LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas Sveikatos vadybos katedra
Skirmantė Deksnytė
SEKSUALINĖS PRIEVARTOS PAPLITIMAS IR PREVENCIJOS
GALIMYBĖS LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ
UNIVERSITETE
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Studentė
Skirmantė Deksnytė
Mokslinis vadovas Prof. habil. dr. Žilvinas Padaiga
2
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
SEKSUALINĖS PRIEVARTOS PAPLITIMAS IR PREVENCIJOS GALIMYBĖS LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETE
Skirmantė Deksnytė
Mokslinis vadovas prof. habil. dr. Žilvinas Padaiga
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2018. 68 p.
Darbo tikslas – ištirti seksualinės prievartos prieš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentus akademinėje aplinkoje paplitimą ir parengti prevencijos modelį.
Uždaviniai: nustatyti seksualinės prievartos prieš studentus akademinėje aplinkoje paplitimą ir rizikos veiksnius; atlikti seksualinės prievartos akademinėje aplinkoje įrodymais pagrįstų prevencijų analizę; parengti seksualinės prievartos prevencijos modelį.
Metodika. Tyrimo atlikimui pasirinktas epidemiologinių tyrimų metodas – momentinis tyrimas (stebėjimo tyrimo tipas). Pasirinktas tyrimo duomenų surinkimo metodas – anoniminė anketinė apklausa (4, 5 priedai). Anoniminės anketos klausimais siekiama išsiaiškinti seksualinio priekabiavimo ir seksualinės prievartos prieš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentus paplitimą. Tyrimo metu buvo apklausiami LSMU visų studijų pakopų Lietuvos ir užsienio šalių studentai (N=8263). Duomenų analizei panaudotos 1736 anketos (atsakomumo dažnis – 21 proc.). Tyrime naudoti analizės metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, statistinė duomenų analizė. Tyrimo duomenų analizė atlikta pasitelkiant aprašomosios statistikos metodus. Rezultatai. Gauti rezultatai rodo, jog nors dauguma respondentų 71,1 proc. nurodė jaučiantys saugūs universitete, tačiau pusė apklaustųjų (50,5 proc.) teigė patyrę nepageidaujamą žodinį, 17,9 proc. – nežodinį elgesį, 22,3 proc. – nepageidaujamą trumpą fizinį kontaktą. Prieš 5,2 proc. tiriamųjų buvo bandyta, o prieš 4,5 proc. panaudota seksualinė prievarta LSMU akademinėje aplinkoje. Dažniausiai seksualinė prievarta panaudota prieš moteris – 4,1 proc. Visi tiriamieji, patyrę seksualinę prievartą, nurodė taip pat patyrę seksualinį priekabiavimą. Dažniausiai aukomis tampa moterys, o pažeidėjais – vyrai. Didžioji dalis seksualinį priekabiavimą ir/ar seksualinę prievartą patyrę asmenys nurodė, jog pažeidėjai buvo susiję su LSMU. Vertinant studentų elgesį, kuomet pastebima seksualinės prievartos grėsmė, didesnė dalis respondentų teigė nebandę padėti aukai. Daugiau nei 70 proc. tiriamųjų nurodė negavę informacijos arba nebuvo apmokyti universitete apie seksualinę prievartą.
Išvados:
1. nustatyta, kad daugiau nei pusė apklaustųjų (54,9 proc., N = 947) teigė patyrę seksualinį priekabiavimą LSMU akademinėje aplinkoje. Prieš 5,2 proc. tiriamųjų buvo bandyta, o prieš 4,5 proc. buvo panaudota seksualinė prievarta. Dažniausiai seksualinė prievarta panaudota
3 prieš moteris – 4,1 proc. Visi tiriamieji, patyrę seksualinę prievartą, nurodė patyrę seksualinį priekabiavimą. Dažniausiai aukomis tampa moterys, o pažeidėjais – vyrai. Didžioji seksualinį priekabiavimą ir/ar seksualinę prievartą patyrusių asmenų dalis nurodė, jog pažeidėjai buvo susiję su LSMU. Didesnė dalis studentų, buvusių seksualinės prievartos grėsmės liudininkais, teigė nebandę padėti potencialiai aukai. Daugiau nei 70 proc. tiriamųjų nurodė negavę informacijos arba nebuvo apmokyti universitete apie seksualinę prievartą.
2. LSMU parinkta prevencija (angl. Bringing in the Bystander) įtraukia visą universiteto bendruomenę – tiek studentus, tiek ir personalo darbuotojus. Atsižvelgiant į gautus rezultatus bei užsienio autorių siūlomas rekomendacijas, numatytos papildomos prevencinės priemonės. LSMU siūloma prevencinių priemonių programa pavadinimu „STOP seksualinei prievartai“ (angl. „STOP Sexual Violence“), kuri susideda iš penkių pagrindinių dalių: seksualinės prievartos socialinių normų keitimas; įgūdžių mokymas mažinant patiriamos seksualinės prievartos atvejus; daugiau galimybių moterims suteikimas; saugios aplinkos kūrimas; seksualinės prievartos aukų palaikymas.
3. sudaryta seksualinės prievartos prevencijos modelio, skirto LSMU, principinė schema. Modelį sudaro keturi struktūriniai blokai. Pirmasis blokas – sukurti prevencinio darbo grupę. Antrojo struktūrinio bloko paskirtis – parengti seksualinės prievartos LSMU lokalius dokumentus, tokius kaip prevencinės veiklos tikslai ir uždaviniai, seksualinio priekabiavimo ir seksualinės prievartos samprata, oficiali seksualinės prievartos pranešimo forma. Trečiasis blokas skirtas prevencinės veiklos organizavimui ir vykdymui. Prieš pradedant vykdyti prevencinę veiklą LSMU tinklapyje reikalinga sukurti skiltį apie seksualinę prievartą; prevencinė darbo grupė turi numatyti, kokias pagalbos formas LSMU gali teikti nukentėjusiam asmeniui, taip pat identifikuoti ir atrinkti LSMU tinkančias seksualinės prievartos prevencines priemones; parengti prevencinių priemonių programą ir užtikrinti jos įgyvendinimą. Atlikus šiuos organizacinius žingsnius, LSMU gali pradėti vykdyti prevencinę veiklą. Ketvirtojo bloko paskirtis – seksualinės prievartos prevencinių programų įgyvendinimo ir poveikio, prevencijos algoritmo tinkamumo bei modelio procesų stebėsena ir vertinimas.
4
SUMMARY
Management of Public Health
PREVALENCE OF SEXUAL ASSAULT AND OPPORTUNITIES FOR ITS PREVENTION AT LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES
Skirmantė Deksnytė
Supervisor Prof. Habil. Dr. Žilvinas Padaiga
Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2018. 68 p.
Aim of the study – to investigate a prevalence of sexual assault against students of Lithuanian University of Health Sciences in an academe as well as to prepare a model for its prevention.
Objectives: determine the prevalence of sexual assault in the academe and its risk factors; perform an analysis of an evidence based prevention; prepare the model of a prevention.
Methods. We have selected epidemiologic research method – instant investigation (type of observation study). Anonymous questionnaire survey was selected as our research data collection method (see appendices 4 and 5). The aim of the latter questionnaire is to discover the prevalence of sexual assault against students of LSMU. During the research we have surveyed students from various degrees of studies (including students from foreign countries). In total we have surveyed 8263 students but 1,736 (21%) were used for data analysis. For research analysis there were used the following methods: analysis proposed in scientific papers, questionnaire survey, and statistic data analysis.
Results. The results show that the majority of the respondents (71,1%) claim that they feel safe in academia, however, 50,5% of the respondent’s state that they have suffered from verbal abuse. Furthermore, 17,9% of survey participants experienced non-verbal abuse and 22,3% unpleasant physical contact. Additionally, 5,2% respondents claim that it was tried to use sexual assault against them while 4,5% were sexually assaulted in academia. Sexual assault is mostly used against women (4,1%). All of the respondents who have suffered from sexual assault also experienced sexual harassment. Commonly women become victims while men are perpetrators. The majority of those who were abused claim that their offenders were related to LSMU. The results of questionnaire also show that the majority of the respondents did not try to help victims while noticing the potential of sexual assault. More than 70% state that they have neither been trained nor received an information about how to deal with sexual assault.
Conclusions:
1. it has been discovered that more than a half of the respondents (54,9%, N=947) were sexually harassed in academic environment. Against 5,9% of the participants was tried to use sexual assault and 4,5% have suffered from it. Sexual assault is mostly used against women (4,1%).
5 All of the survey participants that have experienced sexual assault have also suffered from sexual harassment. Commonly, women are the victims and men are the offenders. The majority of those who have faced sexual assault or harassment claim that the offenders were related to the university. Furthermore, most of the students that witnessed sexual assault did not try to help victim. In addition, over 70% state that they were neither trained or received an information on how to deal with the sexual assault;
2. the prevention “Bringing in the bystander” selected by LSMU involves the whole community of the university by bringing in students and other staff members. By looking at the results and recommendations proposed by foreign authors, additional prevention methods are foreseen. The university proposes a programme called “Stop Sexual Violence” which combines the following: change of social attitude towards sexual assault, training on how to reduce sexual assault related incidents, providing wider opportunities for women, securing academic environment, providing support for victims that experienced sexual assault;
3. a principle scheme of sexual assault prevention model for the university was established. The model consists of four structural blocks. The first block aims to create a preventive work group. The purpose of the second structural unit is to prepare local university’s documents of sexual assault, such as the objectives of preventive actions, the concept of sexual harassment and assault, and the official form of sexual assault reporting. The third block aims to organize and implement preventive activities. Before establishing the preventive activities on the university’s website, it is mandatory to create a section about sexual assault. The earlier mentioned work group has to determine which forms of assistance the LSMU can provide to the victims, as well as to identify and select preventive measures for sexual assault that suit the university. The working group also has to prepare a programme of preventive measures and ensure its implementation. The goal of fourth unit is to monitor and evaluate the appropriateness and effectiveness of the prevention algorithm and the proposed model. Key words: sexual assault, prevention, model.
