LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS FAKULTETAS
BIOCHEMIJOS KATEDRA
MILDA KRUŠAITö
4−7 METŲ VAIKŲ, SERGANČIŲ MAISTO ALERGIJA, MITYBOS
YPATUMAI
Magistro darbas
Darbo vadovas:
doc. dr. Rūta Budreckien÷
2 Magistro darbas atliktas 2010 – 2012 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Biochemijos katedroje.
Magistro darbą paruoš÷: Milda Krušait÷ ____________
(parašas)
Magistro darbo vadovas: doc. dr.Rūta Budreckien÷ ____________
(parašas)
Recenzentas: ____________
3
TURINYS
Lentelių sąrašas ...4 Paveikslų sąrašas...4 Priedų sąrašas...5 Pad÷ka ...6 SUMMARY ...7 ĮVADAS...8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ...9 1.1. Sveika mityba...91.2. Racionali vaikų mityba ...11
1.3. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų mitybos reikalavimai pagal higienos normą HN 75:2008 “Ikimokyklinio ugdymo mokykla: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ...11
1.3.1. Vaikų iki 1 metų maitinimo organizavimas ...12
1.3.2. 1–7 m. amžiaus vaikų maitinimo organizavimas...12
1.4. Alergija ...13
1.5. Maisto alergija ...14
1.6. Maisto alergenai...16
1.7. Alergin÷s ligos ...20
1.8. Alergiški vaikai Kauno miesto ikimokyklin÷se vaikų ugdymo įstaigose ...22
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ...24
2.1. Tyrimo atlikimo vieta, laikas tiriamųjų atranka...24
2.2. Vaikų maitinimo valgiaraščių sudarymo metodika (HN 75:2008) ...24
2.2.1. Kontrolin÷s grup÷s valgiaraščio sudarymas...24
2.2.2. Tiriamosios grup÷s valgiaraščio sudarymas...25
2.3. Anketos apie vaiko mitybą sudarymo metodika ...26
2.4. Statistin÷s duomenų analiz÷s metodai...26
3. TYRIMO REZULTATAI IR APTARIMAS ...27
3.1. Kontrolin÷s ir tiriamosios grupių vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigos maitinimo ypatumai .27 3.2. 4−7 m. vaikų maitinimo ypatumai Kauno vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigoje su specialiais mitybos poreikiais...28
3.3. 4−7 m. vaikų maisto medžiagų kiekio palyginimas dviejų savaičių laikotarpyje...31
3.4. Maisto produktai dažniausiai sukeliantys alergines reakcijas Kauno ikimokyklin÷je ugdymo įstaigoje...35
3.5. Kauno ikimokyklinio ugdymo įstaigos ugdytinių su specialiais mitybos poreikiais dietos efektyvumas ...39
IŠVADOS ...41
PASIŪLYMAI ...42
LITERATŪROS SĄRAŠAS ...43
4 LENTELIŲ SĄRAŠAS
1. lentel÷. Maisto produktų suvartojimas vienam gyventojui per metus Lietuvoje...10
2. lentel÷. Paros energijos ir maistinių medžiagų normos vaikams...13
3. lentel÷. Alergenų klasifikacija...14
4. lentel÷. Bendri nepageidaujamos reakcijos į maisto produktus klinikiniai požymiai...16
5. lentel÷. Maisto alergijos kiaušiniams, riešutams ir pienui palyginimas...17
6. lentel÷. Kontrolin÷s ir tiriamosios grup÷s vaikų (4−7 m.) pusryčių pavyzdys...28
7. lentel÷. Kontrolin÷s ir tiriamosios grup÷s vaikų (4−7 m.) pietų pavyzdys...29
8. lentel÷. Kontrolin÷s ir tiriamosios grup÷s vaikų (4−7 m.) vakarien÷s pavyzdys...30
9. lentel÷. Kontrolin÷s grup÷s, 4−7 metų vaikų, gaunamų maisto medžiagų kiekis dviejų savaičių laikotarpyje...31
10. lentel÷. Tiriamosios grup÷s, 4−7 metų vaikų, gaunamų maisto medžiagų kiekis dviejų savaičių laikotarpyje ...32
11. lentel÷. Kauno ikimokyklinio ugdymo įstaigos alergin÷mis ligomis sergančių vaikų alerginių reakcijų paūm÷jimų palyginimas prieš dietos skyrimą ir po vienerių metų dietos taikymo p<0,01 ...40
PAVEIKSLŲ SĄRARAŠAS 1. pav. Maisto produktų vartojimas ...9
2. pav. Padid÷jusio jautrumo maisto produktams skirstymas pagal alerginių ligų nomenklatūrą ...15
3. pav. Alerginių ligų ir jų simptomų paplitimas tarp studijoje dalyvaujančių šalių vaikų ...20
4. pav. Kontrolin÷s ir tiriamosios grup÷s gaunamų baltymų vidurkin÷s reikšm÷s kiekių palyginimas (** - p<0,01) dviejų savaičių laikotarpyje ...33
5. pav. Kontrolin÷s ir tiriamosios grup÷s gaunamų riebalų vidurkin÷s reikšm÷s kiekių palyginimas (*** - p<0,001) dviejų savaičių laikotarpyje ...33
6. pav. Kontrolin÷s ir tiriamosios grup÷s gaunamų angliavandenių vidurkin÷s reikšm÷s kiekių palyginimas dviejų savaičių laikotarpyje...34
7. Stipriausią ir silpniausią alergin÷s reakcijos paūm÷jimą sukeliantys grūdiniai produktai ...35
8. pav. Stipriausią ir silpniausią alergin÷s reakcijos paūm÷jimą sukeliantys vaisiai, daržov÷s ir konservuotos daržov÷s ...36
9. pav. Stipriausią ir silpniausią alergin÷s reakcijos paūm÷jimą sukeliantys m÷sos produktai ...37 10. pav. Stipriausią ir silpniausią alergin÷s reakcijos paūm÷jimą sukeliantys pieno produktai37
5
11. pav. Kiti maisto produktai, sukeliantys stipriausią ir silpniausią alergin÷s reakcijos
paūm÷jimą...38
12. pav. Labiausiai alergizuojančios maisto produktų grup÷s Kauno specialios paskirties ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ...39
PRIEDŲ SĄRAŠAS 1. priedas. Anketa apie vaiko mitybą...47
2. priedas. Sorų koš÷s su sviestu receptūra ...49
3. priedas. M÷siškos frikadelių sriubos su daržov÷mis ir grietine receptūra ...50
4. priedas. Duonos receptūra...51
5. priedas. Troškintos triušienos padaže receptūra ...52
6. priedas. Virtų bulvių receptūra ...53
7. priedas. Pekino salotų su alyvuogių aliejumi receptūra...54
6
PADöKA
Už pagalbą, pastabas ir pasiūlymus rengiant šį darbą nor÷čiau pad÷koti savo darbo vadovei – doc. dr. Rūta Budreckienei, o taip pat dr. Sigitai Kerzienei, už konsultacija skaičiuojant statistinį patikimumą. Taip po gi − darželio administracijai už galimybę naudotis sukauptais ugdytinių duomenims.
7 Krušait÷ M. Nutrition peculiarities of 4−7 years children who have food allergy. The final work of the master degree of the Veterinary Department / the supervisor Ass. Prof. Dr. R. Budreckien÷. Lithuanian University of Health Sciences, department of Biochemistry, Kaunas, 2012, 55 pages, 11 tables, 12 pictures, 7 appendixes, 53 source of literature.
SUMMARY
Nutrition peculiarities of 4−7 years children who have food allergy
The purpose of the work. To compare the nutrition peculiarities of children who are allergic and who are not in the different preschool education institutions.
Work tasks. To analyze the nutrition peculiarities of allergic and not allergic children. To evaluate the quantities of nutritive material of allergic and not allergic children of 4−7 years in the different preschool education institutions. To identify which nutritive materials often cause the allergic reactions. To evaluate the results before the diet and one year after the diet.
The relevance of the theme. The number of allergic children and their integration into the preschool education institution increases.
The object of the analysis. The pupils of Kaunas preschool education institutions.
Conclusions. The children of control group in Kaunas preschool education institutions get more various foodstuffs in comparison with the pupils of examined group. The quantity of proteins and fats in the ration of control group (4−7 years) is bigger (55,75 ± 3,00 g – proteins and 69,41 ± 2,20 g – fats) than in the daily menu of the children in the examined group (41,92 ± 2,08 g – proteins and 47,34 ± 4,01 g – fats). The results are statistically reliable not only in the case of proteins (p=0,002) but also in the case of fats (p=0,0003) analysis. The quantity of carbohydrates is on the contrary bigger in the children daily food norm of the examined group (234,57 ± 6,00) in comparison with the children in the control group (225,19 ± 9,61 g.). In this case the statistically reliable result is not determined (p=0,42). The foodstuffs which cause the strongest allergic reactions in the preschool education institutions are milk products (13,3%). When applying the eliminating diet all year long, the toleration of some products which cause allergy develops. The data of the diet influence are statistically important (p=0,0075).
Suggestions. To create more schools and kindergartens of special purpose which would be adapted to allergic children. Moreover, these institutions have to be established not in the city centre where is the biggest air population. What is more, it is useful to prepare the methodical recommendations how to ensure the secure environment and nutrition and not harm the children swaddling by organizing the special kinesiotherapy for the compensation of proteins in the preschool education institutions which the allergic children are attending.
8
ĮVADAS
Paskutiniais dešimtmečiais did÷ja sergamumas alergin÷mis ligomis, taip pat ir alergija maistui. Tai tampa svarbia sveikatos problema. Pagrindiniai rizikos veiksniai, didinantys alerginių ligų paplitimą, yra šie: genetinis polinkis, alergenų gausa, aplinkos teršalai, sumaž÷jęs imunin÷s sistemos atsakas kritiniais individo vystymosi periodais (Kavaliūnas ir kt., 2010).
Maisto produktų, galinčių sukelti alergines reakcijas, skaičius did÷ja, sunkių alerginių reakcijų gaus÷ja, tačiau patikimos informacijos, nusakančios tikslų šios problemos mastą, trūksta. Alergijos maistui paplitimas tarp vaikų, ypač jaunesnio amžiaus, taip pat kelia didelį susidom÷jimą, kadangi atliktų tyrimų duomenimis jis yra didesnis nei tarp suaugusiųjų. Kartu su visomis socialin÷mis ir ekonomin÷mis pasekm÷mis bei poveikiu visuomen÷s sveikatai, alerginių reakcijų maisto produktams prevencija ir gydymas tampa didžiuliu iššūkiu mokslininkams, medikams, politikams, visuomenei (Kavaliūnas, 2011).
