BENDRINĖS NEJAUTROS INDIKACIJŲ ĮVERTINIMAS VAIKŲ ODONTOLOGINIAME GYDYME

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA

Živilė Lomsargytė V kursas, 4 grupė

BENDRINĖS NEJAUTROS INDIKACIJŲ ĮVERTINIMAS

VAIKŲ ODONTOLOGINIAME GYDYME

Bigiamasis magistro darbas

Darbo vadovas Prof. Eglė Slabšinskienė

(2)

DARBAS ATLIKTAS BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKOJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Bendrinės nejautros indikacijų įvertinimas vaikų odontologiniame gydyme“.

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020 04 30

Živilė Lomsargytė (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020 04 30

Živilė Lomsargytė (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(3)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)

(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)

Baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(4)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA

BENDRINĖS NEJAUTROS INDIKACIJŲ ĮVERTINIMAS VAIKŲ ODONTOLOGINIAME GYDYME

Baigiamasis magistro darbas

Darbą atliko

magistrantas ... Darbo vadovas

... (parašas) (parašas)

……... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

20....m. ... 20....m. ... (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)

Recenzentas...Įvertinimas (parašas)

...

(mokslinis laipsnis, vardas pavardė) 20....m. ... (mėnuo, diena) Pastabos:... ... ... ... Kaunas, 2020 m.

(5)

KLINIKINIO – EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO

DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas:

... Recenzentas:

... (moksl. laipsnis, vardas, pavardė)

Recenzavimo data: ...

Eil.

Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas

Taip Iš dalies Ne 1

Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka

darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0 2 Ar santrauka anglų kalba atitinka _{darbo turinį bei reikalavimus?} 0,2 0,1 0 3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo

esmę? 0,1 0 0

4

Įvadas, tikslas, uždaviniai (1

balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?

0,4 0,2 0

5

Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai?

0,4 0,2 0

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje _susiję? 0,2 0,1 0 7

Literatūros apžvalga (1,5

balo)

Ar pakankamas autoriaus

susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?

0,4 0,2 0

8

Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?

0,6 0,3 0

9

Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?

0,2 0,1 0

10

Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medžiaga ir metodai (2 balai)

Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkamai iškelta tikslui pasiekti?

0,6 0,3 0

12

Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?

(6)

13

Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos,

vaistai, reagentai, įranga ir pan.)? 0,4 0,2 0

14

Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?

0,4 0,2 0

15

Rezultatai (2 balai)

Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į

iškeltą tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0 16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas

atitinka reikalavimus? 0,4 0,2 0

17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste

kartojasi informacija? 0 0,2 0,4

18 Ar nurodytas duomenų statistinis _{reikšmingumas?} 0,4 0,2 0 19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė

analizė? 0,4 0,2 0

20

Rezultatų aptarimas (1,5

balo)

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?

0,4 0,2 0

21

Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?

0,4 0,2 0

22 Ar autorius pateikia rezultatų _{interpretaciją?} 0,4 0,2 0 23

Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade,

literatūros apžvalgoje, rezultatuose)? 0 0,2 0,3 24

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo

temą, iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0 25

Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus?

0,2 0,1 0

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

27

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas

sudarytas pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0 28

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo

tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0 30

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

(7)

32 Praktinės rekomendacijos

Ar yra pasiūlytos praktinės

rekomendacijos ir ar jos susiję su +0,4 +0,2 0 gautais rezultatais?

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

33

Bendri reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be

priedų)

15-20 psl.

(-2 balai) <15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas 35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo

darbo rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai 36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,

moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar _{kompiuterinio raštingumo klaidų?}yra gramatinių, stiliaus, -2 balai -1 balas 38

Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?

-0,2 balo -0,5 balo

39 Plagiato kiekis darbe >20%

(nevert.) 40

Ar turinys (skyrių, poskyrių

pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?

-0,2 balo -0,5 balo

41

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių

pavadinimai?

0,2 balo -0,5 balo

42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)

Bioetikos komiteto leidimas? -1 balas 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių

terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo 44

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimas, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?

-0,2 balo -0,5 balo

*Viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

Recenzento pastabos: _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________

(8)

_____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ _______________________________ _____________________________ Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas

(9)

TURINYS

SANTRAUKA ... SUMMARY ... ĮVADAS ...12-14 LITERATŪROS APŽVALGA ...15-21 1.1. Bendrinė nejautra………...15-16 1.2. Vaikų dantų gydymo bendrinėje nejautroje priežastys...16-18 1.3. Vaikų odontologinio gydymo alternatyvos...18-19 1.4. Požiūriai į bendrinės nejautros poreikį vaikų odontologiniame gydyme...19-21 MEDŽIAGA IR METODAI ...22-23 REZULTATAI ...24-38 3.1 . Respondentų demografiniai ir socialiniai duomenys ...24-27 3.2. Gydytojų darbo su vaikais charakteristikos...27-30 3.3. Informacija apie vaiką, kuriam atliekamas gydymas BN ir tėvų požiūrio į dantų gydymą charakteristikos...31-33 3.4. Požiūrių į BN tarp respondentų grupių (gydytojų odontologų ir pacietų tėvų) palyginimas……….……....33-38 REZULTATŲ APTARIMAS ...39-41 IŠVADOS ...42 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ...43 LITERATŪROS SĄRAŠAS ...44-47 PRIEDAI ...48-57

(10)

Bendrinės nejautros indikacijų įvertinimas vaikų odontologiniame gydyme

SANTRAUKA

Problema ir jos aktualumas. Bendrinės nejautros naudojimo vaikų odontologiniame gydyme rodikliai sparčiai auga visuomenėje. Kyla abejonės ar šis didėjantis poreikis pagrįstas, nes odontologijos srityje taip pat daugėja ir populiarėja prevencinių dantų ėduonies metodų naudojimas bei gydymo alternatyvų ambulatorijoje įvairovė. Vaikų gydymo planavime dalyvauja gydytojai odontologai ir pacientų tėvai, todėl svarbu įvertinti, kokios indikacijos ir priežastys jiems atrodo pateisinamos dantų gydymui taikant bendrinę nejautrą.

Medžiaga ir metodai. Tyrimui atlikti naudota anketinių apklausų analizės metodika. Anonimiškos anketos skirtos gydytojams odontologams ir nepilnamečių vaikų, kuriems taikytas dantų gydymas bendrinėje nejautroje, tėvams. Analizuoti 120 respondentų duomenys (57 – pacientų tėvai, 63 – gydytojai odontologai). Pasitelkta statistinė duomenų analizė SPSS programa nustatyti reikšmingiems skirtumams tarp gydytojų odontologų ir pacientų tėvų požiūrių į vaikų odontologinio gydymo bendrinėje nejautroje priežastis, indikacijas bei galimybes to išvengti.

Rezultatai. Nustatyta, kad daugiau nei pusė (63,2%) bendrinėje nejautroje gydytų pacientų nenoriai bendrauja su odontologais, vengia vizitų, su jais sunku susitarti dėl bendradarbiavimo odontologinėje kėdėje, kas pagrindžia vaikų sunkaus psichologinio tipo tendencijas visame pasaulyje ir yra abiejų tirtų grupių pripažinta priežastimi taikyti bendrinę nejautrą. Gydytojai odontologai taip pat teigia, kad dažna priežastis bendrinės nejautros poreikiui – tėvų skeptinis požiūris, išankstinė nuomonė ir pastangų trūkumas ambulatorinio dantų gydymo stadijoje. Pacientų tėvai indikacija bendrinei nejautrai vaiko odontologiniame gydyme nurodė gydytojo odontologo patirties darbe su vaikais trūkumą bei jų pačių nerimą dėl vaiko, norą išvengti stresinių situacijų ir skausmingų procedūrų.

Išvados. Rezultatai atskleidė, kad ir gydytojų odontologų, ir pacientų tėvų nuomonės sutampa dėl pagrindinių priežasčių bei pateisinamų indikacijų bendrinės nejautros taikymui vaikų odontologiniame gydyme. Požiūriai tarp grupių išsiskyrė tose situacijose, kai atsakomybė verčiama vienai ar kitai respondentų grupei, respondentams galimai teisinant savo padėtį.

Raktiniai žodžiai. Vaikų odontologija; Dantų nuskausminimas; Bendrinė nejautra; Vaiko elgesys.

(11)

Evaluation of indications for general anesthesia in pediatric dentistry

SUMMARY

Relevance of the problem. The rates of general anesthesia in pediatric dentistry are rising rapidly in society. It is questionable whether this growing need is justified as the use of tooth decay preventive measures and the variety of treatment alternatives in outpatient dentistry are also increasing and getting more popular. Dentists and patients’ parents are involved in the planning of children’s treatment, so it is important to assess what indications and reasons seem to be justified to them for dental treatment under general anesthesia.

Material and methods. The methodology of questionnaire surveys was used for the research. Anonymous questionnaires were intended for dentists and parents of minor patients undergoing dental treatment under general anesthesia. The data of 120 respondents (57 - parents of patients, 63 - dentists) were analyzed. Statistical analysis of the SPSS program was used to identify significant differences between the attitudes of dentists and patients’ parents towards the causes, indications and possibilities to avoid pediatric dental treatment under general anesthesia.

