LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Roberta Armanavičiūtė
Saldumynų analizė ir jų poveikio vaikų sveikatai
tyrimas
Analysis of Confectionery and Research into Related
Effects on Children’s Health
Veterinarinės maisto saugos nuolatinių
studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: dr. Aistė Kabašinskienė
2 DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Saldumynų analizė ir jų poveikio vaikų sveikatai tyrimas“.
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
2015 – 04 – 30 dr. Aistė Kabašinskienė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE
(aprobacijos data) (katedros/instituto vedėjo/jos vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 7 ĮVADAS... 9 1. LITERATŪROS APŽVALGA...111.1. Saldumynų sudėtinės dalys ... 11
1.2. Saldumynų poveikis vaikų sveikatai ... 13
1.2.1. Dantų ėduonis ... 13
1.2.2. Nutukimas ... 15
1.2. 3. Hiperaktyvumas ... 16
1.3. Lietuvoje ir užsienyje parduodamų saldumynų sudėtis ...17
1.4. Lietuvoje parduodamų saldumynų ženklinimas...18
2. TYRIMO METODIKA... 20
2.1. Tyrimo atlikimo vieta, trukmė ... 20
2.2. Rinkoje esančių saldumynų etikečių analizė ... 20
2.3. Apklausos organizavimas...20
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 23
3.1. Vaikų imties charakteristika ... 23
3.2. Vaikų saldumynų vartojimas priklausomai nuo lyties, amžiaus ir gyvenamosios vietos ... 24
3.3. Vaikų saldumynų vartojimo sąsajos su sveikatos veiksniais...26
3.4. Vaikų saldumynų vartojimo sąsajos su vaikų mityba ...28
3.5. Vaikų saldumynų sąsajos su jų fiziniu aktyvumu ...31
3.6. Vaikų saldumynų vartojimo sąsajos su šeimos veiksniais ...32
3.6.1. Saldumynų pasirinkimo lėmimas priklausomai nuo gyvenamosios vietos, lyties ir amžiaus ...34
3.7. Saldumynų (etikečių) analizės rezultatai ...37
IŠVADOS ... 43
REKOMENDACIJOS ... 44
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 45
4
SANTRUMPOS
1. GM – genetiškai modifikuotas.
2. GMO – genetiškai modifikuotas organizmas. 3. GMP – genetiškai modifikuotas produktas. 4. HN – higienos normos.
5. JTO – Jungtinių Tautų Organizacija. 7. PSO – Pasaulio sveikatos organizacija.
8. VMVT – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. 9. VNMPI – Valstybinė ne maisto produktų inspekcija. 10. VVTAT – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
5
SANTRAUKA
Magistro baigiamojo darbo tema – Saldumynų analizė ir jų poveikio vaikų sveikatai
tyrimasDarbo objektas – saldumynai ir jų ženklinimas, bei Lietuvos gyventojai (nuo 20 iki 50 metų) Darbo apimtis – 53 puslapiai; Paveikslų skaičius darbe – 24 vnt.; Priedų skaičius darbe – 1 vnt.
Darbo tikslas – Įvertinti saldumynų poveikį vaikų sveikatai.
Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti Lietuvos prekybos vietose parduodamų saldumynų sudėtį; 2. Palyginti Lietuvos ir užsienio gamintojų saldumynų sudėtį; 3. Atlikti parduodamų saldumynų ženklinimo pažeidimų analizę; 4. Atlikti vaikus auginančių tėvų apklausą apie saldumynų vartojimą ir poveikį sveikatai.
Tyrimo metodika: Siekiant nustatyti dažniausiai pasitaikančius parduodamų saldumynų ženklinimo pažeidimus ir įvertinti saldumynų poveikį vaikų sveikatai, buvo atlikta: 1. Vaikus auginančių tėvų apklausa. Anketą sudarė klausimai apie saldumynus, sveikatą, mitybą, šeimą, fizinį aktyvumą 2. Ryšiai tarp kokybinių požymių vertinti chi kvadrato (χ)2 kriterijumi. Ryšys tarp saldumynų vartojimo ir kitų veiksnių buvo vertinimas naudojant galimybių santykio (odds ratio) principą. Galimybių santykio pasikliautinasis intervalas PI apskaičiuotas su pasikliautinąja tikimybe 0,95 t.y., 95 proc. PI. Tikrinant hipotezes, skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, jei p buvo <0,05. Skaičiavimai atlikti naudojant statistinės programos SPSS 17-ąją versiją. 3. Surinkti ir išanalizuoti pažeidimų pavyzdžiai (etiketės). Tyrimas atliktas vadovaujantis surinktais ir išanalizuotais saldumynų ženklinimą reglamentuojančiais teisės aktais.
Rezultatai:
1. VMVT kontrolės metu surinkti duomenys parodė, jog Lietuvos prekybos vietose parduodamų saldumynų pagrindinės sudedamosios dalys yra cukrus, gliukozės sirupas, dažikliai ir įvairūs maisto priedai. Lietuvos rinkoje esančiuose saldumynuose naudojama apie 40 skirtingų maisto priedų.
2. VMVT kontrolės metu surinkti duomenys parodė, jog Lietuvos ir užsienio gamintojų saldumynų sudėtis yra panaši, tačiau užsienio gamintojų saldumynų sudėtyje dažniau aptinkama genetiškai modifikuotų sojų produktų.
3. Saldumynų ženklinimo etikečių dažniausiai nustatyti pažeidimai buvo – netinkamai nurodomos sudedamosios dalys (17,3 proc.), o rečiausiai – nenurodomas gamintojo adresas (1,5 proc.). Tyrimo metu nustatyti ženklinimo pažeidimai yra pasikartojantys.
6 4. Atlikus ikimokyklinio amžiaus vaikus auginančių tėvų apklausą apie saldumynų vartojimą nustatyta, jog:
4.1. šio tyrimo metu nustatyta, kad saldumynus vartojo 76,6 proc. berniukų ir 78,7 proc. mergaičių. Saldumynus vaikai vartojo vienodai, nepriklausomai nuo lyties ar gyvenamosios vietos. Tyrimo metu pastebėta, kad saldumynus vartojančių vaikų dalis su amžiumi mažėjo (p<0,05);
4.2. saldumynus vartojantys vaikai turėjo daugiau sveikatos sutrikimų negu saldumynų nevartojantys. Vaikai, kurie nevartojo saldumynų turėjo 1,4 (95 proc. PI 1,15 – 0,83) karto didesnę galimybę būti sveiki. 88,2 proc. saldumynus vartojančių vaikų turėjo sugedusių ar iškritusių dantų (p<0,05) ir buvo hiperaktyvesni lyginant su nevartojančiais (p<0,05);
4.3. 20-30 m. tėvų vaikai saldumynus vartojo dažniau, nei 40-50 m. amžiaus tėvų (p<0,05). Aukštąjį išsilavinimą turinčių tėvų vaikai saldumynų vartojo mažiau nei žemesnio išsilavinimo tėvų (p<0,05);
4.4. tėvai, turintys aukštąjį išsilavinimą, rinkdamiesi saldumynus dažniau atsižvelgė į saldumynų sudedamąsias dalis, o turintys žemesnį išsilavinimą į kainą(p<0,05);
4.5. 64,3 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų daugiausiai vartojo tortus, pyragaičius ir bandeles.
Pagrindinės išvados: 1. Ikimokyklinio amžiaus vaikai vartojantys saldumynus turi daugiau sveikatos sutrikimų lyginant su saldumynų nevartojančiais vaikais. 2. Tyrimo metu nustatyti ženklinimo pažeidimai yra pasikartojantys ir daromi smulkių gamybos įmonių. 3. Dažniausiai pasitaikantys saldumynų ženklinimo pažeidimai yra šie: 1) Netinkamai nurodomos sudedamosios dalys; 2) Nepilnai išskleista gaminio sudėtis; 3) Nenurodytas grynasis kiekis.
Raktažodžiai: analizė, saldumynai, pažeidimai, ženklinimas, ikimokyklinio amžiaus vaikai, sveikata.
7
SUMMARY
The subject of the Master‘s thesis – Analysis of Confectionery and Research into Related Effects on Children’s Health.
The object of the research – confectionery products and their labelling; Lithuanian residents (between the age of 20 and 50).
The length of the thesis – 53 pages; Number of pictures – 24; Number of Annexes – 1. The aim of the research – assessing the effects of eating confectionery on children's health. Research objectives – 1. To analyse the composition of confectionery sold in trading venues in Lithuania; 2. To compare the composition of confectionery produced by Lithuanian manufacturers and foreign counterparts; 3. To analyse labelling violations of confectionery products sold on the Lithuanian market; 4. To carry out an inquiry of parents raising children about the consumption of confectionery and related health effects.
Research methodology: In order to identify the most common labelling violations of confectionery products sold on the Lithuanian market and assess the effects of eating confectionery on children's health, the following research efforts have been made: 1. An inquiry of parents raising children has been carried out. An inquiry comprised questions on such topics as confectionery, health, nutrition, family, physical activity; 2. The relationship between qualitative indicators has been assessed on the basis of Chi-Square (x2). The relationship between the consumption of confectionery and other factors has been assessed using odds ratios. The 0.95 or 95% confidence interval (CI) has been used to calculate the odds ratio. In verifying various hypotheses, the differences have been treated as statistically significant where p value was <0.05. The calculations have been based on STSS Statistics 17.0; 3. Samples of labelling violations (labels) have been collected and analysed. The research has been carried out on the basis of the legal acts regulating labelling rules of confectionery products which have been identified and carefully studied to this effect.
