LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Laura Mėlynė
Sveikatai palankaus vaikų maitinimo modelio analizė
Klaipėdos ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Analysis of health promoting preschool feeding practice
in Klaipeda city
Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Prof. dr. Loreta Šernienė Maisto saugos ir kokybės katedra
2 DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Sveikatai palankaus vaikų maitinimo modelio analizė Klaipėdos ikimokyklinio ugdymo įstaigose“.
1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
Laura Mėlynė
(data) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Laura Mėlynė
(data) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Prof. dr. Loreta Šernienė
(data) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (INSTITUTE) Prof. dr. Mindaugas Malakauskas
(aprobacijos data) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3 TURINYS
ĮVADAS
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1.1.Ikimokyklinio amžiaus vaikų mityba ... 9
1.2.Vaikų sveikatai palankios mitybos principai ... 11
1.3.Ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimo teisinis reglamentavimas ... 12
1.4.Ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos būklė ... 14
1.5.Ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimo organizavimas Klaipėdos mieste ... 19
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 21
2.1.Tyrimo metodika ir kontingentas ... 21
2.2.Tiriamosios imties charakteristikos ... 22
3. TYRIMO REZULTATAI... 26
3.1.Įprastinio (senojo) ir naujai diegiamo sveikatai palankaus vaikų maitinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose ypatumai ... 26
3.1.1. Įprastinio (senojo) vaikų maitinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose modelio ypatumai ... 26
3.1.2. Naujojo, sveikatai palankaus, vaikų maitinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose ypatumai ... 30
3.2.Tėvų atsiliepimų apie įprastinį (senąjį) ir naujai diegiamą sveikatai palankų vaikų maitinimo modelius analizė ... 32
3.2.1. Tėvų atsiliepimų apie įprastinį (senąjį) vaikų maitinimo modelį analizė ... 32
3.2.2. Tėvų atsiliepimų apie naujai diegiamą sveikatai palankų vaikų maitinimo modelį analizė ... 34 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 40 IŠVADOS PASIŪLYMAI LITERATŪROS SĄRAŠAS PRIEDAI
4 SANTRAUKA
Sveikatai palankaus vaikų maitinimo modelio analizė Klaipėdos ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Laura Mėlynė
Magistro baigiamasis darbas Mokslinis vadovas: Prof. dr. L. Šernienė.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Veterinarijos akademija. Veterinarijos fakultetas. Maisto saugos ir kokybės katedra. Kaunas, 2018.
Darbo apimtis yra 64 puslapiai, 9 paveikslai, 6 lentelės, 4 priedai.
Darbo tikslas. išanalizuoti įprastinio (senojo) ir naujojo, sveikatai palankaus, vaikų maitinimo modelių ypatumus Klaipėdos ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Metodika. Antrinių duomenų analizė vyko 2017 metų sausio – gruodžio, o kiekybinis tyrimas 2018 m. sausio – vasario mėnesiais. Apklausai naudota anoniminė anketa. Tyrime dalyvavo 350 (atsako dažnis – 85,2 proc.) ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvų. Tyrimo metu gauti duomenys buvo analizuojami SPSS 23.0 ir Microsoft Excel programomis. Statistinių išvadų reikšmingumas tikrintas taikant porinį Stjudento ir chi – kvadrato kriterijus.
Rezultatai. Išnagrinėjus surinktą reikalingą literatūrą ir atlikus antrinių duomenų analizę, nustatyta, kad vaikų maitinimo valgiaraščio iki naujojo vaikų modelio įdiegimo rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos neatitiko teisės aktų reikalavimų. Vaikai gaudavo nesubalansuotą ir jų sveikatai nepalankų maistą, dėl labai mažo daržovių kiekio, vaisių negavimo, riebių padažų prie pagrindinių patiekalų tiekimo, mėsos produktų (taip pat ir perdirbtų - dešrelių ir virtų dešrų) vyraujimo, tiekiamų nepilnaverčių angliavandenių, saldžių gėrimų ir konditerijos gaminių. Dėl Klaipėdos miesto ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos blogėjimo, mažėjančio vaikų, turinčių normalų kūno masės indeksą skaičiaus ir nemažėjančių vaikų endokrininės ir virškinimo sistemų sutrikimų skaičiaus buvo būtina atkreipti dėmesį į vaikų maitinimą ugdymo įstaigose. Įdiegus naująjį vaikų maitinimo modelį, valgiaraščiuose ženkliai padidintas daržovių asortimentas ir kiekis, stebimas sumažintas cukraus kiekis dėl konditerinių gaminių ir saldžių gėrimų ribojimo, prie pietų patiekalų nebėra tiekiami padažai, tiekiami pilnaverčiai angliavandeniai. Vaikams tiekiamas maistas tapo įvairesnis, saikingesnis ir labiau subalansuotas. Vaikų tėvai statistiškai reikšmingai (p<0,05) dažniau pastebėjo vaisių ir uogų, daržovių, grūdinių / ankštinių, konditerijos gaminių kiekio padidėjimą. Didžioji dalis tėvų pastebėjo padidintą daržovių (71,7 proc.) ir kruopų (77,6 proc.) įvairovę, sumažintą cukraus kiekį (93,8 proc.), prie pagrindinių patiekalų nebetiekiamus padažus (78,8 proc.), padidintą Ketvirtadalis tėvų pastebėjo pagerėjusius vaikų mitybos pokyčių, dažniausiai tarp 1-3 metų amžiaus.
5 SUMMARY
Analysis of health promoting preschool feeding practice in Klaipeda city Laura Mėlynė
Master’s thesis Thesis supervisor: Prof. L. Šernienė (PhD).
Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Faculty of Veterinary Medicine. Department of Food Safety and Quality. Kaunas, 2018.
The thesis consists of 64 pages, 9 diagrams, 6 tables and 4 appendices.
Objective of thesis: to analyse the peculiarities of the regular (old) and novel, health-promoting, children’s nutritional models at the pre-school educational institutions of Klaipėda City.
Methodology. The analysis of secondary data took place during January - December of 2017, while quantitative research was carried out during January-February of 2018. An anonymous questionnaire was used for the survey. Parents of 350 children attending pre-school educational institutions participated in the survey (response rate - 85,2 % ). Data obtained from the survey was processed using SPSS 23.0 and Microsoft Excel software. The significance of statistical conclusions was evaluated using the Student t-test and chi-square test.
Results. Upon analysis of the necessary collected literature and secondary data analysis, it was identified that the reference nutritional value of the children’s menu prior to the introduction of the novel children’s model did not comply with the established legal acts. Children received an unbalanced and health-degrading diet due to extreme lack of vegetables and fruit, gravy served with main dishes, the predominance of meat products, simple carbohydrates, sweet beverages and confectionery. Due to degrading health in children attending pre-school educational institutions in Klaipėda City, decrease in number of children with a normal body mass index and prevalent children’s disorders of the endocrine and digestive systems it was essential to take a look at children’s nutrition at educational institutions. Upon implementing the new children’s nutrition model, the amount and variety of vegetables was significantly increased, a decrease in sugar levels was observed due to the limitations on sweet beverages and confectionery, gravy is no longer served with afternoon meals, complex carbohydrates are now available. The food available to children has become more varied, rational and balanced. A statistically significant increase (p<0,05) was observed in reports of the children’s parents on the increased availability of fruits and berries, vegetables, grains and legumes, as well as confectionery. The majority of the parents have reported an increase in the variety of vegetables (71,7 %) and grains (77,6 %), a decreased amounts of sugar (93,8 %), and gravy that is no longer served with main dishes (78,8 %). A quarter of the parents noticed improved changes in the children’s nutrition, chiefly among 1-3 years old children. Key words: menu, pre-school educational institution, health-promoting diet
6 SANTRUMPOS
T. y. – tai yra
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
VMVT – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba KMI – kūno masės indeksas
CDC – Ligų kontrolės ir prevencijos centras
IOTF - Tarptautinė kovos su nutukimu darbo grupė
NHA – nedarnus (neproporcingas arba neharmoningas) augimas, kai vienas ar keli vaiko rodikliai formuojasi neproporcingai ūgiui
HAN – darnus (harmoningas)augimas, kai ūgis normalus, t. y. atitinka amžių arba nukrypęs nuo vidutinio leistinose ribose
HAK – darnus (harmoningas) augimas, kai ūgis kraštutinis (labai mažas arba labai didelis) Kcal - kilokolorija
7
ĮVADAS
Sveika ir visavertė mityba turi įtakos fizinei ir protinei žmogaus raidai, darbingumui ir jo ilgaamžiškumui. Įvairių mokslininkų duomenimis, mitybos įpročiai turi įtakos mūsų sveikatai net 25–30 proc. [1]. Taigi, sveika mityba – sveikatos pagrindas.
