Mantas Jokšas
5 kursas, 2 grupėSTIKLO PLUOŠTO KAIŠČIŲ JUNGTIES ĮTAKA JŲ
LAIKOMUMUI: MOKSLINĖS LITERATŪROS
SISTEMINĖ APŽVALGA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas Asist. Eglė Ivanauskienė
Kaunas 2017
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
STIKLO PLUOŠTO KAIŠČIŲ JUNGTIES ĮTAKA JŲ LAIKOMUMUI: MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖ APŽVALGA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
Studentas ... Darbo vadovas ...
(parašas) (parašas)
... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... 20....m. ...
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
Kaunas 2017
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)
Recenzavimo data: ...
Eil. Nr.
Mokslinio
darbo dalys Mokslinio darbo vertinimo aspektai
Darbo reikalavimų atitikimas ir įvertinimas
Taip Iš dalies Ne 1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei
reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei
reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir
reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, tikslas ir
uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)
Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0
8
Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, publikavimo būklė ir pan.)
0,4 0,2 0
9
Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data?
0,2 0,1 0
10
Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių derinius)?
0,4 0,1 0
11
Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar, jei taikoma, meta-analizei)?
0,4 0,2 0
12
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?
0,4 0,2 0
13
Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?
0,4 0,2 0
14
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?
0,2 0,1 0
15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0
16
Duomenų sisteminimas
bei analizė (2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?
0,6 0,3 0
17
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
18
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?
0,4 0,2 0
19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys lentelėse pagal atskirus uždavinius? 0,6 0,3 0 20 Rezultatų
aptarimas (1,4 balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir nurodyta jų
reikšmė? 0,4 0,2 0
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos trūkumai? 0,6 0,3 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi mokslinio darbo temą, iškeltus
tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal
reikalavimus? 0,4 0,2 0
27 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar
teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai? 0,2 0,1 0
28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas
moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
29
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0 31 Praktinės
rekomendacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos
susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
32 Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta-regresija)? +1 +0,5 0
33
Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti
statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?
+2 +1 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
34
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl.
(-2 balai)
<15 psl. (-5 balai)
35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
36 Ar darbo struktūra atitinka mokslinio darbo rengimo
reikalavimus? -1 balas -2 balai
37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai,
logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas
38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo
klaidų? -2 balai -1 balas
39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo -0,5 balo
40 Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert.)
41 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių
numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus? -0,2 balo -0,5 balo
42
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo
44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo,
vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)? -0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
Recenzento pastabos ir klausimai: ___________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________
TURINYS
SANTRAUKA... 7
SUMMARY... 8
SANTRUMPOS ... 9
ĮVADAS ... 10
STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA ... 12
1. PAIEŠKOS METODAI ... 12
1.2. Straipsnių įtraukimo kriterijai ... 12
1.3. Paieškos metodika ... 12
1.4. Duomenų kaupimas ... 13
DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 14
2.1. Duomenų paieškos rezultatai ... 14
2.2. Tyrimų metodikos charakteristikos ... 14
2.3. Tiriamųjų populiacijos charakteristikos ... 14
2.4. Autorių pateiktų rezultatų apžvalga ... 15
2.5.1. Skirtingų adhezinio stiklo pluošto kaiščių cementavimo protokolų įtaka stiklo pluošto kaiščių jungties tvirtumui ... 15
2.5.2. Stiklo pluošto kaiščių paviršiaus silanizavimo įtaka stiklo pluošto kaiščio jungties tvirtumui17 2.5.3. Cemento įvedimo į endodontiškai paruošto šaknies kanalo būdo įtaka stiklo pluošto jungties tvirtumui ... 19
REZULTATŲ APTARIMAS... 20
3.1. Pagrindiniai rezultatai, jų reikšmės ir interpretacijos ... 20
3.2. Sisteminės apžvalgos trūkumai ... 20
DISKUSIJA ... 22 IŠVADOS ... 23 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 24 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 25 PRIEDAS Nr. 1 ... 27 PRIEDAS Nr. 2 ... 28 PRIEDAS Nr. 3 ... 32 PRIEDAS Nr. 4 ... 33 PRIEDAS Nr. 5 ... 35
7
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: endodontiškai sugydytų dantų anatomijos ir funkcijos atstatymas stiklo pluošto kaiščiais išlieka pasirinkimo iššūkiu gydytojui odontologui dėl skirtingos klinikinės situacijos ir rinkoje esančių kaiščių ir juos įtvirtinančių medžiagų įvairovės. Naudojant stiklo pluošto kaiščius pasiekiamos geros vainiką restauruojančių medžiagų retencinės savybės, artimas elastingumo modulis natūraliam dentinui, todėl sumažėja šaknies lūžio rizika. Tačiau viena iš šios technikos taikymo klinikoje kylančių problemų yra stiklo pluošto kaiščio atsicementavimas. Todėl yra svarbu nustatyti, kokį poveikį stiklo pluošto kaiščių susijungimo su dantimi tvirtumui daro skirtingų cementavimo protokolų panaudojimas, kaiščių paviršiaus paruošimas, cemento įvedimo į danties šaknies kanalą būdas.
Medžiaga ir metodai: mokslinės literatūros sisteminei apžvalgai straipsnių paieška buvo atlikta 2012 m. vasario 15 d. – 2017 m. vasario 15 d. Straipsniai buvo atrinkti naudojant PRISMA principo metodiniais nurodymais. Straipsniai rinkti iš Pubmed duomenų bazės. Į analizę įtrauktos publikacijos ne senesnės nei 5 metų, publikuotos anglų kalba, tyrimai atlikti in vitro, kuriuose buvo vertinta dervinio dvigubo kietėjimo su surišimo sistema ir vienkomponenčio saviėsdinančio dervinio dvigubo kietėjimo cementų, stiklo pluošto kaiščių paruošimo, cemento įvedimo į paruošto šaknies kanalą savaiminio susimaišymo, vienkartinės dozės pateikimo ar komercinių cemento įvedimo sistemų būdu įtaka stiklo pluošto kaiščio-cemento-danties jungties stiprumui.
Rezultatai: mokslinės literatūros sisteminei analizei buvo atrinkta 11 straipsnių, dar 10 straipsnių buvo panaudota įvade ir diskusijoje. Atrinktuose straipsniuose iš viso buvo ištirta: 225 žmogaus dantys, 60 jaučio dantų; 525 stiklo pluošto kaiščiai; 5 cementai.
Išvados: reikšmingai didesnė autorių dalis neigė statistiškai reikšmingą skirtumą tarp SPK-cemento-danties jungties stiprumo, cementuojant derviniu dvigubo kietėjimo cementais su surišimo sistema ar naudojant saviėsdinantį cementą. Vienareikšmiškai visi autoriai sutiko, jog stiklo pluošto kaiščių paviršiaus paruošimas bei cemento įvedimo į šaknies kanalą būdas turi įtakos stiklo pluošto kaiščio-cemento jungties stiprumui.
Raktiniai žodžiai: glass fiber post; push out; resin cement; bond strength; silanization; cement application technique.
8
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work: restoring anatomy and function of endodontically treated teeth using glass fiber posts remains a challenge for dentist because of different clinical situations and the variety in the market of glass fiber posts and materials using for cementing posts. Good retention properties, close elasticity modulus of dentine for teeth restorations are reached using glass fiber posts, which reduces risk of root fracture. However, one of the complication of this technique in the clinic work is a loss of retention of glass fiber post. Therefore, it is important to determine the impact for the glass fiber posts-cement-tooth joint sturdiness using different cementation protocols, surface preparation of glass fiber posts and application of cement technique into the root canal.
Material and the methods: an electronic literature search from Pubmed database published from February 15th of 2012 to February 15th of 2017 was conducted. Sequential screening at the title, abstract and full text levels were performed. In vitro studies in the English language that had reported joint strength between glass fiber posts-cement-tooth cementing with dual-curing resin cement with 3 step etch-and-rinse adhesive system or self-etch dual-curing resin cement, the influence of the surface preparation of glass fiber post before cementing and glass fiber post-cement-tooth dependence of an cement application technique were included.
