VISUOMENĖS SVEIKATOS SPECIALISTŲ PROFESINĖS KOMPETENCIJOS IR JŲ TOBULINIMO POREIKIS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS Sveikatos psichologijos katedra

Toma Kuzaitytė

VISUOMENĖS SVEIKATOS SPECIALISTŲ PROFESINĖS

KOMPETENCIJOS IR JŲ TOBULINIMO POREIKIS

Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)

Mokslinis vadovas _____________ dr. Kastytis Šmigelskas 2015-05-18

SANTRAUKA

VISUOMENĖS SVEIKATOS SPECIALISTŲ PROFESINĖS KOMPETENCIJOS IR JŲ TOBULINIMO POREIKIS

Toma Kuzaitytė

Mokslinis vadovas dr. Kastytis Šmigelskas

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra

Kaunas, 2015. 50 p.

Darbo tikslas – įvertinti visuomenės sveikatos centruose dirbančių visuomenės sveikatos

specialistų poţiūrį į profesines kompetencijas ir jų tobulinimo poreikį.

Tyrimo metodika. 2014 m. lapkričio-gruodţio mėnesiais buvo atliktas vienmomentis tyrimas

– anoniminė anketinė apklausa. Apklausti 179 tyrimo dalyviai (atsako daţnis 86 proc.), tinkamomis pripaţintos 163 anketos. Statistinė analizė atlikta naudojant „IBM SPSS 21“ ir „Microsoft Office Excel 2007“ programas. Buvo vertinamas χ2

kriterijus, Mann-Whitney U neparametrinis kriterijus, koreliacijos koeficientas.

Rezultatai. 91,9 proc. tyrimo dalyvių buvo moterys. Amţiaus vidurkis siekė 45±12 metų.

74,2 proc. tiriamųjų buvo įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą, 58,7 proc. buvo 46 metų amţiaus ir vyresni, 50,3 proc. dirbo Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus visuomenės sveikatos centruose, 81,4 proc. buvo vyresnieji ir vyriausieji visuomenės sveikatos specialistai.

Svarbiausia bendrąja kompetencija visuomenės sveikatos specialisto darbe buvo laikoma dalykinės srities ţinios ir savo profesijos supratimas (vidurkis 4,90 balo), o specialiąja kompetencija – visuomenės sveikatos saugos vykdymas (vidurkis 4,74 balo). Bendrajai profesinei kompetencijai, kai turimos ţinios ir praktiniai įgūdţiai (gebėjimai) yra stipriausi, tiriamieji priskyrė gebėjimą bendrauti su sveikatos prieţiūros kolegomis (vidurkis 4,57 balo), o specialiajai profesinei kompetencijai – sveikos gyvensenos propagavimą ir visuomenės sveikatos ugdymą (vidurkis 4,29 balo).

maţa profesinių kompetencijų tobulinimo renginių pasiūla (65,6 proc.) bei dideli darbo krūviai (51,6proc.).

Tyrimo dalyvių nuomone, labiausiai visuomenės sveikatos specialistų profesinių kompetencijų tobulinimą pagerintų įvairios trukmės kvalifikacijos kėlimo kursai, orientuoti į profesinių ţinių plėtojimą ir praktinių įgūdţių tobulinimą (atitinkamai 98,1 proc. ir 95 proc.).

Išvados. Tyrimo dalyviai visų profesinių kompetencijų svarbą visuomenės sveikatos

SUMMARY

PUBLIC HEALTH SPECIALISTS’ PROFESSIONAL COMPETENCES AND THE NEED FOR THEIR IMPROVEMENT

Toma Kuzaitytė

Scientific supervisor dr. Kastytis Šmigelskas

Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Health Psychology Department

Kaunas, 2015. 50 p.

Aim of the study – to assess the attitude of public health specialists working in public health

centers to professional competences and the need for their improvement.

Study methods. In November – December, 2014, an immediate placement study –

anonymous questionnaire – was carried out. 179 study participants were interviewed (response rate 86 percent), 163 questionnaires were recognized as proper. Statistical analysis was carried out using “IBM SPSS 21” and “Microsoft Office Excel 2007” programs. χ2

criterion, Mann-Whitney U non-parametric criterion, and correlation coefficient were assessed.

Results. 91,9 percent of the study participants were female. Average age was 45±12 years.

74,2 percent of the respondents had higher university education, 58,7 percent were 46 years old and older, 50,3 percent worked in Kaunas, Klaipeda public health centers, 81,4 percent were senior and chief public health specialists.

The most important general competence in the work of public health specialist was knowledge of the subject area and personal profession understanding (average point 4,90), and special competence – execution of public health safety (average point 4,74). The respondents attributed the ability to communicate with health care colleagues to the general professional competence, when the possessed knowledge and practical skills (abilities) are strongest (average point 4,57), and promotion of healthy living and public health education – to special professional competence (average point 4,29).

competences, the respondents most frequently chose seminars (86,5 percent), conferences (82,1 percent), reading of professional literature (59,6 percent).

In the opinion of the study participants, the improvement of health care specialists‟ professional competences could be enriched by various length qualification refresher courses oriented to the development of professional knowledge and practical skills (98,1 percent and 95 percent respectively).

Conclusions. The study participants evaluated the importance of professional competences in

TURINYS

ĮVADAS ... 10

TYRIMO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 11

1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 12

1.1. Profesinės kompetencijos ... 12

1.1.1. Kompetencijos samprata ... 12

1.1.2. Visuomenės sveikatos specialistų profesinės kompetencijos ... 14

1.2. Visuomenės sveikatos specialistų profesinių kompetencijų tobulinimas ... 17

1.2.1. Daţniausiai taikomas profesinis tobulinimasis ir su juo susiję sunkumai ... 17

1.2.2. Visuomenės sveikatos specialistų profesinių kompetencijų tobulinimą gerinančios galimybės ... 20

2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA ... 23

3. TYRIMO REZULTATAI ... 26

3.1. Socialinė ir demografinė tiriamųjų charakteristika ... 26

3.2. Profesinių kompetencijų svarba visuomenės sveikatos specialisto darbe bei poţiūris į savo profesines kompetencijas ... 27

3.2.1. Bendrųjų profesinių kompetencijų vidurkių vertinimas ir koreliacinių ryšių nustatymas ... 27

3.2.2. Specialiųjų profesinių kompetencijų vidurkių vertinimas ir koreliacinių ryšių nustatymas ... 30

3.2.3. Bendrųjų ir specialiųjų profesinių kompetencijų vertinimas socialinių-demografinių charakteristikų grupėse ... 32

3.3. Visuomenės sveikatos specialistų profesinių kompetencijų tobulinimas ir su juo susiję sunkumai ... 34

3.4. Visuomenės sveikatos specialistų poţiūris į savo srities specialistų profesinių kompetencijų tobulinimo galimybių pagerinimą ... 38

4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ... 41

IŠVADOS ... 44

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 45

LITERATŪRA ... 46

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

1 pav. Kompetencijos ir kvalifikacijos struktūra veiklos ir ugdymo sistemų kontekste. ... 13 2 pav. Tiriamųjų nuomonės apie bendrųjų profesinių kompetencijų svarbą visuomenės

sveikatos specialisto darbe bei poţiūrio į savo profesines kompetencijas, vidurkių skirstinys ir koreliaciniai ryšiai. ... 29

3 pav. Tiriamųjų nuomonės apie specialiųjų profesinių kompetencijų svarbą visuomenės

sveikatos specialisto darbe ir poţiūrio į savo profesines kompetencijas vidurkių skirstinys bei koreliaciniai ryšiai. ... 31

4 pav. Profesinių kompetencijų tobulinimo daţnumo procentinis skirstinys ... 34 5 pav. Tiriamųjų procentinis skirstinys pagal klausimą „Kieno iniciatyva tobulina savo

profesines kompetencijas?“. ... 36

6 pav. Daţniausiai pasirenkamų profesinių kompetencijų tobulinimo formų procentinis

skirstinys. ... 36

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1 lentelė. Klausimų grupės sudarančios klausimyną ... 23 2 lentelė. Bendrųjų ir specialiųjų profesinių kompetencijų subskalių patikimumas ... 24 3 lentelė. Pagrindinės tiriamųjų charakteristikos ... 26 4 lentelė. Profesinių kompetencijų subskalių palyginimas pagrindinių socialinių-demografinių

charakteristikų grupėse ... 33

5 lentelė. Profesinių kompetencijų tobulinimo daţnumo skirstinys priklausomai nuo darbo

staţo darbovietėje ir išsilavinimo ... 35

6 lentelė. Sunkumų, susijusių su profesinių kompetencijų tobulinimu, skirstiniai priklausomai

nuo išsilavinimo ir centro, kuriame dirbama. ... 38

7 lentelė. Profesinių kompetencijų tobulinimo galimybių pagerinimą atspindinčių teiginių

SANTRUMPOS

VS – visuomenės sveikata

ĮVADAS

Šiuolaikinėje visuomenėje ţinios tampa vis didesne vertybe ir asmens realizavimosi sąlyga. Spartūs globaliniai, technologiniai ir darbo pobūdţio pasikeitimai kelia natūralų poreikį ţmonėms nuolat mokytis [36]. Mokymosi visą gyvenimą idėja sulaukė įvairių mokslinės visuomenės atstovų dėmesio ir pripaţinimo bei tapo vertybe [10]. Europos Sąjungos (ES) mokymosi visą gyvenimą 2020 vizijoje numatyta uţtikrinti kokybiško mokymosi prieinamumą visą gyvenimą, taip pat lanksčias, lengvai pasiekiamas, pritaikytas besimokančiojo reikmėms ir pripaţintas mokymosi galimybes [2]. Eurostat„o duomenimis pagal asmenų dalyvavimą mokymosi ir kvalifikacijos tobulinimo procesuose 2009-2010 metais Lietuva uţimė 22 vietą ES [8;38]. Parengtoje Lietuvos paţangos strategijoje „Lietuva 2030“ yra numatyta, kad mokymosi visą gyvenimą rodiklis bus pagerintas iki 18 vietos ES 2020 metais ir 17 vietos 2030 metais [38]. Tokių rezultatų galima pasiekti tik naudojantis gerai išvystyta ir sėkmingai veikiančia mokymosi visą gyvenimą sistema. Ji yra vienas svarbiausių veiksnių lemiančių visuomenės vystymosi procesus – suteikia galimybę praplėsti ir atnaujinti turimas ţinias, įgūdţius ir keisti susiformavusias nuostatas [38;10]. Kitaip tariant, nuolatinis mokymasis suteikia galimybę tam tikros srities specialistui išlaikyti būtinas kompetencijas. Ne išimtis ir visuomenės sveikatos specialistai.

