Profilaktinės medicinos katedra
Aida Žyvatkauskaitė
KONTRACEPTINIŲ PRIEMONIŲ PRIEINAMUMAS JAUNIEMS 18 - 23m. AMŽIAUS ŽMONĖMS
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikata. Vaikų ir jaunimo specializacija)
Mokslinė vadovė doc. Lina Jaruševičienė
SUMMARY The public health (the health of children and young people)
THE ACCESSABILITY OF CONTRACEPTIVE MEANS FOR YOUNG PEOPLE AGED 18-23.
Aida Žyvatkauskaitė
Supervisor doc. Lina Jaruševičienė
The medical university of Kaunas, the faculty of public health, department of preventive medicine – Kaunas, 2010. – p. 53.
Aim of the study. To survey the accessability of contraceptive means for young people (18-23 and assess the possible difficultus of use of the means.
Methods. The quantitative descriptive analysis is done. The undergraduating students of health faculties of KMU, LKKA, KU are chosen. The anonymous questionnaire of 260 students is used. To process the date Microsoft Exel, SPSS 11.0 for Windows programmes are used. The links among quaktative indications are assessed according to the parameter chi square (χ²) having assessed the links between two comparative sizes the pora meter z is counted. Statistically significant rezults were rated when p<0,05.
Results. 82.3 % of young people aged 18-23 were sexually active. The most popular means of contraceptive means were condoms – 66.9 %. The hormonal contraceptive was popular with 22.8 %. 7.8 % young people didn’t use any contraceptive means and 15.4 % of students used the least effective method is break coitus. 30 % of students refer to the each of information is the main difficulty of contraceptive use. 23.7 % refer the high price and 20.4 % refer to factors that involved difficulties of getting the health caring servise (the necessity to get the prescription of contraceptive and doctor registration, long queues at the doctor. The three motive group were connected with choosing the right contraceptive means. The contraceptive means features that are useful for customers and the simple way to obtain is secure, cheap, easy to obtain, easy to use, informative enough and the available servise of doctors are refered by 49.2 % as the most influental group of factors. According to the respondents opinion the three main factors that decrease unwanted pregnancy and the number of sexually spreading diseases among the youth is the loch of information of contraceptive means and sexually spreading diseases – 21.4 % , the consolidation of sexual education in families 15.9 % and the establishment of sexual health centres 13.8 %.
Conclusions and recommendations. The accessability of contraceptive means between the youth aged is not sufficient because of the loch of information of contraceptive means, high price and the limited access ability of health caring centres. The accessability of contraceptive means is supposed to be able to in crease the political mean such as the political preparation and implement of universal sexual and reproductive health caring, improving sexual training at schools by increasing the information of contraceptive means, the accessibility of health caring centres by improving possibilities for both girls and boys to consult with sexual health specialists, establishing youth clinics and family planning centres.
SANTRAUKA Visuomenės sveikata (Vaikų ir jaunimo sveikata)
KONTRACEPTINIŲ PRIEMONIŲ PRIEINAMUMAS JAUNIEMS 18 - 23m. AMŽIAUS ŽMONĖMS.
Aida Žyvatkauskaitė
Mokslinė vadovė doc. Lina Jaruševičienė
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra – Kaunas, 2010 – p. 53.
Darbo tikslas. Ištirti kontraceptinių priemonių prieinamumą jauniems 18 – 23m. amžiaus žmonėms, bei įvertinti galimas kliūtis šių priemonių vartojimui.
Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis aprašomasis tyrimas. Tyrimui buvo pasirinkti KMU, LKKA, KU visuomenės sveikatos fakultetų bakalauro studijų studentai. Buvo panaudota anoniminė anketa iš 30 klausimų, apklausta 260 studentų.
Gautiems duomenims apdoroti naudotos naudotos Microsoft Exel, SPSS 11.0 for Windows kompiuterinės programos. Ryšius tarp kokybinių požymių įvertinome chi kvadrato (χ²) kriterijumi. Vertinant ryšius tarp dviejų santykinių dydžių skaičiavome z kriterijų. Statistiškai reikšmingi rezultatai buvo laikomi, kai p<0,05.
Rezultatai. 82,3 proc. 18 – 23 metų amžiaus respondentų buvo lytiškai aktyvūs. Populiariausia kontracepcijos priemonė tarp jaunų žmonių buvo prezervatyvai, jais naudojosi 66,9 proc. studentų. Hormoninę kontracepciją vartojo 22,8 proc. tiriamųjų. 7,8 proc. jaunų žmonių nenaudojo jokių kontracepcijos priemonių ir 15,4 proc. studentų naudojosi mažai efektyviu metodu – nutrauktu lytiniu aktu. 30 proc. respondentų informacijos stoką nurodė kaip pagrindinę kliūtį kontracepcijos vartojimui, 23,7 proc. respondentų pagrindinė kliūtis vartoti kontracepciją buvo aukšta kontracepcijos kaina ir 20,4 proc. įvardino veiksnius, susijusius su sunkumais gaunant sveikatos priežiūros paslaugas (būtinybė gauti receptą hormoninei kontracepcijai, registracija pas gydytoją, ilgos eilės prie gydytojo kabineto ir pan.). Su kontraceptinės priemonės pasirinkimu buvo susijusios trys motyvų grupės. Palankias vartotojui kontraceptinės priemonės savybes bei šios priemonės įsigijimo paprastumą (saugi, nebrangi, lengvai įsigyjama, lengvai vartojama kontracepcijos priemonė, apie kurią pakanka informacijos, lengvai prieinamos gydytojų konsultacijos) 49,2 proc. respondentų nurodė kaip labiausiai jų pasirinkimą įtakojančią veiksnių grupę. Respondentų nuomone, 3 veiksniai, reikšmingiausiai galintys sumažinti nepageidaujamų nėštumų ir lytiniu keliu plintančių infekcijų skaičių jaunimo tarpe, yra informavimas apie kontraceptines priemones ir lytiškai plintančias ligas - 21,4 proc., lytinio ugdymo šeimose stiprinimas - 15,9 proc. ir lytinės sveikatos centrų steigimas 13,8 proc.
Išvados ir rekomendacijos. Kontracepcijos priemonių prieinamumas jauniems žmonėms yra nepakankamas dėl informacijos apie kontraceptines priemones stokos, aukštos kontraceptikų kainos bei riboto sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo jauniems žmonėms. Manome, kad kontracepcijos prieinamumą jauniems žmonėms galėtų padidinti politinės priemonės - visapusiškos lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros politikos parengimas ir įdiegimas, lytinio mokymo mokyklose tobulinimas (didinant jaunų žmonių informavimą apie kontraceptines priemones), sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo jauniems žmonėms didinimas (pagerinant galimybes tiek merginoms, tiek vaikinams konsultuotis su lytinės sveikatos specialistais, steigiant jaunimo klinikas ar šeimos planavimo centrus).
SANTRUMPOS IR SIMBOLIAI
JTO – Jungtinių Tautų Organizacija KMU – Kauno medicinos universitetas KU – Klaipėdos universitetas
LKKA – Lietuvos kūno kultūros akademija KP – kontracepcijos priemonės
KT - kontracepcija
lls – laisvės laipsnių skaičius LPI – lytiškai plintančios infekcijos n – atvejų skaičius
p – statistinio patikimumo reikšmė proc. – procentai
PSO – Pasaulinė Sveikatos Organizacija SN – statistiškai nereikšmingas
TERMINŲ PAAIŠKINIMAS
Kontracepcija – tai priemonės norint išvengti nėštumo ir lytiškai plintančių infekcijų [5].
Kontracepcijos metodų skirstymas pagal efektyvumą:
Mažai efektyvi kontracepcija: spermicidai, nutrauktas lytinis aktas.
Efektyvi kontracepcija: prezervatyvai (vyriški ir moteriški), diafragma, gaubtuvėlis, kalendorinis, temperatūrinis, gimdos kaklelio gleivių metodas.
Labai efektyvi kontracepcija: injekuojami hormoniniai preparatai, hormoninė kontracepcija (tabletės, pleistrai), laktacinės amenorėjos metodas.
Efektyviausia kontracepcija: poodiniai implantai, sterilizacija, spiralė [68].
Moderni kontracepcija, tai visos kontraceptinės priemonės išskyrus tradicinius metodus. Tradiciniai metodai: nutrauktas lytinis aktas, kalendorinis, temperatūrinis, gimdos kaklelio gleivių metodas, laktacinės amenorėjos metodas [102].
TURINYS
ĮVADAS...7
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...9
I. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1.Kontracepcijos prieinamumo politinės ir teisinės prielaidos...10
1.2.Kontracepcijos prieinamumas...12
1.3.Neplanuoto nėštumo, lytiškai plintančių infekcijų paplitimas ...14
1.4.Jaunų žmonių lytinio gyvenimo ypatumai...15
1.5.Kontracepcijos naudojimas bei prieinamumas kai kuriuose šalyse...16
1.6.Kontracepcijos prieinamumas Lietuvoje...20
1.7.Kontracepcijos naudojimas ir pagrindinės nenaudojimo priežastys Lietuvoje...24
II. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA 2.1.Tyrimo metodai...27
2.2.Tyrimo instrumentas...27
2.3.Respondentų apibūdinimas...28
2.4.Duomenų analizės metodai...29
III. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 3.1.Jaunų žmonių lytinis aktyvumas...31
3.2.Kontraceptinių priemonių naudojimas...33
3.3.Kontraceptinių priemonių pasirinkimo ypatumai...34
3.4.Veiksniai, ribojantys kontraceptinių priemonių vartojimą...38
3.5.Sveikatos priežiūros paslaugos...40
3.6.Šalutinio poveikio baimė...43
3.7.Priemonės sumažinančios nėštumų ir LPI skaičių...45
IŠVADOS...46
LITERATŪROS SĄRAŠAS...47 PRIEDAI...54-57
ĮVADAS
PSO reprodukcinę sveikatą apibūdina kaip visišką fizinę, psichinę ir socialinę gerovę susijusią su lytiniais klausimais visuose gyvenimo etapuose. Tai reiškia, kad žmonės turi teisę į galimybę saugiai ir su pasitenkinimu gyventi lytinį gyvenimą, turėti teisę laisvai apsispręsti kada ir kaip dažnai sulaukti palikuonių. Tiek vyrams, tiek moterims turi būti prieinami saugūs, efektyvūs ir priimtini kontracepcijos metodai, prieinama reikalinga informacija bei sveikatos priežiūros paslaugos iš atitinkamų sveikatos institucijų, kurios suteiktų poroms saugumą prieš ir po gimdymo [99]. Reprodukcinė sveikata neatsiejamai susijusi su lytine sveikata. Lytinė sveikata apibūdina ne tik lytinio gyvenimo sveikatą, siejamą su kontracepcija, medicininėmis konsultacijomis, lytiškai plintančių ligų diagnostika bei gydymu, bet ir formuluoja teigiamą požiūrį į žmogaus seksualumą. Tai somatinių, emocinių, intelektualinių ir socialinių aspektų integracija, teigiamai veikianti asmenybių tarpusavio bendravimą, žmogiškų santykių stiprinimą [99].