6
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju darbo vadovui prof. habil. dr. Žilvinui Padaigai už visapusišką pagalbą, rūpestį ir palaikymą ruošiant antrosios pakopos studijų baigiamąjį darbą. Esu dėkinga prof. Kęstučiui Petrikoniui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektoriui studijoms, už suteiktą galimybę atlikti tyrimą universitete. Ačiū tariu artimiesiems už rūpestį ir palaikymą.
7
TURINYS
SANTRUMPOS ...8
SĄVOKOS ...9
ĮVADAS ...10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ...11
1. LITERATŪROS APŽVALGA ...12
1.1. Seksualinės prievartos samprata ...12
1.1.1. Aukų reakcijų į seksualinę prievartą ypatumai ...12
1.1.2. Psichologinės seksualinės prievartos pasekmės ...13
1.1.3. Seksualinė prievarta prieš studentus ...14
1.1.4. Rizikos veiksniai ...15
1.2. Prevencijos samprata ...16
1.2.1. Vykdomos prevencinės programos mažinant seksualinę prievartą prieš studentus ...17
1.3. Seksualinės prievartos įvykių akademinėje aplinkoje prevencijos Modelis ...19
2. TYRIMO METODIKA ...25
3. REZULTATAI ...29
3.1. Tyrimo dalyviai ir jų aprašomoji charakteristika ...29
3.2. Seksualinės prievartos prieš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentus akademinėje aplinkoje situacijos vertinimas ...30
3.3. Seksualinės prievartos prieš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentus akademinėje aplinkoje situacijos gerinimas prevencinių priemonių pagalba ...47
3.4. Seksualinės prievartos Lietuvos sveikatos mokslų universitete prevencijos modelis ...49
4. REZULTATŲ APTARIMAS ...55
IŠVADOS ...58
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ...59
LITERATŪRA ...60
8
SANTRUMPOS
BK – baudžiamasis kodeksas.
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos. LR – Lietuvos Respublika.
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. N – tiriamųjų absoliutus skaičius.
9
SĄVOKOS
Seksualinė prievarta – bet kokia nepageidaujamo seksualinio kontakto forma, gauta be sutikimo ir (arba) panaudojant jėgą, jėgos grėsmę, bauginimą ar prievartą (2).
Seksualinis priekabiavimas – nepageidaujamas užgaulus žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką (13).
Modelis – supaprastinta esminių objekto, įvykio ar santykio savybių išraiška; gali būti žodinė, fizinė ar matematinė (99).
Prevencija – išankstinis kelio užkirtimas, užbėgimas už akių, ypač teisės normų pažeidimui (78). Grupė – žmonių bendrija, kurios narius sieja koks nors bendras požymis (bendra veikla, tarpusavio santykiai, bendri interesai, priklausymas tai pačiai organizacijai) (101).
10
ĮVADAS
Tyrimo problema. Seksualinė prievarta – rimta visuomenės sveikatos problema, būdinga žmonijai nuo seniausių laikų (1). Seksualinės prievartos prevencijos centras seksualinę prievartą apibrėžia kaip bet kokią nepageidaujamo seksualinio kontakto formą, gautą be sutikimo ir (arba) panaudojant jėgą, jėgos grėsmę, bauginimą ar prievartą (2). Nustatyta, kad prievarta neigiamai paveikia aukų psichikos ir fizinę sveikatą, socialinę gerovę (3). Seksualinė prievarta prieš studentus apibrėžiama kaip seksualinė prievarta, patirta aukštojo mokslo institucijoje (universitetas, kolegija) ar jos aplinkoje (4). Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV) atliktų tyrimų metu, 15 – 20 proc. studentų patiria seksualinę prievartą, o daugiau nei 50 proc. teigia patyrę seksualinį priekabiavimą (5). 2008 metais Šiaulių universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad 16 proc. studenčių patyrė priekabiavimą dėl lyties arba seksualinį priekabiavimą studijų metu (6) ir tai vienas iš nedaugelio Lietuvoje atliktų tyrimų seksualinės prievartos prieš studentus tema. Lietuvoje apie seksualinės prievartos reiškinį prieš studentus kalbama nepakankamai, trūksta duomenų, kokia dalis studentų ją patiria (7). Nėra ir prevencinių priemonių ar specialių programų, ruošiančių specialistus dirbti su seksualinės prievartos aukomis. Tad šiuo darbu siekiama prisidėti prie seksualinės prievartos prevencijos akademinėje aplinkoje situacijos gerinimo.
Darbo aktualumas. Seksualinė prievarta prieš moksleivius Lietuvoje yra tyrinėjama žymiai dažniau nei prieš studentus. Mokyklose vykdomos įvairios seksualinės prievartos prevencinės programos. Viena jų – „Aš žinau“, kuria siekiama, kad kuo mažiau vaikų patirtų seksualinę prievartą ir būtų kuriama saugi mokyklos aplinka (8). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso projekte, paskelbtame žurnale „Teisės problemos“ (9), sąvoka „vaikas“ apibrėžiama kaip žmogus neturintis 18 metų amžiaus. Nuo 1982 metų seksualinės prievartos aukoms pagalbą teikianti organizacija savo tinklalapyje teigia, kad 16 – 24 metų amžiaus grupei tikimybė patirti seksualinę prievartą yra keturis kartus didesnė nei kitoms amžiaus grupėms (10). Atsižvelgiant į tai, jog dalis šios amžiaus grupės atstovų būna pabaigę vidurinį išsilavinimą ir tęsia mokymąsi aukštojo mokslo institucijose, reikalinga užtikrinti apsaugą nuo seksualinės prievartos ir šiose įstaigose. Todėl seksualinės prievartos prevencijos modelis ir jo taikymo galimybės yra aktualus visoms aukštojo mokslo institucijų bendruomenėms.
Temos naujumas. Nustačius seksualinės prievartos prieš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentus paplitimą ir priežastis bei parinkus tinkamą LSMU įrodymais pagrįstą seksualinės prievartos prevenciją, parengtas seksualinės prievartos prevencijos modelis. Iki šiol nėra duomenų apie Lietuvoje vykdomas seksualinės prievartos prevencijos programas aukštojo mokslo institucijose, todėl šis darbas yra naujas ir svarbus.
11
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – ištirti seksualinės prievartos prieš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentus akademinėje aplinkoje paplitimą ir parengti prevencijos modelį.
Darbo uždaviniai:
1. nustatyti seksualinės prievartos prieš studentus akademinėje aplinkoje paplitimą ir rizikos veiksnius;
2. atlikti seksualinės prievartos akademinėje aplinkoje įrodymais pagrįstų prevencijų analizę; 3. parengti seksualinės prievartos prevencijos modelį.
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Seksualinės prievartos samprata
Seksualinė prievarta – tai veika, griežtai apibrėžta Lietuvos Respublikos (LR) baudžiamajame kodekse (BK) kaip „tenkinimas lytinės aistros su žmogumi prieš jo valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, naudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle“ (11). Užsienio autoriai kaip vieną iš seksualinės prievartos formų nurodo seksualinį priekabiavimą, kuomet nusikaltėlis verbaliai, neverbaliai ir/arba veiksmais stengiasi pasiekti lytinį aktą (12). LR moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas seksualinį priekabiavimą apibrėžia kaip „nepageidaujamas užgaulus žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką“ (13). Seksualinės prievartos prevencijos centras seksualinę prievartą apibrėžia kaip bet kokią nepageidaujamo seksualinio kontakto formą, gautą be sutikimo ir (arba) panaudojant jėgą, jėgos grėsmę, bauginimą ar prievartą (2). Šis apibrėžimas yra išsamus ir suderinamas su BK bei moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymu, todėl juo ir bus vadovaujamasi šiame darbe.
Taigi seksualinė prievarta yra nevienareikšmė sąvoka, todėl svarbu, kad ne tik aukos, bet ir joms pagalbą teikiantys specialistai vienodai traktuotų seksualinės prievartos formas. Vienodas reiškinio supratimas bei sąvokų naudojimas leistų užtikrinti efektyvią pagalbą nukentėjusiems.
1.1.1. Aukų reakcijų į seksualinę prievartą ypatumai
Seksualinė prievarta – tai vienas iš labiausiai traumuojančių stresorių (14). Kiekvienas seksualinės prievartos atvejis yra individualus, tačiau aukų reakcijos į patirtą prievartą yra panašios. Tipiškai jos skirstomos į fizines ir emocines (15, 16).
Fizinės reakcijos. Po seksualinės prievartos incidento nukentėję asmenys dažniausiai išsako šiuos somatinius nusiskundimus: patiriamus galvos skausmus, vidurių užkietėjimą arba viduriavimą (17), nugaros ir skrandžio skausmus, gausesnį prakaitavimą, dažnesnį nei įprastai juntamą širdies plakimą (18).
