoti su nuovargiu. Taip pat svarbus yra kapsaicinas, kuris randamas aitrioje paprikoje, dėl šilumos jis gamina endorfiną, kuris smegenis veikia kaip natūralus organų skausmą malšinantis vaistas [9]. Vitaminas D atlieka svarbų vaidmenį palaikant normalų augimą, kaulų mineralizaciją bei kitų audinių veiklą (dantys) [35].
1.2.
Užsienio šalių mokyklinio amžiaus vaikų mityba
Vaikų mitybos įpročiai yra rimta dabartinė visuomenės sveikatos problema. Mokyklinio amžiaus vaikai vartoja daugiau saldumynų, kepinių, greito maisto ir saldžių gėrimų negu vaisių ir daržovių. Teigiama, kad didžiausios problemos, susijusios su nepakankama vaikų mityba, kyla dėl socialinių ir ekonominių skirtumų. Pagrindiniai šie skirtumai atsispindi šeimose, pavyzdžiui, kai tėvų pajamos yra nedidelės, tuomet jie pirks pigesnius, perdirbtus maisto produktus, kuriuose gausu cukraus, natrio ir riebalų [11]. Tai puikiai atspindi mokslinis straipsnis, kuriame teigiama, kad socialinis ir ekonominis statusas yra vienas iš stipriausių nutukimą įtakojančių veiksnių. Pavyzdžiui, viename tyrime buvo atskleista, kad vaikai, gyvenantys labiausiai nepasiturinčiuose Anglijos rajonuose, turėjo 1,81 karto didesnį antsvorį ir nutukimą, lyginant su vaikais, gyvenančiais mažiausiai nepasiturinčiuose rajonuose. Toks teiginys grindžiamas tuo, kad vaikai, gyvenantys nepasiturinčiose Anglijos apylinkėse, buvo linkę į nesveiko maisto vartojimą, mažesnį fizinį aktyvumą. Tyrimo metu buvo pastebėta, kad pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos nutukimui, - vartojama daugiau saldintų gėrimų ir per mažas fizinis aktyvumas (ilgas televizoriaus žiūrėjimas, įvairių kompiuterinių žaidimų žaidimai). Teigiama, kad per mažas fizinis aktyvumas yra todėl, jog vyrauja nesaugi aplinka, nepasiturinčiuose rajonuose nėra žaidimų aikštelių [12].
11 turi didesnę nutukimo ir antsvorio riziką. Kaip teigia PSO, pusryčiai yra labai svarbūs, nes jų nevalgant mokyklinio amžiaus vaikams yra sunkiau susikaupti atliekant paskirtas užduotis, greičiau jaučiamas nuvargimas, išsiblaškymas, to pasekmė - mažėja vaikų mokymosi našumas [13].
Teigiama, kad mokyklinio amžiaus vaikai pabrėžia koreliaciją tarp svorio ir sveikatos, supranta, kad žmonės turėtų prisiimti atsakomybę už sveiko maisto pasirinkimą. Tačiau apskritai vaikai dažnai neskiria pakankamai dėmesio savo mitybos priežiūrai. Dažnai rezultatai parodo, kad mokyklinio amžiaus vaikus reikia orientuoti į sveikos mitybos analizę ir jos siekimą bei fizinę veiklą. Vienas iš pavyzdžių yra tai, kad mokyklos valgykloje valgo priešpiečius vos 8,8 proc. vaikų, o pietauja tik 21,9 proc. Tokie rezultatai parodo, kad vaikai dažniausiai užkandžiauja per pertrauką, kurios metu valgo bandeles, šokoladukus, traškučius, pyragaičius [14].
Brazilijos mokslininkai atliko tyrimą, kuriame buvo analizuoti mokyklinio amžiaus vaikų mitybos poreikiai. Įvertinus trijų Bahia valstijos mitybos rekomendacijų tinkamumą, pastebėta, kad angliavandenių, lipidų ir baltymų kiekis maiste buvo nepakankamas, ir nė viena savivaldybė nepasiekė 20 proc. rekomenduojamos normos. Mineralinių medžiagų (Fe, Se, Cu ir K) su maistu vaikai gavo daug mažiau nei buvo tikėtasi, tačiau Na kiekis buvo tris kartus didesnis už rekomenduojamą normą, yra teigiama, jog viršijant natrio rekomenduojamas normas padidėja rizika dėl kraujospūdžio padidėjimo [15].
12
1 lentelė. Antsvorio paplitimas 1990 – 2018 m. (World Health Organization, Šaltinis:
apps.who.int)
Metai Antsvorio paplitimas
(proc.) Antsvorio skaičiai (milijonais) 2018 7,2 5,4 2015 7,1 5,4 2012 7,1 5,3 2010 7,0 5,3 2005 6,9 5,3 2000 6,7 5,3 1995 6,6 5,2 1990 6,5 5,0
Daugybės šalių maži vaikai šiuo metu geria mažiau vandens nei yra rekomenduojama. Didžiąją vandens dalį vaikai gauna iš skysčių. Europos maisto saugos tarnyba (EMST) ir Medicinos institutas (TMO) apskaičiavo, kad 70–80 proc. viso vandens suvartojama iš bendro skysčių kiekio ir 20–30 proc. vandens. Suderinti kryžminio pjūvio tyrimai, atlikti 13 šalių, parodė, kad iki 90 proc. 4–9 metų vaikų gauna mažiau nei pakankamai vandens iš skysčių. Tyrime, kuriame dalyvavo JAV vaikai nuo 4 iki 8 metų, mažiausiai 75 proc. vaikų nesugebėjo pasiekti suvartoti reikiamo bendro vandens kiekio [18].
1.3. Lietuvos vaikų mitybos įpročiai
Nors Lietuva nedidelė šalis, tačiau ji perėjo rinkos ekonomiką. Dėl rinkos globalizacijos sumažėjo tradicinių maisto produktų vartojimas, paplito nesveikas maistas, pavyzdžiui, greitieji užkandžiai. Maisto produktų rinkos pokyčiai turėjo įtakos lietuvių mitybai, ypač naudojamų riebalų kokybei, o dabartinė karta jau augo laikydamasi šių naujų mitybos tradicijų [10].
Mokslininkams įvertinus pastebima, kad vaikų mityba priklauso nuo tėvų auklėjimo būdo, pavyzdžiui, nesveiko maisto vartojimas padidėja tuomet, kaip tėvai stengiasi atpirkti laiką kartu nebuvimo, to pasekmė - didėja KMI (kūno masės indeksas). Kaip teigia Aušra Petrauskienė ir Justina Vaitkevičiūtė: ,,Tėvų kontrolė yra naudingesnė formuojant vaiko mitybos elgesį nei ,,slapta kontrolė”, kuri, pabrėžia vaikų antsvorio problemą” [26].
13 labai mažus kiekius, pavyzdžiui, yra mažai vartojama įvairių košių ir dribsnių, vaisių ir daržovių [19].
Atlikus analizę, yra pastebėta, jog ir 2016 metais Lietuvoje mokyklinio amžiaus vaikų mityba nepasikeitė lyginant su 2010 metais. Remiantis Czernialio 2016 m. duomenimis, mokyklinio amžiaus vaikai vartoja tuos maisto produktus, kuriuose yra daugiau saldiklių, sočiųjų riebalų rūgščių. Dažniausiai vaikai renkasi valgyti picas, kebabus, skrudintas bulvytes, mėsainius, mažesnė dalis vaikų renkasi vaisius ir daržoves. Remiantis tyrimų duomenimis yra pastebėta, kad po greito maisto vartojimo mokyklinio amžiaus vaikai jaučiasi persivalgę, nervingi, pavargę [20].