Results. It was found that more than half (63.2%) of patients treated under general anesthesia are reluctant to communicate with dentists, avoid visits, find it difficult to agree and cooperate in a dental environment, which justifies trends in children with complicated psychological type worldwide and is a recognized reason for general anesthesia in this research. Dentists also cited parents’ skepticism and prejudice which meant the lack of effort during the outpatient treatment stage as a common reason for the need of general anesthesia. The parents as the indication for child's dental treatment under general anesthesia consider the dentist's lack of experience in working with children and their own anxiety about the child, the desire to avoid stressful situations and painful procedures. Conclusions. The results revealed that both dentists and patients' parents agree on the main and most popular reasons and justifiable indications for the use of general anesthesia in pediatric dentistry. Attitudes differed between groups in situations where responsibility is shifted to one or another group of respondents, with respondents possibly justifying their situation.

(12)

12

ĮVADAS

Problema ir jos aktualumas.

Dantų ėduonis nuolatiniuose dantyse yra pripažintas labiausiai paplitusia liga visame pasaulyje (PSO duomenimis liga paplitusi tarp 60-90 % mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių, pagal KPI indeksą), o pieniniuose dantyse tarp 5 m. Lietuvos vaikų liga paplitusi 97,3 % (2010 m.; skaičiuojant ertminį ir neertminį dantų ėduonį) [1-3]. Sunkios eigos ankstyvos vaikystės ėduonis nustatytas 6,5 % tyrime dalyvavusiems trejų metų vaikams, kurie gydėsi Kauno Universitetinėje ligoninėje 2004 m. [4]. Neretai, dantų gydymas dėl amžiaus, vaiko elgesio ir ligos sunkumo paskiriamas bendrinėje nejautroje (BN) [5]. Nustatyta, kad BN poreikis sparčiai auga nuo 1997 m. [6], o Jungtinėse Amerikos Valstijose kasmet 100 000 – 250 000 vaikų atliekama sedacija ar BN dėl dantų gydymo [5]. Toks poreikio didėjimas nėra visiškai aiškus, atsižvelgiant į prevencinių procedūrų populiarėjimą, tad kyla klausimas ar visi gydymo BN atvejai yra neišvengiami, ar dalis jų neatitinka sąlygų, pateisinančių šį dantų gydymo variantą [7].

Sprendimai dėl BN gali būti priimami tik atsižvelgus į kiekvieno paciento būklę, tačiau jos naudojimas odontologijoje turėtų apsiriboti: 1) ūmine infekcija, pavyzdžiui, ūminiu dento-alveoliariniu abscesu ir sunkiu pulpitu, kurie neleidžia užtikrinti tinkamos vietinės nejautros; 2) jauno amžiaus vaikams, kurie netoleruoja dantų procedūrų atliekant vietinę nejautrą, arba tie, kuriems ankstesni vietinės nejautros naudojimo bandymai buvo nesėkmingi (rekomenduojama, kad bendrąją nejautrą labai mažiems vaikams atliktų tik vaikų anesteziologai); 3) neįgalūs, turintys psichinių sutrikimų pacientai, kuriems nėra galimybės saugiai baigti gydymą taikant vietinę nejautrą; todėl jiems gali prireikti BN; 4) odontofobija: pacientai, kenčiantys nuo ilgalaikės dantų gydymo fobijos, geriausiai suvaldomi atliekant BN per pirmąjį vizitą, siekiant laipsniškai pereiti prie vietinės nejautros, sąmoningos sedacijos ir elgesio valdymo metodų; 5) alergija vietiniams anestetikams bei jų ingredientams (daugiausia konservantui metilo parabenui); 6) didelio masto procedūros ir žandikaulių chirurgija, kai vietinė nejautra nepadeda skausmą malšinančiam budriam pacientui atliekant plataus spektro procedūras [8].

Visgi, Amerikos vaikų odontologijos akademijos apklausa 2012 m. atskleidė, kad BN naudojimas per pastaruosius 10 metų padidėjo 38% [9]. O šiam ryškiam rodiklio padidėjimui pagrįsti, svarbu įvertinti visas BN naudojimo dantų gydyme priežastis. Ankstesni tyrimai atskleidė, kad dažniausiai pasitaikančios BN priežastys atitinka ir anksčiau minėtas indikacijas, tai – poreikis atlikti kelias pakartotines sudėtingesnes procedūras, kaip ekstrakcijas, paciento odontologinė baimė arba per jaunas paciento amžius. Taip pat atskirai nurodomas paciento tėvų šio gydymo būdo pageidavimas, kaip priežastis, nulėmusi rinktis burnos sanaciją BN. Tarp kitų priežasčių įvardijamas

(13)

13 retas lankymasis pas odontologus, tik esant ryškiems simptomams ir ligai progresavus. Tai sąlygoja didesnių intervencijų reikalingumą [10]. LSMUL atlikus tyrimą ir įvertinus 2010 – 2013 m. BN gydytų vaikų KPI indeksą, nustatytas labai mažas anksčiau restauruotų dantų skaičius. Karieso pažeisti tačiau neplombuojami dantys parodo, jog trūksta pastangų gydyti šiuos vaikus ambulatoriškai [11]. Būtina paminėti, kad gydytojai iš dalies taip pat atsakingi už dantų gydymo BN rodiklių didėjimą, dėl vengimo atlikti kai kurias procedūras mažamečiams vaikams. Nustatyta, kad praktikuojantiems veikų odontologams ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje neretai trūksta įgūdžių, susijusių su elgesio valdymo metodais [9]. Tai yra viena iš galimų priežasčių, kodėl dalies Lietuvos vaikų dantų būklė yra labai prasta ir gydymas BN jiems yra neišvengiamai reikalingas [11].

Nepaisant to, burnos sanacija BN, yra pasirenkama kaip paskutinis gydymo variantas, nes BN gali kelti pavojų bendrai paciento sveikatai [11], pačios dramatiškiausios pasekmės pacientui, šeimai, personalui ir specialistui yra smegenų pažeidimai, ar net mirtis dėl BN procedūros komplikacijų [12]. Gydymas BN taip pat turi didelės įtakos sveikatos sistemos ištekliams, nes jis žymiai brangesnis palyginus su įprastu ambulatoriniu dantų gydymu. Tai tampa ne tik pacientų ir jų šeimų problema, bet ir ekonominė našta visuomenei [13]. Todėl vaikų dantų gydymo BN poreikis turi būti optimizuotas specialiais kriterijais, kurie atsižvelgia į riziką, gydymo efektyvumą, materialines sąnaudas, gydymo rezultatų ilgalaikiškumą ir prognozę bei elgesio valdymo metodų, kaip alternatyva, naudojimą [14].

Šiuo tyrimu siekiama įvertinti vaikų dantų gydymo BN poreikį, atsižvelgiant į skirtingus gydytojų odontologų indikacijų vertinimo kriterijus, pacientų tėvų poreikius, tų poreikių objektyvų pagrįstumą, įvertinus medicinines indikacijas. Taip pat tyrimu siekiama prisidėti prie vaikų dantų gydymo BN indikacijų optimizavimo, atkreipiant dėmesį į sudėtingų ir brangių medicininių manipuliacijų skaičiaus mažinimo svarbą, skatinant alternatyvius, labiau tausojančius vaikų dantų restauracinio gydymo metodus ambulatorinėje odontologinės priežiūros grandyje.

Tyrimo tikslas - įvertinti ir palyginti gydytojų odontologų ir pacientų tėvų nuomonę apie bendrinės nejautros poreikį odontologiniame gydyme.

Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti vaikų, kuriems buvo taikytas dantų gydymas bendrinėje nejautroje, demografinių charakteristikų pasiskirstymą.

2. Palyginti gydytojų odontologų ir pacientų tėvų nurodomas priežastis, galimai nulėmusias pasirinkimą gydyti vaikų dantis bendrinėje nejautroje.

3. Palyginti gydytojų odontolgų ir pacientų tėvų požiūrį į vaikų dantų gydymo bendrinėje nejautroje pagrįstumą.

(14)

14 4. Palyginti gydytojų odontologų ir pacientų tėvų nuomonę apie faktorius galinčius padėti

išvengti vaiko odontologinio gydymo bendrinėje nejautroje.

5. Įvertinti gydytojų odontologų ir pacientų tėvų požiūrį nurodant faktorius, lemiančius sėkmingą vaikų dantų gydymą ambulatorinėje klinikinėje praktikoje.

