LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija Visuomenės sveikatos fakultetas Edita Zubrickienė ŠAKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO VYKDOMŲ PREVENCINIŲ VEIKLŲ POVEIKIO 9-12 KLASĖS MOKSLEIVIAMS TYRIMAS

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

Medicinos akademija

Visuomenės sveikatos fakultetas

Edita Zubrickienė

ŠAKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS

BIURO VYKDOMŲ PREVENCINIŲ VEIKLŲ POVEIKIO 9-12

KLASĖS MOKSLEIVIAMS TYRIMAS

Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas

(Visuomenės sveikatos vadyba)

Studentė

Mokslinis vadovas

Edita Zubrickienė Doc. Dr. Gintautas Cibulskas

(2)

2

SANTRAUKA

Visuomenės sveikatos vadyba

ŠAKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO

VYKDOMŲ PREVENCINIŲ VEIKLŲ POVEIKIO 9-12 KLASĖS

MOKSLEIVIAMS TYRIMAS

Edita Zubrickienė

Mokslinis vadovas Doc. Dr. Gintautas Cibulskas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2018. 55 p.

Darbo tikslas. Nustatyti Šakių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro vykdomų

prevencinių veiklų poveikį 9 -12 klasės moksleivių ir biuro darbuotojų požiūriu.

Uždaviniai. 1. Aprašyti Šakių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro vykdomas

prevencines veiklas 9-12 klasės moksleiviams ir laukiamus rezultatus. 2. Atskleisti 9 -12 klasės mokinių požiūrį į vykdomas veiklas bei jų poveikį. 3. Atskleisti ir Visuomenės sveikatos biuro darbuotojų požiūrį į vykdomas veiklas bei jų poveikį. 4. Palyginti 9-12 klasės mokinių ir biuro darbuotojų požiūrį į vykdomų veiklų poveikį.

Metodika. Kiekybinis tyrimas vykdytas 2018 metų vasario mėnesį naudojant anoniminę anketą.

Tyrime dalyvavo Šakių rajono mokyklų 9-12 klasių moksleiviai ir Šakių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro darbuotojai. Išdalinta 312 anketų.

Tyrimui naudotas anketas sudarė anketinė anoniminė Šakių rajono mokyklų 9-12 klasių moksleivių (n=300) ir biuro darbuotojų (n=12) apklausa. Duomenų vertinimas bus atliekamas naudojant aprašomosios statistikos metodus. Tam pasitelkiant SPSS programą.

Rezultatai. Per 2016 m. Šakių rajono savivaldybės VSB ir Koordinacinio centro ir organizuotuose sveikatos stiprinimo prevencijos renginiuose sveikatinimo ir švietimo paslaugos buvo suteiktos apie 500 jaunuolių. Tiek moksleivių tiek sveikatos specialistų požiūriu sveikatos stiprinimo prevencija

(3)

3

priklausomybes ir pakeitusių elgseną paskaitas, moksleiviai nurodė meninę veiklą. Labiausiai paplitusi problema tarp mokinių priklausomybė nuo interneto ir per mažas fizinis aktyvumas, trečdalis respondentų kaip problemą įvardijo psichotropinių medžiagų vartojimą. Tiek moksleiviai, tiek sveikatos specialistai pageidauja daugiau įvairių sveikatinimo renginių, veiklų, projektų įgyvendinimo.

Išvados. Sveikatos priežiūros specialistų ir moksleivių vertinimu, sveikatos stiprinimo prevencija

buvo naudinga, bet ne pakankamai efektyvi ir yra tobulintina. Sveikatos stiprinimo prevencijoje trūksta koordinavimo ir efektyvaus taikymo. Siekiant gerų ir ilgalaikių sveikatos stiprinimo prevencinės veiklos rezultatų, būtina vykdyti mokyklose įgyvendinamų prevencinių programų vidinį ir išorinį veiksmingumo (poveikio) vertinimą. Didesnį dėmesį skirti sveikatos stiprinimo prevencijos strategijos ir modelio sukūrimui ugdymo įstaigose. Sveikatos specialistams reikalingas nuolatinis žinių ir praktinių įgūdžių atnaujinimas. Turėtų vykti nuolatinė sveikatos stiprinimo informacijos sklaida mokyklos bendruomenėje, į kurią būtų įtraukiami ir tėvai. Didinti fiziškai aktyvių laisvalaikio praleidimo ir užimtumo formų, sumažėtų laiko praleidžiamo internetinėje erdvėje. Stengtis kad, moksleiviai aktyvia forma dalyvautų prevencijoje, kaip dalyviai ir organizatoriai. Organizuoti įvairesnes sveikatos stiprinimo prevencines veiklas ir projektus, suteikti galimybę moksleiviams išbandyti save mene, muzikoje, ne kasdienėje aplinkoje.

(4)

4

SUMMARY

Public Health Management

RESEARCH OF HEALTH PREVENTATIVE ACTIVITIES IMPLEMENTED BY

SAKIAI MUNICIPALITY PUBLIC HEALTH OFFICE FOR STUDENTS

ATTENDING 9-12 CLASSES

Edita Zubrickiene

Supervisor Associate Professor Dr. Gintautas Cibulskas

Lithuanian University of Health Sciences, Medical academy, the Faculty of Public Helath. Kaunas; 2018. 55 p.

The aim of paper. To specify the impact of preventative activities implemented by Sakiai District

Municipality, Public Health Office on the students of 9 – 12 classes and the attitude of office employees.

Tasks. 1. To describe the preventative activities implemented by Sakiai District Municipality,

Public Health Office for the students of 9 – 12 classes and the expected results. 2. To reveal the attitude of the students of 9 – 12 classes towards the activities performed and their impact. 3. To also reveal the attitude of the employees of Public Health Office towards the activities implemented and their impact. 4. To compare the attitudes of the students of 9 – 12 classes and the employees of office towards the impact of the activities performed by them.

Methodology. Quantitative research was performed in February 2018, using anonymous

questionnaire. In the research the students of the 9 – 12 classes of Sakiai district schools and the employees of Sakiai District Municipality, Public Health Office participated. 312 questionnaires were distributed.

The interview used for the research consisted of the anonymous questionnaire of the students of the 9 – 12 classes of Sakiai district schools (n=300) and the employees of office (n=12). The assessment of the data will be performed using the methodology of descriptive statistics. Software SPSS will be used for that.

Results. The services of the preventative events of the improvement of health and the services of

(5)

5

regard to both schoolchildren and health care employees, performed at school, was useful. During prevention schoolchildren acquired new knowledge and abilities, expressed their opinion, received reference material, were awarded or motivated for participation. The respondents of both groups indicated the lectures of specialists and people having overcome addictions and having changed behaviour to be the most important preventative measure that could improve health and reduce the spread of addiction among the youth, the youth indicated artistic activity. The most widespread problem among schoolchildren is addiction to Internet and too little physical activity, one third of the respondents indicated the abuse of psychoactive substances to be a problem. Both schoolchildren and health care specialists wish more events, activities and the implementation of projects for the improvement of health.

Conclusions. According to the evaluation of health care specialists and schoolchildren, the

prevention of the improvement of health was useful, but not efficient enough and is to be improved. There is a lack of coordination and effective application in the prevention of health care. Aiming for the good and long-term results of the preventative activity of the improvement of health, it is necessary to implement the inner and outer evaluation of the efficiency (impact) of preventative programmes. Bigger attention is to be paid for the designing of the strategy of the improvement of health and the designing of the model in educational institutions. Constant renewal of knowledge and practical skills is necessary for health care specialists. There has to be constant dissemination of the information on the improvement of health in school community, into which parents have to be also involved. To increase the forms of physically active spending of free time and the forms of busyness, then time spent in cyber space would decrease. To try that schoolchildren would participate in prevention in active form, as participants and organizers. To organize more various preventative activities and projects of the improvement of health, to provide opportunity for schoolchildren to try themselves in art, music in non-everyday environment.

(6)

6

TURINYS

SANTRUMPOS...7

ĮVADAS...8

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...9

1. LITERATŪROS APŽVALGA...10

1.1 Prevencinių programų samprata...10

1.2 Prevencinių programų svarba...12

1.3 Prevencinių programų paskirtis ir įtaka...14

1.4 Visuomenės sveikatos biurų veikla moksleivių prevencijoje...17

2. TYRIMO METODIKA...21

2.1 Tyrimo metodai ir organizavimas...21

2.2 Tyrimo imtis ir respondentų atranka...22

2.3 Duomenų analizės metodai...22

3. REZULTATAI...23

3.1 Tyrimo imties socialinės - demografinės charakteristikos...23

3.2. Mokinių ir sveikatos specialistų dalyvavimas sveikatos stiprinimo veikloje bei savo dalyvavimo vertinimas...26

4. REZULTATŲ APTARIMAS...44

IŠVADOS...46

LITERATŪROS SĄRAŠAS...49

(7)

7

SANTRUMPOS

JPSPP - Jaunimui palankios sveikatos priežiūros paslaugos LR - Lietuvos respublika

PP - Pirminė prevencija

PM - psichoaktyvios medžiagos

SPPC - Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras VSB –visuomenės sveikatos biuras

(8)

8

ĮVADAS

(9)

9

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas – nustatyti Šakių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro vykdomų prevencinių

veiklų poveikį 9 -12 klasės moksleivių ir biuro darbuotojų požiūriu.

