IEVA VOVERYTĖ
5 kursas, 1 grupėMARIHUANĄ RŪKANČIŲ JAUNŲ SUAUGUSIŲJŲ
ŽMONIŲ ŽINIŲ ANALIZĖ APIE ŠIOS PSICHOTROPINĖS
MEDŽIAGOS POVEIKĮ BURNOS SVEIKATAI
Baigiamasis magistro darbas
Darbo vadovė Asist. Kristina Živilė Matulaitienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA
MARIHUANĄ RŪKANČIŲ JAUNŲ SUAUGUSIŲJŲ ŽMONIŲ ŽINIŲ ANALIZĖ APIE ŠIOS PSICHOTROPINĖS MEDŽIAGOS POVEIKĮ BURNOS SVEIKATAI
Baigiamasis magistro darbas
Darbą atliko magistrantas...
(parašas)
...
(vardas pavardė, kursas, grupė)
20....m. ...
(mėnuo, diena)
Darbo vadovas ...
(parašas)
... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ...
(mėnuo, diena)
KLINIKINIO- EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)
Recenzavimo data:
...
Eil BMD reikalavimų atitikimas
.Nr BMD dalys BMD vertinimo aspektai ir įvertinimas
. Taip Iš dalies Ne
1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei 0,2 0,1 0 reikalavimus?
Santrauka
2 (0,5 balo) Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei 0,2 0.1 0
reikalavimus?
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, 0,4 0,2 0
Įvadas, tikslas aktualumas ir reikšmingumas?
5 uždaviniai Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, 0,4 0,2 0
(1 balas) tikslas ir uždaviniai?
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0
Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai
8 parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, 0,4 0,2 0
publikavimo būklė ir pan.)
Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų
9 bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių 0,2 0,1 0
Straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data? Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos atrankos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti
kriterijai ir
10 (paieškos metai; paskutinės paieškos data; 0,4 0,1 0
paieškos raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų metodai bei straipsnių skaičius pagal raktažodžių derinius)?
strategija
Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas
(3,4 balai)
11 (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar, jei 0,4 0,2 0
taikoma, meta-analizei)?
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių
12 procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, 0,4 0,2 0
analizuojami veiksniai, rodikliai)?
supaprastinimai buvo daromi?
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų
14 tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija 0,2 0,1 0 buvo panaudota apibendrinant duomenis?
15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0 Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų,
16 įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis 0,6 0,3 0 kiekvienoje atmetimo stadijoje?
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų
17 Duomenų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo 0,6 0,3 0
sisteminimas laikotarpis, tiriamųjų tipas)? bei analizė
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų
(2,2 balo) rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys
18 kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir 0,4 0,2 0
pasikliautinumo intervalai?
19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys lentelėse pagal atskirus uždavinius? 0,6 0,3 0 20 Rezultatų Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir nurodyta jų reikšmė? 0,4 0,2 0
aptarimas
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos trūkumai? 0,6 0,3 0
(1,4 balo)
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23 Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus 0,2 0,1 0
Išvados tikslus ir uždavinius?
24 (0,5 balo) Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal 0,4 0,2 0 reikalavimus?
27 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; 0,2 0,1 0
Literatūros ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
28 sąrašas Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas 0,2 0,1 0
(1 balas) moksliniam darbui?
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,
29 sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni 0,2 0,1 0 kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
Praktinės
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos
31 rekomendacij susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
os
Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės
32 metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta- +1 +0,5 0 regresija)?
Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti
33 statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta- +2 +1 0 analizės rezultatai?
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
34 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) (-5
(-2 balai)
balai) 35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo -1 balas -2 balai rengimo reikalavimus?
37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio -2 balai -1 balas
raštingumo klaidų?
39 Bendri Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo -0,5 balo
reikalavimai
40 Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert.) 41 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus? -0,2 balo -0,5
balo Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra
-0,5 42 logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių -0,2 balo
balo pavadinimai?
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo 44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)? -0,2 balo -0,5
balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ____________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ___________________________________ Recenzento vardas , pavardė
___________________________________ Recenzento parašas
TURINYS
SANTRUMPOS ... 8 SANTRAUKA ... 9 SUMMARY ... 10 ĮVADAS ... 11 PAIEŠKOS METODAI ... 12 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 131.1. Kanabinoidų farmakologinės savybės ... 13
1.2. Kanapių rūkymas ir burnos ligos ... 14
1.2.1. Dantų ėduonis ... 14
1.2.2. Periodontologinės ligos ... 15
1.2.3. Minkštųjų burnos audinių ligos ... 15
1.3. Bendras kanapių poveikis organizmui ... 16
1.4. Gydytojų odontologų elgesys su kanapes vartojančiais pacientais ... 16
1.5. Rekreacinių kanapių rūkymo motyvai ... 17
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 18
2.1. Tiriamųjų kontingentas ir jų atranka ... 18
2.2. Duomenų rinkimo ir vertinimo metodai ... 18
2.3. Anketinė apklausa... 18
2.4. Statistinė duomenų analizė ... 18
3. REZULTATAI ... 19
3.1. Bendra tiriamųjų charakteristika ... 19
3.2. Marihuanos rūkymo įpročiai ... 20
3.3. Žinios apie marihuanos poveikį burnos sveikatai ... 23
3.4. Burnos sveikata ... 28 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 32 PADĖKA ... 33 INTERESŲ KONFLIKTAS ... 33 IŠVADOS ... 34 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 35 LITERATŪROS ŠALTINIAI ... 36 PRIEDAI ... 39
SANTRUMPOS
CB1 – pirmo tipo kanabinoidinis receptorius (centrinis) CB2 – antro tipo kanabinoidinis receptorius (periferinis) CBD – kanabidiolis
lls – laisvės laipsnių skaičius
LSMU- Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas mėn. – mėnesiai
n – tiriamųjų imties dydis p – reikšmingumo lygmuo PI – pasikliautinasis intervalas ŠS – šansų santykis
THC – delta-9-tetrahidrokanabinolis χ2 – chi kvadrato kriterijus
MARIHUANĄ RŪKANČIŲ JAUNŲ SUAUGUSIŲJŲ ŽMONIŲ ŽINIŲ
ANALIZĖ APIE ŠIOS PSICHOTROPINĖS MEDŽIAGOS POVEIKĮ BURNOS
SVEIKATAI
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Marihuana yra laikoma labiausiai vartojama nelegalia
medžiaga visame pasaulyje. Kanapių rūkymas gali neigiamai veikti ne tik žmogaus vidaus organus, bet ir burną. Šios psichotropinės medžiagos vartojimas pažeidžia minkštuosius burnos audinius bei yra siejamas su kserostomija, kuri sukelia dantų kariesą ir gilesnius dantų audinių pažeidimus. Tyrimo tikslas- išsiaiškinti kanapes rūkančiųjų jaunų suaugusiųjų (18-29 m.) žmonių žinias apie marihuanos poveikį burnos sveikatai.
Medžiaga ir metodai. Tyrimas atliktas pasitelkus anketinę apklausą, vykdomas socialiniame tinkle
,,Facebook”. Anketą sudarė 26 klausimai. Iš viso surinktos 205 anketos. Rezultatai išnagrinėti naudojant Chi kvadrato (χ2 ) kriterijų ir laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Taip pat klausimyno skalės vidiniam nuoseklumui įvertinti pasitelktas Cronbacho alfa (Cronbach’s alpha) koeficientas. Tyrimo atlikimui buvo gautas LSMU Bioetikos centro pritarimas (Nr. BEC-OF-21).
Rezultatai. Marihuana gali turėti šalutinį poveikį burnos sveikatai. Apie tai žinojo 41,2%
apklaustųjų, 33,8% nežinojo, o 25% manė, jog marihuanos rūkymas neturi neigiamo poveikio burnai. Dalyviai, sutikę su teiginiais, kad marihuana gali lemti: periodontologines ligas – (15,6%), kserostomiją (47,3%), karieso atsiradimą (12,7%), pulpitą (6,3%), burnos gleivinės ligas (10,2%), burnos vėžį (20,5%), patologinių mikroorganizmų atsiradimą (15,6%), dantų praradimą (9,3%). Jaunų suaugusiųjų, rūkančių marihuaną, burnos higienos įpročiai nebuvo pakankami.
Išvados. Marihuanos vartojimas gali neigiamai paveikti burnos sveikatą ir sukelti periodontologines
ligas, kserostomiją, karieso paplitimą, pulpitą, burnos gleivinės ligas, burnos vėžį, patologinių mikroorganizmų atsiradimą bei gali būti laikomas dantų praradimo priežastimi. Kanapes vartojančių jaunų suaugusiųjų asmeninės burnos higienos įpročiai nėra tobuli, o požiūris ir turimos žinios apie marihuanos poveikį burnos sveikatai nėra pakankami.
THE ANALYSIS OF YOUNG ADULTS’ KNOWLEDGE ON THE ORAL
HEALTH EFFECTS OF SMOKING MARIJUANA
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work. Marijuana is considered the most widely used illicit
drug in the world. Smoking cannabis can adversely affect not only a person‘s internal organs but also mouth. The use of this psychotropic substance damages the soft tissues of the mouth and is associated with xerostomia which leads to dental caries and deeper damage to the dental tissue. The aim of the study was to find out what level of knowledge have marijuana smoking young adults (18-29 years old) about the effect of cannabis on oral health.
