Rūta Dargytė

Rūta Dargytė

GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ IR GYDYTOJŲ VAIKŲ

ODONTOLOGŲ PIENINIŲ DANTŲ PULPITŲ GYDYMO

METODIKŲ BEI RESTAURACINIŲ MEDŽIAGŲ PASIRINKIMAS

Baigiamasis magistro darbas

Darbo vadovė

Doc. dr. Vilija Andruškevičienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA

GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ IR GYDYTOJŲ VAIKŲ ODONTOLOGŲ PIENINIŲ DANTŲ PULPITŲ GYDYMO METODIKŲ BEI RESTAURACINIŲ MEDŽIAGŲ PASIRINKIMAS

Baigiamasis magistro darbas

Darbą atliko magistrantas ... (parašas) Darbo vadovas ... (parašas) ... (vardas pavardė, kursas, grupė)

... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

20....m. ... (mėnuo, diena) 20....m. ... (mėnuo, diena) Kaunas, 2020

DARBAS ATLIKTAS BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Gydytojų odontologų ir gydytojų vaikų odontologų pieninių dantų pulpitų gydymo metodikų bei restauracinių medžiagų pasirinkimas“.

1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020 04 29 Rūta Dargytė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020 04 29 Rūta Dargytė

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020 04 29 Doc. dr. Vilija Andruškevičienė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)

Baigiamojo darbo recenzentas

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

(vardas, pavardė) (parašas)

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ Įvertinimas: ... Recenzentas: ...

(moksl. laipsnis, vardas pavardė)

Recenzavimo data: ...

Eil.

Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne

1

Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0.1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0 4 Įvadas,

tikslas uždaviniai

(1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,

aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0

5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,

hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0 6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7

Literatūros apžvalga (1,5 balo)

Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų

mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8

Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?

0,6 0,3 0

9

Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?

0,2 0,1 0

10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti

mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11

Medžiaga ir metodai (2 balai)

Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,

ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 12

Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?

13

Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?

0,4 0,2 0

14

Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio

patikimumo lygmenį?

0,4 0,2 0

15

Rezultatai (2 balai)

Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą

tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0

16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka

reikalavimus? 0,4 0,2 0

17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi

informacija? 0 0,2 0,4

18 Ar nurodytas duomenų statistinis

reikšmingumas? 0,4 0,2 0

19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20

Rezultatų aptarimas

(1,5 balo)

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,

trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis

su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23

Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?

0 0,2 0,3

24

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,

iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0 25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar

atitinka tyrimų rezultatus? 0,2 0,1 0

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0 27

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas

pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0

28

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas

moksliniam darbui? 0,2 0,1 0

30

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0 32 Praktinės rekomendaci jos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar

jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

33

Bendri reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)

15-20 psl. (-2 balai)

<15 psl. (-5 balai)

34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas 35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo

rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai

36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,

moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio

raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas

38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,

struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo

-0,5 balo

39 Plagiato kiekis darbe

>20% (nevert.

)

40

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?

-0,2 balo -0,5 balo

41

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?

-0,2 balo -0,5 balo

42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos

komiteto leidimas? -1 balas

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir

santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo

-0,5 balo

44

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?

-0,2 balo -0,5 balo

*Viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

Recenzento pastabos: ___________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________ Recenzento vardas , pavardė Recenzento parašas

TURINYS

1.1 Restauracinės medžiagos naudojamos pieninių dantų atstatymui ... 15

1.2 Naujos medžiagos ir metodikos restauracinėje pediatrinėje odontologijoje ... 17

1.3 Pieninių dantų endodontinio gydymo metodai ir medžiagos esant gyvybingai pulpai ... 18

1.4 Kanalų gydymas pieniniuose dantyse ir gydytojų naudojamos medžiagos ... 21

1.5 Alternatyvios medžiagos ir metodikos naudojamos pulpos gydyme ... 23

2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 25

3. REZULTATAI ... 27

1. Bendrieji duomenys ... 27

2. Pieninių dantų pulpitų gydymo metodikų pasirinkimas ... 29

3. Restauracinių medžiagų pasirinkimas pieninių dantų atstatymui ... 33

4. Koreliacinė analizė ... 36 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 37 IŠVADOS ... 39 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 40 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 41 PRIEDAI ... 49

SANTRUMPOS

PSO – Pasaulio Sveikatos Organizacija

AAPD – American Academy of Pediatric Dentistry

LSTR – lesion sterilization and tissue repair

JK – Jungtinė Karalystė

GO - gydytojai odontologai

GVO – gydytojai vaikų odontologai

GD – general dentists

PD – paediatric dentists

ZOE – zinc oxide – eugenol

GIC – glass ionomer cement

SSC – stainless steel crown

LROR – Lietuvos Respublikos odontologų rūmai

GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ IR GYDYTOJŲ VAIKŲ ODONTOLOGŲ PIENINIŲ DANTŲ PULPITŲ GYDYMO METODIKŲ BEI RESTAURACINIŲ MEDŽIAGŲ PASIRINKIMAS

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Tiek gydytojai odontologai (GO), tiek gydytojai vaikų

odontologai (GVO) gydo pieninius dantis. Kiekvienu atveju, jie turi individualiai įvertinti, kuris gydymo metodas ir medžiaga yra tinkamiausia. Šie pasirinkimai gali skirtis priklausomai nuo darbo stažo, darbovietės, pacientų srauto bei žinių atnaujinimo būdo ar dažnio. Tyrimo tikslas yra nustatyti kokias pieninių dantų pulpitų gydymo metodikas bei restauracines medžiagas renkasi gydytojai vaikų odontologai ir palyginti su gydytojų odontologų pasirinkimu.

Medžiaga ir metodai. Anketinės apklausos metu gauti 102 GO ir GVO atsakymai. Duomenys apdoroti

„SPSS“ ir „R“ programiniais paketais. Naudota aprašomoji statistika, pasirinktas reikšmingumo lygmuo p<0,05. Norint nustatyti ryšį tarp kintamųjų atlikta koreliacinė analizė.

Rezultatai. 82 proc. respondentų pieninius dantis gydo dažnai arba kasdien. 51 proc. GO ir 86 proc.

GVO atlieka pulpotomiją, kai pulpa yra atveriama steriliai. Dažniausiai pulpotomijai naudojama medžiaga išlieka formokrezolis (67 proc.). Daugiau GVO (41 proc.) nei GO (10 proc.) renkasi geležies sulfatą. Kanalų užpildymui 68 proc. GO renkasi cinko oksido eugenolį, o GVO daugiau nei pusė atsakiusiųjų naudoja kalcio hidroksido ir jodoformo pastą. Pieninių dantų atstatymui populiariausia medžiaga yra stiklo jonomerinis cementas, o svarbiausią restauracinės medžiagos kriterijų pažymi drėgmės kontrolės galimybę. 83 proc. GVO ir 18 proc. GO dantis atstato standartiniais plieno vainikėliais.

Išvados. GO ir GVO renkasi skirtingas pieninių dantų pulpitų gydymo metodikas bei restauracines

medžiagas. Gydytojų pasirinkimai turi silpną arba labai silpną ryšį su kvalifikacija, darbo stažu, priimamų pacientų per darbo dieną skaičiumi bei žinių atnaujinimo metodu.

Raktiniai žodžiai. Pieniniai dantys, gydytojai odontologai, gydytojai vaikų odontologai, pulpotomija,

CHOICE OF PULP THERAPY METHODS AND RESTORATIVE MATERIALS IN PRIMARY DENTITION AMONG GENERAL AND PAEDIATRIC DENTISTS

SUMMARY

Relevance of the problem and aim of the work. Primary teeth of children aretreated by both general dentists (GD) and paediatric (PD). They have to evaluate which treatment methods and materials are the most suitable in each case individually. Choices can vary due to work experience, workplace, the flow of patients and the methods of knowledge renewal or its frequency. The aim of work is to determine what methods of pulp treatment and what restorative materials are chosen frequently by GD and to compare with choices by PD.

Material and the methods. During questionnaire survey 102 responses of GD and PD were received.

The data was analysed using “SPSS” and “R” software programs, employing descriptive statistics, the significance level of 0,05 was chosen. Correlation analysis was performed in order to determine the link between variables.

Results. 82% of respondents treat primary teeth often or daily. 51% of GD and 86% of PD perform

pulpotomy after sterile pulp exposure. Formocresol is mostly used material in pulpotomy (67%). More PD (41%) than GD (10%) choose ferric sulphate. 63% of GD uses ZOE and more than half of PD uses calcium hydroxide and iodoform paste to fill the canals. The most popular restorative material of the choice is GIC. The main criteria for choosing restorative material is the ability to control moisture. 83% of PD and 18% of GD restore primary teeth with SSC.