Results: the search resulted in 11 articles meeting the inclusion criteria. 10 more articles were used for introduction and discussion. In those studies 225 human teeth, 60 bovine teeth, 525 glass fiber posts, 5 kinds of cements were involved.
Conclusions: significantly higher share of the authors denied a statistically significant difference between the glass fiber post-cement-tooth connection strength using dual-curing resin cement with 3 step etch-and-rinse adhesive system or using self-etch dual-curing cement. All authors unambiguously accepted that glass fiber posts surface preparation and application technique of cement into the root canal affects glass fiber post-cement-tooth strength of the joints.
Keywords: glass fiber post; push out; resin cement; bond strength; silanization; cement application technique.
9
SANTRUMPOS
SPK – stiklo pluošto kaištis
DC – dvigubo kietėjimo dervinis cementas SDC – saviėsdinantis dervinis cementas
CRR - vainikinis šaknies trečdalis (cervical root region) MRR - Vidurinis šaknies trečdalis (middle root region) ARR - Viršūninis šaknies trečdalis (apical root region)
10
ĮVADAS
D
ėl dantų ėduonies pažeidimų, traumų, nusidėvėjimo ar daugkartinio restauracijų keitimo likusių sveikų danties audinių kiekis mažėja, horizontalus klinikinio vainiko aukštis žemėja [1]. Sumažėjus danties vainiko parametrams gali iškiltipapildomų priemonių galutinės restauracijos laikomumui užtikrinti poreikis. Endodontiškai sugydytų dantų prarastiems audiniams atkūrimui rekomenduojama ir šiandien plačiai naudojama šakninių stiklo pluošto kaiščių ir galimų fiksuotų vainikėlių ant atstatytų dantų kulčių technika [2].Dešimtmečiais buvo priimtina endodotiškai gydytus dantis restauruoti lietais individualiais metaliniais kaiščiais (kultiniais įklotais). Jie suteikė keletą privalumų, tokių kaip: stabilus mechaninis vainikinės restauracijos laikomumas ir geras integralumas su gydytojo išformuotu šaknies kanalu ir šaknies kontūru, tačiau didelis lietų metalinių kaiščių elastinis modulis yra neigiama šios technikos dalis. Kuo didesnė elastinio modulio reikšmė, tuo medžiaga yra rigidiškesnė, todėl ši lietų metalinių kaiščių savybė padidina šaknies skilimo ir lūžio riziką [3]. Pastarąjį dešimtmetį sparčiai išpopuliarėjo stiklo pluošto kaiščių (SPK) panaudojimas gydytojo odontologo praktikoje. Jų estetinės savybės leidžia sukurti optimalų estetinį vaizdą protezuojant bemetalėmis restauracijomis, išvengti jų vaizdo ir dantenų patamsėjimo, kurį sukeldavo metalų lydinių junginiai [3]. Renkantis ne metalinį individualų kaištį, bet SPK – sutaupomas ne tik gydymo laikas, bet ir danties audiniai. Natūralaus dentino ir stiklo pluošto kaiščių panašus elastinis modulis leidžia tolygiau paskirstyti kramtymo krūvį ir išvengti šaknies lūžio [3,4].
Šiandien rinkoje yra gausus SPK ir jų fiksacijai skirtų medžiagų pasirinkimas. Esant indikacijoms naudoti šakninį kaištį, svarbu išsirinkti tinkamų savybių SPK pagal esamą klinikinę situaciją. SPK elastingumo, diametro, formos, paviršiaus retencijos elementų poreikį lemia restauruojamo danties ypatumai: topografinė padėtis, antagonuojantis krūvis, pavienis tai dantis ar atrama dantų eilių defektui atstatyti, danties šaknies ir kanalo parametrai, bet ir jų fiksacijai skirtas medžiagas bei panaudojimo protokolą. Ši atranka nukreipta siekiant užtikrinti restauracijos retenciją, estetiką, dantų ir SPK skilimo ir lūžio prevenciją, tačiau neapsaugo nuo SPK atsicementavimo. SPK fiksacijai galima pasirinkti iš principo vieną iš dviejų skirtingų cementavimo protokolų: naudoti vienkomponentį savaime saviėsdinantį cementą ar cementus su atskiromis ėsdinimo ir surišimo sistemomis. Tačiau ar šie skirtingų cementavimo protokolų būdai užtikriną tą pačią stiklo pluošto kaiščio-cemento-danties jungties stiprumą? 2008 metais Francesco Monticelli su bendraautoriais iškėlė galimą skirtingą SPK-danties fotoaktyvuojančių medžiagų fiksacinį efektyvumą skirtinguose danties šaknies kanalo gyliuose: viduriniame ir viršūniniame trečdaliuose – dėl polimerizuojančios
11
šviesos apsunkinto patekimo į gilesnius šaknies trečdalius [5]. SPK-cemento-dentino junginio stiprumas gali priklausyti ir nuo kaiščio paviršiaus paruošimo ir cemento įvedimo į kanalą technikos [11,13,16]. Daneshkazemi, Belwalker su bendraautoriais nurodo, kad SPK paviršiaus paruošimas prieš cementavimą sustiprina SPK-cemento-danties jungties stiprumą [11,12]. Pedreira ir kt. bendraautoriai, tyrinėdami cemento įvedimo į paruošto kanalą būdus, nurodė, kad komercinės cemento įvedimo sistemos suteikia tvirtesnę SPK-cemento jungties su dantimi stiprumą [16].
Šiuo darbu buvo siekiama padėti atsakyti į odontologo praktikoje kylančius klausimus, kurią fiksacinę medžiagą ir kurį fiksacijos būdą rinktis teisingai pasirinkto SPK įtvirtinimui: paprastesnę ar sudėtingesnę naudoti; kuris iš būdų užtikrina didesnį kaiščio-cemento-danties susijungimo tvirtumą.
Darbo tikslas: išanalizavus ir susisteminus mokslinius straipsnius, nustatyti skirtingų cementavimo protokolų: dervinio dvigubo kietėjimo su surišimo sistema ir vienkomponenčio saviėsdinančio dervinio dvigubo kietėjimo cementų; kaiščių paviršiaus paruošimo ir cemento įvedimo į danties šaknies kanalą būdų įtaką stiklo pluošto kaiščių susijungimo su dantimi stiprumui.
Uždaviniai:
1. Nustatyti stiklo pluošto kaiščių-cemento jungties tvirtumą su dantimi, cementuojant skirtingais adheziniais protokolais: dervinio dvigubo kietėjimo cementu su trijų pakopų atskirų žingsnių surišimo sistema ir vienkomponenčiu saviėsdinančio dervinio dvigubo kietėjimo cementu.
2. Nustatyti stiklo pluošto kaiščių-cemento jungties su dantimi tvirtumo priklausomybę nuo stiklo pluošto kaiščių paviršiaus paruošimo būdo.
3. Nustatyti cemento įvedimo į danties šaknies kanalą būdo įtaką stiklo pluošto kaiščių-cementų jungties tvirtumui.
12
STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI
STRATEGIJA
1. PAIEŠKOS METODAI
Sisteminės literatūros apžvalgos planavimo ir duomenų analizės bei aptarimo metu buvo laikomasi PRISMA sistemos principų (Preferred Reporting Item for Systematic Review and Meta-Analyses) metodinių nurodymų. Prieš pradedant analizę buvo paruoštas publikacijų analizės ir duomenų rinkimo protokolas, pagal kurį buvo atrenkami ir analizuojami straipsniai apie in vitro tyrimus, kuriuose buvo analizuojama skirtingų SPK cementavimo protokolų (dervinio dvigubo kietėjimo cemento su surišimo sistema ir vienkomponenčio saviėsdinančio dervinio dvigubo kietėjimo cemento), kaiščių paviršiaus paruošimo ir cemento įvedimo į danties šaknies kanalą būdų įtaka kaiščių-cemento susijungimo su dantimi stiprumui.
