LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Andrius Rauktys
Pieninių karvių periodo po atvedimo eigos vertinimas
pagal kiaušidţių darinius
Evaluation of the dairy cows period after parturition
process according to ovarian derivatives
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Prof. dr. Vytuolis Ţilaitis
2
DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Pieninių karvių periodo po atvedimo eigos vertinimas pagal kiaušidţių darinius“
1. Yra atliktas mano paties;
2.Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje;
3.Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KLINIKOJE
(aprobacijos data) (Klinikos vedėjo vardas pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– 2)
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3 TURINYS SANTRUMPOS ... 4 SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 9
1.1. Lytinio ciklo endokrinologija ... 9
1.2 Lytinio ciklo fiziologija ... 10
1.3 Periodas po apsiveršiavimo ... 12
1.4. Veiksniai įtakojantys kiaušidţių fiziologiją ... 13
1.4.1. Produktyvumo įtaka ... 13
1.4.2. Amţiaus įtaka ... 14
1.5 Gimdos pokyčiai postpartum ... 14
1.5.1. Gimdos histologinis atsistatymas ... 14
1.5.2. Lochijų eliminavimas iš gimdos ... 15
1.5.3. Hormonų pusiausvyra po atvedimo ... 15
1.6. Ultragarsinio tyrimo principai reprodukcijoje ... 16
1.7. Kiaušidţių dydis ... 17
2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA... 19
2.1. Pagrindinė bandymų schema ... 19
2.2. Ūkio charakteristika ... 20
2.3. Tyrimus reglamentuojantys įstatymai ir direktyvos ... 20
2.4. Tyrimo objektas ... 20
2.5. Karvių grupės ... 21
2.6. Tyrimo laikas ... 21
2.7. Tyrimo eiga ... 21
2.9. Duomenų statistinė analizė ... 24
3. TYRIMO REZULTATAI ... 25
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 29
IŠVADOS ... 32
4
SANTRUMPOS
GnRH – ( angl.gonadotropin-releasing hormone) gonadotropino hormonas FSH – ( angl. follicle stimulating hormone) folikulus stimuliuojantis hormonas LH – ( angl. liuteinizing hormone) liutenizuojantis hormonas
PGF2α – ( angl.prostaglandin F2α) prostaglandinas F2α
IGF-1 – ( angl. insuline-like growth factor –1) insulino augimo faktorius pp – ( lot. postpartum) periodas po atvedimo
5
SANTRAUKA
Pieninių karvių periodo po atvedimo eigos vertinimas pagal kiaušidţių darinius Andrius Rauktys
Magistro baigiamasis darbas
Darbo tema: „Pieninių karvių periodo po atvedimo eigos vertinimas pagal kiaušidţių darinius. Tyrimas buvo atliktas 2017 m. birţelio – spalio mėnesiais. Tyrimui buvo atrinkta 30 kliniškai sveikų karvių postpartum, skirtingo amţiaus ir skirtingų veislių.
Darbo apimtis: 36 puslapiai, 11 paveikslų.
Šio darbo tikslas: Nustatyti kiaušidţių funkcinių darinių kaitą skirtingo amţiaus ir produkcijos karvėms postpartum.
Darbo uţdaviniai:
1. Nustatyti kiaušidţių dydį 20, 25, 30, 35, 40 parą postpartum priklausomai nuo amţiaus. 2. Nustatyti kiaušidţių dydį 20, 25, 30, 35, 40 parą postpartum priklausomai nuo
produktyvumo.
3. Nustatyti geltonkūnio kiekį 20, 25, 30, 35,40 parą postpartum priklausomai nuo amţiaus. 4. Nustatyti geltonkūnio kiekį 20, 25, 30, 35, 40 parą postpartum priklausomai nuo
produktyvumo.
5. Nustatyti folikulų kiekį 20, 25, 30, 35, 40 parą postpartum priklausomai nuo amţiaus.
6. Nustatyti folikulų kiekį, 20, 25, 30, 35, 40 parą postpartum priklausomai nuo produktyvumo. Tyrime dalyvavo 30 pieninių karvių, kurioms buvo praėję 20 dienų po apsiveršiavimo ir buvo matuojami kiaušidţių dydţiai ir nustatomi funkciniai dariniai. Kiaušidţių dydţio matavimai ir funkcinių darinių nustatymui naudotas ultragarso aparatas „MS Linoscan digital“.
Tyrime dalyvaujančios karvės buvo sugrupuotos į 2 grupes. Pirmoji grupė pagal amţių: 1 laktacijos, 2 laktacijos ir 3 laktacijos. Antroji grupė pagal išmelţiamą pieno kiekį: <25l ir >25l.
Karvės buvo tiriamos ultragarsu 20, 25, 30, 35 ir 40 dieną postpartum.
Analizuojant karvės kiaušidţių dydį priklausomai nuo amţiaus nustatyta, kad nuo 20 paros
postpartum iki 40 paros postpartum kiaušidţių dydis sumaţėjo, 3 laktacijos – 23,62 proc., 2
laktacijos 12,10 proc., 1 laktacijos 48,87 proc.
Analizuojant karvės kiaušidţių dydį priklausomai nuo produktyvumo nustatyta, kad nuo 20 paros postpartum iki 40 paros postpartum kiaušidţių dydis sumaţėjo, <25l – 14,33 proc., >25l – 21,86proc.
6
Atlikus tyrimus su geltonkūniu nustatymu nuo 20 paros postpartum iki 40 paros postpartum, nustatėme, kad 1 laktacijos geltonkūnio pikas pasiektas 30 parą postpartum, 2 laktacijos – 35 parą
postpartum, 3 laktacijos – 35 parą postpartum.
Analizuojant geltonkūnio kieko nustatymą priklausomai nuo produktyvumo, gavome, kad karvės kurios duoda <25l geltonkūnio pikas nustatytas 30 ir 35 parą postpartum, o kita grupė >25l, pikas nustatytas 35 parą postpartum.
Tiriant folikulų kiekį priklausomai nuo amţiaus gavome, kad 1 laktacijos folikulų pikas nustatytas 35 parą postpartum, 2 laktacijos – 40 parą postpartum ir 3 laktacijos – 40 parą
postpartum.
Tiriant folikulų kiekį priklausomai nuo amţiaus gavome, kad karvių grupė <25l, folikulų pikas uţfiksuotas 40 parą postpartum, o >25l – 35 ir 40 parą postpartum.
Raktaţodţiai: kiaušidţių dydis, funkciniai dariniai, amţius, pieno kiekis.
SUMMARY
Evaluation of the dairy cows period after parturition process according to ovarian derivatives Andrius Rauktys
Master’s thesis
The study was conducted on June - October 2017. For the study were selected 30 different age and different breeds clinically healthy postpartum cows.
The aim of this work: to determine change of ovarian functional derivatives for different age and production cows postpartum.
Paper volume: 35 pages, 11 images. Master thesis objects:
1. To determine ovary size 20, 25, 30, 35, 40 days postpartum, depending on age.
2. To determine ovary size 20, 25, 30, 35, 40 days postpartum, depending on productivity. 3. To determine amount of corpus luteum 20, 25, 30, 35, 40 days postpartum, depending on age. 4. To determine amount of corpus luteum 20, 25, 30, 35, 40 days postpartum, depending on productivity.
5. To determine amount of follicles 20, 25, 30, 35, 40 days postpartum, depending on age.
6. To determine amount of follicles 20, 25, 30, 35, 40 days postpartum, depending on productivity.
7
The study involved 30 dairy cows, which were 20 days after calving. Ovarian sizes were measured and functional derivatives were determined. Ovarian size measurements and determination of functional derivatives were determined using "MS Linoscan digital" ultrasound.
The study cows were divided into 2 groups. The first group was divided by age: 1 lactation, 2 lactation and 3 lactation. The second group was based on the amount of milk flowing: <25l and >25l.
Cows were examined by ultrasound postpartum at 20, 25, 30, 35 and 40 days.
Analyzing the size of cow's ovaries, depending on the age, it was found that the size of the ovaries decreased from day 20 postpartum to day 40 postpartum, 3 lactations - 23.62%, 2 lactations 12.10%, 1 lactation 48.87%.
When analyzing the size of a cow's ovaries, depending on the productivity, it was found that the size of the ovaries decreased from 20 days postpartum to 40 days postpartum, <25l - 14.33%,,> 25l - 21.86%.
After corpus luteum examination from 20 days postpartum to 40 days postpartum, it was found that 1 lactation of the corpus luteum peak was reached at 30 days postpartum, 2 lactations - 35 days postpartum, 3 lactations - 35 days postpartum.
By analyzing the determination of the amount of corpus luteum, depending on the productivity, we obtained that the cows that gave <25l corpus lutem peak was set at 30 and 35 days postpartum, while the other group> 25l, the peak was set to 35 days postpartum.
In follicles analysis, depending on the age, 1 lactation follicle peak was determined at 35 days postpartum, 2 lactations - 40 days postpartum and 3 lactations - 40 days postpartum.
In the follicle number study, we found that the cow group <25L, the follicle peak was recorded 40 days postpartum, o> 25L - 35 and 40 days postpartum.