TYRIMO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Tyrimo tikslas – įvertinti visuomenės sveikatos centruose dirbančių visuomenės sveikatos

specialistų poţiūrį į profesines kompetencijas ir jų tobulinimo poreikį.

Tyrimo uţdaviniai:

1. Įvertinti visuomenės sveikatos specialistų nuomonę apie profesinių kompetencijų svarbą visuomenės sveikatos specialisto darbe bei poţiūrį į savo profesines kompetencijas;

2. Nustatyti visuomenės sveikatos specialistų profesinį tobulinimąsi ir su juo susijusius sunkumus;

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1.Profesinės kompetencijos

Kompetencijos turi būti tobulinamos visą gyvenimą, nes besikeičiančiame ir daţnai nenuspėjamame gyvenime nuolat susidaro situacijos, kurios reikalauja mokytis toliau, būti aktyviam ir savarankiškai spręsti iškilusias problemas. VS specialistui, kaip ir didţiąjai daliai kitų profesijų atstovų, reikalingos tam tikros kompetencijos, kurios parodytų, ar asmuo turi reikiamų ţinių, gebėjimų, įgūdţių ir vertybių atlikti savo darbą. Norint išsiaiškinti VS specialistams būdingas profesines kompetencijas, pirmiausiai svarbu apţvelgti pačios kompetencijos sampratą.

1.1.1. Kompetencijos samprata

ir jo samprata yra kiek sudėtingesnė nei prieš tai minėtų terminų. Lauţackas gebėjimą įvardina kaip mokymosi nulemtą atitinkamą gabumą, tam tikrų intelektinio ir fizinio pobūdţio veiksmų atlikimą konkrečioje veiklos srityje [27].

Gilesnį kompetencijos ir kvalifikacijos struktūrinį suskirstymą ir sąsajas su veiklos bei ugdymo sistemomis pateikia Adamonienė. Pagal šią autorę ugdymo sistemoje asmuo įgija specialybę ir atitinkamas paţymėjimas įrodo, kad ţmogus turi kvalifikaciją. Įgyta kvalifikacija suteikia ţmogui galimybę iš ugdymo sistemos patekti į veiklos sistemą, kurioje jis veikia naudodamasis kompetencijomis ir tokiu būdu parodo savo tinkamumą profesijai (1 pav.) [1].

1 pav. Kompetencijos ir kvalifikacijos struktūra veiklos ir ugdymo sistemų kontekste. Sudaryta darbo autorės, remiantis literatūros šaltiniais [16;1].

Kompetencijos gali būti skirstomos į grupes. Daţniausiai yra skiriamos dvi kompetencijų grupės: dalykinės ir bendrosios kompetencijos. Konkrečioje profesinėje praktikoje bendrąsias kompetencijas sudėtinga grieţtai atskirti nuo dalykinių kompetencijų. Bendrosios kompetencijos yra siejamos su ţmogaus gebėjimais, kurių ugdymas labiau yra paremtas asmeninėmis savybėmis, o dalykinės kompetencijos yra susijusios su profesiniu tobulėjimu ir jo siekimu bei specifinėmis to dalyko ţiniomis [4]. „Tuning“ (angl. Tuning

Educational Structures in Europe) projekto autoriai bendrąsias kompetencijas apibrėţia kaip

Taigi kompetencijos samprata yra apibūdinama labai įvairiai, tačiau visi autoriai ją apibūdinant vienodai išlaiko sudedamuosius turinio kriterijus.

1.1.2. Visuomenės sveikatos specialistų profesinės kompetencijos

Pasauliniai urbanizacijos procesai, ryškėjantys sveikatos ir gyvenimo kokybės netolygumai, gausėjantys aplinkos rizikos veiksniai, plintančios lėtinės neinfekcinės ligos ir spartėjantys globalizacijos procesai nuolat koreguoja VS specialisto profesinės veiklos sritis, kuriose sėkmingai veikti būtinos kompetencijos [13]. VS specialisto kompetencija apibrėţiama kaip ţinių, įgūdţių ir nuostatų, būtinų praktinėje VSP veikloje, visuma [18].

VS specialistų pagrindiniai profesinės veiklos uţdaviniai išdėstyti Lietuvos nacionalinėje visuomenės sveikatos prieţiūros 2006–2013 metų strategijoje, apima [7]:

 VS svarbos įtvirtinimą valstybės ir savivaldybių politikoje;

 sergamumo uţkrečiamomis ir neinfekcinėmis ligomis maţinimą šalinant jų prieţastis;  VS stebėsenos gerinimą ir gyventojų informavimą VS klausimais;

 pasirengimo greitai reaguoti į sveikatai kylančias grėsmes uţtikrinimą;  vaikų ir jaunimo sveikatos išsaugojimą ir gerinimą,

 VSP vadybos tobulinimą.

VS specialistas dirbantis VSP srityje privalo turėti daugiafunkcinius profesinius gebėjimus [30]. Sveikata XXI amţiuje doktrinoje pabrėţiama, kad VS specialistui būtinos kompetencijos sveikatos mokslo, vertinimo ir analizės, politikos ir programų planavimo, įgyvendinimo ir įvertinimo, partnerystės, bendradarbiavimo, advokatavimo, bendravimo ir lyderystės srityse. Maţa to, jis privalo turėti atitinkamą poţiūrių ir vertybių sistemą, suderintą su bendra visuomenės poţiūrių ir vertybių sistema [35]. Panašios VS specialistų kompetencijų sritys yra įvardijamos Europos regiono visuomenės sveikatos mokyklų asociacijos (angl. The

Association of Schools of Public Health in the European Region – ASPHER) išleistame

leidinyje „Provisional list of Public Health Core Competencies“. Jame yra pateikiamas kompetencijų sąrašas, kuris nėra baigtinis ir sudarytas iš 6 kategorijų [32;20]:

 Epidemiologija;

 Socialinė aplinka ir sveikata;

 Fizikinė, cheminė, biologinė aplinka ir sveikata;

 Sveikatos politika, organizavimas, vadovavimas ir ekonomika;  Sveikatos stiprinimas ir ligų profilaktika;

Šis sąrašas suteikia galimybę įvertinti kokiomis ţiniomis, praktiniais įgūdţiais ir gebėjimais turi pasiţymėti VS specialistas, kuris plėtoja savo veiklą VSP srityje.

Dėl VS specialistų atliekamos ganėtinai plačios veiklos nebeuţtenka vien tik teorinių ţinių ir praktinių gebėjimų. Nemaţą vaidmenį gebėjimui efektyviai atlikti veiklas vaidina specialistų sugebėjimas mokytis ir išmokti, atskleisti naujus reiškinius ir juos analizuoti, suvokti naujas situacijas ir prie jų adaptuotis. To pasekoje, VS specialistai turėtų rinktis tokius veiklos metodus, kurie sudarytų sąlygas įgytas ţinias ir turimus įgūdţius realizuoti praktinėje veikloje. Toks meistriškas įgūdţių taikymas skirtingose situacijose gali būti laikomas specialisto profesine kompetencija [17].

Kompetencijų įvardinimas, įtvirtinimas teisiniuose dokumentuose turi neabejotiną naudą tiek atskiriems asmenims dirbantiems VS srityje, tiek organizacijoms ar įstaigoms teikiančioms VSP paslaugas, tiek mokymo institucijoms ruošiančioms VS specialistus [23]. Tačiau daţnai kompetencijų įvardinimas tampa gana sudėtingu dalyku dėl nuolat kintančių VS specialistų atliekamų daugiafunkcinių veiklų. Profesinės kompetencijos kaitą lemia mokymasis ir mokymosi turinys, naujų technologijų taikymas ir darbo procesų kaita. Dėl šių prieţasčių vis daţniau profesinė kompetencija tampa tyrimo objektu vadybos, ugdymo ir kitų socialinių mokslų šakų tyrinėtojų tema. Įvairūs profesinės kompetencijos aspektai analizuojami ir aptariami daugelyje mokslinių publikacijų [17].

