1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA
Simonas Lapinskas
Kokiomis mokslinių – klinikinių duomenų bazėmis/šaltiniais naudojasi
LSMU medicinos fakulteto studentai ir šeimos medicinos rezidentai?
Baigiamasis magistrinis darbas
Mokslinis vadovas: Prof. Leonas Valius
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3 2. SUMMARY ... 4 3. PADĖKA ... 5 4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 55. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
6. SANTRUMPOS ... 6
7. ĮVADAS ... 7
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8
9. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
9.1 Studentai ... 9
9.2 Gydytojai/Rezidentai ... 10
10.TYRIMO METODIKA ... 13
11. REZULTATAI ... 14
11.1 Bendrosios respondentų charakteristikos ... 14
11.2 Duomenų bazių ir šaltinių naudojimo dažnis ... 15
11.3 Duomenų bazių ir šaltinių naudojimo tikslai ... 17
11.4 Dažniausiai naudojami šaltiniai ... 18
12. REZULTATŲ APTARIMAS ... 21
13. IŠVADOS ... 23
14. LITERATŪROS ŠALTINIAI ... 24
3
1.SANTRAUKA
Darbo autorius: Simonas Lapinskas
Darbo pavadinimas: Kokiomis mokslinių – klinikinių duomenų bazėmis/šaltiniais naudojasi LSMU medicinos fakulteto studentai ir šeimos medicinos rezidentai?
Darbo tikslas: Išsiaiškinti kokiomis mokslinių – klinikinių duomenų bazėmis/šaltiniais naudojasi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) medicinos fakulteto studentai ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) šeimos medicinos rezidentai.
Darbo uždaviniai: 1) Išsiaiškinti LSMU medicinos fakulteto studentų ir LSMUL KK šeimos medicinos rezidentų mokslinių-klinikinių duomenų bazių ir šaltinių naudojimo tikslą. 2) Išsiaiškinti kokiomis mokslinių – klinikinių duomenų bazėmis ir šaltiniais naudojamasi daugiausiai LSMU medicinos fakulteto studentų ir LSMUL KK šeimos medicinos rezidentų tarpe. 3) Palyginti, išanalizuoti kokie populiariausi šaltiniai/duomenų bazės, naudojimo tikslai yra tarp skiritingo kurso LSMU medicinos fakulteto studentų ir LSMUL KK šeimos medicinos rezidentų.
Tyrimo metodika: Atliktas kiekybinis vienmomentis tyrimas, anoniminės apklausos būdu. Buvo prašoma LSMU 1-6 kurso medicinos studentų ir LSMUL KK šeimos medicinos
rezidentų, užpildyti internete patalpintą anketą. Surinkti tyrimų duomenys suvesti naudojantis Microsoft Office Excel 2010. Duomenų analizei naudota SPSS 22.0.
Rezultatai: Tyrime dalyvavo 638 respondentai, iš jų 85,9% (n=548) LSMU 1-6 kurso
medicinos studentai ir 14,1% (n=90) šeimos medicinos rezidentai. 73,2% (n=467) respondentų naudojo mokymuisi, seminarui 48,4% (n=309), mokslinio darbo rengimui 34,3% (n=219). Dažiausiai naudojamos bazės buvo: Medline “PubMed” 70,4% (n=449), knygos 69,4% (n=443), UpToDate 48,6% (n=310), Youtube 47,6% (n=304), www.vaistai.lt 39,7% (n=253). Išvados: 1) LSMU 1-6 kurso medicinos studentų mokslinių – klinikinių duomenų bazių ir šaltinių pagrindinis naudojimo tikslas – mokymuisi, LSMUL KK šeimos medicinos rezidentų – klinikinei praktikai. 2) LSMU 1-3 kurso medicinos studentai daugiausiai kaip šaltinį naudojo knygas (85,5%), 4-6 kurso - Medline „PubMed“ (86,4%), šeimos medicinos rezidentai - www.vaistai.lt (94,4%). 3) Knygų populiarumas mažėjo, 1-3 kurso LSMU medicinos studentų tarpe knygas naudojo (82,8%), 4-6 kurso - (63,6%), šeimos medicinos rezidentų - (37,8%). Taip pat mažėjo Youtube ir Wikipedia duomenų bazių populiarumas. Priešingai, tokių šaltinių kaip, www.vaistai.lt , UpToDate ir MedScape populiarumas augo. Lyginant naudojimosi tikslus, LSMU medicinos studentai pagrinde naudoja duomenų bazes ir šaltinius mokymuisi, o šeimos medicinos rezidentai - klinikinei praktikai.
4
2.SUMMARY
Author: Simonas Lapinskas
The title: Which scientific – clinical databases/references are used by LUHS medicine faculty students and LUHS Kaunas clinics family medicine residents?
The aim: Find out which scientific – clinical databases/ references are used by LUHS medicine faculty students and LUHS Kaunas clinics family medicine residents.
Objectives: 1) Find out the purpose of use of scientific - clinical databases/references of LUHS medicine faculty students and LUHS Kaunas clinics family medicine residents.2) Find out which scientific – clinical databases/references are used the most by LUHS medicine faculty students and LUHS Kaunas clinics family medicine residents.3) Compare and analyse the most popular scientific – clinical databases/references and the purpose of use among LUHS
medicine faculty students and LUHS Kaunas clinics family medicine residents.
Research methodology: A quantitative anonymous online questionaire was used. Survey was accessible on the internet for LUHS medical students and family medicine residents. Collected research data was prepared by Microsoft Office Excel 2010. SPSS 22.0 was used for data analysis.
Results: 638 respondents participated in the study, 85,9% (n=548) LUHS 1-6th year medical students and 14,1% (n=90) family medicine residents. 73,2% (n=467) of respondents used databases for learning, 48,4% (n=309) preparing for a seminar, 34,3% (n=219) for a scientific research. Most commonly used databases were: Medline “PubMed” 70,4% (n=449), Books 69,4% (n=443), UpToDate 48,6% (n=310), Youtube 47,6% (n=304), www.vaistai.lt 39,7% (n=253).
Conclusions: 1) LUHS 1-6th year medical students mainly use scientific – clinical databases and references for learning. Family medicine residents use it for clinical practice. 2) LUHS 1-3rd year medical students most often use books (85,5%), 4-6th year medical students use Medline „PubMed“ (86,4%). Family medicine residents most often use www.vaistai.lt (94,4%) as a reference. 3) Popularity of books decreased when comparing LUHS medical students and family medicine residents. 82,8% of 1-3rd year LUHS medical students used books, 63,6% of 4-6th year medical students and family medicine residents 37,8%. Youtube and Wikipedia popularity also decreased. On the contrary, usage and popularity of databases such as
www.vaistai.lt , UpToDate, and MedScape have increased. LUHS medical students were more likely to use databases and references for learning, and family medicine residents for clinical practice.