Conclusions. The choice of pulp therapy methods and restorative materials in primary teeth differs

among GD and PD. The link between preference of dentists and qualification, work experience, the flow of patients and knowledge updating methods is weak or very weak.

Key words. Primary teeth, general dentists, pediatric dentists, pulpotomy, pulpectomy, restorative

13

ĮVADAS

Dantų ėduonis yra viena labiausiai paplitusių lėtinių ligų pasaulyje nepaisant amžiaus. Paplitimas dažnai pastebimas imigrantų kilmės socialinėse grupėse, taip pat turinčiose žemą socialinį - ekonominį statusą tiek industrinėse, tiek ne industrinėse vietovėse. Nors dantų ėduonies atsiradimas gali būti sustabdomas kontroliuojant rizikos veiksnius [1], odontologijos klinikinėje praktikoje su šia liga susiduriama kasdien.

Pieninių dantų ėduonis vis dar išlieka opi tema. Pasak PSO, Lietuvoje 2017 – 2018 metais vaikų 5 - 6 metų amžiaus grupėje sergamumas ėduonimi buvo daugiau nei 70 proc. Remiantis statistika, tai yra bent dukart daugiau nei Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje ar Jungtinėje Karalystėje [2]. Šie duomenys nedaug skiriasi nuo dr. J. Razmienės 2011 - 2012 metais vykdyto tyrimo pateikiamų duomenų. Jo metu nustatytas ėduonies paplitimas 4 - 6 metų amžiaus grupėje buvo 89,7 proc. [3].

Pieniniai dantys yra svarbūs ne tik vaikų mitybai, bet ir vystymuisi - aiškiai kalbos raidai, vietos užlaikymui nuolatinių dantų dygimui, taip pat ir augančiai savivertei [4], todėl turėtų būti dedamos visos pastangos jų išsaugojimui [5] iki jų natūralaus iškritimo laiko.

Galimi ėduonies gydymo metodai įvairuoja nuo neoperacinių iki įvairių formų restauracinio gydymo ir dantų šalinimo, todėl gali būti sunku gydytojams odontologams priimti geriausią sprendimą tiek trumpalaikėje, tiek ilgalaikėje perspektyvoje [1]. Veiksniai, padedantys nuspręsti, kokio tipo restauracinis gydymas turėtų būti taikomas yra šie: vaiko amžius, ėduonies rizikos grupė, vaiko bendradarbiavimas, danties ir restauracinės medžiagos rūšis [6].

Netaikant ėduonies prevencijos ar nesuteikus savalaikio gydymo, pažeisti pieniniai dantys komplikuojasi pulpos audinių pažeidimu. Atsiranda skausmas, keliamas pavojus nuolatinių dantų užuomazgoms, periodonto audiniams [7]. Pieniniuose dantyse gydymo metodikos pasirinkimas yra toks pats svarbus kaip ir farmakologinės medžiagos [8].

Tiek gydytojai odontologai, tiek gydytojai vaikų odontologai gydo pieninius dantis. Kiekvienu atveju, jie turi individualiai įvertinti, kuris gydymo metodas ir medžiaga yra tinkamiausi [1]. Šie pasirinkimai gali skirtis priklausomai nuo darbo stažo, darbovietės, pacientų srauto bei žinių atnaujinimo būdo ar dažnio.

14

Tyrimo hipotezė: gydytojai odontologai ir gydytojai vaikų odontologai renkasi skirtingas pieninių

dantų pulpitų gydymo metodikas bei restauracines medžiagas.

Tyrimo tikslas: nustatyti kokias pieninių dantų pulpitų gydymo metodikas bei restauracines

medžiagas renkasi gydytojai vaikų odontologai ir palyginti su gydytojų odontologų pasirinkimu.

Tyrimo uždaviniai:

1. Nustatyti ir palyginti kokias metodikas pieninių dantų pulpitų gydymui renkasi gydytojai odontologai bei gydytojai vaikų odontologai.

2. Nustatyti ir palyginti kokias restauracines medžiagas pieninių dantų atstatymui renkasi gydytojai odontologai bei gydytojai vaikų odontologai.

3. Aptarti galimas skirtingų pulpitų gydymo metodikų ir restauracinių medžiagų pasirinkimų priežastis.

15

1. LITERATŪROS APŽVALGA

Tradicinės restauracinės medžiagos, naudojamos pieninių dantų atstatymui yra amalgama, įprastas stiklo jonomerinis cementas (SJC), derva modifikuotas stiklo jonomerinis cementas (DMSJC), aukšto klampumo stiklo jonomerinis cementas (AKSJC), kompomerai ir kompozitai. Nors amalgama buvo laikoma „auksiniu standartu“ restauracinėje odontologijoje, tačiau jos naudojimas sumažėjo dėl potencialaus gyvsidabrio nuodingumo ir didesnio sveikų audinių pašalinimo ertmės preparavimo metu [5].

Tradicinis SJC dažniau nei kitos restauracinės medžiagos susidurdavo su nesėkme atstačius pieninius dantis. Pagrindines šios nesėkmės priežastis – žemas atsparumas nusidėvėjimui ir cemento trapumas [5,9]. Pastarasis trūkumas buvo įveiktas modifikavus pirminę cemento sudėtį ir rinkai pristačius derva modifikuotą SJC bei aukšto klampumo SJC. Olandų tyrėjai D.Hesse et al. medžiagos dėvėjimosi nelaiko dideliu trūkumu, mat restauracinės medžiagos dėvėjimasis turėtų būti panašus įpieninių dantų. Restauracinei medžiagai dėvintis lėčiau nei danties audiniams, gali susidaryti priešlaikiniai kontaktai, dėl kurių greitėja šaknų rezorbcija, gali išsivystyti ankilozė ar šoninis kryžminis sąkandis. Autorių atliktame klinikiniame tyrime, kurio tikslas buvo išsiaiškinti, ar SJC dėvėjimąsi pieniniuose dantyse sumažina apsauginė danga, atskleista, jog trijų metų stebėjimo laikotarpiu SJC dėvėjimasis sumažėjo padengus jį apsaugine danga. Šį reikšmingą skirtumą D.Hesse et al. aiškina galima koreliacija tarp lankstumo jėgos ir klinikinio medžiagos dėvėjimosi bei apsauginės dangos įsiskverbimo į porėtą SJC struktūrą [9]. Nenuostabu, kad SJC iki pat šių dienų yra vienas dažniausių pasirinkimų atstatant pieninius dantis. Norvegijoje atliktos apklausos metu, daugiau nei pusė praktikuojančių gydytojų odontologų esant giliam pieninių dantų kariesui, renkasi SJC (M.M. Uhlen et al., 2019). Šiam pasirinkimui gali daryti įtaką tokios SJC savybės kaip gebėjimas chemiškai jungtis su emaliu ir dentinu, nežymus medžiagos traukimosi koeficientas, biosuderinamumas su pulpos ir periodonto audiniais bei terminis plėtimosi koeficientas panašus į danties struktūrų. Retesnis poreikis vietinių anestetikų bei atsparumas drėgmei taip pat įvardinama kaip svari priežastis, kodėl gydytojai odontologai renkasi SJC pieninių dantų atstatymui [5].

Kita dažnai naudojama restauracinė medžiaga yra kompozitai. Nepaisant gerų estetinių rezultatų, sveikų audinių išsaugojimo bei panašaus dėvėjimosi rodiklio į pieninių dantų, visos kompozicinės medžiagos turi polimerizacinį susitraukimą. Tai turi įtakos restauracijų kraštiniam mikropralaidumui ir

16 ilgaamžiškumui [10], kuris gali siekti 40 proc. okliuziniame paviršiuje ir 70 proc. priekaklelinėje srityje [11]. Naudojant šias medžiagas pieninių dantų atstatymui, turi būti užtikrinama drėgmės kontrolė koferdamo sistema, todėl ilgėja ir procedūros trukmė [10]. Klinikinio darbo laiko sumažinimui atstatant dantis su kompozitais, buvo pasiūlytas naujas konceptas – „bulk-fill“. Kompozicinė medžiaga yra įvedama vienu kartu iki 4mm storio sluoksniu, tai leidžia sumažinti polimerizacinį susitraukimą bei klaidas, atsirandančias manipuliuojant medžiaga. Tinkamai naudojant kompozicines medžiagas sėkmingumo rodiklis siekia apie 90 proc. okliuziniuose ir proksimaliniuose pieninių dantų paviršiuose [5].