Strategija „Europa 2020“ yra siekiama, kad Europos sąjungos šalyse ekonomika taptų pažangia, tvaria, integracine ir būtų skatinamas ekonomikos augimas visų labui. Viena iš būtinųjų sąlygų tai pasiekti – gera gyventojų sveikata. Vienas iš programos tikslų – skatinti sveikatingumą, užkirsti kelią ligoms ir remti sveiką gyvenseną skatinančią aplinką, atsižvelgiant į sveikatos aspektų integravimo į visų sričių politiką principą [2]. Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) sveikatos strategijoje ,,Sveikata visiems XXI amžiuje“ (t. y. Pasaulio sveikatos deklaracija, priimta 1998 m. gegužės mėn., Pasaulio sveikatos bendrijos 51-ojoje Pasaulio sveikatos asamblėjoje) yra iškėlusi 10 tikslų, iš kurių vienas – sveiko gyvenimo būdo propagavimas ir kova su sveikatai kenkiančiais įpročiais [3]. Lietuvos Sveikatos programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964 (toliau – Strategija), numatyta trečiojo Strategijos tikslui – formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą – pasiekti vieną iš uždavinių: skatinti Lietuvos įmones gaminti ir tiekti vidaus rinkai sveikatai palankų maistą, ypač atsižvelgiant į vaikų ir jaunimo sveikatinimo reikmes. Taip pat mažinti druskos, cukraus ir riebalų kiekį maisto produktuose, kur tai įmanoma, informaciją apie maisto produktų sudėtį pateikti aiškiai, suprantamai ir matomoje vietoje [4].
Vaikai sudaro maždaug penktadalį Europos gyventojų, o tai yra maždaug 100 milijonų žmonių. Remti ir skatinti vaikų sveikatą bei jos vystymąsi yra pagrindinis mūsų visuomenės tikslas tiek šiuo metu, tiek ir ateityje [5]. Visuomenė nuolatos tobulėja technologiškai, dėl to keičiasi ir mūsų, žmonių, bendravimo, socialiniai, kultūriniai elgsenos ypatumai, o taip pat ir mūsų gyvensena bei sveikata. Dabartinės vaikų sveikatos problemos reiškia visos visuomenės problemas ateityje, o kuo daugiau sveikatos problemų turės darbingo amžiaus asmenys, tuo sudėtingiau bus išlaikyti tvarų ir sėkmingą ekonomikos augimą.
Viena iš visuomenės sveikatos problemų – viršsvorio ir nutukimo paplitimas tarp jaunų žmonių. Nutukę ar viršsvorį turintys žmonės patiria tokius sveikatos sutrikimus kaip: miego apnėja, ortopedinės problemos, širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, o psichologinės problemos, tokios kaip patyčios bei depresija, sutrikusi gyvenimo kokybė tampa neatsiejama nutukusių ir viršsvorį turinčių žmonių palydovė [6]. Higienos instituto duomenimis, 2013 metais beveik visi vaikai (95,8 proc.) bent kartą per metus atvyko pas gydytoją pasitikrinti sveikatos. Remiantis gautais sveikatos patikrinimo duomenimis, 1 vaikui buvo užregistruojamos vidutiniškai 2―3 naujos ligos, o iš viso sergančių bent viena liga vaikų buvo 8―9 iš 10 vaikų. Vaikų ligotumo struktūroje didžiausią dalį
8 sudarė kvėpavimo sistemos ligos, taip pat didelę dalį sudarė akių, odos ir poodžio, virškinimo sistemos, jungiamojo audinio ir skeleto ― raumenų sistemos ligos, traumos bei infekcinės ir parazitinės ligos [7].
Stebint didėjantį vaikų sergamumą yra susiduriama su įvairiomis problemomis, viena iš jų – vaikų maitinimo trūkumai ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Vaikų maitinimas apima bendrąjį vaikų maitinimą (kai vaikas neturi jokios sveikatos problemos) bei maitinimą, kuris užtikrinamas vaikams, kurie dėl tam tikro sveikatos sutrikimo (alergija tam tikriems maisto produktams, virškinimo sistemos ligos ar remisinės jų būklės ar kiti susirgimai) pagal vaiko individualius maistinių medžiagų ir energijos poreikius, parenkant toleruojamą maistą, jų gamybos būdą, konsistenciją ir valgymo režimą, ir yra raštiškai rekomenduotas gydytojo. Didelis dėmesys maistui yra skiriamas tokiems vaikams, kuriems yra reikalingas pritaikytas maitinimas, tačiau nėra pakankamai didelis dėmesys skiriamas maistui, skirtam bendrajam vaikų maitinimui, nors pastarąjį gauna didžioji dalis Lietuvos vaikų.
Didėjant vaikų sveikatos problemoms, ypatingai susijusioms su mityba, būtina didesnį dėmesį skirti bendrajam vaikų maitinimui. Ypatingai trūksta informacijos apie vaikų maitinimo problemų, trūkumų mastą ir kaip juos šalinti, todėl šiame darbe bus analizuojami vaikų maitinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūkumai, jų korekcija bei vaikų, gaunančių bendrąjį maitinimą ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, tėvų lūkesčių patenkinimas, koregavus vaikų maitinimo trūkumus.
Darbo tikslas: išanalizuoti įprastinio (senojo) ir naujojo, sveikatai palankaus, vaikų maitinimo modelių ypatumus Klaipėdos ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti įprastinį (senąjį) vaikų maitinimo modelį ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
2. Įvertinti naujai diegiamą sveikatai palankų vaikų maitinimo modelį ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
3. Išanalizuoti vaikų, gaunančių maitinimą ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, tėvų atsiliepimus apie senąjį ir naujai diegiamą sveikatai palankų vaikų maitinimo modelius.
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Literatūros apžvalgos skyriuje apžvelgiami pagrindiniai temos aspektai: ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybos aspektai bei jų sveikatai palankios mitybos principai, ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimo teisinis reglamentavimas, Klaipėdos miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų sveikatos būklės rodikliai bei vaikų maitinimo organizavimas Klaipėdos mieste.
1.1. Ikimokyklinio amžiaus vaikų mityba
PSO teigia, kad mityba – vienas iš pagrindinių gyvensenos veiksnių, turinčių didelę įtaką žmogaus sveikatai. Harmoningas augimas, protinė ir fizinė branda, darbingumas, sugebėjimas mokytis – veiksniai, kurie yra sąlygojami esant tinkamai mitybai. Siekiant organizmo fiziologinių pokyčių užtikrinimo, vaiko mityba turi atitikti sveikos mitybos principus bei pagrindines taisykles [8]. Tai reiškia, kad vaikas turi gauti visų reikalingų maisto medžiagų ir tokiais kiekiais, kokie geriausiai yra pasisavinami organizmo. Svarbiausia yra įvairus ir tinkamai parinktas maistas, kurį vartojant organizmas gauna reikiamą baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekį, o taip pat maistas turėtų garantuoti kalorijų kiekį, kurio užtektų patenkinti vaiko energijos poreikius [9]. Būtina atsižvelgti į tai, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų medžiagų apykaita spartesnė nei mokyklą pradėjusių lankyti vaikų. Tokio amžiaus vaikai greitai auga: raumenys, kaulai, raiščiai sparčiai auga ir stiprėja, funkciškai bręsta nervai, vystosi imuninė sistema, tobulėja virškinamasis traktas, didėja galimybė valgyti įvairesnį, mažiau apdorotą bei nesmulkintą maistą [10].
Lietuvoje tiekiant vaikams maitinimą ugdymo įstaigose yra vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 510 patvirtintomis Rekomenduojamomis paros maistinių medžiagų ir energijos normomis [11]. Vadovaujantis naujausiomis sveikos mitybos rekomendacijomis, sveikų 1-3 metų amžiaus vaikų maisto racione baltymai turi sudaryti 5-20 proc., riebalai – 30-40 proc., angliavandeniai – 45-65 proc.; atitinkamai sveikų 4-6 metų amžiaus vaikų maisto racione baltymai turi sudaryti 10-30 proc., riebalai – 25-35 proc., angliavandeniai – 45-65 proc. [12]. Gaunamų medžiagų (baltymų, riebalų ir angliavandenių) santykis maiste sveikatai palankus tampa tuomet, kai būna pasiskirstęs santykiu 1 : 1 : 4 [43; 44]. Vaikų mityboje baltymų turi būti pakankamai, nes tai – pagrindinė organizmo statybinė medžiaga. Jie ypač svarbūs augančiam organizmui, reikalingi raumenims, kaulams, odai ir kitiems audiniams bei kraujo ląstelėms. Įvairiuose maisto produktuose aminorūgščių kiekiai yra skirtingi,
10 tačiau laikantis sveikos mitybos įvairumo principo, galima patenkinti visų aminorūgščių poreikį. Nepakeičiamų aminorūgščių daugiausia yra gyvuliniuose baltymuose. Augaliniuose baltymuose daugiau pakeičiamų aminorūgščių. Pagrindinis baltymų šaltinis – liesa raudona mėsa, paukštiena, ankštinės daržovės, žuvis, kiaušiniai, pieno produktai, riešutai. Riebalai įeina į visų organizmo ląstelių sudėtį ir aprūpina organizmą energija. Su riebalais vaikas gauna polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurios organizme nesigamina, taip pat riebaluose tirpstančių vitaminų. Sveikos mitybos rekomendacijose, skirtose vaikams, patariama, kad sočiosios riebalų rūgštys sudarytų ne daugiau kaip 10 proc. paros maisto davinio energetinės vertės. Likęs energijos kiekis turėtų būti gaunamas iš polinesočiųjų ir mononesočiųjų riebalų rūgščių, vartojant augalinės kilmės aliejus, riešutus, sėklas, riebią žuvį. Angliavandeniai – pagrindinė maisto medžiagų dalis, iš kurių gaunama daugiausiai energijos. Jie dalyvauja reguliuojant medžiagų apykaitą, įeina į organizmo ląstelių sudėtį. Daug angliavandenių yra grūduose bei iš jų pagamintuose produktuose, vaisiuose, daržovėse, riešutuose. Vaikai su maistu turėtų gauti pakankamai maistinių skaidulų. Pagrindiniai maistinių skaidulų šaltiniai yra daržovės, vaisiai, grūdiniai ir ankštiniai produktai [8,12,13].