5
3. PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju savo magistrinio darbo vadovui prof. Leonui Valiui už pagalbą, skirtą laiką, patarimus bei kantrybę. Taip pat medicinos fakulteto, fizikos, matematikos ir biofizikos katedros lektorei Violetai Šimatonienei už pagalbą, rengiant tyrimą.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Interesų konflikto tyrimo metu neiškilo.
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
2019 m. sausio 2d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Bioetikos centras pritarė mokslinio – tiriamojo darbo vykdymui (BEC-MF-209).
6
6. SANTRUMPOS
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos LUHS – Lithuanian university of health sciences
ĮPM – Įrodymais pagrįsta medicina KMU – Kermano medicinos universitetas JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos
7
7. ĮVADAS
Informacijos kiekis pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai kinta ir plečiasi. Viena pagrindinių priežasčių – interneto atsiradimas ir jo evoliucija. Išsivysčiusiose šalyse lengva prieiga prie interneto ir intuityvios bei patogios paieškos priemonės suteikia galimybę vartotojams akimirksniu rasti informaciją įvairiausiomis temomis. Deja, ne visa rasta
informacija yra patikima, ypatingai ta, kuri susijusi su medicina. Vis delto kyla problemų, kaip pasirinkti tinkamą, kokybišką informacijos šaltinį iš daugybės galimų variantų.
Įrodymais pagrįsta medicina (ĮPM), tai yra tikslus šiuolaikinių įrodymų panaudojimas pacientų gydyme, taikant individualias sveikatos priežiūros priemones. ĮPM ir jos pritaikymas tapo vienas pagrindinių gydytojo kompetenciją atspindinčių kriterijų, reikalingų visiems sveikatos priežiūros specialistams [1].
Šiandienos LSMU medicinos fakulteto studentams reikalinga aktuali ir įrodymais pagrįsta informacija, kurią galima pritaikyti probleminiam mokymuisi ir klinikinėms
problemoms spręsti. LSMU ir pasaulio universitetuose nuolatos plečiama bibliotekos duomenų bazė, tačiau iškyla klausimas, kiek duomenų bazių ir šaltinių iš tiesų yra naudojama.
Efektyvumas, informacijos patikimumas ir lengva prieiga prie mokslinių – klinikinių duomenų bazių, tai yra tie kriterijai, kuriais vadovaujasi studentai rinkdamiesi informacijos šaltinius [2]. Taip pat yra manoma, kad medicinos studentus reikia mokyti ieškoti ir surasti aukštos kokybės šaltinius tam, kad studentai gilintų žinias, mokėtų susidaryti savo nuomonę, turėtų kritinį mastymą. [3]
Anksčiau gydytojai medicininę informaciją gaudavo iš vadovėlių, ieškodavo informacijos žurnalų straipsniuose, o ranka rašyti konspektai - neįkainojami. Daugelį šių informacijos šaltinių pakeitė medicinos informacinių technologijų raida. Pastaraisiais metais internetas pripažintas svarbiu medicininės informacijos šaltiniu [4] ,nes e – šaltiniai ir klinikinės duomenų bazės patogios naudoti, dauguma jų yra nemokamos arba prieinamos už gerą kainą ir tuo pačiu metu gali būti naudojamos ne vieno skaitytojo [5]. Kelių pastarųjų dešimtmečių tyrimai parodė, kad medicinos specialistai tiki, jog naudojimasis kompiuterinėmis informacinėmis sistemomis gali pagerinti pacientų priežiūros kokybę [6].
Šiame darbe siekiama išsiaiškinti kokias mokslines - klinikines duomenų bazes/šaltinius naudoja LSMU medicinos studentai ir LSMUL KK šeimos medicinos rezidentai. Siekiama nustatyti kokiais šaltiniais naudojamasi daugiausiai, kokiu tikslu jie naudojami ir rezultatus palyginti tarp LSMU medicinos studentų ir LSMUL KK šeimos medicinos rezidentų. Tyrimas įgyvendintas atlikus anoniminę internetinę apklausą.
8
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Išsiaiškinti kokiomis mokslinių – klinikinių duomenų bazėmis/šaltiniais naudojasi LSMU medicinos fakulteto studentai ir LSMUL KK šeimos medicinos rezidentai.
Darbo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti LSMU medicinos fakulteto studentų ir LSMUL KK šeimos
medicinos rezidentų mokslinių-klinikinių duomenų bazių ir šaltinių naudojimo tikslą.
2. Išsiaiškinti kokiomis mokslinių – klinikinių duomenų bazėmis ir šaltiniais naudojamasi daugiausiai LSMU medicinos fakulteto studentų ir LSMUL KK šeimos medicinos rezidentų tarpe.
3. Palyginti, išanalizuoti kokie populiariausi šaltiniai/duomenų bazės, naudojimo tikslai yra tarp skirtingo kurso LSMU medicinos fakulteto studentų ir LSMUL KK šeimos medicinos rezidentų.
9
9. LITERATŪROS APŽVALGA
9.1 Studentai
Australijoje atliktame tyrime dalyvavo 234 medicinos studentai, iš kurių 44,5% pirmo kurso, 20,9% antro kurso, 15,8% trečio kurso ir 18,8% ketvirto kurso studentai. Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti medicinos studentų pasirinkimą renkantis informacijos šaltinius ir ar labiau mėgiamos elektroninės šaltinių versijos, ar spausdinti variantai. Nustatyta, kad didžioji dauguma (59%) medicinos studentų rinkosi spausdintą, o ne elektroninį šaltinio formatą. Renkantis elektroninius šaltinius, visų keturių kursų respondentai atsakė, jog pirmo pasirinkimo šaltiniai yra Cochrane Library ir Medline, norint surasti patikimą, įrodymais pagrįstą atsakymą. Taip pat trečio ir ketvirto kurso studentai UpToDate įvertino, kaip labiausiai naudingą šaltinį [12].