Emocinės reakcijos. Aukų patiriamas emocines reakcijas po seksualinės prievartos galima suskirstyti į penkias grupes. Pirmoji – šokas. Aukų elgesys dažniausiai nėra adekvatus, galima dezorientacija (19), aukos gali neigti, kad patyrė seksualinę prievartą, dėl to gali atrodyti ir elgtis visiškai ramiai, lyg nieko su jomis nebūtų atsitikę (20). Antra – varžymasis. Aukos pripažįsta sau buvusios išžagintos, dėl to gali išgyventi gėdą (21). Sustiprėja poreikis būti su kitu(-ais) žmonėmis dėl baimės ir nerimo, kad seksualinė prievarta gali vėl pasikartoti (22). Pirmą savaitę po prievartos gėdos, baimės ir nerimo jausmai gali būti ypatingai stiprūs, vėliau jų intensyvumas silpnėja. Trečia –
13 bejėgiškumas. Aukoms sunku susikaupti, atsiminti, sumažėja jų veiklos produktyvumas, kartu mažėja motyvacija veiklai ir skursta domėjimosisritys (15). Ketvirta – įkyrios mintys. Padažnėja įkyrios, nevalingos mintys apie seksualinę prievartą, tai skatina ir didesnį aukų jautrumą, dirglumą išoriniams aplinkos veiksniams (17). Penkta – neramumas. Sustiprėja nerimas, kuris dažnai išreiškiamas pykčio ir įniršio priepuoliais, galimi miego sutrikimai (23), bandymai nusižudyti (19).
Kiekvienas seksualinės prievartos atvejis yra individualus, taip ir aukų reakcijos į prievartą yra individualios. Aukų patiriamos emocinės reakcijos gali nesutapti su išvardintomis, gali būti išgyvenamos ne visos, jos gali būti ne iš eilės arba kelios pasireikšti vienu metu. Jas yra sunku diferencijuoti.
1.1.2. Psichologinės seksualinės prievartos pasekmės
Seksualinė prievarta – svarbi socialinė problema (29), paveikianti ne tik auką, bet ir jos šeimą, draugus, partnerius (25), sutrikdanti įprastą aukos gyvenimą, galinti pabloginti psichinę ir fizinę sveikatą (26), sukelti pakartotinį traumavimą aukai siekiant pagalbos (27). Todėl po prievartos patyrimo labai padidėja psichologinių problemų išsivystymo tikimybė (28). Šios problemos dažnai užsitęsia (29, 30) ir yra ypatingai sunkios (31).
Poveikis santykiams. Seksualinė prievarta paveikia santykius dvejopai: pakeičia bendravimą ir seksualinius santykius (32). Patyrusios seksualinę prievartą aukos dažniau nei jos nepatyrusios pradeda nepasitikėti kitais žmonėmis (33, 34), dažniau konfliktuoja su artimaisiais (35). Prievartos potyris paveikia ir tolesnį aukų seksualinį gyvenimą. Poveikis seksualiniams santykiams gali pasireikšti dvejopai: vienas aukas tai paskatina užsiimti rizikingu seksualiniu elgesiu (pavyzdžiui, turėti kelis seksualinius partnerius) (36), o toks elgesys padidina tikimybę patirti pakartotinę seksualinę prievartą (37, 38). Kitoms aukoms, priešingai, gali atsirasti seksualinės disfunkcijos problemų: sumažėja jų lytinis aktyvumas, sumažėja arba visiškai išnyksta jų patiriamas pasitenkinimas seksualiniais santykiais (39, 40).
Potrauminis streso sindromas (PTSS). Po seksualinės prievartos patyrimo padidėja PTSS išsivystymo rizika (41). Rothbaum ir kolegos (42) teigė, kad net 94 proc. aukų praėjus savaitei po išžaginimo vis dar išsako PTSS kriterijus, o apie 50 % aukų mini juos net praėjus trims mėnesiams po įvykio. Breslau ir kolegos (43) nustatė, kad išžaginimų aukoms dažniau būdingas PTSS nei kitų tipų seksualinės prievartos aukoms. Tai leidžia daryti prielaidą, kad PTSS išsivystymo tikimybė gali priklausyti ir nuo prievartos tipo. Manoma, kad kuo labiau įvykis suvokiamas kaip pavojingas gyvybei, tuo didesnė tikimybė, kad išsivystys PTSS (44). Nustatyta, kad seksualinės prievartos aukos dažniau patiria PTSS simptomus nei aukos, patyrę kito pobūdžio užpuolimus (45).
Poveikis sveikatai. Seksualinė prievarta gali neigiamai paveikti aukų sveikatą tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai. Tiesioginis poveikis pasireiškia tuo, kad prievartos patyrimas sukelia aukų sveikatos sutrikimus. Pavyzdžiui, aukos gali susirgti lytiniu keliu plintančiomis ligomis, jeigu
14 prievartautojas jomis sirgo (46, 47). Netiesioginis poveikis pasireiškia tuo, kad prievartos patyrimas gali būti vienas iš veiksnių, neigiamai paveikusių aukos sveikatą. Nustatyta, kad po prievartos padidėja tikimybė išsivystyti priklausomybėms nuo psichoaktyviųjų medžiagų (48), imuninės sistemos susilpnėjimui, susirgimui lėtinėmis ligomis (49), tokiomis kaip krūties vėžys, artritas, aukos gali pastoti (50).
Poveikis asmenybei. Poveikį asmenybei taip pat galima suskirstyti į teigiamą ir neigiamą. Neigiamas poveikis asmenybei gali pasireikšti tuo, kad aukos, patyrusios seksualinę prievartą, dažniau kenčia nuo nuotaikos sutrikimų, ypač depresijos (51). Žemėja jų savęs vertinimas (52). Didėja rizika, kad aukos pradės užsiiminėti sveikatai pavojingu elgesiu, pavyzdžiui, vartoti psichiką veikiančias medžiagas, todėl padidėja priklausomybės išsivystymo rizika (53). Aukos dažniau destruktyviais būdais bando numesti svorio – naudoja laisvinamuosius, didėja valgymo sutrikimų išsivystymo rizika (54), padidėja savižudiško elgesio rizika (55). Neigiamas poveikis asmenybei yra labiau pastebimas, todėl ir labiau akcentuojamas, tačiau greta jo gali pasireikšti ir teigiamas poveikis seksualinės prievartos aukai. Pasak Frazier ir kolegų (56), apie 50 proc. aukų po prievartos praėjus savaitei ir ilgesniam laiko tarpui, atranda ir teigiamų pasekmių, tokių kaip gilesnis gyvenimo prasmės suvokimas, padidėjęs empatijos jausmas.
Taigi, seksualinė prievarta sukelia daug negatyvių psichologinių pasekmių aukos gyvenime ir yra vienas labiausiai traumuojančių stresorių. Todėl yra reikalingos efektyvios priemonės šios problemos mažinimui.
1.1.3. Seksualinė prievarta prieš studentus
Seksualinė prievarta prieš studentus apibrėžiama kaip seksualinė prievarta, patirta aukštojo mokslo institucijoje (universitetas, kolegija) ar jos aplinkoje (4). Atliktų tyrimų duomenimis seksualinės prievartos aukomis dažniausiai tampa moterys, o nusikalsta vyrai (57). Vyrai taip pat tampa seksualinės prievartos aukomis, tik rečiau nei moterys, ir prieš juos dažniausiai nusikalsta vyrai (58). Jungtinėse Amerikos valstijose atliktų tyrimų metu, 15 – 20 proc. studentų patiria seksualinę prievartą, o daugiau nei 50 proc. teigia patyrę seksualinį priekabiavimą (5). 2008 metais Šiaulių universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad 16 proc. studenčių patyrė priekabiavimą dėl lyties arba seksualinį priekabiavimą studijų metu (6). Tai yra vienas iš nedaugelio Lietuvoje atliktų tyrimų seksualinės prievartos prieš studentus tema. Lietuvoje apie seksualinės prievartos reiškinį prieš studentus kalbama nepakankamai, trūksta duomenų, kokia dalis studentų ją patiria (7).
Seksualinė prievarta – vienas iš dažniausiai pasitaikančių nusikaltimų studentų imtyje (59). Tačiau, tyrimų duomenimis, tik apie 13 proc. seksualinę prievartą patyrusių studentų pateikia informaciją oficialiai apie įvykusį incidentą (60). Yra išskiriamos pagrindinės priežastys, kurios dažniausiai lemia studentų pasirinkimą nepranešti apie prievartos atvejį: jei auka pažinojo asmenį ar
15 asmenis panaudojusius seksualinę prievartą iki incidento (61), incidento metu auka buvo apsvaigusi nuo psichoaktyvių medžiagų (62), bijojo keršto (63), bijojo išgyventi incidentą dar kartą (64).
Seksualinė prievarta prieš studentus išlieka didelė ir aktuali šių dienų problema. Tačiau aukštojo mokslo institucijos nelinkę nagrinėti šios problemos viešai (65). Dėl to tokių duomenų trūksta, o vykdomų apklausų šia tema rezultatai lieka nepaviešinti.
1.1.4. Rizikos veiksniai
Kalbant apie seksualinę prievartą prieš studentus dera išskirti ir tam tikrus rizikos veiksnius (66). Visa tai leidžia geriau identifikuoti seksualinės prievartos aukas, veiksmingiau planuoti prevencinius veiksmus, daryti išvadas dėl seksualinės prievartos priežasčių.