Itin svarbią vietą vaiko mityboje užima mineralinės medžiagos, jos būtinos medžiagų apykaitai, kraujo krešėjimui, vidinės organizmo terpės homeostazės palaikymui, kvėpavimo procesams, o kai kurios tiesiog sudaro įvairius organizmo audinius [14].
Pasikeitus maisto produktų technologijai, maistas vis daugiau praranda biologiškai aktyvių medžiagų. Dėl šios priežasties, norint užtikrinti darnų vaiko augimą, su maistu jis turi gauti ir tam tikrą kiekį vitaminų, iš kurių svarbiausi – A, D, C ir B grupės vitaminai [15].
Svarbu vaikams kasdien duoti gerti pakankamai skysčių, geriausia – vandens, nesaldintos arbatos, natūralių sulčių. Nors natūralios sultys turi nemažai vitaminų ir mineralų, reikėtų nepamiršti, kad cukraus jose taip pat yra daug. Vaikams gaiviųjų gėrimų, kuriuose yra dirbtinių saldiklių bei sintetinių dažiklių duoti nepatartina [10,15].
Svarbu laikytis tinkamo mitybos režimo. Ikimokyklinio amžiaus vaikai dažniausiai valgo 4-5 kartus per dieną. Patartina taip paskirstyti paros maisto racioną: pusryčiams – 24-5 proc., priešpiečiams – 10 proc., pietums – 35 proc., pavakariams – 10 proc. vakarienei – 20 proc.. Vakarieniauti reikia maždaug prieš dvi valandas iki nakties miego. Vaikai prastai maitinasi tuomet, kai yra pavargę, todėl valgymo ir poilsio laikas turi būti planuojamas. Būtina valgyti pusryčius ir nepersivalgyti vakare [15; 9].
Gerą vaikų apetitą skatina veikla ir grynas oras, todėl svarbi sveikos mitybos sąlyga – pakankamas fizinis aktyvumas. Nejudraus vaiko energijos poreikis mažesnis, todėl jis, suvalgydamas tiek pat, kiek ir fiziškai aktyvus bendraamžis, gali pradėti tukti [14; 15].
11 Harmoningam protiniam ir fiziniam vaiko vystymuisi sveika subalansuota mityba yra labai reikšminga. Maitinimosi įpročiai formuojasi jau vaikystėje, paauglystėje tęsiasi ir galutinai susiformuoja daugelis gyvensenos bruožų, todėl ypač svarbu juos diegti kuo ankstesniame amžiuje.
1.2. Vaikų sveikatai palankios mitybos principai
Pastaruoju metu vis dažniau (Lietuvoje ir pasaulyje) akcentuojama palankios sveikatai mitybos svarba, o sveikatos priežiūros specialistų nuomonė yra vieninga – sveikatai palanki mityba gali padėti ne tik užtikrinti antsvorį turinčių ir nutukusių žmonių skaičiaus mažėjimą, bet ir sumažinti riziką atsirasti ir vystytis lėtinėms neinfekcinėms ligoms ateityje [46].
Renkant vaikams maisto produktus, būtina atkreipti dėmesį į palankios sveikatai mitybos rekomendacijas. PSO rekomenduoja valgyti įvairius maistingus maisto produktus, kurių pagrindą sudarytų augaliniai produktai. Nėra tokio maisto produkto (išskyrus motinos pieną), kuris turėtų visus reikiamus maistinių medžiagų kiekius, todėl būtina valgyti kuo įvairesnį maistą. Taip reikalingų medžiagų organizmui nepritrūks ir ateityje neatsiras sveikatos sutrikimų [45; 46].
Keletą kartų per dieną yra privalu gauti grūdinės kultūros produktų, tokių kaip: duona, makaronai, ryžiai. Renkantis grūdinius produktus, svarbu skirti didesnį dėmesį visagrūdžių grūdų produktams, vietoje įprastų rafinuotų grūdų. Sveikatai palankesniuose visagrūdžiuose produktuose yra daugiau skaidulinių medžiagų, mažiau riebalų, cukraus ir druskos [45; 46].
Keletą kartų per dieną valgyti įvairius vaisius ir daržoves, prioritetą teikiant šviežiems ir vietiniams (PSO rekomenduoja ne mažiau, kaip 400 g, neįskaitant bulvių) [45; 46].
Būtina stengtis riboti daug riebalų turinčius maisto produktus. Kontroliuoti riebalų kiekį maiste keičiant sočiąsias riebalų rūgštis į nesočiąsias. Gyvūninius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, vertėtų keisti augaliniais aliejais, o riebius pieno ir mėsos produktus keisti į neriebius [45; 46].
Svarbu mažinti raudonos / perdirbtos mėsos suvartojimą (PSO rekomenduoja mėsos produktus vartoti 2-3 kartus per savaitę). Riebią mėsą ir mėsos produktus keisti į pupeles, ankštinius produktus, lęšius, žuvį, paukštieną ar kitą liesą mėsą. Dažniau rinktis žuvį (2-3 kartus per savaitę, ne mažiau kaip 300–450 g, iš kurių bent 200 g būtų riebi žuvis: lašiša, upėtakis, skumbrė ar silkė) [45; 46].
Valgyti liesus pieno produktus, kurie turi mažiau riebalų, ypač sočiųjų, druskos, cukraus. prioritetą teikiant rūgusiems: kefyras, jogurtas, sūris, rūgpienis [45; 46].
Ypatingai svarbu vartoti produktus turinčius mažiaus cukraus, ypatingai riboti saldžius gėrimus ir saldumynus, kuriuose yra daug cukraus, ypač pridėtinio [45; 46].
12 Rinktis produktus su mažesniu kiekiu druskos, vietoje druskos maistą gardinti įvairiais augaliniais prieskoniais [45; 46].
Siekiant padėti lengviau pasirinkti sveikatai palankesnius maisto produktus ir užtikrinti sveiką mitybą, rekomenduojama rinktis specialiu simboliu pažymėtus maisto produktus, kurie turi kelis kartus mažiau riebalų, cukraus ir druskos bei daugiau maistinių skaidulinių medžiagų nei kiti panašūs tos pačios grupės maisto produktai. Simboliu „Rakto skylutė“ pažymėti maisto produktai – įprasti produktai, tačiau jie turi atitikti keliamus reikalavimus, tokius, kaip: mažesnis cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų kiekis, nėra maisto saldiklių, o grūdų turinčiuose gaminiuose – daugiau skaidulinių medžiagų, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. V-50 „Dėl maisto produktų ženklinimo simboliu „Rakto skylutė“ [47].
1.3. Ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimo teisinis reglamentavimas
Mitybos tema buvo aktuali visais laikais, nesvarbu kokia pasaulio vieta tai būtų, o pastaruoju metu mitybai skiriamas dėmesys dar didesnis. Ypatingai reikšminga yra vaikų mityba, nes vaikai yra viena jautriausių grupių, kuri negali pati rinktis ir nuspręsti, kuo ir kaip maitintis, todėl yra greičiausiai pažeidžiama asmenų grupė ir mažiausiai apsaugota nuo neigiamų veiksnių. Kadangi visame pasaulyje yra pripažįstamos prioritetinės vaikų teisės ir teisėti interesai, tinkamos mitybos organizavimas taip pat patenka į šią sritį. Nors tik tėvai atsako už vaikų mitybos įpročių formavimą, tačiau ugdymo įstaigos bei jų veiklą kontroliuojančios institucijos taip pat turi prisidėti prie sveikų vaikų auginimo.
Lietuvos Respublikos maisto įstatymas – pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis maisto tiekimo ir jų gaminimo principus Lietuvoje [16]. Šis įstatymas nustato pateikiamo į rinką maisto ir jo tvarkymo reikalavimus, valstybės institucijų ir visuomeninių vartotojų teisių gynimo organizacijų kompetenciją užtikrinant maisto saugą, taip pat reglamentuoja maisto tvarkymo subjektų ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojų ir tiekėjų pareigas ir atsakomybę. Vadovaujantis šiuo įstatymu, institucijos ir įstaigos, priima poįstatyminius teisės aktus, įskaitant vaikų mitybą ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-964 ,,Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo” išleistas poįstatyminis teisės aktas, kuriuo siekiama užtikrinti sveiką gyvenseną ir organizuoti tinkamą vaikų mitybą [17]. Šio Tvarkos aprašo tikslas – sudaryti sąlygas sveikatai palankiai vaikų mitybai, užtikrinti geriausią maisto saugą ir kokybę, patenkinti vaikų maisto medžiagų fiziologinius
13 poreikius ir ugdyti sveikos mitybos įgūdžius. Įsakymo reikalavimai taikomi ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo lavinimo mokyklų ir vaikų socialinės globos įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms ar savininkams, vadovams, juridiniams ir fiziniams asmenims, teikiantiems vaikų maitinimo ar maisto produktų tiekimo paslaugas, bei pagal kompetenciją kontrolę vykdančioms institucijoms.