Visuotinis reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, įskaitant šeimos planavimą ir lytinę sveikatą, tapo vienu iš svarbiausių Kairo programos uždavinių. Vyriausybės sutiko su nuostata, jog visuomenės plėtros tikslus būtina orientuoti į kiekvieno žmogaus individualius poreikius ir teises. Tai reiškia, kad kiekvienas žmogus turi teisę siekti kuo geresnės reprodukcinės ir lytinės sveikatos, be diskriminacijos, prievartos ir smurto [64].
Jauni žmonės vis anksčiau pradeda lytinį gyvenimą ir būdami 19 – 20 metų vaikinai vidutiniškai per gyvenimą jau būna lytiškai santykiavę su 4,84, o merginos – su 3,24 lytiniais partneriais [37; 59]. Dažnai jauniems žmonėms trūksta informacijos apie kontracepciją, nežino ką ir kaip naudoti, pagrindinė informacija apie kontracepciją būna draugai ir žiniasklaida. Todėl labai svarbu, kad jauniems žmonėms būtų prieinamos lytinės - reprodukcinės sveikatos paslaugos, ir pavyktų apsisaugoti nuo lytiškai plintančių infekcijų bei nepageidaujamo nėštumo.
Kairo konferencija buvo pirmoji JTO konferencija, kurioje nesaugūs abortai įvardyti kaip pagrindinis visuomenės sveikatos rūpestis, kadangi tai nėra šeimos planavimo metodas [64].
Europos sveikatos departamentai linkę susitelkti mažinant nepageidaujamų nėštumų skaičių tarp paauglių. Tačiau 2005 m. Jungtinėje Karalystėje daugiau legalių nėštumo nutraukimų buvo atlikta moterims, kurių amžius – 20-29 metai. Neplanuotas nėštumas svarbi problema įvairaus amžiaus moterims [54].
Panaši situacija vyrauja Lietuvoje. Pagal 2008m. Lietuvos statistikos departamento duomenis, moters sprendimu, tarp 15 – 19 metų moterų buvo atlikti 859 abortai.
Tačiau tarp 20–24 metų moterų buvo atlikti 2020 abortai ir tarp 25–29 metų – 1777 abortai [83].
Pagal 1995 metų Jungtinių Valstijų Medicinos Instituto pranešimą, “akivaizdžiausias” faktorius, lemiantis neplanuotą nėštumą, yra kontraceptinių priemonių neprieinamumas [18].
JTO 2003 m. duomenimis, Lietuva - mažiausiai modernią kontracepciją vartojanti šalis vakarų ir šiaurės Europoje tarp 15-49 m. amžiaus moterų. Tai 2-3 kartus mažiau, nei kituose Europos valstybėse. Tarp jaunų žmonių populiarus lytinis aktas, juo pasikliauja maždaug kas ketvirtas vyresnis kaip 18 metų žmogus [59; 102]. Tai leidžia manyti, jog reprodukcinės sveikatos priežiūra sunkiai prieinama, trūksta pažangių lytinio švietimo programų, kontraceptinės priemonės sunkiai pasiekiamos.
Todėl aktualu kalbėti apie kontracepcijos prieinamumą, bei galimas kliūtis šioms priemonėms pasiekti.
Lietuvoje kontracepcijos prieinamumas ir jaunų žmonių (18-23) lytinio gyvenimo ypatumai mažai nagrinėti. Daugiau tyrimų atliekama paauglių amžiaus grupėje. Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje yra didelis abortų ir lytiškai plintančių infekcijų skaičius tarp vyresnių nei 18 m. jaunų žmonių, paskatino plačiau nagrinėti ar kontracepcija yra prieinama.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
TIKSLAS. Ištirti kontraceptinių priemonių prieinamumą jauniems 18 – 23m. amžiaus žmonėms, bei įvertinti galimas kliūtis šių priemonių vartojimui.
UŽDAVINIAI:
1. Ištirti 18 – 23m. amžiaus žmonių lytinį aktyvumą.
2. Įvertinti kontraceptinių priemonių vartojimą tarp lytiškai aktyvių jaunų žmonių. 3. Identifikuoti individualias, organizacines bei socialines kliūtis kontraceptinių
priemonių vartojimui.
4. Pateikti rekomendacijas, kurios įgalintų padidinti kontraceptinių priemonių prieinamumą jauniems, lytiškai aktyviems žmonėms.
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Kontracepcijos prieinamumo politinės ir teisinės prielaidos
Prieš kelis dešimtmečius sąvoka „kontracepcija“ buvo apibūdinama kaip priemonė nėštumui išvengti [5]. Dabar kontracepcija suprantama daug plačiau, tai ne tik priemonė, metodas, bet ir žmogaus teisė į kuo geresnę lytinę ir reprodukcinę sveikatą [21].
Kontracepcijos prieinamumas betarpiškai susijęs su individo teise į lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas. Vyrai ir moterys turi teisę būti informuoti apie lytinę sveikatą išlaikant konfidencialumą, turėti prieigą prie efektyvių, įperkamų, saugių šeimos planavimo metodų [21].
Reprodukcinė sveikata – plati sąvoka, apimanti šeimos planavimą, sveiką ir saugią motinystę, lytiniu keliu plintančių infekcijų, onkologinių ir ginekologinių ligų profilaktiką bei gydymą [93].
Išskirtinis reprodukcinių teisių pripažinimo klausimas iškilo 7-jame dešimtmetyje, kada buvo prabilta apie universalias moterų teises. 1968 m. Teherane buvo surengta pirmoji Jungtinių Tautų (JT) konferencija moterų teisių klausimu. Joje buvo priimta deklaracija, kurioje buvo pabrėžta tėvų teisė laisvai ir atsakingai patiems apsispręsti dėl vaikų skaičiaus ir jų gimdymo laiko bei pažymėta tėvų teisė į atitinkamą informaciją šioje srityje. 1979 m. buvo priimta JT konvencija dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo. Joje kontracepcijos prieinamumas buvo įvardintas kaip viena prielaidų, leidžiančių naikinti moterų diskriminaciją. Pabrėžta “teisė į apsisprendimą ir informaciją”, bei “teisė į priemones tam
pasiekti”. 1984m. Tarptautinėje gyventojų konferencijoje Meksikoje, buvo labiau atsižvelgta į
pačio individo teises gauti šeimos planavimo paslaugas, „tėvų teisės“ sąvoka buvo pakeista į „porų ir individų teisę“. Porų teisė į šeimos planavimo paslaugas buvo plačiai paminėta ir 1993m. Vienoje, Pasaulinės žmogaus teisių konferencijos deklaracijoje. Joje buvo pabrėžta, kad remiantis vyro ir moters lygiateisiškumu, turi būti užtikrinta moters sveikatos ir šeimos planavimo paslaugų įvairovė bei su tuo susijusi informacija [93].
Esminis postūmis įtvirtinant reprodukcines teises ir reprodukcinę sveikatą, buvo 1994 m. Kairo konferencija. Kairo konferencijoje buvo pripažinta, kad reprodukcinės teisės apima bendrąsias žmogaus teises, įtvirtintas tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose, nacionaliniuose įstatymuose bei kituose teisės aktuose [93]. Lietuva buvo šios konferencijos dalyvė ir pritarė Kairo veiksmų programos nuostatoms. Jose iškelti trys pagrindiniai uždaviniai:
• rūpintis, kad teisė į lytinį švietimą, ypatingai mergaitėms, būtų visuotinai prieinama;
• rūpintis, kad būtų prieinamos visapusiškos reprodukcinės sveikatos priežiūros ir šeimos planavimo paslaugos.
Valstybės paragintos kuo greičiau, ne vėliau kaip iki 2015 metų, šias nuostatas įgyvendinti. Pagrindinis aspektas – moterų diskriminacijos naikinimas – vienodų galimybių moterims sudarymas, moterų galimybė pačioms kontroliuoti savo vaisingumą [64].
Jau 1979 m. JT konvencijoje visoms valstybėms buvo rekomenduojama imtis visų reikalingų priemonių kovojant su moterų diskriminacija, įteisinti lygybę tarp lyčių, suteikiant visiems be išimties galimybę naudotis šeimos planavimo paslaugomis [86]. JT konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims Lietuvoje ratifikuota 1995 m. 2000 m. JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas išreiškė susirūpinimą abortų gausa ir tuo, kad stokojama galimybių naudotis įvairiomis šeimos planavimo priemonėmis. Apsvarstęs Lietuvos ataskaitas dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims įgyvendinimo, paragino Vyriausybę parengti lytinio švietimo programas tiek mergaitėms, tiek berniukams ir pridėti prie mokymo programų. 2004m. konvencijos protokole pabrėžta, kad konvencijos šalys turi užtikrinti moterims vienodomis sąlygomis su vyrais galimybę naudotis specialia šviečiamojo pobūdžio informacija šeimos sveikatos ir gerovės labui, įskaitant informaciją ir konsultacijas apie šeimos planavimą, medicininį aptarnavimą, įskaitant tą, kuris susijęs su šeimos planavimu; panaikinti kaimo moterų diskriminaciją ir garantuoti joms teisę naudotis atitinkamu medicininiu aptarnavimu, įskaitant informaciją, konsultacijas ir šeimos planavimo paslaugas [6].