(15)

15

LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Bendrinė nejautra

Dantų reabilitacija BN yra vienas iš vaikų odontologų pasirenkamų gydymo būdų ir naudojama siekiant teikti visapusišką ir aukštos kokybės dantų priežiūrą, kai įprastas dantų gydymas nepasiteisina [15]. Pastebėta, jog įprastų ir būtinų odontologinių procedūrų atlikimas BN gali sumažinti ne tik paciento, bet taip pat ir medicininio bei odontologinio personalo streso lygį. Darbo aplinka operaciniame kambaryje yra ramesnė, odontologas gali susikoncentruoti į gydymą neužsiimant su nekantriu, nerimaujančiu ar netinkamai besielgiančiu vaiku [7]. Daugiau privalumų išskiriamų atliekant dantų gydymą BN būtų: nuolatinis paciento stebėjimas, tinkamos sąlygos ir kontrolė burnos ertmėje naudojant įvairias priemones, dėl ko dantų reabilitacija tampa kokybiškesnė, kelių gydymo žingsnių įvykdymas vienos sesijos metu, užtikrinta kvėpavimo takų kontrolė [16]. Tačiau svarbu paminėti ir BN trūkumus, neleidžiančius piknaudžiauti iš pirmo žvilgsio atrodančiu paprastesniu dantų gydymo variantu. Tai didelės (maždaug dešimt kartų didesnės nei gydymo vietinėje nejautroje) išlaidos, procedūros rizika ir pavojingesnės komplikacijos (ypač vaikams su specialiais poreikiais), sudėtingesnė klinikinė pagalba ir specializuotos priemonės, įskaitant pooperacinę priežiūrą ir reabilitaciją, BN patirtis gali traumuoti labai jaunus pacientus [16]. Taip pat tyrimais nustatyta, kad kuo daugiau BN atvejų buvo patiriama ankstyvoje vaikystėje, tuo labiau tikėtina, jog sutriks mokymosi galimybės, kalbėjimo lavinimas, pažinimas, elgesio vystymasis, taip pat statistiškai prastėja akademiniai rezultatai [7].

Kriterijai, pateisinantys pacientų atrinkimą odontologiniam gydymui taikant BN, yra šie: 1. Vidutiniškai ar visai nebendradarbiaujantys pacientai dėl: psichologinės/emocinės/socialinės

brandos stokos; psichinių ar fizinių sveikatos sutrikimų;

2. Pacientai, turintys alergiją vietiniams anestetikams arba tais atvejais, kai tokia nejautra negali būti veiksminga dėl ūmios infekcijos ar anatominių pakitimų;

3. Klinikiniai atvejai, kuriems atlikti reikalingos sudėtingos atkuriamosios ir (arba) chirurginės procedūros;

4. Tais atvejais, kai BN naudojimas gali apsaugoti besivystančią psichiką ir (arba) sumažinti medicininę riziką;

5. Pacientai, kuriems reikalinga neatidėliotina ir visapusiška burnos / dantų priežiūra (pavyzdžiui, dantų abscesai, pavojingi kvėpavimo takams ar kitoms anatominėms struktūroms);

6. Vaikai, turintys elgesio problemų, kurių neįmanoma sutramdyti pasitelkiant elgesio valdymo metodus;

(16)

16 7. Pacientai, kuriems yra sunkios eigos ankstyvos vaikystės ėduonis ir kurių invazinis gydymas

ambulatorijoje užsitęstų [14].

Daugumai pacientų BN yra saugi ir tinkamas įvertinimas prieš operaciją padeda išvengti įmanomos rizikos. Visgi, yra sąrašas galimų BN komplikacijų, kurios gali prisidėti prie pooperacinio sergamumo:

1. Širdies-kraujagyslių sistemos sutrikimai (miokardinis infarktas, aritmija, širdies nepakankamumas, tromboembolija, širdies sustojimas);

2. Kvėpavimo sistemos komplikacijos (atelektazė, aspiracija, bronchų spazmas); 3. Neurologinės komplikacijos (pažinimo ir suvokimo sutrikimai);

4. Inkstų sutrikimai;

5. Pooperacinis pykinimas ir vėmimas;

6. Gerklės skausmai ir dantų pažeidimai dėl endotrachejinės intubacijos;

7. Reakcijos į vartojamus anestetikus operacijos metu (anafilaksinis šokas, piktybinė hipertermija, apnėja);

8. Mirtis [17].

Ir nors reta (iš 1 milijono atvejų - 0,8 mirties atvejai [18]), mirtis, po odontologinės BN yra kritinė komplikacija, dažniausiai pastebima pacientams, kurių bendra sveikatos būklė pablogėjusi. Todėl, norint sumažinti riziką pasireikšti komplikacijoms BN metu, būtina atsižvelgti į bendrą paciento sveikatos būklę, taip pat į reikalingas technines ir įrangos sąlygas, priimant sprendimą dėl galimų gydymo variantų [8].

1.2 Vaikų dantų gydymo bendrinėje nejautroje priežastys

Ankstyvas didelės dantų ėduonies rizikos pacientų nustatymas ir intensyvių profilaktikos priemonių savalaikis taikymas yra pagrindiniai veiksniai siekiant sumažinti vaikų, gydomų dėl sunkios eigos ankstyvos vaikystės ėduonies komplikacijų BN, skaičių [19]. Nepaisant ėduonies paplitimo sumažėjimo per pastaruosius 40 metų, kuris yra glaudžiai susijęs su profilaktinių procedūrų populiarėjimu ir dantų pastos su fluoru naudojimu, dantų ėduonis yra plačiai paplitusi liga ir vis dar svarbi problema visuomenėje [20]. Lietuvoje dantų ėduonies paplitimas ir intensyvumas jau keletą dešimtmečių yra labai didelis ir siekia iki 96 % tirtų 12 – 15 m. paauglių [3]. Nors išsivysčiusiose šalyse dantų ėduonies intensyvumas mažėja, tačiau yra didelės rizikos populiacijos grupės, kurioms būdingas gana aukštas šis rodiklis [2]. Dantų ėduonis yra visuotinė problema, tačiau remiantis ankstesniais tyrimais pastebima, jog didesnė pažeidžiama populiacijos imtis yra nepasiturintis visuomenės sluoksnis ir mažamečiai vaikai [20]. Tyrimai pabrėžia, kad šios padidintos rizikos grupės tėvams greičiausiai trūksta žinių apie burnos sveikatą ir, kad jų kasdienė burnos sveikatos priežiūra

(17)

17 yra nepilnavertė [21]. Tai yra susiję su tėvų/globėjų retais profilaktiniais apsilankymais pas odontologą ir nesugebėjimu suvokti pieninių dantų svarbos. Burnos ertmės nepriežiūra ankstyvame amžiuje veda prie dantų ėduonies komplikacijų ir galimo BN poreikio dantų gydymui. Pastebimas plačiai paplitęs tėvų/globėjų klaidingas įsitikinimas, kad dantų ėduonis yra ūmi liga, į kurią reikia reaguoti tik tada, kai jaučiamas skausmas ar matomos ertmės [22]. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog sunkus pieninių dantų ėduonis prognozuoja aktyvų nuolatinių dantų ėduonies plitimą [13]. Dantų ėduonies gydymas yra be galo svarbus, kadangi negydomas jis gali sukelti skausmą ir infekciją bei paveikti bendrą sveikatą, kas priveda prie didesnio masto odontologinių intervencijų poreikio ir BN naudojimo [23].

Vaikams dantų ėduonies gydymas gali tapti iššūkiu, tačiau tinkamai supažindinus su odontologine aplinka, dauguma vaikų gali bendradarbiauti gydant įprastai, įskaitant restauravimą ir dantų šalinimą ambulatoriškai [24]. Deja, įprastas operacinis dantų gydymas ir toliau dažnai yra suprantamas kaip invazinis vaikų gydymas, sukeliantis jiems baimę. Pirmiausia, negydomas pirminis dantų ėduonis yra pagrindinė vaikų dantų skausmo priežastis, kas taip pat daro įtaką baimei ir dantų gydymo vengimui [1]. Padidėjęs streso lygis ir baimė dėl dantų gydymo procedūrų gali atsirasti ir dėl odontologinės aplinkos poveikio, mechaninių instrumentų skleidžiamo triukšmo, injekcijų poveikio ir skausmo suvokimo, taip pat akivaizdžiai matomo jų tėvų streso. Pirminį paciento įspūdį ir patirtį sukuria minėta odontologinė aplinka, vaiko ir tėvų emocinis ryšys bei šių veiksnių tarpusavio kombinacija. Išvardintos priežastys, galimai nulemia atitinkamus vaiko elgesio atsakus, kai įmanoma pelnyti vaiko susidomėjimą ir kooperavimą gydymo eigoje arba yra prarandama bendradarbiavimo galimybė [7, 25]. Tyrimų rezultatai rodo, kad pacientų, neturinčių jokių bendrinės sveikatos sutrikimų, odontologinių procedūrų BN skaičius yra žymiai didesnis dėl dantų gydymo baimės ir nebendradarbiavimo nei pacientų, reikalaujančių specialiųjų poreikių dėl sveikatos būklės [14].