8
ĮVADAS
Pieno pramonė per pastaruosius dešimtmečius neatpaţįstamai pasikeitė. Pagerinta ūkio vadyba, geresni pašarai leido išmelţti didesnius pieno kiekius iš vienos karvės. Mokslininkų teigimu, didţiausią įtaka daro karvės veislė. Taip pat nustatyta, kad tai turi įtakos ne tik produktyvumui, bet ir apsivaisinimui (1). Būtent tokios karvės ir domina ūkininkus. Tai įrodo faktas, kad Lietuvoje kasmet maţėja pieninių karvių skaičius, o išgaunamo pieno kiekis didėja. Didelis pieno kiekis išmelţiamas karvės turi neigiamą įtaką galvijų reprodukcijoje. Nustatyta tendencija, kad kuo didesnis karvės pieningumas, tuo labiau prastėja reprodukcinės savybės. Sumaţėjęs apsivaisinimas, silpnai išreikšta ruja, deformuoti oocitai ir gimdos infekcija yra pagrindiniai faktoriai su kuriais susiduria šiuolaikinis pieno ūkis (2). Pieninės karvės po atvedimo praėjus 2-3 mėnesiams turi būti dirbtinai apsėklinamos, kad palaikytų pieno produkciją ūkyje. Reprodukcinė sistema per šį laikotarpį privalo atstatyti gimdą į fiziologinę padėtį, atstatyti lytinį ciklą, kad įvyktų ovuliacija su išsivysčiusiais oocitais. Vis dėlto, šiuolaikiniuose pieno ūkiuose net 50 procentų karvių, reprodukcinė sistema nesugeba tinkamai paruošti folikulo ovuliacijai. Tai įtakoja daug faktorių, bet pats svarbiausias yra amţius. Tai pat ţinoma, kad dideli pieno kiekiai iškraipo lytinį ciklą, jis sutrumpėja.
Gilindamiesi į reprodukcinę funkciją ypač laikotarpiu po atvedimo, galime priimti teisingus sprendimus su kuriais susiduria šiuolaikinis pieno ūkis (3).
Darbo tikslas – Nustatyti kiaušidţių funkcinių darinių kaitą skirtingo amţiaus ir produkcijos karvėms postpartum
Darbo uţdaviniai:
1. Nustatyti kiaušidţių dydį 20, 25, 30, 35, 40 parą postpartum priklausomai nuo amţiaus. 2. Nustatyti kiaušidţių dydį 20, 25, 30, 35, 40 parą postpartum priklausomai nuo
produktyvumo.
3. Nustatyti geltonkūnio kiekį 20, 25, 30, 35,40 parą postpartum priklausomai nuo amţiaus. 4. Nustatyti geltonkūnio kiekį 20, 25, 30, 35, 40 parą postpartum priklausomai nuo
produktyvumo.
5. Nustatyti folikulų kiekį 20, 25, 30, 35, 40 parą postpartum priklausomai nuo amţiaus.
9
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Lytinio ciklo endokrinologija
Lytinis ciklas suteikia patelei galimybe tapti veršinga, per kiekvieną sekančią laktaciją, visą jos produktyvumo laikotarpį. Šis ciklas reguliuojamas pagumburio, hipofizės ir lytinių liaukių ašies, kuri sintetina hormonus ir valdo reprodukcinius įvykius. Reprodukcinė ašis sudaryta iš pagumburio, hipofizės ir kiaušidţių (4).
Pagumburys-specifinė tarpinių smegenų dalis. Jos pirminė funkcija sintentinti GnRH vyraujant estrogenams, arba nustoti gaminti GnRH vyraujant progesteronui. Hipofizė sudaryta iš priekinės–adenohipofizės ir galinės–neurohipofizės skilčių (5).
Karvių lytinėje sistemoje daugiausia susijusi yra priekinė dalis adenohipofizė. Adenohipofizė sintetina FSH ir LH, kurie atsakingi uţ GnRH ir estrogeną. FSH ir LH hormonų sintezėje slopinamas progesteronas. Trečioji reprodukcinės ašis dalis susideda iš kiaušidţių. Kiaušidţių struktūroje esantys folikulai, kuriuose talpinami kiaušinėliai, sintetina estrogeną. Folikulų skaičius, dydis ir subrendimas priklauso nuo ciklo fazės, bet ovuliuoja vienas atrinktas folikulas. Geltonkūnis susidaro po praėjusio ciklo ovuliacijos. Geltonkūnis yra atsakingas uţ progesterono sintezę. Abu estrogenai(FSH ir LH) ir progesteronas stimuliuoja kiaušides (6). Gimda taip pat uţima svarbią vietą reprodukcijoje. Gimda išskiria PGF2α, kuris veikia liuteolizės metu, reguliuoja geltonkūnio egzistavimo laiką. Svarbų vaidmenį uţima gimdos sekretuojamas oksitocinas. Okcitocinas išskiriamas pulsuojančiom bangom ir duoda pradţią išsiskirti prostaglandinui iš gimdos (7).
Hormonų išsiskyrmo seka prasideda nuo pagumburio, kuris išskiria GnRH. Šis polipeptidinis hormonas nukeliauja į priekinė hipofizės dalį, pavadinta pagumburio–hipofizės-portalinė sistema. Sistema pasiţymi gausiai ir specializuota kraujagysių–kapiliarų sistema (8).
GnRH funkcija stimuliuoti priekinę hipofizės dalį, kad ji pradėtų išskirti FSH ir LH hormonus. FSH ir LH per kraujo cirkuliacija nunešami į kiaušides. Kiaušidėse prasideda morfologiniai pakitimai kurie veda link ovuliacijos.
Pirminiai hormonai produkuojami iš kiaušidţių yra estrogenai ir progesteronas. Šie hormonai transportuojami krauju į konkrečius audinius „taikinius“ sukeliant reakciją. Estrogenas sintetinamas iš folikulo esančio kiaušidėje. Folikului augant, didėja ir sintetinamo hormono koncentracija. Kuomet didesnė kocentracija patenka į kraujo apytaką ir nukeliauja į hipofizę, gaunama grįţtamoji reakcija, pulsuojančiai išsiskiria LH hormonas. Pokyčiai nervų sistemoje sukelia karvei neramumą, prisileidţia lipti kitai karvei. Estrogenas sukelia gimdos susitraukimus, taip leidţiant spermai patekti per karvės lytinius takus ir taip uţtikrinant geresnį apvaisinimą. Taip pat sukeliamas ir kitas efektas,
10
kuomet kraujyje didelė estrogeno koncentracija. Lytiniai organai prisipildo kraujo, aktyvi gleivių gamyba makštyje ir gimdos kaklelyje. Visi šie išvardinti poţymiai reiškia karvės rują.
Progesteronas sintetinamas geltonkūnyje, trukdo lytiniam ciklui veikti per hipofizę, duoda neigiamą grįţtamajį poveikį. Dėl to sumaţėja FSH ir LH hormonų koncentracijos. Gimda paruošiama priimti apvaisintą kiaušinėlį ir toliau sekantį nėštumą. Taip pat karvei padedama nėštumo metu slopinti gimdos susitraukimus ir vystyti gimdą nėštumo metu.
Svarbus hormonas dalyvaujantis karvės cikle–prostaglandinas. Šis hormonas sintetinamas gimdos gleivinėje ir veikia kiaušidėje esančias struktūras. Šis hormonas padeda įvykti ovuliacijai, sunaikina geltonkūnį (9).
1.2 Lytinio ciklo fiziologija
Karvių lytinis ciklas vidutiniškai trunka 21, bet gali svyruoti nuo 17 iki 24 dienų. Rujos trukmė vidutiniškai trunka 12–18 valandų, bet svyruoja nuo 8–30 valandų. Ovuliacija įvyksta praėjus nuo rujos pradţios 24–32 valandomis.
Kiaušidėje yra 2 dariniai–geltonkūnis ir folikulas, kurie sintentina hormonus. Folikulas sintetina estrogenus ir yra atsakingas uţ rują. Geltonkūnis sintetina hormoną progesteroną, kuris atsakingas uţ patelės vaisių.
Lytinis ciklas susideda iš 2 fazių:
Liuteininė fazė(1–17 dienos, jos metu vyrauja progesteronas)
Folikulinė fazė(18–21dienos, jos metu vyrauja estrogenas)
Šis ciklas prasideda ruja. Didţiausias estrogenų išskiriamas kiekis(pasiekimas pikas) svyruoja nuo 6 iki 24 valandų ir ovuliacija įvyksta praėjus 24–32 valandomis nuo rujos pradţios. Rujos metu išskirti didelės koncentracijos estrogeno veikia centrinę nervų sistemą. Jaučiamas neramummas, aktyvumo padidėjimas, kitų karvių lipimas ant nugaros ir svarbiausias poţymis-leidţiasi kad ant jos nugaros būtu lipama. Taip pat estrogenas sukelia gimdos susitraukimus, kurie reikalingi spermatozoidams patekti į lytinius takus ir keliauti link kiaušialąstės. Nustatyta, kad estrogenų kiekis kraujyje sukelia ir daugiau pokyčių: suaktyvėja lytinių takų aprūpinimas krauju, pagerėja tauriškųjų lastelių veikla, to pasekoje padidėja gleivių sekreto gimdos kaklelyje ir makštyje (10).
Ovuliacija ţymi liuteininės fazės pradţią, tai proceso kulminacija pavadinta oogenezė, kurios metu gemalinės ląstelės subręsta, pasiruošusios atlikti savo funkciją. Gemalinės ląstelės sudarytos iš tūkstančių maţų struktūrų pavadintu folikulu, turinčios FSH hormono receptorius, kurių pagalba folikulai auginami ir brandinami. Folikuluose esantis skystis sudaro palankią terpę vystytis oocitams, tai lemia baltymai ir N–polisacharidas (11). Folikulai vystosi pagal tam tikrą modelį-folikulines bangas. Pirmoji arba antroji banga susideda iš folikulų kurie uţauga ir pasiekia 3-5mm skersmenį. Šie folikulai, veikiami FSH hormono toliau didėja ir pasiekia 6-9mm skersmenį,
11
pasitaiko ir tokių atvejų kuomet vienas folikulas gali siekti net 12-15mm skersmenį. Kaip bebūtų, šie folikulai netampa ovuliuojantys, dėl progesterono slopinančio poveikio priekinėje hipofizės dalyje. Vis dėlto pirmoji folikulų banga atrezuojama (regresuoja arba ţūsta). Trečiojoje bangoje, vienas išrinktas folikulas tampa ovuliuojančiu arba Grafo folikulu. Subrendęs Grafo folikulas siekia 16-18mm skersmenį. Šis folikulas sudarytas iš ovocitų, kurie apsupti keliais ląstelių sluoksniais, aplink juos formuojasi centrinė ertmė uţpildyta skysčiu ir apimta dar keliais, plonais ląstelių sluoksniais. Pirminį ovocitą dengia skaidrioji zona, granuliacinės ląstelės, paraminis vidinis apvalkalas (12).