2014 metų tyrime, dalyvaujant Italijos ir Didžiosios Britanijos universitetinėms ligoninėms, buvo apklausti 368 medicinos studentai. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti studentų mokymosi būdus. Didžioji dauguma dalyvavusiųjų tyrime rinkosi knygas ir paskaitų medžiagą mokymuisi, o tik po to - internetinę medžiagą. Pasirinkus internetinius šaltinius, medicinos studentai dažniau ieškodavo informacijos Google ir Wikipedia, o rečiau Pubmed ir Google Scholar [17].
2015 metais, Dalhousie universitete, Kanadoje, atliktame tyrime buvo apklausta 213 medicinos studentų, siekiant išsiaiškinti, kurie šaltiniai naudojami dažniausiai. Didžioji dalis respondentų (76,2%) atsakė, jog Google naudojo kasdien, o Wikipedia, UpToDate ir savo užrašus naudojo bent 4 kartus per paskutines 7 dienas. Paklausus, kokie kriterijai nulemia atitinkamo šaltinio pasirinkimą, respondentai atsakė, jog Google ir Wikipedia vertina kaip lengvai prieinamus, suprantamus ir naudingus šaltinius, tačiau PubMed vertino kaip patikimesnį ir tikslesnį šaltinį [19].
King Saud universitete, Rijade, atliktame tyrime buvo mėginama išsiaiškinti, kokius šaltinius naudojo studentai mokymosi tikslams. Iš 176 apklaustųjų didžioji dauguma (77,3%) naudojo
internetinius šaltinius, o mažiau nei pusė medicinos studentų (46,6%) naudojo knygas. Taip pat 53,4% respondentų atsakė, jog mokymuisi naudoja daugiau nei vieną informacijos šaltinį. Paaiškėjo, kad moteriškosios lyties medicinos studentės dažniau naudojo internetinius šaltinius (86,9%) nei vyriškosios lyties studentai (68,5%). Kriterijai, pagal kuriuos studentai rinkosi šaltinius, buvo: patogumas (85,5%), informacijos patikimumas (77,3%) bei tikslumas (88,6%) [10].
2017 metais, Kanadoje, atliktas tyrimas, kuriame buvo mėginama išsiaiškinti, ar Wikipedia yra pakankamai patikimas ir tikslus šaltinis. Tyrime dalyvavo 116 studentų, kurie buvo suskirstyti į tris grupes, pagal šaltinio naudojimą, UpToDate, skaitmeninę knygą ir Wikipedia. Respondentai, atlikę 25 klausimų testus, turėjo pagal priskirtą šaltinį surasti informaciją jiems iškilusiais klausimais. Gauti
10 atsakymai įrodė, kad studentai, kurie naudojo Wikipedia, turėjo geresnes “short-term” žinias, lyginant su studentais, kurie naudojo skaitmeninę knygą. Lyginant su studentais, kurie naudojo UpToDate, didelio skirtumo tarp testo rezultatų nebuvo pastebėta [21].
9.2 Gydytojai/Rezidentai
2009 metų tyrime, Taivane, mėginta išsiaiškinti gydytojų ir rezidentų medicininės informacijos ieškojimo ypatybės. Šaltiniai pagal dažnį ir populiarumą, mažėjimo tvarka pasiskirstė taip: Internetinės svetainės (77,5%), mokslinės – klinikinės duomenų bazės (71,8%), e – žurnalai (71,2%), knygos (66,2%), konsultacijos su kolega (52,5%), elektroniniai vadovėliai (46,3%), spausdinti žurnalai (41,2%). Renkantis tarp internetinių šaltinių, populiariausi buvo: Medline (86,2%), Cochrane Library (49,9%), o rečiausiai naudojamas buvo UpToDate (36,1%) [20].
Kanadoje, Šiaurės Yorke, atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 153 pacientai, 54 šeimos gydytojai ir 21 šeimos medicinos rezidentas. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, ar sumažėjo pacientų pasitikėjimas gydytoju, jei šeimos medicinos gydytojas ar rezidentas, konsultacijos metu naudojo internetines duombazes (Google, UpToDate, eMedicine) ar vadovelius informacijai pasitikslinti. Buvo manoma, ypač jaunesniųjų gydytojų ar rezidentų, kad pacientų pasitikėjimas gydytoju sumažės, jei bus naudojami šaltiniai konsultacijos metu. Tačiau tyrimas parodė, jog pacientai, kurie yra vyresni nei 60 metų, gydytoju pasitiki lygiai taip pat, nepaisant šaltinių naudojimo. Pacientai, kurie yra jaunesni nei 40 metų amžiaus, išsakė, kad jų pasitikėjimas gydytoju sumažėjo, jei gydytojas naudojosi informacijos šaltiniais konsultacijos metu [14].
2013 metų tyrime buvo apklausti 167 vidaus ligų rezidentai, siekiant išsiaiškinti, kokie šaltiniai naudojami rezidentų tarpe. UpToDate buvo naudojamas dažniausiai, 85% atsakiusiųjų šį šaltinį
naudojo bent kartą dienoje. Rečiausiai, rečiau nei kartą per mėnesį, naudojamas šaltinis - Cochrane Library. Rezidentai taip pat dažnai naudojo Google paiešką, siekdami surasti apibendrintą informaciją apie liga. Taip pat respondentai išsakė, kad nors prie mokslinės – klinikinės duomenų bazės Medline „PubMed“ prieiga pakankamai greita, tačiau tinkamą informaciją rasdavo UpToDate duombazėje greičiau. Pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos vidaus ligų rezidentai rinkosi šaltinius, buvo šaltinių ir duomenų bazių informacijos patikimumas ir suradimo greitis [18].
Gavino A.I. 2013 metais, Filipinuose, atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 133 gydytojai, 5 internai ir 8 medicinos studentai. Tyrimu siekta išsiaiškinti kaip dažnai, kokie pagrindiniai klausimai iškildavo ir kokius informacijos šaltinius naudodavo dažniausiai sveikatos specialistai. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 30% dalyvavusiųjų tyrime bent vienas klausimas iškildavo kasdien. 37,67% apklaustųjų kildavo
11 nuo dviejų iki keturių klausimų kasdien. Tačiau, iškilus klausimams, tik 23,29% respondentų visada ieškodavo atsakymų į klausimus. Klausimams, susijusiems su vaistų dozėmis ar jų skyrimo
indikacijomis, pirmo pasirinkimo šaltinis būdavo spausdintas vaistų žinynas. Iškilus klausimams apie ligos diagnostiką, Filipinų sveikatos specialistai pirmiausia pasikonsultuodavo su kolega, o tik paskui rinkdavosi e – šaltinius ir mokslines/klinikines duomenų bazes, pvz. Medscape, WebMD. Iškilus terapiniams ir prognostiniams klausimams, respondentai pasirinkdavo Medline „PubMed“ kaip pirmąjį informacijos šaltinį [15].