Outcome:
1. The data obtained during the controls of the State Food and Veterinary Service (SFVS) has revealed that confectionery products sold in trading venues in Lithuania mostly contain sugar, glucose syrup, colouring material and various food additives. About 40 different food additives are used in confectionery products placed on the Lithuanian market.
2. The data obtained during the controls of SFVS has revealed that confectionary products produced by Lithuanian manufacturers are similar in composition to foreign counterparts, however
8 genetically modified soybean products are more frequently identified in confectionary products produced by foreign manufacturers.
3. Inappropriate indication of ingredients (17.3%) was the most frequent labelling violation identified in confectionery products, whereas the least identified violation was failure to indicate the address of the manufacturer (1.5%). The labelling violations identified in the research are recurrent.
4. An inquiry of parents raising pre-school children on the consumption of confectionery has shown that:
4.1. 76.6% of boys and 78.7% of girls were consumers of confections. The rate of consumption of confections among children was identical irrespective of the gender and the place of residence. It has been observed during the research that the number of children who consume confections decreases with age (p<0.05);
4.2. Children who consume confections had more health disorders in comparison to those who do not. Children who do not consume confections had 1.4 times (95% CI 1.15-0.83) higher odds of being healthier. 88.2% of children who consume confections had tooth enamel defects or were lacking teeth (p<0.05) and were more hyperactive in comparison to the children who do not eat confections (p<0.05);
4.3. Children whose parents are between the age of 20 and 30 consumed confections more frequently in comparison to those whose parents are between the age of 40 and 50 (p<0.05). Children whose parents have achieved higher education were less active in consuming confections in comparison to those of parents with less education (p<0.05);
4.4. Parents who have achieved higher education took more account of the ingredients of confectionery when selecting such products, whereas parents with less education mostly focused on the price (p<0.05);
5. 64.3% of pre-school children mostly consumed cakes, pastries and rolls.
Basic conclusions: 1. Pre-school children who consume confections have more health disorders in comparison to those who do not. 2. Labelling violations identified through the research are of a recurring nature and mostly committed by small undertakings. 3. The most frequent labelling violations of confectionery products are as follows: 1) Inappropriate indication of ingredients; 2) Partial disclosure of the composition of the product; 3) Failure to indicate the net quantity.
Keywords: analysis, confectionery/confections, violations, labelling, pre-school children, health.
9 ĮVADAS
Vaikai yra viena jautriausių mūsų visuomenės grupių, kuri negali pati rinktis ir nuspręsti, kuo ir kaip maitintis, todėl yra labiausiai pažeidžiama. Pasaulyje ir Lietuvoje atliktų ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybos tyrimų metu nustatyta, kad pusė vaikų kasdien vartoja saldumynus (Zaborskis ir Raskilas, 2011 & Perez-Rodrigo C, Aranceta Bartrina J, et al.,2013). Taip pat pastebima saldumynų vartojimo netolygumų tarp miesto bei kaimo vaikų (Moore GF, Tapper K, Murphy S et al., 2013). Iš apibendrintų HBSC 1994-2010 m. duomenų buvo nustatyta, kad mieste gyvenantys vaikai dažniau vartojo saldumynus kiekvieną dieną negu jų bendraamžiai, gyvenantys kaime (Zaborskis ir Raskilas, 2011).
Pasaulio sveikatos organizacija vaikams rekomenduoja rinktis produktus, turinčius mažai cukraus, mažiau vartoti saldžių gėrimų, saldumynų (World Health Organization, 2011). Dažnas saldumynų vartojimas kenkia tiek vaikų, tiek suaugusiųjų sveikatai. Cukraus vartojimas laikomas dantų ėduonies rizikos veiksniu. Cukraus suteikiama per didelė energetinė vertė skatina nutukimą. Nutukimas yra širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, cukrinio diabeto ir kitų ligų rizikos veiksnys taip pat slopinama vaiko imuninė sistema (Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, 2012).
Atlikti tyrimai rodo, kad vaikų pasirinkimą vartoti saldumynus tiesiogiai veikia socialiniai aspektai t.y. šeima, ikimokyklinės ugdymo įstaigos, draugai (Petrauskienė ir Zaborskis, 2008). Formuojant tinkamus vaikų mitybos įpročius, svarbus vaidmuo tenka šeimos nariams. Tyrimais patvirtinta, kad tėvų skiriamas dėmesys tinkamai vaikų mitybai yra labai svarbus ugdant vaikų sveikos mitybos įpročius (WHO, 2010). Vaikai tinkamai maitinasi šeimose, kuriose tėvai skatina vaikus valgyti sveikai, bei patys rodo jiems pavyzdį.
Lietuvoje atliktų sociologinių tyrimų duomenys rodo, kad dažniausiai tėvai nesidomi saldumynų sudėtimi, neskaito etikečių (Neuhouser ML, Kristal AR, Paterson RE. Use of food nutrition labels is associated with lower fat intake. J Am Diet Assoc 1999; 99:45-53. ). Dažniau tėvai domisi vartojimo terminu, o į saldumynų sudėtį ar gamintoją neatkreipia dėmesio pagrįsdami tuo, kad etikečių šriftas yra per mažas arba piešiniai ant etiketės užgožia tekstą.
Analizei buvo pasirinkti ikimokyklinio amžiaus vaikai, motyvuojant, jog tai yra pereinamasis laikotarpis, kuomet formuojasi vaikų požiūris ir gyvensenos įpročiai. Būtent šiame laikotarpyje vaikai tampa labiau savarankiški ir jų pažiūroms bei gyvensenai vis didesnę įtaką ima daryti bendraamžiai. Todėl šis laikotarpis yra labai svarbus formuojant vaikų mitybos principus.
10 Ikimokyklinio amžiaus vaikų saldumynų vartojimo ir sveikatos sutrikimų sąsajų tyrimas yra reikšmingas pedagogams, tėvams, gydytojams (Dregval L., Petrauskienė A., Petkutė S., 2007).
Darbo tikslas – Įvertinti saldumynų poveikį vaikų sveikatai. Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti Lietuvos prekybos vietose parduodamų saldumynų sudėtį; 2. Palyginti Lietuvos ir užsienio gamintojų saldumynų sudėtį;
3. Atlikti parduodamų saldumynų ženklinimo pažeidimų analizę;
11 1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Saldumynų sudėtinės dalys
Visi saldumynai arba konditerijos gaminiai priklausomai nuo panaudotų sudedamųjų dalių, yra skirstomi į dvi pagrindines grupes: cukriniai ir miltiniai (1 ir 2 lentelės; http://en.wikipedia.org/wiki/candy. prieiga per internetą 2014 m. lapkričio 08 d.). Pagrindinės žaliavos, naudojamos konditerijoje yra šios: cukrus, medus, miltai, vaisiai ir uogos, pienas ir grietinėlė, riebalai, kiaušiniai, mielės, krakmolas, kakava, riešutai, maistinės rūgštys, standikliai, kvapiosios medžiagos ir aromatiniai priedai, maisto dažikliai ir kepimo milteliai. Kai kuriuose cukrinės konditerijos gaminiuose cukraus yra 60 proc. ir daugiau (Bartkienė E., 2011).
1 lentelė. Cukrinių saldumynų rūšys (sudaryta autorės)
1. UOGIENĖ, DŽEMAI,
MARMALEDAS
Virti saldūs vaisių ar uogų mišiniai ar vienos rūšies vaisių masė
2. GRILIAŽAS Konditerijos gaminys iš apkepintų riešutų trupinių, sumaišytų su
lydytu cukrumi
3. ŽELĖ Saldus patiekalas iš vaisių ar uogų sulčių su cukrumi ir
standikliais.
4. ZEFYRAI, PASTILĖS Konditerijos gaminiai iš cukraus, vaisių ir
plaktų kiaušinių baltymų 5. SALDAINIAI, IRISAI,
KARAMELĖ, LEDINUKAI
Maži karoliukai, plytelės, pagalvės iš karamelizuoto cukraus, šokolado sirupo, sutirštinto pieno ir kitų produktų
6. KREMAI Desertiniai vienalytės masės trinti patiekalai iš vaisių,
kiaušinių, sviesto arba grietinėlės.
7. MARCIPANAI Konditerijos gaminys, pagamintas iš sutrintų migdolų ir miltinio cukraus arba cukraus sirupo mišinio.
8. MORENGAI, BEZĖ Pyragaičiai iš suplaktų kiaušinio baltymų ir cukraus
9. LEDAI IR ŠERBETAS Šaldyti pieno arba vaisių ir uogų desertai.
10. PUTĖSIAI Konditerinis gaminys iš šokolado, vaisių arba uogų sulčių
išplaktų su želatina
11. KVAPIEJI SALDAINIAI Lengvi aromatizuotos masės saldainiai
12. SUFLĖ Pyragaitis iš plaktų su cukrumi baltymų, trintų vaisių ir kt. priedų
13. CHALVA, LUKUMAS IR
KITI RYTŲ SALDUMYNAI
Visų rūšių sausainiai iš razinų, riešutų, cukraus, ir krakmolo, populiarūs Vidurio Rytuose ir Centrinėje Azijoje
14. CUKATOS Cukruotos pjaustytų apelsinų, arbūzų, melionų žievelės
15.