Pastebima, kad Lietuvoje vidurinių mokyklų vaikai nesilaiko mokslininkų rekomenduojamų Viduržemio jūros (MD) rekomendacijų (vartoti daugiau viso grūdo produktų, ankštinių augalų, daržovių, vaisių, riešutų, nedidelį kiekį pieno, raudonos mėsos bei vartoti daugiau alyvuogių aliejų vietoj gyvūninių riebalų). Atliktų mokslininkų tyrimų rezultatai parodė, kad tik 14 proc. Lietuvos vidurinių mokyklų vaikai gerai laikosi MD rekomendacijų, beveik pusė jų laikosi vidutiniškai, o apie 40 proc. silpnai. Tačiau tyrimai parodė, kad net ir Viduržemio jūros regiono šalyse mažai laikomasi MD. Graikijoje pastebėtas mažas paauglių MD laipsnis. Tik 8,3 proc. 13–18 metų paauglių Graikijoje laikėsi mitybos rekomendacijų, 68,6 proc. - vidutiniškai, o 27 proc. - silpnai laikėsi MD. Žymiai mažesnis rodiklis pastebėtas Toskanos regione, kur tik 16,5 proc. paauglių gerai laikosi, 60,5 proc. - vidutiniškai, 23 proc. - silpnai laikosi MD, o Islandijoje tik 24,3 proc. paauglių gerai laikosi MD [10].
Visi gerai žinome, kad vaikų mityba yra svarbus vystymosi aspektas. Subalansuota mityba gerina vaikų fizinę, psichinę savijautą. Todėl, remiantis mokslininkų išvadomis, yra rekomenduojama iš naujo įvertinti patiekalus, pateikiamus mokyklose, taip pagerinti vaikų poreikius ir sudaryti sveikus įpročius nuo vaikystės. Remiantis mokslininkų rekomendacijomis, siūloma pateikti įvairius maisto produktus ir skatinti vaikų fizinį aktyvumą, taip pabrėžiant mitybą ir fizinį aktyvumą kaip šaltinį, kuris gali užkirsti kelią lėtinių ligų atsiradimui ir ypač antsvorio augimui.
1.4. Mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos būklė
14 pagrindinės priežastys blogėjant vaikų sveikatai yra tai, kad vaikai paprastai nesilaiko rekomenduojamų sveikos gyvensenos rekomendacijų. Svarbiausi trūkumai yra per mažai suvartojamų daržovių, grūdinių produktų, ankštinių augalų. Tačiau, mokslininkų tyrimų duomenimis, daugiausiai yra suvartojama desertų ir saldžių gėrimų, kurie tiekia 40 proc. dienos energijos. Remiantis mokslininkų tyrimų rezultatais, buvo pastebėta, kad moksleiviai išgeria tik iki 5 stiklinių vandens per parą (maždaug 1 litrą) ir dažniausiai teikia pirmenybę kitiems gėrimams, ypač arbatai, gaiviesiems gėrimams, kurie yra priskiriami saldiesiems ir sudarė nemažą dalį (per dieną 3 ir daugiau stiklinių) [22]. Ilgainiui vaikams reikalinga pakankama hidratacija sveikam vystymuisi. Ištuštėjusi hidratacija koreliuoja su prastesniais pažintiniais rodikliais, kuriuos pablogina trumpas - ilgalaikis hidratacijos padidėjimas [18].
Visi maisto produktai turi ne tik daug kalorijų, bet ir maistinių medžiagų, tačiau juose nėra pakankamai naudingų maisto produktų, kuriuose yra vitaminų ir kitų mikroelementų [23]. Tokie mitybos ypatumai pastaraisiais metais lėmė nutukimo ir antsvorio padidėjimą tarp vaikų ir paauglių [24]. Pavyzdžiui, remiantis vaikų sveikatos pažymėjimų duomenimis, kad 2018 metais 98 proc. (272950) 7- 17 m. amžiaus vaikų buvo vertinamas kūno masės indeksas. Pastebima, kad per mažą kūno svorį turėjo 12 proc. vaikų, taip pat 2017 m. šis rodiklis buvo mažesnis (10,91 proc.), 66,4 proc. – normalų kūno svorį, tačiau lyginant su 2016 m. normalų vaikų kūno svorį sudarė 68 proc., o 2017 m. 67,5 proc. Vadinasi, normalų kūno svorį turinčių vaikų skaičius sumažėjo (2 pav.), 15,4 proc. – antsvorį ir 6,2 proc. nutukusių vaikų, lyginant 2017 m. ir 2018 m., mokyklinio amžiaus vaikų grupėje nutukimas ir antsvoris kito nežymiai (2 lentelė.) [25].
2 lentelė. 2018 m. 7 – 17 m. amžiaus vaikų KMI įvertinimais, lyginant su 2017 m. (Ugnė
Butkutė. Šaltinis: http://vssis.hi.lt/)
15
2 pav. 7 – 17 m. amžiaus vaikų KMI lyginimas, įvertinimas 2016 – 2018 metais (Ugnė
Butkutė. Šaltinis: http://vssis.hi.lt/)
Remiantis kitų mokslininkų tyrimais, galima teigti, jog per pastaruosius dešimtmečius labai padaugėjo nutukusių vaikų. Teigiama, kad yra didelė tikimybė išlikti nutukusiems vaikams ir suaugus, todėl išlieka didelė rizika sirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, cukriniu diabetu, taip pat vėžiu. Šias mokslininkų padarytas išvadas lemia tai, jog buvo atkreiptas dėmesys į nesveikos mitybos plitimą ir žalingus vaikų mitybos įpročius [22]. Vaikų nutukimas gali būti siejamas ne tik susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, tačiau jis gali būti siejamas su organų sistemos sutrikimais, lėtinių ligų vystymusi, taip pat tai gali būti endokrininės, virškinimo, plaučių, nervų sistemos, atramos ir odos ligų rizikos veiksnys. Žinoma, nutukimas vaikams gali lemti psichikos sveikatos sutrikimus [26].
Remiantis kasmetinių profilaktinių sveikatos tikrinimų duomenimis ,,Sveidra“ pastebime, kad 2018 metais dažniausiai pasitaikančios ligos– kvėpavimo sistemos ligos (584,63 atvejo 1000 gyv.). Daugiausiai buvo susidurta su ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (498,51 atvejo 1000 gyv.). Taip pat pasireikšdavo akies ir jos organų ligos (293,99 atvejai 1000 gyv.), dažniausiai pasitaikanti – trumparegystė (103,4 atvejai 1000 gyv.). Populiarių ligų grupei priklauso ir virškinimo sistemos ligos (289,11 atvejų 1000 gyv.), kuomet pasireikšdavo didelis sergamumas dantų ligomis (199,59 atvejai 1000 gyv.). Žinoma, tarp daugiausiai pasireškiančių ligų grupių – simptomai, nenormalūs klinikiniai požymiai, kurie yra neklasifikuojami kitur (238,83 atvejų 1000 gyv.), daugiausiai pasireikšdavo pilvo ir dubens skausmai (33,62 atvejai 1000 gyv.) ir yra priskiriami prie ligų įvairūs sužalojamai, apsinuodijimai ir tam tikri išoriniai poveikiai bei jų padariniai (198,8 atvejai 1000 gyv.). Šioje ligų grupėje daugiausiai pasireikšdavo rankos ir pečių lanko sužalojimai (84,12 atvejų 1000 gyv.) [25].
68 14.8 11.4 5.8 67.5 15.4 10.9 6.2 66.4 15.4 12 6.2 0 10 20 30 40 50 60 70 80
Normalus svoris Antsvoris Per mažas svoris Nutukimas
16
3 lentelė. 2018 m. vaikų 7 – 17 m. amžiaus sergamumo atvejų pokyčiai, lyginant su 2017 m.
(Ugnė Butkutė. Šaltinis: http://vssis.hi.lt/)
Diagnozės pavadinimas Sergančių asmenų skaičius (ligotumas) Sergančių asmenų skaičius 1000 gyventojų Pokytis, lyginant su 2017 m.