Uždaviniai:

1. Aprašyti Šakių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro vykdomas prevencines veiklas 9-12 klasės moksleiviams ir laukiamus rezultatus.

2. Atskleisti 9 -12 klasės mokinių požiūrį į vykdomas veiklas bei jų poveikį.

3. Atskleisti ir Visuomenės sveikatos biuro darbuotojų požiūrį į vykdomas veiklas bei jų poveikį

4. Palyginti 9-12 klasės mokinių ir biuro darbuotojų požiūrį į vykdomų veiklų poveikį.

Tyrimo objektas

– prevencinių veiklų poveikis moksleiviams.

(10)

10

LITERATŪROS APŽVAGA

1.1 Prevencinių programų samprata

Šiame poskyryje atskleista prevencinių programų samprata ir jų tipai. Prevencija (lot. praeventio) - išankstinis kelio užkirtimas, užbėgimas už akių. Medicinos, technikos srityse

prevencija gali būti vadinama profilaktika [60]. Pedagogikoje ši sąvoka apibūdinama kaip įvairių auklėjimo metodų, kuriais siekiama užbėgti už akių įvykiams, prieštaraujantiems moralės ir teisės normoms, visuma [16]. Psichologijoje prevencija suprantama kaip galimo trikdžio atpažinimas ir pašalinimas profilaktiškai kovojant, užkertant kelią ir stiprinant atsparumą neigiamiems veiksniams [8]. Prevencija – tai priemonės ir būdai, kuriais siekiama užkirsti kelią socialinės rizikos veiksniams atsirasti ir plėtotis [65]. Prevencija – tai įvairių priemonių taikymas siekiant išvengti neigiamų gyvenimo reiškinių mokinių aplinkoje ir ugdyti mokinių atsparumą dar iki susiduriant su jais [48].

Pagrindiniuose valstybės teisės aktuose – Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“, Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programoje pabrėžiami vaikų fizinės, psichinės sveikatos ir socialinės gerovės bei saugumo užtikrinimo siekiai. Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ vienas iš uždavinių „ugdyti sveiką gyvenseną kaip svarbią veiklios visuomenės prielaidą“ [27]. Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje iškeltas siekis „mokyklose diegti sisteminius pokyčius, lemiančius patyčių, prekybos žmonėmis ir smurto, alkoholio ir tabako vartojimo mažinimą, kad būtų užtikrinamas mokyklos bendruomenės psichologinis saugumas“ ir viena iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių „parengti tikslines saugios mokyklos neformaliojo ugdymo prevencines programas, stiprinančias vaikų sveikatą ir socialinį bei emocinį atsparumą, ir jas įgyvendinti“ [21, 32].

(11)

11

atlieka Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras (SPPC). Įgyvendindamas valstybės planavimo projektą „Saugios aplinkos mokykloje kūrimas“, finansuojamą Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis, SPPC atlieka prevencinių programų akreditavimą. Jo tikslas – įvertinti ir atrinkti veiksmingas prevencines programas, kurios yra įgyvendinamos bendrojo ugdymo mokyklose ir skirtos smurto, savižudybių, prievartos, prekybos žmonėmis, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, ŽIV / AIDS, teisės pažeidimų prevencijai [49].

Prevencijoje išskiriami prevencijos subjektai ir objektai. Prevencijos subjektai – tai asmenys, vykdantys prevencines veiklas, programas, ir prevencijos objektai – tai asmenys, į kuriuos yra nukreipta ši veikla. Prevencinė veikla pasireiškia per poveikio objektams būdus, metodus, kurios vadinamos prevencijos priemonėmis [35].

Pirminėje prevencijoje (PP) svarbu ne tik pateikti informaciją apie žalingą elgseną, bet ir pakeisti jaunuolių nuostatas, didinti jų psichologinį atsparumą, puoselėti psichologinę brandą, tikintis, kad tai ateityje užkirs kelią įvairiems asmenybės sutrikimams [10].

Pagal organizuojamas veiklas prevencinių renginių rūšys ugdymo įstaigose skirstomos:

Šviečiamoji veikla - seminarai, paskaitos, informaciniai leidiniai; Neformalus ugdymas – sporto renginiai, išvykos, iškylos ir pan. Gyvenimo ir socialinių įgūdžių ugdymo organizavimas;

Stebėsena ir konsultavimas - atvirų mokyklos dienų, tėvų dienų ir pan. organizavimas; Veiklos rezultatų vertinimas - tyrimų prevencinės veiklos veiksmingumo ir esamų problemų mastui išsiaiškinti organizavimas [66].

Išskiriami trys prevencĳos lygmenys: pirminė, antrinė ir tretinė prevencĳa [1]. Pirmine prevencĳa siekiama išvengti tam tikrų sutrikimų paplitimo populiacĳoje ar grupėje. Antrinė prevencĳa yra susĳusi su ankstyvu problemos ar sutrikimo nustatymu, dažnai tam tikros rizikos grupėje, ir dažnai apima įvairias korekcines priemones. Tretine prevencĳa yra siekiama sumažinti neigiamus tam tikro sutrikimo ar problemos padarinius bei pasekmes, nukreipiant priemones į jau identifikuotus atvejus populiacĳoje [57].

(12)

12

Šios priemonės gali skirtis įgyvendinimo laiku ir intensyvumu, bet efektyviausios yra santykinai ilgalaikės ir intensyvios priemonės [57].

Užsienio mokyklose dažniausiai vykdoma bendroji prevencija. JAV – Alternatyvių mąstymo strategijų mokymas, (PATHS) programa skirta mažinti ikimokyklinio amžiaus vaikų ir pradinių (1–6) klasių mokinių agresiją ir elgesio sunkumus [4]. Vokietijoje „Klasse2000“ yra plačiausiai taikoma prevencinė programa skirta vaikų sveikatos ugdymo ir smurto bei priklausomybių prevencijai [3]. Airijoje (SPHE) Socialinio, asmeninio ir sveikatos ugdymo programa kurios pagrindinis uždavinys – stiprinti sveikatą [56]. Islandijoje taikomos prevencinės priemonės ne tik mokykloje bet ir už jos ribų. Greta formaliojo ugdymo skatinamos ir remiamos neformaliojo švietimo veiklos, ypač sporto. Reikjavike mokiniai iki 18 metų gali įsigyti laisvalaikio kortelę, su kuria gali lankyti įvairias papildomo ugdymo ir laisvalaikio veiklas už mokyklos ribų [61].

Daugelyje šalių alkoholinių gėrimų prevencijos programos grindžiamos interaktyviu mokymu, kurio metu pirmenybė teikiama motyvacijos, mąstymo ir emociniam ugdymui. Mokymosi naujovės, galimybė įsitraukti į mokyklos veiklą, plati užklasinė veikla, projektai – tai prevencijos strategijos mokykloje svarbiausia programų struktūros dalis [44]. Prevencija veiksminga taikant ilgalaikes ir intensyvias priemones, pagrįstas interaktyviu mokymu, mąstymo ir elgsenos pokyčiais.

1.2 prevencinių programų svarba

Šiame poskyryje apžvelgiama prevencinių programų svarba vaikams ir jaunimui. Pateikti duomenys apie vaiko gerovę, požiūrį į sveikatą ir sveiką gyvenseną. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas vaikas turi teisę į: gerovę, apsaugą, globą, sveiką vystymąsi, aprūpinimą, dalyvavimą, propagavimą, dėmesį savo pažiūroms, teisę būti išklausytu, laisvai reikšti savo nuomonę [18].

2013 m. Jungtinių Tautų fondo UNICEF paskelbtais vaiko gerovės tyrimo duomenis Lietuva 27 tarp 29 šalių. Tyrimo metu buvo vertinami penki vaikų gyvenimo rodikliai: materialinė gerovė, sveikata ir saugumas, elgesys ir rizikos, būstas ir aplinka. Tarp palankiausių vaikams šalių patenka Olandija, Suomija, Islandija, Norvegija ir Švedija. Sąrašo apačioje atsiduria Rumunija, Latvija, JAV, Graikija, Lietuva. Pagal vaikų elgsenos ir pavojų srities rodiklius Lietuva atsidūrė sąrašo apačioje (29 iš 29 šalių) [63].

(13)

13

mokinių patiriančių patyčias dalis siekė 29 proc. ir buvo didžiausia tarp tyrime dalyvavusių šalių. Berniukai dažniau tampa patyčių aukomis nei mergaitės, taip pat berniukai daug dažniau (29,8 proc.) nei mergaitės (15,3 proc.) tyčiojasi iš kitų. Tyrimo duomenimis, patyčiose nedalyvavo (nepatyrė ir nedalyvavo) tik 29,8 proc. mokinių [70].

Lietuvos vaikų ir jaunuolių savižudybių rodikliai vieni aukščiausių Europoje. Eurostato duomenimis, 2012 m. 15–19 metų jaunuolių savižudybių rodiklis (100 tūkst. gyventojų) siekė 15,4 ir buvo aukščiausias tarp Europos Sąjungos šalių. 10–14 metų vaikų savižudybių rodiklis siekė 1,93 ir aukštesnis nei Lietuvoje rodiklis buvo tik Estijoje. 2008–2014 metais 15–19 metų amžiaus grupėje mirusių nuo tyčinių susižalojimų vaikinų dalis, lyginant su merginomis, siekė 79,4 proc., o 20–24 metų amžiaus grupėje – 90,8 proc. [34]. 2014 metais 13-19 amžiaus savižudžių asmenų buvo 13,7 atv./100 000 gyventojų, o 2015 metais jaunų savižudžių 13-19 amžiaus asmenų skaičius siekė jau 16,2 atv./100 000 gyventojų [37, 38].

