Vestina Masytė
V kursas, 2 grupėVIRŠŪNĖS DYDŢIO PARINKIMAS LENKTUOSE DANTŲ
ŠAKNŲ KANALUOSE
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas Dr. Tadas Venskutonis
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA
VIRŠŪNĖS DYDŢIO PARINKIMAS LENKTUOSE DANTŲ ŠAKNŲ KANALUOSE
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... (parašas)
Darbo vadovas ... (parašas)
Vestina Masytė, V kursas, 2 grupė (vardas pavardė, kursas, grupė)
2019m. balandţio 26d. (mėnuo, diena)
Dr. Tadas Venskutonis
(mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
2019m. balandţio 26d. (mėnuo, diena)
TURINYS SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 7 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 10
1.1. Dantų šaknų kanalų lenktumo įvertinimas ... 10
1.2. Nerūdijančio plieno endodontiniai instrumentai ... 12
1.3. Nikelio-titano endodontiniai instrumentai ... 14
1.4. Šaknies viršūnės dydţio parinkimas ... 15
2. MEDŢIAGA IR METODAI ... 17
2.1. Dantų atranka tyrimui ... 17
2.2. Dantų šaknų kanalų lenktumo įvertinimas ... 18
2.3. Specialus ţandikaulio modelis ... 18
2.4. Elektroninis viršūnės ieškiklis ... 19
2.5. Imties sudarymas ... 19
2.6. Tyrimo eiga ... 19
2.7. Tyrimo duomenų apdorojimas ... 21
3. REZULTATAI ... 22
3.1. Tyrimo imtis ... 22
3.2. Danties šaknies kanalų lenktumas skirtingose grupėse ... 22
3.3. Danties šaknies kanalų lenktumas skirtinguose pogrupiuose ... 22
3.4. Gutaperčios strigimo pasiskirstymas skirtingose grupėse ... 23
3.6. Skirtumas tarp gutaperčios strigimo ir kanalo DI plieninių K tipo (grupė Nr.1) lanksčių
dildţių atveju pogrupiuose pagal lenktumą ... 24
3.7. Skirtumas tarp gutaperčios strigimo ir kanalo DI Ni-Ti K tipo lanksčių dildţių (grupė Nr.2) atveju pogrupiuose pagal lenktumą ... 24
3.8. Gutaperčios strigimo pasiskirstymas Ni-Ti K tipo lanksčių dildţių (grupė Nr.2) atveju pogrupiuose pagal lenktumą ... 24
3.9. Gutaperčios strigimo pasiskirstymas pagal „ProTaper Next“ instrumento dydį ... 25
REZULTATŲ APTARIMAS ... 26
IŠVADOS ... 29
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 30
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 31
VIRŠŪNĖS DYDŢIO PARINKIMAS LENKTUOSE DANTŲ ŠAKNŲ
KANALUOSE
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Daţnai susiduriama su sunkumais parenkant tinkamą viršūnės dydį lenktuose dantų šaknų kanaluose. Taktilinė informacija apie viršūninės angos diametrą išformuotuose lenktuose dantų šaknų kanaluose maţiau lanksčiais nerūdijančio plieno instrumentais gali būti perduodama netiksliai. Yra ţinoma, jog lankstesni nikelio-titano instrumentai geriau perduoda taktilinę informaciją apie viršūninės angos diametrą. Šio tyrimo darbo tikslas yra palyginti rankinių nikelio-titano ir plieninių K tipo lanksčių dildţių tikslumą įvertinant išformuotų lenktų danties šaknies kanalų viršūnės dydį.
Medţiaga ir metodai: Atrinkta 40 lenktų danties šaknies kanalų. Kanalai suskirstyti į dvi grupes: Nr.1 (n = 20) ir Nr.2 (n = 20). Specialiai pagamintame modelyje elektroninio viršūnės ieškiklio pagalba nustatytas kanalų darbinis ilgis. Kanalai paruošti chemomechaniškai, formavimui naudojant „ProTaper Next“ mašininius instrumentus. Iš pradţių į kanalą įvedama sukalibruota gutaperčia atitinkanti baigiamojo instrumento viršūnės dydį ir stebima, kokiame ilgyje ji taktiliškai stringa. Po to grupėje Nr.1 įvedama rankinė plieninė, o grupėje Nr.2 nikelio-titano K tipo lanksti dildė ir sekami elektroninio viršūnės ieškiklio duomenys, kokiame ilgyje instrumentas taktiliškai stringa. Statistinė analizė atlikta „IBM SPSS Statistics 23“ programine įranga. Kai „chi-kvadrato“ testo reikšmingumo lygmuo p < 0,05, poţymių skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu.
Rezultatai: Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p < 0,01), kuris leidţia teigti, kad gutaperčia reikšmingai daţniau stringa darbiniame ilgyje grupėje Nr.2 negu grupėje Nr.1 atveju.
Išvados: Rankinės nikelio-titano K tipo lanksčios dildės yra taktiliškai tikslesnės uţ plienines K tipo lanksčias dildes norint įvertinti išformuotų lenktų danties šaknies kanalų viršūnės dydį.
APICAL SIZE SELECTION IN CURVED ROOT CANALS
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work: Difficulties are usually faced in selecting apical size in curved root canals. Stainless steel instruments can deliver inaccurate tactile information about apical size diameter while nickel-titanium instruments are more elastic and information is delivered more accurately. The aim of this research is to compare the accuracy of manual nickel-titanium and stainless steel K-flexofile instruments when evaluating apical size in curved root canals.
Material and the methods: 40 curved root canals were included. Canals were divided into two groups: Nr.1 (n = 20) and Nr.2 (n = 20). Working lengths were measured by apex locator using the model specifically made for this study. Canals were prepared chemo-mechanically by using “ProTaper Next” instruments. Calibrated gutta-percha, which matched the last instrument tip size, was inserted into a canal and the length was estimated. Afterwards, stainless steel K-flexofile was inserted into a group Nr.1, nickel-titanium K-flexofile was inserted into the group Nr.2. The length, in which instrument has stopped, was evaluated by apex locator. Statistical analysis was performed using „IBM SPSS Statistics 23“ software package. Differences were considered statistically significant when „chi-square“ test p < 0,05.
Results: There was statistically significant difference (p < 0,01) between groups which indicated that gutta-percha reached the correct working length significantly more often in group Nr.2 compared to group Nr.1.
Conclusions: Manual nickel-titanium instruments are more accurate than stainless-steel K-flexofile instruments when delivering the tactile information about apical size diameter in formed curved root canals.
7
SANTRUMPOS
DI – darbinis ilgis
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas mm – milimetrai
8
ĮVADAS
Apieviršūninio periodontito paplitimas endodontiškai negydytuose dantyse tarp suaugusiųjų asmenų aukšto išsivystymo šalyse yra apie 5% [1]. Tai yra svarbi prieţastis, lemianti padididėjusį endodontinio gydymo reikalingumą. Vienas iš pagrindinių endodontinės terapijos tikslų yra tinkamas visos šaknies kanalų sistemos išvalymas, suformavimas bei uţplombavimas tam, kad galėtume sukurti reikiamą aplinką gyti apieviršūniniams audiniams [2, 3]. Uţpildţius danties šaknies kanalą reikiamame ilgyje yra sustabdomas bakterijų dauginimasis ir uţkertamas kelias jų rekolonizacijai, nes pašalinamos bakterijų gyvybingumui reikalingos medţiagos [4].