Taip pat šios apklausos rezultatai suteikė galimybę išskirti 31 bendrąją kompetenciją, kurios yra svarbios VS specialistams: 1) Gebėjimas abstrakčiai mąstyti, analizuoti ir sisteminti informaciją; 2) Gebėjimas ţinias pritaikyti praktikoje; 3) Gebėjimas organizuoti ir planuoti; 4) Dalykinės srities ţinios ir savo profesijos supratimas; 5) Gebėjimas bendrauti ţodţiu ir raštu gimtąja kalba; 6) Gebėjimas bendrauti uţsienio kalba; 7) Informacinių ir komunikacijos technologijų naudojimo įgūdţiai; 8) Gebėjimas atlikti mokslinius tyrimus; 9) Gebėjimas mokytis; 10) Gebėjimas ieškoti informacijos iš ivairių šaltinių, ją apdoroti ir analizuoti; 11) Kritinio ir savikritinio mąstymo gebėjimas; 12) Gebėjimas prisitaikyti prie naujų situacijų; 13) Gebėjimas kurti naujas idėjas; 14) Gebėjimas spręsti problemas; 15) Gebėjimas priimti sprendimus; 16) Gebėjimas dirbti grupėje; 17) Tarpasmeniniai ir bendravimo įgūdţiai; 18) Gebėjimas motyvuoti ţmones siekti bendrų tikslų; 19) Gebėjimas bendrauti su ţmonėmis, kurie nėra darbuotojo profesinės srities ekspertai; 20) Gebėjimas atsiţvelgti į įvairovę ir daugiakultūriškumą; 21) Gebėjimas dirbti tarptautinėje aplinkoje; 22) Gebėjimas dirbti savarankiškai; 23) Gebėjimas rengti ir valdyti projektus; 24) Dėmesys saugumui; 25) Iniciatyvumas ir verslumas; 26) Gebėjimas veikti etiškai (etiniai įsipareigojimai); 27) Gebėjimas įvertinti ir palaikyti darbo kokybę (demėsys kokybei); 28) Įsipareigojimas saugoti aplinką; 29) Atkaklumas ir ryţtingumas vykdant pavestas uţduotis ir prisiimtus įsipareigojimus; 30) Socialinis atsakingumas ir pilietiškumas; 31) Lygių galimybių ir tolerancijos principo laikymasis [5].

galimo poveikio aplinkai ir VS, rengti metodines priemones, konsultuoti suinteresuotus asmenis [12].

Taigi VS specialistai turi pasiţymėti daugialypėmis kompetencijomis, būti įvairiapusiškos asmenybės, gebančios atlikti vienu metu įvairaus pobūdţio funkcijas. Dėl šių prieţasčių ir kaip paţymi atlikti tyrimai daţnai specialistai nėra linkę savo ţinių ir gebėjimų vertinti aukštais balais, nors ekspertų reikalavimai būna aukštesni. Kaip minėta anksčiau VS specialistų kompetencijų sistema yra nuolatos kintanti ir turimos ţinios, įgūdţiai (gebėjimai) praktinėje veikloje per tam tikrą laikotarpį pasensta ir tokiu atveju reikia profesinių kompetencijų tobulinimo, naujų įgūdţių (gebėjimų) formavimo. Todėl VS specialistų kompetencijoms palaikyti yra labai svarbūs nuolatiniai, reguliarūs, efektyvūs profesinių kompetencijų tobulinimo renginiai, kurių metu yra susipaţįstama su naujausia moksline literatūra, tyrimais VS srityje.

1.2.Visuomenės sveikatos specialistų profesinių kompetencijų tobulinimas

Kadangi šiandieninėje visuomenėje ţinios turi vis didesnę reikšmę, tai ţmonių poreikis informacijai stipriai auga ir tampa nuolatiniu. Dabartinė visuomenė – „ţinių visuomenė“ – nuolat besimokanti organizacija, kuri keisdama struktūrą ir siekdama aukštesnės darbo kokybės skatina savo narius nuolat mokytis ir tobulėti. Norint prisiderinti prie besikeičiančios darbo rinkos iškyla suaugusiųjų nuolatinio mokymosi poreikis, būtinybė įgyti ţinių ir mokėjimų naujose srityse, didėja bendrųjų gebėjimų reikšmė [26;24]. VS yra ta sritis, kur specialistų profesinis tobulinimas turi būti uţtikrinamas ir palaikomas nuolatos. VS specialistų profesinis tobulinimas apima ne tik teorinių ţinių tobulinimą, bet ir praktinių ţinių tobulinimą [30].

1.2.1. Daţniausiai taikomas profesinis tobulinimasis ir juo susiję sunkumai

Bazinės mokymosi ţinios sparčiai sensta ir pusė tos informacijos, kurią ţmogus gauna baigęs formalųjį išsilavinimą pasensta po penkerių metų. Todėl kyla nuolatiniai reikalavimai suaugusiąjam, tarp jų ir VS specialistui, tobulinti profesines kompetencijas reguliariai, kad galėtų efektyviai atlikti savo pareigines funkcijas. Tai profesinių kompetencijų tobulinimo sistemos uţdavinys [26;24].

individualių prieţasčių kai jaučiamas prieštaravimas tarp turimų ţinių ir gebėjimų bei nuolat iškylančių profesinių reikalavimų. Dar kitiems gali būti poreikis tobulintis dėl galimybės uţimti aukštesnes pareigas, gauti didesnį pareiginį atlyginimą (ekonominės prieţastys) [23]. Lauţackas yra įvardinęs, kad motyvai priklauso nuo konkrečių tikslų, aplinkybių, valstybės, darbdavių, taip pat darbuotojų interesų. Šis autorius įvardina du pagrindinius, konkrečius profesinio tobulinimo tikslus. Vienas yra profesinis prisitaikymas, kurį įprastai asmuo taiko tuomet, kai sprendţiamas prieštaravimas tarp išaugusių reikalavimų ir nepakankamo specialisto profesinio pasirengimo įvykdyti uţduotis pagal pasikeitusius reikalavimus. Kitas – profesinis tobulėjimas taikomas tuomet, kada siekiama įgyvendinti tas veiklos funkcijas, kurios atitinka papildomai įgytas kompetencijas [26;25]. Akivaizdu, kad esant tam tikriems motyvams VS specialistai jaučia poreikį tobulinti savo profesines kompetencijas skirtingose veiklos srityse. Tai atspindi 2012 metais vykdytas tyrimas, kurio tikslas – išaiškinti, kaip visuomenės sveikatos biuruose (VSB) dirbantys specialistai vertina savo ţinias įvairiose VS srityse ir kokias su VS politikos įgyvendinimu susijusias ţinias jie pageidauja pagilinti. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad profesinių kompetencijų tobulinimo poreikis yra didelis tarp VS specialistų dirbančių VSB. Tyrime dalyvavo 51 respondentas, iš kurių 30 proc. respondentų pageidaujama ţinių pagilinimo sritis buvo sveikatos komunikacija (bendravimas su gyventojais, ţiniasklaida) bei daugiau kaip 80 proc. respondentų norėtų dar tobulinti savo ţinias VS programų, projektų rengimo ir įgyvendinimo srityse. Tarp labiausiai tobulinimuisi nepageidaujamos srities VSB dirbantys specialistai nurodė teisės aktų rengimą (22 proc.) [15].

tęstinio mokymosi galimybes ir taip prisidėti prie sergamumo bei mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų maţinimo. Projekto įgyvendinimo laikotarpiu specialiosioms kompetencijoms ugdyti ir tobulinti iš viso buvo organizuotos 42 mokslinės ir praktinės konferencijos, kuriose dalyvavo daugiau kaip 3000 visuomenės sveikatos prieţiūros specialistų, 39 kvalifikacijos kėlimo kursai – 975 specialistai ir 3 moksliniai praktiniai mokymai – 45 specialistai. Bendrosioms kompetencijos tobulinti buvo organizuoti anglų kalbos kursai, kuriuose dalyvavo 200 VSP specialistų. Be to, ES šalyse organizuotos kvalifikacijos kėlimo staţuotės 132 specialistams [9].

Lietuvoje VSP specialistų profesinį tobulinimąsi ir jo formas numato visuomenės sveikatos prieţiūros įstatymas. Jame nurodoma, kad specialistų teorinio ir praktinio profesinio tobulinimosi formos yra [30]:

 Mokslo įstaigų, įregistruotų teisės aktų nustatyta tvarka ir turinčių leidimus šiam darbui, organizuoti kursai ir seminarai;

 Aukštųjų mokyklų ir VSP specialistų mokslo draugijų organizuojamos mokslinės ir praktinės konferencijos;

 Įstaigų ir įmonių pagal sutartis su Lietuvos ir uţsienio studijų institucijomis organizuoti teorinio ir praktinio tobulinimosi kursai ir seminarai.

 VSP viešojo administravimo subjektų ar jų įsteigtų profesinio tobulinimo, specializuotų VSP įstaigų ir įmonių, turinčių licenciją verstis VSP, organizuoti praktinio tobulinimosi kursai ir seminarai.

1.2.2. Visuomenės sveikatos specialistų profesinių kompetencijų tobulinimą gerinančios galimybės

Profesinių kompetencijų tobulinimas naudingas tiek asmeniui, tiek organizacijai. Asmeninė nauda pasireiškia per padidėjusią darbinės veiklos vertę, išaugusį pasitikėjimą savo jėgomis, didesnes karjeros galimybes. Darbuotojų mokymasis ir tobulinimasis organizacijai naudingas, nes skatina motyvacijos augimą, lankstumą, garantuoja reikiamo kvalifikacijos lygio palaikymą [3]. Kadangi tobulinant kompetencijas yra sulaukiama įvairiapusė nauda, tai uţ profesinės kvalifikacijos tobulinimą turėtų jausti atsakomybę ir aktyviai to siekti ne tik pats VS specialistas, bet ir valstybės bei savivaldybių administratoriai, darbdaviai, įstatymų leidėjai [18]. Dėl šios prieţasties yra labai svarbu įvertinti VS specialistų tobulinimo galimybes net tik individualiame lygmenyje, be ir nacionaliniu lygmeniu t.y. ką galima padaryti, kad VS specialistų tobulinimo sistema geriau funkcionuotų visoje šalyje.

atitinkančias paslaugas [14]. Tikimasi, kad sukurta sistema padės uţtikrinti VS specialistų profesines kompetencijas bei pagerins podiplominį šių specialistų tobulinimą [11].