Kartą įvykus ovuliacijai, oocitas išlaisvinamas, kiaušidėse esančios ląstelės, kurios augina ovuliuosiantį folikulą yra diferencijuotos nuo besiformuojančių liuteininių ląstelių. Taip nutinka dėl LH hormono įtakos ir gaunamas viso šito rezultatas–struktūra pavadinta geltonkūnis. Geltonkūnis atsakingas uţ progesterono gamybą. Progesterono piko gamyba atsiranda apie 12 dieną, kai geltonkūnis yra pilnai subrendęs (13). Reikia paminėti, kad progesteronas stabdo LH ir FSH hormonų išsiskyrimą iš priekinės hipofizės dalies ir neleidţia įvykti ovuliacijai, slopinant folikulo vystymąsį ir brendimą.
Po maţdaug 14 dienų progesterono išsiskyrimo, gimda pradeda išskirti PGF2α (hormono išsiskyrimas vyksta pulsuojančiai), kuris venomis nukeliauja į kiaušides.PGF2α lizuoja geltonkūnio liuteininius audinius sukeldamas regresiją, to pasekoje gaunamas greitas cirkuliuojančio progesterono koncentracijos maţėjimas ir pašalinimas, neigiamas grįţtamasis ryšis iš priekinės hipofizės. Maţdaug 17 dieną, lytinio ciklo liuteininė fazė pasibaigia (14).
Folikulinė fazė prasideda progesterono blokavimo reakcijos pašalinimu, kuri leidţia didesniai amplitudei ir daţniui GnRH hormono impulsui išsiskirti. Didesnė GnRH hormono koncentracija reiškia FSH ir LH hormonų produkciją ir ji pajungiama folikulų vystymuisi ovuliuojančiam folikului folikulinėje bangoje. Šis Grafo folikulas gamina didelį kiekį hormono estrogeno, kuris sukelia teigiamą grįţtamajį ryšį priekinėje hipofizės dalyje. Kai estrogenų hormonų lygis pasiekia pradinį (slenkstinį) lygį, o LH hormono banga (maţiausiai 10 kartų didesnį uţ tonizuojantį lygį) sukelia ovuliaciją (15).
12
1.3 Periodas po apsiveršiavimo
Po apsiveršiavimo progesterono ir estrogeno koncentracija grįţta į pradinį lygį. Tai leidţia laikinai padidėti hormono FSH koncentracijai (per 3–5 dienas po apsiveršiavimo) ir tai nutinka kas 7–10 dienų intervalais. Šio hormono padidėjimas leidţia susidaryti pirmajai folikulinei augimo bangai, kurio metu susidaro dominuojantis folikulas po atvedimo praėjus 7–10 dienų. Šios folikulinės bangos dominuojančio folikulo lemtis priklauso nuo gebėjimo išskirti estrogeną, pakeliant gonadotropino lygį. Sekretuojamas estrogeno koncentracija priklauso nuo vyraujančio LH hormono išsiskyrimo (hormono išsiskyrimas vyksta pulsuojančiai) daţnumo, per dominuojančio folikulinės bangos fazę, dominuojančio folikulo dydį ir insulino augimo faktoriaus buvimą (16). Taigi, didţiausias veiksnys, nuo ko priklauso dominuojančio folikulo ovuliaciją po apsiveršiavimo yra LH hormono išsiskyrimo daţnumas. LH hormono pulsacijos daţnumas reikalingas stimuliuoti dominuojantį folikulą, kad ovuliuotų ir tai yra viena LH hormono pulsacija per valandą. Pirmajame paveiksle pavaizduota kas įvyksta su dominuojančiu folikulu ankstyvame periode po apsiveršiavimo.
1 pav. Hormonų kaita po atvedimo. https://www.intechopen.com
Pirma ovuliacija po apsiveršiavimo įvyksta nuo 30 proc., iki 80 proc., karvių, folikulai atrezuojami nuo15 proc., iki 60 proc., karvių ir tampa folikulai cistomis apie 1,5 proc., karvių.
Pirma ruja daţniausiai pasireiškia „tyliai“ (nėra rujai būdingų poţymių) (17). Ciklas būna trumpas, ir tik su viena folikulų banga. Pirma liuteininė fazė trumpesnė, nes anskčiau laiko išskiriamas PGF2α. Geltonojo kūno regresija įvyksta maţdaug 8–10 ciklo dieną su antrąja
13
ovuliacija, kuri įvyksta 9-11 dieną po pirmos ovuliacijos. Antra ovuliacija išreikšta normaliu lytiniu ciklu ir normalia liuteinine faze.
Ciklo po apsiveršiavimo gali turėti 2, 3 ar 4 folikulines bangas per lytinį ciklą kuris būna periode po apsiveršiavimo. Priešingai nei nelaktuojančios telyčios, Holšteinų veislės karvės turi 2 folikulines bangas per 18-23 dienų lytinį ciklą. Progesterono koncentracija yra didelis faktorius paveikiantis LH hormono išsiskyrimą. Laktuojančios Holšteinų veislės karvės turi ţemesnę progesterono koncentraciją negu telyčios. Ţemesnė progesterono koncentracija lytinio ciklo metu leidţia truputį išaugti LH hormono koncentracijai, taip uţsitęsiant dominuojančio folikulo augimui. Karvės su uţsitęsuia liuteinine faze turi 4 folikulines bangas (18). Folikulinių bangų skaičius yra susijęs su dominuojančių folikulų trukme, galvijai turintys trumpesnę dominuojančių folikulų trukmę, turės aukštesnį apsivaisinimo koeficientą. Be to, mityba, progesterono apykaita organizme, gali paveikti dominuojančių folikulų trukmę, folikulinių bangų skaičių per lytinį ciklą ir turėtį įtakos apsivasinimo efektyvumui (19).
1.4. Veiksniai įtakojantys kiaušidţių fiziologiją
1.4.1. Produktyvumo įtakaPeriodas po apsiveršiavimo arba pp vadinama fiziologinė būklė kai atsistato karvės lytiniai organai. Jis charakterizuojamas gimdos involiucija ir kiaušidţių funkcijos atsistatymu karvei besiruošiant naujam veršingumo periodui. Tuo metu įvyksta daug pakitimų: atsistato kiaušidţių aktyvumas, įvyksta gimdos involiucija, regeneruoja endometriumas, eliminuojamos bakterijos. Karvių placenta kotiledoninio tipo, todėl šie procesai sudėtingiausi (20). Pieno gamyba prasideda iškart po atvedimo, mitybos poreikis išauga, energijos poreikis taip pat, baltymų ir mineralų poreikis išauga drastiškai ir šito pasekoje turime metabolinius pakitimus, kurie labiausiai atsispindi aukšto produktyvumo karvėse. Nereikia uţmiršto ir to fakto kad karvės turi per labai trumpą laiko tarpą persiorientuoti ant skirtingi pašaro, o tai daţnais atvejais sukelia virkškinimo traktu paţeidimus arba medţiagų apykaitos disbalansą. Tai pat laktacijos pradţia susijusi su hormoninias pokyčiais (21). Karvės duodančius didelius pieno kiekius yra susijusios su sumaţėjusiu karvės gebėjimu apsivaisinti. Tai pat karvės su aukštu pieno produktyvumu uţdelsiama ovuliacija ir ankstyvajame periode po apsiveršiavimo karvė turės silpnai išreikštą rują. Karvės duodančios didelį pieno kiekį ankstyvajame periode po apsiveršiavimo, atsiranda 10 ir didesnis dienų skaičius kai karvei prireikia laiko atsistatyti gimdos funkcijai (22). Stipriai išauga rizika „tyliai“ rujai ir ypač pastebima ant holšteinų veislės karvių. Didelis dėmesys turi būti skiriamas karvės kūno masės
14
įmitimui ankstyvajame periode, nes prarandat kūno masę, karvės gebėjimui atstatyti normalų lytinį ciklą uţtrunka 30 dienų ilgiau. Taip pat aukštas produktyvumas sukelia trumpesnį lytinį ciklą (23).
Reikia atminti, kad laktacijos pradţia labai jautrus etapas ir svarbus etapas karvės gyvenime ir atsirandančios problemos prasideda šiame etape (21).
1.4.2. Amţiaus įtaka
Daug tyrimų parodė didelį procentą reprodukcinių sutrikimų, kai ovuliacija neįvyksta, pirmos laktacijos karvėms nei 2 ir > laktacijos. F. Moreira (24) nustatė rujos nebuvimą matuojant maţas cirkuliuojančių P4 koncentracijas dviejuose kraujo mėginiuose ir pranešė, kad 37,3 proc., pirmos laktacijos karvių neįvyksta ovuliacija, o antros ir > laktacijos karvių ovuliacijos neįvykimas nustatytas 15proc. A. Gumen (25) nustatė, kad pirmos laktacijos karvėms buvo daţniau nustatoma
anoestrus būklė 28 proc., nei antros ir > laktacijų 15proc. Kuo didesnis procentas pasireiškia anoestrus būklė pirmos laktacijos karvių grupėje, tuo labiau siejamas su karvės kūno kondicija.
R.C. Chebel (26) nustatė, kad 54,2 proc., pirmos laktacijos karvių nepasireiškė ovuliacija 49 parą po apsiveršiavimo, o antros ir > laktacijos karvių nustatytas 32,5 proc.,. Atsiranda labai daug prieţasčių, kurios gali paaiškinti karvių amţiaus kintamumo įtaka ovuliacijai. Priskiriamos prieţastys: mitybos konkurencingumo paskirtstymas tarp vyresnių ir jaunesnių karvių, prieţiūros po veršiavimosi skirtumai ir metodai, kurie naudojami siekant nustatyti ovuliacijos nebuvimą skirtingose karvių grupėse.