Kvėpavimo sistemos ligos 172418 584,63 18,07
Akies ir jos organų ligos 86702 293,99 -3,4
Virškinimo sistemos ligos 85264 289,11 -4
Simptomai, nenormalūs klinikiniai požymiai, kurie yra neklasifikuojami
kitur
70435 238,83 1,31
Sužalojimai, apsinuodijimai 58631 198,8 3,66
Endokrininės, mitybos ir medžiagų
apykaitos ligos 28690 97,28 4,5
Kraujotakos sistemos ligos 12858 43,6 -1,62
Navikai 5194 17,61 0,09
Remiantis 3 lentele galime teigti, jog lyginant 2018 m. su 2017 m. pastebima, kad labiausiai išaugo kvėpavimo sistemos ligų protrūkiai (18,07 atvejų 1000 gyv.), antroje vietoje– didelis ligotumas, nustatytas endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos ligoms (4,5 atvejų 100 gyv.). Sužalojimai, apsinuodijimai išaugo 3,66 atvejų, tenkančių 1000 gyv. Taip pat išaugo simptomai, nenormalūs klinikiniai požymiai (1,31 atvejų 1000 gyv.), tarp susirgimo ligų pastebima, kad išaugo ir navikai (0,09 atvejų 1000 gyv.), tarp 7 – 17 metų amžiaus vaikų. Tačiau 2018 metais pastebima, kad sumažėjimo sergamumas tam tikromis ligomis, lyginant su 2017 metais, pavyzdžiui, akies ir jos organų ligų sumažėjo 3,4 atvejais 1000 gyv., virškinimo sistemos ligų (4 atvejais 1000 gyv.) bei kraujotakos sistemos ligų (1,62 atvejais 1000 gyv.) [25].
1.5. Lietuvos vaikų ugdymo įstaigose mitybos pokyčiai
17 Taip pat rekomenduojama, kad mokyklose būtų įrengti geriamojo vandens punktai, kuriuose vaikai galėtų atsigerti vandens, kad tai būtų alternatyva cukrui, saldintiems gėrimams. Žinoma, PSO rekomenduoja riboti reklamas, kuriose yra produktai, turintys savo sudėtyje didelį kiekį cukraus, riebalų ir druskos. Tyrimais įrodyta, kad vaikai nutunka net tik dėl per dažno televizoriaus žiūrėjimo, fizinio aktyvumo nebuvimo, bet per televizorius, kompiuterius rodomas įvairias reklamas. Ten pristatomi produktai, turintys savo sudėtyje didelį kiekį cukraus, druskos ir riebalų, o tai gali sukelti nesveiko maisto poreikio pageidavimus. Tačiau yra pastebėta, kad parengto plano yra laikomasi, pavyzdžiui, maisto pramonė sukūrė savanoriškų iniciatyvų, kad ribotų mažiau rodyti nesveiko maisto produktų rinkodarą vaikams. Pavyzdžiui, Pasaulinė reklamuotojų federacija sukūrė mitybos kriterijus ,,Baltas popierius“. Šioje knygoje nustatomos maisto produktų reklamos vaikams iki 12 metų ribos. Teigiama, kad tai puiki alternatyva, apriboti nesveiko maisto pasirinkimą [40].
4 lentelė. Sveikatos skatinimo priemonės mokyklose (PSO. Šaltinis: https://ec.europa.eu/)
Objektas Veiksmai
Sveiko maisto pasirinkimo galimybės ir skatinimas vartoti šviežius vaisius, daržoves, didinti geriamojo vandens vartojimą.
Skatinti vartoti daugiau vaisių ir daržovių, gerti pieno, pvz., ES sukurta programa: vaisių vartojimo skatinimas mokyklose, ES mokyklų aprūpinimu pienu programa.
Skatinti vandentiekio vandens suvartojimą, stengtis mažinti saldintų gėrimų vartojimą, pavyzdžiui, įrengiant geriamojo vandens fontanus.
Pagerinti švietimo sistemą, kad
pasirinktų vaikai sveikesnį maistą, būtų fiziškai aktyvūs.
Šviesti vaikus apie mitybą ir sveiką gyvenimo būdą, įskaitant mitybos svarbą ir mažinant maisto
atliekas.
Tai atliekant per tam skirtas pamokas, pavyzdžiui, maisto gaminimo (technologijas).
Pakeisti mitybą, paplitusią mokyklose, kad būtų suteiktas sveikesnis maistas.
Valdyti antsvorio didėjimą vaikų amžiaus grupėje, užkirsti kelią nutukimui.
Sveikai valgyti ir siekti, kad būtų skatinama fizinė veikla, nepriklausomai nuo kūno dydžio ir išvaizdos.
18 4 lentelės tęsinys
Objektas Veiksmai
Pagerinti fizinę aktyvią veiklą. Skatinti aktyvų atvykimą į mokyklą ir grįžimą iš jos. Teikti aktyvias infrastruktūros pertraukas pagal mokinių amžių (žaidimų aikštelės), kad fizinio aktyvumo skatinimas galėtų tapti neatsiejama mokyklos dalimi.
Keisti mokymo planą (integruoti fizinę veiklą, kad ji būtų struktūros dalimi).
Užtikrinti, kad mokyklose mažiau būtų nesveiko maisto ir saldžiųjų gėrimų.
Apsaugoti vaikus, nuo rinkodaros reklamų, kad būtų mažiau skatinama vartoti nesveikus maisto produktus ir gėrimus.
Plėtoti ir tobulinti schemas, kuriose ribojamas nesveiko, greitai paruošiamo maisto vartojimas, tiek mokyklos teritorijoje, tiek už jos ribų.
Šviesti ir remti šeimas, kad pakeistų mitybos įpročius, sutelkti dėmesį į mažesnes socialines grupes.
Pateikti vartotojų patarimus, įskaitant receptus, gamybos įgūdžius ir suteikti informacijos apie porcijų dydžius.
Šeimoms reikiamos informacijos galima suteikti, naudojant kompiuterius, multimediją, televizorius, organizuojant seminarus.
Apibrėžti mitybos kriterijus vaikams. Remiantis esamomis schemomis, sukurti tinkamus mitybos kriterijus, parduodant maisto produktus vaikams.
Remiantis Europos maisto ir mitybos parengtu veiksmų 2015 – 2020 m. planu, kuris išskiria pagrindinius 5 tikslus, vadovaujasi ir Lietuva:
19 šį veiksmų planą PSO rekomenduoja išplėsti šią programą, t.y., skatinti daugiau mokyklų, kad didintų daržovių kiekį bei tiekimo dažnį [1].
2. Skatinti sveikos mitybos įpročius per visą gyvenimą, ypač pažeidžiamiausioms grupėms. Šiuo tikslu siekiama vartoti tinkamus maisto produktus. Imtis visapusiškų priemonių, kad pagerėtų vaikų mityba bei užkirsti kelią antsvoriui ir nutukimui. Rekomenduojama skatinti vaikų mitybos ir maisto ruošimo įgūdžius integruojant šį kursą į mokyklos programas [1].
3. Sustiprinti sveikatos sistemas, kad skatintų sveiką mitybą. Rekomenduojama gerinti pirminės sveikatos priežiūros specialistų gebėjimus ir mokymus, įskaitant patarimus dėl tinkamų konsultacijų: mitybos, svorio stebėjimo ir valdymo. Tobulinti mitybos specialistų gebėjimus ir mokymus, kad būtų užtikrinta kvalifikacija, visuomenės sveikatos priežiūros darbo jėga [1].