Material and the methods. The study was conducted using an anonymous questionnaire of 26
questions which was published on the social network ,,Facebook“. A total of 205 answers were collected. The results were analyzed using the Chi-square (χ2) criterion and considered statistically significant at p<0.05. Also the Cronbach’s alpha coefficient was used to assess the internal consistency of the questionnaire scale. The consent of the Lithuanian Health Science University Bioethical Center (No. BEC-OF-21) was received.
Results. Marijuana can have side effects on oral health. 41.2% of respondents were aware of this
effect, 33.8% were unaware and 25% thought that smoking marijuana did not have an adverse effect on the mouth. Participants who agreed that marijuana can lead to: periodontal diseases (15.6%), xerostomia (47.3%), dental caries (12.7%), pulpitis (6.3%), oral mucosal diseases (10.2%), oral cancer (20.5%), the appearance of pathological microorganisms (15.6%) and tooth loss (9.3%). Oral habits of marijuana smoking young adults were not sufficient.
Conclusions. Cannabis use can adversely affect oral health and cause periodontal diseases,
xerostomia, dental caries, pulpitis, oral mucosal diseases, oral cancer, pathological microorganisms prevalence and can be considered as a cause of tooth loss. Oral habits of marijuana smokers are not perfect. Their attitude and knowledge about the effects of cannabis use on oral health are insufficient.
11
ĮVADAS
Kanapės, dar kitaip žinomos kaip marihuana, gaunamos iš augalo Cannabis sativa ir yra viena dažniausiai vartojamų narkotinių medžiagų visame pasaulyje ne tik medicininiais, bet ir rekreaciniais tikslais [1, 2]. Šio augalo sudėtyje yra daugiau kaip 400 cheminių vienetų, turinčių du pagrindinius komponentus – delta-9-tetrahidrokanabinolį (toliau – THC) ir kanabidiolį (toliau – CBD), kurie gali neigiamai veikti ne tik daugelį žmogaus vidaus organų, bet ir burną [3]. THC – pagrindinis kanapių psichotropinis agentas, apetito stimuliatorius, skatinantis vartoti daugiau kariesogeninių medžiagų, bei atsakingas už psichoaktyvų poveikį, priešingai nei CBD, kuris yra nepsichotropinis kanapių komponentas [2,4].
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – NTAKD) duomenimis, Lietuvoje 15-64 m. amžiaus žmonių, nors kartą per gyvenimą vartojusių kanapes, paplitimo rodiklis (10,8%) yra 2,4 karto mažesnis, palyginti su bendru Europos Sąjungos (toliau – ES) šalių vidurkiu (27,4%). Tyrimo duomenimis pagal paskutinius 12 mėnesių kanapių vartojimo santykis tarp vyrų ir moterų atitinkamai yra 2:1 [5]. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro duomenimis (ENNSC) manoma, jog ES bent kartą gyvenime kanapes bandė 90,2 mln. suaugusiųjų, atitinkamai sudarančių 27,5% 15-64 m. amžiaus grupės žmonių [6].
Per pastaruosius kelis dešimtmečius marihuanos produktai tapo populiarūs tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų rekreaciniais tikslais, siekiant padidinti socialumą, sukelti euforijos poveikį bei sumažinti nerimą ar įtampą [2, 7]. Atlikus alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo Europos mokyklose tyrimą (ESPAD) nustatyta, jog 2,4% tyrime dalyvavusių moksleivių pirmą kartą kanapes pavartojo būdami 13 m. amžiaus ar jaunesni. Didžiausias mastas žymimas Prancūzijoje (4,5%), Italijoje (4,4%), Latvijoje (3,8%), Kipre (3,6%) bei Estijoje (3,5%) [6]. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) kanapės užima trečią vietą iš labiausiai vartojamų psichoaktyviųjų medžiagų tarp suaugusiųjų po alkoholio ir tabako, jų paplitimas pastaraisiais metais nuolat kito. Nuo 10,1% 2017 m. padidėjo iki 15,9% 2018 m. [4, 8]. Manoma, kad jei iki 2030 m. paplitimas ir toliau augs, kanapes vartos maždaug 2,9 mln. vyresnių amerikiečių.
Austin Le ir Joseph J. Palamar savo straipsnyje teigia, jog yra tiesioginis ryšys tarp marihuanos rūkymo ir periodontologinių ligų atsiradimo. Kanapių vartojimas yra susijęs su gilesnėmis periodonto kišenėmis, didesniu prisitvirtinimo netekimu bei rizika susirgti sunkiu periodontitu, kuris gali lemti kaulo destrukciją bei dantų praradimą [4]. Teoh L. ir kitų atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo nustatyti kanapių rūkymo poveikį minkštiesiems burnos audiniams, atskleidė, jog 69,6% vartotojams beveik iškart po rūkymo pasireiškia kserostomija, kuri lemia didesnę karieso atsiradimo riziką.
12 Schulz – Katterbach M., Imfeld T. ir Imfeld C. Šveicarijoje atliko mokslinį darbą, kuriame padarė išvadą, jog kanapių vartojimas taip pat turi sąsają ir su emalio displaziniais pažeidimais,
Candida albicans paplitimu bei padidėjusia burnos vėžio rizika [2].
Tyrimo tikslas – išsiaiškinti jaunų suaugusiųjų (18-29 m.) žmonių žinias apie marihuanos poveikį
burnos sveikatai.
Tyrimo uždaviniai:
1. Apžvelgti mokslinę literatūrą apie marihuanos poveikį burnos sveikatai.
2. Sužinoti apie jaunų suaugusiųjų žmonių asmeninės burnos higienos žinias ir įpročius.
3. Išanalizuoti ir įvertinti 18-29 m. amžiaus žmonių požiūrį į turimas žinias apie marihuanos poveikį burnos sveikatai.
Hipotezė: Jaunų suaugusiųjų (18-29 m.) žmonių žinios apie marihuanos poveikį burnos sveikatai yra
nepakankamos.
PAIEŠKOS METODAI
Paieška buvo atlikta LSMU prenumeruojamose elektroninėse duomenų bazėse: PubMed, Science Direct, PMC.
13
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Kanabinoidų farmakologinės savybės
Kanabinoidai yra sudėtingų cheminių medžiagų (terpenofenolio junginių) šeima, kuri dažniausiai veikia jungdamasi ir aktyvuodama specifinius kanabinoidų receptorius – CB1 (centrinis receptorius) ir CB2 (periferinis receptorius). CB1 receptorių daugiausia yra centrinėje nervų sistemoje (baziniuose ganglijuose, hipokampe, smegenėlėse ir žievėje), kur jie tarpininkauja kanabinoidų psichoaktyviam poveikiui [9]. Taip pat šių receptorių galima rasti ir periferinėje nervų sistemoje, kepenyse, skydliaukėje, gimdoje, kauluose ir sėklidžių audiniuose. CB1 veikia organizmo funkcijas, tokias kaip pažinimas, atmintis, motoriniai judesiai bei skausmo suvokimas. CB2 receptoriai daugiausia ekspresuojami imuninėse ląstelėse, blužnyje ir virškinimo sistemoje, o tam tikru mastu ir smegenyse bei periferinėje nervų sistemoje [10]. Kanabinoidai skirstomi į tris grupes: endogeniniai (endokanabinoidai), sintetiniai ir fitokanabinoidai (kilę iš augalo). Pastariesiems priklauso THC ir CBD [11]. Nors kai kuriose kanapių atmainose THC ir CBD kiekiai yra panašūs, THC koncentracija kanapėse per pastaruosius dešimt metų padvigubėjo. THC yra dalinis kanabinoidinių receptorių agonistas, veikiantis tiek CB1, tiek CB2 ir galintis veikti kaip agonistas bei antagonistas CB1 receptoriaus [12]. THC yra atsakingas už farmakologines savybes, turi didžiausią psichoaktyvų poveikį bei pasižymi priešepileptinėmis, imunosupresinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis [13, 14]. Nepageidaujamas poveikis, reguliariai vartojant kanapes, yra tiesiogiai susijęs su THC koncentracija produkte [15]. Nuo šios medžiagos dozės priklauso padidėjęs širdies susitraukimų dažnis [12]. Nors THC yra siejamas su atsipalaidavimu, jis taip pat gali sukelti nemalonių padarinių, tokių kaip nerimas, psichozės simptomai, depresija, apatija ir atminties sutrikimas. Taip pat turi sąsają ir su mokymosi sutrikimais, motorine koordinacija, sulėtėjusiu reakcijos laiku ar sutrikusia koncentracija, atliekant sudėtingas užduotis [16]. Teigiamas THC poveikis – apetito stimuliavimas, analgezija, antiglaukominis bei vėmimą slopinantis.
CBD – priešuždegiminė, analgetinė, nerimą mažinanti bei antinavikinių savybių turinti nepsichotropinė medžiaga [13]. Be to, kad CBD nėra psichoaktyvus, nuo THC skiriasi dar keliais svarbiais aspektais- jis nepasižymi toksiškomis savybėmis, esant įprastoms dozėms, bei turi minimalų tiesioginį poveikį CB1 ir CB2 receptoriams [12]. Nepaisant mažo afiniteto CB1 ir CB2 receptoriams, CBD sugeba antagonizuoti CB1/ CB2 receptorių agonistus, esant pakankamai mažoms koncentracijoms. Taip pat ši medžiaga neturi įtakos motorinei ar kognityvinei veiklai bei širdies susitraukimų dažniui ir kraujospūdžiui, tačiau jos kiekis gali sustiprinti mažesnes THC dozes, padidinant CB1 ekspresijos lygį hipokampe ir pagumburyje [10, 16, 17]. Per pastaruosius kelerius
14 metus daugelis tyrimų parodė, kad CBD lygis taip pat gali turėti apsauginį poveikį nuo tam tikrų neigiamų THC psichologinių padarinių [15].