Higienos instituto VS technologijų centro vienas iš veiklos tikslų 2014 metams buvo rengti ir išbandyti inovatyvias intervencijas VSP praktikoje. Siekiant VS ţmogiškųjų išteklių kompetencijų ir kvalifikacijų tobulinimo galimybių pagerinimo 2014 metais parengtas VSP specialistų kvalifikacinių kategorijų suteikimo aprašo projektas. Šiame projekte numatyta, kad bus 4 VS specialistų kategorijos. Numatyti privalomi ir neprivalomi (alternatyvūs) kriterijai pagal kuriuos vertinimo komisija vertina balais VS specialisto atitikimą kvalifikacinės kategorijos reikalavimams. Norint įgyti tam tikrą kategoriją reikėtų surinkti atitinkamą balų skaičių. Tokia kategorijų suteikimo sistema apsvarstyta su suinteresuotų institucijų atstovais ir pristatyta Nacionalinės sveikatos tarybos posėdţio dalyviams [11].

Lietuvos sveikatos sistemos įstatymu yra numatyta, kad visi sveikatos prieţiūros specialistai privalo įgyti profesinę kvalifikaciją bei atitikti kvalifikacinius reikalavimus. Šią sritį priţiūri Valstybinė akreditavimo sveikatos prieţiūros veiklai tarnyba ir išduoda praktikos licencijas gydytojams, slaugytojams ir akušeriams. Kineziterapeutai, masaţuotojai, ergoterapeutai bei kiti specialistai, tarp kurių ir VS specialistai, vykdydami savo veiklą taip pat turi atitikti teisės aktų reikalavimus, taačiau jie nėra licencijuojami [29]. Visuomenės sveikatos prieţiūros įstatymas numato, kad yra licencijuojama ši VSP veikla [30]:

 privalomasis pirmosios pagalbos mokymas;  privalomasis higienos įgūdţių mokymas;

 privalomasis mokymas apie alkoholio ir narkotikų ţalą ţmogaus sveikatai;  profesinės rizikos vertinimas;

 visuomenės sveikatos saugos ekspertizė;  poveikio visuomenės sveikatai vertinimas;

 privalomasis profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas.

2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

Tyrimo kontingentas. Tiriamaisiais pasirinkti dirbantys VS specialistai. Pagrindiniai jų

įtraukimo į tyrimą kriterijai buvo darbo vieta – visuomenės sveikatos centras (VSC) apskrityje (Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėţio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus) ir jo struktūrinis padalinys (visuomenės sveikatos saugos, visuomenės sveikatos saugos kontrolės, uţkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriai).

Tyrimo eiga. Tyrimo metodas – vienmomentis tyrimas. 2014 m. rugsėjo mėnesį buvo

gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro pritarimas vykdyti tyrimą . Anketinė apklausa vykdyta 2014 m. lapkričio-gruodţio mėnesiais. Apklausa atlikta prieš tai gavus visų 10 VSC vadovų sutikimus. Įstaigos vadovas ir jo paskirtas atsakingas asmuo buvo supaţindinti su tyrimo tikslu ir suderinamas priimtiniausias tyrimo atlikimo būdas. Paruošti klausimynai vokuose buvo išsiųsti paštu atsakingiems asmenims į 9 VSC, vėliau uţpildyti klausimynai persiųsti pridėtame voke atgaliniu tyrėjos adresu. Į vieną VSC buvo nuvykta ir uţpildytos anketos atsiimtos iš atsakingų asmenų.

Tyrimo imtis buvo sudaroma atsiţvelgiant į VSC tinklalapiuose pateikiamus personalo sąrašus. 2014 m. lapkričio 5 d. VSC tinklalapiuose atlikus personalo sąrašų perţiūrą tikslinę grupę sudarė 209 VS specialistai (Alytaus VSC – 11, Kauno VSC – 32, Klaipėdos VSC – 29, Marijampolės VSC – 11, Panevėţio VSC – 19, Šiaulių VSC – 24, Tauragės VSC – 11, Telšių VSC – 12, Utenos VSC – 13, Vilniaus VSC – 47). Iš viso buvo išsiųstos 209 anketos, grąţintos 179 anketos (atsako daţnis 86 proc.), iš kurių tinkamai uţpildytos ir tolimesnei analizei įtrauktos – 163 anketos.

Tyrimo instrumentas. Tyrimo klausimynas sudarytas remiantis atlikta lietuvių ir

uţsienio autorių mokslinės literatūros analize apie VS specialistų poţiūrį į profesines kompetencijas bei jų tobulinimo poreikį (1 priedas). Jį sudaro 17 klausimų. Klausimynas sudarytas iš socialinių ir demografinių klausimų bei keturių klausimų grupių (1 lentelė).

1 lentelė. Klausimų grupės sudarančios klausimyną

Klausimų grupės Klausimai

Socialiniai ir demografiniai rodikliai K1 – K9

Profesinių kompetencijų svarba visuomenės sveikatos specialisto darbe

bei poţiūris į savo profesines kompetencijas K10 1-33 teiginiai Visuomenės sveikatos specialistų profesinių kompetencijų tobulinimas ir

su juo susiję sunkumai K11 – K16

Profesinės kompetencijos buvo vertintos pagal atsakymus į 33 teiginius. Tiriamųjų pritarimas kiekvienam teiginiui buvo vertinamas nuo 1 (visiškai nesvarbios kompetencijos / ţinių ir praktinių įgūdţių nebuvimas) iki 5 (labai svarbios kompetencijos / puikios ţinios ir praktiniai įgūdţiai) balų, tyrime pasirinktas 3 balų atskaitos taškas. Pagal tai, vertinant profesinių kompetencijų svarbą VS specialisto darbe tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: pirmą grupę sudarė tiriamieji laikę profesines kompetencijas nesvarbiomis VS specialisto darbe ir jų surinktas balų vidurkis kiekvieno teiginio buvo 3 balai ir maţesnis, antrai grupei buvo priskirti respondentai laikę profesines kompetencijas svarbiomis VS specialisto darbe ir jų surinktas balų vidurkis kiekvieno teiginio buvo 4 balai ir didesnis. Vertinant VS specialistų poţiūrį į savo profesines kompetencijas taip pat tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: pirmą grupę sudarė tyrimo dalyviai, kurie vertino turintys silpnesnes ţinias ir turimus įgūdţius (gebėjimus), o antrą grupę – tiriamieji, kurie vertino turintys stipresnes ţinias ir turimus įgūdţius (gebėjimus). Šių abiejų grupių vertinimas buvo identiškas prieš tai minėtų profesinių kompetencijų svarbos VS specialisto darbe vertinimui.

Nuo 1 iki 18 teiginiai buvo vertinti atskirai bei pergrupuoti į bendrųjų profesinių kompetencijų subskalę, teiginiai nuo 19 iki 33 buvo analizuojami taip pat atskirai ir pergrupuoti į specialiųjų kompetencijų subskalę. 2 lentelėje pateikiamas minėtų subskalių patikimumas.

2 lentelė. Bendrųjų ir specialiųjų profesinių kompetencijų subskalių patikimumas (n=163)

Subskalės pavadinimas Teiginių skaičius Cronbach alpha

Bendrųjų profesinių kompetencijų svarba visuomenės sveikatos specialisto darbe

18

(1 vertinimo stulpelis)

0,893 Specialiųjų profesinių kompetencijų svarba visuomenės

sveikatos specialisto darbe

15

(1 vertinimo stulpelis)

0,916 Poţiūris į savo bendrąsias profesines kompetencijas 18

(2 vertinimo stulpelis)

0,894 Poţiūris į savo specialiąsias profesines kompetencijas 15

(2 vertinimo stulpelis)

0,907

Sunkumų, susijusių su profesinių kompetencijų tobulinimu įvertinimui buvo pateikiami 10 teiginių su 5 galimais atsakymų variantais: nuo 1- visiškai sutinku iki 5-visiškai nesutinku. Vėliau teiginių atsakymų variantai buvo pergrupuojami į tris dalis: 1- sutinku, 2- abejoju, 3-nesutinku.

Vėliau teiginių atsakymų variantai buvo pergrupuojami į tris dalis: 1-sutinku, 2-abejoju, 3-nesutinku.

Statistinė duomenų analizė. Duomenys buvo suvedami, koduojami, apdorojami ir analizuojami panaudojant SPSS (angl. Statistical Package for Social Sciences) programos 21.0 versiją ir Microsoft Office Excel 2007 programą.

Analizė apimė aprašomąją bei lyginamąją statistiką. Skaičiuoti vidurkiai, procentinės išraiškos Tikrinant statistinį duomenų reikšmingumą buvo vertinamas χ2

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1.Socialinė ir demografinė tiriamųjų charakteristika

Pagrindinės tyrimo dalyvių charakteristikos pateiktos šio poskyrio pabaigoje esančioje 3 lentelėje. Didţioji dalis socialinių-demografinių rodiklių buvo pergrupuojami.