2014 metais, Kapil Chalil Madathil su kolegomis, Clemson universitete, JAV, atliko tyrimą, kuriame mėginta išsiaiškinti sveikatos sistemos video populiarumą, patikimumą Youtube platformoje. Po tyrimo paaiškėjo, kad sveikatos priežiūros specialistai vis dažniau naudoja Youtube platformą. Youtube platformoje yra nemažai klaidinančios informacijos. Tačiau tyrėjai padarė išvadą, kad vaizdo įrašai, įkelti į Youtube platformą valstybinių organizacijų ar sveikatos sistemos bendrovių, yra
patikimi ir aukštos kokybės [9].
2014 metais atliktame tyrime, Devone, Jungtinėje Karalystėje, buvo apklausti 46 kvalifikuoti gydytojai ir medicinos studentai, norint sužinoti, kokius informacijos šaltinius naudoja ir kokiu tikslu. Tyrimas atliktas dienoraščio principu, kuriame kiekvienas dalyvis fiksuodavo savo naudojamus šaltinius ir naudojimo priežastį. Gauti rezultatai parodė, jog dažniausiai informacijos buvo ieškoma, norint pasitikrinti, ar paskirta teisinga vaisto dozė, ar yra paskirtajam vaistui kontraindikacijų, kokie pirmo pasirinkimo vaistai. Sekanti priežastis - mokymasis, norint atnaujinti žinias ar išsiaiškinti kilusius klausimus. Trečioji priežastis – mokyti kitus, tai reiškia, kad šeimos gydytojai ir studentai ieškojo informacijos norėdami parengti pranešimą ar kolegoms pristatyti naujienas tam tikrame ligos gydyme. Taip pat dalyviai išsakė savo nuomonę, pagal kokius kriterijus rinkosi informacijos šaltinius. Išsakyti kriterijai buvo: lengvas prieinamumas ir informacijos patikimumas [7].
2015 metais, Mičigane, buvo atliktas tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kokius informacijos šaltinius naudoja chirurgijos rezidentai bei medicinos studentai ir informacijos šaltinių patikimumą ir tikslumą. Didžioji dauguma respondentų atsakė, jog mokymosi tikslams rinktųsi spausdintas knygas, tačiau, norint priimti greitą klinikinį sprendimą ir informacijos patikslinimui, rinktųsi elektroninius šaltinius ar klinikines duomenų bazes. Dažniausiai naudojami elektroniai šaltiniai buvo: UpToDate, Google, Medscape, Wikipedia ir Epocrates. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad UpToDate ir Epocrates - daugiausiai teisingos informacijos turintys šaltiniai, o Wikipedia – mažiausiai. Taip pat tyrimo dalyviai nurodė, kad nesugebėjo rasti reikiamų atsakymų į iškilusius klausimus, net ir naudojant e – šaltinius ir klinikines duomenų bazes [16].
Mohammad Azami, Kermano Medicinos Universitete (KMU), Irane, buvo tiriama 311 medicinos rezidentų. Šiame tyrime paaiškėjo, kad kuo duomenų bazė yra lengviau prieinama ir patikima ir kuo lengviau randama informacija namų darbams atlikti, tuo ji dažniau naudojama [8].
12 2016 metais, Danijoje, atliktame tyrime dalyvavo 1580 šeimos gydytojų. Tyrime buvo
vertinamas skirtingų lyčių ir amžiaus grupių šeimos gydytojų informacijos šaltinių paieška. Lyginant su jaunesniais kolegomis, šeimos gydytojai virš 44 metų amžiaus, mažiau tikėtina, kad informacijos ieškos internete ar pasikonsultuos su kolegomis, tačiau labiau tikėtina, kad informacijos ieškos medicininiuose žurnaluose. Tiek vyrai, tiek moterys informacijos ieško vienodai dažnai. Vyriškosios lyties šeimos gydytojai labiau nei moteriškosios lyties šeimos gydytojai mano, kad farmacinių kompanijų pranešimai ir kvalifikacijos kėlimo kursai yra naudingesni informacijai gauti nei konsultavimasis su kolegomis ar internetinė paieška [13].
2017 metų tyrime norėta išsiaiškinti mokslinės – klinikinės duomenų bazės Medline “PubMed” daroma įtaka pacientų priežiūrai. Apklausus 14544 sveikatos specialistus paaiškėjo, kad daugiau nei 75% atsakiusiųjų naudojo daugiau nei 1 šaltinį, o vidutiniškai sveikatos specialistų tarpe naudojama 3.5 šaltinio. 49% respondentų rinkosi žurnalus (spausdintus arba elektroninę versiją), antras pagal populiarumą informacijos šaltinis, 48% - Medline „PubMed“. Pagrindinės priežastys, dėl kurių respondentai ieškojo informacijos, buvo diagnozės tikslinimas, tyrimų paskyrimas ir vaistų
rekomendacijos. Šis tyrimas įrodė, kad sveikatos specialistai naudojasi ne vienu informacijos šaltiniu ir jie prisideda prie pacientų sveikatos priežiūros gerinimo ir įrodymais pagrįstos praktikos [11].
13
10.TYRIMO METODIKA
Tyrimo planavimas: Tyrimas atliktas gavus LSMU bioetikos centro leidimą (BEC-MF-209). Atliktas kiekybinis vienmomentis tyrimas 2019 metų kovo – balandžio mėnesiais. Tyrimas buvo atliktas
anoniminės apklausos būdu. Apklausa buvo patalpinta internete. Buvo prašoma „Facebook“ grupėse, skirtose LSMU 1-6 kurso medicinos studentams ir LSMUL KK šeimos medicinos rezidentams, užpildyti anketą.
Tyrimo objektas: mokslinės – klinikinės duomenų bazės/šaltiniai, kuriais naudojasi LSMU medicinos studentai ir LSMUL KK šeimos medicinos rezidentai.
Tiriamųjų atranka (populiacija, imtis): Imtis sudaryta anoniminės, atsitiktinės atrankos būdu iš LSMU 1-6 kurso medicinos fakulteto studentų bei LSMUL KK šeimos medicinos rezidentų. Tyrime dalyvavo 85,9% LSMU medicinos studentų (n=548) ir 14,1% LSMUL KK šeimos medicinos
rezidentų (n=90).