Dantų gydymo baimė pasireiškia didžiuliu diskomfortu, kurį patiria žmonės (vaikai ir suaugusieji) skirtingose odontologinėse situacijose. Daugeliui vaikų pasireiškia palaispsininė streso desensibilizacija su kiekvienu apsilankymu pas odontologą. Ankstesniuose tyrimuose nustatyta, kad 20 – 40 % 3 – 9 m. vaikams pasireiškė nerimas dėl dantų gydymo, o tarp svarbių etiologinių veiksnių yra bendras vaiko baimingumas, jo amžius ir tėvų odontologinių procedūrų baimė [1, 25, 26]. Jaunųjų pacientų nerimas dėl dantų gydymo kartais sukelia elgesio valdymo problemų, kurios gali tapti kliūtimi sėkmingam dantų gydymui [27]. Khanduri N. ir kitų autorių tyrimo rezultatai rodo aukštą vaikų odontofobijos lygį, išreiškiamą rimtomis elgesio problemomis gydymo metu, tačiau tai gali priklausyti nuo konkrečių aplinkybių, situacijų ir nuo individualaus temperamento. Kitaip tariant, ne visada reiškia, jog bijantis vaikas dantų gydymo metu bus nebendradarbiaujantis [26]. Vis dėlto, gydytojams odontologams gali būti sunku teikti paslaugas ir pasiekti teigiamus gydymo rezultatus, dėl paciento odontofobijos. Nerimas ir pakartotinės nemalonios patirtys dantų gydymo metu yra

(18)

18 svarbiausi veiksniai, lemiantys gydymo vengimą, apie kuriuos pranešė tėvai [1], todėl svarbu pasidomėti apie vaiko elgesio ypatybes prieš vizitą pas gydytoją, kad būtų galima taikyti tinkamus elgesio valdymo metodus (t. y. tiek farmakologinius, tiek nefarmakologinius), leidžiančius jiems suteikti veiksmingą dantų gydymą [26].

Nepaisant dabartinės tendencijos mažinti BN procedūrų skaičių pacientams, jos taikymas vis dar išlieka populiarus odontologinėje priežiūroje ir yra pateisinamas pacientams, turintiems specialiųjų poreikių [16]. Tai ypač aktualu, turintiems vidutinio sunkumo ar sunkų intelekto sutrikimą, nes šių pacientų burnos higiena yra prastesnė, o dantų gydymo poreikis padidėjęs, palyginus su bendra sveika populiacija. Todėl, pacientai, turintys sudėtingų sveikatos sutrikimų, tampa vienais iš pagrindinių kandidatų gydymui BN, nes tai dažnai yra vienintelis būdas suteikti dantų gydymą šiai pacientų grupei [28]. Kognityviniai, intelekto, medicininiai ir fiziniai sutrikimai gali apsunkinti bendravimą atliekant įprastą dantų gydymą, pavyzdžiui, nesugebėjimas pranešti apie skausmą odontologinių procedūrų metu ar po jų gali sukelti didelių pasekmių, tokių kaip sumažėjęs maisto vartojimas, dėl ko gali kilti pavojus bendrajai sveikatos būklei [24]. Be to, vidutinės odontologinės priežiūros išlaidos, atliekant BN yra tris kartus didesnės už sedaciją. Tačiau pacientams, kuriems nepavyksta įprastinį dantų gydymą atlikti taikant bet kokius kitus gydymo metodus, dantų gydymas BN dažnai tampa vieninteliu pasirinkimu [16]. Galiausiai, tyrimai įrodė, kad vaiko funkcionavimo galimybės turi įtakos pasirenkant dantų gydymo būdą [24], tačiau patirtys taip pat gali būti traumuojančios tiek pacientą, tiek jo šeimą [13].

1.3 Vaikų odontologinio gydymo alternatyvos

Yra įvairių gydymo būdų, kaip atstatyti mažamečių sugedusius dantis, atsižvelgiant į vaiko bendradarbiavimo lygį. Vaikų odontologinis gydymas kabinete atliekant įvairias procedūras yra labai sudėtingas. Elgesio problemos dažniausiai pastebimos jaunesniems nei 6 m. vaikams dėl įvairių faktorių, tokių kaip neišugdytas logiškas samprotavimas, riboti elgesio įgūdžiai ir nerimą/baimę sukeliantys veiksniai odontologijos kabinete [12]. Vaikų elgesio valdymas yra neatsiejama vaikų odontologijos dalis ir reikalauja bendravimo, empatijos, tolerancijos, lankstumo ir klausymo įgūdžių [9]. Vaikų odontologai naudoja įvairias elgesio valdymo technikas [12]. Amerikos vaikų odontologijos akademija (AAPD) elgesio valdymo metodus suskirstė į dvi kategorijas: „pagrindiniai elgesio valdymo metodai“ ir „pažangūs elgesio valdymo metodai“. Pagrindiniai elgesio valdymo metodai yra tokie bendravimo būdai kaip; „Pasakyk, parodyk, daryk“, dėmesio nukreipimas, teigiamas pastiprinimas, balso valdymas ir tėvų buvimas/nebuvimas. Deja, yra nedidelis procentas vaikų, kurių neįmanoma suvaldyti pagal šias technikas, tokiems vaikams reikia kitų alternatyvių metodų. Pasitelkiamas AAPD pripažintas pažangių elgesio valdymo metodų poreikis, kuris apima

(19)

19 apsauginį stabilizavimą (aktyvų ir pasyvų suvaržymą), sedaciją (pvz. su azoto oksidu) ir BN [29]. Taigi, yra įvairovė rekomenduojamų elgesio valdymo technikų, padedančių gydytojams odontologams atlikti kokybišką gydymą nebendradarbiaujančiam pediatriniam pacientui ir tuo pačiu palengvinti baimę bei nerimą, nukreipti vaiką bendradarbiauti ir puoselėti teigiamą požiūrį į dantų gydymą. Labai svarbus gydytojo odontologo sugebėjimas pritaikyti įvairias elgesio valdymo technikas individualiam vaikui, bet taip pat svarbu naudoti metodus, atitinkančius jų profesinio išsilavinimo lygį ir klinikinę patirtį [30]. Reikėtų pabrėžti, kad dantų gydymas BN negali tapti prioritetiniu gydymo metodu net tarp nekooperuojančių pacientų. Pirmiausia turėtų būti pasitelkiamos ir išbandomos alternatyvios priemonės (pagrindiniai elgesio metodai ar sąmoninga sedacija), kurios dažnai gali būti sėkmingos [16].

Vaikų odontologai ilgą laiką siekė suteikti nepriekaištingą dantų priežiūrą savo jauniausiems ir neįgaliems pacientams, kartu skatindami šiuos pacientus formuoti teigiamą požiūrį į dantų gydymą. Pagrindiniai elgesio valdymo metodai sudarė sąlygas minimalizuoti diskomfortą, kurį patiria dauguma vaikų [12]. Šie metodai yra svarbus veiksnys užtikrinant saugų ir veiksmingą dantų gydymą [30]. Vykdydami elgesio valdymo strategijas, gydytojai odontologai gali išsklaidyti baimę ir nerimą, išmokyti tinkamų įveikos mechanizmų ir padėti vaikui bendradarbiauti, atsipalaiduoti ir pasitikėti savimi odontologinėje aplinkoje [9]. Kadangi vaikų fizinė, protinė, intelektinė, emocinė ir socialinė raida bei požiūrių įvairovė yra labai plataus spektro, svarbu, kad odontologai įvaldytų didelį pasirinkimą elgesio valdymo metodų, kiekvieno vaiko poreikių patenkinimui [31]. Šios srities profesinė veikla apima ne tik aukšto lygio kompetenciją ir techninius įgūdžius, pritaikytus jaunų pacientų poreikiams, bet ir sugebėjimą sukurti pozityvią kiekvieno vaiko psichologinę aplinką ir komunikabilumo galimybes, taip siekiant geresnių gydymo rezultatų [32]. Be pagrindinių elgesio valdymo metodų galima pasitelkti pažangiaisiais. Apsauginis stabilizavimas (aktyvus ir pasyvus suvaržymas), gali būti naudojami specifinėse situacijose, tuo atveju, jei vaikas nepakankamai bendradarbiauja. Įdomu tai, kad kai kurie suvaržymui naudojami metodai, tokie kaip galūnių surišimas (papoose board), yra draudžiami Šiaurės Europos šalyse, tuo tarpu dažnai naudojami kitose Vidurio ir Tolimųjų Rytų šalyse, tokiose kaip pietinis Tailandas, kur pusė tėvų tai laikė priimtina technika. Visgi, populiaresni pažangūs elgesio valdymo metodai yra farmakologinės procedūros, kurios padeda išvengti psichologinių trauminių išgyvenimų, ypač nebendradarbiaujantiems vaikams [29].