Alkoholio ir kitų narkotikų Europos mokyklose tyrimo (angl. European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs, ESPAD) 2011 m. duomenimis, tik 3 proc. 15–16 metų Lietuvos mokinių teigė nė karto nerūkę, nevartoję alkoholio, raminamųjų ir migdomųjų ar nelegalių narkotinių medžiagų. Tyrime dalyvavusių šalių vidurkis siekė 11 proc., tuo tarpu Islandijoje tokių mokinių dalis siekė net 40 proc., Norvegijoje – 26 proc., Švedijoje – 20 proc [15].

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokykloje, skaičius (be išvykusiųjų iš šalies) 2014 m. siekė 3 778 (1,2 proc.), ir daugiau nei pusės šių mokinių nelankymo priežastys buvo socialinės, psichologinės ir kt. Lyginant su 2009 m. tokių mokinių dalis šalies mastu sumažėjo beveik per pusę (nuo 2,3 iki 1,2 proc.), tačiau pastaraisiais metais (nuo 2012 m.) šis rodiklis beveik nekinta [40].

(14)

14

Skurdas yra tiesiogiai susĳęs su paauglio nusikalstamu elgesiu – tad skurdo mažinimas, ypač vaikų skurdo, turėtų būti vienas svarbiausių valstybės prioritetų. Minimalios paramos šeimai didinimas kaip viena iš šeimos skurdo bei vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencĳos priemonių. Planuojant prevencĳos priemones itin svarbu, kad valstybė ir jos institucĳos įsitrauktų į aptariamos problemos sprendimą užtikrinant programų tęstinumą ar naujų paslaugų kūrimąsi [55].

Lietuva nepatenka tarp palankiausių gyventi šalių vaikams, pagal vaikų elgsenos ir pavojų srities rodiklius atsidūrė sąrašo apačioje.Patyčiose nedalyvavo (nepatyrė ir nedalyvavo) tik 29,8 proc. mokinių. Vaikų ir jaunuolių savižudybių rodikliai vieni aukščiausių Europoje. Tik 3 proc. 15–16 metų Lietuvos mokinių nė karto nevartojo psichotropinių medžiagų. 1,2 proc. vaikų nelanko mokyklos. Daugiau kaip pusė moksleivių patiria stresą. Mokiniai nepakankamai fiziškai aktyvūs, neįsitvirtinę sveikos mitybos įpročiai.

1.3 Prevencinių programų paskirtis ir įtaka

Šiame poskyryje aptariama prevencinių programų paskirtis ir įtaka vaikams ir jaunuoliams. Prevencijos programų kūrimas pradedamas realios situacijos analize ir jos įvertinimu. Šiuo etapu būtina įvardyti rizikos veiksnius, sąlygojančius rizikingą elgseną. Pasaulio praktikoje plačiai taikomos socialinių įgūdžių lavinimo programos, kur moko bendravimo ir savitarpio santykių, įgūdžių atsispirti draugų spaudimui. Tokios programos skatina neigiamo požiūrio į vartojančius alkoholinius gėrimus formavimąsi, lavina savikontrolės įgūdžius, moko kovoti su stresu ir konstruktyviai spręsti iškilusias problemas. Nustatyta, kad socialinių įgūdžių mokymas jau po metų duoda teigiamų pokyčių [44].

Gausu duomenų atskleidžiančių teigiamą socialinių įgūdžių lavinimo poveikį vaikų ir jaunuolių elgesiui. N. S. Tobleris su kolegomis (2000) atliko 207 prevencinių programų analizę ir nustatė, jog neinteraktyvios, tik žinioms ir informacijai suteikti skirtos, žalingų įpročių prevencinės programos turėjo minimalų poveikį vaikų elgesiui, o interaktyvios programos, kurių metu buvo lavinami socialiniai moksleivių gebėjimai, turėjo gerokai didesnę įtaką teigiamam vaikų elgesio formavimuisi [15].

(15)

15

tabako gaminių ir alkoholinių gėrimų prieinamumo ribojimą, saugumą mokykloje ir gerą psichologinį klimatą, informacijos PM vartojimo prevencijos klausimais teikimą, bei tėvų ir vaikų santykių stiprinimą. Mokiniai, kurių klasėje buvo vykdoma PM vartojimo prevencijos programa, geriau įsivertino žinias apie alkoholio, tabako, narkotikų vartojimo poveikį ir pasekmes bei gyvenimo įgūdžius bendrauti, užmegzti ir išlaikyti naujus santykius, įveikti stresą ir suvaldyti neigiamas emocijas, sėkmingai spręsti kilusias problemas bei kritiškai ir kūrybiškai mąstyti [7].

Nustatyta jog programų pavadinimai, dažnai primenantys šūkį, kaip „tiesiog pasakyk ne“ ar „negerk“, tik skatina linkti į „uždraustą“ elgesį [33,34]. Mokykloje vykdant prevencines programas būtina visavertė mokyklos aplinkos analizė, kada pagrindinių problemų įvardijimui apklausiami moksleiviai. Tik tokiu atveju galima tikėtis, kad prevencijos programų turinys atitiks esamus poreikius ir jų įgyvendinimas bus efektyvus. Iš mokyklose vykdomų alkoholinių gėrimų vartojimo prevencijos programų viena labiausiai paplitusių priemonių yra žinių perdavimas. Tačiau vien informavimas dažniausiai neduoda laukiamų rezultatų, nes daugumai jaunų žmonių tikėtinos pasekmės atrodo tolimos ar tiesiogiai nesusijusios su jų elgesiu. Pateikiant žinias neprofesionaliai, galima tik sužadinti smalsumą ir paskatinti rizikingą elgseną [44].

Atliekant tyrimą kurio metu nustatytas psichiką veikiančių medžiagų vartojimo paplitimas tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai buvo klausiami, ar žino apie žalingą narkotikų poveikį. Net 86,3 proc. atsakė teigiamai. 80,2 proc. studentų, kurie per pastaruosius 12 mėn. vartojo narkotikus, atsakė, jog pakankamai žino apie šių medžiagų žalingą poveikį sveikatai [41].

Įvertintinus psichologinės savijautos pokyčius tarp Kauno miesto mokyklų mokinių, įvykdžius Olweus patyčių prevencijos programą (OPPP) 2008–2010 m. nustatyta jog ši buvo veiksminga, mažinant psichologinės savijautos sutrikimų paplitimą tarp mokinių. Mokyklose, kurios vykdė OPPP, blogai besijaučiančių mokinių skaičius sumažėjo apie 2 kartus, o mokyklose, nedalyvavusiose programoje – 1,4 karto. Programą vykdžiusiose mokyklose laimingų mokinių padaugėjo 1,4 karto, 1,5 karto sumažėjo mokinių, kuriems sunku susirasti draugų. Mokyklose, kuriose programa nebuvo vykdoma, psichologinės savijautos rodiklių pokyčiai mažesni[67].

(16)

16

plėtojimui, skatina visos bendruomenės aktyvumą, siekiant sukurti saugią emocinę ugdymosi aplinką įstaigoje [39].

Taikant ankstyvosios vaikystės ir šeimos rėmimo programas nustatyta, kad jų metu sumažėja akademinis atsilikimas, vaikų elgesio problemos ikimokykliniame ir mokykliniame amžiuje, stabdo paauglystėje progresuojančias priklausomybes [44].

Lietuvoje per mažai remiamasi užsienio šalių patirtimi, kur smurto prevencinių programų efektyvumas yra nustatytas ir įrodytas [43]. Prevencinė veikla Lietuvoje nėra vertinama labai teigiamai. Dažnai pabrėžiami prevencinių programų įgyvendinimo trūkumai – finansinių, žinių, materialinių bei žmogiškųjų išteklių trūkumai [52]. Socialinių ryšių buvimas, palaikymas ir stiprumas gali būti kaip apsaugos nuo smurto veiksniai, turintys įtakos vaiko asmenybės plėtrai, kognityvinei, emocinei bei visuomenėje priimtinai elgesio raidai [46, 52]. Tuo tarpu teigiamas savęs vertinimas, padedantis vaikui paauglystės laikotarpiu ieškant savo tapatumo, tikrosios savo vertės ir svarbos, leidžia būti atsakingam už save bei atsakingai elgtis su kitais, prevencinėse programose yra numatytas kaip prevencinių priemonių padarinys, bet ne pati prevencinė priemonė [2].

Tarptautinėje konferencijoje „Modernūs požiūriai į patyčių ir smurto prevenciją mokyklose“ A. Kurienė [20] pabrėžia nepakankamą žinių ir adekvataus supratimo apie smurto prieš vaikus priežastis bei pasekmes. Užsienio šalyse šalia prevencinių programų kuriami centrai ar organizacijos, kurios stebi smurtą mokyklose, tiria prevencinių programų efektyvumą bei nuolat tobulina šias programas arba jas kuria (pvz., Center for the Study and Prevention of Violence; UK Observatory for the Promotion of Non-Violence ir kt.) [18].

Sveika ir saugi aplinka yra viena iš svarbių sąlygų sveikatai saugoti ir stiprinti, sveikatos nuostatoms ir įpročiams formuotis. Europoje apie 1/3 visų ligų (amžiaus grupėje nuo gimimo iki 18 metų) yra susijusios su nesaugiomis ir nesveikomis gyvenimo sąlygomis [11].