Daug÷jant alergiškų vaikų atsiranda poreikis jų integracijai į vaikų ugdymo įstaigas, tačiau nevisos ugdymo įstaigos pasirengusios sudaryti tinkamas aplinkos ir mitybos sąlygas alergiškiems vaikams.
Kaune yra tik viena ikimokyklinio ugdymo įstaiga, kuri pilnai užtikrina vaikų sergančių alergin÷mis ligomis maitinimą. Ši įstaiga vykdo individualų vaikų maitinimą, o jos ugdytinių maitinimo racione n÷ra vištienos, pieno, kiaušinių, žuvies, citrusinių vaisių, šokolado, kavos, kakavos ir kt. maisto produktų, galinčių sukelti alergines reakcijas.
Šio darbo tikslas – palyginti alergiškų ir nealergiškų vaikų mitybos ypatumas skirtingose ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.
Šiam tikslui pasiekti, buvo suformuoti tokie darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti alergiškų ir nealergiškų vaikų mitybos ypatumus.
2. Įvertinti alergiškų ir nealergiškų vaikų maistinių medžiagų kiekius skirtingose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, 4−7 m. vaikams.
3. Nustatyti kokie maisto produktai dažniausiai sukelia alergines reakcijas. 4. Įvertinti rezultatus prieš dietos skyrimą ir po vienerių metų dietos taikymo.
9
1.LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Sveika mityba
Fizinis ir protinis darbingumas, gera sveikata – svarbi sąlyga ugdyti vaikus visavert÷mis asmenyb÷mis, derinančiomis savyje fizin÷s, psichin÷s raidos ir dvasingumo vienovę. Vaikai – viena jautriausių mūsų visuomen÷s grupių, kuri negali pati rinktis ir nuspręsti, kuo ir kaip maitintis, tod÷l yra greičiausiai pažeidžiama. O mityba yra vienas svarbiausių gyvensenos veiksnių, veikiančių sveikatą. Tod÷l svarbiausi vaikų pagalbininkai šiuo klausimu tur÷tų būti mokykla ir t÷vai (Umbrasien÷ ir kt., 2011).
Sveiką mitybą daugelyje šalių atspindi vaisių ir daržovių vartojimas. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) suaugusiam asmeniui rekomenduojama suvalgyti bent 400 gramų, per parą įvairių daržovių, neskaitant bulvių, tačiau taip maitinasi tik labai maža (3 proc.) Lietuvos gyventojų dalis, o vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas kasdien suvalgo apie 260 gramų vaisių ir daržovių. Gyventojai prad÷jo vartoti „pigesnius“, biologiškai mažiau vertingus ir daugiau užterštus maisto produktus (Zaborskis, Lagūnait÷, 2011). Nesveika mityba ir mažas fizinis aktyvumas yra viena iš pagrindinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių (Strukčinskien÷ ir kt., 2011). Umbrasien÷s ir kt. (2011) atliktas tyrimas išsiaiškino, kad 41,5 proc. mokinių kasdien valgo vaisius ir šviežias daržoves, pieno produktus kasdien vartoja 42,3 proc. respondentų. Nustatyta, kad niekada energinių g÷rimų negeria 51 proc. apklaustųjų, saldumynų niekada nevalgo tik 1,8 proc., traškučių – 14,8 proc. (1 pav .).
1. pav. Maisto produktų vartojimas (Umbrasien÷ ir kt., 2011)
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s žem÷s ūkio produktų prekybos balansų ir namų ūkio tyrimų duomenimis, šalies gyventojai dar nepakankamai vartoja
10 daržovių (išskyrus bulves), vaisių ir uogų, žuvų (maisto produktų vienam gyventojui per metus
suvartojimo pokyčiai Lietuvoje pateikti 1 lentel÷je)
(http://tar.tic.lt/Default.aspx?id=2&item=results&aktoid=F909BA41-9EA4-4C1A-85D9-57BC3FA9B50D. prieiga per internetą 2011 11 16.)
1. lentel÷. Maisto produktų suvartojimas vienam gyventojui per metus Lietuvoje (http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M5010205&P
Language=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=17040&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&r var1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=
&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14=. prieiga per internetą 2012 02 21 d.) Metai
Produktų grup÷s
2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 M÷sa ir m÷sos produktai, kg 59,0 70,0 73,0 72,0 77,0 81,0 72,0 70,0 Pienas ir pieno produktai, kg 287,0 296,0 283,0 273,0 259,0 268,0 289,0 262,0
Kiaušiniai, kg 211,0 212,0 191,0 186,0 190,0 195,0 200,0 196,0
Žuvys ir žuvų produktai, kg Duomenų n÷ra
Cukrus, kg 26,0 26,6 27,1 29,3 29,1 32,1 31,3 27,0
Bulv÷s, kg 118,o 122,0 116,0 101,0 93,0 91,0 96,0 89,0
Daržov÷s, kg 95,0 97,0 104,0 99,0 83,0 86,0 93,0 87,0
Vaisiai ir uogos, kg 68,0 71,0 77,0 79,0 62,0 68,0 69,0 59,0
Grūdų produktai, kg 124,o 125,0 120,0 112,0 122,0 114,0 117,0 110,0
Antalijoje atlikus tyrimą, kuriame dalyvavo mokiniai iš miesto ir kaimo vietovių, buvo nagrin÷ti mokinių mitybos įpročiai, paskaičiuotas kūno mas÷s indeksas (KMI), atsižvelgiant į jų šeimos ekonominį statusą bei gyvenimo būdą. Didžioji dalis kaimo vietov÷se gyvenančiųjų mokinių pusryčiavo namie, tuo tarpu mokiniai, gyvenantys mieste, dažniausiai maitinosi mokykloje pirkdami užkandžius. Gyvenančiųjų kaime nutukusių mokinių buvo 4,3 proc., o tarp miestiečių tokių buvo 8,4 proc. (Kukulu et al., 2010). Tam įtakos gal÷jo tur÷ti mitybos ir gyvensenos skirtumai tarp tiriamųjų grupių (Umbrasien÷ ir kt., 2011).
2007 m. atliktas Kauno miesto ir Raseinių rajono vidurio mokyklinio amžiaus moksleivių mitybos įpročių tyrimas parod÷, kad Lietuvos mokiniai taip pat nesilaik÷ mitybos režimo, pus÷ jų į mokyklą ÷jo nepusryčiavę (Šk÷mien÷ ir kt., 2009). Taipogi, kitas tyrimas, kuris buvo atliktas Lietuvoje, teigia, kad maistas mokyklų valgyklose nepritaikytas l÷tin÷mis ligomis sergantiems vaikams. Ketvirtadalis respondentų nurod÷, jog jų netenkina siūlomų patiekalų įvairov÷ ir kokyb÷. 21 proc. mokinių kai kada pirko sveikatai nepalankius maisto produktus (Umbrasien÷ ir kt., 2011).
11
1.2. Racionali vaikų mityba
Racionali vaikų mityba – sveikatos pagrindas. Ji turi įtakos fizinei ir protinei vaikų raidai, imunitetui, darbingumui bei gyvenimo trukmei. Manoma, kad tvirti sveikos mitybos įpročiai, įgyti, suformuoti vaikyst÷je ir paauglyst÷je, išlieka ir turi teigiamą įtaką sveikatai. A. Fitzgeraldo et al. (2010) teigimu, vaikų mitybos įpročius lemia šie veiksniai: individualūs veiksniai – maisto pasirinkimas ir suvokimas, kas yra sveika mityba, šeimos veiksniai – sveikos mitybos įpročių formavimas namuose ir už šeimos ribų – maitinimasis mokyklos valgyklose, kavin÷se. Tyrimai rodo, kad paauglyst÷je t÷vų vaidmuo maž÷ja pasirenkant maisto produktus. Palyginti su jaunesniojo amžiaus vaikais, paaugliai išreiškia didesnį savarankiškumą (Umbrasien÷ ir kt., 2011).
Anglų mokslininkų atliktas tyrimas atskleid÷ pagrindines priežastis, d÷l kurių vaikai neteikia pirmenyb÷s sveikai mitybai: jiems buvo nepriimtinas patiekalo skonis, išvaizda, kaina, asortimentas (Umbrasien÷ ir kt., 2011).
Vaikų sveikatos būklę atspindi profilaktinių patikrinimų rezultatai. Jie rodo, kad daug÷ja vaikų, turinčių įvairių sveikatos sutrikimų. 2005 m. iš visų patikrintų vaikų iki 16 metų amžiaus, visai sveikų buvo tik 43 proc. (2000 m. – 46 proc.). 2005 m. dažniausiai vaikai sirgo kv÷pavimo (55,8 proc.), virškinimo sistemos (19,7 proc.) ir akių (13,3 proc.) ligomis (http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=1726, prieiga per internetą 2011 lapkričio 29).
Pasaulio sveikatos organizacija Europos maisto ir mitybos politikos veiksmų plane 2007-2012 m. įpareigoja Europos šalis mokyti vaikus sveikos mitybos principų, taip pat sukurti mokyklose atitinkamą aplinką, siekiant sustabdyti ir pasukti priešinga kryptimi vis labiau did÷jantį vaikų nutukimą, plintančias neinfekcines ligas (Umbrasien÷ ir kt., 2011).
1.3. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų mitybos reikalavimai pagal higienos
normą HN 75:2008 “Ikimokyklinio ugdymo mokykla: bendrieji
sveikatos saugos reikalavimai”
Ši higienos norma nustato ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo mokyklų ir jose vykdomo ugdymo proceso organizavimo pagrindinius sveikatos saugos reikalavimus.
Šios higienos normos reikalavimai privalomi visiems juridiniams asmenims, užsiimantiems statybos veikla, teikiantiems ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo paslaugas ir kontrolę vykdančioms institucijoms.
Vaikai ikimokyklinio ugdymo mokykloje maitinami vietoje gaminamu šiltu maistu. Maisto produktų tiekimas, maisto tvarkymo vietos įrengimas ir maisto tvarkymas turi atitikti teis÷s aktų reikalavimus.
12 Maistas tvarkomas taikant rizikos veiksnių analiz÷s ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) sistemos principais pagrįstą savikontrolę: rizikos veiksnių analiz÷s ir svarbiųjų valdymo taškų arba geros higienos praktikos taisykles (GHP).
Vaikų maitinimo valgiaraščiai turi būti sudaromi atsižvelgiant į rekomenduojamas paros energijos ir maistinių medžiagų normas vaikams. Maisto paruošimas ir patiekalų įvairumas turi atitikti vaikų amžiaus ypatumus ir sveikos mitybos principus bei taisykles.