Tyrimo metodai: Apklausą sudarė anketa, kurioje buvo vertinama lytis, studijų kryptis, kursas arba rezidentūros studijų metai, dažnis naudojamų mokslinių – klinikinių duomenų bazių/šaltinių per paskutinįjį semestrą, trys dažniausi naudojimosi tikslai bei 5 dažniausiai medicinos studentų ir šeimos medicinos rezidentų naudojamos duomenų bazės/šaltiniai.
Duomenų analizės metodai: Surinkti tyrimų duomenys suvesti į elektroninę duomenų bazę,
naudojant Microsoft Office Excel® 2010 programą. Duomenų analizei naudota SPSS 22.0.0.0 (angl.
Statistical Package for Social Sciences 22 for Windows) statistinė programa. Kokybinių požymių
palyginimui ir sąsajų tyrimui taikytas chi kvadrato (χ2) kriterijus. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai paklaidos tikimybė (p) < 0,05.
14
11.REZULTATAI
11.1 Bendrosios respondentų charakteristikos
Tyrime dalyvavo 638 respondentai, 85,9% (n=548) LSMU 1-6 kurso medicinos fakulteto studentai ir 14,1% (n=90) LSMULK KK šeimos medicinos rezidentai. Iš tyrime dalyvavusių 548 LSMU medicinos studentų, 1 kurso 16,1% (n=88), 2 kurso 18,4% (n=101), 3 kurso 15,9% (n=87), 4 kurso 17,2% (n=94), 5 kurso 15,5% (n=85), 6 kurso 17% (n=93). (žr.pav.1).
1 pav. LSMU medicinos 1-6 kurso charakteristika
Iš tyrime dalyvavusių 90 LSMUL KK šeimos medicinos rezidentų, 1-ųjų metų 36,7% (n=33), 2-ųjų metų 33,3% (n=30), 3-ųjų metų 30% (n=27) (žr.pav.2).
16.1% 18.4% 15.9% 17.2% 15.5% 17.0%
15
2 pav. LSMUL KK šeimos medicinos rezidentų charakteristika
Iš tyrime dalyvavusių 81,2% (n=518) buvo moterys ir 18,8% (n=120) vyrai. (žr.pav.3)
3 pav. Tiriamųjų skritulinė diagrama pagal lytį
11.2 Duomenų bazių ir šaltinių naudojimo dažnis
Išsiaiškinti LSMU medicinos 1-6 kurso medicinos studentų ir LSMUL KK šeimos medicinos rezidentų naudojimo mokslinių – klinikinių duomenų bazių ir šaltinių dažnį, gauti atsakymai
suskirstyti į 5 grupes. Nenaudoja 3,9% (n=25), naudoja 1 kartą per mėnesį ir rečiau 13,6% (n=87), naudoja dažniau nei 1 kartą per mėnesį 23% (n=147), naudoja bent kartą per savaitę 48,7% (n=311) bei naudojantys mokslines – klinikines duomenų bazes ir šaltinius kiekvieną dieną 10,7% (n=68). (žr.pav.4)
36.7%
33.3% 30.0%
1-ųjų metų 2-ųjų metų 3-ųjų metų
18.8%
81.2%
Vyrai Moterys
16
4 pav. LSMU medicinos studentų ir šeimos medicinos rezidentų duomenų bazių ir šaltinių naudojimo dažnis
Tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes: 1-3 kurso LSMU medicinos studentai, 4-6 kurso LSMU medicinos studentai, LSMUL KK šeimos medicinos rezidentai. Tyrimo atsakymai pateikiami lentelėje (žr.1 lentelė). Skirtumai statistiškai patikimi (p<0,05).
1 lentelė LSMU medicinos studentų ir šeimos medicinos rezidentų duomenų bazių ir šaltinių naudojimo dažnis
Dažnis 1-3 kurso LSMU medicinos studentai 4-6 kurso LSMU medicinos studentai Šeimos medicinos rezidentai Iš viso Nenaudoja 6,9% 1,8% 1,1% 3,9% 1 kartą per mėnesį ir rečiau 15,2% 15,8% 2,2% 13,6% Dažniau nei 1 kartą per mėnesį
18,8% 28,7% 18,9% 23%
Bent 1 kartą per savaitę 45,3% 44,9% 71,1% 48,7% Kiekvieną dieną 13,8% 8,8% 6,7% 10,7% 10,7 48,7 23,0 13,6 3,9 0 10 20 30 40 50 60
Kiekvieną dieną Bent 1 kartą per savaitę
Dažniau nei 1 kartą per mėnesį
1 kartą per mėnesį ir rečiau Nenaudoja Pr o ce n tai Dažnis
17 Atsižvelgiant į apklaustųjų lytį, naudojimosi mokslinėmis – klinikinėmis duomenų
bazėmis/šaltiniais dažnį, tarp vyrų ir moterų skirtumų nebuvo (p=0,847).
11.3 Duomenų bazių ir šaltinių naudojimo tikslai
Norint išsiaiškinti naudojimosi mokslinėmis – klinikinėmis duomenų bazėmis/šaltiniais tikslą, respondentai buvo paprašyti pažymėti 3 dažniausius naudojimo tikslus per paskutinį semestrą.
Mokymuisi naudojo dažniausiai 73,2% (n=467) atsakiusiųjų, seminarui 48,4% (n=309), mokslinio darbo rengimui 34,3% (n=219), pranešimo rengimui 28,4% (n=181), baigiamajam magistriniam darbui 21,5% (n=137), klinikinei praktikai 21,3% (n= 136), straipsnio rašymui 16,9% (n=108). (žr.pav.5)
5 pav. LSMU medicinos studentų ir LSMUL KK šeimos medicinos rezidentų mokslinių – klinikinių duomenų bazių/šaltinių dažniausi naudojimo tikslai
Tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes: 1-3 kurso LSMU medicinos studentai, 4-6 kurso LSMU medicinos studentai, LSMUL KK šeimos medicinos rezidentai. Tyrimo atsakymai pateikiami lentelėje (žr.2 lentelė) 48,4 73,2 34,3 21,3 21,5 16,9 28,4 0 10 20 30 40 50 60 70 80
Seminarui Mokymuisi Mokslinio darbo rengimui Klinikinei praktikai Baigiamojo magistrinio darbo rengimui Straipsnio rašymui Pranešimo rengimui Pr o ce n tai Tikslas
18
2 lentelė LSMU medicinos studentų ir LSMUL KK šeimos medicinos rezidentų, nurodžiusių atitinkamus tikslus dalis ,atsižvelgiant į mokymosi metus
Tikslas 1-3 kurso LSMU medicinos studentai 4-6 kurso LSMU medicinos studentai LSMUL KK šeimos medicinos rezidentai P reikšmė Seminarui 62,3% 43,8% 20,0% 0,000 Mokymuisi 82,8% 63,6% 74,4% 0,000 Mokslinio darbo rengimui 25,0% 49,3% 17,8% 0,000 Klinikinei praktikai 2,5% 16,9% 92,2% 0,000 Baigiamojo magistrinio darbo rengimui 0% 49,3% 3,3% 0,000 Straipsnio rašymui 7,2% 29,8% 7,8% 0,000 Pranešimo rengimui 27,2% 35,3% 11,1% 0,000
Atsižvelgiant į apklaustųjų lytį, naudojimosi mokslinėmis – klinikinėmis duomenų bazėmis/šaltiniais tikslą, tarp vyrų ir moterų skirtumų nebuvo (p>0,05).