1.2. Straipsnių įtraukimo kriterijai
Į mokslinės literatūros sisteminę analizę buvo įtraukti paskutiniųjų 5 metų moksliniai straipsniai, kuriuose atlikti in vitro tyrimai su standartiniais SPK. Tyrimuose buvo vertinama dvigubo kietėjimo dervinio cemento su trijų žingsnių surišimo sistema ir vienkomponenčio saviėsdinančio dvigubo kietėjimo dervinio cemento SPK-cemento įtvirtinimo dantyje, SPK paviršiaus paruošimo ir cemento įvedimo į endodontiškai paruošto danties šaknies kanalą būdų įtaka SPK-cemento-danties jungties stiprumui, kuris buvo išreikštas megapaskaliais (MPa).
Tyrimuose in vitro buvo naudojami žmogaus viršutinio žandikaulio iltys, viršutinio žandikaulio centriniai kandžiai, premolariai ir jaučio dantys bei SPK.
1.3. Paieškos metodika
Mokslinių straipsnių buvo ieškoma Nacionalinėje medicinos duomenų bazėje Medline, naudojantis internetiniu tinklalapiu „Pubmed“.
Atliekant straipsnių paieškai naudotos raktažodžių kombinacijos: „glass fiber post AND resin cement AND bond strength“, „glass fiber post AND push out“, „glass fiber post AND silanization“ ir „glass fiber post AND cement application techniques“.
13
Paieškos kriterijai: in vitro tyrimai, publikacijos anglų kalba, publikuotos nuo 2012 metų vasario 15 d. iki 2017 metų vasario 15 d. Taip pat buvo tikrinami analizuotų mokslinių straipsnių literatūros šaltiniai, ieškant kriterijus atitinkančių straipsnių.
1.4. Duomenų kaupimas
Duomenys buvo kaupiami pildant iš anksto paruoštas formas, parengtas pagal Cochrane vadovėlio metodines rekomendacijas. Buvo kaupiami kiekvieno tyrimo duomenys:
Pagrindinis autorius;
Publikacijos metai;
Tyrimo tipas;
Imties dydis;
Tiriamoji medžiaga;
Matuoti kriterijai (SPK jungties stiprumas dėl: adhezinio cementavimo protokolo, SPK paviršiaus paruošimo bei cemento įvedimo į endodontiškai paruošto šaknies kanalo būdo);
Įvertinimo metodas;
14
DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
2.1. Duomenų paieškos rezultatai
Atliekant straipsnių paiešką iš viso buvo identifikuoti 355 straipsniai. Aktyvavus filtrus atrinkti 187 straipsniai. Santraukų peržiūros metu buvo atrinkti 32 straipsniai, iš kurių peržiūrėtas pilnas tekstas ir, pritaikius atrankos kriterijus, galutinei analizei buvo atrinkta 11 straipsnių. Dar 10 straipsnų panaudota šio darbo įvade ir diskusijose. Išsami literatūros atrankos procedūra pavaizduota Priede Nr. 1, jos metu sukaupti duomenys pateikti Priede Nr. 2 (lentelėse Nr. 1 – 3).
2.2. Tyrimų metodikos charakteristikos
Iš viso buvo išanalizuota 11 straipsnių. Visi iš jų [6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16] buvo in
vitro tyimai.
Cementavimo dvigubo kietėjimo su trijų žingsnių surišimo sistema ir saviėsdinančiais derviniais cementais protokolų panaudojimo įtaka SPK-cemento-danties jungties tvirtumui buvo nagrinėta 5 tyrimuose [6,7,8,9,10], SPK paviršiaus paruošimo įtaka SPK-cemento-danties jungties stiprumui buvo nagrinėjama 5 tyrimuose [11,12,13,14,15], o cemento įvedimo į šaknies kanalą būdo svarbą cementuojant SPK nagrinėjo 1 tyrimas [16]. 9 tyrimuose [6,7,8,9,10,13,14,15,16] SPK jungties su dantimi tvirtumas buvo įvertintas megapaskaliais (MPa) ir nustatytas išstūmimo testu; viename tyrime [11] – mikrotempimo testu, viename tyrime [12] – jungties tempimo testu.
Trijuose tyrimuose [6,8,13] kanalai buvo endodontiškai užplombuoti karštos gutaperčos metodika, dviejuose tyrimuose [7,16] – šaltos lateralinės kondensacijos būdu, viename tyrime [15] – vertikalios kondensacijos būdu, tačiau nenurodyta ar karštos, ar šaltos gutaperčos metodu, viename tyrime [10] kanalai nebuvo plombuoti, tik izoliuoti surišimo sistema ir derviniu kompozitu, norint išvengti cemento nutekėjimo į viršūninę šaknies dalį, bei dviejuose tyrimuose [9,13] nebuvo nurodyta kanalų plombavimo technika.
Keturiuose tyrimuose [6,7,8,15] kanalų endodontiniam plombavimui buvo naudotas dervinis šaknies kanalų sileris, tačiau gamintojo firma nurodyta nebuvo, viename [16] – kalcio hidroksido pagrindu pagamintas šaknies kanalų sileris, o trijuose straipsniuose [9,13,14] nebuvo nurodytas naudotas šaknies kanalų sileris.
2.3. Tiriamųjų populiacijos charakteristikos
Iš viso tyrimuose buvo ištirta 225 žmogaus dantys (iltys, kandžiai, prieškrūminiai), 60 jaučio dantų, tačiau dantų grupė nurodyta nebuvo. Iš viso ištirta 525 standartinių SPK. Tyrimuose
15
nebuvo nurodyta tiriamų dantų amžius. Dantys endodontiškai buvo paruošiami prieš pradedant tyrimą, t.y. į tyrimą buvo atrenkami endodontiškai negydyti dantys.
Į mokslinės literatūros sisteminę analizę įtrauktuose tyrimuose buvo atsižvelgta į tiriamų dantų ėduonies pažeidimą, vizualiai įvertinta išorinių rezorbcijos požymiai bei šaknų skylimai. Tokių pažeidimų turintys dantys į tyrimus įtraukti nebuvo.
Įtraukiant mokslinius straipsnius į sisteminę mokslinės literatūros analizę nebuvo atsižvelgta į naudojamų dervinių cementų gamintoją, SPK dydį, diametrą, elastingumą bei gamintoją, į endodontinio užpildo rūšį ir kanalų plombavimo metodiką.
2.4. Autorių pateiktų rezultatų apžvalga
Lentelės su autorių gautais rezultatais pateiktos prieduose Nr. 2 – 5: SPK-cemento danties jungties stiprumo vidurkiai skirtinguose šaknies kanalo trečdaliuose arba šios jungties stiprumo rodmenys bendrai visame paruošto kanalo ilgyje yra pateikti su standartiniu nuokrypiu (±), išreikšti megapaskaliais (MPa).