Norint atlikti efektyvų bei saugų endodontinį gydymą, svarbu ţinoti morfologines ir mechanines endodontinių instrumentų savybes, taisyklingą jų naudojimą. Pastaraisiais metais endodontinių instrumentų įvairovė sparčiai gausėjo, atsirado pokyčių jų dizaine, gamybai naudojamose medţiagose, paviršiaus apdorojime [5]. Pirmieji endodontiniai šaknies kanalų instrumentai buvo pagaminti iš anglies plieno, tačiau greitai pradėti naudoti nerūdijančio plieno instrumentai [6]. Jie buvo pranašesni dėl didesnio instrumentų atsparumo lūţiams [5, 6]. Visgi, šie instrumentai turėjo ir trūkumų – jiems trūko lankstumo, todėl buvo sunkiau išsaugoti natūralią danties šaknies kanalo anatomiją. Dėl šios prieţasties 1963 metais odontologijos pramonėje buvo pristatytas nikelio-titano lydinys (Ni-Ti), kuris tapo plačiai naudojamas ir populiarus gydytojų odontologų tarpe dėl savo
puikių elastinių savybių [6]. Ni-Ti instrumentų spartus tobulėjimas lėmė endodontinio gydymo klaidų sumaţėjimą [5].
Darbas su lenktais šaknų kanalais visuomet yra sudėtingesnis tiek atliekant chemomechaninį paruošimą, tiek parenkant reikiamą šaknies viršūnės dydį. Remiantis literatūros duomenimis ir tyrimais, danties šaknies kanalas turėtų būti išformuotas ir uţpildytas ties viršūniniu susiaurėjimu –
9 dirginimo svetimkūniu – šaknies kanalų plombine medţiaga [3, 9]. Ne visiškas šaknies kanalo uţpildymas gali lemti mikropralaidumą ir negyjančius apieviršūninių audinių pakitimus [10].
Šis klinikinio – eksperimentinio tipo baigiamasis magistrinis darbas nagrinėja sunkumus parenkant tinkamą viršūnės dydį lenktuose dantų šaknų kanaluose. Susiduriama su problema, jog daug maţiau lankstūs nerūdijančio plieno instrumentai lenktuose dantų šaknų kanaluose netiksliai perduoda taktilinę informaciją apie viršūninės angos diametrą. Yra ţinoma, jog lankstesni Ni-Ti instrumentai geriau perduoda taktilinę informaciją apie viršūninės angos diametrą.
Tyrimo metu iškelta hipotezė:
Rankinės nikelio-titano K tipo lanksčios dildės yra taktiliškai tikslesnės uţ plienines K tipo lanksčias dildes vertinant išformuotų lenktų danties šaknies kanalų viršūnės dydį.
Tyrimo tikslas:
Palyginti rankinių nikelio-titano ir plieninių K tipo lanksčių dildţių tikslumą vertinant lenktų danties šaknies kanalų, išformuotų „ProTaper Next“ mašininiais instrumentais, viršūnės dydį.
Tyrimo tikslui pasiekti iškelti šie uţdaviniai:
1. Įvertinti ar parenkant pagrindinį viršūninį instrumentą su rankinėmis plieninėmis K tipo lanksčiomis dildėmis jos stringa tokiame pat ilgyje kaip ir sukalibruota gutaperčia (kontrolė) suformuotame lenktame danties šaknies kanale.
2. Įvertinti ar parenkant pagrindinį viršūninį instrumentą su rankinėmis nikelio-titano K tipo lanksčiomis dildėmis jos stringa tokiame pat ilgyje kaip ir sukalibruota gutaperčia (kontrolė) suformuotame lenktame danties šaknies kanale.
10
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Dantų šaknų kanalų lenktumo įvertinimas
Kasdieninėje endodontologijos praktikoje labai svarbu įvertinti dantų šaknų morfologinius ypatumus prieš gydymą tam, kad būtų galima išvengti įvairių komplikacijų, tokių kaip viršūninės angos transportacija, danties šaknies kanalo perforacija, laipto suformavimas, instrumento atsidalinimas danties šaknies kanale [11]. Šis įvertinimas turėtų būti atliekamas dar prieš pradedant endodontinį gydymą [12].
Pastaraisiais dešimtmečiais kanalo linkio kampas buvo vertinamas skirstant juos į tiesius (jei kampas 5° ar maţesnis), vidutiniškai lenktus (jei kampas 10-20°) bei labai lenktus (jei kampas didesnis nei 20°), tačiau buvo pripaţinta, jog svarbi ir linkio pozicija [13]. Apieviršūninės rentgeno nuotraukos gali padėti nustatyti šaknies kanalo linkį, tačiau tai nėra itin tikslus metodas, nes objektas yra trijose plokštumose, tačiau rentgeno nuotrauka fokusuoja tik dviejų plokštumų vaizdą [14]. Danties šaknies kanalas gali būti lenktesnis, nei atrodo radiogramoje, taip pat gali būti nepastebėtas skruosto-lieţuvinis linkis [13]. Šiuo metu vienas iš tiksliausių metodų yra kūginio pluošto kompiuterinė tomografija, kadangi apsaugo nuo nuotraukos iškraipymo bei gali atvaizduoti detalų trijų plokštumų vaizdą, leidţiantį nustatyti šaknies linkius bei apieviršūninių ţidinių tikslų dydį, formą bei apimtį [14]. Pasitelkiant kompiuterines programas, tokias kaip Planimp software (CDT Informatics, Cuiabá, MT, Brazil, 3D imaging system) bei kūginio pluošto kompiuterinę tomografiją, galima apskaičiuoti šaknies linkio spindulį ir pagal jį klasifikuoti šaknies linkius į labai lenktus (spindulys maţesnis nei 4mm), vidutiniškai lenktus (spindulys didesnis nei 4 mm, bet maţesnis nei 8 mm) ir nedidelio lenktumo (spindulys didesnis nei 8 mm) [13].
Viena iš populiariausių ir daţniausiai taikomų klasifikacijų yra Schneiders. Remiantis šia metodika, rentgeno nuotraukoje yra paţymimi trys taškai: pirmas ties kanalo įeiga (A), antras toje vietoje, kur kanalas pradeda keisti kryptį (B) bei trečias ties anatomine šaknies viršūnės anga (C) [14]. Per šiuos taškus (A-B ir B-C) yra nubrėţiamos dvi linijos ir išmatuojamas susidaręs kampas a (1pav.). Jei susidaręs kampas yra didesnis nei 20°, šaknies kanalas yra laikomas labai lenktu [13].
11 viršūnine anga. Taškai A ir B, C ir D yra sujungiami tarpusavyje ir nubrėţiamos dvi linijos. Pasitelkiant Schneiders metodą yra apskaičiuojamas susidaręs kampas. Weine metodo atveju yra atidedami tokie patys taškai, kaip ir Schneiders metodo atveju, tačiau yra matuojamas kitas kampas M, susidaręs nubėţus dvi linijas per paţymėtus taškus (2 pav.) [13].
Cunninghamo ir Senia metodas yra skirtas dantims turintiems dvigubą S linkį [15]. Kampas yra skaičiuojamas atskirai viršūniniame ir vainikiniame trečdaliuose. Taškas A yra ţymimas ties kanalo įeiga, taškas B – kur prasideda kanalo linkis, taškas C – toje vietoje, kur kanalas vėl pradeda keisti kryptį, taškas D – ties viršūnine anga. Sujungiami taškai A ir B, B ir C, C ir D, nubrėţiamos linijos. Susidaręs kampas tarp linijų AB ir BC yra ţymimas X kampu bei tarp linijų BC ir CD yra ţymimas Y kampu (3 pav.) [13].