(17)

17

Nacionalinės sveikatos tarybos metiniame pranešime. „Vaikų sveikata“ 2014 m teigiama jog siekiant apsaugoti vaikus ir jaunimą nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, būtina vykdyti pirminę psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją tarpusavyje derinant tiek psichoaktyviųjų medžiagų pasiūlos, tiek paklausos mažinimo priemones. Siekiant mažinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą svarbios yra ir kontrolės, ir prevencijos priemonės. Vykdytoje bendrojo ugdymo mokyklų apklausoje apie pasiteisinusias psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemones: išskiriami renginiai, konkursai, akcijos, programų (pvz., vaikų gyvenimo įgūdžių ugdymas ir kt.), bei kitų bendrai vykdomų su kitomis organizacijomis projektų įgyvendinimas, specialistų paskaitos, sportinė bei užklasinė veikla. Svarbu sudaryti sąlygas ir galimybes mokinių veiklai, grindžiamai bendradarbiavimu, ir į tą veiklą įtraukti mokinius. Kitų tyrimų duomenimis, labai svarbu sukurti vaikų ir jaunimo laisvalaikio leidimo erdves ir užtikrinti jų užimtumą savivaldybės teritorijoje. Tėvų įtraukimas į mokyklinę veiklą ypač svarbus netinkamo paauglių elgesio prevencijos programų komponentu [52].

Lietuvoje per mažai remiamasi užsienio šalių patirtimi, prevencinė veikla nėra vertinama labai teigiamai, dažnai pabrėžiami trūkumai. Vykdant socialinių įgūdžių lavinimo programas jau po metų sulaukiama teigiamų pokyčių. Ankstyvosios prevencijos programos turi ilgalaikį poveikį vaikų socialinėms kompetencijoms. Neinteraktyvios, tik žinioms ir informacijai suteikti skirtos prevencinės programos turi minimalų poveikį vaikų elgesiui. Nepakankamas dėmesys skiriamas protinės sveikatos, užkrečiamųjų ligų ir nelaimingų atsitikimų bei traumų prevencijai.

1.4 Visuomenės sveikatos biurų veikla moksleivių prevencijoje

Poskyryje išdėstyta visuomenės sveikatos biurų samprata ir veikla. Visuomenės sveikatos pradininkas Winslov, visuomenės sveikata - „ligų prevencijos, gyvenimo pailginimo ir sveikatos gerinimo mokslas ir menas bendruomenės, organizacijų, visuomeninių ir privačių bendrijų ir individų organizuotomis pastangomis ir informuotais pasirinkimais“ [71].

Sveikatos apsaugos ministerija, įgyvendindama Lietuvos nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros 2006-2013 metų strategiją įtvirtino visuomenės sveikatos svarbą valstybės ir savivaldybių politikoje, plėtojant visuomenės sveikatos priežiūrą savivaldybėse – steigiant savivaldybių visuomenės sveikatos biurus ir vykdant visuomenės sveikatos priežiūrą [63].

(18)

18

išsaugoti visuomenės sveikatą ir ją stiprinti [28]. Visuomenės sveikatos stiprinimas (sveikatos stiprinimas): apima sveikatos mokymą, informacijos apie sveiką gyvenseną skleidimą, sveikos gyvensenos propagandą, formavimą ir nuo elgsenos priklausomų visuomenės sveikatos rizikos veiksnių mažinimą, kitas visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų numatytas priemones [29].

Visuomenės sveikatos biuras – savivaldybės visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti įsteigta visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga. 2014 m. šalyje veikė 38 visuomenės sveikatos biurai, iš jų 17 sutarčių tarp savivaldybių pagrindu visuomenės sveikatos priežiūrą vykdė ne vien savo savivaldybėse. Iki 2013 m. visuomenės sveikatos stiprinimas buvo savivaldybių savarankiškai vykdoma visuomenės sveikatos priežiūros funkcija, nuo 2014 m. sausio 1 d. – valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) [70]. Visuomenės sveikatos biuro veiklą, teises ir pareigas nurodo 2008 m. LR sveikatos apsaugos ministro patvirtinti Savivaldybės visuomenės sveikatos biuro pavyzdiniai nuostatai [26]. Pagrindinis Biuro veiklos tikslas ir uždavinys – rūpintis savivaldybės visuomenės sveikata ir ją stiprinti. Vystyti tarpinstitucinį bendradarbiavimą sveikatos srityje, mažinti socialinius ir sveikatos netolygumus, suteikti sveikatinimo ir švietimo paslaugas, įgyvendinti visuomenės sveikatos programas, aktyviai dalyvauti kuriant sveiką ir saugią aplinką.

(19)

19

mokyklose sveikatos priežiūrą atlieka bendruomenės slaugos specialistas, o nuo 2003 m. LR švietimo įstatyme įtvirtinta, kad sveikatos priežiūrą mokykloje vykdo VSPS [21]. LR sveikatos apsaugos ministro bei švietimo ir mokslo ministrų 2005 m. patvirtintame Sveikatos priežiūros mokykloje tvarkos apraše VSPS, vykdantis sveikatos priežiūrą mokykloje, apibrėžiamas kaip asmuo, baigęs visuomenės sveikatos priežiūros studijas [24]. LR sveikatos apsaugos ministro 2007 m. patvirtintame Visuomenės sveikatos priežiūros specialisto, vykdančio sveikatos priežiūrą mokykloje, kvalifikacinių reikalavimų apraše VSPS taip pat apibrėžiamas kaip asmuo, įgijęs formalią visuomenės sveikatos profesinę kvalifikaciją [25].

Šakių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 24 d. Sprendimu Nr. T-137 sprendimu nuo 2008 m. liepos 1 d. įsteigta biudžetinė įstaiga Šakių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Pagrindinis Biuro veiklos tikslas ir uždavinys – rūpintis savivaldybės visuomenės sveikata ir ją stiprinti, teikti nespecializuotas visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas savivaldybės gyventojams, gerinti gyventojų sveikatos rodiklius: mažinti sergamumą, ligotumą, invalidumą, sudaryti prielaidas ilgesniam ir sveikesniam gyvenimui, įtraukti bendruomenę į sveikatinimo veiklą, mažinti socialinius netolygumus [58]. Šakių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biure dirba 18 darbuotojų. Biuras per savo veiklos metus sudarė 29 bendradarbiavimo sutartis su įvairiais partneriais, vienas iš jų Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų (-toliau JPSPP) Koordinacinis centras karu vykdė 2016 metais projektą „Saugok sveikatą, kol jaunas“.

Projektas finansuojamas Lietuvos Respublikos ir 2009 – 2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos LT11 „Visuomenės sveikatai skirtos iniciatyvos“ priemonės „Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų savivaldybėse prieinamumo ir kokybės gerinimas įdiegiant jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelį“ lėšomis. Įgyvendinant projektą „Saugok sveikatą, kol jaunas“, suremontuotos Atviro jaunimo centro patalpos, kuriose buvo įkurtas Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų (-toliau JPSPP) Koordinacinis centras. Šakių rajono savivaldybės VSB kartu su JPSPP Koordinaciniu centru organizavo įvairius prevencinius renginius pagal įdiegto modelio algoritmus:

 Sveikatos sutrikimų, susijusių su nesveika mityba ir fizinio aktyvumo stoka ir iš to kylančių ligų- antsvorio ir nutukimo poveikio sveikatai mažinimo algoritmas;

 Lytiškai plintančių infekcijų ir neplanuoto nėštumo neigiamo poveikio sveikatai mažinimo algoritmas

 Savižudybių ir savižalos neigiamo poveikio sveikatai mažinimo algoritmai

(20)

20 Sveikatinimo, švietimo paslaugos suteiktos apie 300 jaunuolių (lektorių mokymai, emocinio vertinimo užsiėmimai "Sveikatos iššūkis", įvairūs sporto renginiai, prevenciniai renginiai lauko palapinėje). Per 2016 m. dalyvavo apie 500 jaunuolių įvairiuose Koordinacinio centro ir VSB organizuotuose renginiuose. Nuo 2016 m. rajono mokyklose pradėtas vykdyti emocinės būsenos jaunuolių vertinimas (įvertinta 106 jaunuoliai). Išaiškinti 2 sunkūs depresijos atvejai su savižudiškomis mintimis, 8 vidutinio sunkumo depresijos. Jaunuoliai nukreipti konsultacijai į Psichikos sveikatos centrą pas vaikų ir paauglių psichiatrą. Vykdant veiklą, išaiškintos 5 lengvos depresijos atvejai. Jaunuoliai nukreipti pas mokyklos psichologą. Individualios ir grupinės psichologinės konsultacijos buvo suteiktos 209 jaunuoliams, iš jų 62 jaunuoliams pateiktos individualios rekomendacijos, kaip spręsti psichologines, asmenybės ir ugdymo problemas. Mokymuose Šakių rajono mokiniams dalyvavo apie 120 jaunuolių, mokymai vyko šiomis temomis:

Streso valdymo galimybės, psichologinių krizių įveikimas, savižudybių prevencija ir netekčių psichologijos ypatumai, psichoaktyvios medžiagos ir jų įtaka žmogaus gyvenimo kokybei, sveika mityba ir gera fizinė sveikata, mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiai, lytiškumo pagrindai. Mokymuose Šakių rajono specialistams, dirbantiems su jaunimu, dalyvavo apie 30 žmonių. Mokymai vyko šiomis temomis: lytiškumo pagrindai, lytiškumo ugdymo problematika, jaunimo požiūris į priklausomybių prevenciją ir vykdomą prevencinę veiklą. Rizikos faktoriai, keliantys grėsmę jaunimo priklausomybių formavimuisi, informacijos reikšmė jaunimo priklausomybių prevencijoje: pagrindinės klaidos ir praktiški pasiūlymai, subalansuota mityba (maisto dienoraštis, motyvacija ir antsvoris, pagrindinės mitybos taisyklės, organizmo valymas), jaunimo psichinės sveikatos gerinimo galimybės, savižudybių prevencija, tarpinstitucinis bendradarbiavimas sveikatos srityje, konfliktinių situacijų valdymas, komandinis darbas, laiko planavimas ir streso valdymas.