4. Teikti paramą priežiūrai, stebėsenai, vertinimui ir moksliniams tyrimams. Toliau plėtoti ir integruoti esamus priežiūros įrankius, turinčius galiojančius, reprezentatyvius, palyginamus ir (pageidautina) pamatuotus duomenis apie išvadas. PSO atliks vadovaujantį vaidmenį remiant valstybes nares užtikrinti, kad prie stebėjimo duomenų būtų pridedama tiksli analizė, interpretacijos grindžiamos politikos rekomendacijomis. Tai darydamos valstybės narės ir PSO turi apsvarstyti būdus, kaip bendradarbiauti su nacionaliniais ekspertais, akademinėmis institucijomis ir pilietine visuomene. Konsoliduoti ir plėsti vaikų nutukimo stebėjimo iniciatyvą, kuri yra pati didžiausia tokio pobūdžio duomenų bazė, kurioje yra palyginami duomenys, apimantys regionus, remiamus Europos Sąjungos. Tuo pačiu metu, remiant PSO, valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę didinti sveikatos elgseną mokyklinio amžiaus vaikų tyrime. Kurti ir įgyvendinti novatorišką mitybos stebėjimą, siekiant pagerinti vaiko augimo lokalų stebėjimą ir stebėti "sveikų maistinių krepšelių" prieinamumą ir perkamumą bei kitus aplinkosauginius poveikius mitybos elgsenai. Tolesnis įsipareigojimas stebėti ir vertinti mitybos intervencijas, programas ir politikos priemones, skirtas įvertinti poveikį ir veiksmingumą, įskaitant įvairias amžiaus grupes ir socialines bei ekonomines grupes. Jei įmanoma, turėtų būti skatinama teikti bendras informacijas, pavyzdžiui, PSO Europos duomenų bazė apie mitybą, nutukimą ir fizinį aktyvumą, sukurtą bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir Europos Sąjungoje, kad būtų teikiama palyginama informacija [1].
5. Stiprinti valdymą, skirtą visoms politikoms kryptims. Vyriausybė nuosekliai turi įgyvendinti rekomendacijas, kurios išdėstytos leidinyje ,,Sveikata 2020“, kad pagerintų sveikatą, įskaitant mitybą ir jos valdymą. Tuo pat metu turi būti suderintos visos maisto sistemos, siekiant užtikrinti, kad mityba būtų sveika [1].
20 Įsakymo NR. V – 394 ,,Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo”. Dokumento pagrindinis tikslas – užtikrinti sveiką vaikų mitybą, maisto saugą, taip pat svarbu, kad būtų patenkinti visi mokyklinio amžiaus vaikų maisto medžiagų fiziologiniai poreikiai bei būtų ugdomi sveikos mitybos įgūdžiai [28].
Kaip pastebime, naujame įsakyme yra nurodyta, kad vaikai visada turi gauti šilto maisto, vaikų maitinimas turi būti skirstomas taip: pusryčiai (vaikas pusryčių turi gauti 20 – 25 proc. rekomenduojamos normos), pietūs (vaikas turi gauti 30 – 35 proc.), vakarienė (vaikas turi gauti 20 – 25 proc.) ir papildomi – priešpiečiai, pavakariai, naktipiečiai, vaikas papildomam maitinimui turi gauti po 10 proc. rekomenduojamos normos. Per dieną suvartoti maisto produktai turi atitikti tam tikras proporcijas ir santykius. Pavyzdžiui, baltymai 2 – 64 m. amžiaus žmogui turi sudaryti 10 – 20 proc. paros davinio energinės vertės, angliavandeniai turi sudaryti 45 – 60 proc. paros davinio energinės vertės, iš jų cukrų (mono- ir disacharidų) suvartojimas neturi viršyti 10 proc. paros davinio energinės vertės, riebalai 2 metų ir vyresniems– 25 – 35 proc. paros davinio energinės vertės (E). Laikantis kiekvienos rūšies riebalų rūgščių suvartojimo rekomendacijų, tai yra: 1. Sočiosios riebalų rūgštys turėtų sudaryti iki 10 E proc. (visos amžiaus grupės). 2. Pramoninės gamybos riebalų rūgščių (transizomerų) vaikams rekomenduojama nevartoti. Skaidulinių medžiagų rekomenduojama nuo 1 metų amžiaus vaikams gauti 8,0 – 12,5 g 1000 kcal energijos. Augančių vaikų suvartojamų skaidulinių medžiagų turėtų didėti. Valgomosios druskos nuo 2 – 10 metų vaikams rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip 3 – 4 g per parą, 10 metų ir vyresniems – ne daugiau kaip 5 – 6 g per parą [28].
Gaunamų medžiagų (baltymų, riebalų ir angliavandenių) santykis turėtų būti 1 : 1 : 4, tuomet maistas būna sveikatai palankus. Baltymai – svarbūs vaiko organizmui, tai pagrindinė statybinė medžiaga, kuri dalyvauja organizmo ląstelių susidaryme. Žinoma, baltymai ląstelėse atlieka ir kitas svarbias funkcijas, pavyzdžiui: katalitinę, transportinę (baltymai perneša įvairias medžiagas), reguliacinę, apsauginę, motorinę, receptorinę, buferinę. Augantis organizmas turi gauti baltymų tiek augalinių, tiek gyvūninių. Augaliniuose baltymuose daugiau yra pakeičiamų aminorūgščių, negu gyvūniniuose baltymuose (juose vyrauja nepakeičiamos aminorūgštys: izoleucinas, lizinas, metioninas, fenilalaninas, treoninas, triptofanas, valinas, lizinas, taip pat svarbus augančiam organizmui yra histidinas ir argininas) [29].
21 funkcijas ir jų kiekiai vaiko organizme yra reikalingi skirtingi. Pavyzdžiui, vaikai su riebalais būtinai turi gauti polinesočiųjų linoleno (omega 3) ir linolo (omega 6) riebalų rūgščių, nes organizmas visiškai jų nesintetina. Linoleno rūgšties daugiau yra linų, rapsų aliejuose, žuvų ir sojų produktuose. Linolo rūgšties daugiau yra riešutuose, saulėgrąžų, kukurūzų ir sojų aliejuose. Remiantis PSO rekomendacijomis, gaunamų polinesočiųjų ir sočiųjų riebalų rūgščių santykis turėtų būti 0,5 : 1. Perdirbant riebalus pramoniniu būdu, susidaro trans – riebalų rūgščių, kurie susidaro margarinuose, kepimo riebaluose, daug riebalų turinčiuose užkandžiuose. Nustatyta, kad vartojant didelį kiekį maisto, turinčio trans – riebalų rūgščių, didinama rizika susirgti kraujotakos ir lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, todėl yra rekomenduojama, ypač vaikams, nevartoti produktų, turinčių trans – riebalų rūgščių [29].
Angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis, taip pat dalyvauja įvairiuose procesuose, vykstančiuose ląstelėse. Taip pat angliavandeniai yra greitai suskaldomi, jie rezorbuojasi virškinamajame trakte, taip organizmas gauna energijos. Angliavandenių yra daug grūdiniuose produktuose, daržovėse, vaisiuose, riešutuose. Augančio vaiko organizmui yra labai svarbios ir skaidulinės medžiagos, kurios greitina žarnyno judesius, apsaugo vidurius nuo užkietėjimo, sujungia tulžies rūgštis, taip pat mažina cholesterolio koncentraciją. Labai daug skaidulinių medžiagų turi tokie maisto produktai: ankštinės daržovės, riešutai, kai kurie vaisiai (obuoliai), taip pat gausu miežių, avižų ir kviečių sėlenose [29].
Augančiam vaiko organizmui svarbu su maisto produktais gauti ir vitaminų, kurie yra svarbūs organizmo augimui bei vystymuisi. Pavyzdžiui, vitaminas A sustiprina akies tinklainę, taip geriau skiriama šviesa, spalva, tamsa, taip pat palaiko gerą gleivinės, odos būklę. Žinoma, vitaminas A yra būtinas normaliam kaulų ir dantų formavimuisi, greičiau gyja žaizdos ir vyksta normalus augimas [29].
Mineralinės medžiagos užima taip pat svarbią vietą vaiko organizme. Viena iš pagrindinių medžiagų – kalcis, kuris yra svarbus vaikų kaulams ir dantims formuotis. Žinoma, ir kitos mineralinės medžiagos yra būtinos normaliai nervų sistemos veiklai palaikyti, jos dalyvauja kraujo krešėjimo procesuose, yra svarbios maisto medžiagų pasisavinimui ir apykaitai, dalyvauja energijos apykaitoje ir gamyboje, baltymų sintezėje. Taip pat mineralinės medžiagos svarbios ir vandens apykaitoje ir kt. [29].