1 pav. Grafinis Schneiders metodo pavaizdavimas [13]
2 pav. Grafinis Weine metodo pavaizdavimas [13] 3 pav. Grafinis Cunninghamo ir Senia metodo pavaizdavimas [13]
12 Lentelė Nr. 1. Dantų šaknų kanalų lenktumo klasifikacija [13]
Pagal anatominę vietą Schneiders klasifikacija Dobo – Nagy klasifikacija Pagrįstas geometriniu spindulio (r) lenktumu Pagrįstas formos lenktumu Viršūninio trečdalio linkis Tiesus (kampas maţesnis nei 5 laipsniai) I forma (tiesus kanalas) Labai lenktas (r<4mm) Viršūninis tolygiai kintantis linkis Vidurinio trečdalio linkis Vidutiniškai lenktas (kampas yra 10-20 laipsnių) J forma (viršūninis linkis) Vidutiniškai lenktas (r>4mm; <8mm) Pjautuvo formos linkis Vainikinio trečdalio linkis Labai lenktas (kampas didesnis nei 20 laipsnių) C forma (visas kanalas lenktas) Nedidelis linkis (r>8mm)2 Bajonetės formos linkis S forma (daug linkių) Staigus linkis išilginėje ašyje
1.2. Nerūdijančio plieno endodontiniai instrumentai
Jau nuo seno endodontinėje praktikoje dantų šaknų kanalų valymas bei formavimas buvo atliekamas naudojant nerūdijančio plieno instrumentus [16]. Intrakanalinės bakterijos yra viena iš apieviršūninio periodontito prieţasčių. Šiuolaikiniai tyrimai įrodė, jog intrakanalinės infekcijos pašalinimui po instrumentavimo vienodai veiksmingi tiek mašininiai Ni-Ti, tiek rankiniai nerūdijančio plieno instrumentai [17]. Tai pagrindţia plieninių instrumentų naudingumą formuojant danties šaknies kanalus. Nerūdijančio plieno instrumentai iki šiol yra daţnai naudojami tokioms procedūroms, kaip kanalo įeigos radimui, slinkimo kelio sukūrimui, DI nustatymui [18].
13 nuovargio lenkiant instrumentą esant toms pačioms deformacijos sąlygoms [20]. Jos pasireiškia dėl nerūdijančiam plienui būdingo standumo bei elastingumo trūkumo [13, 16]. Todėl rinkoje buvo pristatyti šiek tiek lankstesni nerūdijančio plieno instrumentai, tokie kaip lanksčios K tipo dildės [21]. K tipo dildė viename darbinės dalies milimetre turi nuo 1,5 iki 2,5 apvijų, o lanksti K tipo dildė – 29 apvijas darbinėje dalyje nepriklausomai nuo instrumento dydţio [22]. Atsiradus šiems instrumentams komplikacijų sumaţėjo, tačiau jų išvengti nepavyko [21].
2014 metais Anupama Swarnkar atliktame tyrime [21] buvo vertinama kanalo transportacija naudojant rankinius nerūdijančio plieno bei rankinius ir mašininius Ni-Ti instrumentus dantyse, kurių šaknų kanalo lenktumas buvo nuo 10 iki 25 laipsnių. Buvo ištirta 60 išrautų vienašaknių apatinio ţandikaulio kaplių ir nustatyta, jog vainikiniame trečdalyje jokio statistiškai reikšmingo skirtumo tarp kanalo instrumentavimo nerūdijančio plieno K tipo dildėmis ir rankinėmis Ni-Ti K tipo lanksčiomis dildėmis nebuvo. Viduriniame trečdalyje tarp rankinių nerūdijančio plieno ir Ni-Ti K tipo dildţių atsirado statistiškai reikšmingas skirtumas, nerūdijančio plieno instrumentai prasčiau sekė danties šaknies kanalo linkiu. Viršūniniame trečdalyje taip pat buvo nustatyta, jog nerūdijančio plieno K tipo dildės ţymiai daţniau transportavo kanalą nei rankiniai ir mašininiai Ni-Ti instrumentai.
Daţniausiai nerūdijančio plieno rankiniai instrumentai turi kertantį galiuką, kurį turi ir ypač daţnai naudojama K tipo dildė [12, 22]. Kertantis galiukas yra naudingas kanalo įeigos radimui, tačiau sukelia papildomų sunkumų instrumentuojant lenktus kanalus ir gali sukelti minėtą komplikaciją – kanalo transportaciją [12]. Dirbant lenktuose kanaluose nerūdijančio plieno instrumentai yra iš anksto palenkiami pagal numatomą danties šaknies kanalo kryptį bei daţniausiai pradinio kanalo formavimo metu naudojami maţo dydţio instrumentai [18]. Norint išvengti jatrogeninių faktorių taip pat svarbi ir darbo metodika bei instrumento judesiai danties šaknies kanale. Būtent dėl šios prieţasties buvo sukurta subalansuotos jėgos technika – reciprokinis judesys [12]. Iš pradţių subalansuotos jėgos technika naudota tik rankiniams, tačiau greitai pritaikyta ir mašininiams endodontiniams instrumentams [18]. Šios technikos dėka buvo sumaţinta viršūninės transportacijos rizika [23].
14 1.3. Nikelio-titano endodontiniai instrumentai
Ni-Ti lydinys buvo išrastas 1963 metais Amerikoje, Naval Ordance laboratorijoje ir pavadintas Nitinoliu. Ni-Ti atsiradimas odontologijos pramonėje sukėlė naują perversmą. 1975 metais buvo pradėti gaminti Ni-Ti lydinio endodontiniai instrumentai, kurie buvo patogesni naudoti dėl savo unikalių elastinių savybių bei buvo dengti titano oksidu, todėl pasiţymėjo atsparumu korozijai [24]. Daugelis metalų lydinių pasiţymi tuo, jog jų tamprumo jėga yra tiesiogiai proporcinga kūno deformacijos laipsniui. Šis santykis yra ţinomas kaip Huko dėsnis. Jeigu taikoma jėga yra didesnė nei kūno deformacijos laipsnis yra sukeliami negrįţtami pakitimai [25]. Remiantis šiuo dėsniu yra teigiama, jog daugelis metalų lydinių gali būti elastiškai deformuojami 0,1% ar 0,2% virš kūno deformacijos laipsnio ir pakitimai vis dar bus grįţtami. Visgi, yra ţinoma, jog Ni-Ti lydiniai gali atlaikyti 8% virš jų kūno deformacijos laipsnio be jokių liekamųjų reiškinių [24]. Tai Thompson ir kiti [24] grindţia jų terminiu apdorojimu, kurio metu medţiagoje esantys atomai yra iš naujo išdėstomi į labiau stabilią kristalinę gardelę. Ni-Ti instrumentų didesnis elastingumas lėmė lengvesnį darbą gydytojui odontologui lyginant su nelanksčiais nerūdijančio plieno instrumentais, kuriems iškildavo sunkumų sekant siauru bei lenktu danties šaknies kanalu [22].
Nepaisant visų instrumento privalumų, susijusių su jo elastiškumu, instrumento atsidalinimas buvo neretai pasitaikanti komplikacija. Jeigu bet kuris kitas instrumentas, sutikęs kliūtį danties šaknies kanale, deformuojasi ir taip galima įspėti apie būsimą instrumento lūţį, tai Ni-Ti instrumentuose tokia deformacija nėra stebima ir gali suklaidinti gydytoją odontologą [22].
15 Ni-Ti instrumentų atsiradimas prisidėjo prie endodontijos klinikinės praktikos tobulėjimo. Jie buvo daug lankstesni, elastiškesni lyginant su nerūdijančio plieno instrumentais, todėl pradėti plačiau naudoti parenkat šaknies viršūnės dydį lenktuose kanaluose [24].
1.4. Šaknies viršūnės dydţio parinkimas
Tinkamas šaknies viršūnės dydţio parinkimas yra labai svarbi uţduotis klinikinėje endodontijos praktikoje ir gali lemti patologinių mikroorganizmų kiekio sumaţėjimą danties šaknies kanaluose [29]. Vieni autoriai teigia, jog šaknies viršūnės dydis turėtų būti nuo 35 dydţio, tuo tarpu kiti mano, jog šaknies viršūnė turėtų būti išplatinta 3 kartus didesniu instrumentu, nei pirmasis strigęs danties šaknies kanale [30, 31].