1.2. Kanapių rūkymas ir burnos ligos
Kelių narkotinių medžiagų vartojimas, įskaitant alkoholį bei tabaką, gali apsunkinti burnos sveikatą. Odontologas yra būtinas daugiadisciplininės komandos narys, nes neteisėtų narkotikų vartojimas gali būti susijęs ne tik su bendrine, bet ir su burnos sveikata bei prastesne šių asmenų gyvenimo kokybe [2]. Atsižvelgiant į pasaulinę tendenciją dekriminalizuoti rekreacines kanapes ir dėl to galimą padidėjusį jų vartojimą tarp jaunų suaugusiųjų, odontologijos specialistai turėtų žinoti apie žalingą jų poveikį ir įvertinti marihuanos vartojimo, kaip galimo periodontito rizikos veiksnio, vaidmenį [18]. Burnos ligos yra viena iš labiausiai paplitusių sveikatos problemų, susijusių su narkotinių medžiagų priklausomybe. Piktnaudžiavimas narkotikais turi tiesioginių ir netiesioginių pasekmių burnos sveikatai [19].
1.2.1. Dantų ėduonis
Viena iš pagrindinių kanapių vartojimo komplikacijų yra dantų ėduonis. Šią ligą lemia bloga burnos higiena, padidėjęs apnašų kaupimasis bei mažesnis seilių kiekis [1]. Kalbant konkrečiai apie burnos sveikatą, yra įrodymų, jog narkotines medžiagas vartojantys žmonės jaučia didesnį cukraus kiekio poreikį [20]. Dėl marihuanos poveikio leptinui – hormonui, reguliuojančiam apetitą, kanapių vartotojai iškart išalksta po pastarųjų vartojimo. Dėl sumažėjusio seilių kiekio ir pH bei padidėjusio apetito dantys gali tapti labiau paveikiami kariesogeninių maisto produktų ir gėrimų [21]. Nustatyta, kad kanapių junginių aktyvumas didelių seilių liaukų kanabinoidų receptoriuose mažina parasimpatinį aktyvumą ir atitinkamai seilių tekėjimą [22]. Žinoma, kad seilės ir jų komponentai yra laikomi veiksmingais apsauginiais endogeniniais faktoriais, todėl, esant sumažėjusiam seilių kiekiui, gali pasireikšti kserostomija, lemianti didesnę ėduonies atsiradimo riziką [1, 20]. Di Cugno savo tyrime nustatė, jog seilių buferinė talpa , o kartu ir pH, yra mažesni kanapes rūkančių asmenų, lyginant su nerūkančiaisiais [21]. Kserostomija dažniausiai pasireiškia per 1-6 val. po kanapių vartojimo [4]. Yra įrodyta, jog marihuanos vartotojams, taip pat vartojantiems ir tabaką, kliniškai pastebėtas didesnis ėduonies dažnis lygiuose dantų paviršiuose, lyginant su tais, kurie rūko tik tabaką. Lygiųjų paviršių kariesas paprastai rodo blogą apnašo kontrolę, kadangi šiuos paviršius lengva nuvalyti [21]. Saini ir bendraautorių atlikta studija parodė dantų erozijų paplitimą dėl galimos kanabinoidų hiperemezės, o Shekarchizadeh ir kt. apžvalga nurodė galimą pulpito atsiradimo riziką, greičiausiai, dėl nepageidaujamo kanapių poveikio kraujagyslėms [23]. Taip pat nustatyta, jog kanapių vartotojai, lyginant su tabaką rūkančiaisiais, rečiau valosi dantis ir lankosi pas gydytojus odontologus [4].
15 Schulz – Katterbach M., Imfeld T. ir Imfeld C. apklausos duomenimis – marihuaną vartojantys žmonės rečiau reguliariai prižiūri savo burnos higieną bei vartoja daugiau kariesogeninių gėrimų [2].
1.2.2. Periodontologinės ligos
Periodontitas yra viena iš labiausiai paplitusių lėtinių ligų [24]. Keboa M. ir kt. teigia, kad dažnas ir ilgalaikis kanapių vartojimas kenkia dantenoms bei dantį supantiems atraminiams audiniams – periodontui [3]. Būdingiausi šios ligos požymiai – gingivitas, periodontinių kišenių susidarymas bei atraminių audinių (alveolinio kaulo ir periodonto raiščių) destrukcija [24]. Negydomas periodontitas gali lemti dantų praradimą. Tai yra antra priežastis po ėduonies, susijusi su dantų netekimu. Manoma, kad rūkymas silpnina imuninį atsaką ir pažeidžia periodonto audinio gebėjimą gyti [25]. Kanapes rūkantys turi 6-19% didesnę tikimybę susirgti periodontitu nei nerūkantys [3]. Periodonto liga gali būti susijusi su kserostominiu efektu ir vėlesne apnašų bei akmenų sankaupa, esant blogai apnašų kontrolei [21]. Pastebėta, kad didesnis kanapių poveikis nustatytas tyrimuose, kuriuose buvo vertinami suaugusieji ir vyresnio amžiaus žmonės. Tai galima paaiškinti tuo, kad paauglių periodontito paplitimas yra mažas, todėl gali pakenkti statistiniam patikimumui nustatyti skirtumus tarp amžiaus. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad kaulo praradimas, siejamas su kanapių vartojimu, dažniausiai veikia jau periodontitą turinčius asmenis, todėl mažesnis paauglių periodontito paplitimas gali užmaskuoti jo galimą poveikį [14]. Tačiau polinkio į šią ligą negalima sieti vien tik su kanapių rūkymu, jį taip pat didina įvairių narkotinių medžiagų vartojimas, tabako rūkymas, bendra sveikatos būklė, amžius bei individuali burnos higiena [26].
1.2.3. Minkštųjų burnos audinių ligos
Burnos gleivinė yra pirmoji, kuri kontaktuoja su marihuanos dūmais [3]. Juose yra kancerogenų, įskaitant toksiškas dujas, reaktyviąsias deguonies formas bei policiklinius aromatinius angliavandenilius [27]. Lyginant su tabaku, marihuanos dūmuose yra 50% daugiau kancerogeninių angliavandenilių [3]. Įrodyta, jog kanapių degimo temperatūra yra aukštesnė nei tabako, todėl tai gali lemti didesnę minkštųjų audinių terminių sužalojimų riziką [21]. Kuo didesnis marihuanos dūmų įtraukimo tūris, tuo didesnis įkvėpimo gylis bei sulaikymo laikas, todėl, lyginant su cigarečių rūkymu, tai sukelia didesnį dervos bei anglies monoksido poveikį [27].
Kanabinoidai gali vaidinti svarbų vaidmenį ir modifikuojant epitelio funkcijas, slopindami žmogaus epitelio keratinocitų proliferaciją ir diferenciaciją. Liu C. ir kt. straipsnyje teigiama, jog kanapių rūkymas yra susijęs su supiktybėti linkusiais pažeidimas, tokiais kaip leukoplakija bei eritroplakija. Dėl aukštos dūmų temperatūros ar specifinių įkvepiamųjų chemikalų gali pasireikšti lėtinis uždegimas, leukoedema ir displazija. Nors ryšys tarp marihuanos poveikio ir burnos vėžio vis
16 dar nėra aiškus, Firth N. A. teigia, kad dėl dūmuose esančių kancerogenų gali padidėti šios ligos atsiradimo rizika [1]. Taip pat ne kartą yra įrodyta, kad profesionalios dantų priežiūros vengimas bei rekomenduojamų dantų priežiūros įpročių nesilaikymas (dantų siūlas, dantų valymas), dantų trūkumas ir kiti burnos sveikatos žymenys yra tiesiogiai susiję ir turėtų būti laikomi nepriklausomu galvos ir kaklo srities vėžio, o ypač burnos vėžio, rizikos faktoriumi [28]. Burnos ir ryklės karcinomos tikimybė 20% didesnė kanapes rūkantiems žmonėms [3]. Taip pat ir THC imunosupresinis poveikis per CB2 receptorius, esančius imuninėse ląstelėse, gali leisti oportunistinėms infekcijoms, tokioms kaip Candida , proliferuoti ir pasireikšti kliniškai [21]. Tai gali būti susiję su marihuanoje esančiais angliavandeniliais, kurie veikia kaip energijos šaltinis tam tikroms Candida rūšims [26].