Tyrime dalyvavo 163 respondentai, iš kurių didţioji dalis buvo moterys. Tiriamųjų amţius buvo suskirstytas į 2 grupes. Amţiaus vidurkis siekė 45±12 metų (nuo 22 iki 67 metų). Daţniau nei kas antro tiriamojo (56,9 proc.), priklausančio vyresnio amţiaus grupei (46 m. ir vyresni) uţimamos pareigos buvo vyresnieji ir vyriausieji VS specialistai. Kas trečio (33,3 proc.) respondento, priklausančio jaunesnio amţiaus grupei (45 m. ir jaunesni) uţimamos pareigos buvo skyriaus vedėjai ir pavaduotojai. Jaunesnio amţiaus VS specialistų buvo daugiau Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus VSC nei kituose VSC. Darbo staţas darbovietėje siekė 20 metų±12 (nuo maţiau nei 1iki 43 metų). Pagal išsilavinimą buvo išskiriamos dvi respondentų grupės – turintys aukštąjį universitetinį arba turintys aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. Didţioji dalis respondentų turėjo aukštąjį universitetinį išsilavinimą, iš kurių daţniau nei kas antras (52,6 proc.) buvo jaunesnio amţiaus grupėje ir daţniau nei kas antras (53,7 proc.) dirbo Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus VSC.

3 lentelė. Pagrindinės tiriamųjų charakteristikos

POŢYMIS n proc. Lytis Vyrai Moterys Iš viso 13 148 161 8,1 91,9 100 Amžiaus grupės 45 metai ir jaunesni 46 metai ir vyresni Iš viso 64 91 155 41,3 58,7 100

Visuomenės sveikatos centras Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus Kiti Iš viso 82 81 163 50,3 49,7 100 Užimamos pareigos Vedėjai ir pavaduotojai Vyriesnieji ir vyriausieji specialistai

Iš viso 30 131 161 18,6 81,4 100

3.2.Profesinių kompetencijų svarba visuomenės sveikatos specialisto darbe bei poţiūris į savo profesines kompetencijas

Profesinės kompetencijos buvo vertinamos pagal kelis aspektus – bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų svarbą VS specialisto darbe ir poţiūrį į savo profesines kompetencijas (atitinkamai 2 pav. ir 3 pav.) . Be to, buvo atliktas bendrųjų ir specialiųjų profesinių kompetencijų vertinimas atskirose socialinių-demografinių charakteristikų grupėse (4 pav.).

3.2.1. Bendrųjų profesinių kompetencijų vidurkių vertinimas ir koreliacinių ryšių nustatymas

Kaip matyti 2 paveiksle visos bendrosios kompetencijos, išskyrus gebėjimą bendrauti anglų kalba, buvo laikomos svarbiomis kompetencijomis VS specialisto darbe. Gebėjimas bendrauti anglų kalba buvo laikomas nesvarbia profesine kompetencija VS specialisto darbe (vidurkis 3,49 balo). Svarbiausia bendrąja profesine kompetencija VS specialisto darbe buvo laikoma dalykinės srities ţinios ir savo profesijos supratimas (vidurkis 4,90 balo), o maţiausiai svarbia – abstraktus (globalus) mąstymas (vidurkis 4,37 balo).

Vertinant tiriamųjų poţiūrį į savo bendrąsias profesines kompetencijas nustatyta, kad daţniausiai paţymimos kaip turimos stiprios ţinios ir praktiniai įgūdţiai (gebėjimai), išskyrus gebėjimą bendrauti anglų kalba. Asmeninis gebėjimo bendrauti anglų kalba lygis buvo vertinamas silpnai (vidurkis 2,87 balo). Bendrajai profesinei kompetencijai, kai turimos ţinios ir praktiniai įgūdţiai (gebėjimai) yra stipriausi, tiriamieji priskyrė gebėjimą bendrauti su sveikatos prieţiūros kolegomis (vidurkis 4,57 balo), o kai turimos ţinios ir praktiniai įgūdţiai (gebėjimai) silpniausi – abstraktų (globalų) mąstymą (vidurkis 4,17 balo) bei informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimą (vidurkis 4,17 balo).

2 pav. Tiriamųjų nuomonės apie bendrųjų profesinių kompetencijų svarbą visuomenės

sveikatos specialisto darbe bei poţiūrio į savo profesines kompetencijas, vidurkių skirstinys ir koreliaciniai ryšiai. 4,90 4,65 4,69 4,60 4,69 4,66 4,66 3,49 4,40 4,57 4,74 4,52 4,62 4,65 4,62 4,58 4,37 4,40 4,55 4,38 4,31 4,55 4,54 4,54 4,28 4,45 2,87 4,17 4,46 4,54 4,36 4,53 4,57 4,30 4,26 4,17 4,22 4,31 1 2 3 4 5

Dalykinės srities ţinios ir savo profesijos supratimas

Darbo kokybės įvertinimas ir jos palaikymas Profesinės etikos principų taikymas Gebėjimas dirbti savarankiškai Gebėjimas dirbti grupėje (komandoje) Gebėjimas priimti sprendimus Gebėjimas mokytis ir įgytas ţinias pritaikyti

praktikoje

Gebėjimas bendrauti anglų kalba Informacinių ir komunikacinių technologijų

naudojimas

Atkaklumas ir ryţtingumas vykdant pavestas uţduotis

Gebėjimas prisiimti atsakomybę uţ priimtus sprendimus

Informacijos iš įvairių šaltinių rinkimas, jos apdorojimas, analizavimas ir sisteminimas Gebėjimas bendrauti su ţmonėmis, kurie nėra

profesinės srities ekspertai

Gebėjimas bendrauti su sveikatos prieţiūros kolegomis

Gebėjimas organizuoti ir planuoti veiklą Gebėjimas prisitaikyti prie naujų situacijų Abstraktus (globalus) mąstymas Kritiškas ir savikritiškas mąstymas Bendrųjų kompetencijų subskalė

Poţiūris į asmeninį lygį Svarba visuomenės sveikatos specialisto darbe

3.2.2. Specialiųjų profesinių kompetencijų vidurkių vertinimas ir koreliacinių ryšių nustatymas

Kaip matyti 3 paveiksle dauguma specialiųjų profesinių kompetencijų, išskyrus šiuolaikinės gyventojų sveikatos tyrimų, diagnostikos bei laboratorinės įrangos valdymą, buvo laikomos kaip svarbios kompetencijos VS specialisto darbe. Šiuolaikinės gyventojų sveikatos tyrimų, diagnostikos bei laboratorinės įrangos valdymas buvo laikomas nesvarbia specialiąja profesine kompetencija VS specialisto darbe (vidurkis 3,42 balo). Svarbiausia specialiąja profesine kompetencija VS specialisto darbe buvo laikoma VS saugos vykdymas (vidurkis 4,74 balo), o maţiausiai svarbia – nacionalinės ir tarptautinės sveikatos politikos formavimas, koordinavimas, įgyvendinimas, vertinimas bei atstovavimas jai (vidurkis 3,97 balo).

Analizuojant tiriamųjų poţiūrį į savo specialiąsias profesines kompetencijas nustatyta, kad didesnė dalis tyrimo dalyvių ţinias ir praktinius įgūdţius (gebėjimus) vertino kaip turimus stiprius (vidurkiai svyravo nuo 4,29 iki 3,64 balo), o kiek maţiau kaip turimas silpnas ţinias ir praktinius įgūdţius (gebėjimus) (vidurkiai svyravo nuo 2,60 iki 3,37 balo). Tiriamieji stipriausiai vertino sveikos gyvensenos propagavimą ir visuomenės sveikatos ugdymą (vidurkis 4,29 balo), silpniausiai – šiuolaikinės gyventojų sveikatos tyrimų, diagnostikos ir laboratorinės įrangos valdymą.

3 pav. Tiriamųjų nuomonės apie specialiųjų profesinių kompetencijų svarbą visuomenės

sveikatos specialisto darbe ir poţiūrio į savo profesines kompetencijas vidurkių skirstinys bei koreliaciniai ryšiai. 4,62 4,31 4,74 4,31 4,10 3,42 4,42 3,97 4,04 4,22 4,46 4,35 4,51 4,53 4,68 4,31 3,92 3,64 4,05 3,66 3,65 2,60 3,89 3,12 3,21 3,37 3,70 3,80 3,91 4,29 4,22 3,67 1 2 3 4 5

Vertinti ligų rizikos veiksnius, fizinės ir socialinės aplinkos poveikį, grėsmes sveikatai, siūlyti jų

kontrolės būdus

Nustatyti ir nagrinėti visuomenės ir asmenų sveikatos poreikius

Vykdyti VS saugą Planuoti, atlikti ir įvertinti gyventojų, aplinkos

sveikatos ar sveikatos sistemos tyrimus Paimti, priimti ir ţenklinti ėminius, paruošti

mėginius tyrimui

Valdyti šiuolaikinę gyventojų sveikatos tyrimų, diagnostikos, laboratorinę įrangą

Vertinti VS rodiklius Formuoti, koordinuoti, įgyvendinti, vertinti nacionalinę ir tarptautinę sveikatos politiką ir jai

atstovauti

Vertinti sveikatos prieţiūros sistemos kokybę, planavimą ir valdymą

Siūlyti, rengti ir įgyvendinti prevencines programas, vertinti jų veiksmingumą Vykdyti neuţkrečiamųjų ir uţkrečiamųjų ligų

profilaktiką, prognozę ir kontrolę Kontroliuoti higienos ir darbų saugos rekomendacijų, reikalavimų vykdymą Praktikoje taikyti mokslinius ir įrodymais grįstos

VS principus, įgūdţius, metodus ir ţinias Propaguoti sveiką gyvenseną, ugdyti VS Pritaikyti profesinėje veikloje ţinias apie VSP sistemą, sveikatos apsaugos politiką, sveikatos

sistemos teisės norminius aktus Specialiųjų kompetencijų subskalė

Poţiūris į asmeninį lygį Svarba visuomenės sveikatos specialisto darbe

3.2.3. Bendrųjų ir specialiųjų profesinių kompetencijų vertinimas socialinių-demografinių charakteristikų grupėse

Buvo analizuojama kaip skiriasi bendrųjų ir specialiųjų profesinių kompetencijų vertinimas lyčių, amţiaus, uţimamų pareigų, darbo staţo darbovietėje, išsilavinimo ir centro, kuriame dirba grupėse. Patikrinus bendrųjų ir specialiųjų teiginių sudarančių dvi subskales normalumą, buvo gauta, kad duomenys pasiskirstę ne pagal normalųjų skirstinį, todėl buvo atliktas vidutinių rangų palyginimas naudojant Mann Whitney U neparametrinį kriterijų.