2.5.1. Skirtingų adhezinio stiklo pluošto kaiščių cementavimo protokolų įtaka
stiklo pluošto kaiščių jungties tvirtumui
Camilo Andres Pulido ir bendraautorių tyrime [6] buvo tirta SPK-cemento jungties stiprumas su dantimi, cementuojant skirtingais adheziniais protokolais. Į tyrimą buvo įtraukti 30 viršutinio žandikaulio iltys, kurios atsitiktiniu būdu buvo padalintos į dvi grupes (n=15): pirmoje grupėje buvo cementuojama dvigubo kietėjimo derviniu cementu su trijų žingsnių surišimo sistema (Relyx ARC; 3M ESPE), o antroje - vienkomponenčiu saviėsdinančiu dvigubo kietėjimo derviniu cementu (RelyX U200; 3M ESPE). Supjaustyti dantų segmentai buvo tiriami suformuoto SPK-cemento junginio kanale išstūmimo testu. Duomenys nurodyti vidutinėmis reikšmėmis (MPa) su standartine paklaida (Žr. priedą Nr. 3). Didžiausios SPK-cemento jungties reikšmės buvo nustatytos pirmos grupės dantų vainikiniame šaknies trečdalyje 88,2 ± 3,4 MPa. Tos pačios grupės dantų viršūniniame šaknies trečdalyje SPK-cemento jungties stiprumas buvo mažesnis (86,7 ± 1,8 MPa). Antroje grupėje nebuvo rastas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp SPK-cemento jungties stiprumo vainikiniame ir viršūniniame šaknies trečdaliuose (atitinkamai 61,5 ± 7,6 MPa ir 50,3 ± 8,8 MPa). Abu tirti cementai savo grupėse nurodė statistiškai panašias reikšmes tirtuose šaknies trečdaliuose.
16
Daniele M da Silveira – Pedrosa ir kitų atliktame tyrime [7] buvo tirta SPK-cemento jungties stiprumas su dantimi, cementuojant skirtingais adheziniais protokolais. Į tyrimą buvo įtraukti 20 vienašaknių ilčių, kurios atstitiktinai buvo padalintos į dvi grupes: pirmoje grupėje buvo cementuojama dvigubo kietėjimo derviniu cementu su trijų žingsnių surišimo sistema (Relyx ARC; 3M ESPE), o antroje – vienkomponenčiu saviėsdinančiu dvigubo kietėjimo derviniu cementu (RelyX U100; 3M ESPE). Supjaustyti dantų segmentai buvo tiriami suformuoto SPK-cemento junginio kanale išstūmimo testu. Duomenys nurodyti vidutinėmis reikšmėmis (MPa) su standartine paklaida (Žr. priedą Nr. 3). Abiejose grupėse vainikiniame (pirma grupė: 6.59 ± 1.03 MPa, antra: 7.48 ± 1.28 MPa) ir viduriniame (pirma grupė: 6.09 ± 1.08 MPa, antra: šaknies trečdaliuose reikšmės buvo statistiškai reikšmingai mažesnės nei viršūninėje dalyje (pirma grupė: 5.18 ±0.93 MPa, antra: 7.02 ± 0.81 MPa). Antros grupės reikšmių vidurkiai (7.37 ± 1.13 MPa) buvo didesni, tačiau statistiško reikšmingumo nenustatyta, lyginant su pirma grupe (6.46 ± 1.38 MPa).
MT Durski ir bendraautorių tyrime [8] taip pat buvo tiriama SPK-cemento jungties su dantimi stiprumas, cementuojant skirtingais adheziniais protokolais. Į tyrimą buvo įtraukti 20 prieškrūminių dantų, kurie atstitiktinai buvo padalinti į dvi grupes: pirmoje grupėje buvo cementuojama dvigubo kietėjimo derviniu cementu su trijų žingsnių surišimo sistema (Relyx ARC), o antroje – vienkomponenčiu saviėsdinančiu dvigubo kietėjimo derviniu cementu (RelyX Unicem). Supjaustyti dantų segmentai buvo tiriami suformuoto SPK-cemento junginio kanale išstūmimo testu. Duomenys nurodyti vidutinėmis reikšmėmis (MPa) su standartine paklaida (Žr. priedą Nr. 3). Antroje grupėje nustatytos reikšmės buvo statistiškai reikšmingai didesnės nei pirmoje grupėje ???. Abiejose grupėse vainikiniame šaknies trečdalio reikšmės (pirma grupė: 11.13 ± 2.40 MPa, antra: 18.66 ± 2.01 MPa) buvo statistiškai reikšmingai didesnės nei likusiuose: viduriniame (pirma grupė: 8.24 ± 1.70 MPa, antra: 14.97 ± 1.94 MPa) ir viršūniniame (pirma grupė: 5.85 ± 1.53 MPa, antra: 9.42 ± 1.21 MPa).
Daniele Meira Conde ir kitų atliktame tyrime [9] buvo tiriama SPK-cemento jungties su dantimi stiprumas, cementuojant skirtingais adheziniais protokolais. Tyrime įtraukta 20 jaučio dantų, kurie buvo atstitiktinai padalinti į dvi grupes: pirmoje grupėje buvo cementuojama dvigubo kietėjimo derviniu cementu su trijų žingsnių surišimimo sistema (Relyx ARC), o antroje – vienkomponenčiu saviėsdinančiu dvigubo kietėjimo derviniu cementu (RelyX U200). Dantų segmentai supjaustyti ir tirti suformuoto SPK-cemento junginio kanale išstūmimo testu. Duomenys nurodyti vidutinėmis reikšmėmis (MPa) su standartine paklaida (Žr. priedą Nr. 3). Antros grupės vainikinės ir vidurinės šaknies dalyje rodikliai buvo žemesni, tačiau viršūninėje dalyje - didesni (pirma grupė: 12.2 ± 2.5 MPa, antra grupė: 13.2 ± 4.5 MPa). Pirmos grupės skirtingų šaknų trečdalių rodikliai tarpusavyje statistiškai reikšmingai skyrėsi, tačiau antroje grupėje to pastebėta nebuvo.
17
Cesar Dalmolin Bergoli ir bendraautorių tyrime [10] buvo tirtas SPK-cemento jungties su dantimi stiprumas stiprumas, cementuojant skirtingais adheziniais protokolais. Tyrime įtraukta 20 jaučio dantų, kuriuos atstitiktinai suskirsčius sudarytos dvi grupės: pirmoje grupėje buvo cementuojama dvigubo kietėjimo derviniu cementu su trijų žingsnių surišimimo sistema (Relyx ARC), o antroje – vienkomponenčiu saviėsdinančiu dvigubo kietėjimo derviniu cementu (RelyX U100). Dantų segmentai supjaustyti ir tirti suformuoto SPK-cemento junginio kanale išstūmimo testu. Duomenys nurodyti vidutinėmis reikšmėmis (MPa) su standartine paklaida (Žr. priedą Nr. 3). Pirmos (9.6 ± 1.0 MPa) ir antros (10.0 ± 3.1 MPa) grupės rodikliai yra statistiškai panašūs tarpusavyje.
2.5.2. Stiklo pluošto kaiščių paviršiaus silanizavimo įtaka stiklo pluošto kaiščio
jungties tvirtumui
Alireza Daneshkazemi ir kitų autorių tyrime [11] buvo tiriama SPK paviršiaus paruošimo įtaka SPK-cemento jungties tvirtumui. Į tyrimą įtraukta 140 SPK, kurie buvo suskirstyti į 10 grupių (n=14): kontrolinė (C), 1 min. silanizavimas (S), 1 min. aplikavimas su 30 proc. vandenilio peroksidu (H2O2) (H1), 1 min. silanizavimo + 1 min. 30 proc. H2O2 (H1S), 5 min. 30 proc. H2O2 (HS), 5 min. 30 proc. H2O2 + 1 min. silanizavimas (H5S), 1 min. veikimas su 35 proc. fosforo rūgštimi (P1), 1 min. veikimas su 35 proc. fosforo rūgštimi + 1 min. silanizavimas (P1S), 5 min. veikimas 35 proc. fosforo rūgštimi (P5), 5 min. veikimas 35 proc. fosforo rūgštimi + silanizavimas (P5S). SPK jungties tvirtumas nustatytas suformuoto SPK-cemento junginio mikrotempimo testu. Duomenys nurodyti vidutinėmis reikšmėmis (MPa) su standartine paklaida (Žr. priedą Nr. 4). Stipriausia suformuoto SPK-cemento junginio kanale jungtis su dantimi nustatyta P5S grupėje 23,8 ± 3,3 MPa. Grupės S šis rodiklis (23,7± 3,8 Mpa) buvo statistiškai didesnis nei grupės C tas pats rodiklis (16,8 ± 3,3 MPa).