Vaikų maitinimui neturi būti vartojami: subproduktai (inkstai, kepenys, smegenys, plaučiai); grybai; sultinių koncentratai; saldainiai, konditerijos gaminiai su kremu ir (ar) šokoladu; nealkoholiniai g÷rimai su maisto priedais (dažikliais, konservantais, saldikliais); gazuoti g÷rimai; bulvių traškučiai ir kiti riebaluose virti gaminiai; žuvies konservai; nepramonin÷s gamybos konservuoti gaminiai; žl÷gtainiai; šaltiena; nešiluminiai pagaminti g÷rimai; blyneliai su m÷sa; makaronai su m÷sa; genetiškai modifikuotas maistas ar genetiškai modifikuotų sudedamųjų dalių turintys produktai; daug riebalų (daugiau nei 21 g/100 g), sočiųjų riebalų rūgščių (daugiau nei 6 g/100 g), cukraus (daugiau nei 18 g/100 g) ar druskos (daugiau nei 2,4 g/100 g) turintys produktai (m÷sos produktai, konditerijos gaminiai) (HN 75:2008).
1.3.1. Vaikų iki 1 metų maitinimo organizavimas
Vaikai iki 1 metų, ikimokyklinio ugdymo mokyklose, maitinami pagal individualius valgiaraščius, suderintus su t÷vais, pagal pateiktas gydytojo rekomendacijas. Valgiaraštyje turi būti nurodytos kiekvieno vaiko maitinimo valandos, motinos pieno ar adaptuotų pieno mišinių, kito maisto kiekiai. Turi būti pildomas kiekvieno vaiko mitybos lapas, kuriame iš karto po maitinimo užrašomas suvalgyto kiekvienos rūšies maisto kiekis. Sausieji mišiniai ruošiami grup÷s virtuv÷l÷je prieš pat maitinimą. Paruošto maisto temperatūra turi būti ne aukštesn÷ kaip +37 oC. Motinos pienas gali būti atnešamas šviežias ar užšaldytas vieno maitinimo porcijomis maistui laikyti skirtuose induose. Motinos pienas atnešamas tos dienos maitinimui ir laikomas šaldytuve +4−5 oC temperatūroje. Šaldytas motinos pienas atšildomas kambario temperatūroje, šilto vandens vonel÷je arba kūdikių maisto šildytuve. Draudžiama motinos pieną atšildyti mikrobangų krosnel÷je ar verdančio vandens vonel÷je. Atšildyto negalima pakartotinai užšaldyti. Indai su atneštu motinos pienu turi būti paženklinti, užrašant pieno nutraukimo laiką ir vaiko vardą, pavardę (HN 75:2008).
1.3.2. 1–7 m. amžiaus vaikų maitinimo organizavimas
Jeigu vaikai ikimokyklinio ugdymo mokykloje būna 4 val. ar ilgiau, turi būti organizuojamas jų maitinimas. Vaikai turi būti maitinami kas 3,5−4,0 val. pagal valgiaraščius, patvirtintus
13 ikimokyklinio ugdymo mokyklos vadovo ir suderintus su teritorine visuomen÷s sveikatos priežiūros įstaiga. Sudaromi atskiri 10 dienų valgiaraščiai 1−3 ir 4−7 m. amžiaus vaikams. Pusryčiams vaikas turi gauti 25 proc., pietums – 35−40 proc., pavakariams – 15 proc., vakarienei – 20−25 proc. rekomenduojamo paros maisto raciono kaloringumo. Patiekiamo karšto maisto temperatūra turi būti ne žemesn÷ kaip + 68 oC (HN 75:2008). Paros energijos ir maistinių medžiagų normos vaikams iki 7 metų pateikiamos 2 lentel÷je.
2. lentel÷. Paros energijos ir maistinių medžiagų normos vaikams (HN 75:2008)
Vaiko amžius Energija, kcal Baltymai, g Riebalai, g Angliavandeniai, g
Iki 3 m÷n.
4 – 6 m÷n.
Energijos kiekis = kūno svoris (kg) × 108 Baltymų kiekis = kūno svoris (kg) × 2,4 Riebalų kiekis = kūno svoris (kg) × 4,9
Angliavandenių kiekis = kūno svoris (kg) × 13,6 7 – 9 m÷n.
10 – 12 m÷n.
Energijos kiekis = kūno svoris (kg) × 96 Baltymų kiekis = kūno svoris (kg) × 2,1 Riebalų kiekis = kūno svoris (kg) × 3,7
Angliavandenių kiekis = kūno svoris (kg) × 13,6
1 – 3 m. 1400 45 50 193
4 – 7 m. 1700 55 60 235
1.4. Alergija
Mūsų imunin÷ sistema saugo kūną nuo infekcijos. Organizmas gamina antikūnius, kurie atpažįsta infekcijos suk÷l÷ją. Gaminami įvairių tipų antikūnai, kurie atlieka skirtingus vaidmenis. Vienas jų vadinamas imunoglobulinu E (IgE), kuris gali sukelti alerginę reakciją. Organizmas IgE molekules gamina kovojant prieš parazitų sukeltas infekcijas, pavyzdžiui kirminus, kurie sukelia maliariją. Tiksliai n÷ra nurodyta kod÷l, bet kai kurių žmonių imunin÷ sistema klaidingai reaguoja į nekenksmingas IgE molekules, kaip žiedadulkių ar dulkių erkut÷s sukelia šienligę ar astmą, o kai kurie maisto produktai – maisto alergiją. Maistas gali suaktyvinti, žmogaus imunines ląsteles, gaminti didelį kiekį IgE. IgE gali pasigaminti, kai žmogus įkv÷pia maisto produktų, pavyzdžiui saul÷grąžų s÷klų, kai jie buvo naudojami gaminant paukščių pašarus. IgE cirkuliuoja kraujyje, prisijungia prie specializuotų uždegiminių ląstelių paviršiaus, tokios ląstel÷s vadinamos putliosiomis ląstel÷mis. Šios ląstel÷s pasireiškia viso kūno audiniuose, bet labiausiai tose vietose, kur būdinga tipiškai alerginei reakcijai (Asero et al., 2007,O`Connell, 2004).
Alergija yra imuninių mechanizmų sukelta padid÷jusio jautrumo reakcija. Ji gali būti sąlygota antikūnų arba ląstelių. Daugeliu atveju antikūnai, sukeliantys alergines reakcijas priklauso IgE izotipui, ir tokie individai serga IgE sukelta alergija. Ne visos su IgE susiję “alergin÷s” reakcijos
14 atsiranda pas atopiškus asmenis (http://www.eaaci.net/attachments/304_Lithuanian.pdf. prieiga per internetą 2011 m. gruodžio 01 d.).
Organizmą jautrinti gali įvairiausi veiksniai – vaistai, maisto produktai, chemin÷s ir sintetin÷s medžiagos, epidermio dulk÷s, vabzdžio nuodai, augalai, jų žiedadulk÷s, parazitai, mikrobai ir kt. Visi aplinkos veiksniai skirstomi į dvi stambias grupes: infekciniai ir neinfekciniai (3. lentel÷) (Olechnovičien÷, 2005).
3. lentel÷. Alergenų klasifikacija (Olechnovičien÷, 2005) Alergenų klasifikacija
Infekciniai : Neinfekciniai:
Virusai Bakterijos
Patogeniniai grybai
Namų dulkių erk÷s Žiedadulk÷s Maisto produktai Mikromicetai
Chemin÷s medžiagos
Alergenas – tai medžiaga, sukelianti alerginę reakciją. Dažniausiai tai būna baltymin÷s kilm÷s medžiagos, kurių molekulin÷ mas÷ svyruoja nuo 5000 iki 50000 daltonų, sukeliančių nevienodo stiprumo imuninį atsaką (Skrickien÷ ir Miškinien÷, 2011). Mažo molekulinio svorio chemin÷s medžiagos retais atvejais, pavyzdžiui, izocianatai ir anhidridai, veikdami kaip haptenai gali būti
laikomi alergenais, skatinančiais IgE antikūnų gamybą
(http://www.eaaci.net/attachments/304_Lithuanian.pdf. prieiga per internetą 2011 m. gruodžio 01 d.).
1.5. Maisto alergija
Aplinkos veiksniai neabejotinai veikia žmogaus sveikatą, sukeldami jos sutrikimus, ir labai dažnai esti įvairių – infekcinių, onkologinių, alerginių – ligų priežastis (Olechnovičien÷, 2005). Maisto produktai gali sukelti įvairiausių nepageidaujamų reakcijų – tai vadinama padid÷jusiu jautrumu maistui. Vienas iš šių nepageidaujamų reakcijų yra alergija maistui. Alergija maistui apibr÷žiama kaip imuninis atsakas į tam tikrą maisto produktą. Europos alergologų bei klinikinių imunologų ir akademijos siūlymu, 2001 m. priimta nauja alerginių ligų nomenklatūra. Remiantis ja, alergija maistui yra priskiriama padid÷jusiam jautrumui maisto produktams, ir gali būti imunoglobino E (IgE) sukelta arba ne IgE sukelta alergija maistui; padid÷jusiam jautrumui maisto produktams taip pat priskiriamas padid÷jęs nealerginis jautrumas maistui (2 pav.) (Kavaliūnas ir kt., 2010a).
15 2. pav. Padid÷jusio jautrumo maisto produktams skirstymas pagal alerginių ligų
nomenklatūrą (Kavaliūnas ir kt., 2010a)
Paskutiniais dešimtmečiais did÷ja sergamumas alergin÷mis ligomis, taip pat ir alergija maistui. Tai tampa svarbia sveikatos problema. Pagrindiniai rizikos veiksniai, didinantys alerginių ligų paplitimą, kaip teigia Sugiyama (2002), yra paveldimumas, alergenų gausa, aplinkos teršalai, sumaž÷jęs imunitetas. Tod÷l alergijos gali būti traktuojamos kaip moderniosios civilizacijos liga ir joms siūloma taikyti bendro sveikatos sutrikimo sąvoką (Kavaliūnas ir kt., 2011).
Alergija maistui visame pasaulyje tampa vis didesne problema, vidutiniškai paliečiančia 6 – 8 proc. vaikų. Alergin÷s ligos yra paplitusios visose išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, vis daug÷ja ir vaikų, sergančių tokiomis ligomis. Tyrimų duomenimis, Europoje alergin÷mis ligomis serga apie 20 proc. visų vaikų. Panašus vaikų sergamumas ir Lietuvoje. Pirmieji alergijos požymiai 60 proc. ligonių atsiranda vaikyst÷je (iki ketverių – penkerių jų gyvenimo metų). Nors dauguma alerginių ligų tiesiogiai nepavojingos gyvybei, bet d÷l jų simptomų maž÷ja fizinis aktyvumas ir daug÷ja gyvenimo suvaržymų. Visa tai lemia, kad alergin÷s ligos tampa ne tik asmens sveikatos, bet ir visuomen÷s sveikatos problemomis (Kavaliūnas ir kt., 2010b).
