Vaikų žastikaulio viršgumburinių lūžių perkutaninės osteosintezės metodų kokybinis vertinimas

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS FAKULTETAS

ORTOPEDIJOS TRAUMATOLOGIJOS KLINIKA

Matas Inkėnas

Vaikų žastikaulio viršgumburinių lūžių perkutaninės

osteosintezės metodų kokybinis vertinimas

Baigiamasis magistro darbas Medicinos studijų programa

Mokslinis vadovas: Prof. Dr. Emilis Čekanauskas

2

TURINYS

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 7

SANTRUMPOS ... 8

1.ĮVADAS ... 9

2. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10

3. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

3.1. Epidemiologija ... 11

3.2. Traumos mechanizmas ... 11

3.3. Klasifikacija ... 11

3.4. Diagnostika ... 12

3.5. Perkutaninės osteosintezės būdų pranašumai ... 13

3.6. Komplikacijos ... 14

4. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 15

5. REZULTATAI ... 16

6. REZULTATŲ APTARIMAS ... 20

7. IŠVADOS ... 22

3

SANTRAUKA

Autorius: Matas Inkėnas.

Darbo vadovas: Prof. dr. Emilis Čekanauskas.

Darbas atliktas: LSMUL Kauno Klinikos Ortopedijos ir Traumatologijos Klinika.

Darbo pavadinimas: Vaikų žastikaulio viršgumburinių lūžių perkutaninės osteosintezės metodų

kokybinis vertinimas.

Tyrimo tikslas: Įvertinti ir palyginti vaikų, patyrusių dislokuotą žastikaulio viršgumburinį lūžį,

gydymo metodus.

Darbo uždaviniai: Įvertinti tiriamųjų pasiskirstymą pagal amžių, lytį, dominuojančią ranką. Įvertinti

tiriamųjų pasiskirstymą pagal lūžių mechanizmą ir Gartlando klasifikaciją. Apžvelgti pagrindinių gydymo metodų išeitis.

Tyrimo metodai: Tyrimas atliktas naudojant retrospektyvinę duomenų analizę. Išnagrinėtos vaikų,

patyrųsių viršgumburinį žastikaulio lūžį ir gydytų stacionare nuo 2017 iki 2020 metų pabaigos, ligos istorijos. Naudotasi ligoninės informacine sistema (LIS) ligos istorijoms nagrinėti ir Meddream sistema rentgeno nuotraukoms vertinti. Imtis - 125 pacientai.

Tyrimo dalyviai: Vaikai, gydyti dėl žastikaulio viršgumburinio lūžio, LSMU KK vaikų ortopedijos ir

traumatologijos skyriuje (VOTS), 2017 - 2020 m.

Tyrimo rezultatai: Iš 124 tiriamųjų berniukai sudarė 59,68 % (n=74), mergaitės 40,32 % (n=50).

4 17,6 % pacientų patyrė komplikacijas (kontraktūra ar neuropatija), esant III tipui - 18,5 proc. Turime statistiškai reikšmingą skirtumą (p<0,001). Palyginus modifikuotą Dorgano metodą (MDM) ir tradicinį kryžminę POKS ir įvertinus abiejų metodų sukeltą komplikacijų skaičių, nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p=0,222). Įvertinus fiksacijos laikotarpį Kiršnerio strypais nustatytas vidutinis 25,01±5,86 dienų laikotarpis. Pagal fiksacijai panaudotų strypų skaičių ir lūžio tipą nerastas statistiškai reikšmingas skirtumas (2 Kiršnerio strypai – 24,75±5,39 dienos; 3 strypai ir > - 24,93±7,27 dienos; p=0,464; II – 25,7±4,52 dienos, III – 24,76±6,22 dienos; p=0.695).

Tyrimo išvados: Tyrimo metu nustatyta, jog dažniausiai viršgumburinį lūžį patiria 5 – 6 metų

5

SUMMARY

Author: Matas Inkėnas

Academic supervisor: prof. dr. Emilis Čekanauskas.