Vaibhavi Ramkrishna Belwalkar ir bendraautorių tyrime [12] buvo tirta SPK paviršiaus paruošimo įtaka SPK-cemento junginio tvirtumui. Į tyrimą buvo įtraukti 100 SPK, kurie buvo padalinti į 4 grupes (n=25): pirma grupė buvo silanizuojama 60 s, antra grupė veikiama 20 proc. kalio permanganatu + 60 s silanizavimas, trečia grupė 60 s veikiama 4 proc. vandenilio fluorido rūgštimi + 60 s silanizavimas, ketvirta grupė 20 min. veikimas 10 proc. vandenilio peroksidu + 60 s silanizavimas. Jungties tempimo testu buvo nustatytas SPK-cemento junginio tvirtumas. Duomenys nurodyti vidutinėmis reikšmėmis (MPa) su standartine paklaida (Žr. priedą Nr. 4). Pirmos grupės rodmenys buvo statistiškai mažiausi (16,42 ± 0,89 MPa) lyginant su kitomis grupėmis. Antros grupės rodmenys buvo didžiausi bei skyrėsi statistiškai reikšmingai (27,23 ± 2,22 MPa) lyginant su trečia ir
18
ketvirta grupėmis. Trečios grupės rodmenys (21,78 ± 0,81 MPa) buvo didesni nei ketvirtos grupės (19,04 ± 1,07 MPa) bei statistiškai reikšmingai skyrėsi tarpusavyje.
Fernanda Weingartner Machado ir kitų autorių tyrime [13] buvo tiriama SPK paviršiaus paruošimo įtaka SPK-cemento jungties tvirtumui. 20 jaučio priekinių dantų buvo suskirstyta į 4 grupes: I – kontrolinė grupė, II – silanizavimas, III – silanizavimas + adhezyvas, IV – adhezyvas. SPK-cemento junginio kanale su dantimi jungties tvirtumas nustatytas išstūmimo testo pagalba. Duomenys nurodyti vidutinėmis reikšmėmis (MPa) su standartine paklaida (Žr. priedą Nr. 4). Grupėje, kurioje buvo silanizuojama ir aplikuojama adhezyvu, užfiksuotas didžiausias rodiklis (6.6 ± 3.0 MPa), o kontrolinėje grupėje – mažiausias (4.8 ± 1.8 MPa).
Amr M. Elnaghy ir bendraautorių tyrime [14] buvo ištirta SPK paviršiaus paruošimo įtaka SPK-cemento jungties tvirtumui. Į tyrimą buvo įtraukta 75 vienašakniai dantys (apatiniai prieškrūminiai, iltys ir viršutiniai kandžiai), kurie buvo suskirstyti į 5 grupes (n=15): kontrolinė grupė (C), 60 s silanizavimas (S), oro dalelių abrazija (AP), 9 proc. vandenilio fluorido rūgšties veikimas 1 min. (HF), dichlormetano rūgšties (rūgšties koncentracija straipsnyje nenurodyta) veikimas 10 min. (M10). SPK-cemento jungties tvirtumas su dantimi nustatytas mikro išstūmimo testo pagalba. Duomenys nurodyti vidutinėmis reikšmėmis (MPa) su standartine paklaida (Žr. priedą Nr. 4). M10 grupėje pasiekti rezultatai statistiškai reikšmingai skiriasi nuo kitų grupių. HF grupės rodiklis statistiškai reikšmingai mažesnis nei kontrolinės grupės. Tarp C ir S grupių nėra statistiškai reikšmingo skirtumo. Vainikiniame šaknies trečdalyje visose grupėse užfiksuotos stipriausios SPK-cemento jungtys su dantimi (rezultatus žr. priede Nr. 4).
Ramin Mosharraf ir kitų autorių tyrime [15] buvo tiriama SPK paviršiaus paruošimo įtaka SPK-cemento jungties tvirtumui. 40 centrinių kandžių buvo padalinti į keturias grupes (n=10): I – ėsdinimas 20 proc. vandenilio peroksido (H2O2) rūgštimi + silanizavimas, II – oro dalelių abrazija + silanizavimas, III – silanizavimas, IV – kontrolinė grupė. Duomenys nurodyti vidutinėmis reikšmėmis (MPa) su standartine paklaida (Žr. priedą Nr. 4). Ėsdinimas 20 proc. vandenilio peroksido (H2O2) rūgštimi + silanizavimas parodė aukščiausią rezultatą, ypatingai vainikiniame šaknies trečdalyje (21.54 ± 8.28 MPa) ir ši grupė statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo kitų grupių (Post Hoc Tukey testas) [15]. Mažiausias rodmuo, t. y. silpniausia jungtis, buvo užfiksuotas kontrolinėje grupėje viršūniniame šaknies trečdalyje (5.59 ± 2.16 MPa).
19
2.5.3. Cemento įvedimo į endodontiškai paruošto šaknies kanalo būdo įtaka
stiklo pluošto jungties tvirtumui
Ana Paula Ribeiro do Vale Pedreira ir bendraautorių tyrime [16] buvo tiriama SPK-cemento jungties su dantimi tvirtumo priklausomybė nuo SPK-cemento įvedimo į šaknies kanalą būdo. Į tyrimą buvo įtraukta 40 prieškrūminių dantų, kurie buvo suskirstyti į keturias grupes pagal cementavimui naudojamą cementą (n=10): pirma grupė – saviėsdinantis dvigubo kietėjimo dervinis cementas RelyX U200 (U200), antra grupė – saviėsdinantis dvigubo kietėjimo dervinis cementas
Clearfil SA Cement (CSA), trečia grupė – saviėsdinantis dvigubo kietėjimo dervinis cementas MaxCem Elite (MAX), ketvirta grupė – dvigubo kietėjimo dervinis cementas RelyX ARC (ARC).
Grupės buvo suskirstytos į pogrūpius: A – cementas į kanalą buvo įvedamas pagal gamintojo nurodymus, B – cementas į kanalą buvo įvedamas komercine cemento įvedimo sistema (E/Z Syringe su vienkartiniu vamzdeliu ir kištuko sistema AccuDose Low Viscosity, Centrix, Shelton, CT, USA). Supjaustytuose dantų segmentuose buvo tiriama suformuoto SPK-cemento junginio kanale tvirtumas išstūmimo testu. Duomenys nurodyti vidutinėmis reikšmėmis (MPa) su standartine paklaida (Žr. priede Nr. 5). Stebimas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp fiksuojančios SPK medžiagos ir jos įvedimo į kanalą būdo ir SPK-cemento junginio išlikimo. CSA cementas, įvestas su Centrix švirkštu, leido užfiksuoti statistiškai reikšmingą skirtumą SPK-cemento jungties lyginant su rezultatais, vedant cementą pagal gamintojo nurodymus. ARC cementas parodė statistiškai reikšmingai žemesnį rezultatą (silpnesnę SPK-cemento su dantimi jungtį) lyginant su kitais cementais.
20
REZULTATŲ APTARIMAS
3.1. Pagrindiniai rezultatai, jų reikšmės ir interpretacijos
Remiantis nagrinėtų straipsnių medžiaga ir tyrimų rezultatais, galima teigti, kad reikšmingo skirtumo tarp dervinio dvigubo kietėjimo su trijų žingsnių surišimo sistema ir vienkomponenčio saviėsdinančio dervinio dvigubo kietėjimo cementų nėra. Akivaizdu tai, kad silpniausia SPK adhezijos su danties audiniais vieta yra šaknies kanalo viršūninė dalis.
Korektiškas savo, kaip gydytojo odontologo, darbo įgūdžių ir klinikinės situacijos įvertinimas gali ženkliai pagerinti cementuojamų SPK išliekamumą. Esant sunkioms sąlygoms, kuomet sudėtinga darbo lauke išlaikyti sausumą, geriau rinktis mažiau klinikinių etapų reikalaujantį vinekomponentį saviėsdinantį dervinį dvigubo kietėjimo cementą. Tokiu būdu pagreitėja darbas, rizika užteršti darbo lauką mažėja, todėl tikimybė darbą užbaigti sėkmingumai – didėja.