2001 – 2004 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje buvo numatyta rengti įstatymus, skatinančius šeimos planavimą ir reprodukcinės sveikatos prieinamumą. 2003 m. Vyriausybė patvirtino valstybinę ŽIV ir AIDS profilaktikos ir kontrolės 2003 – 2008 m. programą bei Valstybinę moterų ir vyrų lygių galimybių 2003 – 2004 m. programą. Viena iš pastarosios programos pagrindinių sveikatos krypčių buvo moterų ir vyrų lygių teisių užtikrinimas, numatytos priemonės moterų reprodukcinei sveikatai gerinti. 2002 m. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Nacionalinį žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų Lietuvos Respublikoje planą. Plane numatyta parengti nacionalinę reprodukcinės sveikatos politikos strategiją, nurodant prioritetinius reprodukcinės sveikatos gerinimo tikslus, metodus ir kryptis, taip pat parengti ir pateikti priėmimu Seime Lietuvos Respublikos reprodukcinės
sveikatos įstatymą.Nacionalinė reprodukcinės sveikatos politikos strategija nebuvo parengta, o pateiktas reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas atmestas 2005m.[6; 67].
2007 m. patvirtinta „rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa“ [66], kurioje dėmesys kreipiamas į vaikus ir paauglius iki 18 m., parengta ugdymo programa mokykloje, tačiau nėra atkreipto dėmesio į vyresnį jaunimą. 2008 m. išleistas įsakymas „Dėl valstybinės šeimos sveikatos 2008–2010 metų programos patvirtinimo“[17]. Programoje numatyti tikslai ir uždaviniai atsižvelgia tik į motinos ir vaiko sveikatos priežiūros kokybę bei prieinamumą: „Gerinti motinos ir vaiko sveikatos priežiūros kokybę bei prieinamumą“. Nors situacijos analizėje aprašoma ir jaunų žmonių lytinė – reprodukcinė sveikata.
Lietuvoje priimti teisės aktai sprendžia tik dalį su lytine reprodukcine sveikata susijusių klausimų. Nacionalinė reprodukcinės sveikatos politikos strategija nėra parengta. Nėra atkreiptas dėmesys į jaunimą, kuris tampa pilnametis, t.y nėra nuoseklios sveikatos programos, skirtos įvairaus amžiaus žmonių lytinės ir reprodukcinės sveikatos stiprinimui ir priežiūrai [6].
1.2.Kontracepcijos prieinamumas
Kontracepcijos prieinamumas, tai teisė į lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas. Tačiau ši teisė yra ilgas procesas neatsiejamai susijęs su:
• mokymu (paauglių lytinis švietimas, supažindinimas su lytine ir reprodukcine sveikata); [73]
• asmens informavimu (informacija apie kontracepciją ir kontracepcijos naudojimą, informacija apie tai, ką gali suteikti sveikatos priežiūros paslaugos ir kur galima kreiptis); [73]
• konsultavimu (konsultacija su specialistu jaunam žmogui apie visus iškilusius klausimus apie kontracepciją ir kitus su lytiškumu susijusius aspektus); [78]
• medicininių paslaugų prieinamumu ir priimtinumu (medicininės paslaugos turi būti ne tik prieinamos, bet ir priimtinos jaunam žmogui. Jauni žmonės turi jausti, kad į jų problemas atsižvelgta kompetetingai, išlaikant konfidencialumą, toleranciją, malonų bendravimą); [73; 78]
• įsigijimo galimybėmis (norint įsigyti kontracepciją vien tik lytinio švietimo ir konsultacijos nepakanka. Hormoninei kontracepcijai taikomas
apribojimas, būtina turėti receptą, todėl neišvengiamas apsilankymas pas šeimos gydytoją, ginekologą ar kitą lytinės sveikatos specialistą). [78; 86] Šie aspektai yra būtina kontracepcijos prieinamumo sąlyga, nes kontracepcija tai metodas, kuris negali būti siaurai suvokiamas ir pasiekiamas kaip įprastas produktas. Dėl skirtingų sąvybių skirtingiems individams apie kontracepciją turi būti suteikta pilna informacija, kadangi daug jaunų žmonių nežino kokia kontracepcija tinkamiausia įvairiais gyvenimo laikotarpiais ir atvejais, kokia jų įtaka sveikatai, kokia naudojimo metodika ir pan. Dažnai jauni žmonės pagrindinę informaciją gauna iš draugų, kuri neretai būna paremta baimėmis naudoti kontracepciją. Literatūros šaltiniai rodo, kad kur kas daugiau komplikacijų pasitaiko dėl aborto, nėštumo ir gimdymo ankstyvoje jaunystėje negu dėl kontracepcijos naudojimo [96]. Todėl jauniems žmonėms labai svarbu turėti galimybę gauti konsultacijas iškilus klausimams dėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei norint įsigyti kontracepciją.
PSO pažymi, jog labai svarbu, kad žmonės turėtų galimybę pasirinkti jiems priimtiniausią kontracepcijos būdą [80]. V. Vanagienė savo darbe paminėjo, jog kiekvienas individas, gaudamas visapusišką informaciją ir prieinamumą prie šeimos planavimo metodų, turi tam tikrą naudą. Moterys: geresnę sveikatą, apsaugą nuo kai kurių ligų, apsisprendimo laisvę, nesaugaus aborto išvengimą, mažesnes fizines, emocines įtampas, geresnę gyvenimo kokybę. Vyrams nauda: apsauga nuo lytiškai plintančių infekcijų, mažesnė emocinė ir ekonominė įtampa, apsisprendimo laisvė, geresnė gyvenimo kokybė. Paaugliams ir jaunimui: apsauga nuo per ankstyvo ir nepageidaujamo nėštumo ir gimdymo, apsauga nuo lytiškai plintančių infekcijų, galimybė ilgiau mokytis, dirbti, išvengti nesaugaus aborto. Vaikams: didesnės galimybės gauti išsilavinimą, geresnės sąlygos susilaukti tėvų dėmesio, daugiau išteklių, geresnė sveikata [95]. Todėl kontracepcijos prieinamumas yra svarbus tiek moterims, tiek vyrams, vaikams, paaugliams ir jauniems žmonėms.
S.C. Stone tyrimo duomenimis neprieinamos šeimos planavimo paslaugos gali neigiamai paveikti visuomenės sveikatą. Neplanuoti nėštumai, nesaugūs abortai, mirtingumo rizika, lytiškai plintančios ligos - tai neigiamas psichologinis stresas žmogaus asmenybei, fizinis ir emocinis skausmas, prasta gyvenimo kokybė. Todėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugos turi būti prieinamos, kad išsaugoti reprodukcinę visuomenės sveikatą[86].
1.3.Neplanuoto nėštumo, lytiškai plintančių infekcijų paplitimas
Abortai
Pasaulinės Sveikatos Organizacijos apytiksliai apskaičiavimai rodo, kad per metus Pasaulyje būna apie 80 milijonų neplanuotų nėštumų ir dar 50 milijonų neplanuotų nėštumų dirbtinai nutraukiami [26].
K. Kostrzewa ir A. Hastings, tyrę jaunų žmonių reprodukcinę sveikatą Lotynų Amerikoje, teigia, kad mažesnis abortų skaičius yra tuose šalyse kur pozityvi reprodukcinės sveikatos politika ir geresnis valstybių išsivystymas. Lotynų Amerikoje kontracepcija nėra lengvai prieinama, abortai uždrausti. Maždaug 40 proc. nėštumų tarp jaunų žmonių būna nepageidaujami, bei atliekami nelegalūs abortai, kurie būna pagrindinė moterų mirties priežastis [35; 44]. Panaši situacija ir Afrikoje, pusę 15-24 m. amžiaus moterų nėštumai yra nepageidaujami, todėl abortą supranta kaip pagrindinę išeitį [51].
Per metus Kinijoje atliekama apie 13 mln. abortų, kad tik nenusižengti „vieno vaiko politikai“[70]. H. Clinton pasisakymas dėl šeimos planavimo tai įvardina kaip tragišką situaciją reprodukcinės sveikatos srityje. Ji teigia, jog moterys turi teisę turėti prieinamumą prie šeimos planavimo bei būtina spręsti šias problemas skatinant globalinę sveikatos iniciatyvą, skatinant didesnę prieigą prie kontracepcijos, tiek moteriškos, tiek vyriškos, kad išvengti didelio abortų skaičiaus [90].
Mažiausias abortų rodiklis nustatytas Olandijoje, kur tūkstančiui moterų teko 8,6 abortai [36].
Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis 2008 m. tarp 15-49 amžiaus grupės moterų buvo atlikti 14206 abortai, t.y., tūkstančiui 15-49 metų amžiaus moterų teko 10,3 abortai (moters sprendimu ir dėl medicininių indikacijų). Tarp 15 – 19 metų moterų (iš viso pagal priežastis) buvo atlikti 1103 abortai, o tarp 20–24 metų moterų buvo atlikti 2974 abortai [83].
Kaimyninėse šalyse, situacija tarp 15-49 metų amžiaus moterų kiek prastesnė nei Lietuvoje. Estijoje pagal 2008 metų statistiką, 1000 15-44 metų amžiaus moterų teko 31,9 abortai, o Latvijoje 1000 15-44 metų amžiaus moterų teko 18 abortų. Mažas abortų ir lytiškai plintančių infekcijų skaičius labiau matomas Vakarų Europoje [36; 85].