Alerginių ligų paplitimas skiriasi ne tik tarp skirtingų šalių, bet ir tos pačios šalies miestų ir rajonų. Tyrimai, kurie buvo atlikti Rytų ir Vakarų Vokietijoje parod÷, kad sergamumas alergin÷mis ligomis skiriasi, ypač tarp Rytų ir Vakarų Europos pokomunistinių šalių. Apie 35 proc. senosios Europos Sąjungos šalių gyventojų kenčia nuo alergijos, Jungtin÷je Karalyst÷je (Anglija, Škotija, Velsas, Šiaur÷s Airija) nuo maisto alergijos – 20 proc. gyventojų. Dubakien÷s ir kt., (2008) atliktas tyrimas parod÷, kad Vilniuje, alergija sergančių moksleivių yra apie 12 proc. Prancūzijos tyrimai, kurie buvo atlikti su Tulūzos moksleiviais, parod÷ jog sergančiųjų buvo 6,7 proc., Amerikoje, alergija sirgo 4 proc. mokinių. Suomijos tyrimų išvados teigia, kad alergijos paplitimas Helsinkio
Padid÷jęs jautrumas maisto produktams
Padid÷jęs nealerginis jautrumas maistui Alergija maistui
IgE sukelta alergija maistui
Ne IgE sukelta alergija maistui
16 regione – 19 proc. tarp vienerių metų amžiaus vaikų, 27 proc., tarp 3 metų, 8 proc. – tarp 6 metų. Maisto alergijų paplitimas tarp berniukų ir mergaičių vienodas (Dubakien÷ ir kt., 2008).
Vokietijoje atlikta labai daug tyrimų vaikų maisto alergijų srityje. Bandyta ištirti jas sukeliančius alergenus ir atrasti vaikų grupes, alergiškas maistui, ir tas grupes, kurios turi tik jautrumą maistui. 3,5 proc. vaikų buvo nustatytas padid÷jęs jautrumas maistui. Produktai dažniausiai sukeliantys alergijas, buvo obuoliai, lazdyno riešutai, soja, kivio vaisiai, morkos ir ruginiai produktai (Šurkien÷ ir kt., 2010).
Dažniausiai maisto alergija pasireiškia atopiniu dermatitu. Lietuvoje alergin÷mis ligomis, sukeltomis maistų produktų, serga nuo 4 iki 11 proc. visų ligonių. Vaikų maisto alergija, kaip atskira problema, išskyrus pavienius darbus, Lietuvoje nebuvo tyrin÷ta (Šurkien÷ ir kt., 2010). Dauguma įvairių organų sistemų nepageidaujamų reakcijų į maisto produktus yra pateikiamos 4 lentel÷je.
4. lentel÷. Bendri nepageidaujamos reakcijos į maisto produktus klinikiniai požymiai (http://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/doc/opinion_nda_04_en1,1.pdf. prieiga per internetą
2011 lapkričio 29 d.)
Organų sistemos Klinikiai požymiai
Oda Atopinis dermatitas, dilg÷lin÷ ir angioedema;
Virškinamasis traktas
Burnos alergijos sindromas, pilvo skausmas, diegliai, pykinimas, v÷mimas, viduriavimas, vidurių užkiet÷jimas, pilvo pūtimas, gastroezofagininis refliuksas (r÷muo), enteropatija;
Kv÷pavimo takai Astma, rinitas;
Akys Konjuktyvitas, ašarojančios akys;
Centrin÷ nervų sistema Galvos skausmas, ADHD (d÷mesio ir
aktyvumo sutrikimo sindromas);
Generalizuota (sistemin÷) Anafilakcija su visomis komplikacijomis.
1.6. Maisto alergenai
Maisto alergenai skirstomi į pirmosios ir antrosios klas÷s. Pirmosios klas÷s alergenai yra vandenyje tirpūs glikoproteinai, kurių molekulin÷ mas÷ 10−70 kilodaltonų. Jie yra atsparūs karščiui, rūgščių ir proteazių poveikiui. Būdingiausi pirmosios klas÷s alergenai – karv÷s pieno baltymai, vištos kiaušinio baltymas, žem÷s riešutų, žuvies baltymai, kai kurie obuolių, javų alergenai. Dauguma antrosios klas÷s alergenų yra neatsparūs karščiui, augalin÷s kilm÷s baltymai. Juos sunku išgryninti, tod÷l iš šių alergenų sunku pagaminti standartizuotus kokybiškus ekstraktus diagnostiniams m÷giniams. Antrosios klas÷s alergenams būdingos kryžmin÷s reakcijos su įkvepiamaisiais alergenais. Būdingiausi antrosios klas÷s alergenai – bananai, kiviai, avokadai,
17 vyšnios, morkos, salierai, bulv÷s. Maisto alergenai būdingi tam tikrai geografinei zonai. JAV 8 maisto produktai sukelia 90 proc. visų alergijų maistui, d÷l to jie dažnai vadinami „didžiuoju aštuonetu“ – tai pienas, kiaušiniai, žem÷s riešutai, kiti riešutai, grūdai, žuvis, v÷žiagyviai, soja (Kavaliūnas ir kt., 2010b). Atlikti tyrimai įvairiose šalyse, parod÷, kad 1,2−17 proc. vyrauja alergijų pienui, 0,2−7 proc. kiaušiniams, 0−2 proc. riešutams ir žuviai, 0−10 proc. jūros g÷ryb÷ms, 3−35
proc. kt. maisto produktams (Lack, 2008). Manoma, kad pagrindiniai rizikos faktoriai − lytis,
did÷jančios etnin÷s – rasin÷s grup÷s, vaikai (Liu et al., 2010). Pagrindinių maisto produktų sukeliančių alergiją palyginimas pateikiamas 5 lentel÷je.
5. lentel÷. Maisto alergijos kiaušiniams, riešutams ir pienui palyginimas (Clark et al., 2010)
Maisto
produktas Procentai Studijų vieta
2,4 proc. Didžioji Britanija
2,6 proc. Norvegija
Kiaušiniai
0,6 proc. Prancūzija
1,8 proc. tarp vaikų Didžioji Britanija 1,4 proc. tarp vaikų Vaito sala (JK) Riešutai
0,6 proc. Prancūzija
2,5-3,8 proc. (0-1 metų) Vaito sala (JK)
2,2 proc. (2 metų) Europa
1,9 proc. Švedija
2,8 proc. (0-1 metų) Nyderlandai
Pienas
0,8 proc. Prancūzija
Vadovaujantis 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/13/EB d÷l valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo 6 straipsniu, tam tikros medžiagos gali nepatekti į sudedamųjų dalių sąrašą. Komisijos sprendimu, buvo įsteigtas Maisto produktų mokslinis komitetas kuris nustat÷, kad alergijų maistui paplitimas yra toks, kad daugeliui žmonių gali sukelti pavojų gyvybei, tod÷l alerginį poveikį turintiems maisto priedams ir kitoms medžiagoms, turi būtą taikomos ženklinimo taisykl÷s (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/13/EB).
Karv÷s pienas. Vienas iš labiausiai alergizuojančių maisto produktų su kuriuo dauguma vaikų susiduria jau pirmaisiais gyvenimo m÷nesiais yra karv÷s pienas (Dubakien÷ ir kt., 2008). Atlikti tyrimai įvairiose šalyse parod÷, kad apie 2,5 proc. naujagimių patiria padid÷jusio jautrumo reakciją pirmaisiais gyvenimo metais (Sampson, 1998). Dvidešimto amžiaus pirmoje pus÷je, alergija karv÷s pienui buvo didel÷, d÷l dažno naudojimo. Šiuo metu labai populiaru naudoti karv÷s pieno hidrolizatus visą žindymo laikotarpį (Dubakien÷ ir kt., 2008).
Literatūroje nurodoma, kad kūdikių, alergiškų karv÷s pienui, išsivysčiusiose šalyse yra apie 2–3 proc. Įvairių autorių duomenimis, alergijos karv÷s pienui paplitimas pasaulyje siekia nuo 1,6
18 proc. iki 2,8 proc. tarp vaikų, jaunesnių negu 2 metų amžiaus, o bendroje populiacijoje tur÷tų siekti 1–3 proc. (Rokait÷, 2006).
Soja. Soja yra ankštinių šeimos maisto produktas, kuris dažnai alergizuoja vaikus. Šiuo metu soja vis plačiau vartojama maisto pramon÷je, nes yra pigaus ir geros kokyb÷s baltymo šaltinis. Soja laikoma didžiuoju maisto alergenu, kartu su pienu, kiaušiniais, žem÷s riešutais, žuvimi ir kviečiais. Įvairių tyrin÷tojų pateikiamos alergijos sojai paplitimas tarp atopiškų vaikų siekia 6 proc., o tarp alergiškų karv÷s pienui – 14−14,7 proc., tačiau bendroje populiacijoje – mažesnis negu 0,5 proc. (Rokait÷, 2006, Sicherer and Sampson, 2000).
Kiaušinis. Kiaušinis yra vienas iš dažniausių vaikų alergijos maistui priežasčių, tačiau daugiau kaip pus÷ iš jų ją „išauga“. Iš paukščių kiaušinių dažniausiai vartojamas vištos kiaušinis, kuris yra ne tik svarbus baltymų šaltinis bet ir viena iš pagrindinių maisto dalių vaikams nuo vienerių metų amžiaus (Rokait÷, 2006, Kavaliūnas, 2011). Benhamou et al., (2010), teigia, kad kai kuriais atvejais gali valgyti virtą ir keptą kiaušinį netoleruojant termiškai neapdoroto kiaušinio. Europoje alergijos kiaušiniams paplitimas svyruoja nuo 6 proc. tarp kūdikių iki 58 proc. tarp vaikų, alergiškų karv÷s pienui (Rokait÷, 2006).
Riešutai. Sparčiai plintant vaikų alergin÷ms ligoms, auga ir alergijos žem÷s riešutams paplitimas, nors šis augimas sunkiai paaiškinamas. Pasaulyje nuolat daug÷ja alergiškų žem÷s riešutams žmonių, ypač tose šalyse, kuriose vartojamas riešutų sviestas. Didžiosios Britanijos mokslininkai teig÷, kad jų šalyje paskutiniuosius keliolika metų jautrumas žem÷s riešutams išaugo nuo 1,3 proc iki 3,2 proc. Nors tikslus jautrumo riešutams paplitimas n÷ra žinomas, tačiau apie 10 proc. atopiniu dermatitu sergančių vaikų yra nustatyta alergija riešutams (Rokait÷, 2006). Alergija žem÷s riešutams priskiriama prie dažniausių maisto produktų, sukeliančių mirtinas anafilaksijas (Liem et al., 2008). Skrudinti žem÷s riešutai stipriau alergizuoja nei virti (Kavaliūnas ir k., 2010a).