Augančiam organizmui svarbu pakankamai gerti skysčių, pavyzdžiui, vandens, natūralių sulčių, nesaldintos arbatos. Tačiau natūralių sulčių gėrimuose yra nemažai cukraus, todėl rekomenduotina tokias sultis vartoti saikingai. Vaikams gaiviųjų gėrimų, kuriuose yra sintetinių dažiklių ir saldiklių, nerekomenduojama duoti [30].
22 vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu 1999 m. ,,Dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“ yra pateikiamos tam tikros rekomendacijos. Pagrindinis skirtumas nuo kitų amžiaus grupių yra kalorijų suvartojimas (5 lentelė) ir turėtų būti koreguojamas atsižvelgiant į fizinį aktyvumą [42].
5 lentelė. Rekomenduojamos paros energijos normos vaikams. (Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministras. Šaltinis: https://e-seimas.lrs.lt/) Eil.
Nr.
Amžius (metais) Energija (kcal)
1. 4 – 6 m. 1500 2. 7 – 10 m. 1700 3. 11 – 14 m. mergaitės 2000 4. 11 – 14 m. berniukai 2200 5. 15 – 18 m. mergaitės 2400 6. 15 – 18 m. berniukai 2800
Mitybos rekomendacijos vaikams nuo 4 iki 12 metų yra panašios į tas, kurios skiriamos kitiems vaikystės laikotarpiams, ir rekomenduojama skatinti vartoti vaisius, daržoves, uogas ir jų patiekalus, rekomenduojami viso grūdo gaminiai, kruopų produktai, duonos gaminiai, ankštinės daržovės, pienas, rauginti pieno gaminiai, po rauginimo termiškai neapdoroti gaminiai, kiaušiniai, liesa mėsa ir žuvis (neužšaldytos), kur įmanoma riebi mėsa turi būti keičiama liesa mėsa, paukštiena, geriamasis vanduo ir natūralus mineralinis ir šaltinio vanduo [28].
Taip pat remiantis įsakymu, yra nurodytos pagrindinės maisto grupės, kurios yra draudžiamos vartoti: bulvių ir kukurūzų traškučiai, riebaluose virti, spraginti ar skrudinti gaminiai, šokoladas, saldainiai bei jų gaminiai, ledai, konditerijos gaminiai su glajumi, pieno produktai, kramtomoji guma, gazuoti gėrimai, įskaitant nealkoholinius gėrimus, taip pat produktus ar gėrimus, kurių sudėtyje yra kavamedžio, kavos pakaitalų (gilių ar grūdų gėrimai), draudžiamos cikorijos, kisielių gėrimai, padažų koncentratai, įvairūs sultiniai, padažai su spirgučiais, karštai, šaltai ar mažai rūkyti mėsos gaminiai, rūkyta žuvis, konservuoti maisto produktai (žuvis ir mėsa), taip pat nepramoninės gamybos konservuoti gaminiai, strimelė, kuri buvo pagauta Baltijos jūroje, mechaniškai atskirta mėsa, subproduktai ir jų gaminiai, išskyrus tai, kad gali būti tiekiami liežuvis ir kepenys, taip pat draudžiama teikti džiūvėsėliuose valiotus ar pabarstytus mėsos, paukštienos ir žuvies gaminius, draudžiami maisto papildai, maisto produktai, kurie yra pagaminti iš GMO, ir maisto produktai, kurie savo sudėtyje turi hidrintų augalinių riebalų [28].
23 tai, jog sparčiai vystantis technologijoms, mokyklinio amžiaus vaikai tampa priklausomi nuo telefonų, planšetinių kompiuterių, taigi dažniausiai yra įdiegiamos ir naudojamos įvairios programėlės. Todėl didėjant telefonų paklausai, buvo sukurtos įvairios sveikatingumo programėlės, kurios gali pagerinti sveikatą, taip mažinant nutukimą/ antsvorį, įtraukiant vaikus į sveikatinimo veiklas, bei skatinti naudingą elgseną. Taip pat galima pastebėti, kad žmonės, kuriantys mobiliąsias programas, atkreipia dėmesį į gyvensenos tendencijas, prisideda jas kurdami. Tai parodo ,,GooglePlay“ parduotuvėje esančios programėlės, kurių galima rasti beveik 105 tūkstančius programėlių, kurios priklauso fizinio aktyvumo ir mitybos kategorijoms, programėlėse yra taikomi įvairūs metodai siekiant gerinti sveikatą. Atlikus tyrimą JAV tarp 7 – 8 klasių mokinių, buvo nagrinėjamas žaidimo tipo mobiliojo telefono programėlės poveikis, įtraukiant gyvūnėlius. Kiekvieną dieną vaikai gaudavo paskatinimą (pranešimą) pavalgyti pusryčius ir juos turėdavo nufotografuoti. Žinoma, vaikai sulaukdavo grįžtamojo ryšio: teigiamas arba neigiamas ryšys. Šis tyrimas parodė, kad vaikai, kurie sulaukė teigiamo ar neigiamo ryšio iš gyvūnėlio, pradėjo dažniau valgyti pusryčius [31].
24
2.
TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1
Ugdymo įstaigose įdiegto 2018 m. sveiko maitinimo analizės vaikų
apklausos vertinimo metodika
2.1.1. Tyrimų vieta, laikas, trukmė
Tyrimas buvo atliekamas norint sužinoti Kaišiadorių rajone besimokančių vaikų mitybos pokyčių vertinimą. Tyrimui įvykdyti buvo pasirinktas kiekybinis metodas - anketinė apklausa. Ruošiant pagrindinius anketos klausimus buvo išanalizuoti pasirinktos temos klausimai. Anketa buvo sukurta naudojantis programėle ,,Microsoftoffice.com“, kurią sudaro 25 klausimai (1 priedas). Sudarant klausimus buvo atsižvelgiama į skirtingus kriterijus (6 lentelė). Tyrimas atliktas internetinėje platformoje ,,Facebook“, 2019 metais balandžio – gegužės mėnesiais. Tyrimo objektu pasirinkti ugdymo įstaigose besimokantys vaikai - 11 metų ir vyresni.
6 lentelė. Anketos struktūra
Klausimų struktūrinės dalys anketoje Vertinimo kriterijai
1 – 6 Bendrieji klausimai (Demografiniai)
7 - 9 Sveikatos būklės vertinimas
10 – 25 Maitinimo ir paslaugų kokybės vertinimas
Atliekant tyrimą, buvo laikomasi etikos principų (anonimiškumo, konfidencialumo, savanoriškumo, informavimo). Anketa buvo patalpinta internetinėje platformoje ,,Facebook“, tam buvo naudotos grupės (,,Kaišiadorių skelbimai“, ,,Kaišiadoriečiams.lt“). Prieš patalpinant anketą buvo pranešta, kad gauti tyrimo duomenys bus neviešinami, tyrime gali dalyvauti tik tie vaikai, kurie norėjo patys, žinoma, respondentai buvo detaliai informuoti apie tyrimo tikslą, tyrimo rezultatų panaudojimo sritį. Analizuojant rezultatus yra nežinomas konkretus asmuo ir tai, kokius rezultatus jis pasirinko. Gavus užpildytas anketas, toliau buvo atliekama tyrimo duomenų analizė.
2.1.2. Tiriamieji
Apklausti 153 respondentai. Tiriamųjų amžius: 11 metų ir vyresni. Tyrimų rezultatai vertinami iš 150 anketos atsakymų, nes 2 anketos buvo nepilnai užpildytos, o į vieną anketą atsakė respondentas būdamas 9 metų amžiaus, todėl ši anketa buvo eliminuota. Atsako dažnis siekė 98,04 proc. Taigi, galutinį atrankos analizės vienetą sudarė visi pilnai užpildę anketas, analizuojamosios imties dydis – 150 ugdymo įstaigose besimokančių vaikų.
2.1.3. Statistinis duomenų apdorojimas
25 lygybę (t-testas) ir kintamųjų nepriklausomumą (Chi – kvadrato testas), Chi – kvadrato testas buvo skaičiuotas pagal Pirsono formulę, reikšmingas koeficientas p<0,05. Gauti tyrimo duomenys buvo pateikiami lentelėse ir paveiksluose.