This study was conducted at: The Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas

Clinics, Department of Orthopaedics and Traumatology.

Title: Qualitative Evaluation of Percutaneous Osteosynthesis in Pediatric Supracondylar Humerus

Fracture.

Research tasks: Evaluation and comparison of treatment methods for children with dislocated

humerus fracture.

Research goals: To evaluate distribution of subjects by age, gender, dominant hand. Evaluate

distribution of subjects according to the fracture mechanism and the Gartland classification. Also to review the outcomes of used treatment methods.

Research methods: The study was performed using retrospective data analysis. The case histories of

children who underwent supracondylar humerus fracture and were treated in hospital from 2017 to 2020 were examined. The Hospital Information System (LIS) was used to examine case histories and the Meddream system for X-ray images. Research population consisted of 125 patients.

Population of research: Children treated for displaced supracondylar humerus fracture in the Hospital

of Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas Clinics, the Department of Paediatric Orthopedic and Traumatology from 2017 to 2020.

Results: Of the 124 subjects, boys accounted for 59.68% (n = 74) and girls for 40.32% (n = 50). The

6 contracture developed in 15.4% of patients treated with PO and 19% with closed reduction. No statistically significant difference was found when comparing methods (p = 0.584). After evaluating the fixation period with Kirschner wires, the mean period was 25.01 ± 5.86 days. There was a statistically significant difference (p <0.001) in the assessment of the relationship between complication and fracture type. Type II - 17.6 % III - 18.5 % experienced complications (contracture or neuropathy). Comparison of the modified dorgan method and traditional cross - POKS and complications also showed no statistically significant difference (p = 0.222). No statistically significant difference was found according to the number of wires used for fixation and the type of fracture (2 wires - 24.75 ± 5.39; 3 wires and > - 24.93 ± 7.27; p = 0.464; II - 25.7 ± 4.52 , III - 24.76 ± 6.22; p = 0.695).

Conclusions: Boys aged 5-6 are most likely to experience a supracondylar humerus fracture, and the

7

PADĖKA

Dėkoju mokslinio darbo vadovui prof. dr. Emiliui Čekanauskui už skirtą laiką, patarimus ir pagalbą ruošiant mokslinį darbą.

INTERESŲ KONFLIKTAS

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

8

SANTRUMPOS

LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos VOTS – vaikų ortopedijos ir traumatologijos skyrius

ŽVGL − žastikaulio viršgumburinis lūžis

DŽVL – dislokuotas žastikaulio viršgumburinis lūžis GKVM – Gartlando klasifikacijos Vilkinso modifikacija POKS – perkutaninė osteosintezė Kiršnerio strypais URI – uždaroji repozicija ir imobilizacija pagal Blauntą AO – atvira osteosintezė

MDM – modifikuotas Dorgano metodas n – tiriamųjų skaičius

9

1. ĮVADAS

Temos aktualumas:

Višgumburinis žastikaulio lūžis yra dažnai sutinkamas vaikų traumatologo darbe ir laikomas dažniausia vaikų alkūnės trauma [1].

Teorinė ir praktinė reikšmė:

Žastikaulio viršgumburinis lūžis neretai komplikuojasi neurovaskulinėmis komplikacijomis, kontraktūromis ir deformacijomis [7, 24]. Cubitus varus deformacija yra komplikacija, kuri neregresuoja, o gali tik progresuoti, sukeldama ne tik kosmetines deformacijas, bet ir riboti alkūnės sąnario judesius [26, 27]. Vėliau šiai deformacijai gydyti reikalinga papildoma ašį koreguojanti osteotomija [25]. Teisingas gydymo metodo pasirinkimas yra kritiškai svarbus. Taip pat nėra atlikta studijų, vertinančių fiksacijos laikotarpį Kiršnerio strypais ir ar tai turi įtakos išeitims.