1.4 Požiūriai į bendrinės nejautros poreikį vaikų odontologiniame gydyme

Be sunkaus dantų ėduonies lygio yra daugybė papildomų priežasčių, dėl kurių vaikai gali būti nukreipiami dantų gydymui BN. Atvejų rodiklio kilimą vakarų šalyse gali paaiškinti sunkios eigos

(20)

20 ankstyvos vaikystės ėduonies nemažėjantis paplitimas žemos socialinės padėties visuomenės sluoksniuose [33] bei pastebima gydytojų odontologų įgūdžių ir pasitikėjimo stoka gydant mažus vaikus su daugybiniais pažeidimais ir agresyvia ligos eiga [20]. Vieno mokslinio tyrimo išvados atskleidė, kad bendrosios praktikos gydytojų odontologų nurodyti nebendradarbiaujantys ir sunkiai komunikuojantys pacientai, nusiųsti gydytis pas specialistus – vaikų odontologus, sėkmingai ambulatoriškai sgydomi, dėl veiksmingo elgesio valdymo strategijų taikymo [9]. Kyla klausimas, ar gydymo alternatyvos, apimančios elgesio valdymo metodus, ir gydymas su sedacija yra neveiksmingi, ar yra paprasčiausiai nenaudojami bendrojoje praktikoje [11]. Pasitvirtina prielaida, kad bendrosios praktikos gydytojai odontologai turi mažiau žinių ir patirties, naudojant elgesio valdymo metodikas, kas atskleidžia jų sumažėjusį pasitikėjimą darbe su vaikais. Be to, galima įžvelgti tai, kad bendrosios praktikos gydytojai teikia pirmenybę lengvesnėms procedūroms, tokioms kaip apžiūra ir profilaktika. Užklupus iššūkiui jie galimai neturi pakankamai kantrybės ir laiko taikyti sistemingas elgesio valdymo metodikas, taigi nueinama „lengviausiu keliu“ – mažamečius pacientus nukreipti vaikų odontologams – specialistams, atliekantiems gydymą taikant BN [9].

Visigi, tėvai taip pat yra labai svarbi sėkmingo vaiko dantų gydymo grandis, nes jie yra atsakingi už vaiką, nuveda vaiką pas odontologą ir dalyvauja priimant galutinius sprendimus dėl vaiko gydymo. Tėvų nerimas dėl dantų gydymo procedūrų gali būti susijęs su vaiko elgesiu odontologinėje aplinkoje [34]. Tėvų įsitikinimai ir požiūriai vaidina pagrindinį vaidmenį mažinant žalingą su burnos sveikata susijusį mažų vaikų elgesį, kuris gali sukelti ėduonį [1]. Šeimos rizikos faktoriai dantų ėduonies atsiradimui ankstyvame amžiuje yra, pavyzdžiui, motinos žemas išsilavinimas, didesnis brolių ir seserų skaičius, tėvų nesugebėjimas kontroliuoti cukraus vartojimą, dažni užkandžiavimai, tėvų abejingumas vaiko asmeninei burnos higienai, vaiko atliekamas dantų valymas be pagalbos ir tėvų dantų valymo dažnis rečiau kaip du kartus per dieną [1]. Tyrimai atskleidė, kad tėvai dantų gydymą BN paprastai vertina kaip priimtiną gydymo formą, darančią teigiamą poveikį jų vaikui, skausmo toleravimo ir gebėjimu socialiai bendrauti netrukus po operacijos atžvilgiu. Be to, svarbu atsižvelgti į odontologų, nukreipiančių vaikus šioms paslaugoms, ir tų, kurie atlieka šias procedūras, nuomones. Pasirodo, tiek tėvai, tiek gydytojai BN odontologijoje vertina kaip gyvybiškai svarbią paslaugą, kai mažiems vaikams pasireiškia sunkios eigos ankstyvos vaikystės ėduonis [35]. Tai sutrumpina gydymo procedūrų apimtį ir padeda išvengti komplikacijų. Taip pat gydymo metodo pasirinkimui įtaką daro tėvų norai ir klinikiniai veiksniai, tarp kurių yra kariozinių dantų atstatymo galimybės, ėduonies rizikos laipsnis, visapusiškų priežiūros paslaugų prieinamumas ir bet kokios kartu egzistuojančios sveikatos būklės [6]. 2015 m. Suomijoje atliktas panašių tikslų siekiantis tyrimas, atskleidžiantis BN indikacijas iš tėvų perspektyvos. Vaikų, kurie gydomi BN, tėvai nurodė, kad pagrindinė nukreipimo priežastis yra dantų ėduonies gydymas (83,9 %). Tik nedidelė dalis teigė, kad BN priežastis buvo kažkas kita, pavyzdžiui, dantų šalinimas ortodontiniais tikslais

(21)

21 (2,3 %) arba dantų vystymosi sutrikimai (8 %). Tėvai pranešė, kad beveik pusėje atvejų (46,0 %) vaiko gydymas BN buvo reikalingas dėl odontofobijos, o trečdalyje atvejų BN priežastis yra didelio masto odontologinio gydymo poreikis ir nesugebėjimas suteikti dantų priežiūros įprastoje odontologijos įstaigoje (27,5 %). Ketvirtadalis visų tėvų/globėjų dalyvavusių šiame tyrime taip pat pranešė apie savo baimę odontologinio gydymo metu, kas gali prisidėti prie siekiamumo išvengti procedūrų odontologinėje aplinkoje. Taigi, dažniausiai vyrauja priežasčių kombinacijos ir sprendimas gydymui BN priimtas atsižvelgiant į visus šiuos faktorius [1]. Kiti tyrimai pabrėžė, kad tėvų požiūris į farmakologinio valdymo metodus pasikeitė, palyginti su ankstesniais tyrimais, kuriuose sedacija ir BN buvo mažiausiai priimtini metodai. Dabar sedacija azoto oksidu tampa priimtiniausia pažangi elgesio valdymo technika, o BN vertinama kaip priimtinesnė nei aktyvus ir pasyvus suvaržymas. Šie požiūrio į farmakologinius metodus pokyčiai gali būti siejami su tėvų supratimo padidėjimu apie farmakologinių metodų naudą ir vykdymą [29]. Galbūt dėl to nerimą keliančia išvada tampa pakartotinis to paties vaiko ar kito šeimos nario gydymas BN. Patyrus sėkmingą dantų gydymą BN tėvai pirmenybę šiam gydymo variantui teikia ir toliau, mažindami galimybes vaikus pripratinti prie odontologinės aplinkos [35]. Taip pat pastebimos įžvalgos literatūroje, dėl tėvų požiūrio į vaikų gydymą ambulatoriškai, rodančios, kad pastebimai padidėja mažamečių pacientų ir jų tėvų streso lygis įprastų dantų gydymo seansų metu, ypač kai procedūras atlieka ne specializuoti vaikų odontologai, o bendrosios praktikos gydytojai, todėl tai taip pat tampa priežastimi keičiant gydytoją odontologą ar gydymo metodą [7].

Kai sveikatos priežiūros srityje priimami tokie sunkūs sprendimai, kaip paskyrimas BN, manoma, kad tik bendro sprendimo priėmimas gali būti naudingas pacientui [27]. Jauniems pacientams ar jų tėvams dalyvaujant priimant sprendimus, pagrįstus suteikta informacija bei suderintus su gydymo poreikiais, atsiranda galimybė efektyviau valdyti vaikų dantų gydymo baimę ir pagerinti lankomumą, gydymo baigtį ir vėlesnę burnos ertmės sveikatą [27]. Dantų gydymo poreikis pasitelkiant farmakologinius metodus yra pagrįstas klinikine nuožiūra ir kompetencija pirminių konsultacijų su vaikais ir jų tėvais metu [36]. Svarbu suteikti papildomos informacijos apie visas gydymo alternatyvas, turimas galimybes ir su šiomis galimybėmis susijusias išlaidas, naudą ir neaiškumus bei riziką. Be abejo, pacientų tėvai taip pat pateikia savo galimybes, įvertina riziką bei naudą. Taigi, galiausiai, į sprendimo priėmimo procesą yra įtraukiami ir sveikatos priežiūros specialistai ir paciento atstovai, pasirenkant idealiausią variantą [27]. Socialinių, ekonominių, demografinių ir klinikinių veiksnių, susijusių su BN naudojimu, ištyrimas padeda suprasti galimus vaikų elgesio modelius ir sukurti klinikinės praktikos protokolus, kurie padeda priimti optimalius klinikinius sprendimus ir planuoti gydymą [36].

(22)

22

METODAI IR MEDŽIAGA

Tyrimo objektas: bus apklausiami Lietuvos gydytojai odontologai ir nepilnamečių pacientų, kuriems atliekamas odontologinis gydymas bendrinėje nejautroje, tėvai.

Tyrimas atliktas naudojant anketines apklausas. Tiriamieji buvo informuoti sutikimo formoje, kad jie dalyvauja apklausoje garantuojant jų atsakymų anonimiškumą (priedas Nr. 2 ir priedas Nr. 3). Tyrimas buvo atliktas 2019 m. spalio – 2020 m. sausio mėnesiais. Leidimą vykdyti tyrimą išdavė LSMU bioetikos centras (pritarimas Nr. BEC – OF – 07) (priedas Nr. 1). Tyrimui parinktas tiriamasis kontingentas – gydytojai odontologai ir nepilnamečių vaikų, kuriems dantų gydymas atliktas bendrinėje nejautroje, tėvai. Respondentų atrankos kriterijai: 1) gydytojų atrinkimas tyrimui buvo atsitiktinis, 2) tėvai ar globėjai atvedę nepilnametį vaiką planiniam odontologiniam gydymui su bendrine nejautra atrinkti atsitiktinai. Dalyvavimas nebuvo privalomas (nenorintys anketos nepildė). Atmetimo kriterijai: 1) gydytojai odontologai, negydantys vaikų, kadangi dažniausiai darbą su vaikais atlieka bendrosios praktikos gydytojai odontologai ir vaikų gydytojai odontologai, tikslinga imtis parinkta būtent šių dvejų variantų, kitas odontologijos specialybes praktikuojančius gydytojus atmetant 2) pacientų, kuriems gydymas bendrinėje nejautroje atliekamas dėl traumos ar kitų skubių chirurginių procedūrų, tėvai ar globėjai 3) tėvai, lydintys pilnamečius.