Ankstesnė seksualinės prievartos patirtis. Patirta seksualinė prievarta formuoja ir deformuoja asmenybę. Tiek vyrai, tiek moterys, patyrę seksualinę prievartą vaikystėje, dažnai skundžiasi nepasitenkinimu lytiniame gyvenime (negalėjimu atsipalaiduoti, sunkumais patiriant orgazmą) (67), susilaikymu nuo lytinių santykių (atsiradusiu dėl nepasitikėjimo savimi ar kylančių neigiamų asociacijų, susijusių su ankstesne seksualinės prievartos patirtimi) (68), kompulsyviu seksualiniu elgesiu, naudojama seksualine prievarta prieš kitus (dažniau pasireiškia vyrams), patiriama seksualine prievarta (dažniau pasireiškia moterims) bei kitomis lytinėmis disfunkcijomis (69). Pasak Krebs ir kolegų (66), studentai, patyrę seksualinę prievartą iki studijų aukštojo mokslo institucijoje, turi septynis kartus didesnę tikimybę patirti ją vėl, lyginant su studentais, kurie šios patirties neturi.
Psichiką veikiančių medžiagų vartojimas. Alkoholio vartojimas dėl plataus jo paplitimo studentų tarpe yra dažniausiai tyrinėjama psichoaktyvi medžiaga. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais (70) nustatyta, kad per paskutinius atliekamo tyrimo metus 92,4 proc. Lietuvos aukštojo mokslo institucijų studentų vartojo alkoholinius gėrimus. Gauti skaičiai kelia susirūpinimą ne tik dėl neigiamo poveikio sveikatai, tačiau ir dėl kylančios grėsmės patirti seksualinę prievartą. Nustatyta, kad seksualinę prievartą dažniau patiria apsvaigę nuo alkoholio studentai (71).
Ankstesnė seksualinė patirtis, alkoholio vartojimas – veiksniai, didinantys riziką patirti seksualinę prievartą abiems lytims. Toliau bus nagrinėjami rizikos veiksniai, lemiantys patirti seksualinę prievartą moteriškos lyties atstovėms.
Lytis. Nors seksualinę prievartą akademinėje aplinkoje gali patirti abiejų lyčių studentai, tačiau dažniausiai aukomis tampa moterys (72). Studijuojančioms moterims ši rizika didesnė nei užsiimančioms kita veikla (59). Tad studentės priskiriamos didesnės rizikos grupei, patiriančiai seksualinę prievartą (73).
Amžius ir studijų metai. Pirmo ir antro kurso studentėms kyla didesnė rizika patirti seksualinę prievartą nei aukštesnio kurso studentėms. Atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad net 84 proc.
16 pranešimų apie patirtą seksualinę prievartą akademinėje aplinkoje buvo pateikta pirmame – ketvirtame semestre studijavusių studenčių (74). Atitinkamai studenčių amžius pats savaime yra vienas iš rizikos veiksnių. Moterys iki 21 metų amžiaus teigia dažniau patyrę seksualinę prievartą nei vyresnės (75).
Gyvenamoji vieta. Mokslininkai bandė nustatyti ar gyvenamoji vieta yra vienas iš rizikos veiksnių, didinančių tikimybę patirti seksualinę prievartą. Atlikto tyrimo metu buvo nustatyta jog studentėms, gyvenančioms bendrabučiuose, rizika patirti seksualinę prievartą yra reikšmingai didesnė nei gyvenančioms už akademinės aplinkos (75). Aukštojo mokslo institucijos seksualinės prievartos incidentus nagrinėja akademinėje aplinkoje, mokslo įstaigų teritorijoje, tačiau Fisher ir kolegų teigimu (76), aukštojo mokslo institucija privalo prisiimti atsakomybę ir už tuos seksualinės prievartos atvejus, kurie įvyksta už akademinės aplinkos, tačiau siejasi su studentų gyvenimu (studentų vakarėlis, aukštojo mokslo įstaigos vykdomi festivaliai, sporto renginiai ir kita).
Taigi pateikti rizikos veiksniai tik padidina studentų riziką patirti seksualinę prievartą. Tiriamoje populiacijoje išskyrus pagrindinius rizikos veiksnius, galima tiksliau pasirinkti kokias prevencines priemones ir kurioms tikslinėms grupėms taikyti.
1.2. Prevencijos samprata
Pagal Hawkins ir kt. (77) prevencija yra geriausia investicija, kokią gali padaryti šalis, ir tai daryti reikia dabar. Sąvoka prevencija (lot. Praevenire – pralenkti, ateiti pirma) tarptautinių žodžių žodyne apibrėžiama kaip išankstinis kelio užkirtimas, užbėgimas už akių, ypač teisės normų pažeidimui (78). Literatūroje yra daugybė prevencijos apibrėžimų. Juos apibendrinus galima teigti, kad prevencija yra priemonių visuma, kuria siekiama pašalinti ar bent jau atitolinti rizikos veiksnių sukeliamas pasekmes, bei padidinti apsauginių veiksnių įtaką. Merfeldaitė ir Railienė (79) prevenciją skirsto į lygius:
• trumpalaikė prevencija – pabrėžia tiesioginį, betarpišką poveikį reiškiniui, siekiant apčiuopiamų prevencijos rezultatų iš karto, per kuo trumpesnį laiką. Trumpalaikės prevencijos stiprioji dalis – apčiuopiami rezultatai bei galimybė staigiai reaguoti į susiklosčiusią padėtį, problemos paaštrėjimą;
• ilgalaikė prevencija – kai prevencinės veiklos rezultatai projektuojami daugiau į ateitį. Ilgalaikių prevencinių priemonių tikslas – šalinti gilumines reiškinio priežastis. Ilgalaikės prevencijos stiprybė – sugebėjimas veikti gilumines reiškinio priežastis.
Yra išskiriami pagrindiniai smurto prevencijos principai (80):
• kiekvienas yra atsakingas už smurto grėsmės mažinimą ir saugumo užtikrinimą; • kiekvienas turi mokėti atpažinti smurto požymius ir žinoti, kaip užkirsti smurtui kelią; • kiekvienas turi mokėti tinkamai reaguoti kritinėje situacijoje.
17 Smurto prevencija gali būti vykdoma keliais lygiais (80):
• pirminė prevencija – paslaugos, nukreiptos į bendrą populiaciją siekiant sustabdyti bet kokius prievartos atvejus;
• antrinė prevencija – paslaugos, nukreiptos į didelės rizikos grupę, siekiant užkirsti kelią tolimesniam problemos plitimui;
• tretinė prevencija – paslaugos, kurios yra skirtos žinomiems smurtautojams arba aukoms siekiant išvengti naujų incidentų.
Atsižvelgiant į prevencijai keliamus tikslus, bei derinant tiek trumpalaikę, tiek ilgalaikę prevencijas jos gali būti ypač naudingos ir efektyvios.
1.2.1. Vykdomos prevencinės programos mažinant seksualinę prievartą prieš studentus Seksualinės prievartos prevencinių programų priemonės yra skirtingos – tai gali būti nuo mažesnių pastangų reikalaujančių veiklų (brošiūrų dalinimas) iki visą bendruomenę apimančių veiklų (81). Dažniausiai seksualinės prievartos prevencijų metu rengiami seminarai, komandiniai užsiėmimai (82). Išskiriamos trys pagrindinės seksualinės prievartos prevencijų tikslinės grupės: seksualinės prievartos įvykio aukos, kaltininkai ir įvykį stebėję asmenys. Į aukas orientuota strategija siekia sumažinti riziką pakartotinai patirti seksualinę prievartą. Į įvykio kaltininkus orientuota strategija siekia sumažinti tikimybę, jog veika bus pakartota. Į įvykį stebėjusius asmenis orientuota strategija siekia išvengti naujų incidentų, suteikiant žinias, kaip saugiai padėti pastebėjus seksualinės prievartos atvejį.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atliko aukštojo mokslo institucijų apklausą siekdama išsiaiškinti, kaip jos yra pasirengusios spręsti seksualinio priekabiavimo ir diskriminacijos dėl lyties problemas. Buvo klausiama, ar vidaus taisyklėmis draudžiama priekabiauti ir diskriminuoti dėl lyties, ar egzistuoja procedūra, kaip elgtis šių pažeidimų atvejais. Tarnyba taip pat teiravosi, ar vykdoma prevencinė veikla ir ar institucijose dirba už seksualinio ir kitokio priekabiavimo bei diskriminacijos dėl lyties užkardymą atsakingi žmonės. Apklausa parodė, kad analizuojama problema aukštosiose mokyklose nėra laikoma svarbia, kai kurios kolegijos užtikrintai teigė, kad tokio pobūdžio reiškinių jų įstaigose iš viso nepasitaiko. Interneto svetainių paieškos laukeliuose įvedus žodį „priekabiavimas“ nenukreipiama į jokį oficialų su tema susijusį dokumentą. Tik Vilniaus universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto tinklalapiuose nukreipiama į priekabiavimui ir seksualiniam priekabiavimui skirtą rubriką. Kai kurios aukštosios mokyklos yra įsteigusios ir specialią pasitikėjimo liniją. Atskirų procedūrų, nagrinėjančių (seksualinio) priekabiavimo atvejus, Lietuvos aukštosiose mokyklose dažniausiai nėra. Tik 3 universitetai ir 2 kolegijos yra paskyrę asmenis, atsakingus už priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo prevenciją (83).