(21)

21 prieigos prie Jaunimo sveikatos portalo www.sveikatostinklas.lt. Šiame portale jaunuoliai gali gauti nemokamą konsultaciją jiems rūpimais sveikatos klausimais [59]

1. TYRIMO METODIKA

2.1 Tyrimo metodai ir organizavimas

Tyrimo duomenims surinkti, buvo pasirinktas kiekybinis tyrimas – apklausa raštu. Tyrimo tikslui pasiekti, atlikus mokslo literatūros analizę darbo teorinėje dalyje, sudarytos 2 mišraus tipo anketos, skirtos apklausti Šakių rajono mokyklų 9-12 klasių moksleiviams, bei Šakių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro darbuotojams. Anketos pildymo instrukcijoje nurodoma, kad gauti duomenys bus apibendrinti ir panaudoti rašant magistro darbą. Demografiniams tiriamųjų rodikliams nustatyti naudotos šio darbo autorės sudaryta demografinių rodiklių anketa. Tiriamųjų buvo klausima apie jų lytį, klasę, darbo stažą ir krūvį. Prevencijos poreikio ir poveikio moksleiviams nustatymui naudota šio darbo autorės sudaryta anketa, kurią sudaro 18 klausimų, 16 iš jų – uždaro tipo ir 2 atviro tipo klausimai (tyrimo dalyviai turėjo galimybę parašyti savo nuomonę raštu). Atviri klausimai respondentui suteikia galimybę savarankiškai formuluoti atsakymą, kuris atspindi jo stilių, požiūrį, informuotumą, kalbą ir kt. Anketa visuomenės sveikatos specialistams sudaro 15 klausimų iš jų 2 atviro tipo. Anketoje buvo naudojama likerto skalė kurioje įveriai buvo nuo 1 „niekada“ iki 5 „labai dažnai“ ir nominalinė skalė – skaičių eilė, kurioje skaičiai atlieka identifikavimo funkciją. Buvo siekiama parinkti tokią klausimų aibę, kuri padengtų daugelį prevencinės veiklos aspektų. Dalis anketose pateikiamų klausimų yra sutampančių mokiniams ir sveikatos specialistams. Tokiu būdu buvo siekiama palyginti mokinių ir sveikatos specialistų nuomonę tais pačiais klausimais.

Anketos techninių parametrų patikrinimas. Siekiant patikrinti technines

anketavimo galimybes, tyrimo metu buvo fiksuotas anketavimo laikas, iškilę klausimai dėl užduoties atlikimo technikos, pateiktos pastabos dėl užduočių ir klausimų formuluočių. Po apklausos, atsižvelgiant į pastebėjimus, anketos mokiniams buvo minimaliai koreguotos.

Tyrimo geografija ir tiriamų organizacijų pristatymas. Tyrimas buvo atliktas 2018

(22)

22

Kidulių pagrindinės, Plokščių mokyklos - daugiafunkcio centro ir Lekėčių mokyklos - daugiafunkcio centro.

2.2 Tyrimo imtis ir respondentų atranka

Tiriamiesiems atrinkti naudota atsitiktinė atranka – kai kiekvienas asmuo (ar grupė) turi vienodas galimybes patekti į ją, nepriklausomai nuo savo individualių savybių ar skirtumų, biuro sveikatos specialistai dirbantys su moksleiviais bus apklausti visi. Norint sužinoti bendrą 9-12 klasių moksleivių skaičių duomenys naudoti iš ITC Švietimo valdymo informacinė sistemos duomenų bazės. Remiantis ITC duomenimis, pasirinktoje tyrimo populiacijoje 2017/2018 metais mokėsi 1167 mokiniai. Nustatant reikiamą reprezentaciniam tyrimui respondentų skaičių, buvo naudotasi imties dydžio skaičiuokle, leistinoji paklaida neviršija 5 %. Atlikus skaičiavimus buvo nustatyta, kad reprezentatyviam tyrimui atlikti reikia apklausti 289 respondentų (mokinių). Taip pat buvo apklausti visi Visuomenės sveikatos biuro darbuotojai atsakingi už prevencines veiklas mokykloje: 10 mokyklos sveikatos priežiūros specialistų ir 2 jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų centro koordinatoriai. Viso buvo išdalintos 312 anketų, iš jų 9-12 klasių moksleiviams (n=300) ir biuro darbuotojams (n=12).

Tyrimo etika. Gautas LSMU Bioetikos centro (Nr.BEC-VSVCM -71) pritarimas tyrimui atlikti.

Tyrime buvo laikomasi šių tyrimo etikos principų: anonimiškumo ir konfidencialumo užtikrinimo, dalyviai informuoti apie tyrimą, gautas kiekvieno tiriamojo sutikimas, suteikta galimybė asmeniui atsisakyti dalyvauti tyrime arba iš jo pasitraukti, teiraujamasi ar klausimynas suprantamas, paaiškinti sunkesni klausimai.

2.3 Duomenų analizės metodai

(23)

23

lygus 0,05. Hipotezės apie lygybę buvo atmetamos (skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, patikimais), kai paketo apskaičiuotoji p reikšmė neviršijo 0,05. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.

Ryšio stiprumas tarp ranginių kintamųjų buvo tiriamas naudojant Spirmeno koreliacijos koeficientą, kartu tikrinant hipotezę apie jo lygybę nuliui [13]. Ryšio stiprumas tarp nominaliųjų (vardų skalės) kintamųjų buvo tiriamas naudojant Kramerio (Cramers‘V) koreliacijos koeficientą, kartu tikrinant hipotezę apie jo lygybę nuliui [13]. Ryšys tarp dviejų požymių buvo laikomas labai silpnu kai koreliacijos koeficiento (k) reikšmė neviršijo 0,1, silpnu – kai koeficiento reikšmė patenka į intervalą 0,1-0,4, vidutiniu – kai koeficiento reikšmė patenka į intervalą 0,4-0,6, stipriu – kai koeficiento reikšmė patenka į intervalą 0,6-0,8, labai stipriu kai koeficiento reikšmė viršija 0,8.

3.REZULTATAI

3.1 Tyrimo imties socialinės - demografinės charakteristikos

3.1.1Mokinių charakteristika

Tyrime didesnę mokinių dalį sudarė merginos: 52,7% respondentų buvo merginos ir 47% – vaikinai.

1 pav. Moksleivių pasiskirstymas pagal lytį (proc.)

(24)

24

2 pav. Moksleivių pasiskirstymas pagal klases (proc.)

Iš visų apklaustųjų 155 mokiniai nurodė mokosi miesto, o 143 – kaimo mokykloje. Mokiniai respondentų grupėje pagal mokyklos vietovę pasiskirstė panašiai – tai atitinkamai sudarė 51,7%. ir 47,7%.

3 pav. Moksleivių pasiskirstymas pagal mokyklos vietovės statusą (proc.)

(25)

25 3.1.2. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų charakteristika

Trumpiausiai dirbantys sveikatos priežiūros specialistai 1 metus, tai sudaro 16,7%, ilgiausiai 24 metus (8.3%). Daugiausiai specialistų turi 10 metų darbo stažą (25 % ).

4 pav. Sveikatos specialistų pasiskirstymas pagal darbo trukmę (proc.)

Didžiąją dalį respondentų sudarė dirbantys vieno etato krūviu (75%). Mažiausiai dirbančių ketvirčiu etato, tai sudaro tik 8,3%.

(26)

26

Apibendrinant galima teigti jog tyrime dalyvavo daugiausiai pilnu krūviu dirbantys sveikatos priežiūros specialistai, turintys didelę profesinio darbo ir bendradarbiavimo su mokiniais patirtį.

3.2. Mokinių ir sveikatos specialistų dalyvavimas sveikatos stiprinimo veikloje

bei savo dalyvavimo vertinimas

Siekiant atskleisti prevencinės veiklos poveikį moksleiviams, analizuota prevencinė veikla, prevencinės veiklos formos, pagrindinės problemos mokykloje bei vykdomos veiklos poveikis.

Vertinant sveikatos stiprinimo prevencijos įgyvendinimą mokyklos lygmenyje, pirmiausia tiriamųjų buvo klausiama apie jų mokykloje vykdomą sveikatos stiprinimo prevencijos įgyvendinamą. Tyrimo pradžioje siekta išsiaiškinti ar mokykloje apskritai vykdomos sveikatą stiprinančios prevencinės veiklos, buvo prašoma nurodyti esamą situaciją mokykloje. Šie tyrimo duomenys leidžia nustatyti ar vyksta prevencinė veikla mokykloje.