Lytiškai plintančios infekcijos
Pagal PSO pasaulyje per metus būna apie 340 milijonų infekcijų dėl nesaugių lytinių santykių tarp 15-49 amžiaus grupės moterų. Iš jų kasmet apytiksliai aptinkami 5
milijonai naujų ŽIV užsikrėtimo atvejų, tarp kurių daugiau kaip 2 milijonai – jaunimas[10; 76]
Lietuvoje nėra tikslios statistinės informacijos apie jaunų žmonių (15-24m.) sergamumą lytiškai plintančiomis ligomis, statistiniai duomenys pateikiami visų amžiaus grupių. Lietuvos statistika rodo, kad 100 000 gyventojų, 2008 metais sifiliu sirgo 326 asmenys, gonorėja 533 asmenys. Chlamidiozės infekcijos atvejų užregistruota 12 iš 100 tūkst. gyventojų. V. Kučinskienė ištyrė, kad 2008m. tarp 20-24 metų studenčių (n=533) 7,1 proc. turėjo chlamidia trachomatis infekciją [46].
2008 m. R. Butylkina nagrinėjusi lytiškai plintančių infekcijų sergamumą Lietuvoje teigia, kad Lietuvos sergamumo sifiliu ir gonorėja rodikliai yra gerokai didesni už Europos sąjungos šalių vidurkį. Baltijos šalyse sergamumo lytiškai plintančiomis infekcijomis rodikliai panašūs [8].
2008 metų gale, ŽIV nešiotojų Lietuvoje buvo 1242 asmenys, iš jų sergančiųjų AIDS - 117. Sergamumas AIDS didėja. 2002 metais AIDS sergamumas buvo 0,26, 100 000 gyventojų, iki 2008 m. šis skaičius išaugo iki 1,64 [48].
Šiuos skirtumus galimai įtakoja kontraceptinių priemonių populiarumas, valstybių įstatymai, išsivystymas, požiūris į šeimos planavimą, religija.
1.4. Jaunų žmonių lytinio gyvenimo ypatumai
Įvairūs atlikti tyrimai rodo, jog vaikinai lytinį gyvenimą pradeda anksčiau nei merginos ir yra lytiškai aktyvesni. Prancūzijoje atliktas tyrimas parodė, kad vaikinų lytinio gyvenimo pradžia buvo 15,5 m., o merginų 16m. Iki 16m. buvo turėję lytinių santykių 65 proc. vaikinų ir 52 proc. merginų. Studentai buvo turėję vidutiniškai 6,5 skirtingus lytinius partnerius, o studentės 5,7 [12].
Labai ankstyva lytinio gyvenimo pradžia nustatyta Naujojoje Zelandijoje. Naujojoje Zelandijoje, Velingtone atliktas tyrimas nustatė, jog vaikinai ir merginos vidutiniškai lytinį gyvenimą pradeda 12 metų. Velingtono studentų lytinis aktyvumas yra tris kartus didesnis nei Europos studentų, atitinkamai 74,9 proc. ir 26,7 proc.[23].
Indijoje tyrimas tarp studentų parodė, jog lytiškai aktyvūs buvo 30 proc. studentų ir 10 proc, studenčių. Tačiau tendencija išlieka, kad vaikinai yra lytiškai aktyvesni [52].
Atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvoje, kaip ir kituose valstybėse, didelė dalis vaikinų ir merginų lytinį gyvenimą pradeda gana jauno amžiaus. Nustatyta, kad merginos aktyvų lytinį gyvenimą pradeda 15 metų - 29,9 proc. ir 19 metų - 74,5 proc. Vidutinis pirmųjų lytinių santykių amžius – 16 metų [4]. Didėjant amžiui didėja jų lytinis aktyvumas. Apklausos duomenimis tarp 17-mečių merginų lytiškai aktyvių buvo 34,3%, o tarp vaikinų 100%. Tačiau neretai tokio amžiaus vaikinai mėgsta pasirodyti vyriškesniais ir labiau subrendusiais nei yra iš tikrųjų, tad rezultatai gali buti neobjektyvūs. Tarp moksleivių, kuriems 18 - 19 metų, lytiškai aktyvių merginų buvo 60,0%, o vaikinų - 66,7% [13].
D. Petrauskas ištyręs Kauno universitetų studentų subjektyvią sveikatą, savijautą ir gyvenseną, nustatė, jog vaikinai lytinį gyvenimą pradėjo būdami vidutiniškai 16,7 metų, merginos – 17,2 metų amžiaus. Lytiškai aktyvūs buvo 73,5 proc. vaikinų ir 62,4 proc. merginų. Be to, lytinius partnerius jauni žmonės yra linkę keisti gana dažnai. Sulaukę 19 – 20 metų vaikinai vidutiniškai per gyvenimą jau būna lytiškai santykiavę su 4,84, o merginos – su 3,24 lytiniais partneriais [59].
R. Jakubčionytė nustatė, kad kiekviena jaunesnė karta vidutiniškai vieneriais metais anksčiau pradeda lytinį gyvenimą, palyginus su vyresniąja. Moterys, kurioms buvo daugiau nei 30 m., lytinius santykius pradėjo vidutiniškai 20 metų. 25-29 m. moterys lytinį gyvenimą pradėjo vidutiniškai 19 m., o 20-24 m. – nuo 18 metų [37].
Nustatyta, kad lytinis aktyvumas susijęs su pajamomis, rūkymu ir alkoholiu. Studentai turintys daugiau pajamų, rūkantys ir vartojantys alkoholį dažniau turi lytinius santykius, nei to nedarantys studentai [59]. Kad alkoholio ir kitų psichotropinių medžagų vartojimas didina lytinį aktyvumą ir turi įtakos rizikingiems atsitiktiniams lytiniams santykiams patvirtina ir užsienyje atlikti tyrimai [25; 69].
1.5. Kontracepcijos naudojimas bei prieinamumas kai kuriuose šalyse
Lytinės sveikatos teisės jau yra pripažintos nacionaliniuose įstatymuose, tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose ir kitose tarptautinėse sutartyse, tačiau skirtingos šalys skiria skirtingą dėmesį jaunimo lytinei sveikatai.
Pasaulyje turime didelę jaunimo kartą, kuri siekia apie 1.5 milijardo. Įvairiuose šalyse labai skiriasi kontracepcijos priemonių prieinamumas bei naudojimas. Tai lemia socialiniai, kultūriniai, religiniai požiūriai, valstybės politika, šalių išsivystymas [78].
85 proc. jaunų žmonių gyvena besivystančiose šalyse, kuriems trūksta lytinės ir reprodukcinės sveikatos suteikiamų paslaugų [79]. Žemo ekonominio lygio šalyse svarbiausi
veiksniai, lemiantys kontracepcijos naudojimą yra kaina ir kontracepcijos paslaugų prieinamumas [1].
Pastaraisiais metais daug pastangų dedama lytinės ir reprodukcinės sveikatos stiprinimui Afrikos šalyse. Didėjantis lytiškai plintančių infekcijų ir abortų skaičius paskatino aktyviai šviesti jaunimą lytiniais klausimais, gerinti prieinamumą prie šeimos planavimo paslaugų, vykdyti kuo daugiau prevencijų bei steigti jaunimo centrus [15]. Atlikti tyrimai rodo, jog jaunų žmonių supratimas apie kontracepciją ir jos naudojimas yra žemas. Supratimas apie kontracepciją tarp Afrikos studentų buvo žymiai mažesnis nei išsivysčiusiose šalyse, atitinkamai 50 proc. ir 70 proc.[3]. Vakarų Afrikoje, Burkina Faso valstybėje, kontracepciją naudojo 56 proc. jaunų žmonių, Mali 20 proc., o Senegalo šalyje skaičius buvo toks žemas, kad procentai nebuvo įtraukiami į rezultatus [15].
Kenijoje nacionalinė šeimos planavimo programa sukurta 1967m. Tačiau dėl prastos šeimos planavimo paslaugų kokybės, kontracepcijos naudojimas yra žemas. Tik 7 proc. moterų pirmų lytinių santykių metu naudoja prezervatyvą. O pagal JTO duomenis 1998 m. tarp 15-49 m. amžiaus moterų modernios kontracepcijos naudojimas siekė 31,5 proc. Todėl 2000m. buvo pradėta labiau kreipti dėmesį į šeimos planavimo problemas. Siekiama atkreipti dėmesį į šeimos planavimo paslaugų kokybę, informacijos stoką, skirtumus tarp miesto ir kaimo, vykdyti prevencijas apie ŽIV/AIDS [11; 102].
Indija dalyvavusi Kairo konferencijoje isipareigojo įvykdyti programoje iškeltus uždavinius tarp jų - stiprinti lytinę ir reprodukcinę sveikatą. 2002 m. sukurta nacionalinė AIDS profilaktikos programa ir tik 2003 m. nacionalinė vaikų ir jaunimo reprodukcinės sveikatos programa. Tačiau tyrimo duomenimis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugos nėra visiems prieinamos [72]. Dauguma jaunimo neturi prieinamumo prie kontracepcijos, informacijos bei kitų reprodukcinės sveikatos paslaugų. Jaunos ištekėjusios merginos (15-24m.) modernią kontracepciją naudoja 19,2 proc. 2007m. buvo atliktas tyrimas, kuriuo norėta sužinoti, kiek studentės turi žinių apie kontraceptines priemones. Tirtos 17 – 25m. merginos. Paaiškėjo, kad iš 1017 studenčių, 49,9 proc. žinojo apie įvairias kontraceptines priemones. Labiausiai studentės žinojo apie hormonines tabletes – 47,1 proc. Apie skubiąją kontracepciją žinojo tik 7,3 proc. studenčių. Iš 507 studenčių tik 14,7 proc. žinojo kaip teisingai vartoti kontracepciją [65]. Kitame tyrime iš 251 lytiškai aktyvaus jaunimo lytinių santykių metu prezervatyvą naudojo 33 proc. studentų ir net 49 proc. tiriamųjų mano, jog prezervatyvų prieinamumas neturėtų būti toks pasiekiamas, jų manymu tai įtakoja ankstyvą lytinį
gyvenimą. Toks požiūris rodo, jog Indijoje reikia didesnio švietimo reprodukcinės sveikatos klausimais bei kontracepcijos prieinamumo [52].