Šiuo metu nėra priimta nutarimo dėl gydymo metodo. Ypač trūksta aiškumo gydant II tipo VŽGL, dažniausiai iškylanti dilema: ar gydyti konservatyviai reponuojant ar taikyti perkutaninę osteosintezę Kiršnerio strypais? Taip pat nėra aiškaus sutarimo ir dėl Kiršnerio strypų konfigūracijos pasirinkimo. Vieni iš dažniausiai minimų yra kryžminis, Dorgano ir lateralinis metodai.

10

2. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas:

Įvertinti ir palyginti vaikų, patyrusių dislokuotą žastikaulio viršgumburinį lūžį, gydymo metodus ir išeitis.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti tiriamųjų pasiskirstymą pagal amžių, lytį, dominuojančią ranką;

11

3. LITERATŪROS APŽVALGA

3.1. EPIDEMIOLOGIJA

Lietuvos higienos instituto duomenimis, vaikų patyrusių rankos ir peties lanko lūžį 2018 metais buvo 2264,14/10000 gyventojų. Virškrumplinis žastikaulio lūžis sudaro apie 60 proc. tarp visų vaikų alkūnės lūžių [1]. Dažniausiai pažeidžiami vaikai tarp 3 ir 6 metų [2]. Nors berniukams VGŽL diagnozuojamas dažniau, pasiskirstymas tarp lyčių yra beveik vienodas (48 proc. mergaitės, 52 proc. berniukai) [2, 3]. Dažniau lūžta ne dominuojanti ranka [4].

3.2. TRAUMOS MECHANIZMAS

Jaunesnio amžiaus vaikai ypač pažeidžiami dėl distalinės žastikaulio žievės suplonėjimo ir alkūnės duobės ir alkūninės ataugos sąveikos [23]. Taip pat būdingas raiščių laisvumas leidžia sąnariui atlikti hiperekstenziją [5]. Tipinis suprakondilinio lūžio mechanizmas yra kritimas ant ištiestos rankos. Šiuo atveju alkūnės atauga įsiremia į bendravardę duobę ir veikiant didelei jėgai, leidžiantis ant rankos, „nulaužia“ žastikaulį per plonąją žievės dalį. Distalinis lūžgalis dažniausiai dislokuoja atgal. Lūžta priekinė žievė, užpakalinė pažeidžiama rečiau.

Fleksijos tipo lūžis yra daug retesnis (1-10 proc.). Įvyksta dėl tiesioginio smūgio į sulenktą alkūnę,sukeliančio sąnario hiperfleksiją[6]. Šiuo atveju distalinis kompleksas linkęs dislokuoti anterolateraline kryptimi.Dažniausiai šios traumos atveju (apie 10 proc.) pažeidžiamas alkūninis nervas, matoma jam būdinga pažeidimo klinika [22].

3.3. KLASIFIKACIJA

12 I tipas: nedislokuotas lūžis.

II tipas: dalinai dislokuotas lūžis su nepažeista kaulo žieve, užpakalinėje kaulo dalyje

III tipas: stipriai dislokuotas lūžis, be žievės kontakto su lūžgaliu, gali būti su rotaciniu poslinkiu.

1 pav. Gartlando viršgumburinių žastikaulio lūžių klasifikacija

3.4. DIAGNOSTIKA

Tiksli diagnostika yra ypatingai svarbi, dėl netinkamai diagnozuoto ir gydyto dislokuoto lūžio gali išsivystyti sunkios komplikacijos.

Skausmas, deformacija, sutrikusi funkcija, paraudimas, jautrumas alkūnės srityje yra pagrindiniai simptomai leidžiantys įtarti viršgumburinį lūžį. Įtarūs lūžį būtina atlikti priekinės ir šoninės krypčių rengtenogramas. II ir III tipo lūžiai nesunkiai matomi rentgeno nuotraukose, tačiau I tipo nedislokuotiems lūžiams dažnai reikalingi netiesioginiai lūžio rodikliai. Dažniausiai naudojami

anterior ir posterior fat pad požymiai. Nors priekinis (anterior fat pad) matomas ir nesant patologijai,

esant didelei sąnario efuzijai matomas vadinamasis sail sign, kuomet priekinė riebalinė plokštelė atstumiama efuzijos ir primena trikampę laivo burę. Posterior fat pad ženklas yra dar patikimesnis ženklas lūžiui diagnozuoti. Jis matomas tik esant ryškiai efuzijai. D. L. Skaggs su kolega nustatė, jog 34 (76 proc.) iš 45 pacientų su užapakaliniu fat pad požymiu turėjo nedislokuotą alkūnės lūžimą [8].