4 lentelė. Profesinių kompetencijų subskalių palyginimas pagrindinių socialinių-demografinių

charakteristikų grupėse

Profesinių kompetencijų subskalės

Socialinės-demografinės charakteristikos Vidutiniai rangai (Mann-Whitney U kriterijus) B endrųjų pr of esi ni ų kompe tenc ij ų svar ba vi su om enė s sve ik at os spe ci a li st o da rb e Sp ec ia li ųj ų p ro fe si ni ų kompe tenc ij ų svar ba vi su om enė s sve ik at os spe ci a li st o da rb e Poţi ūr is į sa vo bend rąsi as prof esi ne s ko m pet enc ij a s Poţi ūr is į sa vo spe ci al iąs ias prof esi ne s ko m pet enc ij a s Lytis Moterys (n=132) 4,56 4,38 4,31 3,67 Vyrai (n=11) 4,30 3,88 4,42 3,70 p 0,031 0,029 0,444 0,791 Amţius 45 metai ir jaunesni (n=60) 4,50 4,30 4,36 3,74 46 metai ir vyresni (n=46) 4,57 4,38 4,28 3,61 p 0,398 0,398 0,243 0,199 Uţimamos pareigos Vedėjai ir pavaduotojai (n=28) 4,73 4,38 4,46 3,80 Vyresnieji ir vyriausieji specialistai (n=114) 4,51 4,33 4,29 3,64 p 0,007 0,323 0,059 0,343 Darbo staţas darbovietėje 20 metų ir maţiau (n=86) 4,55 4,23 4,38 3,69 21 metai ir daugiau (n=66) 4,56 4,39 4,23 3,62 p reikšmė 0,829 0,139 0,014 0,379

Išsilavinimas Aukštasis universitetinis

3.3.Visuomenės sveikatos specialistų profesinių kompetencijų tobulinimas ir su juo susiję sunkumai

Tyrime buvo analizuotas respondentų poreikis sistemingai tobulinti savo profesines kompetencijas. Visi atsakę tyrimo dalyviai (100 proc., n=160) jautė poreikį sistemingai tobulinti savo profesines kompetencijas, tačiau pasiteiravus ar yra sudarę profesinių kompetencijų tobulinimo planą ateinantiems 5 metams, iš atsakiusiųjų (n=161) tokį planą buvo sudarę 16,8 proc. tiriamųjų (n=27), o 83,2 proc. (n=134) teigė, kad tokio plano nėra sudarę.

Didţioji dalis respondentų (n=125) tobulino savo profesines kompetencijas daţniau nei kartą per 5 metus. 16 proc. tyrimo dalyvių (n=26) tobulino savo profesines kompetencijas vieną kartą ir rečiau nei vieną kartą 5 metų laikotarpiu. 2,4 proc. tiriamųjų (n=4) pasirinko atsakymo variantą kita kur teigė, kad tobulinamos profesinės kompetencijos kai tik susidaro palankios galimybės (4 pav.).

4 pav. Profesinių kompetencijų tobulinimo daţnumo procentinis skirstinys

Atlikus palyginamąją statistinę analizę tarp profesinių kompetencijų tobulinimo daţnumo ir darbo staţo darbovietėje bei išsilavinimo gauti statistiškai reikšmingi skirtumai (p<0,05). Nustatyta, kad daţniau nei kartą per 5 metus profesines kompetencijas tobulino statistiškai reikšmingai (p<0,05) maţesnė dalis tiriamųjų turinčių 21 metų ir didesnį darbo staţą bei įgyjusių aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą lyginant su tiriamaisiais turėjusiais

76,7 % 7,4 %

8,6 % 3,1 %

2,4 % 1,8 %

Daţniau nei kartą per 5 metus

Vieną kartą per 5 metus Rečiau nei kartą per 5 metus

Netobulinu

darbo staţą 20 metų ir maţesnį bei įgyjusių aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Atitinkamai profesines kompetencijas tobulino rečiau nei kartą per 5 metus statistiškai reikšmingai (p<0,05) didesnė dalis tiriamųjų turinčių 21 metų ir didesnį darbo staţą bei įgyjusių aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą lyginant su tiriamaisiais turėjusiais darbo staţą 20 metų ir maţesnį bei įgijusių aukštąjį universitetinį išsilavinimą (5 lentelė). Tarp profesinių kompetencijų tobulinimo daţnumo ir kitų pagrindinių socialinių-demografinių charakteristikų statistiškai reikšmingi skirtumai nebuvo nustatyti (p>0,05).

5 lentelė. Profesinių kompetencijų tobulinimo daţnumo skirstinys priklausomai nuo darbo

staţo darbovietėje ir išsilavinimo

Profesinių kompetencijų tobulinimo daţnumas Darbo staţas darbovietėje proc. (n) χ2 , p Išsilavinimas proc. (n) χ2 , p 20 metų

ir maţiau 21 metai ir daugiau

Aukštasis universitetinis

Aukštasis neuniversitetinis

Daţniau nei kartą per 5 metus 90,9 (70) 74,3 (52)* χ2=8,9 lls=2 p<0,05 88,5 (100) 65,8 (25)** χ2=17,7 lls=2 p<0,01 Vieną kartą per 5

metus

6,5 (5) 10,0 (7) 8,0 (9) 7,9 (3)

Rečiau nei kartą per 5 metus

2,6 (2) 15,7 (11)* 3,5 (4) 26,3 (10)** *lyginant su 20 metų ir mažiau; ** lyginant su aukštuoju universitetiniu

5 pav. Tiriamųjų procentinis skirstinys pagal klausimą „Kieno iniciatyva tobulina savo

profesines kompetencijas?“.

Daţniausios profesinių kompetencijų tobulinimo formos tarp atsakiusių respondentų (n=156) buvo seminarai (n=135), konferencijos (n=128), literatūros skaitymas profesine tematika (n=93). Šiek tiek daugiau nei pusė tiriamųjų (n=90) kaip profesinių kompetencijų tobulinimo formą renkasi įvairios trukmės kvalifikacijos kėlimo kursus. Maţo respondentų susidomėjimo sulaukė tokios profesinių kompetencijų tobulinimo formos, kaip studijos aukštojoje mokykloje, staţuotės uţsienyje bei nuotolinės studijos, šiuos atsakymų variantus atitinkamai pasirinko 6,4 proc. (n=10), 5,8 proc. (n=9) bei 5,1 proc. (n=8) tiriamųjų (6 pav.). Atlikus palyginamąją statistinę analizę tarp profesinių kompetencijų tobulinimo formų pasirinkimo ir pagrindinių socialinių-demografinių charakteristikų statistiškai reikšmingi skirtumai nebuvo nustatyti (p>0,05).

6 pav. Daţniausiai pasirenkamų profesinių kompetencijų tobulinimo formų procentinis

skirstinys.

84,6 39,1

5,1

0 20 40 60 80 100

Asmeninis noras tobulėti, įgyti ţinių, naujų įgūdţių (gebėjimų)

Įstaigos vadovo iniciatyva Draugo/kolegos iniciatyva 59,6 82,1 86,5 5,8 5,1 57,7 6,4 0 20 40 60 80 100

Literatūros skaitymas profesine tematika Konferencijos Seminarai Staţuotės uţsienyje Nuotolinės studijos Įvairios trukmės kvalifikacijos kėlimo kursai Studijos aukštojoje mokykloje

proc.

Respondentų buvo prašoma įvertinti kiekvieno teiginio atitikimą patiriamiems sunkumams, kurie yra susiję su profesinių kompetencijų tobulinimu. Analizuojant tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad daugiau nei pusė respondentų kaip pagrindinius patiriamus sunkumus, susijusius su profesinių kompetencijų tobulinimu, laikė per maţą profesinių kompetencijų tobulinimo renginių pasiūlą (n=99) ir per didelius darbo krūvius (n=78). Beveik po lygiai tiriamųjų teigė, kad jokių problemų nepatiria (n=62) ar jas patiria (n=61). Daugiau nei pusė respondentų (n=97) asmeninių problemų (laiko trūkumo, tam tikro laikotarpio atsitraukimo nuo šeimos) nevertino kaip profesinių kompetencijų tobulinimą apsunkinančio veiksnio, priešingai, buvo nurodoma, kad profesinių kompetencijų tobulinimas leidţia pailsėti nuo buitinių ir šeimos rūpesčių. Beveik 70 proc. tiriamųjų nurodė, kad darbdavio nenoras išleisti į profesinių kompetencijų tobulinimo renginius nėra prieţastis lemianti sunkumus susijusius su profesinių kompetencijų tobulinimu (7 pav.)

7 pav. Sunkumų, susijusių su profesinių kompetencijų tobulinimu, procentinis skirstinys.