Kalbant apie SPK ilgaamžiškumą, būtina pabrėžti, kad chemomechaninis SPK paruošimas prieš cementuojant kaištį yra rekomenduotinas. Silanas, kaip medžiaga, neužtikrina statistiškai reikšmingai didesnį SPK-cemento jungties tvirtumą su danties audiniais [17]. Silanas yra efektyvus sąveikaudamas kartu su kitomis medžiagomis. Kaip tyrimai parodė, silanizavimas buvo efektyviausias kartu su surišimo medžiaga, 20 proc. kalio permanganatu, tačiau galima teigti, jog trūksta tyrimų, kurie leistų įvertinti medžiagų, plačiai naudojamų odontologų kabinetuose, sąveiką su silanu.
Cemento įvedimo į endodotiškai paruošto kanalą būdas taip pat gali būti jautri sąlyga SPK ilgaamžiškumui. Tyrimai rodo, kad tam skirtos sistemos padeda cementą ertmėje paskirstyti geriau, todėl išlieka mažesnė tikimybė oro tarpų susidarymui, dėl to SPK-cemento jungtis su danties audiniais susidaro tvirtesnė.
Taigi, kiekviename klinikiniame etape eliminuojant kuo daugiau faktorių, galinčių pakenkti restauracijos sėkmei, galima prailginti SPK ilgaamžiškumą ir išvengti jų atsicementavimo kartu su fiksuota vainikine restauracija, jeigu ji yra.
3.2. Sisteminės apžvalgos trūkumai
Taikant SPK gydyme įtakos jo sėkmei gali turėti ir gydytojo patirtis, ir manualiniai įgūdžiai. Taip pat šioje mokslinės literatūros sisteminėje apžvalgoje, dėl nedidelio klinikinių tyrimų
21
su SPK, buvo remtasi tik in vitro tyrimais, kurie gali būti naudojami tik protokolų gairių sudaryme, bet įrodymų nepakanka, kad jais būtų galima vadovautis klinikiniame darbe, kol nėra gilesnių studijų. Įvertinus šiuos duomenis, galima teigti, kad šios sisteminės apžvalgos rezultatai yra tik vidutinio reikšmingumo. Dėl nagrinėtuose tyrimuose naudotų metodikų skirtumų: neatsižvelgta į naudotų medžiagų vienodumą (cementų ir SPK rūšis, endodontinio užpildo peveikį), tiriamosios medžiagos skirtumus; negalima pasiekti aukšto reikšmingumo palyginimo ir apibendrinimo užsibrėžtu tikslu.
22
DISKUSIJA
Šios sisteminės mokslinės literatūros apžvalgos tikslas – nustatyti stiklo pluošto kaiščių skirtingų cementavimo protokolų, kaiščių paviršiaus paruošimo ir cemento įvedimo į danties šaknies kanalą būdų įtaką kaiščių susijungimo su dantimi stiprumui.
Daugelyje atrinktų ir išanalizuotų autorių studijose SPK-cemento jungties tvirtumui nustatyti buvo naudojamas suformuoto SPK-cemento junginio išstūmimo testas. Šis testas paremtas susidarančiomis stresinėmis jėgomis danties perpjautame segmente, kurios taip pat susidaro ir klinikinėmis sąlygomis [18]. Testo metu sudaromi lygiagretūs SPK-cemento su dantimi jungties lūžiai, todėl išstūmimo testas yra geresnis metodas jungties stiprumui nustatyti nei įprasti testai (tempimo, mikrotempimo ir kirtimo) bei leidžia ištirti stresinių jėgų dydį skirtinguose šaknies trečdaliuose [18]. Nors šis metodas yra aukšto jautrumo ir suteikia artimus klinikinėje situacijoje gaunamus rezultatus, rezultatams turi įtakos: dentino tubulių išsidėstymas danties šaknyje (ypatingai viršūninėje šaknies dalyje), lipnusis sluoksnis, šaknies kanalo morfologija ir aukštas C-faktoriaus rodiklis, apsunkintas instrumentų ir šviesos patekimas, vedant cementą į kanalą ir kietinant jame [19]. Statistiškai reikšmingus skirtumus tarp SPK-cemento jungties stiprumo viršūniniame ir vainikiniame šaknies kanalo trečdaliuose galima paaiškinti tuo, kad leidžiantis danties šaknimi viršūnės kryptimi mažėja dentino tubulių skaičius, todėl surišimo sistemos efektyvumas mažėja [20]. Taip pat negalima pamiršti ir šviesos patekimo faktoriaus, kuris neužtikrina tolygaus dervinio cemento sukietėjimo visos šaknies atžvilgiu [20].
Prado ir kitų bendraautorių tyrime buvo pastebėta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp cemento storio tarp SPK ir danties audinių ir jungties stiprumo [19]. Jų tyrime buvo užfiksuotos SPK-cemento jungties su dantimi mažiausios reikšmės (7,68 ± 6,14 MPa), kuomet buvo didžiausias cemento storis (248.78 𝜇m), bei didžiausios reikšmės (14,62 ± 5,15 MPa), kai buvo cemento sluoksnis ne ploniausio (110.16 𝜇m), o vidutinio storio (185.92 𝜇m) [18]. Aksornmuang ir kiti šiuos rezultatus aiškina tuo, kad esant pernelyg plonam cemento sluoksniui išauga C-faktoriaus įtaka SPK-cemento su dantimi jungties stiprumui [20].
Skupien ir kt. autorių sisteminėje apžvalgoje, stiklo pluošto kaiščio paviršiaus paruošimas prieš cementavimą beveik visose jų įtrauktose studijose turėjo įtakos SPK-cemento jungties su dantimi stiprumui, todėl šis paruošimas turėtų būti laikomas kaip privalomas klinikinis etapas, tačiau, kad tai turėtų svaresnį mokslinį pagrindimą, būtini tolimesni klinikiniai tyrimai. In
vitro tyrimų rezultatai ir išvados padės tokių tyrimų tąsai, nes šie duomenys reikalingi in vivo tyrimų
23
IŠVADOS
1. Pagal tirtų straipsnių duomenis, lyginant stiklo pluošto kaiščių-cemento jungties stiprumą su dantimi, cementuojant stiklo pluošto kaiščius derviniais dvigubo kietėjimo su trijų žingsnių surišimo sistema ir vienkomponenčiais saviėsdinančiais derviniais dvigubo kietėjimo cementais, rezultatai buvo nevienodi – vieni autoriai teigė, kad statistiškai reikšmingas skirtumas yra, kiti tai neigia. Todėl teigti, kad vienas iš šių adhezinio cementavimo protokolų yra sėkmingesnis stipresnės fiksacijos požiūriu teigti negalima. Esant sunkioms sąlygoms, kuomet sudėtinga darbo lauke išlaikyti sausumą, geriau rinktis mažiau klinikinių etapų reikalaujantį vienkomponentį saviėsdinantį dervinį dvigubo kietėjimo cementą. Tokiu būdu pagreitėja darbas, rizika užteršti darbo lauką mažėja, todėl tikimybė darbą užbaigti sėkmingumai – didėja.
2. Remiantis reikšmingos daugumos tirtų straipsnių medžiaga, galima teigti, kad silanas nesuteikia statistiškai reikšmingai tvirtesnės stiklo pluošto-cemento jungties su danties audiniais. Jo sąveikia su kitomis medžiagomis yra statistiškai reikšminga stiklo pluošto kaiščių jungties su cementu stiprumui padidinti. Todėl klinikoje silano panaudojimas su kitomis medžiagomis rekomenduotinas, tačiau tam reikalingi tolimesni tyrimai.