11.4 Dažniausiai naudojami šaltiniai
Norint išsiaiškinti, kokias LSMU medicinos fakulteto studentai ir LSMUL KK šeimos medicinos rezidentai mokslinių – klinikinių duomenų bazes/šaltinius naudoja dažniausiai, tiriamieji buvo prašomi pasirinkti 5 dažniausiai naudojamas duomenų bazes ir šaltinius per paskutinį semestrą. 5 dažniausiai naudojamos bazės buvo: Medline “PubMed” 70,4% (n=449), knygos 69,4% (n=443), UpToDate 48,6% (n=310), Youtube 47,6% (n=304), www.vaistai.lt 39,7% (n=253). Toliau išvardintos duomenų bazės ir šaltiniai naudojami rečiau: Wikipedia 38,1% (n=243), Medscape 29,6% (n=189),
19 Google Scholar 25,1% (n=160), ScienceDirect 16,8% (n=107), Oxford Medicines Online 14,7% (n=94), Cochrane Library 10,7% (n=68) (žr.pav.6)
6 pav. Dažniausiai naudojamų mokslinių – klinikinių duomenų bazių/šaltinių grafikas
Tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes: 1-3 kurso LSMU medicinos studentai, 4-6 kurso LSMU medicinos studentai, LSMUL KK šeimos medicinos rezidentai. Tyrimo atsakymai pateikiami lentelėje (žr.3 lentelė) 69.4 38.1 39.7 70.4 48.6 16.8 10.7 25.1 29.6 14.7 47.6 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Knygos Wikipedia www.vaistai.lt Medline "PubMed" UpToDate ScienceDirect Cochrane Library Google Scholar MedScape Oxford Medicines Online Youtube Procentai M o ksl in ė -kl in iki n ė d u o m e n ų b azė /šal tinis
20
3 lentelė LSMU medicinos studentų ir LSMUL KK šeimos medicinos rezidentų dažniausiai naudojamos duomenų bazės ir šaltiniai
Šaltinis 1-3 kurso LSMU medicinos studentai 4-6 kurso LSMU medicinos studentai LSMUL KK šeimos medicinos rezidentai Iš viso Youtube 63,9% 39,3% 23,3% 47,6% Oxford Medicines Online 18,8% 12,1% 10% 14,7% MedScape 15,9% 33,1% 61,1% 29,6% Google Scholar 26,8% 30,9% 2,2% 25,1% Cochrane Library 1,8% 21,3% 5,6% 10,7% ScienceDirect 10,9% 24,3% 12,2% 16,8% UpToDate 6,5% 76,8% 92,2% 48,6% Medline „PubMed“ 55,4% 86,4% 67,8% 70,4% www.vaistai.lt 24,6% 36,8% 94,4% 39,7% Wikipedia 59,4% 27,2% 5,6% 38,1% Knygos 85,5% 63,6% 37,8% 69,4%
Atsižvelgiant į apklaustųjų lytį, lyginant dažniausiai naudojamų mokslinių – klinikinių duomenų bazių/šaltinių, tarp vyrų ir moterų skirtumų nebuvo (p>0,05).
21
12.REZULTATŲ APTARIMAS
Pries keletą metų (2015 m), Dalhousie universitete, Kanadoje, atliktame tyrime buvo apklausta 213 medicinos studentų, norint išsiaiškinti, kurie šaltiniai naudojami dažniausiai. Didžioji dalis
respondentų (76,2%) atsakė, jog Google naudoja kasdien, o Wikipedia, UpToDate ir savo užrašus naudojo bent 4 kartus per paskutiniasias 7 dienas [19]. Dabar atliktame tyrime 43,5% 1-3 kurso LSMU medicinos studentų mokslines – klinikines duomenų bazes ir šaltinius naudoja bent kartą savaitėje, o kiekvieną dieną 13,8%. 44,9% 4-6 kurso LSMU medicinos studentų mokslines – klinikines duomenų bazes ir šaltinius naudoja bent kartą savaitėje,o 8,8% atsakiusiųjų - kasdien. 2013 metų tyrime buvo apklausti 167 rezidentai. Elektroninis šaltinis “UpToDate” 85% atsakiusiųjų buvo naudojamas bent kartą dienoje [18]. Dabar atliktame tyrime 6,7% LSMUL KK šeimos medicinos rezidentai kasdien naudojo duomenų bazes ir šaltinius, tačiau didžioji dauguma rezidentų (71,1%) mokslines – klinikines duomenų bazes/šaltinius naudojo bent 1 kartą per savaitę.
King Saud universitete, Rijade, atliktame tyrime iš 176 studentų didžioji dauguma (77,3%) mokymosi tikslams naudojo internetinius šaltinius [10]. 2014 metais atliktame tyrime, Devone,
Jungtinėje Karalystėje, buvo apklausti 46 kvalifikuoti gydytojai ir medicinos studentai. Gauti rezultatai parodė, jog dažniausiai informacijos ieškota, norint pasitikrinti, ar paskirta teisinga vaisto dozė, ar yra paskirtajam vaistui kontraindikacijų, kokie pirmo pasirinkimo vaistai. Sekanti priežastis - mokymasis, norint atnaujinti žinias ar išsiaiškinti kilusius klausimus. Trečioji priežastis – mokyti kitus, tai reiškia, kad šeimos gydytojai ir studentai ieškojo informacijos, norint parengti pranešimą ar kolegoms
pristatyti naujienas tam tikrame ligos gydyme [7].