Atlikus palyginamąją statistinę analizę tarp patiriamų sunkumų dėl profesinių kompetencijų tobulinimo ir pagrindinių socialinių-demografinių charakteristikų nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp didelių darbo krūvių ir centrų, kuriuose VS specialistai

51,6 18,5 65,6 31,8 27,1 31,8 21,9 41,7 41,1 41,1 17,9 13,9 22,5 25,2 23,2 24,5 13,9 13,9 18,5 18,5 30,5 67,6 11,9 43 49,7 43,7 64,2 44,4 40,4 40,4 0% 20% 40% 60% 80% 100%

Dideli darbo krūviai Darbovietės vadovas nenoriai išleidţia į

tobulinimo renginius

Tobulinimo renginių pasiūla yra per maţa Sunku gauti informaciją apie organizuojamus

tobulinimo renginius

Nepakanka literatūros profesine tematika Renginių turinys daţniausiai netenkina poreikių Asmeninės problemos Papildomos finansinės išlaidos dėl kelionių į

tobulinimo renginius

Tobulinimo renginiai nėra finansuojami darbdavio arba valstybės

Jokių problemų nepatiriu

dirba (n=124) bei tarp renginių turinio netenkinančių poreikių ir išsilavinimo (n=114). Palyginamoji rezultatų analizė atskleidė, kad statistiškai reikšmingai (p<0,05) didesnė dalis VS specialistų dirbančių Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus VSC didelius darbo krūvius vertina kaip prieţastį, apsunkinančią profesinių kompetencijų tobulinimą lyginant su jų kolegomis dirbančiais kituose VSC. Be to, statistiškai reikšmingai (p<0,05) didesnei daliai aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgijusių tyrimo dalyvių profesinių kompetencijų tobulinimo renginių turinys netenkino poreikių lyginant su aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą turinčiais respondentais (6 lentelė). Statistiškai reikšmingų skirtumų (p>0,05) neuţfiksuota tarp kitų, profesinių kompetencijų tobulinimo sunkumus atspindinčių teiginių ir socialinių-demografinių charakteristikų.

6 lentelė. Sunkumų, susijusių su profesinių kompetencijų tobulinimu, skirstiniai priklausomai

nuo išsilavinimo ir centro, kuriame dirbama.

Sunkumai, susiję su profesinių kompetencijų tobulinimu Socialinės-demografinės charakteristikos D idel i darbo krūv iai χ2 reikšmė, lls, p R engi nių tur inys daţniau si ai net enk ina p or ei ki ų χ2 reikšmė, lls, p proc. (n) proc.(n)

Palyginamoji analizė atlikta pagal išreikštą pritarimą teiginiui Visuomenės sveikatos centras Kaunas, Klaipėda ir Vilnius 75,4 (49)* χ2=9,120, lls=2, p<0,05 *lyginant su kitais VSC 41,0 (25) ns Kiti 49,2 (29) 43,4 (23) Išsilavinimas Aukštasis universitetinis 64,2 (61) ns 48,9 (43)* χ2=7,230, lls=1, p<0,05 *lyginant su aukštuoju neuniversitetiniu Aukštasis neuniversitetinis 58,6 (17) 19,2 (5)

3.4.Visuomenės sveikatos specialistų poţiūris į savo srities specialistų profesinių kompetencijų tobulinimo galimybių pagerinimą

įgūdţių (gebėjimų) plėtojimą (n=151) būtų puiki galimybė leidţianti pagerinti VS specialistų profesinių kompetencijų tobulinimą. Šiuo aspektu maţiau nei trečdalio tiriamųjų (n=37) pritarimo sulaukė VS specialistų registravimo informacinės sistemos sukūrimas bei labiausiai tiriamieji nepritarė VS specialistų licencijavimui (n=54).

8 pav. Profesinių kompetencijų tobulinimą pagerinančių galimybių procentinis skirstinys.

Palyginus profesinių kompetencijų tobulinimo galimybių pagerinimą atspindinčius teiginius su pagrindinėmis socialinėmis-demografinėmis charakteristikomis nustatyti statistiškai reikšmingi (p<0,05) skirtumai tarp VS specialistų licencijavimo ir lyties (n=101), kompetencijų tobulinimo poreikių nustatymo, planų sudarymo ir amţiaus (n=117) bei darbo staţo darbovietėje (n=121). Statistiškai reikšmingai didesnė dalis vyrų teigė, kad VS specialistų licencijavimas yra puiki galimybė, leidţianti pagerinti profesinių kompetencijų tobulinimą lyginant su moterimis. Tokiems rezultatams galėjo turėti įtakos netolygus respondentų pasiskirstymas pagal lytį, nes moterų buvo ţenkliai daugiau nei vyrų. Statistiškai reikšmingai (p<0,05) didesnė dalis tiriamųjų, turinčių 20 metų ir maţesnį darbo staţą bei esančių 45 metų ir jaunesnio amţiaus, palaikė kompetencijų tobulinimo poreikių nustatymą ir

30,2 78,0 71,7 58,5 23,3 40,2 95,0 98,1 35,8 16,3 22,6 35,2 51,6 38,4 1,9 1,3 34,0 5,7 5,7 6,3 25,1 21,4 3,1 0,6 0% 20% 40% 60% 80% 100% VS specialistų licencijavimas Kategorijų suteikimas VS specialistams ir darbo

uţmokesčio priklausomybė nuo jų Kompetencijų tobulinimo poreikių nustatymas ir

planų sudarymas

Kompetencijų tobulinimo programų nuolatinis vertinimas ir keitimas

VS specialistų registravimo informacinės sistemos sukūrimas

Pastovus VS specialistų ţinių ir praktinių įgūdţių vertinimas

Kvalifikacijos kėlimo kursai, orientuoti į konkrečių praktinių įgūdţių (gebėjimų) tobulinimą

Kvalifikacijos kėlimo kursai, orientuoti į konkrečių profesinių ţinių tobulinimą, plėtojimą

planų sudarymą, kaip kompetencijų tobulinimą gerinančią galimybę lyginant su tiriamaisiais turinčiais 21 metų ir didesnį darbo staţą ir esančių 46 metų ir vyresnio amţiaus(7 lentelė). Statistiškai reikšmingų skirtumų (p>0,05) neuţfiksuota tarp kitų, profesinių kompetencijų tobulinimą pagerinančių galimybių ir pagrindinių socialinių-demografinių charakteristikų.

7 lentelė. Profesinių kompetencijų tobulinimo galimybių pagerinimą atspindinčių teiginių

skirstiniai priklausomai nuo lyties, darbo staţo darbovietėje bei amţiaus

VS specialistų tobulinimą gerinančios galimybės Socialinės-demografinės charakteristikos V S speci al ist ų li cenc ij av im as χ2 reikšmė, lls, p K om pet enci jų tobu li ni m o po re ik ių nu st at ym as i r pl anų sudary m as χ2 reikšmė, lls, p proc. (n) proc.(n)

4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS

Šiuo tyrimu buvo įvertinta tiriamųjų nuomonė apie profesinių kompetencijų svarbą VS specialisto darbe ir poţiūris į savo profesines kompetencijas. Svarbiausia bendrąja kompetencija VS specialisto darbe tiriamieji laikė dalykinės srities ţinias ir savo profesijos supratimą, o stipriausia profesine kompetencija, kuria pasiţymėjo patys specialistai buvo laikomas gebėjimas bendrauti su sveikatos prieţiūros specialistais. Gebėjimas bendrauti anglų kalba buvo laikoma kaip nesvarbi profesinė kompetencija VS specialisto darbe ir silpnai įvertintas šios kompetencijos asmeninis lygis. Remiantis anksčiau minėto 2009 m. Lietuvoje pradėto profesinės veiklos projekto įgyvendinimo etapo – 2010 m. atliktos darbdavių ir absolventų apklausos – rezultatais, gebėjimas bendrauti uţsienio kalba buvo priskirtas prie labai svarbių VS specialisto profesinių kompetencijų spektro [13]. Tokių skirtumų prieţastys galėjo būti dėl šio darbo tyrimo metu susiaurinto gebėjimo bendrauti viena iš uţsienio kalbų iki gebėjimo bendrauti anglų kalba.

Šio tyrimo metu buvo analizuotas VS specialistų profesinių kompetencijų tobulinimas ir jo poreikis. Visi atsakiusieji jautė poreikį sistemingai tobulinti savo profesines kompetencijas, bet tik 17 proc. buvo sudarę profesinių kompetencijų tobulinimo planą penkeriems metams. Vertinimas 5 metų laikotarpiu pasirinktas dėl to, kad J. Ashworth tyrimo rezultatai parodė, jog daugiau nei pusė biomedicinos atstovų įgytų ţinių ar įgūdţių tampa nenaudingais kas penkeri metai [37]. Analizuojant 2012 m. atliktą V. Kutkienės magistro diplominį darbą „Savivalybės visuomenės sveikatos biurų specialistų poţiūrio į savo profesines kompetencijas ir kvalifikacijos tobulinimo poreikį įvertinimas“ pastebėta, kad gauti rezultatai yra panašūs su šiuo tyrimu. Visi apklausti (n=96) VSP specialistai jautė poreikį sistemingai tobulinti savo profesinę kvalifikaciją, bet tik 25 proc. buvo numatę profesinio tobulinimo planą penkeriems metams [23]. Tokie rezultatai gauti V. Kutkienės tyrime, tiek šiame leidţia daryti prielaidą, kad VS specialistai suvokia profesinį tobulėjimą kaip visą gyvenimą trunkantį ir būtiną procesą, tačiau atsiriboja nuo ilgalaikių planų sudarymo.

Svarbus visos tobulinimo sistemos momentas – profesinių kompetencijų tobulinimo organizavimas t.y. kokios kvalifikacijos kėlimo formos yra pasirenkamos. Dėl to šiame darbe nustatyti tiriamųjų taikomi savišvietos būdai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad daţniausiai pasirenkamos profesinių kompetencijų tobulinimo formos buvo konferencijos, seminarai ir mokslinės literatūros skaitymas profesine tematika. Labai panašūs rezultatai buvo gauti ir minėtame V. Kutkienės darbe kur VSP specialistai pirmenybę teikė konferencijoms, seminarams ir profesinės literatūros skaitymui [23].