1.3. Bendras kanapių poveikis organizmui
Kanapių vartojimas veikia kelias kūno sistemas – kvėpavimo takus, širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemas [21]. THC stimuliuoja simpatinę nervų sistemą, tuo pačiu slopindamas parasimpatinę, didina širdies susitraukimų dažnį, miokardo deguonies poreikį. CBD, priešingai nei THC gali sumažinti širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį. Apsinuodijimas anglies monoksidu, kurio kiekis skiriasi priklausomai nuo vartojimo būdo, įkvėpimo gylio ir sulaikymo trukmės, buvo susijęs su endotelio disfunkcija, padidėjusia lipoproteinų oksidacija ir sutrikusiu deguonies prisijungimu, taip pat su įvairiais širdies klinikiniais požymiais, tokiais kaip kardiomiopatija, angina, ūminis miokardo infarktas, aritmija, širdies nepakankamumas, plaučių edema, kardiogeninis šokas bei staigi mirtis. Ilgalaikiai vartotojai gali patirti abstinencijos sindromą, staiga nutraukus kanapių vartojimą, sumažinus dozę ar pakeitus narkotinės medžiagos formą. Požymiai ir simptomai – pyktis, nerimas, dirglumas, sutrikęs miegas, sumažėjęs apetitas, svorio kritimas, galvos skausmas, prakaitavimas naktį. Šie simptomai pasireiškia praėjus kelioms dienoms po kanapių vartojimo nutraukimo ir tęsiasi 10-30 dienų [29]. Ilgalaikiai kanapių vartotojai turi padidėjusius bronchito simptomus, įskaitant kosulį, švokštimą, skreplių susidarymą bei emfizemą [26].
1.4. Gydytojų odontologų elgesys su kanapes vartojančiais pacientais
Marihuanos vartojimo atskleidimas ligos istorijoje turėtų būti vertinamas kaip galimybė sąžiningai aptarti galimas burnos sveikatos pasekmes, o ne gydymo kliūtis. Būtina, kad sprendimai būtų grindžiami moksliniais duomenimis, o ne socialiniu šališkumu ar stereotipais [30].
Narkotines medžiagas vartojantys žmonės paprastai nepaiso savo sveikatos problemų ir kreipiasi pas specialistus tik esant pažengusiai ligos stadijai ir sunkiems simptomams. Tai gali apsunkinti gydymo procedūrą, atsižvelgiant į tai, kad šie pacientai skiria mažai dėmesio savo burnos
17 sveikatai. Taip pat odontologinių paslaugų vengimas gali būti susijęs su žemu burnos sveikatos prioritetu, odontologų baime, adatų fobija, savigyda bei kitais struktūriniais gyvenimo stiliaus aspektais [19].
Sveikatos priežiūros specialistams gali būti labai sudėtinga ir nedrąsu aptarti paciento rekreacinį įprotį. Tai, visų pirma, lemia neteisėtas daugelio pramoginių narkotikų pobūdis ir pacientų nenoras atskleisti savo įpročius. Kaip odontologui, svarbu informaciją priimti nesmerkiant paciento bei užtikrinti jo konfidencialumą. Taip pat būtina ištirti tokio paciento mitybą ir patarti, kaip sumažinti saldžių produktų ir gėrimų kiekį bei apsvarstyti sveikesnius alternatyvius pakaitalus [21]. Dantų gydymas apsvaigusiems nuo marihuanos gali sukelti nerimą, disforiją bei panašias į psichozę paranojiškas mintis [26]. Siūloma, kad odontologai nurodytų pacientams nutraukti kanapių vartojimą bent vieną savaitę prieš planuojant gydymą. Kadangi tachikardija ir periferinis kraujagyslių išsiplėtimas yra susijęs su ūmiu marihuanos toksiškumu, naudojant vietinius anestetikus su epinefrinu šis poveikis gali būti padidintas iki gyvybei pavojingo lygio, ypač - jei nerimo lygis taip pat yra žymiai padidėjęs [31]. Taip pat narkotinėmis medžiagomis piktnaudžiaujantiems asmenims nepatariama skirti skalavimo skysčių, kurių sudėtyje yra alkoholio, dėl jo sausumo poveikio burnai. Pacientą siekiama supažindinti su taisyklinga mityba bei griežtu burnos priežiūros rėžimu, įtraukiant fluoridus [32]. Teigiama, kad marihuaną rūkantiems pacientams būdingas sausų ir suskilinėjusių lūpų pojūtis, lipnios ir klampios seilės, pakitęs skonis ir kvapas, rėmuo ir refliukso paūmėjimas, pūliuojančios ir dirginančios gleivinės infekcijos. Visa tai yra seilių liaukų disfunkcijos pasekmės. Tokiose situacijose naudojami seilių sekrecijos stimuliavimo terapiniai metodai, tačiau kai kuriais atvejais dėl seilių liaukų pažeidimo reikia nuolat naudoti seilių pakaitalus [33].
1.5. Rekreacinių kanapių rūkymo motyvai
Osborne G.B.ir Fogel C. savo apklausos tyrimu siekė suprasti, kas motyvuoja žmones vartoti marihuaną bei ištirti socialinius kontekstus, kuriuose ji naudojama. Rezultatai parodė, kad dauguma suaugusiųjų marihuaną vartoja laisvalaikio veiklai gerinti bei gyvenimo šiuolaikinėje visuomenėje iššūkiams ir poreikiams valdyti. Apibendrinus dalyviai teigė vartoję kanapes atsipalaidavimo ir susikaupimo tikslais, todėl įvairūs laisvalaikio užsiėmimai tapo malonesni. Taip pat tyrimo dalyviams marihuanos vartojimas leido atsikratyti kasdieninio streso ir rūpesčių, padidino gebėjimą susikaupti, sumažino nesaugumo jausmą bei pagerino gebėjimą sutelkti dėmesį į fizinius pojūčius. Faktą, kad dauguma dalyvių marihuaną vartojo saikingai ir nepranešė apie priklausomybės problemas, autoriai siejo su geru išsilavinimu [34]. Tačiau Shekarchizadeh H. ir kt. straipsnyje, priešingai, teigia, jog žemas socialinis ekonominis statusas, ribotas išsilavinimas ir prasta galimybė naudotis odontologijos paslaugomis yra siejami su narkotines medžiagas vartojančių asmenų burnos sveikata [19].
18
2. MEDŽIAGA IR METODAI
2.1. Tiriamųjų kontingentas ir jų atranka
Tiriamųjų kontingento pagrindą sudarė Lietuvoje gyvenantys 18-29 m. amžiaus jauni suaugusieji žmonės. Tyrimas buvo vykdomas nuo 2020-12-16 iki 2020-12-20. Pagal baigiamojo darbo reglamentą rekomenduojama tiriamųjų imtis turi būti ne mažesnė nei 100. Mūsų tyrime dalyvavo 205 respondentai, todėl šio darbo apimtis yra pakankama.
2.2. Duomenų rinkimo ir vertinimo metodai
Naudotas epidemiologinis tyrimo metodas- anketinė apklausa internetu. 2020-12-16 gautas LSMU Bioetikos centro pritarimas atlikti tyrimą (LSMU Bioetikos centro pritarimas Nr. BEC-OF-21 (žr. Priedas Nr. 2 )).
2.3. Anketinė apklausa
Paruoštas pagrindinis tyrimo įrankis- klausimynas (anketa), kuris patalpintas į socialinį tinklalapį ,,Facebook”. Anketa skirta tik 18-29 m . amžiaus žmonėms, bent kartą bandžiusiems ar vis dar vartojantiems marihuaną. Autorių sudarytas klausimynas iš 26 uždarų klausimų (žr. Priedas nr.1), sukurtų atsižvelgiant į šių dienų aktualias problemas, remiantis literatūra. Iš anketoje esančių klausimų, 21 pateiktas su vienu galimu atsakymu, 2 klausimai, kuomet respondentai galėjo pasirinkti kelis atsakymus iš pateiktų variantų arba pareikšti savo nuomonę raštu, bei 3 pagrindiniai tyrimo klausimai, kuriuose atsispindėjo dalyvių nuomonė bei įpročiai. Pirmoje anketos dalyje pateikti klausimai apie socialinius ir demografinius elementus, antroje – apie marihuanos rūkymo įpročius, trečioje dalyje apie turimas žinias, kokį poveikį marihuanos rūkymas gali turėti burnos sveikatai ir ketvirtoje – apie bendrus respondentų burnos higienos įpročius.
2.4. Statistinė duomenų analizė
Anketų atsakymų duomenų analizei įvertinti naudotas IBM SPSS 26.0 duomenų paketas bei MX Excel 2016 programa. Statistinių ryšių stiprumas nustatytas taikant Chi-kvadrato (χ2) kriterijų. Jis naudojamas požymių (su 95% tikimybe) tarpusavio priklausomumui įvertinti. Įvertintas koreliacijos koeficiento patikimumo lygmuo (p) – (jei p < 0,05, laikėme, kad koreliacijos koeficientas statistiškai patikimas) [35]. Taip pat klausimyno skalės vidiniam nuoseklumui (angl. scale internal consistency) įvertinti pasitelkėme Cronbacho alfa koeficientą. Jei koeficiento reikšmė didesnė už 0,7 – laikėme, jog klausimynas sudarytas gerai [36]. Duomenys pateikti tiek absoliučiais skaičiais, tiek procentais, dėl to galėjome pamatyti klausimų procentinį pasiskirstymą.
19
3. REZULTATAI
3.1. Bendra tiriamųjų charakteristika
Siekdami išsiaiškinti jaunų suaugusiųjų respondentų skaičių, jų amžių bei išsilavinimą, pateikiame tiriamosios imties charakteristikas.
Dalyvių pasiskirstymas priklausomai nuo tirtos amžiaus grupės pateiktas 1 pav.
1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes
Iš rezultatų, pateiktų skritulinėje diagramoje, matome, jog apklausoje aktyviausiai dalyvavo 22-25 m. amžiaus grupės žmonės (n=81). Respondentų skaičius 18-21 m. grupėje buvo 68, o 26-29 m. grupėje – 56.