Kaip ir kompozitai, kompomerai gali būti naudojami pieninių dantų atstatymui I ir II klasės ertmėse. Ši medžiaga naudojama gydytojų odontologų ne tik dėl gebėjimo išskirti fluoridus, bet ir dėl patogesnio naudojimo bei geresnės estetikos, nei SJC [12]. Spalvotos kompomerinės medžiagos atsirado 2003 m. ir buvo pamėgtos mažųjų pacientų. Galimybė pacientui pačiam pasirinkti norimą spalvą tapo įrankiu motyvuoti vaiką ir leisti jam dalyvauti gydymo procese taip padidinant jo efektyvumą [13]. AAPD rekomenduoja kompomerus kaip alternatyvą kitoms restauracinėms medžiagoms I ir II klasės ertmėms pieniniuose dantyse [12].

Norėdami sustabdyti danties audinių irimą bei atstatyti sugedusių ar netaisyklingos formos pieninių dantų funkciją, gydytojai odontologai dažniausiai naudoja plombines restauracines medžiagas [14]. Kita restauracinė medžiaga galima pieninių dantų vainikų atstatymui yra standartiniai plieno

vainikėliai (SPV). Pagal pediatrinės restauracinės odontologijos gaires šie vainikėliai naudojami tais

atvejais, kuomet yra pažeisti bent du ar daugiau danties paviršių [15], taip pat kai yra lokalizuoti ar generalizuoti dantų vystymosi sutrikimai [12]. Standartinis plieno vainikėlis yra patvaresnė restauracinė medžiaga už plombines. Vadovaujantis įprasta metodika yra reikalingas vietinis nuskausminimas, nes atstatant dantį SPV reikia ne tik pašalinti visą kariozinį audinį, bet ir šlifuoti danties audinius tiek, kad būtų galima uždėti vainikėlį [14]. Naujesnė ir mažiau invazyvi metodika – Hall Technique. Paruoštas SPV yra cementuojamas SJC ant ėduonies pažeisto pieninio danties nenaudojant vietinio nuskausminimo, bei nepreparuojant audinių. Tokiu būdu kariesogeninis biofilmas yra izoliuojamas po vainikėliu. Sėkmingumo rodikliai siekia 98 proc. įvertinus klinikinę būklę po vienerių metų ir 95 proc. - po 2 ir 3 metų [16]. Pacientų tėvai dažnai atsisako gydymo SPV dėl estetinių priežasčių [15] ir esant dideliems ėduonies pažeidimams mieliau renkasi cirkonio vainikėlius [12]. Indikacijos abiems vainikėlių rūšims yra vienodos, tačiau preparuojant kietuosius danties audinius

17 estetiškesniems cirkonio vainikėliams, reikia jų nušlifuoti kur kas daugiau nei SPV [12], todėl ir procedūros trukmė yra ilgesnė.

Iki pat šių dienų, nėra statistiškai reikšmingų įrodymų, jog kažkuri restauracinė medžiaga ar metodika yra geresnė atstatant ėduonies pažeistus pieninius dantis [17]. Tai skatina tolimesnius mokslinius tyrinėjimus ir tobulos restauracinės medžiagos paieškas.

1.2 Naujos medžiagos ir metodikos restauracinėje pediatrinėje odontologijoje

Ieškant būdų supaprastinti pieninių dantų atstatymo technikas, tuo pačiu metu padidinant restauracijų retenciją, sumažinant mikropralaidumą bei pooperacinį jautrumą, buvo pasiūlytas savisurišantis kompozitas – kompobondas. Jis sudarytas iš takaus kompozito ir surišimo sistemos. Tokia sudėtis leidžia sumažinti procedūros trukmę, klaidų tikimybę manipuliuojant medžiaga bei pooperacinį jautrumą pacientams. Serin et al. atliktame tyrime, kuriame buvo vertinama kompobondu atstatytų pieninių dantų būklė po vienerių metų, pateiktos išvados teigia, jog ši restauracinė medžiaga gali būti sėkmingai naudojama atstatant I klasės ertmes pieniniuose dantyse [18].

Ozono naudojimas bendrojoje ir pediatrinėje odontologijoje siūlomas jau seniai dėl savo antibakterinių,

priešvirusinių, dezinfekuojančių ir biosuderinamų savybių. Jis taip pat pasižymi priešuždegiminiu, analgeziniu, imunostimuliuojančiu bei audinius regeneruojančiu poveikiu. Pediatrinėje odontologijoje ozonas gali būti plačiai panaudojamas dėl gebėjimo naikinti bakterijas be pažeisto audinio pašalinimo, taigi anestezija nėra reikalinga. Paviršiniuose ėduonies pažeidimuose ši medžiaga pašalina esamas bakterijas demineralizuotame audinyje ir skatina remineralizaciją per kalcio ir fosfato jonų atsidėjimą. Giliuose ėduonies pažeidimuose ozonas leidžia išvengti pulpotomijos procedūros, kuri būtų reikalinga valant ertmę tradiciniu metodu. Beretta et Canova klinikiame tyrime (n=94) nurodo 93,62 proc. sėkmingumo rodiklį po vienerių metų panaudojant ozoną dentino dezinfekcijai prieš atstatant pieninius dantis kompozitu. Nors ši metodika gali būti puiki alternatyva klasikiniam restauraciniam gydymui, tačiau dar nėra pakankamai tyrimų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti kainos ir kokybės santykį [19].

Po pulpos gydymo ar esant keletos paviršių ėduonies pažeidimams rekomenduojama naudoti standartinius plieno ar cirkonio vainikėlius, tačiau šis metodas yra pakankamai invazyvus. Šių dienų pediatrinė odontologija siūlo rinktis labiausiai audinius tausojantį metodą, todėl CAD/CAM užklotai galėtų būti estetiška, minimaliai invazyvi ir mechaniškai tvirta alternatyva. Ši technologija leidžia

18 greičiau, lengviau ir tiksliau pagaminti natūralios išvaizdos dantų restauracijas, kurios yra labiau biosuderinamos nei SPV ir mechaniškai tvirtesni nei keramikos vainikėliai. Naudojant CAD/CAM sistemą užklotas pagaminamas vieno vizito metu, nereikalauja papildomo ertmės preparavimo, o drėgmei atsparus cementas suteikia galimybę nenaudoti koferdamo sistemos. Pagrindiniai šios metodikos trūkumai yra įveikiami toliau vystantis skaitmeninei odontologijai, tačiau šiuo metu programinės įrangos duomenų bazė nėra adaptuota pieniniams dantims, o pilna įrangos kaina yra didelė investicija [20].

1.3 Pieninių dantų endodontinio gydymo metodai ir medžiagos esant gyvybingai pulpai

Netaikant ėduonies prevencijos ar nesuteikus savalaikio gydymo, pažeisti pieniniai dantys komplikuojasi pulpos audinių pažeidimu. Atsiranda skausmas, keliamas pavojus nuolatinių dantų užuomazgoms, periodonto audiniams. Ūmiais atvejais galimas priešlaikinis pieninio danties netekimas dėl ko sutrinka kramtymas, kalba ir estetika.

Esant pulpos pažeidimams labai svarbu teisingai nustatyti diagnozę. Pirmiausiai, detaliai surenkama bendroji ir specialioji anamnezė, įskaitant ir skausmo pobūdį bei trukmę. Po to – tikslus klinikinio bei radiologinio ištyrimo įvertinimas. Galiausiai – tiesioginė pulpos audinių apžiūra. Atlikus ištyrimą, sudaromas gydymo planas [7].

Pieniniuose dantyse metodikos pasirinkimas yra toks pats svarbus kaip ir farmakologinės medžiagos [8]. Vitalinio pulpos gydymo tikslas yra apsaugoti pulpos gyvybingumą ir funkciją. Vienas iš tokių gydymo metodų yra tiesioginis pulpos padengimas (TPP). Šis metodas laikomas kontraversišku ir nerekomenduojamas AAPD [21], tačiau su naujų medžiagų pasirodymu rinkoje TPP sėkmingumo rodikliai šoktelėjo į viršų [22]. E.Perez et al. atvejų analizėje pateikia sėkmingas minėtojo metodo gydymo išeitis ir ragina nenuvertinti pulpos regeneracinių galimybių. Nepakankamai gerai įvertinus klinikinę situaciją, TPP gali sukelti vidinę rezorbciją ar dentoalveoliarinį abscesą [21], todėl reikia nepamiršti, jog didelę įtaką turi ir pulpos atsivėrimo etiologija. TPP rekomenduojama atlikti esant nedideliems mechaniniams ar pulpos pažeidimams dėl traumos. Jeigu pulpa atsiveria valant ėduonies pažeidimus, daugeliu atvejų gydymas gali patirti nesėkmę dėl neišvengiamo pulpos užteršimo mikrobais. Šios metodikos sėkmę taip pat lemia pulpos kraujavimo kontrolė. Nekontroliuojamas kraujavimas pažeidimo vietoje rodo negrįžtamą pulpos pažeidimą ir invazinio endodontinio gydymo poreikį. Renkantis medžiagą TPP pieniniuose dantyse, „auksiniu standartu“ laikomas kalcio

19 hidroksidas (sėkmingumo rodiklis – 100 proc.). Antrojo pasirinkimo medžiaga – MTA (sėkmingumo rodiklis – 80 proc.) [22].