ŠOKOLADAS Konditerijos gaminys iš kakavos produktų (maltų kakavmedžio
12 2 lentelė. Miltinės kilmės saldumynų rūšys (sudaryta autorės)
1. VAFLIAI Plonas sausas tešlainis su languotais įspaudais
2. SAUSAINIAI Nedidelis saldus kepinys su kepimo milteliais
3. PYRAGAI, PYRAGĖLIAI, BANDELĖS, KEKSAI, SPURGOS
Konditerijos gaminiai
iš mielinės, plikytos, sluoksniuotos tešlos ir kt., įvairios formos ir dydžių, su įdarais ir be jų
4. MEDUOLIAI, IMBIERINIAI
SAUSAINIAI
Kieti konditeriniai gaminiai iš miltų, medaus ir reikalingų prieskonių
5. TORTAI, EKLERAI Konditeriniai gaminiai iš biskvitinės, plikytos, trapios tešlos
su kremu ir cukatomis ir su gražiu papuošimu
Saldumynuose naudojami maisto priedai: dažikliai, konservantai, antioksidantai, skonio ir aromato stiprikliai, antiflomengai. Saldumynuose aptinkami maisto priedai pateikiami 3 lentelėje.
Remiantis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1333/2008 „Dėl maisto priedų“, maisto priedas suprantamas kaip bet kuri medžiaga, atskirai nevartojama kaip maisto produktas ir nevartojama kaip būdingas maisto produkto ingredientas, nepriklausomai nuo to, ar ji turi maistinę vertę, ir kurios sąmoningas dėjimas į maisto produktą pagal gamybos, perdirbimo, ruošimo, apdorojimo, pakavimo, transportavimo ar saugojimo technologiją reiškia ar gali reikšti, kad ji arba jos šalutiniai produktai tiesiogiai ar netiesiogiai tampa tų maisto produktų komponentu. Kituose šaltiniuose maisto priedas apibrėžiamas kaip medžiaga, kuri nėra vartojama kaip atskiras maisto produktas, o sąmoningai dedama į maisto produktus technologiniams tikslams (gamybos, perdirbimo, apdorojimo, gabenimo ar laikymo) ir tampa maisto produkto sudėtine dalimi.
Dažniausiai saldumynuose yra naudojami dažikliai. Tie patys saldumynai skirtingiems vaikams gali sukelti skirtingų organų reakcijas. Dažniausios pastebėtos nepageidaujamos reakcijos: Odos (niežėjimas, išbėrimai, patinimai, dilgėlinė ir kt.); Kvėpavimo organų (kosulys, švokštimas, oro trūkumas, dusulys); Nervų sistemos (padidėjęs nervingumas, galvos skausmai, hiperaktyvumas, dėmesio stoka – ypač vaikams); Virškinamojo trakto (pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai ir kt.) Neseniai publikuotas anglų mokslininkų tyrimas, nagrinėjęs saldumynų su sintetiniais dažikliais ir konservantais poveikį 3 metų 153 ir 8 – 9 metų amžiaus 144 vaikų elgesiui. Tyrėjai pastebėjo, kad vaikai nebegalėdavo žaisti su vienu žaislu, negalėdavo užbaigti užduoties, jų elgesys buvo impulsyvus, kartais agresyvus, negalėdavo sukaupti dėmesio, negalėdavo baigti 15 min. trukmės kompiuterinių pratimų.
13 3 lentelė. Maisto priedai aptinkami saldumynuose (sudaryta autorės)
Maisto priedas Kodas Pavadinimas Aptinkama
Dažikliai
E102 Tartrazinas Ledai, įvairūs saldumynai, guminukai.
E104 Chinolino geltonasis Karamelė, ledai, guminukai. E111 Natrio benzoatas Konditerijos gaminiai, guminukai. E127 Eritrozinas Konditerijos gaminiai
E151 Juodasis blizgantis Karamelė, įvairūs kremai, ledai.
Konservantai E220 Sieros anhidridas Marmaledas
Antioksidantai
E310 Tanino druska Kramtomoji guma, guminukai E412 Guar guma Kramtomoji guma, guminukai E450 Polifosfatai Konditerijos gaminiai.
1.2. Saldumynų poveikis vaikų sveikatai
Kaip ir kiekvienas maisto produktas, saldumynai, turi privalumų ir trūkumų. Vienas iš pagrindinių saldumynų privalumų yra tai jog jie vaikams suteikia džiaugsmo ir yra skanūs, o trūkumas – neigiamas poveikis sveikatai (Dregval L., Petrauskienė A., Petkutė S., 2007). Cukraus vartojimas laikomas dantų ėduonies rizikos veiksniu (Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, 2012).
1.2.1. Dantų ėduonis
Sveiki dantys yra vienas iš labai svarbių vaikų sveikatos veiksnių. Deja, pasididžiuoti sveikais dantimis mažieji negali, nes vaikų dantų ėduonis yra labiausiai paplitusi vaikų dantų liga. (Vaitkevičienė V., 2013). Įvairiomis dantų ligomis serga didelė dalis vaikų, ypač iš žemesniojo socialinio sluoksnio, vis dėl to, tik maža dalis ikimokyklinukų apsilanko odontologo kabinete (Mačinskienė L., 2005).
Epidemiologinių tyrimų, atliktų Lietuvoje, duomenimis, dantų ėduonies paplitimas tarp Lietuvos vaikų siekia 98,0 proc. (Lietuvos sveikatos programa: patvirtinta Lietuvos Respublikos
14 seimo 1998 m. liepos 2 d.). Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) profilaktikos tarnybos darbo grupės paskelbtais duomenimis, vaikų dantų ėduonis yra įprasta liga. Jos paplitimas 2-5 metų vaikų amžiaus grupėje yra 19,0 proc., o 5-9 metų amžiaus grupėje net 52,0 proc. vaikų dantys yra pažeisti ėduonies (Mačinskienė L., 2013).
Tai su civilizacija susijusi liga. Pastarųjų metų mokslinių tyrimų duomenimis, nustatyta, kad taikant atitinkamas profilaktikos priemones galima sumažinti ėduonies paplitimą bei intensyvumą ar jį sustabdyti (Vaitkevičienė V., 2013).
1998 metų tyrimų metu, kuriuos atliko Kauno medicinos universiteto Profilaktinės ir vaikų stomatologijos klinikos gydytojai, buvo nustatyta, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų dantų ėduonies paplitimas Kauno mieste didėjo, didėjant vaikų amžiui (Milčiuvienė S., 2011).
Dantų ėduonies paplitimas 1-3 metų amžiaus vaikų grupėje skirtingose šalyse svyruoja nuo 10,0 proc. iki 67,0 proc. (Račienė R., 2010). Lietuvoje E. Slabšinskienės ir S. Milčiuvienės atlikto tyrimo metu nustatyta, kad ėduonies paplitimas tarp trejų metų vaikų skirtingas įvairiose apskrityse (Slabšinskienė E., 2009). Taip pat dantų ligomis dažniau serga socialinių mažumų ir nepasiturinčių šeimų vaikai lyginant su kitomis grupėmis (Mačinskienė L., 2011).
Siekiant išvengti dantų ėduonies būtina vengti pernelyg dažno ir gausaus angliavandenių vartojimo. Sacharozė yra kariesogeniškiausia, nes burnoje ji sudaro atsargas, iš kurių gaminami neląsteliniai polisacharidai (fruktanas, gliukanas) ir apnašų matricos polisacharidai (mutanas). Todėl galima teigti, kad sacharozė padeda mikroorganizmams (m/o) telktis ir didina apnašų lipnumą. Burnoje yra visos būtinos sąlygos ne tik sacharozės, bet ir kitų angliavandenių metabolizmui: m/o kilmės fermentai, pastovi temperatūra (37 °C), drėgmė, artimas neutraliam pH. Žmonių įpročiai taip pat turi įtakos karieso rizikai. Pavyzdžiui, dažniausiai saldūs patiekalai vartojami kaip paskutinis patiekalas, jie dažnai būna lipnūs, ilgai išliekantys burnos ertmėje, kur vyksta jų metabolizmas, o jo metu susidaro organinės rūgštys, pirmiausia – pirovynuogių ir pieno, arba angliavandeniai kaupiasi kaip viduląsteliniai m/o polisacharidai: procesas intensyvesnis minkštose dantų apnašose. Angliavandenių vartojimas sukelia grandininę glikolizės reakciją, kuri neigiamai veikia burnos homeostazę, krinta pH. Literatūros duomenimis, ėduonis prasideda pH sumažėjus iki 4,5–5,5 (http://www.gu.se prieiga per internetą 2014 m. lapkričio 08 d.).
Remiantis įvairių šalių mokslinės literatūros duomenimis, visus maisto produktus galima suskirstyti į tris grupes: 1. Dantims kenksmingi maisto produktai: cukrus, medus, uogienė, šokoladas, tortas, gėrimai, kurių sudėtyje yra cukraus, balta duona, ledai, bulvės ir kt. 2. Dantims naudingi maisto produktai: žuvis, mėsa, riešutai, pieno produktai, vaisiai, daržovės, becukrė kramtomoji guma, juoda rupi duona. 3. Antikariozinį poveikį turi: šokoladas (grynas be cukraus),
15 kakava (be cukraus), fermentinis sūris (http://www.kavsuc.lt prieiga per internetą 2014 m. lapkričio 08 d.).