Kadangi NTAKD tyrimas rodo, jog marihuanos rūkymo pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų atitinkamai yra 2:1 [5], mus domino, kiek moterų dalyvavo šiame tyrime ir kaip jos pasiskirstė pagal amžiaus grupes, todėl lentelėje Nr. 1. pateikiame palyginamąją lyčių ir amžiaus pasiskirstymo charakteristiką.
Lentelė Nr. 1. Respondentų pasiskirstymas priklausomai nuo lyties Amžius (metai) Lytis n (%) Moterys Vyrai 18-21 25 (39,1%) 43 (30,5%) 22-25 29 (45,3%) 52 (36,9%) 26-29 10 (15,6%) * 46 (32,6%)* Iš viso: 64 (100%) 141 (100%) χ2=6,423, lls=2, p=0,04, * p<0,05 33,2% 39,5% 27,3% 18-21 22-25 26-29
20 Pateiktoje lentelėje matome, jog tirtose amžiaus grupėse mažesnį respondentų skaičių sudarė moterys. Atsižvelgiant į moterų amžių, didžiąją dalį sudarė 22-25 m. respondenčių grupė. Rezultatai skyrėsi statistiškai reikšmingai 26-29 m. amžiaus grupėje.
Shekarchizadeh H. savo tyrime teigė, jog marihuanos rūkymas yra siejamas su žemu išsilavinimu [19], todėl 2 pav. atspindi, kokį išsilavinimą turi mūsų tyrime dalyvavę respondentai, atsižvelgiant į lytį.
*p< 0,05
2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą ir lytį.
Rezultatai gauti statistiškai reikšmingi profesinį išsilavinimą turinčioje grupėje, kurią sudarė 26 vyrai bei 5 moterys. Žemiausią – nebaigtą vidurinį, turėjo 10 respondentų, vidurinį – 79, aukštąjį neuniversitetinį – 30, o aukščiausią – aukštąjį universitetinį – 55 dalyviai.
3.2. Marihuanos rūkymo įpročiai
Piktnaudžiavimas kanapėmis jauname amžiuje yra reikšmingai susijęs su vėlesniame amžiuje pasireiškiančiu organizmo atsaku. Kuo anksčiau pradedamos vartoti kanapės, tuo didesnė žala gali būti padaroma organizmui.
Kadangi tyrime galėjo dalyvauti tik tie asmenys, kurie bent kartą buvo vartoję ar vis dar vartojantys marihuaną, mums buvo įdomu sužinoti, kaip pasiskirstė dalyviai pagal lytį, atsižvelgiant į tai. Į klausimą ,,ar rūkote marihuaną? “, 58 atsakė, jog rūko tik marihuaną, 95 dalyviai rūko
21 marihuaną bei tabaką, 18 respondentų šiuo metu apsiribojo tik tabako vartojimu, o 34 neberūko nieko. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal rūkymą ir lytį pateiktas 3 paveikslėlyje.
χ2=18,369, lls=3, p<;0,001, *,**,*** p< 0,05
3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal rūkymą bei lytį
Rezultatai, pateikti diagramoje, nebuvo statistiškai reikšmingi tik tarp tų respondentų, kurie atsakė, jog rūko marihuaną ir tabaką.
Kadangi rekreaciniais tikslais marihuana paplitusi ir tarp paauglių, norėjome išsiaiškinti, kada pirmą kartą kanapes pavartojo mūsų tiriamieji. Rezultatai parodė, jog didžioji dalis (46,3%) pirmą kartą marihuanos pabandė būdami 15-16 m., tuo tarpu 27,8% būdami 17-18 m., o 15,1% – 19 m. ir vyresni. Mažiausias procentas – 10,7% jaunesni nei 14 m.
Kalbant apie rūkymo laikotarpį, kuo ilgiau žmogus rūko, tuo didesnis šalutinis poveikis gali pasireikšti. Duomenys, atsižvelgiant į respondentų lytį bei rūkymo laiką, pateikti stulpelinėje diagramoje.
22 χ2 =35,482, lls=4, p<;0,001, *,**,*** p<0,05
4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal rūkymo trukmę bei lytį.
Gauti rezultatai laikomi statistiškai reikšmingais. Pagal atsakiusiųjų skaičių, daugiausiai respondentų (n=90) marihuaną rūkė daugiau nei 1 metus, tačiau ne daugiau nei 5 metus. Antra grupė pagal daugiausiai atsakiusiųjų (n=68) buvo tie, kurie marihuaną rūko jau daugiau kaip 5 metai.
Norėdami sužinoti, kokios pagrindinės marihuanos rūkymo priežastys, pateikėme klausimą su keliais galimais atsakymų variantais bei vienu atviru atsakymu. Pagrindinės priežastys ir procentinis pasiskirstymas pagal lytį pateiktas lentelėje Nr. 2.
Lentelė Nr. 2. Respondentų pasiskirstymas pagal rūkymo priežastį bei lytį Priežastis Lytis n (%) ŠS (95% PI) p Moterys Vyrai Smalsumas 47 (73,4%) 77 (54,6%) 2,298 0,011* Draugų įtaka 29 (45,3%) 39 (27,7%) 2,167 0,013* Mados reikalas 6 (9,4%) 4 (2,8%) 3,543 0,044* Psichologinio streso sumažinimas 27 (42,2%) 59 (41,8) - 0,963 Padeda susikoncentruoti 9 (14,1%) 53 (37,6%) 0,272 0,001* Nuobodulys 7 (10,9%) 27 (19,1%) - 0,143 Kita 8 (12,5%) 25 (17,7%) - 0,345 *p< 0,05
Šiuo klausimu statistiniai duomenys parodė, jog ŠS [95% PI] didesnis 2,298 [1,204-4,385], dėl to galime teigti, kad moteris rūkyti marihuaną paskatino smalsumas. Atviro atsakymo variantą
23 ,,kita“ pasirinko 33 žmonės, kuriame tiriamieji teigė, jog marihuaną pasirinko kaip tabako bei alkoholio alternatyvą, taip pat miego bei apetito kokybės gerinimui ir depresijos bei skausmo mažinimui.
Kadangi Lietuvoje kanapės nėra legalios, dažniausiai jas vartojantys asmenys slepia faktą, kad rūko, ir nuo savo artimųjų. Mūsų tyrime 73 apklaustieji pritaria šiam teiginiui.
Pagrindinis šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, ar tiriamieji žino, kokį poveikį burnos sveikatai turi marihuanos vartojimas, todėl, paklausti, ar jų aplinkiniai diskutavo apie šios psichotropinės medžiagos padarinius, 22,4% atsakė, jog diskutavo. Paklausus, kas diskutavo, iš teigiamai atsakiusiųjų tik 8 pasirinko mokytojus, 17– tėvus, o 41– draugus.
Rezultatų pradžioje išsiaiškinome, jog šiuo metu marihuanos jau neberūko dalis apklaustųjų. Tęsdami analizę, nustatėme, jog 81 iš 205 apklaustųjų bandė mesti rūkyti. Iš jų 34 tik vieną kartą, 21- du kartus, 4 – tris kartus, o 23 dalyviai – keturis ir daugiau kartų. Pagrindinės neberūkymo priežastys, atsižvelgiant į lytį, pateikiamos lentelėje Nr. 3.
Lentelė Nr. 3. Respondentų pasiskirstymas pagal rūkymo metimo priežastį ir lytį Priežastis Lytis n (%) p Moterys Vyrai Sveikatos problemos 4 (11,45%) 3 (6,4%) 0,419 Finansinė padėtis 13 (37,1%) 11 (23,4%) 0,176 Artimųjų įtaka 5 (14,3%) 2 (4,3%) 0,108 Nusprendžiau, kad nebenoriu 22 (62,9%) 35 (74,5%) 0,259 Kita 0 (0%) 8 (17%) 0,010* *p<0,05
Atvirą variantą ,,kita“ pasirinko 8 vyrai, kuriame apibendrinant atsakymus atsispindėjo pagrindinės priežastys, tokios kaip baudžiamosios atsakomybės baimė bei kitų interesų – šeimos atsiradimas.
3.3. Žinios apie marihuanos poveikį burnos sveikatai
Atliekant tyrimą mus domino, ar visos tiriamos amžiaus grupės vienodai žino apie marihuanos poveikį burnos sveikatai. Gauti rezultatai pateikiami 5 paveikslėlyje.
24 χ2 =6,793, lls=4, p= 0,147
5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį bei žinojimą apie marihuanos poveikį burnos sveikatai
Nustatėme, jog daugiausiai dalyvių (n= 40 ) iš 22-25 m. amžiaus grupės žino, jog marihuana gali turėti neigiamą poveikį burnos sveikatai, o 19 vyresnio amžiaus (26-29 m.) respondentų pritaria šiam teiginiui.
Norint išsiaiškinti atsakinėjusiųjų žinias apie marihuanos vartojimo sukeliamas ligas, buvo pateikti 8 klausimai, kurių atsakymai Likerto skalėje: 1 – nesutinku; 2 – iš dalies sutinku; 3 – nei sutinku, nei nesutinku; 4 – iš dalies sutinku; 5 – sutinku.
Patikrinus šių klausimų skalės validumą, gavome, kad Cronbacho alfa buvo 0,927. T. y. stipri vidinė skalės konsistencija. Rezultatai atsispindi žemiau esančioje lentelėje.