18 Kadangi Lietuvoje aukštojo mokslo institucijos dar tik pradeda spręsti seksualinės prievartos prieš studentus problemą, ypač aktualu patyrinėti užsienio šalių seksualinės prievartos prevencijų strategijų kūrimo ir įgyvendinimo patirtį. Seksualinės prievartos prieš studentus tema yra plačiai nagrinėjama JAV, šioje šalyje sukurtos skirtingomis metodikomis paremtos prevencinės programos. Interaktyvios programos, kurių pagrindinis tikslas – pagerinti studentų teorines bei praktines žinias apie seksualinę prievartą.
Angl. Agent of Change – video žaidimu paremta interaktyvi programa, skirta studentams. Tai simuliacinis žaidimas, kuomet žaidėjai gauna virtualias seksualinės prievartos situacijas ir gali kontroliuoti jų eigą. Iš viso yra sukurta dešimt skirtingų situacijų, kiekvienos jų ilgis – nuo trijų iki penkių minučių. Programa jau pasinaudojo daugiau nei 75 tūkstančiai studentų iš 30 skirtingų JAV aukštojo mokslo institucijų (84).
Angl. Every Choice – interaktyvi programa studentams, susidedanti iš 21 video modulio ir trunkanti nuo 45 iki 90 minučių. Yra du virtualūs programos vedliai – moteris ir vyras, kurie dalinasi savo artimoje aplinkoje patirtomis seksualinės prievartos situacijomis. Vėliau pateikiama informacija, kaip pateiktose situacijose saugiai padėti įtariamai aukai. Programos pabaigoje supažindinama, kaip paremti aukas, nukentėjusias nuo seksualinės prievartos (85).
Angl. Get Inclusive – interaktyvūs mokymai, skirti ne tik studentams (mokymų trukmė 20 – 40 minučių), bet ir aukštojo mokslo institucijos personalui (mokymų trukmė 40 minučių). Mokymų metu pateikiama įvairi medžiaga apie seksualinę prievartą ir rizikos veiksnius, seksualinį priekabiavimą bei oficialaus pranešimo apie patirtą seksualinę prievartą tvarką (86).
JAV naudojamos ir kitos interaktyvios programos, tokios kaip: angl. Not anymore (87), angl. Think About It (88), angl. U Got This (89), angl. Haven (90). Visas išvardintas programas sieja seksualinės prievartos tema, naudojamos panašios metodikos. Kita grupė vykdomų prevencijų yra paremtos spektaklio pagrindu (angl. Performance-based).
Angl. He said – She said – tai interaktyvi spektaklio pagrindu paremta prevencinė programa. Studentams yra suvaidinama seksualinės prievartos scena ir vėliau auditorijai užduodami įvairūs klausimai, vedama diskusija apie tai, kurioje siužeto vietoje ir kokie veiksmai leidžia spręsti, jog tai buvo seksualinės prievartos atvejis. Taip pat diskutuojama, kokios yra aukos teisės, aukštojo mokslo institucijos pareigos. Siužetas trunka apie 45 minutes ir po pertraukos diskusijai numatoma viena valanda (91).
Yra vykdoma daugiau panašaus pobūdžio prevencinių programų: angl. Speak About It (92), angl. No Zebras, No Excuses (93), angl. The interACT (94). Visos jos taip pat paremtos interaktyvaus spektaklio metodikomis bei gali būti pritaikytos tam tikroms aukštųjų mokyklų pageidavimu nurodytoms rizikos grupėms (tik moterims/vyrams, personalui ar labai specializuotoms grupėms,
19 pvz.: aukštojo mokslo įstaigos sportininkams). Kita grupė vykdomų prevencijų paremta mokymais bei praktiniais užsiėmimais.
Angl. Bringing in the Bystander – tai mokymai, skirti tiek studentams, tiek ir personalo darbuotojams. Pagrindinė mokymų idėja – kovojant prieš seksualinę prievartą reikalinga visų bendruomenės narių pagalba skatinant kiekvieną narį tapti aktyviu aplinkos stebėtoju. Suteikiamos žinios, kaip identifikuoti galimą seksualinės prievartos grėsmę, kokių veiksmų imtis ir kaip saugiai padėti galimai aukai, vystyti empatiją tiems, kas patyrė seksualinę prievartą. Pasirinktinai mokymai gali vykti nuo vienos iki trijų sesijų, vienos sesijos laikas apie 90 minučių. Dažniausiai mokymai vedami vyro – vyrų grupei, moters – moterų grupei (95). Tai dažniausia JAV aukštojo mokslo institucijose vykdoma prevencija. Atlikta metaanalizė (96), lyginant kontrolinę grupę su angl. Bystander prevencijoje dalyvavusia grupe, kurioje buvo vertinami šie rodikliai:
• požiūris (angl. attitudes) – nustatytas statistiškai reikšmingai palankesnis požiūris į nulinę seksualinės prievartos politiką (d (efekto dydis) = 0,49, p < 0,001) ir statistiškai reikšmingai sumažėjęs seksualinės prievartos palaikymas (d = - 0,28, p < 0,001);
• ketinimas padėti (angl. intent to help) – nustatytas statistiškai reikšmingai didesnis skaičius asmenų, norinčių imtis veiksmų seksualinės prievartos metu (d = 0,58, p < 0,001);
• suteikta pagalba (angl. helping behavior) – nustatytas statistiškai reikšmingai didesnis skaičius asmenų, padėjusių seksualinės prievartos aukai (d = 0,28, p < 0,05).
Tai dažniausia JAV aukštojo mokslo institucijose vykdoma prevencija. Taip pat vykdomos strategijos, paremtos „Bystander“ mokymais: angl. Green Dot (97), angl. Know Your Power (98). Tai ne tik mokymai, bet ir programų paketai, susidedantys iš įvairių įrankių (renginiai, marketingas), kurių pagrindinis tikslas – nulinė seksualinė prievarta akademinėje aplinkoje.
Iš apžvelgtų vykdomų seksualinės prievartos prevencijų matyti, jog JAV ši problema yra aktyviai sprendžiama. Sukurtos prevencinės programos skiriasi ne tik metodikomis, bet ir jų pritaikymu tikslinėms grupėms. Todėl prieš kuriant prevencinį modelį svarbu nustatyti seksualinės prievartos paplitimą bei priežastis, jog būtų tikslingai parenkamos metodinės priemonės.
1.3. Seksualinės prievartos įvykių akademinėje aplinkoje prevencijos Modelis
Moksliniais tyrimais įrodyta, jog didžiosios dalies akademinėje aplinkoje patiriamos seksualinės prievartos galima išvengti. Norint įdiegti veiksmingą prevencinę seksualinės prievartos programą, būtina sukurti ir įdiegti prevencijos Modelį. Modelis – supaprastinta esminių objekto, įvykio ar santykio savybių išraiška; gali būti žodinė, fizinė ar matematinė (99). Modeliui keliami šie reikalavimai (100):
• turi būti išsamus – įtraukti visi svarbūs ryšiai;
20 • turi būti pagrįstas ir patikimas – visos modelio sudedamosios dalys turi būti pagrįstos ir
patikimos;
• logiškai neprieštaringas ir kt.
Siekiant užkirsti kelią seksualinės prievartos akademinėje aplinkoje atsiradimui, prevencijos Modelio įgyvendinimą aukštojo mokslo institucijose lemia vadyba. Todėl svarbiausi aukštojo mokslo institucijų uždaviniai yra:
• prevencinio darbo grupės kūrimas; • prevencinės veiklos planavimas;
• prevencinės veiklos organizavimas ir vykdymas; • prevencinės veiklos vertinimas.
Tam kad prevencijos Modelis būtų efektyvus ir naudingas bei duotų norimų rezultatų, reikia jį vykdyti atsižvelgiant į prevencinės veiklos planavimo etapus, kurie bus apžvelgiami atskirai.
Prevencinio darbo grupės kūrimas. Prevencinė veikla aukštojo mokslo institucijose turi prasidėti nuo atsakingų, kompetentingų, savo srities profesionalų surinkimo į vieną grupę. Grupė – žmonių bendrija, kurios narius sieja koks nors bendras požymis (bendra veikla, tarpusavio santykiai, bendri interesai, priklausymas tai pačiai organizacijai) (101). Remiantis prevencijos ir grupės apibrėžimų samprata, galima teigti, kad prevencinės veiklos grupė yra įvairių sričių formaliai suburti specialistai, kurie savo žiniomis, gebėjimais ir įgūdžiais sprendžia prevencinio darbo klausimus. Norint sutelkti grupę, reikalingas tinkamų žmonių pasirinkimas. Aukštojo mokslo institucijų prevencinio darbo grupės nariai, sprendžiant prevencijos darbo klausimus, turi pasiskirstyti tam tikromis funkcijomis ir atsakomybe. Kriterijai, norint vykdyti prevencinį darbą (102):
• žinios ir specifiniai gebėjimai; • motyvacija (noras veikti); • idėjų turėjimas;
• emocinis priimtinumas.
Kad prevencinė veikla būtų vykdoma sėkmingai, reikalingas vadovas, kuris gebėtų organizuoti veiklą. Darbo grupės vadovo atliekamos funkcijos vykdant prevenciją (102):
• planuoja ir organizuoja komandos mokymus;
• vadovauja sudarant prevencijos priemonių planą ir rengiant prevencijos Modelį; • koordinuoja grupės veiklą;
• palaiko ryšius su bendradarbiaujančiomis, pagalbą teikiančiomis institucijomis.