2.2. Ugdymo įstaigose įdiegto 2018 m. sveiko maitinimo valgiaraščių analizės
metodika
2.2.1. Tyrimo vieta, laikas, trukmė
Tyrimas buvo atliekamas norint sužinoti, ar iš tiesų po patvirtinto naujo įsakymo: Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. balandžio 10 d. Įsakymo Nr. V – 394 ,,Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo”, yra pokyčių valgiaraščiuose. Todėl tyrimui įvykdyti buvo pasirinktas kokybinis metodas – valgiaraščių analizė. Tyrimas atliktas X progimnazijoje 2019 metais sausio – vasario mėnesiais. Tyrimo objektas pasirinktas: 11 metų ir vyresnių vaikų valgiaraščiai (2 – 3 priedas). Valgiaraščiai nagrinėjami prieš maitinimo pokyčius (iki 2018 metų) ir įdiegus naująjį maitinimo valgiaraštį, kuris galiojo nuo 2018 metų rugsėjo 1 d.
Atliekant tyrimą, buvo laikomasi etikos principų (anonimiškumo, konfidencialumo, savanoriškumo, informavimo). Prieš atliekant tyrimą, pirmiausia buvo susisiekta su pasirinktose ugdymo įstaigose maistą tiekiančių įmonių vadovais. Jie buvo informuoti apie tyrimo tikslą, tyrimo rezultatų naudojimą. Gavus vadovų leidimą atlikti tyrimą, buvo suderintas susitikimo laikas, kurio metu buvo nagrinėjami valgiaraščiai. Išnagrinėjus ugdymo įstaigose įdiegto 2018 metų sveiko maitinimo valgiaraščių pokyčius buvo atlikta tyrimo duomenų analizė.
2.2.2. Statistinė duomenų analizė
26
3. TYRIMŲ REZULTATAI
3.1.
Ugdymo įstaigose tiekiamų valgiaraščių analizė
3.1.1. Senojo vaikų maitinimo 11 metų ir vyresnių ugdymo įstaigose modelio ypatumai Buvo analizuojamas senasis 2014 metų (11 metų ir vyresnių vaikų) maitinimo 20 dienų X progimnazijos valgiaraštis, kuris buvo suderintas su visuomenės sveikatos centro atstovu. Visi valgiaraščiai turi būti sudaromi įvertinus vaikų amžių, atsižvelgma į rekomenduojamas medžiagų ir energijos paros normas (energetinė ir maistinė vertė nuo rekomenduojamų paros normų gali nukrypti ne daugiau nei 5 proc.), vaikų buvimo įstaigoje trukmę, taip pat vaikams, kurie pateikė gydytojo raštiškus nurodymus (Forma Nr. E027-1), turi būti organizuojamas specialus maitinimas [36].
Senasis vaikų maitinimo valgiaraštis buvo ruošiamas vadovaujantis: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. V-964 „Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinėse globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ reikalavimais. Pagrindinis šio įsakymo tikslas – tiekti maisto produktus, kurie užtikrintų ugdymo įstaigose besimokančių vaikų fiziologinius poreikius, bei padėtų ugdyti sveikos mitybos įgūdžius [37].
Nagrinėjamas X progimnazijos 20 dienų pietų valgiaraštis. Remiantis LR SAM įsakymu Nr. V-964 mokiniams organizuojami pietūs ne anksčiau kaip po 2,5 val. ir ne vėliau kaip praėjus 4 val. nuo pamokų pradžios. 20 dienų valgiaraštyje pietų davinį sudaro sriuba, antras patiekalas, garnyras, daržovės, duona, gėrimas ir vaisius.
Sriubos pasirinkimo analizė. Valgiaraštyje yra pateikiama 15 skirtingų sriubų variantų, kurių asortimente daugiausiai yra tiekiamos daržovių sriubos (burokėlių, agurkų, rūgštynių, ankštinių daržovių (žirnių, pupelių), šviežių kopūstų, barščių, šviežių daržovių, špinatų, raugintų kopūstų, žiedinių kopūstų), iš mėsos produktų sriuba – bulvių sriuba su mėsos kukulaičiais, kruopų sriubos (ryžių kruopų, bulvių su avižinėmis kruopomis, valstiečių su kruopomis). Daržovių sriubos yra pateikiama 11 skirtingų sriubų variantų, o kruopų sriubos - 3 variantai. 20 dienų valgiaraštyje sriubos kartojasi (burokėlių sriuba 2 kartus, agurkų sriuba 2 kartus, ankštinių daržovių (žirnių) 2 kartus, bulvių sriuba su avižinėmis kruopomis 2 kartus). Prie sriubos yra tiekiama duona (kvietinė, ruginė).
27
7 lentelė. Antrojo patiekalo 20 dienų valgiaraščio tiekimo dažnumas
Antrojo patiekalo rūšis Kartai Dažnumas, %
Mėsos patiekalai 18 58,07
Žuvies patiekalai 3 9,68
Miltiniai patiekalai 4 12,90
Bulviniai patiekalai 2 6,45
Pieno produktų patiekalai (varškė) 4 12,90
Tiekiamų padažų analizė. Prie antrojo patiekalo yra patiekiami padažai: grietinės padažas, grietinės ir sviesto, pomidorų padažas, grietinė 30 %, grietinės ir pomidorų padažas, spirgučių padažas su svogūnais. Išanalizavus 20 dienų pietų valgiaraštį pastebima, kad dažniausiai yra tiekiamas grietinės ir sviesto padažas (6 kartai), rečiausiai yra pasiūlomas pomidorų, grietinės ir pomidorų padažas. Jie tiekiami tik prie tam tikrų patiekalų, pavyzdžiui, pomidorų padažas tiekiamas tik prie virtų dešrelių.
Garnyro pasirinkimo analizė. Tiekiamos garnyro įvairovės (8 lentelė) pasirinkimas yra labai mažas, dažniausiai tiekiamos virtos bulvės, taip pat dažnai yra tiekiami virti makaronai ir biri ryžių košė, retai, t.y., 4 kartus 20 dienų valgiaraštyje yra tiekiama bulvių košė.
8 lentelė. Garnyrai, pasirinktinai galimi tą dieną (Šaltinis: X progimnazijos valgiaraštis).
Pavadinimas Išeiga Baltymai, g Riebalai, g Angliavandeniai, g Kcal Dažnumas, kartais
Virtos bulvės 100 2,06 0,10 18,85 83,43 6
Bulvių košė 100 2,17 1 ,92 16,39 90,47 4
Virti makaronai 100 3,60 3,09 25,27 146,19 5
Ryžių košė 100 1,29 3,34 13,96 87,79 5
Salotų analizė. 20 dienų valgiaraštyje tiekiamos salotos: šviežių kopūstų salotos su aliejaus padažu, marinuotų burokėlių salotos su aliejaus padažu, morkų salotos su česnaku ir majonezu, šviežių daržovių salotos su aliejumi, burokėlių salotos su grietine, morkų ir kopūstų salotos, salotos ,,Gaidelis“ su majonezu, marinuoti burokėliai, morkų ir kopūstų salotos su aliejumi, vitaminizuotos salotos, šviežių kopūstų salotos su morkomis ir obuoliais. Analizuojant valgiaraštį pastebėta, kad šviežių daržovių pasiūla yra maža.
28 Vaisių analizė. Beveik visomis dienomis yra siūlomas vaisius (galima pasirinkti obuolį arba kriaušę), taip pat valgiaraštyje 5, 11, 15, 17 dieną yra siūlomas bananas. Tačiau pastebima, kad valgiaraštyje 14 ir 20 dienomis nėra siūloma vaisių, mokiniai vietoj jų gauna meduolius. Analizuotame valgiaraštyje 8 dieną siūlomi sausainiai vietoj vaisiaus, o 10 dieną siūloma meduolių vietoj obuolio ar kriaušės, tačiau mokinys gali pasirinkti ar vaisių, ar meduolį, sausainius.