Wu ir kiti [32] savo tyrimu įrodė, jog pirmasis danties šaknies kanale strigęs instrumentas neperduoda tikslios informacijos apie tikrąjį kanalo diametrą, nes jo anatomija daţniausiai yra ne apvalios, o netaisyklingos formos. Taip pat išplatinus šaknies viršūnę 3 kartus didesniu instrumentu nėra uţtikrinamas visas nekrozinio audinio pašalinimas.
Autorius, nagrinėjusius šaknies viršūnės dydţio parinkimą bei patologinių mikroorganizmų kiekio sumaţėjimą danties šaknies kanaluose galima būtų suskirstyti į 3 grupes:
1. Teigiančius, jog viršūninės dalies išplatinimas gali reikšmingai sumaţinti mikrobinę florą; 2. Teigiančius, jog mikroorganizmų sumaţėjimas stebimas tik išplatinus šaknies viršūnės angą
60 numerio instrumentu;
3. Teigiančius, jog viršūninės dalies išplatinimas neturi jokios reikšmingos įtakos mikroorganizmų kiekio sumaţėjimui [29].
16 padidėjo 80%, 5 kartus – padidėjo 84.61%, 6 kartus – padidėjo 92%. Buvo padaryta išvada, jog šaknies kanalo viršūnės angos išplatinimas 3 kartus didesniu nei pradinis strigęs instrumentas yra tikslingas metodas pagerinantis apieviršūninių patologinių ţidinių gijimą. Dar didesnis šaknies kanalo viršūnės išplatinimas nesukėlė reikšmingų pokyčių patologinių ţidinių gijimo procesuose.
Visgi, yra ţinoma, jog per daug išplatinus viršūnės angą (virš 40 instrumento) padidėja šaknies lūţio rizika bei atsiranda šaknies kanalo perplombavimo tikimybė [34, 35]. Tinkamas šaknies viršūnės dydţio parinkimas turi labai svarbią įtaką sėkmingai endodontinio gydymo pabaigai [29].
17
2. MEDŢIAGA IR METODAI
Šio tiriamojo darbo protokolas buvo patvirtintas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Bioetikos komiteto: leidimas Nr. BEC-OF-35 (priedas Nr. 1). Biomedicininis tyrimas buvo atliktas remiantis 1964 metų Pasaulinės medikų asociacijos Helsinkio deklaracijos pagrindiniais etikos principais. Pacientai, kurių išrauti dantys buvo naudoti tyrime, rizikos bei ţalos, susijusios su tyrimu, nepatyrė, nes jie buvo pašalinti dėl prastos dantų prognozės, kai jų nebeįmanoma išsaugoti dantų lanke. Dantys buvo pradėti rinkti 2018-11-15, baigti rinkti – 2019-01-20. Tiriamasis darbas buvo atliktas LSMU Dantų ir burnos ligų klinikoje bei VšĮ Panevėţio miesto odontologijos poliklinikoje. Tyrimo pradţia – 2018-11-15.
2.1. Dantų atranka tyrimui
Dantų įtraukimo į tyrimą kriterijai:
1. Viršutinio ir apatinio ţandikaulio išrauti krūminiai dantys;
2. Dantys, kurio bent vieno kanalo lenktumas yra nuo 20 iki 55 laipsnių;
3. Dantys, kurio tiriamasis kanalas yra praeinamas su plienine K tipo dilde #8 (Dentsply
Sirona, USA) iki pat šaknies viršūnės angos;
4. Dantys su susiformavusiomis šaknies viršūnėmis.
Dantų pašalinimo iš tyrimo kriterijai: 1. Dantys su šakniniu ėduonimi;
2. Dantys, kuriems jau buvo atliktas endodontinis gydymas;
3. Dantys su kanalo vidine rezorbcija (atliekama rentgeno nuotrauka dantų šaknų kanalo lenktumo įvertinimo metu);
4. Dantys, kuriuose yra perforacijos – tiek vainiko, tiek šaknies; 5. Dantys su nulūţusiomis šaknimis;
6. Dantys su visiškai suirusiu vainiku; 7. Dantys su matomais šaknies lūţiais.
18 2.2. Dantų šaknų kanalų lenktumo įvertinimas
Vizualiai buvo įvertinama, ar danties šaknis yra lenkta. Tuomet buvo atliekamos dantų rentgeno nuotraukos LSMU Dantų ir burnos ligų klinikoje bei VšĮ Panevėţio miesto odontologijos poliklinikoje su plienine K tipo dilde #8 (Dentsply Sirona, USA) įvesta į danties šaknies kanalą. Lenktam danties šaknies kanalui įvertinti buvo atliekama dentalinė rentgeno nuotrauka paraleline technika (priedas Nr. 2). Šiame tyrime dantų šaknų kanalų lenktumas buvo matuojamas pagal Schneiders dantų šaknų kanalų lenktumo įvertinimą. Rentgeno nuotraukos buvo analizuojamos naudojantis „Image J – Image Processing and Analysis in Java“ (ImageJ developers, USA) programa, kurios dėka buvo galima sudėti reikiamus tris taškus šaknies kanale (ties kanalo įeiga, vieta, kur kanalas pradeda keisti kryptį ir ties šaknies viršūnės anga) (priedas Nr. 3). Tuomet iš 180 laipsnių buvo atimamas išmatuotas kampas ir suţinomas danties šaknies kanalo lenktumas. Gauti duomenys analizuojami ir atrenkami tyrimui tinkami dantys.
2.3. Specialus ţandikaulio modelis
Išrauti dantys buvo įstatyti į specialų viršutinio ţandikaulio modelį, kuris buvo pagamintas iš greitai kietėjančios „Villacryl S“ (Zhermack, Poland) plastmasės vykstant polimerizacijos reakcijai. Milteliai bei skystis buvo sumaišomi, pilami į specialų viršutinio ţandikaulio atspaudą, kuris buvo uţdėtas ant vibracinio staliuko. Supylus visą masę ji buvo nuimama nuo vibracinio staliuko, palaikoma 1 minutę ir dedama į karštą vandenį 20 minučių. Praėjus nurodytam laiko tarpui, sukietėjęs modelis buvo išimtas iš atspaudo. Išpjautos specialios angos pirmųjų krūminių dantų srityje, skirtos įstatyti išrautiems dantims, bei susisiekianti su šia anga skylutė modelio apačioje, reikalinga tirpalui patekti į šią angą. Išrautas dantis buvo įstatomas į jam skirtą vietą modelyje, įtvirtintas silikoninės „BONASIL A+ Putty“ (DMP,USA) medţiagos pagalba, tačiau šaknies viršūnės angos paliktos atviros. Modelis įstatytas į indą, kuriame buvo fiziologinis tirpalas „Sodium
chloride Fresenius 0,9% infuzinis tirpalas” (Fresenius Kabi, Poland) ir prie šio indo pritvirtinta
19 2.4. Elektroninis viršūnės ieškiklis
Biomedicininiam tyrimui buvo naudojamas Apex ID (KaVo Kerr, Switzerland) elektroninis viršūnės ieškiklis. Kabliukas buvo uţdedamas ant plieninės vielutės, o segiklis ant Ni-Ti ar plieninės K tipo lanksčios dildės ir ji vedama į kanalą iki darbinio ilgio (0.5 rodmuo ekrane).
2.5. Imties sudarymas
Įtraukimo kriterijus atitinkantys dantys buvo atsitiktinai suskirstyti į dvi grupes: Nr.1 ir Nr.2.: Grupė Nr.1 – po cheminio-mechaninio danties šaknies kanalo apdorojimo buvo naudojama
plieninė K tipo lanksti dildė (Dentsply Sirona, USA);
Grupė Nr.2 – po cheminio-mechaninio danties šaknies kanalo apdorojimo buvo naudojama Ni-Ti K tipo lanksti dildė (Dentsply Sirona, USA).