2017 metų tyrime apklausus 14544 sveikatos specialistus paaiškėjo, kad daugiau nei 75% atsakiusiųjų naudojo daugiau nei 1 informacijos šaltinį, o vidutiniškai sveikatos specialistų tarpe naudojama 3.5 šaltinio. Pagrindinės priežastys, dėl kurių respondentai ieškojo informacijos, buvo diagnozės
tikslinimas, tyrimų paskyrimas ir vaistų rekomendacijos [11]. Dabar atliktame tyrime 82,8% 1-3 kurso LSMU medicinos studentų šaltinius ir duomenų bazes naudojo mokymosi tikslams, taip pat 62,3% naudojo ruošiantis seminarui ir 27,2% - pranešimo rengimui. 4-6 kurso LSMU medicinos studentų gauti duomenys skyrėsi. 63,6% atsakiusiųjų 4-6 kurso medicinos studentų informacijos šaltinius naudojo mokymuisi, 49,3% - baigiamojo magistro ir mokslinio darbo rengimui, o 43,6% - seminarui. Šeimos medicinos rezidentų atsakymai taip pat skyrėsi. Didžioji dauguma (92,2%) LSMUL KK šeimos medicinos rezidentų atsakė, jog naudojo duomenų bazes ir šaltinius klinikinei praktikai. Sekanti priežastis – mokymuisi (74,4%) ir 20% naudojo ruošiantis seminarui.
Australijoje atliktame tyrime dalyvavo 234 medicinos studentai, iš kurių 44,5% pirmo kurso, 20,9% antro kurso, 15,8% trečio kurso ir 18,8% ketvirto kurso studentai. Tyrimo rezultatai parodė, kad
22 didžioji dauguma (59%) medicinos studentų rinkosi spausdintą šaltinio formatą, o ne elektroninį variantą. Renkantis elektroninius šaltinius, visų keturių kursų respondentai nurodė, jog pirmo pasirinkimo šaltiniai yra Cochrane Library ir Medline, norint surasti patikimą, įrodymais pagrįstą atsakymą. Taip pat trečio ir ketvirto kurso studentai UpToDate įvertino, kaip labiausiai naudingą šaltinį [12]. 2009 metų tyrime, Taivane, mėginta išsiaiškinti gydytojų ir rezidentų medicininės informacijos ieškojimo ypatybės. Šaltiniai pagal dažnį ir populiarumą, mažėjimo tvarka pasiskirstė taip: Internetinės svetainės (77,5%), mokslinės – klinikinės duomenų bazės (71,8%), e – žurnalai (71,2%), knygos (66,2%), konsultacijos su kolegomis (52,5%), elektroniniai vadovėliai (46,3%), spausdinti žurnalai (41,2%). Renkantis tarp internetinių šaltinių, populiariausi buvo Medline (86,2%), Cochrane Library (49,9%), o rečiausiai naudojamas buvo UpToDate (36,1%) [20]. 2015 metais, Mičigane, buvo atliktas tyrimas siekiant išsiaiškinti kokius informacijos šaltinius naudoja chirurgijos rezidentai ir medicinos studentai. Didžioji dauguma respondentų atsakė, jog mokymosi tikslams rinktųsi spausdintas knygas, tačiau, norint priimti greitą klinikinį sprendimą ir informacijos patikslinimui, rinktųsi elektroninius šaltinius ar klinikines duomenų bazes. Dažniausiai naudojami elektroniai šaltinai buvo UpToDate, Google, Medscape, Wikipedia ir Epocrates [16]. Dabar atliktame darbe LSMU 1-3 kurso medicinos studentai mokslines – klinikines duomenų bazes/šaltinius
naudojimo dažnio mažėjimo tvarka išdėstė taip: Knygos (85,5%), Youtube (63,9%), Wikipedia
(59,4%), Medline “PubMed” (55,4%) ir Google Scholar (26,8%). 4-6 kurso LSMU medicinos studentų atsakymai skyrėsi nuo jaunesniųjų kolegų. Popiuliariausias buvo Medline “PubMed” (86,4%), ne tokie populiarūs buvo: UpToDate (76,8%), knygos (63,6%), Youtube (39,3%) ir www.vaistai.lt (36,8%). LSMUL KK šeimos medicinos rezidentų tarpe 5 populiariausi, dažniausiai naudojami šaltiniai buvo: www.vaistai.lt (94,4%), UpToDate (92,2%), Medline “PubMed” (67,8%), MedScape (61,1%), knygos (37,8%).
23
13.IŠVADOS
1. LSMU 1-6 kurso medicinos studentų mokslinių – klinikinių duomenų bazių ir šaltinių pagrindinis naudojimo tikslas – mokymuisi. 1-3 kurso (82,8%), 4-6 kurso (63,6%). LSMUL KK šeimos medicinos rezidentų pagrindinis naudojimo tikslas – klinikinei praktikai (92,2%).
2. LSMU 1-3 kurso medicinos studentai daugiausiai kaip šaltinį naudojo knygas (85,5%), o 4-6 kurso studentų labiausiai naudojamas šaltinis Medline „PubMed“ (84-6,4%). LSMUL KK šeimos medicinos rezidentų tarpe daugiau naudojamas duomenų bazė/šaltinis buvo www.vaistai.lt (94,4%).
3. Lyginant tam tikrų duomenų bazių ir šaltinių populiarumą tarp skirtingų kursų medicinos studentų ir šeimos medicinos rezidentų, jų populiarumas arba didėjo arba mažėjo, pvz.: Knygų populiarumas vis mažėjo, 1-3 kurso LSMU medicinos studentų tarpe knygas naudojo (82,8%), 4-6 kurso (63,6%), šeimos medicinos rezidentų (37,8%). Taip pat populiarumas mažėjo Youtube ir Wikipedia duomenų bazių. Priešingai, tokių šaltinių kaip www.vaistai.lt , UpToDate ir MedScape populiarumas augo, pvz.: UpToDate duomenų bazę 1-3 kurso LSMU medicinos studentai naudojo (6,5%), 4-6 kurso studentų (76,8%), o LSMUL KK šeimos medicinos rezidentų tarpe (92,2%).
Lyginant naudojimo tikslus, tarp skirtingo kurso medicinos studentų ir šeimos medicinos rezidentų, rezultatai skyrėsi. 1-6 kurso LSMU medicinos studentai nurodė, jog dažniausiai naudoja duomenų bazes ir šaltinius mokymuisi, 1-3 kurso (82,8%), 4-6 kurso (63,6%), o LSMUL KK šeimos medicinos rezidentai - klinikinei praktikai (92,2%).