Visi vaikai žino, kad, valgant daug saldumynų, genda dantys, tačiau nė vienas vaikas neužauga jų nesmaguriavęs. Tad reikėtų valgyti kuo mažiau saldumynų, kuriuos tėvai turėtų rasti kuo pakeisti– tai džiovinti vaisiai, becukrė kramtomoji guma, jogurtas. Tokius produktus kaip gazuoti gėrimai, bulvių traškučiai reikėtų visiškai pašalinti iš vaikų raciono. Šie produktai žalingi dantims ir visam organizmui, jų sudėtyje nėra jokių naudingų medžiagų – tik papildomos kalorijos (Balčiūnienė I, Pūrienė A., 1969).
Taip pat labai svarbu pratinti vaikus jau nuo mažens tinkamai laikytis burnos higienos reikalavimų bei padėti vaikams suprasti, kodėl ir kaip reikia prižiūrėti dantis ir dantenas.
Vaikai bent du kartus per metus turėtų apsilankyti odontologo kabinete (Petrauskienė A. ir kt., 2000). Pirmą kartą apsilankyti pas odontologą rekomenduojama, kai vaikui sukanka vieneri, tačiau pas odontologą apsilanko tik 36,0 proc. 2-4 metų vaikų (Mačinskienė L., 2005).
Nemažai tėvų neveda ikimokyklinukų pas odontologą, teigdami, kad pieniniai dantys vis tiek iškris ir gydyti jų neverta (Petrauskienė A. ir kt., 2000). , tačiau pieninių dantų ėduonis gali virsti nuolatinių dantų ėduonimi ir taip pat trukdyti formuotis žandikaulių lankui (Mačinskienė L., 2005).
Išdygus pirmiesiems nuolatiniams krūminiams dantims, tėveliams būtina pasirūpinti, kad dantų vagelės būtų padengtos specialia medžiaga – silantais, kurie padeda apsaugoti labiausiai karieso pažeidžiamas danties vainiko vietas. Kramtomajame paviršiuje yra daug nelygumų, kuriuose labai patogu kauptis dantų apnašoms. Įrodyta, kad apsaugant kramtomąjį paviršių silantais, karieso paplitimą krūminiuose dantyse galima sumažinti net daugiau kaip 50,0 proc. (Prieiga per internetą: http://www.vlk.lt 2014 m. lapkričio 08 d.). Švedijos mokslininkai nustatė, kad vaikams laiku padengus dantis silantais, net ir praėjus 8 metams, dantų ėduonies atsiradimo galimybė sumažėja 80,0-90,0 proc. (Prieiga per internetą: http://www.vlk.lt 2014 m. lapkričio 08 d. ).
Cukraus suteikiama per didelė energetinė vertė skatina nutukimą. Nutukimas yra širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, cukrinio diabeto ir kitų ligų rizikos veiksnys taip pat slopinama vaiko imuninė sistema (Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, 2012).
1.2.2 Nutukimas
Cukraus suteikiama per didelė energetinė vertė skatina nutukimą. Nutukimas yra širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, cukrinio diabeto ir kitų ligų rizikos veiksnys taip pat slopinama vaiko imuninė sistema (Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, 2012)
16 Per didelis kūno svoris yra vienas rimčiausių visuomenės sveikatos iššūkių XXI amžiuje. Vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimas sparčiai didėja visame pasaulyje, įskaitant ir Europos šalis (Lobstein T, Frelut ML., 2013). Per pastaruosius dešimtmečius tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse nutukimas tapo didele problema tarp visų socialinių ir amžiaus grupių (Wang Y, Lobstein T., 2006).
JAV Nacionalinio sveikatos ir mitybos tyrimo duomenimis, nutukusių vaikų 2007–2008 m. 2– 5 m. amžiaus grupėje buvo 10,4 proc., 6–11 m. –19,6 proc., 12–19 m. – 18,1 proc. (Ogden C, Carroll M., 2010). JAV vaikų antsvoris ir nutukimas yra didžiausias tarp visų šalių pasaulyje (Lobstein T, Jackson-Leach R., 2007).
Įvairių veiksnių įtaka vaikų antsvoriui ir nutukimui dažniausiai vertinama atliekant momentinius epidemiologinius tyrimus, kurie suteikia mažai informacijos apie priežastinį ryšį. Tačiau atliekami išsamūs, ilgalaikiai tyrimai padeda įvertinti ir nustatyti kai kurias svarbias nutukimo priežastis (Branca F, Nikogosian H., et al., 2007).
Pagrindinė vaikų nutukimo priežastis – nesveika mityba. Maisto produktai, kurių energinė vertė didelė, paprastai turi daug riebalų, lengvai pasisavinamų angliavandenių ir mažai maistinių skaidulų, vitaminų ir kitų biologiškai vertingų medžiagų. Tiems produktams priklausytų saldumynai, greitas maistas, riebūs mėsos ir pieno produktai, užkandžiai (Ludwig DS, Peterson KE., et al., 2011).
Gibson &Neate (2007, p. 450) aptarė Didžiojoje Britanijoje atliktus tyrimus, pagal kuriuos buvo nustatytas teigiamas ryšys tarp didelio cukraus ir saldžių vaisvandenių vartojimo ir vaikų nutukimo. Pabrėžiama, kad sveikatai nepalankių produktų, tarp jų ir saldumynų, vartojimas didėja dėl agresyvios reklamos, kuriai maisto kompanijos išleidžia milžiniškas lėšas (daugiau nei 10 milijardų dolerių vien tik Jungtinėse Amerikos Valstijose) (Nestle M., 2013).
1.2.3 Hiperaktyvumas
Hiperaktyvumas yra elgesio sutrikimas, pasireiškiantis padidėjusiu judrumu, impulsyvumu ir dėmesio stoka, kas gali trukdyti mokymuisi. Nagrinėjant įvairių tyrinėtojų darbus, pastebėta, kad jie išskiria skirtingas hiperaktyvumą nulemiančias priežastis. Hiperaktyvumo veiksnius bandoma aiškinti fiziologiniu, psichologiniu, aplinkos poveikio aspektu (Calhoun et al.,1997). Susumavus įvairių autorių mintis galima būtu akcentuoti šias vaikų hiperaktyvumo priežastis: ankstyvoje vaikystėje atsiradę smegenų funkcijos sutrikimai dėl nėštumo ar gimdymo patologijos (išankstinis gimdymas, nepakankama ar neteisinga motinos mityba, medikamentų, alkoholio, narkotikų
17 vartojimas, rūkymas, sunkus gimdymas); Genetinis faktorius (dažnai hiperaktyvių vaikų tėvai turėjo šį sutrikimą); Blogi santykiai šeimoje, konfliktai; Auklėjimo ypatybės; Mitybos ypatumai (per didelis maisto priedų, dažų konservantų, saldiklių kiekis maisto produktuose).
Daugelis tyrimų atskleidė, kad vartojant daug saldumynų paveikiami genai, reguliuojantys testosterono ir estrogeno lygį žmogaus organizme. Maistas, gėrimai, saldainiai ir pyragaičiai, kurių sudėtyje yra specialių dirbtinių maisto priedų, kelia pavojų vaikų sveikatai ir siejami su hiperaktyvumu ir destruktyviu elgesiu.
Atlikdami tyrimą Southamptono universiteto mokslininkai ištyrė 153 trejų metų vaikų ir 144 aštuonerių-devynerių metų vaikų reakciją į maisto priedus, esančius įvairiuose gėrimuose. Vaikai gėrė maisto priedų mišinius, kuriuos sudarė dirbtiniai dažikliai ir konservantas natrio benzenkarboksilatas (sodium benzoate), dažniausiai naudojamas gaminant gaiviuosius gėrimus ir saldumynus. Tyrimas nustatė, kad elgesio sutrikimai pasireiškė ne tik tiems vaikams, kuriems buvo diagnozuotas hiperaktyvumas, bet ir tiems, kuriems jis nebuvo nustatytas.
Dvidešimto amžiaus pabaigoje vyravo nuomonė, kad yra ryšys tarp vaikų mitybos ir jų neramaus būdo. Pastebėta, kad vaikų maistas, turtingas cukraus ar kitų saldiklių, didina hiperaktyvumą. Tokios teorijos ,,turi teisę egzistuoti, tačiau reikalauja papildomų tyrimų” (Kučma, Brezgunov, 2001, 336).
1.3. Lietuvoje ir užsienyje parduodamų saldumynų sudėtis
Lietuvoje atliktų tyrimų duomenys parodė, jog nemaža dalis vaikų kasdien vartoja saldumynus. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI), siekdamas išsiaiškinti, kokia yra Lietuvoje parduodamų saldumynų sudėtis bei koks yra sudedamųjų dalių poveikis vaikų sveikatai, atliko saldumynų sudėties, tame tarpe ir maisto priedų, rizikos vaikų sveikatai vertinimą. Tyrimo metu buvo remiamasi NMVRVI atliktais saldumynų laboratoriniais tyrimais bei Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) kontrolės duomenimis(Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, 2012).
VMVT kontrolės metu surinkti duomenys parodė, jog pagrindinės saldumynų sudedamosios dalys yra cukrus, gliukozės sirupas, dažikliai ir įvairūs maisto priedai. Šios analizės metu paaiškėjo, kad Lietuvos rinkoje esančiuose saldumynuose naudojama apie 40 skirtingų maisto priedų. Beveik visuose saldumynuose buvo rasta įvairių dažiklių. Daugiau negu pusė saldumynų buvo su gliukozės sirupu. Net 60,7 proc. saldumynų sudėtyje buvo dažikliai E 110, E 104, E 122, E 129, E 102, E 124,
18 kurie gali neigiamai paveikti vaikų aktyvumą ir dėmesį, todėl tokie saldumynai privalo būti paženklinti atitinkamu užrašu (Prieiga per internetą www.vmvt.lt , 2014m. Gruodžio 5 d.).
Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai uždraudė į Lietuvą importuoti daugiau kaip 5,7 t saldainių „Cool candy with tattoo“ iš Kinijos. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Cheminių tyrimų laboratorijoje, saldainių sudėtyje nustatyti maisto priedai: E 950 Acesulfamas, E 951 Aspartamas ir E 952 Ciklamo rūgštis.2012 m. (Prieiga per internetą www.nmvrvi.lt/ , 2014m. Gruodžio 5 d.).
Pagal PSO norint išvengti saldumynų sukeliamą neigiamą poveikį vaikų sveikatai, jiems rekomenduojama: valgyti kuo mažiau saldumynų, saldumynus pakeisti džiovintais vaisiais ar riešutais, užkandžiams nesirinkti saldumynų (World Health Organization, 2011).
1.4. Lietuvoje parduodamų saldumynų ženklinimas
Perkant įvairius saldumynus, ypač tuos, kurie greitai genda (pyragus, tortus, sausainius su įvairiais kremais ar kt.), reikia atidžiai perskaityti ženklinimo etiketes, kuriose turi būti nurodytas konditerijos gaminio pavadinimas, sudedamųjų dalių sąrašas, tinkamumo vartoti terminas, grynasis svoris, laikymo sąlygos, gamintojo pavadinimas ir adresas, kilmės vieta. Ši informacija turi būti pateikta ant pakuotės arba prie jos pritvirtintoje etiketėje, ar pridedame informaciniame lankstinuke. VMVT specialistai skiria didesnį dėmesį konditerijos gamybos įmonėse gaminamų miltinės konditerijos kepinių, tortų, pyragaičių saugai ir kokybei, taip pat prekybos tinklų parduotuvėse realizuojamų konditerijos gaminių kontrolei. Išanalizavus patikrinimų duomenis galima teigti, kad dažniausiai randami konditerijos gaminiai su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais, pažeidžiamos jų laikymo sąlygos, neužtikrinamas teisingas konditerijos gaminių ženklinimas.
Pavyzdžiui, Klaipėdos miesto VMVT maisto produktų inspektoriai patikrinę 9 gamybos įmones, gaminančias konditerijos gaminius su kremu, 6 iš jų nustatė ženklinimo pažeidimų. Produktų sudėtis ženklinimo etiketėse nurodoma neaiškiais sutrumpintais žodžiais, sudėtyje nenurodoma, kad spurgų kepimui naudojamas augalinis aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų (GM) sojų pupelių, netiksliai nurodomi naudojami maisto priedai, nenurodoma sudėtinių dalių sudėtis, pažeidžiamos kremų laikymo sąlygos.
VMVT inspektoriai tęsia konditerijos cechų ir prekybos vietų patikrinimus (http://www.meniu.lt/news.php?strid=&id=258808. Prieiga per internetą 2014 sausio 29 d.).
Maisto produktų ženklinimas atliekamas remiantis Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ reikalavimais. Šioje higienos normoje yra išdėstomos bendros nuostatos ženklinant maisto produktus, taip pat ir konditerijos gaminius. Kiti teisės aktai gali
19 numatyti, kad ženklinant konkrečius maisto produktus, dar būtų pateikta ir kitokia papildoma informacija.
Atskiros higienos normos, direktyvos ar akto dėl saldumynų ženklinimo nėra, reikia vadovautis bendromis nuostatomis skirtoms visiems maisto produktams ženklinti. Tačiau Lietuvos higienos normos HN 119:2002 yra išskirti punktai, kurie pažymi specifinius reikalavimus ženklinant saldumynus. Tokių maisto priedų, papildų, sudedamųjų dalių, kurios kartais turi biologiškai – fiziologiškai aktyvių medžiagų ir daro įtaką normaliai žmogaus fiziologijai. Ir tokios medžiagos kartais pranaudojamos saldumynų gamybos procesuose. Jei tas specifinis priedas turi išskirtinių savybių ir gali turėti įtakos žmogaus sveikatai, yra privaloma pažymėti tai etiketėje. Pvz.: Kai saldumynų sudėtyje yra glicirizinės rūgšties ar jos amonio druskos dėl to, kad buvo pridėta tokių medžiagų arba saldymedžio glycyrrhiza glabra ir jų koncentracija yra 4 g/kg ar didesnė, etiketėje turi būti užrašas „Sudėtyje yra saldymedžio sergantieji hipertenzija turi vartoti saikingai“. Šis užrašas turi būti po sudedamųjų dalių sąrašo. Jei etiketėje sudedamųjų dalių sąrašo nėra, šis užrašas turi būti šalia parduodamo maisto produkto pavadinimo.
Gamintojui tai yra paranku, nes naudodami tokias medžiagas siekia arba prailginti gaminio naudojimo terminą ar suteikti tam tikro skonio gaminamam produktui. Tokiu būdu, gamintoja užtikrina savo įmonei minimalius nuostolius, dėl produkto tinkamumo vartoti termino pasibaigimo (Balionytė, 2007; Direktyva 73/241/EEB; Direktyva 89/107/EEB; Direktyva 94/34/EB; Reglamentas (EB) Nr. 852/2004; Reglamentas (EB) Nr. 2073/2005; HN 26:2006; HN 119:2002). Nereikalaujama nurodyti tinkamumo vartoti termino šių produktų: • kepinių arba miltinių konditerijos gaminių, kurie įprastai suvartojami per 24 valandas nuo pagaminimo;
• konditerijos gaminių, susidedančių beveik vien iš aromatinto ir (arba) dažyto cukraus; (HN 119:2002). Manoma, kad ateityje maisto produktų etiketės ir sudėties aprašymai bus visiškai kitokie. Prekės turės būti žymimos sąžiningai, kad iš karto žinotume, ką perkame ir vartojame (Ford, 2004)
20 2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo atlikimo vieta, trukmė
Tyrimas buvo atliktas 2013 m. gruodžio ir 2014 m. rugpjūčio mėnesiais Jurbarko miesto įvairiose prekybos vietose, prekiaujančiose saldumynais, Jurbarko ligoninės vaikų skyriuje bei LSMU Veterinarijos akademijos Maisto saugos ir kokybės katedroje.
2.2. Rinkoje esančių saldumynų etikečių analizė
Saldumynų etiketės buvo renkamos 2013 m. gruodžio 2014 m. rugpjūčio mėnesiais Jurbarko miesto konditerijos gaminių įmonėje - UAB „Molupis ir Ko“ bei mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonėse. Ant etikečių buvo ieškoma informacijos, ar saldumynus į rinką teikiantys, juridiniai ir fiziniai asmenys vadovaujasi bendruosius maisto produktų ženklinimo, maistingumo bei partijų žymėjimo reikalavimus nustatančia Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ (toliau – HN 119:2002) bei Europos parlamento ir tarybos reglamentu (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004. Tyrimo metu buvo išanalizuotos 109 saldumynų etiketės ir jų sudėtis.
2.3. Apklausos organizavimas
Tyrimas buvo atliktas 2013 m. gruodžio 2014 m. rugpjūčio mėnesiais. Apklausai atlikti buvo sudaryta anoniminė anketa, vadovaujantis Ranjit Kumar (2011) metodika. Anketa buvo patalpinta į www.apklausa.lt sistemą taip pat anketos buvo dalinamos Jurbarko ligoninės vaikų skyriuje. Anketą sudarė klausimai apie saldumynus, sveikatą, mitybą, šeimą, fizinį aktyvumą, iš viso 29 klausimai (1 priedas). Analizei tinkamomis pripažintos 1012 anketų. Tiriamųjų skirstymas į grupes:
Saldumynų vartojimas. Tėvai, kurie nurodė, kad jų vaikas vartoja saldumynus, buvo priskirti saldumynus vartojančių vaikų grupei, o tie tėvai, kurie atsakė, jog jų vaikas saldumynų nevartoja – saldumynų nevartojančiai vaikų grupei.
21 Subjektyvi vaikų sveikatos būklė. Tėvai, kurie atsakydami į klausimą: „Kokių sveikatos
sutrikimų turi Jūsų vaikas?“ – nepažymėdami nei vieno atsakymo varianto buvo priskiriami –
sveikatos sutrikimų neturinčiai grupei, o tie, kurie pažymėjo vieną iš išvardintų atsakymo variantų: dantų ėduonis, pilvo ir skrandžio skausmai, cukrinis diabetas, dažnas liūdesys, irzlumas ir bloga nuotaika, galvos svaigimas ir silpnumas, regėjimo sutrikimai, silpna imuninė sistema, kita – sveikatos sutrikimų turinčiai grupei.
Mitybos grupės. Vaikų mityba buvo vertinama pagal tai kaip jų tėvai atsakė į anketoje pateiktus klausimus. Vaikai suskirstyti į sveikai ir nesveikai besimaitinančius. Ar vaikas sveikai maitinasi ar ne, buvo nustatyta pagal tai, kaip jų tėvai atsakė į su mityba susijusius klausimus.
Fizinio aktyvumo grupės. Vaikai suskirstyti į pakankamai ir nepakankamai fiziškai aktyvius. Ar vaikas fiziškai aktyvus, ar ne, buvo nustatyta pagal tai, kaip atsakė į su fiziniu aktyvumu susijusius klausimus.