Tuomet dantys buvo suskirstyti į du pogrupius pagal danties šaknies kanalo lenktumą po atlikto Schneiders įvertinimo:
1 pogrupis – danties šaknies kanalo lenktumas nuo 20° iki 30°; 2 pogrupis – danties šaknies kanalo lenktumas nuo 30° iki 50°.
1.1. (1 grupė 1 pogrupis) – naudojama plieninė K tipo lanksti dildė, danties šaknies kanalo lenktumas nuo 20° iki 30°;
1.2. (1 grupė 2 pogrupis) – naudojama plieninė K tipo lanksti dildė, šaknies kanalo lenktumas nuo 30° iki 50°;
2.1. (2 grupė 2 pogrupis) – naudojama Ni-Ti K tipo lanksti dildė, danties šaknies kanalo lenktumas nuo 20° iki 30°;
2.2. (2 grupė 2 pogrupis) – naudojama Ni-Ti K tipo lanksti dildė, šaknies kanalo lenktumas nuo 30° iki 50°.
2.6. Tyrimo eiga
20 2. Tiriamieji dantys, jų pulpos kamera buvo atverti roţiniu grąţteliu (Edenta, Switzerland), įstatytu į greitaeigį antgalį (Bien Air Bora, Bienne, Switzerland). Jei reikia, danties sienelės buvo nulyginamos kūginiu (Edenta, Switzerland) ar adatiniu grąţteliu (Edenta,
Switzerland), įstatytu į greitaeigį antgalį. Danties gumburų aukštis viso tyrimo metu
buvo nekeičiamas;
3. Atliktos tiriamųjų dantų rentgeno nuotraukos su plienine K tipo dilde #8 (Dentsply
Sirona, USA) įvesta į danties šaknies kanalą iki pat anatominės viršūnės;
4. Remiantis Schneiders dantų šaknų kanalų lenktumo įvertinimu, buvo atrinkti tyrimo kriterijus atitinkantys dantys;
5. Grupės Nr.1 ir Nr.2 dantys buvo paeiliui įdedami į specialų viršutinio ţandikaulio modelį;
6. Nustatytas atrinktų dantų šaknų kanalų DI, naudojantis elektroniniu viršūnės ieškikliu, plienine K tipo dilde #10 (Dentsply Sirona, USA) bei endodontine liniuote (Integra
Miltex, USA). Viso tyrimo metu buvo naudojama ta pati endodontinė liniuotė, DI
atskaitos taškas nekeičiamas;
7. Suformuotas slydimo kelias per visą DI su mašininiais sukamaisiais „Pathfile“ #013, #016, #019 (Dentsply Sirona, USA) ir endodontiniu mikrovarikliu X-Smart Plus (Dentsply Sirona, USA);
8. Kiekvieną kartą panaudojus „Pathfile“ instrumentą kanalas buvo plaunamas 5% natrio hipochlorito tirpalu (NaOCl) (i-dental, Lietuva). Tas pats „Pathfile“ instrumentas šaknies kanale buvo naudojamas ne daugiau nei 3 kartus;
9. Dar kartą buvo patikrintas DI naudojantis elektroniniu viršūnės ieškikliu, plienine K tipo dilde #15 (Dentsply Sirona, USA) bei endodontine liniuote;
21 11. Pagal kiekvieną išformuotą kanalą buvo sukalibruota gutaperčia (Dochem, China) atitinkanti baigiamojo instrumento dydį (priedas Nr.5). Gutaperčios galiukui nupjauti naudotas vienkartinis skalpelis (Ignara, Lietuva) su 15 dydţio nerūdijančio plieno geleţte;
12. Į kanalą iš pradţių buvo įvedama sukalibruota gutaperčia (kontrolė) ir stebima, kokiame ilgyje ji taktiliškai strigo. Paţymimas ilgis (milimetrais), kuriame strigo sukalibruota gutaperčia;
13. Tuomet į grupės Nr.1 dantis buvo įvedama plieninė K tipo lanksti dildė (Dentsply
Sirona, USA), į grupės Nr.2 – Ni-Ti K tipo lanksti dildė (Dentsply Sirona, USA).
Instrumentai buvo vedami iki DI, sekami elektroninio viršūnės ieškiklio rodmenys; 14. Jei DI nebuvo galima pasiekti, kanalas buvo formuojamas paskutiniuoju instrumentu dar
kartą;
15. Jei instrumentas strigo toliau nei nustatytame DI, buvo formuojama su didesniu, nei prieš tai naudotu, „ProTaper Next“ mašininiu instrumentu ir procedūra kartojama (7-14 etapai);
16. Rezultatai buvo palyginami tarpusavyje, nustatomas efektyvesnis viršūnės dydţio parinkimas lenktuose dantų šaknų kanaluose.
2.7. Tyrimo duomenų apdorojimas
Gauti klinikinio tyrimo duomenys buvo suvesti į „Microsoft Excel 2016“ (Microsoft, USA) programą. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 23.0 programinę įrangą „Windows“ operacinei sistemai (SPSS Corp. Chicago, IL, USA). Surinktų duomenų analizei buvo naudojami The Mann-Whitney U (neparametrinių kriterijų apskaičiavimui), „chi-kvadrato“ (χ2) (kokybinių poţymių priklausomumo vertinimui) testai. Statistinio reikšmingumo „chi-kvadrato“ (χ2
22
3. REZULTATAI
3.1. Tyrimo imtis
Tyrimo metu surinkti 118 dantų. Įvertinus juos pagal dantų įtraukimo į tyrimą ir dantų pašalinimo iš tyrimo kriterijus atrinkti 33 dantys, 40 lenktų dantų šaknų kanalų, kurių lenktumas vyravo nuo 20,105° iki 44,299°:
Grupė Nr.1 (plieninės K tipo lanksčios dildės) – tirta 20 krūminių dantų lenktų šaknies kanalų;
Pogrupis 1.1 (plieninė K tipo lanksti dildė, kanalo lenktumas nuo 20° iki 30°) – tirta 13 danties šaknies kanalų, kurių lenktumas nuo 20,243° iki 29,909°;
Pogrupis 1.2 (plieninė K tipo lanksti dildė, kanalo lenktumas nuo 30° iki 50°) – tirta 7 danties šaknies kanalai, kurių lenktumas nuo 30,195° iki 43,333°;
Grupė Nr.2 (Ni-Ti K tipo lanksčios dildės) – tirta 20 krūminių dantų lenktų šaknies kanalų; Pogrupis 2.1.(Ni-Ti K tipo lanksti dildė, kanalo lenktumas nuo 20° iki 30°) – tirta 13 danties
šaknies kanalų, kurių lenktumas nuo 20,105° iki 29,358°;
Pogrupis 2.2. (Ni-Ti K tipo lanksti dildė, kanalo lenktumas nuo 30° iki 50°) – tirta 7 danties šaknies kanalai, kurių lenktumas nuo 30,774° iki 44,299°.
3.2. Danties šaknies kanalų lenktumas skirtingose grupėse
Grupė Nr.1 atveju lenktumo vidurkis sudarė 28,25º (SD 7,46); Grupė Nr.2 atveju lenktumo vidurkis sudarė 28,46º (SD 7,86).
Apskaičiavus The Mann-Whitney U testą, reikšmingo skirtumo nustatyta nebuvo (U = 200,000, p = 0,999), kas rodo, kad lenktumas (laipsniais) tarp abiejų grupių reikšmingai nesiskiria.