Atsižvelgiant į pastarojo teisės akto reikalavimus, reikia pastebėti, kad skirtingo amžiaus grupėms keliami skirtingi maitinimo reikalavimai. Vaikai iki 1 metų amžiaus maitinami pagal individualius valgiaraščius, raštiškai suderintus su tėvais (globėjais), sudaromus kas mėnesį pagal pateiktas gydytojo rekomendacijas. Valgiaraštyje turi būti nurodytos kiekvieno vaiko maitinimo valandos, motinos pieno ar pieno mišinių kūdikiams, kito maisto kiekiai. Vaikams turi būti pildomas ir grupėje laikomas kiekvieno vaiko mitybos lapas, kuriame iš karto po maitinimo užrašomas suvalgyto kiekvienos rūšies maisto kiekis. Jeigu maitinimui naudojami sausieji mišiniai, jie turi būti laikomi ir ruošiami gamintojo nurodytomis sąlygomis, sausasis mišinys turi būti ruošiamas virtuvėlėje prieš pat maitinimą. Jeigu maitinimui naudojamas motinos pienas, jis turi būti atnešamas šviežias ar užšaldytas vieno maitinimo porcijomis maistui laikyti skirtuose švariuose induose. Toks maistas laikomas šaldytuve +4–5 C, o šaldytas motinos pienas laikomas šaldiklyje -18 C temperatūroje (šaldytas motinos pienas grupės virtuvėlėje atšildomas šilto vandens vonelėje arba kūdikių maisto šildytuve, jokiu būdu to daryti negalima mikrobangų krosnelėje ar verdančio vandens vonelėje, o atšildyto motinos pieno negalima pakartotinai užšaldyti). 1–7 metų amžiaus vaikai turi būti maitinami ne rečiau kaip kas 3,5–4 val. pagal valgiaraščius. Valgiaraščiai atskiri valgiaraščiai sudaromi 1–3 ir 4–7 m. amžiaus vaikams. Atsižvelgiant į gydytojo raštiškus nurodymus (Forma Nr. 027-1/a) turi būti organizuojamas pritaikytas maitinimas vaikams, kuriems to reikia [17].
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-964 ,,Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo” reikalavimais, ikimokyklinio ugdymo įstaigoje turi būti valgiaraščių sudarymas, vertinimas ir tvirtinimas, bei jų keitimo ir derinimo tvarka. Turi būti pildomas vaikų valgiaraščio ir vaikų maitinimosi atitikties patikrinimo žurnalas.
Viena iš savivaldybių funkcijų, kurios joms yra priskirtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu bei Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, savivaldybėje esant ikimokyklinio ugdymo įstaigų, privalu nustatyti vaikams skiriamo maitinimo lėšų dydį [18;19; 20]. Savivaldybės yra atsakingos, už sąlygų sudarymą vaikų ir mokinių maitinimui organizuoti savivaldybės ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokykloje, o už maitinimo organizavimą atsako – ugdymo įstaigos vadovas.
14 Siekiant vertinti įstaigų, teikiančių maitinimo paslaugą vaikams, veiklos atitiktį įstatymų reikalavimams, būtina vykdyti šios srities kontrolę. Viena iš tokių įstaigų, vykdančių maitinimo paslaugų kontrolę – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT). Su šia įstaiga maitinimą vaikams teikiančios įstaigos turi derinti valgiaraščius, t. y. VMVT juos kontroliuoja, tikrina maisto produktų asortimentą. VMVT, atsižvelgdama į maisto prigimtį, būdus bei sąlygas, kuriose maistas tvarkomas, laikomas ir siūlomas vartotojams, įvertina bendrą riziką ir atitinkamu dažnumu tikrina patalpas, kuriose tvarkomas maistas bei nuo kurių higienos priklauso maisto sauga. Radus neatitikimų VMVT turi teisę taikyti administracinę atsakomybę asmenims, nevykdantiems privalomų higienos reikalavimų [30].
Teisės aktų, reglamentuojančių mitybos organizavimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose – gausu. Atliktų tyrimų, kurie nustatytų teisės aktų įgyvendinimo ir realius ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikų maitinimo poreikius ir pasitenkinimą jais – nėra daug.
1.4. Ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos būklė
Vienas svarbiausių sveikatos raidos tarpsnių – vaikystė. Šiuo gyvenimo etapu mityba turi labai didelės reikšmės tolimesnei vaiko raidai. Kasmetiniai vaikų profilaktiniai patikrinimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ [22]. Duomenys apie vaikų sveikatos būklę gaunami iš statistinės apskaitos formos Nr. 027-1/a „Vaiko sveikatos pažymėjimas“ (toliau – Vaiko sveikatos pažymėjimas), patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-951 „Dėl statistinės apskaitos formos Nr. 027-1/a „Vaiko sveikatos pažymėjimas“ patvirtinimo” [23]. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 75:2016 ,,Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai” 79 punkte nurodyta, kad priimant vaiką į įstaigą ir vėliau kiekvienais metais turi būti pateiktas Vaiko sveikatos pažymėjimas [24]. Gauti duomenys teikiami savivaldybės visuomenės sveikatos biurui, kuris vykdydamas vieną iš savo funkcijų – visuomenės sveikatos stebėseną, atlieka visuomenės ir jos grupių sveikatos būklės ir jos kitimo dinamikos stebėsenos organizavimą ir vykdymą [29].
Remiantis Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro duomenimis, vaikų sveikatos būklės duomenys naudojami vaikų sveikatos duomenų rinkimui, kaupimui, analizei ir vertinimui. Atsižvelgiant į vaikų sveikatos problemas yra kryptingai planuojama ir įgyvendinama sveikatos priežiūra ikimokyklinio ugdymo įstaigose, organizuojamos tikslios sveikatos stiprinimo
15 priemonės. Vaikų sveikatos duomenų kaupimui yra naudojama stebėsenos programa „Sveikatos biurų sistema“ [31].
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro duomenimis, 2014-2015 mokslo metų pradžioje Klaipėdos ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankė 7209 vaikai, iš jų profilaktiškai sveikatą pasitikrino ir vaiko sveikatos pažymėjimus į ikimokyklinio ugdymo įstaigas buvo pristatę – 97,1 proc. vaikų, 2015-2016 mokslo metų pradžioje Klaipėdos ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankė 8685 vaikai, iš jų profilaktiškai sveikatą pasitikrino ir vaiko sveikatos pažymėjimus į ikimokyklinio ugdymo įstaigas pristatę – 91,5 proc. vaikų, 2016-2017 mokslo metų pradžioje Klaipėdos ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankė 8681 vaikas, iš jų profilaktiškai sveikatą pasitikrino ir vaiko sveikatos pažymėjimus į ikimokyklinio ugdymo įstaigas pristatę – 99,1 proc. vaikų, o 2017-2018 mokslo metų pradžioje Klaipėdos ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankė 8958 vaikai, iš jų profilaktiškai sveikatą pasitikrino ir vaiko sveikatos pažymėjimus į ikimokyklinio ugdymo įstaigas buvo pristatę – 95,3 proc. vaikų [31; 32; 33; 34].
2014-2015 mokslo metais iš profilaktiškai sveikatą pasitikrinusių vaikų, visiškai sveiki vaikai sudarė tik 11,5 proc., 2015-2016 mokslo metais – 14,6 proc., 2016-2017 mokslo metais – 15,5 proc., 2017-2018 mokslo metais – 14,4 proc. Tarp Klaipėdos miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų, kurie profilaktiškai pasitikrino sveikatą per pastaruosius 4 metus, daugiausia buvo nustatyta regėjimo sutrikimų, simptomų, požymių ir nenormalių klinikinių radinių, įgimtų formavimosi ydų bei kvėpavimo sistemos sutrikimų [31; 32; 33; 34] (1 pav.).
16 1 pav. Vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigą, sveikatos būklės sutrikimų
pasiskirstymas pagal mokslo metus (proc.)
Per pastaruosius metus nemažėjo endokrininės, virškinimo sistemų sutrikimų. Endokrininės sistemos sutrikimų struktūroje dominavo nutukimas, nutukimas dėl kalorijų pertekliaus bei mažas ūgis. Virškinimo sistemos sutrikimų struktūroje dominavo vidurių užkietėjimas, funkciniai žarnų sutrikimai bei gastroezofaginio refliukso liga be ezofagito [31; 32; 33; 34].
Pasaulyje vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimas yra didėjantis, o priežastys yra nulemtos daugelio veiksnių, tokių kaip: sumažėjęs fizinis aktyvumas, pasyvus perteklinis vartojimas dėl dažnesnio užkandžiavimo didelės energinės vertės maisto produktais bei gėrimais, mažesni šviežiai paruošto maisto kiekiai dėl didesnio pagamintų ir apdorotų maisto produktų pasiekiamumo ir vartojimo [35]. Yra parengta įvairių vaikų kūno masės indekso (toliau – KMI) standartų, panašių į augimo diagramas, pritaikytų pagal amžių ir lytį. Tarptautinės vaikų KMI klasifikavimo sistemos buvo sukurtos atsižvelgiant į įvairias ataskaitines populiacijas ir apima PSO, Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (toliau – CDC) ir Tarptautinės kovos su nutukimu darbo grupės sistemas. CDC apibrėžia vaikų antsvorį, kai KMI yra tarp 85 ir 95 amžiaus ir lyties procentilių, o vaikai laikomi nutukusiais, jei jų KMI lygus 95 procentiliui ar didesnis [36].