Grūdai. Grūdų sukeliama alergija yra svarbi problema, kadangi įvairūs iš grūdų pagaminti patiekalai sudaro didžiąją dalį vaikų dienos dietos. Tačiau alergija grūdams ištirta ne taip gerai, kaip alergija karv÷s pienui, kiaušiniams ar žem÷s riešutams. Alergija grūdams dažnai pasitaiko kūdikiams, sergantiems atopine egzama ar alergija karv÷s pieno ir kiaušinių eliminacijos dieta, tačiau klinikinio pager÷jimo n÷ra (Rokait÷, 2006).
Iš grūdų alergines reakcijas dažniausiai sukelia kviečiai. Alergijos kviečiams paplitimas auga su amžiumi nuo 2 proc. iki 9 proc. (Sapone et al., 2012). Alergija grikiams n÷ra dažna, tačiau manoma, kad grikiai yra stiprus alergenas. Epidemiologin÷s studijos duomenimis, alergijos grikiams paplitimas tarp vaikų siekia 0,22 proc. Alergijos grikiams paplitimas ypač did÷ja Azijos šalyse. Literatūroje minama tik pavienių mokslinių darbų, tyrin÷jančių alergiją ryžiams, kukurūzams, avižoms, miežiams ir rugiams. Tai grūdai, rečiausiai sukeliantys alergines reakcijas
19 vaikams. Alergija ryžiams yra dažnesn÷ Rytų Azijos šalyse, kur jie yra plačiai vartojami (Rokait÷, 2006).
M÷sa. M÷sa yra svarbus pilnaverčio baltymo ir nepakeičiamų amino rūgščių šaltinis. Nors m÷soje yra daug baltymų, tačiau ji rečiau alergizuoja organizmą negu kiti maisto produktai (Rokait÷, 2006). Kalakutiena, triušiena, ÷riena priskiriama prie mažiausiai galinčių sukelti alerginę reakciją (Migdal, Živikovic, 2007). M÷sos alergenai n÷ra stiprūs, šią alergiją vaikai dažnai išauga, tod÷l tarp suaugusiųjų ji labai reta. Dažniausiai vyksta pseudoalergin÷s reakcijos, kurias sukelia į m÷są dedami maisto priedai – konservantai, dažikliai; taip pat dažnos kryžmin÷s reakcijos su pienu ar kiaušiniu (Kavaliūnas, 2011). Iš m÷sos sukeltų alergijų literatūroje plačiausiai aprašoma alergija jautienai. Literatūroje nurodoma, kad 13−20 proc. vaikų, alergiškų karv÷s pienui, taip pat yra alergiški ir jautienai (Rokait÷, 2006).
Žuvis. Alergija žuviai yra viena dažniausių vaikų ir suaugusiųjų alergijų maistui. Dažniausiai pasitaiko sunkios ligos formos, ypač tose šalyse, kur suvartojama daug žuvies. Pagrindiniai alergenai atsparūs karščiui, priešingai nei kitų, maisto produktai. Žemiausia alergenų doz÷ galinti sukelti klinikinę reakciją − 5 mg žuvies. Norvegijoje alergija žuviai nustatoma 1 iš 1000 žmonių, tačiau manoma, kad dažnis pediatrin÷je populiacijoje gali būti dar didesnis (Rokait÷, 2006, http://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/doc/opinion_nda_04_en1,1.pdf. prieiga per internetą 2011 11 01.).
Vaisiai, uogos ir daržov÷s. Alergija vaisiams dažnai siejama su žol÷s, medžių žiedadulkių ir latekso alergijomis (The Institute of Food Science & Technology, 2005). Alergija vaisiams ir daržov÷ms dažniausiai atsiranda po pirmųjų 2 gyvenimo metų, kuomet didesni šio maisto kiekiai įvedami į vaiko dietą (Rokait÷, 2006). Saliero gumbai pasižymi alergin÷mis savyb÷mis, ypač Vidurio Europos regionuose. Dažniausiai alergijas sukelia žalias salieras, vietiniai ir sisteminiai
simptomai gali pasireikšti suvalgius nedidelę dozę
(http://www.efsa.eu.int/science/nda/nda_opinions/catindex_en.html. prieiga per internetą 2011 11 01.). Verdamos daržov÷s ir vaisiai dažnai praranda alergizuojančiąsias savybes (Kavaliūnas ir kt., 2010a). Jautrūs beržo žiedadulk÷ms žmon÷s būna alergiški morkoms, obuoliams, kiviams, kriauš÷ms, slyvoms, vyšnioms, bulv÷ms (Kavaliūnas, 2011). Alergija bulv÷ms – reta. Mokslin÷s informacijos daug n÷ra, dažniausiai alergiją sukelia žalios nevirtos bulv÷s (Seppala, 2001).
Kakava ir medus. Šokoladas ir kava tradiciškai laikoma gana dideliais alergenais, nors daugelis imunologinių reakcijų yra klaidingai įvertinamos kaip alergin÷s. Tai maisto alergenai, dažniausiai sukeliantys pseudoalergines reakcijas d÷l savo sud÷tyje esančių biogeninių aminų – tiramino ir feniletamino (Rokait÷, 2006).
20 Medus yra sud÷tinis g÷lių nektaro, cukraus, baltymų ir bičių liaukų sekreto mišinys. Manoma, kad žiedadulkių ir bičių liaukų baltymai yra pagrindiniai alergenai, sukeliantys alergiją medui (Rokait÷, 2006).
1.7. Alergin÷s ligos
Alergin÷s ligos yra did÷janti vaikų ir suaugusių žmonių sveikatos problema visame pasaulyje. Šios ligos priskiriamos prie dažniausiai pasitaikančių chroniškų susirgimų, varginančių net iki 30 proc. gyventojų išsivysčiusiuose šalyse (Skrickien÷ ir Miškinien÷, 2011). Sergančiuosius maisto alergija dažniausiai vargina: kūno b÷rimas (4,8 proc.), dusulio priepuoliai (14,5 proc.), akių ašarojimas ir niež÷jimas (34,8 proc.) (Dubakien÷ ir kt., 2008).
Daugyb÷ epidemiologinių tyrimų tiek Europoje, tiek kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse parod÷, kad per pastaruosius tris keturis dešimtmečius dramatiškai išaugo alerginių ligų, įskaitant sezoninį rinitą, alerginę astmą ir atopinį dermatitą, skaičius. Pagal Pasaulio sveikatos sveikatos organizacijos (PSO) duomenis apie 20 proc., t.y. daugiau nei 150 milijonų, Europos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Japonijos gyventojų kenčia nuo alergijos (Skrickien÷ ir Miškinien÷, 2011). Naudojant standartizuotą klausimyną, kurią sudar÷ Tarptautin÷s vaikų alergijos profilaktikos programa (SPACE), buvo išsiaiškinta, kokiomis alergin÷mis ligomis dažniausiai serga alergiškų šeimų vaikai. Apklausos duomenys pateikti 3 pav.
3 pav. Alerginių ligų ir jų simptomų paplitimas tarp studijoje dalyvaujančių šalių vaikų (Bojarskas ir kt., 2000)
Tarptautin÷s vaikų astmos ir alergijos studijos (ISAAC) rezultatai patvirtino, kad alergijos simptomai kur kas labiau paplitę Vakarų Europoje, net ir neužterštuose kaimiškuose rajonuose, negu buvusiose socialistin÷se šalyse Centrin÷je ir Rytų Europoje bei Suomijoje, įskaitant
21 pramoninius Lenkijos, Estijos ir Rusijos miestus. Alergija mažiau paplitusi tarp Jungtin÷je Karalyst÷je gyvenančių vaikų, migravusių iš Vakarų Indijos, negu tarp jų brolių ir seserų, gimusių Anglijoje. Tod÷l manoma, kad aplinkos sąlygos didžiausią įtaką turi ankstyvojoje vaikyst÷je. 1997−1998 metais KMU (Kauno medicinos universitetas) Vaikų ligų klinikoje vykdyta ISAAC programa parod÷, kad, palyginus su Vakarų Europa, Lietuvos vaikai alergin÷mis ligomis serga 3-5 kartus rečiau (Bojarskas ir kt., 2000).
Atopinis dermatitas. Tai l÷tin÷, chroniška, recidyvuojanti, labiausiai paplitusi odos liga tarp vaikų. Vakarų Europoje ir Australijoje paplitimas siekia iki 20 proc. (Girolomoni et al., 2003, Sinclair et al., 2008). Lietuvos mokslininkų duomenimis, atopinis dermatitas nustatytas 4−17 proc. vaikų. 35−80 proc. vaikų kenčiantys nuo šios ligos – alergiški maisto produktams (Dubakien÷ ir kt., 2008, Rokait÷ ir Labanauskas, 2008). Dubakien÷ ir kt. (2008) teigia, kad labiausiai šia liga serga vaikai, kurių amžius 6,28 ± 4,11 metų. Ši liga įtakoja vaiko fizinę sveikatą, taip pat socialinį ir emocinį sveikatos poveikį, taip po gi didelį poveikį daro šeimos biudžetui (O‘Connell, 2004).
Įvairiose pasaulio šalyse labiausiai alergizuojančių produktų sąrašas skiriasi, tačiau pienas, soja, kiaušinis, kviečiai, riešutai ir žuvis laikomi stipriausiais maisto alergenais, sukeliančiais atopinį dermatitą. Rokait÷s ir Labanausko (2008) tyrimas parod÷, kad kas ketvirtam atopiniu dermatitu sergančiam vaikui nustatytos l÷tin÷s alergin÷s reakcijos į soją, kas penktam – į pieną, kas šeštam – į žem÷s riešutus ir morkas, kas septintam – į kviečius. Dažniausi maisto alergenai, nustatyti odos lopo m÷giniu, atitinka maisto produktų, Lietuvoje laikomų labiausiai alergizuojančiais, sąrašą. Tyrimo rezultatai parod÷, kad mažiausiai alerginių reakcijų sukelia avižos, ryžiai ir obuoliai. Šie maisto produktai mokslin÷je literatūroje minimi kaip mažiausiai alergizuojantys (Rokait÷ ir Labanauskas, 2008).
Alergin÷ astma. Tai l÷tin÷ liga, su pasunk÷jusiu kv÷pavimu, švokštimu ir kosuliu. Astmos priepuoliai trukdo vaiko kasdieniniame gyvenime. Dusulys gali atsirasti po peršalimo ligos, ar po kontakto su alergenu. Greta astmos, dažnai pasitaiko ir kitos alergin÷s ligos kaip egzema ir alerginis rinitas (Zwart, 2008).