1.5 Gimdos pokyčiai postpartum
1.5.1. Gimdos histologinis atsistatymasPirmą dieną po atsivedimo gimdoje lieka chorioalantojaus likučių. Šie likučiai būna paţeisti ir nekrozuoti ir makrofagai juos fagocituoja arba pasišalina kartu su lochijomis. Šios ląstelės buvo pastebėtos iki 11 dienos po apsiveršiavimo. Tuo paaiškinama stiprus placentos sukibimas tarp vaisiaus ir motinos. Karunkulų sluoksnio stratum compactum arterijų aktyvi vaskuliarizacija vyksta 1-19 dieną po apsiveršiavimo. Šie pokyčiai susiję su vandens netekimu citoplazmoje ir raumeninio sluoksnio tunica mediaapoptoze. Vaskuliariacija ir aktyvi nekrozė vyksta vienu metu. Karunkulo sluoksnio stratum compactumdydis ţenkliai sumaţėja 6–7 dieną po apsiveršiavimo ir 15 dieną atsistato į fiziologinę normą. Karunkulų involiucija įvyksta tuo metu kai sulėtėja vaskuliarizacija, ir įvyksta periferinė ischemija (27). Rasbech (28) teigia, kad involiucijos metu įvyksta karunkulo paviršinio sluoksnio vazokonstrikcija, kurių metu pašalinamos atsidalinusios ląstelės. Karunkulo paviršinės lastelės 1 dieną po apsiveršiavimo turi hiperchromatinius branduolius ir granuliozinę citoplazmą ir būna iki 6 dienos po apsiveršiavimo. Kubo tipinės paviršinės ląstelės taip pat turi hiperchromatinius branduolius ir granuliozinę citoplazmą, tik pačios ląstelės didesnės ir jos
15
pastebimos iki 15 dienos po apsiveršiavimo. Tiesa, Roberts (28) teigia, kad tokios ląstelės būna iki 20 dienos po apsiveršiavimo. Rasbech (28) ir Roberts (28) autoriai sutaria, kad epitelinis karunkulo paviršinis sluoksnis pilnai regeneruoja 30 dieną po apsiveršiavimo. Gimdos endometriumas atsistato 30 dieną po apsiveršiavimo, ir atsistatymo proceso mechanizmas kur kas paprastesnis nei karunkulinio sluoksnio. Raumeninio sluoksnio pokyčiai pastebimi ląstelės branduolyje, kurių metu vyksta branduolių, sarkoplazmos degeneracija ir vakuolizacija. Šie procesai prasideda 3dieną ir baigiasi 27 dieną po veršiavimosi (27). Kitų autorių nuomonė skiriasi ir tvirtina kad raumeninės skaidulos pilnai atsistato 31 dieną po veršiavimosi (29).
1.5.2. Lochijų eliminavimas iš gimdos
Lochijų pašalinimas iš gimdos yra normalus karvės fiziologinis reiškinys. Lochijų pašalinimas organizme vyksta 18 dienų po atvedimo. Lochijos sudarytos iš nekrotizuotų, atsidalinusių gimdos karunkulų audinių, kraujo likučių iš naujagimio bambos ir vaisiaus skysčių. Šios nereikalingos medţiagos pašalinamos susitraukinėjant gimdos raumeniniam sluoksniui. Šis pašalinimo procesas vyksta iš gimdos ragų, gimdos kaklelio ir makšties. Lochijos pradedamas šalinti iškart po atvedimo, ir iš gimdos rago pasišalina apie 1,4 – 1,6 litro išskyrų. Pradţioje išskyros būna tamsiai raudonos spalvos. Praėjus 6 – 8 dieniom po atvedimo išskyrų sumaţėja iki 0,6litro ir spalva tampa rudai – raudona, ţelatinos konsistencijos. Maţdaug 12 – 14 dieną pašalinamas labai nedidelis kiekis išskyrų ir jos tampa tamsiai raudonos spalvos. Paţymima, kad lochijos iš gimdos tai nėra gleivės. Lochijos iš gimdos kaklelio ir makšties yra skaidresnės ir turinčios rudą atspalvį. Prieš pat lochijų išskyrimo pabaigą, 16 dieną jos tampa vyšninės spalvos. Iš viso yra pašalinama apie 2 litrus išskyrų. Tai pat nereiktų uţmiršti, kad visą laikotarpį lochijos turės nemalonų kvapą (30).
Atsidaręs gimdos kaklelis suteikia galimybę patogeniniai mikroflorai patekti į vidų per pirmas 2 savaites po atsivedimo. Fredriksson (31) teigia, kad 33 proc., karvių turi padidėjusį bakterinį uţterštumą pirmą savaitę po atsivedimo. Kitas mokslininkas, Sheldon (32) savo tyrime teigė, kad didţiausias gimdos uţterštumas yra antrają savaitę po atsivedimo ir sieka iki 44proc., Abu mokslininkai teigia, kad 90 proc., karvių turės bakterinį uţterštumą, bet jos neviršis leistinos ribos, o 10 proc., kurios turės stiprų bakterinį uţterštumą pasireikš įvairūs gimdos susirgimai. Tai pat Sheldon (33) teigia, kad bakterinis uţterštumas gimdoje priklauso nuo daugelio veiksnių: amţiaus, veislės, laikymo salygų, distocijos, patiriamo streso.
1.5.3. Hormonų pusiausvyra po atvedimo
Ovocitų ir folikulų vystymasis atsinaujina lytinių hormonų įtakoje.(34) Išskiriamos hormonų sekrecijos kombinacijos ir medţiagų apykaitos derinys, sugeba palaikyti tinkamą hormonų
16
pusiausvyrą per folikulinę ir geltonkūnio ciklo fazes. Priešovuliacinis folikulas, kuris vėliau tampa geltonkūniu yra pagrindiniai kiaušidţių dariniai, kurie atitinkamai reguliuoja progesterono ir estradiolo koncentraciją (35).
Gonadotropiniai hormonai reguliuoja folikulų vystymosi procesus. Pakylanti FSH hormono koncentracija, lemia atrinktų folikulų skaičių folikulinėje bangoje. FSH hormono koncentracija slopinama neigiamu grįţtamuoju ryšiu. Naujos folikulinės bangos folikulai pradeda išskirti estradiolį ir inhibiną, sumaţina FSH hormono koncentracija ir taip apsaugo nuo naujos folikulinės bangos formavimosi. Dominuojantys folikulai išskiria didesnes estradiolo koncentracijas negu bręstantys folikulai ir tokiu būdu uţtikrinama, kad neprasidės nauja folikulų banga. Dominuojančiam folikului didėjant vyksta pokyčiai. Jis tampa nepriklausomas nuo FSH hormono, o estradiolio koncentracija kuri didėja, skatina teigiamuoju grįţtamuoju ryšiu hipofizę išskirti LH hormoną. Didelė LH hormono koncentracija sukelia ovuliaciją. Kiaušidėje, po ovuliacijos, kur trūko folikulas susiformuoja geltonasis kūnas, kuris gamina progesteroną. Slopinama GnRH ir LH hormonų sekrecija organizme ir ovuliacija neįvyksta. Visi šie procesai įvyksta 25 dieną po apsiveršiavimo (36).
1.6.
Ultragarsinio tyrimo principai reprodukcijoje
Galvijų lytinės sistemos stebėjimas ir vertinimas svarbus aspektas pieninių galvijų bandose. Ultragarso naudojimas leidţia vizualiai ir tiksliau įvertinti lytinę sistemą negu rankos pagalba palpuojant, taip pat, tai vis daţniau naudojamas būdas šių dienųveterinarijoje. Transrektinis ultragarsas įvedamas į tiesiaja ţarną. Šis būdas leidţia įvertinti kiaušidţių, gimdos struktūrą, aplinkinius audinius, vizualiai matant ir įvertinant (37).
Linijinio tipo ultragarso daţnis svyruoja nuo 5MHz iki 7,5MHz, vaizdas gaunamas ekrane. 5MHz ultragarsas pasiţymi geresniu audinių įsiskverbimu, bet vaizdas gaunamas maţiau ryškus, priešingai nei 7,5MHz kur įsiskverbimas maţesnis, bet vaizdas ryškenis. Todėl praktiškesnis yra 7,5MHz nes leidţia geriau įvertinti kiaušides ir joje esančius darinius (38).
Ultragarsinis tyrimas pradedamas iš tiesiosios ţarnos pašalinus išmatas. Ultragarso antgalis sutepamas lubrikantu, paimamas su pirštais ir įvedamas į tiesiają ţarną. Antgalio dalis skleidţianti spindulius nukreipiama į ventralinį tiesiosios ţarnos dalį ir tyrimas pradedamas. Vidaus organų reprodukcinės struktūros turėtų būti identifikuojamos ir vertinamos sistematiškai, įtraukiant kiaušides, gimdos ragus, gimdos kūną ir gimdos kaklelį. Ultragarso antgalis esantis rankose, spaudţimas ventralinėjė ţarnos dalyje, vertinamas vaizdas iš struktūrų kurios atsiranda ekrane. Labai svarbu atskirti normalias struktūras nuo patologinių. Reikia suprasti kad tyrimo metu gali kisti tyrimo duomenis pagal kiekvieną galviją individualiai (39).
17
Tyrimo metu neaktyvios kiaušidės stroma homogeniška. Šiurkšti kiaušidės paviršiaus struktūra susijusi su lytiniu ciklo dariniais, folikulu arba geltonkūniu, tačiau jie būna nematomi. Taip būna tik pas jaunas telyčias (40).
Aktyvios kiaušidės tyrimo metu galime pastebėti folikulus, geltonkūnį, kiaušidės stromą, jie atrodys įvairiaus echogeniškumo ir gali atsirasti kaip pilko atspalvio šešėliai.
Folikulai tyrimo metu atrodo taisyklingos apvalios formos, juodos spalvos dariniai. Tyrimo metu ne visada eina atskirti folikulo sienelę nuo kiaušidės stromos. Kartais būna sunku rasti folikulus, net kai antgalį pirštų pagalba bandoma apvesti aplink kiaušidę, nestipriai spaudţiant.