0 10 20 30 40 50 60
Simptomai, pakitimai ir nenormalūs klinikiniai radiniai Piktybiniai navikai Psichikos ir elgesio sutrikimai Įgimtos formavimosi ydos Odos ir jos priedų ligos Kraujo ir kraujodaros ligos Skeleto raumenų sistemos ligos Endokrininė sistema Urogenitalinė sistema Virškinimo sistema Nervų sistemos ligos Kvėpavimo sistemos ligos Kraujotakos sitemos ligos Regėjimo sutrikimai Klausos sutrikimai Simptom ai, pakitimai ir nenormal ūs klinikini ai radiniai Piktybini ai navikai Psichiko s ir elgesio sutrikima i Įgimtos formavi mosi ydos Odos ir jos priedų ligos Kraujo ir kraujoda ros ligos Skeleto raumenų sistemos ligos Endokrin inė sistema Urogenit alinė sistema Virškini mo sistema Nervų sistemos ligos Kvėpavi mo sistemos ligos Kraujota kos sitemos ligos Regėjim o sutrikima i Klausos sutrikima i 2017-2018 34,5 0,2 12 18,5 7,1 0,8 2,1 1,3 1,9 2,2 0,7 12 1,1 58 0,3 2016-2017 37,3 0,2 10,2 19 7,2 0,7 2,6 1,3 1,9 1,9 0,6 11,6 0,9 57,7 0,2 2015-2016 39,3 0,1 9,3 20,4 7,3 0,7 2,5 1 2 2,2 0,6 12,1 0,9 56,7 0,3 2014-2015 37,4 0,1 8,5 21,2 7 0,8 3 1 1,9 1,6 0,9 14 2,8 54,6 0,4
17 Per pastaruosius 4 metus, vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas, tarpe mažėja vaikų, turinčių normalų kūno masės indeksą. Kasmet vis didesnis vaikų skaičius turi per mažą svorį, o antsvorį turinčių bei nutukusių vaikų kiekis nemažėjo per pastaruosius metus ir sudarė apie 2 proc. visų ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų [31; 32; 33; 34] (2 pav.).
2 pav. Vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kūno masės indekso pasiskirstymas pagal
mokslo metus (proc.)
Pagrindinis vaiko augimo vertinimas apima jo ūgio ir svorio matavimus bei gautų rodiklių palyginimą su augimo standartais. Įvertinimas svarbus tam, kad būtų nustatyta, ar vaikas auga normaliai, ar yra augimo sutrikimų (svorio, ūgio atsilikimas, antsvoris, nutukimas). Pastebėjus, kad yra augimo sutrikimų, šeimos gydytojas turėtų pasikalbėti su vaiko tėvais, siekdamas įvertinti tokio augimo priežastis, kurios gali būti įvairios ir susijusios su vaiko sveikatos, netinkamos vaiko mitybos, nepakankamo fizinio aktyvumo ar kitais veiksniais [39; 40].
Nustatyta, kad per pastaruosius metus ikimokyklinio amžiaus vaikų tarpe didžiosios dalies vaikų augimas yra darnus (toliau – HAN), tačiau kasmet didėja vaikų, augančių nedarniai, kai vienas ar keli vaiko rodikliai formuojasi neproporcingai ūgiui (toliau – NHA), dalis. Vaikų, kurie auga darniai, tačiau jų ūgis yra kraštutinis (labai mažas arba didelis) (toliau – HAK), dalis išliko stabili [31; 32; 33; 34] (3 pav.). 0 10 20 30 40 50 60 70 Per mažas Normalus Antsvoris Nutukimas Neįvertinta
Per mažas Normalus Antsvoris Nutukimas Neįvertinta
2017-2018 6,6 66,4 1,7 0,2 25
2016-2017 6,5 68,7 1,9 0,1 22,8
2015-2016 4,3 71,9 1,7 0,2 21,9
18 3 pav. Vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigą, augimo pasiskirstymas pagal mokslo
metus (proc.)
Normaliam vaiko vystymuisi turi įtakos kasdienis fizinis aktyvumas. Per mažas fizinis aktyvumas yra vienas iš veiksnių, kuris gali sąlygoti antsvorio ir nutukimo atsiradimą. Duomenys apie kiekvieno vaiko fizinio aktyvumo grupę yra labai svarbūs ugdymo įstaigai, kuri organizuoja fizinį krūvį vaikui. Esant normaliai vaiko sveikatai jis yra priskiriamas pagrindinei fizinio aktyvumo grupei, kurioje apribojimai nėra taikomi. Vaikams, kurie dėl tam tikrų organų sistemų sutrikimų yra priskiriami į specialiąją grupę pritaikytas fizinis krūvis gali padėti stiprinti sveikatą bei skatinti fizinį vystymąsi. Parengiamajai grupei yra priskiriami vaikai, turintys nedidelius sveikatos sutrikimus. Dėl ūmių, lėtinių ligų, traumų ar operacijų vaikai gali būti atleisti nuo fizinės veiklos tam tikram laikui [37; 38].
Pastarųjų metų duomenimis, didžioji vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas, dalis yra priskirta pagrindinei fizinio aktyvumo grupei, kurioje nėra fizinės veiklos apribojimų. Tik maža dalis vaikų yra priskiriami parengiamajai ir specialiajai fizinio aktyvumo grupėms. Atleistų nuo fizinės veiklos vaikų per pastaruosius metus nebuvo [31; 32; 33; 34] (4 pav.).
4 pav. Vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigą, fizinio aktyvumo grupių pasiskirstymas
pagal mokslo metus (proc.)
NHA HAK HAN Neįvertinta
2014-2015 2,8 1,1 82,6 13,5 2015-2016 2,9 1,1 80,2 15,8 2016-2017 3,2 1,6 81,4 13,8 2017-2018 3,4 1,2 81,5 13,9 0 20 40 60 80 P ro c.
Pagrindinė Parengiamoji Specialioji Atleisti Neįvertinta
2014-2015 97,1 1,5 0,3 0 1,2 2015-2016 97,1 1,4 0,2 0 1,3 2016-2017 97 1 0,3 0 1,7 2017-2018 97,1 1 0,3 0 1,6 0 20 40 60 80 P ro c.
19 Remiantis Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro duomenimis, kuriuose pateikti vaikų, lankančių Klaipėdos miesto savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigas, profilaktinių sveikatos patikrinimų 2014-2018 m. duomenys, aiškiai pastebima, kad tik labai maža dalis vaikų neturi nei vienos sveikatos problemos, o nutukimas, neharmoningas vaikų augimas, endokrininės bei virškinimo ligos verčia atkreipti dar didesnį dėmesį į Klaipėdos miesto vaikų mitybą ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
1.5. Ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimo organizavimas Klaipėdos mieste
Remiantis Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, Bendrųjų nuostatų 13 punktu, vaikams, kurių ugdymas trunka ilgiau nei 4 val., turi būti organizuojamas maitinimas [24]. Lietuvoje darželiuose ir mokyklose taikomi du vaikų maitinimo principai: savarankiškas maitinimo organizavimas, kai darželiai ar mokyklos gauna dotacijas iš savo miesto savivaldybės ir iš šių lėšų pačios išlaiko valgyklas bei gamina maistą arba centralizuotas maitinimo organizavimas, kai miesto savivaldybė visų miesto darželių bei mokyklų maitinimo paslaugos organizavimą perleidžia privačiai įmonei. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymu, viena iš nustatytų savarankiškųjų savivaldybės funkcijų yra maitinimo paslaugų teikimas ikimokyklinio ugdymo bei bendrojo lavinimo įstaigose, todėl savivaldybės turi teisę kontroliuoti maitinimo paslaugos organizavimą, vykdymą, maisto kokybės ir finansinius klausimus [19].
2016 m. gegužės 26 d. Klaipėdos miesto tarybos sprendimu Nr. T2-150 ,,Dėl visuomenės sveikatos priežiūros organizavimo švietimo įstaigose“ nuo 2017 m. sausio 1 d. įsteigė visuomenės sveikatos priežiūros specialistų etatus įstaigose, kuriose mokiniai yra ugdomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas bei patvirtino visuomenės sveikatos priežiūros organizavimo švietimo įstaigose tvarkos aprašą [21]. Vadovaujantis Klaipėdos miesto tarybos sprendimu nuo 2017 m. sausio mėn. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras perėmė vieną mokinių maitinimo organizavimo dalį: perspektyvinių valgiaraščių parengimą, pagal kuriuos ugdymo įstaigoje dirbantis visuomenės sveikatos priežiūros specialistas sudaro dienos valgiaraštį. Viešieji pirkimai, kurių metu užsakinėjami maisto produktai – lieka ugdymo įstaigos atsakomybė. Siekiant efektyvinti visuomenės sveikatos priežiūros specialisto darbo laiką ugdymo įstaigoje – sukurta valgiaraščių rengimo programa.