Brazilijoje 18 proc. gyventojų gyvena ypač skurdžiai ir daugelis jaunų žmonių elgetauja gatvėse. 1988m. buvo priimta konstitucija suteikianti teisę į šeimos planavimą. Šeimos planavimo įstatymas įsigaliojo 1997m. Galimybė visiems be išimties naudotis šeimos planavimo paslaugomis numatyta Brazilijos teisės aktuose, tačiau realiai daugelis jaunų žmonių neturi prieinamumo prie reprodukcinės sveikatos. Abortas leidžiamas tik dėl dviejų priežasčių: jei yra pavojus moters gyvybei ir jeigu moteris buvo išprievartauta. Šalyje atliekama daug nelegalių abortų, dėl kurių miršta daugybė moterų. 1997m. buvo priimtas kontracepcijos būdas – sterilizacija, kuriuo JTO duomenimis naudojasi daugiausiai ištekėjusių moterų – 40,1 proc, hormoninės tabletės buvo prieinamos per didelę „kovą“ ir jų vartojimas pagal 2003m. duomenis yra 20,7 proc. Labiausiai naudojamas kontracepcijos metodas tarp 15-25m. jaunų žmonių yra prezervatyvai, apie 59 proc. , tačiau pagal JTO duomenis tik 4,4 proc. [19; 35; 70; 102].
Kinijoje vykdoma griežta „vieno vaiko politika“ galioja nuo 1979 m. Vyriausybė remia tas šeimas, kurios laikosi „vieno vaiko“ politikos. Gyventojai bijodami persileidimų ir siekdami gauti valstybės paramą naudojasi kontracepcijos priemonėmis. Tačiau neesant efektyvios šeimos planavimo programos, pagal 2006m. užsienio duomenis, Pekine pastojo 40 proc. netekėjusių moterų, kurios nesinaudojo kontracepcija. Nuspręsta pagerinti lytinį švietimą, didžiausią dėmesį skirti kontraceptinių priemonių populiarinimui bei prieinamumui. Be to, per metus Kinijoje atliekama apie 13 mln. abortų, kad tik nenusižengti „vieno vaiko politikai“. H. Clinton pasisakymas dėl šeimos planavimo tai įvardina kaip tragišką situaciją reprodukcinės sveikatos srityje. Ji teigia, jog moterys turi teisę turėti prieinamumą prie šeimos planavimo bei būtina spręsti šias problemas skatinant globalinę sveikatos iniciatyvą, skatinant didesnę prieigą prie kontracepcijos, tiek moteriškos, tiek vyriškos, kad išvengti didelio abortų skaičiaus [70; 90].
Pakistane kontracepcijos naudojimas siekia tik 18 proc. Tai lemia nenuosekli valstybės politika, šeimos planavimo programų neefektyvumas bei socialinė, religinė ir ekonominė aplinka [63].
Dėl tų pačių priežaščių, kaip neplanuotas nėštumas, lytiškai plintančios ligos, nenuosekli valstybės politika, 1992 m. Albanijos vyriausybė panaikino apribojimus platinti ir pardavinėti kontraceptikus bei sukūrė nacionalinę šeimos planavimo programą. Šiuo metu kontraceptikai yra nemokami visuomenės sveikatos centruose ir modernią kontracepciją naudoja apie 15,7 proc., nors anksčiau šis rodiklis buvo mažesnis [80]. Kai kuriose šalyse
jaunimas drovisi, jaučia gėdą pirkti kontraceptines priemones. Pvz. musulmoniškose šalyse religija ir lytinis švietimas pabrėžia lytinę abstinenciją jauniems žmonėms „skiepyjama“ dorybė, lytiniai santykiai galimi santuokoje. Daugumos jų, žinios apie kontracepciją labai žemos, jaučia ne tik gėdą, bet nežino ką ir kaip naudoti [81].
Iranas ir Kuveitas nuo 1976 m. pradėjo vystyti šeimos planavimo programą, kad pagerintų lytinės sveikatos padėtį. Nuo 1976m. iki 1997m. kontracepcijos naudojimas išaugo dvigubai, atitinkamai nuo 37 % iki 73 % bei sumažėjo kūdikių ir motinų mirtingumas. Hormoninių kontraceptikų vartojimas Irane 20,9 proc. ir Kuveite 28,8 proc. Moderni kontracepcija Irane naudojama 56 proc., Kuveite – 40,9 proc. Skubioji kontracepcija nėra priimtina. Be to nustatyta, jo reprodukcinės sveikatos programos skatinančios susilaikymą nuo lytinių santykių nėra labai efektyvios [3; 80; 81].
Išsivysčiusiose šalyse efektyvūs kontracepcijos metodai labiau naudojami nei besivystančiose, kadangi pozityvi valstybių reprodukcinės sveikatos politika turi teigiamos įtakos kontracepcijos prieinamumui [91]. Šiaurės ir Vakarų Europoje kontracepcijos naudojimas yra didžiausias tarp kitų Europos regionų bei kitų šalių [102].
Norvegija – viena iš geriausių pasaulyje šalis pasižyminti gera lytinės ir reprodukcinės sveikatos politika. Reprodukcinės sveikatos teigiamais rodikliais lenkia daugelį šalių. Didelis kontracepcijos prieinamumas, abortų ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktika, mažas paauglių nepageidaujamų nėštumų skaičius ir gimdyvių mirtingumas, mažas ŽIV atvejų skaičius – visa tai, didelis valstybės dėmesys į šeimos planavimą. Šeimos planavimą pradėta vystyti nuo 1952 m. Nuo 1966 m. buvo vienintele šalis, kuri atitiko lytinės ir reprodukcinės sveikatos programą. Dalyvavo Kairo konferencijoje, kurioje pritarė veiksmų programoms ir įsipareigojo įvykdyti iškeltus uždavinius [2]. Apie 93 % Norvegijos moterų vartoja modernius kontraceptinius metodus. Tai lemia išvystyta lytinės ir reprodukcinės sveikatos politika [74].
Suomija taip pat skiria daug dėmesio lytinei ir reprodukcinei sveikatai. 2002m. sukurta lyčių lygybės strategija didelį dėmesį skiria moterų sveikatai ir diskriminacijos naikinimui, jaunimo lytiniam švietimui, kontracepcijos prieinamumui [24]. Suomijoje modernią kontracepciją vartoja apie 80 proc. moterų. Hormoniniai kontraceptikai parduodami tik pateikus receptą, tačiau skubiajai kontracepcijai recepto nereikia [42].
Kai Švedijos visuomenė norėjo sumažinti abortų skaičių, buvo labai svarbu, kad jaunas merginas kontracepcijos klausimais konsultuotų specialistai. Taigi, žymiai padaugėjo
Jaunimo centrų, šiuo metu jų yra 200. Stokholmo apskrityje 40 [14].Daugumai jaunų žmonių kontraceptinės tabletės ir prezervatyvai dalinami nemokamai. Stokholmo apskrityje kontraceptikai nemokami moterims iki 23 metų, o prezervatyvai – tiek vyrams, tiek moterims iki 25 metų. Esant tokiai sistemai jaunuolių abortų skaičiaus rodikliai nekinta ir daugiau nei 70 proc. lytiškai aktyvių porų naudoja modernią kontracepciją [31].
Estijoje iki 1994 m nebuvo prieinamumo prie šeimos planavimo paslaugų, didėjo abortų skaičius. 1994 – 1995m. šeimos planavimo srityje pasikeitimų davė pertvarka sveikatos politikoje. Priimtas vaistų kontrolės įstatymas, kuris leido į vaistų sąrašą įrašyti ir kontracepciją, tai labai padidino kontracepcijos prieinamumą. Prieš tai kontraceptinės priemonės buvo labai brangios ir sunkiai prieinamos, t.y., mėnesiui viena pakuotė kontraceptinių tablečių kainavo apie 8–10 proc. vidutinio atlyginimo. Dabar geriamųjų kontraceptikų kaina žymiai prieinamesnė – kainuoja apie 1–2 proc. minimalaus atlyginimo ir jeigu moterys yra po aborto arba studentės, kontraceptines tabletes galima įsigyti su 90 proc. nuolaida. Skubiąją kontracepciją galima įsigyti Jaunimo centruose nemokamai, prezervatyvai moksleiviams dalinami nemokamai. Nors Estijoje nėra nacionalinės šeimos planavimo programos, konsultacijos teikiamos pas šeimos gydytojus, ginekologijos skyriuose, pirminės sveikatos priežiūros skyriuose, poliklinikuose, kur galima jauniems žmonėms lankytis be gydytojo siuntimo. Šie pasikeitimai davė rezultatų abortų sumažėjimui, modernią kontracepciją naudoja 56,4 proc. lytiškai aktyvių žmonių [22; 60; 102].
Olandija skiria didelį dėmesį žmonių teisėms turėti gerą lytinę ir reprodukcinę sveikatą. Dalyvauja įvairiuose tarptautinėse konferencijose dėl moterų diskriminacijos naikinimo, tolerancijos bei šeimos planavimo programų tobulinimo. Šalyje žemas nepageidaujamų nėštumų rodiklis, saugūs ir legalūs abortai, mažas gimdyvių mirtingumas, ir gerai išvystytas paauglių ir jaunų žmonių švietimas lytiniais klausimais. Kontracepcijos prieinamumui nėra kliūčių, modernią kontracepciją naudoja 75,6 proc. įvairaus amžiaus žmonių, o tarp 15-24m. lytiškai aktyvaus jaunimo prezervatyvų naudojimas siekia 68 proc. [9; 34; 102].