Sunkumų, susijusių su profesinių kompetencijų tobulinimu, analizė atskleidė, kad didţiausi sunkumai yra per maţa tobulinimo renginių pasiūla bei dideli darbo krūviai. Beveik pusė apklausos dalyvių V. Kutkienės darbe teigė, kad renginių pasiūla yra nepakankama [23]. Taigi galima daryti įţvalgą, kad kelių metų laikotarpiu (2012-2014 m.) ši problema nebuvo išspręsta ir VS srityje ji vis dar išlieka.

2009-2011 m. įvertinimas“ pastebėta, kad penktadalis tyrimo dalyvių nepalaikė VS specialistų licencijavimo. Aptarto tyrimo metu apklausti 102 respondentai dirbantys Kauno, Šiaulių ir Marijampolės VSC ar jų filialuose bei Kauno, Šiaulių ir Marijampolės VSB [37].

Kadangi nuo 2009 metų yra įgvendinamas projektas „Visuomenės sveikatos prieţiūros specialistų rengimo, kvalifikacijos kėlimo ir tobulinimo, poreikio planavimo sistemos sukūrimas“, kurio vienas iš veiklos rezultatų yra VS specialistų registravimo informacinės sistemos sukūrimas [22], todėl šio tyrimo metu buvo vertinta VS specialistų nuomonė apie šią priemonę kaip gerinančią profesinių kompetencijų tobulinimą. Rezultatai atskleidė, kad tik 23 proc. tiriamųjų laikė šią priemonę kaip tinkamą pagerinti specialistų tobulinimą. Minėto projekto metu buvo įvertinta VS specialistų nuomonė apie registrą ir rezultatai parodė, kad 63 proc. tiriamųjų palaikė registro sukūrimo idėją, o 57 proc. tiriamųjų laikė registrą kaip VS tobulinimo sistemos dalį [22].

IŠVADOS

1. Visuomenės sveikatos specialistai daugumą profesinių kompetencijų laikė svarbiomis visuomenės sveikatos specialisto darbe bei stipriai vertino savo asmeninį profesinių kompetencijų lygį. Be to, visų profesinių kompetencijų svarbą visuomenės sveikatos specialisto darbe vertino geriau nei savo profesinių kompetencijų lygį.

2. Daţniausiai visuomenės sveikatos specialistai tobulino savo profesines kompetencijas daţniau nei kartą per 5 metus (77 proc.) dėl asmeninio noro tobulėti, įgyti ţinių, naujų įgūdţių (gebėjimų) (85 proc.). Visuomenės sveikatos specialistai profesinėms kompetencijoms tobulinti daţniausiai rinkosi seminarus, konferencijas, literatūros skaitymą profesine tematika. Pagrindiniai patiriami sunkumai, susiję su profesinių kompetencijų tobulinimu, buvo per maţa profesinių kompetencijų tobulinimo renginių pasiūla bei dideli darbo krūviai.

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Atsiţvelgiant į šio tyrimo rezultatus bei Jungtinių Tautų rekomendacijas pabrėţiančias, kad kiekvienas europietis turėtų mokėti tris kalbas: gimtąją kalbą, tarptautinio bendradarbiavimo kalbą ir dar vieną paties pasirinktą kalbą, tai vykdant profesinių kompetencijų tobulinimą visuomenės sveikatos specialistai daugiau dėmesio turėtų skirti gebėjimo bendrauti anglų kalba tobulinimui ir pakeisti suvokimą dėl šios kompetencijos svarbos visuomenės sveikatos specialisto darbe. Labai svarbu uţtikrinti gebėjimo bendrauti anglų kalba ne tik teorinių ţinių tobulinimo formų pasiūlą, bet ir praktinį šio gebėjimo tobulinimą t.y. turėtų būti daţniau organizuojami projektai tiek įstaigų, tiek nacionaliu lygiu dėl uţsienio kalbų praktinės plėtotės.

2. Kompetencijų tobulinimo srityje svarbu didinti visuomenės sveikatos specialistų susidomėjimą ir prieinamumą nuotolinėms studijoms, kadangi daugiau nei pusei tyrime dalyvavusių visuomenės sveikatos specialistų profesinių kompetencijų tobulinimą apsunkina dideli darbo krūviai, o nuotolinės studijos yra puiki galimybė ilgam laikui neatsitraukiant nuo darbo vietos tobulinti savo profesines kompetencijas. Labai svarbu, kad tobulinimo renginių paklausa atitiktų pasiūlą, nes tik tokiu atveju galima pasiekti, kad profesinių kompetencijų tobulinimas būtų visapusiškas. Į šį svarbų aspektą turėtų atkreipti dėmesį sprendimų priėmimo galią visuomenės sveikatos srityje turintys asmenys ir numatę tobulinimo poreikius, koreguoti profesinių kompetencijų tobulinimo renginių pasiūlą.

LITERATŪRA

1. Adamonienė R, Daukilas S, Kriščiūnas B, Maknienė I, Palujanskienė A. Profesinio ugdymo pagrindai. Vilnius, 2001.

2. Andrulis A. Mokymasis visą gyvenimą – keletas įţvalgų. Paţangos forumo „Mokomės visą gyvenimą“ pranešimų medţiaga (Vilnius, 2015 m. vasario 13 d.). [interaktyvus] [ţiūrėta 2015 m. balandţio 17 d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.lietuva2030.lt/lt/naujienos/456-mokymasis-visa-gyvenima-sveikatingumo-klubas-musu-smegenims>.

3. Baršauskienė V, Guščinskienė J. Nuolatinio mokymosi vaidmuo kintančioje visuomenėje. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos; 2003; Nr.3.

4. Beganskienė A. Bendrosios ir dalykinės kompetencijos. Projektas „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindţiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas“ VP1-2.2-ŠMM-08-V-01-001.

5. Beresnevičiūtė V, Poviliūnas A, Ţiliukaitė R. Profesinės veiklos lauko tyrimo metodika. Vilnius: 2011 [interaktyvus] [ţiūrėta 2013-12-12 d.]. Prieiga per internetą:<http://www4066.vu.lt/Files/File/03_Profesines_veiklos_lauko_tyrimo_meto dika.pdf>

6. Berliner, Gage. Pedagoginė psichologija.Vilnius: Alma littera; 1993.

7. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 941 „Dėl Lietuvos nacionalinė visuomenės sveikatos prieţiūros strategijos patvirtinimo“ pakeitimo: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 18 d. nutarimas Nr. 600. Valstybės ţinios 2006;70-2574.

8. Eurostat. Participation rate in education and training [interaktyvus] [ţiūrėta 2015 m. balandţio 17 d.]. Prieiga per internetą:

<http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=trng_lfse_01&lang=en>. 9. Grigošaitienė A. Visuomenės sveikatos specialistų ir slaugos darbuotojų kvalifikacijos

tobulinimas. Visuomenės sveikata 2014;64(1):125-7.

10. Grincevičienė V, Grincevičienė Š, Grincevičius J. Nuolatinis mokymasis kaip vertybė – Farmacijos specialistų vertinimai. Santalka: Filologija, Edukologija 2012; 20 (2). 11. Higienos instituto metinis pranešimas „Higienos institutas 2014 metais. [interaktyvus]

12. Jankauskienė V, Kanapeckienė V, Narkauskaitė L, Valintėlienė. Visuomenės sveikatos prieţiūros funkcijas vykdančių specialistų ţinios ir įgūdţiai. Visuomenės sveikata 2012;57(2):45-56.

13. Jankauskienė Ţ, Liepuonienė R, Stukas R, Šurkienė G, Ţagminas K, Gostevičienė B ir kt. Visuomenės sveikatos studijų krypties kompetencijų plėtotės metodika. Vilnius: 2011.

14. Jociutė A., Jankauskienė V. Projektas “Visuomenės sveikatos prieţiūros specialistų rengimo, kvalifikacijos kėlimo ir tobulinimo poreikio planavimo sistemos sukūrimas“. Visuomenės sveikata 20103(50)

15. Jonušaitė A, Čaplinsienė I. Visuomenės sveikatos biuruose dirbančių specialistų visuomenės sveikatos politikos ţinių vertinimas ir tobulinimo poreikis. Mykolo Riomerio universitetas: Sveikatos politika ir valdymas 2012; 1(4).

16. Jucevičienė P, Lepaitė D. Kompetencijos sampratos erdvė. Socialiniai mokslai 2000;22 (1):44-51.

17. Juralevičienė J. Valstybės tarnautojų profesinės kompetencijos teoriniai ir teisiniai aspektai: Viešoji politika ir administravimas. Kauno technologijos universitetas. Kaunas: 2003.

18. Jurkuvėnas V. Visuomenės sveikatos specialistų kompetencija ir pasirengimas naujiems iššūkiams. Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas. Vilnius: 2010.

19. Jurkuvėnas V. Visuomenės sveikatos specialistų tęstinis podiplominis kvalifikacijos tobulinimas. Visuomenės sveikata: redakcijos skiltis. [interaktyvus] [ţiūrėta 2013-12-19]. Prieiga per internetą: <http://www.hi.lt/images/45-5%20psl.pdf>

20. Kalėdienė R. Europos regiono visuomenės sveikatos studijų kokybės uţtikrinimo perspektyvos. „Visuomenės sveikatos prieţiūros specialistų mokymo programų tobulinimas“ konferencijos medţiaga (Kaunas, 2012 m. sausio 12 d.). Vilnius: Higienos institutas. [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2014-04-28]. Prieiga per internetą: <http://www.hi.lt/news/367.html>