37,3% 31,3% 31,3% 49,4% 34,6% 16,0% 33,9% 35,7% 30,4% 0% 15% 30% 45% 60%
Žino Nežino Mano, kad marihuanos
rūkymas neturi žalingo poveikio burnos sveikatai
25
Lentelė Nr. 4. Respondentų pasiskirstymas pagal nuomonę, kokias būkles gali sukelti kanapių
vartojimas
Pasirinkimo variantai Nesutinku Iš dalies
nesutinku Nei sutinku, nei nesutinku Iš dalies sutinku Sutinku Periodontologinės ligos (dantenų uždegimas,
periodontitas- liga, kurios metu ūmus uždegimas pažeidžia dantis supančius audinius)
51 (24,9%) 26 (12,7 %) 71 (34,6%) 25 (12,2%) 32 (15,6%) Kserostomija ( burnos sausumas) 17 (8,3)% 16 (7,8%) 41 (20%) 34 (16,6%) 97 (47,3%)
Padidėja karieso atsiradimo rizika 48 (23,4%) 19 (9,3%) 87 (42,4%) 25 (12,2%) 26 (12,7%)
Pulpitas (minkštojo darinio,
esančio danties viduryje, uždegimas) 61 (29,8%) 23 (11,2%) 91 (44,4%) 17 (8,3%) 13 (6,3%)
Burnos gleivinės pažeidimai 50 (24,4%) 30 (14,6%) 76 (37,1%) 28 (13,7%) 21 (10,2%) Burnos vėžys 63 (30,7%) 19 (9,3%) 59 (28,8%) 22 (10,7%) 42 (20,5%) Padidėjusi patologinių mikroorganizmų atsiradimo rizika 61 (29,8%) 22 (10,7%) 68 (33,2%) 22 (10,7%) 32 (15,6%) Dantų praradimas 82 (40,2%) 21 (10,3%) 64 (31,4%) 18 (8,8%) 19 (9,3%) Išsiaiškinome, jog ne visi dalyviai sutinka su šiais teiginiais ir procentinės dalys pasiskirsto nevienodai.
Atsižvelgdami į tyrimo dalyvius ir siekdami išsiaiškinti, ar kanapių vartojimas turėjo įtakos jų burnos sveikatai, nustatėme, jog 26,3% (n=54) atsakė teigiamai. Kokios pagrindinės būklės pasireiškė apklaustiesiems, pateikiame lentelėje Nr. 5.
26
Lentelė Nr. 5. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį, amžių bei jiems pasireiškusias būkles Būklė Dažnis Amžius, metai Lytis n (%)
18-21 22-25 26-29 Moterys Vyrai Blogas burnos kvapas Niekada/retai 10 (47,6%) 10 (41,7%) 3 (33,3%) 3 (16,7%) 20 (55,6%) Kartais 9 (42,9%) 11 (45,8%) 2 (22,2%) 8 (4,4%) 14 (38,9%) Dažnai/visada 2 (9,5%) 3 (33,3%) 4 (44,4%) 7 (38,9%)* 2 (56,0%) * Dantų ėduonis (kariesas) Niekada/retai 17 (81%) 17(70,8%) 8 (88,9%) 13 (72,2%) 29 (80,6%) Kartais 3 (143%) 4 (16,7%) 0 (0%) 1 (5,6%) 6 (16,7%) Dažnai/visada 1 (4,8%) 3 (12,5%) 1 (11,1%) 4 (22,2%) * 1 (2,8%)* Dantų skausmas Niekada/retai 21 (100%) 17 (70,8%) 7 (13%) 12(66,7%)* 33(91,7%)* Kartais 0 (0%) 5 (20,8%) 2 (22,2%) 4 (22,2%) 3 (8,3%) Dažnai/visada 0 (0%) 2 (8,3%) 0 (0%) 2 (11,1%) * 0 (0%) * Dantenų kraujavimas Niekada/retai 17 (81,0%) 18 (75%) 6 (66,7%) 9 (50,0%) * 32(88,9%)* Kartais 2 (9,5%) 5 (20,8%) 1 (11,1%) 6 (33,3%)* 2 (5,6%) * Dažnai/visada 2 (9,5%) 1 (4,2%) 2 (22,2%) 3 (16,7%) 2 (5,6%) Dantų spalvos pokyčiai Niekada/retai 13(61,9%) 12 (50,0%) 2 (22,2%) 6(33,3%) 21 (58,3%) Kartais 2 (9,5%) 7 (29,2%) 5 (55,6%) 4 (22,2%) 10 (27,8%) Dažnai/visada 6 (28,6%) 5 (20,8%) 2 (22,2%) 8 (44,4%)* 5 (13,9%)* Burnos sausumas Niekada/retai 5 (23,8%) 10 (41,7%) 1 (11,1%) 0 (0%) * 16(44,4%)* Kartais 5 (23,8%) 3 (12,5%) 1 (11,1%) 3 (16,7%) 6 (16,7%) Dažnai/visada 11 (52,4%) 11 (45,8%) 7 (77,8%) 15(83,3%)* 14(38,9%)* Dantų netekimas Niekada/retai 21 (100%) 22 (91,7%) 8 (88,9%) 16 (88,9%) 35 (97,2%) Kartais 0 (0%) 0 (0%) 1 (11,1%) 1 (5,6%) 0 (0%) Dažnai/visada 0 (0%) 2 (8,3%) 0 (0%) 1 (5,6%) 1 (2,8%) *p<0,05
Išnagrinėjus lentelės duomenis, galime matyti, jog tik 3 iš atsakiusiųjų pasireiškė dantų netekimas, o 29 – burnos sausumas.
Dažnai kanapių rūkymas siejamas ir su kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimu, kas lemia prastesnę vartotojų burnos sveikatą. Buvo įdomu sužinoti, ar mūsų apklaustieji be marihuanos vartoja ir kitas nelegalias medžiagas. Atsakymai pasiskirstė iš dalies vienodai – 102 atsakė teigiamai, o 103 – neigiamai. Anketoje pateikėme keturias pagrindines narkotinių medžiagų grupes, siekdami nustatyti, kuri grupė vyrauja tarp mūsų apklaustųjų. Rezultatai atsispindi lentelėje Nr. 6.
27
Lentelė Nr. 6. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių, lytį bei kitų narkotinių medžiagų
vartojimą Kitos narkotinės medžiagos Vartoja/ Nevartoja Amžius, metai n (%) Lytis n (%) 18-21 22-25 26-29 Vyrai Moterys Opiatų grupės medžiagos Vartoja 1 (2,4%) 1 (2,9%) 2 (7,7%) 4 (5,7%) 0 ( 0%) Nevartoja 40 (97,6%) 33 (97,1%) 24 (92,3%) 66 (94,3%) 31 (100%) Stimuliatoriai Vartoja 23 (56,1%) 23 (67,6%) 15 (57,7%) 44 (62,9%) 17 (54,8%) Nevartoja 17 (41,5%) 11 (32,4%) 11 (42,3%) 25 (35,7%) 14 (45,2%) Haliucinogenai Vartoja 22 (55,0%) 19 (55,9%) 17 (65,4%) 43 (62,3%) 15 (48,4%) Nevartoja 18 (45,0%) 15 (44,1%) 9 (34,6%) 26 (37,7%) 16 (51,6%) Klubiniai narkotikai Vartoja 25 (62,5%) 22 (64,7%) 13 (50,0%) 39 (56,5%) 21 (67,7%) Nevartoja 15 (37,5%) 12 (35,3%) 13 (50,0%) 30 (43,5%) 10 (32,3%) Pagal lentelėje esančius duomenis nustatėme, jog iš teigiamai atsakiusiųjų mažiausiai vartojama nelegalių medžiagų grupė yra opiatai, o stimuliatoriai ir klubiniai narkotikai vartojami apylygiai.
Yra žinoma, kad apetito skatinimas bei padidėjęs burnos sausumas atitinkamai siejami su marihuanos poveikiu. Parūkius kanapių, burnoje jaučiamas troškulys bei noras greito ir saldaus maisto, todėl savo tyrimu norėjome sužinoti ir apie mūsų dalyvius. 6 paveikslėlyje pateikiame, kaip dažnai respondentai vartoja saldų maistą bei gazuotus gėrimus.
23,4% 46,8% 21,5% 4,9% 2,9% 12,7% 33,7% 25,9% 12,2% 15,1% 0% 10% 20% 30% 40% 50% Kiekvieną
dieną Kelis kartusper savaitę Kelis kartusper mėnesį mėnesiusKas kelis Nevartoju
Vartojimo dažnis
28
6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal angliavandenių turinčių produktų bei gazuotų gėrimų vartojimo dažnį
Didžioji dalis apklaustųjų vartoja ir angliavandenių turinčius produktus, ir gazuotus gėrimus kelis kartus per savaitę. Šeši žmonės nevartoja saldaus maisto bei 31 negeria gazuotų gėrimų.
3.4. Burnos sveikata
Analizuojant duomenis, siekėme sužinoti respondentų žinias apie burnos higienos priemonių naudojimą, lankymosi pas gydytoją odontologą priežastis bei dažnumą.
Atsižvelgiant į išsilavinimą, nustatėme, kaip kiekviena grupė vertina savo žinias apie burnos higieną (7 pav.).
χ2 =16,829, lls=16, p=0,397
7 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal burnos higienos vertinimą, atsižvelgiant į išsilavinimą
Stulpelinėje diagramoje matome, jog 20% nebaigtą vidurinį išsilavinimą turinčių apklaustųjų savo burnos higienos žinias vertina labai gerai, o 10% labai blogai. Didžioji dalis aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčių respondentų savo žinias vertina vidutiniškai. Statistinio reikšmingumo rezultatai neparodė.