Prevencinės veiklos planavimas. Kai grupė yra sudaryta, kitas žingsnis – nustatyti jos veiklos tikslus. Vykdant prevenciją labai svarbu įvertinti tai, kas skatina rizikos veiksnių atsiradimą, su kokiomis problemomis susiduria aukštojo mokslo institucijų bendruomenės. Turint bendrą aukštojo
21 mokslo institucijos situacijos vaizdą galima formuoti prevencinės veiklos tikslą. Tikslas būtų tarsi atskaitos taškas, kuris nukreiptų veiklą teisinga linkme. Literatūroje yra išskiriami įvairūs tikslų tipai (103):
• strateginiai tikslai – tai patys svarbiausi tikslai, kurių tikimės pasiekti per trejus – penkerius metus. Strateginių tikslų dažniausiai keliami du ar trys;
• taktiniai tikslai – tai tikslai, kurių tikimasi pasiekti per dvejus – trejus metus. Kelių taktinių tikslų visuma turi reikšti vieno strateginio tikslo įgyvendinimą;
• operatyviniai tikslai – tai tikslai, kurių tikimasi pasiekti per vienerius ar pusę metų. Kelių operatyvinių tikslų visuma turi reikšti vieno taktinio tikslo įgyvendinimą. Operatyviniams tikslams rengiamas veiklos planas. Veiklos plano kūrimas turi būti patikėtas tiems nariams, kurie atsakingi už atitinkamas sritis.
Prevencinio darbo grupės iškelti tikslai gali būti ilgalaikiai ir trumpalaikiai. Pradedant dirbti nuo trumpalaikių tikslų, pirmieji rezultatai pasijus greičiau. Svarbu turėti aiškią programą, kurioje būtų aiškiai išdėstyti tikslai, priemonės, pageidaujami rezultatai bei programos įvertinimo būdai.
Tam, kad tikslas būtų pasiektas, reikalingi prevencijos veiklos uždaviniai. Vadybos literatūroje veiklos uždavinių formulavimui siūloma taikyti SMART modelį. Taigi tam, kad uždaviniai būtų įgyvendinti, jie turi būti (104):
• konkretūs (angl. Specific) – susiję tik su viena veiklos sritimi, vienu etapu (ko jūs siekiate, kiek žmonių bus įtraukta ar dalyvaus konkrečiame etape, kokie žingsniai bus organizuojami, kas bus parengta, kokie metodai taikomi ir pan.). Tokie uždaviniai neturi būti sudėtiniai; • pamatuojami (angl. Measurable) – galima įvertinti konkrečiais kriterijais, išmatuojamais
rodikliais (pvz., dalyvių, renginių ar priemonių skaičius, sėkmės rodikliai). Rodiklių dėka galima pasitikrinti ar uždavinys buvo įvykdytas;
• pasiekiami (angl. Achievable) – uždaviniai turi būti įvykdomi, juos vykdyti paskiriami konkretūs asmenys, apibrėžiamas siektinas rezultatas;
• realistiški (angl. Realistic) – uždaviniai turi būti realistiški ir lengvai įgyvendinami, kad konkreti grupė ar konkretus asmuo galėtų juos įgyvendinti konkrečiu laiku, veiksmas turi būti fiksuojamas, siekiant surinkti informaciją, kas yra padaryta;
• terminuoti (angl. Time keeping) – uždaviniai turi būti įgyvendinami laiku. Laiko skaičiavimas turi būti objektyvus, atsižvelgiant į žmonių gebėjimus, išorės aplinkybes tai padaryti, įvertinant, kiek laiko reikia konkretiems veiksmams įgyvendinti.
Tarp iškeltų tikslų ir veiklos rezultatų egzistuoja tiesioginis ryšys. Rezultatyvus grupės darbas vyksta tuomet, kai dera darbo turinys ir tikslui pasiekti išsikelti uždaviniai. Tolimesni prevencijos veiksmai turi būti sudaromi vadovaujantis numatytais tikslais ir uždaviniais.
22 Prevencinės veiklos organizavimas ir vykdymas. Probleminės situacijos nustatymas, pagrindinės problemos įvardinimas, problemos sprendimo būdų paieška ir pačios problemos sprendimas – tai keturi produktyvios veiklos etapai, kuriais remiantis organizuojama prevencinė veikla. Šie etapai vyksta palaipsniui. Prieš vykdant bet kokią prevencinę veiklą būtina išsiaiškinti prevencijos poreikį. Visų pirma reikia apžvelgti situaciją ne tik aukštojo mokslo institucijoje, bet ir už jos ribų. Visa tai galima padaryti anketuojant, sudarant klausimynus, analizuojant įvairius dokumentus, atliekant stebėjimus. Apžvelgus kintančią situaciją aukštojo mokslo institucijos bendruomenėje galima iškelti aktualiausią problemą ir ją pašalinti. Problemai šalinti reikalingi sprendimo būdai – tai gali būti prevencinės pagalbos teikimas, informacijos skleidimas, įvairūs renginiai, diskusijos, neigiamų nuostatų formavimas ir daug kitų būdų. Siekiant geriau suprasti smurto strategiją, kaip ir nuo ko jis prasideda ir veikia visuomenę, Dahlberg ir Krug (105) pateikia smurto socioekologinį modelį. Šis modelis atskleidžia sudėtingą atskirų komponentų sąveiką tarp individualių, santykių, bendruomenės ir visuomenės faktorių.
1.3.1 pav. Socioekologinis smurto faktorių modelis Komponentų sampratas autorius aiškina taip:
• individualusis – identifikuoja biologinę ir asmeninę patirtį, kuri didina riziką tapti auka arba pačiam smurtauti;
• santykių – tai artimiausi santykiai, kurie gali padidinti riziką tapti auka arba pačiam individui smurtauti. Artimiausių draugų ratas, šeimos nariai, bendraamžiai daro įtaką žmogaus elgesiui ir prisideda formuodami asmenybės elgseną;
Visuomenės
Bendruomenės
Santykių
23 • bendruomenės – švietimo įstaigos, darbo, gyvenamo rajono sąveikoje su individu atsiradę ryšiai, kurie pastiprina arba slopina smurtinę elgseną ir yra susiję su aukos arba smurtaujančiojo charakteristika;
• visuomenės – platus visuomenės veiksnių požiūris, kuris formuoja ir sukuria aplinką, kurioje smurtas yra skatinamas ar slopinamas. Visuomenėje esančios socialinės ir kultūrinės normos daro įtaką individo priimtinam elgsenos būdui. Tai apima ir visuomenės sveikatą, ekonomiką, švietimo ir socialinę politiką, kuri padeda išlaikyti ekonominę ir socialinę nelygybę tarp visuomenės grupių.
Švietimas ir mokymai yra laikomi efektyviomis priemonėmis kovoje su seksualine prievarta, dėl to dauguma aukštojo mokslo institucijų naudoja bendruomenės lygiu (angl. Community-level) paremtas prevencines programas (106).
Apibendrinant galima teigti, kad prevencinė veikla turi būti organizuojama remiantis produktyvios veiklos seka, kuri turi būti vykdoma palaipsniui. Prevencinė veikla aukštojo mokslo institucijoje turi būti vykdoma keturiais lygmenimis, prevencines priemones parenkant atsižvelgiant į kiekvieną jų.
Prevencinės veiklos vertinimas. Kad prevencinė veikla būtų atlikta tinkamai, būtinas jos vertinimas. Vertinimas parodo, ar pasiektas poveikis tikslinei grupei yra toks, kokio ir buvo tikimasi. Jis yra vykdomas po visų veiklų įgyvendinimo ir jokios įtakos rezultatams negali turėti. Pasak Merfeldaitės ir Ralienės (79), prevencinės darbo grupės veiklos vertinimas vyksta iš anksto nustačius kriterijus, kuriais remiantis ir bus vertinama visa grupės veikla. Veiklos vertinimo etape prevencinio darbo grupė turėtų ieškoti atsakymo į klausimus: kaip mums sekasi siekti išsikeltų tikslų, ką rodo grupės veiklos rodikliai, kurias veiklos sritis reiktų tobulinti, ką darysime toliau? Veiklai įvertinti gali būti taikoma įvairūs metodai: apklausos, ekspertiniai vertinimai, stebėjimas ir pan. Vertinimas turi apimti tiek rezultatus, tiek patį procesą. Vertinant rezultatus jie yra aprašomi, atliekamos statistinės analizės – taip įvertinamas prevencinės veiklos priemonių veiksmingumas. Vertinant Modelio procesą yra aprašoma veiklų vykdymo eiga, prevencijos pasiekiamumas, priemonių priimtinumas dalyviams, įgyvendinimo tikslumas. Proceso vertinimas parodo, ar visos veiklos, numatytos Modelio plane, buvo įgyvendintos. Vertinant tiek rezultatus, tiek procesą juos interpretuoti reikia kartu – tuomet prevencijos veiksmingumas bus įvertintas visapusiškai.