Sociodemografiniai duomenys pateikiami 4 lentelėje. 4 lentelė. Imties charakteristika (n=1012)
Požymiai n proc. Lytis Berniukai 501 49,5 Mergaitės 511 50,5 Gyvenamoji vieta Miestas 772 76,3 Rajonas 112 11,1 Kaimas 128 12,6 Amžius, m. 1 100 9,9 2 185 18,3 3 160 15,8 4 151 14,9 5 129 12,7 6 287 28,4 Saldumynų vartojimas Nevartoja 786 77,7 Vartoja 226 22,3 Šeimyninė padėtis Gyvena su abiem tėvais 910 89,9 Gyvena ne su abiem tėvais 102 10,1 Subjektyvus sveikatos vertinimas Turi sveikatos sutrikimų 390 38,5 Neturi sveikatos sutrikimų 622 61,5
22 Statistinė duomenų analizė
Ryšiai tarp kokybinių požymių vertinti chi kvadrato (χ)2 kriterijumi. Ryšys tarp saldumynų vartojimo ir kitų veiksnių buvo vertinimas naudojant galimybių santykio (odds ratio) principą. Galimybių santykio pasikliautinasis intervalas PI apskaičiuotas su pasikliautinąja tikimybe 0,95 t.y., 95 proc. PI. Tikrinant hipotezes, skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, jei p buvo <0,05. Skaičiavimai atlikti naudojant statistinės programos SPSS 17-ąją versiją. Duomenų aprašymui naudota standartinė Microsoft Word programa.
23
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Vaikų imties charakteristika
Apklausos rezultatai parodė, jog didžioji dalis tėvų (61,5 proc.) savo vaikų sveikatą vertino gerai. Priklausomai nuo lyties subjektyvus sveikatos vertinimas reikšmingai nesiskyrė. 48,6 proc. berniukų ir 46,3 proc. mergaičių neturėjo jokių sveikatos sutrikimų (p>0,05; 5 lentelė).
5 lentelė. Ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos vertinimas subjektyviu tėvų požiūriu atsižvelgiant į lytį
Lytis
Subjektyvus sveikatos vertinimas
Iš viso Gera sveikata Bloga sveikata
n proc. n proc. n proc.
Berniukai 302 48,6 199 51,4 501 100,0
Mergaitės 320 46,3 191 53,7 511 100,0
Iš viso 622 61,5 390 38,5 1012 100,0
χ2=6,9; lls=8; p>0,05
Tyrimo metu nustatyta, kad pakankamai fiziškai aktyviais buvo 89,1 proc. visų vaikų. Priklausomai nuo lyties fizinio aktyvumo dažnis reikšmingai nesiskyrė. 88,2 proc. berniukų ir 90,0 proc. mergaičių buvo pakankamai fiziškai aktyvūs. Taip pat nustatyta, kad reikšmingai daugiau vaikų buvo fiziškai aktyvūs nei fiziškai pasyvūs (atitinkamai 89,1 proc. ir 10,9 proc., p<0,05; 6 lentelė).
6 lentelė. Ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinio aktyvumo pasiskirstymas pagal lytį subjektyviu tėvų požiūriu
Lytis
Subjektyvus fizinio aktyvumo vertinimas
Iš viso
Pakankamas Nepakankamas
n proc. n proc. n proc.
Berniukai 442 88,2 59 11,8 501 100,0
Mergaitės 460 90,0 51 10,0 511 100,0
Iš viso 902 89,1 110 10,9 1012 100,0
χ2=14,8; lls=3; p<0,05
Analizuojant subjektyvų sveikos ir nesveikos mitybos vertinimą tarp berniukų ir mergaičių, nenustatyta reikšmingų skirtumų. Tiek berniukai, tiek mergaitės maitinosi sveikai (atitinkamai 61,7 proc. ir 58,3 proc., p>0,05; 7 lentelė).
24 7 lentelė. Sveikai ir nesveikai besimaitinančių vaikų pasiskirstymas pagal lytį
Lytis
Subjektyvus mitybos vertinimas
Iš viso
Sveika Nesveika
n proc. n proc. n proc.
Berniukai 309 61,7 192 38,3 501 100,0
Mergaitės 298 58,3 213 41,7 511 100,0
Iš viso 607 59,9 405 40,1 1012 100,0
χ2=1,6; lls=4; p>0,05
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad reikšmingai daugiau vaikų turėjo sveikatos sutrikimų, kurie vartojo saldumynus. Vartojančių saldumynų vaikų tarpe sveikatos sutrikimų turėjo 90,1 proc. vaikų, o nevartojančių – 10,6 proc. (p<0,05; 8 lentelė).
8 lentelė. Sveikatos sutrikimų ir saldumynų vartojimo sąsajos
Saldumynų vartojimas
Sveikatos sutrikimai
Iš viso Turi sveikatos sutrikimų Neturi sveikatos sutrikimų
n proc. n proc. n proc.
Vartoja 708 90,1 78 9,9 786 100,0
Nevartoja 24 10,6 202 89,4 226 100,0
Iš viso 732 72,3 280 27,7 1012 100,0
χ2=32,2; lls=8; p<0,05
3.2. Vaikų saldumynų vartojimas priklausomai nuo vaiko lyties, amžiaus ir gyvenamosios vietos
Dauguma vaikų vartojo saldumynus (77,7 proc.). Berniukai ir mergaitės saldumynus vartojo panašiai dažnai (atitinkamai 76,6 proc. ir 78,7 proc., p>0,05; 9 lentelė).
Įvertinus kitų Lietuvos tyrėjų gautus rezultatus, pastebima, jog daugiau nei pusė (53,2 proc.) tiriamųjų vaikų taip pat vartojo saldumynus. To paties tyrimo metu buvo gauti rezultatai, kurie atskleidė, jog mergaitės dažniau vartoja saldumynus nei berniukai, tačiau reikšmingų skirtumų nerasta (Strukčinskienė ir kt., 2013).
25 9 lentelė. Saldumynus vartojančių vaikų pasiskirstymas pagal lytį
Lytis
Saldumynų vartojimas Iš viso
Vartoja Nevartoja
n proc. n proc. n proc.
Berniukai 384 76,6 117 23,4 501 100,0
Mergaitės 402 78,7 109 21,3 511 100,0
Iš viso 786 77,7 226 22,3 1012 100,0
χ2=0,61; lls=1; p>0,05
Tyrimo metu nustatyta, kad saldumynus vartojančių 1-6 metų vaikų buvo 77,7 proc. Dažniau saldumynus vartojo 2 nei 1 metų vaikai (atitinkamai 81,6 proc. ir 40,0 proc., p<0,05; 7 lentelė). Taip pat dažniau saldumynus vartojo 3, 4, 5 ir 6 metų nei 1 metų vaikai (atitinkamai 78,8 proc., 83,4 proc., 86,6 proc., 80,5 proc. ir 40,0 proc., p<0,05; 10 lentelė).
Apibendrintuose HBSC tyrimų rezultatuose 2010-2012 m. iš 32 šalių nurodoma, kad daugiausiai saldumynus vartojo taip pat jauniausi (2 metų) vaikai (Borraccino et al., 2013).
10 lentelė. Saldumynus vartojančių vaikų pasiskirstymas pagal amžių
Amžius, metai
Saldumynų vartojimas
Iš viso
Vartoja Nevartoja
n proc. n proc. n proc.
1 40 40,0 60 60,0 100 100,0 2 151 81,6 34 18,4 185 100,0 3 126 78,8 34 21,2 160 100,0 4 126 83,4 25 16,6 151 100,0 5 112 86,8 17 13,2 129 100,0 6 231 80,5 56 19,5 287 100,0 Iš viso 786 77,7 226 22,3 1012 100,0 χ2=94,0; lls=5; p<0,05
Reikšmingų skirtumų tarp gyvenamosios vietos ir saldumynų vartojimo nenustatyta: saldumynus vartojo 78,2 proc. mieste gyvenantys vaikai, 79,5 proc. – rajone gyvenantys vaikai ir 72,7 proc. – kaime gyvenantys vaikai (p>0,05; 11 lentelė).
Lyginant šį rezultatą su kitos Lietuvos tyrėjos gautais duomenimis paaiškėjo, kad jos apklausti respondentai saldumynus vartojo taip pat panašiai dažnai tiek mieste gyvenantys vaikai, tiek rajone ar kaime gyvenantys vaikai (Strukčinskienė ir kt., 2013).
26 11 lentelė. Saldumynus vartojančių vaikų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vieta
Gyvenamoji vieta
Saldumynų vartojimas Iš viso
Vartoja Nevartoja
n proc. n proc. n proc.
Miestas 604 78,2 168 21,8 772 100,0 Rajonas 89 79,5 23 20,5 112 100,0 Kaimas 93 72,7 35 27,3 128 100,0 Iš viso 786 77,7 226 22,3 1012 100,0 χ2=2,2; lls=2; p>0,05
3.3. Vaikų saldumynų vartojimo sąsajos su sveikatos veiksniais
Analizuojant vaikų saldumynų vartojimą, nustatyti reikšmingi skirtumai tarp vaikų tėvų žinojimo ir nežinojimo apie žalingą saldumynų poveikį. Tų tėvų, kurie žino apie žalingą saldumynų poveikį, vaikai saldumynų vartojo mažiau nei tų, kurių nežino žalingo saldumynų poveikio (atitinkamai 19,0 proc. ir 98,3 proc., p<0,05; 12 lentelė).
12 lentelė. Saldumynų vartojimas, atsižvelgiant į tėvų žinias apie žalingą saldumynų poveikį Tėvų žinios apie žalingą saldumynų poveikį Saldumynų vartojimas Iš viso Vartoja Nevartoja
n proc. n proc. n proc.