6 pav. Skirstinys sveikatos specialistų ir moksleivių pagal sveikatą stiprinančios prevencinės veiklos vykdymą (proc.)

(27)

27

patvirtino, kad mokykloje vyksta sveikatos stiprinimo prevencija. Sveikatos specialistai (100 proc.) nurodė, jog mokykloje vykdoma sveikatą stiprinanti prevencinė veikla.

1 lentelė. Sveikatos stiprinimo prevencijos vykdymas mokykloje.

Atsakymas

Respondentas Bendrai

P_reikšmė Specialistas Moksleivis _Dažniai

Abs.

sk. Proc. Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. taip, vykdoma 12 100,0 112 37,5 124 39,9 0,000 ne, nevykdoma 0 0,0 35 11,7 35 11,3 0,209 nežinau 0 0,0 152 50,8 152 48,9 0,001 Iš viso 12 100 299 100 311 χ2= 18,823; lls= 2; p= 0

Kramerio koreliacijos koeficientas reišmė= 0,246 p= 0,001

Statistiškai reikšmingi skirtumai tarp esamos situacijos mokykloje nustatyti moksleivių grupėje: vykdomos sveikatą stiprinančios prevencinės veiklos p= 0,000, nežino apie sveikatą stiprinančių prevencinių veiklų vykdymą p= 0,001.

Apibendrinant duomenis galima prielaida, kad didžioji dalis (62,5%) moksleivių neatpažįsta vykdomos sveikatos stiprinimo prevencijos renginių ar juos priskiria kitoms veikloms.

(28)

28

Siekiant sužinoti, ar sveikatos specialistai domisi savo vykdomų prevencinių veiklų naudingumu moksleiviams, buvo pateiktas tyrimo klausimas „Ar vykdytojai domėjosi sveikatą stiprinančių prevencinių veiklų naudingumu Jums? (atliko anketinę apklausą, apklausė žodžiu ir tt.) Analogiškai buvo klausiami ir sveikatos specialistai. Iš gautų rezultatų matyti, kad apie ketvirtadalis moksleivių tvirtina jog jų mokykloje neatliekami naudingumo tyrimai. Beveik pusė mokinių (48,5%) statistiškai reikšmingai (p=0,001) teigė, kad nežino, ar tyrimai atliekami. Daug mažiau moksleivių tik 28,3% (statistiškai reikšmingai p=0,000) nei sveikatos specialistų (100%) pažymėjo jog domimasi sveikatos stiprinimo prevencinių veiklų naudingumu ir atliekami tyrimai.

2 lentelė. Sveikatos stiprinimo prevencijos poveikio moksleiviams tyrimai.

8 pav. Skirstinys pagal vykdytojų domėjimąsi sveikatą stiprinančios prevencinės veiklos naudingumu tarp lyčių (proc.)

Atsakymas

P_reikšmė

Specialistas Moksleivis _Dažniai

Abs.

sk. Proc. Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc.

taip 12 100,0 83 28,3 95 31,1 0,000

ne 0 0,0 68 23,2 68 22,3 0,059

nežinau 0 0,0 142 48,5 142 46,6 0,001

Iš viso 12 100 293 100 305

χ2= 27,613; lls= 2; p= 0

(29)

29

Mokinių buvo teiraujamasi, ar jų mokyklose yra atliekami prevencinės veiklos naudingumo tyrimai, tokie kaip anketavimas, apklausa, pokalbiai. Statistiškai reikšmingai (p=0,000) mažiau nei pusė mergaičių (47,4%) ir daugiau nei 20 % berniukų nežinojo apie mokykloje atliekamus prevencinės veiklos naudingumo tyrimus. Statistiškai reikšmingai 26,6 % (p=0,000) merginų ir apie trečdalis vaikinų teigė, kad prevencijos naudingumo tyrimai neatliekami. Daugiau berniukai (45,2%), nei mergaitės tvirtino jog vykdytojai domėjosi prevencinių veiklų naudingumu moksleiviams.

3 lentelė. Domėjimais sveikatą stiprinančių prevencinių veiklų naudingumu.

Atsakymas

P_reikšmė

Mergina Vaikinas Dažniai

Abs.

taip 40 26,0 133 45,2 173 38,6 0,000

ne 41 26,6 96 32,7 137 30,6 0,189

nežinau 73 47,4 65 22,1 138 30,8 0,000

Iš viso 154 100 294 100 448

χ2= 4,945; lls= 2; p= 0,084

Kramerio koreliacijos koeficientas reikšmė= 0,127 p= 0,084

(30)

30

9 pav. Skirstinys atsižvelgiant į informuotumą apie mokykloje vykdomą prevencinę veiklą (proc.)

Respondentai abiejose tiriamųjų grupėse pasiskirstė beveik tolygiai (33,3% ir 31.3%) teigdami jog nepakanka informacijos organizuojant sveikatos stiprinimo prevenciją mokykloje.

4 lentelė. Informacijos ir žinių poreikis vykdant sveikatos stiprinimo prevenciją mokykloje.

Atsakymas

Abs.

sk. Proc. Abs. sk. Proc.

Abs. sk. Proc. taip 8 66,7 158 35,0 166 35,9 0,024 ne 4 33,3 141 31,3 145 31,3 0,879 iš viso 12 100 451 100 463 χ2= 5,08; lls= 2; p= 0,079

Statistiškai reikšmingai skyrėsi respondentų atsakymai į klausimą apie prevencinės veiklos informacijos sklaidą. Rezultatai parodė, kad daugiau sveikatos specialistai teigia (66,7%), jog pakanka informacijos ir žinių vykdant prevencines veiklas mokykloje, kai moksleiviai sudarė tik (35%). Šis skirtumas statistiškai reikšmingas p= 0,024.

(31)

31

10 pav. Skirstinys atsižvelgiant į prevencinių veiklų vykdymo reikalingumą mokykloje (proc.)

Iš tyrimo rezultatų matome, kad daugiau nei pusė apklaustųjų abiejose grupėse pripažįsta sveikatos stiprinimo prevencijos reikalingumą. Net 25 % darbuotojų neįžvelgia vykdomų veiklų naudingumo ir reikalingumo moksleiviams, kai tuo tarpu moksleivių, tik nedidelė dalis (8,1%) statistiškai reikšmingai p=0,044 mano jog sveikatos stiprinimo mokykloje prevencija apskritai nereikalinga. Beveik 20 % moksleivių neturi nuomonės.

5 lentelė. Sveikatos stiprinimo prevencijos reikalingumas mokykloje.

Atsakymas

Abs.

reikalinga 9 75,0 213 72,2 222 72,3 0,832

nereikalinga 3 25,0 24 8,1 27 8,8 0,044

neturi nuomonės 0 0,0 58 19,7 58 18,9 0,089

Iš viso 12 100 295 100 307

χ2= 6,101; lls= 2; p= 0,047

(32)

32

11 pav. Dažniausiai vykdomos sveikatą stiprinančios prevencinės veiklos mokykloje (proc.)

Šiuo klausimynu, buvo stengtasi išsiaiškinti, kokio pobūdžio sveikatą stiprinančios prevencinės veiklos vykdomos mokykloje. Dažniausiai sveikatos specialistas, mokyklos lygmens sveikatos stiprinimo prevencijoje, atlieka tokias veiklas: fizinio aktyvumo skatinimo (100%), nelaimingų atsitikimų ir traumų (91,7%), sveikos mitybos (83,3%), psichotropinių medžiagų vartojimo (79%), vartojimo kultūros ugdymo (75%), rengimo šeimai ir lytiškumo (66,7%). Rečiausiai sveikatos specialistų atliekama veikla smurto prevencija (25%). Vidutinis dėmesys skiriamas patyčių prevencijai (50%) ir streso valdymui (58,3%).

Moksleiviai išskiria mokykloje dažniausiai vykdomas fizinio aktyvumo ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencines veiklas (68%), patyčių prevenciją (59,6%). Mažiau nei pusę iš vykdomų prevencinių veiklų mokykloje sudaro sveikos mitybos (41,1%) ir smurto prevencijai (32,7%) skirti renginiai. Kaip rečiausiai vykdomas veiklas moksleiviai įvardijo vartojimo kultūros ugdymą (9,4%) ir streso prevenciją (15,8%). Duomenys pasiskirstė beveik tolygiai tarp užkrečiamųjų ligų, rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo (19,5%) ir nelaimingų atsitikimų ir traumų (20,27%) prevencinių veiklų.

Psichiką veikiančių medžiagų vartojimo

(33)

33 6 lentelė.Dažniausiai vykdomos sveikatą stiprinančios prevencinės veiklos mokykloje.

Klausimo turinys

Specialistas Moksleivis Dažniai

P reikšmė

Dažniai Dažniai Dažniai

Abs.