13 2 pav. A) I tipo lūžio metu PŽL kerta žastikaulio galvutę per centrą. B,c) Esant II ir III tipo lūžiams,

linija eina priekyje stipinkaulio galvutės.

3.5. PERKUTANINĖS OSTEOSINTEZĖS BŪDŲ PRANAŠUMAI

Šiuo metu nėra prieito aiškaus sutarimo dėl tinkamiausiogydymo metodo. Nemažai atliktų tyrimų rodo, jog dislokuotiems II ir III tipo lūžiams rekomenduojamas gydymas yra perkutaninė osteosintezė [9, 10, 13]. Yra keletas būdų atlikti perkutaninę osteosintezę suprakondiliniams lūžiams, dažniausiai Gartland II ir III tipo. Skaitant publikacijas susidaro įspūdis, jog kryžminis Kiršnerio strypų vedimo būdas yra geresnis, nes suteikia geresnį biomechaninį stabilumą, tačiau beveik visi atlikti tyrimai rodo, jog toks būdas atsakingas už nervus ulnaris jatrogenines komplikacijas [11,12]. Kaip alternatyva dažnai minimas Dorgano metodas. Šio metodo esmė, jog, kitaip nei kryžminio POKS metodo atveju, antrasis Kiršnerio strypas į medialinį krumplį vedamas iš lateralinės pusės, to pasekoje, alkūninis nervas “nepakimba” ant medialiai įvesto strypo. Sumažinama neurologinių komplikacijų rizika [14, 15, 16].

14 3 pav. Modifikuotas Dorgano metodas. A – lateralinio Kiršnerio strypo įvėrimas; B – medialinio

Kiršnerio strypo įvedimas; C – medialinio Kiršnerio strypo pervedimas į lateralinę pusę; D – galutinis MDM vaizdas. (Vaikų, patyrusių dislokuotą žastikaulio viršgumburinį lūžį, gydymo

metodų vertinimas). Prof. dr. Emilis Čekanauskas

3.6. KOMPLIKACIJOS

Žastikaulio suprakondiliniai lūžiai gali komplikuotis nervų ir kraujagyslių pažeidimu tiek lūžgaliams pažeidus šias struktūras, tiek pažeidus alkūninį nervą operacijos metu. Todėl ši trauma gali turėti rimtų išliekančių pažeidimo reiškinių.

Stipininės arterijos pulso nebuvimas randamas nuo 6 iki 14 procentų sergančiųjų [31]. Kraujagysliniai pažeidimai gali pereiti į kompartmento sindromą. 2010 metais, Paul D. Choi ir kt. atliktame tyrime, iš 9 pacientų su sutrikusios perfuzijos ranka, 4 atlikta vaskulinė reparacija ir 2 iš jų išsivystė kompartmento sindromas pooperaciniu laikotarpiu. [7]. Negydytas kompartmento sindromas gali pereiti į Volkmano išeminę kontraktūrą [24]. Svarbu įvertinti ar pacientui čiuopiasi arteria

radialis pulsas.

15

4. TYRIMO METODIKA IR METODAI

Tyrimas atliktas naudojant retrospektyvinę duomenų analizę.Išnagrinėtos vaikų, patyrusių viršgumburinį žastikaulio lūžį ir gydytų stacionare nuo 2017 iki 2020 metų, ligos istorijos. Naudotasi ligoninės informacine sistema (LIS) ligos istorijoms išnagrinėti ir Meddream sistema rentgeno nuotraukoms. Tyrimo imtis - 125 pacientai.