1.6. Kontracepcijos prieinamumas Lietuvoje
Kontracepcijos prieinamumo procesas (mokymas, informavimas, konsultavimas, įsigyjimo galimybė) yra svarbus norint išsaugoti jaunų žmonių lytinę – reprodukcinę sveikatą. Tačiau jauniems žmonėms šie aspektai neretai tampa kliūtimi įsigyti kontracepciją dėl socialinių ir sveikatos sistemos veiksnių.
Lytinis švietimas
Kontracepcijos prieinamumas labai glaudžiai susijęs su informacija apie jaunimo reprodukcinę sveikatą. Jaunimas gaudamas informaciją apie lytiškumą turi gauti informaciją ir apie kontraceptines priemones, jų naudojimą. 2004 m. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija įpareigojo šalių vyriausybes ir visus suaugusiuosius skirti išskirtinį dėmesį vaikui, jo biologinės ir socialinės raidos procesui. Pabrėžiama ypač svarbi vaiko teisės į sveikatą garantija. JT Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo ataskaitoje pažymėta, kad, siekiant sumažinti abortų skaičių, mokyklose dėstoma lytiškumo ugdymo programa turi būti įtraukta į kitus ugdymo dalykus [41]. Bet lytinis ugdymas Lietuvoje dar tebėra labai opi tema dėl paplitusios nuomonės, jog tai skatina jaunus žmones užsiimti lytiniais santykiais. Todėl dažnai jauniems žmonėms trūksta informacijos apie kontracepciją (kaip ir ką naudoti) ir dažnai nespėjama laiku suteikti reikalingos informacijos bei paslaugų. Mokyklose lytinio švietimo programa integruojama į atskirus mokomuosius dalykus, bet pedagogai dar nėra pasirengę spręsti paauglių reprodukcinės sveikatos problemų. Atlikus apklausą tarp Kauno vidurinių mokyklų pedagogų buvo nustatyta, kad 47,7 proc. pedagogų gali nesivaržydami kalbėti su mokiniais lytiškumo temomis, 26,2 proc. negalėtų nesivaržydami kalbėti ir 26,2 proc. nė karto nebuvo kalbėję su mokiniais lytiniais klausimais [39].
Todėl dažnai jauni žmonės neturi pakankamai žinių apie lytinę ir reprodukcinę sveikatą, neturi žinių apie kontracepciją, jaunimas ima drovėtis kalbėti apie kontracepciją, gėdijasi eiti konsultacijai pas lytinės sveikatos specialistą. Svarbu, kad tam būtų parengtas specialistas (pedagogas, visuomenės sveikatos specialistas), mokėtų bendrauti, turėtų reikalingų įgūdžių pateikiant intymią medžiagą.
Konsultacija šeimos planavimo klausimais
Sunkus prieinamumas prie sveikatos priežiūros teikiamų paslaugų arba nekokybiškos paslaugos sudaro dar vieną barjerą prieigai prie kontracepcijos.
Apklausos duomenimis patys svarbiausi 14-22m. amžiaus jaunų žmonių lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų aspektai buvo išklausymas, konfidencialumas, tolerantiškumas bei nemokamos konsultacijos [38]. Šeimos gydytojo teikiamos reprodukcinės sveikatos paslaugos yra nemokamos ir prieinamos visiems apsidraudusiems pacientams bei besimokantiems asmenims. Tačiau ne visada prieinamumas lygus priimtinumui. Lietuvoje nustatyta, kad daugiau nei pusė šeimos gydytojų pacientams paaugliams neteikia lytinės reprodukcinės sveikatos paslaugų arba jauniems žmonėms pasiekiamos lytinės reprodukcinės
sveikatos paslaugos dažnai yra nepriimtinos, nes trūksta jiems svarbiausių aspektų - privatumo ir konfidencialumo, sveikatos paslaugų teikėjo bendravimo įgūdžių [38].
Apklausos parodė, jog pirminės sveikatos priežiūros gydytojų galimybės vykdyti paauglių reprodukcinės sveikatos priežiūrą yra ribotos dėl netinkamo profesinio pasirengimo [40], tačiau galbūt svarbus ne tiek profesinis pasirengimas, kiek organizacinė sveikatos priežiūros struktūra, kadangi tų pačių specialybių gydytojai, dirbantys jaunimo klinikose, yra labiausiai jaunų žmonių pageidaujami konsultantai [38]. Šiuos jaunų žmonių norus galima suprasti, nes jaunimo centre patekti pas sveikatos specialistą nereikia siuntimo, nereikia užsiregistruoti iš anksto, nereikia laukti eilėje prie gydytojo kabineto kartu su suaugusiais: „jaunas žmogus jaučiasi daug drąsiau ir saugiau, eidamas pro tas duris, kurios yra skirtos būtent jam. Jaunuoliai lengviau atsidūsta, kad jiems nereikia keliauti per visą polikliniką, stovėti bendrose registratūrose“ [98]. Jaunimas gali kreiptis pagalbos į specialistus tiesiogiai, ir žinoti, jog į jo problemas bus atsižvelgta kompetetingai, išlaikant konfidencialumą, toleranciją, malonų bendravimą. Kauno mieste yra Jaunimo centras [98], kurio veikla orientuota į psichologinės ir lytinės paauglių sveikatos stiprinimą ir gali kreiptis visi jaunuoliai norintys gauti konsultaciją, tačiau jaunų žmonių yra daug, o centras vienas. Todėl neprieinamos sveikatos priežiūros paslaugos (arba prieinamos, bet nepriimtinos) padidina galimybę jauniems žmonėms nesikreipti į specialistus iškilus klausimams, arba kreiptis pavieluotai, kadangi lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas sunkoka gauti ne tik organizaciniu požiūriu (siuntimas, registracija) bet ir socialiniu (konfidencialumo stoka, bendravimo įgūdžių stoka).
2005 m. įgyvendinant Jungtinių Tautų Gyventojų fondo remiamą projektą buvo atliktas tyrimas, kuriame nustatytas visuomenės požiūris į jaunų žmonių lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros poreikius. 85,4 proc. apklaustųjų pasisakė už paprastesnį jaunų žmonių patekimą pas gydytojus – lytinės sveikatos specialistus (pvz., ginekologus), atsisakant reikalavimo turėti šeimos gydytojo siuntimą. 88,3 proc. tiriamųjų mano, jog geriausiai šias problemas padėtų spręsti Jaunimo centrų steigimas, į kuriuos jauni žmonės laisvai galėtų kreiptis ir gauti profesionalią pagalbą lytinės sveikatos klausimais ir 67,9 proc. šalies gyventojų mano, jog jauniems žmonėms būtina sudaryti galimybę už mažesnę kainą įsigyti kontraceptinių priemonių [49].
Kontracepcijos kaina
Jauniems besimokantiems ar studijuojantiems žmonėms, konsultacija pas gydytoją yra nemokama, jie yra draudžiami valstybės. Tačiau kontracepcija yra brangi ir
nekompensuojama. Pagal 2003 metų gruodžio mėnesio sociologinį tyrimą, 42 proc. studentų išlaiko tėvai ir 34 proc. studentų yra bedarbiai [20]. Remiantis E. Bulotaitės ir E. Kuliešytės leidiniu apie reprodukcinę sveikatą Lietuvoje, „prezervatyvai palyginti brangūs (3vnt. pakuotė kainuoja 3-6 Lt). Lytiškai aktyviems žmonėms reikia kelių pakuočių per savaitę. Kontraceptines priemones dažniausiai naudoja 16-44 m. amžiaus gyventojai, kurių vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui didesnės nei 600 Lt., o kontraceptines hormonų tabletes dažniausiai naudoja 16-44 m. amžiaus gyventojai, kurių vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui didesnės nei 1000 Lt“ [7]
Europos Jaunimo Chartija taip pat teigia, jog daugelis jaunimo neturi prieinamumo prie lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugų dėl finansinių galimybių. Jauni žmonės neretai taupo pinigus, kad įsigytų kontraceptines priemones, todėl turėtų būti atkreiptas dėmesys į bedarbį jaunimą, jaunimą iš asocialių šeimų bei sunkiai besiverčiančias šeimas, nes jie negali sau leisti naudotis brangiomis sveikatos paslaugomis ir įsigyti kontracepcijos. Reiktų suteikti prieigą prie nemokamų kontraceptinių metodų arba iš dalies kompensuojamų, garantuoti pilną prieigą prie prezervatyvų [78].
Kituose šalyse (Pvz. JAV, Indija) bijoma, kad jei kontraceptinės tabletės bus lengvai prieinamos, tai gali įtakoti ankstyvą lytinį gyvenimą bei rizikingus lytinius santykius [58]. Tačiau atliktas tyrimas Brazilijoje parodė, kad tos jaunos merginos, kurios turėjo gerą prieinamumą prie apsisaugojimo priemonių, 48 proc. vartojo kontraceptinius metodus, tos, kurios neturėjo prieinamumo kontracepcijai, saugojosi tik 16,7 proc. Jų manymu kontracepcijos naudojimas geriau nei nelegalus abortas neapsisaugojus nuo nepageidaujamo nėštumo [29; 52].