Apibendrinant galima teigti, kad seksualinė prievarta – tai bet kokia nepageidaujamo seksualinio kontakto forma, gauta be sutikimo ir (arba) panaudojant jėgą, jėgos grėsmę, bauginimą ar prievartą. Seksualinė prievarta prieš studentus apibrėžiama kaip seksualinė prievarta, patirta aukštojo mokslo institucijoje (universitetas, kolegija) ar jos aplinkoje. Lietuvoje apie seksualinės prievartos reiškinį prieš studentus kalbama nepakankamai, trūksta duomenų, kokia dalis studentų ją patiria. Nėra ir prevencinių priemonių ar specialių programų, ruošiančių specialistus dirbti su
24 seksualinės prievartos aukomis. Tad šiuo darbu bus siekiama pagerinti LSMU teikiamą paramą ir taikomą praktiką seksualinės prievartos atvejais. Nustačius seksualinės prievartos prieš LSMU studentus paplitimą bei atlikus vykdomų prevencijų akademinėje aplinkoje analizę, bus parengtas seksualinės prievartos prevencijos modelis.
25
2. TYRIMO METODIKA
Tyrimo tipas. Tyrimo atlikimui pasirinktas epidemiologinių tyrimų metodas – momentinis tyrimas (stebėjimo tyrimo tipas). Pasirinktas tyrimo duomenų surinkimo metodas – anoniminė anketinė apklausa (4, 5 priedai). Anoniminės anketos klausimais siekiama išsiaiškinti seksualinio priekabiavimo ir seksualinės prievartos prieš LSMU studentus paplitimą.
Tyrimo organizavimas. Tyrimas vyko keliais etapais:
I etapas. Mokslinės literatūros analizė. Apžvelgti ankstesni moksliniai darbai seksualinio priekabiavimo ir seksualinės prievartos prieš studentus akademinėje aplinkoje tema. Sudarytas tyrimo planas – išsikeltas tyrimo tikslas, suformuluoti uždaviniai.
II etapas. Pasirinkti tyrimo metodai. Pasirinkta apklausa, kuri yra naudojama JAV universitetuose bei koledžuose tiriant seksualinio priekabiavimo ir seksualinės prievartos situaciją akademinėje aplinkoje (107), gautas autorių sutikimas.
III etapas. Pasiruošimas apklausai. 2017 m. vasario 13 d. anketa pristatyta LSMU studijų kokybės ir stebėsenos komitetui, aptarti apklausos klausimai, gautas pritarimas vykdyti tyrimą. Klausimyno tinkamumui įvertinti 2017 m. balandžio mėn. atliktas žvalgomasis (bandomasis) tyrimas. Anketoje atlikus reikiamus keitimus (plačiau apie atliktus anketoje keitimus pateikta poskyryje – tyrimo instrumentai ir duomenų šaltiniai), tyrimo vykdymui gautas LSMU prorektoriaus studijoms leidimas (1 priedas) ir LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. BEC–VSV(M)–134 (2 priedas). 2017 m. lapkričio 2 d. surengtas susitikimas su studentų atstovybės, rezidentų ir doktorantų tarybos bei e-studijų skyriaus atstovais. Susirinkimo metu aptarti anketos viešinimo būdai, nuspręsta prašymus užpildyti anketą siųsti į studentų asmeninius elektroninius paštus.
IV etapas. Anketinės apklausos realizavimas. Nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d. anketa buvo patalpinta internetiniame puslapyje https://www.typeform.com/. Šiuo laikotarpiu buvo išsiųsti 8263 elektroniniai laiškai su prašymu visų LSMU studijų pakopų Lietuvos ir užsienio šalių studentams dalyvauti apklausoje. Internetu užpildytos 1835 anketos. Kadangi respondentai turėjo teisę pasirinkti neatsakyti į tam tikrus klausimus, duomenų analizei naudotos tik tos anketos, kuriose buvo pateikti atsakymai į šiuos klausimus:
• Pradėję mokytis LSMU, kaip dažnai patyrėte seksualinį priekabiavimą?
• Po to, kai pradėjote mokytis LSMU, ar kas nors bandė, bet jam nepasisekė panaudoti prieš Jus seksualinės prievartos?
• Po to, kai pradėjote mokytis LSMU, ar prieš Jus buvo panaudota seksualinė prievarta? Viso duomenų analizei buvo panaudotos 1736 anketos. Atsakomumo dažnis – 21 proc.
V etapas. Tyrimo duomenų bazės sudarymas ir statistinis duomenų apdorojimas. Tyrimo metu gauti atsakymai buvo suvesti į SPSS statistinę programą ir atlikti statistiniai skaičiavimai.
26 VI etapas. Tyrimo duomenų pateikimas bei aptarimas. Tyrimo duomenys pateikiami paveikslų pavidalu, juos išsamiai aprašant bei lyginant su panašių Lietuvos bei užsienio tyrimų rezultatais.
VII etapas. Seksualinės prievartos prevencijos modelio parengimas. Pagal gautus tyrimo duomenis, juos pritaikant LSMU, sukurtas seksualinės prievartos prevencijos modelis.
VIII etapas. Išvadų bei praktinių rekomendacijų pateikimas. Tyrimas baigiamas apibendrinančiomis išvadomis bei praktinėmis rekomendacijomis.
Tiriamasis kontingentas. Siekiant nustatyti seksualinio priekabiavimo ir seksualinės prievartos prieš LSMU studentus paplitimą, tyrimo metu buvo apklausiami LSMU visų studijų pakopų Lietuvos ir užsienio šalių studentai.
Tyrimo imtis ir imties sudarymo metodas. Planuojant tyrimus, svarbu nustatyti reikalingą minimalų tyrimų skaičių, kad būtų galima padaryti statistiškai reikšmingas išvadas (108). Reprezentatyvioji imtis – tai atrinktų dalyvauti tyrime individų grupė, savo narių savybių pasiskirstymu atitinkanti nagrinėjamą aibę (populiaciją) (109). Autorinio tyrimo imtis nustatyta remiantis Paniotto formule (110):
𝑛 = 1 ∆2+ 1
𝑁 kur :
n – imties dydis;
∆ – leidžiamas paklaidos dydis (atliekamame tyrime taikoma 1% paklaida); N – generalinės visumos dydis.
𝑛 = 1 ∆2+ 1 𝑁 = 1 0,012+ 1 8263 = 979
Pritaikius Paniotto imties dydžio nustatymo formulę nustatyta, jog tyrimui atlikti reikalingas skaičius yra ne mažiau kaip 979 respondentai.
Tyrimo instrumentai ir duomenų šaltiniai. Tyrimui atlikti naudojama keitimosi duomenimis apie aukštąjį mokslą konsorciumo angl. Higher Education Data Sharing Consortium (HEDS) sudaryta anketa (107). Anketos struktūrinės dalys:
• pirma dalis: klausimai, siekiant išsiaiškinti bendrą situaciją LSMU;
• antra dalis: seksualinio priekabiavimo ir seksualinės prievartos vertinimas; • trečia dalis:
a) seksualinės prievartos incidento kontekstas ir atskleidimas;
b) seksualinės prievartos incidento „stebėtojo“ (angl. bystander) asmens elgesys; • ketvirta dalis: bendra socialinė – demografinė charakteristika.
27 Klausimynas susideda iš 45 klausimų, kurie yra individualizuoti ir kinta pagal pateiktus atsakymus (3 priedas). Anketoje buvo naudojami trijų tipų klausimai (111):
• dichotominiai klausimai – tai tie, į kuriuos tiriamųjų prašoma atsakyti „Taip“ arba „Ne“; • uždaro tipo klausimai, kuriems iš anksto buvo paruošti atsakymų variantai, o tiriamiesiems
reikėjo tik pasirinkti tinkamiausią;
• atviro tipo klausimai, kuriuose pateikiami laisvos formos atsakymai (tiriamasis pats suformuluoja atsakymą).
Pasirinkta apklausa naudojama JAV universitetuose ir koledžuose, todėl, pagal D. Wild ir bendraautorių metodiką (112), atliktas klausimyno dvigubas vertimas bei kultūrinis pritaikymas. Anketa parengta lietuvių ir anglų kalbomis, prieš atliekant tyrimą atliktas žvalgomasis tyrimas. Prieš planuojant atlikti žvalgomąjį tyrimą, buvo kontaktuojama dėl susitikimų su atsitiktine tvarka pasirinktais LSMU Lietuvos ir užsienio šalių studentais. Apklausta 30 respondentų, anketos surinktos tą pačią dieną. Šio žvalgomojo tyrimo metu buvo vertinama:
• ar pateikiami klausimai ir atsakymų variantai respondentams yra suprantami; • ar pateikiamų atsakymų variantų pakanka respondentams atsakyti į klausimus;
• ar tinkama klausimyno apimtis, klausimų eilės tvarka bei išdėstymas, anketos šrifto dydis ir pan.
Po bandomojo tyrimo nustatyta, kad nei vienas iš respondentų nenurodė patyręs seksualinę prievartą. Nepageidaujamą žodinį elgesį patyrė 17, nežodinį elgesį – 5, trumpą fizinį kontaktą – 1 respondentas. Vienas respondentas nurodė pastebėjęs situaciją, kuri galėjo vesti link seksualinės prievartos, tačiau neįsikišo į susiklosčiusią padėtį. Po žvalgomojo tyrimo anketoje atlikti smulkūs rašybos ir stiliaus koregavimai, taip pat pakoreguoti 15 ir 40 klausimų atsakymų variantai. Šios anketos tolimesnei analizei nebuvo įtrauktos. Atliktas tyrimas padėjo patikrinti, kad paruoštos tyrimo anketos klausimų formuluotės tikslios, atsakymų variantai yra suprantami ir jų pakanka atsakyti į pateiktus klausimus, todėl anketa yra tinkama tolimesniam kiekybiniam tyrimui atlikti.