Pacientai vertinti pagal amžių, lytį, lūžusią ranką, lūžio tipą, taikytą gydymo metodą, kiršnerio strypų skaičių ir įvedimo būdą, strypų laikymo laikotarpį, komplikacijas. Komplikacijos vertintos tik pagal ligos istorijose esančią informaciją. Šios aprašytos skirtingu tikslumu ir skirtingų specialistų. Tyrime naudojamos sąvokos išeitims nusakyti, tokios kaip, neuropatija ir kontraktūra yra bendrojo pobūdžio, nenusakančios laikotarpio po operacijos nei pažeidimo laipsnio, greičiau patį komplikacijos faktą.

Įtraukimo į tyrimą kriterijai: 1. S42.41 kodas;

2. Gydytas LSMU KK VOTS. Atmetimo kriterijai:

1. Nedislokuoti lūžiai;

2. Neizoliuotas lūžis (dauginis tos pačios rankos lūžis); 3. Atliktos kartotinės intervencijos;

4. Nepakankamas informacijos kiekis (nuotraukų trūkumas, pooperacinio laikotarpio išrašų trūkumas).

Tyrimas atliktas LSMU Kauno Klinikų, vaikų chirurgijos klinikos, vaikų ortopedijos ir traumatologijos skyriuje.

16

5. REZULTATAI

Iš 124 tiriamųjų berniukai sudarė 59,68% (n=74), mergaitės 40,32% (n=50).

119 pacientų nustatytas dislokuotas II arba III tipo ekstenzinis viršgumburinis žastikaulio lūžis Fleksinis lūžis rastas 1,6 % (n=2).

Diagramoje pateiktas pasiskirstymas pagal metus. Didžioji dalis pacientų buvo 5 – 6 metų. Amžiaus diapazonas nuo 2 iki 11 metų.

3 pav. Pacientų pasisirstymas pagal metus. X ašis nurodo paciento amžių. Y ašis nurodo pacientų skaičių

Iš dokumentacijos apie reponavimo būdą iš 116 pacientų 94 % (n=109)pacientų atlikta uždara reponacija, 6 % (n=7)- atvira reponacija.

17 Diagramoje pavaizduota imties pasiskirstymas pagal POKS panaudotą Kiršnerio strypų skaičių:

4 pav. POKS naudotų Kiršnerio strypų skaičius ir procentinis tiriamųjų pasiskirstymas

Gydymo išeitis pavyko nustatyti 104 pacientams.

Geros išeitys 82,7% (n=86), pooperacinė neuropatija 1,9% (n=2), kontraktūra nustatyta 15,4

% (n=16) pacientų.

Lentelėje palyginta II lūžio tipo išeitys pagal gydymo būdą. Nors procentinis pasiskirstymas skiriasi, šis nėra statistiškai reikšmingas (p=0,584).

1 Lentelė. POKS ir URI išeitys

Gydymo taktika

Išeitys (tiriamųjų dalis proc.)

Skirtumas

Gera Kontraktūra iš viso

18 Lentelėje įvertinta kaip komplikacijos priklausė nuo lūžio tipo pagal Gartland. Skirtumas yra statistiškai reikšmingas (p<0,001).

2 Lentelė. Gydymo išeitys, vertinant pagal lūžio tipą

Lūžio tipas

Išeitys (tiriamųjų dalis proc.)

Skirtumas Gera Kontraktūra/neuropatija iš viso

II 82,4 17,6 100

p<0,001

III 81,5 18,5 100

Iš viso 81,8 18,2 100

Lentelėje pateikti rezultatai apie komplikacijų skaičių ir kiršnerio strypų vedimo būdą. Palyginti MDM ir kryžminis POKS. Lateralinis strypų metodas nevertintas dėl reto metodo naudojimo ir negausaus informacijos kiekio. Skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (p=0,222).

3 Lentelė. MDM ir POKS gydymo išeičių palyginimas Osteosintezės

būdas

Išeitys (tiriamųjų dalis proc.)