3.3. Danties šaknies kanalų lenktumas skirtinguose pogrupiuose
Vidutiniai kanalo lenktumai plieninių K tipo lanksčių dildţių atveju (grupė Nr.1) tarp atskirų pogrupių:
23 Pogrupis 1.2. – lenktumo vidurkis sudarė 36,58º (SD 5,33).
Apskaičiavus The Mann-Whitney U testą, reikšmingo skirtumo tarp pogrupio 1.1. ir 2.1. nustatyta nebuvo (U = 810,000, p = 0,880), kas rodo, kad lenktumas (laipsniais) tarp abiejų pogrupių reikšmingai nesiskiria.
Vidutiniai kanalo lenktumai Ni-Ti lanksčių K tipo dildţių atveju (grupė Nr.2) tarp atskirų pogrupių: Pogrupis 2.1. – lenktumo vidurkis sudarė 23,52º (SD 3,00);
Pogrupis 2.2. – lenktumo vidurkis sudarė 37,65º (SD 5,13).
Apskaičiavus The Mann-Whitney U testą, reikšmingo skirtumo tarp pogrupio 1.2. ir 2.2. nustatyta nebuvo (U = 21,000, p = 0,710), kas rodo, kad lenktumas (laipsniais) tarp abiejų pogrupių reikšmingai nesiskiria.
3.4. Gutaperčios strigimo pasiskirstymas skirtingose grupėse
Apskaičiavus „chi-kvadrato“ (χ2) testą, buvo nustatytas reikšmingas skirtumas (χ2
= 19,259, p < 0,01), kuris leidţia teigti, kad gutaperčia reikšmingai daţniau DI strigo Ni-Ti K tipo lanksčių dildţių (grupė Nr.2) atveju, tuo tarpu toliau nei DI gutaperčia reikšmingai daţniau strigo plieninių K tipo lanksčių dildţių atveju (grupė Nr.1) (4 pav.). Ni-Ti K tipo lanksčių dildţių atveju gutaperčia DI strigo 65%.
24 3.5. Plieninių K tipo lanksčių dildţių ir gutaperčios, Ni-Ti K tipo lanksčių dildţių ir
gutaperčios strigimo skirtumai
Plieninių K tipo lanksčių dildţių (grupės Nr.1) atveju skirtumas buvo 1,48mm (SD 0,88). Ni-Ti K tipo lanksčių dildţių (grupės Nr.2) atveju skirtumas sudarė 0,11mm (SD 0,17).
Apskaičiavus The Mann-Whitney U testą, buvo nustatytas reikšmingas skirtumas (U = 6,000, p < 0,01), kuris parodė, kad plieninių K tipo lanksčių dildţių grupės atveju skirtumas tarp gutaperčios ir instrumento strigimo yra statistiškai reikšmingai didesnis nei Ni-Ti K tipo lanksčių dildţių atveju.
3.6. Skirtumas tarp gutaperčios strigimo ir kanalo DI plieninių K tipo (grupė Nr.1) lanksčių dildţių atveju pogrupiuose pagal lenktumą
Pogrupio 1.1. atveju skirtumas sudarė 0,96 mm (SD 0,56); Pogrupio 1.2. atveju skirtumas sudarė 2,43 mm (SD 0,45).
Apskaičiavus The Mann-Whitney U testą, buvo nustatytas reikšmingas skirtumas (U = 3,000, p < 0,01), kuris parodė, kad 30-50º pogrupio atveju skirtumas tarp gutaperčios strigimo ir kanalo DI yra reikšmingai didesnis nei 20-30º pogrupio plieninių K tipo lanksčių dildţių atveju.
3.7. Skirtumas tarp gutaperčios strigimo ir kanalo DI Ni-Ti K tipo lanksčių dildţių (grupė Nr.2) atveju pogrupiuose pagal lenktumą
Pogrupio 2.1. atveju skirtumas sudarė 0,00 mm (SD 0,00); Pogrupio 2.2. atveju skirtumas sudarė 0,32 mm (SD 0,12).
Apskaičiavus The Mann-Whitney U testą, buvo nustatytas reikšmingas skirtumas (U = 0,000, p < 0,01), kuris parodė, kad 30-50º pogrupio atveju skirtumas tarp gutaperčios strigimo ir kanalo DI yra reikšmingai didesnis nei 20-30º pogrupio Ni-Ti K tipo lanksčių dildţių atveju.
3.8. Gutaperčios strigimo pasiskirstymas Ni-Ti K tipo lanksčių dildţių (grupė Nr.2) atveju pogrupiuose pagal lenktumą
Apskaičiavus „chi-kvadrato“ (χ2) testą, buvo nustatytas reikšmingas skirtumas (χ2
25 DI, o esant 30-50º (pogrupis 2.2.) kampui gutaperčia reikšmingai daţniau stringa toliau nei DI (5 pav.).
5 pav. Gutaperčios strigimo pasiskirstymas Ni-Ti K tipo lanksčių dildţių atveju pagal lenktumo kampo pogrupius (χ2
= 20,000, p < 0,01)
3.9. Gutaperčios strigimo pasiskirstymas pagal „ProTaper Next“ instrumento dydį
Apskaičiavus „chi-kvadrato“ (χ2) testą, reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta (χ2 = 6,420, p > 0,05), kas rodo, kad gutaperčios strigimas statistiškai reikšmingai nuo naudojamo instrumento viršūnės dydţio nesiskiria (6 pav.).
26
REZULTATŲ APTARIMAS
Biomedicininio tyrimo „Šaknies viršūnės dydţio parinkimas lenktuose kanaluose“ metu buvo analizuojamas rankinių Ni-Ti K tipo lanksčių dildţių ir plieninių K tipo lanksčių dildţių tikslumas vertinant lenktų danties šaknies kanalų viršūnės dydį.
Tyrimo metu buvo nustatyta, jog sukalibruota gutaperčia daţniau strigo DI kuomet šaknies viršūnės dydis buvo parenkamas rankinėmis Ni-Ti K tipo lanksčiomis dildėmis. Tai leidţia suprasti, jog rankinės Ni-Ti K tipo lanksčios dildės yra taktiliškai tikslesnės uţ plienines K tipo lanksčias dildes vertinant išformuotų lenktų danties šaknies kanalų viršūnės dydį. Nustatant šaknies viršūnės dydį lenktuose kanaluose plieninėmis K tipo lanksčiomis dildėmis sukalibruota gutaperčia strigo toliau nei darbiniame ilgyje visais atvejais ir tai leidţia suprasti, jog galima komplikacija yra kanalo perplombavimas. Tais atvejais, kai yra suardomas šaknies viršūninis susiaurėjimas, kanalo uţpildymo metu plombinė medţiaga neretai patenka į apieviršūninius audinius. Nors kai kuriais atvejais prastumta uţ viršūninio susiaurėjimo plombinė medţiaga gali būti toleruojama apieviršūninių audinių, tačiau daţniau ji sukelia pooperacinį skausmą, uţdegiminę reakciją dėl svetimkūnio ir sunkina klinikinę gydymo eigą [3]. Viršūninis trečdalis yra laikomas sudėtingiausia vieta, norint atlikti efektyvų endodontinį pergydymą [36]. Pergydymas yra komplikuota procedūra ir visiškas plombinės medţiagos, esančios uţ šaknies viršūnės pašalinimas daţniausiai yra tiesiog neįmanomas [37]. Kesim ir kiti [3] atlikto tyrimo metu buvo tirta 80 kaplių su plombine medţiaga, perstumta uţ šaknies viršūnės. Pilnai pašalinta plombinė medţiaga ir sėkmingai atliktas endodontinis pergydymas buvo tik 22,5% tirtų atvejų. Patil su bendraautoriais [38] tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, jog nei rankiniai, nei mašininiai Ni-Ti endodontiniai instrumentai pilnai nesugebėjo pašalinti plombinės medţiagos, patekusios uţ šaknies viršūnės. Tinkamai parinktas šaknies viršūnės dydis sumaţina komplikacijų tikimybę bei palengvina klinikinę endodontinio gydymo eigą išvengiant pergydymo reikalingumo [3, 38].