24
14.LITERATŪROS ŠALTINIAI
1. Straus SE, Glasziou P, Richardson WS, Haynes RB. Evidence-Based Medicine. How to Practice and Teach it. 4. Philadelphia, PA: Elsevier Churchill Livingstone; 2011
2. Kuhn, I., and Edwards-Waller, L. ‘‘You Can Lead a Horse to Water ... Are Clinical Students Getting the Message About the Library and Information Skills Support That Is Available?’’ New Review of Academic Librarianship 15, no. 2 (2009): 253–265
3. Sánchez-Mendiola M, Kieffer-Escobar LF, Marín-Beltrán S, Downing SM, Schwartz A. Teaching of evidence-based medicine to medical students in Mexico: a randomized controlled trial. BMC medical education. 2012 Dec;12(1):107.
4. Boissin FG. Information-seeking behaviour and use of the Internet by French general
practitioners: a qualitative study. Health Information and Libraries Journal 2005;22:173–181. 5. Baro, Emmanuel E, Benake-ebide C Endouware, and Janet O Ubogu. 2011. "Awareness and
use of online information resources by medical students at Delta State University in Nigeria." Library Hi Tech News 28 (10):11-17).
6. Magrabi F, Coiera EW, Westbrook JI, Gosling AS, Vickland V. General practitioners’ use of
online evidence during consultations. International journal of medical informatics. 2005 Jan 1;74(1):1-2.
7. Brennan N, Edwards S, Kelly N, Miller A, Harrower L, Mattick K. Qualified doctor and medical students' use of resources for accessing information: what is used and why?. Health Information & Libraries Journal. 2014 Sep;31(3):204-14.
8. Azami M, Khajouei R, Rakhshani S. Postgraduate medical students’ acceptance and
understanding of scientific information databases and electronic resources. Electronic physician. 2016 Mar;8(3):2066.
9. Madathil KC, Rivera-Rodriguez AJ, Greenstein JS, Gramopadhye AK. Healthcare information on YouTube: a systematic review. Health informatics journal. 2015 Sep;21(3):173-94.
10. Al-Hazmi A. Educational resources used by medical students in primary healthcare rotation: A cross sectional study. Pakistan journal of medical sciences. 2016 Mar;32(2):361.
11. Dunn K, Marshall JG, Wells AL, Backus JE. Examining the role of MEDLINE as a patient care information resource: an analysis of data from the Value of Libraries study. Journal of the Medical Library Association: JMLA. 2017 Oct;105(4):336.
12. Lasserre KE, Foxlee N, Kruesi L, Walters J. Health Sciences Librarians' Research on Medical Students' Use of Information for Their Studies at The Medical School, University of
25 13. Le JV, Pedersen LB, Riisgaard H, Lykkegaard J, Nexøe J, Lemmergaard J, Søndergaard J.
Variation in general practitioners’ information-seeking behaviour–a cross-sectional study on the influence of gender, age and practice form. Scandinavian journal of primary health care. 2016 Oct 1;34(4):327-35.
14. Kahane S, Stutz E, Aliarzadeh B. Must we appear to be all-knowing?: patients’ and family physicians’ perspectives on information seeking during consultations. Canadian Family Physician. 2011 Jun 1;57(6):e228-36.
15. Gavino AI, Ho BL, Wee PA, Marcelo AB, Fontelo P. Information‐seeking trends of medical professionals and students from middle‐income countries: a focus on the P hilippines. Health Information & Libraries Journal. 2013 Dec;30(4):303-17.
16. Egle JP, Smeenge DM, Kassem KM, Mittal VK. The Internet School of Medicine: use of electronic resources by medical trainees and the reliability of those resources. Journal of surgical education. 2015 Mar 1;72(2):316-20.
17. Guarino S, Leopardi E, Sorrenti S, De Antoni E, Catania A, Alagaratnam S. Internet‐based versus traditional teaching and learning methods. The clinical teacher. 2014 Oct;11(6):449-53.
18. Duran-Nelson A, Gladding S, Beattie J, Nixon LJ. Should we Google it? Resource use by internal medicine residents for point-of-care clinical decision making. Academic Medicine. 2013 Jun 1;88(6):788-94.
19. O'Carroll AM, Westby EP, Dooley J, Gordon KE. Information-seeking behaviors of medical students: A cross-sectional web-based survey. JMIR medical education. 2015;1(1):e4.
20. Chiu YW, Weng YH, Lo HL, Ting HW, Hsu CC, Shih YH, Kuo KN. Physicians'
characteristics in the usage of online database: a representative nationwide survey of regional hospitals in Taiwan. Informatics for health and social care. 2009 Sep 1;34(3):127-35
21. Scaffidi MA, Khan R, Wang C, Keren D, Tsui C, Garg A, Brar S, Valoo K, Bonert M, de Wolff JF, Heilman J. Comparison of the impact of Wikipedia, UpToDate, and a Digital
textbook on short-term knowledge acquisition among medical students: randomized controlled trial of three web-based resources. JMIR medical education. 2017;3(2):e20.
26
15.PRIEDAI
1. Lytis
□
□
vyrasmoteris
2. Studijų kryptis
□
□
LSMU medicinos fakulteto studentasŠeimos medicinos rezidentas
3.Kursas/Šeimos medicinos rezidentūros studijų metai
□
I kursas□
II kursas□
III kursas□
IV kursas□
V kursas□
VI kursas□
I metų rezidentas□
II metų rezidentas□
III metų rezidentas 4. Kaip dažnai naudojote mokslines – klinikines duomenųbazes/šaltinius per paskutinį semestrą?
□
Kiekvieną dieną□
1 kartą per savaitę□
> nei 1 kartą per savaitę□
1 kartą per dvi savaites□
> nei 1 kartą per dvi savaites□
1 kartą per mėnesį□
> nei 1 kartą per mėnesį□
Nenaudoju□
kita (įrašyti) ... 5. Kokiu tikslu,per paskutini semestrą,naudojote mokslines –klinikines duomenų bazes/šaltinius? Pažymėkite 3 dažniausius naudojimo tikslus
□
Seminarui□
Mokymuisi□
Mokslinio darbo rengimui□
Klinikinei praktikai□
Baigiamojo magistrinio darbo rengimui□
Straipsnio rašymui□
Pranešimo rengimui□
kita (įrašyti) ... 6. Kokias mokslines – klinikines duomenų bazes/šaltiniusnaudojate? Pažymėkite iki 5 dažniausiai naudojamų
□
Knygos□
Wikipedia□
www.vaistai.lt27