Fizinis aktyvumo skatinimo; 12 100,0 202 68,0 234 75,7 0,019

Sveikos mitybos; 10 83,3 122 41,1 212 68,6 0,004

Tabako, alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo

prevencija; 11 91,7 202 68,0 213 68,9 0,083

Nelaimingų atsitikimų ir traumų, 11 91,7 60 20,2 71 23,0 0,000

Streso prevencija; 7 58,3 47 15,8 54 17,5 0,000

Smurto prevencija; 3 25,0 97 32,7 100 32,4 0,579

Patyčių prevencija; 6 50,0 177 59,6 183 59,2 0,508

Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymas; 8 66,7 58 19,5 66 21,4 0,000

Užkrečiamųjų ligų prevencija; 7 58,3 58 19,5 65 21,0 0,001

Vartojimo kultūros ugdymas; 9 75,0 28 9,4 37 12,0 0,000

Iš viso 12 297 309

Tyrimo metu nustatytas statistinis reikšmingumas tarp sveikatos specialistų vykdomų veiklų mokykloje: fizinio aktyvumo skatinimo p=0,019; sveikos mitybos p=0,004; nelaimingų atsitikimų ir traumų p=0,00; streso prevencijos p=0,00; rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymas p= 0,000; užkrečiamųjų ligų prevencija p=0,001; vartojimo kultūros ugdymo p=0,000.

(34)

34

12 pav. Dažniausiai vykdomos prevencinės veiklos formos (proc.)

(35)

35 7 lentelė. Priemonės naudojamos vykdant sveikatos stiprinimo prevenciją mokykloje.

Klausimo turinys

P_reikšm ė

Abs.

Vykdomi pokalbiai klasėje 12 100,0 229 78,4 261 85,9 0,071

Vykdomi individualūs pokalbiai 8 66,7 101 34,6 189 62,2 0,023

Vykdomi pokalbiai su mokyklos bendruomenės narių grupe 9 75,0 141 48,3 150 49,3 0,070

Apie prevencinę veiklą kalbama įvairių mokomųjų dalykų pamokose 11 91,7 149 51,0 160 52,6 0,006

Vykdomos įvairios akcijos 12 100,0 186 63,7 198 65,1 0,010

Vykdomos mokyklos bendruomenės diskusijos 6 50,0 135 46,2 141 46,4 0,798

Kviečiami lektoriai ir skaitomos paskaitos 11 91,7 210 71,9 221 72,7 0,133

Vykdomi susitikimai su žymiais žmonėmis 7 58,3 126 43,2 133 43,8 0,300

Vykdomi susitikimai su asmenimis, praeityje turėjusiais žalingų įpročių,

mitybos sutrikimų, patyrusių smurtą, patyčias ir tt. 3 25,0 107 36,6 110 36,2 0,411

Vykdomi įvairūs konkursai 10 83,3 152 52,1 162 53,3 0,034

Įrengiami įvairūs informaciniai stendai 12 100,0 214 73,3 226 74,3 0,038

Vykdomos išvykos, stovyklos 8 66,7 147 50,3 155 51,0 0,268

Iš viso 12 292 304

Statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti tarp sveikatos priežiūros specialistų vykdomų veiklos formų: vykdomi individualūs pakalbiai p=0,023; apie prevencinę veiklą kalbama įvairių mokomųjų dalykų pamokose p=0,006; vykdomos įvairios akcijos p=0,010, konkursai p=0,034; įrengiami įvairūs informaciniai stendai p=0,038.

(36)

36

13 pav. Pagrindiniai informacijos šaltiniai sveikatos stiprinimo prevencijos tema (proc.)

Siekiant sužinoti iš kur moksleiviai semiasi žinių ir gauna informacijos apie sveikatos stiprinimą, buvo klausiama kokie yra pagrindiniai jų informacijos šaltiniai sveikatos stiprinimo prevencijos tema. Respondentai kaip pagrindinį informacijos šaltinį nurodė internetą, duomenys tarp kaimo ir miesto moksleivių pasiskirstė beveik tolygiai (82,5% ir 85,7%). Daugiau nei pusė respondentų informaciją gauna iš tėvų, didesnė dalis miesto moksleivių (59,7%). Televizijos laidas (48,7%), draugus (44,8%), kaip sveikatos žinių šaltinį nurodė daugiau miesto moksleivių nei besimokančių kaimo mokyklose.

(37)

37 8 lentelė. Pagrindiniai informacijos šaltiniai sveikatos stiprinimo prevencijos tema.

Klausimo turinys

Miestas Kaimas Dažniai

P_reikšmė

Abs.

Internetas 132 85,7 118 82,5 270 90,9 0,451

Tėvai 92 59,7 80 55,9 252 84,8 0,509

Draugai 69 44,8 58 40,6 127 42,8 0,461

Televizijos laidos 75 _48,7 57 _{39,9 132} _44,4 _0,126

Laikraščiai, žurnalai, bukletai 39 25,3 36 25,2 75 25,3 0,976

Mokyklos personalas (per diskusijas, renginius, klasės valandėles ir

kt.) 47 30,5 50 35,0 97 32,7 0,415

Sveikatos priežiūros specialistai 47 30,5 48 33,6 95 32,0 0,574

Medicinos personalas (gydytojai, slaugytojos) 54 _35,1 51 _{35,7 105} _35,4 _0,914

Iš viso 154 143 297

(38)

38 9 lentelė. Prevencinės priemonės galinčios sustiprinti sveikatą ir sumažintų žalingų įpročių paplitimą tarp jaunuolių.

Klausimo turinys

P_reikšmė

Abs .

Specialistų paskaitos 12 100,0 229 82,1 261 89,7 0,108

Informacinės medžiagos apie žalingą poveikį sveikatai dalijimas

(lankstinukai, bukletai, plakatai) 8 66,7 101 36,2 189 64,9 0,033

Vaizdinė medžiaga (filmų peržiūra) 9 75,0 141 50,5 150 51,5 0,097

Autoritetingų asmenų skatinimas sveikai gyventi 11 91,7 149 53,4 160 55,0 0,009

Žmonių, įveikusių priklausomybes ir pakeitusių elgseną paskaitos 12 100,0 186 66,7 198 68,0 0,016

Individualūs pokalbiai 6 50,0 135 48,4 141 48,5 0,913

Meninė veikla 11 91,7 210 75,3 221 75,9 0,194

Sportas 7 58,3 126 45,2 133 45,7 0,371

Teminės diskusijos, popietės 3 25,0 107 38,4 110 37,8 0,351

Teminiai konkursai, viktorinos 10 83,3 152 54,5 162 55,7 0,049

Iš viso 12 279 291

Buvo siekiama išsiaiškinti kokių prevencinių priemonių naudojimas padėtų sustiprinti sveikatą ir sumažinti žalingų įpročių paplitimą jaunuolių tarpe. Kaip svarbiausias priemones abiejų grupių respondentai nurodė specialistų paskaitas (100 % ir 82,1%), statistiškai reikšmingumas nenustatytas. Sveikatos specialistai kaip labai svarbias priemones įvardijo statistiškai reikšmingai žmonių įveikusių priklausomybes ir pakeitusių elgseną paskaitas (p=0.016;100 %), autoritetingų asmenų skatinimą sveikai gyvent (p=0.009;91,7%), organizuojamus teminius konkursus, viktorinas (p=0.049; 83,3%), informacinės medžiagos apie žalingą poveikį sveikatai dalijimą (lankstinukai, bukletai, plakatai) (p=0.033; 66,7%). Moksleiviai priskyrė meninę veiklą (75,3%), statistiškai reikšmingas žmonių įveikusių priklausomybes ir pakeitusių elgseną paskaitas (p=0.016; 66,7%). Mažiausiai įtakos moksleivių požiūriu turi padalomosios medžiagos apie žalingą poveikį dalinimas, stendų įrengimas (36,2%) ir organizuojamos teminės diskusijos, įvairios popietės (38,4%).

(39)

39

14 pav. Problemos mokykloje (proc.)

Labiausiai paplitusi problema tarp mokinių priklausomybė nuo interneto, iškeliama tiek sveikatos priežiūros specialistų (79%), tiek pačių jaunuolių (64,9%). Kita ne mažiau aktuali problema per mažas fizinis aktyvumas. Per mažą fizinį aktyvumą nurodė beveik pusė moksleivių ir virš 70 % specialistų. Smurto ir patyčių buvimą mokykloje įvardijo daugiau sveikatos specialistų (54,5%), nei pačių mokinių (43,3%). Daugiau nei trečdalis respondentų kaip svarbią problemą nurodė psichotropinių medžiagų vartojimą ir beveik tolygiai duomenys pasiskirstė nurodant valgymo sutrikimus.

10 lentelė. Aktualiausios problemos mokinių tarpe.

Klausimo turinys

P_reikšmė

Abs.

sk. Proc. Abs. sk. Proc. Abs.

sk. Proc.

Valgymo sutrikimai 2 18,2 47 16,2 69 22,8 0,858

Mažas fizinis aktyvumas 8 72,7 142 48,8 230 76,2 0,120

Priklausomybė nuo interneto 10 90,9 189 64,9 199 65,9 0,075

Psichiką veikiančių medžiagų

vartojimas 4 36,4 89 30,6 93 30,8 0,684

Smurtas ir patyčios 6 54,5 126 43,3 132 43,7 0,461

(40)

40

Tyrimo metu statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,005). Apibendrinant galima teigti, jog interneto poveikis moksleiviams gana didelis ir šią problemą įvardija ne tik specialistai, bet mato ir patys jaunuoliai. Iš pirmosios problemos išplaukia ir kitos tai menkas fizinis aktyvumas, ko pasiekoje vystosi su pasyvumu susiję kūno negalavimai tokie kaip laikysenos sutrikimai, antsvoris ir internetinėje erdvėje patyčių plitimas.

15 pav. Skirstinys tarp lyčių atsižvelgiant į prevencinių veiklų vykdymo informuotumą ir naudingumą mokykloje.