Geltonkūnis kiaušidėje matomas du trečdalius lytinio ciklo. Liuteininiai audiniai matomi kaip echogeniški, aiškūs plotai kiaušidės stromoje. Geltonkūnis centre gali turėti ertmę uţpildyta skysčiu ir nereiktų maišyti su liuteinine cista. Įrodymas, kad tai nėra cista yra išmatavimas, jei ertmė maţesnė nei 25mm diametro arba uţima maţiau nei trečdalį viso geltonkūnio. Geltonkūnį galima ištirti praėjus 4 dienom po ovuliacijos. Jei oocotas liko neapvaisintas ir veršingumas nenustatytas po 16 dienų geltonkūnis bus didţiausias, toliau seks regresas. Pakartotinas tyrimas ultragarsu gali parodyti naudingą informaciją, ryšį su lytiniu ciklu ir pakitimus geltonajame kūne.(41) Geltonojo kūno uţsilaikymas gali parodyti ankstyvą veršingumo diagnozę (42).
1.7. Kiaušidţių dydis
Kiaušidţių dydis susijęs su lytinio ciklo svyravimais, jei galvijo lytinis ciklas nėra sutrikęs (43). Kiaušidţių dydis skaičiuojamas kartu su kiaušidės funkciniais dariniais: folikulais ir geltonkūniais(44). Kayacik (45) teigia, kad geltonkūnio dydis koreliuoja su progesterono koncentracija ir karvės su padidėjusia progesterono koncentracija parodo aktyvesnį ir efektyvesnį atsaką į superovuliaciją, negu karvės su sumaţėjusia progesterono koncentracija. Karvių kiaušidţių funkcija priklauso nuo primordinių folikulų vystymosi. Didelis šių folikulų skaičius kiaušidėje koreliuoja su geltonkūnio darinių skaičiumi po įvykusios poliovuliacijos. D.B. Gereš (46) teigia, kad dešinioji kiaušidė yra 14 proc., didesnė uţ kairiają. R.H. Alvarez (47) pastebėjo kiaušidţių asimetrijos poveikį superovuliacijos atsakui. Nuo to laiko buvo pradėta plačiai tyrinėti kiaušidţių asimetriją prieš ir po superovuliacijos. W.D. Foote (48) teigė, kad dešiniajame gimdos rage išsivysto sunkesni veršeliai nei kairiajame rage. Embrionai daţniau vystosi dešiniajame gimdos rage. Pagal kitų autorių duomenis, abipusė karvių lytinio trakto asimetrija paveikia progesteroną, baltymus ir heksozę, nekeisdamas veršingumo normų (46). D.B. Gereš (47) atliko tyrimą su Holšteinų-Fryzų veislės pieninėmis karvėmis. Gyvūnai buvo ištirti rektaline apčiuopa ir ultragarso aparatu, įvertinta buvusio nėštumo pusės lytiniame trakte įtaka reprodukcinei sistemai ir sekančiam nėštumui. 25-30 dienų po atsivedimo pagal vieno iš ragų matmenų padidėjimą nustatyta ir uţfiksuota nėštumo pusė.
18
40-100 dienų po atsivedimo, atliktas antrasis tyrimas uţfiksuoti pirmajai rujai ir karvės su ≥12 mm skersmens fliuktuojančiais folikulais buvo atrinktos tirti toliau. Karvės su subrendusiais folikulais buvo dirbtinai apsėklintos iškart po tyrimo ar per 8 h po jo, priklausomai nuo dominuojančio folikulo dydţio ir subrendimo laipsnio, atšildyta sperma suleista giliai į priekinę rago, kurio pusės kiaušidėje pastebėtas folikulas, dalį. 15-20 h po apsėklinimo, ovuliacijos patvirtintos rektalinės palpacijos metu ir ultragarso tyrimu radus geltonkūnį. 28-35 d. Po apsėklinimo nustatyta, kurioje lytinio trakto pusėje yra nėštumas apčiuopos būdu pagal tai, kuris ragas asimetriškas savo dydţiu toje pačioje pusėje, kurios kiaušidėje uţfiksuotas geltonkūnis.
Tyrimo rezultatai patvirtino, kad dešiniajame gimdos rage buvo daugiau nėštumų, pirmoji ovuliacija ir po atsivedimo daţniau įvyksta priešingoje kiaušidėje, nei buvo nėštumas, patvirtinta reprodukcinių organų funkcinė asimetrija. Apsėklinimas į priešingą, nei buvo nėštumas, ragą buvo efektyvesni (48).
19
2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA
2.1. Pagrindinė bandymų schema
1 lentelė. Pagrindinė bandymų schemaTiriamos karvės (n= 30)
Atrinktos karvės, kurioms buvo praėję 20 – 40 para pp
Skirstymas pagal amžiaus grupes
Skirstymas pagal produktyvumą 1 laktacija (n1=6) 2 laktacija (n2=12) 3 laktacija (n3=12) <25l (n4=12) >25l (n5=12)
20
2.2. Ūkio charakteristika
Tyrimas buvo atliktas Pagėgių rajone esančiame ūkyje, pieninių galvijų fermoje nuo 2017 m. birţelio iki 2017 m. lapkričio mėnesio.
X ūkyje laikoma 520 pieninių galvijų iš kurių 220 yra laktuojančios. Didţiausią melţiamų karvių skaičių sudaro kryţmintos Holšteinų, Švedų ţalosios ir Lietuvos juodmargės karvės. Iš vienos karvės vidutiniškai 2016 m. buvo gaunama 9200 kg pieno. Ţiemos ir vasaros laikotarpiu karvės laikomos palaidu būdu, šalto tipo tvartuose, suskirstytos pagal laktacijos periodą. Karvės melţiamos 2 kartus per dieną tam skirtoje melţimo aikštelėje. Karvės šeriamos 2 kartus per dieną: ryte ir vakare, traktoriniu pašarų dalintuvu. Nepriklausomai nuo laikotarpio karvės šeriamos subalansuotu pašaru, pagal laktacijai būdingą maistinių medţiagų poreikį. Racione vyrauja silosas, šienainis ir koncentruotieji pašarai. Taip pat į pašarą įmaišoma vitamininių ir mineralinių priedų.
2.3. Tyrimus reglamentuojantys įstatymai ir direktyvos
Moksliniai tyrimai buvo atliekami laikantis 1997-11-06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. 8 – 500, tai pat poįstatyminių – Lietuvos Respublikos valstybinės tarnybos įsakymų „Dėl laboratorinių gyvūnų veisimo, dauginimo, prieţiūros ir transportavimo veterinarinių reikalavimų“ 1998-12-31, Nr. 4 – 361 ir „ Dėl laboratorinių gyvūnų naudojimo moksliniams bandymams“ 1999-01-18, Nr. 4 – 16; ES direktyva atitinka: 86/609/EEC; EK rekomendacijos 2007/526 EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“.
2.4. Tyrimo objektas
Tyrimas buvo atliktas su 30 karvių, kurios kliniškai sveikos. Visos 30 karvių buvo skirtingų veislių ir didţiausią dalį sudarė kryţmintos Holšteinų, Švedų ţalosios ir Lietuvos juodmargės karvės. Karvės šeriamos subalansuotu pašaru, pagal laktacijai būdingą maistinių medţiagų poreikį. Kadangi tyrimo laikotarpis buvo 20-40 dienų pp, racionas sudarytas atsiţvelgiant į karvių neigiamą energijos balansą. Raciono sudėtis: kukurūzų silosas, šienainis, grūdainis, melasa, cukriniai grieţiniai, kviečiai, rapso rupiniai, sojos rupiniai, soda, druska, kreida, MecoVit, KGP, BA VM P, Fresh dairy.
21
2.5. Karvių grupės
Tyrimui atlikti pasirinktos tam tikros karvių grupės. Pirmoji grupė suskirstyta pagal amţių. Buvo 3 grupės pagal amţių: n1 – telyčios, n2 – 2 laktacijos karvės, n3 – 3 laktacijos karvės. Kita karvių grupė buvo suskirstyta pagal išmelţiamo pieno kiekį per parą. Pagal pieno produkciją pasirinktos dvi amţiaus grupės: n4 ir n5. Kiaušidţių ultragarsinis tyrimas pradėtas 20 dieną pp, tai 20 dieną buvo fiksuojamas karvės pieno produkcija. Pieno produkcija buvo fiksuojama kompiuteryje esančios „DeLaval“ programinės įrangos pagalba. Išmilţiai fiksuojami ryte ir vakare. Karvė kiekvieną kartą eidama į melţimo aikštelę turi ant kaklo transponderį su unikaliu numeriu, jis nuskaitomas ir kompiuteryje uţfiksuojamas „DeLaval“ programoje. Išmelţiamas pieno kiekis suskirstytas į dvi kategorijas: n4=<25l arba n5=>25l.
2.6. Tyrimo laikas
Karvių kiaušidţių ploto matavimai ir funkcinių darinių stebėjimas (folikulas ir geltonkūnis) buvo atliekami nuo 20 dienos pp. Toliau kiaušidţių ploto matavimai ir funkcinių darinių stebėjimas vyko 25, 30, 35 ir 40 dieną pp. Kairės ir dešinės kiaušidţių ploto apskaičiavimas vyko atskirai, o funkciniai dariniai uţrašomi bendrai, tiek kairės, tiek dešinės kiaušidės.
2.7. Tyrimo eiga
Tirti kiaušides ir apskaičiuoti jų plotą bei stebėti kiaušidės funkcinius darinius buvo naudotas ultragarso aparatas „MS Linoscan digital“(MS Shippers, Olandija) (2pav). Visas dienas ( 20, 25, 30, 35 ir 40 dieną pp) buvo matuojamas kiaušidės ilgis ir plotis, apskaičiuojamas plotas (3 pav). Taip pat 20, 25, 30, 35 ir 40 dieną pp buvo stebėta ar yra folikulas (4 pav), ar geltonkūnis (5 pav).