Astmos paplitimas smarkiai išaugo nuo 1980 metų. 1980−1996 metų laikotarpiu, astmos paplitimas, tarp suaugusių, siek÷ 75 proc., tarp 5−14 metų amžiaus vaikų – 74 proc. 2001 metais, Šiaur÷s Karolinos (JAV) gydytojai, diagnozavo astmą 8,7 proc. vaikų (0−17 metų) ir 6,9 proc. suaugusių (nuo 18 metų) (Elliott et al., 2004). Astma – tai labiausiai paplitusi l÷tin÷ liga vaikyst÷je. JAV šia liga serga 4,8 milijonai vaikų (O‘Connell, 2004).
Pagal ISAAC tyrimus, kurie buvo atlikti Belgijoje ir Vokietijoje, astmos paplitimas siek÷ 10−15 proc. Nyderlandų mokslinio tyrimo, kuris buvo paremtas savo šalies statistika, duomenimis, astmos paplitimas tarp 12−14 metų respondentų buvo panašus į ISAAC atliktą tyrimą – 12 proc. (Zwart, 2008).
22 Europos, Australijos, Naujosios Zelandijos ir Kanados studija atliko tyrimą su vaikais, kurie gyvena kaimo vietov÷se. Tyrimas parod÷, jog vaikams, kurie užaugo kaimo vietov÷se, astmos susirgimų pasitaik÷ rečiau, nei vaikams kurie užaugo miestuose (Elliott et al., 2004).
Atopin÷ egzema. Egzema yra niežtintys, raudoni, žvynuoti ir įsisen÷ję pažeidimai. ISAAC atlikti anketiniai tyrimai, parod÷ jog egzemos paplitimas vakarų šalyse, 7−8 metų vaikams siek÷ 5,9−16 proc. Manoma, kad 1 iš 3 vaikų, iki vienerių metų, sergantiems egzema, gali pasireikšti astma iki 6 metų amžiaus (Zwart, 2008). Atopin÷ egzema vaikų populiacijoje siekia 15-20 proc., ir ji did÷ja (O‘Connell, 2004).
Alerginis rinitas (šienlig÷).Tai nosies gleivin÷s alerginis uždegimas (Zwart, 2008). Alerginis rinitas Jungtin÷se Amerikos Valstijose pasireiškia 20−40 milijonų žmonių. Kasmet šia liga serga 10-30 proc. suaugusių, o vaikų − 40 proc. (O‘Connell, 2004).
Dilg÷lin÷. Tai niežtintis odos b÷rimas – balkšvos ar rausvos spalvos pūsl÷s, dažniausiai pranykstančios per 24 val. (Pirmaityt÷ − Vilesko, 2006). Vaikai sergantys dilg÷line labiausiai alergiški kiaušiniams, žemuog÷ms, šokoladui, apelsinams (Dubakien÷ ir kt., 2008). Sergantiesiems l÷tine dilg÷line, 50 proc. atvejų priežasties nustatyti nepavyksta, tod÷l diagnozuojama taip vadinama idiopatin÷ dilg÷lin÷. 45 proc. atvejų sergantiems l÷tine dilg÷line, atlikus sud÷tingus tyrimus diagnozuojama autoimunin÷ dilg÷lin÷. 5 proc. atvejų l÷tinę dilg÷linę sukelia maisto priedai (dažai, konservantai ir kt.) (Pirmaityt÷-Vilesko, 2006).
1.8. Alergiški vaikai Kauno miesto ikimokyklin÷se vaikų ugdymo įstaigose
2005 ir 2007 metais buvo atlikta Kauno miesto darželių anketin÷ apklausa. Šios apklausos tikslas – sužinoti, kiek alergin÷mis ligomis sergančių vaikų lanko Kauno miesto ikimokyklines ugdymo įstaigas. Kauno mieste yra 76 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, iš kurių 6 yra specialaus ugdymo.
Duomenys parod÷, kad 2005 m. 33 ikimokyklinio ugdymo įstaigas lank÷ 192 vaikai, sergantys alergin÷mis ligomis. Iš jų 4 įstaigos taiko specialią mitybą, alergiškiems vaikams, iš dalies koreguoja mitybą – 3 ugdymo įstaigos. Alergiškiems vaikams aplinką pritaiko tik viena įstaiga, dalinai pritaiko – 9.
2007 metais atlikto tyrimo duomenimis, 43 ikimokyklines įstaigas lank÷ 264 vaikai, sergantys alergin÷mis ligomis. 3 įstaigos taiko specialią mitybą alergiškiems vaikams, iš dalies koreguoja mitybą – 9 įstaigos. Segančių vaikų poreikiams aplinką pritaiko viena ikimokyklinio ugdymo įstaiga, iš dalies pritaiko – 2 įstaigos.
23 Šių dviejų apklausų metu matoma ryški tendencija: daug÷jant alergiškų vaikų atsiranda poreikis jų integracijai į vaikų ugdymo įstaigas, tačiau nevisos ugdymo įstaigos pasirengę sudaryti tinkamas aplinkos ir mitybos sąlygas šiems vaikams (Liutkien÷, 2008).
24
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
2.1. Tyrimo atlikimo vieta, laikas ir tiriamųjų atranka
Tiriamasis darbas buvo atliktas 2011 m. rugs÷jo – 2012 m. sausio m÷nesiais. Tyrimas atliktas dviejose Kauno ikimokyklinio vaikų ugdymo įstaigose. Visų tiriamųjų amžius nuo 4 iki 7 metų.
Tiriamąją grupę sudar÷ vienos Kauno miesto ikimokyklin÷s įstaigos ugdytiniai. Specialiosios paskirties lopšelis-darželis vaikams, sergantiems l÷tiniais somatiniais ir neurologiniais sutrikimais (l÷tiniai obstrukciniai bronchitai, bronchin÷ astma, atopinis dermatitas (sunki forma), alergija (sunki forma), psoriaz÷, diabetas, fenilketonurija ir kt.). Šį vaikų darželį lanko 2−7 m. amžiaus vaikai su specialiaisiais poreikiais. Pagal 2011 m. rugs÷jo m÷nesį sudarytą sąrašą, šią ikimokyklinę įstaigą lank÷ 122 specialiųjų poreikių vaikai. Jiems diagnozuotos alergin÷s ligos – atopinis dermatitas, bronchin÷ astma, ichtioz÷, cialekija. Alerginių ligų diagnoz÷s nustatytos visiems šio vaikų darželio vaikams. 9-iems vaikams d÷l alergin÷s ligos patvirtinta neįgalumo grup÷. Be to, visiems 122 vaikams nustatyti nedideli specialieji ugdymo poreikiai. Ugdytinių, lankančių šią ugdymo įstaigą, pasiskirstymas pagal lytį: 63 (52 proc.) mergait÷s ir 59 (48 proc.) berniukai.
Kontrolin÷ grup÷ – kitos Kauno miesto ikimokyklin÷s įstaigos ugdytiniai. Šią vaikų ugdymo įstaigą pasirinkome d÷l to, kad ši ikimokyklin÷ įstaiga vykdo nespecialiųjų poreikių vaikų ugdymą ir mitybą. Kontrolin÷s grup÷s ugdytinių amžius taip pat yra 4−7 m. Pasiskirstymas pagal lytį: 54 (46 proc.) mergait÷s ir 63 (54 proc.) berniukai – viso 117 vaikų.
2.2. Vaikų maitinimo valgiaraščių sudarymo metodika (HN 75:2008)
2.2.1. Kontrolin÷s grup÷s valgiaraščio sudarymas
Kontrolin÷je ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vaikų mitybą reglamentuoja 2008 m. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtinta Lietuvos higienos norma 75:2008 “Ikimokyklinio ugdymo mokykla: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai”. Šioje higienos normoje nurodoma:
Maisto paruošimas ir patiekalų įvairumas turi atitikti vaikų amžių ir sveikos mitybos rekomendacijas;
Pusryčiams vaikas turi gauti 20−25 proc., pietums – 30−40 proc., pavakariams ar priešpiečiams - 10−15 proc., vakarienei − 20−25 proc. dienos raciono;
Vaikai turi būti maitinami ne rečiau kaip kas 3,5−4 val., pagal valgiaraščius. Atskiri valgiaraščiai sudaromi 1−3 ir 4−7 metų amžiaus vaikams;
25 Ikimokyklin÷je įstaigoje valgiaraščiuose nurodomi pusryčiams, pietums, pavakariams (priešpiečiams), vakarienei patiekiami patiekalai, patiekalų kiekiai (g), maistin÷ (baltymai, riebalai, angliavandeniai) (g) ir energin÷ vert÷ (kcal), taip pat kiekvienos dienos vidutin÷ maistin÷ vert÷ 1−3, 4−7 metų amžiaus vaikams;
Valgiaraščiuose nurodytų patiekalų receptūros ir gamybos technologiniuose aprašymuose turi būti nurodyti naudojami maisto produktai, jų sud÷tis, bruto ir neto kiekiai (g), gamybos būdas;
Parengti valgiaraščiai turi būti suderinti su teritorine visuomen÷s sveikatos priežiūros įstaiga;
Vaikų maitinimui neturi būti vartojami: subproduktai (inkstai, kepenys, smegenys, plaučiai); grybai; sultinių koncentratai; saldainiai, konditerijos gaminiai su kremu ir (ar) šokoladu; nealkoholiniai g÷rimai su maisto priedais (dažikliais, konservantais, saldikliais); gazuoti g÷rimai; bulvių traškučiai ir kiti riebaluose virti gaminiai; žuvies konservai; nepramonin÷s gamybos konservuoti gaminiai; žl÷gtainiai; šaltiena; nešiluminiai pagaminti g÷rimai; blyneliai su m÷sa; makaronai su m÷sa; genetiškai modifikuotas maistas ar genetiškai modifikuotų sudedamųjų dalių turintys produktai; daug riebalų (daugiau nei 21 g/100 g), sočiųjų riebalų rūgščių (daugiau nei 6 g/100 g), cukraus (daugiau nei 18 g/100 g) ar druskos (daugiau nei 2,4 g/100 g) turintys produktai (m÷sos produktai, konditerijos gaminiai) (HN 75:2008).