Šio tyrimo rezultatai taip pat leidţia suprasti, jog esant didesniam šaknies lenktumui, informacija apie šaknies viršūnės dydį yra perduodama sunkiau netgi ir naudojant Ni-Ti endodontinius instrumentus. Didesnis šaknies lenktumas apsunkina visą kanalo paruošimą ir sukelia danties šaknies perplombavimo, irigacinių medţiagų patekimo uţ šaknies viršūnės tikimybę [31, 32].
27 šaknies viršūnės dydį atliekant endodontinį gydymą norint uţtikrinti efektyvų danties šaknies kanalo išvalymą. Reikia pašalinti lipnųjį sluoksnį, kuris susideda iš dentino liekanų, pulpos audinio, odontoblastų ataugų bei mikrobų ir bakterijų, apsunkina šaknies kanalo uţpildymą ir tampa tinkama terpe mikroorganizmams gauti maistinių medţiagų. Pakankamai išplatinus šaknies viršūnės angą sukuriamas geresnis irigacinių medţiagų, tokių kaip etilendiamintetraacto rūgšties, NaOCl tirpalo, ir danties kanalo kontaktas, pagerinantis lipniojo sluoksnio pašalinimą [39]. Akhlaghi ir kiti [39] atlikto tyrimo metu buvo ištirti 185 apatinio ţandikaulio pirmųjų krūminių dantų medialiniai-skruostiniai kanalai ir nustatyta, jog optimaliausias pagrindinio kaiščio viršūnės dydis, uţtikrinantis geriausią lipniojo sluoksnio pašalinimą ir sukeliantis maţiausiai transportacijos ir šaknies lūţio rizikos yra nuo 30 iki 35 numerio. Vis dėlto, Tabrizizadeh ir kiti [40] atlikę biomedicininį tyrimą padarė išvadą, jog didinant šaknies viršūnės dydį nuo 25 iki 40 numerio, nebuvo pasiektas geresnis šaknies kanalo sienelių išvalymas ir lipniojo sluoksnio pašalinimas.
Biomedicininio tyrimo metu šaknies kanalo lenktumo vidurkiai abiejose grupėse ir pogrupiuose buvo panašūs ir tarp jų nebuvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas, tačiau tai galėjo būti dėl to, jog tyrimo imtis buvo gana maţa ir norint atlikti dar tikslesnį tyrimą, ją reikėtų didinti.
Šio biomedicininio tyrimo metu buvo naudojama standartizuota 2% kūgiškumo gutaperčia. Galima daryti prielaidą, jog jeigu tyrimo metu būtų naudota didesnio kūgiškumo gutaperčia, atitinkanti baigiamąjį mašininį instrumentą, gutaperčios, prastumtos uţ danties šaknies viršūnės, kiekis sumaţėtų, tačiau viršūninė lenkto danties šaknies kanalo dalis vis vien nebūtų kokybiškai uţpildyta. Tai įrodo Krug su bendraautoriais [41] atliktas tyrimas, kurio metu buvo lyginamas danties šaknies kanalų plombavimas šonine kondensacija ir vieno kaiščio metodika. Šaknies viršūnės uţpildymas buvo daug prastesnis vieno kaiščio metodikos grupėje nei šoninės kondensacijos, todėl padaryta išvada, jog netaisyklingos formos ar lenktuose kanaluose vertėtų naudoti šoninę ar vertikalią kondensaciją karšta gutaperčia. Šį teiginį patvirtina ir Özkurt-Kayahanir kiti [42] bei Neuhaus ir kiti [43] atlikti tyrimai, kurių metu nustatytas didesnis viršūninis pralaidumas plombuojant danties šaknies kanalą vieno kaiščio metodika nei naudojant vertikalią kondensaciją karšta gutaperčia.
28
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto, susijusio su šiuo tyrimu, nebuvo.
PADĖKA
Autorius yra dėkingas:
Mokslinio darbo vadovui dr. Tadui Venskutoniui uţ skirtą laiką, pagalbą bei suteiktas ţinias;
UAB „Biomedikos centras“ uţ galimybę biomedicininio tyrimo metu pasinaudoti Apex ID (KaVo Kerr, Switzerland) elektroniniu viršūnės ieškikliu;
29
IŠVADOS
1. Parenkant pagrindinį viršūninį instrumentą su rankinėmis plieninėmis K tipo lanksčiomis dildėmis, jos strigo ne tokiame pat ilgyje, kaip ir sukalibruota gutaperčia suformuotame lenktame danties šaknies kanale.
2. Parenkant pagrindinį viršūninį instrumentą su rankinėmis nikelio-titano K tipo lanksčiomis dildėmis, jos 65% atvejų strigo tokiame pat ilgyje, kaip ir sukalibruota gutaperčia
suformuotame lenktame danties šaknies kanale.
30
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
31
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Pak, J. G.; Fayazi, S.; White, S. N. Prevalence of Periapical Radiolucency and Root Canal Treatment: A Systematic Review of Cross-sectional Studies. J. Endod. 2012, 38, 1170–1176. 2. Chaudhary, S.; Gharti, A.; Adhikari, B. An in vivo comparison of accuracy of two electronic apex locators in determining working length using stainless steel and nickel titanium files. Clin. Cosmet. Investig. Dent. 2018, 10, 75–82.
3. Kesim, B.; Üstün, Y.; Aslan, T.; Topçuoğlu, H.; Şahin, S.; Ulusan, Ö. Efficacy of manual and mechanical instrumentation techniques for removal of overextended root canal filling material. Niger. J. Clin. Pract. 2017, 20, 761.
4. Disfani, R.; Daneshvar, F.; Jafarzadeh, H.; Moradi, S.; Baziar, H. Use of fluid filtration method to evaluate the effect of master cone size on the apical seal of severely curved root canals. J. Oral Sci. 2013, 55, 93–98.
5. Iglecias, E. F.; Caldeira, C. L.; Gavini, G.; Peters, O. A.; Freire, L. G.; Candeiro, G. T. de M.; Machado, M. E. de L.; Santos, M. dos Nickel–titanium instruments in endodontics: a concise review of the state of the art. Braz. Oral Res. 2018, 32, 44–65.
6. Madarati, A. A.; Habib, A. A. Modalities of using endodontic nickel-titanium rotary instruments and factors influencing their implementation in dental practice. BMC Oral Health 2018, 18, 1–10. 7. Janeczek, M.; Kosior, P.; Piesiak-Pańczyszyn, D.; Dudek, K.; Chrószcz, A.; Czajczyńska-Waszkiewicz, A.; Kowalczyk-Zając, M.; Gabren-Syller, A.; Kirstein, K.; Skalec, A.; et al. The Effect of File Size and Type and Irrigation Solutions on the Accuracy of Electronic Apex Locators: An in Vitro Study on Canine Teeth. Biomed Res. Int. 2016, 2016.
8. Keles, A.; Keskin, C. Deviations of Mesial Root Canals of Mandibular First Molar Teeth at the Apical Third: A Micro–computed Tomographic Study. J. Endod. 2018, 44, 1030–1032.
9. Silva, E. J. N. L.; Herrera, D. R.; Lima, T. F.; Zaia, A. A. A nonsurgical technique for the removal of overextended gutta-percha. J. Contemp. Dent. Pract. 2012, 13, 219–221.
10. Yanpiset, K.; Banomyong, D.; Chotvorrarak, K.; Srisatjaluk, R. L. Bacterial leakage and micro-computed tomography evaluation in round-shaped canals obturated with bioceramic cone and sealer using matched single cone technique. Restor. Dent. Endod. 2018, 43, e30.