Kadangi marihuaną rūkantieji dažnai vartoja saldų maistą, gazuotus gėrimus bei mažai dėmesio skiria savo burnos sveikatai, jų burnos higiena dažniau būna prastesnė. Siekdami išsiaiškinti dantų valymosi dažnį tarp mūsų respondentų, skritulinėje diagramoje pateikiame gautus duomenis.
20 ,0% 40 ,0% 30 ,0% 0,0% 10 ,0% 5,1% 29 ,1% 55 ,7 % 8,9% 1,3% 3,2% 25 ,8% 54 ,8% 16 ,1% 0,0% 6,7% 30 ,0% 46 ,7% 16 ,7% 0,0% 13 ,0% 24 ,1% 51 ,9% 9,3% 1,9% L A B A I G E R A I G E R A I V I D U T I N I Š K A I B L O G A I L A B A I B L O G A I
BUNOS HIGIENOS VERTINIMAS
29
8 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal dantų valymosi dažnį
Kaip ir rekomenduojama, dantis reikia valyti du kartus per dieną – ryte ir vakare. Mūsų tyrimo dalyviai daugiausiai renkasi šį variantą, tačiau rezultatai rodo, jog 2,4% (n=5) dalyvių nesivalo dantų visai.
Ne visi supranta, jog geriausia prevencinė priemonė prieš burnos ligas yra kasdienė teisinga burnos priežiūra. Be paprasto dantų šepetėlio ir dantų pastos, gydytojai odontologai pagal poreikį rekomenduoja ir daugiau papildomų burnos higienos priemonių, kurios pateikiamos žemiau esančioje lentelėje kartu su respondentų naudojimo pasiskirstymu.
Patikrinus šių klausimų skalės validumą gavome, kad Cronbacho alfa buvo 0,7. t. y. gera vidinės skalės konsistencija.
30,2%
53,2% 5,9%
8,3%2,4%
1 kartą per dieną 2 kartus per dieną 3 kartus per dieną Kelis kartus per savaitę Nesivalo
30
Lentelė Nr. 7. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį, amžių bei papildomų burnos higienos
priemonių naudojimą
Papildoma priemonė
Dažnis Lytis n (%) Amžius, metai
Moteris Vyras 18-21 22-25 26-29 Tarpdančių siūlas Kasdien 17 (26,6%)* 19 (13,5%) * 10 (14,7%) 17 (21,0%) 9 (16,1%) Kartais 34 (53,1%) 64 (45,4%) 29 (42,6%) 41 (50,6%) 28 (50,0%) Niekada 13 (20,3%)* 58 (41.1%)* 29 (42,6%) 23 (28,4%) 19 (33,9%) Tarpdančių šepetėlis Kasdien 11 (17,2%) 27 (19,1%) 11 (16,2%) 15 (15,5%) 12 (21,4%) Kartais 18(28,1%) 31(22,0%) 14 (20,6%) 23 (28,4%) 12 (21,4%) Niekada 35 (54,7%) 83 (58,9%) 43 (63,2%) 43 (53,1%) 32 (57,1%) Vieno danties šepetėlis Kasdien 6 (9,4%) 18 (12,8%) 7 (10,3%) 11 (13,6%) 6 (10,7%) Kartais 11(17,2%) 16 (11,3%) 8 (11,8%) 13 (16,0%) 6 (10,7%) Niekada 47 (73,4%) 107 (75,9%) 53 (77,9%) 57 (70,4%) 44 (78,6%) Dantų krapštukai Kasdien 13 (20,3%) 32 (22,7%) 12 (17,6%) 22 (27,2%) 11 (19,6%) Kartais 34 (53,1%) 81 (57,4%) 38 (55.9%)* 37 (45,7%)* 40(71,4%)* Niekada 17 (26,6%) 28 (19,9%) 18 (26,5%)* 22 (27,2%)* 5 (8,9%)* Skalavimo skystis Kasdien 27 (42,2%)* 36 (25,5%)* 23 (33,8%) 21 (25,9%) 19 (33,9%) Kartais 28 (43,8%) 70 (49,6%) 33 (48,5%) 43 (53,1%) 22 (39,3%) Niekada 9 (14,1%) 35 (24,8%) 12 (17,6%) 17 (21,0%) 15 (26,8%) Elektrinis šepetėlis Kasdien 17 (26,6%)* 18 (12,8%)* 12 (17,6%) 12 (14,8%) 11 (19,6%) Kartais 2 (3,1%)* 18 (12,8%)* 3 (4,4%) 10 (12,3%) 7 (12,5%) Niekada 45 (70,3%) 105 (74,5%) 53 (77,9%) 59 (72,8%) 38 (67,9%) Burnos irigatorius Kasdien 6 (9,4%) 8 (5,7%) 2 (2,9%) 7 (8,6%) 5 (8,9%) Kartais 6 (9,4%) 12 (8,5%) 8 (11,8%) 7 (8,6%) 3 (5,4%) Niekada 52 (81,3%) 121 (85,8%) 58 (85,3%) 67 (82.7%) 48 (85,7%) *p<0,05
Gauti rezultatai statistiškai reikšmingi. Tiek vyrai, tiek moterys dažniausiai kaip papildomą burnos higienos priemonę kasdieniam naudojimui renkasi burnos skalavimo skystį.
Tam, kad laiku būtų pastebėti ir diagnozuoti dantų ir dantenų pažeidimai, gydytojai odontologai rekomenduoja profilaktinius apsilankymus kas 6 mėn. – 1 m., priklausomai nuo paciento burnos sveikatos. Todėl mes, siekdami suprasti tyrimo dalyvių burnos higienos žinias, pasidomėjome, kaip dažnai jie kreipiasi į burnos specialistus. Gauti rezultatai pateikiami 9 paveikslėlyje.
31
9 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lankymosi pas gydytoją odontologą dažnį
Diagramoje atsispindi, jog dauguma apklaustųjų pas gydytoją odontologą lankosi rečiau nei kas 6 mėn. arba tik tada, kai jaučia skausmą.
Pagrindinės kreipimo į burnos specialistus priežastys, atsižvelgiant į lytį bei išsilavinimą, pateikiamos lentelėje Nr. 8.
Lentelė Nr. 8. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį, amžių bei pagrindinę lankymosi pas
odontologą priežastį
Lankymosi
priežastis Lytis n (%) Išsilavinimas
Moteris Vyras Nebaigtas
vidurinis
Vidurinis Profesinis Aukštasis
neuniversitetinis Aukštasis universitetinis Profilaktinis patikrinimas 28 (47,5%) 46 (37,4%) 2 (25,0%) 24 (36,4%) 11 (39,3%) 16 (53,3%) 21 (42,0%) Prasidėjus skausmui 26 (44,1%) 69 (56,1%) 6 (75,0%) 35 (53,0%) 16 (57,1%) 13 (43,3%) 25 (50,0%) Netenkina dantų estetika 2 (3,4%) 2 (1,6%) 0 (0%) 2 (3,0%) 1 (3,6%) 0 (0%) 1 (2,0%) Profesionali burnos higiena 3 (5,1%) 6 (4,9%) 0 (0%) 5 (7,6%) 0 (0%) 1 (3,3%) 3 (6,0%) Pagal lentelėje pateiktus duomenis matome, jog didžioji dalis vyrų į burnos specialistus kreipiasi tik tada, kada jaučia skausmą burnoje.
39,5%
11,7% 39,0%
9,8%
Rečiau nei kas 6mėn. Dažniau nei kas 6mėn. Tik tada, kada jaučia skausmą burnos ertmėje Nesilanko
32
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Metams bėgant, rekreacinis marihuanos poreikis vis labiau auga. Kartu atsiranda ir tyrimų, teigiančių, jog kanapių vartojimas ir jų poveikis skiriasi tarp lyčių. Atsižvelgiant į mūsų gautus rezultatus, 68,8% dalyvių, rūkančių kanapes, buvo vyrai ir 31,2% – moterys. Fatorre L. ir Fratta W. apžvalgoje, pagal Ontarijos studentų narkotikų vartojimo ir sveikatos tyrimą (angl. OSDUHS) teigiama, jog kasdienis marihuanos rūkymas labiau paplitęs tarp berniukų (6,2%) nei tarp mergaičių (2,2%) [37].
Galima rasti tyrimų, tvirtinančių faktą, jog kanapių vartojimas siejamas su prastesniu išsilavinimu. Iš visų mūsų tyrime dalyvavusių respondentų, didžioji dalis (38,5%) turėjo vidurinį išsilavinimą, 4,9% – nebaigtą vidurinį, o aukščiausiąjį universitetinį teigė turintys 26,8% dalyviai. Galea S. ir kt. savo straipsnyje nerado ryšio tarp švietimo nelygybės ir cigarečių (p=0,84) ar marihuanos rūkymo (p=0,65) paplitimo [38].
Erin McClure ir bendraautorių tyrimo duomenimis – 80% apklaustųjų per gyvenimą nors kartą yra bandę mesti rūkyti cigaretes, o 40 % – marihuaną. Iš tų, kurie bandė mesti rūkyti tabaką, 50% teigė, jog pastebėjo marihuanos vartojimo padidėjimą, o 62%, priešingai – nutraukus kanapes pradėjo vartoti tabaką [39]. Mūsų rezultatais 39,5% (n=81) bandė mesti rūkyti, iš jų 16,6% vieną kartą, o 11,2% – keturis kartus ir daugiau. Šiuo metu 95 iš respondentų rūko ir tabaką, ir marihuaną, 18 dalyvių atsisakė marihuanos ir rūko tik tabaką, o 58 vartoja tik marihuaną.