Duomenys tarp lyčių pasiskirstė tolygiai. Tyrimo metu statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,005).

11 lentelė. Sveikatą stiprinančios prevencinės veiklos naudingumas ir įgytos informacijos pakankamumas. Atsakymas Lytis Bendrai P_reikšmė Mergina Vaikinas

Vidurkis St.nuokr. Vidurkis St.nuokr. Vidurkis St.nuokr. Prevencinės veiklos

naudingumas 3,11 0,61 3,06 0,77 3,09 0,68 0,790

Informacijos

(41)

41

16 pav. Skirstinys atsižvelgiant į prevencinių veiklų naudingumo pobūdį (proc.)

(42)

42 12 lentelė. Sveikatos stiprinimo prevencinės veiklos naudingumo pobūdis.

Klausimo turinys

P_reikšmė

Abs.

Turėjo galimybę išsakyti savo nuomonę 6 50,0 65 22,7 91 30,5 0,030

Įgijo naujų žinių apie projektų rengimą 5 41,7 88 30,8 173 58,1 0,426

Dalinasi informacija su draugais 5 41,7 54 18,9 59 19,8 0,053

Įgijo teisinių žinių 0 0,0 61 21,3 61 20,5 0,073

Įgijo naujų žinių ir gebėjimų 8 66,7 107 37,4 115 38,6 0,042

Buvo apdovanoti (skatinti) už dalyvavimą konkurse, akcijoje, renginyje 9 75,0 27 9,4 36 12,1 0,000

Gavo informacinės medžiagos 9 75,0 136 47,6 145 48,7 0,063

Prevencinė veikla buvo nenaudinga 1 8,3 49 17,1 50 16,8 0,425

Iš viso 12 286 298

Apibendrintai galima teigti jog sveikatos stiprinimo prevencija buvo naudinga ir moksleiviams ir sveikatos specialistams. Moksleiviai įgijo naujų žinių ir gebėjimų, gavo informacinės medžiagos, buvo skatinti, suteikta galimybė pasisakyti. Sveikatos specialistai galėjo išreikšti save profesinėje plotmėje.

(43)

43

Nagrinėjant respondentų, išreiškusių nuomonę dėl mokykloje organizuojamų renginių pakankamumo statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,005).

Vaikų manančių, kad mokykloje organizuojamų renginių užtenka, yra nežymiai daugiau negu sveikatos specialistų (45,2% ir 41,7%). Daugiau nei pusė sveikatos specialistų mano, kad prevencinės veiklos mokykloje užtenka, bet norėtųsi dar daugiau, jog reikėtų dar daugiau galvoja ir apie trečdalį moksleivių (32,7%). Virš 20 % moksleivių akcentavo, kad prevencija mokykloje nepakankama.

13 lentelė. Poreikis mokykloje organizuojamų sveikatą stiprinančių prevencinių renginių, projektų, pokalbių.

Atsakymas

Abs.

sk. Proc. Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. taip 5 41,7 133 45,2 138 45,1 0,808 daugiau 7 58,3 96 32,7 103 33,7 0,065 ne 0 0,0 65 22,1 65 21,2 0,067 Iš viso 12 100 294 100 306 χ2= 4,945; lls= 2; p= 0,084

Apibendrinus gautus duomenis stebimas sveikatos stiprinimo prevencijos poreikis. Tiek moksleiviai, tiek sveikatos specialistai pageidauja daugiau įvairių renginių, projektų, pokalbių įgyvendinimo.

Siekiant sužinoti mokinių aktyvumą dalyvaujant prevencijos renginiuose, buvo papildomai pateiktas klausimas “Kaip dažniausiai Jūsų mokyklos mokiniai dalyvauja prevencinei veiklai skirtuose renginiuose?“. Respondentų nuomone (66,7%), mokiniai dažniausiai prevenciniuose renginiuose dalyvauja kaip klausytojai. Net 33,3% respondentų teigia, kad mokiniai retai arba kartais organizuoja prevencinei veiklai skirtus renginius. Dalis respondentų teigia, jog dažnai mokiniai prevencinei veiklai skirtuose renginiuose dalyvauja kaip dalyviai (41,7). Statistinis reikšmingumas nustatytas nebuvo.

(44)

44

4. REZULTATŲ APTARIMAS

1. Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad prevencija – tai įvairių priemonių taikymas siekiant išvengti neigiamų gyvenimo reiškinių vaikų aplinkoje ir ugdyti jų atsparumą dar iki susiduriant su jais [48]. Prevencijoje išskiriami subjektai – tai asmenys, vykdantys prevencines veiklas, programas, ir prevencijos objektai – tai asmenys, į kuriuos yra nukreipta ši veikla. Prevencinė veikla pasireiškia per poveikio objektams būdus, metodus, kurios vadinamos prevencijos priemonėmis [35].

Per 2016 m. įvairiuose Koordinacinio centro ir Šakių rajono savivaldybės VSB organizuotuose renginiuose dalyvavo apie 500 jaunuolių. Sveikatinimo, švietimo paslaugos suteiktos apie 300 jaunuolių: lektorių mokymai, emocinio vertinimo užsiėmimai "Sveikatos iššūkis", įvairūs sporto renginiai, prevenciniai renginiai lauko palapinėje. Individualios ir grupinės psichologinės konsultacijos buvo suteiktos 209 jaunuoliams. Mokymuose Šakių rajono mokiniams dalyvavo apie 120 jaunuolių, mokymai vyko šiomis temomis: Streso valdymo galimybės, psichologinių krizių įveikimas, savižudybių prevencija ir netekčių psichologijos ypatumai, psichoaktyvios medžiagos ir jų įtaka žmogaus gyvenimo kokybei, sveika mityba ir gera fizinė sveikata, mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiai, lytiškumo pagrindai.

Suorganizuoti dviejų dienų mokymai Šakių rajono tėveliams tema "Tėvų mokymas ir švietimas paauglių lytiškumo ugdymo, sveikos mitybos įgūdžių, savižudybių prevencijos, priklausomybių klausimais". Buvo organizuojamos supervizijos tema „Tarpinstitucinis bendradarbiavimas sveikatos srityje“.

Įrengti daugiafunkciniai lauko treniruokliai, kuriais nemokamai gali naudotis jaunuoliai. Penkiose rajono mokyklose ir dviejose rajono įstaigose įrengti informaciniai ekranai, kuriuose nuolatos atnaujinama aktuali jaunimui sveikos gyvensenos, žalingų įpročių prevencijos informacija. Taip pat minėtose vietose sukurtos nemokamos interneto prieigos prie Jaunimo sveikatos portalo [59].

(45)

45

apklaustųjų abiejose grupėse pripažįsta sveikatos stiprinimo prevencijos reikalingumą, tačiau net ketvirtadalis sveikatos specialistų nusivylę savo vykdoma tiesiogine veikla ir neįžvelgia jos reikalingumo. Tyrimai rodo, jog prevencijos priemonių vykdytojų požiūris yra vienas svarbiausių veiksmingumo veiksnių [62, 54]. Mokinių prevencinio darbo mokykloje reikalingumo vertinimas nėra labai vieningas ir tai gali atspindėti prevencinės veiklos formalumą arba bent jau informacijos sklaidos stoką.

Dažniausiai vykdomos sveikatos stiprinimo prevencinės veiklos mokykloje: fizinio aktyvumo skatinimo, nelaimingų atsitikimų ir traumų, sveikos mitybos, psichotropinių medžiagų vartojimo, rengimo šeimai ir lytiškumo, patyčių prevencija. Rečiausiai sveikatos specialistų atliekama veikla smurto prevencija, o moksleiviai įvardija vartojimo kultūros ugdymą. Labiausiai organizuojamos prevencinės veiklos vykdymo formos yra įvairių informacinių stendų įrengimas, vykdomos įvairios akcijos, pokalbiai klasėse, skaitomos paskaitos, organizuojami įvairūs konkursai. Tyrimų duomenys rodo, kad dažnai ugdymo įstaigų darbuotojai kaip pasiteisinusias prevencijos priemones vardija (31 proc. bendrojo ugdymo mokyklų) renginius, konkursus ir akcijas, kurios yra trumpalaikio poveikio, vienkartinės priemonės, ir tik antroje vietoje – ilgalaikio poveikio priemones, tokias kaip prevencinės programos ir projektai (26 proc. mokyklų) [42]. Daugiausiai informacijos sveikatos stiprinimo prevencijos klausimais moksleiviai susiranda naršydami internetą, daugiau nei pusė informaciją gauna iš tėvų, kiti televizijos laidų, draugų.

Kaip svarbiausią prevencinę priemonę galinčia sustiprinti sveikatą ir sumažinti žalingų įpročių paplitimą jaunuolių tarpe abiejų grupių respondentai išskyrė specialistų ir žmonių įveikusių priklausomybes ir pakeitusių elgseną paskaitas, moksleiviai nurodė meninę veiklą. Mažiausiai įtakos moksleivių požiūriu turi padalomosios medžiagos apie žalingą poveikį dalinimas, stendų įrengimas, organizuojamos teminės diskusijos, įvairios popietės. Labiausiai paplitusi problema tarp mokinių priklausomybė nuo interneto ir per mažas fizinis aktyvumas. Smurto ir patyčių buvimą mokykloje įvardijo daugiau sveikatos specialistai nei patys mokiniai, apie trečdalis respondentų kaip problemą įvardijo psichotropinių medžiagų vartojimą.