Skirtumas Gera Kontraktūra/neuropatija iš viso

Modifikuotas

dorgano 75 25 100 _p=0,222

Kryžminis 86 14 100

Iš viso 82,9 17,1 100

Tyimo metu buvo apskaičiuota fiksacijos Kiršnerio strypais trukmė dienomis. Siekta sužinoti ar fiksacijos laikotarpis turi įtakos komplikacijų skaičiui. Ieškota sąsąjų tarp osteosintezei panaudotų kiršnerio strypų skaičiaus ir fiksacijos laikotarpio. Vidutinis POKS fiksacijos laikas dienomis

25,01±5,86. Įvertinus fiksacijos laiką pagal Kiršnerio strypų skaičių:

19 Palyginus šiuos du rodikliuscstatistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (p=0,464).

Įvertinus fiksacijos laikąpagal lūžio tipą: II tipas pagal Gartlandą – 25,7±4,52; III tipas pagal Gartlandą – 24,76±6,22.

Lūžio tipas neturėjo statistinio reikšmingumo Kiršnerio trypų fiksacijos laikui(p=0.695).

Šioje lentelėje įverintas santykis tarp fiksacijos laiko ir išeičių. Fiksacijos laiką suskirstytas į tris grupes. Statistine analize nustatyta, jog fiksacijos periodas neturi reikšmingos įtakos gydymo išeitims (p=0,579).

4 Lentelė. Fiksacijos laiko ir išeičių palyginimas

Fiksacijos laikas

išeitys (tiriamųjų dalis proc.)

Skirtumas

gera Kontraktūra/

neuropatija iš viso

<21 d. 90 10 100

p=0,579

21-28 d. 81,8 18,2 100

>28 d. 92,3 7,7 100

20

6. REZULTATŲ APTARIMAS

Įvertinus pacientus epidemiologiškai, pastebėta, jog gauti rezultatai sutapo su kitais atliktais moksliniais tyrimais. Dažniausiai žastikaulio viršgumburinį lūžį patiria 5 – 7 metų amžiaus vaikai [2]. Tyrime nustatyta, jog vidutinis berniukų amžius buvo 6,1 +- 2,5 m., mergaičių 5,5 +-2,5 m. L V Barr 2018 metų tyrime nustatė, jog amžiaus mediana pacientams, patyrusiesm VGŽL buvo 6,1 metų ir pagal lytį 53 % sudarė berniukai. Mūsų tyrime berniukai sudarė 59,7 % [18]. Nick I Pilla ir kolegų 2020 metais atliktame tyrime buvo 56 % berniukų ir 44 % mergaičių [19].

Tyrime nustatyta, jog dažniausiai lūždavo kairė ranka (62,6 %, n=77), tai yra 1.7 kartus dažniau nei dešinė. Vertinant, jog dešiniarankiškumas yra vyraujantis rankos dominavimas, galima daryti prielaidą, jog dažniau traumuojama nedominuojanti ranka. Kitų autorių duomenimis apie 58 % susitraumavo nedominuojančią ranką. [19]

Lentelėje palyginta II lūžio tipo išeitys pagal gydymo būdą. Neuropatijų nepasitaikė II tipo lūžių atvejais. Kontraktūrų nustatyta 15,4 % tarp gydytų POKS ir 19 % tarp gydytų URI. Nors procentinis pasiskirstymas skiriasi, tačiau skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (p=0,584). Luis Moraleda ir kolegų atliktame tyrime buvo lyginti II tipo pagal Gartandą lūžių gydymo metodai. Palyginti POKS ir URI gydymo metodai. Rezultatai parodė, jog pacientams, gydytiems konservatyviai (URI) pasireiškė nežymi cubitus varus deformacija ir šiek tiek didesnė alkūnės ekstenzija. [28]