22
2 pav. Ultragarsas „MS Linoscan digital“ (Aut. A. Rauktys)
23
4 pav. Folikulas (Aut. A. Rauktys)
24
2.9. Duomenų statistinė analizė
Tyrimo metu gauti duomenys buvo suvesti į „Microsoft Exel 2010“ programą ir statistinis apdorojimas vyko su SPSS statistiniu paketu (IBM SPSS for windows SPSS Inc., Chicago, IL, USA, 2011). Duomenų statistinei analizei panaudota aprašomoji ir daugiafaktorinė „ANOVA“ programa. Duomenys laikomi statistiškai patikimais, kai p<0,05.
25
3. TYRIMO REZULTATAI
Šeštame paveiksle pateikta linijinė diagrama parodo karvių kiaušidţių plotą priklausomai nuo amţiaus. Didţiausias kiaušidţių plotas 20 parą postpartum nustatytas 3 laktacijos karvių. 2 laktacijos karvių kiaušidţių plotas buvo 8,49 proc. maţesnis nei 3 laktacijos karvių. Maţiausias kiaušidţių plotas nustatytas 1 laktacijos karvių, kuris 18,45 proc. maţesnis lyginant su 3 laktacijos karvių. 30 parą postpartum matome, kad 3 ir 2 laktacijos karvių plotai sumaţėjo atitinkamai 8,12 proc. ir 5,24 proc., o 1 laktacijos padidėjo 5,96 proc. 40 parą postpartum matomas kiaušidţių ploto maţėjimas. Didţiausias plotas po 20 parų liko 2 laktacijos karvių, ir jis sumaţėjo 12,1 proc., nei kad buvo 20 parą postpartum, 3 laktacijos plotas sumaţėjo 23,62 proc., o 1 laktacijos plotas 40 parą
postpartum sumaţėjo labiausiai, net 48,87 proc.. Gauti rezultatai buvo statistiškai patikimi: p<0,05.
6 pav. Karvės kiaušidţių ploto kitimas priklausomai nuo amţiaus
Septintame paveiksle nagrinėjamas kiaušidţių plotas priklausomai nuo karvių produktyvumo. 20 parą postpartum kiaušidţių plotas buvo didesnis tų karvių iš kurių išmelţiama <25 l nei >25 l, atitinkamai 9,2 proc. 30 parą postpartum kiaušidţių plotas maţėjo abiejų grupių. <25 l grupės plotas sumaţėjo 4,41 proc., o >25 l grupės plotas sumaţėjo 9,31 proc. 40 parą postpartum kiaušidţių plotai ir toliau maţėjo lygiagrečiai. <25 l grupės plotas praėjus 20 dienų nuo pirmo kiaušidţių matavimo sumaţėjo14,33 proc., o >25 l sumaţėjo 21,86 proc. Gauti rezultatai statistiškai nepatikimi: p>0,05. 0,00 50,00 100,00 150,00 200,00 250,00 300,00 20pp 25pp 30pp 35pp 40pp
K
iaš
id
ţi
ų
pl
ot
as
, m
m
²
Kiaušidţių plotas pagal karvių amţių
1laktacija 2 laktacija 3 laktacija
26
7 pav. Karvių kiaušidţių ploto kitimas nuo karvių produktyvumo
Išanalizavus aštuntą paveikslą nustatėme, kaip daţnai nustatomas geltonkūnis priklauso nuo karvės amţiaus. 1 laktacijos karvių geltonkūnis nustatomas 20 parą postpartumbuvo16,67 proc., jo pasitaikydavo daţniau, kol 30 parą postpartum jų aptikta daugiausia (83,33 proc.). 35 parą
postpartum geltonkūnio pasitaikė 33,33 proc. rečiau, o 40 parą postpartum padaţnėjo 16,67 proc. 2
laktacijos karvių geltonkūnis 20 parą postpartum buvo aptinkamas 16,67 proc. Jo vis pasitaikydavo daţniau, kol 35 parą postpartum geltonkūnių rasta daugiausia – 75 proc. 40 parą post partum getonkūnių sumaţėjo 8,33 proc. 3 laktacijos karvių geltonkūnis 20 parą postpartumbuvo aptiktas 16,67 proc. karvių. Jo vis daţniau aptikdavome, kol 35 parą postpartum aptikome daugiausią – 83,33 proc. 40 parą geltonkūnių sumaţėjo – 16,67 proc. Gauti rezultatai statistiškai patikimi p<0,05.
8 pav. Karvių geltonkūnio daţnumo nustatymas pagal karvės amţių
0 50 100 150 200 250 300 20pp 25pp 30pp 35pp 40pp Kiau šid žių p lotas, mm ²
Kiaušidžių plotas pagal karvių produktyvumą
<25l >25l 0 20 40 60 80 100 20pp 25pp 30pp 35pp 40pp Gelt o n kū n is p ro c.
Kaip dažnai nustatomas geltonkūnis
priklauso nuo karvės amžiaus
1laktacija 2laktacija 3laktacija
27
Išanalizavus devintą paveikslą ištyrėme kaip daţnai nustatomas geltonkūnis priklauso nuo karvės produktyvumo. Karvės, kurių produkcija buvo <25 l, 20 parą postpartum geltonkūnių buvo 25 proc. Geltonkūnių vis daţniau aptikdavome, kol 30 ir 35 paras postpartum radome daugiausia – 83,33 proc. 40 parą po stpartum geltonkūnių sumaţėjo – 25 proc. Kita karvių grupė, kurių produkcija buvo >25l, 20 parą postpartum, geltonkūnių buvo 8,33 proc. Sekančias tyrimo dienas jis buvo aptinkamas vis daţniau, kol 35 parą postpartum radome daugiausia – 83,33 proc. 40 parą
postpartum geltonkūnių sumaţėjo 8,33 proc. Gauti rezultatai buvo statistiškai nepatikimi p>0,05.
9 pav. Karvių geltonkūnio daţnumo nustatymas pagal karvės produktyvumą
Analizuojant dešimtą paveikslą, tyrėme kaip daţnai nustatomas folikulas priklauso nuo karvės amţiaus.1 laktacijos karvių folikulai aptikti tik 25 parą postpartum – 16,67 proc. Daugiausia folikulų aptikta 35 parą postpartum ir jis siekė 33,33 proc. 40 parą postpartum folikulų sumaţėjo 16,66 proc. 2 laktacijos karvių folikulai aptikti 25 parą postpartum – 33,33 proc. Nuo 30 paros
postpartum folikulų aptinkama vis daugiau ir 40 parą postpartum daugiausia – 41,62 proc. 3
laktacijos karvių folikulai aptinkami 30 parą postpartum – 25 proc. Sekančias tyrimo dienas jų daugėja ir 40 parą postpartum pasiekia piką – 41,62 proc. Gauti rezultatai buvo statistiškai patikimi p<0,05. . 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 20pp 25pp 30pp 35pp 40pp Gelt o n kū n is p ro c.
Kaip dažnai nustatomas geltonkūnis
priklauso nuo karvės produktyvumo
<25l >25l
28
10 pav. Karvių folikulo daţnumo nustatymas pagal karvės amţių
Analizuojant vienuoliktą paveikslą ištyrėme kaip daţnai nustatomas folikulas priklauso nuo karvės produktyvumo. <25 l grupės folikulai aptikti 25 parą postpartum – 25 proc. Sekančias tyrimo dienas folikulų pasitaikydavo tiek pat, kol 40 parą postpartum aptikome daugiausia – 41,62 proc. Kitos karvių grupės folikulai aptinkami tai pat 25 parą postpartum – 8,33 proc. Sekančias tyrimo dienas folikulų daugėja kol 35 ir 40 paras postpartum aptikome daugiausia – 41,62 proc. Gauti rezultatai statistiškai nepatikimi p>0,05.
11pav . Karvių folikulo daţnumo nustatymas pagal karvės produktyvumą
0 20 40 60 80 100 20pp 25pp 30pp 35pp 40pp Fo lik u las p ro c.
Kaip dažnai nustatomas folikulas priklauso
nuo karvės amžiaus
1 laktacija 2 laktacija 3 laktacija 0 20 40 60 80 100 20pp 25pp 30pp 35pp 40pp Fo lik u las p ro c.
Kaip dažnai nustatomas folikulas priklauso
nuo karvės produktyvumo
<25l >25l
29
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Postpartum uţima svarbią vietą pieninių galvijų reprodukcijoje. Aukšto produktyvumo karvės
susiduria su postpartum anoestrus, kurio trukmė stipriai įtakoja karvės reprodukcinės sistemos darbą. Kuo šis periodas ilgesnis, tuo maţiau išmelţiama pieno iš karvės, ilgėja laikotarpis tarp apsiveršiavimų, maţėja atvedamų veršelių skaičius. Sumaţinus šį laikotarpį iki minimumo gausime teigiamą impulsą pieninių galvijų pramonėje (49).
A. Rekešiūtės ir kitų (50), tyrime buvo analizuojamas kiaušidės ploto kitimas pagal karvės amţių postpartum. Buvo nustatyta, kad nuo 6 dienos iki 53 dienos nepaisant ar tai buvo kairė ar dešinė kiaušidė, bet pirmos laktacijos kiaušidės plotas padidėjo 19,68 proc., antros laktacijos – 32,47 proc., ir trečios laktacijos – 36,69 proc.
Mūsų tyrimo duomenys nesutampa su mokslininkų atliktais tyrimais. Analizuojant kiaušidės ploto kitimus nuo 20 dienos postpartum iki 40 dienos postpartum, plotas sumaţėjo. Pirmos laktacijos kiaušidės plotas sumaţėjo – 48,87 proc.,, antros laktacijos – 12,1 proc. ir trečios laktacijos – 23,62 proc.