2.2.2. Tiriamosios grup÷s valgiaraščio sudarymas
Tiriamosios grup÷s vaikų mitybą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, kaip ir kontrolinę grupę, reglamentuoja HN 75:2008. Kadangi šio darželio paskirtis – specialios paskirties lopšelis – darželis vaikams, segantiems l÷tiniais somatiniais ir neurologiniais sutrikimais (l÷tiniai obstrukciniai bronchitai, bronchin÷ astma, atopinis dermatitas (sunki forma), alergija (sunki forma), psoriaze, diabetas, fenilketonurija ir kt.) − ši ikimokyklin÷ ugdymo įstaiga vykdo individualų vaikų maitinimą, remiantis gydytojo rekomendacijomis, pagal higienos normą HN 75:2008, kuri nurodo, kad pagal gydytojo raštiškus nurodymus (Forma Nr. 027 – 1/a) turi būti organizuojamas pritaikytas maitinimas.
Visi lopšelį – darželį lankantys vaikai serga įvairiomis alergijomis, tod÷l maitinimas organizuojamas atsižvelgiant į individualius vaikų poreikius. Iš karštų g÷rimų tinka tik arbatos. Tiriamojoje grup÷je nevartojama: vištiena, pienas, kiaušiniai, žuvis, citrusiniai vaisiai, šokoladas, kava, kakava ir kt., galintys sukelti alergiją, maisto produktai. Vietoje vištienos ir žuvies patiekalų vartojama kalakutiena ir triušiena. Vartojamos natūralios sultys, daug daržovių.
Žinant pagrindinius alergenus, kiekvienam vaikui skiriama individuali dieta, kurioje alergizuojamieji maisto produktai pakeičiami kitais, alerginių reakcijų nesukeliančiais, maisto produktais.
26
2.3. Anketos apie vaiko mitybą sudarymo metodika
Tiriamąją grupę sudar÷ 122 sergantys vaikai, kuriems diagnozuota l÷tiniai obstrukciniai bronchitai, bronchin÷ astma, atopinis dermatitas (sunki forma), alergija (sunki forma), psoriaz÷, diabetas, fenilketonurija ir kt. T÷vai, atvesdami vaiką į darželį pirmą kartą, užpildo anketą apie vaiko mitybą, v÷liau anketą pildo kas metus − rugs÷jo m÷nesį (keičiantis mokslo metams), arba pagal situaciją: paūm÷jus ligai, atsiradus naujų įrašų ligos istorijoje. Pagal šias anketas derinama individuali mityba; taikoma speciali dieta šalinat alergizuojančius maisto produktus.
Remiantis iš anketų surinkta informacija, nustatomi maisto produktai dažniausiai sukeliantys alergines reakcijas Kauno ikimokyklin÷je ugdymo įstaigoje. Literatūroje nurodoma, kad 26 proc. sergančiųjų alergija maistui, per pirmuosius dietos metus tampa tolerantiški tam maistui, per antruosius – dar 11 proc. (Rokait÷ ir kt., 2009, Benhamou et al., 2009). Tod÷l, remiantis šia informacija Kauno ikimokyklin÷je ugdymo įstaigoje atliekama alergin÷mis ligomis segančių vaikų, alerginių reakcijų paūm÷jimo palyginimą prieš dietos skyrimą ir po vienerių dietos taikymo metų 1−2 metus nevartoję kokio nors maisto produkto, vaikai v÷liau pradeda jį toleruoti, tačiau alergija žem÷s riešutams, paprastai, neišnyksta vaikui augant. Laikantis eliminacin÷s dietos svarbu, kad pašalinti iš dietos maisto produktai būtų pakeisti kitais, analogiškais savo maistine verte (Dabravolskyt÷, 2009).
Anketos apie vaiko mitybą pavyzdys pateikiamas prieduose: Priedas Nr. 1, puslapis − 47 .
2.4. Statistin÷s duomenų analiz÷s metodai
Anketa sudaryta ir analizuota naudojantis Microsoft Office Word 2007 ir Microsoft Office Excel 2007 programa.
Statistinių išvadų reikšmingumas tikrintas taikant šiuos kriterijus:
• Stjudento kriterijus (siekiant patikrinti hipotezę apie dviejų vidurkių arba procentų lygybę);
• χ2 kriterijus (chi kvadratas) ir Mcnemaro kriterijus (tai χ2 kriterijus, priklausomoms dvireikšm÷ms populiacijoms vertinti);
• Fišerio kriterijus (siekiant patikrinti hipotezę apie dviejų kokybinių požymių ryšį). Tikrinant hipotezes pasirinktas reikšmingumo lygmuo α = 0,05. Nulin÷ hipotez÷ buvo atmetama, kai p reikšm÷ neviršydavo reikšmingumo lygmens (p< 0,05). Tokiu atveju buvo priimama alternatyvi hipotez÷ ir teigiama, kad skirtumai yra patikimi (reikšmingi). Jei p reikšm÷ viršydavo 0,05, nulin÷ hipotez÷ buvo neatmetama. Tokiu atveju buvo daroma išvada, kad skirtumai statistiškai nepatikimi (nereikšmingi).
27
3. TYRIMO REZULTATAI IR APTARIMAS
3.1. Kontrolin÷s ir tiriamosios grupių vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigos
maitinimo ypatumai
Abi maitinimo įstaigos vykdo maitinimą remiantis Lietuvos higienos norma 75:2008 “Ikimokyklinio ugdymo mokykla: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai”. Reikalavimai kontrolinei ir tiriamajai grupei vienodi. Svarbu, kad maitinimas butų vykdomas pagal perspektyvinį valgiaraštį, kuris turi būti patvirtintas teritorin÷s visuomen÷s sveikatos įstaigos. Patiekalai negali kartotis per dviejų savaičių laikotarpį, bei kalorijų kiekis turi atitikti vaiko amžių (1−3 m. kalorijų kiekis dienai – 1400 kcal, 4−7 m. – 1700 kcal). Kadangi pagrindinis rodiklis, į kurį reikia atsižvelgti sudarant perspektyvinį valgiaraštį ir yra kalorijų kiekis tolimesn÷se lentel÷se jis nebus nurodomas, nes remiantis HN 75:2008 jis negali skirtis nuo reglamentuojamos normos.
Sveikiems, specialiųjų mitybos poreikių neturintiems vaikams, maitinimas vykdomas remiantis HN 75:2008 reikalavimais. Maitinimas vykdomas pagal teritorin÷s visuomen÷s sveikatos priežiūros įstaigos patvirtintą dviejų savaičių perspektyvinį valgiaraštį. Kontrolin÷je grup÷je, įstaiga dalyvauja pieno produktų vartojimo programoje. Čia didesn÷ maisto produktų įvairov÷, nes vaikų maitinimui naudojama žuvis, paukštiena, pienas ir jo produktai, kiaušiniai ir t.t.
Tiriamoji grup÷ skirta specialiųjų mitybos poreikių turintiems vaikams, tod÷l jų mityba skiriasi nuo kontrolin÷s grup÷s. Maitinimas vykdomas remiantis HN 75:2008 reikalavimais. Įstaigoje nenaudojami maisto produktai galintys sukelti alergiją: vištiena, pienas, kiaušiniai, žuvis, citrusiniai vaisiai, šokoladas, kava, kakava ir kt. Vaikui alergiškam bent vienam iš išvardintų
alergenų gali pasireikšti šie simptomai: pilvo skausmas,
diegliai, pykinimas, v÷mimas, viduriavimas, vidurių užkiet÷jimas, pilvo pūtimas, odos išb÷rimas, anafilakcija ir kt. Vietoje vištienos ir žuvies patiekalų vartojama kalakutiena ir triušiena. Kartą į savaitę vartojami sūreliai ir jogurtai, vaikai negalintys vartoti šių maisto produktų pakeičia juos obuolių, bananų tyrel÷mis, bei įvairiais vaisiais.
28
3.2. 4−7 m. vaikų maitinimo ypatumai Kauno vaikų ikimokyklinio ugdymo
įstaigoje su specialiais mitybos poreikiais
6 lentel÷je pateikti kontrolin÷s ir tiriamosios grupių pusryčių pavyzdžiai.
6. lentel÷. Kontrolin÷s ir tiriamosios grupių vaikų (4−7 m.) pusryčių pavyzdys
Kontrolin÷ grup÷ Tiriamoji grup÷
S* B* R* A* S* B* R* A* Virtas kiaušinis su majonezu 40/20 5,02 1,74 0,76 Sorų koš÷ be sviesto ir sojos 200 4,2 1,02 33,25 Batonas su sviestu, dešra 45/9/20 6,67 10,55 23,20 Batonas be sviesto su virta dešra 45/20 6,64 5,38 23,22 Kava 200 − − 19,67 Arbata 200 0,2 − 10,05 Viso: 11,69 12,29 43,63 Viso: 11,04 6,4 66,52 S*-svoris, g; B*-baltymų kiekis, g; R*-riebalų kiekis, g; A*-angliavandenių kiekis, g.
Tiriamojoje grup÷je, pagal receptūrą (Priedas Nr. 2, puslapis – 49), į sorų košę su sviestu įeina sorų kruopos, vanduo, soja, cukrus ir sviestas. Pienas pakeičiamas soja. Dauguma tyrimų parod÷, kad soja ir pieno produktai labiausiai alergizuojantys, tod÷l ji vartojama atsižvelgiant į individualų vaikų maitinimą (Dubakien÷ ir kt., 2008, Sicherer and Sampson, 2000). Sorų koš÷, tiriamosios grup÷s vaikams, buvo pateikiama be sojos ir sviesto, nes buvo vaikų alergiškų sojos ir pieno
produktams. Pagal perspektyvinį valgiaraštį sumuštinis tur÷jo būti su sūriu, tačiau atsižvelgiant į kai kurių vaikų pateiktas gydytojo pažymas, batonas buvo pateikiamas su virta dešra be sviesto.
Kontrolin÷je grup÷je riebalų kiekis yra 12,29 g, o tiriamosios grup÷s – vos 6,4 g. Baltymų kiekis abiejų grupių pusryčiuose panašus – virš 11 gramų. Tiriamojoje grup÷je baltymų ir riebalų kiekis mažesnis d÷l to, kad pusryčių metų vaikas gauna sorų košę be sviesto ir sojos (4,2 g baltymų, 1,02 g riebalų), sumuštinį be sviesto su virta dešra (6,64 g baltymų, 5,38 g riebalų). Kontrolin÷je grup÷je – vartojamas kiaušinis su majonezu (5,02 g baltymų, 1,74 g riebalų) ir batonas su sviestu ir virta dešra (6,67 g baltymų, 10,55 riebalų) − d÷lto baltymų ir riebalų kiekis didesnis. Angliavandenių kiekis didesnis tiriamojoje grup÷je, nes vartojami maisto produktai turintys didesnį angliavandenių kiekį.