Duomenų analizės metodai. Tyrime naudoti analizės metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, statistinė duomenų analizė. Mokslinė literatūros analizė naudota atliekant literatūros apžvalgą, panaudotą rengiant tyrimo metodiką ir vykdomų seksualinės prievartos akademinėje aplinkoje prevencijų analizei bei aptariant tyrimo metu gautus rezultatus. Anketinė apklausa naudota tyrimui reikalingiems duomenims surinkti. Statistinė duomenų analizė naudota surinktiems duomenims apdoroti ir įvertinti. Gauti tyrimo duomenys buvo užkoduoti ir statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinės analizės SPSS (angl. Statistical Package for Social Science) programos paketą (versija SPSS 22.0). Diagramoms atvaizduoti buvo naudojama MS Excel 2016 programa. Tyrimo duomenų analizė atlikta pasitelkiant aprašomosios statistikos metodus. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų
28 statistika – absoliutūs (N) ir procentiniai dažniai (proc.). Statistiškai reikšmingiems skirtumams nustatyti buvo taikytas χ² kriterijus ir jo reikšmingumas p. Statistinio patikimumo lygmuo – p < 0,05.
Tyrimo etika. Planuojant tyrimą buvo apmąstomi etikos klausimai. Tyrimas buvo atliktas laikantis šių pagrindinių tyrimo etinių principų:
• prieš tyrimo atlikimą, gautas LSMU Bioetikos centro sutikimas;
• anketų gavėjai buvo aiškiai ir suprantamai supažindinti su darbo tema, jiems paaiškinti tyrimo tikslai ir uždaviniai bei prašoma jų dalyvauti tyrime;
• respondentų dalyvavimas tyrime buvo savanoriškas, todėl tiriamieji visada turėjo teisę atsisakyti dalyvauti apklausoje;
• respondentams užtikrintas tyrimo anonimiškumas – anketoje nurodyti bet kokie identifikaciniai duomenys buvo ištrinti prieš LSMU gaunant atsakymus;
• respondentams buvo nurodyta, jog rezultatus pateiksime tik apibendrintai, juos sugrupavę su kitų asmenų atsakymais. Tyrimo metu surinkti rezultatai bus naudojami tik mokslo tikslams, o tyrimo pagrindu bus rengiamos publikacijos ir praktinės rekomendacijos.
29
3. REZULTATAI
3.1. Tyrimo dalyviai ir jų aprašomoji charakteristika
Dauguma tyrimo dalyvių buvo moterys – 82,5 proc. (N=1432), vyrai sudarė 16,9 proc. (N=293). Didžioji dalis respondentų – turintieji studento statusą – 84,9 proc. (N=1473), rezidentai sudarė 12,2 proc. (N=211), o doktorantai – 2,5 proc. (N=43). Dauguma studento statusą turinčiųjų tiriamųjų studijavo medicinos fakultete – 43,4 proc. (N=640), 16,8 proc. (N=248) – veterinarijos, o 11,3 (N=167) – slaugos fakultete. Iš respondentų atsakymų matyti, kad pagal seksualinę orientaciją vyravo heteroseksualai – 90,7 proc. (N=1575). Daugiau nei pusė apklaustųjų tyrimo metu buvo apsistoję toliau nuo LSMU esančiame gyvenamajame būste – 56,6 proc. (N=983), 23,0 proc. (N=399) – būste, kurį iš įstaigos galima pasiekti pėsčiomis, 18,1 proc. (N=314) gyveno bendrabutyje ar kitame universitetui priklausančiame būste (3.1.1 lentelė).
3.1.1 lentelė. Respondentų socialinė – demografinė charakteristika Socialiniai demografiniai veiksniai N Proc. Lytis Moterys 1432 82,5 Vyrai 293 16,9 Nenurodė 11 0,6 Iš viso: 1736 100 Respondento statusas Studentas(-ė) 1473 84,9 Doktorantas(-ė) 43 2,5 Rezidentas(-ė) 211 12,2 Nenurodė 9 0,5 Iš viso: 1736 100
Fakultetas (studento statusą turinčiųjų)
Medicinos 640 43,4 Veterinarijos 248 16,8 Slaugos 167 11,3 Farmacijos 126 8,6 Odontologijos 121 8,2 Visuomenės sveikatos 111 7,5 Gyvulininkystės technologijos 45 3,1 Nenurodė 15 1,0 Iš viso: 1473 100
30 3.1.1 lentelės tęsinys. Respondentų socialinė – demografinė charakteristika
Socialiniai demografiniai veiksniai N Proc. Seksualinė orientacija Heteroseksualus 1575 90,7 Biseksualus 86 5,0 Gėjus 18 1,0 Lesbietė 11 0,6 Kita 10 0,6 Nenurodė 36 2,1 Iš viso: 1736 100 Gyvenamoji vieta
Gyvenamasis būstas, esantis toliau nuo įstaigos
983 56,6
Gyvenamasis būstas, kurį iš įstaigos galima pasiekti pėsčiomis
399 23,0
Bendrabutis arba kitas universitetui priklausantis būstas
314 18,1
Kita 5 0,3
Nenurodė 35 2,0
Iš viso: 1736 100
3.2. Seksualinės prievartos prieš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentus akademinėje aplinkoje situacijos vertinimas
Seksualinės prievartos prieš LSMU studentus akademinėje aplinkoje situacijos nagrinėjimas pateiktas pagal anketos dalis. Šiame poskyryje pateikiami:
• bendras LSMU situacijos vertinimas;
• seksualinio priekabiavimo ir seksualinės prievartos LSMU vertinimas; • patirtos seksualinės prievartos LSMU kontekstas ir atskleidimas; • LSMU studentų elgesio vertinimas seksualinės prievartos atveju.
Bendras Lietuvos sveikatos mokslų universiteto situacijos vertinimas. Tiriamųjų požiūris į bendrą situaciją universitete pasiskirstė taip: dauguma respondentų (71,1 proc., N=1233) teigė besijaučiantys saugūs universitete, 41,2 proc. (N=712) nurodė, kad LSMU studentai nuoširdžiai rūpinasi kitų studentų gerove, o 37,5 proc. (N=649) apklaustųjų teigė, kad LSMU dėstytojai, darbuotojai ir administratoriai gerbia studentų nuomonę. 39,5 proc. (N=683) studentų jautėsi vertinami auditorijoje ar mokymosi aplinkoje, 38,5 proc. (N=665) jautėsi artimi žmonėms šiame universitete, o 34,2 proc. (N=592) tiriamųjų jautėsi LSMU bendruomenės dalimi. Išsiskyrė nuomonės apie universiteto dėstytojus, darbuotojus ir administratorius: didesnė dalis respondentų (35,9 proc., N=623) nei sutiko nei nesutiko su teiginiu, jog minėtos grupės elgiasi sąžiningai su studentais, taip
31 pat didesnė dalis tiriamųjų (33,3 proc., N=575) nesutiko su teiginiu, kad minėtos grupės rūpinasi studentų gerove, lyginant su teigiamai pasisakiusiais respondentais (3.2.1 pav.).
3.2.1 pav. Respondentų požiūris į bendrą situaciją universitete (proc.)
Vertinant, kiek skirtingos grupės prisideda prie bendros atmosferos kūrimo universitete, respondentų nuomone labiausiai prisideda studentai (66,5 proc., N=1149), antroje vietoje dėstytojai (37,6 proc., N=652), kiek mažiau darbuotojai (36,0 proc., N=622). Didesnė tiriamųjų dalis (37,9 proc., N=655) nesutiko su teiginiu, jog administracija prisideda prie bendros atmosferos kūrimo universitete ir ši grupė liko paskutinėje vietoje (3.2.2 pav.).
3.2.2 pav. Respondentų požiūris į tai, kiek skirtingos grupės prisideda prie bendros atmosferos kūrimo universitete (proc.)
71,1 34,2 38,5 39,5 41,2 35,7 30,1 37,5 18,3 31,9 31,7 35,1 39,6 35,9 36,6 29,1 10,6 33,8 29,8 25,4 19,2 28,4 33,3 33,4 0% 25% 50% 75% 100%
Sutinku Nei sutinku, nei nesutinku Nesutinku
66,5 29,1 36,0 37,6 24,4 33,0 35,5 32,4 9,1 37,9 28,6 30,0 0% 25% 50% 75% 100%
Sutinku Nei sutinku, nei nesutinku Nesutinku LSMU dėstytojai, darbuotojai ir administratoriai
gerbia studentų nuomonę LSMU dėstytojai, darbuotojai ir administratoriai nuoširdžiai rūpinasi studentų gerove LSMU dėstytojai, darbuotojai ir administratoriai sąžiningai elgiasi su studentais LSMU studentai nuoširdžiai rūpinasi kitų studentų gerove Jaučiuosi vertinama(s) auditorijoje/ mokymosi aplinkoje Jaučiuosi artima(s) žmonėms šiame universitete Jaučiuosi tarsi būčiau LSMU bendruomenės dalimi Universitete jaučiuosi saugus
LSMU dėstytojai prisideda prie teigiamos ir palaikančios atmosferos kūrimo universitete LSMU darbuotojai prisideda prie teigiamos ir palaikančios atmosferos kūrimo universitete LSMU administracija prisideda prie teigiamos ir palaikančios atmosferos kūrimo universitete LSMU studentai prisideda prie teigiamos ir palaikančios atmosferos kūrimo universitete