Siekiant gauti patikimus ir statistiškai reprezentatyvius rezultatus, nepriklausomų imčių dydžiai turėtų būti suvienodinti, kad galėtume palyginti dvi statistiškai apylyges grupes. Vienos ir kitos respondentų grupės santykis neturėtų perkopti daugiau nei 60 % ir mažiau nei 40 % pasiskirstymo ribos kiekvienoje grupėje. Kauno klinikų medicininės statistikos tarnybos duomenimis 2019 m. LSMUL Veido ir žandikaulių chirurgijos skyriuje bendrinė nejautra, burnos sanacijos tikslais, nepilnamečiams pacientams taikyta 1006 kartus. Galima daryti prielaidą, kad per mėnesį tokių pacientų yra apie 84.

Reprezentatyvus pacientų tėvų imties dydis tyrimui nustatytas panaudojus Panijoto formulę:

𝑛 = 1

∆2₊ 1 𝑁

∆2_{– imties paklaida (0,06); N – generalinė visuma (84)}

Atlikus skaičiavimus reprezentatyvus imties dydis būtų 64 pacientų, gydomų taikant BN, tėvai. Per 1 mėnesį pavyko apklausti 57 pacientų tėvus. Dėl to pasirinkta panaši atsitiktinė gydytojų odontologų grupė – 63. Bendra imtis 120. Gydytojai odontologai sudaro 52,5 % bendros tyrimo imties, o pacientų tėvai – 47,5 %, todėl galima teigti, jog tiriamųjų grupių rezultatus galima lyginti tarpusavyje, nes pasiskirstymo santykis <40 % ir >60 % neviršijamas.

(23)

23 Tyrimo metodai – dvi anketos (priedas Nr. 4, priedas Nr. 5). Pirmoji (I) – skirta Lietuvos Respublikos gydytojams odontologams. Antroji (II) – LSMUL veido ir žandikaulių chirurgijos skyriaus nepilnamečių pacientų, kuriems dantų gydymas atliekamas planine tvarka su bendrine naujautra, tėvams. Gydytojams odontologams anoniminė anketa buvo dalinama įvairiose odontologinėse konferencijose 2019 metų rudenį. Pacientų tėvams anketos įteiktos – LSMUL veido ir žandikaulių skyriaus poliklinikoje, registruojantis guldymui į ligoninę arba po operacijos pacientams reabilituojantis palatoje.

Anketų pagrindinis tikslas įvertinti respondentų požiūrį į vaikų dantų gydymą bendrinėje nejautroje ir to priežastis. Abi anketas sudaro 19 klausimų. Pirmose dalyse pateikti klausimai apie socialinius ir demografinius elementus: I – specializacija, lytis, amžius, įdarbinimo laikas, vieta; II – giminystės ryšys su pacientu, amžius, gyvenamoji vieta, išsilavinimas, pajamos šeimoje, paciento lytis ir amžius bei ar vaikas šeimoje yra pirmagimis. Antrose dalyse apklausiama apie vaikų gydymą ir bendrinę nejautrą. Dalis klausimų yra identiški gautiems rezultatams palyginti tarp tiriamųjų grupių. Respondentai anketas pildydami užtruko iki 15 min. Visi gauti respondentų atsakymai (120) buvo suvesti į ,,Microsoft Excel” programą. Statistinė analizė buvo atlikta naudojant statistinių duomenų analizės ,,IBM SPSS Statistics 20“ (Statistical Package for the Social Sciences) paketą. Analizuojant rezultatus anketos klausimai buvo suskirstyti pagal kategorijas: 1) Respondentų demografiniai ir socialiniai duomenys; 2) Gydytojų darbo su vaikais charakteristikos; 3) Informacija apie vaiką, kuriam atliekamas gydymas BN ir tėvų požiūrio į dantų gydymą charakteristikos; 4) Požiūrių į BN tarp respondentų grupių (gydytojų odontologų ir pacientų tėvų) palyginimas. Tyrimo metu panaudota aprašomoji statistika. Priklausomybė tarp kokybinių parametrų buvo įvertinta remiantis Chi-kvadrato (χ2_{) kriterijumi. Atsakymų pasiskirstymo klausimuose, kuriuose buvo galima}

žymėti kelis atsakymus, įvertinimui buvo atlikta ,,Multiple response“ analizė. Pasirinktas statistinio patikimumo lygmuo, kai p<0,05.

(24)

24

REZULTATAI

3.1 Respondentų demografiniai ir socialiniai duomenys

Tyrimo metu anketinę apklausą atliko 120 respondentų. 52,5 % tiriamųjų (n=63) – gydytojai odontologai; 47,5 % (n=57) – pacientų, kuriems atliktas odontologinis gydymas BN, tėvai (1 pav).

1 pav. Respondentų grupių pasiskirstymas

Per abi tiriamųjų grupes didžioji dalis respondentų byvo moterys. Tai yra gydytojų odontologių moterų buvo 87,3 % (n=55), o vyrų odontologų – 12,7 % (n=8) (2 pav.) tuo tarpu, iš atsakiusių pacientų tėvų (globėjų) visi respondentai buvo moterys, su pacientais susijusios motinystės ryšiais 100 % (n=57), kas leidžia daryti prielaidą, jog Lietuvoje vaikus pas gydytojus dažniau lydi motinos nei tėvai (3 pav.).

2 ir 3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį.

52,50%

47,50%

Gydytojai odontologai Pacientų tėvai 12,7 87,3 vyras moteris

Gydytojai odontologai

100 0 Motina Tėvas

Pacientų tėvai

(25)

25 Gydytojų odontologų grupėje respondentai buvo išskirti pagal specialybę. Tyrime dalyvavo daugiau bendrosios praktikos gydytojų odontologų nei vaikų odontologų (4 pav.).

4. pav. Gydytojų pasiskirstymas pagal specializaciją.

Pagal amžių išskyrus respondentų grupes pastebėta, jog tyrime dalyvavo vyresnio amžiaus gydytojai odontologai – amžiaus vidurkis – 43,6 m. palyginus su atsakinėjusiais tėvais. Jų amžiaus vidurkis – 33,7 m. Daugiausia gydytojų odontologų buvo 40-59 m. amžiaus (5 pav.), o didesnioji dalis pacientų tėvų – tarp 30 ir 35 m. (6 pav.). Pastebėta, kad nemažai dirbančių gydytojų (22,2 % n=14) yra vyresnio amžiaus, jiems 60 m. ar daugiau.

5 ir 6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių. gyd. odontologas; 74,6 vaikų odontologas; 25,4

gyd. odontologas

vaikų odontologas

23,8 23,8 30,2 22,2 Iki 29 m. 30-39 m. 40-59 m. 60 ir daugiau m.

Gydytojų amžiaus grupės

19,3

42,1

38,6

Iki 29 m. 30-35 m. 36 ir daugiau

m.

(26)

26 Gydytojų imtyje buvo išskirtos darbo stažo grupės į: gydytojais dirbantys iki 5 m. laiko, 6-15 m., 16-30 m., 31 ir daugiau metų dirbančiuosius, visoms šioms grupėms priklausančių respondentų kiekis labai panašus. Darbo praktikos vidurkis 19,65 m. (7 pav.). Atsakydami į klausimą apie darbovietę respondentų gydytojų grupė galėjo rinktis iš šių variantų: privati klinika, viešoji įstaiga, privati ir viešoji įstaiga, universitetinė ligoninė. Dažniausiai pažymėta privačios klinikos darbovietė – 49,2 % (n=31), rečiausiai – universitetinė ligoninė (12,7 % n=8) (8 pav).

7 ir 8 pav. Gydytojų darbo stažo ir darbovietės pasiskirstymas

Pacientų tėvų buvo klausta apie jų gyvenamąją vietą ir išsilavinimą. Dauguma tiriamųjų yra iš didžiojo miesto – 45,6 % (n=26), kiti gydymui atvyko iš mažesnių miestų, miestelių ir kaimų (9 pav.). Pagal išsilavinimą - daugiausia tyrime dalyvavusių pacientų tėvų buvo įgiję vidurinį išsilavinimą – 56,1 % (n=32); kiti laipsniai – pagrindinis, aukštesnysis ir aukštasis – turėjo panašų respondentų pasiskirstymą (10 pav.).

9 ir 10 pav. Pacientų tėvų gyvenamosios vietos ir įgyto išsilavinimo pasiskirstymas.