Hormoninė kontracepcija su receptu
Kontraceptinių priemonių prieinamumas pastaraisiais metais, sumažėjo dėl griežtesnės šių priemonių pardavimo kontrolės. Kontraceptinių priemonių įsigyti norinčios moterys pirmiausia turi apsilankyti pas ginekologą ar šeimos gydytoją ir gauti receptą (išskyrus skubiąją kontracepciją, kaip ir daugumoje Europos Sąjungos valstybių, Kanadoje, Airijoje, Olandijoje ir kt.[28; 53]). Valstybės mastu kontraceptinių vaistų pardavimą reikia reguliuoti, tačiau jį būtina derinti su lytinio švietimo priemonėmis. Paauglės savo noru lankytis pas ginekologą ar šeimos gydytoją vengia, bijodamos tėvų reakcijos dėl pradėtų lytinių santykių. Privalomas recepto gavimas sunkina kontracepcijos prieinamumą. Anksčiau žmogui buvo palikta pasirinkimo laisvė įsigyti kontracepciją savo nuožiūra. Apribojimas įsigyti hormoninę kontracepciją pateikus receptą atsirado 2006m. rudenį ir tapo labai
diskutuotinas dėl žmonių nuostatos, kad asmuo yra savarankiškas ir atsakingas už save. Tačiau medicininiu požiūriu gydytojo ar vaistininko patarimas būna labiau kvalifikuotas nei paciento nuomonė. Žmogui aktualūs įvairiausi dalykai: ar vaistas veiksmingas, kiek jis kainuoja, ar jis nėra pavojingas, koks šalutinis poveikis ir pan. Todėl jam dažnai gali reikėti patarimo, ir visais šiais klausimais gali patarti vaistininkas, gydytojas ar kitas kompetetingas sveikatos specialistas.
Organizaciniu požiūriu, žmonėms norintiems gauti receptą, neretai reikia užsiregistruoti iš anksto pas šeimos gydytoją, ginekologą ar kitą sveikatos specialistą. Pirmumo teisę turi tie pacientai, kurie užsiregistravę, tačiau asmenys, kurie nori skubiai gauti medicininę paslaugą turi laukti ilgas eiles prie gydytojo kabineto arba vizitą nukelti kitai dienai. Pacientai specialisto konsultaciją gali gauti iškart privačioje įmonėje, tačiau už šią paslaugą reikia susimokėti, nes ligonių kasa už antrinio lygio paslaugas privačioje įstaigoje nemoka [82].
Jungtinėje Karalystėje bei kitose Vakarų Europos šalyse geriamosios kontraceptinės tabletės merginoms iki 25 metų išduodamos nemokamai pateikus šeimos gydytojo išduotą receptą. Recepto būtinybė norint įsigyti kontracepciją svarstyta ir JAV vaistų kontrolės [86]. Straipsnyje pabrėžiama, jog jeigu yra toks įstatymas, reikia sudaryti sąlygas tokiam įstatymui vystytis, pavyzdžiui: lytinės ir reprodukcinės sveikatos klinikų steigimas, kur lytiškai aktyvūs žmonės galėtų be registracijos užeiti, gauti pakankamai informacijos ir įsigyti kontracepciją.
1.7. Kontracepcijos naudojimas ir pagrindinės nenaudojimo priežastys Lietuvoje Tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje kontracepcijos priemonių naudojimas yra nepakankamas. JTO 2003 m. duomenimis, Lietuva - mažiausiai modernią kontracepciją vartojanti šalis vakarų ir šiaurės Europoje. Tarp 15-49 m. amžiaus moterų modernios kontracepcijos naudojimas buvo 30,5 proc. Tai 2-3 kartus mažiau, nei kituose Europos valstybėse ir Skandinavijos šalyse.Modernios kontracepcijos vartojimu Lietuva lenkia tokias valstybes kaip Bulgariją, Lenkiją, Albaniją, Boliviją bei daugelį Vakarų Azijos ir Afrikos šalių. Panašūs modernios kontracepcijos naudojimo rodikliai yra su Rumunija, Kenija, Portugalija ir Serbija, kur dėl žemesnės šeimos planavimo kokybės kontracepcijos naudojimas yra mažesnis [11; 102].Tikslių naujausių duomenų nerasta, tačiau pagal 2005m. UAB RAIT atliktos Lietuvos gyventojų apklausos rezultatus, net 61 proc. vaisingo amžiaus moterų nenaudoja jokių kontracepcijos priemonių [62].
Norint nustatyti kontracepcijos naudojimą tarp jaunų žmonių šalyje atliekami įvairūs tyrimai. 2004 m. tarp Kauno universitetų studentų buvo tirta, ar studentų lytinis gyvenimas yra saugus. Lytinis gyvenimas laikytas nesaugiu, jei studentai nenaudojo prezervatyvo pirmųjų santykių su nauju partneriu metu, nesisaugojo lytiškai plintančių infekcijų, nenaudojo modernių kontracepcijos priemonių. Nors dauguma studentų buvo lytiškai aktyvūs, tačiau didesnės dalies (60,8 proc. vaikinų ir 58,6 proc. merginų) seksualinis gyvenimas buvo nesaugus [59].
Su pastoviu partneriu, kiekvienų lytinių santykiu metu, prezervatyvus naudojo 84,2 proc. vaikinų ir 71 proc. merginų. Hormininę kontracepciją naudojo 17,7 proc. vaikinų (jų partnerė) ir 31,5 proc. merginų. Jokių kontracepcijos priemonių nenaudojo 7,7 proc. vaikinų ir 5,2 proc. merginų. Nutrauktu lytiniu aktu buvo linkęs pasikliauti maždaug kas ketvirtas vyresnis kaip 18 metų žmogus (24,8 proc. vaikinų; 28,6 proc. merginų) [59].
2008 m. atlikus apklausą tarp Kauno kolegijos, KMU ir kitų universitetų studenčių (n=533, iš jų lytiškai aktyvios – 424), paaiškėjo, kad su pastoviu partneriu, kiekvienų lytinių santykiu metu, prezervatyvus naudojo 20 proc. studenčių. Tai mažiau nei trečdaliu lyginant su praitu minėtu tyrimu (tarp Kauno universitetų studentų 2004 m.). Kiekvienų lytinių santykių metu su atsitiktiniu partneriu studentės prezervatyvus naudoja dažniau – 45,5 proc. Paskutinių lytinių santykių metu prezervatyvus naudojo 35,4 proc. studenčių. Be prezervatyvų studentės nurodė dažniausiai naudojančios hormonines tabletes 72,2 proc. ir nutrauktą lytinį aktą 42,9 proc. [46].
Kontracepcijos pasirinkimui turi įtakos amžius ir išssilavinimas. Nustatyta, jog jaunesni lytiškai aktyvūs žmonės (iki 20 m.) buvo labiau linkę naudoti prezervatyvus nei vyresni (20-29 m.). Vyresni labiau linkę pasirinkti hormoninę kontracepciją. Labiau išsilavinusios moterys dažniau renkasi patikimas kontraceptines priemones, nei mažiau išsilavinusios. Turinčios mažesnį išsilavinimą dažniau vartoja barjerines priemones (prezervatyvus) ir nutrauktą lytinį aktą, o turinčios aukštąjį išsilavinimą – hormoninę kontracepciją [94]. Jog kontracepcijos naudojimas priklauso nuo išsilavinimo ir amžiaus, rodo ne tik Lietuvoje gauti rezultatai, bet ir užsienyje [30; 77; 88].
Kontracepcijos naudojimas taip pat priklauso nuo religinių įsitikinimų. Pavyzdžiui musulmoniškose šalyje (Pakistanas, Kazachstanas, Iranas) kontracepcijos naudojimas yra žymiai mažesnis nei katalikiškuose šalyse [63; 81].
1996 - 1997m. Kauno mieste buvo atliktas tyrimas [95] apie nėštumo nutraukimo priežastis ir kontracepcijos naudojimo ypatumus, bei nagrinėta socialinės aplinkos įtaka kontraceptinių priemonių naudojimui. Moterų amžiaus vidurkis buvo 26 m. Priežastys,
dėl kurių moterys nenaudojo efektyvių kontracepcijos priemonių, daugiausiai buvo subjektyvios: pasitikėjimas partneriu, nerūpestingumas ir nesidomėjimas kontracepcija, pastojimo rizikos neįvertinimas. Panašūs rezultatai gauti 2001 m. apklausoje: dauguma 15 – 49 m. moterų kontracepcijos nenaudojo, nes neįvertino pastojimo rizikos, bei turėjo nereguliarius santykius. Apklausoje tarp Kauno universiteto studenčių respondentės atsakė galvojančios, kad lytiškai santykiaujant su nuolatiniu partneriu nėra ko saugotis, arba kontraceptinės priemonės neturi [37; 46].
V. Vanagienės tyrimo (2001 m.) rezultatai rodo, jog pagrindinė objektyvi priežastis, dėl ko moterys nepakankamai naudojo hormonines tabletes buvo jų brangumas [95]. Užsienio šaltiniai taip pat vieną iš pagrindinių priežaščių įvardija aukštą kontraceptinių priemonių kainą. Be to papildomai kainuoja apsilankymas pas gydytoją, brangūs telefono skambučiai norint konsultacijos [91].
Šalutinio poveikio baimė – dažna priežastis kodėl moterys nenaudoja kontracepcijos. 2007 m. tyrimo duomenimis V. Vanagienė atskleidė, jog dažniausios priežastys kodėl respondentės nevartojo modernios kontracepcijos buvo šalutinio poveikio baimė – 46,2 proc. ir žinių apie kontracepciją stoka – 18,5 proc. [94]. Galima daryti prielaidą, jog moterų baimei vartoti kontracepcijos priemones turi įtakos tai, kad dažnai moterų informacija apie hormonines tabletes būna klaidinga arba informacijos trūksta. Juk daugelis jaunų žmonių pagrindinę informaciją apie kontracepciją gauna iš žiniasklaidos, literatūros ir draugų [29; 37; 95; 97].
TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA 2.1. Tyrimo metodai
Atliktas kiekybinis aprašomasis tyrimas. Tyrimui buvo pasirinkti KMU, LKKA, KU visuomenės sveikatos fakultetų bakalauro studijų studentai. Tyrimui vykdyti gautas KMU tyrimų etikos komiteto leidimas (2009-06-17 Nr. BC-VSF(M)-184. Leidimo kopija – žr. priedas Nr. 1) bei universitetų atstovų sutikimai.