29 7. lentel÷. Kontrolin÷s ir tiriamosios grupių vaikų (4−7 m.) pietų pavyzdys
Kontrolin÷ grup÷ Tiriamoji grup÷
S* B* R* A* S* B* R* A* Paukštienos sultinys su ryžiais 200 3,45 3,20 16,82 Kiaulienos frikadelių sriuba be grietin÷s 200 3,62 6,64 12,78 Duona 40 1,88 0,28 19,92 Duona 40 2,24 0,44 17,32 Paukštienos maltinis su sviestu ir grietin÷ 80/10 11,42 0,17 14,70 5,10 3,97 0,19 Troškinta triušiena be padažo 150 10,35 38,75 0,4
Bulvių koš÷ 100 2,63 0,77 20,21 Virtos
bulv÷s 100 2,17 0,16 22,04 Morkų salotos 60 1,15 13,45 3,25 Pekino salotos su aliejumi 85/5 1,07 7,58 3,32 Sulčių g÷rimas 200 − − 20,85 Uogien÷s g÷rimas 200 − − 24,37 Viso: 20,70 37,50 85,21 Viso: 19,45 53,57 80,23 S*-svoris, g; B*-baltymų kiekis, g; R*-riebalų kiekis, g; A*-angliavandenių kiekis, g.
Pateikti duomenys rodo, kad kaip ir pusryčių metu, kontrolin÷s grup÷s meniu baltymų kiekis didesnis, nei tiriamosios grup÷s valgiaraštyje, nes tiriamojoje grup÷je, esant vaikų alergiškų pieno produktams, iš jų raciono pašalinami visi pieno baltymai, tod÷l prie sriubos vaikas negauna grietin÷s, prie troškintos triušienos – padažo. Baltymų skirtumui tarp kontrolin÷s ir tiriamosios grup÷s įtakos gali tur÷ti tai, kad kontrolin÷je grup÷je vartojama vištiena su didesniu baltymų kiekiu. Kontrolin÷je grup÷je vištiena pakeičiama triušiena ir kalakutiena, nes vištiena priskiriama prie maisto produktų galinčių sukelti alergiją (Zacharisen, 2006). Tiriamojoje grup÷je didesnis riebalų kiekis. Skirtumas siekia net 16,07 g. Tam įtakos turi tiriamojoje grup÷je vartojama triušiena (38,75 g/porcijai), turinti didesnį riebalų kiekį, nei vištiena (14,70 g/porcijai).
30 8. lentel÷. Kontrolin÷s ir tiriamosios grupių vaikų (4−7 m.) vakarien÷s pavyzdys
Kontrolin÷ grup÷ Tiriamoji grup÷
S* B* R* A* S* B* R* A* Pieniška makaronų sriuba 200 6,29 7,09 24,48 Cukinijos blynai be padažo 120 2 15,17 14,24 Batonas su sviestu 50/9 3,82 7,98 25,78 Traputis 10 0,5 4,9 0,65 Sūreliai 40 4,80 8,04 11,31 Arbata 200 0,2 − 10,05 Viso: 14,26 23,11 61,57 Viso: 2,7 20,07 24,94 S*-svoris, g; B*-baltymų kiekis, g; R*-riebalų kiekis, g; A*-angliavandenių kiekis, g.
Kaip ir ankstesn÷se lentel÷se pateikti duomenys parod÷, kad kontrolin÷je grup÷je žymiai didesnis baltymų kiekis. Šio didelio skirtumo priežastis ta, kad kontrolin÷je grup÷je vakarien÷s metu vaikai gauna pienišką sriubą (baltymų kiekis vienoje porcijoje – 6,29 g) ir sūrelius (baltymų – 4,8 g). Šie maisto produktai turi didelį baltymų kiekį. Mažesnį tiriamosios grup÷s baltymų kiekį įtakoja tai, kad vakarien÷s metu, pagal perspektyvinį valgiaraštį, pateikiama cukinijos blynai be padažo, šio patiekalo baltymų kiekis vienoje porcijoje – vos 2 g. Riebalų ir angliavandenių kiekis didesnis taip pat kontrolin÷je grup÷je, d÷l to, kad kontrolin÷s grup÷s vakarienei vartojami baltymingesni ir riebesni maisto produktai.
Didžiausias baltymų kiekis tiek pusryčių (11,69 g), pietų (20,70 g) ir vakarien÷s (14,26 g) metu gaunamas kontrolin÷je grup÷je. To priežastis − kontrolin÷je grup÷je vartojami pieno produktai, kiaušiniai, vištiena. Siekiant sumažinti alergenų kiekį iš tiriamosios grup÷s vaiko raciono pašalinami alergizuojantys maisto produktai – pieno produktai, soja, kiaušiniai ir vištiena, d÷l to tiriamojoje grup÷je mažesnis baltymų kiekis: 11,04 g pusryčių, 19,45 g pietų ir 2,7 g vakarien÷s metu.
Didesnis riebalų kiekis siekia tiriamojoje grup÷je, nes pietų metu vartojama troškinta triušiena (38,75 g), o kontrolin÷je grup÷je – paukštienos maltinis su padažu (19,80 g). Pusryčių ir vakarien÷s metu didesnį riebalų kiekį gauna vaikai lankantys kontrolinę grupę, tačiau apibendrinant tyrimo rezultatus – bendras riebalų kiekis didesnis tiriamojoje grup÷je.
Tiriamojoje grup÷je tik pusryčių metu angliavandenių kiekis didesnis už kontrolin÷s grup÷s, nes vaikai gauna sorų košę, tačiau lyginat bendrą dienos angliavandenių kiekį. Jis didesnis kontrolin÷je grup÷je, nes pusryčių ir vakarien÷s metu, vaikai gauna sumuštinių, bei – pienišką sriubą su makaronais.
31
3.3. 4−7 m. vaikų maisto medžiagų kiekio palyginimas dviejų savaičių
laikotarpyje
Pagal Lietuvos higienos normos 75:2008 “Ikimokyklinio ugdymo mokykla: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai” reikalavimus, ikimokyklin÷s ugdymo įstaigos maitinimą vykdo kas 3,5–4,0 val. pagal valgiaraščius, patvirtintus ikimokyklinio ugdymo mokyklos vadovo ir suderintus su teritorine visuomen÷s sveikatos priežiūros įstaiga. Sudaromi atskiri 10 dienų valgiaraščiai 1–3 ir 4–7 m. amžiaus vaikams. Rekomenduojamas baltymų kiekis apie − 55 g, riebalų − 60 g, angliavandenių − 235 g per dieną.
9 lentel÷je pateikiama kontrolin÷s grup÷s vaikų gaunamų medžiagų kiekiai dviejų savaičių laikotarpyje.
9. lentel÷. Kontrolin÷s grup÷s, 4−7 metų vaikų, gaunamų maisto medžiagų kiekis dviejų savaičių laikotarpyje
Savait÷s diena Baltymai, g Riebalai, g Angliavandeniai, g
Pirmadienis 58,70 68,24 238,55 Antradienis 45,18 57,27 203,19 Trečiadienis 52,02 71,67 281,11 Ketvirtadienis 47,26 72,90 190,41 Penktadienis 68,92 64,76 258,06 Pirmadienis 63,82 70,46 195,10 Antradienis 47,06 75,72 215,61 Trečiadienis 68,24 69,87 224,62 Ketvirtadienis 45,45 81,49 197,82 Penktadienis 61,07 61,68 247,39 Vidurkin÷ reikšm÷ 55,57 69,41 225,19
Duomenys parod÷, kad baltymų kiekis vyrauja nuo 47,06−68,92 g, riebalų – nuo 57,27 g iki 81,49 g, angliavandenių kiekis – nuo 190,41 iki 281,11 g. Šie duomenys patvirtino, kad kiekvieną dieną vaikai gauną skirtingą maisto medžiagų kiekį ir nepažeidžia rekomenduojamų maistinių medžiagų kiekio pagal HN 75:2008.
Tiriamosios grup÷s gaunamų medžiagų kiekis, dviejų savaičių laikotarpyje, pateikiamas 10 lentel÷je.
32 10. lentel÷. Tiriamosios grup÷s, 4−7 metų vaikų, gaunamų maisto medžiagų kiekis dviejų
savaičių laikotarpyje
Savaitin÷s diena Baltymai, g Riebalai, g Angliavandeniai, g
Pirmadienis 55,06 31,56 255,88 Antradienis 39,01 43,05 255,54 Trečiadienis 37,46 63,76 246,58 Ketvirtadienis 33,28 31,18 220,82 Penktadienis 38,49 41,5 258,99 Pirmadienis 43,87 52,79 218,53 Antradienis 37,25 34,69 240,23 Trečiadienis 43,56 64,54 207,46 Ketvirtadienis 40,76 53,37 223,41 Penktadienis 50,41 56,96 218,28 Vidurkin÷ reikšm÷ 41,92 47,34 234,57
Surinkti duomenys taip pat patvirtino, kad kiekvieną dieną vaikai gauna skirtingą maistinių medžiagų kiekį. Baltymų kiekis vyrauja nuo 33,28 g iki 55,06 g, riebalų − nuo 31,18 iki 64,54 g, angliavandenių – 207,46−258,99 g.
4, 5 ir 6 paveiksluose pateikiama kontrolin÷s ir tiriamosios grupių gaunamų maisto medžiagų kiekių vidurkinių reikšmių palyginimo diagrama dviejų savaičių laikotarpyje, bei rekomenduojamos maistinių medžiagų normos pagal HN 75 : 2008.
33 4. pav. Kontrolin÷s ir tiriamosios grup÷s gaunamų baltymų vidurkin÷s reikšm÷s kiekių
palyginimas (** - p<0,01) dviejų savaičių laikotarpyje
Iš diagramos duomenų matyti, kad kontrolin÷je grup÷je baltymų kiekis − 55,77 ± 3,00 g, tiriamojoje grup÷je − 41,92 ± 2,08 g. Rekomenduojama norma siekia 55 g. Didžiausi nukrypimai nuo rekomenduojamos normos matyti tiriamojoje grup÷je – 13,09 g mažiau už 55 g. Tokie rezultatai gaunami tod÷l, kad tiriamojoje grup÷je nenaudojami kiaušiniai, vištiena, pienas, pieno produktai (jogurtas ir sūreliai) vartojami rečiau, bei kiti maisto produktai galintys alergizuoti vaiką. Lyginant grupes gautas statistiškai patikimas rezultatas (p = 0,002).
5 paveiksle pateikta diagrama kontrolin÷s ir tiriamosios grup÷s gaunamų riebalų vidurkin÷s reikšm÷s kiekių palyginimui dviejų savaičių laikotarpyje.
5. pav. Kontrolin÷s ir tiriamosios grup÷s gaunamų riebalų vidurkin÷s reikšm÷s kiekių palyginimas (*** - p<0,001) dviejų savaičių laikotarpyje