32 12. Bürklein, S.; Schäfer, E. Critical evaluation of root canal transportation by instrumentation. Endod. Top. 2013, 29, 110–124.
13. Balani, P.; Niazi, F.; Rashid, H. A brief review of the methods used to determine the curvature of root canals. J. Restor. Dent. 2016, 3, 57.
14. Kiarudi, A. H.; Eghbal, M. J.; Safi, Y.; Aghdasi, M. M.; Fazlyab, M. The applications of cone-beam computed tomography in endodontics: a review of literature. Iran. Endod. J. 2015, 10, 16–25. 15. Sonnlag, D.; Slachniss-Carp, S.; Stachniss, V. Determination of root canal curvatures before and after canal preparation (Part 1): A literature review. Aust. Endod. J. 2005, 31, 89–93.
16. Koch, M.; Tegelberg, Å.; Eckerlund, I.; Axelsson, S. A cost-minimization analysis of root canal treatment before and after education in nickel-titanium rotary technique in general practice. Int. Endod. J. 2012, 45, 633–641.
17. Subramaniam, P.; Tabrez, T.; Girish Babu, K. Microbiological Assessment of Root Canals Following Use of Rotary and Manual Instruments in Primary Molars. J. Clin. Pediatr. Dent. 2013, 38, 123–127.
18. Piasecki, L.; Al-Sudani, D.; Rubini, A. G.; Sonnino, G.; Bossù, M.; Testarelli, L.; Giorgio, R. Di; Silva-Neto, U. X.; Brandão, C. G.; Gambarini, G. Mechanical resistance of carbon and stainles steel hand instruments used in a reciprocatin handpiece. Ann. Stomatol. (Roma). 2013, 4, 259–262. 19. Del Fabbro, M.; Afrashtehfar, K. I.; Corbella, S.; El-Kabbaney, A.; Perondi, I.; Taschieri, S. In Vivo and In Vitro Effectiveness of Rotary Nickel-Titanium vs Manual Stainless Steel Instruments for Root Canal Therapy: Systematic Review and Meta-analysis. J. Evid. Based. Dent. Pract. 2018, 18, 59–69.
20. Cheung, G. S. P.; Zhang, E. W.; Zheng, Y. F. A numerical method for predicting the bending fatigue life of NiTi and stainless steel root canal instruments. Int. Endod. J. 2011, 44, 357–361. 21. Swarnkar, A. A Comparison of Canal-centering ability of Two Nickel-Titanium Rotary Systems with Nickel Hand Instrumentation with Stainless Steel Hand Instrumentation in 10 to 25° Curved Canals using Kuttler’s Cube. Int. J. Clin. Pediatr. Dent. 2015, 7, 157–162.
22. Pečiulienė V, Manelienė R, Rimkuvienė J, Drukteinis S, Klimaitė R, Ivanauskaitė D, et al. Klinikinė endodontija; Vilnius, 2007. p.102-104.
23. Berutti, E.; Chiandussi, G.; Paolino, D. S.; Scotti, N.; Cantatore, G.; Castellucci, A.; Pasqualini, D. Canal shaping with waveone primary reciprocating files and protaper system: A comparative study. J. Endod. 2012, 38, 505–509.
33 33, 297–310.
25. Zhan, H.; Zhang, G.; Yang, C.; Gu, Y. Breakdown of Hooke’s law at the nanoscale – 2D material-based nanosprings. Nanoscale 2018, 10, 18961–18968.
26. Anderson, M. E.; Price, J. W. H.; Parashos, P. Fracture Resistance of Electropolished Rotary Nickel–Titanium Endodontic Instruments. J. Endod. 2007, 33, 1212–1216.
27. Adeleke, A. A.; Yao, Y. High-temperature shape memory loss in nitinol: a first principles study. Phys. Chem. Chem. Phys. 2019, 21, 7508–7517.
28. Otsuka, K.; Ren, X. Physical metallurgy of Ti–Ni-based shape memory alloys. Prog. Mater. Sci. 2005, 50, 511–678.
29. Aminoshariae, A.; Kulild, J. Master apical file size - smaller or larger: A systematic review of microbial reduction. Int. Endod. J. 2015, 48, 1007–1022.
30. Souza, R. A.; Dantas, J. C. P.; Brandão, P. M.; Colombo, S.; Lago, M.; Duarte, M. A. H. Apical third enlargement of the root canal and its relationship with the repair of periapical lesions. Eur. J. Dent. 2012, 6, 385–388.
31. Rollison, S.; Barnett, F.; Stevens, R. H. Efficacy of bacterial removal from instrumented root canals in vitro related to instrumentation technique and size. Oral Surgery, Oral Med. Oral Pathol. Oral Radiol. Endodontology 2002, 94, 366–371.
32. Wu, M.-K.; Barkis, D.; Roris, A.; Wesselink, P. R. Does the first file to bind correspond to the diameter of the canal in the apical region? Int. Endod. J. 2002, 35, 264–267.
33. Saini, H. R.; Tewari, S.; Sangwan, P.; Duhan, J.; Gupta, A. Effect of Different Apical
Preparation Sizes on Outcome of Primary Endodontic Treatment: A Randomized Controlled Trial. J. Endod. 2012, 38, 1309–1315.
34. Bier, C. A. S.; Shemesh, H.; Tanomaru-Filho, M.; Wesselink, P. R.; Wu, M.-K. The Ability of Different Nickel-Titanium Rotary Instruments To Induce Dentinal Damage During Canal
Preparation. J. Endod. 2009, 35, 236–238.
35. Chandrasekar; Rajesh Ebenezar, A. V.; Kumar, M.; Sivakumar, A. A comparative evaluation of gutta percha removal and extrusion of apical debris by rotary and hand files. J. Clin. Diagnostic Res. 2014, 8, ZC110-ZC114.
36. Hulsmann, M.; Bluhm, V. Efficacy, cleaning ability and safety of different rotary NiTi instruments in root canal retreatment. Int. Endod. J. 2004, 37, 468–476.
34 root canals. Int. Endod. J. 2012, 45, 1–6.
38. Patil, A.; Mali, S.; Hegde, D.; Jaiswal, H.; Saoji, H.; Edake, D. N. Efficacy of Rotary and Hand Instrument in removing Gutta-percha and Sealer from Root Canals of Endodontically Treated Teeth. J. Contemp. Dent. Pract. 2018, 19, 964–968.
39. Akhlaghi, N. M.; Dadresanfar, B.; Darmiani, S.; Moshari, A. Effect of Master Apical File Size and Taper on Irrigation and Cleaning of the Apical Third of Curved Canals. J. Dent. Tehran Univ. Med. Sci. 2014, 11, 188–95.
40. Tabrizizadeh, M.; Shareghi, A. The effect of preparation size on efficacy of smear layer removal; a scanning electron microscopic study. Iran. Endod. J. 2015, 10, 169–173.
41. Krug, R.; Krastl, G.; Jahreis, M. Technical quality of a matching-taper single-cone filling technique following rotary instrumentation compared with lateral compaction after manual preparation: a retrospective study. Clin. Oral Investig. 2017, 21, 643–652.
42. Özkurt-Kayahan, Z.; Barut, G.; Ulusoy, Z.; Oruçoğlu, H.; Kayahan, M. B.; Kazazoğlu, E.; Haznedaroğlu, F. Influence of Post Space Preparation on the Apical Leakage of Calamus, Single-Cone and Cold Lateral Condensation Obturation Techniques: A Computerized Fluid Filtration Study. J. Prosthodont. 2017.
35
PRIEDAI
36 Priedas Nr. 2 Atliktos dentalinės rentgeno nuotraukos pavyzdys
37 Priedas Nr.4 Specialus ţandikaulio modelis