Išanalizavus 20 dienų pietų valgiaraštį pastebima, kad valgiaraštyje nėra nurodytas darbo laikas ar vaikų maitinimo laikas. Maisto įvairovė, kuri tiekiama pietums, yra ganėtinai plati, tačiau dažnai yra tiekiama mėsa, kuri priskiriama prie riebios mėsos (kiauliena), prie antrųjų patiekalų yra siūlomi riebūs padažai (grietinės ir sviesto padažas), taip pat yra tiekiamas spirgučių su svogūnais padažas, kuris yra draudžiamas pagal Lietuvos Sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. V-964. Labai mažas pasirinkimas vaisių, beveik visada siūlomas obuolys arba kriaušė. Siūlomų salotų pasirinkimas yra gana platus, tačiau pasigendama šviežių salotų įvairovės, jos nėra. Kadangi pietų davinys yra kompleksinis, tai ir tam tikros salotos patiekiamos kaip nurodyta valgiaraštyje. Valgiaraštyje pastebima, kad yra tiekiamų perdirbtų mėsos produktų (virtos dešrelės). Renkantis valgiaraštyje pietų variantą, dažnai viename iš 2 variantų visiškai nėra salotų, daržovių.
Išanalizavus 20 dienų pietų valgiaraštį, kuriame yra nurodytas tiekiamas tam tikras maisto produktų kiekis bei kalorijų kiekis, kuris yra gaunamas su maistu (2 priedas), pastebima, kad mokiniai gauna tinkamą kalorijų kiekį, kuris yra rekomenduojamas.
3.1.2. Naujojo nuo 2018 metų ugdymo įstaigose vaikų maitinimo ypatumai Patvirtinus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą: Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. balandžio 10 d. Įsakymo NR. V – 394 ,,Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo”, ir išanalizavus X progimnazijos ugdymo įstaigoje vyraujančius maitinimo ypatumus, pastebimas palankesnis vaikų sveikatai maisto racionas, nei prieš tai analizuotame 20 dienų valgiaraštyje. Naujai diegiamo sveikatai palankaus ugdymo įstaigose maitinimo modelio 15 dienų valgiaraštis yra patvirtintas Kaišiadorių VMVT (3 priedas).
Nagrinėjamas X progimnazijos 15 dienų pietų valgiaraštis. Remiantis minėtu įsakymu Nr. V- 394 mokiniams organizuojami pietūs ne anksčiau kaip po 2,5 val. ir ne vėliau kaip praėjus 4 val. nuo pamokų pradžios. 15 dienų valgiaraštyje pietų davinį sudaro šie produktai: sriuba, antras patiekalas, garnyras, daržovės, duona, gėrimas ir vaisius.
29 augalinės kilmės, išskyrus– viena iš kruopų sriuba (agurkinė su perlinėmis kruopomis) ir pieniška makaronų. Prie sriubos yra siūloma tik pilno grūdo duona, ji yra siūloma 1 savaitės valgiaraštyje: antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį, 2 savaitės valgiaraštyje– ketvirtadienį, 3 savaitės valgiaraštyje: pirmadienį, trečiadienį, ketvirtadienį.
Antrojo patiekalo analizė. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-394 yra nurodyta, kad rekomenduojama sudaryti galimybę pasirinkti iš kelių karštųjų pietų patiekalų. Galimybė pasirinkti pietų metu turi būti karštus patiekalus - tausojantis patiekalas ir patiekalas, kuris pagamintas tik iš augalinės kilmės maisto produktų. Analizuotame 15 dienų valgiaraštyje pietų negalima pasirinkti iš kelių rūšių. Tačiau valgiaraštyje nurodyti visi karštieji patiekalai yra tausojantys. Tiekiami karštieji patiekalai yra šie: orkaitėje kepta vištienos filė, šviežių kopūstų balandėliai, įdaryti kiauliena ir ryžiais, daržovių troškinys su dešrelėmis, troškinta jautiena, žuvies maltinis (jūros lydeka), kalakutienos plovas, troškinta jautiena su daržovėmis, orkaitėje kepti kiaulienos – jautienos kukuliai, jūros lydekos filė užkepėlė su daržovėmis ir ryžiais, varškės apkepas, garuose kepta kalakutienos filė su prieskoninėmis žolelėmis, žemaičių blynai su jautiena, kiaulienos maltinis, kepta žuvies filė, vištienos kepsniukai. 15 dienų valgiaraštyje antrieji patiekalai nesikartoja, išskyrus 1 savaitę, ketvirtadienį, yra tiekiama troškinta jautiena, o 2 savaitę, antradienį, taip pat yra tiekiama troškinta jautiena, tačiau ji yra tiekiama su daržovėmis. Valgiaraštyje antrieji patiekalai tiekiami tokie, kurių sudėtyje yra mėsos, žuvies, o iš pieno ir pieno produktų siūlomas varškės apkepas.
Tiekiamų padažų analizė. Analizuojant valgiaraštį pastebima, kad padažų visiškai neatsisakyta. Jie yra tiekiami tam tikromis dienomis prie antrojo patiekalo. Pagrindiniai padažai, kurie yra naudojami yra tokie: grietinės – pomidorų padažas (naudojamas prie šviežių kopūstų balandėlių su kiauliena ir ryžiais) ir grietinė (naudojama prie varškės apkepo ir žemaičių blynų su jautiena).
Garnyro pasirinkimo analizė. X progimnazijoje tiekiamų garnyrų įvairovė yra ganėtinai plati, dažniau yra tiekiamos kruopos. Garnyro pasirinkti kokio nori negalima, remiantis valgiaraščiu, garnyras tiekiamas tas, kuris yra nurodytas tos dienos meniu. Pagrindiniai tiekiami garnyrai – virti ryžiai, virtos bulvės, pilno grūdo virti makaronai, virtos grikių kruopos, virtos perlinės kruopos, virti miežiniai perliukai, virti pilno grūdo spageti ir perlinis kuskusas.
30 Vaisių analizė. Analizuojant 15 dienų valgiaraštį yra pastebima, kad vaisiai tiekiami kiekvieną dieną. Vaisių negalima pasirinkti kokio nori, jis yra numatytas pagal valgiaraštį. Tiekiami vaisiai: apelsinas, obuolys, kriaušė, mandarinai, bananas.
Gėrimų analizė. Ugdymo įstaigoje yra tiekiamos tam tikros gėrimų rūšys (negazuotas mineralinis vanduo, vaisių sultys, arbata su citrina, arbata, šviežių obuolių kompotas ir razinų kompotas). Pastebima, kad dažniausiai yra tiekiamas negazuotas mineralinis vanduo, o rečiausiai razinų ir šviežių obuolių kompotas.
Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu: Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. V – 394 ,,Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo” 7 priedas ,,Vaikams maitinti tiekiamų maisto produktų ir patiekalų dažnumas“ yra nurodyta, kad pieno produktai ar jų patiekalai turi būti tiekiami ne mažiau kaip 2 kartus/ sav., tačiau pastebime, kad 1 ir 2 savaitės valgiaraštyje nėra tiekiama pieno produktų ar jų patiekalų, o 3 savaitę yra siūloma pieniškų makaronų sriuba ir varškės apkepas. Pastebima, kad garnyrams dažniau yra siūlomos kruopos nei virtos bulvės. Tiekiami padažai nėra riebūs. Daržovių įvairovė yra gana gausi, tačiau turi būti siūlomos daržovių ne mažiau kaip 2 rūšys per dieną, o 15 dienų valgiaraštyje pastebime, kad 8 dienas pateikiamos daržovės/ salotos vienos rūšies, o 2 dienas daržovių/ salotų visiškai nėra.
31
7 pav. Ugdymo įstaigose esančiuose valgiaraščiuose tiekiamų antrųjų patiekalų dažnumas.