Žino 50 19,0 213 81,0 263 100,0
Nežino 736 98,3 13 1,7 749 100,0
Iš viso 786 77,7 226 22,3 1012 100,0
χ2=185,6; lls=2; p<0,05
Atlikus analizę nustatyta, kad vartojantys saldumynus vaikai turi silpnesnę imuninę sistemą lyginant su nevartojančiais saldumynų vaikais (atitinkamai 6,7 proc. ir 1,8 proc., p<0,05; 1 paveikslas). Vartojantys saldumynus vaikai yra dažniau blogos nuotaikos ir irzlūs (atitinkamai 5,0 proc. ir 1,3 proc., p<0,05; 1 paveikslas). Taip pat nustatyta, kad saldumynų vartojimas turi įtakos vaikų dantų ėduoniui. Vartojantys saldumynus dantų ėduonimi skundėsi 14,6 proc. vaikų tėvų, o nevartojantys tik – 8,4 proc. (p<0,05; 1 paveikslas)
27 1 pav. Vartojančių ir nevartojančių saldumynus vaikų pasiskirstymas tarp sveikatos
sutrikimų
Iš gautų duomenų pastebime, kad rasti reikšmingi skirtumai tarp subjektyviai įvertintos dantų būklės ir saldumynų vartojimo. Rezultatai parodė, kad vaikai, kurie turi reikšmingai daugiau sugedusių ar iškritusių dantų vartoja saldumynus lyginant su nevartojančiais saldumynų vaikais (atitinkamai 88,2 proc. ir 11,8 proc., p<0,05; 13 lentelė).
13 lentelė. Subjektyvios dantų būklės ir saldumynų vartojimo sąsajos
Saldumynų vartojimas
Subjektyvi dantų būklė
Iš viso Sveiki Yra sugedusių ar iškritusių
n proc. n proc. n proc.
Vartoja 525 73,3 261 88,2 786 100,0
Nevartoja 191 26,7 35 11,8 226 100,0
Iš viso 716 70,8 296 29,2 1012 100,0
χ2=208,1; lls
Daugiau sveikų dantų turėjo tie vaikai, kurie reguliariai kas metus lankėsi pas stomatologą, nei tie vaikai, kurie pas stomatologą nesilankė (atitinkamai 68,1 proc. ir 37,9 proc., p<0,05; 14 lentelė).
28 14 lentelė. Subjektyvios dantų būklės ir lankymosi pas stomatologą sąsajos
Lankymasis pas stomatologą
Subjektyvi dantų būklė Iš viso
Sveiki Yra sugedusių ar iškritusių
n proc. n proc. n proc.
Lankosi 239 68,1 270 40,8 661 100,0
Nesilanko 391 59,2 112 31,9 351 100,0
Iš viso 630 62,3 382 37,7 1012 100,0
χ2=1007,9; lls=12; p<0,05
Tyrimo metu rasti reikšmingi skirtumai tarp silantais padengtų ir nepadengtų dantų bei sveikų ir nesveikų dantų. Rezultatai parodė, kad silantais padengti dantys buvo sveikesni lyginant su nesveikais atitinkamai (80,0 proc. ir 20,0 proc., p<0,05; 12 lentelė). Taip pat pastebime, jog nepadengti silantais dantys buvo dažniau sugedę ar iškritę lyginant su sveikais (atitinkamai 71,0 proc. ir 29,0 proc., p<0,05; 15 lentelė).
15 lentelė. Subjektyvios dantų būklės ir dantų padengimo silantais sąsajos
Silantai
Subjektyvi dantų būklė Iš viso
Sveiki Yra sugedusių ar iškritusių
n proc. n proc. n proc.
Padengti 556 80,0 139 20,0 695 100,0
Nepadengti 92 29,0 225 71,0 317 100,0
Iš viso 648 64,0 364 36,0 1012 100,0
χ2=899,9; lls=9; p<0,05
Literatūros šaltiniuose analizuojant saldumynų vartojimo ir subjektyvaus vaikų sveikatos vertinimo ryšius nustatyta, kad saldumynų nevartojančių vaikų tėvai reikšmingai dažniau savo vaikų sveikatą vertino gerai (atitinkamai 78,6 proc. ir 40,5 proc., p<0,05). Volbekienė V ir kt., naudojant objektyvius matavimo metodus, patvirtino, kad saldumynų nevartojančių vaikų sveikata yra geresnė (Volbekienė ir kt., 2008). 2006 metų Lenkijoje atlikto HBSC tyrimo rezultatai parodė, kad saldumynus vartojančių vaikų tėvai savo vaikų sveikatą vertino blogiau, lyginant su tos pačios grupės saldumynų nevartojančiais (atitinkamai 26,1 proc. ir 11,4 proc., p<0,05) (WHO, 2009).
3.4. Vaikų saldumynų vartojimo sąsajos su jų mityba
Analizuojant vaikų, kurie nevartoja saldumynų, vaisių valgymą buvo nustatyta, kad 19,0 proc. juos valgė kelis kartus per savaitę, 25,0 proc. rečiau nei kartą per savaitę, 62,0 proc. kasdien. Tarp
29 vartojančių saldumynus vaikų 6,0 proc. vaisių nevalgo, o valgančių kasdien – 38,0 proc. Vertinant tiriamųjų asmenų subjektyvaus vaisių valgymo vertinimą priklausomai nuo saldumynų suvartojimo buvo gauta reikšmingų skirtumų (atitinkamai 62,0 proc. ir 38,0 proc., p<0,05; 2 pav.)
χ2=192,5; lls=4; p<0,05
2 pav. Saldumynų vartojimo ir vaisių valgymo tarpusavio ryšys
41,0 proc. saldumynus vartojančių respondentų daržoves valgė rečiau nei kartą per savaitę, 25,0 proc. kelis kartus per savaitę, 34,0 proc. kasdien. Saldumynų nevartojančių vaikų grupėje 10,0 proc. daržovių valgė rečiau nei kartą per savaitę, 12,0 proc. valgė kelis kartus per savaitę, o kasdien – 78,0 proc. Vertinant tiriamųjų asmenų daržovių valgymą priklausomai nuo saldumynų vartojimo buvo gauta reikšmingų skirtumų (atitinkamai 34,0 proc. ir 78,0 proc., p<0,04; 3 pav.).
Raistenkis ir kt. tyrę Klaipėdos miesto ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybos ypatumus, patvirtino, kad dauguma tirtų vaikų beveik kasdien vartoja vaisius bei daržoves. Tiek berniukų, tiek mergaičių vaisių ir daržovių naudojimo mitybos įpročiai yra panašūs. Vyresni ikimokyklinio amžiaus vaikai reikšmingai dažniau valgo vaisius ir daržoves, nei jaunesnieji. Tuo tarpu jaunesnieji renkasi saldumynus. (Raistenkis ir kt., 2013).
30 χ2=175,5; lls=4; p<0,05
3 pav. Saldumynų vartojimo ir daržovių valgymo tarpusavio ryšys
30,0 proc. saldumynus vartojantys vaikai sultis gėrė rečiau nei kartą per savaitę., 13,0 proc. kelis kartus per savaitę, 34,0 proc. tiriamųjų sultis gėrė kasdien. 18,0 proc. saldumynų nevartojantys tiriamieji sultis gėrė rečiau nei kartą per savaitę, 36 proc. gėrė kelis kartus per savaitę, o kasdien – 46,0 proc. vaikų. Vertinant tiriamųjų asmenų subjektyvaus sulčių gėrimo priklausomai nuo saldumynų vartojimo nebuvo gauta reikšmingų skirtumų. (p>0,05; 4 pav.).
χ2=0,26; lls=1; p>0,05
31 Gryno vandens rečiau nei kartą per savaitę gėrė 27,0 proc. saldumynus vartojantys tiriamieji, 13,0 proc. kelis kartus per savaitę, 54,0 proc. vaikų gryną vandenį gėrė kasdien. Vaikai, kurie saldumynų nevartojo vandenį gėrė gausiau, tačiau reikšmingų skirtumų nebuvo rasta (p>0,05; 5 pav.).
χ2=64,7; lls=1; p>0,05
5 pav. Saldumynų vartojimo ir negazuoto vandens gėrimo tarpusavio ryšys
3.5. Vaikų saldumynų vartojimo sąsajos su jų fiziniu aktyvumu
Nagrinėjant saldumynų vartojimo ryšį su vaikų fiziniu aktyvumu nustatyta, kad tiriamieji, kurie vartojo saldumynus buvo hiperaktyvesni lyginant su tais, kurie nevartojo saldumynų (atitinkamai 83,6 proc. ir 16,4 proc., p<0,05; 16 lentelė).
Išanalizavus literatūros šaltinius, pastebėta, kad daugiau nei pusė tėvų (55,1 proc.), kurių vaikai vartoja saldumynus, teigė, jog jų vaikai yra fiziškai aktyvesni lyginant su tais, kurie atsakė, kad jų vaikai saldumynų nevartoja (Petrauskienė ir kt., 2007).
32 16 lentelė. Saldumynų vartojimo ir fizinio aktyvumo tarpusavio ryšys
Fizinis aktyvumas
Saldumynų vartojimas
Iš viso
Vartoja Nevartoja
n proc. n proc. n proc.