Vertinant komplikacijų skaičių tarp Gartlandą II ir III tipo lūžių buvo nustatyas statistiškai reikšmingas skirtumas. Geros išeitys II tipo lūžiams buvo 82,4 %, 17,6 % rasta kontraktūra arba neuropatija. III tipo geros išeitys sudarė 81,5 %, kontraktūra arba neuropatija pasireiškė 18,5 %. 2019 metais Vokietijoje atliktame tyrime, nustatyta, jog III tipo pagal Gartlandą lūžis ir operacinė gydymo taktika buvo pagrindiniai faktoriai, nulemiantys didesnį komplikacijų (amplitudės sumažėjimas, nervų – kraujagyslių pažeidimas) skaičių. [29]

21 Tyimo metu buvo apskaičiuota fiksacijos Kiršnerio strypais trukmė dienomis. Siekta sužinoti ar fiksacijos laikotarpis turi įtakos komplikacijų skaičiui. Ieškota sąsąjų tarp strypų skaičiaus ir fiksacijos laikotarpio. Šia tema nerasta atliktų mokslinių tyrimų prieinamose duomenų bazėse. Atlikus perkutaninę osteosintezę vidutinis strypais laikymo laikotarpis buvo 25,01±5,86 dienos.

Suskirsčius pagal strypų skaičių, tarp 2 vestų strypų ir >3, statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (p=0.464). 2 vielos – 24,75±5,39 dienos. 3 vielos ir > - 24,31±7,64 dienos. Taip pat reikšmingas skirtumas nenustatyas ir tarp lūžio tipų. II – 25,7±4,52 dienos. III – 24,76±6,22 dienos.

22

7. IŠVADOS

1. Tyrimo metu nustatyta, jog dažniausiai viršgumburinį lūžį patiria 5 – 6 metų berniukai, dažniau pažeidžiama nedominuojanti ranka.

2. Dažniausias lūžių mechanizmas yra ekstenzinio tipo VGŽL. Dviems trečdaliams tiriamųjų nustatytas III tipo pagal Gartlandą lūžis. III tipo lūžį patyrusiems pacientams dažniau pasireiškė neurovaskulinės komplikacijos ar kontraktūros (p<0,001).

3. Įvertinus komplikacijų dažnį tarp repozicijos ir perkutaninės osteosintezės, gydant II tipo VŽGL, nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p=0,584)

23

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Emery K, Zingula S, Anton C, Salisbury S, Tamai J. Pediatric elbow fractures: a new angle on an old topic. Pediatric Radiology. 2015;46(1):61-66.

2. LiBrizzi C, Klyce W, Ibaseta A, Shannon C, Lee R. Sex-based differences in pediatric supracondylar humerus fractures. Medicine. 2020;99(20):e20267.

3. Holt J, Glass N, Shah A. Understanding the Epidemiology of Pediatric Supracondylar Humeral Fractures in the United States: Identifying Opportunities for Intervention. Journal of Pediatric Orthopaedics. 2018;38(5):e245-e251.

4. Cheng J, Lam T, Maffulli N. Epidemiological Features of Supracondylar Fractures of the Humerus in Chinese Children. Journal of Pediatric Orthopaedics, Part B. 2001;10(1):63-67. 5. Nork S, Hennrikus W, Loncarich D, Gillingham B, Lapinsky A. Relationship Between

Ligamentous Laxity and the Site of Upper Extremity Fractures in Children. Journal of Pediatric Orthopaedics B. 1999;8(2):90-92.

6. Sharma A. The Flexion-Type Supracondylar Humeral Fracture in Children. JBJS Reviews. 2019;7(4):e6-e6.

7. Choi P, Melikian R, Skaggs D. Risk Factors for Vascular Repair and Compartment Syndrome in the Pulseless Supracondylar Humerus Fracture in Children. Journal of Pediatric Orthopaedics. 2010;30(1):50-56.

8. Vaquero-Picado A, González-Morán G, Moraleda L. Management of supracondylar fractures of the humerus in children. EFORT Open Reviews. 2018;3(10):526-540.

9. Mulpuri K, Wilkins K. The Treatment of Displaced Supracondylar Humerus Fractures. Journal of Pediatric Orthopaedics. 2012;32(Supplement 2):S143-S152.