Cuttler C. ir kt. tyrime pateikiami rezultatai tik tų asmenų, kurie nurodė, jog kanapes vartojo tik medicininiais tikslais. Moterys reikšmingai dažniau vartojo kanapes nerimui (25%) bei migrenai (45%) gydyti. Kaip marihuanos vartojimo poveikį 42,9% vyrų bei 37,7% moterų pasirinko koncentracijos pagerėjimą, atitinkamai 79,6% bei 79,2% dalyvių teigė, jog kanapių rūkymas suteikė ramumo pojūtį, 64,7% vyrų ir 62,8% moterų skundėsi sausos burnos pojūčiu. Gauti rezultatai atitinkamai reikšmingai parodė sąsają tarp vyrų (75,2%) ir moterų (70%) bei padidėjusio užkandžiavimo po kanapių vartojimo [40]. Mūsų tyrime dalyvavusios jaunos merginos statistiškai reikšmingai kanapes rinkosi dėl smalsumo, 41,8% dėl psichologinio streso sumažinimo, o 62 dalyviai dėl koncentracijos pagerinimo. Marihuanos ir kserostomijos tarpusavio ryšį nurodė 47,3% dalyvių, o 8,3% su šiuo teiginiu nesutiko.
Norėdami išsiaiškinti, ar konkretus marihuanos rūkymo poveikis pasireiškė mūsų tyrimo dalyviams, 54 atsakė teigiamai. Statistiškai reikšmingi rezultatai gauti atsižvelgiant į lytį bei dantenų kraujavimą: 88,9% atsakiusiųjų vyrų teigė, jog dantenų kraujavimas jiems visiškai nepasireiškė arba pasireiškė retai, o 5,6% sutiko su teiginiu. Paklausti, ar jiems yra pasireiškęs dantų netekimas dėl marihuanos poveikio, 97,2% vyrų su klausimu nesutiko. Tačiau Libijoje atliktame tyrime, kuriame
33 dalyvavo tik vyrai, 60,05% kanapes rūkančiųjų pasireiškė dantenų kraujavimas bei 18,45% buvo diagnozuotas dantų netekimas [41].
Be marihuanos, nelegalioms narkotinėms medžiagoms priskiriamos ir kitos grupės medžiagų, dažnai vartojamų slaptai. Mūsų duomenimis 102 (49,8%) teigė be kanapių vartojantys ir kitus narkotikus. Mažiausiai dalyviai vartojo opiatus (n=4), o daugiausiai (n=61) stimuliatorius. Hudson R. tyrimo duomenimis teigiama, jog apie 55% apklaustųjų vartojo tik marihuaną, o 20% ne tik marihuaną, bet ir kitas nelegalias narkotines medžiagas [42].
Kadangi vienas iš marihuanos poveikių yra apetito stimuliavimas, dauguma dalyvių – 46,8% teigė kelis kartus per savaitę vartojantys daug angliavandenių turinčių produktų bei 33,7% – saldintus gazuotus gėrimus. Kanadoje buvo tirti 870 jaunų (16-30 m.) žmonių, iš kurių 6,7% (n=58) po kanapių vartojimo jautė alkį ir potraukį saldžiam maistui [43].
Nustatydami tiriamųjų žinias apie burnos higienos įpročius, vertinome: kaip dažnai valosi dantis, kokias papildomas burnos higienos priemones naudoja bei kaip dažnai ir dėl kokios priežasties lankosi pas burnos specialistą. Pagal odontologų rekomendacijas, dantis reiktų valytis du kartus per dieną. Iš rezultatų matome, jog dauguma dalyvių ( 53,2%) laikosi šios rekomendacijos. Didžiausias procentas (30,7%) apklaustųjų kaip papildomą priemonę naudoja burnos skalavimo skystį. Diduma apklaustųjų (n=81) pas burnos specialistą lankosi rečiau nei kas 6 mėn., o 80 dalyvių tik tada, kai jaučia skausmą burnoje, todėl ir pagrindinę lankymosi pas gydytoją odontologą priežastį dauguma pasirinko skausmą. Javed F. ir bendraautorių tyrimo duomenimis, iš 15 marihuaną rūkančių apklaustųjų vienas dalyvis paskutinį kartą pas odontologą lankėsi daugiau nei prieš 2 metus, du – daugiau nei prieš tris, o dvylika neprisimena, kada lankėsi visai. Diduma dalyvių (80%) dantis valėsi tik vieną kartą dienoje [44]. Irane netgi 48% nelegalias narkotines medžiagas vartojantys tyrimo dalyviai tvirtino dantis valantys ne kasdien, o 13% – du kartus per dieną. Kaip papildomą kasdieninę burnos higienos priemonę- dantų siūlą, naudojo tik 14% apklaustųjų [19].
Hipotezė pasitvirtino iš dalies: nedidelė dalis apklaustųjų žinojo apie marihuanos poveikį
burnos sveikatai.
PADĖKA
Mokslinio darbo vadovei Živilei Kristinai Matulaitienei.INTERESŲ KONFLIKTAS
Tyrimo metu interesų konflikto nebuvo.34
IŠVADOS
1. Marihuanos vartojimas gali neigiamai paveikti burnos sveikatą ir sukelti periodontologines ligas, kserostomiją, karieso paplitimą, pulpitą, burnos gleivinės ligas, burnos vėžį, patologinių mikroorganizmų atsiradimą bei gali būti laikomas dantų praradimo priežastimi.
2. Kanapes vartojančių jaunų suaugusiųjų (18-29 m.) asmeninės burnos higienos žinios nepakankamos, o įpročiai nėra tobuli.
3. Jaunų suaugusiųjų (18-29 m. ) požiūris ir turimos žinios apie marihuanos poveikį burnos sveikatai nėra pakankamos.
35
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Trūksta informacijos apie žmonių, rūkančių marihuaną, burnos sveikatą bei kaip reikėtų elgtis burnos specialistui gydant tokį pacientą. Todėl rekomenduojama daugiau publikacijų bei, esant galimybei, tyrimų.
2. Skirti didesnį dėmesį kanapes rūkančių pacientų švietimui apie papildomas burnos higienos priemones bei individualias burnos higienos žinias.
3. Tikslesnėms žinioms apie marihuanos poveikį burnos sveikatai sužinoti, tyrimą būtų galima patobulinti ir tęsti padidinant respondentų amžiaus grupę bei imtį.
36
LITERATŪROS ŠALTINIAI
[1] Liu C, Qi X, Yang D, et al. The effects of cannabis use on oral health. Oral Dis 2020; 26: 1366–1374.
[2] Teoh L, Moses G, McCullough MJ. Oral manifestations of illicit drug use. Aust Dent J 2019; 64: 213–222.
[3] Keboa MT, Enriquez N, Martel M, et al. Oral Health Implications of Cannabis Smoking: A Rapid Evidence Review. J Can Dent Assoc 2020; 86: k2.
[4] Le A, Palamar JJ. Oral health implications of increased cannabis use among older adults: Another public health concern? J Subst Use 2019; 24: 61–65.
[5] Psichoaktyviosios medžiagos: tendencijos ir pokyčiai 2020. [6] ESPAD. ESPAD Report 2015,
http://www.espad.org/sites/espad.org/files/ESPAD_report_2015.pdf (2015).
[7] Cohen K, Weizman A, Weinstein A. Positive and Negative Effects of Cannabis and Cannabinoids on Health. Clin Pharmacol Ther 2019; 105: 1139–1147.
[8] Lynn RSR, Galinkin JL. Cannabis, e-cigarettes and anesthesia. Curr Opin Anaesthesiol 2020; 33: 318–326.
[9] Chakravarti B, Ravi J, Ganju RK. Cannabinoids as therapeutic agents in cancer: Current status and future implications. Oncotarget 2014; 5: 5852–5872.
[10] Atakan Z. Cannabis, a complex plant: Different compounds and different effects on individuals. Ther Adv Psychopharmacol 2012; 2: 241–254.
[11] Yao SG, Fine JB. Consumption of Cannabis and Effects on Periodontal Oral Health. Calif
Dent Assoc J 2017; 45: 475–481.
[12] Freeman AM, Petrilli K, Lees R, et al. How does cannabidiol (CBD) influence the acute effects of delta-9-tetrahydrocannabinol (THC) in humans? A systematic review. Neurosci
Biobehav Rev 2019; 107: 696–712.
[13] Grotenhermen F. Phytocannabinoide. 2016. Epub ahead of print 2016. DOI: 10.1007/978-3-642-55214-4_40-1.
[14] Chisini LA, Cademartori MG, Francia A, et al. Is the use of Cannabis associated with
periodontitis? A systematic review and meta-analysis. J Periodontal Res 2019; 54: 311–317. [15] Lafaye G, Karila L, Blecha L, et al. DialoguesClinNeurosci-19-309. 2017; 309–317.
[16] Martin-Santos R, A. Crippa J, Batalla A, et al. Acute Effects of a Single, Oral dose of d9-tetrahydrocannabinol (THC) and Cannabidiol (CBD) Administration in Healthy Volunteers.