T. R. Bilby (51) teigia, kad per didelė šiluma vasaros laikotarpiu neigiamai veikia produkciją ir reprodukciją. Nustatyta, kad karvė duoda didţiausią primilţį ir geriausiai išreikštas lytinis ciklas, kai temperatūra svyruoja tarp 5° C – 20° C. Taip pat nustatyta, kad temperatūra kartu su didele oro drėgme padaro dar didesnę neigiamą įtaką .
Taigi, mokslininko pasakyti faktai leidţia daryti išvadą, kad vasaros laikotarpiu (birţelio-rupgjūčio mėnesiai) davė neigiamą efektą kiaušidėms, jų plotas sumaţėjo.
Analizuojant kiaušidės plotą priklausomai nuo produktyvumo postpartum, G. Gautam (52) ištyrė 2 grupes karvių pagal skirtingą produkcijos kiekį. Tyrimo metu buvo pasirinktas laikotarpis tarp 15 dienos postpartum ir 45 dienos postpartum ir 2 skirtingos laktacijos: <30 l ir >30 l. Pradėjus tyrimą kiaušidės plotas buvo didesnis tos grupės karvių, kurių produkcija buvo <30 l. Ištyrus gauti
tokie rezultatai: <30 l kiaušidės plotas padidėjo 40,68 proc., >30 l plotas padidėjo 6,17 proc. Kitas mokslininkas M. A Crowe (53) savo tyrime tai pat nurodė, kad skirtingos produkcijos karvių
kiaušidţių plotas laikui bėgant didėja.
Mūsų tyrimo metu gauti rezultatai skiriasi nuo mokslininkų. Sutampa tik faktas, kad pradėjus tyrimą maţesnės produkcijos karvių grupės kiaušidės didesnės nei aukštesnės produkcijos karvių grupės. Tačiau, nesvarbu kokia pasirinkta produkcijos grupė kiaušidţių plotas laikui bėgant maţėjo. Tai galima paaiškinti aukščiau paminėto mokslininko T.R. Bilby teiginiais. <25 l karvių grupės kiaušidţių plotas per 20 postpartum dienų sumaţėjo 14,34 proc., o >25 l sumaţėjo 21,86 proc.
F. Jimenez-Krassel (54) tyrimo metu aprašė postpartum ir kiaušidėje esančių geltonkūnių skaičių. Jis pastebėjo, kad daugiausia geltonkūnių aptikta pas pirmos laktacijos karves 20 dieną
30 postpartum ir po to skaičius maţėjo, kol 35 dieną postpartum geltonkūnių nebeliko. Antros
laktacijos karvių, daugiausia geltonkūnių rasta 27 dieną postpartum ir toliau buvo neţymus skaičiaus svyravimas iki pat 50 dienos postpartum. Trečios laktacijos karvių grupės daugiausia geltonkūnių skaičių pasiekė 45 dieną postpartum ir toliau buvo staigus skaičiaus maţėjimas.
Mūsų atliktam tyrime geltonkūnių daugiausia aptikta panašiu laiku. Pirmos laktacijos geltonkūnių didţiausias kiekis pastebėtas 30 dieną postpartum. Antros laktacijos didţiausias geltonkūnio kiekis pastebėtas 35 dieną postpartum. Trečios laktacijos geltonkūnių daugiausia buvo nustatytas 35 dieną postpartum.
Račkauskaitės ir kitų (50), tyrime analizavo, kada kiaušidėse atsiranda didţiausias kiekis geltonkūnių ir kaip jis priklauso nuo produkcijos kiekio. Tyrime buvo nurodytos 3 skirtingos produkcijos lygiai, bet lyginimui su mūsų tyrimu tiko tik 2 grupės: <30 l ir >30 l. Ji nustatė, kad geltonkūnio skaičius kiaušidėje pradėjo kilti nuo 10 dienos postpartum ir didţiausią kiekį pasiekė 25 dieną postpartum ir toliau geltonkūnių maţėjo, kol 40 dieną postpartum geltonkūnių visai neliko. Paėmus antrą produkcijos lygį, >30l ji gavo kitokius rezultatus. Nuo 10 dienos postpartum rastas didesnis skaičius geltonkūnių nei ankstesnėje grupėje ir jis maţai kito iki 40 dienos
postpartum, 40 dieną postpartum buvo pasiektas didţiausias geltonkūnių kiekis.
Mūsų tyrimo duomenis buvo gauti labai panašūs. <25 l karvių grupėje daugiausia geltonkūnio kiekis pasiektas 30 dieną postpartum ir jis laikėsi iki 35 dienos postpartum ir toliau buvo pastebimas geltonkūnių maţėjimas. Kitoje produktyvumo grupėje >25 l daugiausia geltonkūnio darinių rasta 35 dieną postpartum ir 40 dieną postpartum geltonkūnių skaičius buvo gana didelis.
T. Tanaka ir kiti (55) tyrime analizavo kiaušidėje esančius folikulus ir jų kitimą postpartum. Pastebėjo, kad pirmos laktacijos karvių folikulų daugiausia nustatytą 16 dieną postpartum, 23 dieną
postpartum sumaţėjo ir 30 dieną postpartum folikulų kiaušidėje nebebuvo. Antroje laktacijoje
nustatė, kad didţiausias folikulų kiekis nustatytas 30 dieną postpartum ir po to sekančias dienas (37 ir 43) folikulai svyravo neţymiai.
Mūsų tyrimo duomenys panašūs į ankščiau paminėto mokslininko. Pirmos laktacijos karvių grupėje folikulai pirmą kartą uţfiksuoti 25 dieną postpartu mir didesnis folikulų skaičius pasiektas 35 dieną postpartum. Antros laktacijos karvių grupėje rezultatai taip pat buvo panašūs į ankščiau paminėto mokslininko. Folikulų skaičius didėjimas nustatytas, 25, 35 ir 40 dienomis postpartum. Trečios laktacijos karvių folikulai nustatyti tik nuo 30 dienos postpartum ir tolygiai didėjo, kol 40 dieną postpartum pasiektas didţiausias kiekis.
A. Rekešiūtė ir kiti (50), tyrime analizavo kaip kinta folikulų skaičius postpartum priklausomai nuo produktyvumo. Buvo tirtos 3 grupės, iš kurių 2 grupės atitiko mūsų tyrimo metodiką. Pirmoji grupė <30 l, kurioje nustatė, kad folikulų padidėjimas įvyko 10 dieną postpartum ir 30 dieną postpartum pasiekė didţiausią kiekį ir jis išsilaikė iki 37 dienos postpartum. Kitoje
31
grupėje kur produktyvumas siekė 31 l-40 l, nustatyta, kad 10 dieną postpartum folikulų buvo maţiau nei anksčiau aprašytoje grupėje ir didţiausias kiekis pasiektas 25 dieną postpartum. Toliau 32 ir 39 dieną postpartum buvo uţfiksuotas neţymiai maţesnis folikulų skaičius.
Mūsų tyrimo duomenis panašūs į aukščiau pateiktą tyrimą. Karvių grupė <25 l folikulai uţfiksuoti 25 dieną postpartum ir tokiu pat skaičiumi išsilaikė iki 40 dienos postpartum, kur 40 dieną postpartum pasiektas didţiausias kiekis. Produktyvesnėje grupėje folikulai taip pat uţfiksuoti 25 dieną postpartum ir palaipsniui didėjo kol 35 ir 40 dieną postpartum rastas didţiausias kiekis.
32
IŠVADOS
1. Kiaušidţių plotas nuo 25 iki 40 paros postpartum, 1 laktacijos karvių sumaţėjo – 48,57 proc. (p<0,05), 2 laktacijos karvių sumaţėjo – 12,10 proc. (p<0,05), 3 laktacijos karvių sumaţėjo – 23,62 proc. (p<0,05).
2. Kiaušidţių plotas nuo 25 iki 40 paros postpartum, sumaţėjo karvių, kurių produkcija buvo >25 l – 21,86 proc. (p>0,05)<25 l, plotas sumaţėjo – 14,33 proc. (p>0,05).
3. Didţiausias geltonkūnio kiekis 1 laktacijos pasiektas 30 parą postpartum (p>0,05), 2 laktacijos – 35 parą postpartum (p>0,05), 3 laktacijos – 35 parą postpartum (p>0,05).
4. Didţiausias geltonkūnio kiekis, karvių kurių produkcija buvo <25 l, pasiektas 30-35 parą
postpartum (p>0,05), o karvių kurių produkcija >25 l, pikas pasiektas 35 parą postpartum (p>0,05)
5. 1 laktacijos folikulų didţiausias kiekis pasiektas 35 parą postpartum(p>0,05), 2 laktacijos – 40 parą postpartum (p>0,05), 3 laktacijos – 40 parą postpartum(p>0,05).
6. Karvių, kurių produkcija <25 l, folikulų didţiausią kiekį pasiekė 40 parą postpartum (p>0,05), o karvių, kurių produkcija >25 l, didţiausias kiekis pasiektas buvo 35-40 parą postpartum (p>0,05).
33
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1.H. Dobson, R,F. Smith, M.D. Royal, C.H. Knight and I.M. Sheldon. The high producing dairy and its reproductive performance. Reprod Domes Anim. 2009. P.17-23.
2.J.J. Winding, M.P. Calus, B. Beerda, R.F. Veerkamp. Genetic correaltions between milk production and health and fertility depending on herd enviroment. Journal Dairy Science.2006. P.1765-1775.
3.M. Sheldon, J. Cronin, A. Borger. The postpartum period and dairy cow fertility. The Journal for the Veterinary Surgeon in General Practise. 2011. P.20-24.
4.Hafez B. Reproduction in farm animals. 7th ed. Philadelphia: Lippincott Williams & Wilkins; 2000. P. 31 –32.
5.Linda Hunt, Brenda McLellan. Anatomy of the Cow‘s Reproductive system. 2016.
6. Eurell JA, Frappier BL, Blackwell Publishing, Ames, Iowa. Dellmans Textbook of Veterinary Histology, 6th edition. 2006. P. 420.