Apklausa buvo vykdoma 2009 m. rugsėjo – spalio mėnesį, KMU, LKKA ir KU universitetuose. 2009 – 2010 metais KMU studijavo 145, LKKA - 107 ir KU studijavo 89 visuomenės sveikatos bakalauro studijų studentai. Iš viso studentų: 341. Visi tyrimo dieną paskaitose dalyvavę studentai buvo pakviesti įsitraukti į apklausą. Studentai buvo supažindinti su tyrimo tikslais, informuoti apie tyrimo anonimiškumą ir konfidencialumą. Studentams buvo išdalintos anoniminės anketos, užpildytas anketas respondentai patys sudėdavo į vokus, užklijuodavo ir gražindavo tyrėjui.
Apklausti visi tyrimo dieną paskaitose buvę studentai. Iš viso išdalintos 276 anketos, 260 anketų sugrįžo (atsako dažnis 94,2 proc.). Didžiausias atsako dažnis buvo KMU – išdalinta 117 anketų, grįžo 115. Mažiausias atsako dažnis KU – išdalintos 69 anketos, grįžo 58. LKKA buvo išdalinta 90 anketų, grįžo 87. Sugadintų anketų nebuvo, į analizę įtrauktos visos anketos.
2.2. Tyrimo instrumentas
Tyrimui naudota 30 klausimų anketa. Anketoje buvo išskirti šie klausimų blokai: • Sociodemografiniai duomenys (27; 28; 29)
• Respondentų žinios/šaltiniai kontracepcijos klausimais (1; 2; 3)
• Lytinis aktyvumas ir lytinės elgsenos saugumas (14; 15; 17; 18; 19; 22; 24) • Lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų prienamumas (4; 5; 6;
7; 8; 9; 10; 12; 11; 13; 16; 20; 23; 25; 26)
Anketoje buvo 7 atviri klausimai, 5 pusiau atviri ir 17 uždarų klausimų.
Atvirais klausimais buvo siekiama identifikuoti priežastis, kurios, respondentų nuomone, riboja kontraceptinių priemonių vartojimą (Nr. 13; 24), su kokiais gydytojais studentai norėtų konsultuotis kontracepcijos klausimais (Nr. 12; 23) bei koks šalutinis kontracptinių priemonių poveikis jiems buvo kada nors pasireiškęs (Nr. 18). Siekiant įvertinti studentų materialinę gerovę, buvo pateiktas atviras klausimas, kuriame respondentai buvo paprašyti nurodyti kokią sumą pinigų vidutiniškai gali išleisti per savaitę (Nr. 28). Anketos
pabaigoje studentai buvo prašomi nurodyti savo amžių (Nr. 29). Į šiuos klausimus respondentai turėjo patys įrašyti savo nuomonę, atsakymo variantų nebuvo pateikta.
Pusiau atviri klausimai buvo kelių tipų. Dalyje klausimų respondentui buvo pateikiami keli atsakymų variantai, tačiau, neradęs sau tinkamos alternatyvos, respondentas galėdavo pats įrašyti savo pasirinkimą į grafą - "kita". Kituose pusiau atviruose klausimuose respondentui buvo pateikiama pakankamai daug (10-18 ) pasirinkimų, taip pat paliekant galimybę įrašyti savo nuomonę. Atsakydamas į šio tipo klausimą respondentas turėdavo išrinkti 1-3, jo nuomone svarbiausius aspektus ir juos pažymėti. Šie klausimai buvo naudojami siekiant ištirti, kuriems informacijos apie lytinius klausimus šaltiniams, medicininės konsultacijos kontracepcijos klausimais aspektams ar priemonėms, galinančioms sumažinti nepageidaujamų nėštumų ir lytiniu keliu plintančių infekcijų paplitimą tarp jaunų žmonių, respondentai atiduoda prioritetą ( 2; 3; 10; 16; 26).
Uždari klausimai buvo sudaryti iš kelių atsakymų variantų (2-6), iš kurių buvo galima pasirinkti tik vieną tinkamą atsakymą. Jų pagalba daugiausiai sužinojome apie lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų prienamumą bei lytinės elgsenos saugumą (1; 4; 5; 6; 7; 8; 9; 11; 14; 15; 17; 19; 20; 21; 22; 25; 27).
Apie tiriamųjų lytinį aktyvumą buvo sprendžiama iš klausimo nr. 14. „Ar kada nors esate turėjęs lytinių santykių“. Respondentai, teigiamai atsakę į šį klausimą, buvo vertinami kaip lytiškai aktyvūs.
Kontracepcijos priemonių vartojimas buvo vertinamas analizuojant repondentų atasakymą į klausimą Nr. 15. „Kokias kontraceptines priemones vartojote paskutinių lytinių santykių metu“. Teigiamai atsakę į šį klausimą buvo vertinami kaip vartojantys kontracepcijos priemones.
2.3. Respondentų apibūdinimas
Tyrime dalyvavo 18 – 23 metų Visuomenės sveikatos fakulteto bakalauro studentai iš KMU, LKKA ir KU. Iš viso apklausta 260 studentų - daugiausia jų studijavo KMU 115 studentų (44,2 proc), trečdalį respondentų sudarė LKKA studentai - 87(33,5 proc.), mažiausiai - penktadalis respondentų buvo ir KU - 58 studentai (22,3 proc.).
Absoliuti dauguma tyrimo dalyvių buvo merginos, iš viso tyrime dalyvavo 44 vaikinai – 16,9 proc. ir 216 merginų – 83,1 proc. Merginų ir vaikinų santykis universitetuose buvo skirtingas. Daugiausiai vaikinų buvo LKKA universitete (26), o daugiausiai merginų KMU universitete (98).
Apklausoje dalyvavusių studentų skaičius ir kitos sociodemografinės charakteristikos pateiktos 1 lentelėje.
Lentelė Nr.1.
Analizuojant studentų lėšas, kurias per savaitę jie gali skirti maistui, pramogoms, būstui , paaiškėjo, jog studentų atsakymai plačiai išsibarstė - nuo 10 Lt. iki 1500 Lt.. Todėl pajamas sugrupavome į tris grupes pagal dydį: mažas pajamas - 10 – 100 Lt ., vidutines pajamas - 120 – 600Lt ir dideles pajamas - 700 – 1500Lt.
2.4. Duomenų analizės metodai
Kadangi respondentųn atsakymuose į atvirus klausimus nuomonių buvo daug ir skirtingų, visus išsakytus aspektus kodavome, o paskui grupavome Pavyzdžiui, analizuojant repondentų išsakymus argumentus kodėl jie nevartoja kontraceptinių priemonių lytinių santykių metu, tai pačiai veiksnių grupei priskirdavome panašius atskymus pvz.: „brangu“, „aukšta kaina“, „nepigu“ pateko į „veiksnių, susijusių su kontraceptinės priemonės kaina“ grupę, o atsakymai „partneriui nepatinka“, „pasitikiu partneriu“, buvo priskirti „veiksnių, susijusių su partneriu“, grupei.
Grupė Tiriamųjų skaičius
atvejų skaičius
proc.
Bendras tiriamųjų skaičius 260 100
Lytis Vyrai Moterys 44 216 16,9 83,1 Amžius 18-20 21-23 147 113 56,5 43,5 Universitetas
Kauno medicinos universitetas Kūno kultūros akademija Klaipėdos universitetas 115 87 58 44,2 33,5 22,3 Pajamos (litai per savaitę)
10 - 100 120 – 600 700 - 1500 133 117 10 51,2 45 3,8
Analizuojant atsakymus į kitus atvirus klausimus respondentų išsakyti argumentai buvo grupuojami į individo, socialinių ar organizacinių veiksnių grupes.
Pusiau atviruose klausimuose buvo analizuojami visi galimi klausimų atsakymai jų negrupuojant. Pavyzdžiui, jeigu buvo 11 atsakymo variantų, analizavome ir pateikėme paveikslėliuose visus 11, jeigu buvo 18 atsakymo variantų – analizavome ir pateikėme 18. Tačiau jeigu vieno atsakymo varianto niekas nepasirinko, tai šis atsakymo variantas į analizę buvo neįtrauktas.
Uždarų klausimų atsakymo variantai buvo analizuojami visi, t.y. įtraukiant visus atsakymo variantus.
Statistinei duomenų analizei naudotos Microsoft Exel, SPSS 11.0 for Windows kompiuterinės programos. Ryšius tarp kokybinių požymių įvertinome chi kvadrato (χ²) kriterijumi. Vertinant ryšius tarp dviejų santykinių dydžių skaičiavome z kriterijų. Statistiškai reikšmingi rezultatai buvo laikomi, kai p<0,05, o kuomet nereikšmingi, t.y., p>0,05, įvardinome SN.
95,6 * 72,1 0 20 40 60 80 100 18-20 21-23 Am žius p ro c . I. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 3.1. Jaunų žmonių lytinis aktyvumas
Iš visų respondentų lytinius santykius yra turėję 82,3 proc. Iš jų lytiškai aktyvūs buvo 90,9 proc vaikinų ir 80,5 proc. merginų. (SN). Didėjant tiriamųjų amžiui didėjo jų lytinis aktyvumas. Tarp vyresnių studentų (21-23 metų) buvo statistiškai reikšmingai daugiau lytiškai aktyvių jaunuolių nei tarp jaunesnių (18-20 metų) respondentų (pav.1).
χ² = 26,1; lls=1; p<0,001
* - p < 0,05 lyginant su jaunesnio amžiaus jaunais žmonėmis 1pav. Studentų lytinis aktyvumas pagal amžių.
Tarp 18 – 20 metų studentų lytinius santykius buvo turėję 72,1 proc., tarp 21 – 23 metų studentų lytinius santykius buvo turėję 95,6 proc. (p<0,001).
Tyrėme kaip studentų lytinis aktyvumas yra susijęs su jų studijų vieta. Nustatėme statistiškai patikimus skirtumus tarp studentų, bestudijuojančių skirtingose mokymosi įstaigose, lytinio aktyvumo. Iš visų respondentų lytiškai aktyviausi buvo LKKA studentai. (pav.2). 74,1 80,9 89,7 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 KU KMU LKKA proc. χ² = 6,04; lls=2; p<0,05