3. Kuo tikslesnis cemento sumaišymas ir cemento į paruoštą endodontinį kanalą įvedimas, panaudojant tam skirtas pritaikytas sistemas, padeda tiksliau paskirstyti cementą kanale ir sumažina likusio oro tarpų susidarymo tikimybę, todėl užtikrinama tvirtesnė stiklo pluošto kaiščio-cemento jungtis su danties audiniais.
24
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Esant sausam darbiniam laukui stiklo pluošto kaiščių-cemento fiksacijai galima rinktis cementavimą tiek derviniais dvigubo kietėjimo su trijų žingsnių surišimo sistema cementais, tiek vienkomponenčiais saviėsdinančiais derviniais dvigubo kietėjimo cementais.
2. Esant apsunkintai darbinio lauko sausumo kontrolei, galima rinktis vienkomponentį stiklo pluoštų cementavimo protokolą dėl galimybės sutrumpinti darbo laiką ir tuo būdu lengviau išlaikyti sausą ir švarų darbinį lauką.
3. Prieš stiklo pluošto fiksaciją, siekiant sustiprinti ir išsaugoti pluošto skaidulų tarpusavio jungties tvirtumą, galima rekomenduoti jo paviršių silanizuoti.
4. Tiksliam cemento sumaišymui ir tolygiam jo paskirstymui danties šaknies kanale galima rekomenduoti panaudoti specialias sukurtas cemento sumaišymo ir į kanalą įvedimo sistemas.
25
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Lamichhane A, Xu C, Zhang F. Dental fiber-post resin base material: a review. The Journal of Advanced Prosthodontics. 2014;6(1):60.
2. Muttlib, N. A. A., Azman, A. N. P., Tong Seng, Y., Alawi, R., & Ariffin, Z. (2016). Intracanal Adaptation of a Fiber Reinforced Post System as Compared to a Cast Post-and-Core. Acta Stomatologica Croatica, 50(4), 329–336.
3. Rodrigues R, Sampaio C, Pacheco R, Pascon F, Puppin-Rontani R, Giannini M. Influence of adhesive cementation systems on the bond strength of relined fiber posts to root dentin. The Journal of Prosthetic Dentistry. 2017.
4. Figueiredo F, Martins-Filho P, Faria-e-Silva A. Do Metal Post–retained Restorations Result in More Root Fractures than Fiber Post–retained Restorations? A Systematic Review and Meta-analysis. Journal of Endodontics. 2015;41(3):309-316.
5. Monticelli, F., Ferrari, M., & Toledano, M. (2008). Cement system and surface treatment selection for fiber post luting. Medicina Oral, Patologia Oral Y Cirugia Bucal, 13(3), 214– 221.
6. Pulido C, de Oliveira Franco A, Gomes G, Bittencourt B, Kalinowski H, Gomes J et al. An in situ evaluation of the polymerization shrinkage, degree of conversion, and bond strength of resin cements used for luting fiber posts. The Journal of Prosthetic Dentistry.
2016;116(4):570-576.
7. Silveira-Pedrosa D, Martins L, Sinhoreti M, Correr-Sobrinho L, Sousa-Neto M, Costa Junior E et al. Push-out Bond Strength of Glass Fiber Posts Cemented in Weakened Roots with Different Luting Agents. The Journal of Contemporary Dental Practice. 2016;17:119-124. 8. Durski M, Metz M, Thompson J, Mascarenhas A, Crim G, Vieira S et al. Push-Out Bond
Strength Evaluation of Glass Fiber Posts With Different Resin Cements and Application Techniques. Operative Dentistry. 2016;41(1):103-110.
9. Conde D, Rodrigues V, Carvalho Souza S, Oliveira Bauer J, Bramante F, Linares Lima S et al. Influence of Relining Post on the Bond Strength of Resin Cements. The Journal of Contemporary Dental Practice. 2015;16:559-564.
10. Bergoli CD, Amaral M, Boaro LC, Braga RR, Valandro LF. Fiber post cementation strategies: effect of mechanical cycling on push-out bond strength and cement polymerization stress. J Adhes Dent. 2012 Aug;14(5):471-8.
11. Daneshkazemi A, Davari A, Askari N, Kaveh M. Effect of different fiber post surface treatments on microtensile bond strength to composite resin. J Prosthet Dent. 2016 Dec;116(6):896-901.
26
12. Belwalkar VR, Gade J, Mankar NP. Comparison of the effect of shear bond strength with silane and other three chemical presurface treatments of a glass fiber-reinforced post on adhesion with a resin-based luting agent: An in vitro study. Contemp Clin Dent 2016;7:193-7.
13. Machado FW, Bossardi M, Ramos Tdos S, Valente LL, Münchow EA, Piva E. Application of resin adhesive on the surface of a silanized glass fiber-reinforced post and its effect on the retention to root dentin. J Endod. 2015 Jan;41(1):106-10.
14. Elnaghy AM, Elsaka SE. Effect of surface treatments on the flexural properties and adhesion of glass fiber-reinforced composite post to self-adhesive luting agent and radicular dentin. Odontology. 2016 Jan;104(1):60-7.
15. Mosharraf R, Ranjbarian P. Effects of post surface conditioning before silanization on bond strength between fiber post and resin cement. J Adv Prosthodont. 2013 May;5(2):126-32. 16. Pedreira A, D'Alpino P, Pereira P, Chaves S, Wang L, Hilgert L et al. Effects of the application
techniques of self-adhesive resin cements on the interfacial integrity and bond strength of fiber posts to dentin. Journal of Applied Oral Science. 2016;24(5):437-446.
17. Liu C, Liu H, Qian YT, Zhu S, Zhao SQ. The influence of four dual-cure resin cements and surface treatment selection to bond strength of fiber post. Int J Oral Sci. 2014 Mar;6(1):56-60.
18. Ok E, Uysal B, Ertas H, Kucukyilmaz E. Push-out bond strength of different mineral trioxide aggregates. European Journal of Dentistry. 2014;8(3):348.
19. Prado, N. A. S., Ferreira, R. D. S., Maurício, M. H. D. P., Paciornik, S., & Miranda, M. S. De. (2016). Influence of the cement film thickness on the push-out bond strength of glass fiber posts cemented in human root canals. International Journal of Dentistry, 2016(1).
20. J. Aksornmuang, M. Nakajima, P. Senawongse, and J. Tagami. Effects of C-factor and resin volume on the bonding to root canal with and without fibre post insertion. Journal of Dentistry. 2011:6;422–429.
21. Skupien, J. A., Sarkis-Onofre, R., Cenci, M. S., Moraes, R. R. De, & Pereira-Cenci, T. (2015). A systematic review of factors associated with the retention of glass fiber posts. Brazilian Oral Research, 29(1), 1–8.
27
PRIEDAS Nr. 1
Paveikslas Nr. 1. Straipsnių atrankos procedūra.