Pulpotomija indikuotina pieninių dantų gydymui kai yra grįžtamas vainikinės pulpos uždegimas be

šakninės pulpos destrukcijos požymių. Gydymo protokolas įvairuoja priklausomai nuo pasirinktos metodikos ar medžiagos likusios šakninės pulpos izoliavimui. Ideali medžiaga turėtų būti (1) baktericidinė, (2) nekenksminga pulpai ir periodonto audiniams, (3) skatinti šaknies pulpos gijimą ir (4) netrukdyti fiziologinei šaknies rezorbcijai. Deja, iki pat šių dienų tokia medžiaga nėra rasta [7]. Pulpotomija atliekama vietinėje nejautroje, dažniausiai vieno vizito metu. Šakninės pulpos hemostazė dažniausiai pasiekiama naudojant vatos gumulėlį sudrėkintą formokrezoliu [23]. Ši medžiaga naudojama daugiau nei keturis dešimtmečius dėl savo baktericidinių ir fiksuojančių savybių. Nors sėkmingumo rodiklis siekia 81 proc. – 98 proc., tačiau formokrezolio naudojimas pediatrinėje odontologijoje mažėja dėl toksinio paveikio pulpai, periodontui ir nuolatinių dantų užuomazgoms bei potencialaus mutageninio, teratogeninio ir karcinogeninio poveikio [7]. Ryšys tarp pulpotomijai naudojamo formokrezolio ir vėžio nenustatytas [23].

Dėl šių priežasčių mokslinė bendruomenė tęsia paieškas norėdami surasti labiau biosuderinamą medžiagą pieninių dantų pulpotomijai. Atlikta nemažai tyrimų ieškant tinkamos metodikos bei tiriant medžiagų efektyvumą. Alternatyvai siūloma geležies sulfatas, kalcio hidroksidas, mineralinis trioksido agregatas (MTA), emalio matricos derivatas, kolagenas, gliutaraldehidas, liofilizuotas kaulas ir kaulo morfogenetinis proteinas. Taip pat tokios pulpotomijos metodikos kaip lazeris ar elektrochirurgija rodo sėkmingus klinikinius ir radiologinius rezultatus [7].

MTA laikoma „auksiniu standartu“ atliekant pulpos padengimą [24] ir pulpotomiją [25] pieniniuose

dantyse. Ši medžiaga gydytojų mėgstama dėl gerų izoliacinių, antibakterinių savybių [24], biosuderinamumo su audiniais bei gebėjimo skatinti kietųjų audinių formavimąsi [25]. MTA radiologiniai [25,27] ir klinikiniai [25] sėkmingumo rodikliai po 12 mėnesių siekia 100 proc., kas užtikrina šios medžiagos saugumą ir efektyvų naudojimą pieninių dantų pulpotomijai. Kaip ir kiekviena medžiaga, MTA turi savų trūkumų: dantų spalvos pokyčiai, kietėjimo laikas (daugiau nei 2 valandos), sunkus manipuliavimas medžiaga bei didelė kaina [26].

Biodentinas buvo pasiūlytas kaip naujas bioaktyvus cementas, galintis įveikti MTA trūkumus bei

turintis plačias panaudojimo galimybes. Savo savybėmis ši medžiaga panaši į natūralų dentiną ir gali stimuliuoti augimo faktorius, kurie aktyvina odontogenezę ir diferencijuoja odontoblastus. Tokiu būdu

20 vyksta audinių regeneracija [27]. Klinikiniuose tyrimuose biodentinas demonstruoja aukštus sėkmingumo rodiklius. Po 12 mėnesių stebėjimo, klinikiniai ir radiologiniai sėkmingumo rodikliai siekė 100 proc. [28,29]. Šią medžiagą paprasta naudoti, ji yra atspari nusidėvėjimui, biosuderinama ilgai išlaiko sandarumą bei geba paskatinti audinių regeneraciją. Nors biodentinas nėra toks rentgenokontrastiškas kaip MTA [24], tačiau neįtakoja danties audinių spalvos, pasižymi mažesne kaina bei greitesniu kietėjimo laiku (vidutiniškai 9-12 minučių) [26].

Nėra statistiškai reikšmingų duomenų, apibrėžiančių, kuri medžiaga geresnė, o kainos ir kokybės santykis yra svarbus aspektas. MTA ir biodentinas yra kokybiškos, tačiau brangios medžiagos, todėl

geležies sulfatas galėtų būti puiki alternatyva. Literatūroje nėra duomenų apie jo toksiškumą ar žalingą

poveikį pulpos audiniams, o klinikinis bei radiologinis sėkmingumas siekia 100 proc. ir 97 proc. atitinkamai [23,31]. Šiandien geležies sulfatas yra plačiai naudojama hemostatinė medžiaga, kurios veikimo principas yra metalo-baltymo krešulio formavimasis cheminės reakcijos su krauju metu. Šis krešulys tarnauja kaip barjeras tarp šakninės pulpos ir dirginančių medžiagų, kurios sukelia uždegimą bei vidinę rezorbciją [30].

Kalcio hidroksidas indikuojamas daugelyje klinikinių situacijų, kai tikslas yra skatinti gijimą [25].

Sėkmingumo rodikliai, naudojant šią medžiagą pulpotomijai pieniniuose dantyse, įvairuoja nuo 31 proc. iki 100 proc. [31] ir yra žemesni nei kitų pulpotomijai naudojamų medžiagų [32]. Dažniausia nesėkmės priežastis – vidinė rezorbcija. Nepaisant išliekančio pulpos gyvybingumo, po šakninės pulpos padengimo kalcio hidroksidu, vystosi lėtinis uždegimas, paskatinantis odontoklastų aktyvumą [25].

Pieninių dantų pulpotomijai, taip pat galima taikyti ir ne farmakologines metodikas. Viena jų –

elektrochirurgija. Ši metodika neturi jokio šalutinio sisteminio poveikio organizmui [30] ir yra

tinkama greitai kraujavimo kontrolei, tačiau nepasižymi audinių atsistatymu po procedūros [28]. Sėkmingumo rodikliai prilygsta kitoms plačiai naudojamoms medžiagoms – formokrezoliui bei geležies sulfatui [30]. Gupta et al. klinikiniame tyrime lazeriu atliekamos pulpotomijos rezultatai po 12 mėnesių stebėjimo buvo geresni, palyginus su elektrochirurgine metodika, 100 proc. ir 80 proc. atitinkamai. Lazeriu atliekama pulpotomija yra sąlyginai naujesnė metodika, kurios 100 proc. sėkmė gali būti siejama su neinvazine ir nefarmakologine technika, efektyvia kraujavimo kontrole, nukenksminimu ir sterilizacija, tuo pat metu išsaugant šakninę pulpą bei skatinant greitesnį jos gijimą [33]. Pulpos gyvybingumo išsaugojimui 0,5-1 W galios lazeris naudojamas pulsuojančiu režimu, be vandens iki 10 sekundžių [34]. Paviršiuje susidaro plona koaguliacijos zona, kuri izoliuoja likusią

21 šakninę pulpą [33]. Nors ši metodika turi keletą trūkumų susijusių su procedūros kaina bei personalo apmokymu, tačiau lazerio naudojimas pediatrinėje odontologijoje yra priimtinas tiek vaikams, tiek jų tėvams. Dėl minimaliai invazinės procedūros, mažieji pacientai geriau bendradarbiauja gydymo metu [34].

1.4 Kanalų gydymas pieniniuose dantyse ir gydytojų naudojamos medžiagos

Pulpotomija nebus sėkminga jeigu yra negrįžtamas pulpos uždegimas ar jos nekrozė. Šiuo atveju indikuotina dalinė ar pilna pulpektomija. Dalinės pulpektomijos terminas naudojamas apibūdinti pulpotomijos pratęsimui link šaknies viršūnės. Atlikus pulpotomiją ir nepavykstant sustabdyti kraujavimo, nepaisant ar pacientas skundžiasi skausmu, ar ne, rekomenduojama atlikti dalinę pulpektomiją. Svarbu, kad pasirinkus šią metodiką, negali būti pulpos nekrozės požymių ar pūliavimo. Pažengusios išorinės šaknų rezorbcijos atveju, kai yra apimama daugiau nei 1/3 šaknų, dalinė pulpektomija atliekama iki pat rezorbcijos srities. Jeigu pieniniuose dantyse neprasidėjusi fiziologinė rezorbcija, tuomet gydoma įprastai - atliekant pilną pulpektomiją [35].