7.A. Tenghe, A.C. Bowman, B. Berglund, E. Strandberg, J.Y Blom, R.F Veerkamp. Estimating genetic parameters for fertility in dairy cows from in-line milk progesterone profiles. Journal of Dairy Science. 2015. P.5763-5773
8.M.E. Beltman, J.F. Roche, P. Lonergan, N. Forde, M.A. Crowe. Evaluation of models to induce low progesterone during the early luteal phase in cattle. Theriogenology. 2009. P. 986-992
9.G.P. Adams, R.Jaiswal, J. Singh, P.Malhi. Progress in uderstanding ovarian follicular dynamics in cattle. Theriogenology. 2008. P. 72-80.
10.T. Tharmalingam-Jaikaran, S.W. Walsh, P.A. McGettigan, O. Potter, W.B. Struwe, A.C.O. Evans, P.M. Rudd and S.D. Carrington. N-glycan profiling of bovine follicular fluid at key dominant follicle developmental stages. 2014
11.M.J. Rathbone, J.M. Kinder, K. Fike, F. Kojima, D. Clopton, C.R. Ogle, C.R. Bunt. Recent advances in bovine reproductive endocrinology and physiology anf their impact on drug delivery system design for the control of the estrous cycle in cattle. Advanced Drug Delivery Reviews. 2001. P.277-320.
12.W.J. Silwia, G.S. Lewis, J.A. Mccacken, W.W. Thatcher, L. Wilson. Biology of reproduction.2010. P.655-663.
13.E.V. Sivukhina, G.F. Jirikowski. Magnocellular hypothalamic system and its interaction with the hypothalamo-pituitary-adrenal axis. Steroids.2016. P. 21-28.
34
14.Canty MJ, Boland MP, Evans ACO, Crowe MA. Alterations in follicular IGFBP-2, -3 and-4mRNA expression and intrafollicular IGFBP concentration during the first follicle wave in heifers. 2006. P.199-217.
15.A.T. Peter, P.L.A.M. Vos, D.J. Ambrose. Postpartum anestrus in dairy cattle. Theriogenology. 2009. P 1333-1342
16.MA Crowe. Resumption of ovarian cyclicity in post-partum beef and dairy cows. Reproduction in domestic animals.2008. P. 20-28
17.V. Ţilaitis, H. Ţilinskas. Karvės fiziologiniai ypatumai po apsiveršiavimosi. 2013
18.M. Steensels, C. Bahr, D. Berckmans, I. Halachmi, A.Antler, E.Maltz. Lying patterns of high producing healthy dairy cows after calving in commercial herds as affected by age environmental condition and production.2012. P.88-95
19.H.Dobson, RF. Smith, MD. Roya, CH. Knight, IM. Sheldon. The high producing dairy cow and its reproductive performance.2009.
20.A. Rekešiūtė, K. Tarvainis, A.Račkauskaitė, V. Juozaitienė, H. Ţilinskas, V. Ţilaitis. Milk production and age impact on ovarian activity durint postpartum period. Veterinarija ir zootechnika. 2016
21.W.W. Thatcher, J.A. Bartolomo, A. Sozzi, F. Silvestre, J.E.P. Santos. Manipulation of Ovarian Function for the Reproductive Management of Dairy Cows. Department of animal science. 2004. P.111-119.
22.Marcos G. Colazo and Reuben J. Mapletoft. A review of current timed-AI (TAI) programs for beef and dairy cattle. The Canadian Veterinary Journal. 2014. P 772-780.
23.BCF Technology LTD 2012.
24.F. Moreira, O. Orlandi, C.A. Risco, R. Mattos, F. Lopes, WW. Thatcher. Effects of body condition on reproductive efficiency of lactating dairy cows receiving a timed insemination. J. Dairy. Sci. Theriogenology.2000 P.1305-1319.
25.M. Wiltbank, H. Lopez, R. Sartori, S. Sangsritavong, A. Gumen. Change in reproductive physiology of lactating dairy cows due to elevated steroid metabolism. Theriogenology. 2006 P. 17-29.
26.R. C. Chebel, J.E.P. Santos, R.L.A. Cerri, H.M. Rutigliano, R.G.S. Bruno. Reproduction in dairy cows following progesterone inser presynchronization and resynchronization protocols.J. Dairy. Sci. 2009 P 4205-4219.
27.H.T. Gier, G.B. Marion. Uterus of the cow after parturition: involution changes. 196936.H.T. Gier, G.B. Marion. Uterus of the cow after parturition: involution changes. 1969
35
29.W.C. Wagner, W. Hansel. Reproductive physiology of the post-partum cows. Clinical and histological findings. J. Reprod. Fert. 2010. P.493.
30.I. Martin Sheldon. The postpartum uterus. Vet. Clin. Food. Anim. 2004. P. 569-591.
31.J. Foldi, F. Fredriksson, A.Pecsi, H. Huyghe, P. Cox, J.A.C.M. Lohuis. Bacterial complications of pastpartum in uterine involution in cattle. 2008. P.132-139.
32.I. Martin Sheldon, E.J. Wiliams, A.N.A. Aleisha, M. Deborah, M. Nash. Uterine deseases in cattle after parturition. The Veterinary Journal. 2008. P.115-121.
33.I. Martin Sheldon, J. Cronin, L. Goetze, G. Donofrio, J. H. Shuberth. Defining postpartum uterine diseases and the mechanisms of infection and immunity in the female reproductive tract in cattle. 2009. P.1025-1032.
34.W. Luo, A. Gumen, J. M. Haughian, M. C. Wiltbank. Biology of Reproduction, Volume 84. 2011. P. 369-378.
35.A. C. O. Evans, S.W. Walsh. The physiology of multifactorial problems limiting the establishment of pregnancy in dairy cattle. Reproduction, Fertility and development. 2011. P.233-237.
36.M.C. Wiltbank, A.H. Souza, P.D. Carvalho, A.P. Cunha. Physiological and practical effects of progesterone on reproduction in dairy cattle. New Practises International Cow fertility Conference. Vol.8. 2014. P.70-81.
37.P.M. Fricke, g.C. Lamb. Practical applications of ultrasound fors reproductive management of beef and dairy cattle.2007
38. Ginther OJ. Ultrasonic imaging and animal reproduction. Equiservises Publishing, Cross Plains.2008
39.J.P. Kastelic, Ginther O.J. Fate of conceptus and corpus luteum after induced embryonic loss in heifers. Vet. Med. Assoc. 2009.P.922-928.
40.J. Singh, R. Pierson, G. Adams. Ultrasound image attributes of the bovine corpus luteum. Reproductive fertil. 2009
41.M. Ryan, D. Condon. Ultrasound diagnosis of pregnancy in cattle. 2008. P.21-22.
42.Peng, X. B.Cao, G.Z. Deng, C.Y. Li, L. L. Ye, H.Yu. Echography characteristics of abnormal ovaries in infertibledairy cows. J.Anim. Vet.Adv. 10. 2011. P.1166-1170.
43. R.A. Cushman, J.R. Wood, R.G. Slattery, D.T. Clopton, J. Smith, K.A. Beavers, W.E. Pohlmeier, J.W. Bergman, K.W. Moline, A.S. Cupp. Reproductive aging influence ovarian function in beef cows. Nebraska Beef Cattle Reports. 2010. P. 558.
44.V.M.R. Kayacik, B. Salmanoglu, B. Polat, A.Ozluer. Evaluation of the corpus lutuem size throughout the cycle by ultrasonography and progesterone assay in cows. J.Truk. Vet. Anim. 2005. P.1311-1316.
36
45. D.B Gereš, D. Ţevrnja, D. Ţubčič, R. Zobel, B. Vulič, N. Staklarevich, K. Gracin. Asymmetrical functional activities of ovaries and tubular part of reproductive organs of dairy cows. Vet. Arhiv 81. 2011. P. 187-198.
46.R. H. Alvarez, M.V.G.B. Da Silva, J.B.P. De Carvalho, M. Binelli. Effects of inbreeding on ovarian responses and embryo production from superovulated Mantiqueire breed cows. Theriogenology 64. 2005. P.1669-1676.
47.W.D. Foote, W.J. Tyler, L.E. Casida. Effect of Some Genetic and Maternal Enviromental Variations on Birth Weight and Gestation Lenght in Holstein Cattle. Vol 42. 1959. P.305-311. 48. B. Trigal, C. Diez, M. Munoz, J.N. Caamano, F. Goyache, E, Correia-alvarez, F.J. Corrales, M.I. Mora, S. Carrocera, D. Martin, E. Gomez. Elements of functional genital asymmetry in the cow. Reprod. Fertil. 2013. P.493-501.
49.A.T. Peter, P.L.A.M. Vos, D.J. Ambrose. Postpartum anestrus in dairy cattle. Theriogenology. 2009. P.1333-1342.
50.A. Rekešiūtė, K. Tarvainis, A.Račkauskaitė, V. Juozaitienė, H. Ţilinskas, V. Ţilaitis. Milk production and age impact on ovarian activity durint postpartum period. Veterinarija ir zootechnika. 2016
51.G. Gautam, T. Nakao, K. Yamada, C. Yoshida. Defining dalayed resumption of ovarian activity postpartum and its impact on subsequent reproductive performance in Holstein cows. Theriogenology. 2010. P.180-189.
52.M.A. Crowe. Resumption of Ovarian Cyclity in Post-partum Beef and Dairy Cows. Reproduction in Domestic Animals. 2008. P.20-28.
53.F. Jimenez-Krassel, J.K. Folger, J.L.H. Ireland, G.W. Smith, X. Hou, J.S.Davis, P.Lonergan. Evidence that high varation in ovarian reserves of health young adults has a negative impact on the corpus luteum and endometrium during post-partum in dairy cattle. Biology of reproduction. 2009. P.1272-1281.
54.T. Tanaka, N. Arai, S. Ohtani, S. Uemera, T. Kuroiwa, S. Kim, H.Kamomae. Influence of parity on follicular dynamics and resumption of ovarian cycle in postpartum dairy cows. Animal Reproduction Science. 2008. P.134-143.