Atlikus straipsnių paiešką identifikuoti straipsniai (n=355):
Pateikti straipsniai (n=187)
Pašalinti straipsniai - Netinkamas pavadinimas (n=89) - Netinkamas turinys (n=66)
Straipsniai, tinkami tolimesnei atrankai (n=32)
Pašalinti straipsniai
- Straipsniai, kuriuose vertinamas tik viena cemento rūšis (n=4)
- Straipsniai, kuriuose vertinami anatomiškai pritaikyti SPK (n=6) - Dublikatai (n=7)
- Literatūros apžvalga (n=4) Straipsniai, pasirinkti pagal tinkamumą
(n=11)
Visi įtraukti straipsniai (n=11)
Ident
ifi
ka
v
im
a
s
A
tr
a
nk
a
Ti
nk
a
m
um
a
s
Įtr
auki
m
as
Aktyvuoti filtrai:- Straipsniai senesni nei 5 metai (n=168)
28
PRIEDAS Nr. 2
Autorius Metai Tiriamųjų skaičius Studijų rūšis Tyriamoji medžiaga Matuoti kriterijai Įvertinimo metodai Rezultatai
Pulido CA et al. 2016 30 in vitro V/ž iltys
SPK-cemento jungties stiprumas,
MPa Išstūmimo testas
DC CRR: 88.2±3.4 ARR: 86.7±1.8 SDC CRR: 61.5±7.6 ARR: 50.3±8.8 da Silveira-Pedrosa DM et
al. 2016 20 in vitro V/ž iltys
SPK-cemento jungties stiprumas,
MPa Išstūmimo testas
DC CRR: 6.59±1.03 MRR: 6.09±1.08 ARR: 5.18±0.93 SDC CRR: 7.48±1.28 MRR: 7.60±1.28 ARR: 7.02±0.81
29 Durski MT et al. 2015 20 in vitro Prieškrūminiai dantys
SPK-cemento jungties stiprumas,
MPa Išstūmimo testas
DC CRR: 11.13±2.40 MRR: 8.24±1.70 ARR: 5.85±1.53 SDC CRR: 18.66±2.01 MRR: 14.97±1.94 ARR: 9.42±1.21
Conde DM et al. 2015 20 in vitro Jaučio
SPK-cemento jungties stiprumas,
MPa Išstūmimo testas
DC CRR: 18.6±3.4 MRR: 15.9±2.5 ARR: 12.2±2.5 SDC CRR: 15.7±3.8 MRR: 14.3±5.2 ARR: 13.2±4.5
Bergoli CD et al. 2012 20 in vitro Jaučio
SPK-cemento jungties stiprumas,
MPa Išstūmimo testas
DC: 9.6 ± 1.0 SDC: 10.0 ± 3.1
30 Daneshkazemi A et al. 2016 140 in vitro SPK SPK-cemento jungties stiprumas po paviršiaus paruošimo
cementavimui, MPa Mikrotempimo
Žr. Priedą Nr. 4
Belwalkar et al. 2016 100 in vitro SPK
SPK-cemento jungties stiprumas po paviršiaus paruošimo
cementavimui, MPa Jungties tempimo
Žr. Priedą Nr. 4
Machado et al. 2014 20 in vitro Jaučio dantys
SPK-cemento jungties stiprumas po paviršiaus paruošimo
cementavimui, MPa Išstūmimo
Žr. Priedą Nr. 4
Elnaghy et al. 2014 75 in vitro
Vienašakniai (a/ž prieškrūminiai, iltys ir v/ž kandžiai) SPK-cemento jungties stiprumas po paviršiaus paruošimo
cementavimui, MPa Išstūmimo
Žr. Priedą Nr. 4
Mosharraf et al. 2013 40 in vitro Centriniai kandžiai
SPK-cemento jungties stiprumas po paviršiaus paruošimo
cementavimui, MPa Išstūmimo
Žr. Priedą Nr. 4
31 Pedreira et al. 2016 40 In vitro Prieškrūminiai dantys
SPK-cemento jungties stiprumo priklausomybė nuo cemento įvedimo
technikos, MPa Išstūmimo
Žr. Priedą Nr 5
32
PRIEDAS Nr. 3
Pagrindinis autorius Tiriamųjų grupė Šaknies trečdalis Vidurkis
Vainikinis Vidurinis Viršūninis
Pulido Pirma grupė 88,2 ± 3,4 86,7 ± 1,8
Antra grupė 61,5 ± 7,6 50,3 ± 8,8
Daniele M da Silveira – Pedrosa
Pirma grupė 6.59 ± 1.03 6.09 ± 1.08 5.18 ±0.93 6.46 ± 1.38
Antra grupė 7.48 ± 1.28 7.60 ± 1.28 7.02 ± 0.81 7.37 ± 1.13
MT Durski Pirma grupė 11.13 ± 2.40 8.24 ± 1.70 5.85 ± 1.53
Antra grupė 18.66 ± 2.01 14.97 ± 1.94 9.42 ± 1.21
Daniele Meira Conde Pirma grupė 18.6 ± 3.4 15.9 ± 2.5 12.2 ± 2.5 15.5 ± 3.8
Antra grupė 15.7 ± 3.8 14.3 ± 5.2 13.2 ± 4.5 14.4 ± 4.5
Cesar Dalmolin Bergoli Pirma grupė 9.6 ± 1.0
33
PRIEDAS Nr. 4
Pagrindinis autorius Grupė Paviršiaus apdorojimas Šaknies trečdalis Vidurkis Vainikinis Vidurinis Viršūninis
Alireza Daneshkazemi C Kontrolinė grupė 16.8 ± 3.3 S 1 min. silanizavimas 23.7 ± 3.8 H1 1 min. 30% H2O2 20.7 ± 3.7
H1S 1 min. 30% H2O2 + 1 min. silanizavimas 21.9 ± 3.6
H5 5 min. 30% H2O2 19.6 ± 2.8
H5S 5 min. 30% H2O2 + 1 min. silanizavimas 21.6 ± 1.5
P1 1 min. 35% fosforo rūgštis 19.4 ± 3.5
P1S 1 min. 35% fosforo rūgštis + 1 min. silanizavimas 22.0 ± 2.7
P5 5 min. 35% fosforo rūgštis 21.1 ± 3.2
P5S 5 min. 35% fosforo rūgštis + 1 min. silanizavimas 23.8 ± 3.3
Vaibhavi Ramkrishna Belwalkar
Pirma 60 s silanizavimas
16.42 ± 0.89 Antra 20% kalio permanganatas + 60 s silanizavimas 27.23 ± 2.22 Trečia 60 s 4% vandenilio fluorido rūgštis + 60 s silanizavimas 27.78 ± 0.81 Ketvirta 20 min. 10% H2O2 + 60 s silanizavimas 19.04 ± 1.07 Fernanda Weingartner Machado I Kontrolinė grupė 4.4 ± 2.1 4.4 ± 1.3 3.2 ± 1.9 4.8 ± 1.8 II Adhezyvas 5.7 ± 2.3 6.3 ± 1.2 5.1 ± 0.5 5.6 ± 2.0 III Silanizavimas 5.6 ± 1.1 4.1 ± 2.0 4.6 ± 2.3 5.0 ± 1.4 IV Silanizavimas + adhezyvas 8.6 ± 1.4 8.1 ± 2.3 5.5 ± 2.0 6.6 ± 3.0 Amr M. Elnaghy C Kontrolinė grupė 10.61 ± 2.01 8.15 ± 1.92 4.17 ± 0.62 S Silanizavimas 60 s. 9.57 ± 2.15 7.21 ± 1.47 3.02 ± 0.96
AP Oro dalelių abrazija 8.49 ± 2.09 5.26 ± 1.09 2.92 ± 0.94 HF 9 proc. vandenilio fluorido rūgštis 1 min. 5.49 ± 1.00 3.90 ± 1.13 2.22 ± 0.68 M10 Dichlormetano rūgštis 10 min. 16.95 ± 2.29 10.88 ± 2.19 6.64 ± 1.01
34 Ramin Mosharraf
I Ėsdinimas 20 proc. H2O2 rūgštimi + silanizavimas 21.54 ± 8.28 19.09 ± 6.36 9.12 ± 1.19
II Oro dalelių abrazija + silanizavimas 18.46 ± 6.47 10.17 ± 5.66 6.55 ± 3.10
III Silanizavimas 20.53 ± 6.88 14.57 ± 8.17 6.30 ± 1.81 IV Kontrolinė grupė 9.77 ± 4.27 9.07 ± 4.69 5.59 ± 2.16
35
PRIEDAS Nr. 5
Cementas Cemento įvedimas pagal gamintojo nurodymus Cemento įvedimas, naudojantis Centrix švirkštu
ARC 7.1 ± 2.0 10.6 ± 4.3
U200 12.7 ± 2.5 19.9 ± 4.0
MAX 11.1 ± 3.5 20.2 ± 3.9