Įprastai kanalų gydymas atliekamas per keletą vizitų. Tarp procedūrų suvedami intrakanaliniai medikamentai, kad sumažintų ar pašalintų mikroorganizmus iš šaknies kanalų sistemos. Taigi, keletos vizitų endodontinis gydymas yra saugus ir įprastas. Šiuo metu vieno vizito endodontinis gydymas įgija populiarumą. Pacientams patogu dėl sumažėjusių laiko sąnaudų, o kartu mažėja ir pakartotinės infekcijos patekimo į kanalus per laikiną užpildą tikimybė. Tiek vieno, tiek keletos vizitų endodontinis gydymas gali turėti komplikacijas. Viena jų – pooperacinis skausmas ir uždegimas. S.A.Sevekar et A.H.N.Gowda klinikiniame tyrime (n=80) pateikia išvadą, jog nėra statistinio reikšmingumo tarp vieno ir keletos vizitų endodontinio gydymo bei pooperacinių komplikacijų. Pooperacinis skausmas buvo nustatytas 10 proc. tiriamųjų abiejose grupėse [36].

Skausmo malšinimas prieš endodontinį gydymą gali būti labai sudėtinga užduotis. Kai efektyvi anestezija nėra pasiekiama, dažnai pasitelkiama devitalizuojanti pasta (ar kitas vardinis preparatas į kurio sudėtį įeina paraformaldehidas), kuri greitai sumažina skausmą dėl sudėtyje esančio lidokaino. Minėtojo medikamento vartojimas turėtų būti labai ribojamas dėl rimtų šalutinių poveikių – periodonto audinių destrukcijos ir kaulo nekrozės. Šalutinis poveikis gali būti sumažinamas laikantis gamintojo nurodymų, tai yra – rekomenduojama naudoti tik ant gyvos pulpos, labai nedidelį kiekį (20-25mg), esant I klasės ertmei [37].

22 Nemažai veiksnių turi įtakos sėkmingam pieninių dantų kanalų gydymui. AAPD bei JK nacionalinės klinikinės gairės sutartinai pabrėžia koferdamo sistemos ar kitos panašios izoliacinės sistemos naudojimo svarbą ir įvardija kaip privalomą [32,38]. Labai svarbus žingsnis pieninių dantų pulpektomijai yra darbinio ilgio nustatymas. Dėl apribojimų vertinant radiologinį tyrimą ir aukštos kanalo perinstrumentavimo rizikos, būtina naudoti elektroninį apekslokatorių nepaisant šaknies rezorbcijos laipsnio.

Chemomechaninio kanalo paruošimo metu, rekomenduojama naudoti rankinius nerūdijančio plieno instrumentus ne didesnius nei 30 dydžio. Lenktuose ir S formos kanaluose reikėtų rinktis lanksčius failus[35]. Nuo 1993 rinkoje atsirado pirmieji mašininiai NiTi failai, Barr et al. buvo pirmieji pradėję naudoti mašininius instrumentus pieninių dantų kanalų platinimui. Autoriai pastebėjo, kad šio metodo kainos ir kokybės santykis yra priimtinas, o kanalai išplatinami tolygiai. Nors statistinio reikšmingumo tarp šaknų kanalų valymo efektyvumo su rankiniais ar mašininiais instrumentais nėra [39], tačiau naudojant mašininius - greičiau ir lengviau pašalinami uždegiminiai audiniai, sutrumpėja instrumentavimo laikas, o šaknų kanalai išformuojami tolygaus piltuvėlio formos, kas užtikrina sklandų kanalo užpildymą plombine medžiaga. Šios metodikos pagrindiniai trūkumai – įrangos bei instrumentų kaina ir specialisto laiko sąnaudos technikos įvaldymui [40].

Ideali šaknų kanalų plombinė medžiaga turi lengvai užpildyti kanalus ir tvirtai laikytis prie jų sienelių, būti antimikrobinė, biosuderinama, rentgenokontrastiška bei rezorbuotis panašiu greičiu kaip ir pieninių dantų šaknys. Nei viena iš šiuo metu naudojamų medžiagų neatitinka visų keliamų reikalavimų.

Cinko oksido eugenolis (COE) yra tradicinė ir dažniausiai naudojama šaknų kanalų plombinė

medžiaga, kurios rodikliai svyruoja nuo vidutinių iki labai gerų (65 proc. - 92,5 proc.) [41]. Didžiausiais šios medžiagos trūkumais laikomi skirtingas rezorbcijos greitis nei pieninių dantų šaknų bei vėluojantis nuolatinių dantų dygimas, ypač jeigu medžiaga plombuojant buvo prastumta pro šaknų viršūnę [35]. Tinkama naudoti, kai danties šaknies rezorbcija nėra prasidėjusi ir yra daug laiko iki dantų kaitos [42].

Kalcio hidroksido pasta taip pat dažnai naudojamas intrakanalis medikamentas endodontiniame

gydyme. Nors pulpotomijai rekomenduojama nenaudoti šios medžiagos dėl didelės vidinės rezorbcijos tikimybės, tačiau atlikti tyrimai, rodo, kad atlikus pilną pulpektomiją pieniniuose dantyse, kalcio hidroksidas yra tinkama plombinė medžiaga dėl savo antibakterinių savybių ir gebėjimo lengvai rezorbuotis.

23 Daugiausiai idealios kanalų plombavimo medžiagos požymių atitinka jodoformo turinčios pastos [35]. Jos pasižymi antimikrobinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis, taip pat yra radiokontrastiškos, lengvai rezorbuojasi, tačiau turi vieną trūkumą – sukelia danties spalvos pokyčius, todėl labiau tinkama naudoti krūminiams dantims [43]. Jodoformo ir kalcio hidroksido kombinacija rekomenduojama naudoti kai yra pažengusi pieninių dantų šaknų rezorbcija ir dantis netrukus iškris [42].

Per pastaruosius keletą metų pediatrinėje odontologijoje išaugo endoflas (COE, jodoformas, kalcio

hidroksidas) populiarumas šaknų kanalų plombavimui. Tai yra antimikrobinė medžiaga, kuri

efektyviai dezinfekuoja dentino kanalėlius ir pridėtinius kanalus, kuriuos įprasto mechaninio valymo metu sudėtinga pasiekti. Endoflas pasižymi efektyvumu kovojant su Enterococcus faecalis – šaknies kanalų patogenu, turinčiu aukštą atsparumą medžiagoms. COE, jodoformo ir kalcio hidroksido pastos mišinys dėl aukšto pH - mažina uždegiminį procesą ir stimuliuoja periapikalinių audinių gijimą. Taip pat turi hidrofilinių savybių, kurių dėka yra užpildomi net ir nedaug drėgmės turintys kanalai. Sėkmingumo rodikliams siekiant net 95 proc. – 100 proc. endoflas gali būti alternatyva įprastam kanalų plombavimui naudojant COE [35].

1.5 Alternatyvios medžiagos ir metodikos naudojamos pulpos gydymui

Prasidėjus pulpos uždegimui yra išskiriami laisvieji radikalai, kurie turi būti pašalinami siekiant audinių gijimo. Antioksidantų mišinys gali būti pulpotomijai naudojama medžiaga, kuri skatina žaizdos gijimą ir audinių atsinaujinimą. Pasak S. Kathal ir bendraautorių, antioksidantų mišinio klinikinis ir radiologinis sėkmingumas yra aukštas ir siekia 95 proc. po 12 mėnesių stebėjimo laikotarpio, palyginus su MTA (88,89 proc.). Autoriai tokį sėkmingumą aiškina antioksidantų kombinacijos, į kurios sudėtį įeina vitaminai A, B, C ir kiti bei mineralinės medžiagos tokios kaip cinkas, magnis ir kitos, gebėjimu apsaugoti gyvus audinius nuo oksidacinio pažeidimo. Tokiu būdu skatinama žaizdos remodeliacija, audinių gijimas ir regeneracija. Antioksidantų mišinys yra biosuderinamas, lengvai panaudojamas, nebrangus ir neturi kitoms medžiagoms būdingų trūkumų, taigi galėtų būti alternatyvus pasirinkimas pulpotomijai [44].