24%

27%

25%

Gydytojų darbo stažo grupės

Iki 5 m. 6-15 m. 16-30 m. 31 ir daugiau m. 49,20% 22,20% 23,80% 12,70%

Darbovietė

5.Privati klinika 5.Valstybinė įstaiga

5.Valstybinė ir privati įstaiga 5.Universitetinė ligoninė 45,6 21,1 19,3 14 didysis miestas miestas miestelis kaimas

Gyvenamoji vieta

12,3 19,3 56,1 12,3

Išsilavinimas

aukštasis aukštesnysis vidurinis pagrindinis

(27)

27 Pacientų tėvų buvo paklausta priskirti save prie vienos iš gerbuvio padėties pagal šeimos pajamas. Klasės suranguotos taip: nėra pastovaus pajamų šaltinio; žemesnioji padėtis (pajamos iki 400 €); žemesnioji vidurinioji padėtis (pajamos 400 – 800 €); vidurinioji padėtis (pajamos 800-1500 €); aukštesnioji vidurinioji padėtis (1500-2000 €); aukštesnioji padėtis (pajamos 2000 € ir daugiau). Dauguma tiriamųjų priskyrė save viduriniąjai gerbūvio padėčiai (47,4 % n=27) ir žemesniąjai viduriniąjai (31,6 % n=18). Mažiausiai respondentų nustatyta žemesniojoje padėtyje (11 pav.).

11 pav. Pasiskirstymas pagal gerbūvio klasę pacientų tėvų respondentų grupėje. 3.2 Gydytojų darbo su vaikais charakteristikos.

Visi 63 apklausti gydytojai turėjo nurodyti, kiek procentaliai visų turimų pacientų būna vaikai, taip siekiant nustatyti ar gydytojas odontologas dažnai su tuo susiduria ir praktikuojasi vaikų gydyme. 33,3 % (n=21) gydytojų turi mažiau nei 10 % vaikų pacientų. Tai reiškia, kad dauguma bendrosios praktikos odontologų pacientų vaikų turi labai nedaug ir dirba su jais ne kiekvieną dieną. Tuo tarpu tik su vaikais dirbančiųjų buvo 23,8 %, visi specializuoti vaikų odontologai (n=15 iš 16 tyrime dalyvavusių) (12 pav).

12 pav. Rodikliai nurodantys, kuri dalis iš visų turimų pacientų yra vaikai.

7 1,8 31,6 47,4 8,8 3,5 nėra pajamų šaltinio žemesnioji žemesnioji vidurinioji vidurinioji aukštesnioji vidurinioji aukštesnioji

Kuriai gyvenimo gerbūvio padėčiai save priskiriate?

33,3 31,7

11,1 23,8

(28)

28 Nustatant ar gydytojams odontologams dažnai tenka naudoti vietines nuskausminimo procedūras bijantiems vaikams, respondentų atsakymai pasiskirstė taip: daugiausia gydytojų vietinį nuskausminimą taiko kartais, t. y. esant būtinybei ir sugebant susitarti su gydomu pacientu, taip pat nemaža dalis tiriamųjų teigė, jog nuskausminimą bijantiems vaikams atlieka dažnai (13 pav.).

13 pav. Atliekamų vietinio nuskausminimo procedūrų dažnio pasiskirstymas

Siekiant nustatyti ar gydytojai dažnai susiduria su nebendradarbiaujančiais pacientais buvo paklausta, kuri dalis iš visų turimų vaikų pacientų sukelia sunkumų. Didžioji dalis (92,1 %, n=58) gydytojų odontologų atsakė, kad tokių pacientų nebūna dauguma, tačiau su jais susiduria, 6,3 % teigė, jog visi jų pacientai yra kooperatyvūs (14 pav.). Gydytojai galėjo pasirinkti kelis atsakymų variantus nurodant kokio amžiaus vaikams sunkiausia gydyti dantis. Rezultatai rodo, jog sunkiausia gydyti dantis jaunesniems nei 3 m. vaikams, o 11,1% respondentų (n=7) žymėjo, kad paciento amžius neturi sąsajos su gydymo sudėtingumu (15 pav).

14 ir 15 pav. Nebendradarbiaujančių pacientų pasiskirstymas ir gydymo sudėtingumo pagal paciento amžių rodikliai.

1,6 52,4 41,3 4,8 Niekada Kartais Dažnai Visada 1,6 ₀ 92,1 6,3 80-100% 50-100% iki 50% visi bendradarbiauja

Kuri dalis iš visų jūsų aptarnaujamų pacientų vaikų būna

nebendradarbiaujantys _73,0% 41,3% 1,6% 11,1% 9.<3m. 9. 3-7 m. 9. 7 ir vyresni 9. Amžius nesvarbus

Kokio amžiaus grupės pacientams sunkiausia gydyti dantis

(29)

29 Paklausus ar dažnai gydytojai odontologai siunčia vaikus pacientus gydymui BN dauguma 71,4 % (n=45) teigė, kad šios rekomendacijos prireikia mažiau nei 10 % apsilankančių pacientų, o 11,1 % (n=7) respondentų atsakė niekada nesiūlantys gydymo BN (16 pav.).

Pagal paciento amžių gydytojai išskyrė, kad, jei siūlo dantų gydymą su BN, tai dažniausiai būna mažamečiai vaikai, kuriems mažiau nei 3 m., o vyresniems nei 7 m. pacientams gydytojai teigia, jog BN odontologiniam gydymui nesiūlo (17 pav.). Galima susieti tai, jog gydytojai nurodė tos pačios amžiaus grupės vaikus, kaip pacientus, kuriems dažniausiai reikalingas siuntimas dantų gydymui BN, nes jiems yra sunkiausia suteikti ambulatorinį odontologinį gydymą, t.y. < 3 m. amžiaus vaikams (15 pav.).

16 ir 17 pav. Rodikliai rodantys, kuriai daliai vaikų pacientų ir kokio amžiaus pacientams siūlomas dantų gydymas su bandrine nejautra.

11,1

71,4 15,9

1,6

Kuriai daliai iš visų turimų vaikų pacientų gydymas tampa komplikuotas ir jų tėvams

pasiūlote gydymą tęsti bendrinėje nejautroje?

30-50% 10-30% <10% Niekada nesiūlau

64,5 35,5

0

Kokio amžiaus vaikams dažniausiai pasiūlote gydymą bendrinėje

nejautroje?

(30)

30 Kiti du klausimai anketoje buvo susiję su tuo, kaip gydytojai odontologai vertina savo pasiruošimą darbe su vaikais. 74,6 % (n=47) gydytojų teigė turintys pakankamai psichologinių įgūdžių kontaktuojant su nebendradarbiaujančiu vaiku, o 25,4 % (n=16) pasitikėjimo trūksta. Svarbu paminėti, kad didžioji dalis tarp šių 25,4 % respondentų buvo jaunesni gydytojai, turintys 1-15 m. darbo stažą. Statistiškai reikšmingas skirtumas šiuo klausimu pastebėtas ir tarp gydytojų specialybės. 93,8 % (n=15) vaikų odontologų į šį klausimą atsakė „taip“, o bendrosios praktikos gydytojų odontologų, pasitikinčių savo psichologiniais įgūdžiais, buvo 68,1 % (n=32) (18 pav.).

18 pav. Psichologinių įgūdžių turėjimo kontaktuojant su nebendradarbiaujančiu vaiku rodikliai pagal specialybę.

Klausiant ar pritartų, jog gydytojams odontologams reikėtų suteikti papildomų konsultacijų/kursų su vaikų priežiūros specialistais ir psichologais norint tobulinti bendravimo įgūdžius su vaikais 81 % (n=51) atsakė „Taip“; 19 % (n=12) – „ Nežinau“ (19 pav.).

19 pav. Nuomonių dėl vaikų priežiūros specialistų ir psichologų konsultacijų gydytojams odontologams pasiskirstymas. 68,10% 31,90% 93,80% 6,30% Taip Ne

gyd. odontologas vaikų odontologas

81

19 0

Taip Nežinau Ne

χ2_{= 4,151}

(31)

31 3.3 Informacija apie vaiką, kuriam atliekamas gydymas BN, ir tėvų požiūrio į dantų

gydymą charakteristikos.

Tyrimo metu nustatyta, kad dažniau dantų gydymo BN reikėjo berniukamas nei mergaitėms (20 pav.). Jaunesni nei 3 m. pacientai sudarė 17,5 % (n=10), o didžioji dalis pacientų buvo 7 m. ar vyresni (21 pav.), kas prieštarauja gydytojų anketoje užfiksuotiems rezultatams, jog siūlomas gydymas BN dažniausiai būna jaunesniems nei 3 m. vaikams. Taip galima daryti prielaidą, jog tėvai renkasi tokį dantų gydymo variantą savo vaikams, nors jų odontologas ir nenurodo tokio prioriteto arba tai būna neišvengiamas atvejis (pvz. paciento neįgalumas).

20 ir 21 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal lytį ir amžių.

Taip pat paklausti ar šis vaikas, kuriam šiuo metu atliekamas gydymas BN yra pirmagimis, tėvų atsakymų rezultatai skilo maždaug per pusę (22 pav.). Analizuojant tolimesnius duomenis šis rodiklis statistiškai reikšmingais skirtumais neišsiskyrė.