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras, prieš sukuriant naująjį, vaikų mitybai palankų maitinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose modelį atsižvelgė į pagrindinius teisės aktus, reglamentuojančius vaikų maitinimą kolektyvuose: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
20 ministro 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. V-998 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. 964 ,,Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinėse globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. birželio 23 d. įsakymas Nr. 836 ,,Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 510 ,,Dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų patvirtinimo“ pakeitimo“ [25; 27]. Pastarasis teisės aktas, reglamentuojantis naujas vaikų maitinime rekomenduojamos paros maistinių medžiagų normas, ugdymo įstaigose įsigaliojo 2018 metais. Į šias rekomendacijas iki įsigaliojimo porą metų derindami naujus valgiaraščius bendrosios praktikos slaugytojos turėjo tik atsižvelgti, tačiau dabar jos tapo privalomomis [27]. Šio teisės akto korekcija turėtų padėti valdyti didėjantį vaikų antsvorį ir nutukimą, nes rekomenduojamas kalorijų kiekis yra sumažintas apie 200 kcal per parą kiekvienai amžiaus grupei, t. y. 1-3 m. vaikams rekomenduojama paros energijos norma – 1200 kcal, o 4-6 m. – 1500 kcal. Tai turėtų koreguoti valgiaraščiuose esančias tuščias kalorijas ir skatinti tiekti kokybiškesnį ir sveikatai palankesnį maistą. Naujojo maitinimo modelio diegimas visose Klaipėdos miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose pradėtas taikyti 2017-2018 mokslo metais.
Atsižvelgiant į Klaipėdos miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose įvykusius pokyčius, ypač aktualu įvertinti vaikų maitinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvusius trūkumus, naujai diegiamą vaikų maitinimo modelį bei vaikų, gaunančių bendrąjį maitinimą ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, tėvų atsiliepimus apie senąjį bei naujai diegiamą vaikų maitinimo modelius.
21
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1. Tyrimo metodika ir kontingentas
Atliktas kokybinis (antrinių duomenų analizė) ir kiekybinis momentinis tyrimas.
Kokybinis tyrimas (antrinių duomenų analizė). Analizei naudotas atsitiktinai atrinktas Klaipėdos miesto ikimokyklininės ugdymo įstaigos, kuriose vykdomas nespecialiųjų poreikių vaikų maitinimas (bendrasis), vaikų maitinimo valgiaraštis. Antrinių duomenų analizė vyko 2017 m. sausio – gruodžio mėnesiais.
Kiekybinis momentinis tyrimas. Apklausa vyko 2018 m. sausio – vasario mėnesiais. Iškeltiems uždaviniams pasiekti būtini duomenys buvo renkami anoniminės anketinės apklausos metodu. Apklausoje dalyvavo Klaipėdos miesto ikimokyklines ugdymo įstaigas (atsitiktinai atrinktas) lankančių vaikų tėvai.
Kiekybinio momentinio tyrimo tiriamųjų atranka:
1. Tikslinė populiacija – ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankantys vaikai.
2. Tyrimo populiacija – Klaipėdos miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvai.
3. Tinkama populiacija – atsitiktiniu būdu atrinkti Klaipėdos miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvai, kurie tyrimo metu atvyko į ugdymo įstaigą ir sutiko atsakyti į anketoje pateiktus klausimus.
Tyrimo eiga ir procedūros. Apklausa vykdyta bendradarbiaujant su Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuru. Apklausai vykdyti ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo gautas Klaipėdos miesto savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento Švietimo skyriaus leidimas. Atsitiktinės atrankos metu atrinktoms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms buvo paruošti informaciniai raštai apie planuojamą atlikti tyrimą. Ruošiantis tyrimui buvo atliktas pilotinis tyrimas: tyrime dalyvavo vienos Klaipėdos miesto ikimokyklinės ugdymo įstaigos vaikų tėveliai. Jiems pateikta 20 anketų, grąžinta 19 pilnai užpildytų anketų. Žvalgomojo tyrimo metu buvo patikrinta, ar tiriamieji gerai supranta anketos klausimus, galimus atsakymus ir įvertinta apklausos trukmė. Atsižvelgiant į žvalgomojo tyrimo metu respondentams kilusius klausimus, buvo pakoreguoti anketos klausimai. Taip pat ruošiantis tyrimui buvo konsultuojamasi su Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistais, nustatant anketos klausimų tikslingumą. Už tyrimo atlikimą ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje buvo paskirti atsakingi asmenys: tiriamojoje įstaigoje dirbantys visuomenės sveikatos priežiūros specialistai. Atsakingiems už tyrimo vykdymą asmenims buvo paruošta tyrimo atlikimo instrukcija (1 Priedas), kurioje detaliai nurodyti tyrimo atlikimo principai, tokie kaip: respondentų supažindinimas su numatomo tyrimo atlikimo tvarka ir
22 tikslais; tyrimo naudos paaiškinimas; kur ir kaip bus naudojama iš jų gauta informacija; respondentų anonimiškumo ir konfidencialumo užtikrinimas ir t.t. Respondentams buvo leista tyrimo anketas išsinešti į namus ir užpildžius per savaitę laiko pristatyti grupės auklėtojai. Užpildytos anketos buvo surenkamos visuomenės sveikatos priežiūros specialisto ir iš karto grąžintos pagrindiniam tyrėjui.
Tyrimo instrumentas – anoniminė anketa (Priedas Nr. 2). Ruošiant anketos klausimus buvo išanalizuoti aktualiausi pasirinktai temai klausimai, o taip pat Lietuvos ir kitų užsienio šalių tyrėjų atliktų tyrimų patirtis.
Statistinės duomenų analizės metodai. Atsakymai į anketos klausimus buvo koduojami ir įvedami į SPSS programą. Duomenys analizuoti pasitelkiant į pagalbą SPSS 23.0, Microsoft Excel programas. Duomenų analizės rezultatai darbe pateikiami lentelėmis ir diagramomis. Statistinių išvadų reikšmingumas tikrintas taikant šiuos kriterijus:
• Porinis Stjudento kriterijus (siekiant patikrinti hipotezę apie dviejų vidurkių arba procentų lygybę)
• Chi - kvadratas (siekiant patikrinti hipotezę apie dviejų kokybinių požymių ryšį). Tikrinant hipotezes pasirinktas reikšmingumo lygmuo α = 0,05.
2.2. Tiriamosios imties charakteristikos
Tyrimo imties tūris buvo apskaičiuotas remiantis Yamane formule. Atsitiktinės atrankos metu iš 52 Klaipėdos mieste esančių ikimokyklinio ugdymo įstaigoje buvo pasirinkta 20 ugdymo įstaigų. Anketas užpildė vaikų tėvai, kurie apklausos dieną atvedė savo vaikus į ikimokyklinio ugdymo įstaigą ir sutiko užpildyti anketą. Išdalintos 398 anketos (tiek kiek tyrimo metu buvo atrinkta ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankiusių vaikų), surinkta 350. Tačiau 11 anketų buvo nepilnai užpildytų arba anketoje buvo pažymėta, kad vaikas maitinimą ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje gauna mažiau nei 2 kartus – šios anketos eliminuotos. Atsako dažnis siekė 85,2 proc. Taigi, galutinį atrankos analizės vienetą sudarė visi pilnai užpildę ir vaikų, gaunančių daugiau nei 2 kartų maitinimą ugdymo įstaigoje, tėvai (respondentai). Analizuojamosios imties dydis – 339 tėvai.
Apklaustų respondentų pasiskirstymas pagal klausimą „Jūs esate“ buvo skirtingas. Didžioji dalis tyrime dalyvavusių respondentų buvo vaikų mamos – 87,3 proc., o 12,7 proc. – tėčiai.
Minimalus respondentų amžius – 22 metų, o maksimalus – 55 metai, amžiaus vidurkis – 32,7 metai (SD – 5,2), mediana 32,2 metai. Amžiaus procentinis pasiskirstymas pateiktas 5 paveiksle.
23 5 pav. Respondentų amžiaus pasiskirstymas (proc.).
Pagal amžių respondentai buvo suskirstyti į 9 grupes: 1 grupė – nuo 20 iki 24 metų, 2 grupė – nuo 25 iki 29 metų, 3 grupė – nuo 30 iki 34 metų, 4 grupė – nuo 35 iki 39 metų, 5 grupė – nuo 40 iki 44 metų, 6 grupė – nuo 45 ir vyresni. Analizuojant duomenis paaiškėjo, kad daugiausiai respondentų buvo 2 grupėje (25-29 metų amžiaus grupėje) – 42,2 proc., o mažiausiai respondentų sudarė 6 grupėje – tik 1,8 proc. visų apklaustųjų (1 lentelė).
1 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Amžiaus grupė Asmenų skaičius grupėje Procentai
20-24 13 3,8 25-29 76 22,4 30-34 143 42,2 35-39 63 18,6 40-44 35 10,3 45 ir vyresni 6 1,8
Respondentų vaikų lytis pasiskirstė tolygiai: 47,5 proc. berniukų ir 52,2 proc. mergaičių. O jų amžius, kuris pasiskirstė taip pat tolygiai, buvo suskirstytas į dvi grupes: 1-3 ir 4-7 metų (2 lentelė).