Infekcijai patekus į šakninę pulpą, atliekama pulpektomija. Šiame etape svarbiausias tikslas yra kanaluose esančių bakterijų pašalinimas, nesukeliant sisteminio poveikio organizmui, o taip pat bakterijų atsparumo. Vienas tokių metodų – fotodinaminė terapija. Naudojant fotosensitizatorių energijos perdavimas sukuria laisvuosius radikalus. Jie yra itin reaktyvios cheminės medžiagos, kurios

24 naikina proteinus, lipidus, amino rūgštis ir kitus mikrobinių ląstelių komponentus. Fotosensitizatoriai turi aukštą selektyvumo laipsnį, todėl naikina mikroorganizmus, o ne šeimininko ląsteles. Fotodinaminė terapija yra neskausmingas, lengvai panaudojamas metodas, kuris nesukelia bakterijų rezistentiškumo ir neturi toksinio poveikio organizmui. Nors ši alternatyvi terapija yra gana plačiai ištirta su nuolatiniais dantimis, tačiau su pieniniais dantimis tyrimų duomenų pateikta nedaug [45]. Pakankamai naujas pulpos gydymo būdas yra pažeidimo sterilizavimo ir audinių atstatymo terapija (LSTR). Šio metodo esmė yra nekrotinės pulpos ir pieninių dantų šaknų dentino sterilizavimas naudojant 3 antibiotikų mišinį (3 Mix) [46]. Tai yra neinstrumentinis gydymas, kurio privalumai išryškėja esant nebendradarbiaujančiam pacientui. Šiai technikai užtenka vieno vizito, priešingai nei standartinės pulpektomijos atveju. LSTR metodas rodo neblogus klinikinius sėkmingumo rodiklius bei yra ypač tinkamas, kai pieninių dantų šaknų rezorbcija yra didesnė nei 1/3 ir pulpektomija nėra tinkama dėl didelės perinstrumentavimo bei periapikalinių audinių pažeidimo rizikos [47]. Nors klinikiniai sėkmingumo rodikliai yra aukšti, tačiau radiologinis tyrimas atskleidė prastus ilgalaikius rezultatus (75 proc. po 24 mėnesių ir 36.7 proc. po 27 mėnesių stebėjimo), todėl gydymas LSTR metodu neturėtų tapti rutininiu kaip alternatyva endodontiniam šaknų kanalų gydymui [49].

Gydymo rezultatas priklauso ne tik nuo naudojamos medžiagos ar metodikos, bet ir nuo kiekvieno individualaus atvejo (skirtinga danties patologinė būklė, skirtingas organizmo atsparumas) [41]. Pakankamos kanalų anatomijos, radiologijos žinios, taip pat instrumentavimo bei kanalų plombavimo technikos, cheminės sąveikos tarp skirtingų irigacinių medžiagų, išmanymas yra būtinas atliekant pulpos gydymą pieniniuose dantyse [35].

Šio tyrimo tikslas yra įvertinti gydytojų odontologų ir gydytojų vaikų odontologų pieninių dantų gydymo metodikų bei restauracinių medžiagų pasirinkimą, o taip pat paanalizuoti galimas skirtingų pasirinkimų priežastis.

25

2. MEDŽIAGA IR METODAI

Tyrimas atliktas 2020 m. sausio - kovo mėnesiais, gavus LSMU Bioetikos centro pritarimą (pritarimo nr. BEC-OF-30; priedas nr. 1). Tiriamieji buvo skiriami į dvi grupes – gydytojai odontologai ir gydytojai vaikų odontologai. Pagrindinis atrankos kriterijus atitinkamai – Lietuvoje galiojanti gydytojo odontologo ir gydytojo vaikų odontologo praktikos licencija.

Duomenys buvo renkami dalinant išspausdintas anketas tiesiogiai respondentams bei patalpinus elektroninę anketą (Google Docs) į Facebook tinklalapio „Lietuvos odontologijos profesionalų“ bei „Lietuvos vaikų odontologų draugijos“ grupes. Sulaukus nedidelio atsakomumo dažnio, anketos siųstos atsitiktiniu būdu gydytojams odontologams ir tikslingai gydytojams vaikų odontologams, remiantis LROR pateikiamu išduotų licencijų sąrašu, privačiomis žinutėmis bei viešai prieinamais elektroninio pašto adresais (dėl duomenų apsaugos LROR nesuteikė gydytojų elektronio pašto adresų). Tyrimo metu pavyko apklausti 22 gydytojus vaikų odontologus ir 80 gydytojų odontologų (bendra imtis n=102).

Anketa sudaryta vadovaujantis išsikeltu tikslu bei uždaviniais ir remiantis literatūros šaltiniais nr. 49 - 50. Klausimyne pateikiama 20 klausimų, kurių 1 - 6 yra bendrojo pobūdžio klausimai, 7 - 14 apima pieninių dantų pulpitų gydymo metodikas, 15 - 19 – restauracinių medžiagų pasirinkimą. 20 klausimas, skirtas respondentams, kurie 5 klausime atsakė, jog niekada negydo pieninų dantų. Juo siekiama išsiaiškinti, kodėl gydytojai odontologai vengia gydyti vaikus.

Duomenų analizė atlikta „Microsoft Excel“, „R“ ir „SPSS“ programiniais paketais. Duomenų pateikimui aprašomąja statistika buvo naudoti absoliutūs dydžiai ir procentinės jų išraiškos. Ryšio nustatymui tarp kintamųjų naudojama koreliacinė analizė. Pagal surinktus duomenis kintamieji buvo priskirti nominaliųjų kintamųjų grupei. Tai kintamieji, kuriuos galima apibūdinti tik kokybiškai, taip pat vertinama dviejų kintamųjų priklausomybė, todėl naudotas Pirsono koreliacijos koeficientas [52]. Koreliacijos koeficientas – koreliacijos stiprumo matas. Jeigu dviejų kintamųjų koreliacijos koeficientas lygus nuliui, tai tie kintamieji yra statistiškai nepriklausomi, priešingu atveju jei artimi vienetui arba minus vienetui statistiškai priklausomi [53] (koreliacijos koeficiento reikšmių skalė, priedas nr. 4). Reikšmingumo lygmuo arba statistinis patikimumas yra skaičiuojamas siekiant įvertinti tikimybę, jog stebimas skirtumas tarp atskirų grupių ar objektų yra dėl atsitiktinumo. Tam pasitelkiama P - reikšmė, taip pat apskaičiuojamas Chi - kvadratas. Duomenys laikomi statistiškai reikšmingi, kai p

26 < 0,05. Grafikuose statistiškai reikšmingai pasiskirstę klausimai žymimi žvaigždutėmis (* kai p<0,05, ** kai p<0,01 ir *** kai p<0,001) [54].

27

3. REZULTATAI

1. Bendrieji duomenys

Anketinėje apklausoje dalyvavo 102 gydytojai, GO sudarė 78 proc., o GVO – 22 proc. visų atsakiusiųjų. Didžiosios dalies (68 proc.) darbo patirtis yra nuo 1 iki 10 metų (1 pav.). Beveik trys ketvirtadaliai GO ir pusė GVO praktikuoja iki dešimties metų.Trečdalis GVO klinikinį darbą dirba nuo 11 iki 20 metų. Respondentų vidutinis darbo stažas yra apie 10 metų.

1 pav. Respondentų darbo patirtis

Tiek GO, tiek GVO daugiau dirba privačiame sektoriuje nei valstybiniame. Beveik dvigubai GVO (55 proc.) derina darbą ir privačioje, ir valstybinėje įstaigose palyginus su GO (34 proc.).

Per darbo dieną, dauguma GVO teigia priimantys nuo 6 iki 8 pacientų (2 pav.). Tiek pacientų per tą patį darbo laiką priima beveik trigubai mažiau GO. Daugiausiai atsakiusiųjų gydytojų odontologų per darbo dieną priima 8-12 pacientų. Skirtumas tarp gydytojų per darbo dieną priimamų pacientų skaičiaus yra statistiškai reikšmingas.

28

2 pav. Gydytojų pasiskirstymas pagal priimamų pacientų skaičių per darbo dieną, p<0,001 lyginant

GO ir GVO

82 proc. atsakiusiųjų vaikų pieninius dantis gydo kasdien arba dažnai (3 pav.). Respondentai atsakę, jog niekada negydo pieninių dantų į tolimesnę analizę nebuvo įtraukti. Pagrindinės išskirtos priežastys buvo sunkumai bendraujant su vaikais, bei domėjimasis kitomis odontologijos sritimis.

29 12 proc. respondentų savo žinių negilina ir remiasi tik savo klinikine patirtimi, tuo tarpu likusieji 88 proc. žinias gilina ne tik lankydamiesi kursuose bei seminaruose ar skaitydami mokslinius straipsnius, bet ir mokydamiesi iš vyresnių kolegų, taip užtikrindami savo žinių naujumą.