22 pav. Atsakymų pasiskirstymas atsakant į klausimą „ar šis vaikas yra pirmas jūsų šeimoje?“. 61,4 38,6 Vaiko lytis berniukas mergaitė 17,5 40,4 42,1 <3m 3-7m 7 ir vyresnis Vaiko amžius 52,6 47,4 taip ne

(32)

32 Klausiant „Kada, Jūsų nuomene, reikia pradėti rūpintis vaiko burnos higiena?“, niekas iš apklaustųjų nežymėjo, kad „rūpintis nereikia“ ar „tik išdygus nuolatiniams dantims“. Daugiausia pacientų tėvų žymėjo teisingai, jog priežiūra reikalinga nuo pat gimimo, tačiau taip pat didelė dalis teigė, kad rūpintis pradeda išdygus pirmiesiems dantims (23 pav.).

23 pav. Pacientų tėvų nuomonių apie vaiko burnos higienos rūpinimąsi pasiskirstymas.

Tėvai anketinėje apklausoje turėjo nurodyti ar jų vaikas noriai bendrauja ir lankosi pas odontologus. Daugiau nei pusės respondentų atsakymas buvo neigiamas, o 36,8 % (n=21) vaikų prireikė gydymo BN nors vaikas noriai bendradarbiauja per vizitus (24 pav.).

Paklausus koks yra pačių tėvų emocinis nusiteikimas lankantis pas odontologus 40,4 % (n=23) jaučia diskomfortą, 33,3 % (n=19) tėvų tai nekelianti jokių neigiamų emocijų procedūra, o 26,3 % (n=15) bijo (25 pav.)

24 ir 25 pav. Rodikliai, nurodantys vaikų bendradarbiavimą ir tėvų emocinį nusiteikimą per odontologinius vizitus.

49,1

42,1

8,8

0 0

nuo pat gimimo kai pradeda dygti pirmieji dantys

kai atsiranda dantų pažeidimo požymiai tik išdygus nuolatiniams dantims rūpintis nereikia

36,8

63,2

Ar manote, kad jūsų vaikas

noriai bendrauja su gydytoju

odontologu?

taip ne 33,3 40,4 26,3

puikiai diskomfortas bijau

Kaip jūs patys jaučiatės per

odontologinius vizitus?

(33)

33 Šie rodikliai nustatyti esantys statistiškai reikšmingi tarpusavyje. Pastebėta, kad tėvai nurodę diskomfortą ar baimę per odontologinius vizitus taip pat nurodė dažnesnį vaikų nebendradarbiavimą, palyginus su tėvais, kurie jaučiasi puikiai pas odontologus – 63,3 % (n=12) iš šį atsakymą pažymėjusių tėvų, teigė, kad jų vaikas noriai bendrauja su odontologais (26 pav.).

26 pav. Ryšys tarp pacientų tėvų emocijų ir vaikų bendradarbiavimo per vizitus pas odontologą.

3.4 Požiūrių į BN tarp respondentų grupių (gydytojų odontologų ir pacientų tėvų) palyginimas.

Kita dalis klausimų apie bendrinę nejautrą buvo skirta ir gydytojams odontologams, ir pacientų tėvams. Respondentai galėjo rinktis kelis, jų nuomone labiausiai tinkančius, atsakymų variantus. Atliekant statistinę analizę, atkreipiamas dėmesys į statistiškai reikšmingus atsakymų skirtumus tarp respondentų grupių p reikšmei esant <0,05.

Pirmiausia norėta įvertinti respondentų nuomonę, kokios priežastys lemia dantų gydymo BN paskyrimą vietoj ambulatorinio gydymo. Gydytojai prie priežasčių dažnai priskyrė „vaiko baimę sąlygotą išorinių veiksnių“, dėl vaiko socialinės aplinkos, neigiamos dantų gydymo patirties (74,6 % n=47). O tėvai teigė, kad BN vietoje ambulatorinio gydymo dažniausiai reikalinga esant išsivysčiusioms komplikacijoms (66,7 % n=38). Statistiškai patikimi skirtumai nustatyti atsakymų variantuose „skeptinis tėvų požiūris“, suprantamas kaip tėvų išankstinis įsitikinimas, jog

63,20%

21,70% 26,70%

36,80%

78,30%

73,30%

Puikiai

diskomfortas

Bijau

AR M AN O TE , KAD JŪSŲ V AI KAS N OR IAI B EN D RA U JA SU G YD YT O JU OD ON TOL OG U?

KAIP JŪS PATYS JAUČIATĖS PER ODONTOLOGINIUS VIZITUS?

taip

ne

χ2 _{= 8,577}

(34)

34 ambulatorinis dantų gydymas bus nesėkmingas ir į tai neįdeda jokių pastangų. Rezultatuose pacientų tėvai visiškai nesutinka su šiuo teiginiu, tuo tarpu 36,5 % (n=23) gydytojų odontologų skeptinį tėvų požiūrį į ambulatorinį gydymą nurodė kaip vieną iš priežasčių gydymui BN. Iš gautų rezultatų taip pat pastebimas reikšmingas skirtumas tarp grupių „tėvų nerimas dėl vaiko“ punkte. Tik 12,7 % (n=8) gydytojų odontologų tai įvardijo, kaip priežastį, o pacientų tėvų maždaug dvigubai daugiau (27 pav.).

27 pav. Gydytojų ir pacientų tėvų požiūrių pasiskirstymas dėl bendrinės nejautros paskyrimo priežasčių. 11,10% 14,30% 36,50% 12,70% 49,20% 74,60% 65,10% 8,80% 22,80% 0,00% 36,80% 66,70% 57,90% 56,10%

Gydytojo psichologinio pasiruošimo stoka Gydytojo darbo su vaikais praktikos stoka Tėvų skeptinis požiūris dėl galimybės sugydyti ambulatoriškai

Tėvų nerimas dėl vaiko (baiminamasi dėl skausmingumo, streso ir pan.)

Išsivysčiusios komplikacijos Vaiko baimė sąlygota išorinių priežasčių Vaiko baimė sąlygota vidinių priežasčių

Pacientų tėvai Gydytojai odontologai

*

*χ2_{= 9,518}

**χ2 _{= 25744}

p<0,05

(35)

35 Atsakant į klausimą apie pateisinamas BN indikacijas reikšmingi skirtumai tarp respondentų grupių pastebėti atsakymų variantuose: „tėvų pageidavimas“ – tai labiau pateisinama indikacija pacientų tėvams nei gydytojams; „paciento neįgalumą“ ir paciento amžių („jaunesni nei 3 m. amžiaus vaikai“) kaip indikuotinus faktorius BN dažniau įvertino gydytojai odontologai; o „gydytojo patirties trūkumą gydant vaikus“ kaip indikaciją laikė dalis pacientų tėvų, o iš gydytojų odontologų nei vienas šio varianto nepažymėjo (28 pav.).

28 pav. Nuomonių pasiskirstymas tarp respondentų grupių atsakant į klausimą apie pateisinamas BN indikacijas. 46,00% 11,10% 63,50% 30,20% 63,50% 58,70% 0,00% 1,60% 24,60% 40,40% 68,40% 21,10% 29,80% 50,90% 8,80% 3,50%

Pacientas jaunesnis nei3 m. Tėvų pageidavimas Daugybiniai pažeidimai Alergijos vietiniams anestetikams Vaikas neįgalus Situacijos nesuvaldymas Gydytojo patirties stoka Neužtenka laiko

Pacientų tėvai Gydytojai odontologai

***

****

*χ2 = 6,000 **χ2 _{= 13,645} ***χ2 _{= 13,602} ****χ2 _{= 5,767} p<0,05

*

**

(36)

36 Klausiant, kurie iš nurodytų variantų labiausiai padėtų išvengti gydymo BN, užfiksuoti keli reikšmingi skirtumai tarp gydytojų odontologų ir pacientų tėvų pasirinkimų. Bendravimo su vaiku įgūdžius bei supažindinimą ir paciento apsipratimą su aplinka kaip išeitį nurodė didžioji dauguma gydytojų odontologų. Jei tėvai labiau pasitikėtų gydymu ir mažiau baimintųsi dėl vaiko, atrodė kaip svarus argumentas maždaug pusei gydytojų odontologų, o tai pripažino tik 7% (n=4) pacientų tėvų. Taip pat daugiau gydytojų odontologų nei pacientų tėvų manė, kad padėtų platesnė informacija apie BN, psichologo konsultacija pacientams ar premedikacija prieš vizitus pas odontologą (29 pav.).

29 pav. Rodikliai nurodantys respondentų grupių nuomones apie faktorius galimai padedančius išvengti gydymo BN.

85,70% 54,00% 30,20% 33,30% 36,50% 11,10% 19,00% 68,40% 7,00% 43,90% 10,50% 17,50% 15,80% 3,50% Bendravimas su vaiku Tėvų nesikišimas Gydytojo įgūdžiai Informacija apie BA Psichologo konsultacija pacientui Gydytojo pakeitimas Premedikacija prieš vizitus

Pacientų tėvai Gydytojai odontogai

*

**

***

**

****

*****

*χ2 _{= 5,132} **χ2 _{= 30,485} ***χ2 _{= 8,927} ****χ2 _{= 5,398} *****χ2 _{= 7,011} p<0,05 BN