24 2 lentelė. Respondentų vaikų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes
Amžiaus grupė Asmenų skaičius grupėje Procentai
1-3 175 51,6
4-7 164 48,4
Analizuojant duomenis apie respondentų išsilavinimą, daugiausiai – 63,4 proc. respondentų turėjo aukštąjį išsilavinimą arba buvo jo nebaigę, 27,4 proc. – specialųjį vidurinį arba aukštesnįjį. Pradinį arba vidurinį išsilavinimą turėjo įgiję 8,6 proc. tiriamųjų. 41,3 proc. tiriamųjų turėjo 1 vaiką, 51,0 proc. – 2 vaikus, o 3 ar daugiau vaikų turėjo tik 7,7 proc. apklaustųjų.
Tiriamųjų prašyta atsakyti, koks yra jų pagrindinis užsiėmimas šiuo metu (jeigu asmuo šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, atsakyti, koks pagrindys užsiėmimas buvo prieš išėjimą į atostogas). Profesijos buvo suskirstytos remiantis Teritorinės darbo biržos skelbiama informacija apie profesijų skirstymą į grupes. Iš viso buvo išskirta 20 atsakymų, iš kurių 18 – profesijų grupės, likę atsakymai: esu studentas (-ė), šiuo metu nedirbu. Daugiausiai, 25,7 proc., respondentų atsakė, kad šiuo metu darbo neturi, po 10,6 proc. respondentų šiuo metu pagrindinis užsiėmimas užėmė pirkimas / pardavimas / rinkodara bei administravimas / ekonomika. Mažiausiai respondentų, 0,3 proc., pasirinko kaip pagrindinį savo užsiėmimą žemės ūkis / miškininkystė / žuvininkystė. Sveikatos apsauga arba farmacija yra 5,6 proc. tėvų pagrindinis užsiėmimas (6 pav.).
25 6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal jų pagrindinį užsiėmimą šiuo metu arba prieš vaiko
auginimo atostogas (proc.).
25,7 2,9 1,2 10,6 10,3 1,2 1,8 5,6 10 2,4 10,6 1,2 2,7 0,3 2,1 1,8 6,5 2,9 0 5 10 15 20 25 30
Šiuo metu nedirbu Kompiuterija/ IT Esu studentas (-ė) Pardavimai / pirkimai / rinkodara Valdymas/ organizavimas Viešbučiai/ maitinimas/ turizmas Amatininkystė Sveikatos apsauga/ farmacija Paslaugos Įrengimai/ techninė priežiūra Administravimas/ ekonomika Kultūra/ sportas/ žiniasklaida/ dizainas Teisė/ socialinė veikla Žemės ūkis/ miškininkystė/ žuvininkystė Nekvalifikuoti darbai Statyba Švietimas/ moksliniai darbai Transportas/ ryšiai Procentai Pag ri ndi ni s už si ėm im as
26
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Įprastinio (senojo) ir naujai diegiamo sveikatai palankaus vaikų
maitinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose ypatumai
Antrinėje duomenų analizėje buvo tiriamas įprastinis (senasis) vaikų maitinimo 15 dienų valgiaraštis iš atsitiktinai atrinktos Klaipėdos miesto ikimokyklinės ugdymo įstaigos, kuris buvo sudarytas bendrosios praktikos slaugytojos, dirbančios ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje. Įprastinis vaikų maitinimo valgiaraštis buvo paruoštas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. V-964 „Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinėse globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ reikalavimais ir patvirtintas Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos centro [17]. Taip pat buvo analizuojamas naujai diegiamo sveikatai palankus vaikų maitinimo modelis, kuris sudarytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. V-998 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. 964 ,,Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinėse globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ [26] reikalavimais. Naujai diegiamas vaikų maitinimo modelis visose Klaipėdos miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo pradėtas taikyti 2017-2018 mokslo metais.
3.1.1. Įprastinio (senojo) vaikų maitinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose modelio ypatumai
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra patvirtintas maitinimo organizavimas ikimokyklinio ugdymo įstaigose, šio įsakymo tikslas buvo sudaryti sąlygas sveikatai palankiai vaikų mitybai, užtikrinti geriausią maisto saugą ir jos kokybę, patenkinti vaikų maisto medžiagų fiziologinius poreikius bei ugdyti sveikos mitybos įgūdžius [28]. Prieš įvertinant naujai diegiamo sveikatai palankaus vaikų maitinimo modelį buvo būtina išanalizuoti įprastinio (senojo) vaikų maitinimą pagal atsitiktinai atrinktą Klaipėdos miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigos valgiaraštį (Priedas Nr. 3).
Pusryčiai. Vaiko organizmui labai svarbūs pusryčiai. Pusryčiams siūlomų turėtų sudaryti pilnavertės grūdinės kultūros. Pusryčiams, 15 dienų valgiaraštyje, kas antrą dieną tiekiama košė (manų, penkių grūdų, grikių arba ryžių) su sviestu. Tomis dienomis, kai valgiaraštyje nėra košės, vaikams tiekiami patiekalai iš kiaušinių (omletas arba virti kiaušiniai), varškės patiekalai (varškės apkepas arba varškės pudingas su sviesto-grietinės padažu), sausi pusryčiai ir glaistytas sūrelis arba
27 pieniškos dešrelės. Dažnai prie pusryčių patiekalų tiekiama balta duona su sviestu ir sūriu / dešra, džiūvėsėliai arba sausainiai. Pusryčių metu vaikai gauna arbatos. Arbatos verdamos iš įvairių žolelių (čiobrelių, kmynų, ramunėlių) arba juodosios arbatos. Arbata patiekiama tik saldinta. Vieną dieną yra tiekiama kakava su pienu, kuri taip pat patiekiama saldinta.
Pietūs. 15 dienų valgiaraštyje pietų davinį sudaro sriuba, antras patiekalas, garnyras, daržovės bei gėrimas.
Valgiaraštį sudaro 13 pateikiamų skirtingų sriubų variantų. Sriubų asortimente vyrauja daržovių sriubos (šviežių ir raugintų kopūstų, žirnių, burokėlių, pupelių, agurkų, bulvių, pomidorų, žiedinių kopūstų, įvairių daržovių), jos yra tiekiamos 13 dienų, o mėsiškos – 2 dienas (paukštienos sultinio ir frikadelių). 15 dienų laikotarpyje 3 dienas vaikams yra tiekiama burokėlių sriuba. Prie sriubos vaikams yra patiekiama balta arba juoda duona.
Antrajam pietų patiekalui beveik visas 15 dienų vaikai gauna tik patiekalus, kurių pagrindas – mėsa, tik vieną dieną vaikams yra tiekiama varškės suflė. 2 dienas kartojasi mėsos maltinio ir paukštienos šlaunelių patiekalai. Antrasis patiekalas yra beveik visuomet patiekiamas su padažu: sviesto-grietinės arba rausvu.
Garnyrui teikiamų produktų įvairovė labai skurdi: yra tiekiamos tik virtos bulvės arba bulvių košė bei vieną dieną – ryžiai.
Salotų įvairovė taip pat ganėtinai maža: tiekiami šviežūs arba marinuoti agurkai / pomidorai, burokėlių, morkų, kopūstų / pekino kopūstų salotos.
Vaikams yra patiekiami saldūs gėrimai (uogienės) / kompotai (obuolių-razinų; citrinų; džiovintų vaisių; obuolių) / sultys (multivitaminų).
Vakarienė. Vakarienei vaikams labai dažnai tiekiami patiekalai, kuriuose yra virta dešra arba dešrelių. Taip pat yra tiekiami makaronai arba makaronai su virta dešra ir daržovėmis, lietiniai blynai su cukrumi / džemu, varškėčiai, cepelinai su varške, varškės kubeliai arba skryliai. Tik dvi dienas ir tik vakarienės metu vaikai gauna žuvies patiekalų: žuvies maltinis arba apkepta žuvis. Vakarienės metu taip pat yra dažnai naudojami padažai: sviesto-grietinės; spirgučių. Vakarienės metu, tačiau nevisomis dienomis, vaikai gauna daržovių. Vakarienės metu vaikams dažnai yra tiekiami konditerijos gaminiai: sausainiai, vafliai, riestainiai, meduoliai ar naminis pyragas. Vakarienės metu vaikai gauna gėrimą, dažniausiai tai juodoji ar žolelių (čiobrelių, mėtų, kmynų) arbatos, kurios yra saldintos su cukrumi arba kefyras, kuris tiekiamas vieną kartą per 15 dienų maitinimą.
Taigi, aiškiai pastebima, kad vaikų, gavusių maitinamą pagal įprastinį (bendrąjį) vaikų maitinimo valgiaraštį, maistas ne visada buvo jų sveikatai palankus. Maisto įvairovė, kuri tiekiama pusryčiams, pietums ir vakarienei, labai skurdi: vaikai gauna labai mažai daržovių, vaisių negauna iš viso, prie pagrindinių patiekalų tiekiami riebūs padažai, vyrauja mėsos produktai, taip pat ir
28 perdirbti: dešrelės ir virtos dešros. Angliavandeniai gaunami iš nepilnaverčių grūdinių kultūrų, bulvių. Vaikams dažnai tiekiamos saldžios arbatos bei saldūs konditeriniai gaminiai, uogienės.
Rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos yra skirtos organizuotų kolektyvų subalansuotam maitinimo planavimui ir įgyvendinimui. Iki pasikeičiant rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normoms, vaikų maitinime baltymai turėjo sudaryti 10-15 proc. paros maisto davinio energinės vertės, angliavandeniai – 55-62 paros maisto davinio energinės vertės, o riebalai 28–30 proc. paros maisto davinio energinės vertės. Valgiaraščių paros energinė ir maistinė vertė gali nukrypti nuo normos iki dešimt procentų. Vadovaujantis rekomenduojamomis paros maisto raciono kaloringumas 4-6 metų vaikams bendrajame vaikų maitinimo valgiaraštyje turėjo būti 1700 kcal. Vienas gramas baltymų ar angliavandenių išskiria 4 kcal., o vienas gramas riebalų išskiria 9 kcal [11, 17].
Išanalizavus bendrojo vaikų maitinimo valgiaraščio maisto davinio energinę vertę, pastebėta, kad baltymų ir riebalų kiekis dažniausiai buvo per didelis, o angliavandenių kiekis – per mažas. Vaikų gaunamas kalorijų kiekis taip pat dažnai neatitiko reikalavimų. Iš 15 maitinimo dienų, energetinės vertės reikalavimus atitiko tik viena diena – šeštoji (1 lentelė, Priedas Nr. 3) .
1 dienos maitinime riebalų kiekis maiste viršijo 25,2 proc. rekomenduojamą normą, tačiau baltymų, angliavandenių ir kcal kiekis atitiko rekomendacijas (1 lentelė).
2 dienos maitinime riebalų kiekis maiste viršijo rekomenduojamą normą 32,3 proc., o angliavandenių kiekis maiste buvo mažesnis nei rekomenduojamas 31,9 proc. Maisto kaloringumas neišlaikė rekomenduojamų normų ir buvo mažesnis 12,4 proc. nei rekomenduojama (1 lentelė).
3 dienos maitinime baltymai, riebalai bei angliavandeniai neviršijo paros energinė ir maistinė vertė dešimties procentų nuokrypio nuo normos, tačiau dienos maisto kaloringumas nesudarė 1700 kcal – buvo 12,4 proc. mažesnis (1 lentelė).
4 dienos vaikų maitinime baltymai, riebalai ir angliavandeniai neatitiko rekomendacijų. Baltymų kiekis maiste buvo 14,5 proc. per didelis, angliavandenių kiekis per mažas 21,6 proc., o riebalų kiekis per didelis 27,6 proc. Bendras dienos maisto kaloringumas atitiko keliamus reikalavimus (1 lentelė).
5 dienos bendrojo vaikų maitinimo valgiaraštyje baltymų ir angliavandenių kiekis maiste buvo per mažas. Baltymų kiekis maiste buvo 14,3 proc., o angliavandenių 16,6 proc. mažesnis nei rekomenduojama (1 lentelė).
6 dienos maitinimas, vadovaujantis rekomenduojamomis paros maistinių medžiagų ir energijos normomis, atitiko keliamus reikalavimus (1 lentelė).
7 dienos valgiaraštyje riebalų ir angliavandenių kiekis neatitiko reikalavimų. Riebalų kiekis maiste buvo didesnis 50,6 proc., o angliavandenių kiekis buvo mažesnis – 32,4 proc. (1 lentelė).
29 8 dienos maisto racione riebalų ir angliavandenių kiekis viršijo normas: riebalai – 11 proc., o angliavandeniai – 23 proc. Dėl tos priežasties dienos maisto kaloringumas buvo per didelis 13,9 proc. (1 lentelė).
9 dienos maitinime baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekiai neatitiko rekomendacijų: baltymų kiekis maiste buvo 17,5 proc., o riebalų – 70,9 proc. didesnis. Angliavandenių kiekis maiste buvo 19,9 proc. mažesnis (1 lentelė).
10 dienos valgiaraštyje angliavandenių kiekis buvo per mažas 17,6 proc., o riebalų kiekis 41,8 proc. per didelis (1 lentelė).
11 dienos vaikų dienos maitinime pastebėtas per didelis baltymų ir riebalų kiekis. Baltymų kiekis buvo 17,7 proc., o riebalų – 27,7 proc. per didelis. Dėl šių priežasčių didėjo dienos maisto kaloringumas, kuris 17,3 proc. buvo didesnis, nei yra reikalaujama (1 lentelė).
12 dienos valgiaraštis neatitinka keliamų reikalavimų: baltymų ir angliavandenių kiekis yra per mažas (atitinkamai 16 proc. ir 27,4 proc.), o riebalų kiekis per didelis 15,7 proc. Maisto kcal gaunamos per dieną nesiekia nustatytų reikalavimų –maisto kaloringumas yra 13,9 proc. mažesnis (1 lentelė).
13 dienos maisto racione riebalų ir baltymų kiekis buvo per didelis: riebalų – 21,7 proc., baltymų – 15,2 proc., o angliavandenių kiekis buvo per mažas 16,5 proc., dėl ko bendras maisto kcal neviršijo reikalavimų (1 lentelė).
14 dieną vaikų valgiaraštyje riebalų kiekis buvo per didelis 18,5 proc., o angliavandenių kiekis per mažas – 20,5 proc. (1 lentelė).
15 dienos maitinime riebalų kiekis maiste viršijo reikalavimus 71,1 proc., o angliavandenių ir baltymų kiekis maiste atitiko reikalavimus (1 lentelė).
Apskaičiavus vidutinį 15 dienų vaikų maitinimo maistingumą nustatyta, kad vidutinis baltymų kiekis buvo – 56,2 proc., riebalų – 74,8 proc., angliavandenių – 207 proc., o vidutinis maisto kaloringumas buvo 1675 kcal. Vidutinis baltymų ir riebalų kiekis maiste buvo didesnis nei yra rekomenduojama, o angliavandenių ir kcal kiekis maiste buvo mažesnis už rekomenduojamą kiekį.
1 lentelė. 15 dienų bendrojo vaikų maitinimo valgiaraščio maistinių medžiagų ir energinės vertės
kiekiai. Maitinimo
diena
Paros maisto davinio energinė vertė
Baltymai, g Riebalai, g Angliavandeniai, g IŠ VISO, kcal
1 diena 53,49 75,1 231,71 1589,62
2 diena 53,54 79,35 160,13 1489,76
3 diena 57,08 49,94 253,19 1489,76
30 5 diena 47,11 62,12 195,92 1670,09 6 diena 52,94 61,46 243,97 1617,53 7 diena 57,55 90,34 158,77 1645,3 8 diena 59,24 66,6 289,08 1936,28 9 diena 64,61 102,48 188,26 1872,62 10 diena 59,93 85,07 193,64 1533,23 11 diena 64,73 76,62 222,22 1994,18 12 diena 46,2 69,42 170,61 1463,74 13 diena 63,37 73,03 196,15 1668,71 14 diena 51,58 71,07 186,85 1564,34 15 diena 48,94 82,25 234,76 1952,23 Vidurkis 56,22 74,76 207,31 1675,22
Išanalizavus 15 dienų bendrojo vaikų maitinimo valgiaraštį, pastebėta, kad rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normų buvo dažnai nepaisoma. Dienos maisto kaloringumas dažnai didėjo dėl per didelio riebalų kiekio maiste, angliavandenių kiekis maiste dažnai buvo per mažas, o baltymų kiekis – per didelis. Vaikai gaudavo nesubalansuotą ir jų sveikatai nepalankų maitinimą.
3.1.2. Naujojo, sveikatai palankaus, vaikų maitinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose ypatumai
Vaikai su maistu turi gauti reikiamą kiekį būtinų medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių, vandens, mineralinių medžiagų, vitaminų) normaliai apykaitai, augimui, gerai sveikatai, geram fiziniam aktyvumui [25; 41].
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras yra sukūręs keletą naujai diegiamų vaikų maitinimo modelių, kuriuos gali pasirinkti ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Išanalizavus vieną iš bendrųjų (skirtų visiems vaikams, neturintiems sveikatos problemų dėl kurių būtų reikalingas pritaikytas maitinimas) naujai diegiamą sveikatai palankaus vaikų maitinimo modelį, kuris buvo sukurtas Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro ir integruotas Klaipėdos miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose, pastebimas palankesnis vaikų sveikatai maisto racionas, nei prieš tai analizuotame įprastiniame 15 dienų valgiaraštyje. Naujai diegiamo sveikatai palankaus vaikų maitinimo modelio 20 dienų valgiaraštis yra patvirtintas Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro direktorės 2017 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. J-88 (Priedas Nr. 4).
Pusryčiai. Pusryčių valgiaraštyje stebimas įvairumas. Vaikai kaip pagrindinį patiekalą gauna košių arba kiaušinių patiekalus. Stebimas ženkliai praplėstas košių asortimentas (ryžių, kukurūzų, penkių javų dribsnių, perlinių kruopų, grikių, avižinių dribsnių, kvietinių kruopų, miežinių kruopų,