Iš pateiktų duomenų matoma, jog dauguma GVO nuolat skaito mokslinius straipsnius ir lankosi kursuose bei mokymuose (4 pav.). GO daugiausiai žinias atnaujina lankydamiesi kursuose ir beveik dvigubai daugiau nei GVO teigia, jog jiems žinių pakanka ir remiasi tik savo klinikine patirtimi.

4 pav. Gydytojų žinių atnaujinimo būdai, p<0,001 lyginant GO ir GVO 2. Pieninių dantų pulpitų gydymo metodikų pasirinkimas

Dauguma GVO nustatydami diagnozę bei parinkdami gydymo taktiką remiasi ne tik apžiūros ir apklausos bei pulpos kraujavimo kontrolės rezultatais, bet ir atlieka rentgenologinį tyrimą (5 pav.). Visais išvardintais metodais nustatinėdami diagnozę remiasi trečdaliu mažiau GO. Jie yra dažniau linkę pasitikėti tik apžiūros ir apklausos arba pulpos kraujavimo kontrolės rezultatais.

30

5 pav. Gydytojų metodai, kuriais remiantis nustato pieninių dantų pulpitų gydymo taktiką, p<0,001

lyginant GO ir GVO

Preparuojant pieninio danties gilų ėduonies pažeidimą ir atsivėrus pulpos ragui tiek, GO, tiek GVO daugiausiai renkasi vitalinę pulpos amputaciją (6 pav.). Nei vienas iš respondentų šiuo atvejų nesirinktų danties šalinimo.

31

6 pav. Pieninių dantų gydymo metodikos pasirinkimas, kuomet preparuojant gilų ėduonies pažeidimą

atveriamas pulpos ragas, p<0,01 lyginant GO ir GVO

Kai pacientas skundžiasi pieninio danties skausmu, o fiziologinė danties šaknies rezorbcija nėra prasidėjusi, dauguma atsakiusiųjų gydytojų (iš viso – 56 proc.) renkasi pulpektomiją – endodontinį pieninių dantų kanalų gydymą. GVO šią metodiką taikytų trečdaliu daugiau (77 proc.) nei GO (49 proc.). Pulpotomiją taikytų 40 proc. respondentų, 45 proc. GO ir 23 proc. GVO. 5 proc. GO esant tokiai klinikinei situacijai atliktų tiesioginį pulpos padengimą. Danties šalinimo šiuo atveju nepasirinko nei vienas respondentas.

Dažniausias gydytojų pasirinkimas vis dar išlieka formokrezolis, jį GO renkasi dažniau nei GVO, 71 proc. ir 50 proc. atitinkamai (7 pav.). Keturis kartus dažniau gydytojai vaikų odontologai (41 proc.) renkasi geležies sulfatą nei gydytojai odontologai (10 proc.). Kalcio hidroksidą naudoja 13 proc. GO ir kiek mažiau GVO (9 proc.).

7 pav. Gydytojų pirmojo pasirinkimo medžiaga gydant pieninių dantų pulpitus, p<0,01 lyginant GO ir

GVO

Nors pulpotomijos metodika panaudojant elektrokoaguliatorių ar lazerį yra plačiai aprašoma, tačiau tai nėra rutininė metodika, todėl norėta išsiaiškinti kiek respondentų yra naudoję šią gydymo taktiką. Vos 1 (5 proc.) respondentas atsakė teigiamai ir tai buvo gydytojas vaikų odontologas.

32 Dviejų vizitų vitalinė pulpektomija yra dažniausias pasirinkimas tarp gydytojų (45 proc.) (8pav.). Dvigubai daugiau GO pulpektomiją atlieka dviejų vizitų metu nei vieno vizito. GVO abi metodikas taiko vienodai dažnai. Nors devitalinė pulpektomija dėl galimo šalutinio poveikio nėra rekomenduojama, tačiau trečdalis gydytojų ją atlieka vis dar pakankamai dažnai. Gydytojų vaikų odontologų devitalinę pulpektomija renkasi dukart mažiau nei gydytojų odontologų.

8 pav. Skirtingų pulpektomijos metodų pasirinkimo pasiskirstymas tarp GO ir GVO

82 proc. respondentų atlikdami pulpektomiją pieniniuose dantyse nenaudoja mašininių instrumentų. GVO naudojančių mašininius instrumentus pieninių kanalų gydymui yra keturis kartus mažiau nei GO, 5 proc. ir 22 proc. atitinkamai.

Tarp gydytojų odontologų dažniausias medžiagos pasirinkimas buvo cinko eugenolinis cementas, o tarp gydytojų vaikų odontologų – kalcio hidroksido ir jodoformo pasta (9 pav.). Kalcio hidroksidas buvo rečiausiai pasirenkama medžiaga.

33

9 pav. Respondentų naudojamų medžiagų pieninių dantų kanalų užpildymui pasirinkimas, p<0,001

lyginant GO ir GVO

3. Restauracinių medžiagų pasirinkimas pieninių dantų atstatymui

Atsakydami į klausimą apie restauracinių medžiagų pasirinkimą pieniniams dantims, tiek GO, tiek GVO vienodai dažnai renkasi SJC bei kompozitus (10 pav.). Beveik dvigubai daugiau GVO naudoja kompomerus palyginus su GO. 4,5 karto daugiau gydytojų vaikų odontologų renkasi standartinius plieninius vainikėlius pieninių dantų atstatymui nei gydytojai odontologai.

34

10 pav. Restauracinių medžiagų pasirinkimas pieninių dantų atstatymui, p<0,001 lyginant GO ir GVO

Mažiau nei dešimtadalis respondentų neatsižvelgia nei į vieną išvardintą faktorių ir pieninių dantų atstatymui naudoja vieną ir tą pačią medžiagą (11 pav.). Likusieji 93 proc. pasirinko bent vieną veiksnį darantį įtaką jų pasirinkimui. 59 proc. visų apklaustųjų pasirinko visus įvardintus veiksnius, neišskirdami svarbiausio. Pagal gydytojų pasirinkimo procentinį pasiskirstymą, galima išskirti, jog drėgmės kontrolė buvo dažniausiai pasirenkamas atsakymas (83 proc. visų atsakiusiųjų).

11 pav. Restauracinės medžiagos pasirinkimą lemiančių veiksnių pasiskirstymas pagal gydytojų

kvalifikaciją, p<0,05 lyginant GO ir GVO

Viena dažniausiai naudojamų medžiagų tiek GO, tiek GVO tarpe yra SJC. Gydytojai sutaria, jog didžiausias privalumas yra didesnis atsparumas drėgmei lyginant su kompozicinėmis medžiagomis (12 pav.).

35 .

12 pav. SJC populiarumą lemiantys veiksniai

Nors spalvotos kompomerinės restauracinės medžiagos yra mėgstamos mažųjų pacientų, tačiau 70 proc. gydytojų pieninių dantų atstatymui šią medžiagą naudoja retai arba niekada nenaudoja (13 pav.).

36 GVO beveik 6 kartus daugiau yra linkę atstatinėti pieninius dantis standartiniais plieno vainikėliais negu GO (14 pav.).

14 pav. Gydytojų SPV panaudojimas pieninių dantų atstatymui, p<0,001 lyginant GO ir GVO 4. Koreliacinė analizė

Tyrime buvo atlikta koreliacinė analizė (priedas nr. 5), parodanti kintamųjų ryšio stiprumą. Atlikus koreliacinę analizę išsiaiškinta, jog stipraus ir labai stipraus ryšio tarp klausimų nėra (priedas nr. 4). Vidutinis stiprumas nustatytas, tarp gydytojo vaikų odontologo kvalifikacijos ir pieninių dantų atstatymo SPV. Tiek GO, tiek GVO naudoja šią restauracinę metodiką, tačiau pediatrinės odontologijos specialistų praktikoje tai yra gan įprastas metodas priešingai nei bendrojoje klinikinėje praktikoje. Vidutinė koreliacija nustatyta tarp SPV pasirinkimo atstatant pieninius dantis ir žinių atnaujinimo nuolat skaitant mokslinius straipsnius.

SJC dažniausiai minimas privalumas yra didesnis atsparumas drėgmei nei kompozicinių medžiagų. Sąsajos tarp šios restauracinės medžiagos ir atsparumo drėgmei pasirinkimų yra vidutinio stiprumo. Remiantis koreliacine analize, gydytojų pieninių dantų pulpitų gydymo metodikų bei restauracinių medžiagų pasirinkimas nepriklauso (silpnas ir labai silpnas ryšys) nuo kvalifikacijos, darbo stažo, priimamų pacientų skaičiaus bei žinių atnaujinimo metodikos (išskyrus ankščiau minėtus kintamuosius, kurie turėjo vidutinio stiprumo ryšį).