Kaip matome, diagramoje prieš maitinimo pokyčius didelė pasiūla buvo antrųjų patiekalų iš mėsos (58,07 proc.), kurioje beveik visada buvo siūloma kiauliena, taip pat tiekiama buvo daugiau miltinių patiekalų (12,90 proc.) bei iš pieno produktų (12,90 proc.). Patvirtinus naująjį įsakymą pastebima, kad antrųjų patiekalų pasiūla išliko lyginant su mėsos produktais, t.y., dažniau yra tiekiami patiekalai iš mėsos (66,66 proc.), taip pat beveik dvigubai dažniau yra tiekiami patiekalai iš žuvies (20 proc.), tačiau miltinių patiekalų nėra siūloma, iš pieno produktų yra tiekiama tik 6,67 proc., o bulvinių patiekalų yra tiekiama abiejuose valgiaraščiuose labai panašiai (senajame valgiaraštyje sudaro 6,45 proc., o naujajame 6,67 proc.).
Pastebima, kad 15 dienų naujame valgiaraštyje pasigendama daržovių tiekimo dažnumo, nes tam tikromis dienomis jų yra nesiūloma. Garnyro įvairovė po pokyčių pastebime, kad pasikeitė, yra mažiau tiekiama garnyrų iš bulvių, o siūloma daugiau kruopų, pilno grūdo makaronų (8 paveikslas). Remiantis 8 paveikslu matome, kad prieš maitinimo pokyčius didžiausią dalį sudaro virtos bulvės (30 proc.), o po 2018 metų įsakymo pastebime, kad naujame 15 dienų valgiaraštyje tiekiamų garnyrų iš bulvių žymiai sumažėjo, tiekiamos tik virtos bulvės, kurios sudaro 13,33 proc. viso valgiaraščio. Prieš maitinimo pokyčius buvo tiekiami garnyrai– virti makaronai ir ryžių košė, tai sudarė 25 proc. 20 dienų valgiaraštyje. Įsigilinus galima pastebėti, kad po maitinimo pokyčių makaronų ir ryžių siūlomas garnyro dažnumas yra sumažėjęs, naujame 15 dienų valgiaraštyje pilno grūdo makaronai sudaro 20 proc. dalį, o virti ryžiai 6,67 proc. Dažniausiai yra tiekiamas garnyras iš įvairių kruopų (33,33 proc.). Taip pat po maitinimo pokyčių garnyras yra netiekiamas tam tikromis dienomis. 0 10 20 30 40 50 60 70 Mėsos patiekalai Žuvies patiekalai Miltiniai patiekalai Bulviniai patiekalai Pieno produktų patiekalai 58.07 9.68 12.9 6.45 12.9 66.66 20 0 6.67 6.67 P ro ce n ta i
32
8 pav. Ugdymo įstaigose esančiuose valgiaraščiuose garnyrų dažnio pasiskirstymas (Šaltinis:
sudaryta autorės)
Sriubų įvairovė abiejuose valgiaraščiuose yra gana plati, tačiau naujame 15 dienų valgiaraštyje pastebime, kad sriubos siūlomos iš augalinės kilmės produktų, dvi dienas yra siūloma agurkinė sriuba su perlinėmis kruopomis ir pieniški makaronai. Lyginant su 15 dienų valgiaraščiu pastebima, kad sename 20 dienų valgiaraštyje yra siūloma ne tik iš augalinės kilmės produktų sriubos, bet tiekiamos ir sriubos, kuriose yra mėsos, o 15 dienų valgiaraštyje yra siūloma daugiau sriubų, kurių sudėtyje yra kruopų. Patvirtinus įsakymą pastebima, kad nebeliko duonos pasirinkimo, yra siūloma tik pilno grūdo duona. Atlikus analizę galime teigti, kad iš tiesų valgiaraščiai skiriasi, kaip pastebime, kad naujasis 15 dienų valgiaraštis užtikrina sveikatai palankią vaikų mitybą bei ugdomi sveikos mitybos įgūdžiai.
3.2. Ugdymo įstaigose besimokančių vaikų požiūris į maisto tiekimo pokyčius,
vyraujančius mokykloje
Remiantis mokslininkų tyrimų duomenimis ir teisės aktais, ugdymo įstaigose besimokančių vaikų mityba turėtų būti subalansuota ir visavertė. Pagal rekomendacijas, yra siūloma valgyti pusryčius, vartoti daugiau daržovių, kurios turi būti kuo įvairesnės, šviežios, jei yra galimybė, vaisių. Vaikams tiekti tuos maisto produktus, kuriuose yra gausu skaidulinių medžiagų, mažinti riebalų, cukrų ir druskos kiekį [38].
Apklaustų mokinių pasiskirstymas pagal klausimą ,,Kokia tavo lytis?“ buvo skirtingas. Didžiausią dalį sudarė mergaitės – 80 proc., o 20 proc. – berniukai. Minimalus vaikų amžius 11 metų, o maksimalus – 19 metų, amžiaus vidurkis – 14,91 metai. Amžiaus dažnio pasiskirstymas pateiktas 3 paveiksle. 0 5 10 15 20 25 30 35 P ro ce n ta i
33
3 pav. Ugdymo įstaigose besimokančių vaikų amžiaus dažnio pasiskirstymas.
Apklausus respondentus, daugiausiai mokinių mokėsi 10 klasėje (22,67 proc.), o mažiausiai 5 klasėje, tai sudarė 3,33 proc. apklaustųjų. Klasių dažnių pasiskirstymas pateiktas 4 paveiksle.
4 pav. Ugdymo įstaigose besimokančių vaikų klasės dažnio pasiskirstymas.
Analizuojant duomenis apie ugdymo įstaigose besimokančius vaikus, daugiausiai – 36 proc. mokinių – mokėsi gimnazijoje, 33 proc. – progimnazijoje, 12 proc. – profesinėje mokykloje ir 20 proc. pagrindinėje mokykloje (5 paveikslas). Daugiausiai į klausimą, kad mokosi gimnazijoje, atsakė mergaitės 50 (33,33 proc.), pagrindinėje mokykloje – 18 (12 proc.), profesinėje mokykloje – 16 (10,67 proc.), progimnazijoje – 38 (25,33 proc.). Kaip pastebime, berniukų atsakė žymiai mažiau: 12 (8 proc.) berniukų atsakė, kad mokosi progimnazijoje, profesinėje mokykloje – 1 (0,67 proc.), pagrindinėje mokykloje – 10 (6,67 proc.), gimnazijoje – 5 (3,33 proc.).
34
5 pav. Ugdymo įstaigose besimokančių vaikų mokyklų dažnio pasiskirstymas.
Mokiniams tiekiamas mitybos modelis yra skirtingas, priklausomai nuo ugdymo įstaigos (6 paveikslas). Dažniausiai mokykloje vyrauja dalinis modelis, kurio metu ugdymo įstaigoje maistas tiekiamas paskirto asmens.
6 pav. Ugdymo įstaigose besimokančių vaikų maitinimo modelio pasiskirstymas.
Siekiant įvertinti ugdymo įstaigose besimokančių vaikų nuomonę apie įdiegtą naująjį vaikų maitinimo modelį mokyklose, buvo prašyta respondentų prieš tai įvertinti savo sveikatos būklę. Daugiau kaip pusė– 74 proc. mokinių– savo sveikatos būklę įvertino puikiai/ gerai, 21 proc. – patenkinamai ir tik 5 proc. – blogai/ labai blogai. Remiantis 9 paveikslu pastebime, kad 82 mergaitės (73,2 proc.) sveikatos būklę įvertino puikiai/ gerai, o berniukų tik trečdalis – 29 (25,9 proc.). Statistinį ryšį tarp vaiko lyties ir sveikatos būklės nustatėme (p<0,05). Pastebime, kad mergaitės dažniau įvertina savo sveikatos būklę patenkinamai (29) ir blogai (8), nei berniukai, kurie apklausos metu įvertino sveikatos būklę patenkinimai– 1 mokinys (0,7 proc.), o blogai nėra (0,0 proc.). Remiantis mokslininkų duomenimis žinome, kad netinkama mityba sąveikauja su
20 12 33 36 0 10 20 30 40 Pagrindinė mokykla Profesinė mokykla Progimnazija Gimnazija Procentai Mokyklos įstaiga 0 20 40 60 80 100 120 Maitinimo modelis Da žn is
Savitarnos modelis Dalinis modelis