Hiper aktyvus 570 83,6 112 16,4 682 100,0
Optimaliai aktyvus 203 64,4 112 35,6 315 100,0
Neaktyvus 13 86,7 2 13,3 15 100,0
Iš viso 786 77,7 226 22,3 1012 100,0
χ2=134,7; lls=3; p<0,05
Atlikus analizę paaiškėjo, jog ryšys tarp fizinio aktyvumo formų lankymo ir saldumynų vartojimo buvo statistiškai reikšmingas. Daugiau vaikų, kurie vartojo saldumynus, lankė sporto ar šokio būrelius, lyginant su tai, kurie saldumynų nevartoja (atitinkamai 82,5 proc. ir 17,5 proc., p<0,05; 17 lentelė).
17 lentelė. Saldumynų vartojimo ir sporto ar šokių būrelių lankymo tarpusavio ryšys
Sporto/šokių būrelio lankymas
Saldumynų vartojimas Iš viso
Vartoja Nevartoja
n proc. n proc. n proc.
Lanko 490 82,5 104 17,5 594 100,0
Nelanko 296 70,8 122 29,2 418 100,0
Iš viso 786 77,7 226 77,7 1012 100,0
χ2=158,7; lls=4; p<0,05
Vaikų saldumynų vartojimas ir jų fizinis aktyvumas buvo reikšmingai susiję, taigi pastebima tendencija, kad saldumynų vartojimas yra susijęs su vaikų hiper aktyvumu.
3.6. Vaikų saldumynų vartojimo sąsajos su šeimos veiksniais
Atlikus analizę nustatyta, kad 89,9 proc. vaikų gyveno šeimose su abiem biologiniais tėvais. 9,9 proc. tiriamųjų gyveno šeimose, kuriose nebuvo bent vieno iš tėvų ir 0,1 proc. vaikų gyveno su artimaisiais arba pas globėjus.
33 Reikšmingai daugiau saldumynų vaikai vartojo šeimose, kurių tėvų amžius yra nuo 20 metų iki 30 metų nei šeimose, kurių tėvų amžius buvo nuo 40 metų iki 50 metų (atitinkamai 53,9 proc. ir 2,7 proc., p<0,05; 6 paveikslas).
χ2=16,2; lls=4; p<0,05
6 pav. Saldumynų vartojimo ir tėvų amžiaus tarpusavio ryšys
Iš pateiktų duomenų matome, kad saldumynus reikšmingai mažiau vartoja vaikai, kurių tėvai turi aukštąjį išsilavinimą nei tų tėvų, kurie turi žemesnį išsilavinimai, vaikai (atitinkamai 58,3 proc. ir 21,2 proc., proc., 5,8 proc., 3,9 proc., 5,7 proc. ir 5,1 proc., p<0,05; 8 paveikslas).
34 χ2=12,2; lls=5; p<0,05
8 pav. Saldumynų vartojimo ir tėvų išsilavinimo tarpusavio ryšys
Dregval ir kitų (2013) atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad aukštesnį išsilavinimą turinčių tėvų vaikai saldumynus vartoja rečiau (Dregval ir kt., 2013).
3.6.1 Saldumynų pasirinkimo lėmimas priklausomai nuo gyvenamosios vietos, lyties ir amžiaus
Reikšmingai dažniau tėvų saldumynų pasirinkimą lemia saldumynų sudedamosios dalys nei gamintojas, reklama ar kaina (atitinkamai 63.3 proc., 69,7 proc., 59,4 proc. ir 12,7 proc., 10,7 proc., 10,0 proc., 3,2 proc., 2,7 proc., 3,9 proc., 11,4 proc., 8,9 proc., 12,5 proc., 7,4 proc., 8,0 proc., 14,1 proc., p<0,05; 9 paveikslas). Reikšmingų skirtumų tarp saldumynų pasirinkimo lėmimo ir gyvenamosios vietos nerasta.
35 χ2=11,8; lls=10; p<0,05
9 pav. Saldumynų pasirinkimo lėmimo ir gyvenamosios vietos tarpusavio ryšys
41,2 proc. vyrų ir 41,0 proc. moterų į klausimą apie saldumynų pasirinkimo lėmimą neatsakė. Iš pateiktų duomenų pastebime, kad reikšmingai daugiau moterų pasirinkimą lėmė saldumynų sudedamosios dalys lyginant su vyrais (atitinkamai 32,8 proc. ir 11,8 proc., p<0,05; 10 paveikslas).
χ2=19,0; lls=10; p<0,05
10 pav. Saldumynų pasirinkimo lėmimo ir lyties tarpusavio ryšys
Iš pateiktų duomenų matome, jog reikšmingai dažniau atsižvelgė į kainą respondentai, kurių išsilavinimas yra nebaigtas vidurinis lyginant su aukštąjį išsilavinimą turinčiais vaikų tėvais
36 (atitinkamai 36,0 proc. ir 8,9 proc., p<0,05; 11 paveikslas). Aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai reikšmingai dažniau atsakė, jog jų pasirinkimą lemia saldumynų sudedamosios dalys lyginant su nebaigtą vidurinį turinčių vaikų tėvų (atitinkamai 34,6 proc. ir 12,0 proc., p<0,05; 11 paveikslas).
χ2=42,9; lls=25; p<0,05
11 pav. Saldumynų pasirinkimą lemiančių veisksnių ir išsilavinimo tarpusavio ryšys
Lietuvoje atlikto šeimų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus tyrimo metu nustatyta, jog tėvai (48,4 proc.) rinkdamiesi produktus didžiausią dėmesį skiria kainai (Dregval ir kt., 2013).
Analizuojant anoniminės anketinės apklausos duomenis, pastebėta, kad 64,3 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų daugiausiai vartoja tortus, pyragaičius ir bandeles, 18,2 proc. – uogienę, marmaledą, džemą. 10,6 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų vartoja įvairius saldainius, 5,7 proc. šokoladą, o tik 1,1 proc. – ledus (12 paveikslas).
37 12 pav. Ikimokyklinio amžiaus vaikų saldumynų rūšių vartojimo pasiskirstymas
3.7. Saldumynų (etikečių) analizės rezultatai
Per visą tiriamąjį laikotarpį išanalizuota 109 saldumynų ženklinimo etiketės iš kurių 69 buvo su ženklinimo pažeidimais. Analizuojant etiketes, rasti šie saldumynų etikečių ženklinimo pažeidimai:
1) Nustatyta, jog ne visų saldumynų sudėtis buvo pilnai išskleista. 11- oje saldumynų etikečių nėra nurodytas sudedamųjų dalių kiekis (proc.), o tik akcentuojamas pavadinime ar etiketėje žodžiais, piešiniais ar ženklais (13 pav.).
38 2) 12 – oje etikečių netinkamai nurodytos sudedamosios dalys. Gaminio sudėtinės dalys susideda iš kelių komponentų, o šalia pavadinimo nėra išvardinti jas sudarančių komponentų pavadinimai bei nenurodomi sudedamųjų dalių pavadinimai (14 pav.).
14 pav. Ženklinimo etiketėje nenurodytas įdaro komponentas
3) Vienoje saldumynų etiketėje - nenurodytas gamintojo adresas, o dar 4 - iose nenurodytas nei gamintojo adresas, nei jo pavadinimas (15 pav.).
39 4) 7 - ių saldumynų gaminių sudėtyje yra maisto dažiklių , kurių etiketėse turi būti pateikiama papildoma informacija, nurodanti, kad šie dažikliai „gali neigiamai paveikti vaikų aktyvumą ir dėmesį“, tačiau šių reikalavimų nėra laikomasi. Papildoma informacija nebuvo pateikta ant gaminio, kurio sudėtyje yra ne vienas, o daugiau šių maisto dažiklių (16 pav.).
16 pav. Ženklinimo etiketėje maisto dažiklių E 102 ir E 110 nėra pateikta papildoma informacija apie jų poveikį
5) 5 – iose saldumynų etiketėse nenurodyti alergiją ir netoleravimą sukeliančių medžiagų ir produktų pavadinimai sudedamųjų dalių sąraše. Sausainių „Finger“ etiketėje anglų kalba (17 pav.) yra nurodyta, jog produkte gali būti riešutų pėdsakų, o etiketėje lietuvių kalba to nėra (18 pav.).
40 18 pav. Sausainių „Finger“ etiketė Lietuvių kalba, kurioje nėra nurodytas
alergenas – riešutai.
6) Rastos 6 – ios etikės, kuriose ant priekinės etiketės dalies yra nurodoma, jog saldumyne yra 100 proc. tam tikra sudedamoji dalis, o paskaičius gaminio sudėtį paaiškėja, jog taip nėra. Šokolado „Milka“ priekinėje etiketės dalyje pateiktas angliškas užrašas: „100 proc. Alpių pienas“ (19 pav.), o sudėtyje nurodoma, jog sudedamosios dalys yra pieno milteliai, bet ne pienas (20 pav.).
41 19 pav. Šokolado „Milka“ priekinė etiketės dalis, kurioje garantuojamas 100 proc.
Alpių pienas
20 pav. Šokolado „Milka“ sudėtis, kurioje nurodoma, jog šokolade yra pieno miltelių, bet ne pieno
7) 10-yje saldumynų gaminių etiketėse nenurodytas maisto produkto grynasis kiekis (21 pav.).
21 pav. Plikytų pyragaičių su augalinės grietinėlės kremu ženklinimo etiketėje nenurodytas grynasis produkto kiekis
8) 8-iose saldumynų etiketėse, kurios yra supakuotos rinkiniais, ant išorinės pakuotės nėra matoma gaminio sudėtis ant vidinių pakuočių sudėtys yra pažymėtos, tačiau per išorinę pakuotę jos nesimato (22 pav.).