37

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Tyrimo metu nustatyta, kokias pieninių dantų pulpitų gydymo metodikas bei restauracines medžiagas renkasi gydytojai odontologai ir gydytojai vaikų odontologai. Taip pat buvo siekiama paanalizuoti galimas skirtingų pasirinkimų priežastis.

Pulpitų gydymo metodikos pasirinkimas priklauso nuo apklausos ir apžiūros, pulpos kraujavimo kontrolės bei rentgenologinio tyrimo rezultatų. Visi šie veiksniai padeda nustatyti tikslią klinikinę diagnozę ir leidžia įvertinti pulpos gyvybingumą. Šiam teiginiui pritaria dauguma respondentų.

Paklausus kokią metodiką rinktųsi GO ir GVO kuomet preparuojant gilų ėduonies pažeidimą atsiveria pulpa, dauguma atsakė, jog – pulpotomiją, 55 proc. ir 86 proc. atitinkamai. Šio tyrimo rezultatai kiek aukštesni nei pateiktuose Bowen et al. – GVO steriliai atvėrus pulpą rinktųsi 63 proc., o GO - 43 proc. Dažniausiai pasirenkama medžiaga pulpos fiksacijai vis dar išlieka formokrezolis, jį renkasi 67 proc. atsakiusiųjų gydytojų. GO pasirinkimas (71 proc.) procentaliai panašus į Bowen et al. (69 proc.) [55]ir mažesnis nei Togo et al. nurodomas (88 proc.) [56]. Tuo tarpu GVO formokrezolį naudoja apie 50 proc. visų atsakiusiųjų. Tai yra žymiai mažiau nei Bowen et al. pateikiamuose rezultatuose, kurie siekia 68 proc. Tyrime dalyvavę GVO linkę naudoti geležies sulfatą beveik dukart daugiau palyginus su Bowen et al. tyrimo rezultatais, 41 proc. ir 23 proc. atitinkamai [55].

Pacientui skundžiantis skausmu, dauguma apklaustųjų atliktų pulpektomiją – endodontinį kanalų gydymą. Bowen et al. tyrimo duomenimis tik trečdalis atsakiusiųjų rinktųsi pulpektomiją (39 proc. GVO ir 28 proc. GO). Daugiau gydytojų atliktų mažiau invazinę procedūrą – pulpotomiją (GVO – 40 proc., GO – 53 proc.). Net 20 proc. GVO esant pieninio danties skausmui rinktųsi danties šalinimą. Tokį sprendimą priimtų ir 16 proc. GO [55]. Lietuvoje praktikuojantys gydytojai, nei vienu minėtų atvejų nesirinko danties šalinimo. Šie rezultatai džiugina ir atskleidžia, jog ne tik GVO, bet ir GO supranta pieninių dantų svarbą bei turi žinių ir įgūdžių pieninių dantų kanalų gydymui.

Pieninių dantų kanalų gydymas gali būti atliekamas tiek rankiniais, tiek mašininiais instrumentais. Pastaruosius naudoja 22 proc. GO ir 5 proc. GVO. Patil et al. rezultatuose pateikia, jog mašininius instrumentus linkę naudoti trečdalis respondentų, tai yra beveik dvigubai daugiau nei remiantis šio tyrimo duomenimis [57].

38 Daugiausiai pasirenkama GO kanalų užpildymo medžiaga yra COE (68 proc.). Respondentų pasirinkusių šią medžiagą skaičius yra žymiai mažesnis nei Togoo et al. tyrime dalyvavusių GO – 88 proc. [56]. Tiesa, rezultatas gali skirtis dėl to, jog tyrimas buvo atliktas 2012 metais, o odontologija yra sparčiai tobulėjanti mokslo šaka. Bendrai apžvelgus gydytojų pasirinkimus yra išskiriamos dvi medžiagos – COE bei kalcio hidroksido ir jodoformo pasta. Pastarąją renkasi dauguma GVO. Lyginant su Bowen et al. pateiktais duomenimis, matomas kiek mažesnis COE pasirinkimas – 46,7 proc. ir kiek didesnis kalcio hidroksido ir jodoformo pastos – 35,8 proc. [55].

Dauguma GVO (82 proc.) priešingai nei GO renkasi SPV pieninių dantų atstatymui. Šie rezultatai sutinka su H Al-Dlaigan išvadoms, jog gydytojų vaikų odontologų dažniausias pasirinkimas atstatant pieninius krūminius dantis kai pažeisti keli paviršiai yra SPV, tačiau procentinis pasiskirstymas yra penktadaliu mažesnis – 66 proc. [58]. Pusė visų atsakiusiųjų, tiek GO, tiek GVO renkasi kompozitus, panašius rezultatus pateikia ir Blumer et al. [59]. Dažniausios restauracinių medžiagų pasirinkimo priežastys, remiantis H Al-Dlaigan atliktos apklausos rezultatais, yra ertmės gylis (45 proc.) ir fluoridų išskyrimas (34 proc.) [58]. Ashik Ahamed et Jeevanandan dauguma apklaustųjų išskiria ertmės paruošimą (54 proc.) [60]. Šio tyrimo rezultatai nesutinka su prieš tai minėtų autorių rezultatais ir svarbiausią restauracinių medžiagų pasirinkimo priežastį išskiria drėgmės kontrolės galimybes.

Vaikų pieninius dantis gydo tiek gydytojai odontologai, tiek gydytojai vaikų odontologai. Ėduonies paplitimui esant daugiau nei 70 proc. tarp 4-5 metų vaikų [2], GO tenka didelis krūvis, nes jie yra pirminiai priežiūros paslaugų teikėjai. Suteikiamų paslaugų kokybė daro įtaką vaikų burnos sveikatai ir bendrąjai buklei, todėl itin svarbu nuolat gilinti žinias apie gydymo metodikas, naudojamų medžiagų efektyvumą bei aktyviai vykdyti profilaktiką [61].

Pagrindinis šio darbo trūkumas yra imties dydis. Tikėtina, jog apklausus daugiau gydytojų odontologų bei gydytojų vaikų odontologų išryškėtų didesnio stiprumo kintamųjų ryšiai, arba priešingai. Taip pat, remiantis koreliacine analize, reikėtų atsisakyti tokių klausimų kaip 12-13 (priedas nr. 2), nes jie neturėjo jokio ryšio su kitais kintamaisiais.

Autoriui interesų konflikto nebuvo.

PADĖKA

Dėkoju darbo vadovei doc. dr. Vilijai Andruškevičienei už padrąsinimą ir patarimus bei matematikei Indrei Juškaitei už išsamias konsultacijas rengiant statistinę analizę.

39

IŠVADOS

1. GO ir GVO vienodai dažnai pieninius dantis atstato su SJC bei kompozitais. GVO daugiau nei GO renkasi kompomerus bei standartinius plieno vainikėlius.

2. GVO atlikdami pulpotomiją dažniau renkasi geležies sulfatą nei GO. Tačiau pati populiariausia medžiaga abiejose grupėse išlieka formokrezolis. Daugiau GO naudoja mašininius instrumentus pieninių dantų kanalų gydymui nei GVO. Kanalų plombavimui GO renkasi cinko oksido eugenolinį cementą, o GVO – kalcio hidroksido ir jodoformo pastą.

3. GO ir GVO medžiagų ir metodikų pasirinkimas silpnai arba labai silpnai priklauso nuo

kvalifikacijos, darbo stažo, priimamų pacientų per darbo dieną skaičiaus bei žinių atnaujinimo metodo.

Darbo hipotezė - gydytojai odontologai ir gydytojai vaikų odontologai renkasi skirtingas pieninių dantų pulpitų gydymo metodikas bei restauracines medžiagas yra įrodyta. Tyrimas parodė, kad klausimuose tiesiogiai susijusiuose su hipoteze, pasiskirstymas tarp GO ir GVO atsakymų yra statistiškai reikšmingas (priedas nr. 2, klausimai nr. 7A (p<0,05), 8 (p<0,01),14 (p<0,001),15 (p ͨ = 0,001, p ͩ <0,001).

40

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Gydytojams odontologams, dirbantiems su vaikais periodiškaiatnaujinti žinias apie pieninių dantų pulpitų gydymo metodikas bei medžiagas.

2. Esant aukštam ėduonies paplitimui Lietuvoje, susidaro dideli pacientų srautai. Jų optimizavimui gydytojai odontologai turėtų dažniau kelti kvalifikaciją vaikų odontologijos srityje ir rekomenduoti gydytojus vaikų odontologus tik tuomet kai reikalinga paslauga neatitinka pirminio lygio kompetencijos.