10. Ladenhauf H, Schaffert M, Bauer J. The displaced supracondylar humerus fracture. Current Opinion in Pediatrics. 2014;26(1):64-69.

11. Prashant K, Lakhotia D, Bhattacharyya T, Mahanta A, Ravoof A. A comparative study of two percutaneous pinning techniques (lateral vs medial–lateral) for Gartland type III pediatric supracondylar fracture of the humerus. Journal of Orthopaedics and Traumatology. 2016;17(3):223-229.

24 13. Ladenhauf H, Schaffert M, Bauer J. The displaced supracondylar humerus fracture. Current

Opinion in Pediatrics. 2014;26(1):64-69.

14. Dučić S, Radlović V, Bukva B, Radojičić Z, Vrgoč G, Brkić I et al. A prospective randomised non-blinded comparison of conventional and Dorgan’s crossed pins for paediatric supracondylar humeral fractures. Injury. 2016;47(11):2479-2483.

15. Queally J, Paramanathan N, Walsh J, Moran C, Shannon F, D'Souza L. Dorgan's lateral cross-wiring of supracondylar fractures of the humerus in children: A retrospective review. Injury. 2010;41(6):568-571.

16. Memisoglu K, Cevdet Kesemenli C, Atmaca H. Does the technique of lateral cross-wiring (Dorgan’s technique) reduce iatrogenic ulnar nerve injury?. International Orthopaedics. 2010;35(3):375-378.

17. Čekanauskas E.Vaikų, patyrusių dislokuotą žastikaulio viršgumburinį lūžį, gydymo metodų vertinimas. Daktaro disertacija. 2010. Kaunas.

18. Barr L. Paediatric supracondylar humeral fractures: epidemiology, mechanisms and incidence during school holidays. Journal of Children's Orthopaedics. 2014;8(2):167-170.

19. Pilla N, Rinaldi J, Hatch M, Hennrikus W. Epidemiological Analysis of Displaced Supracondylar Fractures. Cureus. 2020;

20. Gartland J.J. Management of supracondylar fractures of the humerus in children. Surg Gynecol Obstet. 1959;109:145–154.

21. Abzug J.M., Herman MJ. Management of supracondylar humerus fractures in children: current concepts. J Am Acad Orthop Surg. 2012;20:69–77.

22. Flynn K, Shah A, Brusalis C, Leddy K, Flynn J. Flexion-Type Supracondylar Humeral Fractures. Journal of Bone and Joint Surgery. 2017;99(17):1485-1487.

23. Brubacher J.W., Dodds S.D. Pediatric supracondylar fractures of the distal humerus. Curr Rev Musculoskelet Med 2008;1:190-196.

24. Kiran K. K, Prasad R S. Volkmann's Ischemic Contracture with Atrophic Non-union of Ulna Managed by Bone Shortening and Transposition of Radial Autograft. J Orthop Case Rep. 2015 Jan-Mar;5(1):65-8.

25. Verka P. Management of Cubitus Varus Deformity in Children by Closed Dome Osteotomy. JOURNAL OF CLINICAL AND DIAGNOSTIC RESEARCH. 2017;.

26. Labelle H, Bunnell W, Duhaime M, Poitras B. Cubitus Varus Deformity Following Supracondylar Fractures of the Humerus in Children. Journal of Pediatric Orthopaedics. 1982;2(5):539-546.

25 28. Moraleda L, Valencia M, Barco R, González-Moran G. Natural History of Unreduced Gartland Type-II Supracondylar Fractures of the Humerus in Children. Journal of Bone and Joint Surgery. 2013;95(1):28-34.

29. Körner D, Laux F, Stöckle U, Gonser C. Factors influencing the complication rate in pediatric supracondylar humerus fractures. Orthopedic Reviews. 2019;11(2).

30. Greenspan A. Orthopedic imaging, a practical approach. Lippincott Williams & Wilkins. (2004) ISBN:0781750067